14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/24

1.1

Komitetas primena, kad bendroji rinka yra vienas pagrindinių Europos integracijos variklių, galintis atnešti tiesiogiai juntamos naudos Europos suinteresuotiesiems subjektams ir skatinti tvarų Europos ekonomikos augimą. Todėl veikianti, į ateitį nukreipta bendroji rinka dabartinėmis ekonomikos krizės sąlygomis yra ne tik pageidautina, bet ir iš esmės būtina kuriant politinę ir ekonominę Europos Sąjungos ateitį.

1.2

Besitęsiančios ekonomikos krizės sąlygomis ir atsižvelgiant į finansinių rinkų nereguliavimo poveikį valstybių narių biudžetams, realiajai ekonomikai, skurdui ir užimtumui ES (1), optimistinis Komisijos tonas komunikate dėl bendrosios rinkos įgyvendinimo yra nederamas. EESRK manymu, Komisija per mažai dėmesio skyrė neplanuotam neigiamam šalutiniam bendrosios rinkos poveikiui. PES piliečiai gali neigiamai vertinti pernelyg atvirą ir demonstratyvų išankstinį sėkmės deklaravimą. Todėl užuot suteikus naują postūmį bendrajai rinkai, ji ir toliau gali būti nepakankamai vertinama. Komisijos požiūris turėtų būti realistiškesnis, o komunikavimo tonas nuosaikesnis.

1.3

Geresniam bendrosios rinkos veikimui pagal ankstesnes ir naujas gaires kelia pavojų milžiniškas nedarbo lygio padidėjimas iki 28 milijonų bedarbių, ypač palietęs ES jaunimą. Bankrutavo šimtai tūkstančių MVĮ, o 120 milijonų piliečių, t. y. 25 proc. ES gyventojų gresia skurdas ir atskirtis. Tai turėjo didžiulį poveikį paklausai ir vartojimui ES. Be pagrindinių veiksmų, ES ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų finansų, ekonomikos ir biudžetų krizei įveikti ir išlaisvinti bendrosios rinkos potencialą.

1.4

EESRK ragina Parlamentą, Komisiją ir Tarybą veikti greitai, tačiau nepakenkiant kokybei, jei norima užtikrinti, jog šie pasiūlymai dėl teisės aktų būtų priimti iki Parlamento ir Komisijos kadencijos pabaigos 2014 m. pavasarį. EESRK labai pageidautų, kad būtų skubiai įgyvendintos komunikate siūlomos bendrosios rinkos valdymo priemonės, užtikrinančios geresnį ES taisyklių įgyvendinimą apskritai.

2.1

Komisija apibrėžė antrąjį Bendrosios rinkos akto (toliau - BRA) etapą, nurodydama 12 naujų pagrindinių priemonių bendrosios rinkos veikimui pagerinti. EESRK palankiai vertina tai, kad su juo buvo konsultuojamasi dar viešai nepaskelbus komunikato ir kad Komisija atsižvelgė į kai kurias Komiteto rekomendacijas dėl II BRA. Tačiau apgailestauja, kad šiuo atveju nebuvo oficialių viešų konsultacijų, o neoficialios konsultacijos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais buvo netolygios.

2.2

Nepaisant teigiamo bendrosios rinkos poveikio ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui nuo jos sukūrimo pradžios, iki šiol rinkos dalyviai, ar tai būtų verslininkai, darbuotojai, vartotojai ar piliečiai, negali pasinaudoti visomis jos teikiamomis galimybėmis. Komisija mini papildomus 2,77 mln. naujų darbo vietų, tačiau nieko nesako apie abejotiną dalies šių darbo vietų kokybę (2). Vienok žinome, kad nuo 2008 m. pavasario, kai ekonomikos krizės padariniai buvo jaučiami visoje Europoje, prarasta apie 10 mln. darbo vietų ir panašu, kad ši tendencija tęsiasi iki šiol (3).

2.3

Nors Komisija nurodo pagrindinius principus (geresnio reglamentavimo darbotvarkė, Europos nebuvimo kaina ir kt.), tačiau ne visada aišku, kurių veiksmų visose Europos institucijose reikėtų imtis pirmiausia. Pavyzdžiui, kalbant apie darbuotojų judumą, Komisija skelbia su EURES portalu susijusią iniciatyvą, tačiau kitos pagrindinės šios srities priemonės, pavyzdžiui, tarpvalstybinis profesinių kvalifikacijų pripažinimas arba Europos įgūdžių pasas, iki šiol laukia Tarybos sprendimo.

2.4

EESRK nuomone, Komisija per mažai dėmesio skyrė neplanuotam neigiamam šalutiniam bendrosios rinkos poveikiui. ES finansinių rinkų reguliavimas yra per silpnas gerai priežiūrai užtikrinti ir užkirsti kelią verslo praktikai, kurios tikslas - tenkinti trumpalaikius privilegijuotos investuotojų grupės interesus. Įmonių valdymo tobulinimui būtina skirti daugiau dėmesio. Pirmaeilė svarba turėtų būti teikiama skaidrumui ir atskaitomybei gerinti, jei norima užtikrinti, kad bendroji rinka skatintų plėtoti tokią teisinę terpę, kurioje būtų paisoma teisėtų visų investuotojų interesų.

2.5

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Komisija tvirtai įsitikinusi, jog šie naujieji 12 svertų paskatins augimą, užimtumo lygio kilimą ir didesnį pasitikėjimą bendrąja rinka. EESRK nuomone, bendrosios rinkos kūrimo istorija rodo, kad kai kurios praeityje įgyvendintos priemonės buvo labai veiksmingos trumpuoju laikotarpiu. Pernelyg atviras ir demonstratyvus išankstinis sėkmės deklaravimas ES piliečių gali būti vertinamas neigiamai, ypač jei nėra tvirtų poveikio vertinimu pagrįstų įrodymų. Todėl užuot suteikus naują postūmį bendrajai rinkai, ji ir toliau gali būti nepakankamai vertinama (4). Komisijos požiūris turėtų būti realistiškesnis, o komunikavimo tonas nuosaikesnis.

2.6

Kalbant apie žalos atlyginimą ir vykdymo užtikrinimą, BRA I ir II, deja, neakcentuojama pasitikėjimo vykdymo užtikrinimo teisių atžvilgiu svarba. EESRK ir toliau nekantraudamas laukia, kol bus galima pasinaudoti veiksmingu Europos vartotojų kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmu. Nors rinkų liberalizavimas ir konkurencijos didinimas yra pagrindiniai bendrosios rinkos politikos tikslai ir atlieka svarbų vaidmenį sudarant vartotojams laisvo pasirinkimo galimybę, jiems taip pat būtinas tvirtas, su prekių ir paslaugų pirkimu susijusių apsaugomųjų teisių pagrindas ir veiksmingas šių teisių įgyvendinimo užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kad kelete studijų padaryta išvada, jog stringa kai kurių ES priemonių įgyvendinimas, o vykdymo užtikrinimas yra palyginti silpnas, EK turi pagalvoti apie naujas privalomas vykdymo užtikrinimo priemones, ypač tarpvalstybinių situacijų atvejais.

2.7

Gaila, kad iš 12 iniciatyvų tik viena priskiriama prie vartotojams skirtų priemonių, nepaisant to, kad keletas svertų daro didelį poveikį Europos vartotojų kasdieniam gyvenimui (5). Tikimės, jog tai neatspindi Komisijos bendro požiūrio į vartotojų politiką. Svarbu, kad požiūris būtų platus ir kad į vartotojus būtų žiūrima ne kaip į verslo politikos priedą, bet kaip į savarankiškus dalyvius, siekiant sukurti tokią bendrąją rinką, kuri būtų naudinga visiems (plg. M. Monti ir L.Grech pranešimus). EESRK sutinka su Komisijos nuomone, kad dar neišnaudotas visas bendrosios rinkos potencialas, nors jau buvo pateikta 50 pasiūlymų ir pirmųjų 12 svertų. Tačiau vartotojų atžvilgiu Komisija galėtų ir turėtų daugiau akcentuoti, jog vartotojams palankios iniciatyvos yra pirmaeilės svarbos, kaip EESRK jau yra nurodęs savo ankstesnėje nuomonėje (6).

2.8

EESRK taip pat stebina tai, jog šiame komunikate nepakankamai suvokiama socialinė partnerystės svarba. Nepavyks atkurti pasitikėjimo, jei socialiniai partneriai bus įtraukti tik į Užimtumo generalinio direktorato politikos sritį. Su socialiniais partneriais taip pat reikia konsultuotis ir Rinkos generalinio direktorato veiklos srityje.

2.9

Kaip EESRK nurodė savo ankstesnėse nuomonėse, bet kokius pasiūlymus dėl vartotojų tarpvalstybinių sandorių reikėtų rengti laipsniškai, pradedant tarptautinėmis įmonių tarpusavyje pasirašomomis pirkimo-pardavimo sutartimis (verslas verslui (B2B)), kurios būtų bandomosios. Kol bus priimtas koks nors pasiūlymas dėl įmonių sandorių su vartotojais (verslas vartotojui (B2C)), nereikėtų vykdyti jokių kitų neprivalomo pobūdžio iniciatyvų tarptautinių pirkimo-pardavimo sutarčių srityje.

3.1

Komisija jau pateikė 11 iš 12 pasiūlymų dėl teisės aktų dėl svarbiausių priemonių, ir EESRK dėl šių pasiūlymų jau yra priėmęs nuomones (7). EESRK ragina Parlamentą, Komisiją ir Tarybą veikti greitai, tačiau nepakenkiant kokybei, kad užtikrintų, jog šie pasiūlymai dėl teisės aktų būtų priimti iki Parlamento ir Komisijos kadencijos pabaigos 2014 m. pavasarį. Valstybės narės turėtų tinkamai įgyvendinti ir vykdyti priimtus teisės aktus, taip užtikrindamos vienodas veiklos sąlygas, o nepagrįstos ir diskriminuojančios kliūtys turi būti panaikintos, jei norima, kad bendroji rinka deramai veiktų.

3.2

M.Mončio II reglamento atšaukimas neišsprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais dėl darbuotojų komandiravimo sukurtų problemų. Būtina rasti išeitį iš dabartinės padėties, kadangi tai trukdo darbuotojams įgyvendinti visas savo teises. Komisija turėtų užtikrinti, kad ekonominės laisvės neapribotų pagrindinių socialinių teisių. Komisija turėtų svarstyti pasiūlymą prie ES steigimo sutarčių pridėti socialinės pažangos protokolą. Toks protokolas išaiškintų santykį tarp pagrindinių socialinių teisių ir ekonominių laisvių, patvirtindamas, kad bendroji rinka nėra savaiminis tikslas ir buvo kuriama, kaip priemonė visų ES gyventojų socialinei pažangai užtikrinti (veiksmingai įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos 3.3 straipsnis). Taip pat būtų aišku, jog ekonominės laisvės ir konkurencijos taisyklės negali būti svarbesnės už pagrindines socialines teises ir socialinę pažangą ir negali būti aiškinama, kad jos suteikia įmonėms teisę išvengti valstybių narių socialinių ir darbo teisės įstatymų ir praktikos ar juos apeiti, ar jomis naudotis nesąžiningos atlyginimų ir darbo sąlygų konkurencijos tikslais.

3.3

EESRK nustatė nemažai priemonių, kurios nebuvo įtrauktos į I BRA ir kurios, jo nuomone, padėtų padidinti piliečių pasitikėjimą. Tarp tokių iki šiol neįtrauktų priemonių yra autorių teisių direktyvos peržiūra, autorių teisių mokesčiai, tinklo neutralumas, socialinės pažangos protokolas, mikroįmonės ir šeimos įmonės, priemonės naujų bendrovių steigimui ir esamų įmonių plėtimui paremti, pernelyg didelis įsiskolinimas, tarpbankiniai lėšų pervedimai, siekiant pagerinti Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) veikimą.

4.9.1

ES rinkoje vis dar pasitaiko nesaugių vartojimo gaminių, įskaitant pažymėtus CE ženklu, kurie kelia neišvengiamą pavojų sveikatai ir saugai. Todėl EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisija pasiūlys gaminių saugą reglamentuojančių dokumentų rinkinį, kurį sudarys bendrosios rinkos priežiūros priemonė, taikoma visiems ne maisto produktams, pasiūlymas dėl bendros gaminių saugos direktyvos ir daugiametis rinkos priežiūros pagrindų planas. BGSD peržiūra turėtų suteikti daugiau aiškumo, kaip įvairūs gaminių saugą reglamentuojantys ES teisės aktai dera tarpusavyje. Svarbiausia, turi būti didinama ir aiškiai nustatyta gamintojų atsakomybė. Visoje ES turi būti užtikrintas vienodas vykdymo užtikrinimo lygis ir veiksminga rinkos priežiūra.

4.9.2

Vaikams patrauklių gaminių saugos klausimas turi būti sprendžiamas atskirai ir turėtų išlikti draudimas gaminti maistą imituojančius produktus. ES politika privalo užtikrinti aukštesnį saugumo ir sveikatos lygį. Turėtų būti atkreiptas dėmesys į ES įmonių, kurios turi laikytis ES taisyklių, vykdomą nesąžiningą konkurenciją. Bendros gaminių saugos direktyvos peržiūra turėtų veiksmingai užkirsti kelią pavojingų gaminių patekimui į rinką, o tam reikia Europos masto rinkos priežiūros sistemos, įskaitant veiksmingas gaminių patikras prie ES išorės sienų.

4.10.1

Pasiūlymai taip pavadintoje dalyje pateikiami gana dirbtinai. EESRK pripažįsta, jog šiais krizės laikais yra svarbu kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu. Atsižvelgiant į tai, socialinė įmonė akcentuojama kaip svarbus krizės įveikimo strategijos veiksnys. Gaila, kad socialinės ekonomikos vystymui ir augimui nėra numatytos pagrindinės priemonės. Siūloma 12 pagrindinė priemonė neišspręs plintančios socialinės atskirties ir skurdo Europoje problemos. Todėl EESRK norėtų rekomenduoti aiškią socialinėms įmonėms skirtą pagrindinę priemonę, pagrįstą EESRK iniciatyva pateikiamomis rekomendacijoms, kurios, Komiteto nuomone, padės geriau spręsti socialinės sanglaudos klausimą (13).

4.10.2

EESRK palankiai vertina pasiūlymą suteikti visiems ES piliečiams galimybę naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita, užtikrinti skaidrius ir palyginamus sąskaitų tvarkymo mokesčius bei paprastesnę banko sąskaitų perkėlimo į kitą banką tvarką. EESRK tikisi, kad Komisija šį kartą pasiūlys privalomo pobūdžio teisės aktą, o ne savanoriško pobūdžio rekomendaciją, kokia buvo pateikta praeitų metų liepą ir labai kritikuojama. EESRK pažymi, kad skaidrumo ir mokėjimo sąskaitų tvarkymo mokesčių palyginamumo požiūriu buvo daug trūkumų arba apskritai nepavyko pasiekti nei skaidrumo, nei šių mokesčių vartotojams palyginamumo. Siūlomas ES teisės aktas turėtų užtikrinti, kad kiekvienas vartotojas turėtų teisę naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita ir panaikinti kliūtis, trukdančias perkelti mokėjimo sąskaitas į kitą banką.