11.5.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/99

2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis
Derybos dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo

P7_TA(2011)0020

2011 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo (2010/2268(INI))

2012/C 136 E/19

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Anos Gomes S&D frakcijos vardu pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl vykstančių derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo (B7-0615/2010),

—	atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2007 m. spalio 15 d. išvadas dėl diskusijų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo pradėjimo, taip pat į Europos Vadovų Tarybos 2009 m. birželio 18–19 d. ir spalio 29–30 d. išvadas dėl su migracija susijusios politikos,

—	atsižvelgdamas į Komisijos narės B. Ferrero-Waldner ir Europos reikalų sekretoriaus A. A. El Obeidi 2007 m. liepos 23 d. pasirašytą susitarimo memorandumą,

—	atsižvelgdamas į vykstančias ES ir Libijos derybas dėl pagrindų susitarimo,

—	atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio mėn. pradėtą įgyvendinti Bengazio kovos su ŽIV veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į dabartinį ES ir Libijos praktinio pobūdžio bendradarbiavimą migracijos srityje ir į 2010 m. spalio 4 d. Komisijos ir Libijos pasirašytą Bendradarbiavimo migracijos srityje darbotvarkę,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos ir 1967 m. sausio 31 d. protokolo dėl pabėgėlių statuso nuostatas,

—

atsižvelgdamas į keletą Libijos pasirašytų žmogaus teisių gynimo dokumentų, pavyzdžiui, Tarptautinį civilinių ir politinių teisių paktą (1970), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (1970), Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (1968), Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (1989), Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminamą elgesį ir baudimą (1989), Vaiko teisių konvenciją (1993) ir Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos (2004),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149, kurioje raginama paskelbti mirties bausmės moratoriumą, ir į 2008 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 63/168, kurioje raginama įgyvendinti 2007 m. Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149,

—	atsižvelgdamas į Libijos atitinkamai 1987 m. kovo 26 d. ir 2003 m. lapkričio 19 d. ratifikuotus Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir jos protokolą dėl Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismo įsteigimo,

—	atsižvelgdamas į 1969 m. rugsėjo mėn. Afrikos Sąjungos konvenciją dėl pabėgėlių Afrikoje problemų konkrečių aspektų, kurią Libiją pasirašė 1981 m. liepos 17 d.,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl medikams skiriamos mirties bausmės Libijoje (1) ir į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl egzekucijų Libijoje (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį ir 97 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0368/2010),

kadangi, nepaisant nuolatinio autoritarinio valdymo ir nuolatinių tarptautinių konvencijų ir pagrindinių teisių bei laisvių pažeidimų, Libija plečia prekybos ir politinius santykius su ES valstybėmis narėmis ir atlieka ES partnerės vaidmenį Viduržemio jūros regione ir Afrikoje sprendžiant daugelį saugumui ir stabilumui poveikį darančių klausimų, visų pirma migracijos, visuomenės sveikatos, plėtros, prekybos ir ekonominių santykių, klimato kaitos, energetikos ir kultūros paveldo,

kadangi kelios ES valstybės narės palaiko glaudžius ryšius su Libija, o nacionalinės įmonės ir bankai tapo Libijos finansinio investavimo Europoje priemone, ir kadangi 2008 m. rugpjūčio 30 d. Italija su Libija pasirašė Draugystės susitarimą, kuriuo reglamentuojami šalių santykiai įvairiose srityse, įskaitant bendradarbiavimą migracijos valdymo ir dėl karo ir kolonijinio režimo patirtos žalos finansinio atlyginimo srityse; kadangi 2010 m. lapkričio 9 d. Italijos parlamentas paprašė vyriausybės peržiūrėti šį susitarimą,

kadangi ES ir Libijos pagrindų susitarimas, dėl kurio šiuo metu deramasi, apima daug sričių, nuo politinio dialogo stiprinimo iki migracijos valdymo, prekybos ir ekonominių santykių bei energetinio saugumo plėtros ir bendradarbiavimo įvairiuose sektoriuose gerinimo; kadangi tikimasi, jog pagrindų susitarimas suteiks galimybę paskatinti politinį Libijos ir ES dialogą,

kadangi pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams, taip pat nepritarimas mirties bausmei yra pagrindiniai ES principai; kadangi Europos Parlamentas ryžtingai siekia, kad būtų panaikinta mirties bausmė visame pasaulyje, ir dar kartą paragino atšaukti mirties bausmės vykdymą ir paleisti iš kalėjimo penkias medicinos seseris iš Bulgarijos ir gydytoją iš Palestinos, kurie jau keletą metų kali Libijos kalėjime, smerkdamas Libijos ir kitų šalių piliečių Libijoje įvykdytas egzekucijas,

kadangi Libija ratifikavo Afrikos Sąjungos konvenciją dėl pabėgėlių problemų Afrikoje konkrečių aspektų, kurios 8 straipsnyje pabrėžiama, kad ši konvencija Afrikoje veiksmingai papildo 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių ir kad jos narės turi bendradarbiauti su JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuru, kadangi Libija nėra ratifikavusi 1951 m. JT konvencijos dėl pabėgėlių, kuri yra vienintelė tarptautinė konvencija, pagal kurią numatyta išsami pabėgėlio apibrėžtis ir kurią papildo privalomosios apsaugos priemonės ir specialus JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro atliekamos stebėsenos mechanizmas,

F.	kadangi yra tvirtų įrodymų, kad Libijoje diskriminuojami migrantai darbuotojai dėl jų pilietybės ar etninės kilmės ir ypač persekiojami Afrikos migrantai darbuotojai dėl jų rasės ir kadangi Europos Parlamentas labai susirūpinęs dėl pranešamų seksualinės prievartos prieš moteris atvejų;

kadangi remiantis ES pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis draudžiamas bet koks pervežimas, ištrėmimas ar ekstradicija į valstybę asmens, kuriam gresia rimtas pavojus, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė, kad jis bus kankinamas, su juo bus nežmoniškai ar žeminamai elgiamasi arba jis bus baudžiamas,

kadangi Libija 2010 m. gegužės 13 d. buvo išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą ir ji ratifikavo keletą žmogaus teisių dokumentų ir kadangi dėl to Libija turi konkretų tarptautinį teisinį įsipareigojimą gerbti žmogaus teises, tačiau iki šiol nesiėmė jokių konkrečių priemonių, kad pagerintų ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties joje ir pradėtų tikrą bendradarbiavimą su JT sutartimis įsteigtais organais ir specialiomis procedūromis; kadangi žmogaus teisės yra nematomos ir šiuo metu nepaisant to, kad valstybė paskirsto nacionalines pajamas siekdama užtikrinti ekonominę ir socialinę gerovę, Libijos gyventojai ir Libijoje gyvenantys užsieniečiai negali pasinaudoti daugeliu pilietinių ir politinių teisių, konkrečiai, žodžio laisve, susirinkimų ir asociacijų laisve, teise į teisingą bylos nagrinėjimą, teisėmis į darbą, moterų teisėmis ir rinkimų laisve, ir kadangi dažni nesankcionuoto sulaikymo, kankinimo, priverstinio dingimo ir diskriminavimo atvejai, ypač susiję su migrantais,

kadangi Libijoje valstybės valdžia naudojamasi nesivadovaujant teisinės valstybės arba demokratinės atskaitomybės principu, todėl iš užsienio šalių atvykusių asmenų ir jų interesų atžvilgiu buvo imamasi savavališkų ir nenuspėjamų veiksmų, pavyzdžiui, kaip tai buvo Šveicarijos verslininko ir užsieniečių, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė už paprastą nusikaltimą ir kurių tapatybė nebuvo atskleista, atveju,

atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl pagrindų susitarimo, pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

pažymi, kad Taryba neseniai priėmė sprendimą leisti ribotam EP narių skaičiui susipažinti su Komisijai suteiktais įgaliojimais vesti derybas dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo; tačiau apgailestauja, kad šis sprendimas buvo priimtas vėlai ir ragina Europos Parlamentui suteikti galimybę susipažinti su visais įgaliojimais, susijusiais su tarptautiniais susitarimais, dėl kurių vykstą derybos, pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį, kurioje teigiama, kad būtina nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūros etapais;

džiaugiasi, kad buvo pradėtos ES ir Libijos derybos, nes taip pradedama plėtoti nauji ES santykiai Viduržemio jūros regione ir Afrikoje; mano, kad bendradarbiavimas su Libija yra naudingas sprendžiant tokius klausimus kaip saugumas ir stabilumas, migracija, visuomenės sveikata, vystymasis, prekyba, klimato kaita, energetika ir kultūra;

ragina Tarybą ir Komisiją primygtinai rekomenduoti, kad Libija ratifikuotų ir įgyvendintų 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių ir jos 1967 m. protokolą, taip pat visapusiškai bendradarbiautų su JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuru, kad užtikrintų tinkamą migrantų teisių apsaugą ir prieglobsčio srityje priimtų teisės aktus, kuriuose būtų pripažįstamas pabėgėlių statusas ir atitinkamos jų teisės, t. y. būtų uždraustas kolektyvinis jų išsiuntimas ir pripažintas negrąžinimo principas;

d)	primena Tarybai ir Komisijai, kad jos įsipareigojo užtikrinti, jog vykdant ES užsienio politiką bus visapusiškai laikomasi Pagrindinių teisių chartijos nuostatų, ypač 19 straipsnio, kuriame draudžiamas kolektyvinis išsiuntimas ir įtvirtinamas negrąžinimo principas;

e)	ragina Tarybą ir Komisiją prašyti, kad Libijos valdžios institucijos pasirašytų susitarimo memorandumą, kuriuo JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biurui būtų leidžiama teisėtai veikti šalyje, ir suteiktų jam įgaliojimus naudotis visų rūšių prieiga ir atlikti apsaugos funkcijas;

ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad readmisijos susitarimas su Libija būtų skirtas tik neteisėtiems imigrantams ir neapimtų asmenų, kurie prašo prieglobsčio, pabėgėlių ar asmenų, kuriems reikalinga apsauga, ir apgailestauja, kad negrąžinimo principas taikomas tik tiems asmenims, kuriems gresia mirties bausmė, nežmoniškas elgesys ar kankinimas;

g)	ragina Tarybą pasiūlyti apgyvendinimą pripažintiems pabėgėliams, kurie yra žinomi JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biurui Libijoje pagal 2010 m. spalio 4 d. sutartą Bendradarbiavimo migracijos srityje darbotvarkę;

ragina Tarybą ir Komisiją didinti paramą JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro veiklai ir skatinti, kad Libijos valdžios institucijos laikytųsi dokumentų neturintiems migrantams taikomų tarptautinių humanitarinių standartų, įskaitant nuolatinės galimybės suteikimą JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro atstovams lankyti sulaikymo centrus;

ragina Tarybą ir Komisiją pasiūlyti pagalbą Libijai, įtraukiant JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biurą, Tarptautinę migracijos organizaciją (angl. IOM), Tarptautinį migracijos politikos plėtros centrą (angl. ICMPD) ir kitas ekspertų agentūras, siekiant padėti spręsti prekybos žmonėmis problemą regione, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir vaikų apsaugai, įskaitant pagalbą teisėtiems migrantams integruoti ir šalyje neteisėtai gyvenančių migrantų sąlygoms pagerinti; todėl džiaugiasi Komisijos narių M. Mälmstrom bei Š. Füle ir Libijos valdžios institucijų 2010 m. spalio mėn. pasirašytu susitarimu dėl bendradarbiavimo migracijos srityje darbotvarkės;

j)	ragina Komisiją atskleisti parlamentui visą išsamią informaciją, susijusią su finansinėmis išorės priemonėmis, naudojamomis pagal ES ir Libijos partnerystės susitarimą;

ragina Tarybą skatinti Libiją paskelbti mirties bausmės moratoriumą, kaip numatyta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2007 m. gruodžio 18 d. ir 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliucijose, siekiant panaikinti mirties bausmę, ir paskelbti statistinius duomenis apie visus asmenis, kuriems nuo 2008 m. Libijoje įvykdyta mirties bausmė, atskleisti minėtų asmenų tapatybę ir nurodyti kaltinimus, kuriais remiantis jie buvo nuteisti; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę parodyti politinius ES prioritetus mirties bausmės panaikinimo klausimu ir nuolat kelti šį klausimą per susitikimus su Libijos valdžios institucijomis;

l)	ragina Tarybą primygtinai reikalauti į pagrindų susitarimą įtraukti sąlygą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo paskatinant Libiją apsvarstyti galimybę ratifikuoti Romos statutą;

m)	ragina Tarybą pasiūlyti Libijai bendradarbiauti įgyvendinant programas, skirtas sustiprinti regionų sąveiką tvaraus vystymosi ir aplinkos klausimais, pavyzdžiui, klimato kaitos, vandens trūkumo ir dykumėjimo;

n)	ragina Tarybą ir Komisiją vedant derybas dėl pagrindų susitarimo skatinti Libijos dalyvavimą Europos ir Viduržemio jūros valstybių partnerystėje ir Sąjungos veikloje bei pagrindiniuose projektuose, skirtuose Viduržemio jūros regionui;

ragina Tarybą ir Komisiją laikytis visų savo įsipareigojimų pagal SESV 218 straipsnį ir tinkamai informuoti Europos Parlamentą apie tai, kokių tikslų siekiama ES ir Libijos bendradarbiavimu branduolinių medžiagų srityje vedant derybas dėl pagrindų susitarimo skyriaus „Energetika“, įskaitant visus politinius ir su saugumu susijusius aspektus;

sveikina Libijos sveikatos priežiūros institucijas ir specialistus su jų labai pagerėjusiais Libijos medicininiai ir moksliniai laimėjimai gydant ŽIV ir AIDS, atsiradę vykdant Bengazio veiksmų planą, kurį kartu įgyvendino ES ir Libija, ir remia prašymą išplėsti šį bendradarbiavimą, kad jis apimtų kitų užkrečiamųjų ligų gydymą ir kitus medicinos centrus Libijoje; ragina ES valstybes nares teikti daugiau specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų Libijos pacientams, įskaitant galimybes teikti laikinąjį gydymą specializuotose Europos įstaigose;

mano, kad pagrindų susitarimas turėtų apimti pagalbą formuojant institucijų gebėjimus, nes tai padės stiprinti pilietinę visuomenę, remti modernizavimą, skatinti vykdyti demokratines reformas, remti nepriklausomą žiniasklaidą ir teismų sistemą, skatinti pastangas atverti erdvę verslui, mokslui, NVO ir kitiems Libijos suinteresuotiesiems subjektams;

r)	ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad prekybai skirtos programos orientuotųsi į realios paramos įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, teikimą, kad būtų padidintos šių įmonių eksporto galimybės;

ragina Tarybą ir Komisiją raginti Libiją laikytis visų įsipareigojimų, prisiimtų prisijungiant prie JTŽTT, taigi skatina Libiją išduoti nuolatinius kvietimus asmenims, paskirtiems pagal JT specialią procedūrą, pvz., JT specialiajam pranešėjui mirties bausmių, vykdomų neteisėtai, po sumarinio proceso ar be teismo proceso, specialiajam pranešėjui kankinimo klausimais, specialiajam pranešėjui žodžio laisvės klausimais, specialiajam pranešėjui šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais, Prievartinio arba priverstinio dingimo darbo grupės atstovams ir Savavališko įkalinimo darbo grupės atstovams, kaip to prašoma neseniai paskelbta visuotinėje periodinėje Libijos apžvalgoje; taip pat ragina nedaryti kliūčių šalyje atlikti nepriklausomus bendros žmogaus teisių padėties tikrinimus;

t)	ragina Tarybą užtikrinti, kad Šengeno vizos Libijos gyventojams būtų išduodamos išvengiant nepagrįsto vilkinimo, ir įtikinti Libijos valdžios institucijas palengvinti vizų išdavimą europiečiams, kurie Libijoje gyvena arba užsiima profesine veikla;

u)	rekomenduoja kuo skubiau įsteigti ES delegaciją Tripolyje;

2.	paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai bei Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms susipažinti.

(1) OL C 244E, 2007 10 18, p. 208.

(2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0246.