Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo

Europos Parlamentas, 2011 m. gruodžio 15 d., Europos Taryba, 2012 m. sausio 20 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. kovo 13 d. priėmė savo nuomonę.

479-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. kovo 28–29 d. (kovo 28 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 167 nariams balsavus už ir 4 susilaikius.

1.1 Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo. Sėkmingas Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) programų įgyvendinimas yra gyvybiškai svarbus ES klestėjimui ir saugumui ateityje. Pritariame Komisijos pasiūlymui pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 683/2008 nauju reglamentu, nustatančiu GALILEO ir EGNOS programų finansavimo ir valdymo modelį.

1.2 Komitetas tvirtai remia GALILEO programos tikslą sukurti pirmąją pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą (GNCSS), kontroliuojamą civilinių institucijų ir visiškai nepriklausomą nuo egzistuojančių sistemų, kuri užtikrintų nenutrūkstamas GNSS paslaugas ir būtų strategiškai naudinga Europai. Palydovinė navigacija jau tapo esmine paslauga Europos transportui, pramonei ir piliečiams, todėl nepriimtina, kad, norėdami nustatyti padėtį ar laiką bei navigacijos tikslais, turime naudotis JAV GPS ir Rusijos GLONASS. Europa turi teikti GNSS paslaugas naudodamasi savo pačios infrastruktūra, kurios patikimumas neturi priklausyti nei nuo JAV, Rusijos ar Kinijos karinių prioritetų.

1.3 Turėdamas omenyje, kad Europos 27 valstybių narių 6-7 proc. BVP, t. y. 800 milijardų eurų, jau priklauso nuo JAV GPS sistemos (Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos poveikio vertinimo santrauka, pridedama prie dokumento Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų įgyvendinimo (2014-2020 m.) - SEC(2011) 1447, 2011 11 30), Komitetas palankiai vertina tai, kad reglamente dėmesys skiriamas GALILEO ir GPS sąveikumui. Tačiau EESRK mano, kad lygiagrečiai su sąveikumu Europa turėtų vykdyti agresyvią GPS pakeitimo GALILEO ir EGNOS technologijomis politiką. Tai svarbiausios technologijos Europos GNSS.

1.4 EESRK rekomenduoja aktyviai propaguoti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ programoje („Horizontas 2020“ - 80 mlrd. eurų vertės programa, skirta investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas 2014-2020 m.). Europos GNSS inovacijų diegimo potencialą. Palydovinės navigacijos sistemos bus labai vertingos technologijų inovacijoms ir gali duoti Sąjungai didelės makroekonominės naudos.

1.5 Nuo sėkmingo Europos GNSS - tiek GALILEO, tiek EGNOS - įgyvendinimo ir valdymo priklauso strategijoje „Europa 2020“ numatytos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo vizijos sėkmingas įgyvendinimas („2020 m. EUROPA. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020). Komitetas pažymi, kad Komisijos sąnaudų ir naudos analizės (Poveikio vertinimas, pridedamas prie Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (2014-2020 m.) įgyvendinimo - (SEC(2011) 1446 final)) duomenimis, siūlomos GNSS programos per sistemos 2014-2034 m. gyvavimo ciklą duos Sąjungai 68,63 mlrd. (116,88 mlrd. eurų palyginamosiomis kainomis, kasmet diskontuojamomis 4 proc. pagal ES poveikio vertinimo gaires) gryno pelno.

1.6 EESRK pritaria Europos GNSS politikos tikslams ir siūlomam Reglamentui dėl sistemų įrengimo ir eksploatacijos, tačiau Komitetui susirūpinimą kelia ligšiolinis Europos programų valdymas, dėl kurio smarkiai vėluoja jų įgyvendinimas, išaugo sąnaudos ir nepasinaudojama jų teikiama nauda. Tikimasi, kad siūlomas reglamentas suteiks būtiną politinę paramą, numatys valdymo struktūras ir sukurs pagrindą Europos GNSS įrengti, kaip kad dabar numatyta, ir bus gauta su tuo susijusi nauda.

1.7 Komitetas pažymi, kad 19,5 proc. finansinės naudos, kurią duos Europos GNSS programa, bus gauta iš Europos GNSS taikomųjų programų vartotojų rinkos augimo (Poveikio vertinimas, pridedamas prie Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (2014-2020 m.) įgyvendinimo - (SEC(2011) 1446 final)). Šiuo požiūriu Komitetas primena Komisijai savo 2011 m. vasario 16 d. nuomonę dėl Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų plano (1). Svarbiausia, Komitetas reikalauja, kad Europos GNSS agentūra (GSA) parengtų išsamų šios svarbios rinkos augimo verslo planą.

1.8 Komitetas mano, jog Europos palydovinės navigacijos sistemoms skubiai reikalingas tvirtas rinkodaros ir komercinės veiklos vadovavimas, remiamas atitinkamomis investicijomis į komercializacijos programas. Ilgalaikė sėkmė priklauso nuo EGNOS ir GALILEO komercializacijos; būtina, kad Europos GNSS vertė būtų žinoma rinkai ir kad būtų propaguojamas jos naudojimas. Iki šiol per mažai nuveikta šioje gyvybiškai svarbioje ir sudėtingoje srityje.

1.9 EESRK džiaugiasi, kad Komisija pabrėžia, jog būtinas patikimas programų, kurios kitą 2014-2020 m. finansavimo laikotarpį biudžetui kainuos 7,89 mlrd. eurų dabartinėmis kainomis, finansų valdymas. Komitetas palankiai vertina tai, kad reglamente nustatyta, jog EK privalo valdyti programoms skirtas lėšas ir kontroliuoti, kaip įgyvendinama visa su programomis susijusi veikla, įskaitant Europos GNSS agentūrai (GSA) ir Europos kosmoso agentūrai perduotą veiklą. EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos planus sukurti rizikos valdymo mechanizmą ir valdymo priemones, kurios iki minimumo sumažintų didesnių nei numatyta programų sąnaudų tikimybę.

1.10 Tačiau EESRK taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos perspėjimą, kad investavimas į palydovinės navigacijos technologiją susijęs su dideliu netikrumu ir rizika ir todėl sunku tiksliai prognozuoti programos sąnaudas. Todėl, nepaisydamas įgaliojimų perdavimo susitarimų (pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, ypač 54 straipsnį), Komitetas rekomenduoja Komisijai kas mėnesį rengti posėdžius tiek su GSA, tiek su ESA, kad būtų galima įvertinti programų įgyvendinimo pažangą ir greitai spręsti iškilusias problemas. Be to, GSA ir ESA turėtų ne rečiau kaip kas tris mėnesius pateikti Europos Komisijai išsamias valdymo ataskaitas ir sąskaitas.

1.11 Komitetas primena Komisijai ankstesnes savo nuomones dėl GALILEO, EGNOS ir strategijos „Europa 2020“ (2).

2.1 Kadangi pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) technologijos yra pajėgios teikti labai tikslius duomenis, susijusius su padėties, greičio ir laiko nustatymu, jos itin svarbios siekiant pagerinti veiksmingumą daugelyje ekonomikos sektorių ir daugelyje piliečių kasdienio gyvenimo sričių.

2.2 Kol neveikia GALILEO programa, Europa turi naudotis JAV GPS arba Rusijos GLONASS palydovinės navigacijos paslaugomis vietos ir laiko nustatymui bei navigacijai. Naudojimasis GPS palydovine navigacija preliminariais duomenimis Europai kainuoja apie 800 mlrd. eurų, o tai sudaro 6-7 proc. Europos 27 valstybių narių BVP (SEC(2011) 1447, 2011 m. lapkričio 30 d.). Tačiau kariniai šių sistemų operatoriai negali suteikti jokios garantijos, kad ši paslauga bus teikiama nenutrūkstamai.

2.3 Nors GALILEO programą daugiausia paskatino Europos savarankiškumo palydovinės navigacijos srityje poreikis, sąveikumas su egzistuojančiomis ir būsimomis palydovinės navigacijos sistemomis, ypač su JAV GPS, labai padidintų jos vertę.

2.4 GALILEO programa buvo inicijuota siekiant sukurti nepriklausomą Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemą (GNSS).

2.5 EGNOS yra regioninė palydovinė papildomų paslaugų sistema Europai, pagerinanti esamų palydovinės navigacijos sistemų, pavyzdžiui, GPS, signalus.

2.6 GALILEO - Europos palydovinės navigacijos programa - buvo pradėta kurti 2001 m. Pradiniame etape projektas buvo grindžiamas viešojo ir privačiojo sektoriaus partneryste įsteigiant GALILEO bendrąją įmonę (GJU), kad būtų galima ją bendrai valdyti ir finansuoti. 2006 m. GJU buvo pakeista Europos GNSS agentūra (GSA) (ankstesnis pavadinimas - Europos GNSS priežiūros institucija (GSA)), kuri buvo atsakinga už Europos GNSS programų visuotinės svarbos aspektų valdymą. Europos kosmoso agentūra (ESA) buvo atsakinga už GNSS programų techninį valdymą ir įgyvendinimą.

2.7 2008 m. priimtas GNSS reglamentas (3) įteisino ES kaip vienintelį politinį subjektą, atsakingą už Europos GNSS politikos formavimą ir visą finansavimą. GNSS reglamentas nustato ES finansavimą, skirtą GALILEO ir EGNOS programoms 2007–2013 m. 3,4 milijardų biudžetas buvo paskirstytas likusiam GALILEO plėtojimo etapui, GALILEO išdėstymo etapui ir EGNOS sistemos eksploatavimui.

2.8 Komisijos pasiūlyme dėl 2014-2020 m. ES biudžeto daugiametės finansinės programos (COM(2011) 500, 2011 6 29„Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“) siūloma GNSS programas finansuoti tik iš ES biudžeto, nustatant 7 milijardų eurų viršutinę ribą 2011 m. palyginamosiomis kainomis.

2.9 Europos palydovinės navigacijos programas įgyvendinti trukdo dvi pagrindinės problemos:

2.10 Komisijos pasiūlymu šios problemos bus sprendžiamos sukuriant naują reglamentą, pakeisiantį Reglamentą (EB) Nr. 683/2008, kuriuo bus numatyta finansavimo ir valdymo struktūra, būtina sėkmingam GALILEO ir EGNOS programų įgyvendinimui ir veikimui.

2.11 Kalbant apie infrastruktūrą, kartu su pasiūlymu pateikta ekonominės naudos analizė rodo, kad optimalus sprendimas - išdėstyti 30 palydovų sistemą, kaip ir buvo iš pradžių planuota, tačiau įrengti paprastesnę antžeminę infrastruktūrą. Šis sprendimas leistų GNSS teikti visas planuotas paslaugas ir duotų iš pradžių numatytą naudą, išskyrus tai, kad visapusišką „Gyvybės apsaugos paslaugą“ (EGNOS gyvybės apsaugos paslauga leidžia orlaiviams atlikti tikslų artėjimą ir tokiu būdu užtikrina saugesnę oro navigaciją. Ši paslauga taip pat padeda mažinti vėlavimų, kurso keitimo ir skrydžių panaikinimo atvejų skaičių. EGNOS gyvybės apsaugos paslauga sudaro oro uostams galimybę didinti savo pajėgumus ir mažinti veiklos sąnaudas. Galiausiai, padeda mažinti išmetamą CO2 kiekį šiame sektoriuje)būtų galima teikti tik esant sąveikai su JAV GPS.

2.12 Geriausias būdas sukurti valdymo struktūrą - Europos GNSS agentūrai patikėti ne tik saugumo ir su rinka susijusias užduotis, bet ir programos eksploatavimo etapo valdymo užduotis. Komisija ir toliau liks atsakinga už programoms skirtų lėšų valdymą ir kontroliuos, kaip įgyvendinama visa su programomis susijusi veikla, įskaitant Europos GNSS agentūrai (GSA) ir Europos kosmoso agentūrai perduotą veiklą.

3.1 EGNOS ir GALILEO programoms reikia aiškaus vadovavimo ir besąlygiškos, visapusiškos ES paramos, kad būtų atkurtas rinkos pasitikėjimas, kuriam pakenkė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės GJU žlugimas. 2014-2020 m. asignavimai iš biudžeto ir Komisijos siūlomas reglamentas yra gera pradžia, tačiau norint sustiprinti rinkos pasitikėjimą, nuo šiol bus būtina demonstruoti gerą valdymą ir nuoseklią politinę paramą programoms.

3.2 Europai reikia paspartinti GNSS išdėstymo ir rinkos vystymo tempą, ypač turint omenyje GALILEO paleidimo atidėjimo kainą ir didėjančią JAV, Rusijos ir Kinijos konkurenciją. Kinija plečia savo karinę palydovinę navigacijos sistemą Beidou iki pasaulinės COMPASS sistemos, siekdama 2020 m. teikti konkurencingas civilines paslaugas visame pasaulyje, įskaitant Europą. GALILEO ir EGNOS privalo kuo skubiau tapti GNSS standartu Europoje.

3.3 Europos palydovinės navigacijos sistemos turėtų būti svarbi mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ dalis. Europos GNSS grindžiami nauji produktai ir paslaugos, padedantys didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti ekonomikos plėtojimo poveikį aplinkai, paskatins ne tik pažangųjį ekonomikos augimą, bet ir tvarų vystymąsi.

3.4 Nepažeidžiant pasaulinės konkurencijos taisyklių, galbūt reikėtų nustatyti ES priemones, kurios paskatintų pirmenybę teikti GALILEO technologijoms, o ne prastesnėms technologijoms, ypač renkantis taikomąsias programas, kurioms būtinas paslaugų tęstinumas arba didelis tikslumas ir integralumas, arba siekiant saugumo.

3.5 Kadangi imtuvų mikroschemų rinkiniai (mikroschemų rinkinys yra integruotų grandinių grupė arba mikroschemos, kurios veikia kartu. Paprastai jos parduodamos kaip vienas produktas. Mikroschemų rinkinys būna pritaikytas tam tikrai mikroprocesorių šeimai. Mikroschemų rinkinys valdo duomenų perdavimą tarp procesoriaus ir išorinių įtaisų, todėl nuo jo priklauso visos sistemos veikimas) yra labai svarbūs skverbimosi į rinką ir taikomųjų programų vystymo strategijai, nebrangių dvejopo naudojimo imtuvų mikroschemų (GPS + GALILEO) vystymas turi lemiamos reikšmės. Tam galėtų būti tikslingai naudojamos MTTV lėšos.

3.6 Būtina strategija, kuri užtikrintų mažą imtuvų mikroschemų gamybos savikainą dėl didelės gamybos apimties patirties kreivės poveikio, kad dvejopo naudojimo GPS+GALILEO mikroschemos galėtų konkuruoti kainos požiūriu tik su GPS tinkamomis mikroschemomis.

3.7 Norint plėsti Europos GNSS produktų ir taikomųjų programų vartojimo rinką, GSA būtina agresyvi rinkodaros strategija, kuriai vadovautų labai patyrusi komanda.

3.8 EGNOS ir GALILEO programoms turėtų būti sukurta pasaulinė ženklodaros strategija, kurioje būtų suderinti tikslai, išryškinta prekės vertė, supaprastinta rinkos komunikacija ir aiškūs rinkodaros prioritetai.

3.9 Rinkai turi būti pateikta tik aukščiausius standartus atitinkanti GALILEO technologija ir paslaugos. Reikalinga griežta technologijų vystymo ir įgyvendinimo galutinių vartotojų lygmeniu kontrolė.

3.10 Deja, kai kurie pirmieji EGNOS produktai nebuvo techniniu požiūriu pakankamai kokybiški ir neatitiko klientų reikalavimų. Ženklodaros strategijos vienas elementų turėtų būti kokybės ženklo sukūrimas visoms patvirtintoms EGNOS ir GALILEO technologijoms, kad nenukentėtų prekės ženklo reputacija.

2012 m. kovo 28 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON