Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltosios knygos „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“

(COM(2012) 55 final)

2012/C 299/21

Pranešėjas Petru Sorin DANDEA

Bendrapranešėjis Krzysztof PATER

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2012 m. vasario 16 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Baltosios knygos „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“

COM(2012) 55 final.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. birželio 27 d. priėmė savo nuomonę.

482-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. liepos 11–12 d. (2012 m. liepos 12 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 180 narių balsavus už, 27 – prieš ir 19 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Valstybės pensijų sistema yra viena svarbiausių minimalios socialinės apsaugos sistemos sudedamųjų dalių beveik visose valstybėse narėse ir pamatinė Europos socialinio modelio dalis, nes pensijos yra pagrindinis pensininkų pajamų šaltinis. Komitetas apgailestauja, kad Komisija baltojoje knygoje daugiau dėmesio skiria kitiems pensijų sistemų aspektams, užuot ieškojusi sprendimų, kaip sustiprinti valstybės pensijas.

1.2   Pensijų sistemos nėra izoliuotos nuo nacionalinių ekonomikos sistemų. Todėl Komitetas ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų pensijų politika būtų glaudžiai susijusi su darbo rinkos, socialinės apsaugos, fiskaline ir makroekonomikos politika (nes pensijos yra finansuojamos iš santaupų, sukauptų žmonių profesinės veiklos laikotarpiu, arba iš įmokų, mokamų į privačias pensijų sistemas) ir kad socialiniai partneriai bei organizuota pilietinė visuomenė aktyviai dalyvautų jos rengimo procese.

1.3   Nėra vieno tinkančio sprendimo visoms problemoms, kurias pensijų sistemoms lemia senėjanti visuomenė, spręsti. Dauguma valstybių narių, kurios per pastarąjį dešimtmetį reformavo savo pensijų sistemas, savo politiką orientavo į išlaidų apkarpymą, didindamos įstatymais nustatytą pensinį amžių ir pereidamos prie pensijų indeksavimo sistemos, pagrįstos kainų padidėjimu. Komitetas jau yra nurodęs, kad įstatymais nustatyto pensinio amžiaus didinimo kaip atsako į visuomenės senėjimo problemą nepakanka, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šis metodas laikui bėgant gali sukelti socialinių problemų, nes dėl jo daugeliui pensininkų gali kilti skurdo grėsmė.

1.4   Komitetas mano, kad valstybės narės turėtų perskirstyti turtą; jos savo reformas artimiausiais dešimtmečiais turėtų nukreipti į įplaukų, skirtų pensijų sistemoms finansuoti, didinimą, apimant visas socialines ir profesines kategorijas, didinant užimtumą, tobulinant įmokų surinkimo mechanizmus ir sprendžiant nedeklaruojamo darbo ir mokesčių slėpimo problemas. Komitetas palankiai vertina tai, kad baltojoje knygoje daug tvirčiau nei ankstesniuose Komisijos dokumentuose pabrėžiama darbo rinkos ir didesnio užimtumo lygio svarba siekiant atremti demografinius pokyčius, taigi ir siekiant pagrindinių pensijų tikslų. Tačiau gaila, kad šis didelės darbo rinkos svarbos pripažinimas neatsispindi pagrindinėse rekomendacijose dėl pensijų, kurios perkeliamos iš ankstesnių dokumentų iš esmės nepakeistos.

1.5   Komitetas mano, kad valstybės narės, reformuodamos savo vidaus pensijų sistemas, turėtų atsižvelgti į tai, kad milijonams būsimų pensininkų pensijos taps jų vienintele apsauga nuo skurdo grėsmės senatvėje. Todėl Komitetas rekomenduoja į būsimus teisės aktus įtraukti minimalių pensijų standartus ar pensinių pajamų apsaugos mechanizmus, kad pajamos būtų didesnės už skurdo ribą.

1.6   Jau vien dėl savo pobūdžio pensijų sistemos yra ilgalaikės. Todėl valstybės narės turėtų numatyti pakankamai ilgą pensijų reformų laikotarpį, pritaikydamos jas prie vidaus ekonominės ir socialinės padėties bei užsitikrindamos platų visuomenės pritarimą. Komitetas tokiam požiūriui pritaria, nepamiršdamas, kad nesąžininga pensijų reformų išlaidas užkrauti dabartinei jaunų darbuotojų kartai ar dabartiniams pensininkams. Komitetas pasisako už požiūrį, kuris užtikrintų teisingumo tarp kartų principą, kai kalbama apie sistemos tvarumą ir pakankamą išmokų dydį, garantuojantį tinkamą gyvenimo lygį.

1.7   Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas propaguoti aktyvias priemones, skirtas ilgiau išlaikyti žmones darbo rinkoje. Šiuo požiūriu reikia suderinti faktinį išėjimą į pensiją su dabartiniu įstatymais nustatytu pensiniu amžiumi. Tai vienas svarbiausių veiksnių norint užtikrinti Europos pensijų sistemų tvarumą. Svarbiausios priemonės, kurių reikia imtis šioje srityje, turi būti nukreiptos į socialinių partnerių tarpusavio derybas dėl darbo sąlygų ir yra, pavyzdžiui, darbo aplinkos pritaikymas prie vyresnio amžiaus darbuotojų įgūdžių ir sveikatos būklės turint omenyje tam tikras alinančio darbo rūšis, geresnių sąlygų pasinaudoti tęstiniu mokymu sudarymas, geresnė nedarbingumo prevencija, geresnis šeiminio gyvenimo ir profesinės veiklos suderinamumas bei teisinių ar kitų kliūčių, trukdančių ilgiau likti darbo rinkoje, pašalinimas. Darbdavių požiūrio į šią amžiaus grupę keitimas ir pozityvaus vyresnio amžiaus žmonių požiūrio, leidžiančio jiems nuspręsti dirbti ilgiau, ugdymas turi būti neatsiejama reformų dalis. Darbo rinkos reformos, leidžiančios įmonėms kurti kokybiškas darbo vietas, yra būtinos, kad žmonės iš tikrųjų ilgiau liktų darbo rinkoje. Visa ši politika turi būti rengiama ir įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Komitetas mano, kad, nepaisant to, ankstyvo išėjimo į pensiją modelis turėtų išlikti, kad darbuotojams, ilgai dirbusiems sunkų ar pavojingą darbą arba pradėjusiems savo profesinę veiklą labai anksti (iki 18 metų), būtų užtikrinta teisė anksčiau išeiti į pensiją.

1.8   Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės jau padarė nemažą pažangą savo įstatymų reformų srityje, tačiau, kartu yra įsitikinęs, kad papildomų pensijų sistemų teisinis pagrindas turėtų būti tobulinamas, nes tai bus svarbu pensijų sistemų būsimo adekvatumo ir tvarumo požiūriu. Todėl Komitetas rimtai susirūpinęs dėl kai kurių pasiūlymų dėl profesinių pensijų. Kadangi pensijų sistemos labai skiriasi nuo gyvybės draudimo paslaugų, Komitetas nepritaria nurodytam tikslui peržiūrėti Profesinių pensijų skyrimo direktyvą, kad būtų užtikrintas „derėjimas su iniciatyva „Mokumas II“ “, bet rekomenduoja įgyvendinti specialias priemones užtikrinti pensijų fondų turtą, prieš tai pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

1.9   Pensijomis siekiama pensininkams užtikrinti pajamas, kurios pakeistų pajamas, gaunamas iš atlyginimo profesinės veiklos metu, ir kurios būtų joms proporcingos. Komitetas mano, kad ateityje bus būtina sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų gaunamų pensijų ir užtikrinti, kad būtų garantuotas tinkamas vyresnio amžiaus darbuotojų, kurių profesija ar karjera yra netipiška, draudimas nuo rizikos. Skirtumas, kuris vis dar išlieka tarp vyrų ir moterų darbo rinkoje, turi rimtų pasekmių įgytoms teisėms, o kartu ir moterų pensinių pajamų perspektyvoms. Komitetas ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais ieškoti sprendimų, kaip sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų pensijų teisių, kurį lėmė taisyklės ir darbo rinkos praktika.

1.10   Komitetas ragina Komisiją neatsisakyti ketinimo dalį ESF lėšų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu panaudoti projektams, skirtiems vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimui arba skatinimui ilgiau dirbti, paremti. Verta remti ir edukacinius projektus, skirtus didinti darbuotojų finansinį raštingumą, ypač pensijų planavimo srityje. Komitetas mano, kad socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms kartu su kitomis valdžios institucijomis tenka svarbus vaidmuo skatinant tokius projektus.

2.   Įžanga

2.1   Vasario 16 d. (vėliau nei planuota), po konsultacijų, kurios vyko remiantis 2010 m. liepos mėn. žaliąja knyga, Europos Komisija paskelbė baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“. Nors Komisija ir atsižvelgė į nemažai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje pateiktų rekomendacijų, ji savo pozicijos dėl sprendimų, kurių valstybės narės turi imtis, kad užtikrintų tvarias ir saugias pensijų sistemas visuomenės senėjimo fone, nepakeitė, pabrėždama būtinybę mažinti pensijų išlaidas, o ne didinti įplaukas joms finansuoti, ir rekomenduodama pensinį amžių susieti su ilgėjančia tikėtina gyvenimo trukme. Tai pasiūlymai, dėl kurių Komitetas jau ne kartą yra pareiškęs savo kritišką nuomonę.

2.2   Pagrįsdama savo požiūrį į pensijų reformos būtinybę, Komisija remiasi statistikos duomenimis, kurie gali iškreipti informaciją apie problemas, kylančias dėl visuomenės senėjimo. Pavyzdžiui, baltosios knygos 1 paveikslėlyje parodytoje kreivėje palyginamos numatomos tendencijos tarp 60+ ir 20–59 m. amžiaus grupių; joje matyti, kad pirmosios amžiaus grupės žmonių skaičius per ateinančius du dešimtmečius kiekvienais metais didės po du milijonus, o antrojoje amžiaus grupėje – vidutiniškai mažės po vieną milijoną per metus. Iki 2020 m. įstatymais nustatytas pensinis amžius daugelyje valstybių narių bus 65 m. ar daugiau, o tai reiškia, kad į 60+ gyventojų grupę pateks ir darbuotojai, ir pensininkai. Atsižvelgdamas į savo ankstesnes rekomendacijas (1), Komitetas mano, kad vertinant senėjančios visuomenės poveikį socialinės apsaugos sistemų finansavimui turėtų būti taikomas ekonominės priklausomybės koeficientas, nes jis suteikia tikslią informaciją apie tikruosius finansavimo poreikius. Komisija pripažįsta tai baltojoje knygoje. Šia prasme Komitetas palankiai vertina tai, kad baltojoje knygoje daug tvirčiau nei ankstesniuose Komisijos dokumentuose pabrėžiama darbo rinkos ir didesnio užimtumo lygio svarba siekiant atremti demografinius pokyčius, taigi ir siekiant pagrindinių pensijų tikslų. Tačiau gaila, kad šis didelės darbo rinkos svarbos pripažinimas neatsispindi pagrindinėse rekomendacijose dėl pensijų, kurios perkeliamos iš ankstesnių dokumentų iš esmės nepakeistos.

2.3   Komisija mano, kad sėkmingai įgyvendintos valstybių narių pensijų sistemos reformos – bene svarbiausias sklandų ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą užtikrinantis veiksnys – darys poveikį ES galimybėms pasiekti du strategijos „Europa 2020“ tikslus – padidinti užimtumą iki 75 proc. ir sumažinti skurdo grėsmę patiriančių asmenų skaičių bent 20 mln. Tačiau Komitetas pabrėžė tai (2), kad daugelis griežto taupymo priemonių, kurias valstybės narės įgyvendino siekdamos įveikti finansų ir valstybės skolos krizes, gali turėti neigiamų pasekmių šiems tikslams pasiekti. Visos fiskalinio stabilumo priemonės turi būti papildytos užimtumą skatinančiomis investicijomis ir priemonėmis, kurių tikslas – augimas.

2.4   Komisija nori pasiūlyti valstybėms narėms politikos gaires ir iniciatyvas, skirtas reikalingoms reformoms vykdyti, kurios nustatytos, be kita ko, 2011 m. konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose pagal Europos semestrą. Komitetas apgailestauja, kad tose rekomendacijose pirmiausia nurodoma didinti įstatymais nustatytą pensinį amžių ir iš dalies pakeisti pensijų indeksavimo sistemas. Kai kurioms valstybėms narėms, kurios su TVF, Pasaulio banku ir Europos Komisija sudarė susitarimus dėl rezervinių lėšų, buvo rekomenduojama, pavyzdžiui, laikinai įšaldyti pensijas arba netgi jas sumažinti.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Pensijų sistemų problemos

3.1.1   Komitetas pritaria Komisijai, kad pensijų tvarumas ir adekvatumas priklauso nuo to, kokiu mastu jos yra grindžiamos įmokomis, mokesčiais ir santaupomis. Tačiau šios lėšos gaunamos ne tik iš dirbančių asmenų, bet ir pačių pensininkų. Kitaip sakant, bet kurioje ilgalaikėje perspektyvoje siekiant aktyvių mokesčių mokėtojų ir pensininkų pusiausvyros į tai turi būti atsižvelgiama.

3.1.2   Beveik visose valstybėse narėse valstybės pensijų sistemos yra svarbiausias pensininkų pajamų šaltinis. Todėl privaloma dėti visas pastangas jų tvarumui ir prieinamumui užtikrinti. Komitetas mano, kad valstybės sistemų finansavimą geriausia būtų užtikrinti aukštu užimtumo lygiu ir papildomomis finansavimo priemonėmis, kurių buvo imtasi kai kuriose valstybėse narėse (pavyzdžiui, biudžeto dotacijos, papildomos įplaukos, rezervo ir stabilumo fondai). Šios pensijų sistemos pagrįstos solidarumo principu ir užtikrina vienos kartos atstovų ir keleto kartų tarpusavio solidarumą, kuris naudingas socialinei sanglaudai. Be to, kai kuriose valstybėse narėse jos leidžia kaupti pensijų teises bedarbystės laikotarpiais arba laikino karjeros sustabdymo dėl ligos ar šeiminių priežasčių atvejais. Šios sistemos pasiteisino kaip finansinio stabilizavimo priemonės 2008 m. finansų krizės laikotarpiu, net ir tais atvejais, kai kelete valstybių narių kai kurių asmenų pensijoms buvo padaryta neigiama įtaka. Ir priešingai, kai kurie privatūs pensijų kaupimo fondai, investavę dalį savo lėšų į kai kuriuos labai rizikingus finansinius produktus, patyrė didelių nuostolių, dėl kurių smarkiai sumažėjo daugelio pensininkų pensijos. Sprendimus priimantys asmenys turi apsvarstyti, koks bus apkarpymų poveikis visuotinei paklausai, atsižvelgiant į tai, kad socialinės išmokos nėra paprasčiausios „išlaidos“, nes jos yra vieno trečdalio europiečių lėšos, skirtos veiklai ir vartojimui.

3.2   Pensijų sistemų finansinio tvarumo užtikrinimas

3.2.1   Komisija teigia, kad pensijas Europos Sąjungoje iki 2060 m. būtų galima padidinti vidutiniškai 2,5 procentinio punkto BVP. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėse nuomonėse, Komitetas siūlo valstybėms narėms atidžiai remtis šiais skaičiais skatinant pensijų reformas, nes daugelis šių skaičių pagrįsti ilgalaikėmis prognozėmis, kurios kai kuriais atvejais nėra realistiškos. Tačiau šiuo metu valstybių narių išlaidos pensijoms skiriasi 9 procentiniais punktais BVP, nuo 6 proc. Airijoje iki 15 proc. Italijoje. Tai rodo, kad viešųjų išlaidų sudėtis gali šiek tiek skirtis, tačiau tai neturės didelio poveikio valstybių narių konkurencingumui, nors, cikliškos perspektyvos požiūriu, gali lemti didesnes socialinės apsaugos sąnaudas.

3.2.2   Valstybių narių pastarąjį dešimtmetį vykdytos pensijų sistemos reformos pirmiausia buvo nukreiptos į išlaidų karpymą, didinant įstatymais nustatytą pensinį amžių ir keičiant pensijų indeksavimo sistemas dominuojančio ar vienintelio kainos indekso srityje. Komitetas mano, kad šis pastarasis pakeitimas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, kai pensijos smarkiai sumažinamos. Pagal TDO tyrimą (3) tik 1 procentinio punkto skirtumas tarp atlyginimų padidėjimo ir pensijų padidėjimo per 25 metus gali lemti pensijų sumažėjimą 22 proc.

3.2.3   Nacionalinės pensijų sistemos nėra izoliuotos nuo nacionalinių ekonomikos sistemų. Tai veiksmingos posistemės, sąveikaujančios su kitomis posistemėmis nacionaliniu ir pasauliniu mastu. Todėl Komitetas mano, jog tam, kad būtų užtikrintas pensijų sistemų finansinis tvarumas, valstybės narės savo pastangas per artimiausius dešimtmečius turėtų nukreipti į įplaukų didinimą. Šio padidėjimo negalima pasiekti tik didinant įmokas mokančių darbuotojų skaičių ir ilginant buvimo darbo rinkoje laiką; reikalingas ir geresnis viešųjų finansų valdymas bei pastangos kovoti su mokesčių slėpimu ir nedeklaruojamu darbu. Tvarus augimas ir aukštas užimtumo lygis sukurtų pensijų sistemoms palankią aplinką. Darbo rinkos reformos, leidžiančios įmonėms kurti kokybiškas darbo vietas, yra būtinos, kad žmonės iš tikrųjų ilgiau liktų darbo rinkoje. Be to, tinkamos darbo sąlygos, padedančios suderinti profesinį ir privatų gyvenimą, gali padidinti gimstamumą, taip sumažindamos tam tikrą senėjančios visuomenės poveikį pensijų sistemoms. Be to, reikia taikyti priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad žmonės būtų pasirengę ne tik ilgiau dirbti, bet ir visą gyvenimą mokytis ir naudotis profilaktine sveikatos priežiūra.

3.2.4   Atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones, EESRK nurodo, kad trumpuoju laikotarpiu pensijų reformos (įskaitant perėjimą nuo vienintelių einamojo finansavimo modelių prie mišrių pensijų sistemų, sudarytų iš privalomų einamojo finansavimo modelių ir pensijų kaupimo modelių), dėl kurių pensijų sistemų finansavimas keičiasi, didėjant tiesioginiams viešojo sektoriaus įsipareigojimams ir mažėjant netiesioginiams, neturėtų būti vertinamos nepalankiai dėl didesnės tiesioginės valstybės skolos (4). Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę peržiūrėti Stabilumo ir augimo pakto taisykles.

3.3   Pensijų išmokų adekvatumo užtikrinimas

3.3.1   Komisija pripažįsta, kad dėl daugelyje valstybių narių vykdomų pensijų reformų sumažės santykinė pensijos norma. Kadangi pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus europiečių pajamų šaltinis, Komitetas mano, kad pensijų išmokų adekvatumo užtikrinimas, garantuojantis deramą gyvenimo lygį, turėtų tapti valstybių narių prioritetu.

3.3.2   Vyriausybės atsako už tai, kad kiekvienas vyresnio amžiaus europietis gautų adekvačią pensiją. Todėl Komitetas mano, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų apsvarstyti galimybę parengti išsamią adekvačios pensijos apibrėžtį.

3.3.3   Būsimų pensininkų kartų pajamų adekvatumas vis dažniau priklausys nuo papildomų pensijų kaupimo pakopų. Tačiau Komitetas nurodo, kad kai kurios valstybės narės, skatinusios privalomus pensijų kaupimo modelius, finansuojamus pervedant dalį įmokų iš valstybės pensijų sistemos, nusprendė tokių modelių atsisakyti, iš esmės dėl valstybės biudžete atsiradusio deficito. Komitetas palankiai vertina profesinių pensijų kaupimo modelius, kuriuos sukuria ir administruoja darbdaviai ir darbuotojų atstovai, ir ragina Komisiją remti socialinius partnerius, kad didėtų jų administraciniai gebėjimai šioje srityje.

3.3.4   Kadangi pamažu einama link papildomai kaupiamų pensijų sistemų, visų pirma link sistemų, kurios susietos su darbo stažu, labai svarbu, kad valstybės narės užtikrintų adekvačias pensijas žmonėms, kurie niekada nebuvo darbo rinkos dalyviai. Tad žmonėms, kurie neįtraukiami į įprastinę darbo rinką dėl, pavyzdžiui, didelės negalios arba didelių ir kompleksiškų socialinių problemų, turi būti garantuota pakankama pensija, kad senatvėje jie nepatirtų dar didesnės socialinės nelygybės.

3.4   Moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų skatinimas dalyvauti darbo rinkoje

3.4.1   Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu Europai pavyktų pasiekti strategijoje „Europa 2020“ iškeltą tikslą – iki 75 proc. padidinti 20–64 m. gyventojų užimtumą ir per ateinančius dešimtmečius būtų padaryta tolesnė pažanga, ekonominės priklausomybės koeficientas galėtų išlikti mažesnis nei 80 proc. Tai reiškia, kad senėjančios visuomenės spaudimas pensijų sistemoms galbūt išliktų pakeliamas.

3.4.2   Komitetas nesutinka su Komisijos nuomone, kad dėl nustatyto pensinio amžiaus padidės stažo kaupimo laikotarpio ir pensijoje praleisto laiko disbalansas. Dauguma valstybių narių, pastaraisiais metais vykdydamos savo pensijų reformas, teisę anksti pasitraukti iš darbo rinkos susiejo su darbo stažu, gerokai sumažindamos darbuotojų, galinčių pasinaudoti tokia teise, skaičių. Komiteto nuomone, ankstyvo išėjimo į pensiją modelis turėtų išlikti, kad darbuotojams, ilgai dirbusiems sunkų ar pavojingą darbą arba pradėjusiems savo profesinę veiklą labai anksti (iki 18 metų), būtų užtikrinta teisė anksčiau išeiti į pensiją.

3.4.3   Komitetas savo požiūrį yra išdėstęs ne vienoje nuomonėje (5) dėl svarbių veiksnių, kuriuos valstybės narės turėjo apsvarstyti įgyvendindamos reformas, skirtas užtikrinti ilgesnį dalyvavimą darbo rinkoje, ir giria Komisiją už tai, kad į jas atsižvelgė baltojoje knygoje. Tačiau Komitetas mano, kad valstybių narių lygmeniu dar reikia daug nuveikti, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo vietų pritaikymas prie vyresnio amžiaus darbuotojų įgūdžių ir sveikatos būklės.

3.5   Valstybių narių ir ES vaidmuo sprendžiant pensijų klausimus

3.5.1   Komitetas palankiai vertina Komisijos sprendimą sprendžiant pensijų klausimus laikytis holistinio požiūrio, atsižvelgiant į su pensijomis susijusių makroekonominių, socialinių ir užimtumo uždavinių pobūdį. Nors atsakomybė už savo pensijų sistemų kūrimą pirmiausia tenka valstybėms narėms, Komisija turėtų kūrybiškai panaudoti turimas priemones, kad tvirtai paremtų valstybes nares joms reformuojant pensijų sistemas. Kadangi paprastai nenorime žengti atgal, tai turėtų būti daroma nesumažinant teisių ir nekuriant naujų taisyklių (nors dabartinis ekonomikos nuosmukis skatina tai daryti), nes vėliau, kai ekonomika atsigaus, tai galėtų pakenkti žmonių interesams. Pagal strategiją „Europa 2020“ ir naująją Europos valdymo sistemą Komisija turi pakankamai plačią veiksmų laisvę skatinti priimti sprendimus dėl pensijų reformos, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad pensijos nėra santaupos. Be to, Komitetas ragina Komisiją neatsisakyti savo ketinimo dalį ESF lėšų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu panaudoti projektams, skirtiems vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimui arba skatinimui ilgiau dirbti, paremti. Socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas tokiuose projektuose turi būti privaloma sąlyga.

3.5.2   Atsižvelgiant į tai, kad užimtumo ir darbo našumo augimas valstybėms narėms, susiduriančioms su senėjančios visuomenės poveikiu pensijų sistemoms, turėtų būti labiausiai rūpimos sritys, Komitetas rekomenduoja dėl visų politikos priemonių, kurias vyriausybės ketina įgyvendinti, siekti išankstinio socialinių partnerių pritarimo.

3.6   Pensijų sistemų reformų reikmė

3.6.1   Atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas valstybėms narėms dėl pensijų reformos pagal 2011 m. ir 2012 m. metines augimo apžvalgas, Komitetas mano, kad:

3.7   Darbo rinkoje ir pensijoje praleisto laiko pusiausvyra

3.7.1   Komitetas mano, kad valstybės narės gali paremti faktinio pensinio amžiaus didinimą, kuris reiškia ilgesnį buvimą darbo rinkoje, imantis aktyvių priemonių skatinti savanoriškai ilgiau likti darbo rinkoje Automatinis įstatymais nustatyto pensinio amžiaus didinimas remiantis tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimu gali duoti priešingų rezultatų, jeigu daug vyresnio amžiaus žmonių, ypač turinčių sveikatos problemų, pasirinks kitas socialinės apsaugos pakopas (6).

3.7.2   Komitetas pritaria Komisijai, kad pensijų reforma neturėtų vykti taip, kad sąnaudas dengtų jaunesnių darbuotojų kartos arba tik dabartiniai pensininkai. Valstybės narės gali įgyvendinti reformų priemones, dėl kurių nenukentėtų darbuotojų ar pensininkų interesai.

3.7.3   Komitetas rekomenduoja valstybėms narėms priemones, apribojančias galimybes anksti išeiti į pensiją, įgyvendinti atsižvelgiant į darbuotojų, ilgai dirbusių sunkų ar pavojingą darbą arba asmenų, anksti pradėjusių dirbti (iki 18 metų), interesus. Galimybių anksti išeiti į pensiją apribojimas daugeliui šiai kategorijai priklausančių darbuotojų gali iš esmės reikšti teisės į pensiją atėmimą. Komisija pripažįsta, kad šioms grupėms priklausančių darbuotojų tikėtina gyvenimo trukmė yra mažesnė, o sveikata – prastesnė, palyginti su kitais darbuotojais. Tokios priemonės ir toliau turi priklausyti valstybių narių kompetencijai, laikantis jų nacionalinės praktikos ir sąlygų bei remiantis susitarimais su socialiniais partneriais.

3.7.4   Komitetas vertina Komisijos poziciją dėl būtinybės valstybių narių vykdomas reformas sutelkti į skatinimą ilgiau likti darbo rinkoje. Paprasčiausiai įstatymais nustatyto pensinio amžiaus didinimas arba pensijų karpymas keičiant indeksavimo sistemas gali milijonus pensininkų nustumti žemiau skurdo ribos.

3.7.5   Eurostato duomenimis (7), daugiau kaip 35 proc. 50–69 m. amžiaus darbuotojų būtų pasirengę dirbti ir būdami vyresni nei 65 metų. Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad šalinimas kliūčių, trukdančių ilgiau likti darbo rinkoje, yra tik vienas iš valstybėms narėms galimų sprendimų.

3.7.6   Komisija pripažįsta, kad vyrų ir moterų pensijų suvienodinimas negali būti pasiektas tik suvienodinus pensinį amžių ir rekomenduoja valstybėms narėms imtis pačių įvairiausių su pensijų ir užimtumo politika susijusių priemonių, kad būtų pašalinti šie skirtumai. Peržiūrint ES pensijų teisės aktus, Komitetas ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įgyvendinti nuostatas, skirtas suvienodinti vyrų ir moterų pensijas.

3.8   Papildomų privačių pensijų kaupimas

3.8.1   Komitetas palankiai vertina Komisijos sprendimą patobulinti ES pensijų teisės aktus. Tačiau Komitetas mano, kad vertėtų apsvarstyti ne tik aspektus, susijusius su pensijų fondų tarpvalstybine veikla ir darbuotojų judumu, bet ir pensijų įstaigų priežiūros ir kontrolės, administracinių sąnaudų, vartotojų informavimo ir jų teisių apsaugos klausimus.

3.8.2   Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti ES pensijų „sekimo“ sistemą, sujungiant nacionalinio lygmens paslaugas. Tai būtų ypač naudinga žmonėms, kurie yra dirbę kelete valstybių narių.

3.8.3   Baltojoje knygoje nėra laikomasi tinkamo požiūrio, skirto paremti profesinių pensijų rentabilumą ir jų augimą ateityje. Pirmiausia Komitetas nepritaria nustatytam tikslui peržiūrėti Profesinių pensijų skyrimo direktyvą, siekiant „užtikrinti derėjimą su iniciatyva „Mokumas II“. Tokios priemonės nepateisinamos būtinybe užtikrinti derėjimą su draudimo bendrovių valdomais pensijų fondais, nes jie veikia kitokiais būdais. Dažniausiai pensijų fondai neveikia mažmeninėje rinkoje ir (arba) yra pelno nesiekiančios organizacijos. Galimybę jais pasinaudoti paprastai suteikia darbdavys arba darbdavių grupė sektoriuje, o pensijų draudimo produktai gali būti platinami ir atskiriems asmenims. Pensijų fondų pobūdis yra kolektyvinis (pagal kolektyvinę sutartį). Tačiau Komitetas remia Komisijos įsipareigojimą įgyvendinti specialias priemones, skirtas užtikrinti pensijų fondų turto saugumą.

3.8.4   Kartu su valstybės pensijų sistemomis vystomos ir papildomos kolektyvinės sistemos. Kadangi jos užtikrina papildomas pajamas pensininkams, jos turėtų būti taikomos visiems darbuotojams. Tačiau jos neturėtų būti valstybės pensijų alternatyva ir, kadangi jos pagrįstos kolektyvinėmis sutartimis, neturėtų kelti pavojaus joms. Visi kurio nors sektoriaus darbuotojai ar bendrovė turėtų turėti galimybę pasinaudoti šiomis papildomomis sistemomis, kuriose vyrams ir moterims taikomos vienodos sąlygos. Be to, svarbu, kad šių sistemų įgyvendinime ir stebėsenoje dalyvautų socialiniai partneriai. Kartu su papildomomis pensijų sistemomis, kurios paprastai veikia kaip investiciniai fondai, socialiniai partneriai turėtų ieškoti sprendimų padengti ir kitas rizikas, kurios dažniausiai mažina būsimas pensijas (pavyzdžiui, rizika viso gyvenimo metu, ligos ar bedarbystės laikotarpiu arba nedarbo laikotarpiai dėl šeiminių priežasčių), kad būtų užtikrintas adekvatus būsimų pensijų dydis.

3.9   ES priemonės

3.9.1   Komitetas ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis teisinėmis, finansinėmis ir koordinavimo priemonėmis ir jomis paremti valstybių narių pastangas užtikrinti adekvačias ir saugias pensijų sistemas. Be to, kad būtų užtikrintas šių tikslų įgyvendinimas, gyvybiškai svarbu, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai dalyvautų visuose pensijų reformų politikos konsultavimo, rengimo ir įgyvendinimo etapuose. Taip pat svarbu, kad, siūlant kokį nors ES reglamentą, tiesiogiai nesusijusį su pensijų sistema, būtų įtrauktas tokio teisės akto poveikio pensijų sistemoms (ypač jų stabilumui ir būsimų pensijų dydžiui) vertinimas.

(1)  OL C 318, 2011 10 29, p. 1–8.

(2)  OL C 143, 2012 5 22, p. 23–28.

(3)  TDO „Pensijų reforma Vidurio ir Rytų Europoje“, 2011 m., p. 16, ISBN 978-92-125640-3 (internetinis pdf).

(4)  Tokia padėtis vyrauja kai kuriose valstybėse narėse, kurios turi papildomas pensijų sistemas ir jas finansuoja valstybės pensijų fondų dalimi.

(5)  OL C 318, 2011 10 29, p. 1–8. OL C 161, 2007 7 13, p. 1–8. OL C 44, 2011 2 11, p. 10–16.

(6)  OL C 84, 2011 3 17, p. 38–44.

(7)  „Europos vyresnių žmonių aktyvumas ir kartų solidarumas – 2012 m. Europos Sąjungos statistinė apžvalga“, 57 psl.