Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, taikymo siekiant išsaugoti žuvų išteklius

(COM(2011) 888 final – 2011/0434 (COD)

2012/C 229/21

Pranešėjas Gabriel SARRO IPARRAGUIRRE

Europos Parlamentas, 2012 m. sausio 17 d., ir Taryba, 2012 m. sausio 19 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, taikymo siekiant išsaugoti žuvų išteklius

COM(2011) 888 final – 2011/0434 (COD)

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo už Komiteto darbo parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. gegužės 11 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (2012 m. gegužės 23 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 149 nariams balsavus už, nė vienam – prieš ir 11 susilaikius.

1.   Išvados

1.1   EESRK visiškai pritaria pasiūlymui dėl reglamento. Jis sveikina Komisiją priėmus sprendimą jį pateikti ir ragina jį griežtai taikyti.

1.2   EESRK mano, kad valstybės, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, yra aiškiai apibrėžtos. Tačiau laikosi nuomonės, kad 3 straipsnio 1 dalies b punkto antroje pastraipoje nustatyta sąlyga galiausiai turėtų būti tokia: „dėl žvejybos veiklos taip sumažėtų žuvų išteklių dydis, kad nebebūtų užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis arba nebebūtų galimybės jį sužvejoti“.

2.   Padėties apžvalga

2.1   1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS) ir 1995 m. rugpjūčio 4 d. susitarime dėl šios konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, žinomame pavadinimu „JT susitarimas dėl žuvų išteklių“, reikalaujama, kad visos valstybės, kurių laivynai žvejoja šiuos išteklius, bendradarbiautų.

2.2   Šis bendradarbiavimas turi būti organizuojamas per regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (RFMO).

2.3   Jei atitinkami ištekliai nepriklauso RFMO kompetencijai, šis bendradarbiavimas turi būti vykdomas sudarant ad hoc susitarimus tarp žvejyba suinteresuotų valstybių.

3.   Įvadas

3.1   Pasiūlymas dėl reglamento skirtas toms trečiosioms valstybėms, kurios yra suinteresuotos žuvininkystės veikla, susijusia su šių valstybių ir Sąjungos bendro intereso žuvų ištekliais, tinkamai neatsižvelgdamos į dabartinius kitų valstybių ir Sąjungos žvejybos metodus ir (arba) teises, pareigas ar interesus vykdo žuvininkystės veiklą, kuri kelia grėsmę išteklių tvarumui, ir nebendradarbiauja su Sąjunga valdant šiuos išteklius.

3.2   Kad šios valstybės būtų skatinamos prisidėti prie išteklių išsaugojimo, pasiūlyme dėl reglamento numatomos specialios priemonės, kurias priims Sąjunga.

3.3   Šių priemonių priėmimo sistema nustatoma siekiant užtikrinti ilgalaikį Europos Sąjungos ir atitinkamų trečiųjų šalių bendro intereso žuvų išteklių tvarumą.

3.4   Kalbant apie šių priemonių taikymą, pasiūlyme apibrėžiamos sąlygos, kuriomis valstybė gali leisti vykdyti netausią žvejybą, jos teisė išdėstyti savo poziciją ir galimybė priimti taisomuosius veiksmus; prieš priimant šias priemones vykdomas jų poveikio aplinkai, prekybai, taip pat ekonominio bei socialinio poveikio vertinimas, jų taikymas skubiai nutraukiamas, jeigu atitinkama valstybė priima būtinas priemones siekdama prisidėti prie bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimo.

3.5   Kadangi ES yra pelninga rinka žuvininkystės produktų tiekimui, jai tenka ypatinga atsakomybė užtikrinant šių valstybių prievolės bendradarbiauti vykdymą, todėl pasiūlyme dėl reglamento nustatomos operatyvios ir veiksmingos priemonės, nukreiptos prieš valstybes, atsakingas už priemones ir praktiką, kurios lemia pernelyg intensyvų žuvų išteklių išnaudojimą.

3.6   Tuo tikslu siūloma riboti ne tik žuvininkystės produktų, sužvejotų laivais, kurie vykdė bendro intereso išteklių žuvų žvejybą apie tai žinant valstybei narei, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, importą, bet ir šiems laivams teikiamas uosto paslaugas, išskyrus neatidėliotinus atvejus. Taip pat siūloma užtikrinti, kad vykdant bendro intereso išteklių žuvų žvejybą, apie kurią žino valstybė, leidžianti vykdyti netausią žvejybą, nebūtų naudojami Sąjungos žvejybos laivai ar Sąjungos žvejybos įranga.

3.7   Pasiūlyme nurodoma, kokio pobūdžio priemonių galima imtis ir nustatomos bendrosios šių priemonių priėmimo sąlygos, kad jos būtų grindžiamos objektyviais, ekonomiškai veiksmingais, su tarptautine teise, ypač su Susitarimu dėl Pasaulio prekybos organizacijos steigimo, suderintais kriterijais.

3.8   Kartu siekiant užtikrinti veiksmingus ir nuoseklius Sąjungos veiksmus atsižvelgiama į priemones, įvestas 2008 m. rugsėjo 29 d. Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiu Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

3.9   Galiausiai, Komisija mano, kad siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas jai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus ir kad šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi priimant įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, būtų nustatyta nagrinėjimo procedūra.

3.10   Tačiau skubos sumetimais sprendimai dėl priemonių taikymo nutraukimo turi būti priimami kaip nedelsiant taikomi įgyvendinimo aktai taip pat vadovaujantis minėtu reglamentu dėl kontrolės.

3.11   EESRK visiškai pritaria pasiūlyme dėl reglamento numatytoms veiklos priemonėms.

4.   Pasiūlymo analizė ir Komiteto pastabos

4.1   Dalykas ir taikymo sritis

4.1.1   Pasiūlyme dėl reglamento nustatoma su trečiųjų valstybių vykdoma žuvininkystės veikla ir politika susijusių priemonių priėmimo sistema, kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį Europos Sąjungos ir šių trečiųjų valstybių bendro intereso žuvų išteklių tvarumą.

4.1.2   Dėl šios priežasties ir vadovaujantis UNCLOS reglamentas taikomas visiems žuvų ištekliams, kurių ilgalaikis tvarumas yra bendras Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių interesas ir kurių valdymas užtikrinamas jų bendrais veiksmais.

4.1.3   Pagal šį pasiūlymą priimamas priemones galima taikyti visais atvejais, kai kartu valdant bendro intereso žuvų išteklius būtina bendradarbiauti su Sąjunga, taip pat kai šis bendradarbiavimas vykdomas per regioninę žuvininkystės valdymo organizaciją ar panašią įstaigą.

4.2   Valstybės, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą

4.2.1   Trečiąją valstybę galima laikyti valstybe, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, jeigu:

4.2.2   EESRK mano, kad valstybės, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, yra apibrėžtos aiškiai. Vis tik laikosi nuomonės, kad 3 straipsnio 1 dalies b punkto antroje pastraipoje nustatyta sąlyga galiausiai turėtų būti tokia: „dėl žvejybos veiklos taip sumažėtų žuvų išteklių dydis, kad nebebūtų užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis arba nebebūtų galimybės jį sužvejoti“.

4.3   Priemonės, kurias galima priimti valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, atžvilgiu

4.3.1   Įgyvendinimo aktais Komisija šių valstybių atžvilgiu gali priimti šias priemones:

4.3.2   EESRK mano, kad visų šių priemonių taikymas turi valstybes, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, atgrasyti nuo tokios praktikos. Be to, Komitetas laikosi nuomonės, kad tai yra veiksmingiausios iš galimų Sąjungos priemonių, todėl ne tik sveikina Komisiją dėl sprendimo pateikti šį pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo išplečiamos ir patobulinamos reglamente dėl neteisėtos žvejybos numatytos priemonės, bet ir ragina Komisiją užtikrinti jo griežtą taikymą ir tinkamą kontrolę. Komitetas taip pat įspėja, kad net jei ir bus kreipiamasi į Pasaulio prekybos organizaciją, nereikėtų abejoti dėl tolesnio jo taikymo, kadangi tik taip galima užtikrinti ilgalaikį Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių bendro intereso žuvų išteklių tausumą.

4.4   Pagal šį pasiūlymą dėl reglamento priimamoms priemonėms taikomi bendrieji reikalavimai

4.4.1   Taikomi šie bendrieji reikalavimai:

4.4.2   EESRK šiuos reikalavimus laiko logiškais ir todėl jiems pritaria.

4.5   Prieš priimant priemones taikomi reikalavimai

4.5.1   Jei vadovaujantis pasiūlymu reikia priimti priemones, Komisija atitinkamai valstybei apie tai iš anksto praneša – informuoja apie priežastis ir apibūdina priemones, kurių pagal šį reglamentą būtų galima imtis jos atžvilgiu. Prieš pradedant šias priemones taikyti valstybei suteikiama tinkama galimybė raštiškai atsakyti į tą pranešimą ir ištaisyti padėtį.

4.6   Priemonių taikymo laikotarpis

4.6.1   Priimtos priemonės nustojamos taikyti tai valstybei priėmus reikiamas taisomąsias priemones, kurios yra suderintos su Sąjunga ir, jei reikia, kitomis atitinkamomis valstybėmis arba nemažina ES savarankiškai ar kartu su kitomis valstybėmis priimtų atitinkamų žuvų išteklių išsaugojimo priemonių poveikio.

4.6.2   Įgyvendinimo aktais Komisija nustatys, ar įvykdytos pirmiau su valstybe suderintos sąlygos, ir prireikus nurodys, kad priimtų priemonių taikymas nutraukiamas.

4.6.3   Jeigu būtina imtis su nenumatytais ekonominiais ir socialiniais trikdžiais susijusių tinkamai pagrįstų skubių priemonių, Komisija priims nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kuriais nustatys, kad priimtų priemonių taikymas nutraukiamas.

4.6.4   Siekiant užtikrinti tinkamą reglamento įgyvendinimą, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 182/2011 dėl valstybių narių vykdomos kontrolės taisyklių, Komisijai talkins komitetas.

4.6.5   EESRK pritaria numatytam priimtų priemonių taikymo nutraukimo būdui ir mano, kad taikymas nedelsiant yra logiška išeitis, kai būtina imtis skubių priemonių, ypač besivystančių valstybių atveju.