Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2011

Europos Parlamentas, 2011 m. spalio 25 d., ir Taryba, 2011 m. spalio 27 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 177 ir 304 straipsniais, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. balandžio 3 d. priėmė savo nuomonę.

480-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. balandžio 25–26 d. (balandžio 25 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 162 nariams balsavus už, 9 – prieš ir 9 susilaikius.

1.1 EESRK mano, kad šiuo metu ES vykdoma ekonomikos politika (griežtas taupymas, biudžetiniai suvaržymai nacionaliniu lygmeniu, ES biudžeto mažinimas, fiskalinis susitarimas, ECB galių ribojimas, t. t.) stumia į recesiją su neprognozuojamais padariniais, kai iš tikrųjų turėtų būti atvirkščiai, t. y. tuo pačiu metu, o dar geriau – anksčiau, reikia imtis ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo priemonių ir parengti tam drąsesnį ir veiksmingesnį pasiūlymą. Didžiulį indėlį siekiant šio tikslo galėtų padaryti struktūriniai fondai (ir iš dalies bei laikinai – BŽŪP), kaip siūlė, nors ir ne visiškai tiesiogiai, 2012 m. sausio 30 d. susirinkusi Europos Vadovų Taryba.

1.2 Reikėtų pradėti vykdyti Europos augimo planą – „Naująjį kursą“, kai kuriuose pagrindiniuose sektoriuose įgyvendinant didelius tikslinius projektus, galinčius išjudinti ES ekonomiką. Šis planas galėtų būti pradėtas finansuoti nedelsiant, tam naudojant nepanaudotas 2007–2013 m. laikotarpiui skirtas lėšas, o vėliau, bet kuo greičiau, tam tikrą ribotą laiką naudojant ir dalį 2014–2020 m. laikotarpiui numatytų lėšų. Prie tokio fondo galėtų prisidėti ir jį padidinti EIB, išleisdamas obligacijas (1) (naujojo reglamento 87 straipsnis). Investicijoms tai padarytų didinamąjį poveikį, nes pritrauktų kapitalo iš išorės šaltinių ir turėtų teigiamo poveikio valstybės skolai ir eurui, kuris sustiprėtų.

1.3 EESRK tvirtai įsitikinęs, kad visų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų partnerių partnerystė rengiant ir įgyvendinant ES sanglaudos politikos projektus bei atliekant jų ex-post vertinimą tiesiogiai prisidėtų prie jos sėkmės. Komitetas palankiai vertina pažangą, matomą Europos Komisijos (EK) pasiūlymo 5 straipsnyje, kuriame nustatoma, kad horizontalioji partnerystė yra privaloma, ir primena, kad partnerių, įskaitant partnerius, kurie turi teisę balsuoti stebesėnos komitetų posėdžiuose, dalyvavimas turi būti realus ir vykti visuose fondų paramos įgyvendinimo etapuose. Todėl EESRK mano, kad Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnį reikėtų peržiūrėti ir perrašyti taip, kad jame, visų pirma jo 2 dalyje, išdėstytos nuostatos dėl partnerystės būtų veiksmingai taikomos visais valdymo lygiais: nacionaliniu, regionų ir vietos.

1.3.1 EESRK labai norėtų prisidėti prie 5 straipsnyje minimo elgesio kodekso ir yra itin sunerimęs matydamas Tarybos siunčiamus signalus, kad valstybės narės nori apriboti partnerystės principo įgyvendinimą, todėl ragina EK ir Europos Parlamentą (EP) taisyti padėtį. Elgesio kodekse turėtų būti pateikta aiški, visa apimanti nevyriausybinių organizacijų, įskaitant SESV 10 ir 19 straipsniuose minimoms pažeidžiamoms grupėms – moterų, vyresnių žmonių, jaunimo, kitokios seksualinės orientacijos žmonių, žmonių su negalia, kitokio tikėjimo žmonių ir etninių mažumų – atstovaujančias organizacijas, apibrėžtis. Be to, elgesio kodekse turėtų būti išdėstytos aiškios projektų ir programų įgyvendinimo taisyklės, nustatyta operatyvaus nagrinėjimo prievolė ir numatyta skundų nagrinėjimo tvarka, taip užtikrinant veiksmingą ir nebiurokratišką Sanglaudos politikos programų įgyvendinimą ir naudojimą. EESRK mano, kad norint išvengti papildomos biurokratijos (ir „perteklinio reglamentavimo“ nacionaliniu lygmeniu) valstybių narių taikomus papildomus tvirtinimo kriterijus pirmiausia reikėtų pateikti visuomenei apsvarstyti.

1.4 EESRK pritaria, kad norint pasiekti tikslingesnių, realių ir tvarių rezultatų įgyvendinant ES struktūrinius fondus reikia dažniau taikyti ex-ante ir ex-post sąlygas; tačiau EESRK nepritaria makroekonominėms sąlygoms, nes jomis „baudžiami“ regionai ir piliečiai, kurie nekalti dėl makroekonominių sprendimų, priimamų nacionaliniu ar Europos lygmeniu.

1.5 EESRK vertina EK pastangas supaprastinti procedūras, tačiau mano, kad to nepakanka. Procedūros vis tiek pernelyg sudėtingos. Pernelyg daug reikšmės suteikdamos auditui ir procedūroms, tiek nacionalinės, tiek Europos valdžios institucijos vis dar nesukuria palankių sąlygų MVĮ ir NVO pasinaudoti ES finansavimu. Biurokratizmą reikia mažinti, ypač tose šalyse, kuriose dėl federalinės teritorinės sistemos atsiranda įvairių biurokratijos lygių.

1.6 EESRK siūlo svarstyti galimybę paramos gavėjams taikyti „vieno langelio“ principą, kad sanglaudos politika būtų labiau orientuota į paramos gavėją (orientavimosi į klientą metodas). Be to, EESRK mano, kad būtina 140 straipsnyje nustatytą projekto dydžio ribą, kurios neviršijančio projekto auditas atliekamas tik vieną kartą, padidinti nuo šiuo metu siūlomos 100 000 EUR iki 250 000 EUR sumos. Norint dar labiau supaprastinti taisykles, ši suma turėtų būti taikoma Bendrijos skiriamai projektų finansavimo daliai.

1.7 EESRK palankiai vertina EK siūlymą paramą teikti pagal temas, nes taip būtų galima sumažinti paramos fragmentiškumą; todėl Komitetas ragina griežtai koordinuoti įvairių struktūrinių fondų veiklą, kad sanglaudos politika taptų viena bendra ir suderinta politika, galinčia visapusiškai prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo. Komitetas mano, kad i) prieinamumo didinimas ir ii) sanglaudos politiką įgyvendinančių suinteresuotųjų subjektų (partnerių, apibrėžtų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje) gebėjimų stiprinimas turėtų tapti konkrečiomis teminėmis sritimis.

1.8 EESRK pakartoja, kad svarbu iš dalies keisti Bendrų nuostatų reglamento 7 straipsnį – įtraukti nuostatą dėl galimybės gauti finansavimą ir prieinamumo neįgaliesiems, vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija.

1.9 EESRK pabrėžia, kad svarbu stiprinti partnerių, kaip apibrėžta Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, gebėjimus, ir ragina į 2 straipsnį įtraukti sąvokos „gebėjimų stiprinimas“ apibrėžtį. Sąvoka „gebėjimų stiprinimas“ turėtų būti apibrėžiama kaip aktyvesnis partnerių, apibrėžtų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje dalyvavimas visuose etapuose rengiant ir įgyvendinant struktūrinius fondus ir vykdant jų stebėseną.

1.10 EESRK ragina sudaryti sąlygas ES institucijoms ir politiniams organams dalyvauti svarstant ir priimant Bendrą strateginę programą (BSP), kurią EK turi pateikti svarstyti.

1.11 EESRK rekomenduoja išaiškinti, kaip socialinės ekonomikos subjektai padės siekti skirtingų fondų tikslų.

1.12 EESRK mano, kad dėl nustatytomis sąlygomis paramai gauti nereikėtų mažinti struktūrinių priemonių lankstumo, nes nėra vieno visiems regionams tinkančio sprendimo, nors tikslai bendri – per bendras taisykles užtikrinti didesnę sanglaudą.

1.13 Komitetas tvirtai pritaria siūlymui bent 20 proc. visos ESF nacionalinių asignavimų sumos skirti socialinei sanglaudai ir kovai su skurdu.

1.14 EESRK palankiai vertina pastangas Bendrų nuostatų reglamentą labiau orientuoti į rezultatus ir mano, kad vien tik makroekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, BVP, pagrįstų rodiklių akivaizdžiai nepakanka sanglaudos lygiui įvertinti.

1.15 Komitetas ragina stiprinti partnerių, apibrėžtų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, gebėjimus vykdyti Bendrų nuostatų reglamento 51 straipsnyje nurodytą veiklą. Šiuos partnerius įtraukus į šį paramos, tyrimų, vertinimų, ekspertų pagalbos ir kitų veiksmų, kuriems vykdyti teikiama techninė pagalba, procesą, jie galės prasmingiau ir pajėgiau dalyvauti įgyvendinant struktūrinių fondų priemones, o tai ilgainiui padės sėkmingai įgyvendinti sanglaudos politiką. EESRK apgailestauja, kad siūloma veiksmų programose daryti išimtį techninei pagalbai veiksmams aplinkos apsaugos, lygių galimybių bei vyrų ir moterų lygybės klausimais. Ši 87 straipsnyje nustatyta išimtis turėtų būti išbraukta.

1.16 EESRK įsitikinęs, kad turimus ribotus finansinius išteklius geriausiai būtų panaudoti taikant pažangias finansų inžinerijos priemones ir kad kiekvienu išleistu sanglaudai skirtu euru reikia siekti kuo didesnio poveikio. Komitetas pabrėžia, kad svarbu rūpestingai koordinuoti įvairių struktūrinių fondų veiklą ir peržiūrėti bendro finansavimo normas, kad jos labiau atitiktų paramos gavėjų poreikius dabartinės krizės sąlygomis.

1.17 Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį Sanglaudos politika yra ES pagrindas, leidžiantis stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Valstybėms narėms, kurių vidutinis BVP augimas 2007–2009 m. laikotarpiu buvo neigiamas ir kurios dabartiniu laikotarpiu pasižymėjo gerais lėšų įsisavinimo rodikliais, bus nustatytos ne mažesnės nei dabartinio laikotarpio asignavimų ribos. Sanglaudos politikos asignavimų ribos netaikomas žuvininkystės ir kaimo plėtros fondams.

2. Krizės iššūkis ES – nauji struktūriniai fondai iššūkių laikmečiui

2.1 Dėl ekonomikos krizės nedarbo lygis ES išaugo iki 10,3 proc. (daugiau kaip penki milijonai bedarbių – jaunimas, „prarastoji karta“), o ties socialinės atskirties riba gyvenančių žmonių dalis kai kuriose ES šalyse padidėjo daugiau kaip 4 proc.; 3 proc. išaugo ypač sunkiomis materialinėmis sąlygomis gyvenančių žmonių dalis.

2.2 Nepaisant ES vykdomos sanglaudos, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos, regionų nelygybė vėl didėja. Penktojoje sanglaudos ataskaitoje teigiama, kad skirtumai padidėjo beveik visur, o daugiausia – šalių viduje (sostinės turtėja, o mažiau išsivystę regionai dar labiau skursta), kai kur ypač aštriai. Ataskaitoje taip pat nurodyti dideli išsivystymo lygio skirtumai tarp miesto ir kaimo (2).

2.3 EESRK, remdamasis 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiektu susitarimu, prašo Komisijos ir Tarybos priimti „specialią procedūrą“, pagal kurią penkeriems metams būtų sustabdytos šiuo metu galiojančios taisyklės, kad būtų galima nedelsiant ir paspartintai panaudoti fondus ir panaikinti nereikalingas kliūtis ir administracinę veiksmų laisvę. Tai būtų labai naudinga MVĮ, kurių veikla susijusi su inovacijomis ir produkcijos tobulinimu ir kurios dalyvauja jaunimui skirtuose projektuose.

2.4 Sanglaudos politika yra labai svarbi ES politika; remiantis SESV 174 straipsniu, ES plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą.

2.5 Atsižvelgdamas į tai Komitetas pabrėžia, kad valstybėms narėms, kurių vidutinis BVP augimas 2007–2009 m. laikotarpiu buvo neigiamas ir kurios dabartiniu laikotarpiu pasižymėjo gerais lėšų įsisavinimo rodikliais, bus nustatytos ne mažesnės nei dabartinio laikotarpio asignavimų ribos. Sanglaudos politikos asignavimų ribos netaikomas žuvininkystės ir kaimo plėtros fondams.

2.6 EESRK jau yra pabrėžęs, kad labai svarbu struktūrinius fondus įtraukti į strategiją „Europa 2020“; todėl jos tikslus ir uždavinius reikėtų gerai suderinti su Sanglaudos politika (3) ir aiškiau bei akivaizdžiau nurodyti, kaip būsimi struktūriniai fondai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų tikslų. Artimiausiu metu juos reikės peržiūrėti, jei ES nori juos pasiekti šiuo gilios krizės laikmečiu.

2.7 Kelete savo nuomonių (4) EESRK pabrėžė, kad struktūrinių fondų tikslai yra platesni negu strategijos „Europa 2020“ tikslai. Todėl struktūriniai fondai turėtų tapti mechanizmu, užtikrinančiu, kad ES ekonomika stiprintų jos užimtumo ir švietimo politiką, kad būtų išsaugotas ir sustiprėtų jos žmogiškasis kapitalas ir investicijos, reikalingos augimui, užimtumui ir socialinei įtraukčiai užtikrinti. Tai turėtų padėti įgyvendinti kitas ES strategijas ir politiką, tarp jų: 2010–2015 m. Moterų ir vyrų lygybės strategiją, Smulkiojo verslo aktą, Europos energetikos strategiją, 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios, ES programą dėl nacionalinių strategijų romų klausimu ir Tvaraus vystymosi strategiją.

2.8 Komitetas giliai susirūpinęs dėl krizės poveikio ir mano, kad struktūriniai fondai gali padėti išbristi iš krizės, jei tik atliekant ES ekonomikos valdymo, kuris šiuo metu neužtikrina augimo, užimtumo ir socialinės įtraukties, peržiūrą bus pabrėžta, kad griežto taupymo priemonės, kurių imamasi makroekonomikai stabilizuoti, neturi trukdyti siekti didesnės sanglaudos ES; struktūrinės intervencinės priemonės turėtų padidinti augimą, socialinę įtrauktį ir užimtumo lygį.

2.9 Ekonomikos krizės mastas parodė, kad šiuo metu Komisijos pasiūlytos struktūrinių fondų sumos 2014–2020 m. laikotarpiui (376 mlrd. EUR) nepakaks didesnei ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ES užtikrinti. Todėl EESRK ragina EK ir EP Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) persvarstyti dabartinį pasiūlymą dėl struktūrinių fondų ir didesnę ES lėšų dalį skirti mažiau išsivysčiusiems regionams, nedidinti biurokratijos naštos ir vengti nereikalingo išskaidymo.

2.10 Krizė neturi sutrukdyti ES vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus ir tokias konvencijas kaip Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija.

3.1.1 EESRK manymu, Bendra strateginė programa (BSP) yra vienas svarbiausių pasiekimų, užtikrinsiančių geresnį sanglaudos politikos įgyvendinimo panaudojant įvairius struktūrinius fondus koordinavimą.

3.1.2 EESRK palankiai vertina BSP, tačiau primygtinai ragina laikytis orientavimosi į paramos gavėją požiūrio. Šiuo metu potencialiems paramos gavėjams taikomos skirtingos paramos skyrimo procedūros (pavyzdžiui, paramai iš ERPF ar EŽŪFKP gauti) – dėl to potencialiems paramos gavėjams užkraunama administracinė našta. BSP – kokia siūloma šiuo metu – yra tik administracinis kriterijų rinkinys, neįtvirtinantis „vieno langelio“ principo paramos gavėjams. Be to, BSP turėtų būti nustatyti aiškūs reikalavimai dėl dokumentų ir dėl vienodo taisyklių aiškinimo valstybėse narėse. Tai užtikrintų, kad, BSP taptų priemone fondų panaudojimo efektyvumui didinti ir neužkrautų papildomos administracinės naštos.

3.1.3 EESRK mano, kad Bendroje strateginėje programoje turėtų būti išsamiai apibrėžti investiciniai prioritetai, sąlygoti strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir visų pirma pripažinti kanalai, kuriais būtų galima užtikrinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų, įskaitant moteris, jaunimą, imigrantus, vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, socialinę sanglaudą.

3.1.4 Be to, EESRK mano, kad BSP turėtų būti suderinta su visomis ES institucijomis ir patariamaisiais organais, kad visi jaustųsi už ją atsakingi.

3.1.5 Nuostatos dėl partnerystės sutarčių sveikintinos, nes tokios sutartys padės siekti bendrų Europos, nacionalinių ir regioninių tikslų.

3.1.6 EESRK ragina kiekvieną partnerystės sutartį ir jos programą susieti su nacionaline reformų programa (NRP). NRP turėtų atsispindėti visi strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai ir kitos prievolės, kylančios iš kitų tarptautinių įsipareigojimų ir konvencijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos.

3.1.7 partnerių, apibrėžtų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje dalyvavimas rengiant ir tvirtinant partnerystės sutartis, įskaitant pasiūlytus partnerystės sutarčių pakeitimus (15 straipsnis), būtų vienas pagrindinių veiksnių, lemsiančių struktūrinių fondų sėkmę; todėl pasiūlytas Bendrų nuostatų reglamentas turėtų būti atitinkamai pakoreguotas.

3.1.8 EESRK prašo pakoreguoti pasiūlyto Bendrų nuostatų reglamento 14 straipsnį pagal SESV 10 ir 19 straipsnius – c dalyje nurodyti pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, moterų, vyresnių žmonių, jaunimo, kitokios seksualinės orientacijos ar kitokio tikėjimo žmonių, neįgaliųjų, etninių mažumų.

3.2.1 EESRK palankiai vertina pasiūlytą Bendrų nuostatų reglamentą, kuriame išdėstomos bendros taisyklės dėl struktūrinių fondų; dėl to ES sanglaudos politika taps tik nuoseklesnė ir veiksmingesnė ir bus pagrįsta ES bendra perspektyva.

3.2.2 Komitetas palankiai vertina visas 11 teminių sričių. Tačiau, EESRK nuomone, jas reikėtų papildyti tokiomis teminėmis sritimis kaip 1) prieinamumo didinimas ir 2) partnerių, apibrėžtų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, gebėjimų stiprinimas. Komitetas ragina jas įrašyti pasiūlyto Bendrų nuostatų reglamento 9 straipsnyje.

3.2.3 EESRK pabrėžia, kad visos šalys turėtų orientuotis į Bendrų nuostatų reglamente nurodytas sritis, kad užtikrintų sinergiją ir darnesnį bei labiau integracinį augimą.

3.2.4 EESRK primena savo raginimą supaprastinti administracines, apskaitos ir audito procedūras – „supaprastinimas turėtų tapti svarbiausiu sanglaudos politikos tikslu“ (5), todėl palankiai vertina tai, kad šiame pasiūlyme siekiama laikytis šio principo. Būtina vengti pernelyg didelės biurokratijos ir dėti daugiau pastangų, kad galutiniai paramos gavėjai galėtų pasinaudoti galimybėmis. Supaprastinus taisykles turėtų atsirasti daugiau aiškumo dėl išlaidų tinkamumo finansuoti, audito, mokėjimų ir IRT naudojimo. Supaprastinti reikia ir patį reglamento tekstą bei sumažinti straipsnių skaičių.

3.2.5 Norint supaprastinti taisykles reikėtų nustatyti, kad projekto auditas atliekamas tik vieną kartą, jei projekto išlaidų dalis, finansuojama Bendrijos lėšomis, neviršija 250 000 EUR, o ne 100 000 EUR, kaip siūloma Bendrų nuostatų reglamento projekto 140 straipsnyje. Dėl pernelyg didelės administracinės naštos daugumos projektų išlaidos yra didesnės negu reglamente siūloma finansavimo suma. Taisyklių supaprastinimas įvedus šį naują dydį turėtų padaryti teigiamą poveikį šios taisyklės taikymui visuotinių dotacijų mechanizmams.

3.2.6 EESRK siūlo svarstyti galimybę paramos gavėjams taikyti „vieno langelio“ principą, kad sanglaudos politika būtų labiau orientuota į paramos gavėją (orientavimosi į klientą metodas).

3.2.7 Taip pat sveikintinas įvairių išlaidų atlyginimo galimybių ir e. valdysenos principų taikymas. EESRK pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad e. valdysena reikštų ir prieinamumą visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, etnines mažumas ir žmones su negalia.

3.3.1 EESRK manymu, į Bendrų nuostatų reglamentą įtraukus nustatytas tam tikras sąlygas paramai gauti, bus galima užtikrinti bendrų ES tikslų įgyvendinimą.

3.3.2 Kaip ir ankstesnėse nuomonėse (6), EESRK palankiai vertina ex-ante sąlygas, nes mano, kad tokia taktika padės pagerinti ES sanglaudos politikos išlaidų kokybę. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad dėl tokių sąlygų nepadidėtų administracinė našta, tačiau struktūriniai fondai būtų naudojami nuosekliau ir veiksmingiau.

3.3.3 Visgi EESRK nepritaria makroekonominių sąlygų taikymo metodikai (7), nes jomis „baudžiami“ ne tie, kuriuos reikėtų bausti. EESRK nepritaria, kad kitame, 6-ajame ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinyje, būtų numatyta kokia nors priverstinio poveikio priemonė, įgyvendinama per sanglaudos politiką (įskaitant mokėjimų sustabdymą). Kad ir kokių su makroekonominėmis sąlygomis susijusių priemonių būtų imamasi, jos neturėtų turėti poveikio struktūrinių fondų paramos gavėjams.

3.3.4 Labai svarbu, kad veiklos rezultatų peržiūroje dalyvautų partneriai, apibrėžti Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, ir jie būtų pripažinti tikraisiais dalyviais įgyvendinant sanglaudos politiką.

3.4.1 EESRK mano, jog būtina užtikrinti, kad dėl nustatytų sąlygų nesumažėtų galimybės lanksčiai įgyvendinti struktūrinius veiksmus, nes nėra vieno, visiems regionams tinkančio sprendimo.

3.4.2 Lankstumas neturi pakenkti bendriems sanglaudos tikslams, kurių siekiama visiems paramos gavėjams taikant bendras taisykles.

3.5.1 EESRK palankiai vertina daugiapakopio valdymo metodą kaip būdą užtikrinti atsakomybę už fondus ir socialinės sanglaudos tikslus. Partneriai, apibrėžti Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, pagal 5 straipsnį turėtų visapusiškai dalyvauti visuose fondų įgyvendinimo etapuose, taip pat vietos ir regionų lygmeniu. EESRK pakartoja, kad svarbu tai, jog anksčiau teritoriniuose paktuose būdavo numatytas pilietinės visuomenės dalyvavimas.

3.5.2 EESRK tvirtina, kad labai svarbu užtikrinti visų struktūrinių fondų priemonių tarpusavio sinergiją.

4. ES sanglaudos politikos principams reikia tinkamų priemonių sanglaudai užtikrinti

4.1.1 EESRK jau yra pareiškęs pritarimą, kad sanglaudos politikai būtų taikomas partnerystės principas (8). Rengiant partnerystės sutartis ir teikiant techninę pagalbą turėtų būti atstovaujama visiems atitinkamiems suinteresuotiems subjektams.

4.1.2 Todėl Komitetas labai palankiai vertina dabartinio pasiūlyto Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnį ir siūlymą parengti Europos partnerystės elgesio kodeksą, kuriame būtų išdėstytos su dalyvavimu susijusios įvairių partnerių, apibrėžtų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, teisės ir pareigos. Rengiant elgesio kodeksą turėtų būti užtikrintas visapusiškas šių partnerių dalyvavimas.

4.1.3 EESRK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas turėtų būti užtikrintas ir ta prasme, kad jai turėtų būti sudarytos vienodos galimybės, kaip ir kitiems, gauti finansavimą, ir turi būti įrašytas į aiškią, visa apimančią apibrėžtį. Neretai pilietinė visuomenė negali pasinaudoti finansavimu dėl bendro finansavimo taisyklėmis sukurtų kliūčių, administracinės naštos, netinkamų nacionalinėse veiksmų programose nustatytų tikslų ir nepakankamo dalyvavimo vykdant fondų stebėseną.

4.1.4 Elgesio kodekse turėtų būti išdėstytos aiškios paraiškų teikimo taisyklės, nustatyta operatyvaus nagrinėjimo prievolė ir numatyta skundų nagrinėjimo tvarka, taip užtikrinant veiksmingą ir nebiurokratišką Sanglaudos politikos programų įgyvendinimą ir naudojimą. EESRK mano, kad norint išvengti papildomo biurokratizmo (ir „perteklinio reglamentavimo“ nacionaliniu lygmeniu) valstybių narių taikomus papildomus tvirtinimo kriterijus pirmiausia reikėtų nuodugniai išnagrinėti.

4.1.5 Elgesio kodekse turėtų būti aiškiai nustatytos su dalyvavimu susijusios įvairių partnerių, apibrėžtų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, teisės ir pareigos.

4.1.6 Todėl EESRK jau yra pasisakęs už tai, kad kiekviena valstybė narė sudarytų partnerystės sutartį su savo regionais ir pilietine visuomene (9).

4.1.7 EESRK pabrėžia, kad reikia užmegzti plačią, įvairiausių interesų vienijamų subjektų partnerystę. Reikėtų aiškiai nustatyti, kaip apibrėžti įvairių partnerių teises ir pareigas.

4.1.8 EESRK apgailestauja, kad Bendrų nuostatų reglamente nenumatytas europinis partnerystės su Europos partneriais, apibrėžtais Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, mechanizmas, todėl ragina tokį mechanizmą numatyti pasiūlytame reglamente.

4.1.9 Komitetas palankiai vertina EK siūlymą sustiprinti bendruomenės iniciatyvas, pasiremiant patirtimi, įgyta įgyvendinant iniciatyvą LEADER. EESRK ragina užtikrinti, kad tarp LEADER vietos veiklos grupių narių būtų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų iš pilietinės visuomenės atstovų.

4.2.1 EESRK labai pritaria nuostatai, kad stebėsenos komitetuose partneriams, apibrėžtiems Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, būtų suteikiamos balsavimo teisės, kaip nurodyta Bendrų nuostatų reglamento 42 straipsnyje, ir dar kartą pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad juose visi partneriai turėtų vienodas teises. EESRK atkakliai reikalauja kuo skubiau užtikrinti, kad visiems stebėsenos mechanizmų dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos, ir ragina į BSP įtraukti konkrečias gaires šiuo klausimu.

4.2.2 EESRK dar kartą pabrėžia patikimo fondų panaudojimo vertinimo ir analizės svarbą, nes be to nebus galima suprasti, kokį poveikį skirtingi fondai daro skirtinguose Europos regionuose.

4.3.1 EESRK ragina stiprinti partnerių, apibrėžtų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, gebėjimus vykdyti bendrojo reglamento 51 straipsnyje nurodytą veiklą. Šiuos partnerius įtraukus į šį paramos, tyrimų, vertinimų, ekspertų pagalbos ir kitų veiksmų, kuriems vykdyti teikiama techninė pagalba, procesą visi partneriai galės prasmingiau ir pajėgiau dalyvauti įgyvendinant struktūrinių fondų paramą. Komitetas mano, kad tai turėtų būti būtina dalyvavimo sąlyga.

4.3.2 EESRK apgailestauja, kad kalbant apie aplinkos apsaugos priemones, lygias galimybes bei moterų ir vyrų lygybę techninės pagalbos veiksmų programoms siūloma daryti išimtį. Ši 87 straipsnyje nustatyta išimtis turėtų būti išbraukta.

4.3.3 EESRK primena, kad Europos socialinis fondas labiau pažengęs techninės pagalbos panaudojimo 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų partnerių dalyvavimui užtikrinti srityje. Komitetas ragina partnerystės principą taikyti visiems struktūriniams fondams vienodai.

4.4.1 EESRK ragina 2 straipsnyje įrašyti sąvokos „gebėjimų stiprinimas“ apibrėžtį. Ši sąvoka turėtų būti suprantama kaip partnerių, apibrėžtų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, dalyvavimo visuose struktūrinių fondų priemonių rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapuose didinimas, įskaitant, inter alia, mokymus, dalyvavimą techninėje pagalboje, pažeidžiamoms grupėms atstovaujančių organizacijų įtraukimą, paramą įgyvendinant fondų priemones. Ši apibrėžtis turėtų būti įrašyta ir BSP.

4.4.2 Partnerių, apibrėžtų Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, gebėjimų stiprinimas turėtų apimti ir galimybę pasinaudoti fondais, kaip numatyta Bendrų nuostatų reglamento 87 straipsnyje. EESRK apgailestauja, kad šio reglamento 7 straipsnyje neįtvirtintas nediskriminavimo principas užtikrinant galimybes pasinaudoti fondų parama.

4.5.1 EESRK palankiai vertina pasiūlytame Bendrų nuostatų reglamente įtvirtintą nediskriminavimo principą. Tačiau Komitetas apgailestauja, kad dabartinio bendrojo reglamento 16 straipsnyje įtvirtintas prieinamumo neįgaliesiems principas siūlomame būsimame Bendrų nuostatų reglamente neišliko.

4.5.2 Pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai turėtų turėti privalomas teises valstybių narių valdžios institucijų atžvilgiu, taip pat teisę pasinaudoti skundų nagrinėjimo procedūra, jei nori pareikšti prieštaravimą.

4.5.3 Komitetas primena, jog norint užtikrinti, kad partneriai, apibrėžti Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, galėtų pasinaudoti fondų parama, reikia stiprinti jų gebėjimus, taip pat plačiai naudotis visuotinės dotacijos mechanizmais. EESRK pakartoja, kad vykdant mokymus, kuriuos koordinuotų EK, būtų galima iš esmės pagerinti šią galimybę.

4.6.1 EESRK palankiai vertina nuostatas dėl socialinės ekonomikos subjektų ir rekomenduoja išaiškinti jų indėlį siekiant struktūrinių fondų tikslų. Socialinės ekonomikos subjektams turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti ne tik socialinės įtraukties programose, bet ir dalyvauti įgyvendinant kitus svarbius visų fondų prioritetus, pavyzdžiui, užimtumo skatinimo, kovos su skurdu, išsilavinimo lygio didinimo, įmonių kūrimo, verslumo, verslo konkurencingumo ir rėmimo, vietos plėtros, mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir inovacijų, mokymo ir švietimo.

4.7.1 EESRK palankiai vertina galimybę sujungti fondus siekiant geresnių fondų įgyvendinimo rezultatų.

4.7.2 Komitetas mano, kad turėtų būti užtikrintas struktūrinių fondų sverto poveikis norint skatinti labiau jais naudotis vietos lygmeniu; EESRK rekomenduoja tam tikrą dalį lėšų skirti mišriesiems fondams sudaryti ir taip pritraukti lėšų iš endogeninių vietos šaltinių ir sukurti įvairių tvarių vietos finansavimo priemonių, kartu užtikrinant ir ES intervencinių priemonių tvarumą.

4.7.3 EESRK įsitikinęs, kad turimus ribotus finansinius išteklius geriausiai būtų galima panaudoti taikant finansų inžinerijos priemones ir kad už kiekvienu išleistu sanglaudai skirtu euru reikėtų siekti kuo didesnio poveikio. Reikėtų aktyviau naudoti strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijas; EESRK siūlo nuodugniai apsvarstyti galimybę panaudoti būsimus struktūrinių fondų asignavimus, taip pat nepanaudotas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšas garantuoti grąžintinoms EIB paskoloms, kurios teikiamos MVĮ ir kitoms verslo įmonėms taip siekiant jau dabar išjudinti Europos ekonomiką. Šiuo požiūriu reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti atsinaujinančio finansavimo priemones ir mikrokreditus.

4.8.1 EESRK pritaria siūlymui bent 20 proc. visos ESF nacionalinių asignavimų sumos skirti socialinei sanglaudai ir kovai su skurdu. EESRK nepritaria šio rodiklio sumažinimui. Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis būtina užtikrinti, kad Europos piliečiai toliau tikėtų socialine Europa. Šių tikslų labiausiai padeda siekti socialinės įmonės, kurios atlieka didžiulį darbą integruodamos pažeidžiamiausias grupes į visuomenę ir darbo rinką.

4.8.2 Komitetas siūlo dabartinę praktiką išsaugoti tais atvejais, kai transporto projektai yra finansuojami pagal atskiras biudžeto išlaidų kategorijas. EK siūlomas Sanglaudos fondų lėšų skyrimas reikštų, kad mažėja sanglaudai skiriamų lėšų suma.

4.9.1 Bendro finansavimo taisyklės turėtų būti pritaikytos pagal aplinkybes (10). Reikėtų atsižvelgti į įvairių paramos gavėjų gebėjimą įsisavinti paramos lėšas.

4.9.2 EESRK pritaria jau 2011 m. pateiktam Komisijos siūlymui finansinių sunkumų turinčioms valstybėms narėms padidinti bendro finansavimo normą iki ne daugiau kaip 95 proc. (11) Šis pasiūlymas išliko ir Bendrų nuostatų reglamente. Be to, Komitetas mano, kad bendras finansavimas turėtų būti skiriamas kaip galimybė vietos institucijoms, kurios neturi galimybės skolintis ir neturi savarankiško biudžeto, todėl negali sumokėti savo įnašo į bendrą finansavimą.

4.9.3 Komitetas pritaria, kad projektams, kurie skirti tenkinti pažeidžiamų grupių ir ties atskirties riba gyvenančių žmonių poreikius, turėtų būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma. Atsižvelgiant į tai, kad dėl griežto taupymo priemonių didėja tikimybė, kad bus mažinami nacionalinės socialinės politikos biudžetai, ši norma labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusioms valstybėms narėms turėtų būti padidinta net iki 100 proc.

4.10.1 EESRK pabrėžia, kad reikia numatyti informuotumo apie Bendrų nuostatų reglamento reikalavimus ir pagrindinių jame įtvirtintų principų ir mechanizmų reikšmę didinimo strategijas.

4.10.2 Vykdant techninės pagalbos ir kitas priemones reikia užtikrinti, kad visi šio proceso dalyviai (visų pirma partneriai, apibrėžti Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje) – nuo vadovaujančiųjų institucijų iki projektų vykdytojų – pakankamai gerai išmanytų pagrindinius aspektus, kurių siekiama šiuo reglamentu.

4.11.1 EESRK primena, kad į Bendrų nuostatų reglamentą reikėtų įtraukti nuostatų dėl socialinio būsto ir aiškesnė šios srities apibrėžtis prie reglamento pridedamoje BSP labai praverstų.

4.12.1 EESRK pritaria požiūriui, kad reikia stiprinti makroregionų bendradarbiavimo strategijų vaidmenį sanglaudos politikoje. Makroregionų bendradarbiavimas turi didžiulį potencialą užtikrinti, kad į regionus investuoti pinigai duotų daugiau naudos.

4.12.2 Komitetas visiškai pritaria, kad reikia daugiau dėmesio skirti miestų poreikiams: iš tiesų 5 proc. ERPF paramos skiriama miestų plėtrai ir miestų platformos kūrimui (12).

4.12.3 Miestų politika turėtų būti orientuota į tvaresnę aplinką, užtikrinančią geresnes judumo galimybes visiems gyventojams, į gyventojams palankią aplinką ir aplinkai palankią miestų politiką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su judėjimo negalia ir neįgaliems žmonėms.

4.12.4 EESRK pabrėžia Europos teritorinio vystymosi srityje ESPON vykdomos mokslinių tyrimų ir taikomosios plėtros svarbą.

4.13.1 EESRK palankiai vertina pastangas reguliavimą labiau orientuoti į rezultatus. Į rezultatus orientuotam reguliavimui reikia patikimų rodiklių.

4.13.2 Komitetas tvirtai tiki, kad vien tik makroekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, BVP, pagrįstų rodiklių akivaizdžiai nepakanka sanglaudos lygiui įvertinti. Sanglaudos politikoje turėtų būti naudojami ir kiti rodikliai (13). Programavimo laikotarpio viduryje turėtų būti peržiūrimas šių rodiklių naudojimas.

4.13.3 EESRK rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į vietos ir bendruomenės lygmeniu nustatomus veiklos rezultatų rodiklius ir, be kokybinių rodiklių, taikyti ir kokybinius rodiklius, t. y. patobulinti programų ir projektų vietos lygmeniu sukuriamos socialinės pridėtinės vertės apskaičiavimą.

4.13.4 Rodikliais turėtų būti vertinamas ilgalaikis poveikis. Jie turėtų būti paremti ne tik sąnaudų ir naudos santykio analize, bet ir kitais socialiniais aspektais. Svarbu, kad visi sanglaudos politikos dalyviai žinotų, kaip taikyti naujus rodiklius.

4.14.1 EESRK primygtinai ragina, kad iš struktūrinių fondų remiamos socialinės įtraukties, švietimo ir užimtumo priemonės būtų nukreiptos į visas pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, moterų, imigrantų ir žmonių su negalia, ir būtų organizuojamos ir vykdomos neribojant geografinės aprėpties.

4.15.1 EESRK primena, kad pažangos ataskaitose turėtų būti pateiktas pažeidžiamų grupių įtraukčiai skirtų veiksmų pažangos tuose regionuose, kuriuose jie buvo vykdomi, vertinimas.

4.15.2 Komitetas mano, kad siūlomo Bendrų nuostatų reglamento 49 ir 101 straipsniuose be teminių prioritetų turėtų būti paminėtas ir horizontaliosios politikos vertinimas.

4.15.3 Tarp 114 straipsnyje išvardytų vadovaujančiosios institucijos funkcijų turėtų būti įrašytas ir informacijos, suskirstytos pagal ties atskirties riba gyvenančias grupes, teikimas.

4.16.1 EESRK mano, kad bendruose veiklos planuose turėtų būti aiškiai nustatytas visų 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų partnerių dalyvavimas.

4.16.2 Be to, juose potencialiais tokio tipo veiksmų paramos gavėjais turėtų būti įvardyti ir partneriai, apibrėžti Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje.

5.1 EESRK pabrėžia, kad reikia toliau skirti paramą veiksmų programoms, kuriomis skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas visų fondų įgyvendinimo srityje, nes jomis stiprinamas EK vaidmuo sudarant geresnes sąlygas patirties mainams ir koordinuojant atitinkamų iniciatyvų įgyvendinimą.

2012 m. balandžio 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Išsamiau apie tai – EESRK nuomonėse dėl Ekonomikos augimo atkūrimo, OL C 143,. 2012.05.22, p. 10), ir dėl Sanglaudos fondo, Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 38).

(12) Pagal anksčiau priimtas nuomones: „Strategija Europa 2020“. Metropolinės zonos ir miestai regionai, OL C 376/02, 2011 12 22, p. 7, ir Sanglaudos politikos vaidmuo ir prioritetai strategijoje „Europa 2020“, OL C 248/01, 2011 8 25, p. 1.

EESRK nuomonė dėl BVP ir kitų rodiklių. Pilietinės visuomenės dalyvavimas nustatant papildomus rodiklius, (dar nepaskelbta OL): „1.5.1 Šiuo požiūriu reikia skatinti diskusiją dėl pačios pažangos reikšmės, kurioje turėtų būti ne tik iš naujo apibrėžta vystymosi sąvoka, bet ir svarstomi politinės atskaitomybės klausimai. Plėtojant šį naują požiūrį turi būti atsižvelgta į visus pažangos matmenis: i) į nacionalines sąskaitas įtraukiant socialinį ir aplinkos aspektus; ii) naudojant sudėtinius rodiklius; iii) parengiant pagrindinius rodiklius.“