22.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 143/48

1.1

EESRK iš esmės pritaria programai FISCUS, tačiau norėtų pabrėžti, kad

1.2

Komitetas žino, kad skiriasi valstybių narių požiūriai Tarybos darbo grupėse. Jo nuomone, svarbu, kad Komisija galėtų parodyti, jog valstybės narės FISCUS biudžete sutaupys labai daug, palyginti su tuo, kas numatyta vykdomai veiklai. Komitetas mano, kad, neturint informacijos apie kompensacines sutaupytas lėšas valstybių narių biudžetuose, Komisijai galėtų būti sudėtinga gauti Parlamento pritarimą išlaidų iš ES biudžeto didinimui.

1.3

Komitetas pakartoja savo įsipareigojimą, nurodytą nuomonės dėl muitinių veiksmų programos (1) 1.3 punkte, kuriame jis ragino labiau integruoti muitinių praktiką atsižvelgiant į Lisabonos strategijos tikslus ir pabrėžė, kad tokia integracija turi būti vykdoma neintegruojant pačių muitinių administracijų.

1.4

Svarbi naujosios programos dalis yra pagerinti valstybių narių pareigūnų mokymą ir mokymo veiksmingumą (2).

2.1

ES muitų ir mokesčių politika kiekvienais metais padeda gauti labai daug pajamų ES ir valstybių narių biudžetui. Be to, šios politikos sritys yra labai naudingos ES piliečiams ir įmonėms; nesvarbu, ar kalbama apie nesaugaus arba neteisėto importo blokavimą, galimybių sklandžiai prekybai sudarymą ir tvirtą vidaus rinką, ar atitikties sąnaudų ir biurokratijos mažinimą tarpvalstybinėms įmonėms.

2.2

Pasiūlymas dėl reglamento (COM(2011) 706 final) yra svarbus žingsnis į priekį siekiant prieš daugelį metų užsibrėžto tikslo racionalizuoti ir koordinuoti valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti jų ir Sąjungos finansinius interesus. 2010 m. muitai ir panašūs mokesčiai sudarė 12,3 proc. ES biudžeto. 2011 m. birželio mėn. Komisijos priimtoje kitoje daugiametėje finansinėje programoje 2014–2020 m., be kita ko, siūlomos naujos kartos programos „Muitinė“ ir „Fiscalis“. Šios dvi programos bėgant metams buvo vystomos dviem skirtingomis, tačiau lygiagrečiomis kryptimis. Naujausios programos yra „Muitinė 2013“ ir „Fiscalis 2013“ Dabar jos sujungiamos į vieną programą (FISCUS). Tai tikra naujovė Komisijos strategijoje.

2.3

FISCUS programa yra ne tik supaprastinimo politikos rezultatas, kaip teigia pati Komisija, bet ja pripažįstama ir didelė muitinių ir mokesčių institucijų bei kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo reikšmė. Svarbiausias teigiamas tokios programos aspektas yra žmogiškajam faktoriui skiriama reikšmė: muitinių ir mokesčių institucijų bendradarbiavimu pirmiausia siekiama „kurti žmogiškųjų išteklių tinklus ir ugdyti gebėjimus“ (3). Savaime aišku, kad būtina kurti techninius ir IT pajėgumus, tačiau žmogiškasis faktorius yra svarbesnis. EESRK labai vertina šią nuostatą.

2.4

Komisijos projekte FISCUS numatoma septynerius metus nuo 2014 m. sausio 1 d. vykdytina programa. Visą įgyvendinimo laikotarpį (2014–2020 m.) programos sąnaudas apimantis finansinis paketas yra 777 600 000 eurų dabartinėmis kainomis. Tai yra didelė suma. Sunku įvertinti, ar ji tinkama programos tikslams pasiekti. Pagal šią programą bus teikiama finansinė parama devyniems skirtingiems bendrų veiksmų tipams. Parama bus teikiama arba stipendijoms, arba viešųjų pirkimų sutartims, arba padengti išorės ekspertų išlaidas.

2.5

Didžioji sąnaudų dalis yra susijusi su pareigūnų mokymu ir bendromis IT iniciatyvomis, tačiau asignavimai taip pat gali apimti „išlaidas, susijusias su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla“ (4). EESRK supranta, kad reikia itin atsargiai stebėti bendrų veiksmų įgyvendinimą, tačiau tikisi, kad ne mažesnis dėmesys bus skirtas ir nacionalinių veiksmų įgyvendinimui siekiant išvengti skirtumų.

2.6

Konkretūs veiksmų programos tikslai yra tie patys kaip ir ankstesnių ir dabartinių programų. EESRK jau pateikė pastabų ir nevertėtų jų kartoti, jei tai nebūtų klausimas, kuris buvo iškeltas jau ne kartą ir jei į jį jau būtų atsakyta: nuolatinis kryžminis muitinių ir mokesčių institucijų keitimasis informacija galėtų būti priemone nustatyti piktnaudžiavimo ir (arba) mokesčių vengimo atvejus (5).

2.7

Pirmosios grupės priemonės – žmogiškųjų išteklių tinklai – turėtų suteikti galimybę keistis geriausia praktika ir praktinėmis žiniomis. Tai nėra naujiena, nes šis klausimas jau buvo iškeltas ir net taip pat suformuluotas daugumoje, jei ne visose, ankstesnėse programose. Ankstesni veiksmai ne visada buvo sėkmingi dėl daugelio priežasčių. Pagrindinės priežastys – dalyvių nesusikalbėjimas ir skirtingos patirtys arba aplinkybės. Naujas raginimas skirtingoms valdžios institucijoms bendradarbiauti, kaip nurodyta FISCUS, turėtų paskatinti keistis patirtimi ir parengti aukštos kvalifikacijos specialistų. ES turėtų tai remti.

2.8

Komisijos žodžiais tariant, „antrosios grupės priemonėmis suteikiama galimybė programos lėšomis finansuoti pažangiausią IT infrastruktūrą ir sistemas, kurias taikant galima plėtoti Sąjungos muitines ir mokesčių administravimo institucijas, kad jos taptų visavertėmis elektroninio administravimo institucijomis“ (6). Šis klausimas taip pat jau buvo iškeltas ankstesnėse programose beveik tokiomis pat sąlygomis. Rezultatai nebuvo patenkinami dėl skirtingo IT technologijų lygio valstybėse narėse ir, deja, labai dažno kai kurių (ar daugelio) valstybių narių nenoro pakeisti naudojamus metodus ar įrangą.

2.9

Valstybių narių nenoras bendradarbiauti yra pagrindinė kliūtis tvirto Europos mokesčių tinklo kūrimo procese. Savaime aišku, kad tai ne tik IT technologijų problema, bet šioje srityje ji akivaizdžiausia. EESRK kritikavo šį požiūrį daugelyje nuomonių dėl ES mokestinių iniciatyvų (7). Jis tikisi, kad dabartinė krizė parodė, kad jokia šalis negali atsiriboti nuo pasaulinių padarinių turinčių įvykių ir kad vienintelis sprendimas – bendradarbiauti.

2.10

2011 m. pasikonsultavęs su prekybos atstovais, rangovas išnagrinėjo dviejų atskirų programų – „Fiscalis 2013“ ir „Muitinė 2013“ laikotarpio vidurio rezultatus. Kitas rangovas tyrė galimą būsimos programos FISCUS struktūrą. Iš laikotarpio vidurio rezultatų nematyti jokių pastebimų kliūčių. Dėl jų taip pat nebūtina imtis konkrečių veiksmų norint atitaisyti nepageidautinus padarinius.

2.11

FISCUS programa dvi muitų ir mokesčių programos sujungiamos į vieną. Tai atitinka Komisijos supaprastinimo ir sąnaudų mažinimo tikslus nesutrikdant veiklos šiose srityse.

2.12

Naujasis reglamentas pakeičia Sprendimą Nr. 1482/2007/EB, nustatantį Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje gerinti („Fiscalis 2013“). Sprendimu Nr. 624/2007/EB nustatyta Bendrijos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2013“). Taigi abu šie sprendimai bus panaikinti.

2.13

Komisija vykdė plataus masto konsultacijas „Muitinės“ ir „Fiscalis“ sektoriuje. Abiejų konsultacijų procesų metu sudaryti problemų sąrašai pateikiami Komisijos tarnybų darbo dokumento „Poveikio vertinimas“ I dalyje („Muitinė“) ir II dalyje („Fiscalis“) (8).

2.14

Prieš pradedant įgyvendinti naująją programą Komisija atliko poveikio vertinimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad labai daug neaiškumų kyla dėl Europos informacinių sistemų ir su būsima politikos raida susijusio keitimosi informacija. Tai iš dalies nurodyta EESRK nuomonėje dėl muitinių veiksmų programos (9). Pasiūlymai, kaip reikia pagerinti programos „Fiscalis“ veikimą, išsamiai išdėstyti EESRK nuomonėje dėl mokesčių sistemų veikimo vidaus rinkoje gerinimo (Fiscalis 2013) (10).

2.15

EESRK iš esmės pritaria Komisijos siūlomoms priemonėms, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingų valdžios institucijų bendradarbiavimas tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu yra savotiškas daugelio ES klausimų leitmotyvas. Pažanga šioje srityje paprastai daroma lėtai ir sunkiai. Tam yra daug priežasčių, o pagrindinė – nacionalinių valdžios institucijų entuziazmo trūkumas.

2.16

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui dėl sustiprinto muitinių ir mokesčių institucijų bendradarbiavimo. Tačiau tai turėtų būti tik pradžia įgyvendinimo priemonių, kurias EESRK jau siūlė daugelį kartų (11), t. y. organizuotas visų valdžios institucijų (nacionalinių ir Europos), kovojančių su finansiniu sukčiavimu arba nusikalstama veika: pinigų plovimu, organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, kontrabanda ir kt., bendradarbiavimas.