Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pagrindinių veiksmų siekiant Bendrosios rinkos akto II (tiriamoji nuomonė)

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2012 m. birželio 27 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas 2012 m. birželio 28 d. pavedė Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriui atlikti Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 482-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. liepos 11–12 d. (liepos 12 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Ivan Voleš ir priėmė šią nuomonę 176 nariams balsavus už, 5 - prieš ir 2 susilaikius.

1.1 Komisija 2011 m. pabaigoje pateikė pasiūlymus dėl dešimties iš dvylikos Bendrosios rinkos akte numatytų svertų, o 2012 m. pirmąjį pusmetį – dėl dviejų likusių. Be to, Komisija pateikė pasiūlymus dėl 28 iš likusių 50 priemonių, kurios buvo paskelbtos Bendrosios rinkos akte, arba jas jau įgyvendino.

1.2 Konkretūs pasiūlymai dėl bendrosios rinkos valdymo buvo skirti informuoti piliečius ir įmones apie bendrosios rinkos galimybes, geresnį bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą valstybėse narėse ir veiksmingą tokio įgyvendinimo užtikrinimą. Pažangos šioje konkrečioje srityje pasiekta mažai, nepaisant to, kad piliečiai ir įmonės tai laiko vienu didžiausių trūkumų.

1.3 Dėmesys dvylikai svertų leido Komisijai padaryti spartesnę pažangą nei būtų įmanoma kitomis aplinkybėmis. Europos Parlamento ir Tarybos buvo paprašyta iki 2013 m. pabaigos priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų, kad juos būtų galima įgyvendinti iki 2014 m. Spartus, visiškas ir teisingas priimtų teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas bus didelė užduotis valstybėms narėms.

1.4 Komisija 20-ąją bendrosios rinkos sukaktį paminės 2012 m. spalio mėn. Europoje paskelbdama Bendrosios rinkos savaitę, kurios renginiai vyks visose 27 valstybėse narėse. Antrasis Bendrosios rinkos forumas leis neprarasti Bendrosios rinkos akto suteikto politinio pagreičio, jame bus apžvelgta akto įgyvendinimo pažanga ir apsvarstyti ateities prioritetai siekiant paskatinti augimą ir padidinti pasitikėjimą.

1.5 Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovič birželio 27 d. laiške paprašė EESRK prisidėti prie vykstančių diskusijų, nes Komiteto nariai, atstovaudami didelei socialinių ir ekonominių veikėjų įvairovei, atliekamam darbui suteikia konsensuso pagrindu sukurtą pridėtinę vertę.

2.1 Pasiūlymuose dėl Bendrosios rinkos akto II neturi būti ignoruojama sunki padėtis, susiklosčiusi ES dėl keleto valstybių narių nesugebėjimo suvaldyti valstybės biudžeto deficito, įsigalėjusio BVP sąstingio ir didėjančio nedarbo. Todėl pasiūlymuose reikėtų nurodyti ne tik trumpalaikes priemones, kurių poveikis augimui ir užimtumui būtų nedelsiamas, bet ir vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones, kurios ir ateityje užtikrintų tvarų vystymąsi ir atneštų naudos visiems ES piliečiams.

2.2 Pataisyta ir atnaujinta strategija „Europa 2020“ turėtų būti visa apimantis orientyras, kaip vystyti bendrąją rinką, kuri yra vertingiausias Europos integracijos laimėjimas ir priemonė šios strategijos tikslams pasiekti.

2.3 Rengiant naują pasiūlymų, kaip sustiprinti bendrąją rinką, rinkinį, reikėtų atsižvelgti į visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius, nuomonę.

2.4 Priemonių, išlaisvinančių bendrosios rinkos potencialą, kuriuo pasinaudotų įmonės, vartotojai, piliečiai ir kiti suinteresuotieji subjektai, iš esmės turėtų būti imtasi paslaugų, galimybių gauti finansavimą, administracinių kliūčių MVĮ pašalinimo, e. prekybos, skaitmeninės bendrosios rinkos ir judumo srityse. Šios priemonės turėtų būti papildytos veiksmais, skirtais, viena vertus, sustiprinti vartotojų apsaugą ir pasitikėjimą, kita vertus, deramai atsižvelgti į bendrosios rinkos socialinius aspektus – remti socialinę ekonomiką ir atsižvelgti į socialinės sanglaudos būtinybę, ginti piliečių teises ir interesus.

2.5 EESRK savo ankstesnėse nuomonėse dėl Bendrosios rinkos akto (1) ir dvylikos svertų (2) yra nurodęs nemažai klausimų, kurie vis dar labai aktualūs:

2.6 Šiemet Komitetas parengs nuomonę savo iniciatyva apie tai, kokių priemonių trūksta Bendrosios rinkos akte. Tai, be kita ko, apima autorių teisių mokesčius (nurodytus Bendrosios rinkos akte II), autorių teisių direktyvos peržiūrą, tinklo neutralumą, duomenų apsaugą, investuotojų apsaugą, socialinės pažangos protokolą, Europos privačių bendrovių statutą, e. viešuosius pirkimus, Europos kredito reitingų agentūras, lyčių lygybę, mikroįmones ir šeimos įmones, priemones paremti naujų bendrovių steigimą ir išplėsti esamas įmones, kredito ir debeto korteles, e. mokėjimus, vartojimo kreditus ir priemones išvengti pernelyg didelio įsiskolinimo, tarpbankinius pervedimus, jaunimą, priemones, užbaigsiančias visišką euro įvedimą, ir Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) veikimą.

2.7 Komitetas tikisi, kad jis bus pakviestas dalyvauti visose konsultacijose dėl Komisijos tęstinėje programoje nurodytų teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, kurios bus įtrauktos į Bendrosios rinkos aktą II, ir parengs išsamias rekomendacijas, kai tik bus parengti pasiūlymai dėl konkrečių Komisijos veiksmų.

3.1.1 Visi piliečiai turi turėti galimybę naudotis pagrindinėmis mokėjimo sąskaitomis ir tokia galimybė turi būti sudaryta nedelsiant. Komitetas ragina imtis reguliavimo priemonių šioje srityje, taip pat mokesčių už operacijas skaidrumo ir nevaržomo sąskaitų keitimo klausimais.

3.1.2 Siuntų pristatymas, ypač elektroninės prekybos (4) ir tarpvalstybinių bankroto bylų atvejais, yra dar viena iš prioritetinių sričių.

3.1.3 Be to, EESRK siūlo įtraukti ir priemones, kuriomis būtų pagerintas Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) veikimas.

3.1.4 Komitetas dar kartą išreiškia pritarimą tam, kad standartai būtų taikomi ir paslaugoms, kartu atsižvelgiant į jų ypatumus ir rinkos bei visuomenės poreikius.

3.2.1 Komitetas mano, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas taps esmine bendrosios rinkos atnaujinimo dalimi. Komitetas ankstesnėje nuomonėje teigė, kad elektroninė prekyba yra viena labiausiai dėl bendrosios rinkos susiskaidymo nukentėjusių sričių, o tai trukdo visapusiškai išnaudoti internetinės tarpvalstybinės prekybos siūlomas galimybes teikėjams ir vartotojams. Kad būtų išspręstos šios problemos, turi būti imtasi veiksmų, papildančių Komisijos jau parengtas priemones, pavyzdžiui, aukšto lygio duomenų apsauga, atviras internetas, tinklo neutralumas, su pilietybe ir (arba) gyvenamąja (įsisteigimo) vieta susietų kliūčių panaikinimas, e. parašas, e. mokėjimai, investicijos į plačiajuostį ryšį, visuotinė prieiga, galimybė kiekvienam naudotis kompiuterine ir programine įranga ir internetu teikiamų paslaugų teisės aktai, papildyti nuoseklia vartotojų politika.

3.2.2 EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir pradėti teikti e. valdžios paslaugas – tai galėtų būti daroma visuotinai naudojantis vidaus rinkos informacine sistema.

3.2.3 Komitetas pabrėžia, kad visų pirma būtina atsižvelgti į privalumus, susijusius su plačiai paplitusiu elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymu, tačiau mano, kad neturėtų būti atsisakoma ir popierinių sąskaitų faktūrų, nors ir turi būti vengiama papildomos naštos MVĮ.

3.3.1 EESRK mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti tinklams (transporto, energetikos, komunikacijos), kurie svariai prisideda prie Europos sujungimo. Komitetas pritaria minčiai sukurti Bendrą geležinkelių erdvę, kuri pajėgtų konkuruoti su kitomis transporto rūšimis. Jis rekomenduoja aptarti galimybę sukurti kompensacijų fondą, panašų į tuos, kurie jau egzistuoja kai kuriuose tinkliniuose sektoriuose. Neginčijamą pirmenybę reikėtų teikti visuotiniam Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos ir Europos traukinių valdymo sistemos įdiegimui.

3.3.2 Oro transporto srityje Bendro Europos dangaus sukūrimas nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti ES aviacijos pramonės konkurencingumą pasaulio rinkoje. Būtina spręsti šias su SESAR įgyvendinimu susijusias problemas: a) užtikrinti suderintą orlaivyje esančios ir antžeminės infrastruktūros patobulinimų diegimą, b) užtikrinti savalaikį ir pakankamą finansinių išteklių skyrimą SESAR įgyvendinti ir c) sukurti tinkamą SESAR įgyvendinimo valdymą. Šioje srityje turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti ir MVĮ.

3.3.3 Komitetas ragina skubiai persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 (5), kad būtų atnaujintos keleivių teisės užsakomų vietų perviršio, skrydžių atidėjimo ir atostogų paketo atvejais.

3.3.4 Europos jūrų uosto politikoje turėtų būti atsižvelgta į šias temines sritis:

3.3.5 Dėl Europos jūrų uostų politikos nebūtina rengti naujų teisės aktų. Viena vertus, „teisiškai neprivalomi įstatymai“ gali būti ypač tinkama teisės aktų alternatyva, kita vertus, reikėtų atsižvelgti į kiekvieną konkretų atvejį.

3.3.6 EESRK energetikos tinklų srityje pritaria pastarojo meto Europos Komisijos iniciatyvoms, skirtoms toliau plėtoti energetikos jungtis ir baigti kurti energijos vidaus rinką.

3.3.7 Komitetas iš esmės remia pasiūlymą sukurti Europos energijos bendriją (EEB) ir pritaria būtiniems tarpiniams etapams, visų pirma Europos regioninių energetikos tinklų, atsinaujinančiosios energijos vystymo fondo ir dujų supirkimo grupės sukūrimui.

3.3.8 EESRK laikosi nuomonės, kad jau pribrendo laikas kritiškai įvertinti energijos rinkos liberalizavimą, nes pasiekti rezultatai neleido sumažinti kainų piliečiams ir įmonėms tiek, kiek tikėtasi.

3.4.1 Dėl finansų krizės daugelio valstybių narių įmonėms, ypač MVĮ, sunku gauti kreditą, o tai daro neigiamą poveikį jų verslui. Kad privatusis sektorius ir ypač MVĮ bei socialinės įmonės galėtų skatinti augimą ir kurti darbo vietas, kapitalas yra labai svarbus. Tačiau bankai vis nenoriau skolina įmonėms, ypač naujoves diegiančioms ir verslą pradedančioms įmonėms, kurios yra rizikingiausios, tačiau kurių augimo potencialas yra didžiausias.

3.4.2 Todėl EESRK ragina Komisiją padėti MVĮ tiesiogiai pasinaudoti kapitalo rinkomis ir kurti MVĮ skirtų obligacijų platformas, taip pat ištirti, kaip būtų galima patobulinti tarpinio finansavimo priemones, ieškoti naujų tarpinio finansavimo produktų, pavyzdžiui, tarpinių paskolų garantijų. Komisija turėtų visiems suinteresuotiesiems subjektams parengti gerosios praktikos gaires, kaip derinti ir tolygiai panaudoti finansines priemones iš skirtingų šaltinių.

3.4.3 EESRK rekomenduoja derybose su valstybėmis narėmis dėl būsimų struktūrinių fondų atsižvelgti į būtinybę sukurti finansines priemones, kurios paremtų MVĮ suteiktų paskolų garantijas.

3.5.1 Komitetas ragina imtis veiksmų spręsti problemas dėl skirtingų apmokestinimo taisyklių ir administracinių sunkumų, kurie labiausiai trukdo MVĮ plėstis bendrojoje rinkoje.

3.5.2 Net ir nesuderinus mokesčių šioje srityje būtų galima pašalinti daug kliūčių, pavyzdžiui, dvigubą apmokestinimą, kuris labai trukdo tarpvalstybinei veiklai ir turi ekonominių padarinių investicijoms ir užimtumui. Dėl dabartinės sudėtingos PVM grąžinimo sistemos tarpvalstybinės prekybos ir paslaugų srityje gali būti slepiami mokesčiai ir sukčiaujama; su tuo reikia kovoti veiksmingiau. Įvedus tipinę ES PVM deklaraciją, administravimas taptų paprastesnis.

3.5.3 Komitetas laikosi nuomonės, kad dėl apmokestinimo valstybėse narėse neturėtų atsirasti mokesčių rojų, kurie daro neigiamą poveikį ekonomikai ir valstybių biudžetams.

3.5.4 Dėmesį reikėtų skirti ir finansinėms paslaugoms taikomoms PVM taisyklėms, ir, be abejonės, jeigu būtų įvestas naujas finansų sektoriaus mokestis už grynųjų pinigų srautus ar panašias operacijas, Komisija turėtų įvertinti, ar nevertėtų šį mokestį įvesti PVM sistemoje.

3.5.5 Be to, EESRK ragina nustatyti bendras taisykles mokėti PVM tik tais atvejais, kai klientas apmokėjo sąskaitą faktūrą. Pagal šią tvarką, kurią kai kurios valstybės narės jau taiko mažoms bendrovėms ir kuri vadinama pinigų apskaita, užtikrinama, kad PVM nėra mokėtinas už pardavimą, už kurį klientas dar neatsiskaitė. Dabartinio ekonomikos nuosmukio metu tokia tvarka padėtų išvengti nemokumo, ypač MVĮ.

3.6.1 EESRK pabrėžia būtinybę ypatingą dėmesį skirti klausimams, kurie nepakankamai išsamiai sprendžiami ES teisės aktais ir paramos programomis, pavyzdžiui, savarankiškai dirbančių asmenų.

3.6.2 Komitetas pabrėžia, kad reikia mažinti nebūtiną administracinę naštą, taip pat tikisi, kad Komisija pasiūlys tikslus, siektinus po 2012 m., kai administracinė našta jau bus sumažinta 25 proc. Komitetas pažymi, kad nebūtinos naštos įmonėms, vartotojams ar valdžios institucijoms sumažinimas yra visuomet pageidautinas, tačiau reikia kruopščiai įvertinti, ar nuo to nenukentės pirminis teisės akto tikslas.

3.7.1 Socialinio verslumo iniciatyva bus persvarstyta 2014 m. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Socialinio verslumo ekspertų grupe, įvertins tai, kas įgyvendinta, ir nustatys, ką reikia dar atlikti. EESRK rekomenduoja deramai atsižvelgti į neseniai Komiteto priimtose nuomonėse būtent socialinių įmonių klausimu pateiktas pastabas (6).

3.7.2 Komitetas pabrėžia būtinybę išsamiau supažindinti su socialinių įmonių vaidmeniu ir jų sklaida siekiant pabrėžti jų tikrąjį poveikį bendruomenei. Tam prireiks sukurti tokio poveikio įvertinimo metodiką. Tokio vertinimo reikės ir steigiant Europos socialinio verslumo fondą.

3.7.3 Komitetas laikosi nuomonės, kad pasiūlymas dėl Europos fondo ir visų kitų Europos įmonių formų turi būti įvertintas surengiant konsultacijas dėl Europos bendrovių teisės akto atnaujinimo.

3.8.1 Komitetas tikisi artimiausioje ateityje sulaukti pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto dėl kolektyvinių ieškinių. Tokiu pasiūlymu turi būti sukurtas kolektyvinių ieškinių mechanizmas, kuris veiktų nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu ir kuriuo galėtų pasinaudoti visi bendrosios rinkos vartotojai. Šiais mechanizmais turi turėti galimybę pasinaudoti visi tie, kurių teisės buvo pažeistos bendrojoje rinkoje. Ne tik vartotojai mano, kad jų teises pažeidžia prekių tiekėjai ir paslaugų teikėjai, taikydami nesąžiningas sutarčių sąlygas ir vykdydami nesąžiningą komercinę veiklą. Galimybę naudotis kolektyvinių ieškinių mechanizmais turėtų turėti ir darbuotojai, kurių teisės pažeistos, ir apskritai visi piliečiai, kurie yra diskriminuojami. MVĮ taip pat gali prireikti panašios apsaugos nuo nesąžiningos komercinės veiklos.

Tęsiant darbą turi būti atsižvelgiama į visų suinteresuotųjų subjektų nuomonę.

3.8.2 EESRK ragina imtis reguliavimo priemonių, kad būtų sukurta integruota bendroji atsiskaitymų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinka.

3.8.3 Produktų saugos taisyklių srityje Komitetas ragina laikytis dviejų pagrindinių principų:

3.9.1 Komitetas pakartoja, kad būtina didinti piliečių judumą modernizuojant profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą. Skatinant darbuotojų profesinį ir geografinį judumą galima būtų prisidėti prie Europos darbo rinkos veikimo ir tarpvalstybinių paslaugų teikimo gerinimo. Ne visuomet prasminga dėl pripažinimo diskutuoti visų 27 valstybių narių lygmeniu. Labiau reikėtų akcentuoti tikrąją būtinybę (tarpvalstybiniais atvejais ir tarp kaimyninių šalių) remiantis judumo modelių analize. ES turėtų skatinti regioninį bendradarbiavimą šioje srityje ir propaguoti bendrą tarptautinį profesinį mokymą.

3.9.2 Kalbant apie teisių į pensiją perkeliamumą, baltojoje knygoje (7) pernelyg daug dėmesio skiriama individualių trečiosios pakopos pensijų tobulinimui. Kad būtų užtikrinta struktūrinė nauda ir tiems žmonėms, kurie juda po Europą, būtina tobulinti pirmosios ir antrosios pakopų sistemas.

3.9.3 Komitetas sunerimęs dėl neseniai priimto Tarybos sprendimo renacionalizuoti Šengeno susitarimą; šis sprendimas leidžia įvesti naujų kliūčių laisvam piliečių judėjimui Sąjungoje ir grąžinti sienų kontrolę, kur ji buvo panaikinta. Tai didžiulis pagrindinių Sutarties principų pažeidimas, kuris dar labiau apsunkintų Bendrosios rinkos kūrimą.

3.10.1 Komitetas laikosi nuomonės, kad būtina išaiškinti vykdymą užtikrinančias taisykles ir nuorodą į Lisabonos sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama, kad vidaus rinkos sukūrimas yra ne savaiminis tikslas, o priemonė siekti socialinės pažangos ir tvarios visuomenės Europos piliečiams.

3.11.1 Viešieji pirkimai turėtų būti reglamentuojami taisyklėmis, pagal kurias mažiausia kaina nėra vienintelis kriterijus; su socialine nauda ir poveikiu tvarumui susiję kriterijai taip pat turi būti įvertinti.

3.11.2 Reikėtų pagalvoti, kokiu mastu ES viešųjų pirkimų rinkos turėtų tvariai išlikti atviros, kol trečiosios šalys nesudaro vienodų konkurencinių sąlygų. Šiuo požiūriu visi dalyviai, valstybės narės ir trečiosios šalys privalo laikytis ratifikuotų TDO konvencijų ir žmogaus teisių. ES turėtų aktyviai skatinti šią politiką pasaulio mastu.

3.11.3 Būtų galima pasiekti daugiau rezultatų per e. viešuosius pirkimus, nes administracinės procedūros taptų spartesnės.

3.12.1 Dabartinė INT teisinė sistema trikdo vartotojus, o visos Europos lygmeniu padėtis dar blogesnė. Reikia tikslinti teisinę sistemą, o teisinės sankcijos ir jų taikymas turi būti proporcingi: reikėtų skirti paprastus vartotojus, kurie gali netyčia ir (arba) nedideliu mastu pažeisti INT asmeninio naudojimo tikslais, ir didelio masto ir (arba) komerciniais tikslais vykdomą baudžiamąją veiklą.

3.12.2 Reikia taikyti platesnį visą Europą apimantį požiūrį licencijavimo ir autorių teisių mokesčių srityse.

2012 m. liepos 12 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(3) SOLVIT, Europos įmonių tinklas, Europos vartotojų centrai, Eurocentres, kt.

(4) Pailiustruota viename iš vaizdo įrašų, pateiktų Vidaus rinkos ir paslaugų GD surengtame konkurse „Papasakok savo istoriją“. 2012 m. birželio 1 d. Taline vykusiame Bendrosios rinkos observatorijos viešajame klausyme buvo iškeltas klausimas dėl tolesnio darbo tose probleminėse srityse, kurias piliečiai pavaizdavo šiuose vaizdo įrašuose.

(5) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91.

(7) Baltoji knyga „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“, COM(2012) 55 final.