10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/39

1.1

Komitetas yra įsitikinęs, kad kultūra ir kūryba Europai yra

1.2

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į vis didėjančią kūrybos ir kultūros sektorių (KKS) vaidmens svarbą Europos ekonomikos vystymuisi ir jos tarptautinei veiklai, reikalinga vidutinės trukmės ir ilgalaikė strategija, kuria būtų siekiama plėtoti:

1.3

EESRK prašo Komisijos atlikti išsamų Bendrijos teisyno taikymo KKS patikrinimą, visų pirma peržiūrėti taisykles, susijusias su konkurencijos politika, intelektinės nuosavybės teisėmis ir darbo teise, taip pat ES su trečiosiomis šalimis pasirašytų tarptautinių susitarimų sąlygų apsauga.

1.4

Komitetas siūlo Komisijai išnagrinėti galimybes surengti išplėstą kūrybos ir kultūros srities suinteresuotųjų subjektų forumą ir būdus, kaip tą padaryti, siekiant tiksliau nustatyti – taikant ir dalyvaujamąją prognozavimo priemonę – visus šioje srityje veikiančius subjektus ir apibrėžti vidutinės trukmės ir ilgalaikio strateginio veiksmų plano, kuriuo siekiama atgaivinti augimą ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimą, pagrindines gaires. Šis veiksmų planas turi būti paremtas įvairias sritis apimančia vietos, regionų ir Europos lygmens strategija, kurioje aktyviai dalyvautų valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė.

1.5

Komitetas ragina nedelsiant imtis konkrečių iniciatyvų siekiant kovoti su mažų garantijų darbu kultūros ir kūrybos sektoriuje, kad būtų užtikrintos vienodos darbo sąlygos visiems šiame sektoriuje dirbantiems asmenims, visų pirma vykdantiems savarankišką ar netipinę veiklą pagal subrangovo sutartį, ypač pagal nutrūkstantį darbo grafiką, ir visiems užtikrinti saugią ir lygiateisę prieigą prie skaitmeninių tinklų.

1.6

EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į būtinybę reglamentavimo sistemą priderinti prie KKS specifiniųporeikių, visų pirma susijusių su intelektine nuosavybe, administraciniu ir mokesčių supaprastinimu, vienodu PVM taikymu spausdintiems ir skaitmeniniams pranešimams, ypač mažoms šio sektoriaus įmonėms.

1.7

EESRK nuomone, reikia apsvarstyti galimybę sukurti į piliečius orientuoto dialogo su pilietine visuomene struktūras pasinaudojant tuo, kad šie metai paskelbti Europos piliečių metais.

2.1

Kultūros ir kūrybos sektoriai yra pagrindinis Europos strateginis išteklius: Europos laimėjimai ir konkurencingumas kultūros ir kūrybos sektoriuose yra menininkų, rašytojų, kūrėjų, specialistų ir verslininkų, turinčių tradicinių ir novatoriškų gabumų ir formalių bei neformalių gebėjimų, kuriuos reikia saugoti, skatinti ir vystyti, pastangų rezultatas.

2.2

Komitetas jau yra pabrėžęs, kad „strategijoje „Europa 2020“ patvirtinta, kad Europos kultūros ir kūrybos sektoriams (KKS) tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant ekonomikos augimą, konkurencingumą ir ES ir jos piliečių ateitį. […] Be to, jie kuria papildomą naudą, kurios negali duoti kiti sektoriai ir yra plėtros vietose ir pramonės permainų varomoji jėga“ (1).

2.3

Pagal 2010 m. žaliojoje knygoje (2) pateiktą apibrėžtį „kultūros sektorius – pramonės sektorius, kuriame gaminamos ir platinamos prekės ir paslaugos, kurios jų kūrimo metu yra vertinamos kaip turinčios išskirtinių požymių, išskirtinę naudojimo sritį ar paskirtį, ir įkūnija arba perteikia kultūrų raišką, nepriklausomai nuo galimos jų komercinės vertės“, kaip nustatyta 2005 m. UNESCO konvencijoje (3), o „kūrybos sektorius – pramonės sektorius, kuriame remiantis kultūra siekiama daugiausia funkcinių rezultatų. Šiam sektoriui priklauso architektūra ir dizainas, padedantys integruoti kūrybos aspektą į platesnę veiklą, bei smulkesnės sektoriaus šakos (grafinis dizainas, mados dizainas ar reklama)“.

2.4

Tačiau dar nėra aiškiai apibrėžta (4), kurios sritys priklauso kultūros ir (arba) kūrybos sektoriui, todėl sunku nustatyti, kiek jie realiai prisideda prie bendrojo vidaus produkto ir užimtumo.

2.5

Pasiūlyme dėl programos „Kūrybiška Europa“ (5), dėl kurio Komitetas turėjo galimybę pareikšti nuomonę (6), kultūros ir kūrybos sektoriai apibrėžiami (2 str.) kaip „sektoriai, kurių veikla grindžiama kultūros vertybėmis ir (arba) menine ir kūrybine raiška, nesvarbu, ar ta veikla orientuota į rinką ir koks tos veiklos įgyvendintojų tipas“. Tai turėtų aiškiai apimti leidybos, grafikos, spausdinimo ir skaitmeninių technologijų pramonę.

2.6

2008 m. šie sektoriai sudarė 4,5 proc. viso Europos BVP, juose dirbo 3,8 proc. darbo jėgos, t. y. daugiau nei 8,5 mln. žmonių (7).

2.7

Europos Parlamentas pritaria pirmiau pateiktai apibrėžčiai, tik aiškiai į ją įtraukia muziejus ir madą.

2.8

Nors kultūros ir kūrybos sektorių svarba Europos ekonomikai labai didelė ir vis auga, kaip ir jų įtaka užimtumui (8), apibrėžčių, parengtų PINO, EBPO, JTPPK, UNESCO ir Europos Tarybos, įvairovė neužtikrina tvirto pagrindo darbui ir tarptautiniu mastu palyginamų statistinių duomenų; ES šių sektorių indėlis į BVP vertinamas įvairiai: 2,6 proc. (žalioji knyga), 3,3 proc. (programa „Kūrybiška Europa“), 4,5 proc. (9) ir net 6,5 proc. (Europos Taryba). Šiuose sektoriuose įdarbintų asmenų skaičius taip pat nurodomas įvairiai: nuo 5 mln. iki 8,5 mln. (10) ir netgi beveik 18 mln. (11)

2.9

Europos kultūros ir kūrybos pramonės įvairovę atspindi sektoriaus struktūros ypatumai: joje gausu mažų, vidutinių ir labai mažų įmonių, kurios sudaro beveik 80 proc. visos gamybinės aplinkos. Didžiosios įmonės sudaro mažiau nei 1 proc., tačiau jose dirba daugiau nei 40 proc. šio sektoriaus darbuotojų (12).

2.10

Toks kultūros ir kūrybos sektorių Europoje pobūdis kelia įvairių problemų: gebėjimų ugdymas, galimybės gauti finansavimą, naujų verslo modelių propagavimas, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, sunkumai patekti į tarptautines rinkas, ryšių su kitais sektoriais gerinimas, taip pat abipusio kvalifikacijos (formalios, neformalios ir kt.) pripažinimo klausimas (13).

2.11

Europoje nepramoninį branduolį sudarantys sektoriai, t. y. vaizduojamasis ir scenos menas, istorinis ir meninis paveldas, dažnai turi didelę strateginę vertę, tuo tarpu Jungtinėse Valstijose ši vertė visų pirma sutelkta pramonės sektoriuose, aiškiai orientuotuose į rinką.

2.12

JAV modelis yra natūralus atskaitos taškas šalims, kurių pagrindinis rūpestis – sukurti kultūrinės produkcijos sistemą, kuri mažai priklausytų nuo viešojo finansavimo ir kurioje aiškus tikslas – pelnas.

2.13

Japonija gali būti laikoma pavyzdžiu ne tik Azijos šalyse, kadangi ilgainiui išplėtojo labai specifinius šimtmečius gyvuojančius gamybos modelius su naujomis ir originaliomis kultūros pramonės formomis, skirtomis plačiajai visuomenei ir orientuotomis į rinkos poreikius.

2.14

Kinija vykdo didžiules investicijas į kultūros infrastruktūrą, kartu laikosi aiškios strategijos, ribojančios amerikietiškos kultūrinės medžiagos antplūdį, ir labai domisi Europos organizaciniais modeliais ir viešosios politikos vaidmeniu kuriant ir remiant vietos kultūros sistemas.

2.15

Indijoje iš visos kultūros pramonės labiausiai išplėtota kino pramonė, pasižymėjusi didžiausiu apyvartos augimu, nors šio sektoriaus produkcija dar glaudžiai susijusi su tradicine Indijos kultūra, todėl nelabai įdomi publikai, kuriai ši kultūra svetima.

2.16

Lotynų Amerikos kultūros pramonė šiuo metu įspūdingai auga ir dėl ispanų kultūros įtakos Jungtinėse Valstijose, ir dėl spartaus Meksikos ekonominio ir demografinio augimo, o Brazilijoje ryškus kultūros klestėjimas būdingas ne tik muzikos sričiai. Taip pat ir Afrika puoselėja savo originalią kultūrinę dvasią, kurią įkvepia ir įvairūs ryšiai su visos Europos kultūros pasauliu: plėtojant abiejų žemynų tarpusavio santykius ir švietimą meno srityje galima daug sužinoti apie konkretaus regiono kasdienį gyvenimą ir bendrą kultūrą ir taip pašalinti bendradarbiauti trukdančias kliūtis.

2.17

EESRK visuomet pritarė, kad svarbu įgyvendinti strategiją, kuria siekiama visapusiškai išnaudoti ES kultūros ir kūrybos sektorių potencialą užimtumui ir augimui skatinti. Jau 2004 m. Europos Komisijos narės Viviane Reding prašymu parengtoje nuomonėje buvo nurodytos ES kultūros ir kūrybos sektorių problemos (14). Jos buvo pakartotos ir išsamiau išnagrinėtos daugelyje vėlesnių nuomonių (15).

2.18

Europa yra aiški lyderė kūrybos pramonės produktų eksporto srityje. Kad išlaikytume šią poziciją, turime investuoti į tokių sektorių gebėjimą vykdyti veiklą už valstybės sienų. Tokį požiūrį 2009 m. gegužės 12 d. išdėstė Taryba, o 2011 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje – Europos Parlamentas.

3.1

Komitetas supranta, kad Europos laimėjimai ir konkurencingumas kultūros ir kūrybos sektoriuose yra menininkų, rašytojų, kūrėjų, specialistų ir verslininkų, pasižyminčių tradiciniais ir novatoriškais gabumais ir formaliaisiais bei neformaliaisiais gebėjimais, kuriuos reikia saugoti, skatinti ir vystyti, pastangų rezultatas.

3.2

EESRK įsitikinimu, kultūra ir kūryba išraiškos įvairovės požiūriu yra pagrindiniai paties ES identiteto ir teisėtumo elementai: vienybė kūrybos ir kultūrų įvairovėje, kuri turi paskatinti žiniomis grindžiamos Europos ekonomikos vystymąsi.

3.3

Kad būtų gerbiamas šis Europos kultūrinis identitetas ir užtikrintas visiškas KKS tvarumas, šiems sektoriams skirtos ES priemonės turi būti parengtos vadovaujantis Europos socialiniu modeliu, laikantis demokratijos principų ir aplinkos standartų.

3.4

Iš daugelio Europos ir nacionaliniu lygmeniu atliktų tyrimų matyti, kad kultūros ir kūrybos sektoriai (KKS) susiduria su šiais bendrais iššūkiais:

3.5

EESRK nuomone, kūrybos ir kultūros sektoriaus yra svarbus ir sudėtingas, todėl būtinas nuoseklaus ES strateginis planas ir kur kas ilgesnis laikotarpis, taip pat išsamios nacionalinės ir regioninės darbo programos ir tikslai, kuriuos būtų galima įvertinti ir patikrinti pagal Komisijos ir Parlamento prižiūrimą veiksmų planą, kuriame būtų nustatytos pareigos ir atsakomybė skirtingiems veiklos lygmenims: vietos, regionų, nacionaliniam ir ES.

3.6

Taigi, Komitetas prašo Komisijos parengti naują suderintą vidutinės trukmės ir ilgalaikę strategiją, paremtą dalyvaujamojo pobūdžio ir bendra vizija iki 2020 m., pagal kurią būtų visapusiškai atsižvelgiama į KKS ypatumus ir nustatyta teisinį tikrumą užtikrinanti sistema, būtina novatoriškoms investicijoms į šiuos sektorius ir žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos didinimui.

3.7

Be to, tokioje strategijoje būtinai atsižvelgti į tai, kad KKS yra ypatingai daug netipinių darbo formų, visų pirma paminėtinas darbas pagal nutrūkstantį darbo grafiką, daug laikinų darbo vietų, į kurias priimami laisvai samdomi darbuotojai, didelis savarankiškai dirbančių asmenų ir dažnai vieno asmens įmonių skaičius, taip pat didelė MVĮ, turinčių mažiau nei 10 darbuotojų, grupė (16). Taigi darbuotojų atlyginimas dažnai yra nereguliarus ir kartais jie atsiduria arti ar žemiau skurdo ribos.

3.8

Daug darbuotojų susiduria su sunkiomis darbo sąlygomis ir neturi teisių į būtiniausią socialinę apsaugą. Tai visų pirma pasakytina apie moteris, kurios sudaro didelę šio sektoriaus ddarbuotojų procentinę dalį. Jos yra dar labiau diskriminuojamos, visų pirma turint omenyje įdarbinimo ir darbo sąlygas, taip pat didelius darbo užmokesčio skirtumus.

3.9

Šiame sektoriuje dirba palyginti daug savarankiškai dirbančių asmenų. Šiai kategorijai dažnai būdingi du kraštutinumai: vienas kraštutinumas – tai aukštos kvalifikacijos ir daug patirties turintys specialistai, užimantys tvirtą poziciją rinkoje, kitas – savarankiškai dirbantys asmenys, kuriems šis statusas reikalingas tik tam, kad galėtų siūlyti pigią darbo jėgą ir taip sumažinti klientui tenkančią administracinę ir finansinę naštą. TDO jau yra seniai įspėjusi apie galimą piktnaudžiavimą šiame sektoriuje (17).

3.9.1

Tiesa ir tai, kad ekonomikos krizė sukrėtė visą KKS, jis kenčia dėl griežto taupymo priemonių ir beprecedentio valstybės paramos kultūrai sumažinimo visoje Europoje.

3.10

EESRK mano, kad priemonės, kurias jis išdėstė savo nuomonėse dėl restruktūrizacijos procesų numatymo (18), turi būti taikomos ir KKS. Technologijos ir verslo modeliai KKS sparčiai kinta ir daug stambių įmonių pertvarko savo gamybą dėl spaudos skaitmeninimo, valstybės pagalbos mažinimo, įmonių perėmimo ir jų jungimosi procesų.

3.11

Tokie pokyčiai turi tiesioginės įtakos KKS darbuotojams: darbuotojai atleidžiami iš darbo, spaudimas dėl darbo užmokesčio, ankstyvo išėjimo į pensiją planai, dažnesnis laikinųjų darbuotojų priėmimas, prastesnės darbo sąlygos ir didesnis stresas, darbo sutarčių trukmės mažinimas ir nepakankamas darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais.

3.12

Komitetas mano, kad, siekiant išsaugoti Europos Sąjungos kultūrų įvairovę ir gausumą, reikia vengti pernelyg didelės koncentracijos tiek gamybos, tiek paskirstymo srityje; EESRK siūlo pirmenybę teikti skaitmeniniams tinklams ir metarajonams, kurie padėtų pasiekti investicijų kritinę masę, skatinti mokslinius tyrimus, patekti į tarptautines rinkas ir taip išsaugoti darbo vietas.

3.13

Be to, EESRK nuomone, būtina bendromis ES ir šalių pastangomis remti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas suteikti naujų profesinių įgūdžių ir atnaujinti senus, kad profesiniai įgūdžiai ir patirtis būtų nuolat pritaikomi prie šiame sektoriuje vykstančių permainų. Būtina paspartinti investicijas į menininkų, kūrėjų ir KKS darbuotojų švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą, kad būtų išsaugota dabartinė ES pozicija ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai.

3.13.1

Šios priemonės tampa dar skubesnės turint omenyje gilias vis didėjančios pasaulinės konkurencijos lemiamas permainas, pasireiškiančias ir profesinės intelektinės veiklos srityse ir verčiančias nuolat kurti vis naujas koncepcijas ir priemones, pavyzdžiui, Europos žinių kooperatyvus, padedančius atlikti itin aukšto lygio žinių reikalaujantį darbą.

3.14

Jei, kaip pabrėžia pati Komisija, „finansų institucijos turėtų būti geriau informuotos apie šių sektorių ekonominį potencialą ir gerinti savo gebėjimus vertinti įmones pagal jų nematerialųjį turtą“, tai visų pirma turėtų būti taikoma 2014–2020 m. Bendrijos biudžeto struktūrai pašalinant esamus neaiškumus (tipinis pavyzdys – Erasmus), pertvarkant ES programas ir intervencines priemones (struktūriniai fondai, EIB, EIF ir kt.) taip, kad į jas būtų įtrauktos ir ypač skatinamos ne technologijų inovacijos ir konkurencinga KKS plėtra tarptautiniu mastu.

3.15

Rengiant būsimą sanglaudos politiką po 2014 m., reikia pasimokyti iš projektų ir tyrimų, susijusių su priemonių, padedančių išlaisvinti visą kūrybos pramonės sektorių potencialą, įgyvendinimu. EESRK nuomone, kultūros ir kūrybos sektoriai turi būti įtraukti į integruotas regionų ar vietos vystymosi strategijas bendradarbiaujant su valdžios institucijomis ir organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujančiais organais.

3.16

Reikia sukurti Bendrijos sistemą, kuri palengvintų menininkų ir kūrėjų, jų darbų, paslaugų ir platinimo sistemų judumą, užtikrintų abipusį kvalifikacijos pripažinimą, pažangias švietimo ir mokymo priemones Europos kultūris ir kūrybos erdvėje ir už jos ribų, kartu padėtų praktiškai įgyvendinti Komisijos ekspertų grupės dėl menininkų judumo šiuo klausimu parengtas rekomendacijas (19).

3.17

Komitetas pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos pramonė padeda skatinti vietos ekonomikos pertvarką, kadangi sudaromos sąlygos pradėti naują ekonominę veiklą, kurti naujas ir ilgalaikes darbo vietas (20), didinti Europos miestų ir regionų patrauklumą, kaip teigiama tyrime The rise of the creative class  (21).

3.18

EESRK nuomone, pagrindinis tikrai naujos KKS strategijos elementas turi būti Bendrijos veiksmų planas Creative Europe Open to the World (CEOW), kad būtų užtikrintas menininkų ir kultūros bei kūrybos pramonės, ypač MVĮ, dalyvavimas svarbiausiose tarptautinėse rinkose sukuriant konkrečias schemas, palengvinančias mainus su trečiosiomis šalimis, ir bendrai susitariant dėl specialių privalomų sąlygų ES dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose.

4.1.1

Valstybės narės ir Komisija, visokeriopai remiant ir aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, turėtų priimti specialias KKS poreikius atitinkančias reglamentavimo priemones, įskaitant atitinkamas konkurencijos taisykles, siekiant išvengti pernelyg didelės rinkos koncentracijos ir išsaugoti kultūrinę įvairovę, taip pat užtikrinti vartotojų ir įvairių verslo formų pasirinkimo galimybės.

4.1.2

Valstybės narės turėtų sumažinti administracinę ir biurokratinę naštą, kuri ypač slegia kultūros ir kūrybos sektoriaus MVĮ ir šiuose sektoriuose savarankiškai dirbančius asmenis, ir šiuo tikslu supaprastinti su paslaugų teikimu susijusias procedūras ir sudararyti palankias sąlygas paslaugų, menininkų ir kultūros veiklos vykdytojų judumui.

4.2.1

Net tuo atveju, kai yra labiau orientuoti į rinką, KKS kuria individualūs kūrėjai, dizaineriai, autoriai, menininkai, aktoriai ir įvairūs atlikėjai. Jiems turi būti užtikrintos galimybės lengvai gauti finansavimą ir kreditą; labai svarbu susieti KKS skiriamą finansinę paramą ir gerų darbo sąlygų, įskaitant finansines, visų kategorijų darbuotojams išlaikymą.

4.2.2

Todėl svarbu sukurti mokesčių aplinką, palankią MVĮ plėtojimui ir savarankiškai dirbantiems asmenims atleidžiant juos nuo dvigubo apmokestinimo tarpvalstybinio ir tarptautinio judumo atveju, ir užtikrinti tinkamas socialinės apsaugos sistemas.

4.2.3

ES ir valstybės narės turi skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą siekiant užtikrinti KKS tvarumą ir skatinti prekių ir paslaugų kultūrinę įvairovę.

4.2.4

ES ir valstybės narės turi remti su garantijų, paskolų, investicijų, eksporto skatinimo sąlygomis susijusius lyginamosios analizės (angl. benchmarking) mechanizmus, kad kūrybos ir kultūros projektams būtų užtikrintos lankstesnės sąlygos gauti privataus sektoriaus finansavimą ir būtų skatinamos nekomercinių sektorių, kuriems dažnai skiriamos viešosios lėšos ir kurie yra labiau orientuoti į verslo sektorių, pavyzdžiui, dizaino, mados ir reklamos, sąsaja.

4.2.4.1

EESRK rekomenduoja parengti:

4.3.1

Norint kurti naujus verslo modelius būtina įsisavinti naujas skaitmeninimo, remiksavimo formas, mashing ir sampling, t. y. taikyti skaitmeninę daugialypės terpės rinkmeną, kurioje yra vienas arba keletas tekstinių, grafinių, garso, vaizdo ir animacijos duomenų iš jau esmų šaltinių siekiant sukurti išvestinį kūrinį arba atlikti imčių atranką.

4.3.2

Modelis „Kūrybiškumas socialinei kokybei“ (angl. creativity for social quality) iš esmės susijęs su kultūra, teritorijomis ir visuomene kūrybos rajonuose ir apima priemones, padedančias įsisavinti žinias ir skatinančias pasitelkti dizainerius kaip tarpininkus arba kaip asmenis, sudarančius sąlygas kūrimo, technologijų ir gamybos sąsajos procesams.

4.3.3

EESRK mano, kad būtina pasinaudoti naujais verslo modeliais, kuriuose dizainas įtrauktas į vertės grandinę ir visi grandinės dalyviai gali suteikti pridėtinės vertės produktams ir procesams, kurie pasaulio rinkose gali būti įvardyti kaip Europos kompetencijos pavyzdžiai.

4.3.4

EESRK mano, kad taip pat svarbu skatinti tarptautinį ir tarpvalstybinį judumą ir gebėjimą pritraukti kvalifikuotus ir talentingus darbuotojus ir kartu perduoti žinias, dalytis verslo patirtimi ir įgūdžiais, Europos Sąjungoje kurti įvairių ES dalyvių ir įvairių ekonomikos sektorių dalyvių tinklus ir branduolius.