2.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/26


Regionų komiteto nuomonė. ES pilietybės stiprinimas: Sąjungos piliečių supažindinimas su jų rinkimų teisėmis

2013/C 62/06

REGIONŲ KOMITETAS

pabrėžia ypatingą ES piliečių dalyvavimo Europos Sąjungos, ypač savo gyvenamosios šalies, demokratiniame gyvenime svarbą. Piliečių dalyvavimas Europos Sąjungos integracijos procese ir gyvenamosios šalies politikoje, ES pilietybė padeda stiprinti Europos demokratiją;

atkreipia dėmesį, kad priklausymo jausmas piliečiams padeda geriau suvokti Europos Sąjungą. Todėl ypač svarbu šį priklausymo Europai jausmą puoselėti, geriau informuoti piliečius ir turimomis priemonėmis priartinti juos prie Europos Sąjungos;

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį nuolat propaguodamos Europos pilietybę ir su ja susijusias teises bei didindamos piliečių informuotumą. Šios institucijos iš tiesų yra arčiausiai piliečių esantis valdžios lygmuo ir gali įnešti didžiausią indėlį plėtojant dalyvaujamąją demokratiją ir padėti geriau suprasti Europos integracijos teikiamą naudą;

pabrėžia, kad atsižvelgiant į 2014 m. įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą svarbu geriau supažindinti piliečius su ES piliečių ir rinkimų teisėmis, kuriomis jie gali naudotis valstybėje narėje, kurioje gyvena, ir sudaryti sąlygas jomis pasinaudoti;

Regionų komitetas ragina valstybes nares atsižvelgiant į subsidiarumo principą užtikrinti galimybę dalyvauti ne tik vietos savivaldos, bet ir regionų lygmens rinkimuose siekiant įgyvendinti su ES pilietybe susijusią balsavimo teisę;

atsižvelgdamas į subsidiarumo principą, rekomenduoja valstybėms narėms išnagrinėti priemones, kurios sudarytų galimybę sinchronizuoti vietos ir regionų valdžios ir Europos Parlamento rinkimus; mano, kad tokiu būdu ES piliečiai galėtų geriau suvokti Europos, vietos ir regioninių rinkimų poveikį jų kasdieniam gyvenimui.

Pranešėjas

György GÉMESI (HU / ELP), Gedelės miesto meras

Pamatinis dokumentas

 

Regionų komiteto nuomonė – ES pilietybės stiprinimas: Sąjungos piliečių rinkimų teisių skatinimas

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Europos pilietybė ir rinkimų teisės

1.

įsipareigoja remti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą ir Europos Sąjungos pilietybę;

2.

džiaugiasi, kad 2013 m. paskelbti „Europos piliečių metais“. Europos metų programoje Europos pilietybės klausimui bus skiriamas pagrindinis dėmesys. Europos piliečių metais atsivers reali galimybė dėti daugiau pastangų piliečių dalyvavimui įvairių lygmenų valdžios rinkimuose skatinti, prie šios veiklos prisidės vietos ir regionų valdžios institucijos, susijusios nacionalinės institucijos, svarbūs valstybių narių politikai ir piliečiai;

3.

pritaria nuomonei, kad dvidešimtosios Europos pilietybės (ši sąvoka pirma kartą paminėta Mastrichto sutartyje) metinės ir 2013 m., kurie paskelbti „Europos piliečių metais“, bus puiki proga atkreipti visuomenės dėmesį į su Europos pilietybe siejamas teises ir pareigas, taip pat dėti pastangas užtikrinti, kad piliečių teisės, visų pirma dalyvavimo rinkimuose, būtų visapusiškai taikomos ir stiprinamos;

4.

mano, kad labai svarbu prisidėti prie Europos Sąjungos pilietybės stiprinimo ir pilietinių teisių ginimo, visų pirma visapusiškai įtvirtinti Lisabonos sutartyje numatytą Europos Sąjungos piliečių teisę balsuoti ir būti kandidatais, skatinti piliečius dalyvauti rinkimuose užtikrinant su ES pilietybe susijusias teises ir galimybes jomis naudotis;

5.

primena, kad Lisabonos sutartyje numatyta Europos piliečių iniciatyvos (EPI) priemone sukuriama nauja teisė – teisė į demokratinį dalyvavimą ES lygmeniu, kuris Europos pilietybę paverstų tikrove, todėl ragina Europos Komisiją visais reikalingais būdais skatinti taikyti šią priemonę;

6.

pabrėžia ypatingą ES piliečių dalyvavimo Europos Sąjungos, ypač savo gyvenamosios šalies, demokratiniame gyvenime svarbą. Kai piliečiai dalyvauja Europos Sąjungos integracijos procese ir gyvenamosios šalies politikoje, ES pilietybė padeda stiprinti Europos demokratiją (1);

7.

atkreipia dėmesį, kad priklausymo jausmas piliečiams padeda geriau suvokti Europos Sąjungą. Todėl ypač svarbu šį priklausymo Europai jausmą puoselėti, geriau informuoti piliečius ir turimomis priemonėmis priartinti juos prie Europos Sąjungos;

8.

pabrėžia, kad siekiant stiprinti Europos pilietybę, būtina bendradarbiauti su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir su visų valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijomis;

9.

dar kartą primena, kad nepaprastai svarbu sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kuri tarnautų piliečių interesams vis judesniame pasaulyje (2), ir kad teisė į judėjimo laisvę šioje erdvėje yra vienas pagrindinių Europos pilietybės aspektų;

10.

pabrėžia, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento ar vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai (3).

11.

tačiau atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, kad vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis skirtingi nacionaliniai rinkimų teisės aktai buvo suderinti, šiuo metu vis dar yra kliūčių visiškam ir tinkamam rinkimų teisių užtikrinimui (4). Būtent tai pabrėžė Europos Komisija savo ataskaitose dėl direktyvų 94/80/EB ir 93/109/EB taikymo (5).

12.

palankiai vertina Europos Komisijos taikomas priemones, skirtas panaikinti kliūtis, trukdančias naudotis teisėmis, kurias suteikia Europos Sąjungos pilietybė; šiuo požiūriu apgailestauja, kad ne visi ES piliečiai gali naudotis jiems priklausančiomis piliečių teisėmis, nes kai kuriose valstybėse narėse teisės aktais piliečiams, kurie gyvena arba gyveno ne toje šalyje, kurios piliečiai jie yra, rinkimų teisės nesuteikiamos; ragina Komisiją paskatinti ES valstybes nares užtikrinti, kad ši pagrindinė demokratinė teisė būtų garantuota visiems ES piliečiams;

13.

pritaria Europos Komisijos iniciatyvai 2013 m. – Europos piliečių metams – parengti ataskaitą, kurioje bus apžvelgti rezultatai, pasiekti nuo 2010 m. ES pilietybės ataskaitos paskelbimo, ir pasiūlytos naujos priemonės, ir siūlo savo paramą;

14.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį nuolat propaguodamos Europos pilietybę ir su ja susijusias teises bei didindamos piliečių informuotumą. Šios institucijos iš tiesų yra arčiausiai piliečių esantis valdžios lygmuo ir gali įnešti didžiausią indėlį plėtojant dalyvaujamąją demokratiją ir padėti geriau suprasti Europos integracijos teikiamą naudą, visų pirma įgyvendindamos specialias informavimo ir švietimo priemones;

15.

primena, kad vietos ir regionų lygmeniu plėtojama demokratija privalo sukurti tvirtą pagrindą, būtiną stipriai ir tvariai demokratijos kultūrai įvairiais lygmenimis, todėl labai svarbu, kad kuo daugiau piliečių dalyvautų vietos ir regionų lygmens rinkimuose ir naudotųsi savo rinkėjų teisėmis; be to, labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos savo kompetencijos srityse skatintų demokratinį ir pilietiškumo ugdymą ir kad toks ugdymas būtų grindžiamas realiais pavyzdžiais iš kasdienio piliečių gyvenimo ir jų dalyvavimo demokratiniuose procesuose, tai pat per demokratinio valdymo kultūrą;

16.

ragina skatinti Sąjungos piliečius dalyvauti vietos visuomeniniame ir politiniame gyvenime ir naudotis balsavimo teise, tačiau mano, kad turi būti gerbiama jų teisė patiems priimti sprendimą dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose ir šalyje, kurioje jie gyvena, organizuojamuose Europos Parlamento rinkimuose. Norint, kad Sąjungos piliečiai priimtų pagrįstus sprendimus, labai svarbu – ypač tuo atveju, kai jie gyvena kitoje valstybėje narėje – tinkamai informuoti apie jų teises toje šalyje;

17.

teigiamai vertina tai, kad vienas iš Stokholmo programos (6) prioritetų yra užtikrinti pagrindinę teisę laisvai judėti ir atsižvelgiant į tai skatinti ir stiprinti piliečių rinkimų teises bei siekti didesnio rinkėjų aktyvumo, taip pat pritaria būtinybei ne tik nustatyti teises, bet ir užtikrinti galimybę piliečiams netrukdomai jomis naudotis. Be to, Regionų komitetas nustatydamas savo 2012 m. politinius prioritetus pareiškė, kad „yra ir toliau pasiryžęs padėti visapusiškai įgyvendinti Stokholmo programos ir veiksmų plano tikslus.“ (7)

18.

teigiamai vertina Europos Komisijos ketinimą kartu su Regionų komitetu, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jų asociacijomis sukurti neoficialią platformą, kurios tikslas skatinti tiesioginį dialogą dėl visapusiško rinkimų teisių užtikrinimo, taip pat sudaryti galimybes pradėti diskusiją ir dialogą dėl Europos pilietybės, nustatyti pagrindines problemas ir sunkumus bei skatinti dalijimąsi patirtimi ir geriausia praktika;

19.

pabrėžia, kad Regionų komiteto programoje „2013 m. – Europos piliečių metai“ numatyta daug veiksmų, kurių tikslas geriau informuoti apie Sąjungos piliečių rinkimų teises ir naudojimusi jomis (8).

20.

primena, kad Regionų Komitetas 2013 m. – Europos piliečių metais – glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis, visų pirma, su Europos Komisija, organizuos įvairius renginius, įskaitant informacijos sklaidą, pristatymus ir RK narių apsilankymus mokyklose ir aukštojo mokslo įstaigose, seminarus, viešus debatus ir susitikimus merijose, vietos žiniasklaidai pritraukti skirtus renginius laisvo judėjimo, balsavimo teisių, vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens klausimais, informacijos apie pirmiau minėtus renginius ir apie RK ES piliečio pasą skelbimą savo interneto svetainėje visomis oficialiomis kalbomis, geriausių decentralizuotos informacijos apie ES sklaidos pavyzdžių pristatymą metinėje EuroPCom konferencijoje;

Vietos savivaldos rinkimai ir Europos Parlamento rinkimai

21.

atkreipia dėmesį į Europos Komisijos ataskaitoje (9) pateiktą pastabą, kad rinkėjai, gyvenantys valstybėje narėje, kurios piliečiais jie nėra, paprastai vietos savivaldos rinkimuose dalyvauja aktyviau negu Europos Parlamento rinkimuose (10); tai svarbus pastebėjimas, kurį reikėtų nuodugniau patyrinėti – bet kokiu atveju tai rodo, kad vietos problemos piliečiams išties rūpi ir skatina juos būti aktyvius. Svarbu tuo pasinaudoti ir pamėginti ištirti, kas dar galėtų paskatinti žmones domėtis ES politika ir dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose;

22.

pabrėžia, kad vis dar reikia spręsti kitą svarbų uždavinį – siekti aktyvesnio rinkėjų dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose skatinant balsuoti visus balsavimo teisę turinčius piliečius;

23.

mano, kad įvairioms piliečių amžiaus grupėms skirti projektai galėtų padėti geriau suvokti dalyvavimo vietos ir Europos Parlamento rinkimuose svarbą, sustiprintų jų priklausymo bendruomenei jausmą ir leistų supažindinti su dalyvavimo rinkimuose nauda; visų pirma būtų galima organizuoti vaidybinius žaidimus rinkimų tema, skatinti keistis patirtimi, naudoti įvairius informavimo kanalus ir pabrėžti vietos ir ES lygmeniu priimamų sprendimų aktualumą kasdieniam piliečių gyvenimui tam tikrame mieste ar teritorijoje. Ši veikla iš tiesų galėtų padėti atsakyti į klausimą „Kodėl turėčiau balsuoti?“;

24.

pabrėžia, kad reikės papildomų pastangų visais valdymo lygmenimis siekiant aktyvesnio dalyvavimo rinkimuose ir daugiau dalyvių rinkimų sąrašuose; mano, kad būtina spręsti informacijos apie rinkimų teises ir procedūras trūkumo, įtraukimo į rinkėjų sąrašus ir kalbinių kliūčių problemas;

25.

siūlo supaprastinti administracines procedūras ir ragina valstybes nares pradėti teikti atitinkamas elektronines paslaugas, leidžiančias Sąjungos piliečiams naudotis rinkimų teisėmis, visų pirma būti įtrauktiems į rinkėjų sąrašus, ir pritaria, kad būtų keičiamasi gerąją praktika šioje srityje;

26.

pritaria Europos Komisijos pozicijai ir veiksmams siekti, kad registruodamas gyvenamąją vietą pilietis būtų automatiškai įtrauktas į rinkėjų sąrašus, ir pabrėžia, kad paprastesnės administracinės rinkėjų sąrašų sudarymo procedūros veiksmingai prisidėtų prie piliečių integracijos ir paskatintų juos aktyviau naudotis balsavimo teise;

27.

ragina valstybes nares bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir rengti ataskaitas ir padėties analizes, skirtas įvertinti Sąjungos teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo veiksmingumą, ir tokiu būdu padėti keistis gerąja praktika ir dalytis patirtimi, todėl reikėtų užtikrinti piliečiams prieigą prie minėtų dokumentų šiuo tikslu pasitelkiant tinkamas informavimo ir reklamos sistemas;

28.

remdamasis daugiapakopio valdymo principu mano, kad labai svarbu užtikrinti valstybėse narėse veiksmingą skirtingų valdymo lygmenų bendradarbiavimą siekiant teisiniu keliu išspręsti problemas, kurios gali kilti dėl nacionalinių taisyklių, nustatančių naudojimosi rinkimų teisėmis sąlygas, taikymo ir atsižvelgti į techninius pasiūlymus;

29.

ragina valstybes nares taip pat pašalinti teisei būti kandidatu užtikrinti kylančias kliūtis ir sudaryti galimybę ES piliečiams, nesantiems valstybės narės, kurioje jie gyvena, piliečiais, tapti kandidatais ir dalyvauti politikoje;

30.

rekomenduoja valstybėms narėms sukurti ryšių palaikymo centrus siekiant sudaryti sąlygas rinkti ir reguliariai vertinti duomenis apie kandidatavusius arba išrinktus ES piliečius, nesančius valstybės narės, kurioje jie gyvena, piliečiais, kadangi tai gali palengvinti keitimąsi patirtimi tarp valstybių narių ir ES institucijų;

31.

rinkimų į Europos Parlamentą klausimu pabrėžia, kad ES direktyva nustatytas mechanizmas dvigubam balsavimui ir kandidatavimui išvengti ne visada sklandžiai veikia; todėl remia Europos Komisijos ketinimą parengti naują pasiūlymą siekiant rasti tinkamesnį šios problemos sprendimą ir kartu užtikrinti, kad naujuoju teisės aktu Europos piliečiams nebūtų sukurta naujų administracinių kliūčių naudotis savo teise kelti savo kandidatūrą EP rinkimuose jų gyvenamojoje šalyje;

32.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į 2014 m. įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą svarbu geriau supažindinti piliečius su ES piliečių ir rinkimų teisėmis, kuriomis jie gali naudotis valstybėje narėje, kurioje gyvena, ir sudaryti sąlygas jomis pasinaudoti;

33.

mano, kad Europos politinės partijos atlieka pagrindinį vaidmenį didinant europinį politinį sąmoningumą ir išreiškiant ES piliečių politinę valią, todėl jos turi padėti susieti nacionalinę ir ES politiką; jos išreiškia piliečių nuomonę ir padeda vykdyti atviras diskusijas Europai aktualiais klausimais užtikrindamos įvairių Europos Sąjungos daugiapakopio valdymo sistemos lygmenų sąveiką; todėl ragina Europos politines partijas intensyvinti veiklą ir ieškoti naujų politinio sąmoningumo ugdymo būdų, pavyzdžiui, per europinius rinkimus teikti lyderių kandidatūras į aukščiausius postus Europos institucijose arba rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvauti pagal kelių valstybių bendrus sąrašus;

ES finansinės programos ES pilietybei remti

34.

mano, kad svarbu didinti Sąjungos piliečių informuotumą apie jų teisinį statusą (11), pagilinti jų žinias apie su Europos Sąjungos pilietybe susijusias teises ir pareigas, remti Europos Sąjungos projektų ir fondų teikiamas galimybes skleisti informaciją rengiant konferencijas, seminarus, užtikrinant mokymą, gerosios praktikos mainus ir vykdant bendradarbiavimo veiklą ir ypatingą dėmesį skirti programoms „Pagrindinės teisės ir pilietybė“ ir;„Europa piliečiams“; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviai dalyvauti tarptautiniuose ir miestų giminiavimosi projektuose;

35.

mano, kad ES pilietybę skatinančios Europos Sąjungos programos yra tos, kuriomis siekiama remti valstybių narių informuotumo apie ES teisę ir politiką didinimo veiklą ir ES teisės ir politikos įgyvendinimą, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gilinti su įvairiomis veiklos sritimis susijusias žinias;

36.

dar kartą atkreipia dėmesį į galimybę, skatinant įvairias teritorinio bendradarbiavimo formas, įgyvendinti projektus ir iniciatyvas, kuriais siekiama realiai įtvirtinti ES pilietybę ir kurie padeda mažinti administracinę naštą ir kliūtis;

37.

pabrėžia, kad su ES pilietybe susijusių programų finansavimo srityje reikėtų taikyti paprastesnį ir veiksmingesnį metodą, tiksliau apibrėžti prioritetus, juos susiejant su politiniais politiniais prioritetais; ragina dėmesį sutelkti į projektų rezultatų sklaidą siekiant didesnio žinomumo. Norint pasiekti strateginius ir politinius tikslus, reikia remti mokymą ir didinti informuotumą, stiprinti tinklus ir sudaryti sąlygas pasienio bendradarbiavimui; be to, svarbu užtikrinti Europos Sąjungos pilietybės programų patrauklumą geriau jas populiarinant ir šiuo tikslu valstybėse narėse rengti jų pristatymus;

Švietimo ir jaunimo vaidmuo užtikrinant aktyvų ES pilietiškumą

38.

pabrėžia, kad, stiprinant informuotumo apie ES projektus ir jų įgyvendinimo veiklą, taip pat reikia skirti daugiau dėmesio jaunimui, visų pirma įtraukti mokyklas ir aukštojo mokslo įstaigas. Vienoje savo iniciatyvinėje nuomonėje Regionų komitetas ypatingą dėmesį skyrė aktyvaus jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiant švietimą (12);

39.

atkreipti dėmesį, kad švietimo politika atlieka svarbų vaidmenį informuojant ES piliečius, visų pirma jaunimą, apie Europos Sąjungos pilietybę ir su ja susijusias teises ir pabrėžia, kad šios politikos indėlis skatinant daugiakalbystę, studentų ir dėstytojų judumą turėtų būti gerokai didesnis;

40.

mano, kad svarbu plačiai supažindinti jaunimą, kad jie galėtų tapti informuotais piliečiais ir rinkėjais, ir mano, kad todėl yra dar svarbiau jiems paaiškinti rinkimų ir jų metu išreikšto balso reikšmę;

41.

atkreipia dėmesį į didelę Europos Tarybos patirtį švietimo srityje remiant tinklų plėtojimą ir rekomenduoja bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi remiantis šioje srityje Tarybos atliktu darbu;

42.

įsitikinęs, kad vykdant informavimo kampanijas galima pagerinti žinias apie su ES pilietybe susijusias teises ir paskatinti Europos piliečius aktyviau dalyvauti rinkimuose ir kad partneryste grindžiamas mokyklų ir aukštojo mokslo ir kitų mokymo įstaigų bendradarbiavimas šioje srityje turi atlikti svarbų vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos šalių studentai pagal mainų programas dažnai mokosi kitų šalių kolegijose ir universitetuose ir kad tokiomis iniciatyvomis taip pat galima juos paskatinti naudotis balsavimo teisėmis;

Pasiūlymai siekiant aktyvesnio dalyvavimo rinkimuose

43.

pabrėžia, jog praktika rodo, kad, dažniausiai, kai Parlamento rinkimai vyksta tuo pat metu kaip ir vietos ir regionų savivaldos rinkimai, rinkėjai dalyvauja aktyviau (13).

44.

primena, kad remdamasis savo nuomone dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano (14) Regionų komitetas ragina visus susijusius dalyvius apsvarstyti, kokios priemonės padėtų išplėsti Sąjungos piliečių galimybes dalyvauti valstybėje, kurioje jie gyvena, organizuojamuose rinkimuose;

45.

atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu galiojančiuose ES teisės aktuose nenumatyta visiškai suderinti valstybių narių rinkimų sistemų, visų pirma turint omenyje dalyvavimą vietos ir Europos Parlamento rinkimuose reglamentuojančias taisykles, Regionų komitetas ragina valstybes nares atsižvelgiant į subsidiarumo principą užtikrinti galimybę dalyvauti ne tik vietos savivaldos, bet ir regionų lygmens rinkimuose siekiant įgyvendinti su ES pilietybe susijusią balsavimo teisę;

46.

išreiškia ketinimą aktyviai remti Europos piliečių iniciatyvos Let me vote įgyvendinimą;

47.

atsižvelgdamas į subsidiarumo principą, rekomenduoja valstybėms narėms išnagrinėti priemones, kurios sudarytų galimybę sinchronizuoti vietos ir regionų valdžios ir Europos Parlamento rinkimus; mano, kad tokiu būdu ES piliečiai galėtų geriau suvokti Europos, vietos ir regioninių rinkimų poveikį jų kasdieniam gyvenimui;

48.

pripažįsta, kad valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios struktūra labai įvairi, ir tai, kad šios valdžios institucijos atspindi skirtingas teisines ir administracines tradicijas;

49.

pritaria Europos Parlamentui, kad Europos Parlamento rinkimai turėtų būti perkelti iš birželio mėnesio į gegužės mėnesį ir mano, kad tai gali turėti teigiamą poveikį rinkėjų aktyvumui;

50.

mano, kad yra svarbu apie rinkimus geriau informuoti Europos piliečius ir didinti jų domėjimąsi bei motyvaciją balsuoti, ir, atsižvelgiant į subsidiarumo principą bei siekiant užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą rinkimuose, rekomenduoja valstybėms narėms ilguoju laikotarpiu apsvarstyti galimybę padaryti rinkimų procedūrą labiau prieinamą, pavyzdžiui, sudarant išankstinio balsavimo, elektroninių rinkimų galimybę arba numatant „mobiliąsias“ balsadėžes; reikia atsižvelgti ir į JT neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje būtent raginama užtikrinti galimybes visiškai nekliudomai dalyvauti rinkimuose;

51.

pažymi, kad, nepaisant tikslinių priemonių, kuriomis siekiama informuoti ES piliečius apie jų rinkimų teises, rinkėjų aktyvumo lygis vis dar labai skiriasi. Todėl, kad būtų skatinamos rinkimų teisės, Komitetas rekomenduoja remti ir gilinti vietos ir regionų valdžios institucijų keitimąsi šios srities patirtimi;

52.

pabrėžia, kad ES pilietybės koncepcijos ir vietos ir regionų perspektyvų susiejimas, taip pat piliečių dėmesio atkreipimas į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens svarbą ES sprendimų priėmimo procese padės jiems suvokti, kad svarbu dalyvauti rinkimuose;

53.

remdamasis savo 2010 m. nuomone dėl ES pilietybės, RK nurodo, jog svarbu taip pat stiprinti trečiųjų šalių piliečių politines teises. Kelete ES valstybių narių trečiųjų šalių piliečiai turi teisę balsuoti ir būti išrinkti vietos ir regionų lygmens rinkimuose. Dėl to gali padidėti visų užsienio piliečių susidomėjimas rinkimais, kartu ir informacinės medžiagos įvairiomis kalbomis paklausa;

54.

rekomenduoja siekti plataus masto ES institucijų, jų atstovų, Europe Direct centrų, vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir ekonominių bei socialinių partnerių bendradarbiavimo siekiant užtikrinti, kad visi balsavimo amžiaus sulaukę ES piliečiai būtų atsakingai informuojami apie jų teises ir apie tai, kaip jomis pasinaudoti;

55.

pabrėžia, jog svarbu, kad Europos piliečių metais vietos ir regionų valdžios institucijos, vyriausybinės institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos bendrai vykdydamos supažindinimo, informavimo ir švietimo kampanijas kalbėtų paprastai ir piliečiams suprantamai; publikacijos ir populiarinimo dokumentai turi būti parengti visomis oficialiomis ES kalbomis;

56.

mano, kad svarbu užtikrinti aktyvesnį ES institucijų, valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų bei žiniasklaidos bendradarbiavimą. Regionų komitetas galėtų inicijuoti geriausio ir piliečiams geriausiai suprantamo straipsnio ir žiniasklaidos pranešimo apie rinkimus, naudojimąsi rinkimų teisėmis ir įvairius rinkimų proceso etapus konkursą.

2013 m. sausio 31 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO


(1)  CdR 355/2010.

(2)  CdR 201/2009.

(3)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 39 ir 40 straipsniai (2010/C 83/02) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsnio 2 dalies b punktas.

(4)  Direktyva 94/80/EB, Direktyva 93/109/EB.

(5)  COM(2012) 99 final; COM (2010) 605 final.

(6)  CdR 361/2011 fin

(7)  Tarybos dokumentas Nr. 17024/09, Europos Tarybos priimtas 2009 m. gruodžio 10–11 d.

(8)  R/CdR 1030/2012 7 punktas.

(9)  COM(2012) 99 final.

(10)  Išskyrus keletą ES sostinių – Atėnai, Budapeštas, Kopenhaga ir Ryga – gyventojų dalyvavimą paskutiniuosiuose EP rinkimuose.

(11)  CdR 355/2010.

(12)  CdR 173/2007.

(13)  Pavyzdžiui, Berlyne, kuris taip pat yra viena iš žemių, 2008 m. Romoje, 2009 m. Koblence, 2012 Jungtinėje Karalystėje.

(14)  CdR 170/2010.