22.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 143/120

1.1

Siekiant įgyvendinti Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslą sukurti visuotinę spartaus plačiajuosčio ryšio skaitmeninę infrastruktūrą diegiant fiksuoto ir belaidžio ryšio technologijas, būtina įgyvendinti priemones, kurios padėtų pašalinti dėl techninio tinklų sujungimo ir jų sąveikos stokos kylančias skaitmenines kliūtis ir įveikti įvairių teritorijų ir socialinių kategorijų atotrūkį tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu.

Savo pasiūlyme dėl transeuropinių energetikos infrastruktūros gairių Komisija nurodė bendros svarbos plačiajuosčio ryšio tinklų ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros plėtojimo projektus, kurie padės įveikti skaitmeninės bendrosios rinkos plėtros kliūtis ir išspęsti investicijų trūkumo (palyginti su konkurentais) į plačiajuosčio ryšio tinklus Europoje problemą.

1.2

Taigi, EESRK palankiai vertina Europos Komisijos sprendimą nustatyti Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir mano, kad jos taikymas plačiajuosčio ryšio tinklams iš esmės sudarys galimybę konkrečiai ir tinkamai įvykdyti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus reikalavimus ir išspęsti investicijų trūkumo į plačiajuosčio ryšio tinklus problemą (1).

1.3

Daugelyje savo ankstesnių nuomonių EESRK jau pabrėžė savo įsitikinimą, kad galimybė visiems naudotis plačiajuosčiu ryšiu yra ne tik svarbiausia šiuolaikinės ekonomikos vystymosi sąlyga, bet ir pagrindinis naujų darbo vietų kūrimo, didesnės sanglaudos, gerovės ir ekonominiu bei kultūriniu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių gyventojų ir ištisų teritorijų skaitmeninės įtraukties veiksnys (2).

1.4

Bendros svarbos projektų tikslų ir prioritetų apibrėžimas atitinka svarbiausią reikalavimą – kuo geriau panaudoti finansinius išteklius ir pasiekti konkrečius tikslus išvengiant išskaidyto finansavimo.

Šiuo požiūriu labai svarbu, kad finansuotini projektai atitiktų ir poreikį skatinti nacionalinių tinklų sujungimą, ir jų sąveiką, kadangi be jų skaitmeninė bendroji rinka nebus baigta kurti.

1.5

EESRK rekomenduoja Komisijai būti budresnei ir griežčiau taikyti finansuotinų projektų atrankos kriterijus, kad lėšos būtų panaudotos užtikrinti transeuropinį sujungimą, sudaryti palankias sąlygas periferinėms vietovėms, padėti MVĮ naudotis skaitmeninės ekonomikos galimybėmis ir padidinti socialinę sanglaudą. Norint įvykdyti šiuos reikalavimus ir informuoti institucijas ir piliečius reikėtų, kad Komisija rengtų reguliarias ataskaitas apie lėšų panaudojimą.

1.6

EESRK nerimauja dėl gana neaiškaus 5 straipsnio 6 punkto, pagal kurį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus „kuriais keičiamas priede pateiktas bendros svarbos projektų apibūdinimas“. Reikėtų numatyti kuo mažiau politinio pobūdžio nuostatų (žr. 5 straipsnio 7 dalies b punktą, kuriame minimi nauji politiniai prioritetai) arba apriboti lobistų daromą spaudimą ir teikti pirmenybę, pavyzdžiui, technologinių inovacijų, pridėtinės vertės ir atitikimo tikslams kriterijams. EESRK primygtinai prašo deleguotiesiems aktams numatyti aiškias terminų ir turinio ribas.

1.7

EESRK mano, kad finansuotinuose projektuose būtų laikomasi tinklo technologijų neutralumo principo, kuris turi lemiamos reikšmės siekiant, kad internetas iš tiesų būtų atviras (3).

1.8

Ištekliai, laikantis nediskriminacinio požiūrio, turėtų būti skiriami atviriems ir prieinamiems tinklų kūrimo sprendimams, kurie sudarytų galimybes patekti į rinką naujiems operatoriams, diegiantiems veiksmingiausias technologijas už piliečiams ir įmonėms prieinamą kainą.

1.9

Be to, EESRK nori, kad Komisija geriau koordinuotų reglamente ir kitose iniciatyvose numatytų lėšų skyrimą, kad būtų išvengta dubliavimosi ir klaidų.

1.10

Reikėtų nedelsiant parengti pačios Komisijos siūlomą Europos, nacionalinio ir regionų lygmens atlasą, kad būtų galima nustatyti aprėpties spragas ir skatinti privačiųjų ir viešųjų investuotojų iniciatyvas.

1.11

Be to, svarbu užmegzti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis siekiant skatinti atitinkamų telekomunikacijų tinklų sąveiką.

1.12

Galiausiai, EESRK dar kartą tvirtai pabrėžia savo įsitikinimą, kad interneto prieigą būtina priskirti universaliosioms paslaugoms (4), ir mano, kad tai turėtų būti vienas prioritetinių aspektų kuriant konkurencingesnę ir įtraukesnę Europos Sąjungą. Siekiant šio tikslo, reikia kiekvienam piliečiui užtikrinti viešąją arba individualią prieigą prie plačiajuosčio ryšio už prieinamą kainą.

2.1

2011 m. birželio 29 d. Komisija priėmė naujas transeuropinių telekomunikacijų tinklų gaires ir pateikė pasiūlymą dėl 2014–202 m. daugiametės finansinės programos (5), kuriame siūloma sukurti naują integruotą investavimo į prioritetinius transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros srities Bendrijai svarbius projektus priemonę – Europos infrastruktūros tinklų priemonę (toliau – EITP). Pagal bendrą ES finansavimą, kuriuo sukuriama didelė pridėtinė vertė, skiriama bendra asignavimų suma šiai priemonei finansuoti siekia 50 mlrd. EUR, iš kurių 9,2 mlrd. EUR skirti skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms, tuo tarpu poreikiai įvertinti mažiausiai 270 milijardų eurų.

2.2

Be to, siekiant padidinti gebėjimą pritraukti viešojo ir privačiojo sektoriaus finansavimą sumažinant riziką trečiųjų šalių investuotojams, Komisija siūlo įvesti projektų obligacijas (angl. project bonds). Taip ES biudžetas bus panaudotas teikti Europos investicijų bankui (EIB) lėšas, skirtas iš dalies padengti riziką, su kuria jis susiduria bendrai finansuodamas reikalavimus atitinkančius projektus. Taigi ES biudžeto lėšos bus tam tikras garantas, kad EIB finansuos minėtus projektus, tačiau likusią rizikos dalį turi prisiimti bankas. Per bandomąjį laikotarpį (2012–2013 m.) 20 milijonų eurų, gautų perskirstant asignavimus, kurie nepanaudoti įgyvendinant Europos telekomunikacijų programas, bus pervesta EIB, kas, kaip tikisi Komisija, turėtų pritraukti kitus viešuosius ir privačius investuotojus.

2.3

Nagrinėjamame pasiūlyme dėl reglamento Komisija nustato telekomunikacijų srities plačiajuosčio ryšio tinklų ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros gaires, t. y. numatomus tikslus ir prioritetus siekdama:

2.4

Reglamentu siekiama šalinti skaitmeninės bendrosios rinkos sukūrimo kliūtis sudarant galimybes jungtis prie tinklo ir užtikrinat prieigą prie viešųjų skaitmeninių paslaugų infrastruktūros. Siekiamas tikslas – pašalinti su pasiūla susijusias problemas, kurios tapo akivaizdžios žlugus nemažam skaičiui įmonių ir sumažėjus investicijoms į plačiajuosčio ryšio tinklus ir paslaugas, kurios yra viešojo intereso, tačiau nepelningos (pvz., e. sveikata, e. tapatybė, e. viešasis pirkimas ir jų tarpvalstybinė sąveika). Be to, šių paslaugų paklausa gali didėti tik tada, jei piliečiai turi prieigą prie skaitmeninių tinklų.

2.5

Tarp pasiūlymų numatytos novatoriškos finansinės priemonės, kurios, atlikdamos sverto poveikį, gali paskatinti viešąsias ir privačias investicijas, taip pat infrastruktūros sektoriaus bendras finansavimas dotacijomis šių veiksmų tikslas – iki 2020 m. įgyvendinti Europos skaitmeninės darbotvarkėje nurodytus, visų pirma visiems užtikrinti visuotinę aprėptį ir 30 Mbps spartą ir užtikrinti, kad bent 50 % namų ūkių naudotųsi didesne kaip 100 Mbps sparta.

2.6

Bendros svarbos projektų prioritetai yra tokie:

3.1

Siekdama sukurti sinergiją ir laikydamasi strateginio požiūrio Komisija pirmą kartą siūlo vieną finansavimo priemonę trims sektoriams: transporto, energetikos ir telekomunikacijų. Toks naujas požiūris yra labai svarbus ir gali būti pavyzdžiu valstybių narių infrastruktūros politikai. Be to, siekiant tikslo užtikrinti pažangius, tausius ir visiškai tarpusavyje sujungtus tinklus, Europos infrastruktūros tinklų priemonė bus svarbus indėlis kuriant Europos bendrąją rinką. Galiausiai. užtikrinant infrastruktūros projektų patikimumą ir sumažinus su jais susijusią riziką, būtų galima pritraukti papildomą viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą.

3.2

Pagal šį naują scenarijų ypač svarbus plačiajuosčio ryšio tinklų ir paslaugų vaidmuo. EESRK jau yra pabrėžęs, kad svarbu suteikti piliečiams vienodas galimybes naudotis plačiajuosčiu ryšiu ir užtikrinti vartotojams kuo daugiau privalumų, kuriuos suteikia reali operatorių konkurencija ir valstybių narių paramos investicijoms į infrastruktūrą ir inovacijas politika, kuria remiamos investicijos (6).

3.3

Investicijos į telekomunikacijas ir, visų pirma, į plačiajuosčio ryšio tinklus ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą yra būtina pažangaus ir kartu tvaraus ir integracinio Sąjungos ekonominio augimo sąlyga. Šiuo finansiniu įsipareigojimu ir šiuo reglamentu būtų priartėta prie Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nurodyto tikslo (iki 2020 m. užtikrinti 30 Mbps spartą visiems ir užtikrinti, kad bent 50 proc. namų ūkių naudotųsi didesne kaip 100 Mbps sparta).

3.4

Komisijos sprendimas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės yra teigiamas atsakas į EESRK išreikštas abejones (7) dėl komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ pateikto gana neaiškaus ir neapibrėžto veiksmų plano ir nepakankamų investicijų į telekomunikacijų tinklą, kurias daugelio viešųjų paslaugų atveju lėmė mažo pelningumo perspektyva, taip pat objektyvūs sunkumai, su kuriais susiduria periferiniai regionai. Tai yra didžiausia kliūtis kurti prieinamą, greitą ir tvarią bendrą Europos erdvę vietos valdžios institucijoms, piliečiams, įmonėms ir pelno nesiekiančiam sektoriui.

3.5

EESRK daug kartų pabrėžė, kad visuotinė prieiga prie plačiajuosčio ryšio yra ne tik būtina modernios ekonomikos plėtojimo sąlyga, bet ir labai svarbus nepalankioje padėtyje esančių žmonių ir ekonominiu ir kultūriniu požiūriu tokioje padėtyje esančių ištisų teritorijų gerovės ir įtraukties veiksnys (8). Reikia priminti, kad 2006 m. kovo 20 d. komunikate „Atotrūkio įdiegiant plačiajuostį ryšį mažinimas“ (9) jau teigta, kad „plačiai paplitusi plačiajuosčio ryšio prieiga – pagrindinė šiuolaikinių valstybių ekonomikos plėtros sąlyga ir svarbus Lisabonos dienotvarkės aspektas“.

3.6

Tai, kad būtini dideli Europos įsipareigojimai šioje srityje vieningai ir tvirtai dar kartą patvirtinta pirmojoje Skaitmeninės darbotvarkės asamblėjoje, kuri įvyko 2011 m. birželio 16–17 d. Briuselyje pirmininkaujant Komisijos pirmininko pavaduotojai Neelie Kroes ir kurioje dalyvavo daugiau nei 1 000 suinteresuotųjų šalių (10): turinio teikėjai, kompiuterinės įrangos kūrėjai, investuotojai ir svarbiausių pasaulio bendrovių telekomunikacijų operatoriai. EESRK mano, kad šiuo klausimu būtų įdomu išnagrinėti Indijos patirtį: šios šalies federalinė vyriausybė paskelbė, kad 2014 m. diegiant fiksuoto ir belaidžio ryšio technologijas bus užtikrintas plačiajuostis ryšys 600 milijonų gyventojų. Tokio įsipareigojimo mastą galima prilyginti ES įsipareigojimams, todėl Indijos iniciatyva gali būti geros praktikos pavyzdžiu. Komitetas gali užmegzti ryšį organizuodamas ES ir Indijos apskritojo stalo diskusiją (11).Dalyviai pritarė Komisijai, jog dabartinio investicijų į telekomunikacijas modelio nepakanka ekonominiu požiūriu prieinamai ir kokybiškai (sparčiai, stabiliai, už prieinamą kainą, visiems prieinamą) plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai plėtoti.

4.1

Tarp komunikate nurodytų bendros svarbos projektų, kuriems gali būti teikiama finansinė parama, yra projektai, susiję su transeuropinės didelės spartos pagrindinio tinklo jungtimis viešosios administracijos įstaigoms, sąveikiuoju atpažinimu ir tapatybės nustatymu grindžiamų tarpvalstybinių e. valdžios paslaugų teikimu (pvz., europinės elektroninės verslo įsteigimo, tarpvalstybinio viešojo pirkimo, e. teisingumo, tarpvalstybinių e. sveikatos paslaugų procedūros), nuotoline prieiga prie kultūros paveldo, saugiu naudojimusi internetu nepilnamečiams, kova su sukčiavimu elektroninėje prekyboje, pažangios energijos paslaugomis.

4.2

Šie projektai padeda užtikrinti ekonomikos augimą ir skatinti bendrosios rinkos plėtojimą, kadangi didina Europos ekonomikos ir visų pirma MVĮ konkurencingumą. Jie padeda gerinti piliečių gyvenimo kokybę ir įmonių bei valdžios institucijų kasdienę veiklą, nes skatina nacionalinių telekomunikacijų tinklų sujungimą, jų sąveiką ir prieigą prie tokių tinklų.

4.3

Komisija jau buvo nurodžiusi didžiausias problemas, kurias reikia išspręsti norint veiksmingai įgyvendinti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (12) (kuri yra viena iš septynių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų ) numatytus tikslus. Šiuo klausiu EESRK yra pabrėžęs, kad „nepakankamas politikos iniciatyvų įgyvendinimas dar labiau padidino dėl susiskaidymo ir nepakankamų investicijų atsiradusį Europos skaitmeninės darbotvarkės sąstingį.“ (13)

4.4

EESRK gali pritarti Komisijos pasiūlymui raginti valstybes nares įgyvendinti iniciatyvas, kurių tikslas užtikrinti, kad visi ES piliečiai galėtų naudotis naudingo turinio ir paslaugų integruotu tinklu, nors kol kas ji dar nenumato galimybės įvesti kiekvieno Europos piliečio elektroninę atpažintį (eID), kuri palengvintų elektroninių paslaugų teikimą ir elektroninę prekybą. Tai yra klausimai, dėl kurių EESRK yra parengęs specialias rekomendacijas (14).

4.5

Komisijos nustatyta finansinė priemonė gali padėti išspręsti problemą, kuri iki šiol ribojo galimybes sukurti tvirtą infrastruktūrą. Vien tik struktūrinių fondų ir Konkurencingumo ir naujovių programos, skirtos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrai ir tik bandomiesiems projektams, neužtenka, kad būtų pasiekta kritinė masė, reikalinga plataus masto skaitmeninėms paslaugoms užtikrinti. Šiuo metu dėl konkurencijos stokos ir didelės rinkos rizikos daugelyje regionų nepakankamai investuojama į plačiajuostį ryšį, skaitmeninės paslaugos menkai išvystytos ir nesąveikios, kadangi nėra suderintų techninių sprendimų. Jei padėtis nesikeis, nebus sukurta veiksminga skaitmeninė bendroji rinka ir daug Europos piliečių susidurs su atskirties problema.

4.6

EESRK mano, kad finansuotinuose projektuose būtų laikomasi tinklo technologijų neutralumo principo, kuris turi lemiamos reikšmės siekiant, kad internetas iš tiesų būtų atviras (15).

4.7

Be to, jau daugelį metų EESRK tvirtai pabrėžia savo įsitikinimą, kad interneto prieigą nuo šiol būtina įtraukti universaliųjų paslaugų įpareigojimus (16). Komitetas dar kartą teigia, kad Komisija vengia spręsti šį svarbų klausimą, kadangi persvarstant universaliųjų paslaugų apimties klausimą Komisijos narė Neelie Kroes atmetė galimybę įtraukti mobiliojo ryšio paslaugas ir prieigą prie sparčiojo ryšio (17). Tokią išvadą Komisija grindė 2010 m. kovo mėn. pradėtomis viešosiomis konsultacijomis, per kurias paaiškėjo, kad tai lemtų didelę naštą pramonei ir turėtų įtakos vartotojų kainoms šalyse, kuriose šios paslaugos dar menkai išvystytos.

4.8

Keista, kad, nors Komisija teigia gerai suprantanti, kad infrastruktūros srityje Sąjunga privalo padaryti lemiamą kokybinį šuolį, ji visgi atsargiai vertina galimybę persvarstyti dar 2002 m. priimtą teisės aktą dėl universaliųjų telekomunikacijų paslaugų (18).

Nors EESRK supranta ekonominius sunkumus, į kuriuos atkreipė dėmesį Komisija, visgi dar kartą pabrėžia, kad laukiant, kol šis prioritetinis tikslas bus kuo skubiau įgyvendintas, reikia kiekvienam piliečiui užtikrinti viešąją arba individualią prieigą prie plačiajuosčio ryšio, už ekonomiškai pagrįstą kainą ir prieinamą logistiką.