15.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/9

1.1

Energetinis izoliuotumas plačiąja prasme yra nepalankus kai kuriems Europos regionams ir šalims ekonominiu ir socialiniu požiūriu, nes jie dažnai labai priklausomi nuo įvežamo iškastinio kuro. Dėl šios priklausomybės labai skiriasi kainos, o tai lemia solidarumo skirtumus ir nevienodą Europos teritorijų vystymąsi.

1.2

EESRK pritaria tikslui naikinti energetinio izoliuotumo reiškinį, kurį 2011 m. vasario mėn. užsibrėžė Europos Vadovų Taryba. Todėl EESRK remia iniciatyvas, padedančias greta prioritetinių koridorių stiprinti energetikos tarpusavio jungtis tarp Europos Sąjungos valstybių. Energetikos salų prijungimas prie trečiųjų šalių tinklų gali būti laikomas prioritetu, kai šis būdas yra geriausias siekiant užtikrinti ir įvairinti energijos tiekimą.

1.3

Energetiškai izoliuotų valstybių narių padėtis labai skiriasi energijos gamybos ar importo galimybių požiūriu. Reikia ne tik gerinti jungtis (tai aktualu ir visoms energetikos saloms, ir kai kurioms ES valstybėms narėms), bet ir ieškoti kiekvienam atvejui tinkamiausio su vietos energijos ištekliais siejamo sprendimo.

1.4

Konkrečiai Baltijos šalių ir Rytų bei Vidurio Europos klausimu EESRK ragina vienodai vertinti Rusijos ir Europos energijos rinkų ir energijos tiekimo principus ir tai įtvirtinti tarptautiniais susitarimais, kurių vienas galėtų būti naujas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, didelį dėmesį skiriant energetikai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (12562/2011 – 2012/2050(INI)).

1.5

EESRK prašo Europos pietryčių energijos bendrijos numatyti veiklos derinimo ir integravimo į išorę gaires ir įvesti naują matmenį – „organizuotos pilietinės visuomenės veiksmai“.

1.6

Akivaizdu, kad kai kurių Europos valstybių–salų ar regionų–salų padėtis yra ypatinga. Kipro Respublika dėl savo geostrateginės padėties galėtų tapti tikru atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir dujų srautų energetikos centru. Apskritai salose reikėtų plėtoti vietos energijos gamybą. Šiuo tikslu salos galėtų būti išskirtinės bandymų vietos (angl. test-beds), kuriose būtų galima pademonstruoti ir patvirtinti naujų technologijų energetikos srityje galimybes. Skirstant Bendrijos finansavimą technologinės plėtros ir demonstravimo veiklai būtų galima taikyti vertinimo kriterijus atsižvelgiant į salų ypatybes ir poreikius. Šios bendros pastangos galėtų padėti šalinti kliūtis energetikos srityje, kadangi šios salos yra nepakankamai sujungtos su likusia Europa.

1.7

EESRK rekomenduoja vienu metu skatinti gerinti jungtis, vystyti vietos atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir taikyti energijos vartojimo efektyvumo bei energijos poreikio optimizavimo priemones. ES programoms šiose srityse taikomi vertinimo kriterijai turėtų apimti energetinio izoliuotumo mažinimo tikslą, visų pirma atrenkant bendro intereso energetikos infrastruktūros projektus.

1.8

Bet kuriuo atveju jeigu ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pramonės atstovais ir konkrečių regionų pilietine visuomene, skubiai nesiims iniciatyvų, skirtų palaipsniui panaikinti energetinį izoliuotumą, bus daug sunkiau visiškai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir visapusiškai pasinaudoti bendrai jau įdėtų pastangų ES augimui ir konkurencingumui skatinti rezultatais.

1.9

EESRK laikosi nuomonės, kad šiomis aplinkybėmis energijos nepritekliaus nebegalima laikyti tik nacionaline ar vietos problema, priklausančia vien socialinei politikai. Kadangi dalis pagrindinių šio nepritekliaus priežasčių yra platesnio nei nacionalinis masto, EESRK norėtų, kad ES energetikos politikoje būtų numatytos priemonės pusiausvyros sutrikimams, skatinantiems šį reiškinį, šalinti. Taigi, jau dabar reikėtų įvertinti konkrečias politikos priemones atsižvelgiant į galimas jų pasekmes veiksniams, galintiems padidinti arba sumažinti energijos nepriteklių.

1.10

EESRK laikosi nuomonės, kad energetikos salos bendruomenei kainuoja nemažai. Šią kainą reikėtų įvertinti, o sprendimai jai sumažinti turėtų būti įtraukti į bendrą strategiją: pirmiausia reikėtų baigti kurti Europos energetikos politiką ir numatyti tinkamas veiklos priemones atsižvelgiant į valstybių narių tarpusavio priklausomybę ir joms iškylančius sunkumus. Tam, kad būtų galima susidaryti visapusišką vaizdą apie šio reiškinio poveikį, EESRK prašo Europos Komisijos atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti, kiek kainuotų, jeigu dėl „energetikos salų“ nebūtų imamasi veiksmų Europos lygiu.

1.11

EESRK ragina atlikti skaidrų, išsamų ir tikslų iškastinio kuro ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos kainos (įskaitant ir išorės sąnaudų) tyrimą įskaitant netiesiogines sąnaudas, susijusias su tinklo stiprinimu, atsarginiais pajėgumais ir būtina parama ekologiškoms technologijoms. Šis tyrimas reikalingas tam, kad būtų galima kuo geriau nukreipti investicijas ir politinius sprendimus, visų pirma turint omenyje didelio atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vystymo perspektyvą kai kuriose energetikos salose siekiant jos eksporto į Europos Sąjungos valstybes ar trečiąsias šalis.

2.1

ES Tarybai pirmininkaujančio Kipro prašymas yra dar vienas pavyzdys, rodantis, kad būtina energetikos politiką koordinuoti Europos lygmeniu ir, kaip rekomenduoja EESRK, sukurti „Europos energijos bendriją“ (1). Tai reikštų, kad būtų didinama Europos teritorinė sanglauda ir būtų siekiama vienodos regionų vystymosi vizijos. Tikslas geriau sujungti ES „energetikos salas“ dera su konkrečiomis bendradarbiavimo energetikos srityje skatinimo gairėmis, apie kurias kalbama 2012 m. sausio mėn. nuomonėje dėl „Pilietinės visuomenės dalyvavimo kuriant būsimą Europos energijos bendriją“ (2).

2.2

ES Tarybai pirmininkaujančio Kipro prašymu rengiamoje nuomonėje ir Europos lygmens diskusijose (konkrečiai žr. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 5 punktą, EUCO 2/1/11 REV 1), terminu „energetinis izoliuotumas“ arba „energetikos sala“ apibūdinama teritorija, turinti nedaug arba visai neturinti vietinių energijos šaltinių, nepakankamai prijungta prie energijos transporto tinklų ir dėl šios priežasties dažniausiai priklausoma nuo išorės energijos tiekėjo ar šaltinio. Valstybių narių energijos balansų įvairovė išryškina pagrindinius skirtumus tarp šalių. Ši „energetikos salos“ sąvoka apima techninius ir (geo)politinius aspektus (priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo).

2.3

Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į jungčių stygių, priklausomybę nuo vienintelio energijos šaltinio ir (arba) tiekėjo, atstumo iki energijos gamybos vietų ir (arba) transporto koridorių, investicinių sąnaudų ir rinkos dydžio santykį, sunkumus pakeisti įsišaknijusias nacionalinės energetikos politikos tendencijas, klimato ir geografinius ypatumus ir t. t.

2.4

Pagal Eurostato apibrėžtį, Europos Sąjungoje yra keletas šimtų įvairaus dydžio ir statuso salų. Be keturių valstybių narių – Kipro, Airijos Respublikos, Maltos ir Jungtinės Karalystės – yra dar daugiau negu 286 salos, kuriose gyvena daugiau kaip 10 milijonų gyventojų. Tai Juodosios jūros ir Baltijos jūros salos, trims valstybėms priklausantys atokiausi Europos Sąjungos regionai (Ispanijai priklausančios Kanarų salos, Portugalijai priklausančios Madeiros ir Azorų salos, Prancūzijai priklausančios Reunjono, Majoto, Gajanos, Martinikos, Gvadalupos ir Sen Marteno salos). Apie įvairias valstybėms narėms priklausančias salas ir atokiausius Europos Sąjungos regionus šioje nuomonėje atskirai nebus kalbama.

2.5

Yra ir kitokio pobūdžio energetinio izoliuotumo, daugiausia susijusio su XX a. istorija. Iberijos pusiasalis vis dar yra beveik energetikos sala, nes Franko ir Salazaro režimų metu daugelyje politikos sričių, susijusių su transportu (visų pirma geležinkelių) ir elektros energija buvo taikoma autarkija (labai nedaug išorės ryšių, visų pirma su Europos žemynu per Prancūziją). Per dvidešimt pastarųjų metų padėtis nepasikeitė, nes vietos bendruomenės priešinosi įvairiems tinklų per Pirėnus plėtros projektams. Šiuo metu problema baigiama spręsti ir netrukus bus galima naudotis nauja nuolatinės elektros srovės jungtimi su Viduržemio jūros pietvakariais. Tačiau nepaisant geresnio elektros tinklų sujungimo tarp Prancūzijos ir Ispanijos (šių tinklų pajėgumai 2014 m. išaugs nuo 1 400 iki 2 800 MW), be jokios abejonės, bus būtina ateityje tiesti kitus energijos koridorius tarp Iberijos pusiasalio ir likusios Europos žemyninės dalies. Reikia remti tikslą iki 2020 m. pasiekti 4 000 MW pajėgumus, visų pirma sujungiant Atlanto pusėje esančius elektros tinklus. Šis projektas turi būti įtrauktas į Europos bendro intereso projektų sąrašą, kuris bus sudarytas rengiant reglamentą dėl transeuropinio infrastruktūros tinklo gairių.

2.6

Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija) ES atžvilgiu taip pat yra energetikos salos, nes jų tinklai vis dar tebėra visiškai priklausomi nuo „išskirtinį“ statusą turėjusios partnerės Rusijos (ir, mažesniu mastu, Baltarusijos). Tai būtų vienas Europos energetinės integracijos prioritetų. Paradoksalu tai, kad trys Baltijos valstybės, būdamos politinės Sąjungos visateisės narės, šiandien vis dar negali naudotis Europos energetikos tinklų integracijos ir solidarumo privalumais. Kaip galima toleruoti tai, kad jos yra priklausomos nuo trečiosios šalies (kuri, beje, jau yra PPO narė), nesilaikančios Europos prieigos prie tinklų standartų, neprisijungusios prie energetikos chartijos ir nepadedančios gerinti jungčių tarp Rytų ir Vidurio Europos šalių? Todėl EESRK ragina mažinti skirtumus tarp Rusijos ir Europos energijos rinkų ir pasirašyti naują plačių užmojų ir išsamų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriame vienas skyrius būtų konkrečiai skirtas bendradarbiavimui energetikos srityje (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (12562/2011 – 2012/2050(INI)).

2.7

Europos pietryčiai (Balkanų regionas) yra tranzito regionas, reikėtų padidinti kai kurių ES narystės siekiančių valstybių (Kroatijos, taip pat Serbijos, Juodkalnijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos) pastangas bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis ES narėmis (Rumunija, Bulgarija, Graikija, Slovėnija, Austrija ir netrukus Kroatija). Energijos bendrijos sukūrimas šiame regione rodo, kad problema suvokiama, todėl šią bendriją būtina remti ir skatinti, visų pirma rengiant veiksmingas ir skaidrias konsultacijas su regiono pilietinės visuomenės organizacijomis energetikos strategijos klausimais.

2.8

Apskritai visos ES valstybės narės yra labai priklausomos viena nuo kitos. Vienos jų, nors ir nėra stricto sensu„energijos salos“, taip pat yra labai priklausomos nuo kaimyninių valstybių, visų pirma tai Vidurio ir Rytų Europos šalys, ypač Vengrija. Todėl EESRK mano, kad būtina įgyvendinti šią padėtį atitinkančią bendrą energetikos politiką. Šiomis aplinkybėmis ES lygmeniu reikia aptarti, kaip sustiprinti ES valstybių narių solidarumą. Beje, apie šį aspektą kalbama SESV 194 straipsnyje.

3.1

Energetinis izoliuotumas labai skiriasi ES, tačiau jo padariniai yra beveik vienodi. Beveik visada izoliuotumo padariniai yra šie:

3.2

Energijos paklausa yra didelė ir nuolat auga energetikos salose ir kituose ES regionuose. Šiomis aplinkybėmis potencialiai mažesnio ir bet kuriuo atveju žymiai brangesnio tiekimo padariniai daro labai neigiamą poveikį energetikos salų ekonomikos konkurencingumui. Tai kelia grėsmę kai kuriems pramonės sektoriams, o tuo pačiu ir darbo vietoms, nes tam tikrą veiklą vykdyti darosi nepakankamai pelninga.

3.3

Panašiai aukštos energijos kainos yra didelė našta namų ūkių biudžetams. Energijos nepriteklius ilgai buvo laikomas tiktai nacionaline, ar net vietos problema. Iš tiesų tiesioginė parama gyventojams padėti skiriama būtent šiuo lygmeniu. Šiomis aplinkybėmis dalis pagrindinių energijos nepritekliaus priežasčių yra platesnio nei nacionalinis masto, tad imdamasi priemonių pusiausvyros sutrikimams šalinti ES energetikos politika turi padėti gerinti padėtį.

3.4

Dažnai labai didelė priklausomybė nuo iškastinio kuro, ypač naftos, be kita ko, neleidžia sumažinti didelio išmetamo CO2 kiekio. Atsižvelgiant į gamtos apsaugos standartus (direktyva dėl pramoninių išmetamųjų teršalų) ir bendras pastangas saugoti žmonių sveikatą, reikės skirti deramas investicijas šiems išmetalams sumažinti. Šias sąnaudas taip pat reikia įtraukti į energetikos salų energijos išlaidas.

3.5

Reikėtų geriau išnagrinėti energetinio izoliuotumo padarinius konkrečių regionų augimui, konkurencingumui, solidarumui ir tvariam vystymuisi ir tai, kokį poveikį likusios Europos solidarumui ir sanglaudai turi nebaigta kurti ir neveiksminga Sąjungos energijos rinka bei kiek dėl to prarandama pajamų. EESRK laikosi nuomonės, kad energetikos salos bendruomenei kainuoja nemažai. Šią kainą reikėtų įvertinti, o sprendimai jai sumažinti turėtų būti įtraukti į bendrą strategiją: pirmiausia reikėtų baigti kurti Europos energetikos politiką ir numatyti tinkamas veiklos priemones atsižvelgiant į valstybių narių tarpusavio priklausomybę ir joms iškylančius sunkumus.

3.6

Nepakanka demonstruoti didesnės Europos integracijos privalumus, reikia skatinti pramonės vystymąsi ir, kartu, darbo vietų kūrimą. Europos konkurencingumas priklauso nuo keleto veiksnių, kuriems valdžios institucijos neskyrė ar skyrė per mažai dėmesio. Todėl dabar reikia stengtis, kad energetikos politika (sritis, kurioje ES gali ir turi imtis veiksmų) netaptų augimą ir užimtumą ribojančiu veiksniu. EESRK jau dabar ragina valstybes nares ir Europos Komisiją nebeatidėlioti jau nustatytų priemonių, galinčių sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti energijos tiekimo saugumą, taikymo, pavyzdžiui: geriau koordinuoti nacionalinius sprendimus energetikos srityje, bendrai planuoti infrastruktūrą ir tinklus, kurti Europos lygmens iškastinio kuro pirkimo grupes ir, prireikus, įgalioti ES vesti derybas su išorės partneriais.

4.1

Šiuo metu tinkamiausi būtų du sprendimai: intensyvesnis energetikos salų jungimas prie energijos vidaus rinkos (rinkos infrastruktūra ir organizavimas) siekiant didesnio faktinio solidarumo ir Europos tinklo techninio organizavimo suderinimo su ES politiniais ir teisėkūros tikslais, ir alternatyvių energijos šaltinių skatinimas, konkrečiai, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba vietoje. Tai reiškia, kad reikėtų atskleisti potencialą – jeigu jo yra – ir pasiūlyti veiksmų, kaip jį visapusiškai ir tvariai išnaudoti. Galiausiai pasitelkiant pažangiuosius elektros energijos tinklus energijos vartojimo efektyvumui skatinti ir paklausai valdyti galima optimizuoti energijos paklausą.

4.2

Europos Komisija jau pradėjo iš esmės reformuoti Europos paramos energetikos infrastruktūrai, visų pirma jungtims, politiką (žr. Connecting Europe Facility), EESRK apie tai jau pateikė savo nuomonę (3). Todėl gali būti naudinga žengti dar toliau ir bendrai planuoti infrastruktūrą, kaip EESRK rekomenduoja savo nuomonėje dėl Europos energijos bendrijos (4). Jau 2002 m. Europos Vadovų Taryba valstybėms narėms nustatė tikslą pasiekti, kad elektros jungčių pajėgumai sudarytų 10 proc. įdiegtų gamybos pajėgumų. Esame dar toli šio tikslo dėl kai kurių Europos elektros „sienų“, kurios vis dar labai apkrautos.

4.3

Pradėjus masiškai gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją Šiaurės jūroje ir saulės bei vėjo energiją Europos pietuose prireiks naujos, pažangesnės infrastruktūros, kad būtų galima šią energiją kuo geriau integruoti į pagrindinį Europos tinklą. Šis pažangiųjų tinklų progresas gali padėti iki 2020 m. energijos suvartojimą sumažinti 9 proc., o išmetamo CO2 kiekį sumažinti nuo 9 iki 15 proc. Naudoti pažangiuosius elektros energijos tinklus ir paklausos valdymo mechanizmus gali būti lengviau mažesnėse rinkose, jose ir rezultatų galima sulaukti greičiau ir geresnių. Kartu su minėtais veiksmais taikant sustiprintas energijos vartojimo efektyvumo priemones galima reikšmingai prisidėti prie energijos paklausos optimizavimo. Būtinos didžiulės investicijos gali būti paaiškinamos tuo, kad reikia siekti absoliučios veiksmų kontrolės šioje srityje, mažinti sąskaitas už energiją augant kainoms ir mažinti investicijų į tradicinės energijos gamybos (mažesnė veiklos maržos apimtis) ar atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus poreikius.

4.4

Apskritai, Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) nuomone, per artimiausius dešimt metų Europoje reikės nutiesti 52 300 km naujų aukštos įtampos linijų, kurioms prireiks 104 milijardų eurų investicijų. Tai bus maždaug šimtas prioritetinių projektų, kurių 80 proc. sudarys atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymas. „Masto“ sąvoka energetikos salose, turinčiose potencialą šioje srityje, dar labiau apsunkina atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, jeigu jų tinklas yra nedidelis. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos pramonės įrenginių gamybos pajėgumai (priešingai nei decentralizuotos gamybos atveju) gali sudaryti sąlyginai didelę dalį gamybos ar suvartojimo, tačiau su šia gamyba susijusius reiškinius, ypač jos nereguliarumą, yra sunkiau valdyti.

4.5

Todėl labai svarbu stiprinti jungtis siekiant padidinti tiekimo saugumą ir padėti geriau subalansuoti energijos gamybą ir vartojimą platesniame tinkle kartu intensyviai vystant atsinaujinančiųjų išteklių energijos galimybes. Tai pasakytina ir apie įprastinius elektros energijos gamybos pajėgumus, kurie pasitelkiami sustojus ar labai sulėtėjus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai.

4.6

Vystant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą reikia pritaikytų, lanksčių atsarginių pajėgumų, kurie galėtų veikti bazinės apkrovos (angl. low baseload) režimu. Suskystintos gamtinės dujos (SGD) gali būti išeitis sprendžiant priklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo ir jo taikomų didelių kainų problemą, nes sudaro lankstesnę ir pigesnę alternatyvą nei nafta ir gali būti naudojamos kartu vystant atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Vis dėlto norint vystyti SGD naudojimą reikia didelių investicijų į uostų ir saugojimo infrastruktūrą.

4.7

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos energetikos sistemos ateitis visų pirma priklauso nuo geresnių jungčių ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymo, ypač energetikos salose, kad būtų galima sustiprinti tiekimo saugumą. Iškastinio kuro naudojimas toliau dominuos, bet didesnė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba labai sustiprins tinklą nacionaliniu ir Europos lygmeniu (žr. EESRK nuomonę dėl Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. ir vadinamąją priemonę, dėl kurios nereikės gailėtis) (5).

4.8

Vis dėlto tai neduos apčiuopiamų rezultatų jei nebus atliktas skaidrus, išsamus ir tikslus sąnaudų tyrimas. Reikia kiek įmanoma objektyvesnės informacijos apie galimas iškastinio kuro sąnaudas ir papildomas sąnaudas, kurios susidaro dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių (įskaitant ir išorės sąnaudas), kad galėtume kuo geriau nukreipti investicijas ir politinius sprendimus. Netiesioginių sąnaudų tyrimai yra labai prieštaringi, todėl atlikti objektyvius tyrimus yra itin skubu.

4.9

Svarstant atsinaujinančiųjų išteklių energijos klausimą svarbu atsižvelgti ne tik į investicijų į naujus elektros energijos gamybos pajėgumus dydį, bet ir į sąnaudas, susijusias su tinklo stiprinimu ir galimomis dotacijomis. Kalbant apie pastarąsias, gali prireikti daugiau paremti energijos požiūriu labiau priklausomas teritorijas, kuriose atsinaujinančiųjų išteklių energijos galimybės iki šiol mažai išvystytos. Todėl stiprinant tinklą gali prireikti didinti ir ekologiškos energijos gamybos tempą. Taip pat labai svarbu nustatyti būtinus atsarginius pajėgumus kiekvienam papildomam atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vienetui. Atsarginius pajėgumus visada galima importuoti, bet tam reikia veiksmingų jungčių ir konstruktyvaus bendradarbiavimo regionų ir Europos lygmeniu. Nustatant paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijai sąlygas reikės atsižvelgti į šį aspektą, kad būtų galima optimizuoti jos vystymo tempą ir paramos sąnaudas, teksiančias mokesčių mokėtojams.

4.10

Kai visos šios sąnaudos bus tiksliai apskaičiuotos, bus galima jas palyginti su importuojamo iškastinio kuro sąskaitomis už energiją įtraukiant visas sąnaudas, įskaitant politines ir išlaidas aplinkos apsaugai. Tai būtina norint įvertinti teigiamas ar neigiamas pasekmes regiono konkurencingumui. Tai taip pat aktualu turint omenyje didelio atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vystymo perspektyvą kai kuriose energetikos salose siekiant jos eksporto į Europos Sąjungos valstybes ar trečiąsias šalis.

4.11

EESRK norėtų, kad ši infrastruktūra visų pirma būtų stiprinama valstybėse narėse ir regionuose, kuriems energetinis izoliuotumas yra aktualiausias, nes nustatant prioritetinius koridorius reikia atsižvelgti į šių valstybių ir regionų priklausomybės laipsnį. Pavyzdžiui, Baltijos energijos rinkos jungčių planas (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan (BEMIP)) galėtų duoti pradžią geresniam politikos koordinavimui ir energijos rūšių derinimui regione. Tai padėtų sumažinti energijos tinklų, visų pirma Lietuvos, Latvijos ir Estijos izoliuotumą.

4.12

Neseniai pažangos pasiekta bendradarbiaujant Lietuvai su Latvija. Šios šalys įgyvendina pavyzdinę energetikos iniciatyvą: Lietuva Klaipėdoje statys suskystintų dujų terminalą, kuris dujas tieks į Inčukalno rezervuarą Latvijoje. Lietuva mano, kad šis rezervuaras galėtų būti „regioniniu dujų banku“. Todėl EESRK primena savo pasiūlymą kurti bendrą apsirūpinimo iškastiniu kuru struktūrą ir grupuoti dujų pirkimą (6). Lietuva, Latvija ir Estija kartu su kitomis ES šalimis, visų pirma Lenkija, vysto ir įgyvendina elektros tinklų jungčių projektus (LitPol Link NordBalt ir Estlink 2). Šios trys Baltijos šalys taip pat deda pastangas, kad būtų visomis teisėmis integruotos į Europos energetikos sistemą sinchronišku režimu sujungiant jų elektros energijos sistemas su žemyninės Europos elektros tinklais (šiuo metu vyksta galimybių tyrimas). Baltijos valstybės taip pat kartu plėtoja Visagino atominės elektrinės projektą. Naujoji elektrinė padėtų užtikrinti šių šalių energetinį saugumą ir būtų svarbus veiksnys integruojantis į Europos elektros sistemą.

4.12.1

Nauji pokyčiai energetikos srityje Kipre (jo teritoriniuose vandenyse rasta nemažai dujų išteklių) gali šią šalį paversti svarbiu veikėju regione. Šalyje sparčiai padaugėjus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos būdų ir valstybei rimtai įsitraukus į minėtus projektus, Kipras galėtų tapti energetikos centru, siekiančiu didesnės integracijos regione, ir kaimynystės politikos dalyviu energetikos srityje. Neseniai Kipras pasirinko būsimo šalies dujų išteklių eksploatavimo veiklos vykdytojus; šis sprendimas turėtų pagerinti šalies integraciją į Europos Sąjungą ir aktyvesnę kaimynystės politiką.

4.13

Be to, įgyvendinus trečiąjį energetikos paketą sumažėtų priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo. Taip pat nepaprastai svarbus rinkų organizavimo klausimas: Lietuva ir Estija nuo 2012 m. birželio mėn. dalyvauja Nord Pool Spot – Šiaurės ir Baltijos jūros valstybių elektros rinkoje, o Latvija numato prie jos prisijungti kitais metais. Greta šių veiksmų EESRK ragina Baltijos valstybes ieškoti bendrų sprendimų savo poreikiams tenkinti ir regione plėtoti dialogą energetikos klausimais.

4.14

Taip pat reikėtų daugiau jungčių su ES nepriklausančiomis kaimyninėmis šalimis, kurios galėtų gaminti ir eksportuoti energiją į ES arba ją tranzitu tiekti į ES iš kitų gamybos vietų. Tai taikytina ir energetikos projektams Viduržemio jūros regione (Viduržemio jūros regiono saulės energijos planas, Medgrid, Viduržemio jūros šalių sąjungos energetikos klausimas, Desertec ir kt.) pakviečiant prie šių projektų prisijungti konkrečias valstybes (Kiprą, Maltą) ar regionus (Kretą, Sardiniją, Korsiką, Siciliją, Balearus ir t. t.).

4.15

[Europos pietryčių] Energijos bendrija turėtų numatyti veiklos derinimo ir integravimo į išorę gaires ir įvesti naują matmenį – „organizuotos pilietinės visuomenės veiksmai“. Šioje srityje svarbų vaidmenį turi atlikti EESRK jungtiniai konsultaciniai komitetai (BJRM, Juodkalnijos, Kroatijos) ir šių šalių ESRT bei panašios institucijos.

4.16

Be to, būtų galima toliau skatinti demonstruoti ir plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos galimybes, visų pirma pagal Energetikos veiksmų planą iki 2050 m. ir neseniai paskelbtą komunikatą dėl atsinaujinančiosios energijos integravimo į vidaus rinką (COM(2012) 271 final).

4.17

Reikia ES lygmeniu ir su kaimyninėmis šalimis suderintų sprendimų ir pasiūlymų, prie kurių prisidėtų:

4.18

Perspektyvūs gali būti tik tarp valstybių ir veiklos vykdytojų priimti suderinti sprendimai. Energetikos politika, ar tai būtų tiekimo, tinklų tiesimo, tyrimų ar plėtros klausimu, negali būti keleto ES valstybių narių, galinčių turėti „nepriklausomą“ energetikos politiką, reikalas, nes padariniai būtų skaudūs kitoms valstybėms narėms. Reikia geriau koordinuoti energijos rūšių derinimą, pavyzdžiui, tarp energetikos prasme izoliuotų valstybių ir regionų, kurių energetikos politika labai suvaržyta. Tokiu būdu šios valstybės ir regionai net galėtų parodyti didesnio bendradarbiavimo ES lygmeniu pavyzdį, neapsiribojant vieninteliu rūpesčiu išsaugoti „energetinę nepriklausomybę“.

4.19

Vis dėlto priimant šiuos sprendimus – infrastruktūros, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos, didesnio energetikos politikos koordinavimo valstybių ir regionų lygmeniu – būtina labiau įtraukti pilietinę visuomenę turint omenyje jos galimybes dalyvauti sprendžiant energijos rūšių derinimo, rinkų organizavimo, kainų, konkurencingumo, aplinkosaugos ar visuomenės pritarimo klausimus. Todėl EESRK primena savo pasiūlymą surengti pilietinės visuomenės forumą energetikos klausimais, kurį pateikė svarstydamas Europos energijos bendrijos temą (7).