18.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 391/134

—

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymus, kuriuose nuosekliai susietos norminamojo pobūdžio priemonės ir strategijos, kurios turi būti įgyvendintos siekiant užtikrinti naudingą ir greitą teisėtos ekonomikos apsaugą;

—

remia Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią žalingai praktikai - interesų konfliktams, favoritizmui ir korupcijai - baudžiant už elgesį, už kurį kai kuriose valstybėse narėse iki šiol nebaudžiama ir kuris trukdo laisvai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

—

pritaria pasiūlymui taikyti vertinimo mechanizmą, t. y. nuo 2013 m. kas dvejus metus parengti ES kovos su korupcija ataskaitą;

—

teigiamai vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje, kadangi tai yra pasaulinės ekonomikos apsaugos priemonės, reikalingos, kad „nusikalsti nebūtų pelninga“ ir kadangi „nedorai įgytas turtas laimės neatneša“;

—

pritaria Stokholmo programos principui, pagal kurį geriau nustatyti privalomus būtiniausius standartus remiantis SESV 83 straipsniu (įskaitant galimybę konfiskuoti atitinkamos vertės turtą ir vykdyti išplėstinį konfiskavimą, konfiskavimą iš trečiųjų asmenų ir ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstą konfiskavimą), o ne siekti patobulinti dabartinę Sąjungos priemonę, kuri yra neveiksminga;

—

ragina valstybes nares numatyti grąžinti vietos ir (arba) regionų valdžios institucijoms dalį iš organizuotų nusikaltėlių konfiskuoto turto (patenkinus teisėtus prašymus grąžinti turtą), kadangi jos labiausia nukenčia nuo viešąją tvarką vietos lygmeniu trikdančių nusikalstamų organizacijų. Be to, jos gali geriausiai vietos lygmeniu vykdyti veiksmus siekiant pašalinti gilias nusikalstamumo priežastis. Iš esmės tai yra būdas formuoti teigiamą požiūrį į valdžios institucijų veiksmus ir sukurti išrinktuosius valdžios atstovus, pilietinę visuomenę ir šeimas vienijančią dorovės sistemą;

—

ragina išrinktiesiems vietos valdžios atstovams pradėjus vykdyti įgaliojimus pasirašyti profesinės etikos chartiją Obliti privatorum, publica curate (pamirškite asmeninius reikalus ir rūpinkitės viešaisiais), o tai padėtų padidinti ir išsaugoti piliečių ir valdžios atstovų tarpusavio pasitikėjimą;

—

ragina išrinktuosius valdžios atstovus pateikti nepriklausomai institucijai turto deklaraciją apie turimą nuosavybę ir komercinius ir verslo ryšius.

Pagrindinis pranešėjas

Christophe ROUILLON (FR / ESP), Kuleno meras

Pamatiniai dokumentai

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje

COM (2012) 85 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga taikant baudžiamosios teisės normas ir atliekant administracinius tyrimus. Integruota mokesčių mokėtojų lėšų apsaugos politika“

COM (2011) 293 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Kova su korupcija ES“

COM (2011) 308 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu

COM (2012) 363 final

1.

pažymi, kad korupcija, organizuotas nusikalstamumas ir sukčiavimas yra didėlė Europos Sąjungos problema. Nevyriausybinės organizacijos Transparency International duomenimis, dėl šios praktikos kasmet prarandama apie 120 milijardų eurų, t. y. 1 proc. ES BVP. Neteisėta ekonomika didina valstybių narių deficitą, stabdo valdžios institucijų veiksmus krizei įveikti, mažina investicijų lygį, skatina kapitalo nutekėjimą ir mažina piliečių pasitikėjimą jų atstovais ir institucijomis;

2.

primena, kad Lisabonos sutartimi, kuria remiantis apibrėžta Eurojusto paskirtis, ES užtikrintos platesnės kovos su tarptautiniu nusikalstamumu priemonės, numatyta galimybė įkurti Europos prokuratūrą (SESV 85 ir 86 straipsniai) ir apibrėžtos nuostatos dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ir kitomis neteisėtomis veikomis (SESV 310 straipsnio 6 dalis ir 325 straipsnis);

3.

pabrėžia, kad, Eurobarometro duomenimis, 75 proc. europiečių korupciją laiko didele valstybių narių problema;

4.

pažymi, kad pajamų iš nusikaltimų konfiskavimas ir įšaldymas yra pripažinti veiksmingomis kovos su sunkiu organizuotu nusikalstamumu priemonėmis ir laikomi strateginiais ES lygmens prioritetais;

5.

mano, kad, siekiant apsaugoti Sąjungos interesus, būtina užtikrinti geresnę Europos fondų - visų pirma socialinių, socialinės sanglaudos ir su žemės ūkio politika susijusių fondų - subsidijų panaudojimo kontrolę, kadangi sukčiavimas gali sumažinti šios regionams naudingos integruotos Europos politikos legitimumą;

6.

konstatuoja, kad vietos lygmeniu organizuoto nusikalstamumo atstovai ieško ryšio su vietos ir regionų valdžios institucijų sprendimus priimančiais pareigūnais, atsakingais už viešųjų pirkimų ar koncesijų sutartis, statybos ar verslo leidimų išdavimą;

7.

pabrėžia, kad organizuota nusikalstama veika, pavyzdžiui, prekyba narkotikais, žmonėmis, kelia ilgalaikę grėsmę viešąjai tvarkai, visuomenės sveikatai ir socialinei sanglaudai;

8.

primena, kad nusikalstomos organizacijos iš pažiūros teisėtai ir kartais labai išradingai taikydamos Europos mokesčių sistemą (kaip, pavyzdžiui, anglies dioksido mokesčio atveju) plėšia ir skurdina Sąjungos valstybes nares ir jų vietos ir regionų valdžios institucijas;

9.

pabrėžia, kad ypač nerimą kelia korupcija sporto srityje (suklastotos lažybos, kyšininkavimas priimant sprendimą dėl didelio masto varžybų rengimo vietos, slaptos komisijos, susisijusios su žaidėjų perėjimu į kitą klubą ir pan.), kadangi tai gali pakenkti vertybėms, kurias propaguoja milijonai sporto mėgėjų ir savanorių klubų;

10.

mano, kad, remiantis subsidiarumo principu, vietos valdžios institucijos, skatindamos laisvės, saugumo ir teisingumo politiką, yra svarbiausios dalyvės užtikrinant teisėtos ekonomikos apsaugą.

11.

atkreipia dėmesį į dabartinės ES teisės trūkumus kovos su sukčiavimu, korupcija ir pajamų iš nusikaltimų konfiskavimo srityje;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija savo antrojoje ataskaitoje dėl 1995 m. Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvencijos įgyvendinimo (COM(2008) 77) padarė išvadą, kad tik penkios valstybės narės ėmėsi „visų“ būtinų priemonių šiai konvencijai „tinkamai“ įgyvendinti;

13.

apgailestauja, kad dar neperkeltas į nacionalinę teisę Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su aktyviąja ir pasyviąja korupcija privačiame sektoriuje, kuriame apibrėžta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė;

14.

apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės iki šiol dar neratifikavo tarptautinių Europos Tarybos, Jungtinių Tautų Organizacijos arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OCDE) baudžiamosios teisės konvencijų;

15.

pabrėžia, kad esama trūkumų perkeliant į nacionalinę teisę penkis šioje srityje priimtus pamatinius sprendimus:

16.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymus, kuriuose nuosekliai susietos norminamojo pobūdžio priemonės ir strategijos, kurios turi būti įgyvendintos siekiant užtikrinti naudingą ir greitą teisėtos ekonomikos apsaugą;

17.

primena, kad šios srities reguliavimo priemonių teisinį pagrindą sudaro SESV 82 ir 83 straipsniai, taip pat 310 straipsnio 6 dalis ir 325 straipsnis;

18.

mano, kad ypač svarbu užtikrinti ES viešųjų lėšų apsaugą nuo sukčiavimo ir išeikvojimo, tačiau kartu pažymi, kad, atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir siekiant efektyvumo, baudžiamosios teisės aktus Europos Sąjungos lygmeniu priimti prasminga tik tuo atveju, kai jie gali padėti panaikinti nustatytus konkrečius valstybių narių baudžiamojo persekiojimo praktikos trūkumus;

19.

pritaria pasiūlymui ES lygmeniu apibrėžti tokius nusikaltimus kaip sukčiavimas ir viešųjų lėšų išeikvojimas;

20.

remia Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią žalingai praktikai - interesų konfliktams, favoritizmui ir korupcijai - baudžiant už elgesį, už kurį kai kuriose valstybėse narėse iki šiol nebaudžiama ir kuris trukdo laisvai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (1);

21.

pritaria OLAF reformos, kurios tikslas apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus, gairėms:

22.

labai palankiai vertina kovai su korupcija Sąjungoje suteiktą politinį postūmį ir kompleksinį Komisijos požiūrį į šį klausimą;

23.

pritaria pasiūlymui taikyti vertinimo mechanizmą, t. y. nuo 2013 m. kas dvejus metus parengti ES kovos su korupcija ataskaitą;

24.

remia Komisijos pasiūlymą užtikrinti derėjimą su jau esamais EBPO arba Europos Tarybos mechanizmais;

25.

vis dėlto atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad ji nedelsdama turi padaryti išvadas dėl valstybių abipusiu pasitikėjimu grindžiamos bendros priemonės ir primena, kad būtina priimti teisės aktus siekiant teigiamos praktikos, numatytos SESV 83 straipsnyje, įsigalėjimo;

26.

visiškai pritaria kompleksiniam Komisijos požiūriui, paskatinusiam ją apsvarstyti ES įmonių apskaitos ir audito standartų klausimą;

27.

teigiamai vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje, kadangi tai yra pasaulinės ekonomikos apsaugos priemonės, reikalingos, kad „nusikalsti nebūtų pelninga“ ir kadangi „nedorai įgytas turtas laimės neatneša“;

28.

pritaria Stokholmo programos principui, pagal kurį geriau nustatyti privalomus būtiniausius standartus remiantis SESV 83 straipsniu (įskaitant galimybę konfiskuoti atitinkamos vertės turtą ir vykdyti išplėstinį konfiskavimą, konfiskavimą iš trečiųjų asmenų ir ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstą konfiskavimą), o ne siekti patobulinti dabartinę Sąjungos priemonę, kuri yra neveiksminga;

29.

remia pasiūlymą dėl direktyvos, kadangi jame pateiktos ankstesniuose pamatiniuose sprendimuose jau apibrėžtos teisinės nuostatos ir sąvokos, susijusios su pajamų iš nusikaltimų ir nusikaltimo priemonių konfiskavimu, taip pat nuostatos dėl turto, atitinkančio pajamų iš nusikaltimų vertę, konfiskavimo;

30.

be to, teigiamai vertina ir tai, kad jame numatytos nuostatos, sudarančios galimybę labai plačiai suprasti sąvoką „pajamos iš nusikaltimų“ (apimant į turtą transformuotas pajamas ar dokumentus, patvirtinančius teises į tokį turtą) ir apsaugos tikslu areštuoti turtą, kol bus priimtas teismo sprendimas;

31.

išplėstinis konfiskavimas . RK pritaria, kad reikia panaikinti 2005 m. pamatiniame sprendime valstybėms narėms numatytą galimybę pasirinkti, ir mano, kad taip bus patobulintos esamos nuostatos dėl išplėstinio konfiskavimo, tačiau mano, kad reikėtų patobulinti 4 straipsnio 1 dalį, kuri yra labai neaiški. Pagal įstatymą, vykdant išplėstinį konfiskavimą, leidžiama konfiskuoti ne tik su nusikaltimu tiesiogiai susijusį turtą, kadangi gali būti sąsaja tarp nusikalstamos veikos ir ketinamo konfiskuoti turtą arba teisių į turtą. RK siūlo, kad „konkretūs faktai“, kuriais remdamasis teismas priima savo sprendimą, būtų pagristi, pavyzdžiui, įrodant turto vertės ir teisėtų pajamų neatitikimą. Šiuo „konkrečių faktų“ pavyzdžiu taip pat norima pabrėžti, kad būtent pats susijęs asmuo turi pateikti įrodymų, kad turtas arba teisės į turtą, kurie nėra tiesiogiai susiję su nusikalstama veika, tačiau kuriuos ketinama konfiskuoti, įgyti iš kitų teisėtų pajamų šaltinių;

32.

palankiai vertina konfiskavimo iš trečiųjų asmenų galimybę; nusikaltėliai niekada neturi turto arba teisių į turtą savo vardu, ir primena, kad tretieji asmenys, kurių vaidmuo – paslėpti arba transformuoti turtą, labai dažnai yra juridiniai asmenys. Organizuotos nusikalstamos grupuotės jau senai naudojasi labai sumaniais teisiniais būdais, kad išvengtų turto konfiskacijos. Todėl RK labai rekomenduoja papildyti dokumentą juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principu ir įvesti sąvoką „faktiškasis savininkas“;

33.

be to, siūlo į pasiūlymą įtraukti sąvoką, kuri sudarytų galimybę trečiąjį asmenį laikyti tikruoju savininku ir (arba) vieninteliu ekonominės naudos gavėju. Tai gali būti įrodyta pranešant apie nustatytus faktus: juridinis asmuo asmeniniais tikslais teisiškai ar faktiškai valdo turtą, finansuoja turtą, suteikia teisę nemokamai naudotis turtu ir t. t. Ši sąvoka, pavyzdžiui, gerai žinoma Liuksemburge: ji padeda nustatyti, kas yra tikrasis įmonės savininkas, ir taip papildo juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principą;

34.

atsargiai vertina ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstą konfiskavimą, kadangi daugumoje valstybių narių konfiskavimas yra su baudžiamuoju nuosprendžiu susijusi sankcija. Be to, ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstas konfiskavimas yra grindžiamas civiliniu procesu ir nėra susijęs su pasirinktu teisiniu pagrindu: nagrinėjamas pasiūlymas, kuris akivaizdžiai grindžiamas SESV 82 straipsnio 2 dalimi, kurios nuostatos susijusios tik su baudžiamosios srities sankcijomis. Juo taip pat pažeidžiamos tam tikrų valstybių narių, pavyzdžiui, Prancūzijos, teisinės tradicijos, pagal kurias teisei į nuosavybę yra konstitucinė teisė;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstas konfiskavimas nesusijęs ir su SESV 83 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad Parlamentas ir Taryba „gali nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, […] srityse“;

36.

siūlo pasirinkti baudžiamojo proceso teisę siekiant užtikrinti vienodą teisės areštuoti ir konfiskuoti veiksmingumo lygį remiantis jau išbandytomis baudžiamosiomis nuostatomis;

37.

primena, kad konfiskavimas pagal civilinės teisės nuostatas grindžiamas Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) rekomendacija (Nr. 3), kurioje šalys raginamos priimti priemones, kurios leistų konfiskuoti „nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio“. Toje pačioje rekomendacijoje taip pat nurodoma, kad valstybės gali priimti priemones, kurios „įpareigotų kaltininką pagrįsti norimo konfiskuoti turto įsigijimo teisėtumą“. Taigi, susidaro įspūdis, kad siekiama perkelti prievolę įrodyti, kuri yra apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįsto konfiskavimo esmė. Tokio paties rezultato galima pasiekti apibrėžiant naują nusikalstamą veiką už „nepagrįsto“ turto turėjimą arba išteklių nepagrįstumą (žr., pavyzdžiui, Prancūzijos baudžiamojo kodekso naują straipsnį 321-6, kuriame apskritai numatoma atsakomybė už nesugebėjimą pagrįsti su gyvenimo būdu susijusius išteklius ir turto kilmę tais atvejais, kai asmuo palaiko nuolatinius ryšius su sunkių nusikaltimų ir nusikalstamos veikos dalyviais, kuriems skirta ne mažiau kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausmė). Taip pasiekiamas norimas prievolės įrodyti perkėlimas;

38.

pagal subsidiarumo principą šiuo pasiūlymu valstybėms turi būti palikta teisė spręsti, ar taikyti ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstą konfiskavimą ar ne, jei tik joms pavyks įrodyti, kad jų teisės aktai taip pat yra veiksmingi ir neprieštaraus pripažinimo principui;

39.

mažesnių abejonių Komitetui kyla dėl pernelyg išsamių garantijų, kurios suteikiamos įvairiais pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo procedūrų etapais, kadangi tai gali trukdyti Sąjungoje taikyti naująjį teisinį pagrindą dėl areštavimo ir konfiskavimo;

40.

atkreipia dėmesį į būtinybę įkurti Europos prokuratūrą ir pabrėžia poreikį stiprinti organizuoto nusikalstamumo srityje veikiančias valstybių narių policijos ir teismines struktūras;

41.

mano, kad sukūrus Europos prokuratūrą galima tikėtis veiksmingesnio OLAF reformos įgyvendinimo;

42.

mano, kad Europos prokuratūra veiksmingiau ir užtikrinčiau vykdys su korupcija ir įtakingų ekonomikos ir politikos veikėjų dalyvavimu susijusius finansinius tyrimus arba tyrimus, kurie susiję su tarptautiniais nusikalstamais tinklais;

43.

mano, kad plėtoti Eurojustą, kaip pagrindą įkurti Europos prokuratūrą, galinčią inicijuoti kriminalinius tyrimus - bent jau tais atvejais, kai kyla rimtas pavojus Sąjungos interesams - ir pradėti vykdyti nusikalstamos veikos tyrimą yra veiksmingas būdas išvengti situacijų, minimų šioje nuomonėje nagrinėjamame Komisijos komunikate dėl finansinių interesų apsaugos (COM(2011) 293 final); RK norėtų priminti, kad SESV 85 ir 86 straipsniuose numatyta tokia raida, kuri būtina siekiant įveikti dvejopo pobūdžio iššūkį - finansų krizės keliamas problemas ir didelį nusikalstamumą;

44.

mano, kad siekiant šio tikslo reikia numatyti bendrą ES finansinių nusikaltimų tyrėjų mokymo programą, kurios rengimas ir įgyvendinimas turi būti Komisijos prioritetas;

45.

mano, kad veiksmingos apie pažeidimus pranešančių asmenų apsaugos nuo galimų keršto veiksmų užtikrinimas yra pagrindinis kovos su korupcija ir kovos su organizuotu nusikalstamumu politikos aspektas. Tačiau ši sritis Sąjungoje reglamentuojama remiantis nevienodu teisiniu pagrindu. Todėl RK labai teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą užtikrinti apie pažeidimus pranešančių asmenų apsaugą.

46.

ragina valstybes nares numatyti grąžinti vietos ir (arba) regionų valdžios institucijoms dalį iš organizuotų nusikaltėlių konfiskuoto turto (patenkinus teisėtus prašymus grąžinti turtą), kadangi jos labiausia nukenčia nuo viešąją tvarką vietos lygmeniu trikdančių nusikalstamų organizacijų. Be to, jos gali geriausiai vietos lygmeniu vykdyti veiksmus siekiant pašalinti gilias nusikalstamumo priežastis. Tokia praktika jau vykdoma Italijoje, kur trečdalis iš 12 000 konfiskuotų pastatų buvo paskirti arba perparduoti vietos valdžios institucijoms socialinėms reikmėms. Iš esmės tai yra būdas formuoti teigiamą požiūrį į valdžios institucijų veiksmus ir sukurti išrinktuosius valdžios atstovus, pilietinę visuomenę ir šeimas vienijančią dorovės sistemą;

47.

ragina išrinktiesiems vietos valdžios atstovams pradėjus vykdyti įgaliojimus pasirašyti profesinės etikos chartiją Obliti privatorum, publica curate (pamirškite asmeninius reikalus ir rūpinkitės viešaisiais), nes tai padėtų padidinti ir išsaugoti piliečių ir valdžios atstovų tarpusavio pasitikėjimą. Šioje chartijoje būtų nustatytos nešališkumo taisyklės (draudimas turėti interesų konfliktų, atsisakymas priimti asmeninių kelionių pasiūlymus iš fizinių arba juridinių asmenų, kurių veikla susijusi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, taip pat dovanas, kurių vertė yra didesnė nei 150 eurų, draudimas įtraukti šeimos narius ir pan.) ir sąžiningumo taisyklės (nenaudoti valdžios institucijų lėšų asmeniniais tikslais arba rinkimų kampanijoms, laikytis viešųjų pirkimų taisyklių ir t. t.);

48.

ragina išrinktuosius valdžios atstovus pateikti nepriklausomai valdžios institucijai turto deklaraciją apie turimą nuosavybę ir komercinius bei verslo ryšius;

49.

ragina valstybes nares nustatyti viešąjį finansavimą rinkimų kampanijoms finansuoti, uždrausti fizinių asmenų paramą ir parengti vietos lygmens išrinktojo atstovo statutą, kuriuo būtų užtikrintas jo savarankiškumas ir finansinis nepriklausomumas;

50.

ragina veiksmingai kovoti su mokesčių rojuose vykdomu su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu susijusių pinigų plovimu;

51.

ragina valstybes nares sukurti veiksmingas nesąžiningo elgesio prevencijos ir nustatymo priemones, pavyzdžiui, steigti tarnybas, kurios įvertintų antikorupcinius mechanizmus vykdant viešuosius pirkimus ir užtikrintų viešųjų pirkimų ir viešųjų institucijų subrangos sutarčių stebėseną;

52.

prašo sukurti Europos platformą, skirtą keistis vietos lygmeniu sukaupta gerąja praktika, ir Europos kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu kongresą;

53.

skatina vietos valdžios institucijas savo subsidijas skirti gabiems sportininkams ir profesionaliems klubams, kurie atitinka etikos ir griežtus finansinio skaidrumo reikalavimus;

54.

siūlo paskirti Regionų komiteto stebėtoją į specialų Europos Parlamento kovos su korupcija komitetą ir Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupę (GRECO);

55.

išsamiau apsvarstys gerąją valdymo ir administracinio valdymo teisėtos ekonomikos apsaugos srityje praktiką, kurią yra sukaupusios kaimynystės politikos šalys partnerės, kurios yra Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM) ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijos (CORLEAP) narės.