Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl skaitmeninės rinkos – augimo varomosios jėgos (tiriamoji nuomonė)

ES Tarybai pirmininkaujanti Danija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2012 m. sausio 11 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. gegužės 10 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (gegužės 23 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 141 nariui balsavus už, 7 – prieš ir 5 susilaikius.

1.1 Skaitmeninė ekonomika iš esmės keičia visus įpročius ir įtakoja visą socialinę ir ekonominę mūsų visuomenių struktūrą. Be galo svarbu užtikrinti saugumą ir sąveikumą. Europos Sąjungos skaitmeninė darbotvarkė yra viena iš pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Komitetas jau priėmė daug nuomonių, skirtų IRT naudojimo padariniams mūsų visuomenėse (1).

1.2 ES Tarybai pirmininkaujanti Danija, atsižvelgdama į iškylančius uždavinius, paprašė EESRK nurodyti, ko trūksta, kad skaitmeninimas taptų augimo varomąja jėga. Komitetas mano, kad bet kokie IRT ekonomikos klausimų apmąstymai, konsultacijos ir partnerystės turėtų būti neatsiejami nuo socialinio ir pilietinio dialogo.

1.3 Rinka pati savaime nėra tikslas (2). IRT rinka turi tarnauti ekonomikai nekeldama grėsmės ekonominiams, socialiniams, žmogiškiesiems ir kultūriniams pasiekimams. Galimybė gaminti ir vykdyti mainus internetu, kurti skaitmeninę ekonomiką keičia darbo rinką. EESRK pageidauja, kad įmonės ir vartotojai būtų geriau informuojami šiuo klausimu, ir visiems būtų suteiktos tinkamos garantijos.

1.4 ES atsilieka tiek kūrimo ir paslaugų teikimo (angl. providers) (JAV), tiek gamybos (Azija) srityse. Ji turėtų kuo skubiausiai pradėti įgyvendinti visą savo skaitmeninę strategiją ir priderinti savo požiūrį prie trumpalaikių (intelektinės nuosavybės teisės – INT) ir ilgalaikių (demografinis senėjimas) iššūkių. EESRK nuomone, prioritetai turi būti plataus užmojo: remtis ekonominėmis žiniomis, siekti stiprinti Europos lyderių poziciją, kurti sprendimų ir MTTP centrus ES, kad jų veikla būtų naudinga visiems ES piliečiams, užtikrinti pasitikėjimą, didinti visų dalyvių gebėjimus, vystyti gamybą, tvaraus augimo strategiją papildyti IRT matmeniu.

2.1 Visą Europos teritoriją, įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas, turi kuo greičiau padengti reikalinga infrastruktūra (3). Operatoriai turi užtikrinti visuotinį ryšį visose, net visiškai izoliuotose, zonose. EESRK manymu, komunikato COM(2011) 942 „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ turbūt neužtenka.

2.2 Pagrindinės išankstinės sąlygos yra visuotinė prieiga prie technologinės ir programinės įrangos ir galimybė mokytis ja naudotis (4). Ketvirtadalis gyventojų yra pagyvenę žmonės. Reikia panaudoti šią ekonominę jėgą. Komiteto manymu, vienas iš darbotvarkės prioritetų turi būti prieinamumas.

2.3 Dalyvaujant pramonės, MVĮ ir kitų pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų atstovams turėtų būti parengti IRT (informacijos ir ryšių technologijoms) taikytini standartai (5), kad būtų užtikrintas visiškas IRT programų ir paslaugų sąveikumas ir suderinamumas, ir įgyvendinta IRT standartizavimo politika, skirta Europos Sąjungos politikai paremti (2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija, 69 ir 72 punktai (6)). EESRK mano, kad reikia teikti finansinę paramą MVĮ ir visuomenės subjektams, dalyvaujantiems standartizacijoje.

2.4 Reikia užbaigti europinių tinklų sujungimą, kad būtų veiksmingiau kuriama skaitmeninė ekonomika ir didinama prekių ir paslaugų pasiūla (EESRK nuomonė 490/2012 – TEN/469).

2.5 Komiteto nuomone, pasiūlos sąveika turi būti užtikrinama ES lygmeniu. Standartizacija sudarytų sąlygas atstovauti Europos interesams naujose rinkose tarptautiniu lygmeniu.

2.6 Komitetas jau priėmė nuomonę dėl atviro interneto ir tinklo neutralumo (7).

2.7 Vidaus rinka turi pasiūlyti visas naudojimo garantijas, kad išlaisvintų paklausos potencialą, naudodama nemokamą atvirojo kodo programinę įrangą.

2.9 EESRK mano, kad būtina sėkmingai vykdyti valstybių narių administracijos institucijų bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti tarpvalstybinių administracijos paslaugų teikimo internetu galimybes, o tam palankias sąlygas galima būtų sudaryti visuotinai naudojant VRI sistemą (vidaus rinkos informacijos sistemą). Tai turėtų būti daroma Europos daugiašalio sistemų valdymo pagrindu (8).

2.10 Internetinė prekyba verčia šalyse suderinti apmokestinimą PVM – EESRK nuomone, tai būtų tikrai naudinga įmonėms ir piliečiams, jeigu tik šia proga nebus pasinaudota sulyginant mokesčius juos padidinti.

2.11 Operatoriai ir piliečiai turėtų lengvai rasti visą informaciją apie savo teises, kad ramiai galėtų vykdyti savo tarpvalstybinius sandorius.

2.12 Komitetas mano, kad pilietinės visuomenės atstovai turėtų dalyvauti (žr. strategiją „Europa 2020“ – Suinteresuotieji subjektai ir pilietinė visuomenė) kuriant Europos skaitmeninę ekonomiką, jie turi būti kviečiami į konsultacijas ir įsijungti į partnerystes. Skaitmeninė ekonomika tokia įvairiapusiška, kad ji apima visą visuomenę. Kiekvienas projektas turėtų turėti skaitmeninį ir socialinį matmenis.

2.13 Skaitmeninimas parankus paslaugų ekonomikai, o tai gali nulemti pramonės nykimą ir netgi darbo vietų Europoje praradimą. EESRK manymu, ieškant naujų rinkų, Europoje reikėtų technologijų inovacijas susieti su gamyba. Naujai įsisteigusios IRT sektoriaus įmonės turėtų geriausiai įgyvendinti savo greito augimo galimybes. EESRK mano, kad reikia kuo skubiausiai iškelti klausimą, kokios aplinkybės neleidžia Europoje susikurti stambiems interneto paslaugų teikėjams ir prekybos internetu sistemoms, kurios taptų žinomos visame pasaulyje.

2.14 Mokymasis ir įgūdžių lavinimas visą gyvenimą padeda darbuotojams išsaugoti savo darbo vietas. Skaitmeninimas gali sudaryti tam palankesnes sąlygas, ypač izoliuotų teritorijų gyventojams arba atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje. Kvalifikuotas mokymas IRT srityje yra būtinas visiems.

2.15 Iki 2015 m. 95 proc. darbo vietų bus reikalinga kompetencija, susijusi su internetu. Komitetas pageidauja, kad patvirtinant priemones būtų išvengta tokių neigiamų padarinių darbo rinkai:

EESRK manymu, skaitmeninėje ekonomikoje, kaip ir kitose srityse, turėtų būti pripažįstamas tik deramas darbas (angl. decent job), kadangi jis leidžia didinti pasaulinę paklausą.

3.1.1 Komitetas pasisako už tai, kad būtų išsaugotos piliečių teises ir užtikrintas saugumą taip, kad nenukentėtų jų laisvė. 2012 m. bus nagrinėjama interneto saugumo strategija Europoje. Ypač svarbus įvykis bus Elektroninių nusikaltimų tyrimų centro įkūrimas 2013 m. EESRK pageidauja, kad ES galiausiai sudarytų palankias sąlygas sukurti galingą, panašią į „Google“, europinę paieškos sistemą.

3.1.2 Komitetas rengia nuomonę dėl asmens duomenų apsaugos – tai yra labai svarbi sritis (COM(2012) 10 final). Jis jau teigiamai pasisakė dėl teisės ištrinti duomenis (9) ir dėl interneto vartotojų, visų pirma dėl pačių jauniausių vartotojų ir dėl pažeidžiamos auditorijos teisių. Komitetas pageidauja, kad Komisijos pasiūlymas būtų kuo greičiau priimtas ir kad būtų atsižvelgta į jo pateiktas pastabas, nepaisant ne ES įsikūrusių interneto paslaugų teikėjų jau pareikšto pasipriešinimo.

3.1.3 EESRK tikisi, kad ES sudarys palankias sąlygas inovacijoms ir saugos savo sukurtus produktus. Būtina kuo skubiau patvirtinti Europos patentą, kad būtų sudaryta galimybė sukurti bendrą skaitmeninę rinką.

3.2.1 Turi būti pašalintos užkardos komercinių prekių pasiūlai ir atvertos sienos komercinės veiklos subjektams ir vartotojams, kad jie galėtų rinktis konkurencingą kainą. (http://ec.europa.eu/consumers/consumer_research/editions/cms6_en.htm).

3.2.2 Komiteto nuomone, pasiūlos sąveika turi būti užtikrinama ES lygmeniu. Standartizacija sudarytų sąlygas atstovauti Europos interesams naujose rinkose tarptautiniu lygmeniu.

3.2.3 EESRK mano, kad būtina kuo skubiau išspręsti pirkimo internetu problemas pašalinant diskriminaciją pilietybės ar gyvenamosios vietos pagrindu ir sukurti sąlygas visiems turėti vienodas prieigos galimybes.

3.2.4 Vartotojai turėtų lengvai gauti informaciją apie savo teises (COM(2011) 794 final) ir galimybes apsiginti. Būtina sukurti internetinę vieno langelio sistemą. Komitetas (10) palankiai vertina tai, kad Komisija patikslino, jog tokia sistema neturėtų užkirsti kelio vartotojams ir prekybininkams naudotis savo teise reikalauti žalos atlyginimo kreipiantis į teismą. Komisija turėtų į direktyvą 2000/31/EB įtraukti nuorodą į išmaniąsias sąveikas, tokias kaip BATNA (angl. Best Alternative to a Negotiated Agreement), kad neatsiliktų nuo „pirmosios kartos“ reglamentų šioje srityje. Siekiant didinti internetinę paklausą būtina sudaryti vartotojams galimybę tinkamai išspręsti komercinių santykių pagrindu atsirandančius konfliktus (11). Vartotojai turėtų būti aiškiai ir prieinamai informuojami apie jų teises. Turėtų būti atsižvelgta į visus ginčų sprendimo internetu tipus.

3.2.5 EESRK mano, kad europiniais dokumentais piliečiams turėtų būti užtikrintas tokio pat lygio pasitikėjimas skaitmenine rinka, koks jiems yra užtikrinamas jų pačių valstybėje. Vartotojams reikalinga informacija apie rinkos teikiamas galimybes, kad jie galėtų jaustis apsišvietusiais rinkos dalyviais. Tuo tikslu taip pat galima būtų platinti vartotojams skirtą IRT vadovą.

Atsižvelgdamas į direktyvos 2011/942 projektą, EESRK ragina Europos Sąjungos vadovus imtis iniciatyvos tokiose srityse:

turėtų sustiprinti suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą, jei būtų plačiai taikomos.

3.2.7 EESRK visuomet pasisako už tai, kad kolektyvinių teisių pažeidimo atvejais galima būtų imtis kolektyvinių veiksmų siekiant veiksmingo žalos atlyginimo. Jais būtų papildyta dabartinė apsaugos sistema, užtikrinanti galimybes siekti žalos atlyginimo teisminiais ir alternatyviais būdais (12) (žr. 1998 m. gegužės 19 d. direktyvą 98/47/EB). Vidaus rinkoje reikia užtikrinti lojalios konkurencijos sąlygas (SESV preambulės 4 pastraipa). Teisės į veiksmingą teisinę gynybą principas yra viena iš pamatinių Europos pagrindinių žmogaus teisių chartijos teisių (47 straipsnis).

3.2.8 Komitetas su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl pirkimo–pardavimo sutarčių teisės (13). Vartotojams reikia teisinio tikrumo. EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija priėmė jo pasiūlymą dėl „antrojo režimo“, nors jis būtų pasisakęs už du atskirus dokumentus (vienas skirtas verslo įmonių sutartims (B2B), o kitas – sutartims su vartotojais (B2C).

3.2.9 Komitetas susidomėjęs laukia Komisijos žadėto dokumento, skirto Europos vartotojo darbotvarkei (COM(2011) 777 final/2), kuriame bus įvertintas skaitmeninės revoliucijos poveikis vartotojų elgsenai. Būtina sukurti visą Europą apimančią elektroninio identifikavimo, patvirtinimo bei elektroninio parašo sistemą, kad būtų padvigubinta e. prekybos apimtis ir ji suteiktų postūmį augimui (COM(2011) 942 final).

3.3.1 Kovai su piratavimu ir klastotėmis skirtu muitinės projektu FISCUS (14) siekiama užtikrinti internetinę kontrolę visoje ES. EESRK nuomone, reikėtų stiprinti muitines tiek personalo, tiek ir vykdomos kontrolės veiksmingumo lygmenimis. Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centras galėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį, jį reikėtų aprūpinti įranga, kuri atitiktų jam keliamus uždavinius ekonomikos ir visuomenės saugumo srityse.

3.3.2 Turėtų būti teisės aktais sudarytos sąlygos administracijai vykdyti tyrimą remiantis nustatytais įtarimą keliančiais finansų srautais internete. Muitinėms galėtų būti patikėta užduotis apsaugoti kultūrinį ir nematerialųjį Europos paveldą ir turėtų būti stiprinamas vaidmuo, kurį jos atlieka teikdamos pagalbą MVĮ, atverdamos joms savo duomenų bazes, tokias kaip patekimo į rinką duomenų bazė, pagalbos tarnyba eksporto srityje ar virtualusis informacijos portalas.

3.4 Komitetas pasisako už tai, kad piliečių labui būtų priimta valdymo ir skaidrumo chartija. Jis mano, kad būtina kuo skubiau priimti e. prekybą, įskaitant e. mokėjimus ir mokėjimus SMS žinute (angl. m-payment), reguliuojančius aktus.

3.4.1 EESRK mano, kad naujųjų skaitmeninių mokėjimo priemonių saugumą turi užtikrinti viešieji standartai. Šiuo metu tik privatūs suinteresuotieji subjektai (operatoriai) nustato ir kontroliuoja standartus ir jų sąveiką. EESRK nuomone, būtų padaryta daug žalos, jei visus Europos finansinius srautus turėtų galimybę kontroliuoti trečioji šalis.

4.1.1 Skaitmeninėje rinkoje turi būti užtikrintas lojalus ir piliečių teises gerbiantis valdymas Europos lygmeniu. Po 2015 m. pagalbą Europos ekonominės veiklos vykdytojams turėtų užtikrinti prekėms ir paslaugoms skirtas vienas langelis. Skaitmeninės erdvės įmonės turi laikytis įmonių socialinės atsakomybės ir socialinio dialogo principų.

4.1.2 Bendra skaitmeninė rinka iki šiol susiskaidžiusi į nacionalines rinkas. Suvienodinus teisės aktus būtų suteikta galimybė ekonominės veiklos vykdytojams siekti masto ekonomijos. EESRK mano, kad Komisija turėtų siekti savo direktoratų sinergijos ir sukurti tvirtą pagrindą, būtiną skaitmeninei plėtrai visoje Sąjungoje užtikrinti ir įveikti atsilikimą. Todėl reikia nedelsiant sukurti europietiškąjį „Silicio slėnį“ (angl. Silicon Valley), kuriame dirbtų gabiausi žmonės ir būtų sutelktas viešasis ir privatus kapitalas, kad būtų galima formuoti bendras pirmaujančias įmones.

4.1.3 Komitetas primena savo nuomonę dėl skaitmeninės įtraukties, kurioje jis nurodo, kaip išspręsti nevienodų galimybių naudotis skaitmenine prieiga problemą. Jis pasisako už tai, kad Europos Sąjunga pripažintų galimybę naudotis infrastruktūra ir priemonėmis viena iš pagrindinių teisių, o IRT – viena iš priemonių įtraukčiai stiprinti.

4.2.1 Skaitmeninė ekonomikos tikslas turėtų būti greitas BVP augimas, visų pirma skatinti naujų įmonių steigimąsi (angl. start-up). JAV šiam tikslui skirta apie 75 mlrd. eurų. Inovacijų skatinimas grindžiamas žinių ekonomikos modeliais ir jis didina pasiūlą internetu.

4.2.2 Naujos paslaugos rinkoje prigyja tada, kai MVĮ yra pajėgios naudotis IRT (15) ir užtikrinti tarpusavio sąveiką. Todėl parama turėtų būti skiriama konkretiems jų projektams. EESRK prašo pirmininkaujančios valstybės narės apsvarstyti rezultatus, kurių davė tokios priemonės:

4.2.3 Elektroniniai mokėjimai kortele ir mobiliuoju telefonu – Europa turėtų išlaikyti lyderio poziciją šiose srityse, kaip buvo lustinės kortelės atveju, kai gerokai sumažėjo sukčiavimo mastas.

4.2.4 Projektas SEPA (angl. Single Euro Payments Area – bendra mokėjimo eurais erdvė; 2012 m. vasario mėn. reglamentu buvo nustatyta, kad nacionaliniai pavedimai ir tiesioginiai debetai nuo 2014 m. vasario 1 d. pakeičiami jų europiniu ekvivalentu) apima pagrindines mažmeninių mokėjimų priemones. EESRK nuomone, komisiniai mokesčiai tarp bankų ir valstybių narių turi būti suderinti. Konkurencija neturėtų užkirsti kelio inovacijai ir užkrauti papildomų išlaidų ant vartotojų pečių.

4.2.5 EESRK mano, kad reikalingi atitinkami teisės aktai, kurie padėtų MVĮ įžengti į skaitmeninę rinką kaip į bet kokią kitą rinką.

4.2.8 Debesų kompiuterijos paslaugos (angl. cloud computing) gali padėti MVĮ (17), jeigu būtų realiai garantuotas duomenų saugumas – tai yra didžiulė užduotis, kurią sprendžia ir internetu paslaugas teikiantys „gigantai.“ ir interneto paslaugų teikėjai (angl. internet service providers). Europos Komisija turėtų daugiau dėmesio skirti MVĮ skirtoms debesų kompiuterijos paslaugoms ir sudaryti joms sąlygas tokiomis paslaugomis naudotis (mokymo ir finansavimo priemonėmis).

4.2.9 Europos Sąjunga turėtų kreipti daugiau dėmesio į tai, kad įmonės būtų informuojamos apie galimybes gauti finansavimą, ir turėtų platinti projektų obligacijų idėją (18).

4.2.9.1.1 EESRK rekomenduoja sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į rizikos kapitalą, nes tai būtų naudinga mokslininkams ir inovacinėms įmonėms (COM(2011) 702 final – „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje“).

4.2.10 Komitetas rekomenduoja parengti vadovą, kuris padėtų įmonėms įžengti į skaitmeninę tarpvalstybinę ekonomiką.

4.3.1 EESRK labai svarbu, kad Europos Sąjunga tiek išorėje, tiek viduje saugotų kūrybą, kuri yra jos ateities garantas. Kultūrinis išskirtinumas turi būti išsaugotas, nes taip puoselėjama europinė įvairovė. Nagrinėjamosios apsaugos priemonės neturėtų kelti šiam išskirtinumui grėsmės, atverdamos kelią amerikietiškos kūrybos produktams.

4.3.2 SESV 118 straipsnis nuo šiol užtikrina intelektinės nuosavybės teisių apsaugą Europos Sąjungoje, tačiau 27 valstybės narės skirtingai kontroliuoja interneto naudojimą.

4.3.3 Europos Sąjunga persvarsto intelektinės nuosavybės teisių taikymo trečiosiose šalyse politiką ir įtraukia į ją abipusiškumo ir daugiašalių derybų, kaip ACTA atveju (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ne PPO susitarimas, kurį 2012 m. sausio mėn. pasirašė Komisija ir 22 valstybės narės), nuostatas.

4.3.4 Komitetas balsavo už nuomonę dėl intelektinės nuosavybės teisių, kurioje rekomenduojama nenukrypti tik į turtiniais ir finansiniais aspektais grindžiamą požiūrį (19).

4.3.4.1 Atsižvelgdamas į būsimą (2012 m.) Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Komitetas primygtinai siūlo surengti būtinas konsultacijas su šios srities teisėms ir interesams atstovaujančiomis organizacijomis (20). Jis pabrėžia, jog reikia užtikrinti autoriaus ir gretutines teises tvarkančių įstaigų veiklos kontrolę ir skaidrumą. Komiteto nuomone, privataus kopijavimo mokesčiai yra neteisingi, nes toks kopijavimas yra integrali sąžiningo vartojimo (angl. fair use) dalis. Reikia skirti pilietį, kuris parsisiunčia kūrinį iš interneto ir naudoja jį asmeniniais tikslais, nuo asmens, kuris organizuoja pasipelnymo veiklą klastodamas kūrinius stambiu mastu. Kultūros sektorius neturi tapti pinigų darymo mašina, o žiniatinklis – kultūros ir žinių privatizavimo įrankiu.

4.3.4.2 Europos Parlamentui buvo pateikta Europos masto peticija, surinkusi daugiau kaip 2 milijonus parašų (interneto svetainė AVAAZ.org), kuria raginama „ginti laisvą ir atvirą internetą ir neratifikuoti ACTA“. Svarbu pažymėti, kad ACTA nepasirašė Kinija, Rusija, Brazilija ir Indija, iš kurių atkeliauja daug suklastotų produktų.

Komitetas mano, kad į jo nuomonę dėl tarptautinio susitarimo ACTA nebuvo įsiklausyta (21). Jis siūlo Komisijai tuo atveju, jeigu ACTA bus pradėtas taikyti, užtikrinti, kad būtų apsaugota piliečių laisvė ir jų kūrybiniai gebėjimai.

4.3.5 EESRK manymu (22), siekiant išvengti „skaitmeninių“ srautų krypties pasikeitimo bei dempingo ir kartu apsaugoti autorių teises, reikia parengti Europos autorių teisių kodeksą, kad būtų galima pašalinti abejones dėl taikytinų fiskalinių teisės aktų.

4.4.1 Taip pat reikia apsaugoti viešuosius pirkimus, kurie sudaro 20 proc. BVP.

4.4.2 EESRK manymu, reikia užtikrinti, kad būtų galima lengvai susisiekti su viešąja administracija internetu, garantuojant elektroninio identifikavimo ir elektroninio parašo apsaugą visiems subjektams – privatiems asmenims, administracijoms, įmonėms, taip pat viešųjų pirkimų sandoriams.

4.4.3 Viešajame sektoriuje valstybės narės, įgyvendindamos paslaugų direktyvą, kartu su Komisija taiko „abipusio pripažinimo“ principą. Komitetas rekomenduoja įvertinti, ar paslaugų direktyva atitinka galimybes, kurios atveriamos bendrai skaitmeninei rinkai.

4.4.3.1 EESRK yra įsitikinęs, kad bendra skaitmeninė rinka gali skatinti viešosios pasiūlos vystymąsi užtikrindama teisinį tikrumą ir technologinę aplinką: išmanių viešųjų pirkimų sprendimai gali sukurti palankias sąlygas vientisai tarpvalstybinių pirkimų erdvei atsirasti.

4.4.4 Komisija, persvarstydama direktyvą dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (23), gali supaprastinti įmonių ir privačių asmenų darbą (žr. dar rengiamą nuomonę TEN/478).

5.1 Kurdama tvarią ir labai konkurencingą socialinės rinkos ekonomiką Europos Sąjunga turi būti kūrybiška ir novatoriška. IRT yra priemonė ir sykiu vertybė, kuri neapsiriboja tik komercine verte.

5.2 Komiteto manymu, reikėtų konkrečios strategijos siekiant užtikrinti bendros skaitmeninės rinkos tvarumą.

5.3 Reikėtų atlikti tyrimus, kad būtų įvertintas skaitmeninėje rinkoje veikiančių ir joje savo veiklą plečiančių įmonių anglies pėdsakas. Komitetas mano, kad naudojant išmaniąsias technologijas galima optimizuoti pasauliniu lygiu energijos suvartojimą ir tokiu būdu sumažinti išmetamą CO2 kiekį.

5.4 Skaitmeninė įranga turi būti „dekarbonizuota“; informacijos apdorojimo sistemų atliekų tvarkymas Europoje (pakartotinai naudojant retuosius metalus) gali būti svarbi rinka, be to, tokiu būdu būtų užkirstas kelias trečiųjų šalių taršai.

5.5 Komitetas prašo pirmininkaujančios valstybės narės, kad šiais 2012-ais pagyvenusių asmenų aktyvumo metais būtų pabrėžta IRT nauda valdymui sveikatos ir socialinės apsaugos srityse, visų pirma demografinio senėjimo aspektu, skatinant darbingumą, lengvinant darbo sąlygas ir apskritai užtikrinant komunikaciją, kovojant su izoliacija, sudarant sąlygas nuotoliniam medicininių paslaugų teikimui, robotų technikos diegimui, asmenų saugumui ir t.t. Visose šiose srityse atsiveria galimybės rinkai, naujų formų darbo vietų kūrimui ir augimui.

5.6 Europos Sąjunga, siekdama savo skaitmeninės rinkos integracijos, turi užbaigti kosmoso projektus. Turėtų būti skirti tam reikalingi ištekliai. EESRK apgailestauja, kad dar nepradėjo veikti Europos palydovinės navigacijos sistema GALILEO ir susitarimas dėl civilinės pasaulinės navigacijos palydovinės sistemos (GNSS), ir šiuo metu Europoje ir pasaulyje naudojamasi amerikietiška GPS (24).

2012 m. gegužės 23 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(13) EESRK nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės“ ir „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė tarpvalstybiniams sandoriams bendrojoje rinkoje palengvinti“, OL C 181, 2012 6 21, p. 75.

(23) EESRK nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo“, OL C 191, 2012 6 29, p. 129.

(24) EESRK nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo“, OL C 181, 2012 6 21, p. 179.