15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/49

1.1

Europos valstybės pagalbos politika turi strateginės reikšmės Europos Sąjungai šiuo metu, kai globalizuotai ekonomikai tenka atlaikyti didelę konkurenciją.

1.2

EESRK nuomone, Komisijos komunikate siūlomai reformai reikia pritarti atsižvelgiant į jos tikslus:

1.3

EESRK pritaria Komisijos ketinimui stiprinti teigiamą veiksmingos valstybės pagalbos ir tvaraus ir integracinio augimo tikslo sąsają. Tikslinga valstybės pagalbos politika padės skatinti inovacijas (taip pat ir socialines), ekologiškų technologijų naudojimą ir žmogiškojo kapitalo vystymą stengiantis išvengti žalos aplinkai. Tikslingai nukreipta dinamiška valstybės pagalbos politika gali veiksmingai padėti įgyvendinti didesnio užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslus.

1.4

Ši reforma turi plataus užmojo tikslus, metodus ir grafiką, bet reikėtų patikslinti keletą jos punktų.

1.5

EESRK prašo Komisijos patikslinti kai kurias komunikate pateiktas sąvokas:

1.6

EESRK iškelia keletą klausimų dėl numatomų reformų:

1.7

EESRK taip pat siūlo keletą pakeitimų, kurie, jo manymu, reikalingi atsižvelgiant į Komisijos ir Tarybos pripažintą būtinybę remti MVĮ, visų pirma kai jos patiria konkurencinį spaudimą iš trečiųjų valstybių įmonių, gaunančių didesnę, bet mažiau skaidrią tiesioginę ar netiesioginę valstybės pagalbą.

1.7.1

Turėdamas omenyje tai, kad valstybės pagalbos sumos nėra didelės, poveikis yra teigiamas MVĮ ir labai mažoms įmonėms, o vidaus rinkai – ribotas, EESRK siūlo visam laikui de minimis pagalbos viršutinę ribą padidinti nuo 200 000 eurų iki 500 000 eurų, ją skiriant kiekvienai įmonei trejų metų iš eilės laikotarpiui, kaip kad neseniai nuspręsta visuotinės ekonominės svarbos paslaugų atžvilgiu.

1.7.2

Kadangi būtina padėti Europos MVĮ plėsti savo tarptautinę rinką, EESRK siūlo pakeisti Bendrojo bendrosios išimties reglamento 27 straipsnio 3 dalį, kad MVĮ teikiama pagalba trejus metus iš eilės dalyvauti mugėse ir parodose būtų laikoma suderinama su bendra rinka.

1.8

Remdamasis savo patirtimi, EESRK pateikia Komisijai tris praktinio pobūdžio rekomendacijas:

2.1

Komisija ketina pertvarkyti tris pagrindines Europos valstybės pagalbos politikos kryptis siekdama:

2.2

Ši reforma remiasi nevienodu dabartinės politikos vertinimu:

2.3

Norėdama pagerinti šią padėtį ir stengdamasi išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą (pavyzdžiui, energetikos, transporto, skaitmeninių technologijų), Komisija siūlo reformą, turinčią plataus užmojo tikslus, metodus ir grafiką.

2.4

Siūlomos reformos tikslai yra plataus užmojo, kadangi siekiama viena seniausių ir geriausiai integruotų ES politikų remti Europos ekonomikos augimą ir kartu atlikti gana radikalių procedūrinių patobulinimų, nors komunikate šie patobulinimai nėra nei išdėstyti, nei išreikšti skaičiais.

2.5

Siūlomos reformos metodai yra plataus užmojo, kadangi Komisija siūlo vienu metu nuosekliai patobulinti visus su „integruota strategija“ susijusius dokumentus:

2.6

Siūlomos reformos grafikas yra plataus užmojo, nes Komisija planuoja priimti pasiūlymų dėl Įgaliojimus suteikiančio reglamento ir Procedūros reglamento persvarstymo 2012 m. rudenį, o dėl kitų „paketo“ dokumentų – iki 2013 m. pabaigos, t. y. prieš įsigaliojant 2014–2020 m. finansinėms perspektyvoms.

3.1.1

EESRK pritaria Komisijos komunikate paskelbtiems tikslams, kuriais siekiama „palengvinti gerai organizuotos pagalbos, kuria sprendžiamos nustatytos rinkos nepakankamumo problemos ir siekiama bendros svarbos tikslų, vertinimą“ daugiausia dėmesio skiriant byloms, darančioms didžiausią poveikį vidaus rinkai, supaprastinant taisykles ir greičiau priimant sprendimus.

Tai platesnio masto konkurencijos teisės, susijusios su antimonopoline teise (t. y. konkurenciją ribojančios veiklos susitarimai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi) ir susijungimų kontrole, raidos dalis.

3.1.2

Antimonopolinės veiklos srityje „konkurencijos teisės modernizavimas“, pradėtas įgyvendinti priėmus Reglamentą Nr. 1/2003 (1) ir susijusius dokumentus bei panaikinus išankstinio pranešimo sistemą pradėjo konkurencijos teisės taikymo decentralizacijos procesą. Todėl Komisija dabar gali imtis veiksmų ir didžiausią dėmesį skirti pagrindiniams apribojimams ir piktnaudžiavimams, visų pirma karteliams. Šis modernizavimas paskatino didesnį nacionalinių kompetentingų konkurencijos institucijų, susibūrusių į tinklą, bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija.

3.1.3

Susijungimų kontrolės klausimu Europos Komisijos narys J. Almunia neseniai pranešė, kad galbūt netrukus bus reformuojama Europos susijungimų kontrolės sistema, kad Komisija galėtų didžiausią dėmesį skirti tiems susijungimams, kurie gali labiausiai pakenkti rinkai (2). Artimiausiu metu reikėtų supaprastinti mažiausiai problemų keliančių atvejų nagrinėjimą patobulinant „supaprastintą procedūrą“ ir peržiūrėti išankstinio pranešimo procedūrą. Vėliau būtų galima peržiūrėti pačią susijungimų kontrolės tvarką patikrinant nekontrolinių akcijų paketų įsigijimus ir užtikrinant geresnę nacionalinių ir Europos sistemų sąveiką ribų ir nagrinėjimo perdavimo klausimais.

3.2.1

EESRK dar kartą išreiškia pritarimą bendrai valstybės pagalbos sistemai, grindžiamai šiais kriterijais (3):

3.3.1

EESRK supranta, kad jeigu Komisija savo kontrolę sutelks į daugiausia problemų keliančias bylas, visų pirma reikės daugiau pagalbos priemonių, kurioms netaikomas įpareigojimas pranešti. Tam neišvengiamai prireiks didesnės valstybių narių atsakomybės. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į valstybės pagalbos teisės ypatumus. Juk valstybė ir apskritai visi valstybiniai ir viešieji subjektai, galintys skirti pagalbą, tam tikra prasme yra „savo bylos teisėjai“.

3.3.2

Suteikus valstybėms narėms daugiau atsakomybės pagalbos kontrolės srityje, gali kilti pavojus, kad taisyklės bus taikomos subjektyviai, valstybės elgsis nesąžiningai ir grįš tam tikras ekonominis patriotizmas, kuris galiausiai dar labiau sumažintų įmonių teisinį tikrumą.

3.3.3

Galima apsvarstyti keletą būdų, kaip maksimaliai sumažinti tokio pobūdžio pavojų:

3.4.1

Komisija ir valstybės narės, priimdamos konkrečių dokumentų 2008–2011 m. laikotarpiu, įrodė, kad geba spręsti ekonomikos ir finansų krizės sukeltas problemas (5). Glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas ir Komisijos tarnybų susitelkimas leido greitai priimti sprendimus, tenkinusius ir valstybių narių, ir įmonių poreikius.

3.4.2

Tačiau suinteresuotųjų subjektų nuomone, procedūros vis dar yra labai sudėtingos ir trunka pernelyg ilgai. Todėl EESRK pritaria Komisijos siekiui taisyti padėtį dėl ilgų bylų svarstymo terminų, gerinti administracinį darbą ir prašyti valstybių narių prisiimti didesnę atsakomybę, kad būtų galima užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą. Svarbu, kad terminai kiek įmanoma labiau atitiktų ekonominės veiklos ritmą.

3.4.3

Todėl kai kurių pagalbos rūšių svarstymo „supaprastintą procedūrą“ (6) būtų galima išplėsti nesumažinant reglamentavimo. Pagal šią procedūrą Komisija tik patikrina, ar pagalbos priemonė atitinka taikomas nuostatas ir praktiką.

3.5.1

Svarbiausia veiksmingai įgyvendinti valstybės pagalbos teisę. Tačiau EESRK konstatuoja, kad dažnai nacionaliniai teismai negali užtikrinti veiksmingo valstybės pagalbos teisės vykdymo, nes visų pirma siekiama apsaugoti įmonių, nukentėjusių nuo neteisėtų pagalbos priemonių suteikimo konkurentų subjektams. Galima paminėti keletą šio reiškinio priežasčių, pavyzdžiui, nepakankamą teisėjų kompetenciją Europos konkurencijos teisės srityje ir kiekvienam ginčui būdingus procedūrinius suvaržymus.

3.5.2

Reikėtų rasti sprendimų, kurie leistų geriau užtikrinti valstybės pagalbos teisės vykdymą praktikoje. Įmonėms ir nacionaliniams teismams turėtų būti numatytos veiksmingesnės priemonės ir procedūros.

4.1.1

EESRK pritaria tikslui patvirtinti tik tas pagalbos priemones, kurios i) padės skatinti augimą stengiantis šalinti rinkos nepakankamumą (skiriama valstybės pagalba turėtų ne pakeisti, o papildyti privačias išlaidas) ir ii) turės skatinamąjį poveikį, kitaip tariant, paskatins pagalbos gavėją imtis veiklos, kurios jis nebūtų ėmęsis, jeigu pagalbos nebūtų gavęs.

4.1.2

Šiame kontekste būtina aiškiai apibrėžti „rinkos nepakankamumo“ sąvoką ir pateikti pavyzdžių iš įvairių sričių, visų pirma remiantis turima Europos teismų praktika, kad būtų galima padėti ir valdžios institucijoms, ir įmonėms vienodai taikyti šią sąvoką ir ją taikyti pagalbos priemonių atžvilgiu jų kūrimo etape.

4.2.1

Komunikato 16 ir 17 punktuose kalbama apie konkurencijos politiką ES nepriklausančiose šalyse. Komisija padarė išvadą, jog ES valstybės pagalbos teikimo pagrindas yra skaidresnis ir todėl skiriama panašaus dydžio pagalba. Išvada grindžiama 2006 m. PPO atlikta lyginamąja analize. EESRK prašo Komisijos pavesti PPO atlikti naują tyrimą, nes dėl krizės daugelis ES nepriklausančių PPO narių teikė dideles subsidijas, ypač savo apdirbamosios pramonės sektoriui. Iš tiesų būtų pageidautina, kad būsimoje konkurencijos politikoje, kuri įsigalios nuo 2013 m., būtų atsižvelgta į pakitusią dabartinę padėtį, pavyzdžiui, JAV, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje (įskaitant federalinių valstybių suteiktą pagalbą) turint omenyje ekonominę konkurenciją, kurią aštrina pasaulinė krizė.

4.2.2

Valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimas turi padėti sustiprinti įmonių konkurencingumą vidaus rinkoje ir tarptautiniu mastu. Tačiau Europos įmonėms tenka atlaikyti ES nepriklausančiose valstybėse, kurių teisės aktuose kartais nenumatyta jokių valstybės pagalbos apribojimų, įsikūrusių įmonių konkurenciją. Dėl šios padėties gali būti labai iškraipoma konkurencija Europos įmonių nenaudai, kaip teigiama Komisijos komunikate (7).

4.2.3

Komisija, kiek leidžia jos įgaliojimai, įgyvendina iniciatyvas, kuriomis siekiama pagal sąžiningos konkurencijos sąvoką pasaulio mastu sudaryti „vienodas sąlygas“. Todėl visos valstybės pagalbos teisės reformos turės būti koordinuojamos su Komisijos veiksmais taikant prekybos politikos priemones (PPO taisykles, dvišalius laisvosios prekybos susitarimus).

4.3.1

Pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011) 834 final), Komisija pripažįsta, kad būtina padėti MVĮ eksportuoti ES viduje ir visame pasaulyje, kad būtų galima skatinti ekonomikos augimą. Numatyta teikti paramą ir pagalbos paslaugas augimo perspektyvų turinčioms MVĮ per Entreprise Europe tinklą.

4.3.2

Tačiau Komisijos požiūris kartu atrodo yra pernelyg apribojantis, pavyzdžiui, dėl MVĮ dalyvavimo mugėse ir parodose: 2008 m. rugpjūčio 6 d. Reglamento 800/2008 27 straipsnyje nustatyta keletas kumuliacinių sąlygų: pagalba neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, pagalba turi būti skiriama MVĮ, kurios tenkina apibrėžtį pagal Bendrijos teisę, ir gali būti skiriama tik pirmam jų dalyvavimui mugėje ar parodoje.

4.3.3

Manome, kad šis pirmo dalyvavimo kriterijus yra netinkamas atsižvelgiant į tarptautinės vystymosi strategiją, pagal kurią reikia veikti toje pačioje rinkoje ne mažiau kaip trejus metus prieš pradedant kurti savo vystymosi strategiją (veiklos vykdytojas, įsiteigimas, platinimas). Todėl EESRK pateikė pasiūlymą 27 straipsnio 3 dalies „pirmo dalyvavimo“ kriterijų pakeisti „ne ilgiau kaip trejus metus iš eilės dalyvavimo mugėse ir parodose“ kriterijumi nekeičiant kitų dviejų kriterijų.

4.4.1

ES turės užtikrinti, kad valstybės pagalba skatins inovacijas, taip pat ir socialinėje srityje, nes „Inovacijų sąjungoje“ jau pripažinta būtinybė teikti pagalbą socialinėms inovacijoms, skatins taikyti ekologiškas technologijas ir vystyti žmogiškąjį kapitalą pagal tvaraus vystymosi modelį. EESRK palankiai vertina tai, kad pagalba socialinėms naujovėms pamažu pripažįstama kaip su bendrąja rinka suderinama pagalba (8) ir tikisi, kad ateityje, vykstant valstybės pagalbos modernizavimo procesui, ši tendencija tik stiprės.

4.4.2

EESRK taip pat pritaria tokios valstybės pagalbos koncepcijai, pagal kurią būtų skiriamos lėšos moksliniams tyrimams ir plėtrai ir kuri apimtų pažeidžiamoms visuomenės grupėms (visų pirma neįgaliesiems) prieinamų prekių, programų ir paslaugų kūrimą, realizavimą ir pateikimą rinkai (9).