Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų

(COM(2011) 860 final – 2011/0417 (COD)

2012/C 191/13

Pranešėja Anna NIETYKSZA

Taryba ir Europos Parlamentas, atitinkamai 2012 m. sausio 20 ir 17 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų

COM(2011) 860 final – 2011/0417 (COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę.

480-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. balandžio 25–26 d. (balandžio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 131 nariui balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK palankiai vertina reglamentą dėl Europos rizikos kapitalo fondų, kuriuo siūloma nustatyti visą Europą apimančią teisinę investavimo sistemą naudojant visoje ES galiojantį pasą, tokiu būdu sudarant palankesnes sąlygas Europos rizikos kapitalo fondams pritraukti tarptautinius investuotojus ir inovacinėms mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pasinaudoti galimybėmis gauti finansavimą. Reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl investuotojų kategorijų, vienodi reikalavimai kolektyvinių investavimo subjektų, kurie veikia su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“, valdytojams, taip pat reikalavimai, taikomi investicijų portfeliui, investavimo metodams ir tinkamoms įmonėms, į kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas gali investuoti.

1.2   Šia iniciatyva siekiama strategijos „Europa 2020“ ir Bendrosios rinkos akto tikslų, įsipareigojama užtikrinti, kad iki 2012 m. rizikos kapitalo fondai, įsisteigę bet kurioje valstybėje narėje, galėtų laisvai investuoti visoje Europos Sąjungoje ir darniai finansuoti inovacines ES bendroves ir darbo vietų kūrimą.

1.3   Reglamentu dėl Europos rizikos kapitalo fondų siekiama pritraukti tarptautinius investuotojus, įskaitant privačius asmenis, kad jie investuotų į bet kurioje ES šalyje įsikūrusius rizikos kapitalo fondus. Tai labai svarbu, nes Europos rizikos kapitalo sektorius yra pernelyg priklausomas nuo valstybės finansavimo – daugiau nei 50 proc. finansavimo teikia valstybė. EESRK manymu, valstybės institucijos turėtų sutelkti dėmesį į stabilios reguliavimo sistemos sukūrimą.

1.4   Reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl investuotojų kategorijų, kurios laikomos atitinkančiomis reikalavimus. Siūlomos priemonės yra lanksčios ir jomis siekiama patenkinti privačiųjų tarptautinių investuotojų poreikius, kad jie galėtų vykdyti tarpvalstybines investicijas. EESRK mano, kad siekiant padidinti Europos MVĮ tenkančio kapitalo išteklius šios priemonės turėtų pritraukti ne tik Europos bet ir kitų pasaulio šalių investuotojus.

1.5   Atsižvelgiant į rizikos ribojimo sistemas, tokias kaip „Bazelis III“, Kapitalo poreikių direktyva (KPD IV) ir „Mokumas“, Europos rizikos kapitalo fondo pasas yra labai svarbus didiesiems kapitalą rizikos kapitalo įmonėms teikiantiems subjektams – bankams, pensijų fondams ir draudimo bendrovėms, nenoriai investuojantiems į inovacines MVĮ, kurios vertinamos kaip labai rizikingos.

1.6   EESRK ypač palankiai vertina Europos rizikos kapitalo fondams numatytą vaidmenį – remti darbo vietų kūrimą inovacinėse, pažangiosiomis technologijomis paremtose Europos MVĮ. Fondai, kurių valdomas turtas negali būti didesnis kaip 500 mln. EUR, turi skirti bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų tiesiogiai MVĮ ir taip aprūpinti MVĮ nuosavu arba kvazinuosavu kapitalu.

1.7   Be to, Komitetas pritaria vienodiems registracijos reikalavimams visoje Europoje ir visoje ES galiojančiam pasui, kurie turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms investicijoms, taip pat Europos fondų valdytojams keliamiems verslo kriterijų laikymosi, organizaciniams ir etiniams reikalavimams.

1.8   Tačiau EESRK norėtų atkreipti dėmesį į keletą apribojimų, kurie gali susilpninti tikėtiną poveikį, tokius kaip reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo veiksmų apimties ribojimas, kai jam leidžiama investuoti tik į nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investavimo priemones, kurias siūlo įmonė (pvz., nauja akcijų emisija ar kitos dalyvavimo formos). EESRK siūlo išplėsti siūlomą reglamentą ir įtraukti kitų Europos rizikos kapitalo fondų arba fondų fondų akcijas ar investicinius vienetus, taip sudarant galimybę padidinti investicijoms į MVĮ prieinamo kapitalo kiekį.

1.9   Tokie apribojimai užkerta kelią į reglamento taikymo sritį įtraukti galimybę vadinamiesiems fondų fondams gauti visą ES apimantį pasą.

1.10   EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad visoje ES galiojantis pasas neišsprendžia investavimo sistemų apmokestinimo skaidrumo klausimo, kuris yra labai svarbus siekiant, kad rizikos kapitalo ar privataus nuosavo kapitalo investicijos būtų vykdomos veiksmingai. Reikėtų išnagrinėti rizikos kapitalo tarpvalstybinio apmokestinimo kliūčių problemą ir pasiūlyti jos sprendimus.

1.11   EESRK pabrėžia, kad veiksminga investavimo sistema iš esmės turėtų sudaryti sąlygas įvairių tipų investuotojams vykdyti bendras investicijas, sykiu užtikrindama optimalų apmokestinimą, visų pirma užkirsdama kelią dvigubam apmokestinimui (investicijų portfelio apmokestinimas ir vėlesnio lėšų paskirstymo fondo investuotojams apmokestinimas).

1.12   EESRK prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį nustatytų ribų reikalavimams įgyvendinti, kad būtų atsižvelgta į skirtingus pajamų lygius skirtingose valstybėse narėse.

1.13   EESRK mano, kad reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas turėtų būti uždaros struktūros kolektyvinio investavimo subjektas, bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo investuojantis į turtą, investicijos į kurį yra reikalavimus atitinkančios investicijos, siekiant užtikrinti, kad jo akcijų negalima būtų iškeisti į grynuosius pinigus ar vertybinius popierius iki kol jis bus likviduotas. Be to, jo pagrindinė buveinė turėtų būti Europos Sąjungos teritorijoje, kad būtų užkirstas kelias kurti fondus, kuriuos ES valdytojas valdytų iš mokesčių „rojaus“ siekdamas išvengti apmokestinimo.

1.14   Investuotojų apsaugos sistema turėtų būti stiprinama paskiriant depozitarą, kuris būtų atsakingas už turto saugojimo, grynųjų pinigų srautų kontrolės, ir priežiūros funkcijų užtikrinimą. Kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai, direktyvoje (KIPVPS) reikalaujama paskirti depozitarą kolektyvinio investavimo įmonėms.

1.15   EESRK nori atkreipti dėmesį į tai, kad ypač svarbu plačiau naudoti ES lėšas rizikos kapitalo rinkoje sudaryti galimybes įmonėms gauti finansavimą įmonių pradiniame bei steigimosi etape, kai jos negauna privataus kapitalo finansavimo dėl didelio rizikos lygio.

1.16   Reglamento siūlymas dėl Europos rizikos kapitalo fondo paso yra žingsnis teisinga linkme; šį siūlymą reikia pildyti ir tobulinti, kad jo poveikis nebūtų neproporcingai mažas palyginti su lūkesčiais.

2.   Rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinka Europoje

2.1   Siūlomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas buvo parengtas remiantis konkrečiu vertinimu. Dokumente rizikos kapitalo rinka Europoje apibūdinama kaip silpna palyginti su Amerikos rinka. Europos rinka yra gerokai mažesnė, susiskaidžiusi į nacionalinių rinkų segmentus, joje trūksta vienodų taisyklių. Kai kurios valstybės narės taiko specialius rizikos kapitalo fondų režimus, pagal kuriuos nustatytos taisyklės dėl portfelio sudėties, investavimo metodų ir reikalavimus atitinkančių investicijų objektų. Tai reiškia, kad kapitalo teikėjams, tokiems kaip individualūs klientai, pensijų fondai ir draudimo bendrovės, yra sunku investuoti į rizikos kapitalą ir tai brangiai kainuoja.

2.2   Tradiciškai didžiausią dalį Europos kapitalo pritraukia ir investuoja į rizikos kapitalo ir privataus kapitalo sektorių Didžiosios Britanijos fondų valdytojai. Britams sistemingai pavykdavo pritraukti iš rinkos apie 30 proc. lėšų naujoms investicijoms, o 2009 m. jiems pavyko pritraukti net 34 proc. Sėkmingiausi britų fondų valdytojams buvo 2007 m., kai jie investavo 34 mlrd. EUR, o tai sudarė 46 proc. visų Europos investicijų. 2009 m. metais, jau gilėjant krizei, jie investavo 9 mlrd. EUR – beveik 40 proc. rinkos. Tik 52 proc. iš tų 9 mlrd. EUR buvo investuota į Didžiosios Britanijos bendroves, likęs kapitalas buvo eksportuotas į kitas Europos šalis.

2.3   Kiti pagrindiniai veikėjai Europos rinkoje yra didžiausios Senojo žemyno ekonomikos šalys, tokios kaip Prancūzija, Vokietija ir Italija. Jų padėtis rinkoje yra stabili; 2009 m. šios trys šalys pritraukė apie 31 proc. naujo kapitalo ir investavo 6,7 mlrd. EUR – tai sudarė apie 29 proc. visų investicijų. Dažniausiai lėšos pritraukiamos nacionalinėse rinkose ir lieka šalyje investicijų pavidalu, kurias, kaip, pavyzdžiui, 2009 metais Italijoje ir Vokietijoje, papildo importuotas kapitalas.

2.4   Be to, dideli pakitimai įvyko kapitalo teikėjų struktūroje. 2008 m. pagrindinis kapitalo šaltinis buvo pensijų fondai (28 proc.), o bankų svarba palaipsniui mažėjo (22 proc. 2000 m. ir 7 proc. 2008 m.). 2009 m. tendencija pasikeitė ir bankų dalis išaugo iki 18 proc. Taip atsitiko todėl, kad buvo pristabdytas lėšų srautas iš pensijų fondų sektoriaus, kuris siekė apriboti savo santykį su rizikingu turtu.

2.5   Rodiklis, rodantis, kaip sunku yra pritraukti kapitalą, yra laikas, kurio reikia fondo valdytojams galutinai sudaryti fondą (t. y. suburti sąlyginę investuotojų grupę). 2005–2007 m. laikotarpiu vidutiniškai tam reikėdavo ne daugiau kaip metų. 2009 m. šis laikotarpis išsitęsė iki 18 mėnesių, o 2010 m. pirmame pusmetyje jau siekė 20 mėn.

2.6   Daugelį metų investicijų į rizikos kapitalą Europoje aiškiai mažėja – 2009 m. investicijos sudarė 9 mlrd. EUR, tačiau investicijos į įmones pradiniame bei steigimosi etape siekė tik 2 mlrd. EUR. Pirmuosius 2010 m. tris ketvirčius investicijos siekė 7 mlrd. EUR.

2.7   Pagrindinė sumažėjusių investicijų pasekmė buvo vidutinės investicijų vertės vienoje įmonėje smukimas – nuo 8,8 mln. EUR 2008 m. iki 4,7 mln. EUR metais vėliau. 2010 m. pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad ši suma paskui padidėjo ik 7,9 mln. EUR.

2.8   Investicijos sutelktos į 5 sektorius – 2009 ir 2010 m. 19 proc. investicijų buvo nukreipta į prekių ir paslaugų verslui sektorių, 13 proc. – į vartojimo prekių, mažmeninės prekybos ir telekomunikacijų sektorius, o 15 proc. buvo investuota į gyvosios gamtos mokslų sektorių. Rizikos kapitalo atveju 65 proc. investicijų buvo nukreipta į gyvosios gamtos mokslų, IT ir elektronikos ir telekominikacijų sektorius.

3.   Europos komisijos pasiūlymo apžvalga

3.1   Dėl 2008 ir 2009 m. finansinės krizės ir įvedus naujas rizikos ribojimo sistemas, tokias kaip „Bazelis III“, Kapitalo poreikių direktyva (KPD IV) ir „Mokumas“, gerokai sumažėjo atvejų, kai bankai suteikia arba pratęsia kredito linijas MVĮ. MVĮ teko atkakliai ieškoti kitų alternatyvių finansavimo šaltinių, kurių jiems primygtinai reikėjo.

3.2   Taigi MVĮ reikėtų suteikti alternatyvių finansavimo šaltinių. Šiuo atžvilgiu labai svarbus vaidmuo užpildant šią investicijų į inovacijas finansavimo spragą tenka rizikos kapitalo fondams. Jie teikia nuosavo arba kvazinuosavo kapitalo priemones veiklą pradedančioms ir mažoms verslo įmonėms, turinčioms didelį ilgalaikio augimo potencialą. Skirtingai nuo privataus kapitalo fondų (kurie daugiausiai vykdo akcijų išpirkimus), rizikos kapitalo fondai kartu su verslininkais investuoja į įmones ilgą laiką.

3.3   Europos rizikos kapitalo sektorius yra susiskaidęs ir išskaidytas. Šis susiskaidymas ir išskaidymas lemia statistiškai reikšmingą investuotojų nenorą investuoti į rizikos kapitalo fondus. Dėl nenuoseklaus reguliavimo galimiems „rizikos kapitalo“ investuotojams, kaip antai turtingiems asmenims, pensijų fondams ar draudimo įmonėms, yra sudėtinga ir brangu dalį savo investicijų pradėti skirti rizikos kapitalui.

3.4   Tiesioginė mažesnio nei optimalus vidutinio Europos rizikos kapitalo fondo dydžio priežastis yra finansinių išteklių, kurie šiuo metu skiriami rizikos kapitalui, stoka. Finansuojant MVĮ rizikos kapitalas šiame etape atlieka menką vaidmenį. Nesant veiksmingo rizikos kapitalo sektoriaus, Europos inovacijų kūrėjai ir novatoriškos verslo įmonės negali išnaudoti savo komercinio potencialo. Tai savo ruožtu nepalanku Europos pasauliniam konkurencingumui.

3.5   Be to, tai gerokai mažina investicines galimybes, t. y. lėšas, ir apriboja kapitalo srautą į mažas ir vidutines įmones, į inovacines verslo įmones. Tai savo ruožtu „įpareigoja“ MVĮ remtis bankų sektoriumi. MVĮ padėtį dar labiau sunkina tai, kad atsižvelgdami į naujas izikos ribojimo sistemas, bankai dabar gerokai mažaiu linkę finansuoti mažas įmones, netgi jei jos inovacinės, ankstyvaisiais jų vystymosi etapais.

3.6   Klestinti Europos rizikos kapitalo rinka yra vienas iš bendros strategijos „Europa 2020“ tikslų. Europos Komisija Bendrosios rinkos akte (1) (angl. SMA) įsipareigojo užtikrinti, kad iki 2012 m. rizikos kapitalo fondai, įsisteigę bet kurioje valstybėje narėje, galėtų laisvai pritraukti kapitalą ir investuoti visoje Europos Sąjungoje.

3.7   Šiuo 2011 m. gruodžio 7 d. dokumentu Komisija pristatė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų. Pasiūlymo svarbiausios nuostatos skirtos galimybei Europos ekonominėje erdvėje rizikos kapitalo fondams gauti vadinamojo Europos fondo statusą (pasą), jeigu jie atitinka tam tikrus reguliavimo reikalavimus. Pasas sudarytų jiems sąlygas laisvai vykdyti veiklą ir pritraukti kapitalą atskirose šalyse. Taip būtų užtikrintas bazinis investuotojų investicijų saugumas ir sumažintos valdymo bendrovių reguliavimo išlaidos dirbant su atskiromis investuotojų ir rinkų kategorijomis.

3.8   Siūlomame reglamente šios problemos sprendžiamos taip:

4.   Bendrosios ir konkrečios pastabos

4.1   Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl rizikos kapitalo fondų yra dalis reguliavimo pastangų, kuriomis siekama sudaryti palankesnes sąlygas rizikos kapitalo rinkos veikimui ir daryti didesnį poveikį MVĮ. EESRK mano, kad tai yra labai geras pirmas žingsnis plėtojant Europos inovacinių ir modernių technologijų pramonę, suteikiant darbo galimybes aukštos kvalifikacijos, išsilavinusiems Europos darbuotojams ir kuriant darbo vietas.

4.2   EESRK pabrėžia, kad veiksminga investavimo sistema iš esmės turėtų sudaryti sąlygas įvairių tipų investuotojams vykdyti bendras investicijas, sykiu užtikrindama optimalų apmokestinimą, visų pirma užkirsdama kelią dvigubam apmokestinimui (investicijų portfelio apmokestinimas ir vėlesnio lėšų paskirstymo fondo investuotojams apmokestinimas). Kadangi nepakankamai aptartas apmokestinimo skaidrumo klausimas, susidomėjimas galimybe gauti pasą gali būti nedidelis.

4.3   Palankesnes sąlygas instituciniams investuotojams dalyvauti rizikos kapitalo rinkoje gerokai greičiau galima sudaryti naudojant fondų fondo mechanizmą, kai rizika gerokai sumažinama investicijų portfelio lygmeniu. Fondų fondas yra geras būdas investuoti į rizikos kapitalą tiems instituciniams investuotojams, kurių rizikos kapitalui skirtos lėšos yra nedidelės, arba tiems instituciniams investuotojams, kurių kompetencija tiesioginio investavimo srityje nėra didelė. Europos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos duomenimis 2009 m. fondų fondams teko maždaug 13,5 proc. rizikos kapitalo ir privataus turto fondams skirto naujo kapitalo, tuo tarpu 2005–2009 m. vidurkis buvo 14,1 proc. (be to, fondų fondai buvo antras pagal didumą po pensijų fondų kapitalo teikėjas).

4.4   EESRK prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį nustatytų ribų reikalavimams įgyvendinti, kad būtų atsižvelgta į skirtingus pajamų lygius skirtingose valstybėse narėse.

4.5   EESRK mano, kad reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas turėtų būti uždaros struktūros kolektyvinio investavimo subjektas, bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo investuojantis į turtą, investicijos į kurį yra reikalavimus atitinkančios investicijos, siekiant užtikrinti, kad jo akcijų negalima būtų iškeisti į grynuosius pinigus ar vertybinius popierius iki kol jis bus likviduotas. Be to, jo pagrindinė buveinė turėtų būti Europos Sąjungos teritorijoje, kad būtų užkirstas kelias kurti fondus, kuriuos ES valdytojas valdytų iš mokesčių „rojaus“ siekdamas išvengti apmokestinimo.

4.6   Investuotojų apsaugos sistema turėtų būti stiprinama paskiriant depozitarą, kuris būtų atsakingas už turto saugojimo, grynųjų pinigų srautų kontrolės, ir priežiūros funkcijų užtikrinimą. Kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai, direktyvoje (KIPVPS) reikalaujama paskirti depozitarą kolektyvinio investavimo įmonėms. Šis principas integruotas ir į AIFV direktyvą. Kad būtų užtikrintas Bendrijos sistemos tęstinumas, depozitaras turėtų būti paskirtas ir Europos rizikos kredito fondams.

4.7   Naujuoju reglamentu nepašalinamas nominalusis rizikos kapitalo rinkos silpnumas. Investticinių fondų ekonomiką įtakoja du reiškiniai. Pirma, pensijų fondų sektoriaus dinaminis augimas paspartino investuotojų kapitalo, skiriamo (rizikos kapitalo, privačiojo kapitalo) fondams, vertės sisteminį augimą. Tačiau pagal investavimo rizikos paskirstymą investiciniame portfelyje reglamentuojančias taisykles optimalų rizikos fondo portfelį sudaro 8–12 įmonių. Mažesnis investicijų kiekis didina portfelio rizikingumą, o didesnis jų skaičius augina portfelio stebėsenos išlaidas. Didėjančio kapitalo ir portfelio optimizavimo taisyklių jungtinis poveikis lemia, kad fondų dydis pastoviai auga, o tai savo ruožtu verčia didinti atskirų investicijų į portfeliui priklausančią įmonę vertę. Galiausiai pensijų santaupų (ilgalaikių santaupų) augimas nukreipė investicijas nuo rizikos kapitalo sektoriaus į privataus turto sektorių.

4.8   Antrasis reiškinys susijęs su tuo, kaip atlyginamas fondų valdytojų darbas, kai mokamas atitinkamas valdomo kapitalo vertės procentas. Tokia atlyginimo sistema reiškia, kad kuo didesnis fondas, tuo didesnė atlyginimo vertė. Taigi tam tikrai valdytojų grupei yra pelningiau (!) dirbti su privataus turto (dideliu) fondu negu su rizikos kapitalo (mažu) fondu, kurio investicinė rizika, taip pat valdymo išlaidos yra gerokai didesnės. Dėl šių dviejų reiškinių rizikos kapitalo rinka santykinai silpnėja (auga daug lėčiau), nes kapitalas yra linkęs pasirinkti didesnius fondus ir investicijas, o tai sykiu gali sutapti su savanaudiškai nusiteikusių fondų valdytojų interesais.

4.9   Siūlomu reglamentu neįmanoma sušvelninti šių dviejų tendencijų poveikio, todėl EESRK ragina Komisiją toliau svarstyti šį klausimą.

4.10   Turėtų būti leidžiama rizikos kapitalo fondo valdymo įmonių vadovams investuoti į savo valdomą reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą, nes tai rodo jų norą dalyvauti ir prisimti atsakomybę.

4.11   EESRK remia rizikos kapitalo fondus, veikiančius informacinės visuomenės technologijų, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių sektoriuose, nes taip padedama siekti visuotinės strategijos „Europa 2020“ tikslų.

4.12   EESRK palankiai vertina iniciatyvą, kuria siekiama suteikti Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, ir ragina Komisiją toliau tęsti rizikos kapitalo rinkos pokyčių ir vystymosi stebėseną.

(1)  http://ec.europa.eu/internal_market/smact/docs/20110413-communication_en.pdf 2011 m. balandžio 13 d.