22.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 143/110

1.1

Komitetas rekomenduoja priimti siūlomą reglamentą. Komitetas pritaria, kad reikia įvertinti reglamento poveikį praėjus dvejiems metams nuo jo įgyvendinimo pradžios. Taip pat bus naudinga šį klausimą persvarstyti po penkerių metų, kad būtų nustatyta, kokių kliūčių dar yra sklandžiam ir saugiam radioaktyviųjų medžiagų vežimui Europos Sąjungoje.

1.2

Komitetas palankiai vertina antrą Poveikio vertinimo ataskaitoje siūlomą variantą t. y. reglamentą, kuriame būtų išdėstytos suderintos taisyklės ir nustatytas veiksmingesnis kompetentingų valdžios institucijų vaidmuo.

1.3

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų suderinti registracijos kriterijai.

1.4

Įsigaliojus šiam reglamentui turi būti įdiegta, išbandyta ir veikianti internetinė registracijos sistema.

1.5

Komitetas mano, kad naujos agentūros įsteigimas, kaip svarstyta pagal 3 variantą, įmonėms padidintų administracinę naštą ir susilpnintų viso reglamento poveikį.

1.6

Komitetas nurodo, kad skirtingose valstybėse narėse skiriasi reikalaujamas vežėjų draudimas. Nors toks draudimas dėl teisinio pagrindo negali būti taikomas per registracijos procedūrą, Komitetas ragina valstybes nares suderinti reikiamas draudimo sistemas.

1.7

Apibrėžtys, kaip nurodyta reglamente, turi būti kiek įmanoma suderintos su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) specialiųjų terminų žodynu, visų pirma su vežėjų apibrėžtimi, kartu atsižvelgiant į tai, kad apibrėžtys turi atitikti Euratomo teisės aktus, visų pirma Direktyvą 96/29/Euratomas.

1.8

Pareiškėjui reikėtų suteikti galimybę ištaisyti arba papildyti savo paraiškos duomenis užuot paraišką iš karto atmetus ir jos toliau nenagrinėjus (5 straipsnio 7 dalis ir 5 straipsnio 10 dalis).

2.1

Pasiūlymo tikslas yra pakeisti nacionalines pranešimo ir leidimų išdavimo procedūras viena transporto veiklos registracijos sistema radioaktyviųjų medžiagų vežėjams, kuri padės supaprastinti tvarką, sumažinti administracinę naštą, pašalinti patekimo į rinką kliūtis, kartu išsaugant iki šiol pasiektą aukštą radiacinės saugos lygį.

2.2

Europos lygmeniu radioaktyviųjų medžiagų vežėjams taikomi transporto teisės aktai, priimti pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, taip pat teisės aktai dėl konkrečių spinduliuotės aspektų, įskaitant darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugą, priimti pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį.

2.3

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais sujungtos visos vidaus transporto rūšys ir taip supaprastinti Sutartimi dėl ES veikimo pagrįsti teisės aktai.

2.4

1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas nustatyti pagrindiniai darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartai. Pagal Sutarties 30 straipsnį šie pagrindiniai standartai yra:

Sutarties 33 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų atitinkamas nuostatas ir jomis užtikrintų, kad būtų laikomasi pagrindinių saugos standartų.

2.5

Kad apsaugotų darbuotojų ir gyventojų sveikatą ir tiksliau nukreiptų savo pastangas, valstybių narių valdžios institucijos turi žinoti, kokius asmenis, organizacijas arba įmones tikrinti. Šiuo tikslu direktyvos 3 ir 4 straipsniais reikalaujama, kad valstybės narės apie tam tikras praktinės veiklos, susijusios su jonizuojančiosios spinduliuotės pavojumi, rūšis praneštų pranešimo ir išankstinių leidimų sistemai arba uždraustų tam tikrų rūšių praktinę veiklą.

Direktyva 96/29/Euratomas taikoma visoms praktinės veiklos rūšims, susijusioms su rizika, kurią lemia jonizuojančioji spinduliuotė, atsirandanti iš dirbtinio arba gamtinio šaltinio, įskaitant transporto veiklą.

2.6

Kadangi transporto operacijos dažnai yra tarpvalstybinės, gali būti reikalaujama, kad vežėjas laikytųsi įvairių valstybių narių pranešimo ir leidimų išdavimo procedūrų. Be to, valstybės narės įdiegė šias procedūras pagal skirtingas sistemas, todėl transporto operacijos, pavyzdžiui, leidimų išdavimo procedūros, tapo dar sudėtingesnės.

2.7

Šiuo reglamentu valstybių narių pranešimo ir leidimų sistemos, nurodytos Tarybos direktyvoje 96/29/Euratomas, pakeičiamos bendra registracijos sistema įdiegiant Europos vežėjų registracijos sistemą. Vežėjai turėtų teikti paraiškas per centrinę žiniatinklio sąsają. Paraiškas tikrins atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija; jei pareiškėjas laikosi pagrindinių saugos standartų, jam bus išduotas registracijos sertifikatas. Be to, sistema kompetentingoms institucijoms suteikia galimybę susidaryti aiškesnį vaizdą apie jų šalyje veiklą vykdančius vežėjus.

2.8

Šiame reglamente taikomas diferencijuoto vertinimo metodas, pagal kurį registracijos procedūra netaikoma vežėjams, vežantiems tik pakuotes, kurioms taikoma išimtis. Tačiau šiame reglamente valstybėms narėms paliekama teisė daliųjų ir labai radioaktyvių medžiagų vežėjams nustatyti papildomus registracijos reikalavimus.

2.9

Lieka galioti kitos ES ir tarptautinės teisės nuostatos dėl fizinės saugos, apsaugos priemonių ir civilinės atsakomybės draudimo. Visų pirma tai taikytina Direktyvai 2008/68/EB.

2.10

Reglamentu sutaupoma kompetentingų valdžios institucijų, šiuo metu dalyvaujančių šiose administracinėse procedūrose, išteklių, nes registraciją tikrins tik viena kompetentinga institucija.

3.1

Komitetas palankiai vertina antrą Poveikio vertinimo ataskaitoje siūlomą variantą t. y. reglamentą, kuriame būtų išdėstytos suderintos taisyklės ir nustatytas veiksmingesnis kompetentingų valdžios institucijų vaidmuo.

3.2

Reglamentu būtų pasiekta daugiau nei rekomendacija – a) juo būtų siūlomos tiesiogiai taikytinos suderintos taisyklės, pavyzdžiui, bendra registracijos sistema vežėjams, pakeičianti skirtingas valstybėse narėse naudojamas pranešimo ir leidimų išdavimo sistemas, ir b) pasinaudojant viena supaprastinta procedūra ir laikantis diferencijuoto požiūrio vežėjams suteikiama prieiga prie 27 ES transporto rinkos. Komisija norėtų sukurti saugią internetinę registracijos sistemą, kad būtų galima keistis duomenimis.

3.3

ECORYS – nepriklausomų ekspertų, Komisijai atlikusių papildomą tyrimą – išnagrinėti variantai iš pasaulinės perspektyvos, atrodo, darytų visai nedidelį poveikį, tačiau tokiam mažam sektoriui šis poveikis yra svarbus. Poveikis suskirstytas į penkias grupes: viešojo sektoriaus išlaidos ir mokesčiai, poveikis reguliavimui, transportui, saugai ir aplinkai ir socialinis poveikis.

3.4

Tikimasi, kad nauda mažosioms ir vidutinėms įmonėms turėtų būti proporcinga pagal šiuos variantus iš viso sutaupytoms lėšoms. Kuo daugiau sutaupoma lėšų, tuo daugiau sutaupo šios įmonės, šiuo metu neretai negalinčios dalyvauti rinkoje dėl sudėtingų procedūrų ir didelių sąnaudų.

3.5

Reglamentas leistų sutaupyti 13,6 mln. eurų per metus pagal pagrindinį scenarijų ir, be kitų dalykų, užtikrintų abipusį vežėjų licencijų pripažinimą. Toks požiūris vežėjams, naudotojams ir gamintojams sumažintų administracinę naštą kartu valdžios institucijoms sutaupytų lėšų. Sutaupytas lėšas, nors iš dalies, būtų galima naudoti tikrinant, ar laikomasi reikalavimų. Kontrolės trūkumas yra viena iš pirmiau išvardytų problemų.

3.6

Kadangi reglamentas yra privalomas, jis veiksmingai padėtų pasiekti tikslus t. y. supaparastinti sistemą, užtikrinti skaidrumą ir pašalinti kliūtis vidaus rinkos veikimui kartu išlaikant aukštą saugos lygį.

3.7

Komitetas mano, kad naujos agentūros įsteigimas, kaip svarstyta pagal 3 variantą, įmonėms padidintų administracinę naštą ir susilpnintų viso reglamento poveikį.

4.1

Apibrėžtys, kaip nurodyta reglamente, turi būti kiek įmanoma suderintos su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) specialiųjų terminų žodynu, visų pirma su vežėjų apibrėžtimi kartu atsižvelgiant į tai, kad apibrėžtys turi atitikti Euratomo teisės aktus, visų pirma Direktyvą 96/29/Euratomas.

4.2

Komitetas pritaria, kad reikia įvertinti reglamento poveikį praėjus dvejiems metams nuo jo įgyvendinimo pradžios. Taip pat bus naudinga šį klausimą persvarstyti po penkerių metų, kad būtų nustatyta, kokių kliūčių dar yra sklandžiam ir saugiam radioaktyviųjų medžiagų vežimui Europos Sąjungoje.

4.3

Bendra ir vienoda ES radioaktyviųjų medžiagų vežėjų registracijos sistema bus sukurta esamu pasiūlymo projektu. 3 straipsnio 3 dalis vežėjams suteiks galimybę gabenti radioaktyviąsias medžiagas be papildomos registracijos pagal šį reglamentą, jei vežėjas jau yra užsiregistravęs kaip šių medžiagų naudotojas, tvarkytojas ar vežėjas. Komitetas ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais apsvarstyti pereinamojo laikotarpio priemonių galimybę įregistruotiems vežėjams.

4.4

3 straipsnio 4 dalyje nustatyti papildomi registracijos reikalavimai sveikatai itin pavojingoms medžiagoms. Komitetas norėtų, kad į šių medžiagų sąrašą būtų įtrauktos ir medžiagos, kurių vežimui reikia daugiašalio pritarimo.

4.5

Komitetas nurodo, kad skirtingose valstybėse narėse skiriasi reikalaujamas vežėjų draudimas. Nors toks draudimas dėl teisinio pagrindo negali būti taikomas per registracijos procedūrą, Komitetas ragina valstybes nares suderinti reikiamas draudimo sistemas.

4.6

Internetinė registracijos sistema vežėjams turėtų būti prieinama iš anksto. Ji turi būti patikrinta ir veikti. Tai ir pereinamojo laikotarpio pratęsimas prieš įsigaliojant reglamentui atsižvelgiant į konkrečias 4.2 punkte nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones suteiktų pasitikėjimo operatoriams ir kompetentingoms valdžios institucijoms.

4.7

Pareiškėjui reikėtų suteikti galimybę ištaisyti arba papildyti savo paraiškos duomenis, užuot paraišką iš karto atmetus ir jos toliau nenagrinėjus (5 straipsnio 7 dalis ir 5 straipsnio 10 dalis).

4.8

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų suderinti registracijos kriterijai.