19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/144

1.1.1

Pirmą kartą savo istorijoje žmonija turi žinių, išteklių ir techninių priemonių, kad iki 2030 m. panaikintų skurdą pasaulio lygiu. Tai didžiulė viltis daugiau nei milijardui žmonių, kurie vis dar gyvena dideliame skurde. Taip pat pirmą kartą valstybės turi prisiimti įsipareigojimą iki 2050 m. geriau valdyti ribotus planetos gamtos išteklius, juos saugoti, kad jais galėtų naudotis ir ateities kartos.

1.1.2

2013 m. rugsėjo mėn. JTO derybų pagrindinis tikslas - nustatyti visuotinę Tvaraus vystymosi tikslų (TvVT) apibrėžtį, kad ilgalaikėje perspektyvoje jie suderintų kovą su skurdu, tvarią gamybą bei vartojimą ir gamtos išteklių išsaugojimą. Šis procesas turi būti integracinis ir konvergencinis, kad apimtų 2015 m. numatytą Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) peržiūrą. Jau dabar pilietinės visuomenės subjektai, tarptautinės institucijos ir JTO valstybės narės intensyviai ruošiasi šioms tarptautinėms deryboms ir jas remia. EESRK įsitraukė į šią diskusiją nuo konferencijos RIO+20 (1), siekdamas padėti nustatyti pilietinės visuomenės vaidmenį įveikiant šiuos iššūkius. Komitetas tęs šią veiklą iki 2015 m. rengdamas kitas nuomones (2) ir imdamasis kitų iniciatyvų.

1.1.3

Komitetas pritaria Komisijos ketinimui komunikatu „Deramas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ pradėti Europos lygmens diskusiją dėl būtinybės siekti TVT ir TvVT procesų konvergencijos ir didinti tautinių valstybių atsakomybę. Nors pripažindamas, kad įgyvendinant Tūkstantmečio tikslus padaryta pažanga socialinių tikslų srityje, dar pernelyg anksti nustatyti visuotinai priimtinus aplinkos apsaugos ekonominius tikslus. Komitetas mano, kad norint rasti teisingus, nuosaikius ir veiksmingus sprendimus, reikia geriau suprasti, kaip šie trys tvaraus vystymosi aspektai sąveikauja.

1.2.1

Vykstant bendros Europos pozicijos nustatymo rengiantis JTO Generalinei Asamblėjai procesui Komitetas mano, kad Europos Komisijos komunikatas yra svarbi gairė, padedanti orientuoti institucijų ir valstybių narių diskusiją. Komitetas palankiai vertina Aplinkos GD ir Vystymosi ir bendradarbiavimo GD (3) bendradarbiavimą, nurodo, kad rengiant šį komunikatą, įskaitant ir Europos išorės veiksmų tarnybos indėlį, laikytasi nuoseklaus požiūrio į saugumo aspektus, tačiau mano, kad komunikatui būtų buvę naudinga, jei imantis šių veiksmų daugiau dėmesio būtų skirta prekybos ir žemės ūkio politikai. Komitetas ypač palankiai vertina koordinuotą darbą Europos Vadovų Taryboje ir ją ragina 2013 m. gegužės–birželio mėn. Užsienio reikalų tarybos metu parengti atskirą išvadų dokumentą.

1.2.2

Komitetas pažymi, kad sprendimas įgyvendinti vieną bendrą programą, kurios tikslų būtų siekiama visose šalyse, turi sulaukti plataus vidinio pritarimo, kad būtų pristatytas kitoms tarptautinės bendruomenės šalims partnerėms įrodant, kad bus plėtojama lygiaverčių partnerių partnerystė, ypač skurdžiausių šalių atveju ir kalbant apie beveik šimtą vidutinių pajamų šalių, įskaitant besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, kurioms tarptautinėse derybose dabar tenka pagrindinis vaidmuo. Atsižvelgdamas į derybų sudėtingumą Komitetas Europos poziciją laiko šio diplomatinio proceso, kuris peržengia ankstesnio šalių skirstymo į išsivysčiusias ir besivystančias ribas, atskaitos tašku.

1.2.3

Komitetas pasisako už tai, kad ES balsas būtų girdimas tarptautinėse struktūrose remiantis šia TVT ir TvVT konvergencijos programa, taip pat ir per JTO priklausančias valstybes nares. Visos šalys dalyvaujant jų pilietinei visuomenei privalės parengti nacionalines integracines vystymosi strategijas, atsižvelgdamos į savo šalies padėtį, ir taip prisidės prie bendrų tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Komiteto manymu, pasirinkus tokį sprendimą reikės atlikti nacionalinių įsipareigojimų, kurie turės būtų įtraukti į visuotinį registrą, vertinimą ir stebėseną taikant patobulintus BVP papildančius statistinius rodiklius.

1.2.4

Europos Sąjunga turi vertybes, bendro sutarimo patirtį ir kitų privalumų, kurie, jei bus politinė valia, turėtų jai leisti ryžtingai pereiti prie tvaraus vystymosi ir taip parodyti pavyzdį savo tarptautiniams partneriams. Labai svarbiame šio komunikato priede išvardyti konkretūs įsipareigojimai liudija, kad Europos Sąjunga išlieka pavyzdžiu tokiose srityse kaip aplinkos apsaugos politika, žmogaus teisių užtikrinimas, vidiniai pervedimai socialinei sanglaudai užtikrinti arba perskirstymas socialinės apsaugos srityje. Priede nubrėžiamos gairės Rio+20 įsipareigojimų stebėsenai Europos ir tarptautiniu lygmeniu.

1.2.5

TvVT, kurie buvo nustatyti kaip visuotiniai tikslai, reikės įtraukti į Europos politiką ir valstybių narių nacionalines reformų programas. Komitetas rekomenduoja šį aspektą įtraukti į strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą atsižvelgiant į Rio+20 įsipareigojimų stebėseną. Ekologinio aspekto suteikimas Europos semestrui turėtų suteikti naują postūmį (4). Komiteto manymu, tam būtina sujungti strategiją „Europa 2020“ ir Tvaraus vystymosi strategiją ir atsižvelgti į socialinę sąjungą (5), glaudžiai susijusią su Europos ekonomine ir pinigų sąjunga.

1.2.6

Išskirtinis naujų TvVT bruožas yra tai, kad šie tikslai nustatomi kaip visuotiniai, yra taikytini visoms šalims ir jais siekiama atsižvelgti į planetos išgales. Kadangi žemės, gėlo vandens, miškų ir daugelis kitų gamtos išteklių pasaulyje yra riboti, į TvVT turi būti įtraukti efektyvesnio šių išteklių naudojimo ir teisingesnio jų paskirstymo tikslai. Į TvVT taip pat turi būti įtraukti nešališki išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitų rūšių taršos mažinimo tiksliniai rodikliai. Be to, šie tikslai turi būti kiekybiniai ir remtis kalendoriniais planais siekiant suderinto visuotinio tikslo – pereiti prie tvaresnių gamybos metodų ir vartojimo. Kol pasaulyje nebus pereita prie tvaresnės ekonomikos, besivystančioms šalims gali būti neįmanoma pasiekti į TVT panašių vystymosi tikslų, nes šiuo metu padidinti kai kuriuos tradicinius vystymosi tikslus dažnai trukdo visame pasaulyje augančios problemos dėl išteklių išeikvojimo, klimato kaitos ir kitų taršos formų.

1.2.7

Už vis didėjančias pernelyg didelio vartojimo, atliekų ir gamtos išteklių išeikvojimo bei taršos problemas daugiausia kaltos išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys. Todėl TvVT joms ypač reikalingi – jie paskatintų jas taikyti tvaresnius vartojimo ir gamybos modelius ir ateinantiems 15 metų nustatytų griežtesnius ir ambicingesnius padėties gerinimo tikslus. Europos Sąjunga visada buvo aktyvi šioje srityje, todėl ir dabar turėtų imtis lyderės vaidmens išsivysčiusioms šalims nustatant atitinkamus TvVT.

1.3.1

Komitetas primena, kad visos minėtos nuomonės sudaro branduolį rekomendacijų dėl pilietinės visuomenės vaidmens plėtojant gerą valdymą, paramos perėjimui prie naujo ekonominio modelio, labiausiai skurstančių ir pažeidžiamiausių asmenų apsaugos, pagalbos su permainomis susiduriantiems darbuotojams ir atsižvelgimo į klimato kaitos problemų sprendimą ir planetos išteklių ribotumą. Kartu Komitetas mano, kad nepriklausoma ir stipri pilietinė visuomenė ir jos nepriklausomybę užtikrinanti teisės sistema kartu sudaro esminį demokratizacijos, teisinės valstybės pagrindą ir padeda užtikrinti investicijoms ir tvariam vystymuisi būtiną stabilumą (6).

1.3.2

Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti pilietinę visuomenę į visus rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos proceso etapus, ypač kalbant apie TvVT, kurių atveju šis dalyvavimas dar yra nepakankamas. 2013 ir 2014 m. nacionalinės diskusijos, taip pat ir ekonomikos, socialinių ir aplinkos apsaugos reikalų tarybose ir (arba) tvaraus vystymosi tarybose, kuriose atstovaujama visiems pilietinės visuomenės segmentams, ir su Europos bei šalių partnerių pilietine visuomene organizuojamos diskusijos turėtų tapti indėliu į tai. Šios nacionalinės diskusijos bus pasirengimo Europos bendradarbiavimo ir tvaraus vystymosi metams (2015 m.) dalimi siekiant suformuoti bendrą pasaulio ateities viziją ir visuomenei geriau išaiškinti Europos išorės veiksmus (7). Komitetas ragina Europos Komisiją numatyti pakankamai lėšų Europos vystymosi metams, kad būtų galima užtikrinti aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą, visų pirma paremti šių Europos metų partnerių jau pradėtas iniciatyvas, taip pat skatinti plačias diskusijas šioje EESRK nuomonėje pasiūlytomis temomis.

1.3.3

Pilietinė visuomenė įtakingų nacionalinių politikų ir tarptautinių diplomatų atžvilgiu turi atlikti kito ekonominio modelio advokato vaidmenį siekiant ekonominės veiklos lygį atsieti nuo žmonių socialinės raidos lygio ir poveikio aplinkai lygio. Komitetas rekomenduoja sukauptomis žiniomis ir patirtimi, ypač 2015 teminiais metais, dalytis su šalių ir regionų partnerių pilietine visuomene, o šioje srityje EESRK turi vaisingų mainų patirties.

1.3.4

Komitetas pilietinės visuomenės organizacijas ragina įsitraukti ir susipažinti su tarptautinių, nacionalinių ir teminių konsultacijų, ypač su šiuo metu JT vystymo ir aplinkos programų aplinkos tvarumo klausimais vykdomos konsultacijos, skelbiamos svetainėje www.worldwewant2015.org/sustainability rezultatais.

1.3.5

Komitetas rekomenduoja darbotvarkėje po 2015 m. sistemingiau remtis poveikio vertinimų stebėsena, vykdoma kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis (pavyzdžiui, žmogaus teisių, ekosistemų arba darbo sąlygų). Socialinių partnerių socialinio dialogo, kuris yra vienas iš žmogaus teisių užtikrinimo darbe rodiklių, įtraukimas taip pat yra svarbi TVT ir TvVT tikslų įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo priemonė.

1.3.6

Todėl pilietinė visuomenė turės atlikti svarbų vaidmenį planavimo, stebėsenos ir vertinimo procesuose. Europos pilietinei visuomenei bus būtina atitinkama informacija, kad pasinaudodama stebėsenos mechanizmais ji galėtų stebėti Europos Sąjungos vystymosi politikos vidinį nuoseklumą - Lisabonos sutartyje įtvirtintą principą. Komitetas rekomenduoja, kad pilietinė visuomenė būtų įtraukta nustatant BVP papildančius rodiklius, kovojant su korupcija, vykstant su taikos procesu susijusioms deryboms, rengiant nacionalinius strateginius planus ir pasisako už tai, kad būtų teikiama didesnė svarba socialinėms inovacijoms, inicijuojamos pragmatiniu būdu.

1.3.7

Siekiant paremti Europos vadovaujamą vaidmenį pereinant prie kito ekonominio modelio, Komitetas rekomenduoja sukurti daugiašalį suinteresuotųjų subjektų konsultacijų forumą  (8), kurio tikslas būtų skatinti tvarią gamybą ir vartojimą ES. Kiekvienoje šakoje būtina apibrėžti tarpinius derybų keliu numatyto perėjimo etapus kartu taikant paramos priemones sektoriams, įmonėms, vietovėms ir atitinkamiems darbuotojams.

1.3.8

Įgyvendinant šią būsimą darbotvarkę, Komitetas rekomenduoja laikytis požiūrio, grindžiamo tvirtesne subjektų partneryste, pavyzdžiui, lyčių lygybe. Galėtų būti skatinamas subjektų bendradarbiavimas, pagrįstas savanoriškai sudaromomis sutartimis siekiant visiems teritoriniams lygmenims privalomų tikslų. Pavyzdžiui, iniciatyvos, kuriomis siekiama sinergijos tarp viešųjų ir privačių subjektų ar asociacijų, kurios bendrai siekia konkrečių tikslų tam tikrame regione ar mieste. Toks novatoriškas požiūris yra būtinas norint atsižvelgti į daugialypį skurdo aspektą. Tokios sutarčių formos paskatintų pietinių šalių tarpusavio bendradarbiavimą, pasinaudojant Šiaurės šalių finansine parama.

1.4.1

Darbotvarkė po 2015 m. atspindį esminę permainą, peržengiančią pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo ribas. Į ją turės būti žvelgiama kaip į procesą, kuris visas šalis įpareigos pereiti prie integracinio ir ekologiško ekonominio modelio, vedančio į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Komitetas pritaria komunikato analizei, kurioje teigiama, jog „svarbu, kad užtikrinant tvarius vartojimo bei gamybos modelius ir efektyvų išteklių naudojimą, įskaitant mažataršes energetikos sistemas, būtų daroma pažanga siekiant integracinės ekologiškos ekonomikos“.

1.4.2

Finansų politikos, ekonominės politikos ir migracijos politikos tarpusavio nuoseklumas. Be ekonominių aspektų, labai svarbu, kad kitų sričių politika, turinti svarbų poveikį pereinant prie tvaraus vystymosi, būtų įgyvendinama laikantis nuoseklumo principo. Ši politika apima anglies dioksido mokestį, visas paskatas, skirtas klimato kaitai sušvelninti, priemones, skatinančias laikiną arba apykaitinę migraciją iš neturtingų šalių, griežtą ginklų pardavimo besivystančioms šalims kontrolę ir finansų reguliavimą siekiant pažaboti pinigų plovimą ir užkirsti kelią mokesčių vengimui.

1.4.3

Apibrėžiant tvaraus vystymosi tikslus reikia atsižvelgti į įtampą tarp individualaus ir kolektyvinio vystymosi klausimų ir planetos aplinkos pusiausvyros išsaugojimo klausimų. Komiteto manymu, norint šią įtampą panaikinti ir pasiekti pusiausvyrą tarp trijų tvaraus vystymosi aspektų, reikia užtikrinti visuotinių gėrybių apsaugą vykdant pasaulinę viešąją politiką, kurią valdytų suverenių šalių sudaroma tarptautinė bendruomenė. Tai yra pagrindinis būsimos darbotvarkės iššūkis.

1.4.4

Šiam globaliųjų viešųjų gėrybių, kurios laikomos vienu iš pagrindinių iššūkių laikotarpiu po 2015 m., klausimui būtinas didesnis tarptautinių institucijų ir pasaulinės politikos nuoseklumas. Europos Sąjunga šioje srityje privalo atlikti savo vaidmenį. Kelete nuomonių EESRK pateikė pasiūlymų, koks turėtų būti požiūris į globalias viešąsias gėrybes, pavyzdžiui apsirūpinimo maistu (9), būtiniausios socialinės apsaugos ar daugiašalio prekybos ir investicijų reguliavimo, klimato ar bioįvairovės atžvilgiu.

1.4.5

Komitetas apgailestauja dėl to, kad komunikate „Deramas gyvenimas visiems“ apie šį klausimą tik šiek tiek užsiminta, ir mano, kad jis turi būti įtrauktas į kitą 2013 m. viduryje planuojamą komunikatą dėl finansinių išteklių siekiant užtikrinti, kad būtų numatyti derami finansavimo šaltiniai. Valstybės pagalba vystymuisi ir toliau turi būti nukreipiama kovai su skurdu. Didelė dalis konsultacijų proceso dėl Europos finansinių sandorių mokesčio, kuris turi būti įvestas 2013 m iš pradžių vienuolikoje šalių, turėtų būti skirta globalioms pastaboms.

1.4.6

Bet kokiu atveju tai, kad laukiama tarptautinio susitarimo dėl Tvaraus vystymosi tikslų nustatymo, išsivysčiusioms šalims neturi tapti pretekstu atidėti savo finansinės pagalbos įsipareigojimus arba juos sumažinti. Komitetas reiškia rimtą susirūpinimą dėl pavojaus, kad paramos vystymuisi teikimas nutruks, jei 2015 m. nebus galutinio susitarimo. Siekiant šio pavojaus išvengti, Komitetas rekomenduoja peržiūrėtiems TVT iki minėto termino būtinai skirti pakankamą finansavimą (10). Net ir šiuo biudžetinių suvaržymų laikotarpiu Komitetas ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų ir užtikrinti, kad prasidėjus naujam etapui jau būtų pasiekta 0,7 proc. vidutinio tikslinio rodiklio.

1.4.7

Tūkstantmečio tikslus būtina atnaujinti ir priderinti prie naujų XXI a. iššūkių atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir sukauptą patirtį. EESRK nuomone, jau dabar reikia numatyti bent tris tokius naujus klausimus kaip galimybė visiems naudotis energija  (11), teisė į maistą ir vandenį ir minimalios socialinės apsaugos normos  (12). Be to, prioritetu turi būti pripažintas po 2006 m. peržiūros įtrauktas deramas darbas ir išties būtina, kad žemės ūkio vystymas vėl atsidurtų kovos su bet kokiu skurdu dėmesio centre.

Ši peržiūra galėtų sudaryti sąlygas šių abiejų darbotvarkių konvergencijai, kuri bus tik pirmas būsimos visuotinės darbotvarkės etapas. Reikia pripažinti dabartinę įtampą tarp ambicingos „idealios“ darbotvarkės ir realių „galimybių“ ir su tuo susijusį neapibrėžtumą.

1.4.8

Komitetas siūlo atliekant šią TVT peržiūrą laikytis specifinio požiūrio į pažeidžiamų arba nuo konfliktų nukentėjusių šalių vystymąsi, numatant šioms šalims prioritetinį tikslą atkurti institucijas, kad nuo pat pradžių būtų užtikrintas saugumas ir teisingumas vietos lygmeniu.

2.1

Tūkstantmečio deklaracijos aktualumas. Ši deklaracija išsaugojo visą savo – kaip susitarimo, įtvirtinančio visų šalių, turtingų ir neturtingų, įsipareigojimus 2015 metams ir vėlesniam laikotarpiui, – politinę ir simbolinę vertę. Ji turi išlikti būsimos darbotvarkės pagrindu nustatant pagrindinius iššūkius ir svarbiausias vertybes, kuriais turi būti grindžiami XXI a. tarptautiniai santykiai: taika, saugumas ir nusiginklavimas, mūsų bendros aplinkos apsauga, žmogaus teisės, demokratija ir geras valdymas, pažeidžiamų grupių apsauga ir konkrečių Afrikos poreikių tenkinimas, taip pat teisė į vystymąsi ir būtinybė sudaryti palankias sąlygas vystymuisi. Atsižvelgiant į 1992 m. Rio deklaraciją šioje deklaracijoje jau įtvirtintos skirtingų tvaraus vystymosi aspektų sąsajos.

2.2

Nepaisant įvairiopų rezultatų, būdami paprasti ir aiškūs TVT padėjo atkreipti išsivysčiusių šalių plačiosios visuomenės dėmesį ir šią visuomenę sutelkti. Tačiau nėra akivaizdu, kad šis plačiosios visuomenės palaikymas iš tiesų lėmė paramos apimties padidėjimą, veiksmingą kovą su korupcija, paramos nukreipimą labiausiai atsiliekančioms šalims ar net jos priderinimą kariaujančių arba vidinių konfliktų nualintų šalių atveju.

2.3

Regionai, nelygybės ir skurdo rūšys. Kalbant apie skurdo rodiklį, Komitetas abejoja dėl mažesnių nei 1,25 USD per dieną pajamų rodiklio, kuris naudojamas didelio skurdo sumažėjimui įvertinti, taikymo ir atsižvelgimo į nacionalinius vidurkius. Už šių priemonių slepiasi didžiulė vidinė šalių visuomenės nelygybė ir teritoriniai skirtumai, visų pirma nepalankūs kaimo gyventojams, kurie turėtų būti pajėgūs išsilaikyti kaime, o kaimo plėtros politika turėtų sudaryti galimybę daliai gyventojų, kurių skaičius per artimiausius dešimtmečius išaugs, apsigyventi kaime. Kita vertus, blogai valdoma urbanistika stiprina ir skatina skurdo plitimą miestuose ir nusipelno kokybiškesnių tyrimų.

2.4

Lyčių lygybė išlieka pagrindine bet kokių permainų sąlyga (13) ne tik dėl moterų padėties, bet ir dėl to, kad ji neatsiejama nuo kitų nelygybės formų ir išryškina jų pasekmes. Nediskriminuojantys sprendimai, visų pirma moterų teisės atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant mūsų visuomenės raidą. Moterų indėlis į taiką, vystymąsi, ekonominę veiklą ir saugumą yra vieni iš pagrindinių būsimos darbotvarkės privalumų. Ir vyrai, ir moterys, visi turi pripažinti šias vertybes.

2.5

Kiekybiniai rezultatai ir metodologinės priemonės. Atnaujintame veiksmų plane turi būti nustatyti tinkamesni pažangos tikslai ir rodikliai. Reguliariai skelbiamos TVT stebėsenos ataskaitos atskleidė reikšmingus rezultatus ir trūkumus. Vertinimo kokybė yra pagrindinis šios valdymo„nustatant tikslus“metodologijos pasiekimas. Būsima darbotvarkė pareikalaus pagerinti ir suderinti nacionalines statistikos priemones, visų pirma naudojamas su lytimi susijusių duomenų ir neįgaliųjų srityje. Tuo tikslu derėtų patobulinti civilinės būklės duomenis ir atlikti kokybines apklausas, ypač švietimo klausimu.

2.6

Ne tik BVP. Darbotvarkės po 2015 m. tvaraus vystymosi rodikliai (14), pagal kuriuos nustatoma gerovė, turėtų apimti tam tikrą skaičių ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos rodiklių, o ne vieną suvestinį rodiklį. Tarptautiniu lygiu įmanoma BVP papildyti kitais rodikliais ir tai jau daroma nustatant mažiausiai išsivysčiusias šalis, kai remiamasi žmogaus raidos vėlavimo ir ekonominio pažeidžiamumo kriterijais arba žmogaus raidos rodikliu ir pastaruoju metu – JT vystymo programoje numatytu nelygybės vertinimo rodikliu.

Norint įveikti atotrūkį tarp ekonominės politikos, gerovės ir socialinės pažangos reikia remtis BVP papildančiais rodikliais. Laikantis naujo požiūrio būtina apibrėžti pažangos komponentus ir siekti nacionalines sąskaitas susieti su socialiniais ir aplinkos apsaugos aspektais, naudoti sudėtinius rodiklius ir nustatyti pagrindinius rodiklius. Vis tik silpnoji grandis yra veiksmingumo ir atskaitomybės priemonių, kurios būtinos norint susieti politinius ir biudžeto sprendimus ir rodiklių efektyvumą, parengimas. Gerovės ir pažangos įvertinimas nėra tik techninis klausimas. Pati gerovės samprata rodo, kam visuomenė teikia pirmenybę ir kokios pagrindinės jos vertybės. Norint siekti pažangos nustatant rodiklius reikia įtraukti piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas į akademinę veiklą siekiant nustatyti rodiklius ir įvertinti jų taikymą.

2.7

Valdžios institucijos, vyriausybės ir vietos valdžia privalo užtikrinti veiksmingą minimalią socialinę apsaugą, kad būtų apsisaugota nuo gyvenimo pavojų, visų prima susijusių su sveikata, negalia, pensija ir nedarbu. Pilietinės visuomenės organizacijos (profesinės sąjungos, NVO, fondai, savišalpos kasos, kooperatyvai, MVĮ, šeimos arba vartotojų asociacijos) gali sudaryti sutartis su valdžios institucijomis, kad galėtų atlikti lemiamą vaidmenį planavimo, stebėsenos užtikrinimo ir paslaugų teikimo srityje arba ir gauti valstybės pagalbą, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys.

3.1

Demokratizacija ir žmogaus teisės, perėjimo prie įtraukios visuomenės ir tvarios ekonomikos pagrindas. Nuolatinis demokratizavimo pastangų rėmimas ir toliau yra geriausias būdas ugdyti skaidrią ir piliečiams atskaitingą visuomenę. Atviroje XXI a. visuomenėje jokia didelio masto permaina neįmanoma nedalyvaujant, neprisiimant atsakomybės, neremiant ir nesidalijant atsakomybe suinteresuotiesiems subjektams. Kalbant apie demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansavimo priemonę ir komunikatą dėl pilietinės visuomenės vaidmens vystymosi srityje, Komitetas džiaugiasi, kad juose daugiau dėmesio skiriama nepriklausomos pilietinės visuomenės ugdymui (15), kadangi tai padeda kovoti su įvairiomis korupcijos formomis, užtikrinti atskaitomybę prieš piliečius, įtraukti ekonominės veiklos vykdytojus į poveikio vertinimų rengimą ir prekybos sutarčių stebėseną, stiprinti moterų teisių gynėjų perspėjimo pajėgumus arba paremti kovojančius už aplinkos apsaugą.

3.2

Šalių partnerių skaidrumas ir atskaitomybė – būsimos darbotvarkės pagrindas. TVT ir su jais susijusi pagalbos veiksmingumo darbotvarkė (Paryžiaus, Akros, Busano principai) padėjo sustiprinti šalių partnerių atskaitomybę ir geriau atsižvelgti į konkrečią pažeidžiamų šalių padėtį. Tačiau norint panaikinti didžiausius bendradarbiavimo trūkumus būsimoje darbotvarkėje reikia užtikrinti, kad paramą gaunančios ir ją teikiančios šalys būtų lygiaverčiai suinteresuotieji subjektai. Visų pirma reikėtų ypač atsižvelgti į vidaus konfliktų ar karo padėtį ir su gaivalinėmis nelaimėmis susijusį pažeidžiamumą ir parengti šioms šalims konkrečius atsakymus nustatant išankstinius prioritetinius institucijų atkūrimo ir saugumo užtikrinimo, policijos ir teisingumo tikslus.

3.3

Šalių visuomenių bendradarbiavimas ir suinteresuotųjų subjektų ir tarptautinių tinklų intensyvių mainų skatinimas. Į daugelį suinteresuotųjų subjektų orientuotu požiūriu tiek Šiaurės, tiek Pietų vystymosi partneriai skatinami pranokti tradicinius diplomatinius santykius, kai prisiimami tik tarpvyriausybiniai įsipareigojimai. Labiau pilietinę visuomenę įtraukianti vizija grindžiama sutartimis ar oficialia partneryste, kurios sudaromos pasirašant tarp suinteresuotųjų subjektų sutartis dėl tikslų ir priemonių. Šiuo atveju būtina labiau atsižvelgti į iniciatyvas, kurias įgyvendina miestai ir vietos ir regionų valdžios institucijos (žaliųjų miestų tinklai, „Virsmo miesto“ judėjimas (angl. Transition Town Movement), pilietinės visuomenės organizacijos (ne vyriausybinio lygmens diplomatija, pavyzdžiui, aukščiausiojo lygio susitikimas Rio), įvairaus pobūdžio įmonės (verslo pasaulis, pavyzdžiui, atsakingų įmonių tinklai arba socialinė ekonomika), tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (svarbiausi dalyviai įgyvendinant deramo darbo tikslą) universitetai ir mokslinių tyrimų centrai, ne tik tikslų nustatymo, bet ir jų įgyvendinimo ir stebėsenos etape. Komitetas rekomenduoja būsimoje darbotvarkėje pripažinti ir deramai įvertinti privataus ir viešojo sektorių partnerių pasirašomas sutartis neužmirštant ir daugybės pačių piliečių įgyvendinamų tarptautinio solidarumo iniciatyvų. Vienodomis teisėmis įtraukti šiuos įvairius suinteresuotuosius subjektus yra esminė veiksmingesnio ir įtraukesnio valdymo, kuriame atsižvelgiama ir skurdžiausiųjų nuomonę, sąlyga.

3.4

Todėl Komitetas, kaip ir daugelis stebėtojų, rekomenduoja iš esmės patobulinti gerą valdymą ir demokratines institucijas, kad šalys partnerės prisiimtų kuo didesnę atsakomybę už jų pačių nacionalinę vystymosi strategiją. TVT sudarė galimybę tam tikrų besivystančių šalių pilietinei visuomenei sustiprinti jų kaip suinteresuotųjų subjektų poziciją arba daryti įtaką vyriausybei priimant sprendimus dėl investicijų ir viešųjų išlaidų. Būsimoje įtraukesnėje darbotvarkėje reikėtų užtikrinti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą rengiant šiuos skurdo mažinimo strateginius dokumentus ir parengti inovatyvius sprendimus deramo darbo arba socialinės apsaugos srityje kartu padėti įgyti praktinės patirties ir planavimo įgūdžių, padedančių užtikrinti geresnį valstybės valdymą. Komitetas primygtinai rekomenduoja dalį šios pagalbos prekybai panaudoti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams prekybos srityje stiprinti, kad jie padėtų įtraukti prekybos ir apsirūpinimo maistu saugumo klausimus į nacionalinę vystymosi strategiją.

4.1

Pasaulio valdymas ir bendros aplinkos, socialinės ar ekonominės gėrybės. Kadangi viešosios gėrybės arba paslaugos svarbios visai planetai, nagrinėjamame komunikate jos laikomos pagrindiniais „gyvenimo ramsčiais“, pavyzdžiui, vanduo, vandenynai, ekosistemos, deramas darbas, socialinė apsauga, aprūpinimo maistu saugumas arba prekybos taisyklės, ir nurodytos priede. Šios globalios viešosios gėrybės (16) turėtų būti įtrauktos į darbotvarkės po 2015 m. pasaulinę viešąją politiką, susijusią su trimis tvaraus vystymosi aspektais. Šis klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis viena bendra programa ir visų pirma sustiprintas tarptautiniais sutartiniais įsipareigojimais, finansavimu ir nacionalinėmis priemonėmis vykdant įvairius vietos lygmens kolektyvinius ir individualius veiksmus.

4.2

Krypties pokytį iki 2050 m. atitinkančio pasaulinio finansavimo įvairovė. Jungtinės Tautos mano, kad norint tvariai spręsti skurdo ir aplinkos apsaugos problemas tam kasmet reikia skirti 800 mlrd. EUR sumą, kuri sudaro 1,5 proc. pasaulio BVP. Valstybės pagalba vystymuisi gali padengti vos 10 -15 proc. šio tarptautinio finansavimo poreikio. Todėl reikalingi kiti vietiniai ir tarptautiniai ištekliai. Būsimame komunikate dėl finansavimo šaltinių reikėtų visų pirma rimtai apsvarstyti tarptautinių finansinių išteklių, kurie leistų skaidriai ir iš anksto numatant sutelkti finansavimą, reikalingą skurdui panaikinti, aplinkos apsaugai ir pasaulinių viešųjų gėrybių valdymui užtikrinti, klausimą. Novatoriškas finansavimas ir finansinių sandorių mokestis, būtinos tokios politikos sąlygos, turėtų būti pirmenybės tvarka numatyti šiems pasauliniams uždaviniams spręsti. Be to, vietinių finansinių išteklių sutelkimas ir emigrantų perlaidų nukreipimas į gamybinę veiklą ir toliau yra būtina sąlyga norint pasiekti pažangą įgyvendinant vietos lygmeniu nustatytus tikslus.

4.3

Daugiau darbo vietų ekologiškoje ir integracinėje ekonomikoje. Dabartinis ekonomikos sulėtėjimas kelia rimtą grėsmę visų TVT tikslų 2015 m. įgyvendinimui, kadangi daro didelį poveikį darbo vietoms ir įmonėms. Tačiau krizė galėtų paskatinti labiau aktyviau plėtoti ekologišką ekonomiką, galinčią lemti krypties pasikeitimą tvaraus vystymosi kryptimi. Šiuo požiūriu TDO Visuotinis darbo vietų paktas yra nauja priemonė, skirta paspartinti didelio užimtumo tendenciją šiuo tikslu paskatinant darbo ir kvalifikacijos paklausą, pasaulio mastu nustatant minimalios socialinės apsaugos normas ir, įgyvendinant nacionalinį deramo darbo planą, įtraukiant neoficialų sektorių.

4.4

Šiuo Tūkstantmečio etapu tarptautinės finansų institucijos visiškai neskyrė dėmesio pasaulio žemės ūkiui. Būtina nedelsiant iš naujo subalansuoti darbo vietas užtikrinančias investicijas jas nukreipiant į šeiminį ir ekologinį žemės ūkį.

4.5

Įmonių vaidmuo pereinant prie metinės tvarumo ataskaitos rengimo. Jungtinėse Tautose privačiajam sektoriui atstovaujama Jungtinių Tautų pasauliniu susitarimu, sudarytu 2000 m., kad įmonių socialinė atsakomybė taptų TVT įgyvendinimo priemone ir sutelkiančiu 8 700 įmonių iš 130 šalių, prisiėmusių įsipareigojimus darbo teisių, žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija srityse. Savanoriški įsipareigojimai, kaip tvaraus vystymosi įmonių lygmeniu išraiška, gali atlikti svarbų vaidmenį visose subrangos grandinėse. Komitetas mano, kad ekologinio projektavimo, ekologinės gamybos, ekologiško saikingo vartojimo ar sąžiningos prekybos, taip pat tausaus gamtos išteklių naudojimo iniciatyvos yra novatoriškas indėlis įgyvendinant Tvaraus vystymosi tikslus (17). Taigi, Komitetas ragina įgyvendinti Rio+20 deklaracijoje pateiktą rekomendaciją, kurioje numatyta visuotinai taikyti reikalavimą įmonėms teikti metines įmonių tvarumo ataskaitas (angl. Corporate Sustainability Report), kaip kad šiuo metu teikia finansines ataskaitas.

5.1

Nepaisant krizei prasidėjus kilusių pagundų sugrįžti prie protekcionizmo tarptautinė sistema iš esmės išvengė prekybos apribojimų. Tačiau daugiašalėse derybose vystymosi klausimais dėl skirtingų besivystančių šalių interesų neradus sprendimo kilo didelis nepasitenkinimas. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys labai pasinaudojo augančia prekyba, nors kartu jose išryškėjo nelygybė, išskyrus Brazilijoje, kurioje vykdyta perskirstymo ir skurdo mažinimo politika.

5.2

Tačiau daugelyje besivystančių šalių, kurios apsirūpinusios žemės ūkio produktais ir žaliavomis, tačiau kuriose nėra įvairinimo, perdirbimo ir infrastruktūros, prekybos atvėrimas nedavė lauktų rezultatų. Komitetas apgailestauja, kad nerandamas sprendimas dėl ekonominės partnerystės susitarimų su AKR šalimis. Komitetas pabrėžia, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims ES suteiktos importo lengvatos  (18) davė labai menkų rezultatų, kaip ir pagalba prekybai, kuri tampa vis svarbesniu būdu plėtoti daugiašalį bendradarbiavimą. EESRK rekomenduoja skatinti sudaryti mažiausiai išsivysčiusioms šalims palankesnes prekybos sąlygas, dėl kurių PPO jau priėmė sprendimą, ir skatinti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių rinkų plataus masto atvirą prekybą (netaikant muitų ir kvotų) su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis.

5.3

EESRK ragina ES teisės į maistą  (19) principus įtraukti į savo prekybos praktiką ir inicijuoti atitinkamas diskusijas PPO ir su kitais stambiais prekybos partneriais, kad šie principai taptų neatskiriama daugiašalės ir dvišalės prekybos politikos dalimi. Komitetas taip pat rekomenduoja liberalizuoti aplinkos apsaugos prekes ir paslaugas, kurios nesusijusios su galimu Dohos susitarimu, ir skatinti ekologiškų technologijų perdavimą dvišaliuose prekybos susitarimuose (20).

5.4

Ne tik ekonominės veiklos vykdytojai, bet ir infrastruktūros turi būti aiškiai orientuoti į tvarų vystymąsi. Šiuo požiūriu infrastruktūros  (21) ir mainų tinklų sukūrimas yra svertas ne tik siekiant pritraukti užsienio investicijas, bet ir paremti MVĮ vystymąsi, skatinti žaliavų perdirbimo pramonę ir plėtoti elektroninę prekybą.