Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės“

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. rugsėjo 21 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės“

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. gegužės 8 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (gegužės 23 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 191 nariui balsavus už, 2 prieš ir 7 susilaikius.

1.1 EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad partnerystės suteikia visokeriopos naudos ir jų potencialą reikėtų dar labiau išnaudoti. Todėl Komitetas labai palankiai vertina Komisijos ketinimą, įgyvendinant pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“, steigti ir skatinti Europos inovacijų partnerystes (EIP), kurių tikslas – gerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklo veiksmingumą ir trumpinti mokslinių tyrimų rezultatų kelią į rinką.

1.2 Siekiant užtikrinti partnerysčių veiklos ilgalaikiškumą ir tvarų poveikį, būtina sukurti tinkamas sąlygas su valdysena, finansavimu ir įgyvendinimu susijusiems uždaviniems spręsti.

1.3 Svarbiausia sąlyga steigiant partnerystes yra jų paprastumas, lankstumas, atvirumas, įtraukumas ir atvirumas, iniciatyvinės grupės turi būti reprezentatyvios ir subalansuotos, be to, nuo pat pradžių reikėtų apibrėžti sąsajas su jau įgyvendinamomis iniciatyvomis ir sukurtais instrumentais.

1.4 EESRK pabrėžia neeilinę socialinių inovacijų svarbą, kuriant inovacijoms palankią aplinką ir skatinant įmones, viešąjį sektorių, socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas bendradarbiauti ir taip didinti jų inovacinius ir veiklos pajėgumus.

1.5 Įgyvendinant Partnerystės principo sklaidą, būtina patikslinti ir nuolat peržiūrėti EIP ir kitų politinių iniciatyvų santykį (žr. Komunikato 2.3.2 punktą).

1.6 Koordinuoto Europos ir nacionalinių mokslinių tyrimų programų, kuriomis sprendžiami visuomenei kylantys uždaviniai (Komunikato 3.1.3 ir 3.3.3 punktai), įgyvendinimo ir finansavimo palengvinimas neatsiejamas nuo nacionalinių administracinių procedūrų, nacionalinių rėmimo gairių ir finansavimo nuostatų suderinimo.

1.7 Be to, Komitetas rekomenduoja geriau sutelkti turimus išteklius, aiškiau, tiksliau ir teminiu požiūriu nuosekliau suskirstyti įvairias (bendro) finansavimo galimybes, jas tikslingiau panaudoti ir centralizuotai bei sistematiškai apie jas informuoti.

1.8 Komitetas taip pat rekomenduoja įtraukti visus tiek nacionalinio, tiek ir Europos lygmens suinteresuotuosius subjektus ir iniciatyvas, kurie galėtų prisidėti įgyvendinant tinkamas ir reguliarias tolesnes susijusias priemones ir stiprinant partnerysčių tvarumą bei įgyvendinant jų rezultatus.

1.9 Reikėtų toliau remti trečiųjų šalių įtraukimą į MTI partnerystes ir tokiu būdu didinti Europos patrauklumą tarptautiniams subjektams.

1.10 Atsižvelgiant į ligšiolinę partnerysčių patirtį, reikėtų patikslinti, kokios formos ir laipsnio atsakomybė reikalinga, siekiant užtikrinti lankstumą, atvirumą ir gebėjimą diegti naujoves, taip pat ilgalaikes ir stabilias partnerystes bei tvarų poveikį.

1.11 Siekiant tausoti žmogiškuosius, laiko ir finansinius išteklius, ateityje reikės daugiau dėmesio skirti didesniam veiksmingumui. Šiuo tikslu priemonės turi būti geriau koordinuojamos, nuolat vertinamos ir nuosekliai įgyvendinamos.

1.12 Reikėtų numatyti aktyvų bendradarbiavimą su nacionalinio, regionų ir savivaldybių lygmens suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų galima įvertinti nacionalinius ir regionų ypatumus. Kartu nereikėtų pamiršti ir pasaulinės dabartinių uždavinių dimensijos svarbos.

2.1 Komisijos komunikate „Mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės (MTI)“ (1) nagrinėjama, kaip MTI skiriamus išteklius panaudoti taip, kad net ir dabartinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis būtų galima iki 2014 m. sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę bei Inovacijų sąjungą, įgyvendinti Skaitmeninę darbotvarkę ir kitas pavyzdines strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas (2).

2.2 Savo komunikate Komisija remiasi partnerysčių koncepcija, kurių svarbą sutelkiant pajėgumus Komisija buvo pabrėžusi savo 2010 m. spalio mėn. komunikate apie inovacijų sąjungą (3). Megzdamos partneriškus ryšius Europos ir nacionalinio lygmens viešojo sektoriaus institucijos jungiasi į viešojo sektoriaus subjektų partnerystes (angl. P2P), o viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektai į viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes (angl. PPP) (4), kurių tikslas padėti spręsti didžiausius visuomenės uždavinius ir stiprinti Europos konkurencinę padėtį.

2.3 Siekiant suformuoti bendrą įsivaizdavimą, kaip Mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės galėtų geriausiai prisidėti Europoje siekiant pažangaus ir tvaraus augimo, pagal 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą (FP7) ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą (CIP), Europos mokslinių tyrimų erdvės programą (ERF) ir „Inovacijų sąjungos“ politikos programą buvo sukurtos ir išbandytos partnerystės koncepcijos.

2.4 Bendrame įvertinime Komisija daro išvadą, kad partnerystės suteikia visokeriopos naudos ir jų potencialą reikėtų dar labiau išnaudoti.

2.5 Europos inovacijų partnerystės (EIP) gali suteikti platų pagrindą įvairioms partnerysčių koncepcijoms, suburiant visus MTI ciklo dalyvius, susiejant tiek pasiūlos, tiek ir paklausos aspektus ir skatinant politinį pritarimą sutartiems veiksmams. Partnerystės yra ir veiksminga priemonė skatinti aktyvesnį mažų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ) dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir inovacijose.

2.6 Tačiau partnerystės nėra savaime suprantamas dalykas. Siekiant užtikrinti ilgalaikę veiklos trukmę ir tvarų poveikį, būtina sukurti pamatines sąlygas, tinkamas spręsti su partnerysčių valdysena, finansavimu ir įgyvendinimu susijusius uždavinius.

2.7 Vertinant įvairių partnerysčių rezultatus jau padarytos partnerysčių kūrimui svarbios išvados, kurios naudojamos ieškant sprendimų nurodytoms problemoms (5).

3.1 Demografiniai pokyčiai, klimato kaita bei su globalizacija susiję pramonės, ekonomikos ir darbo rinkos pokyčiai yra svarbiausi būsimo Europos Sąjungos valstybių narių vystymosi iššūkiai. Siekiant sėkmingai įveikti šiuos iššūkius reikia imtis bendrų priemonių, įtraukti visus potencialius dalyvius ir centralizuoti tinkamų priemonių koordinavimą. Tai būtina nedelsiant daryti užtikrinant mokslinių tyrimų, mokslu ir technologijomis pagrįstų inovacijų bei socialinių inovacijų sąveiką.

3.2 Centralizuotas koordinavimas reikalingas ir kalbant apie išteklių sutelkimą, tinkamo biudžeto sudarymą ir lėšų paskirstymą, kad su demografiniais pokyčiais ir pasauliniais iššūkiais susijusios galimybės būtų veiksmingai panaudojamos moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

3.3 Todėl Komitetas labai palankiai vertina Komisijos ketinimą, įgyvendinant pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ (6) steigti ir skatinti Europos inovacijų partnerystes (EIP), kurių tikslas – gerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklo veiksmingumą ir trumpinti mokslinių tyrimų rezultatų kelią į rinką (7).

3.4 Analizuojant pagal 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą (FP7) (8), Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą (CIP) (9), Europos mokslinių tyrimų erdvės programą (ERF) (10) ir Inovacijų sąjungos politikos programą (11) bei Europos bandomąją partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo klausimu įgyvendintas partnerystės koncepcijas, jau buvo galima padaryti pirmąsias išvadas dėl partnerysčių kūrimo (12).

3.5 Išvadose teigiama, kad steigiant partnerystes labai svarbu jų paprastumas, lankstumas, atvirumas, įtraukumas ir atvirumas, iniciatyvinės grupės turi būti reprezentatyvios ir pamatuotos, be to, nuo pat pradžių reikėtų apibrėžti santykius su jau įgyvendinamomis iniciatyvomis ir sukurtais instrumentais. Be to, partnerystėms reikalingos aiškios pamatinės sąlygos dėl struktūrų, finansavimo ir procesų, kad jos galėtų ilgą laiką stabiliai vystytis.

3.6 EESRK vertina ir remia Komisijos pastangas paverčiant nurodytas išvadas konkrečiais pasiūlymais ir gairėmis ir aktualius aspektus įtraukiant į programą „Horizontas 2020“. Komunikate pateikti pasiūlymai yra reikalingi, tačiau, Komiteto nuomone, juos dar reikėtų papildyti.

4.1.1 Komitetas vertina ir remia Komisijos komunikate suformuluotą tikslą pasitelkiant EIP susieti išmėgintas pasiūlos (mokslinius tyrimus ir technologijas) ir paklausos (pvz., naudotojų, reguliuotojų, standartizavimo ir kt.) priemones (2.3.1 punktas). Komitetas visiškai pritaria Komisijos požiūriui, kad EIP gali suburti MTI ciklo dalyvius, įskaitant nacionalinio ir regioninio lygmens dalyvius, viešąsias institucijas bei pilietinę visuomenę, ir skatinti tarpusavio mainus, ir kad taip gali būti tobulinamos priemonės, didinamos sinergijos bei skatinamos inovacijos – ypač socialinės inovacijos ir nauji verslo modeliai (13) – ir didinami politinis įsipareigojimai.

4.1.2 Atsižvelgdamas į tai, Komitetas pabrėžia Komisijos pasiūlymų, paremtų Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu dėl Bandomosios Europos inovacijų partnerystės „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ išvadomis (14), svarbą. Ten aiškiai nurodoma, kad MTI partnerystėms reikalingos aiškios pamatinės sąlygos dėl valdysenos, finansavimo ir įgyvendinimo, kad jos galėtų ilgą laiką veiksmingai vystytis.

4.2.1 Komiteto nuomone, įgyvendinant Partnerystės principo sklaidą, labai svarbūs yra šie punktai ir siūlo papildyti juos atitinkamais aspektais:

4.2.2 Patikslinti EIP ir kitų politinių iniciatyvų santykį (žr. Komunikato 2.3.2 punktą). Šis santykis turi būti nuolat peržiūrimas ir, ypač naujų EIP atveju, patikslinamas.

4.2.3 Įtraukti visus dalyvius, kurie gali užtikrinti atitinkamus tolesnius reguliavimo veiksmus (2.3.2 punktas). Šiuo tikslu būtina nustatyti atitinkamus įvairių dalyvių vaidmenis ir poreikius inovacijų procese ir į juos atsižvelgti. Be to, svarbu galėti nustoti naudoti priemonę – tada, kai tikslas sėkmingai pasiektas, arba tuo atveju, kai įgyvendinimo metu paaiškėjo, kad priemonė netikslinga.

4.2.4 Koordinuoto Europos ir nacionalinių mokslinių tyrimų programų, kuriomis sprendžiami visuomenei kylantys uždaviniai (komunikato 3.1.3 punktas), įgyvendinimo ir finansavimo palengvinimas: Komiteto nuomone, šis aspektas neatsiejamas nuo kiek įmanoma išsamesnio nacionalinių rėmimo gairių ir finansavimo nuostatų suderinimo. Komisijos komunikate jau nurodyta, kad dalyvaujančios valstybės narės turėtų suderinti savo administracines procedūras (3.3.3 punktas).

4.3.1 Partnerystės koncepcijos buvo sukurtos ir išbandytos pagal 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą (FP7), Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą (CIP), Europos mokslinių tyrimų erdvės programą (ERF) ir Inovacijų sąjungos politikos programą (15).

4.3.2 Tarp dabartinių bendrųjų iniciatyvų būtinai reikia nurodyti Europos inovacijų partnerystę „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ (EIP AHA) (16), Europos skaitmeninę darbotvarkę (17), bendrą programavimo iniciatyvą „Ilgesnis gyvenimas, geresnis gyvenimas. Demografinių pokyčių privalumai ir su jais susijusios problemos“ (18) bei planuojamą programą „Horizontas 2020“ (19).

4.3.3 Kitų nacionalinio ir Europos lygmens svarbių dalyvių ir iniciatyvų įtraukimas yra būtinas, norint išvengti rinkos susiskaidymo ir dvigubo darbo. MTI partnerystės arba bent jau sinergijos gali būti panaudojamos įgyvendinant „Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012)“ programą (20), PPO „Amžiui palankios aplinkos programą“ (21), ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (22).

4.3.4 Be to, reikėtų skirti daugiau dėmesio paruošiamajam darbui su kitais nacionalinio ir Europos lygmens dalyviais. Tai apima, pavyzdžiui, įvairias Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato, Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) (23) ir Ateities technologijų mokslinių tyrimų instituto („Institute for Prospective Technology Studies“) (24) programas ir iniciatyvas.

4.3.5 Be to, EESRK pabrėžia partnerysčių svarbą didinant Europos, kaip pasaulinės mokslinių tyrimų ir inovacijų srities partnerės, patrauklumą. Padėdamos sukurti mastą ir gerokai išplėsti aprėptį, partnerystės didina pasaulinio masto dalyvių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas veiksmingumą ir efektyvumą Europoje (25). EESRK skatina tolesnį tokių partnerysčių vystymą.

4.3.6 Užtikrinant mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerysčių tvarumą svarbu ne tik sukurti struktūrines pamatines sąlygas, bet ir parengti įgyvendinamą bendrą viziją. Komiteto nuomone, šiuo tikslu kartu su visais įmanomais dalyviais, pilietinės visuomenės atstovais ir pagyvenusiais žmonėmis, į partnerystes reikia įtraukti visų pirma socialinius partnerius ir jaunimą arba jų atstovus, kad būtų galima tikėtis aktyvios jų paramos įgyvendinant tvarias programas ir tikslus.

4.3.7 Inovacijos nebūtinai yra linijinio proceso rezultatas, bet atsiranda dėl įvairių sektorių, sistemų ir koncepcijų sinergijos ir integracijos. Svarbiausi veiksniai, padedantys vystytis, pavyzdžiui, paslaugų inovacijoms, yra visuomeniniai struktūriniai pokyčiai, nauji klientų poreikiai ir įmonių reakcija į tokius pokyčius. Į tokius veiksnius reikėtų visų pirma atsižvelgti socialinių inovacijų atveju.

4.4.1.1 Siekiant užtikrinti ilgalaikę partnerysčių veiklos trukmę būtina užtikrinti patikimą finansavimo sistemą. Su tuo susiję Komisijos pasiūlymai, skirti esamų Europos ir nacionalinių priemonių supaprastinimui ir koordinavimui, yra labai vertingi ir juos būtina įgyvendinti.

4.4.1.2 Be to, pageidautina aiškiau, tiksliau ir teminiu požiūriu nuosekliau suskirstyti įvairias (bendro) finansavimo galimybes, kad iniciatyvų planavimas ir įgyvendinimas įgytų solidų pagrindą. Todėl Komitetas rekomenduoja geriau sutelkti turimus išteklius, juos tikslingiau panaudoti ir centralizuotai bei sistemiškai apie juos informuoti.

Ligšiolinių partnerysčių atsakomybės sritis yra labai įvairi – nuo laisvo bendradarbiavimo įvairiomis prioritetinėmis temomis iki privalomų, tačiau laiko ir finansiniu požiūriu apribotų atskirų partnerių įsipareigojimų arba netgi ilgalaikio visų partnerystėje dalyvaujančių veikėjų įsipareigojimo. Kalbant apie programą „Horizontas 2020“, atsižvelgiant į ligšiolinę patirtį, reikėtų patikslinti, kokios formos ir laipsnio atsakomybė reikalinga, siekiant užtikrinti lankstumą, atvirumą ir gebėjimą diegti naujoves, taip pat ilgalaikes ir stabilias partnerystes bei tvarų poveikį.

MTI partnerystėse daugiausia dėmesio reikėtų skirti sparčiam ir nuosekliam tinkamomis laikomų priemonių įgyvendinimui. Todėl būtina skatinti sąveiką, tarp mokslo ir praktikos bei į naudotojus orientuoto požiūrio ir jų įtraukimo į inovacijas. Siekiant ateityje be reikalo neeikvoti brangaus laiko ir žmoniškųjų bei finansinių išteklių, reikės daugiau dėmesio skirti didesniam veiksmingumui, o priemonės turės būti geriau koordinuojamos, nuolat vertinamos ir nuosekliai įgyvendinamos.

Projekte arba partnerystėje dalyvaujant dideliam skaičiui dalyvių, svarbus aspektas yra su bendrais pasiekimais susijusios intelektinės nuosavybės teisės. Būsimų inovacijų partnerysčių klausimu taip pat būtina nuo pat pradžių surasti tinkamą šio klausimo sprendimą, kad visiems dalyvaujantiems – įskaitant ir dalyvaujančius galutinius vartotojus – tektų atitinkama paramos lėšų ir galimo pelno dalis.

Įgyvendinant partnerystes visada būtina atsižvelgti į konkrečias aplinkybes ir į tų partnerysčių tvarumą. Todėl būtina numatyti aktyvų bendradarbiavimą su nacionalinio, regionų ir savivaldybių lygmens suinteresuotaisiais subjektais ir įvertinti nacionalinius ir regionų ypatumus, nes tiek pačių valstybių narių viduje, tiek kiekvienoje iš jų sąlygos yra labai skirtingos. Tačiau laikantis tokio į aplinkybes orientuoto požiūrio negalima išleisti iš akių ir pasaulinės dabartinių uždavinių dimensijos svarbos.

4.4.6.1 Reikėtų rinkti sėkmingai veikiančių partnerysčių pavyzdžius ir skelbti informaciją apie jas. EESRK siūlo lig šiol naudojamus sklaidos būdus, pavyzdžiui, CORDIS interneto svetainę, papildyti, pavyzdžiui, nuosavu interneto portalu arba kartą per metus organizuojamu renginiu, kurio metu būtų apdovanojamos sėkmingiausiai dirbančios partnerystės.

4.4.6.2 Tačiau turėtų būti naudinga ir ištirti partneryčių nesėkmių priežastis ir iš jų pasimokyti. Todėl Komitetas rekomenduoja rinkti informaciją tiek apie pavyzdines koncepcijas, tiek apie nepavykusius projektus ir aktyviai ją skleisti.

4.4.7.1 Kol kas neapibrėžtas sąvokų „inovacijos“, „moksliniai tyrimai“ ir „partnerystės“ turinys. Nors „partnerysčių“ klausimu Komisijos komunikate jau apibrėžtos svarbios pamatinės sąlygos (26), o sąvoka „inovacijos“ (27) buvo paaiškinta įvairiuose komunikatuose ir nuomonėse, iki šiol nevisiškai aišku, kas turima omenyje kalbant apie mokslinius tyrimus. Tačiau atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir pasaulinius visuomeninius iššūkius, be fundamentaliųjų tyrimų neapsieisime.

4.4.7.2 Platesnė šio klausimo analizė peržengtų šios nuomonės ribas. Komitetas šiuo klausimu rengia nuomonę savo iniciatyva „Aštuntoji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa. Gairės dėl gyventojų senėjimo“ (28).

Būtent gyventojų senėjimo srityje sėkmingai užtikrinama, viena vertus, medicinos ir techninių mokslinių tyrimų ir plėtros ir, kita vertus, socialinės pažangos sąveika. Sutelkiant visus turimus intelektinius, finansinius ir praktinius išteklius, galima ir ateityje sukurti milžiniškas pajėgas, reikalingas įveikiant dabartinius iššūkius.

2012 m. gegužės 23 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(2) COM(2010) 546 final Žr. IP/10/225. Dešimčiai metų parengtą Lisabonos strategijos funkcijas perėmusią programą 2010 m. birželio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Jos tikslas yra pažangus, tvarus ir integracinis augimas ir geresnis nacionalinės ir Europos ekonomikos koordinavimas.

(4) P2P partnerystės pavyzdžiais galėtų būti ERA-NET ir ERA-NET Plus, 185 straipsnio iniciatyvos ir bendras programavimas. MIT srityje PPP pavyzdžiais gali būti, pavyzdžiui, Bendros technologijų iniciatyvos (BTI) ir Ateities internetas.

(5) Žr. 2011 m. rugsėjo 1 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą SEC(2011) 1028 final.

(12) Žr. 2011 m. rugsėjo 1 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą SEC(2011) 1028 final.

(15) Žr. 4 išnašą. P2P partnerystės pavyzdžiu galėtų būti kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos iniciatyva (AAL), kurios apimtis viršija 600 mln. eurų. Konkrečiu PPP pavyzdžiu gali būti bendroji technologijų iniciatyva ARTEMIS (Įterptosios kompiuterinės sistemos).

(19) Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (2014–2020 m.); MEMO-11-435. Taip pat žr. Preliminarų nuomonės projektą INT/614-615-616-631 „Horizontas 2020“. Pranešėjas Gerd Wolf.

(25) Kaip pavyzdžius galima paminėti dvi partnerystes: atsiliepdama į Neurodegeneracinių ligų bendro programavimo iniciatyvą, Kanada perorientavo savo mokslinių tyrimų darbotvarkę šioje srityje, siekdama imtis koordinuotų veiksmų šioje srityje su Europa ir šiuo metu yra bandomųjų veiksmų partnerė meistriškumo centruose. Indija aktyviai dalyvauja bendro programavimo iniciatyvoje „Vanduo“.

(28) „Horizontas 2020: veiksmų planas gyventojų senėjimo srityje“ (nuomonė savo iniciatyva), Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 13 (CESE 1290/2012).