13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/23

—

palankiai vertina pasiūlymus dėl biudžeto, kuriais siekiama sukurti tikrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ir kuriais pripažįstama, kad svarbu imigracijos, prieglobsčio ir saugumo biudžetams skirti reikiamus išteklius,

—

patvirtina siūlomų pakeitimų svarbą vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes šie pakeitimai turės tiesioginio poveikio jų pareigoms ir Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių kasdieniam gyvenimui,

—

pabrėžia, kad užtikrinant visuotinę pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą svarbu reaguoti į nuogąstavimus dėl saugumo, kylančius dėl vis didėjančio judumo pasaulyje,

—

palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama lankstumui ir rezultatams; kartu pabrėžia, kad tam reikalingas geras planavimas ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir atsakomybė. Todėl Komitetas pabrėžia būtinybę dar planavimo etape užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, specializuotų tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir pačių paramos gavėjų, dalyvavimą, nes dažnai jie ir įgyvendina programas ir projektus,

—

mano, kad pasiūlymais dėl pakeitimų gerokai pagerinamos galimybės gauti finansavimą. Tačiau Komitetas ragina toliau tobulinti mechanizmus informacijai apie galimybes gauti finansavimą skleisti. Didesnėse šalyse būtų galima pasinaudoti vietos ir regionų valdžios institucijomis organizuojant regionų ir vietos lygmens konsultacijas, kad galėtų dalyvauti toli nuo pagrindinių miestų įsikūrusios organizacijos ir suinteresuotieji subjektai.

Pranešėjas

Samuel AZZOPARDI (MT / ELP), Viktorijos (Gocas) meras

Pamatiniai dokumentai

1.

palankiai vertina pasiūlymus dėl biudžeto, kuriais siekiama sukurti tikrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ir kuriais pripažįstama, kad svarbu imigracijos, prieglobsčio ir saugumo biudžetams skirti reikiamus išteklius (1);

2.

remia esamų priemonių supaprastinimą – jų sujungimą į du fondus;

3.

patvirtina siūlomų pakeitimų svarbą vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes šie pakeitimai turės tiesioginio poveikio jų pareigoms ir Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių kasdieniam gyvenimui;

4.

pabrėžia, kad užtikrinant visuotinę pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą svarbu reaguoti į nuogąstavimus dėl saugumo, kylančius dėl vis didėjančio judumo pasaulyje;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad tai galima pasiekti įgyvendinant nuoseklias laisvės, saugumo ir teisingumo srities priemones, grindžiamas pagrindinių teisių paisymu, solidarumu ir atsakomybe, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei ir nediskriminavimui (2);

6.

mano, kad reikia rasti saugumui ir sienų apsaugai skiriamų išlaidų ir išlaidų tokiose srityse kaip migrantų integravimas ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos pusiausvyrą;

7.

remia poreikius atitinkančio biudžeto sukūrimą, kuris padeda plėtoti ES finansinių priemonių, ypač struktūrinių fondų ir vidaus reikalų fondų sinergiją. Iš Sąjungos biudžeto, tiek per struktūrinius fondus, tiek ir per specialias laisvės, saugumo ir teisingumo sričių priemones, vidaus reikalų sričiai turi būti skirti atitinkami ištekliai;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad atšaukus Tarybos sprendimą 2007/125/TVR bus panaikinta galimybė papildomai pasinaudoti kitomis Sąjungos ir Bendrijos priemonėmis, ir tai labai apribos pageidaujamą finansinių priemonių naudojimo lankstumą ir kels pavojų nenutrūkstamam tarpvalstybinių regioninių projektų vidaus saugumo srityje įgyvendinimui, kurie iki šiol buvo remiami pagal ERPF 3 tikslą; todėl pasisako už Bendrijos priemonių tarpusavio papildomumo išsaugojimą;

9.

nurodo, kad biudžeto ir finansinių priemonių valdymui reikalingas tam tikras lankstumo lygis, kad būtų galima atlikti tikrą laikotarpio vidurio peržiūrą pagal nustatytus politinius prioritetus; kartu pabrėžia, kad toks lankstumas turi atitikti sąžiningą išteklių paskirstymą;

10.

palankiai vertina imigracijos politiką, kuri įgyvendinama dar kilmės šalyse ir kuria atsižvelgiama į Europos darbo rinkos poreikius bei demografinius pokyčius; taip sukuriama sistema, kuri yra naudinga visoms šalims, įskaitant kilmės šalis, į kurias gana dažnai iš ES pervedami pinigai (3);

11.

pabrėžia būtinybę sustiprinti bendradarbiavimą ES lygmeniu, kad būtų geriau koordinuojamas valstybių narių vykdomas ES išorės sienų valdymas ir daroma pažanga kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą;

12.

nurodo, jog naudojant lėšas reikia užtikrinti skaidrumą, kad pasiūlymai, projektai ir pasiekti rezultatai ir eiliniam piliečiui būti matomi, lengvai prieinami ir suprantami;

13.

palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama lankstumui ir rezultatams; kartu pabrėžia, kad tam reikalingas geras planavimas ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir atsakomybė. Todėl Komitetas pabrėžia būtinybę dar planavimo etape užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, specializuotų tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir pačių paramos gavėjų, dalyvavimą, nes dažnai jie ir įgyvendina programas ir projektus;

14.

pabrėžia, jog siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų naudojimą ir tvirtą įgyvendinančiųjų organizacijų valdymą būtina nepriklausoma stebėsena ir vertinimas. Tai gali paskatinti gerinti institucijų veiklos rezultatus. Tiek kokybiniai, tiek ir kiekybiniai rodikliai turi būti atrinkti dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams. Komitetas nurodo, kad tam tikri kokybiniai rodikliai gali būti veiksmingi ir ekonomiškai efektyvūs. Komitetas taip pat ragina sustiprinti Europos Komisijos ir Parlamento vykdomą fondų priežiūrą, kad taip būtų sustiprinta nepriklausoma stebėsena ir vertinimas;

15.

mano, kad pasiūlymais dėl pakeitimų gerokai pagerinamos galimybės gauti finansavimą. Tačiau Komitetas ragina toliau tobulinti mechanizmus informacijai apie galimybes gauti finansavimą skleisti. Didesnėse šalyse būtų galima pasinaudoti vietos ir regionų valdžios institucijomis organizuojant regionų ir vietos lygmens konsultacijas, kad galėtų dalyvauti toli nuo pagrindinių miestų įsikūrusios organizacijos ir suinteresuotieji subjektai;

16.

nurodo, kad siūlomi pakeitimai dėl supaprastinimo ir lankstumo ne tik vertintini teigiamai; jie taip pat sukels netikrumą dėl išteklių paskirstymo įvairiems sektoriams ir teminiams klausimams. Todėl Komitetas pabrėžia, jog svarbu lėšas paskirstyti pagal poreikius, prieš tai atlikus nuodugnią jų analizę, kurios metu prioritetas būtų teikiamas vadovaujantis teisėmis grindžiamu principu. Tai galima pasiekti pasitelkus mechanizmus ir garantijas, skirtus užtikrinti, kad prioritetai būtų nustatomi veiksmingai, ir vietos bei regionų valdžios institucijoms dalyvaujant nacionalinių strategijų rengimo procese;

17.

pabrėžia, jog lėšas būtina paskirstyti tolygiai atsižvelgiant į institucinius gebėjimus ir siūlomus projektus, o skiriant lėšas neapsiriboti tik keletu gavėjų;

18.

mano, kad esant nepakankamai lėšų, jas pirmiausia reikėtų skirti žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugai, įskaitant teises ir laisves, susijusias su pagrindinėmis gyvenimo reikmėmis bei lyčių klausimais, bei teisę į prieglobstį, kartu skirti išteklių stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus valdyti migracijos srautus;

19.

pabrėžia, koks svarbus dalyvaujamasis požiūris, kai norima pasiekti veiksmingų rezultatų, ir palaiko pasiūlymus, kuriais įpareigojama, kad valstybės narės rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines programas bei vykdydamos jų stebėseną užmegztų partnerystės ryšius su visomis kompetentingomis viešosiomis institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę ir tarptautines organizacijas;

20.

todėl ragina, kad partnerystė su suinteresuotaisiais subjektais būtų stiprinama ir taptų privaloma. Komitetas nurodo, kad šiuo metu reglamento dėl bendrųjų nuostatų projekte (4) nepakankamai įpareigojama užtikrinti dalyvavimą. Tuo metu kai koordinavimo mechanizmai yra nustatyti, kitose srityse galima spręsti savo nuožiūra, ar bus kuriama tikslinga partnerystė, ar ne;

21.

mano, kad nederėtų vienai atsakingai institucijai patikėti visus fondų lėšomis remiamus veiksmus, nors taip tvarką ir būtų galima supaprastinti. Kad sprendimai būtų teisingai priimami, reikia užtikrinti skaidrumą ir taikyti stabdžių ir atsvarų sistemą. Komitetui nerimą kelia tai, kad dėl tam tikrų teisinių aspektų įgaliotoji institucija negalės dirbti prižiūrima nacionalinės atsakingos institucijos, todėl mano, kad taisyklės turėtų būti pakankamai lanksčios ir apimti visas ES šalių nacionalines taisykles, kad valstybės narės nebūtų priverstos keisti konstitucijoje nustatytų struktūrų, jei tikslus taip pat galima pasiekti sukūrus partnerystę;

22.

palankiai vertina pastangas sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kartu pabrėždamas, kad joje turi būti lygiuojamasi į geresnes sistemas ir struktūras turinčių šalių standartus, o ne bloginama kokybę pagal tas šalis, kurių sistemos ne tokios tvirtos;

23.

pageidautų daugiau aiškumo, ar Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) naudos tik jam tiesiogiai skiriamas lėšas ir ar taip pat galės gauti vidaus reikalų fondų lėšų;

24.

palankiai vertina tai, kad pripažįstama vietos ir regionų valdžios institucijų svarba priėmimo ir prieglobsčio sistemų taikymo procese ir integruojant trečiųjų šalių piliečius bei teisėtus migrantus;

25.

ypač teigiamai vertina tai, kad dėmesys sutelkiamas į labiausiai pažeidžiamus asmenis, įskaitant prekybos žmonėmis aukas;

26.

pabrėžia, kad integracijos procese daugiausia dėmesio reikia skirti ilgalaikiams ir tvariems veiksmams, atsižvelgiant į tai, kad integracija yra dviejų krypčių procesas, kuriame veiksmai gali būti skirti tiek priimančiosios šalies, tiek ir migrantų bendruomenei;

27.

mano, kad vidaus reikalų fondų lėšomis turėtų būti remiami Europos Komisijos siūlomi veiksmai, ir kartu pripažįsta 2-ojoje Europos integracijos darbotvarkėje (5) taikomą daugiapakopio valdymo metodą;

28.

nurodo, kad Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ir žmogaus teisių institucijos kruopščiai tikrino ES taikomą administracinę sulaikymo praktiką, ir pabrėžia, kad skiriant finansavimą su žmonių sulaikymu susijusiems projektams turi būti užtikrinama, kad toks sulaikymas atitiktų ES teisę ir EŽTT sprendimus;

29.

pabrėžia, kad šeimos nariams, kuriems suteikta tarptautinė apsauga skirtingose valstybėse narėse, turėtų būti leidžiama gyventi kartu ir gauti apsaugą toje pačioje valstybėje narėje;

30.

nurodo, kad Europos pasienio regionai turi gauti tinkamesnę paramą kalbant apie prieglobstį ir migraciją, visų pirma ypač sunkiais laikais (6);

31.

pabrėžia, kad asmenų perkėlimo kriterijai ir mechanizmai turi nediskriminuoti ir pirmiausiai būti skirti labiausiai pažeidžiamiems asmenims, kartu turi būti atsižvelgiama į ES darbo rinkos aplinkybes, ypač asmenų, esančių vietovėse, kuriose yra mažai galimybių patekti į darbo rinką, atžvilgiu. Nereikėtų teikti prioriteto aukštos kvalifikacijos ir jau priimančiosios šalies visuomenes dalimi tapusiems asmenims;

32.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra palankioje padėtyje diegti tokius mechanizmus (7);

33.

mano, kad solidarumas remiant šalis, kurioms tenka ši našta, turėtų būti grindžiamas šių šalių žmogaus teisių paisymu ir ES priėmimo normų laikymusi, tokiu būdu skatinant gerinti padėtį;

34.

palankiai vertina asmenų perkėlimo į ES programos sukūrimą ir ragina kartu su EASO, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir nevyriausybinėmis organizacijomis nustatyti aiškią sistemą atsižvelgiant į kitų pasaulio regionų geriausios praktikos pavyzdžius. ES turėtų rodyti pavyzdį siekdama nustatyti tuos asmenis, kuriuos tarptautinė bendruomenė visiškai užmiršo, ir suteikti jiems apsaugą;

35.

pabrėžia, kad reikia numatyti paskatas ir teikti informaciją apie privalumus, kad valstybės narės asmenų perkėlimui numatytų daugiau vietų;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia ir ateityje aiškiai skirti asmenų iš trečiųjų šalių perkėlimą ir perkėlimą ES viduje, taip pat asmenų, kuriems taikomos šios dvi programos, skaičių;

37.

dar kartą patvirtina, kad iš esmės programos turėtų būti visiškai savanoriškos ir atitikti vystomojo bendradarbiavimo tikslus, jomis turėtų būti siekiama atitinkamų asmenų ilgalaikės socialinės integracijos (8). Grįžimas turi būti praktiškai gyvendinamas ir turi būti užtikrinta, kad nebūtų kuriamos naujos paskatos emigruoti (9). Tai būtų galima pasiekti užmezgus partnerystės ryšius su kuria nors specializuota tarptautine organizacija, pavyzdžiui, Tarptautine migracijos organizacija (IOM);

38.

nurodo, kad norint įvertinti, ar grįžimo strategijos sėkmingos, nepakanka remtis vien kiekybiniu rodikliu – sugrįžusių asmenų skaičiumi. Kaip rodiklį reikėtų pasirinkti sugrįžusių asmenų skaičiaus ir visų atvejų skaičiaus santykį ir atsižvelgti į ilgalaikius kokybinius veiksnius;

39.

pabrėžia, kad Komiteto dalyvavimas Europos vidaus saugumo gerinimo procese yra būtinas ir kad reikia stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus;

40.

nurodo, kad skiriant Vidaus saugumo fondo finansavimą reikia atsižvelgti į tai, jog būtina investuoti į naujus mokslinius tyrimus ir inovacijų diegimą ir keistis patirtimi IT apsaugos, kriminalistikos, taip pat ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos ir saugumo miestuose srityse. Europos Komisija tai skatina atsižvelgdama į padidėjusį poreikį spręsti vis labiau specifines ir sudėtingesnes problemas;

41.

dar kartą patvirtina vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo policijos ir saugumo srities bendradarbiavime svarbą – tai galėtų būti užtikrinama organizuojant mokymą, keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir vykdant prevencijos programas, taip pat kuriant bendras priemones bei IT sistemas ir gerinant komunikaciją;

42.

rekomenduoja kiekvienoje valstybėje narėje sustiprinti ir naudoti esamus arba, prireikus, sukurti naujus vietos ir regionų valdžios institucijų tinklus, kad būtų galima lengviau keistis geriausios praktikos pavyzdžiais socialinės integracijos srityje, kaupti profesines žinias ir suprasti smurtinio ekstremizmo reiškinį, kurio šaknys glūdi vietos rajonuose ir seniūnijose. Taip būtų galima palaikyti nesenai sukurto Europos kovos su radikalėjimu tinklo veiklą;

43.

siūlo Vidaus saugumo fondo lėšomis taip pat finansuoti viešąsias konsultacijas valstybių narių vietos lygmeniu, kad būtų išgirsti ir tie asmenys, kurie jaučiasi esantys visuomenės užribyje. Tai gali padėti kuo įvairiapusiškiau suvokti su terorizmu susijusią vietos lygmens patirtį, terorizmo koncepciją ir motyvus, dėl kurių linkstama į ekstremizmą;

44.

pabrėžia, kaip svarbu dar kruopščiau tikrinti bankų ir įmonių veiklą siekiant nustatyti ir spręsti problemas, kylančias dėl terorizmo ir organizuotų nusikaltimų finansavimo per pinigų plovimą ir nusikalstamos veiklos derinimo su teisėta įmonių veikla;

45.

taip pat primena, kad svarbu konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą; tai neabejotinai svarbi sritis kovojant su visų rūšių nusikaltimais abipus sienų, todėl palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pasiūlė teisės aktą Europos teisinei sistemai konfiskavimo srityje sustiprinti (10);

46.

nurodo, kad nors privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystė gali padaryti teigiamą poveikį, saugumo srityje privatizavimo reikėtų vengti;

47.

pabrėžia, jog būtina tinkamai finansuoti sienų kontrolę (11). Tačiau kartu Komitetas abejoja, ar siekiant išspręsti neteisėtos migracijos klausimą, didelės investicijos į sienų kontrolę yra veiksmingiausias būdas ilgam laikui ir tikslingai pakeisti padėtį;

48.

nurodo, kad būtina nepriklausoma pasienio veiksmų stebėsena, kurią vykdytų tokia organizacija kaip Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, siekiant užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių laikymąsi, taip pat lyčių lygybę;

49.

pabrėžia, kad iš visų klausimų svarbiausias turėtų būti žmogaus gyvybės klausimas, ir ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti ir dalintis atsakomybe už išgelbėtus asmenis, kad būtų daugiau paskatų gelbėti. Komitetas mano, kad savaime pasidalijus atsakomybe, būtų galima jūroje išgelbėti daugiau gyvybių;

50.

palankiai vertina pakeitimus, leisiančius greičiau reaguoti susiklosčius nepaprastajai padėčiai;

51.

primygtinai ragina Komisiją prisiimti įsipareigojimus dėl pasienio operacijų planavimo ir plėtojimo aktyviai dalyvaujant pasienio regionams. Tai leistų regionams sutelkti savo patirtį civilinės saugos srityje ir padėti tvirtą veiklos pagrindą Europos greitojo reagavimo pajėgoms;

52.

ragina Komisiją aktyviau įsitraukti į tiesioginį nepaprastosios padėties valdymą siekiant išlaikyti priežiūros lygį ir prisidėti prie tarpvalstybinio koordinavimo;

53.

ragina valstybes nares sudaryti įvairių sričių specialistų skubaus reagavimo komandas, visų pirma kai nepaprastoji padėtis susijusi su mišriais migracijos srautais ir kai ypač svarbi yra patirtis prieglobsčio teisės ir žmogaus teisių srityse;

54.

nurodo, kad tam tikrais atvejais nepaprastoji padėtis gali trukti ilgiau, todėl lėšų turi būti galima gauti tol, kol tokia padėtis tęsiasi;

55.

palankiai vertina nuoseklesnį požiūrį į migracijos valdymo vidaus ir išorės aspektus ir vidaus saugumą; nurodo, kad bendradarbiavimas ir dialogas su trečiosiomis šalimis yra būtini siekiant išspręsti neteisėtos imigracijos klausimą ir sutelkti dėmesį į teisėtą migraciją;

56.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai trečiųjų šalių arba turi su jomis stipriausius ryšius, todėl gali būti labai svarbi ES ir šių šalių bendradarbiavimo jungtis ir labai prisidėti gerinant ryšius ir gyvenimo sąlygas kilmės ir tranzito šalių miestuose ir regionuose (12). Bendradarbiaudamas su plėtros ir kaimyninių šalių vietos ir regionų valdžios institucijomis (pavyzdžiui, darbo grupės ir jungtiniai konsultaciniai komitetai, CORLEAP, ARLEM), Regionų komitetas gali propaguoti fondų tikslus už ES ribų;

57.

negali aiškiai atskirti vystomosios ir nevystomosios veiklos trečiųjų šalių atžvilgiu ir ragina derinti ir koordinuoti pagalbos ir vystymo finansavimo projektus ir vidaus reikalų projektus, grindžiamus solidarumu ir atsakomybės pasidalijimu su trečiosiomis šalimis;

58.

ragina numatyti apsaugos priemones, kad valstybės narės nesiektų savo nacionalinių interesų pagal vidaus reikalų fondų išorės dimensiją, ir mechanizmus skaidriam dvišaliam valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimui užtikrinti.