27.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 225/143

—

pažymi, kad investicijų į infrastruktūrą, kurios daugelį metų finansuotos Sanglaudos fondo lėšomis, pridėtinė vertė Europai pasirodė esanti labai didelė. Tokiomis investicijomis ES gerina piliečių gyvenimo sąlygas ir suteikia įmonėms vystymosi galimybių,

—

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą 2014-2020 m. laikotarpiu Sanglaudos fondui ir toliau skirti nemažus asignavimus siekiant, kad politiniai Sąjungos tikslai transporto, aplinkos ir energetikos srityse būtų remiami iš ES biudžeto,

—

laikosi nuomonės, kad sanglaudos politika yra ir turi būti ES narių solidarumo išraiška bei veiksminga priemonė, padedanti užbaigti kurti Europos bendrąją rinką,

—

ragina taikyti požiūrį, pagal kurį visas dėmesys skiriamas rezultatams, ir geriau nustatyti investavimo prioritetus vietos ir regionų lygiu,

—

mano, kad Sanglaudos fondas turėtų finansuoti integruotus pastatų ir būstų energetinio naudingumo projektus,

—

pritaria, kad būtina išmaniai investuoti į infrastruktūrą Europos lygmeniu,

—

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka atsakomybė investicijas į transporto infrastruktūrą ir už susijusių antrinių ir tretinių transeuropinių tinklų jungčių įgyvendinimą. Reikia aktyviai jas įtraukti į sprendimų dėl visuotinės svarbos prioritetinių projektų pasirinkimo priėmimo procesą, kad būtų užtikrintas viešųjų ir privačiųjų investicijų derėjimas visais lygmenimis,

—

priešinsis bet kokiai iniciatyvai, galinčiai sumažinti sanglaudos politikai skirtą biudžetą, visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemonei iš Sanglaudos fondo skirtus 10 milijardų eurų.

Pranešėjas

Romeo STAVARACHE (RO / LDAE), Bakeu departamento Bakeu savivaldybės meras

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006

COM(2011) 612 final

1.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų politinį, reguliavimo ir administracinį vaidmenį ir dažnai turi nacionaliniu lygmeniu aiškiai apibrėžtus įgaliojimus investicijų planavimo, transporto, aplinkos ir energetikos politikos įgyvendinimo ir ypač infrastruktūros tinklų plėtojimo savo teritorijoje srityse;

2.

pabrėžia būtinybę praktiškai įdiegti daugiapakopį valdymą, kad būtų užtikrintas sklandus ir subsidiarumo principą atitinkantis teritorinis vystymasis. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi visapusiškai dalyvauti priimant sprendimus dėl nacionalinių ir Europos lygmens investicijų, finansuojamų iš Sanglaudos fondo lėšų, prioritetų;

3.

palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą biudžeto lėšomis remti investicijas į transporto, aplinkos ir energetikos infrastruktūrą, be kurios neįmanomas ekonomikos vystymasis, ir ypač tai, kad pasiūlyme dėl 2014-2020 m. daugiametės finansinės programos atsižvelgiama į atskirų ES valstybių narių ir regionų skirtumus bei skiriamas ypatingas dėmesys mažiausiai išsivysčiusiems regionams;

4.

laikosi nuomonės kad, visoje ES teikiant prioritetą infrastruktūros vystymui, bus sudarytos būtinos sąlygos sklandžiai veikti Europos Sąjungai kaip bendrai ekonominei erdvei, baigti įgyvendinti Europos bendrąją rinką ir išreikšti solidarumą su mažiau išsivysčiusiomis valstybėmis narėmis;

5.

pažymi, kad investicijų į infrastruktūrą, kurios daugelį metų finansuotos Sanglaudos fondo lėšomis, pridėtinė vertė Europai pasirodė esanti labai didelė. Be Europos Sąjungos finansinės paramos šios investicijos negalėtų būti įgyvendintos valstybėse narėse, kuriose BVP vienam gyventojui yra nedidelis. Tokiomis investicijomis ES gerina piliečių gyvenimo sąlygas ir suteikia įmonėms vystymosi galimybių;

6.

nurodo kad, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokole Nr. 28, Sanglaudos fondas teiks finansinę paramą aplinkos ir transeuropinių tinklų projektams valstybėse narėse, kurių BVP vienam gyventojui sudaro mažiau nei 90 proc. Sąjungos vidurkio;

7.

ypač palankiai vertina valstybių narių europinį solidarumą. Sanglaudos fondas teikia reikiamas lėšas mažiau išsivysčiusių šalių regionų vidaus ir miestų investicijoms į transporto ir aplinkos infrastruktūrą;

8.

atkreipia dėmesį į RK rekomendacijas dėl naujos daugiametės programos po 2013 m. ir visiškai pritaria pasiūlymams dėl sanglaudos politikos ir sąlygų (1);

9.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą 2014-2020 m. laikotarpiu Sanglaudos fondui ir toliau skirti nemažus asignavimus siekiant, kad politiniai Sąjungos tikslai transporto, aplinkos ir energetikos srityse būtų remiami iš ES biudžeto. Komitetas taip pat pritaria pasiūlymui, kad Sanglaudos fondo finansavimas ir toliau sudarytų trečdalį viso sanglaudos politikai nacionaliniu lygmeniu skirto biudžeto valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą;

10.

gerai suvokdamas, kad būtina imtis reikiamų priemonių ekonominei ir biudžetinei disciplinai ES lygmeniu palaikyti, Komitetas vis dėlto laikosi nuomonės, kad sanglaudos politika negali būti naudojama kaip koregavimo priemonė siekiant įvesti Sąjungoje griežtą finansinę discipliną. Struktūriniai fondai ir sanglaudos fondas privalo atitikti SESV 171, 174, 177 ir 192 straipsniuose nustatytus tikslus. Todėl Komitetas mano, kad jei bus nustatyta makroekonominė sąlyga, ji turi būti taikoma visoms, o ne vien sanglaudai skirtoms biudžeto eilutėms;

11.

laikosi nuomonės, kad sanglaudos politika yra ir turi būti ES narių solidarumo išraiška bei veiksminga priemonė, padedanti užbaigti kurti Europos bendrąją rinką. Sanglaudos politikos veiksmingumą patvirtins galimybės investuoti į pažangų, tvarų, integracinį ir subalansuotą augimą ES lygmeniu. Šias galimybes įgyvendins Europos, nacionalinės, vietos ir regionų valdžios institucijos prieš jas įtvirtinant struktūrinių fondų investicinėse programose naujuoju programavimo laikotarpiu;

12.

primena, kad pagrindinis vietos ir regionų valdžios institucijų tikslas naujuoju programavimo laikotarpiu – gerinti už Europos mokesčių mokėtojų pinigus įgyvendintų priemonių kokybę ir pasiekti kuo geresnių rezultatų, kuriuos būtų galima įvertinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu;

13.

palankiai vertina naujus pasiūlymus, pateiktus teisės aktų dėl Europos sanglaudos politikos ateities rinkinyje, kuriais siekiama užtikrinti, kad fondų lėšos būtų naudojamos veiksmingiau, ir glaudžiau susieti Europos politinius tikslus ir biudžetą daugiausia dėmesio skiriant prioritetams, užtikrinant investicijų kritinę masę, suteikiant daugiau lankstumo finansinio planavimo priemonėms ir supaprastinant procedūras fondų finansavimui gauti;

14.

pabrėžia, kad strateginiam fondų lėšų naudojimo planavimui reikalingas visapusiškas lėšų gavėjų, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų, geriausiai žinančių, kokia yra reali vietos padėtis ir galimybės, dalyvavimas, tokiu būdu užtikrinant, kad iš viešųjų lėšų finansuojamos investicijos būtų suderinamos regiono lygiu. Šiuo tikslu reikia skatinti principo „iš apačios į viršų“ taikymą, kad kiekvienas regionas ar miestas galėtų išnaudoti savo potencialą, pasinaudoti tinkamiausiomis priemonėmis, kad prisidėtų prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, ir pasinaudoti Europos fondų lėšomis;

15.

pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą labai prisideda prie miestų ir regionų ekonominio ir socialinio vystymosi, jei tik jos planuojamos ir valdomos su partneriais, jei jų teritorinis poveikis visiškai pagrįstas, o vietos subjektai arba vietos ir regionų valdžios institucijos už jas prisiima atsakomybę;

16.

strateginis investicijų į transeuropinius transporto, energetikos ir ryšių infrastruktūros tinklus planavimas turi vykti kuo skaidriau ir dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad būtų derinami integruoti teritorinio vystymosi planai;

17.

pritaria partnerystės principu grindžiamam planavimui. Naujuosiuose teisės aktuose dėl sanglaudos politikos po 2013 m. visų lygmenų kompetentingos valdžios institucijos bus įpareigotos skirti daugiau dėmesio partnerystės principo taikymui kiekviename planavimo proceso etape ir konkrečiai įtraukti naujus rodiklius, įvertinančius partnerystės kokybę valstybėse narėse;

18.

ragina taikyti požiūrį, pagal kurį visas dėmesys skiriamas rezultatams. Šiuo tikslu reikia parengti strateginio planavimo priemones, kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų naudotis vertindamos vienos kitų vystymosi strategijas pagal bendrus ir tinkamus rodiklius, padedančius įvertinti investicijų naudą ir jų didinamąjį poveikį;

19.

rekomenduoja kitu planavimo laikotarpiu daugiau dėmesio skirti investavimo prioritetų vietos ir regionų lygmeniu nustatymui naudojantis bendrojoje strateginėje programoje nustatytomis finansavimo priemonėmis, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo arba plataus masto investicijų planavimo neturint užtikrinto finansavimo;

20.

pabrėžia, kad valdymo institucijos privalo tinkamai naudotis technine pagalba, kad ji padėtų gerinti strateginį planavimą, skatinti plataus masto projektų rengimą vietos ir regiono lygmenimis ir gerinti projekto vykdytojams ir gavėjams teikiamą pagalbą, ir nenaudoti jos jokiems kitiems tikslams. Siekiant išvengti pagalbos išskaidymo, svarbu geriau koordinuoti techninės pagalbos projektus Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

21.

pritaria Europos Komisijos, Europos investicijų banko (EIB) ir kitų tarptautinių finansų įstaigų partnerystei ir finansų inžinerijos priemonių, papildysiančių Sanglaudos fondą ir suteiksiančių finansavimą Europos Sąjungos infrastruktūros projektams, plėtojimui;

22.

pritaria Komisijos transporto baltojoje knygoje nustatytam plataus užmojo tikslui iki 2050 m. 60 proc. sumažinti teršalų kiekį transporto sektoriuje. Sanglaudos fondo finansuojamos investicijos bus kur kas atidžiau nagrinėjamos tvarumo, poveikio aplinkai vertinimo ir ilgalaikio pelningumo požiūriu;

23.

dar kartą pabrėžia, kad svarbu geriau koordinuoti Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės veiklą ir užtikrinti įvairių Europos ir nacionalinių finansavimo programų ir priemonių sąveiką siekiant sumažinti biurokratiją;

24.

primena, kad Sanglaudos fondas yra itin svarbi priemonė investicijoms į pagrindinę infrastruktūrą, kurios nauda ir veiksmingumas seniai įrodyti ir kuri padėjo mažiau išsivysčiusioms šalims finansuoti bendros europinės svarbos projektus;

25.

remia Komisijos pasiūlymus dėl tikslų ir veiklos sričių, tačiau mano, kad Sanglaudos fondas galėtų taip pat finansuoti integruotus pastatų energinio naudingumo srities projektus;

26.

džiaugiasi, kad Sanglaudos fondo investavimo prioritetai papildyti miestų aspektu, ir tai vertina kaip didelio miestų indėlio į ekonominę, socialinę ir teritorinę ES sanglaudą pripažinimą;

27.

pabrėžia, kad svarbu labiau atsižvelgti į TEN-T rekomendacijas ir laikytis Bendrijos acquis bei nacionalinių teisės aktų nuostatų. Šiuo atžvilgiu ex-ante vertinimai galėtų iš anksto užkirsti kelią tam tikroms problemoms, dėl kurių dažnai labai vėluojama įgyventi infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, kadastro registrus, turto nusavinimo procedūras, leidimų išdavimą, viešųjų pirkimų procedūras, ginčų sprendimo tvarką ir t. t.;

28.

mano, kad nacionalinių, vietos ir regionų valdžios institucijų nustatyti Sanglaudos fondo investavimo prioritetai turi būti suderinti su strategija „Europa 2020“ ir su teminiais bendrosios strateginės programos prioritetais, taip pat su 2011 m. ministrų, atsakingų už teritorinį planavimą ir plėtrą, sutartomis strategijos „Europa 2020“ teritorinės darbotvarkės, rekomendacijomis (2);

29.

dar kartą atkreipia dėmesį į transporto tinklų kokybės ir prieinamumo skirtumus tarp ES vakarinių ir pietinių regionų ir į tai, kad transporto infrastruktūros plėtotės poreikis daug didesnis mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

30.

laikosi nuomonės, kad Sanglaudos fondas yra veiksminga priemonė investuoti į transeuropinių (TEN-T), nacionalinių ir regionų transporto tinklų modernizavimą, kurie yra strategiškai svarbūs ekonominiam, socialiniam ir teritoriniam Europos Sąjungos vystymuisi. Todėl negalima abejoti Sanglaudos fondo teikiama pridėtine verte Europai;

31.

pritaria, kad būtina išmaniai investuoti į infrastruktūrą Europos lygmeniu, t. y., išplėsti transporto tinklus ir juos prižiūrėti, diegti novatoriškus sprendimus ir technologijas siekiant pagerinti eismo valdymą, kurti IT sistemas ir diegti veiksmingus įvairiarūšio vežimo sprendimus ir t. t. Europos transporto sistemos konkurencingumas priklausys ne vien nuo ES gebėjimo plėtoti Europos transporto tinklus, bet ir nuo jos gebėjimo valdyti kiekvieną logistikos grandį, sumažinant vėlavimą dėl eismo ir pagerinant transporto paslaugų kokybę;

32.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka atsakomybė už plataus masto investicijas į transporto infrastruktūrą ir už susijusių antrinių ir tretinių transeuropinių tinklų jungčių įgyvendinimą. Reikia aktyviai jas įtraukti į sprendimų dėl visuotinės svarbos prioritetinių projektų pasirinkimo priėmimo procesą, kad būtų užtikrintas viešųjų ir privačiųjų investicijų derėjimas visais – Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos – lygmenimis, kaip tai numatyta Sprendime Nr. 661/2010/EB dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių;

33.

palankiai vertina tai, kad prioritetinės Sanglaudos fondo investicijos aprėps ir svarbius projektus, kuriais siekiama gerinti judumą miestuose ir skatinti aplinką tausojantį transportą ir kitas investicijas, kurių tikslas – plėtoti pažangias ir tvarias transporto sistemas regionų ir vietos lygmenimis;

34.

pritaria pasiūlymui įtraukti rodiklius, skirtus veiksmingiau naudoti išteklius transporto srityje, kad Sanglaudos fondas taptų strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą skatinančiu veiksniu;

35.

mano, kad naujosios transeuropinių transporto tinklų plėtojimo gairės taps strateginiu pagrindu vystyti infrastruktūrą, kuri labai padidins judumą ES, kadangi investicijos bus tinkamiau suskirstytos pagal prioritetus. Šios investicijos bus padalytos į dvi dalis, t. y., visuotiniam tinklui (angl. comprehensive network) ir pagrindiniam tinklui (angl. core network), ir bus daug veiksmingesnės dėl naujų įgyvendinimo priemonių. Daugiausia dėmesio bus skiriama būtinybei sukurti trūkstamas tarpvalstybines jungtis tarp įvairių transporto rūšių ir pagrindinių miesto transporto mazgų;

36.

atkreipia dėmesį į investicijų iš skirtingų finansavimo šaltinių koordinavimo problemas ir į pažangiųjų transporto sistemų planavimą. Jos turėtų padėti padidinti saugumą, saugą ir mažesnį poveikį aplinkai ir užtikrinti geresnį eismo valdymą diegiant integruotas rezervavimo, bilietų, informacijos apie įvairiarūšį transportą paslaugas ir t. t.;

37.

ryžtingai remia būtinybę investuoti į infrastruktūrą, padėsiančią sukurti integruotą Europos energetikos tinklą, nes, atsisakius šių investicijų, ateityje jos atsieitų daug brangiau ir sumažėtų ES konkurencingumas;

38.

laikosi nuomonės, kad Sanglaudos fondas yra veiksminga priemonė pasiekti Sąjungos energetikos politikos tikslus (3) (konkurencingumas, tvarumas ir tiekimo saugumo užtikrinimas) ir spręsti ES ekonomikos vystymosi, strategijos „Europa 2020“ ar pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai naudojanti išteklius Europa“ problemas. Šiems tikslams įgyvendinti būtina keisti energetikos tinklų planavimo, statybos ir eksploatavimo metodus;

39.

dar kartą primena, kad investicijos į energetikos infrastruktūrą visų ES regionų gyventojams ir įmonėms turi užtikrinti galimybę turėti besąlygišką prieigą prie energijos už prieinamą kainą panaikinant monopolius ir visas kliūtis laisvai konkurencijai, kad kiekvienas regionas turėtų pasirinkimo bent jau iš dviejų tiekėjų galimybę;

40.

mano, kad metodas, taikomas infrastruktūros ir europinės svarbos projektų nustatymui ir atrankai, turi būti skaidrus ir jį taikant turi būti atsižvelgta į padėtį neturtingiausiuose regionuose ir tuose regione, kuriuose kyla grėsmė energijos tiekimo saugumui;

41.

džiaugiasi, kad Sanglaudos fondas ir toliau rems aplinkai naudingus energetikos projektus, pavyzdžiui, investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. RK primena, kad pastarosios investicijos gali būti įgyvendintos tik plėtojant partnerystę su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios turi realias galimybes tinkamai išnaudoti vietos potencialą;

42.

pabrėžia, kad už investicijas į prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, stichinių nelaimių prevenciją, nuotekų ir atliekų tvarkymo infrastruktūrą, biologinės įvairovės išsaugojimą, dirvožemio ir ekosistemų apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą dažniausiai yra atsakingi ES regionai, miestai ir savivaldybės arba su jais sudaryta partnerystė;

43.

džiaugiasi, kad iš ES Sanglaudos fondo lėšų gali būti finansuojamos investicijos, skirtos miesto aglomeracijų centrinio šildymo ir vėsinimo tinklams modernizuoti ir kintamosios srovės keitimo į nuolatinę srovę nuostoliams mažinti, nes jų pridėtinė vertė yra labai didelė;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos budriai reaguos ir priešinsis bet kokiai iniciatyvai, galinčiai sumažinti sanglaudos politikai skirtą biudžetą. 20 proc. Europos infrastruktūros tinklų priemonei skirto biudžeto sudaro Sanglaudos fondo lėšos, t. y., 10 milijardų eurų, kurie bus panaudoti tarpvalstybiniams transporto projektams finansuoti teikiant pirmenybę geležinkelio infrastruktūrai;

45.

domisi naująja Europos infrastruktūros tinklų priemone, kuri gali suteikti didelės pridėtinės vertės Europai ir kuria Komisija siekia ištaisyti rinkos trūkumus kuriant trūkstamas grandis, šalinant kliūtis ir užtikrinant tinkamas tarpvalstybines jungtis;

46.

reiškia susirūpinimą, kad nėra aiškios formulės, kaip apskaičiuoti nacionalinį Europos infrastruktūros tinklų priemonei skirtą biudžetą, ir rekomenduoja, kad šie asignavimai būtų proporcingi numatomai projektų, kurie bus finansuojami valstybėse narėse, vertei;

47.

dar kartą pabrėžia, kad kalbant apie problemas, su kuriomis susiduria tarpvalstybinių projektų vykdytojai, reikia paminėti menką gebėjimą parengti iš tiesų kokybiškus projektus, nes jie itin sudėtingi. Dėl šios priežasties lėšos, kurios pradžioje numatytos tarpvalstybiniams projektams, vėliau dažnai būna skiriamos tolesnio rengimo etapo projektams finansuoti.

48.

reiškia susirūpinimą, kad centralizuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės valdymas negalės stiprinti kokybiškų tarpvalstybinių projektų rengimo gebėjimų, todėl išauga grėsmė, kad priemonės biudžeto lėšos negalės būti naudojamos Komisijos iš anksto atrinktiems projektams finansuoti.

49.

reiškia abejonių dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo sąlygų, lankstumo stokos ir biurokratijos, kuriuos galėtų atsirasti taikant šią priemonę, taip pat dėl sąsajos su kitomis Komisijos finansavimo priemonėmis;

50.

primygtinai ragina sudarant partnerystės sutartis aiškiai atskirti šia priemone finansuojamus projektus nuo projektų, finansuojamų iš Sanglaudos fondo arba ERPF lėšų. Atlikus institucinių pajėgumų ex-ante vertinimą, bus galima nustatyti, kokia privaloma pagalba, teikiama pagal JASPERS programą arba kitas techninės pagalbos programas, reikalinga rengiant projektus. Reikiamos sumos bus laikomos išlaidomis, atitinkančiomis Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimo reikalavimus.