18.12.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 391/84

Regionų komiteto nuomonė dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF)

2012/C 391/10

REGIONŲ KOMITETAS

—	pritaria naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) sukūrimui siekiant įgyvendinti BŽP ir mano, kad svarbu numatyti tokio dydžio biudžetą, kuris derėtų su pokyčiais BŽP;

—	teigiamai vertina supaprastinimo rezultatus, kurių pavyko pasiekti į naująjį EJRŽF įtraukiant daugumą BŽP ir integruotos jūsų politikos (toliau IJP) finansinių priemonių, anksčiau priklausiusių skirtingiems fondams;

—	prašo EJRŽF tikslus sutelkti į žvejybos veiklą, o ne siekti ją keisti kitomis veiklos rūšimis, kaip tai ne kartą buvo siūlyta, ir mano, kad labai svarbu stiprinti žvejo profesijos patrauklumą;

—	nerimauja dėl duomenų rinkimui skiriamo biudžeto mažinimo, kai žinoma, kad prireiks papildomų lėšų. Valdymo tikslais surinkti ir tinkamai sutvarkyti duomenys turėtų būti išankstinė BŽP sąlyga ir EJRŽF biudžeto prioritetas;

—	nepritaria, kad būtų naikinamos žvejybos laivyno pajėgumų pritaikymo priemonės, nes siekiant naujųjų BŽP tikslų, visų pirma laipsniško DGTŽL įgyvendinimo, prireiks nutraukti tam tikrų žvejybos laivų eksploatavimą ar finansuoti laikiną žvejybos veiklos nutraukimą;

—	mano, kad palaipsniui mažinant išmetimus į jūrą prireiks pritaikyti ir modernizuoti laivus ir skirti atitinkamas investicijas uostų pertvarkymui;

—	stebisi, kad trūksta finansavimo numatytiems daugiamečiams planams rengti;

—	prašo skirti kuo daugiau paramos technologinėms naujovėms ir investicijoms, gerinančioms žūklės priemonių selektyvumą;

—	mano, kad netikslinga mažinti sandėliavimui skiriamą paramą.

Pranešėjas

Pierre MAILLE (FR / ESP), Finistero generalinės tarybos pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006 ir Tarybos reglamentas Nr. XXX/2011 dėl integruotos jūrų politikos)

COM(2011) 804 final

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.	žuvininkystė svarbi daugeliui Europos Sąjungos regionų, todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiryžimą ir toliau laikytis bendros žuvininkystės politikos (BŽP);

2.	pritaria naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) sukūrimui siekiant įgyvendinti BŽP ir mano, kad svarbu numatyti tokio dydžio biudžetą, kuris derėtų su pokyčiais BŽP;

laikosi nuomonės, kad prioritetinis BŽP tikslas turėtų būti atkurti tvarias ekonomines žuvininkystės sąlygas laikantis ekosistema pagrįsto požiūrio, visų pirma nustatant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DGTŽL), bei užtikrinti produktų tiekimą Europos vartotojams, ir tokiu būdu siekti savarankiško apsirūpinimo maistu;

4.	teigiamai vertina supaprastinimo rezultatus, kurių pavyko pasiekti į naująjį EJRŽF įtraukiant daugumą BŽP ir integruotos jūsų politikos (toliau IJP) finansinių priemonių, anksčiau priklausiusių skirtingiems fondams;

5.	pritaria IJP priskyrimui EJRŽF, nes ekonominė veikla, aplinkosauga, įgūdžių įgijimas ir duomenų rinkimas bei stebėsena ir kontrolė glaudžiai siejasi tarpusavyje;

6.	vis dėlto norėtų, kad būtų aiškiau apibrėžtos IJP tiesioginio valdymo sąlygos, siekiant patikslinti, kam skiriami asignavimai ir kokios organizacijos yra paramos gavėjai;

7.	pripažįsta Bendros strateginės sistemos, siūlomos sanglaudos fondams (ERPF, ESF, Sanglaudos fondas, EŽŪFKP, EJRŽF), tikslingumą, nes ji turėtų padėti užtikrinti šių fondų valdymo nuostatų supaprastinimą, nuoseklumą ir susiejimą;

8.	ragina nustatyti tokį Europos Sąjungos biudžetą, kurio lėšos užtikrintų sanglaudos politikos veiksmingumą ir atitiktų strategijos „Europa 2020“ užmojus;

9.	teigiamai vertina valstybėms narėms ir regionams suteiktą galimybę siekti paramos iš ERPF, Sanglaudos fondo, ESF ir EJRŽF veiksmams žuvininkystės srityje ir nuo žuvininkystės priklausomų teritorijų ekonomikos vystymui;

10.

prašo, laikantis daugiapakopio valdymo ir nacionalinio kompetencijų pasidalijimo principų, kiekvienos valstybės narės vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai įtraukti į įvairių strategiškai svarbių dokumentų, įskaitant ir susijusių su integruota jūrų politika, rengimo, svarstymo, įgyvendinimo ir jų peržiūros procesus;

11.	nepritaria pasiūlymams susieti sanglaudos politiką su Stabilumo ir augimo paktu, nes nustatant makroekonomines sąlygas siekiama skirtingų, nei sanglaudos politikos tikslų;

12.	pritaria ex-ante sąlygų principui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad išankstinės BŽP tikslų atitikimo sąlygos būtų grindžiamos ankstesne patirtimi.

13.	ragina įvertinti, kokį poveikį turės pakeisti išteklių paskirstymo valstybėms narėms kriterijai, kurie skiriasi nuo anksčiau taikytų Europos žuvininkystės fondui (EŽF);

14.	primena, kad savo nuomonėje dėl BŽP reformos RK nepritarė nuostatai, kad kiekviena valstybė narė privalo nusistatyti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas (PŽK) ir rekomendavo, kad išmetamų žuvų kiekis būtų mažinimas palaipsniui;

15.	pritaria, kad būtinybei gerinti žinias ir duomenų rinkimą ir pabrėžia, kad žvejų ir mokslininkų partnerystės svarbą. Valdymo tikslais surinkti ir tinkamai sutvarkyti duomenys turėtų būti išankstinė BŽP sąlyga ir EJRŽF biudžeto prioritetas;

16.

nepritaria, kad būtų naikinamos žvejybos laivyno pajėgumų pritaikymo priemonės, nes siekiant naujųjų BŽP tikslų, visų pirma laipsniško DGTŽL įgyvendinimo, prireiks nutraukti tam tikrų žvejybos laivų eksploatavimą ar finansuoti laikiną žvejybos veiklos nutraukimą. Rekomenduoja, bent jau tam tikrų žvejybos rūšių atveju, numačius griežtas valdymo (visų pirma žvejybos teisių) priemones, sudaryti galimybes palaipsniui mažinti teikiamą paramą atsižvelgiant į žuvų išteklių pokyčius;

17.	mano, kad labai svarbu stiprinti žvejo profesijos patrauklumą gerinant darbo sąlygas, higieną ir saugą laivuose bei finansuojant būtinąsias investicijas ir neapsiriboti pavieniais atskiriems laivams skirtais veiksmais;

18.	pažymi, kad perleidžiamosios žvejybos koncesijos yra neprivalomo pobūdžio. EJRŽF turėtų dalyvauti jas kuriant, pavyzdžiui, finansuodamas konsultacijų teikimo paslaugas, keitimąsi patirtimi ir pereinamo laikotarpio priemones;

19.	stebisi, kad trūksta finansavimo numatytiems daugiamečiams planams rengti, nes jie yra viena svarbiausių (pagrindiniame BŽP reglamente numatyta) priemonių tinkamam žuvų išteklių ir jūrų aplinkos valdymui užtikrinti;

20.	pritaria išmetamų žuvų kiekio ir nepageidaujamos priegaudos mažinimui ir prašo skirti kuo daugiau paramos technologinėms naujovėms ir investicijoms, gerinančioms žūklės priemonių selektyvumą;

21.

mano, kad technologinės naujovės gali būti naudingos tam pačiam žvejybos laivui įvairiais aspektais, t. y. pagerinti žūklės priemonių selektyvumą, sumažinti kenksmingą poveikį jūrų aplinkai ir užtikrinti aukštesnį jūreivių apsaugos lygį, tačiau atitinkami įrenginiai turėtų būti tikrai reikalingi, leistų siekti geresnių rezultatų, bet nereikalautų didesnių žvejybos pajėgumų;

22.

pritaria, kad reikia remti žvejus, dalyvaujančius jūrų ekosistemos ir biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo veikloje. Ši parama turėtų būti jiems teikiama (visų pirma Natura 2000 vietovėse ir saugomose jūrų teritorijose) kartu su žvejybos valdymo priemonėmis, tokiomis kaip laikinas žvejybinės veiklos nutraukimas ar licencijų taikymas. Jūrų aplinkos apsauga turi rūpintis ne tik žvejai, todėl šių zonų valdymas ar jų aplinkos stebėsena neturėtų būti tiesiogiai finansuojama EJRŽF lėšomis;

23.

laikosi nuomonės, kad žuvininkystės pramonė turi taip pat prisidėti prie kovos su klimato atšilimu ir aplinkos tarša. EJRŽF turėtų padėti vystyti mokslinius tyrimus ir skatinti inovacijų diegimą siekiant efektyvaus energijos vartojimo ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo, ypač šiuo metu, kai kuro kaina daro neigiamą poveikį konkurencingumui šioje ūkinės veiklos srityje. Todėl reikia ieškoti galimybių padėti keisti žvejybos laivuose senus variklius pažangesniais ir sudaryti sąlygas šioje srityje taikyti naujausias technologijas;

24.	mano, kad palaipsniui mažinant išmetimus į jūrą prireiks pritaikyti ir modernizuoti laivus ir skirti atitinkamas investicijas uostų pertvarkymui;

25.	reikalauja imtis novatoriškų veiksmų, kad būtų deramai identifikuojamos išmetamos rūšys, siekiant sumažinti išmetimą kiekį ir užtikrinti jų tinkamą panaudojimą;

26.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą vystyti nuo žuvininkystės priklausomų teritorijų ekonomiką. Rekomenduoja EJRŽF tikslus sutelkti į žvejybos veiklą, o ne siekti ją keisti kitomis veiklos rūšimis, kaip tai ne kartą buvo siūlyta. EJRŽF privalėtų remti subalansuotesnį požiūrį, t. y. skatinti derinti diversifikaciją ir tiesiogiai ir netiesiogiai su žvejyba susijusių darbo vietų išsaugojimą bei nepamiršti būtinybės užtikrinti darbo vietas naujoms žvejų kartoms. Reglamento nuostatos visų pirma turėtų leisti teikti paramą jaunimui žvejybos veiklai pradėti, kaip tai numatyta akvakultūros srityje, tuo tarpu ketinimas įvesti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas šiai veiklai gali sudaryti dar didesnes kliūtis.

27.

mano, kad sėkmingam vietos ekonomikos vystymuisi būtinas vietos suinteresuotųjų subjektų, išrinktų atstovų ir vietos ir regionų valdžios institucijų, profesinių asociacijų, žvejų organizacijų ir kt. dalyvavimas ir glaudus jų bendradarbiavimas. Tokią partnerystę gali paskatinti žuvininkystės vietos veiklos grupių plėtotė arba su žvejybos veikla susijusių klausimų įtraukimas į vietos veiklos grupės (sukurta kaip viena EŽŪFKP priemonių) kompetencijos sritį. Žuvininkystės vietos veiklos grupių valdymą turėtų užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios kartu su regionais turi atlikti svarbų vaidmenį nustatant vietos vystymosi strategijos tikslus, juos įgyvendinant ir valdant lėšas.

28.	ragina teikti daugiau paramos didmeninės prekybos jūros produktais ir jų perdirbimo įmonėms siekiant pabrėžti šių produktų svarbą ir paremti vartotojų rinką: parama ir pagalba technologinėms naujovėms diegti ir gamybos našumui didinti vienoje įmonėje gali būti teikiama ne vieną kartą

29.	rekomenduoja ryžtingiau plėtoti europinį jūros produktų sertifikavimą – vartotojui būtina užtikrinti galimybę identifikuoti Europos kilmės žvejybos produktus ir jis turi žinoti, kad buvo imtasi pastangų išsaugoti biologinę įvairovę ir laikytasi BŽP nustatytų sanitarinės kokybės reikalavimų;

30.	mano, kad bendro rinkos organizavimo priemonės privalo padėti įgyvendinti BŽP tikslus. Todėl ragina kurti rinkos priemones, galinčias sušvelninti perėjimo prie DGTŽL sistemos poveikį ir išlaikyti vietos lygmens ekonomines galimybes prekiauti europiniais žvejybos produktais;

31.	mano, kad netikslinga mažinti sandėliavimui skiriamą paramą turint omenyje didelius gamybos ir prekybos sutrikimus, su kuriais susiduriama profesionalios žvejybos sektoriuje;

32.	palankiai vertina akvakultūros skatinimą ir visas įvairias jai remti skirtas priemones – sąlygų jaunimui pradėti verslą gerinimą, inovacijas, investicijas, valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugas, draudimą ir t. t.;

33.	prašo nustatyti griežtus aplinkosaugos, veisimo sąnaudų apskaitos ir poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus;

34.

laikosi nuomonės, kad akvakultūros sektorius turėtų vienareikšmiškai užsiimti žuvienos baltymų gamyba ir vengti pernelyg intensyvios rūšių, naudojamų žuvininkystės ūkiuose veisiamų žuvų maistui, žvejybos, galinčios pažeisti maistinės grandinės pusiausvyrą ir daryti neigiamą poveikį biologinei įvairovei;

35.	pritaria galimybei skatinti tiek maistui, tiek ir kitiems tikslams skirtų dumblių gamybą;

36.

laikosi nuomonės, kad visuose atokiausiuose regionuose sąlygos yra blogesnės nei likusioje Europos dalyje esančiose teritorijose. Todėl jiems reikia skirti daugiau paramos, nei vien tik papildomų išlaidų, patirtų prekiaujant, kompensavimą, siekiant padengti didesnes šių teritorijų žuvininkystės ir akvakultūros sektorių išlaidas;

37.	prašo, kad EJRŽF atsižvelgtų į realų poreikį plėtoti žuvininkystę atokiausiuose regionuose ir sudarytų jiems galimybę gauti paramą žvejybos laivynui atnaujinti;

38.	mano, kad siekiant užtikrinti tvarios priekrantinės žvejybos vystymą atokiausiuose regionuose, svarbu sukurti paramos priemones žuvų telkimo įtaisų įrengimui;

39.	siūlo įsteigti konkrečiai atokiausių regionų klausimams skirtą regioninę patariamąją tarybą, analogišką jau veikiančioms Europos kontinente taryboms;

40.	atkreipia dėmesį, kad būtina veiksmingesnė kontrolės siekiant užtikrinti visuotiną BŽP taisyklių laikymąsi. Kontrolės patikimumui užtikrinti reikės skirti atitinkamas lėšas ir nustatyti efektyvesnius kontrolės būdus;

41.

nerimauja dėl duomenų rinkimui skiriamo biudžeto mažinimo, kai žinoma, kad prireiks papildomų lėšų, nes siekiant užtikrinti DGTŽL visiems žuvų ištekliams, reikia sukaupti papildomų duomenų, turint omenyje, kad šiuo metu dar yra daug neištirtų išteklių. Todėl rekomenduoja, kad EJRŽF įnašas šioje srityje siektų 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;

42.	mano, kad, siekiant visapusiškai įgyvendinti regionavimo tikslus, būtina ryžtingai ir nuolat remti regionines patariamąsias tarybas (RPT), nes jos atlieka svarbų vaidmenį teikdamos pasiūlymų dėl mokslinių tyrimų arba dėl žvejybos vietų poreikius atitinkančių valdymo priemonių;

43.

labai norėtų, kad Europos piliečiai ir vartotojai būtų kuo išsamiau informuojami apie Europos Sąjungos politiką ir apie tai, kaip naudojamos jos lėšos. Komitetas pritaria siekiui užtikrinti daugiau skaidrumo šiuo tikslu sukuriant interneto svetainę, kurioje bus skelbiama informacija apie EJRŽF veiklos rezultatus, vykdomą veiklą ir fondo paramos gavėjus;

44.	mano, kad svarbu tinkamai informuoti potencialius paramos gavėjus apie naujas EJRŽF priemones siekiant užtikrinti tinkamą šio fondo lėšų naudojimą;

45.	mano, kad Komisija siekia pernelyg plačiu mastu naudotis deleguotais aktais, ir ragina numatyti reglamentą dėl taikymo, kuriame iš karto būtų nustatytos jei ne visos, tai bent dauguma įgyvendinimo taisyklių;

46.

atkreipia dėmesį į sunkumus, kylančius dėl poveikį EJRŽF darančių sprendimų priėmimo tvarkaraščio ypatumų:

a)	diskusijos dėl Komisijos pasiūlymo dėl daugiametės finansinės 2014–2020 m. programos dar vyksta. Labai svarbu, kad nebūtų sumažintas EJRŽF skirtas biudžetas;

b)	BŽP gairės nėra tiksliai nustatytos ir tebevyksta debatai daugeliu klausimų – dėl DGTŽL užtikrinimo, dėl įpareigojimo kurti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, dėl draudimo teikti pagalbą pasitraukimo iš laivyno planams ar laikino žvejybinės veiklos nutraukimo atvejais ir t. t.;

47.	todėl mano, kad iki priimant šį aktą, reglamento dėl EJRŽF projektas dar turės būti iš esmės patobulintas.

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(9)

labai svarbu geriau integruoti aplinkosaugos klausimus į BŽP, nes tai padėtų įgyvendinti Sąjungos tikslus ir uždavinius aplinkosaugos politikos srityje ir pagal strategiją „Europa 2020“. BŽP siekiama naudoti gyvuosius biologinius jūros išteklius leidžiant jiems atsikurti ir užtikrinant tokį žuvų išteklių lygį, kad vėliausiai iki 2015 m. būtų pasiektas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas. BŽP įgyvendinamas apsaugantis, ekosistema pagrįstas požiūris į žuvininkystės valdymą. Taigi, EJRŽF turėtų prisidėti prie jūrų aplinkos apsaugos, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva);

(9)

labai svarbu geriau integruoti aplinkosaugos klausimus į BŽP, nes tai padėtų įgyvendinti Sąjungos tikslus ir uždavinius aplinkosaugos politikos srityje ir pagal strategiją „Europa 2020“. BŽP siekiama naudoti gyvuosius biologinius jūros išteklius leidžiant jiems atsikurti ir užtikrinant tokį žuvų išteklių lygį, kad iki 2015 m. būtų pasiektas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas. BŽP įgyvendinamas apsaugantis, ekosistema pagrįstas požiūris į žuvininkystės valdymą. Taigi, EJRŽF turėtų prisidėti prie jūrų aplinkos apsaugos, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva);

Paaiškinimas

Pagrindiniame BŽP reglamente numatyta užtikrinti DGTŽL iki 2015 m., jei tai įmanoma. Šią sąlygą tikslinga priminti šiame punkte.

2 pakeitimas

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(37)	atsižvelgiant į tai, kad pagal [BŽP reglamento] 27 straipsnį nustatomos perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos, ir siekiant paremti valstybes nares, kurios įgyvendina šias naujas sistemas, EJRŽF turėtų sudaryti galimybę teikti paramą, ugdant gebėjimus ir keičiantis gerąja patirtimi;

(37)	atsižvelgiant į tai, kad pagal [BŽP reglamento] 27 straipsnį nustatomos perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos, ir siekiant paremti valstybes nares, kurios įgyvendina šias naujas sistemas, EJRŽF turėtų ;

Paaiškinimas

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos neturi būti privalomos. Kiekvienai valstybei narei turi būti palikta galimybė laisvai įvertinti jos tikslingumą.

3 pakeitimas

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(38)

perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemų įdiegimas turėtų padaryti sektorių konkurencingesnį. Taigi, gali atsirasti poreikis naujoms profesinėms galimybėms, kurios nėra žvejybos veikla. Todėl EJRŽF turėtų remti diversifikaciją ir darbo vietų žvejybos bendruomenėse kūrimą, ypač remiant verslo pradėjimą ir laivų priskyrimą jūrų veiklai, kuri nėra žvejybos veikla, išskyrus smulkių pakrančių žvejybos laivų žvejybos veiklą. Pastaroji veikla atrodo tinkama, nes smulkiems pakrančių žvejybos laivams nėra taikomos perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos;

(38)

Paaiškinimas

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema neturi būti privaloma. Kiekvienai valstybei narei turi būti palikta galimybė laisvai įvertinti jos tikslingumą.

Parama, skirta gerinti jaunųjų žvejų įsikūrimo sąlygas, būtina siekiant užtikrinti, kad į žuvininkystės verslą bus įtraukta nauja karta, ir norint pritraukti į šį sektorių geriau parengtų jūreivių, tinkamai suvokiančių išteklių tausojimo svarbą.

4 pakeitimas

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(39)

bendros žuvininkystės politikos tikslas yra užtikrinti tvarią žuvų išteklių eksploataciją. Perteklinis pajėgumas buvo nurodomas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios pereikvojami žuvų ištekliai. Todėl labai svarbu pritaikyti Sąjungos žvejybos laivyną prie esamų išteklių. Perteklinio pajėgumo mažinimas naudojant viešosios pagalbos priemones, tokias kaip laikino ar nuolatinio žvejybos sustabdymo ir laivų pašalinimo iš apyvartos schemos, buvo neveiksmingas. Todėl EJRŽF rems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemų, kuriomis siekiama sumažinti perteklinį pajėgumą ir padidinti susijusių ūkio subjektų ekonominę veiklą ir pelningumą, kūrimą ir valdymą;

(39)

bendros žuvininkystės politikos tikslas yra užtikrinti tvarią žuvų išteklių eksploataciją. Perteklinis pajėgumas buvo nurodomas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios pereikvojami žuvų ištekliai. Todėl labai svarbu pritaikyti Sąjungos žvejybos laivyną prie esamų išteklių. Perteklinio pajėgumo mažinimas naudojant viešosios pagalbos priemones, tokias kaip laikino ar nuolatinio žvejybos sustabdymo ir laivų pašalinimo iš apyvartos schemos, . Todėl EJRŽF, rems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemų, kuriomis siekiama sumažinti perteklinį pajėgumą ir padidinti susijusių ūkio subjektų ekonominę veiklą ir pelningumą, kūrimą ir valdymą;

Paaiškinimas

Nereikėtų atsisakyti žvejybos pajėgumų derinimo planų, kuriuose numatoma skirti paramą laivų iš laivyno šalinimo veiksmams. Remiamais laivų šalinimo iš laivyno veiksmais galima sumažinti žvejybos pajėgumus pablogėjus padėčiai (sumažėjus ištekliams ir pan.) ir išvengti žvejybos veiklos perkėlimo į geros būklės žvejybos vietas. Tikslinga ir toliau teikti šią paramą, atidžiai stebint, ar veiksmingai mažinamas žvejybos pajėgumas ir numatant žvejybos teisių atėmimo sąlygą.

5 pakeitimas

41 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(41)	labai svarbu į EJRŽF įtraukti aplinkosauginius klausimus ir remti išsaugojimo priemonių įgyvendinimą pagal BŽP, tuo pat metu turint omenyje, kad Sąjungos vandenyse egzistuoja skirtingos sąlygos. Dėl to yra svarbu plėtoti regionalizuotą požiūrį į išsaugojimo priemones;

(41)	labai svarbu į EJRŽF įtraukti aplinkosauginius klausimus ir remti išsaugojimo priemonių įgyvendinimą pagal BŽP, tuo pat metu turint omenyje, kad Sąjungos vandenyse egzistuoja skirtingos sąlygos. Dėl to yra svarbu plėtoti regionalizuotą požiūrį į išsaugojimo priemones;

Paaiškinimas

Svarbu didinti ekologinių upių ir ežerų koridorių vaidmenį, visų pirma šalinant kliūtis upių srovei siekiant užtikrinti migruojančių žuvų rūšių gyvavimo ciklą.

6 pakeitimas

62 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(62)

reikėtų teikti pirmenybę gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, teikiant joms paramą. Kompensacija už paramą sandėliavimui ir pagalba gamybos ir prekybos planams turėtų palaipsniui būti mažinama, nes šios paramos reikšmė sumažėjo, atsižvelgiant į besikeičiančią Sąjungos rinkos struktūrą šios rūšies produktams ir augančią stiprių gamintojų organizacijų svarbą;

(62)	reikėtų teikti pirmenybę gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, teikiant joms paramą;

Paaiškinimas

Netikslinga mažinti paramą sandėliavimui, nes, laikantis pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio reikalavimų, žvejybos laivai privalės ilgainiui gabenti į krantą visą sužvejotą laimikį, įskaitant ir nepageidaujamas rūšis. Reikėtų ir toliau remti sandėliavimą, siekiant užtikrinti įmonėms galimybę tvarkyti iškrautą laimikį, kol jis bus tinkamai panaudotas.

7 pakeitimas

3 straipsnis

8 pakeitimas

6 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4) Tvarios ir tausios žuvininkystės skatinimas, didžiausią dėmesį skiriant šioms sritims:

a)	žuvininkystės poveikio jūrų aplinkai mažinimas;

a)	žuvininkystės poveikio jūrų aplinkai mažinimas;

b)	jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų, įskaitant jų teikiamas paslaugas, apsauga ir atkūrimas.

b)	jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų, įskaitant jų teikiamas paslaugas, apsauga ir atkūrimas.

Paaiškinimas

Manome, kad tam tikrais pernelyg didelio kai kurių žuvų išteklių išsekimo atvejais būtina imtis ichtiologinės veiklos.

9 pakeitimas

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

EJRŽF paramos reikalavimų neatitinkanti veikla yra:

a)	veikla, kuria didinamas laivo žvejybinis pajėgumas;

a)	veikla, kuria didinamas laivo žvejybinis pajėgumas;

b)	naujų žvejybos laivų statymas, žvejybos laivų eksploatavimo nutraukimas arba įvežimas;

c)	laikinas žvejybinės veiklos nutraukimas;

d)	eksperimentinė žvejyba;

e)	įmonės nuosavybės teisių perdavimas;

f)	tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte numatyta kaip apsaugos priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais.

)	tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte numatyta kaip apsaugos priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais.

Paaiškinimas

Reikia remti žvejybos laivų statymo veiklą atokiausiuose regionuose, nes jiems labai svarbu turėti pažangesnes darbo priemones. Laivai privalo atitikti išteklių tausojimo reikalavimus ir sanitarinės produktų kokybės nuostatas.

Remiamais laivų šalinimo iš laivyno veiksmais galima sumažinti žvejybos pajėgumus pablogėjus padėčiai (sumažėjus ištekliams ir pan.) ir išvengti žvejybos veiklos perkėlimo į geros būklės žvejybos vietas. Tikslinga ir toliau teikti šią paramą, atidžiai stebint, ar veiksmingai mažinamas žvejybos pajėgumas, ir tinkamai reguliuojant žvejybos teisių skirstymą.

Finansuojant laikiną žvejybinės veiklos nutraukimą kompensuojami nuostoliai dėl priverstinių laivų prastovų vandenų užterštumo atvejais arba kai nusprendžiama leisti biologiškai atsikurti tam tikroms rūšims (kaip tai buvo padaryta ančiuvių atžvilgiu). Jei finansavimo nebus, labai tikėtina, kad šie laivai tęs žvejybos veiklą kitų rūšių žvejybos vietose ir neigiamai veiks jų išteklius.

10 pakeitimas

15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. 2014–2020 m. EJRŽF įsipareigojimams, susijusiems su pasidalijamuoju valdymu, skiriami ištekliai – 5 520 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į II priede nustatytą išskaidymą pagal metus.

2. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių 4 535 000 000 EUR skiriama tvariam žuvininkystės, akvakultūros ir žuvininkystės rajonų vystymui pagal V antraštinės dalies I, II ir III skyrius.

2. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių 4 535 000 000 EUR skiriama tvariam žuvininkystės, akvakultūros ir žuvininkystės rajonų vystymui pagal V antraštinės dalies I, II III skyrius.

3. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių 477 000 000 EUR skiriama 78 straipsnyje nurodytoms kontrolės ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonėms.

4. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių 358 000 000 EUR skiriama 79 straipsnyje nurodytoms duomenų rinkimo priemonėms.

5. Atokiausių regionų kompensacijoms pagal V antraštinės dalies V skyrių skiriami ištekliai per metus neturi viršyti:

—	Azorų saloms ir Madeirai – 4 300 000 EUR;

—	Azorų saloms ir Madeirai – 4 300 000 EUR;

—	Kanarų saloms – 5 800 000 EUR;

—	Kanarų saloms – 5 800 000 EUR;

—	Prancūzijos Gvianai ir Reunjonui – 4 900 000 EUR.

—	Prancūzijos Gvianai ir Reunjonui – 4 900 000 EUR

—

6. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių 45 000 000 EUR skiriama 72 straipsnyje nurodytai paramai sandėliavimui teikti 2014–2018 m.

Paaiškinimas

Į šį punktą pamiršta įtraukti su prekyba ir perdirbimu susijusias finansavimo priemones, kurios numatytos šio reglamento V antraštinėje dalyje.

Pagal pagrindinį BŽP reglamentą, skiriant kompensacijas būtina skirti dėmesį visiems atokiausiems regionams. Todėl reikia nustatyti konkrečias kompensacijas Gvadelupei, Martinikai ir Majotei.

11 pakeitimas

26 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Pagal šį skyrių teikiant paramą turi būti prisidedama įgyvendinant 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus Sąjungos prioritetus.	Pagal šį skyrių teikiant paramą turi būti prisidedama įgyvendinant 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus Sąjungos prioritetus.

Paaiškinimas

Šio reglamento 6 straipsnio 1 punkte numatoma didinti užimtumą ir teritorinę sanglaudą. Manome, kad šią nuostatą reikia įtraukti į skyrių dėl tvaraus žuvininkystės vystymo.

12 pakeitimas

31 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Siekdamas remti žmogiškąjį kapitalą ir socialinį dialogą, EJRŽF gali remti:

(a)	mokymąsi visą gyvenimą, mokslo žinių ir novatoriškų metodų sklaidą, naujų profesinių įgūdžių įgijimą, pirmiausia, kai tai susiję su tvariu jūrų ekosistemų valdymu, jūrų sektoriaus veiklos rūšimis, inovacijomis ir verslumu;

(a)	mokymąsi visą gyvenimą, mokslo žinių ir novatoriškų metodų sklaidą, naujų profesinių įgūdžių įgijimą, pirmiausia, kai tai susiję su tvariu jūrų ekosistemų valdymu, jūrų sektoriaus veiklos rūšimis, inovacijomis ir verslumu;

(b)	suinteresuotųjų šalių, įskaitant organizacijas, remiančias lygias vyrų ir moterų galimybes, tinklus ir keitimąsi patyrimu bei geriausia patirtimi;

(b)	suinteresuotųjų šalių, įskaitant organizacijas, remiančias lygias vyrų ir moterų galimybes, tinklus ir keitimąsi patyrimu bei geriausia patirtimi;

(c)	socialinio dialogo skatinimą nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu, įtraukiant žvejus ir kitas suinteresuotąsias šalis.

(c)	socialinio dialogo skatinimą nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu, įtraukiant žvejus ir kitas suinteresuotąsias šalis.

2. 1 dalyje nurodyta parama taip pat teikiama savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktiniams arba, jeigu (ir kiek) tai pripažinta nacionaliniais teisės aktais, savarankiškai dirbančių žvejų sugyventiniams, kurie nėra darbuotojai arba verslo parneriai, jeigu jie nacionaliniais teisės aktais nustatytomis sąlygomis nuolat dalyvauja savarankiškai dirbančio žvejo veikloje arba atlieka pagalbinius darbus.

13 pakeitimas

32 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Siekdamas pagerinti diversifikacijos ir darbo vietų kūrimo sąlygas, EJRŽF gali remti:

a)	naujas ne žvejybos įmones;

b)	mažos apimties pakrantės žvejybai naudojamų laivų perdarymą, pritaikant juos ne žvejybos veiklai.

)	naujas ne žvejybos įmones;

)	mažos apimties pakrantės žvejybai naudojamų laivų perdarymą, pritaikant juos ne žvejybos veiklai;

2. 1 dalies a punkte numatyta parama teikiama žvejams, kurie:

2. 1 dalies punkte numatyta parama teikiama žvejams, kurie:

a)	pateikia verslo planą, skirtą naujai jų veiklai plėtoti;

a)	pateikia verslo planą, skirtą naujai jų veiklai plėtoti;

b)	turi reikiamų profesinių įgūdžių, kurie gali būti įgyjami vykdant pagal 31 straipsnio 1 dalies a punktą finansuojamą veiklą.

b)	turi reikiamų profesinių įgūdžių, kurie gali būti įgyjami vykdant pagal 31 straipsnio 1 dalies a punktą finansuojamą veiklą.

3. 1 dalies b punkte numatyta parama teikiama smulkios apimties pakrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams, kurie turi Sąjungos žvejybos laivą, registruotą kaip naudojamą, ir kurie per dvejus metus iki paraiškos pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje. Su žvejybos laivu susijęs žvejybos leidimas panaikinamas visam laikui.

4. 1 dalyje nurodyti paramos gavėjai neužsiima profesionalia žvejyba penkerius metus nuo paskutinės paramos išmokos gavimo.

5. Pagal 1 dalies b punktą tinkamomis finansuoti sąnaudomis laikomos tik laivo perdarymo kitai paskirčiai sąnaudos.

5. Pagal 1 dalies punktą tinkamomis finansuoti sąnaudomis laikomos tik laivo perdarymo kitai paskirčiai sąnaudos.

6. Pagal 1 dalies a punktą teikiamos finansinės paramos suma turi neviršyti 50 proc. verslo plane kiekvienai veiklos rūšiai numatyto biudžeto ir didžiausios kiekvienai veiklos rūšiai leidžiamos 50 000 EUR sumos.

—

. Pagal 1 dalies punktą teikiamos finansinės paramos suma turi neviršyti 50 proc. verslo plane kiekvienai veiklos rūšiai numatyto biudžeto ir didžiausios kiekvienai veiklos rūšiai leidžiamos 50 000 EUR sumos.

Paaiškinimas

Laivų pertvarkymui skiriamas finansavimas turi būti papildytas pagalba veiklos nutraukimui visiškai sunaikinant laivą, kaip tai buvo numatyta ankstesnio fondo (EŽF) nuostatose. Ši priemonė užtikrina (panaikinus su laivu susijusias žvejybos teises) galimybę sumažinti bendruosius žvejybos pajėgumus.

Taip pat būtina numatyti specialiai jaunųjų žvejų įsikūrimui skiriamą paramą, siekiant užtikrinti, kad į žuvininkystės verslą bus įtraukta nauja karta, ir pritraukti į šį sektorių geriau parengtų jūreivių, tinkamai suvokiančių išteklių tausojimo svarbą.

14 pakeitimas

33 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Siekdamas pagerinti žvejų darbo sąlygas laive, EJRŽF gali remti investicijas į laivą arba į atskirus jo įrenginius, jeigu šiomis investicijomis viršijami pagal nacionalinius arba Sąjungos teisės aktus privalomi standartai.	1. Siekdamas pagerinti žvejų darbo sąlygas laive, EJRŽF gali remti investicijas į laivą arba į atskirus jo įrenginius, jeigu šiomis investicijomis viršijami pagal Sąjungos teisės aktus privalomi standartai.
2. Parama teikiama žvejams arba žvejybos laivų savininkams.	2. Parama teikiama žvejams arba žvejybos laivų savininkams.
3. Jeigu veikla yra investicijos į laivą, parama tam pačiam žvejybos laivui teikiama ne daugiau kaip kartą per programavimo laikotarpį. Jeigu veikla yra investicijos į atskirus įrenginius, parama tam pačiam paramos gavėjui teikiama ne daugiau kaip kartą per programavimo laikotarpį.
4. Komisija įgaliojama pagal 150 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos paramos reikalavimus atitinkančios veiklos rūšys.	. Komisija įgaliojama pagal 150 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos paramos reikalavimus atitinkančios veiklos rūšys.

Paaiškinimas

Nereikėtų palikti be paramos žvejų iš šalių, kuriose jau taikomi griežti reikalavimai sveikatos ir saugos srityse. Siekiant užtikrinti visiems žvejams lygias galimybes tikslinga teigti, kad taikomi Europos Sąjungos standartai.

Be to, jei siekiame gerinti jūreivių saugos laivuose sąlygas, netikslinga nustatyti, kad tam pačiam laivui parama gali būti teikiama tik vieną kartą per 7 metų EJRŽF programos laikotarpį.

15 pakeitimas

33 a straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Paaiškinimas

16 pakeitimas

35 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Siekdamas užtikrinti veiksmingą pagal [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 17 ir 21 straipsnius taikomų apsaugos priemonių įgyvendinimą, EJRŽF gali remti:

a)	techninių ir administravimo priemonių, būtinų [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 17 ir 21 straipsniuose nustatytoms apsaugos priemonėms įgyvendinti, rengimą ir plėtojimą;

a)	techninių ir administravimo priemonių, būtinų [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 17 ir 21 straipsniuose nustatytoms apsaugos priemonėms įgyvendinti, rengimą ir plėtojimą;

b)	suinteresuotųjų šalių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 17 ir 21 straipsniuose nustatytas apsaugos priemones.

b)	suinteresuotųjų šalių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 17 ir 21 straipsniuose nustatytas apsaugos priemones.

2. 1 dalyje nurodyta parama teikiama tik valdžios institucijoms.

Paaiškinimas

Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos 17 ir 21 straipsniuose numatytiems daugiamečiams planams ir kitoms apsaugos priemonėms parama turi būti teikiama taip pat ir jų rengimo etapuose veiksmingai dalyvaujant patariamosioms taryboms, kurios atlieka svarbų vaidmenį regionavimo procesuose.

17 pakeitimas

36 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Siekdamas sumažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai, paspartinti išmetimo į jūrą panaikinimą ir palengvinti perėjimą prie gyvųjų biologinių jūrų išteklių naudojimo taip, kad žvejojamų rūšių populiacijas būtų galima atkurti ir išlaikyti aukščiau lygių, kurie užtikrina DGTŽL, EJRŽF gali remti investicijas į įrangą, kuria:

a)	gerinama žūklės priemonėmis atliekama dydžio arba rūšių atranka;

a)	gerinama žūklės priemonėmis atliekama dydžio arba rūšių atranka;

b)	mažinama nepageidaujama komercinių išteklių arba kitokia priegauda;

b)	mažinama nepageidaujama komercinių išteklių arba kitokia priegauda;

c)	mažinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis ekosistemai arba jūros dugnui.

c)	mažinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis ekosistemai arba jūros dugnui;

2 Parama tam pačiam Sąjungos žvejybos laivui ir tos pačios rūšies įrangai teikiama ne dažniau kaip kartą per programavimo laikotarpį.

3. Parama teikiama tik tada, kai žūklės arba kitokiomis 1 dalyje minėtomis priemonėmis akivaizdžiai geriau vykdoma dydžio atranka arba daromas mažesnis poveikis negaudomoms rūšims, palyginti su standartinėmis žūklės arba kitomis priemonėmis, kurios yra leidžiamos pagal Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus nacionalinius valstybių narių teisės aktus, priimtus regionavimo tikslais, kaip nurodyta [Reglamente dėl BŽP].

. Parama teikiama tik tada, kai žūklės arba kitokiomis 1 dalyje minėtomis priemonėmis akivaizdžiai geriau vykdoma dydžio atranka arba daromas mažesnis poveikis negaudomoms rūšims, palyginti su standartinėmis žūklės arba kitomis priemonėmis, kurios yra leidžiamos pagal Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus nacionalinius valstybių narių teisės aktus, priimtus regionavimo tikslais, kaip nurodyta [Reglamente dėl BŽP].

4. Parama teikiama:

. Parama teikiama:

a)	Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai registruoti kaip naudojami ir kurie per dvejus metus iki paraiškos pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje;

a)	Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai registruoti kaip naudojami ir kurie per dvejus metus iki paraiškos pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje;

b)	žvejams, kurie turi keistiną žūklės priemonę ir kurie per dvejus metus iki paraiškos pateikimo dienos Sąjungos žvejybos laive dirbo ne mažiau kaip 60 dienų;

b)	žvejams, kurie turi keistiną žūklės priemonę ir kurie per dvejus metus iki paraiškos pateikimo dienos Sąjungos žvejybos laive dirbo ne mažiau kaip 60 dienų;

c)	valstybės narės pripažintoms žvejų organizacijoms.

c)	valstybės narės pripažintoms žvejų organizacijoms.

Paaiškinimas

Siekiant skatinti žvejybos technikos pažangą, kad per trumpiausią laiką būtų užtikrintas DGTŽL, reikia remti mechanizmų ir laivų moderrnizavimą ir techninių priemonių, numatytų Reglamente dėl bendros žuvininkystės politikos, įgyvendinimą. Be to, jei norime iš tikrųjų tvarių žvejybos metodų, netikslinga tam pačiam žvejybos laivui leisti naudotis parama tik vieną kartą per visą 7 metų programavimo laikotarpį.

18 pakeitimas

38 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
2. Šiame straipsnyje minimą veiklą vykdo viešąja teise reglamentuojamos įstaigos, įtraukdamos žvejus arba valstybės narės pripažintas žvejų organizacijas, arba nevyriausybinę organizaciją, bendradarbiaujančią su žvejų organizacijomis arba žuvininkystės vietos veiklos grupėmis, apibrėžtomis 62 straipsnyje.	2. Šiame straipsnyje minimą veiklą vykdo viešąja teise reglamentuojamos įstaigos, įtraukdamos žvejus arba valstybės narės pripažintas žvejų organizacijas, arba nevyriausybinę organizaciją, bendradarbiaujančią su žvejų organizacijomis arba žuvininkystės vietos veiklos grupėmis, apibrėžtomis 62 straipsnyje.

Paaiškinimas

Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos 52 ir tolesniuose straipsniuose numatoma, kad patariamosios tarybos aktyviau dalyvaus valdymo veikloje ir joms suteikiamos platesnės patarimų teikimo galimybės. Todėl būtina užtikrinti, kad šios tarybos savo veiksmams vykdyti gautų paramą pagal EJRŽF programą.

19 pakeitimas

39 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
2. Parama neskiriama pagrindiniams arba pagalbiniams varikliams keisti arba modernizuoti. Parama teikiama tik žvejybos laivų savininkams, ir tam pačiam žvejybos laivui teikiama ne dažniau kaip kartą per programavimo laikotarpį.

Paaiškinimas

Reikia leisti finansuoti variklių keitimą, nes stebėtina, netgi paradoksalu, kad EJRŽF nenumatyta parama įrangos atnaujinimui. Varikliai yra esminė įrangos dalis, galinti užtikrinti išmetamųjų teršalų kiekio ir degalų suvartojimo mažinimą.

20 pakeitimas

40 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
3. Parama pagal šį straipsnį tam pačiam žvejybos laivui ir tam pačiam paramos gavėjui teikiama ne dažniau kaip kartą per programavimo laikotarpį.

Paaiškinimas

Siekiant skatinti inovacijų diegimą ir veiksmingą produktų kokybės gerinimą reikia remti laivų modernizavimą, užtikrinantį išteklių taupymą ir jūrų aplinkos apsaugą. Todėl netikslinga tam pačiam žvejybos laivui leisti naudotis parama tik vieną kartą per visą septynerių metų programavimo laikotarpį, jei norime užsitikrinti iš tikrųjų tvarios žvejybos metodus.

21 pakeitimas

41 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
4. Parama neteikiama naujų uostų, naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statybai.

Paaiškinimas

Reikia užtikrinti tam tikrų dar nepakankamai įrengtų uostų įrangos finansavimą siekiant prisitaikyti prie akivaizdžių ir neišvengiamų laivų darbo aplinkos pokyčių.

22 pakeitimas

42 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

42 straipsnis

Vidaus vandenų žvejyba

42 straipsnis

Vidaus vandenų žvejyba

1. Siekdamas sumažinti vidaus vandenų žvejybos poveikį aplinkai, padidinti energijos vartojimo efektyvumą, pagerinti iškraunamų žuvų kokybę arba pagerinti saugą ir darbo sąlygas, EJRŽF gali remti tokias investicijas:

(a)	į laivą arba atskirus įrenginius, kaip nurodyta 33 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(a)	į laivą arba atskirus įrenginius, kaip nurodyta 33 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(b)	į įrenginius, kaip nurodyta 36 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(b)	į įrenginius, kaip nurodyta 36 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(c)	į laivą arba energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus ir sistemas, kaip nurodyta 39 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(c)	į laivą arba energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus ir sistemas, kaip nurodyta 39 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(d)	į esamus uostus ir iškrovimo vietas, kaip nurodyta 41 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

(d)	į esamus uostus ir iškrovimo vietas, kaip nurodyta 41 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2 Taikant 1 dalį:

(a)	33, 36 ir 39 straipsniuose minimi žvejybos laivai suprantami kaip laivai, eksploatuojami tik vidaus vandenyse;

(a)	33, 36 ir 39 straipsniuose minimi žvejybos laivai suprantami kaip laivai, eksploatuojami tik vidaus vandenyse;

(b)	36 straipsnyje minima jūrų aplinka suprantama kaip aplinka, kurioje eksploatuojamas vidaus vandenų žvejybos laivas.

(b)	36 straipsnyje minima jūrų aplinka suprantama kaip aplinka, kurioje eksploatuojamas vidaus vandenų žvejybos laivas.

3. Siekdamas paremti vidaus žvejų veiklos diversifikavimą, EJRŽF gali remti vidaus vandenų žvejybai naudojamų laivų naudojimą kitai, ne žvejybos veiklai, laikantis šio reglamento 32 straipsnio sąlygų.

4. Taikant 3 dalį, 32 straipsnyje minimi žvejybos laivai suprantami kaip laivai, eksploatuojami tik vidaus vandenyse.

5. Siekdamas apsaugoti ir praturtinti vandens gyvūniją ir augaliją, EJRŽF gali remti vidaus vandenų žvejyba besiverčiančių žvejų dalyvavimą valdant, atkuriant ir prižiūrint NATURA 2000 teritorijas, jeigu jos yra tiesiogiai susijusios su žvejybos veikla, taip pat atkuriant vidaus vandenis, įskaitant nerštavietes ir migruojančių rūšių migracijos kelius, nepažeidžiant 38 straipsnio 1 dalies d punkto.

6. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį gaunantys paramą laivai ir toliau būtų eksploatuojami tik vidaus vandenyse.

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį gaunantys paramą laivai ir toliau būtų eksploatuojami tik vidaus vandenyse.

Paaiškinimas

Tikslinga panaikinti privatines žvejybos teises, t. y. buvusias „daiktinės (in rem) teises“, kurios trukdo viešosioms institucijoms užtikrinti valdymą ir dėl kurių sumažėja žvejų pajamos. Svarbu didinti ekologinių upių ir ežerų koridorių vaidmenį, visų pirma šalinant vandens srovės upėse kliūtis ir užtikrinti migruojančių žuvų rūšių gyvavimo ciklą.

23 pakeitimas

45 straipsnis

Nuomonės projektas

Pakeitimas

1. Siekiant stimuliuoti naujoves akvakultūroje, EJRŽF gali remti veiklą:

(a)	suteikiančią naujų techninių ar organizacinių žinių akvakultūros ūkiams, kurios mažina jų poveikį aplinkai arba skatina tausiau naudoti akvakultūros išteklius;

(a)	suteikiančią naujų techninių ar organizacinių žinių akvakultūros ūkiams, kurios mažina jų poveikį aplinkai arba skatina tausiau naudoti akvakultūros išteklius;

(b)	kuriančią ar teikiančią rinkai naujus arba iš esmės patobulintus produktus, atsižvelgiant į technikos pažangą, naujus ar patobulintus procesus, naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.

(b)	kuriančią ar teikiančią rinkai naujus arba iš esmės patobulintus produktus, atsižvelgiant į technikos pažangą, naujus ar patobulintus procesus, naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.

2. Veikla pagal šį straipsnį turi būti vykdoma bendradarbiaujant su mokslo ar technikos įstaiga, kuri pripažįstama kiekvienos valstybės narės, kuri tvirtina tokios veiklos rezultatus, nacionalinės teisės aktais.

3. Veiklos, kuriai vykdyti skiriama parama, rezultatus valstybė narė tinkamai paviešina pagal 143 straipsnį.

Yra ūkių, kuriuose dėl jų fizinės konfigūracijos arba teisinių kliūčių neįmanoma pasinaudoti naujomis žiniomis arba naujais techniniais metodais, todėl reikia palikti galimybę sukurti naują struktūrą, kurioje būtų galima pritaikyti pažangesnes ir modernesnes priemones.

24 pakeitimas

46 straipsnis

Nuomonės projektas	Pakeitimas
46 straipsnis Investicijos į lengvatinio apmokestinimo ir ne maistui skirtos akvakultūrą	46 straipsnis Investicijos į lengvatinio apmokestinimo ne maistui skirt akvakultūrą
1. Siekiant skatinti didelių augimo galimybių akvakultūros formas, EJRŽF gali remti investicijas į lengvatinio apmokestinimo ir ne maistui skirtos akvakultūros plėtrą.	1. Siekiant skatinti didelių augimo galimybių akvakultūros formas, EJRŽF gali remti investicijas į lengvatinio apmokestinimo ir ne maistui skirtos akvakultūros plėtrą.
2. Komisija įgaliojama pagal 150 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas veiklos tipas ir tinkamos finansuoti sąnaudos.	2. Komisija įgaliojama pagal 150 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas veiklos tipas ir tinkamos finansuoti sąnaudos.

Paaiškinimas

Straipsnio pavadinime „ir“ pakeičiant į „arba“ atveriamos galimybės didelį augimo potencialą turinčioms ne atviroje jūroje vykdomos akvakultūros rūšims.

25 pakeitimas

48 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
4. Akvakultūros ūkiai negali gauti paramos konsultavimo paslaugoms daugiau kaip vieną kartą kiekvienai paslaugų kategorijai pagal 2 dalies a–e punktus per programavimo laikotarpį.

Paaiškinimas

Jei norime pasiekti aukštą akvakultūros tvarumo lygį, netikslinga drausti naudotis parama konsultavimo paslaugoms daugiau kaip vieną kartą per septynerių metų programavimo laikotarpį.

26 pakeitimas

62 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Žuvininkystės vietos veiklos grupės

1. EJRŽF tikslais [Reglamento (ES) Nr. […], kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 28 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos vietos veiklos grupės vadinamos žuvininkystės vietos veiklos grupėmis (toliau – ŽVVG).

2. ŽVVG teikia integruotos vietos plėtros strategiją, grindžiamą bent 61 straipsnyje nustatytais elementais, ir yra atsakingos už jos įgyvendinimą.

3. ŽVVG:

a)	plačiai atstovauja pagrindiniam savo strategijos tikslui ir socialinei ir ekonominei savo srities sudėčiai, joje subalansuotai atstovaujant pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant privatų sektorių, valstybinį sektorių ir pilietinę visuomenę;

a)	plačiai atstovauja pagrindiniam savo strategijos tikslui ir socialinei ir ekonominei savo srities sudėčiai, joje subalansuotai atstovaujant pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant privatų sektorių, valstybinį sektorių ir pilietinę visuomenę;

b)	užtikrina reikšmingą žuvininkystės ir akvakultūros sektorių atstovavimą.

b)	užtikrina reikšmingą žuvininkystės ir akvakultūros sektorių atstovavimą.

4. Jei vietos plėtros strategiją, be EJRŽF, remia kiti fondai, laikantis 3 dalyje nustatytų kriterijų įsteigiama speciali EJRŽF remiamų projektų atrankos įstaiga.

5. Būtiniausios ŽVVG užduotys nustatytos [Reglamento (ES) Nr. […], kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 30 straipsnio 3 dalyje:

6. ŽVVG gali vykdyti ir kitas valdymo institucijos ir (arba) mokėjimo agentūros jai pavestas užduotis.

7. ŽVVG, valdymo institucijos / mokėjimo agentūros atitinkamos pareigos vykdant visas su strategija susijusias įgyvendinimo užduotis aiškiai aprašomos veiklos programoje.

Paaiškinimas

Kai kuriais atvejais ŽVVG galės būti kitų kaimo plėtros grupių, kurios gali išplėsti geografinę savo veiklos sritį, tęsinys. Tai suteiktų galimybę rengti kompleksiškesnius projektus mažesnėmis valdymo, kontrolės ir priežiūros sąnaudomis.

27 pakeitimas

69 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. EJRŽF gali remti [Reglamento (ES) Nr. dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo] 32 straipsnyje nurodytų gamybos ir rinkodaros planų parengimą ir įgyvendinimą.	1. EJRŽF remi [Reglamento (ES) Nr. dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo] 32 straipsnyje nurodytų gamybos ir rinkodaros planų parengimą ir įgyvendinimą.

Paaiškinimas

Kiekviena gamintojų organizacija parengia žvejybos sezono veiksmų programą ir pateikia ją kompetentingoms valstybės narės institucijoms. Čia būtina pabrėžti, kad remiamos priemonės, kurios užtikrina geresnį išteklių naudojimą ir leidžia orientuoti žvejybos pastangas į vartotojų poreikių tenkinimą.

28 pakeitimas

70 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. EJRŽF gali remti kompensacijas pripažintoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios sandėliuoja [Reglamento (ES) Nr. dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo] II priede išvardytus žuvininkystės produktus, jei tie produktai sandėliuojami pagal [Reglamento (ES) Nr. dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo] 35 ir 36 straipsnius:

1. 1. EJRŽF gali remti kompensacijas pripažintoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios sandėliuoja [Reglamento (ES) Nr. dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo] II priede išvardytus žuvininkystės produktus, jei tie produktai sandėliuojami pagal [Reglamento (ES) Nr. dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo] 35 ir 36 straipsnius:

a)	parama sandėliavimui neturi viršyti reikiamų atitinkamų produktų stabilizavimo ir sandėliavimo veiksmų techninių ir finansinių išlaidų sumos;

a)	parama sandėliavimui neturi viršyti reikiamų atitinkamų produktų stabilizavimo ir sandėliavimo veiksmų techninių ir finansinių išlaidų sumos;

b)	pagal paramos sandėliavimui nuostatas tinkami finansuoti kiekiai negali viršyti 15 % atitinkamų produktų metinio kiekio, kurį gamintojų organizacija pateikia prekybai;

b)	pagal paramos sandėliavimui nuostatas tinkami finansuoti kiekiai negali viršyti 15 % atitinkamų produktų metinio kiekio, kurį gamintojų organizacija pateikia prekybai;

finansinė parama per metus neturi viršyti toliau nurodytų prekybos organizacijos narių 2009–2011 m. laikotarpiu pirmą kartą rinkoje parduotos produkcijos vidutinės metinės vertės procentinių dalių. Tuo atveju, jei gamintojų organizacijos nariai 2009–2011 m. rinkai produkcijos neteikė, atsižvelgiama į tokio nario pirmųjų trejų gamybos metų rinkai pateiktos produkcijos vidutinę metinę vertę:

—	2014 m. – 1 %;

—

—	2015 m. – 0,8 %;

—

—	2016 m. – 0,6 %;

—

—	2017 m. – 0,4 %;

—

—	2018 m. – 0,2 %.

—

2. Iki 2019 m. 1 dalyje nurodyta parama nustojama teikti.

Paaiškinimas

29 pakeitimas

71 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Rinkodaros priemonės

1. EJRŽF gali remti žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkodaros priemones, kuriomis siekiama:

a)	gerinti šių produktų tiekimo rinkai sąlygas:

a)	gerinti šių produktų tiekimo rinkai sąlygas:

i)	perteklinių ar nepakankamai eksploatuojamų rūšių;

i)	perteklinių ar nepakankamai eksploatuojamų rūšių;

ii)	nepageidaujamo laimikio, sugauto pagal [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 15 straipsnį ir [Reglamento (ES) Nr. dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo] 8 straipsnio b punkto antrą įtrauką;

iii)	produktų, gautų taikant mažo poveikio aplinkai metodus, arba ekologinės akvakultūros produktų, apibrėžtų Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl organinės gamybos.

produktų, gautų taikant mažo poveikio aplinkai metodus, arba ekologinės akvakultūros produktų, apibrėžtų Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl organinės gamybos.

b)	skatinti kokybę lengvinant:

b)	skatinti kokybę lengvinant:

i)	paraiškų užregistruoti tam tikrą produktą pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos[1] teikimą;

i)	paraiškų užregistruoti tam tikrą produktą pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos[1] teikimą;

ii)	sertifikavimą ir reklamą, įtraukiant tvarios žuvininkystės ir akvakultūros produktus ir aplinkai nežalingus perdirbimo metodus;

ii)	sertifikavimą ir reklamą, įtraukiant tvarios žuvininkystės ir akvakultūros produktus ir aplinkai nežalingus perdirbimo metodus;

iii)	tiesioginę smulkios pakrančių žvejų žuvininkystės produktų prekybą.

iii)	tiesioginę smulkios pakrančių žvejų žuvininkystės produktų prekybą.

c)	prisidėti prie gamybos ir rinkų skaidrumo ir atlikti rinkos tyrimus;

c)	prisidėti prie gamybos ir rinkų skaidrumo ir atlikti rinkos tyrimus;

(d)	rengti standartines sutartis, kurios atitinka Sąjungos teisės aktus;

(d)	rengti standartines sutartis, kurios atitinka Sąjungos teisės aktus;

e)	steigti gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ar tarpšakines organizacijas, pripažįstamas pagal Reglamento [dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo] II skyriaus III skirsnį;

e)	steigti gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ar tarpšakines organizacijas, pripažįstamas pagal Reglamento [dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo] II skyriaus III skirsnį;

f)	vykdyti regionines, nacionalines ar tarptautines žuvininkystės ir akvakultūros produktų reklamines kampanijas.

f)	vykdyti regionines, nacionalines ar tarptautines žuvininkystės ir akvakultūros produktų reklamines kampanijas.

2. 1 dalies b punkte nurodyta veikla gali apimti gamybos, perdirbimo ir tiekimo grandinės rinkodaros veiklos integravimą.

Paaiškinimas

Viso sužvejotų žuvų kiekio iškrovimas nėra geriausias būdas išspręsti išmetimo į jūrą problemą, todėl nereikėtų jo minėti šiame straipsnyje. Vienintelė alternatyva visų sugautų žuvų iškrovimui – tai skatinti kurti ir naudoti selektyvesnius žvejybos įrankius. Šiuo pakeitimu siekiama nuoseklumo su RK nuomone dėl BŽP reglamento, kurioje pateikiamas 15 straipsnio dėl viso visų sužvejotų žuvų iškrovimo pakeitimas.

30 pakeitimas

V antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas

31 pakeitimas

73 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. EJRŽF gali remti kompensavimo režimą, nustatytą Tarybos reglamentu (EB) Nr. 791/2007 dėl papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žuvininkystės ir akvakultūros produktų žvejyba, ūkininkavimu ir prekyba užsiimantys veiklos vykdytojai iš Azorų, Madeiros, Kanarų salų, Prancūzijos Gvianos ir Reuniono.	1. EJRŽF kompensavimo režimą dėl papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žuvininkystės ir akvakultūros produktų žvejyba, ūkininkavimu ir prekyba užsiimantys veiklos vykdytojai.

Paaiškinimas

Reglamentas EB 791/2007 bus panaikintas 2013 m. pabaigoje, kai tik įsigalios šis reglamentas dėl EJRŽF. Todėl reikia atsižvelgti (kaip Reglamente dėl bendros žuvininkystės politikos) į visų be išimties atokiausių regionų ypatumus, nes jų visų būklė yra panaši.

32 straipsnis

75 bis straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Paaiškinimas

Atokiausieji regionai labai priklausomi nuo žvejybos, kuri dažnai vykdoma labai mažais laivais. Svarbu teikti paramą įrangai ir konstravimo darbams, kad laivai atitiktų išteklių naudojimo ir produktų sanitarinės kokybės reikalavimus.

Siekiant sumažinti priekrantės žvejybos veiklą reikia užtikrinti įtaisų įrengimo atviroje jūroje finansavimo galimybes, jų konstravimo ir įrengimo darbus vykdant kartu su mokslo institucija.

33 straipsnis

85 straipsnis

Nuomonės projektas

Pakeitimas

85 straipsnis

Mokslinės rekomendacijos ir žinios

85 straipsnis

Mokslinės rekomendacijos ir žinios

1. EJRŽF parama gali būti teikiama mokslinėms išvadoms teikti, visų pirma taikomųjų mokslinių tyrimų projektuose, tiesiogiai susijusiuose su mokslinių nuomonių ir rekomendacijų teikimu, siekiant, kad vykdant BŽP būtų priimami išmintingi ir veiksmingi žuvininkystės valdymo sprendimai.

2. Finansavimo reikalavimus visų pirma atitinka šie veiksmai:

(a)	tyrimai ir bandomieji projektai, būtini BŽP įgyvendinti ir vystyti, įskaitant alternatyvius tvarios žuvininkystės valdymo metodus;

(a)	tyrimai ir bandomieji projektai, būtini BŽP įgyvendinti ir vystyti, įskaitant alternatyvius tvarios žuvininkystės valdymo metodus;

(b)	mokslinių įstaigų, įskaitant tarptautines patariamąsias įstaigas, atsakingas už žuvų išteklių vertinimą, nepriklausomų ekspertų ir mokslinių tyrimų institucijų mokslinių nuomonių ir rekomendacijų rengimas ir teikimas;

(b)	mokslinių įstaigų, įskaitant tarptautines patariamąsias įstaigas, atsakingas už žuvų išteklių vertinimą, nepriklausomų ekspertų ir mokslinių tyrimų institucijų mokslinių nuomonių ir rekomendacijų rengimas ir teikimas;

(c)	ekspertų dalyvavimas posėdžiuose, kuriuose svarstomi žuvininkystės srities moksliniai ir techniniai klausimai, ir darbo grupėse, taip pat tarptautinių patariamųjų įstaigų posėdžiuose ir posėdžiuose, kuriuose žuvininkystės ekspertų dalyvavimas bus reikalingas;

(c)	ekspertų dalyvavimas posėdžiuose, kuriuose svarstomi žuvininkystės srities moksliniai ir techniniai klausimai, ir darbo grupėse, taip pat tarptautinių patariamųjų įstaigų posėdžiuose ir posėdžiuose, kuriuose žuvininkystės ekspertų dalyvavimas bus reikalingas;

(d)

Komisijos patiriamos išlaidos už paslaugas, susijusias su duomenų rinkimu, valdymu ir naudojimu, žuvininkystės ekspertų posėdžių rengimu ir administravimu ir metinių darbo programų, susijusių su žuvininkystės srities moksline ir technine kompetencija, valdymu, duomenų skambučių ir rinkinių nagrinėjimu, parengiamaisiais darbais, kuriais siekiama pateikti mokslines nuomones ir rekomendacijas;

(d)

(e)

valstybių narių bendradarbiavimas duomenų rinkimo srityje, įskaitant regioninių duomenų bazių, skirtų duomenims saugoti, valdyti ir naudoti, kūrimą ir eksploataciją, kas bus naudinga regioniniam bendradarbiavimui ir pagerins duomenų surinkimą ir valdymą, taip pat suteiks daugiau mokslinės patirties, naudingos žuvininkystės valdymui.

(e)

Paaiškinimas

BŽP labai daug dėmesio skiriama sunkumams, su kuriais susiduriama jūrų žuvininkystės srityje dėl pernelyg intensyvios žuvininkystės, degalų kainų ir administracinių kliūčių. Todėl BŽP taikymui ir įgyvendinimui reikalingi tyrimai ir bandomieji projektai turėtų apimti ne tik žuvininkystę, bet ir akvakultūrą, kaip maisto gamybos šaltinį, turintį didelį vystymosi potencialą Europos Sąjungoje.

34 pakeitimas

88 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Iš EJRŽF gali būti dengiamos patariamųjų tarybų veiklos išlaidos, kaip nustatyta [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 52 straipsnyje.	1. Iš EJRŽF dengia patariamųjų tarybų veiklos išlaids, kaip nustatyta [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 52 straipsnyje

Paaiškinimas

Bendros žuvininkystės politikos bendrosios taisyklės ir pagrindiniai principai (aplinkosaugos tikslai, sektoriui skirtos pagalbos priemonės, bendras rinkos organizavimas ir t. t.) nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos bendro sprendimo procedūrą. Tačiau žuvaviečių mastu sąlygos (konkrečios techninės priemonės, daugiamečiai valdymo planai ir t. t.) turi būti nustatytos atskirais reglamentais. Todėl pagrindiniame reglamente numatyta, kad patariamosios tarybos privalo aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese.

Tokia institucinė sistema daug pranašesnė turint omenyje dabartinę padėtį. Ji organizuota pagal ekosistemas, ji palengvina adaptyvųjį valdymą, leidžia suskirstyti prioritetus pagal jų svarbą, užtikrinti skaidresnį valdymo instancijų skyrimą ir skatina dalyvauti suinteresuotus subjektus.

Sustiprinta regioninė patariamoji taryba išliktų nesudėtinga struktūra, kurią sudarytų 4–5 nuolatiniai punktai.

35 pakeitimas

100 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Įsipareigojimų panaikinimas	Įsipareigojimų panaikinimas
Komisija automatiškai panaikina bet kurią veiklos programai skirto biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri nebuvo panaudota išankstiniam finansavimui ar tarpinėms išmokoms arba kurios atžvilgiu Komisijai nebuvo pateikta 98 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų iki antrųjų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d., deklaracija.	Komisija automatiškai panaikina bet kurią veiklos programai skirto biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri nebuvo panaudota išankstiniam finansavimui ar tarpinėms išmokoms arba kurios atžvilgiu Komisijai nebuvo pateikta 98 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų iki metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d., deklaracija.

Paaiškinimas

Tikėtina, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas bus įgyvendinamas lėtai. Pirmiausia dėl lėto esamo EŽF įgyvendinimo ir galimybės iki 2015 m. pabaigos naudojantis šiuo fondu toliau prisiimti įsipareigojimus ir atlikti mokėjimus. Antra, atsižvelgiant į pirmiau minėtą sutapimą, kai ne tik valdžios institucijų ekonominė ir finansinė padėtis, bet ir banko paskolų apribojimai privatiems projektų vykdytojams nebus tokie, kad būtų galima pasiekti N+2 taisyklę atitinkantį ekonomikos vystymosi lygį. Todėl ši taisyklė turėtų tapti lankstesnė pereinant prie „N+3“ nuostatos mažiausiai pirmus trejus metus (2014–2016 m.), kol programos įgyvendinimas įgis tinkamą pagreitį.

2012 m. spalio 9 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
3 straipsnis Apibrėžtys	3 straipsnis Apibrėžtys
1. Šiame reglamente ir nepažeidžiant 2 dalies taikomos [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 5 straipsnyje, [Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] 5 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje bei Reglamento Nr. … [Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 2 straipsnyje nurodytos sąvokos.	1. Šiame reglamente ir nepažeidžiant 2 dalies taikomos [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 5 straipsnyje, [Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] 5 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje bei Reglamento Nr. … [Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 2 straipsnyje nurodytos sąvokos.
2. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:	2. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) bendra keitimosi informacija aplinka (BKIA)– tai decentralizuotai valdomų sistemų tinklas, sukurtas keitimuisi informacija tarp įvairių sektorių vartotojų, siekiant pagerinti einamąją informaciją apie jūroje vykdomą veiklą;	1) bendra keitimosi informacija aplinka (BKIA)– tai decentralizuotai valdomų sistemų tinklas, sukurtas keitimuisi informacija tarp įvairių sektorių vartotojų, siekiant pagerinti einamąją informaciją apie jūroje vykdomą veiklą;
2) kelis sektorius apimantys veiksmai– iniciatyvos, kurios abipusiai naudingos įvairiems sektoriams ir (arba) sektorių politikoms, kaip nurodyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, ir kurių negalima iki galo įgyvendinti atitinkamose politikos srityse vykdomomis priemonėmis;	2) kelis sektorius apimantys veiksmai– iniciatyvos, kurios abipusiai naudingos įvairiems sektoriams ir (arba) sektorių politikoms, kaip nurodyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, ir kurių negalima iki galo įgyvendinti atitinkamose politikos srityse vykdomomis priemonėmis;
3) elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistema (ERS)– sistema, skirta duomenims registruoti ir teikti elektroninėmis priemonėmis, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15, 24 ir 63 straipsniuose;	3) elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistema (ERS)– sistema, skirta duomenims registruoti ir teikti elektroninėmis priemonėmis, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15, 24 ir 63 straipsniuose;
4) Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas– tinklas, apjungiantis nacionalines jūrų stebėjimo ir duomenų programas į bendrą ir prieinamą europinį informacijos šaltinį;	4) Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas– tinklas, apjungiantis nacionalines jūrų stebėjimo ir duomenų programas į bendrą ir prieinamą europinį informacijos šaltinį;
5) žuvininkystės regionas– regionas su jūros ar ežero pakrante arba tvenkiniais ar upės žiotimis, kuriame daug žmonių dirba žuvininkystės arba akvakultūros sektoriuje ir kuris valstybės narės yra skirtas šiam tikslui;	5) žuvininkystės regionas– regionas su jūros ar ežero pakrante arba tvenkiniais ar upės žiotimis, kuriame daug žmonių dirba žuvininkystės arba akvakultūros sektoriuje ir kuris valstybės narės yra skirtas šiam tikslui;
6) žvejys– asmuo, kuris užsiima profesionalia žvejyba veikiančiame žvejybos laive, kaip pripažįsta valstybė narė, arba užsiima profesionaliu jūros organizmų rinkimu nenaudodamas laivo, kaip pripažįsta valstybė narė;	6) žvejys– asmuo, kuris užsiima profesionalia žvejyba veikiančiame žvejybos laive, kaip pripažįsta valstybė narė, arba užsiima profesionaliu jūros organizmų rinkimu nenaudodamas laivo, kaip pripažįsta valstybė narė;
7) integruota jūrų politika (IJP)– Europos Sąjungos politika, kuria skatinamas koordinuotas ir nuoseklus sprendimų priėmimas siekiant maksimaliai užtikrinti tvarų valstybių narių, visų pirma Sąjungos pakrančių, salų bei atokiausių regionų, taip pat jūrų sektorių vystymąsi, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant darnią su jūromis susijusią politiką ir atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą;	7) integruota jūrų politika (IJP)– Europos Sąjungos politika, kuria skatinamas koordinuotas ir nuoseklus sprendimų priėmimas siekiant maksimaliai užtikrinti tvarų valstybių narių, visų pirma Sąjungos pakrančių, salų bei atokiausių regionų, taip pat jūrų sektorių vystymąsi, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant darnią su jūromis susijusią politiką ir atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą;
8) integruota jūrų laivybos stebėsena– ES iniciatyva, kuria siekiama padidinti Europos jūrų stebėsenos efektyvumą ir veiksmingumą pasikeitimo informacija ir bendradarbiavimo tarp sektorių ir valstybių priemonėmis;	8) integruota jūrų laivybos stebėsena– ES iniciatyva, kuria siekiama padidinti Europos jūrų stebėsenos efektyvumą ir veiksmingumą pasikeitimo informacija ir bendradarbiavimo tarp sektorių ir valstybių priemonėmis;
9) pažeidimas– pažeidimas kaip apibrėžta Tarybos reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje;	9) pažeidimas– pažeidimas kaip apibrėžta Tarybos reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje;
10) žvejyba vidaus vandenyse– žvejyba komerciniais tikslais, kurią vykdo tik vidaus vandenyse plaukiojantys laivai ar kiti žvejybai ant ledo naudojami įrenginiai;	10) žvejyba vidaus vandenyse– žvejyba komerciniais tikslais, kurią vykdo tik vidaus vandenyse plaukiojantys laivai ar kiti žvejybai ant ledo naudojami įrenginiai;
11) integruotas pakrančių zonos valdymas– 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl integruoto pakrančių zonos valdymo strategijos įgyvendinimo Europoje (2002/413/EB) nustatytos strategijos ir priemonės;	11) integruotas pakrančių zonos valdymas– 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl integruoto pakrančių zonos valdymo strategijos įgyvendinimo Europoje (2002/413/EB) nustatytos strategijos ir priemonės;
12) integruotas jūrų valdymas– visų ES sektorių politikos priemonių, susijusių su vandenynais, jūromis ir pakrančių regionais, koordinuotas valdymas;	12) integruotas jūrų valdymas– visų ES sektorių politikos priemonių, susijusių su vandenynais, jūromis ir pakrančių regionais, koordinuotas valdymas;
13) jūrų regionai– Tarybos sprendime 2004/585/EB nustatytos geografinės zonos ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų nustatytos zonos;	13) jūrų regionai– Tarybos sprendime 2004/585/EB nustatytos geografinės zonos ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų nustatytos zonos;
14) jūrų erdvės planavimas– valdžios institucijų taikomas žmogaus veiklos jūrų regionuose analizavimo ir valdymo erdvės ir laiko atžvilgiu procesas siekiant ekologinių, ekonominių ir socialinių tikslų;	14) jūrų erdvės planavimas– valdžios institucijų taikomas žmogaus veiklos jūrų regionuose analizavimo ir valdymo erdvės ir laiko atžvilgiu procesas siekiant ekologinių, ekonominių ir socialinių tikslų;
15) priemonė– veiksmai;	15) priemonė– veiksmai;
16) viešosios išlaidos– bet kuris įnašas į veiksmų finansavimą iš valstybės narės arba regioninės ar vietos valdžios institucijų biudžeto, Europos Sąjungos biudžeto, taip pat kitos panašios išlaidos. Bet kuris įnašas į veiksmų finansavimą iš viešosios teisės reguliuojamų įstaigų, biudžeto arba vienos ar kelių regionų ar vietos valdžios institucijų arba viešosios teisės reguliuojamų įstaigų susivienijimų, veikiančių pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, biudžeto laikomas viešuoju įnašu;	16) viešosios išlaidos– bet kuris įnašas į veiksmų finansavimą iš valstybės narės arba regioninės ar vietos valdžios institucijų biudžeto, Europos Sąjungos biudžeto, taip pat kitos panašios išlaidos. Bet kuris įnašas į veiksmų finansavimą iš viešosios teisės reguliuojamų įstaigų, biudžeto arba vienos ar kelių regionų ar vietos valdžios institucijų arba viešosios teisės reguliuojamų įstaigų susivienijimų, veikiančių pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, biudžeto laikomas viešuoju įnašu;
17) jūros baseino strategija– struktūrizuota Europos institucijų, valstybių narių, jų regionų ir, kai tikslinga, trečiųjų šalių, priklausančių tam pačiam jūros baseinui, sukurta bendradarbiavimo sistema. Strategijoje atsižvelgiama į jūros baseino geografinius, klimatinius, ekonominius ir politinius ypatumus;	17) jūros baseino strategija– struktūrizuota Europos institucijų, valstybių narių, jų regionų ir, kai tikslinga, trečiųjų šalių, priklausančių tam pačiam jūros baseinui, sukurta bendradarbiavimo sistema. Strategijoje atsižvelgiama į jūros baseino geografinius, klimatinius, ekonominius ir politinius ypatumus;
18) mažos apimties priekrantės žvejyba– žvejyba žvejybos laivais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 12 m ir kurie nenaudoja traukiamųjų žvejybos įrankių, išvardytų 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro I priedo 3 lentelėje;	18) mažos apimties priekrantės žvejyba– žvejyba žvejybos laivais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 12 m. ir kurie nenaudoja traukiamųjų žvejybos įrankių, išvardytų 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro I priedo 3 lentelėje;
19) tik vidaus vandenyse plaukiojantys laivai– komercinei žvejybai vidaus vandenyse naudojami laivai, neįtraukti į Sąjungos žvejybos laivyno registrą.	19) tik vidaus vandenyse plaukiojantys laivai– komercinei žvejybai vidaus vandenyse naudojami laivai, neįtraukti į Sąjungos žvejybos laivyno registrą;
	–
	–
	–