14.3.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/59

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“

(COM(2012) 529 final)

2013/C 76/11

Pranešėjas Eric PIGAL

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, 2012 m. rugpjūčio 14 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“

COM(2012) 529 final.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. gruodžio 18 d. priėmė savo nuomonę.

486-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2013 m. sausio 16–17 d. (sausio 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 158 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 7 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1

Komiteto manymu, nuotolinė kompiuterija (toliau – „debesų“ kompiuterija) – tai augimo ir konkurencingumo galimybė Europai, tad šia nuomone EESRK norėtų pasiūlyti kitokią viziją, kuri papildytų komunikate pateiktą Komisijos viziją. Komitetas labai rekomenduoja Komisijai atidžiai išnagrinėti šį pasiūlymą ir atitinkamai pakoreguoti „debesų“ kompiuterijos strategiją.

1.2

Komitetas pritaria Komisijos požiūriui, kad būtina plėtoti naudojimąsi „debesų“ kompiuterija Europoje, kad ekonomika taptų lankstesnė, veiksmingesnė ir novatoriškesnė. Todėl pritaria trims Komisijos siūlomiems veiksmams:

—	sutvarkyti techninių standartų painiavą ir paremti sertifikavimo sistemas;

—	parengti „saugias ir sąžiningas“ pavyzdines „debesų“ kompiuterijos sutarčių nuostatas;

—	sukurti Europos partnerystę, kurioje dalyvaudamos valstybės narės ir įmonės skatintų „debesų“ kompiuterijos naudojimą viešąjame sektoriuje.

1.3

„Debesų“ kompiuterijos naudojimas didina būtinybę saugoti piliečius, jų duomenis ir privatumą. Todėl Komitetas ragina Komisiją ir toliau eiti šiuo keliu, visų pirma stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir reguliavimo sistemą siekiant:

—	saugoti duomenis ir privatumą;

—	valdžios institucijoms užtikrinti prieigą prie duomenų;

—	kontroliuoti duomenis ir valdyti konfliktus tarp naudotojų ir tiekėjų;

—	užtikrinti perkeliamumą ir sąveikumą.

Komitetas taip pat primena, kad šios duomenų apsaugos pastangos bus maksimaliai veiksmingos Europos teritorijoje „debesų“ kompiuterijos paslaugų teikėjų saugomiems duomenims.

1.4

Lygiagrečiai ir papildant galimybes naudotis „debesų“ kompiuterija bei remiantis sėkmingu „debesų“ kompiuterijos naudojimu JAV, Komitetas rekomenduoja Komisijai stengtis sudaryti palankesnes sąlygas skaitmeninės energijos gamybai Europoje, kitaip sakant, Europos „debesų“ kompiuterijos infrastruktūros paslaugų (IaaS: nuotolinės kompiuterijos paslauga (angl. Infrastructure as a Service) teikėjų atsiradimui ir stiprinimui.

Šiam tikslui pasiekti yra kelios galimybės:

—	skatinti Europos veiklos vykdytojus mobilizuotis ir investuoti į skaitmeninės energijos projektus. Tikslinės įmonės visų pirma galėtų būtų telekomunikacijų srities veiklos vykdytojai, programinės įrangos gamintojai ir kt.;

—

didinti struktūrinių fondų išmokas arba skatinti naudoti subsidijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos „debesų“ kompiuterijos duomenų centrų, kuriuos valdo ir kuriais rūpinasi Europos veiklos vykdytojai, atsiradimui; plačiajuosčio ryšio finansavimas Europos lėšomis galėtų būti pavyzdys „debesų“ kompiuterijos finansavimui,

—	pradėti įgyvendinti Europos projektus, kuriems Europos konsorciumai galėtų pateikti konkurencingų pasiūlymų ir taip stiprinti jų veiklą, paslaugas ir produktus.

Pagrindinis tikslas – pasinaudoti palankiomis sąlygomis (griežta duomenų apsauga Europoje, naudotojų būgštavimai dėl pernelyg nutolusių teikėjų, rimtų saugumo garantijų poreikis ir t.t.) „debesų“ kompiuterijos paslaugų teikėjų atsiradimui Europoje, neatsižvelgiant į tai, ar jie būtų vietiniai, nacionaliniai (atskirų valstybių „debesų“ kompiuterija, angl. Cloud Souverain) ar tarpvalstybiniai paslaugų teikėjai (kelete valstybių narių veikiantys konsorciumai).

1.5

Su IT paslaugų „nutolinimu“ susijęs restruktūrizavimas (naikinamos darbo vietos, įmonių perkėlimai, virtualizacija ir naudotojų nutolimas nuo IT specialistų) turi daug neigiamų aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Tačiau apie šį socialinį poveikį Komisijos komunikate nekalbama.

Atvirkščiai, Komisija remiasi atlikto tyrimo prognozėmis ir skelbia, kad „debesų“ kompiuterija turėtų padėti sukurti 2,5 mln. darbo vietų. Komitetui įdomu, ar šiuos skaičius įmanoma pasiekti, ar jie nenutolę nuo IT sektoriaus realybės.

1.6

Kurdama Europos „debesų“ kompiuterijos partnerystę, Komisija, remdamasi JAV ar Naujosios Zelandijos pavyzdžiais, kartu turėtų kuo greičiau pradėti rengti dokumentą „Cloud First Policy“, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nuotolinės kompiuterijos naudojimui Europos ir valstybių narių valdžios institucijose. Svarbiausia – panaikinti kultūrinius barjerus ar asmeninius nuogąstavimus, ir, žinoma, pasinaudoti didesniu paslaugų lankstumu bei daug mažesnėmis „debesų“ kompiuterijos paslaugų sąnaudomis.

Suprantama, Komitetas ragina Komisiją Cloud First Policy dokumente numatyti apsaugos priemonių naudojantis „debesų“ kompiuterija valstybės institucijose ir kai kuriuose svarbiuose privačiuose sektoriuose, kad būtų galima kontroliuoti ir net užkirsti kelią duomenų patekimui į rizikingų nacionalinių teisės aktų reguliuojamų paslaugų teikėjų rankas; pavyzdžiui, Patriot Act yra taikomas Šiaurės Amerikos paslaugų teikėjams, net jeigu jie įsisteigę Europoje.

1.7

„Debesų“ kompiuterijos paslaugų naudotojams (atskiriems asmenims ar įmonėms) didžiausią nerimą kelia klausimas, kaip spręsti konfliktus su už šalies ribų esančiu paslaugų teikėju.

Komitetas, remdamasis e. prekybos, kuri kaip ir „debesų“ kompiuterija, yra globalizuota ir tarptautinė, pavyzdžiu (parengęs nuomonių šia tema (1)), Komisijai siūlo numatyti elektroninį ginčų sprendimą (Ginčų elektroninis sprendimas (angl. ODR, Online Dispute Resolution) kaip galimybę tarpininkavimo būdu spręsti daugelį konfliktų, visų pirma tuos konfliktus, į kuriuos įsitraukia kelios jurisdikcijos. Šis tarpininkavimas, kuris turi būti nešališkas ir nepriklausomas, galėtų būti patikėtas kokiai nors esamai ar naujai Europos agentūrai. Jai būtų pavesta tarpininkauti ir vesti derybas tarp „debesų“ kompiuterijos paslaugų teikėjų ir naudotojų. Be to, ši tarpininkavimo veikla padėtų nustatyti pagrindines konfliktų priežastis, besikartojančias problemas, praktikos ar taisyklių keitimo poreikius.

1.8

Nors įvairiais pranešimais (per konferencijas, spaudoje ir kt.) Komisijos atstovai patvirtino savo valią remti komunikatą, jame nepateikiama konkrečių priemonių ir skaičių, kaip gerinti potencialių „debesų“ kompiuterijos paslaugų naudotojų informuotumą ir mokymą.

Todėl Komitetas tikisi, kad Komisija papildys komunikatą iniciatyvomis, pirmiausia skirtomis mažiausiai apie „debesų“ kompiuteriją žinantiems naudotojams. Visų pirma tai:

—	individualių naudotojų supažindinimas su apsauga ir atsargumo priemonėmis naudojantis „debesų“ kompiuterija; bendrosios sąlygos arba sutartys, privatumo apsauga ir kt.,

—	MVĮ informavimas apie naudą, kurios jos gali tikėtis iš „debesų“ kompiuterijos; IT plėtojimo sąnaudų mažinimas, lankstumas ir kt.

1.9	Komitetas siūlo Komisijai į komunikatą įtraukti „debesų“ kompiuterijoje besispecializuojančių serverių parkų suvartojamos energijos standartų parengimą.

1.10	Kalbant apie veiksmus, kurių Komisija planuoja imtis, Komitetas siūlo sudaryti tikslią darbotvarkę ir suplanuoti bei aiškiai nurodyti kiekvieno numatomo veiksmo datą ir parengti jo įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

2. Komisijos pasiūlymas

2.1

„Debesų“ kompiuteriją galima apibūdinti įžanginiu komunikato sakiniu:

„Nuotolinę kompiuteriją (vadinamąją debesų kompiuteriją) supaprastintai galima suvokti kaip duomenų saugojimą, apdorojimą ir naudojimą toli esančiuose internetu pasiekiamuose kompiuteriuose [tiksliai nežinant, kur jie yra]“.

2012 m. Komitetas parengė nuomonę išskirtinai „debesų“ kompiuterijos tema (2). Nacionalinio standartų ir technologijos instituto, Europos Parlamento ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno darbai taip pat yra labai įdomūs.

Komisija paskelbė du dokumentus (tačiau pateikė prašymą Komitetui parengti nuomonę tik dėl pirmojo dokumento):

—	komunikatą („komunikatas“), kuriame pateikiama Europos Komisijos („Komisija“) nuotolinės („debesų“) kompiuterijos strategija,

—	poveikio analizės dokumentą.

2.2

Komisija siūlo tris „strateginius veiksmus“„debesų“ kompiuterijos naudojimui Europoje skatinti:

—	sutvarkyti techninių standartų painiavą ir ES lygmeniu paremti sertifikavimo sistemas patikimiems „debesų“ kompiuterijos paslaugų teikėjams,

—	parengti „saugias ir sąžiningas“ pavyzdines „debesų“ kompiuterijos sutarčių nuostatas, visų pirma susitarimams dėl paslaugų lygio,

—	sukurti Europos „debesų“ kompiuterijos partnerystę, kurioje dalyvaudamos valstybės narės kartu vystytų „debesų“ kompiuterija paremtus viešuosius sektorius.

3. Bendrosios pastabos

3.1

Komitetas siūlo naują „debesų“ kompiuterijos viziją, grindžiamą „skaitmeninės energijos“ sąvoka, vis plačiau naudojama kalbant apie IT pajėgumus (informacijos saugojimas, apdorojimas, perdavimas), kuriems sąlygas sudaro „debesų“ kompiuterija.

Skaitmenine energija vartotojai gali naudotis neturėdami išmanyti apie jos gamybos būdus, duomenų centrą, jo lokalizaciją, naudojamas technologijas ir kt. Taip atsiranda nauja rinkos segmentacija: prie paslaugų naudotojų ir teikėjų dabar prisideda skaitmeninės energijos gamintojai, galintys investuoti didžiules lėšas (milijardus dolerių) „debesų“ kompiuterijos centrams kurti.

3.2

Skaitmeninė energija, kaip ir kitos energijos formos (iškastinis kuras, elektros energija ir kt.), tampa ekonominiu ir strateginiu iššūkiu.

Skaitmeninėje darbotvarkėje numatyto augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas visų pirma yra šios energijos valdymas (gamyba ar skirstymas). Be to, būtina imtis aktyvaus vaidmens skaitmeninės energijos gamybos srityje norint Europai ir jos valstybėms narėms užtikrinti (bent jau dalinę) strateginę nepriklausomybę ir apsirūpinimo energija savarankiškumą.

3.3

Taigi, „debesų“ kompiuterijos vystymui Europoje reikia užtikrinti visos skaitmeninės energijos vertės grandinės valdymą (naudojimą, paslaugas ir gamybą), kaip pateikiama šioje lentelėje:

Pažangos lygis	Apibūdinimas	Politikos tikslai	Apibūdinimas
Naudojimas	Individualiai, versle ir valstybės institucijose vis daugiau naudojamasi „debesų“ kompiuterijos sprendimais	Palankios sąlygos „debesų“ kompiuterijai	Europa tiesiog naudojasi skaitmenine energija, gaminama už Europos ribų
Paslaugos	Atsiranda naujų „debesų“ kompiuterijos ekosistemų, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas „debesų“ kompiuterijos pagrindu sukurtos programinės įrangos infrastruktūrai	Aktyviai imamasi veiksmų „debesų“ kompiuterijos srityje (3)	Europa ne tik naudojasi skaitmenine energija, bet ir aktyviai imasi veiksmų šioje srityje diegdama inovacijas ir vystydama naujas paslaugas
Gamyba	IT pajėgumais gali naudotis paslaugų teikėjai ir naudotojai (pvz. didžiuliai „serverių parkai“„debesų“ kompiuterijos infrastruktūrai)	Produktyvi „debesų“ kompiuterija (4)	Europa aktyviai imasi veiksmų ne tik paslaugų, bet ir skaitmeninės pramonės srityje, gamindama skaitmeninę energiją, kad būtų nepriklausoma ir galėtų savarankiškai apsirūpinti energija

Pastaraisiais dešimtmečiais buvo galima įvertinti valstybių narių ar net Europos regiono priklausomybės nuo įvairių energijos šaltinių (naftos, dujų, elektros ir kt.) mastą. Jeigu ateityje piliečių, įmonių ir Europos valstybės institucijų informaciją talpins, valdys ir kontroliuos ne Europos „debesų“ kompiuterijos veiklos vykdytojai, pagrįstai kils klausimas dėl šios priklausomybės padarinių šiose srityse:

—	slapčiausios informacijos apsauga, kai ta informacija svarbi vykstant strateginei konkurencijai tarp Europos ir ne Europos šalių, pavyzdžiui, aeronautikos, automobilių, farmacijos, mokslinių tyrimų ir kitose srityse,

—	prieiga prie informacijos išaugus tarptautinei įtampai tarp informacijos „saugotojų“ ir valstybių narių,

—	vienodas požiūris į skaitmeninės energijos vartotojus, neatsižvelgiant į tai, ar jie „draugiškos“ šalies piliečiai arba organizacijos, ar ne,

—	informacijos „saugotojų“ šalyse gaminant skaitmeninę energiją ir apskritai visoje paslaugų vystymo ekosistemoje kuriamos darbo vietos ir gėrybės; tuo negali pasidžiaugti šalys, esančios tik „debesų“ kompiuterijai palankios (angl. cloud-friendly) vartotojos.

3.4

Europa jau dabar yra labai priklausoma nuo ne Europos tiekėjų tiekiamos įrangos, programinės įrangos ir kompiuterinių tinklų. Pagrindiniai socialiniai tinklai sukurti JAV. Populiariausias interneto paieškos sistemas kontroliuoja JAV arba Kinijoje įsisteigusios įmonės. IT plėtojimas vis dažniau užsakomųjų paslaugų forma vyksta Indijoje ar kitose šalyse, kuriose pigi darbo jėga.

Šiuo metu skaitmeninės energijos gamybą pasaulio mastu beveik visiškai kontroliuoja vienas gamintojų oligopolis. Remiantis kai kuriais tyrimais, didžiausias Europoje šios srities veiklos vykdytojas yra OVH („On Vous Héberge“ akronimas (www.ovh.com), nors ir nėra toks garsus ir galingas pasaulinėje rinkoje. Keleto iniciatyvų ėmėsi šie telekomunikacijų veiklos vykdytojai: T-Systems, Telefonica Digital, Cloud Sigma, Numergy/SFR arba Cloudwatt/Orange, nors ir negali konkuruoti su rinkos lyderiais Amazon, Microsoft ir Google.

3.5

Šiandien, net jeigu valstybių narių norminiai aktai yra šiek tiek skirtingi, jie vis dėlto panašūs į Europos dokumentus, standartus ir direktyvas, todėl vartotojai nuogąstauja (kartais pagrįstai), kad jų informacija gali būti perkelta už Europos ribų ir kad ginčo atveju jie gali susidurti su teisminio pobūdžio sunkumais ir trikdžiais.

Be to, didžiausią nerimą vartotojams kelia JAV „Patriot Act“. Šis aktas, atsiradęs kaip kovos su terorizmu išraiška (po išpuolio prieš Niujorko Pasaulio prekybos centrą), suteikia teisę JAV vyriausybei arba federaliniams teisėjams gauti bet kokią informaciją; informacijos savininkas gali būti amerikietis ir ne tik, ir vienintelė sąlyga, kuri yra keliama, kad informaciją saugotų ir kontroliuotų Amerikos įmonė; įskaitant duomenis, kurie yra saugomi Europos teritorijoje esančiame centre. O svarbiausia, kad tokios informacijos savininko negalima informuoti, kad informacijos saugotojas atskleidė saugomus duomenis.

3.6

Remiantis komunikatu, ekonominiu požiūriu šis sektorius per aštuonerius ateinančius metus Europoje turėtų leisti sukurti 2,5 mln. naujų darbo vietų ir Europos Sąjungos BVP kasmet padidinti 160 milijardų eurų (apytiksliai 1 proc.).

Komitetas abejoja, ar tikrai reikia skaičiais išreikštų tikslų. Iš tikrųjų, vietos lygmeniu atlikus išsamią „debesų“ kompiuterijos analizę, paaiškėjo, kad:

—	eksploatavimo paslaugomis „dalysis“„debesų“ kompiuterijos klientai ir dėl to, savaime suprantama, sumažės darbuotojų ir netgi bus perkeliama veikla,

—	„debesų“ kompiuterija skatina naudoti standartinę programinę įrangą (plg. SaaS, angl. Software as a Service) ir dėl to nukenčia specifiškesnės įrangos vystymas, kuriai taip pat reikia daugiau vystytojų Taigi atitinkamai gali sumažėti darbo vietų.

Taigi komunikate apie pirmiau minėtą socialinį poveikį neužsimenama ir į jį neatsižvelgiama; kaip, beje, neužsimenama ir apie kompiuterinių paslaugų (joms tampant nuotolinėms) restruktūrizavimą, darbo vietų mažinimą, veiklos perkėlimą, naudotojų ir kompiuterijos specialistų virtualizavimą ir atitolinimą.

3.7

Vien tik pats faktas, kad naudojamasi debesų kompiuterija, reiškia, kad kompiuterine įranga bus galima sutaupyti energijos. Lygiagrečiai didieji „debesų“ kompiuterijos paslaugų teikėjai (saugojimo sistemos ir susijusios paslaugos) turi serverių parkus, kuriuose daugumoje serverių yra įtaisyti procesoriai, suvartojantys apie po 100 W per valandą, ir šį kiekį artimiausiu laiku ar vidutinės trukmės laikotarpiu būtų galima sumažinti dešimtadaliu. Esama mikroprocesorių gamintojų, kurie siūlo pigius procesorius, išskiriančius mažiau šilumos (didelė problema patalpų, kuriose įrengta įranga, oro kondicionavimas) ir suvartojančius mažiau energijos.

4. Konkrečios pastabos

4.1

Komisiją labiausiai domina viešasis „debesis“. Ji neskiria dėmesio viešojo „debesies“ rinkai. Tačiau toks požiūris laikomas patikimu ir kartais yra reikalingas svarbiai informacijai prieš pereinant prie „visiškai viešo debesies“.

Reikia atkreipti dėmesį, kad „viešasis debesis“ – tai „viešai prieinamas „debesis“ “, o ne viešosioms institucijoms skirtas „debesis“.

4.2	Vienoje įžanginėje pastraipoje užsimenama, kad naudojant „debesų“ kompiuterijos technologiją gali kilti papildoma rizika, o tai nebūtinai yra tiesa; dėl „debesų“ kompiuterijos iš tikrųjų kyla naujų rizikos rūšių, tačiau taip pat išnyksta kai kurios kitos.

4.3

Kai kurias anglų kalbos sąvokas (pavyzdžiui, „cloud-friendly“ arba „cloud-active“) sunku išversti į kitas kalbas; kai kuriais atvejais komunikatas išverstas labai nutolstant nuo originalo.

Pavyzdžiui, 3.1 ir 3.2 punktuose sąvokos „cloud-friendly“ ir „cloud-active“ verčiamos vienodai, nors atspindi skirtingus tikslus.

5. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto analizė

5.1

Komisijos pasiūlymuose populiarinti „debesų“ kompiuteriją numatoma:

—	patobulinti skaitmeninės energijos vartotojų ir tiekėjų sutartis; tai reiškia, kad reikia įtraukti (arba panaikinti) tam tikras nuostatas, kad nuo kai kurių galingųjų gamintojų būtų galima geriau apsaugoti pavienius vartotojus arba mažas įmones,

—	sukurti nuoseklius standartus, kurių visi laikytųsi ir kurie palengvintų dviejų „debesų“ kompiuterijos platformų suderinamumą ar net perkeliamumą,

—	sukurti bendrąją Europos debesų kompiuterijos rinką, turinčią nuoseklią, galbūt visoms valstybėms narėms vienodą teisinę bazę.

Visi šie pasiūlymai yra konkretūs, realistiški ir reikalingi; taigi Komitetas visiškai jiems pritaria. Tačiau Komitetas pažymi, kad pirmi du pasiūlymai yra susiję su problemomis, kurios Europai neaktualios. Komitetas iš Komisijos tikėtųsi, kad komunikatu būtų mėginama visų pirma išspręsti Europai būdingas problemas.

5.2

Komitetas ir toliau palaiko svarbiausius Skaitmeninės darbotvarkės tikslus, pavyzdžiui:

—	užtikrinti, kad Europa, jos valstybės narės ir ekonominės veiklos vykdytojai pirmautų kompiuterijos ir telekomunikacijų sektoriuose,

—	pasiekti tam tikro nepriklausomumo nuo kitų šiuo metu pirmaujančių ekonominių zonų,

—	ir svarbiausia, Europoje sukurti darbo vietų ir gerovę.

5.3

Kai dėl „debesų“ kompiuterijos propagavimo, komunikato 3.1 punkte kaip siektinas tikslas du kartus vartojama sąvoka anglų kalba „cloud-friendly“. O už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos narė ne kartą savo kalbose, kuriose ji pasisakė už „debesų“ kompiuteriją, yra pabrėžusi tikslą Europoje aktyviai skatinti „debesų“ kompiuterijos plėtrą (anglų kalba vartojama sąvoka „cloud-active“).

Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes Davose (2011 m. sausio 27 d.) yra pareiškusi: „Norėčiau, kad Europa būtų ne tik palanki „debesų“ kompiuterijai (angl. cloud-friendly), bet ir aktyviai imtųsi veiksmų šioje srityje (angl. cloud-active)“, o komunikatą savo tinklaraštyje oficialiai anonsavo straipsnyje „Kad Europa aktyviai skatintų „debesų“ kompiuteriją“ (2012 m. rugsėjo 27 d.). Taigi savo kalbose ji pasisako už tai, kad reikėtų siekti kur kas daugiau nei tik „debesų“ kompiuterijai palankios (angl. cloud-friendly) aplinkos.

Todėl Komitetui kelia nuostaba tai, kad Komisijos Pirmininko pavaduotojos teisėtai ginami tikslai smarkiai skiriasi nuo komunikate realiai siūlomų veiksmų. Be to, Komitetas primena, kad ankstesnėje nuomonėje (5) jis ragino Komisiją būti ambicingesne ir užuot siūlius Europoje aktyviai skatinti „debesų“ kompiuteriją (t. y, būti cloud-active), padaryti ją produktyvia (angl. cloud-productive ).

5.4

Komunikate nesiūloma sukurti Europos masto veiklos vykdytojo – „Europos debesų kompiuterijos milžinės“ skaitmeninei energijai gaminti. Turėdamas omenyje, kokia užduotis tenka Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generaliniam direktoratui (DG Connect) ir kaip sunku sukurti tokę „milžinę“, Komitetas šią poziciją supranta ir jai pritaria. Be to, šiai pozicijai vieningai pritaria ir įvairūs šio sektoriaus subjektai, su kuriais Komitetui yra tekę bendrauti (telekomunikacijų srities veiklos vykdytojai, programinės įrangos gamintojai, sistemų integravimo bendrovės ir kt.).

Vis dėlto Europoje reikėtų surasti aukso vidurį tarp nerealistiškos Europos masto „milžinės“ ir tarp pasaulinių ir ne Europos subjektų rinkodaros, komercinių ir finansinių jėgų veikiamų ir į rinkos nišas įspraustų labai mažų Europos mikro „debesų“ kompiuterijos subjektų!

Komitetas siūlo kurti ir stiprinti didžiuosius Europos veiklos vykdytojus, atsakingus už „debesų“ kompiuterijos megacentrus – būsimą Europos skaitmeninę pramonę! Šie veiklos vykdytojai gali būti vietiniai, nacionaliniai (atskirų valstybių „debesų“ kompiuterijos veiklos vykdytojai) arba tarpvalstybiniai (keleto valstybių narių konsorciumai).

5.5

Komitetas taip pat pažymi, kad Europos debesų kompiuterijos veiklos vykdytojai, nors ir nėra tokio dydžio, kad būtų rinkos lyderiais, konkurenciniu požiūriu turi keletą privalumų:

—	„debesų“ kompiuterijos klientai vis dar yra pernelyg atsargūs ir linkę rinktis netoliese esantį „debesų“ kompiuterijos paslaugų teikėją (jei įmanoma, iš tos pačios šalies ar net regiono), net ir nepaisydami to, kad dėl šio atsargumo jie negali maksimaliai sumažinti „debesų“ kompiuterijos sąnaudų,

—	duomenų apsaugos norminiai aktai Europoje ir valstybėse narėse vartotojams tebėra painūs, todėl mieliau pasirenkamas nacionalinis debesų kompiuterijos paslaugų teikėjas,

—	tarptautiniai norminiai aktai, kurių laikosi kitų, Europai nepriklausančių šalių paslaugų teikėjai, kol kas „debesų“ kompiuterijai netinkami; geriausiai žinomas pavyzdys – JAV „Patriot Act“.

Tačiau Europos veiklos vykdytojams atsirasti palankios sąlygos yra neamžinos. Todėl Komisija būtinai turi skubiai imtis veiksmų, kad šiuo kol kas dar palankiu laikotarpiu galėtų steigtis Europos veiklos vykdytojai.

5.6

Komunikato 2 skirsnyje Komisija teigia: „[…] mažai tikėtina, kad diegiant ją pavienių valstybių pastangomis bus pasiektas optimalus sąnaudų efektyvumas.“ Komitetas ragina Komisiją persvarstyti savo poziciją atskirų valstybių narių „debesų“ kompiuterijos veiklos vykdytojams.

Pirmiausia, niekur komunikate nei poveikio analizėje šis teiginys nepagrindžiamas nė menkiausiu faktu, o tai gana keista, nes teiginys labai kategoriškas.

Antra, komunikate nesiūlant jokių alternatyvių sprendimo būdų atskirų valstybių narių ar vietos „debesų“ kompiuterijos modelio kritika yra per griežta ir gali sukelti pavojų atsirasti bet kokiems patikimiems sprendimams, kaip būtų galima teikti patikimas, tvarias ir konkurencingas „debesų“ kompiuterijos paslaugas, galinčias konkuruoti su kitų geografinių teritorijų milžinėmis (Indija, Kinija arba JAV).

5.7

Komisijos siūloma taktika (per Europos „debesų“ kompiuterijos partnerystę) yra pernelyg orientuota į viešųjų paslaugų sektorių norint „skatinti viešojo sektoriaus pirmavimą“ (plg. 3.5 punktą).

Komitetas palaiko ir remia Komisijos poziciją, kad viešųjų paslaugų sektorius atlieka svarbų vaidmenį Europos socialiniuose ir ekonominiuose modeliuose. Todėl joms tenka vaidmuo ir plėtojant „debesų“ kompiuteriją.

Nepaisant to, Komitetas sunkiai įsivaizduoja, kaip dabartiniu visuotinio taupymo laikotarpiu Europos viešosios paslaugos galėtų skatinti debesų kompiuterijos inovacijas. Be to, EESRK primena, kad ryškiausių rezultatų Europoje pasiekta privačiame sektoriuje (pavyzdžiui, judrusis ryšys, lustinės kortelės) arba valstybės remiamame privačiame sektoriuje (pavyzdžiui, „Airbus“, „Arianespace“ ir kt.).

Komitetas rekomenduoja Komisijai aiškiau suformuluoti, kokio „pirmavimo skatinimo“ ji tikisi iš šios partnerystės.

5.8

Komisijos siūlomus veiksmus galima apibūdinti kaip „iš viršaus į apačią“ modelį; kitaip tariant, sudaryti geresnes sąlygas vartojimui, kad galėtų atsirasti paslaugos ir galbūt būtų pradėta gaminti skaitmeninė energija.

Komitetas tokiai laipsniškai, paklausos diktuojamai sekai pritartų, jeigu nebūtų dominuojančių veiklos vykdytojų arba jeigu tarp Europos ir ne Europos veiklos vykdytojų būtų pusiausvyra. Deja, tokių sąlygų jau nėra ir pagrindiniai „debesų“ kompiuterijos veiklos vykdytojai yra ne iš Europos ir yra užėmę oligopolinę poziciją. Jeigu „debesų“ kompiuterijos paslaugomis bus naudojamasi vis dažniau, tai gali duoti priešingus rezultatus ir dar labiau sustiprinti rinkos lyderių pozicijas.

Komitetas neprieštarauja tam, kad šios paslaugos būtų plėtojamos, tačiau reikalauja, kad Komisija numatytų saugiklius, kad jos veiksmai būtų naudingi Europos veiklos vykdytojams ir leistų jiems atsirasti nepaisant veiklos vykdytojų iš už Europos ribų dominavimo.

5.9

Lygiagrečiai ir kartu su anksčiau minėtu „iš viršaus į apačią“ modeliu, Komitetas norėtų paskatinti Komisiją pasiūlyti konkrečius veiksmus, kurių aiškiai būtų galima imtis laikantis „iš apačios į viršų“ principo. Kitaip tariant, reikėtų skatinti, kad „debesų“ kompiuterijos gamintojai steigtųsi regionų, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu, o vėliau sudaryti palankias sąlygas plėsti „debesų“ kompiuterijos paslaugas ir naudojimą.

Tai, kad stipri ir galinga Europos pramonės produkcija gali sukelti grandininę reakciją aukštesniuose lygiuose (paslaugos ir vartojimas), jau įrodė kiti sektoriai – automobilių ir judriojo ryšio. Šiems sektoriams taikytas paskatas būtų galima taikyti ir skaitmeninės energijos gamybai.

Kitas pavyzdys, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, yra JAV. Šioje šalyje „debesų“ kompiuterijos paslaugos iš karto pradėtos plėtoti „iš apačios“, o rezultatai mums žinomi!

Taigi Komitetas, remdamasis šiuo sėkmingo didelio masto „debesų“ kompiuterijos paslaugų plėtojimo pavyzdžiu, siūlo Komisijai pasisemti iš jo įkvėpimo ir panašią sėkmės istoriją sukurti ir Europoje.

5.10

Komisijoje, kaip ir kitos Europos institucijose, masiškai naudojamasi informacinėmis technologijomis. Tačiau ligšioliniai sprendimai tik labai retai buvo grindžiami „debesų“ kompiuterija. Palyginimui galima pasakyti, kad JAV priėmė aktą „Cloud First Act“, pagal kurį valdžios institucijos, kurioms jis taikomas, pirmiausia turi rinktis „debesų“ kompiuteriją.

Remdamasis šiuo sėkmės pavyzdžiu, Komitetas siūlo, kad Komisija pati sau ir kitoms institucijoms pradėtų taikyti analogišką pirmenybės „debesų“ kompiuterijos paslaugoms teikimo politiką (angl. „ Cloud First policy “), kuri leistų plėtoti Europos „debesų“ kompiuterijos ekosistemą ir smarkiai sumažinti veiklos biudžetą.

5.11

Anksčiau Komisija yra parengusi ir įgyvendinusi veiksmus vietos lygmeniu; kaip pavyzdį galima paminėti plačiajuostį ryšį ir informacinių technologijų modernizavimą. Konkretūs pavyzdžiai:

—	informacinės ir komunikacijos programos, skirtos atitinkamų vietos veiklos vykdytojų informuotumui didinti,

—	novatoriškų projektų vystymo programos, skirtos vietos ekosistemoms plėtoti, įskaitant regionus, kurie laikomi atskirtais nuo inovacijų,

—	subsidijos viešųjų paslaugų (pavyzdžiui, e. valdžios) modernizavimui.

Kadangi šios programos turėjo pasisekimą, Komitetas ragina Komisiją parengti panašios, išskirtinai „debesų“ kompiuterijai skirtos programos planą ir numatyti jai biudžetą.

EESRK siūlo laipsniškai, bet kuo greičiau į „debesų“ kompiuterijos aplinką įkelti institucines ir saugias duomenų bazes. Tai leistų piliečiams lengviau valdyti jiems svarbius duomenis (pagal Europos arba nacionalinę teisę) ir kartu didinti pasitikėjimą „debesų“ kompiuterija.

5.12

Komisija „debesų“ kompiuterijos paslaugoms plėtoti siūlo nemažai veiksmų. Komunikate nepateikiamas tikslus ir griežtas šių veiksmų įgyvendinimo grafikas.

Komitetas ragina Komisiją kuo skubiau viešai paskelbti šį grafiką. Nuotolinės kompiuterijos technologijos sparčiai tobulėja; todėl labai svarbu, kad visi veiklos vykdytojai savo strategijas kuo skubiau suderintų su Komisijos veiksmais.

2013 m. sausio 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) EESRK nuomonės dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, OL C 181, 2012 6 21, p. 93 ir dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo, OL C 181, 2012 6 21, p. 99.

(2) EESRK nuomonė dėl Europos debesų kompiuterijos (angl. cloud computing), OL C 24, 2012 1 28, p. 40.

(3) Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoja N. Kroes skaitydama keletą pranešimų rekomendavo siekti šio išsivystymo lygio

(4) Ankstesnėje nuomonėje dėl „debesų“ kompiuterijos (TEN/452) EESRK siūlė siekti platesnio užmojo politikos tikslų

(5) EESRK nuomonė dėl Europos debesų kompiuterijos (angl. cloud computing) (nuomonė savo iniciatyva, OL C 24, 2012 1 28, p. 40.