10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/67

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina iniciatyvą pritaikyti ES globalios navigacijos palydovinės sistemos agentūros struktūras siekiant užtikrinti visišką jos organų nepriklausomumą ir aiškų akreditavimo ir saugumo veiklos atskyrimą nuo kitų veiklos sričių.

1.2

Komitetas teigiamai vertina naują Europos GNSS agentūros (GSA, buvusi priežiūros institucija) savarankiškumo ir bendradarbiavimo pagrindą. Todėl, atsižvelgdamas į dabartines aplinkybes, ESSRK remia pasiūlymą iš dalies keisti Reglamentą (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, ir rekomenduoja pritarti šiam pasiūlymui, nes jis gali padėti visiškai įgyvendinti nustatytus tikslus.

1.3

Komiteto manymu, siekiant įvertinti, ar priimtas sprendimas iš tiesų yra geriausias, svarbu, kad būtų užtikrinta faktinio veiklos struktūrų įgyvendinimo stebėsena ir kad Komisija šiuo klausimu rengtų reguliarias faktines ataskaitas.

1.4

Komitetas dar kartą pabrėžia svarbų Europos palydovinės navigacijos programų EGNOS ir GALILEO vaidmenį: jos yra naudingos piliečiams ir inovacijas bei konkurencingumą skatinantis veiksnys įgyvendinant Europos kosmoso politiką ir strategiją „Europa 2020“ ir kartu su didžiaisiais visapusės Žemės stebėsenos sistemos ir saugumo projektais turi padėti Europai ateityje išsaugoti tvirtą pirmaujančią poziciją ir strateginį nepriklausomumą kosmoso srityje.

1.5

Komitetas mano, kad Sąjunga privalo suprasti, kad valstybių narių pasiekti tvarios ir taikios integracijos ir vystymosi tikslai turi sudaryti galimybę skirti sutaupytus išteklius spartesniam bendrų didžiųjų, pasaulio lygmeniu konkurencingų projektų, kaip pavyzdžiui, GALILEO, GMES ir ITER (GMES – Europos Žemės stebėsenos programa, ITER – tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius), plėtojimui.

1.6

EESRK išreiškia didelį nusivylimą dėl 2013 m. vasario 19 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje sumažinti GALILEO skirtus finansinius išteklius ir primygtinai prašo ES institucijų, visų pirma Europos Parlamento, peržiūrėti šį sprendimą ir padidinti asignavimus GMES ir ITER.

1.7

Komitetas mano, kad būtina užtikrinti GALILEO suderinamumą ir sąveiką su kitomis palydovinėmis navigacijos sistemomis ir kitais pasaulio lygmeniu patvirtintais europiniais standartais.

1.8

Komitetas prašo aktyviai vykdyti paramos ir informavimo apie GNSS programų naudą veiklą, kad sudarytų sąlygas visuomenei kuo geriau pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias atveria GALILEO ir EGNOS teikiamos paslaugos.

1.9

EESRK mano, kad reikia paspartinti ir GALILEO saugumo stebėjimo centrų kūrimą.

1.10

Komitetas labai abejoja, ar tikslinga perduoti agentūroms paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms veiklą, už kurią iki šiol buvo atsakinga Komisija, ir prašo atidžiau įvertinti iki šiol šioje srityje įgytą patirtį.

1.11

Komitetas rekomenduoja paspartinti Komisijos ir Agentūros įgaliojimų suteikimo susitarimo sudarymą, visų pirma siekiant skatinti GNESS technologijų diegimą įvairiose mokslinių tyrimų srityse ir jų įtraukimą į strategines sektorių iniciatyvas ir vengti tolesnio vėlavimo turint omenyje, kad jau nemažai vėluojama įgyvendinant GALILEO programą.

2.1

Globali padėties ir laiko nustatymo bei navigacijos palydovinė sistema GNESS yra svarbiausias Europos technologinių inovacijų diegimo veiksnys, naudingas piliečiams, įmonėms, valdžios institucijoms ir visuomenei, sudarantis galimybę teikti navigacijos paslaugas, kurti darbo vietas ir užtikrinti didesnius konkurencinius ekonominius pranašumus.

2.2

EESRK jau priėmė keletą nuomonių dėl GALILEO programos (1). Kuriant, įrengiant ir eksploatuojant pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtą infrastruktūrą didžiausias dėmesys turi būti skiriamas saugumo reikalavimams.

2.3

Svarbu, kad GALILEO sistema, kurios kūrimo procesas labai užsitęsė, galiausiai pradėtų kuo greičiau veikti – be procedūrinių kliūčių ir interesų konfliktų – ir Europa turėtų nuosavą palydovinės navigacijos sistemą ir nepriklausytų nuo kitų teikiamų paslaugų, ypač jei jos naudojamos kariniams tikslams.

2.4

EESRK visiškai supranta, kad vis plačiau įvairiose veiklos srityse naudojama palydovinė navigacija leis užtikrinti didesnį saugumą, o prekybos lygmeniu – padidinti pajamas, su sąlyga, kad bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir nutrūkstamas paslaugų teikimas.

2.5

Rizikos valdymas, kurio svarba pabrėžta 2007 m. vykdant valdymo reformą, yra vienas svarbiausių Komisijos darbo uždavinių. Bet kokia programoms kylanti grėsmė įtraukiama į registrą, kuriame įrašomos įvairių tipų grėsmės, susijusios su pramonine tiekimo grandine, išorės veiksniais, kaip antai politinių institucijų įtaka ir saugumo reikalavimai, ir vidiniais veiksniais, kaip antai programų kūrimas ir Europos GNSS priežiūros institucija, kuriai buvo atsakinga už ankstesnę bendrą įmonę GALILEO. (2)

2.6

Kiekvienam rizikos tipui suteikiamas tikimybės ir padarinių rimtumo laipsnis. Registre numatyta daug galimos grėsmės tipų: technologinė, pramoninė, susijusi su integruotų sistemų kūrimu, visų pirma saugumo srityje, rinkos, valdymo grėsmė, su civiline atsakomybe susijusi infrastruktūros grėsmė.

2.7

Kalbant apie saugumą, reikėtų priminti, kad nors pagal reglamentą Komisija yra atsakinga už saugumo sistemų valdymą, jos veiksmų laisvė šioje srityje ribota dėl dviejų priežasčių.

2.7.1

Visų pirma saugumo srities poreikius nustato valstybės narės, kadangi itin svarbios infrastruktūros, pavyzdžiui, palydovinės navigacijos, saugumui nuolat kyla įvairios grėsmės. Valstybės narės turi apsidrausti nuo dalies šių grėsmių.

2.7.2

Antra, šiuo metu galiojančiu GNSS reglamentu (EB) Nr. 683/2008 sistemų saugumo atitikties patvirtinimo užduotis pavesta GSA. Laikantis tinkamo valdymo principų, reikėtų atskirti valdymo ir atitikties patvirtinimo funkcijas; tai įprasta ir itin svarbi praktika įgyvendinant tokio pobūdžio projektą.

2.8

Kaip EESRK jau yra nurodęs anksčiau „nuo sėkmingo Europos GNSS - tiek GALILEO, tiek EGNOS - įgyvendinimo ir valdymo priklauso strategijoje „Europa 2020“ numatytos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo vizijos sėkmingas įgyvendinimas“ atsižvelgiant ir į tai, kad „siūlomos GNSS programos per sistemos 2014-2034 m. gyvavimo ciklą duos Sąjungai 68,63 mlrd. […] gryno pelno“ (3).

2.9

Be to, Komitetas palankiai vertino tai, „jog EK privalo valdyti programoms skirtas lėšas ir kontroliuoti, kaip įgyvendinama visa su programomis susijusi veikla, įskaitant Europos GNSS agentūrai (GSA) ir Europos kosmoso agentūrai perduotą veiklą“ ir „planus sukurti rizikos valdymo mechanizmą“. (4)

2.10

EESRK mano, kad būtina užtikrinti didesnį su akreditavimu susijusios veiklos nepriklausomumą siekiant ją visiškai atskirti nuo kitos GSA agentūros veiklos, kad būtų išvengta interesų konflikto, visų pirma su kitomis užduotimis (5), ir pavojaus vienu metu būti ir teisėju, ir bylos šalimi.

2.11

EESRK mano, kad tokiomis naujomis aplinkybėms būtina užtikrinti, kad saugumo akreditavimo valdyba jai patikėtą užduotį galėtų atlikti visiškai nepriklausomai nuo kitų organų ir kitos Agentūros veiklos, o akreditavimo veikla būtų visiškai atskirta nuo kitos veiklos.

2.12

EP taip pat pabrėžė, kad „GNSS ilgalaikės valdysenos ir valdymo struktūra turėtų būti padalijamos Komisijos, GSA ir Europos kosmoso agentūros (EKA) užduotys ir atsakomybė, taip pat sprendžiami kiti susiję klausimai, kaip, pvz., tinkamas išlaidų pasidalijimas, pelno pasidalijimo mechanizmas, taisyklės dėl atsakomybės, kainodaros politika ir galimas privataus sektoriaus dalyvavimas GNSS programose“ (2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija P7_TA(2011)0265).

2.13

Taryba savo ruožtu nurodė, kad akreditavimo veikla – šiuo metu reglamentuojama pagal Reglamento (ES) Nr. 912/2010 II skyrių – turi būti vykdoma visiškai nepriklausomai nuo kitų Europos GNSS agentūrai patikėtų užduočių (žr. 2012 m. birželio 7 d. ES Tarybos dokumentą Nr. 11279/12 ADD 1).

2.14

Todėl Komisija mano, kad „Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant padidinti saugumo akreditavimo valdybos ir jos pirmininko savarankiškumą ir įgaliojimus bei juos iš esmės suderinti su atitinkamai administracinės valdybos ir Agentūros vykdomojo direktoriaus savarankiškumu ir įgaliojimais, būtinai numatant įvairiems Agentūros organams prievolę bendradarbiauti“.

2.15

Komitetas remia Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 912/2010 ir rekomenduoja pritarti pasiūlytoms priemonėms, jei atlikus patikrinimus ir parengus reguliarias ataskaitas, bus nustatyta, kad jos visiškai atitinka tikslus.

3.1

Komitetas dar kartą pabrėžia, kad Europos kosmoso politika yra labai svarbus strategijos „Europa 2020“ veiksnys, skatinantis visuomenei naudingas inovacijas ir konkurencingumą: šiuo požiūriu Europos palydovinės navigacijos programos EGNOS ir GALILEO turi atlikti pagrindinį vaidmenį, kuriuo reikia pasinaudoti ir jį stiprinti, kartu įgyvendinti GMSE projektą (6).

3.2

EESRK pabrėžia strateginę kosmoso politikos ir GNSS programos svarbą siekiant sukurti tikrą Europos pramonės politiką, pagrįstą konkrečiais projektais, duodančiais apčiuopiamų rezultatų piliečiams ir įmonėms.

3.3

Taigi, veiksmingas GNSS valdymo sistemos taikymas yra svarbus siekiant įvertinti, ar priimtas sprendimas iš tiesų yra geriausias. Todėl EESRK pritaria pasiūlytiems pakeitimams ir prašo užtikrinti, kad būtų vykdoma faktinė veiklos struktūrų įgyvendinimo stebėsena ir kad Komisija šiuo klausimu rengtų reguliarias faktines ataskaitas.

3.4

EESRK išreiškia didelį nusivylimą dėl 2013 m. vasario 19 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje sumažinti GALILEO skirtus finansinius išteklius ir vietoj Komisijos numatytų 7,9 mlrd. EUR skirti tik 6,3 mlrd. EUR.

3.5

EESRK ragina ES institucijas, visų pirma Europos Parlamentą, priimant galutinį sprendimą dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, patvirtinti anksčiau GALILEO programai siūlytą finansavimą ir kartu padidinti asignavimus GMES ir ITER projektams (7).

3.6

Be to, GSA turėtų aktyviai vykdyti paramos ir informavimo apie GNSS programų naudą veiklą, kad sudarytų sąlygas visuomenei kuo geriau pasinaudoti naujomis GALILEO ir EGNOS paslaugų pardavimo galimybėmis, kad paskatintų jų įsisavinimą rinkoje ir siekiant gauti kuo daugiau socialinės ir ekonominės naudos.

4.1

Naujo valdymo modelio tinkamumas Komitetas mano, kad, numatant perduoti Agentūrai EGNOS eksploatavimo etapo ir nuo 2014 m. sausio mėn. programos GALILEO eksploatavimo etapo valdymą, naujas savarankiškumu ir bendradarbiavimu grindžiamas Agentūros pagrindas yra tinkamas ir atitinka institucijų gaires. Vis dėlto mano, kad tokie teigiami pokyčiai turi būti stebimi siekiant įsitikinti, ar pasiūlyti sprendimai iš tiesų geriausiai atitinka nurodytus tikslus.

4.2

GALILEO saugumo stebėsenos centrai. Reikėtų paspartinti GALILEO saugumo stebėjimo centrų Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje įrengimą ir sustiprinti jų struktūrą ir išteklius. Siekiant patenkinti su prieiga prie PRS (paslaugos valstybinėms institucijoms, angl Public regulated service) susijusius naudotojų poreikius, būtina aktyviau vykdyti mokymo veiklą.

4.3

Komunikacijos veikla. Pradėjus teikti GALILEO paslaugas būtina aktyviau vykdyti visuotines Agentūros informavimo kampanijas norint pasirengti 2018–2019 m. visiško eksploatavimo etapui. Reikia užtikrinti kompetencijos centrų valdymą siekiant skatinti GNSS taikmenų plėtojimą ir įsisavinimą ir parengti EGNOS ir GALILEO technologijų ir paslaugų (Komitetas „kokybės ženklą“ supranta kaip prekybos ženklų sistemą, kuri išduoda licencijas patvirtintiems EGNOS ir GALILEO technologijų tiekėjams parduoti technologijas ir sprendimus, kurie atitinka griežtus techninius kokybės standartus. Pavyzdžiui, tokią prekybos ženklų sistemą labai sėkmingai naudojo pasaulinis WiFi aljansas siekdamas paspartinti belaidės LAN technologijos sėkmę rinkoje. Žr. http://it.wikipedia.org/wiki/Wi-Fi_Alliance) „prekės ženklo strategiją“ ir kokybės ženklą (8).

4.4

Moksliniai tyrimai ir inovacijos. Komitetas yra išreiškęs didelių abejonių, ar tikslingas „aiškus dabartinių mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo užduočių ir veiklos perkėlimas agentūroms, Komisijai paliekant tik teisinių klausimų sprendimą ir finansinio administravimo veiklą“ ir prašė „atkreipti didesnį dėmesį į patirtį, įgytą įgyvendinant tokio pobūdžio didelės apimties projektus, kuriuose išbandomos naujausios technologijos, ir nustatyti tinkamą „nenumatytų atvejų“ rezervą, pvz., 10 proc.“ (9).

4.5

Terminai ir įgyvendinimo nuostatos. Komitetas susirūpinęs, kad vėluojama priimti reglamentą dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo, kuris turėtų pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 683/2008 ir kuris šiuo metu svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje, atsižvelgiant į tai, kad minėtas dokumentas yra glaudžiai susiję su šiuo Komisijos pasiūlymu.