Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų

(COM(2011) 747 final – 2011/0361 (COD))

2012/C 181/13

Pranešėjas Viliam PÁLENÍK

Taryba, 2011 m. gruodžio 13 d., ir Europos Parlamentas, 2011 m. lapkričio 30 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniais, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų

COM(2011) 747 final – 2011/269(COD).

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. kovo 7 d. priėmė savo nuomonę.

479-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. kovo 28–29 d. (2012 m. kovo 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 118 narių balsavus už, 32 – prieš ir 15 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Ši nuomonė buvo parengta reaguojant į priimtą Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama pašalinti didžiausius reitingų rengimui ir reitingų rengimo procedūroms būdingus trūkumus skaidrumo, nepriklausomumo, interesų konfliktų bei procedūrų kokybės atžvilgiu. EESRK palankiai vertina tai, kad siūlomu reglamentu siekiama šalinti šias problemas, tačiau mano, kad Komisijos reakcija į susidariusią situaciją yra uždelsta ir nepakankamai toli siekianti.

1.2   Kredito reitingų agentūros atlieka svarbų vaidmenį pasaulio finansų rinkose, nes daugelis rinkos dalyvių naudojasi jų suteikiamais reitingais. Tad jos daro reikšmingą įtaką priimant kompetentingus investicijų ir finansinius sprendimus. Todėl labai svarbu, kad kredito reitingai būtų suteikiami laikantis sąžiningumo, skaidrumo, atsakingumo ir gero valdymo principų; jau ir esamas reglamentas dėl kredito reintingų agentūrų yra reikšmingas indėlis siekiant šių tikslų.

1.3   EESRK nuomone, rinkos nepajėgios pačios vykdyti savireguliavimo funkcijos, todėl būtina nustatyti kuo griežtesnes taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai įgyvendinamos ir vykdoma jų įgyvendinimo priežiūra. Tačiau pasiūlyme nėra aiškiai nurodyta, kaip reguliavimas turi būti vykdomas. Be to, Komitetas abejoja, ar pakaks tik sugriežtinti reglamentavimą, kad būtų pasiekta laukiamų rezultatų. Priešingai, griežtesnės taisyklės gali sumažinti įvairių priežiūros institucijų atsakomybę, kai tuo tarpu jos turėtų daug aktyviau dalyvauti vertinant agentūrų skiriamus reitingus.

1.4   EESRK laikosi nuomonės, kad Europos dimensija, kaip nurodyta pasiūlytame reglamente, turėtų būti kiek įmanoma sustiprinta G 20 šalių aukščiausiojo lygio derybose, siekiant, kad šios šalys imtųsi įgyvendinti panašias taisykles, kurios leistų užtikrinti nuoseklumą visame pasaulyje.

1.5   Siekiant užtikrinti platesnę kredito reitingų įvairovę, pasiūlymu nustatoma privaloma juos suteikiančių agentūrų rotacija. Tačiau EESRK abejoja, ar šia taisykle iš tiesų bus pasiektas norimas rezultatas.

1.6   Komiteto nuomone, viena iš pagrindinių problemų yra agentūrų, kurių dauguma yra įsikūrusios JAV ir kuriose daug interesų konfliktų, skiriamų reitingų patikimumas. Todėl EESRK ragina Komisiją steigti nepriklausomą Europos reitingų agentūrą, galinčią valstybės skoloms reitingus skirti atsižvelgiant į bendrą interesą. Reitingų agentūrų patikimumas sumažėjo ir dėl to, kad jos nesugebėjo numatyti įvykių. Nepaisant akivaizdžių požymių rinkoje ir ekonominių tendencijų, joms neužteko gebėjimų arba valios laiku įžvelgti investicijų rizikos ir daugeliu atvejų jos neįstengė atlikti savo esminės funkcijos.

1.7   Būtent todėl, kad agentūros nepajėgia tinkamai prognozuoti būsimų pokyčių ir, svarbiausia, dėl to, kad kredito reitingai tam tikra prasme yra savaime išsipildanti pranašystė, būtina įdėmiau panagrinėti nepakankamai skaidrius metodus, kuriuos agentūros taiko reitingams suteikti.

1.8   EESRK turi rimtų abejonių dėl skiriamų reitingų nepriklausomumo, ypač dėl to, kad taikomas mechanizmas „moka emitentas“. Išties, komiteto įsitikinimu, iš dalies jie yra priklausomi – akivaizdu, kad emitentas yra suinteresuotas užsitikrinti kuo aukštesnį reitingą, dėl to kyla abejonių dėl suteikto reitingo nepriklausomumo. Iš tiesų, už šio vertinimo dažnai slypi spekuliaciniai veiksmai, kurie vykdomi atsižvelgiant į paskelbtą reitingą.

1.9   Labai svarbu, kad iš tikrųjų būtų laikomasi visų pasiūlyme pateiktų taisyklių. Būtina užtikrinti, kad jų iš tiesų būtų laikomasi tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Komiteto nuomone, EVPRI būtina suteikti reikalingas priemones, be kurių neįmanoma užtikrinti atitikties.

1.10   Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina pataisytas kredito reitingų agentūrų atsakomybę reglamentuojančias taisykles ir ragina Europos Komisiją užtikrinti geresnę faktinę finansinių produktų vartotojų apsaugą. Šiuo tikslu reikėtų nustatyti veiksmingas teisės gynimo priemones, kad vartotojai galėtų pasinaudoti savo teisėmis ir gauti kompensacijas, nepaisant nuobaudų, kurias agentūrai skiria priežiūros institucija.

1.11   Interesų konfliktas išlieka pagrindinė problema, tad pasiūlyme pateikiama nemažai priemonių, padėsiančių ją spręsti. Tačiau EESRK dar kartą pabrėžia, kad šių priemonių nepakaks užsibrėžtam tikslui pasiekti. Jį trukdo pasiekti modelis „moka emitentas“, ypač kai suteikiami užsakyti reitingai ir valstybių reitingai. Tiesa, šalys už šiuos reitingus nemoka, tačiau jei reitingai neigiami, jie dažnai naudingi finansų rinkoms, todėl kai kurios finansų įstaigos jais visuomet suinteresuotos. Neigiami valstybės skolos reitingai ir reitingų perspektyvos yra naudingi išleistų obligacijų pirkėjams: jie pelnosi iš didesnių palūkanų normų ir rizikos priemokų. Kai kuriais atvejais pirkėjas gali būti pats obligacijas išleidęs subjektas, kuris susimoka kredito reitingų agentūroms, kad šios skirtų reitingą jo finansinėms priemonėms, o tai gresia interesų konfliktu.

1.12   EESRK palankiai vertina ne tik pastangas spręsti visą virtinę problemų (skaidrumo, interesų konflikto, nepriklausomumo ir konkurencijos) bei griežčiau kontroliuoti, kaip veikia reitingų agentūros – pagrindinės finansų rinkų dalyvės, bet ir tai, kad 2011 m. reglamente sprendžiami kai kurie kiti svarbūs klausimai, ypač Europos reitingų agentūrų stebėsenos sistemos sukūrimo klausimas (1).

1.13   EESRK vis dėlto mano, kad kredito reitingų agentūrų klausimas nėra vien tik teisinis, bet taip pat ir, visų pirma, politinis klausimas. Geriausias būdas apsisaugoti nuo agentūrų vertinimų dažniausiai neigiamų padarinių valstybės skolai – tai kartu su geresnėmis ir griežtesnėmis taisyklėmis imtis šių veiksmų:

2.   Loginis pagrindas

2.1   Dabartinė gilėjanti kredito krizė siejama su ankstesne bankų krize, kurią sukėlė gilios finansų įstaigų reguliavimo ir priežiūros spragos, į kurias Europos bendrija greitai ir tinkamai reagavo priimdama Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009. Ši nauja krizė dar kartą parodė, kad būtina toliau tobulinti kai kuriuos finansų įstaigų reguliavimo ir priežiūros veiklos aspektus. Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų nustatomos griežtos šių agentūrų veiklos taisyklės, siekiant, visų pirma, sušvelninti galimus interesų konfliktus ir užtikrinti aukštą reitingų ir reitingavimo proceso kokybę ir skaidrumą.

2.2   Negalima pamiršti, kad kredito reitingų agentūros negali prognozuoti realių būsimų pokyčių, o tai reiškia, kad jų poveikis šalių ekonomikai yra absoliučiai žalingas. Abejotinos reputacijos agentūrų sąrašas yra ilgas, čia tik keletas jų:

2.3   Dabar, kai visa Europa yra krečiama skolų krizės, o kai kurios šalys balansuoja ant bankroto ribos, labai svarbu, kad Komisija padarytų viską, ką gali, kad ekonomika pradėtų atsigauti. Čia aptariamas pasiūlymas yra priemonė, puikiai tinkanti šiam tikslui pasiekti, tačiau užmojis turėtų būti platesnis.

2.4   Jame nepakankamai dėmesio skiriama valstybės skolos reitingų klausimui, jau nekalbant apie tai, kad tokie reitingai apskritai vargu ar turi prasmę, nes net ir vienodą reitingą turinčios šalys galiausiai moka skirtingas palūkanas. Čia taip pat kyla klausimas – kuris vis dar neatsakytas – dėl šių agentūrų teikiamų reitingų politinės reikšmės.

2.5   Savo konsultacijų dokumente (7), kuris buvo parengtas po 2010 m. surengtų viešųjų konsultacijų, Europos Komisija išdėstė įvairius variantus, kaip būtų galima spręsti problemas, kurias kelia pernelyg didelis rinkos dalyvių pasikliovimas reitingais, ir atkreipė dėmesį į būtinybę sudaryti sąlygas nepriklausomam kredito rizikos vertinimui, kurį atliktų investicinės įmonės, didinti konkurenciją kredito reitingų rinkoje, nustatyti kredito reitingų agentūrų civilinę atsakomybę ir spręsti galimus interesų konfliktus, kuriuos lemia modelis „moka emitentas“.

2.6   Nemažai 2010 m. lapkričio 5 d. – 2011 m. sausio 7 d. Europos Komisijos organizuotų viešųjų konsultacijų respondentų išreiškė susirūpinimą dėl pernelyg didelio ir netgi mechaniško pasikliovimo kredito reitingais, taip pat pasisakė už tai, kad teisės aktuose reikėtų vis rečiau minėti kredito reitingus. Kartu jie pabrėžė, kad ieškant tinkamo sprendimo reikėtų rasti tinkamų priemonių, kurias būtų galima taikyti vietoj reitingų.

2.7   Europos Parlamentas, kuris 2011 m. birželio 8 d. paskelbė ne teisėkūros procedūra priimtą rezoliuciją dėl kredito reitingų agentūrų (8), taip pat pritarė, kad reikia gerinti kredito reitingų agentūrų reguliavimo sistemą ir imtis tinkamų priemonių siekiant sumažinti pernelyg didelį kliovimąsi kredito reitingais.

2.8   2011 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą (9), kad finansų reguliavimo stiprinimas išlieka vienu svarbiausių ES prioritetų, ir palankiai įvertino tai, kad nemažai pasiekta nuo 2008 m., pradėjus reguliavimo ir priežiūros sistemos reformą, tačiau paragino toliau dėti pastangas nustatant ir šalinant finansų sistemos trūkumus, kad ateityje būtų išvengta krizių.

2.9   Tarptautiniu lygmeniu 2010 m. spalio mėn. Finansinio stabilumo taryba (FST) paskelbė principus, kuriais siekiama sumažinti valdžios institucijų ir finansų įstaigų kliovimąsi kredito reitingų agentūrų teikiamais reitingais (10). Pagal šiuos 2010 m. lapkričio mėn. Seule vykusiame G 20 aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintus principus raginama iš teisės aktų išbraukti nuorodas į tokius reitingus arba jas pakeisti, kai yra tinkami alternatyvūs kreditingumo standartai, taip pat reikalauti, kad investuotojai kreditus vertintų patys.

2.10   Dėl šių priežasčių ir reikėjo iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų, ypač norint sumažinti galimą riziką, susijusią su finansų rinkos dalyvių perdėtu kliovimusi kredito reitingais, didele koncentracija reitingų rinkoje, civiline kredito reitingų agentūrų atsakomybe investuotojams, interesų konfliktais, susijusiais su modeliu „moka emitentas“, ir kredito reitingų agentūrų akcininkų struktūra.

3.   Siūlomi Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 pakeitimai

3.1   Reglamento taikymo srities išplėtimas siekiant aprėpti reitingų perspektyvas

3.1.1   Komisijos pasiūlymu išplečiama kredito reitingų nustatymo taisyklių taikymo sritis, įtraukiant, kai tinka, ir reitingų perspektyvas. Reitingų perspektyvų svarba investuotojams ir emitentams ir jų poveikis rinkoms prilygsta kredito reitingų svarbai ir poveikiui, todėl reikalaujama, kad kredito reitingų agentūros nurodytų laikotarpį, kuriuo tikimasi kredito reitingų pokyčio.

3.2   Pakeitimai, susiję su kredito reitingų naudojimu

3.2.1   Pasiūlyme dėl Reglamento dėl kredito reitingų agentūrų taip pat yra nauja nuostata, pagal kurią tam tikros finansų įstaigos privalės pačios atlikti kredito rizikos vertinimą, siekiant sumažinti per didelį ar netgi mechanišką kliovimąsi vien išoriniais kredito reitingais vertinant turto kreditingumą.

3.3   Pakeitimai, susiję su kredito reitingų agentūrų nepriklausomumu

3.3.1   Kredito reitingų agentūrų nepriklausomumas, esant dabartiniam modeliui „moka emitentas“, turi būti sustiprintas taip, kad padidėtų kredito reitingų patikimumo lygis.

3.3.2   Vienas iš būdų, kuriuo nepriklausomumas sustiprinamas pašalinant interesų konfliktus, yra taisyklė, kad bet kuris akcininkas arba kredito reitingų agentūros narys, turintis bent 5 proc. tos agentūros akcijų, negali turėti 5 proc. ar daugiau kitos kredito reitingų agentūros akcijų, jeigu abi šios agentūros nėra tos pačios grupės narės.

3.3.3   Nustatoma rotacijos taisyklė kredito reitingų agentūroms, kurias samdo emitentas, kad jos įvertintų patį emitentą arba jo skolos priemones. Pasitraukiančioji kredito reitingų agentūra privalo perduoti visus dokumentus su svarbia informacija perimančiajai kredito reitingų agentūrai.

3.3.4   Kartu patikslinamas vidinės darbuotojų rotacijos principas, kad būtų užkirstas kelias analitikams pereiti į kitą kredito reitingų agentūrą kartu su kliento byla.

3.3.5   Kredito reitingų agentūra negali teikti kredito reitingų, jeigu esama interesų konflikto, kylančio dėl to, kad dalyvauja asmenys, kurie turi daugiau nei 10 proc. agentūros kapitalo ar balsavimo teisių arba užima kitokią svarbią poziciją.

3.3.6   Asmenims, kurie turi daugiau nei 5 proc. kredito reitingų agentūros kapitalo ar balsavimo teisių, arba asmenims, kurie turi galimybę kitaip daryti reikšmingą įtaką, neturėtų būti leidžiama reitinguojamam subjektui teikti konsultacines ar patariamąsias paslaugas.

3.4   Pakeitimai, susiję su kredito reitingų agentūrų metodų, kredito reitingų ir reitingų perspektyvų informacijos atskleidimu

3.4.1   Siūlomos naujų reitingų teikimo metodų rengimo arba esamų reitingų teikimo metodų keitimo procedūros, o į šį procesą privalo būti įtrauktas ir konsultavimasis su suinteresuotaisiais subjektais. Kaip kompetentinga institucija, EVPRI vertins siūlomų naujų reitingų teikimo metodų atitiktį esamiems reikalavimams, o tuos metodus bus galima taikyti tik tada, kai juos patvirtins EVPRI.

3.4.2   Kredito reitingų agentūros bus įpareigotos, jei aptikta klaidų jų metoduose, taisyti klaidas ir informuoti apie tas klaidas EVPRI, reitinguojamus subjektus bei apskritai visuomenę.

3.4.3   Emitentas turės būti informuojamas apie pagrindines vertinimo priežastis bent prieš visą darbo dieną iki kredito reitingo arba reitingo perspektyvos paskelbimo, kad reitinguojamas subjektas turėtų galimybę aptikti bet kokias reitingo klaidas.

3.4.4   Kredito reitingų agentūros turėtų atskleisti informaciją apie visus subjektus arba skolos priemones, pateiktas jų pirminei peržiūrai arba preliminariam reitingui.

3.5   Pakeitimai, susiję su valstybių reitingais

3.5.1   Siekiant pagerinti valstybių kredito reitingus, su šiais reitingais susijusios taisyklės bus sugriežtintos, o vertinimas turės būti atliekamas dažniau – mažiausiai kartą per 6 mėnesius.

3.5.2   Siekiant padidinti skaidrumą ir padėti naudotojams geriau suprasti reitingus, valstybių reitingus teikiančios ir keičiančios kredito reitingų agentūros turėtų būti įpareigotos paskelbti išsamią tyrimų ataskaitą.

3.5.3   Kredito reitingų agentūros taip pat turėtų pateikti nekonsoliduotus savo apyvartos duomenis, įskaitant pagal įvairias turto klases gautų mokesčių duomenis. Ši informacija turėtų padėti įvertinti, kiek savo pačių išteklių agentūros naudoja rengdamos valstybių reitingus.

3.6   Pakeitimai, susiję su kredito reitingų ir mokesčių už kredito reitingus palyginamumu

3.6.1   Visos kredito reitingų agentūros bus įpareigotos savo reitingus perduoti EVPRI, kuri visus suteiktus skolos priemonės reitingus skelbs kaip Europos reitingų indeksą (EURIX).

3.6.2   EVPRI galės parengti suderintos reitingų skalės techninių standartų projektus. Visi reitingai atitiks tos pačios skalės standartus, taip užtikrinant, kad investuotojai galėtų lengviau palyginti reitingus.

3.6.3   Mokesčiai, kuriuos kredito reitingų agentūros ima iš klientų už reitingų suteikimą, turėtų būti nediskriminaciniai ir nesiejami su jokiomis sąlygomis, t. y. turėtų būti grindžiami faktinėmis sąnaudomis ir skaidrios kainodaros kriterijais ir turėtų būti nepriklausomi nuo vertinimo rezultatų. Kredito reitingų agentūros turėtų kasmet pateikti mokesčių, kuriuos gavo iš klientų už atskiras paslaugas, sąrašą.

3.6.4   EVPRI taip pat turėtų stebėti rinkos koncentraciją, riziką, kylančią dėl didelės koncentracijos, ir koncentracijos poveikį bendram finansų sektoriaus stabilumui.

3.7   Pakeitimai, susiję su civiline kredito reitingų agentūrų atsakomybe investuotojams

3.7.1   Naujomis nuostatomis Komisija siūlo įtvirtinti galimybę pareikšti ieškinį dėl žalos, kuri buvo padaryta tyčia arba dėl didelio aplaidumo pažeidus reglamente dėl kredito reitingų agentūrų nustatytas prievoles ir tas pažeidimas turėjo poveikį kredito reitingui, kuriuo pasikliovė investuotojas.

3.8   Kiti pakeitimai

3.8.1   Kai kurių reglamento taisyklių dėl kredito reitingų agentūrų taikymo sritis praplečiama, kad apimtų „sertifikuotas“ reitingų agentūras, įsteigtas trečiosiose šalyse.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Komisijos siūlymu teikiami tam tikri esamo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 pakeitimai, visų pirma, dėl perdėto rinkos dalyvių kliovimosi kredito reitingais, didelio koncentracijos lygio kredito reitingų rinkoje, kredito reitingų agentūrų civilinės atsakomybės investuotojams, interesų konfliktų, susijusių su modeliu „moka emitentas“, ir kredito reitingų agentūrų akcininkų struktūra. Tačiau Komitetas pažymi, kad kai kurios reglamento dalys nepakankamai išsamios arba neaiškios. Jis tikisi, kad, jei tik įmanoma ir kur pageidaujama, galutinė reglamento versija bus daug konkretesnė, aiškesnė ir ne tokia dviprasmiška.

4.2   EESRK abejoja, kad ateityje savarankiškai rengiami kredito rizikos vertinimai bus išties patikimi ir jais bus galima pasikliauti. Taip yra todėl, kad, esant dabartinei padėčiai, labiausiai pasitikima reitingais, kuriuos sudaro agentūros, įsikūrusios ES nepriklausančiose šalyse. Jeigu finansų įstaigos ir toliau pasikliaus būtent jų reitingais, pasiūlytas reglamentas bus pasmerktas nesėkmei. Bet kokiu atveju, vis tiek tebėra neaišku, kaip Komisija ketina priversti rengti tokius vertinimus.

4.3   Tas pats pasakytina ir apie rotacijos taisyklę: net jei šia taisykle siekiama sukurti prielaidas naujoms agentūroms atsirasti, kad padidėtų nuomonių įvairovė, šioms naujoms agentūroms įtaką gali padaryti senbuvių agentūrų požiūris, tad siekiama nuomonių įvairovė bus vis tiek neįmanoma.

4.4   EESRK turi labai rimtų abejonių dėl suteikiamų reitingų nepriklausomumo, ypač turint omenyje mechanizmą „moka emitentas“, taip pat ir dėl valstybės reitingų, nuo kurių priklauso palūkanų normos, kurios taikomos valstybių atsiskaitymams su finansų įstaigomis ir kitais paskolų pirkėjais. Todėl EESRK siūlo Komisijai imtis spręsti finansų rinkų kaip visumos veikimo problemas ir jas griežčiau reguliuoti.

4.5   EESRK pritaria, kad reikia atidžiai prižiūrėti, kaip atlyginama atskiriems analitikams ir kad šis atlyginimas nepriklausytų nuo reitingo rezultatų. Vis dėlto nėra aišku, kokių konkrečių priemonių norėtų imtis EVPRI, siekdama stebėti, kaip laikomasi šio pasiūlymo reikalavimų. Todėl Komitetas siūlo šį klausimą išnagrinėti išsamiau.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   EESRK dar kartą pabrėžia, kad būtina užtikrinti atitiktį nustatytos teisinės sistemos normoms, ypač nustatant sankcijas Europos ir tarptautinių rinkos priežiūros institucijų direktoriams ir valdytojams, kurie nesilaiko savo įsipareigojimų, atsižvelgiant į žalą, kurią dėl to patiria bankai ir dėl kurios sutrinka normalus finansų sistemos veikimas, taip pat ekonomikos, įmonių ir asmenų patiriamą žalą.

5.2   EESRK palankiai vertina dedamas pastangas nustatant kredito reitingų agentūrų civilinę atsakomybę apsaugoti finansinių produktų naudotojus; šiuo klausimu Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgė į ankstesnę EESRK nuomonę (11). Tačiau Komitetas mano, kad šios nuostatos turėtų būti išdėstytos išsamiau ir aiškiau. Be to, jos turėtų būti aiškiai susietos su sankcijomis, kurias gali skirti EVPRI.

5.3   EESRK turi tam tikrų abejonių dėl reglamento siekio sukurti prielaidas didesnei konkurencijai kredito reitingų rinkoje, įtvirtinant suderintą reitingų skalę. Nepaisant to, jis remia šį pasiūlymą, nes juo sudaromos sąlygos lengviau palyginti reitingus.

5.4   EESRK mano, kad Komisija, siekdama gerinti kokybę, didinti skaidrumą, nepriklausomumą, nuomonių įvairovę ir konkurenciją kredito reitingų paslaugų rinkoje, turi įsteigti nepriklausomą Europos reitingų agentūrą, kuri teiktų nepriklausomus valstybės skolos reitingus bendro intereso labui.

5.5   EESRK sutinka, kad būtina apriboti reitingų agentūrų nuosavybės santykius norint užtikrinti, kad jos būtų laikomos nepriklausomomis, tačiau labiau norėtų kokios nors jų absoliučios nepriklausomybės garantijos. Kartu būtina užtikrinti, kad nė vienam investuotojui nepriklausytų – net ir netiesiogiai – daugiau nei tam tikra procentinė dalis agentūros kapitalo.

5.6   EESRK baiminasi, kad net įtvirtinus nuostatą, jog patys finansų rinkos dalyviai sudaro savo reitingus, ir sumažinus kliovimąsi išoriniais reitingais, nebus užtikrintas finansų rinkų dalyvių priimamų sprendimų objektyvumas arba didesnė nuomonių įvairovė. Kartu Komitetas abejoja, ar mažesnės finansų įstaigos turi lėšų, kad galėtų steigti analizės skyrius šiems reitingams rengti.

5.7   Šiokį tokį nerimą EESRK kelia tai, kaip civilinė atsakomybė bus taikoma reitingų agentūroms, nes šios agentūros daugybę kartų yra paskelbusios klaidingus reitingus, bet iki šiol, išskyrus keletą atvejų, jokios atsakomybės neturėjo prisiimti. Tad EESRK nėra tikras, ar dėl pasiūlyto reglamento kas nors šiuo klausimu pasikeis. Visgi EESRK mano, kad derėtų sugriežtinti įstaigų, kurios naudoja reitingus teikdamos tam tikras paslaugas, civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, bankų atsakomybę už teikiamas investavimo konsultacijas, ir tai būtina padaryti kuo nuosekliau ir veiksmingiau.

5.8   Komiteto nuomone, dėmesio reikia skirti ir reitingų agentūrų stebėsenos tvarkos persvarstymui, nes stebėsena šiuo metu nėra pakankamai plati, tad ją būtina padaryti sistemingesnę, nuoseklesnę ir kiek įmanoma platesnę.

5.9   EESRK mano, kad siūlomos taisyklės dėl interesų konfliktą yra labai svarbios, tačiau kai kurios pasiūlymo nuostatos neaiškios. Jas būtina gerokai sukonkretinti, ypač tas, kuriomis nustatomos įvairių atitikties stebėseną vykdančių institucijų pareigos.

5.10   EESRK tokią pačią išvadą daro ir dėl Europos reitingų indekso (EURIX) techninių aspektų bei jo apibrėžties, abejodamas, ar toks indeksas iš tikrųjų gali suteikti kokios papildomos informacijos.

5.11   Pasiūlyme kalbama ir apie valstybės kredito reitingus, tačiau tiksliai neapibrėžiama, ką reiškia „valstybės“. O tai svarbu, nes šalies finansinei padėčiai turi reikšmės jos socialinio ir sveikatos draudimo fondai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiję su nacionaliniu biudžetu. Visuomenė turi teisę žinoti, ar jų sveikatos arba socialiniam draudimui yra iškilusi grėsmė.

5.12   Valstybės reitingo sąvoką būtina labai tiksliai apibrėžti, nes nuo šių reitingų priklauso šalies padėtis finansų rinkose. Todėl Komisija turėtų skirti daugiau dėmesio valstybės skolos reitingams ir parengti išsamesnį atsaką.

5.13   Vienas iš svarbiausių neišspręstų klausimų yra kredito reitingų agentūrų nepriklausomumo stoka, kurią, be kitų veiksnių, lemia modelis „moka emitentas“, dėl kurio reitingai naudingi emitentui, o ne investuotojo poreikiams. EESRK mano, kad rotacijos principo nustatymas nebus pakankama reguliavimo priemonė siekiant sumažinti modelio „moka emitentas“ poveikį. Todėl Komitetas siūlo apsvarstyti kitokias priemones apriboti emitentų galimybes pasirinkti sau palankią reitingų agentūrą.

5.14   EESRK nuomone, siūloma rotacijos taisyklė nepakankamai gera, kad ja būtų galima pasiekti norimų tikslų, visų pirma, sukurti pakankamai daug naujų rinkos galimybių. Todėl Komitetas mano, kad reglamente turėtų būti nustatyti trumpesni laikotarpiai, kuriuos emitentas galėtų naudotis vienos ir tos pačios reitingų agentūros paslaugomis, arba ilgesni laikotarpiai, kuriuos jis negalėtų tokiomis paslaugomis naudotis. Kitas galimas variantas – reitingų agentūrą rinktis burtų keliu. EESRK taip pat siūlo atitinkamuose straipsniuose išbraukti žodžius „iš eilės“ žodžių junginyje „iš eilės vertina daugiau nei dešimt emitento skolų priemonių“.

(1)  EESRK nuomonė dėl kredito reitingų agentūrų, OL C 54, 2011 2 19, p. 37.

(2)  Ibrahim Warde „Ces puissantes officines qui notent les Etats“, Le Monde diplomatique, 1997 m. vasario mėn.

(3)  Marc Roche, „Le capitalisme hors la loi“, Éditions Albin Michel, 2011 m., p. 70.

(4)  Joseph E. Stiglitz „Le triomphe de la cupidité“, Les lines qui libèrent, 2010 m., p. 166.

(5)  Hervé Kempf „L'oligarchie ça suffit, vive la démocratie“, Éditions du Seuil, Paris, 2011 m., p. 72.

(6)  Žr. ankstesnę išnašą.

(7)  http://ec.europa.eu/internal_market/securities/docs/agencies/summary-responses-cra-consultation-20110704_en.pdf.

(8)  http://www.europarl.europa.eu/oeil/FindByProcnum.do?lang=en&procnum=INI/2010/2302.

(9)  http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/ec/125521.pdf

(10)  http://www.financialstabilityboard.org/publications/r_101027.pdf.

(11)  EESRK nuomonė dėl kredito reitingų agentūrų, OL C 54, 2011 2 19, p. 37.