Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Transporto baltosios knygos: pilietinės visuomenės įtraukimas ir dalyvavimas (tiriamoji nuomonė)

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2012 m. sausio 11 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. birželio 25 d. priėmė savo nuomonę.

482-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. liepos 11–12 d. (2012 m. liepos 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 140 narių balsavus už, 3 - prieš ir 7 susilaikius.

1.1 EESRK turėtų inicijuoti atviro ir skaidraus pilietinės visuomenės, Komisijos ir kitų atitinkamų dalyvių, pavyzdžiui, įvairių lygmenų nacionalinės valdžios institucijų, keitimosi nuomonėmis apie Baltosios knygos įgyvendinimą struktūros sukūrimą. Taip būtų galima padidinti pilietinės visuomenės pritarimą ir suvokimą ir užtikrinti politikos formuotojams ir už įgyvendinimą atsakingiems asmenims naudingą grįžtamąjį ryšį.

1.2 Tai turėtų būti daugiasluoksnis dialogas, kuriame dalyvautų nacionalinio, regionų ir vietos lygmenų pilietinės visuomenės ir valdžios atstovai. Pilietinė visuomenė turėtų būti suprantama plačiąja prasme: įmonės, darbdaviai, darbuotojai, naudotojai, NVO ir akademinė bendruomenė.

1.3 Dialogas turi užtikrinti dvipusę komunikaciją. Juo Europos Komisijai turi būti suteikta galimybė informuoti apie savo pasiūlymus ir numatomus politinius veiksmus. Kita šio dialogo užduotis – suteikti galimybę, visų pirma, pilietinei visuomenei, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijoms, užmegzti ryšį su Komisija, EESRK ir kitomis susijusiomis institucijomis ir pateikti su ES transporto politika ir jos įgyvendinimu susijusias pastabas ir klausimus bei atkreipti dėmesį į problemas, tvirtai žinant, kad jiems bus atsakyta. Atviras ir konstruktyvus dialogas yra svarbus siekiant didesnio pritarimo politinėms priemonėms, įskaitant pasiūlymus dėl teisės aktų ir infrastruktūros planus.

1.4 Turėtų būti įmanoma atkreipti dėmesį į konkrečias problemas, pavyzdžiui, susijusias su prieinamumu neįgaliems asmenims, vietos transporto kokybe ir, tam tikromis aplinkybėmis, transporto politikos tikslų, pavyzdžiui, perėjimo prie kitokių transporto rūšių ir pervežimo ilgesniais maršrutais, tinkamumu.

1.5 Toks dialogas gali padėti geriau suprasti ES transporto politikos tikslus ir siūlomas įgyvendinimo priemones bei padidinti pritarimą jiems. Be to, tokiu būdu ES institucijoms bus lengviau suvokti realią padėtį ir suprasti, kad būtina atsižvelgti į įvairiose ES dalyse esančias skirtingas sąlygas, taip pat gali padaugėti galimybių rasti tinkamus konkrečių problemų sprendimus ir reaguoti į iškeltas problemas.

1.6 Tęstinumas ir veiksmai reaguojant į iškeltus klausimus yra svarbūs sėkmingo dialogo veiksniai, bet ne mažiau svarbu ir tai, kad Komisija laiku informuotų apie numatomas iniciatyvas. Siekiant užtikrinti veiksmingą, atvirą ir skaidrų dialogą, reikėtų susitarti su Komisija dėl jos dalyvavimo jame. EESRK mano, kad Komisija skiria ypatingą dėmesį dialogui dėl infrastruktūros projektų ir veiksmų, kuriais siekiama keisti įpročius. EESRK taip pat mano, kad dialogas turėtų būti platesnis ir kad jis galėtų padidinti daugelio šių iniciatyvų pridėtinę vertę.

1.7 Svarbu į šį dialogą įtraukti jaunimą, kad jis domėtųsi ES transporto politikos tikslais ir jiems pritartų.

1.8 Dialogas iš esmės turėtų vykti internetu. Tam galėtų būti sukurta speciali interneto svetainė. Reikėtų apsvarstyti galimybę naudotis socialinės žiniasklaidos priemonėmis, pavyzdžiui, „Facebook“ arba „Twitter“. Kad sistema tikrai veiktų, būtinas tinkamas tokio internetinio dialogo valdymas. Dialogui skirtoje svetainėje turėtų būti jaunimui skirtas skyrius. Be to, joje turėtų būti pateiktos nuorodos į kitas interneto svetaines, pavyzdžiui, į piliečių iniciatyvai skirtą Komisijos interneto svetainės puslapį.

1.9 Tačiau internetas neturėtų būti vienintelė komunikacijos priemonė. Prireikus, internetinį dialogą galėtų papildyti konferencijos ar kiti renginiai, kuriuose būtų aptariamos dvi–trys temos. Be to, EESRK pagal poreikį turėtų užmegzti tiesioginius ryšius su pilietinės visuomenės atstovais. Su tokio bendravimo metu pateiktais klausimais ar iškeltomis problemomis turėtų būti supažindinta Komisija.

1.10 Be to, reaguodamas į dialogo metu pateiktus klausimus ar iškeltas problemas, EESRK galėtų savo iniciatyva priimti rezoliucijas ir atsižvelgti į juos rengdamas nuomones atitinkamais klausimais.

1.11 Kalbant apie regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą dialoge, reikėtų užmegzti ryšius su Regionų komitetu (RK) ir susitarti dėl jo dalyvavimo dialoge ir dialogo valdymo, atsižvelgiant į atitinkamas EESRK ir RK funkcijas.

1.12 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete už dialogą būtų atsakingas TEN skyriaus iniciatyvinis komitetas, kuriam padėtų TEN skyriaus sekretoriatas ir kuris nuolat bendradarbiautų su RK ir Komisija.

1.13 Išsamiau valdymo ir internetinio dialogo administravimo, taip pat reikalingų išteklių ir biudžeto klausimus turėtų aptarti darbo grupė, kuri savo rekomendacijas turėtų pateikti iki 2012 m. pabaigos. Reikėtų ieškoti nebrangių ir nesudėtingų valdymo ir administravimo sprendimų, kiek įmanoma stengiantis išsiversti su turimais ištekliais. Galima būtų apsvarstyti galimybę su dialogo valdymu susijusias išlaidas finansuoti bendrai su RK.

2.1 Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (toliau – veiksmų planas) nustatyta dešimt konkurencingos ir efektyviai išteklius naudojančios transporto sistemos tikslų – kriterijų, pagal kuriuos vertinama, ar pavyko pasiekti planinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimo 60 proc. rodiklį. Ilgalaikiai tikslai – tai visuotiniai iki 2050 m. pasiektini tikslai, o kiti tikslai – tarpiniai, pasiektini iki 2020 m. arba 2030 m. Baltojoje knygoje taip pat išdėstyta iš 40 iniciatyvų susidedanti šių tikslų įgyvendinimo ateinančius dešimt metų strategija.

2.2 Veiksmų plane nurodytų 40 iniciatyvų turėtų būti įgyvendintos iki 2020 m. Kai kurios jų yra teisėkūros iniciatyvos. Tačiau dauguma jų pagrįstos nacionalinėmis arba vietos lygmens iniciatyvomis arba elgsenos pokyčių skatinimu, kadangi ES įgaliojimai šioje srityje riboti arba todėl, kad teisės aktų nepakanka norint užtikrinti žmonių elgsenos pokyčius, reikalingus konkrečios iniciatyvos sėkmei. Žmonių elgsenos pokyčiai yra svarbūs ir sėkmingam daugelio teisėkūros iniciatyvų įgyvendinimui.

2.3 2012 m. sausio 11 d. raštu Europos Komisija paprašė EESRK išnagrinėti, kaip būtų galima paskatinti pilietinę visuomenę prisidėti prie Transporto baltosios knygos tikslų ir ilgalaikės transporto vizijos įgyvendinimo. Šiame rašte Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad būtina suderinti įvairius nacionalinius ir Europos interesus, susijusius su svarbiais TEN-T infrastruktūros projektais, ir į tai, kaip paskatinti pilietinę visuomenę paremti baltojoje knygoje nurodytus ilgalaikius tikslus ir padėti juos įgyvendinti.

2.4 Šį atvejį galima palyginti su EESRK vaidmeniu įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Norėdamas užtikrinti veiksmingesnį savo padalinių ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, Komitetas įsteigė naują horizontalųjį strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinį komitetą, kad galėtų įvardyti ir planuoti konkrečias iniciatyvas ir geriausią praktiką valstybių narių reformų procese. 2011 m. vasario 23 d. buvo paskelbtas pranešimas apie tai, kaip pilietinė visuomenė vertina nacionalinių reformų planų rengimą ir kaip ji šiame procese dalyvavo, siekiant Europos Komisijai suteikti informacijos rengiantis pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

2.5 Bendrosios rinkos akte taip pat numatomas „Pilietinės visuomenės įtraukimas ir vertinimo kultūros skatinimas“. Akte teigiama, kad per viešąsias konsultacijas paaiškėjo, jog pilietinė visuomenė norėtų aktyviau dalyvauti kuriant bendrąją rinką. Todėl Komisija reguliariai skelbs 20 piliečių ir įmonių pagrindinių lūkesčių, susijusių su bendrąja rinka, sąrašą. Šis sąrašas bus pateiktas Bendrosios rinkos forumui, kurio reguliariai vykstančiuose posėdžiuose dalyvaus šie rinkos dalyviai: įmonės, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir piliečių bei įvairaus lygio valdžios institucijų ir parlamentų atstovai. Juose bus aptariama bendrosios rinkos būklė ir dalijamasi geriausia praktika. Šis forumas padės formuoti politikos vertinimo kultūrą ir todėl atliks savo vaidmenį vykdant Bendrosios rinkos akto stebėseną ir taip padės įvertinti realų jo poveikį. Taip pat reikėtų sustiprinti socialinių partnerių vaidmenį jiems suteikiant galimybę išsakyti savo poziciją ekonominės ir socialinės sanglaudos klausimais.

2.6 Pirmasis laukiamų rezultatų sąrašas, paremtas tyrimu, buvo paskelbtas 2011 m. rudenį.

2.7 Šiuo metu EESRK analizuoja ir Europos energijos rūšių derinio forumo koncepcijos idėjas. Svarstomas pasiūlymo sukurti nuolatinę struktūrą su iniciatyviniu komitetu, nuolatiniu sekretoriatu, metinėmis konferencijomis ir iki šešių darbo grupės posėdžių per metus finansavimas, instituciniai aspektai, tinkamumas ir teisinis pagrindas. Šioje koncepcijoje numatomas ir nacionalinių forumų tinklo sukūrimas.

3.1 EESRK mano, kad jo laukianti užduotis panaši į pirmiau nurodytas. Reikia užsitikrinti pilietinės visuomenės pritarimą baltojoje knygoje nurodytiems ilgalaikiams transporto politikos tikslams ir infrastruktūros projektams ir jos indėlį šiuos tikslus įgyvendinant. Panašu, kad Komisija taip pat nori sužinoti pilietinės visuomenės nuomonę apie tai, ar išmetamų ŠESD kiekio sumažinimo 60 proc. tikslą ir dešimt baltojoje knygoje nustatytų tikslų galima įgyvendinti šiuo metu Komisijos turimomis priemonėmis.

3.2 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1–3 dalyse nustatomas formalus tokių veiksmų pagrindas. Šiomis nuostatomis ES institucijos įpareigojamos užmegzti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis suinteresuotųjų subjektų asociacijomis ir pilietine visuomene, plačiai konsultuotis su įmonėmis ir atstovaujamosiomis asociacijomis ir suteikti piliečiams ir asociacijoms galimybę viešai reikšti savo nuomonę ir ja keistis. EESRK atkreipia dėmesį ir į tai, kad šis straipsnis yra ir Piliečių iniciatyvos teisinis pagrindas.

3.3 EESRK mano, kad iš dešimties baltojoje knygoje nurodytų tikslų, pilietinės visuomenės parama ypač svarbi siekiant 1 tikslo (pripažinimas rinkoje ir elgsenos pokyčiai), 3 tikslo (vežėjų, transporto planų rengėjų ir krovinių savininkų požiūris), 4 tikslo (elgsenos pokyčiai), 5 ir 7 tikslų (optimalus infrastruktūros ir eismo valdymo sistemų naudojimas, veiksmingo tarpvalstybinio planavimo stiprinimas) 8 ir 10 tikslų (sistemos sąžiningumas), 9 tikslo (su saugumu ir sauga susijusios elgsenos modeliai).

3.4 Savaime suprantama, svarbu remti ir bendruosius veiksmų plano tikslus, siekiant užtikrinti politiškai palankias sąlygas jo įgyvendinimui.

3.5 EESRK nuomone, dialogas su organizuota pilietine visuomene galėtų būti ypač svarbus aptariant šiuos esminius klausimus:

3.6 Visais šiais klausimais organizuotos pilietinės visuomenės parama yra svarbus ir, ko gero, geriausias būdas skleisti informaciją, užsitikrinti paramą ir gauti grįžtamąją informaciją apie problemas ir kliūtis.

3.7 Idealiu atveju tokie komunikacijos kanalai gali būti naudojami ir tikslų pasiekimo vertinimui bei keitimuisi informacija.

3.8 Iš iniciatyvų sąrašo taip pat galima susidaryti vaizdą, kokiose srityse pilietinės visuomenės parama yra svarbi siekiant ilgalaikių tikslų.

4.1 Norėdamas susidaryti geresnį vaizdą apie baltojoje knygoje pateiktame veiksmų plane iki 2020 m. išvardytas 40 iniciatyvų, kurioms ypač reikalinga pilietinės visuomenės parama, EESRK atkreipia dėmesį į šias temas:

4.2.1 Įgyvendinant iniciatyvas, skirtas skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir geresnes darbo sąlygas, prireiks aktyvios socialinių partnerių paramos, nes jie per socialinį dialogą gali labai prisidėti sprendžiant klausimą dėl tolesnių priemonių reikalingumo (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9, 152 ir 153 straipsniai). Kalbant apie socialinių konfliktų prevenciją ir galimas priemones, skirtas sudaryti vienodas sąlygas darbo užmokesčio dydžių klausimu, reikėtų priminti, kad šiose srityse ES neturi jokių įgaliojimų (tai tiesiogiai nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnio 5 dalyje). Šiuo klausimu gali kilti normų nesuderinamumo problema, kaip yra, pavyzdžiui, Paslaugų direktyvoje arba Direktyvoje dėl darbuotojų komandiravimo, kurios praktiniai aspektai gali sukelti tam tikrų praktinių problemų transporto srityje.

4.2.2 Transporto saugumas ir sauga, kaip ir laisvas neįgalių ir vyresnio amžiaus asmenų judėjimas, tiesiogiai susijęs su galimybe naudotis visa transporto rinka, yra ne tik reguliavimo, bet ir transporto įmonių politikos bei žmogiškojo faktoriaus klausimas.

4.2.3 Be to, Bendras Europos dangus, bendra Europos geležinkelių erdvė ir „Mėlynoji juosta“ taip pat labai priklauso nuo reguliavimo priemonių ir administracinių procedūrų, tačiau tai, kaip bus praktiškai naudojamasi atsivėrusiomis naujomis galimybėmis, ypač bendros geležinkelių erdvės ir „Mėlynosios juostos“ atveju, įskaitant optimalų intelektinių transporto sistemų naudojimą ir galimybę patekti į rinką uostuose, priklausys nuo vežėjų ir kitų susijusių subjektų veiksmų.

4.2.4 Transporto paslaugų kokybė, prieinamumas ir patikimumas svarbūs tiek krovinių, tiek keleivių pervežimo srityse. Todėl įvairių vežėjų, ypač vykdančių veiklą krovinių pervežimo srityje, veiksmai gali būti svarbūs užtikrinant sėkmę. Kalbant apie keleivių pervežimą, organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo visų pirma prireiks įvertinant keleivių teisių reguliavimo pagrindo veiksmingumą ir neįgaliems bei vyresnio amžiaus asmenims skirto transporto infrastruktūros kokybę.

4.3.1 Transporto baltosios knygos skleidžiama idėja skatinti išteklių naudojimo efektyvumą, prisitaikymą ir tvarumą visoje Europoje jau paskatino kaimo ir miesto gyventojus inicijuoti veiksmų programas. Šios programos įgyvendinamos įvairiausiais novatoriškais būdais. Pavyzdžiui, organizavus dalijimosi automobiliu sistemas mažėja asmeninių automobilių skaičius, o vietos transporto paslaugas pritaikius prie bendruomenės poreikių (ypač teikiant paslaugas pagal užsakymą) pagerinamos palankių sąlygų neturinčių ir izoliuotų grupių asmenų galimybės naudotis transportu ir didinamas jų judumas. Bendruomenių atsparumo didinimo planuose, kuriuose dažnai pabrėžiamas energijos naudojimo mažinimas, pagrindiniu elementu laikomas efektyviai išteklius naudojantis transportas ir jo pritaikymo pagal vietos sąlygas priemonės. Įgyvendinant tokias praktines iniciatyvas ne tik sukuriami nauji transporto sistemų modeliai, bet ir – kadangi tai piliečių iniciatyvos – užtikrinamas veiksmingas visuomenės dalyvavimas ir informavimas. Taip didinamos visuomenės žinios ir supratimas apie būtinus su transportu susijusios elgsenos pokyčius.

4.3.2 Tačiau daugelis įvairiose Europos vietose vykdomų piliečių iniciatyvų yra nekoordinuojamos ir padrikos, todėl neatitinka būsimų iššūkių, visų pirma kalbant apie planuojamą transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimą. Atsižvelgiant į toli siekiančius baltosios knygos tikslus, dabartines pastangas reikėtų iš esmės padidinti, visų pirma šiais veiksmais:

4.4.1 Europos transporto mokslinių tyrimų, inovacijų ir jų diegimo strategija yra susijusi ne tik su moksliniais tyrimais, mokslinių tyrimų finansavimu, valdymu ir pažangių judumo sistemų diegimu. Kaip nurodyta veiksmų plane, tam reikalingos reguliavimo sistemos sąlygos. Tačiau svarbūs elementai yra ir pripažinimas bei diegimas rinkoje, ir šioje srityje pilietinei visuomenei tenka svarbus vaidmuo.

4.4.2 Iš tiesų šis klausimas glaudžiai susijęs su naujoviškų judumo modelių tema, kur vežėjų, krovinių savininkų ir – keleivių pervežimo srityje – plačiosios visuomenės požiūris yra labai svarbus.

4.4.3 Tai pasakytina ir apie krovinių pervežimo transportą, kur pasirengimas naudotis techninėmis inovacijomis ir informacinėmis ir ryšių technologijomis yra labai svarbus, kaip ir, pavyzdžiui, pasirengimas bendradarbiauti siekiant optimaliai išnaudoti turimus pajėgumus.

4.4.4 Kalbant apie miesto transportą, norint užtikrinti sėkmingą alternatyvių varomųjų sistemų diegimą rinkoje, veiksmingą krovinio pristatymo paskutinio etapo organizavimą ir tvarų individualių kelionių ir krovinių transporto planavimą, labai daug kas priklauso nuo pilietinės visuomenės paramos.

4.5.1 Kuriant Europos judumo tinklą, rinkos dalyvių pritarimą svarbiausia gauti dėl optimalaus informacinių technologijų panaudojimo, krovinių sekimo ir stebėjimo sistemų, grafikų ir transporto srautų optimizavimo (e. krovinių sistemos). Šis pritarimas būtinas, kad šias sistemas vertėtų diegti TEN-T jungtyse. Tai svarbu tiek siekiant optimalių rezultatų, tiek ir užtikrinant geriausią investuotų lėšų panaudojimą.

4.5.2 Kalbant apie TEN-T koridoriaus kūrimo strategiją, kuri yra viena iš pagrindinio tinklo įgyvendinimo priemonių, infrastruktūros projektai turėtų būti rengiami taip, kad piliečiai, pilietinė visuomenė ir atitinkamos valdžios institucijos galėtų jaustis atsakingi už atitinkamus projektus ir būtų su jais glaudžiai susiję. Tam galėtų būti vykdomos tokios priemonės kaip jų įtraukimas ankstyvame etape (pradedant nuo planavimo etapo), dalijimasis gerąja praktika Sąjungos mastu, naujausių planavimo ir įgyvendinimo metodų taikymas, nuolatinė ir skaidri komunikacija. Šiomis aplinkybėmis pilietinės visuomenės parama gali padėti sukurti palankesnes sąlygas nuosekliam tarpvalstybinės infrastruktūros planavimui.

4.5.3 Kalbant apie finansavimą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iš esmės ir toliau kuriamos tik dėl finansavimo, kuris savo ruožtu daugiausiai susijęs su teisiniais ir techniniais aspektais. Nepaisant to, atsižvelgiant į pilietinės visuomenės dalyvavimo įgyvendinant infrastruktūros projektus ir teikiant paslaugas tose srityse, kur viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės galimos, svarbą, pilietinė visuomenė visiškai pagrįstai yra suinteresuota dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių kūrime ir įgyvendinime.

4.5.4 Kainodara ir konkurencijos iškraipymo prevencija iš esmės yra reguliavimo klausimai. Nepaisant to, ryšiai su pilietine visuomene gali suteikti naudingos informacijos apie tai, kokios yra galimybės užsitikrinti pritarimą šioms priemonėms. Tokie ryšiai gali taip pat suteikti žinių apie socialines problemas, kurios gali kilti dėl didelio sąnaudų poveikio mažai apgyvendintuose regionuose arba ekonomiškai ir fiziškai pažeidžiamų asmenų gyvenimo kokybei.

Norint užsitikrinti pritarimą, labai svarbu, kad bet kokia kainodaros sistema būtų laikoma tinkama ir sąžininga, taigi ir šioje srityje pilietinės visuomenės indėlis gali būti naudingas.

2012 m. liepos 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON