20.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 372/27

1.

2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose buvo raginama imtis tolesnių veiksmų siekiant tobulinti pagrindinių gebėjimų įgijimą, visų pirma mokant asmenis bent dviejų užsienio kalbų nuo labai ankstyvo amžiaus (1);

2.

2006 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl Europos kalbinės kompetencijos rodiklio (2), kuriose dar kartą buvo patvirtinta, kad užsienio kalbų gebėjimai ne tik padeda skatinti tautų tarpusavio supratimą, bet ir yra būtina darbuotojų judumo sąlyga bei prisideda prie Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumo;

3.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (3), kurioje vienas iš bendrųjų gebėjimų, būtinų asmeniniam pasitenkinimui, aktyviam pilietiškumui, socialinei sanglaudai ir įsidarbinimui žinių visuomenėje, yra bendravimas užsienio kalba;

4.

2007 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadas dėl pažangos, padarytos įgyvendinant Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse, stebėsenos rodiklių ir gairių darnios sistemos (4), kuriose Komisija raginama toliau nagrinėti, kaip rengiami kalbų gebėjimų rodikliai;

5.

2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje (5), kurioje rekomenduojama, kad valstybės narės didintų suvokimą apie jaunimo tarpkultūrinės kompetencijos ir kalbų mokymosi reikšmę siekiant mažinti kliūtis jaunuolių tarpvalstybiniam judumui;

6.

2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos daugiakalbystės strategijos (6), kuria valstybės narės raginamos skatinti daugiakalbystę siekiant stiprinti socialinę sanglaudą, kultūrų dialogą ir Europos vienijimą, Europos ekonomikos konkurencingumą ir žmonių judumą bei įsidarbinimo galimybes, taip pat propaguoti ES kalbas visame pasaulyje;

7.

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos „ET 2020“, kuriose 2009–2011 m. laikotarpio prioritetais nustatytas poreikis sudaryti galimybes piliečiams, be jų gimtosios kalbos, kalbėti dviem kalbomis, poreikis remti kalbų mokymą, prireikus, profesinio mokymo srityje bei besimokančių suaugusiųjų kalbų mokymąsi ir poreikis suteikti galimybių migrantams mokytis priimančiosios šalies kalbos (7);

8.

Tarybos ir Komisijos parengtą darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2010 m. pažangos bendrą ataskaitą (8), kurioje pažymima, kad reikia stiprinti bendruosius gebėjimus profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi srityse ir kad šiose srityse visų pirma reikėtų daugiau dėmesio skirti bendravimui užsienio kalbomis;

9.

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą strategiją „Europa 2020“ (9) ir jos dvi pavyzdines iniciatyvas: „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“  (10), kuria pripažįstama, kad kalbinės kompetencijos gali prisidėti prie darbo rinkos dinamiškumo didinimo, ir „Judus jaunimas“ (11), kuria pabrėžiama, kad siekiant, jog judumas būtų įmanomas ir apsimokėtų, neišvengiamai reikės geresnio kalbų mokėjimo;

10.

2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl besimokančio jaunimo judumo skatinimo (12), kuria pripažįstama, kad ankstyvuosiuose lavinimo etapuose svarbu mokytis kalbų ir įgyti tarpkultūrinių gebėjimų, skatinant kokybišką kalbinį ir kultūrinį pasirengimą judumui tiek bendrojo, tiek profesinio rengimo srityse.

—

valstybių narių atliekamą darbą atvirojo koordinavimo metodo taikymo srityje, remiant Komisijai, siekiant stiprinti kalbų mokymo įnašą gerinant jaunimo įsidarbinimo galimybes darbo rinkoje, kurioje užsienio kalbos gali būti aiškus privalumas,

—

Daugiakalbystei skirto įmonių forumo, kurį įsteigė Komisija siekdama skatinti geriau panaudoti kalbinę kompetenciją kaip būdą didinti ES verslo, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumą, veiklą,

—

Daugiakalbystei skirto pilietinės visuomenės forumo rezultatus dėl kalbų mokymosi visą gyvenimą galimybių užtikrinimo visiems, kad būtų stiprinama nepalankioje padėtyje esančių piliečių socialinė įtrauktis ir skatinama kalbų įvairovė bei kultūrų dialogas.

—

Komisijos parengtą „Ataskaitą dėl 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliucijos dėl Europos daugiakalbystės strategijos įgyvendinimo“, kurioje išdėstytos iniciatyvos, kurių buvo imtasi, ir pažanga, padaryta skatinant kalbų mokymąsi ir kalbų įvairovę,

—

„Bendrijos veiksmų daugiakalbystės srityje aprašo“ 2011 m. atnaujintą redakciją, kurioje išdėstyta veikla, kurios atskiros Komisijos tarnybos šioje srityje ėmėsi per paskutinius trejus metus ir kurioje tvirtai pabrėžiama, kad daugiakalbystės politika gerina ES piliečių įsidarbinimo galimybes ir ES verslo konkurencingumą,

—

tai, kad paskelbtas politikos vadovas „Kalbų mokymasis ikimokyklinio ugdymo etape – efektyvus ir tvarus įgyvendinimas“; tai yra žingsnis didinant informuotumą apie kalbų mokymąsi nuo labai ankstyvo amžiaus,

—

tai, kad paskelbta ataskaita „Darbo rinkai skirtų bendravimo įgūdžių ugdymas“, kuri yra teminės darbo grupės „kalbų mokymasis siekiant įsidarbinti“ darbo, atlikto įgyvendinant programą „ET 2020“, rezultatas.

1.

besimokančiųjų judumas – tarpvalstybinis judumas, kurio tikslas įgyti naujų žinių, gebėjimų ir kompetencijų – yra vienas iš svarbių būdų, kuriuo piliečiai gali pagerinti savo įsidarbinimo galimybes, ugdyti tarpkultūrinį sąmoningumą, ugdyti kūrybiškumą ir tobulėti asmeninėje plotmėje, taip pat būti aktyviais visuomenės nariais;

2.

geras užsienio kalbų mokėjimas yra viena iš bendrųjų kompetencijų, kuri yra svarbi norint judėti pirmyn šiuolaikiniame pasaulyje ir darbo rinkoje. Daugiakalbystė yra ne tik Europos paveldo dalis, bet ir galimybė ugdyti visuomenę, kuri būtų atvira, gerbtų kultūrų įvairovę ir būtų pasirengusi bendradarbiauti;

3.

Europos priemonių ir programų, kuriomis remiamas kalbų mokymasis tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo sistemose, tolesnis taikymas ir plėtojimas, atsižvelgiant į turimus išteklius, yra naudingas gerinant besimokančiųjų judumą ir profesinį judumą;

4.

nors bendrosios kalbų mokymosi programos padeda plėtoti svarbiausius bendravimo įgūdžius kasdieninėms situacijoms, tokia metodika kaip integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas (IDKM) tiek bendrojo lavinimo, tiek profesinio mokymo srityse gali būti ypač veiksminga gerinant darbuotojų judumą ir įsidarbinimo galimybes;

5.

siekiant skatinti IDKM, mokytojai ir dėstytojai, visų pirma profesinio mokymo srities, turėtų būti skatinami įgyti aukšto lygio kalbinę kompetenciją ir jiems turėtų būti prieinami aukštos kokybės mokymo ištekliai;

6.

visuose švietimo etapuose, remiantis mokymosi visą gyvenimą perspektyva, turėtų būti suteikiamas – kai įmanoma ir tikslinga – didesnis kalbų pasirinkimas, įskaitant mažiau vartojamas ir kaimyninių šalių kalbas, taip pat atitinkamos kalbų ir kultūros įstaigos turėtų suteikti daugiau informacijos ir konsultacijų šioje srityje;

7.

žmonių, ypač vaikų, kurie yra socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje, yra iš migrantų ar romų šeimų arba turi specialiųjų švietimo poreikių, kalbinės kompetencijos plėtojimas gali padėti užtikrinti geresnę socialinę įtrauktį ir profesinį tobulėjimą ateityje;

8.

aukštos kokybės kalbų, pavyzdžiui, specializuotos, su darbu susijusios kalbos mokymas ir mokymasis yra labai svarbus aukštojo mokslo įstaigų internacionalizavimui ir absolventų įsidarbinimo galimybių gerinimui;

9.

atsižvelgiant į dabartines demografines tendencijas ir į poreikį užtikrinti lygias galimybes vyresnio amžiaus ES piliečiams, kurių procentinė dalis didėja, taip pat svarbu suteikti galimybę mokytis kalbų visą gyvenimą, įskaitant vyresniame amžiuje.

1.

intensyvinti pastangas siekiant Barselonos tikslo, pavyzdžiui, stiprinant kalbų mokymo užtikrinimą, kokybę bei svarbą bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityje taip pat mokymosi visą gyvenimą srityje;

2.

pripažinti, kad kalbų mokymo ir mokymosi rezultatų vertinimas yra svarbus kokybės užtikrinimo proceso aspektas;

3.

gerinti pirminį kalbų mokytojų rengimą ir dirbančių kalbų mokytojų kvalifikacijos kėlimą, taip pat su kalbomis susijusį kitų dalykų mokytojų rengimą, taip pat didinti jų judumą ir sudaryti jam geresnes sąlygas, kiek įmanoma sumažinant administracines kliūtis;

4.

skatinti pažangias Europos bendradarbiavimo formas, eksperimentinę veiklą ir naujus požiūrius į kalbų mokymą ir mokymąsi, pavyzdžiui, integruotą dalyko ir užsienio kalbos mokymą (įskaitant dvikalbėse mokyklose), galimybes naudotis kalbos besimokančiųjų judumu ir, kai tikslinga, aktyviau naudoti informacines ir ryšių technologijas kūrybiškoje kalbų mokymosi aplinkoje;

5.

kai įmanoma ir tikslinga, plėsti švietimo ir mokymo proceso metu siūlomų kalbų pasirinkimą, skatinant mažiau vartojamų kalbų ir (ypač pasienio regionuose) kaimyninių šalių kalbų mokymą siekiant sudaryti geresnes sąlygas kultūriniams, socialiniams ir ekonominiams mainams;

6.

apsvarstyti galimybę, kai tikslinga į kalbų mokymo programas įtraukti kultūrinį aspektą, kuris yra svarbi besimokančiųjų judumo ir profesinio judumo ateityje dalis;

7.

skatinti priemones, kuriomis siekiama padėti vaikams ir suaugusiesiems iš migrantų ar romų šeimų mokytis priimančiosios šalies valstybinės kalbos (ar kalbų) ir dėstomosios kalbos, jeigu ji yra kitokia. Be to, apsvarstyti galimybes sudaryti sąlygas vaikams iš tokių šeimų išsaugoti ir ugdyti savo gimtąją kalbą;

8.

išnagrinėti būdus, kaip pripažinti ir patvirtinti vaikų ir suaugusiųjų iš migrantų šeimų gimtosios kalbos kompetenciją;

9.

skatinti mokyklas, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigas pradėti taikyti integruotą požiūrį į kalbų mokymą ir mokymąsi;

10.

labiau atsižvelgiant į kalbų poreikį darbo rinkoje, skatinti švietimo ir darbo sričių dialogą reguliariai teikiant patarimus mokiniams ir studentams visu jų mokymosi metu ir remiant kalbų mokymąsi darbo vietose;

11.

ištirti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių, kurių tikslas užtikrinti, kad būtų ugdomi darbo rinkai tinkami užsienio kalbų gebėjimai, visų pirma kaip priemonė rengiantis judumui ir stažuotėms užsienyje, galimybes;

12.

skatinti kalbų mokymosi iniciatyvų ir kalbų mokymuisi palankios aplinkos propagavimą.

1.

remti valstybių narių pastangas kalbų mokymo ir mokymosi srityje visapusiškai panaudojant švietimui ir mokymui skirtas ES programas ir europines priemones;

2.

plėsti su kalbos politika susijusią veiklą, kurios buvo imtasi pirmojo programos „ET 2020“ darbo ciklo metu ankstyvojo kalbų mokymosi teminėje grupėje, įtraukiant kitus švietimo lygius (pradinį, vidurinį ir kt.), kartu taip pat ypač atsižvelgiant į profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi sritis;

3.

remiantis Europos kalbų mokėjimo tyrimo rezultatais, kuriuos ketinama paskelbti 2012 m., ir atsižvelgiant į turimus išteklius, apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl galimo kalbinės kompetencijos lyginamojo standarto, siekiant skatinti nuolatinį tobulėjimą kalbų mokymo srityje;

4.

pradėti ir vykdyti Europos masto tyrimus ir apklausas dėl kalbų mokymosi metodikos ir priemonių, atsižvelgiant į kokybinius aspektus ir vengiant papildomos administracinės naštos ir išlaidų, o rezultatus pateikti specialistams ir nacionaliniams sprendimus priimantiems subjektams;

5.

remti keitimąsi informacija apie prieinamus kalbų mokymosi išteklius ir sudaryti tam palankesnes sąlygas, taip pat skatinti valstybes nares praktiškai pasinaudoti gairėmis ir priemonėmis, kurios sukurtos įgyvendinant ES kalbos politiką;

6.

toliau remti Daugiakalbystei skirtą įmonių forumą ir tokio pobūdžio suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas.

1.

remti judumą kalbų mokymosi tikslais siekiant padėti besimokantiesiems įveikti pradines kalbines problemas ir motyvuoti juos išmokti bent dvi užsienio kalbas;

2.

keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant gerinti kalbų mokymo efektyvumą ugdant jaunų žmonių tinkamą kalbinę kompetenciją ir suteikiant galimybę įgyti naujų gebėjimų atsižvelgiant į poreikius ir interesus ateityje, propaguojant užsienio kalbas pasitelkiant mokytojams ir dėstytojams skirtus esamus ir būsimus forumus ir tinklus;

3.

akcentuoti profesiniams tikslams skirto specialaus kalbos turinio, visų pirma profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse, kaip judumo ir įsidarbinimo galimybių gerinimo priemonės, poreikį;

4.

toliau plėtoti priemones, atsižvelgiant į turimus išteklius ir kiek įmanoma sumažinant administracinę naštą, skirtas pažangos kalbų mokymosi srityje stebėsenai, renkant tiek kiekybinius, tiek kokybinius duomenis, kad būtų nustatyta veiksmingiausia praktika ir sritys, kurias reikia tobulinti;

5.

atsižvelgiant į turimus gerosios patirties pavyzdžius, ištirti būdus, kuriais būtų galima gerinti kalbinės kompetencijos, įgytos neformaliojo švietimo ir savišvietos proceso metu, pripažinimo ir patvirtinimo tvarką;

6.

apsvarstyti galimybę pasinaudoti Europos Tarybos Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema (CEFR) siekiant:

7.

susieti profesinio mokymo kvalifikacijas, kurios apima kalbų gebėjimus, ir CEFR, tuo pačiu tinkamai pasinaudojant visų atitinkamų Europos institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, visų pirma Europos Tarybos ir jos Dabartinių Europos kalbų centro, ištekliais ir patirtimi;

8.

pasitelkiant ES programas švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, toliau teikti paramą švietimo įstaigų bendradarbiavimo srityje, taip pat mokinių ir studentų, įskaitant dalyvaujančius profesiniame švietime ir mokyme, mainų programoms siekiant jiems padėti pagerinti savo kalbinę kompetenciją;

9.

kai tinkama, tiek nacionaliniu lygiu, tiek pasitelkiant Europos bendradarbiavimą, remti rečiau mokomų kalbų mokymo ir mokymosi priemonių rengimą;

10.

nedarant poveikio būsimoms deryboms, apsvarstyti galimybę nustatyti kalbų mokymąsi būsimų ES programų švietimo ir mokymo srityje prioritetine sritimi.