KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS

2010 FINANSINIŲ METŲ EUROPOS SĄJUNGOS METINĖS ATASKAITOS

2011/C 332/01

TURINYS

Konsoliduotųjų ataskaitų pastaba

Balansas

Ekonominės veiklos rezultatų ataskaita

Pinigų srautų lentelė

Grynojo turto pokyčių ataskaita

Finansinių ataskaitų pastabos

Biudžeto vykdymo ataskaitos

Biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamosios pastabos

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA

Europos Sąjungos 2010 m. konsoliduotosios metinės ataskaitos parengtos remiantis informacija, kurią pateikė institucijos ir įstaigos pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 129 straipsnio 2 dalį. Pareiškiu, kad šios ataskaitos parengtos pagal šio Finansinio reglamento VII antraštinę dalį, laikantis apskaitos principų, taisyklių ir metodų, nurodytų finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose.

Iš šių institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnų gavau visą informaciją, kurios patikimumą patvirtino minėtieji pareigūnai ir kuri būtina ataskaitoms, kuriose nurodyti Europos Sąjungos turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas, parengti.

Remdamasis šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, būtinos Europos Komisijos ataskaitoms pasirašyti, tvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinęs, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Europos Sąjungos finansinė būklė.

I   DALIS

Europos sąjungos konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir aiškinamosios pastabos

TURINYS

Balansas

Ekonominės veiklos rezultatų ataskaita

Pinigų srautų lentelė

Grynojo turto pokyčių ataskaita

Finansinių ataskaitų pastabos

BALANSAS

EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

PINIGŲ SRAUTŲ LENTELĖ

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

CONTENTS

1.   SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

1.1.   TEISINIS PAGRINDAS IR APSKAITOS TAISYKLĖS

Europos Sąjungos konsoliduotosios ataskaitos apima Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos ir Europos anglių ir plieno bendrijos (likviduojamos) ataskaitas. Šios ataskaitos rengiamos pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 248, 2002 9 16) dėl Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias šio Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles.

Pagal Finansinio reglamento 133 straipsnį Europos Sąjungos 2010 m. konsoliduotosios finansinės ataskaitos parengtos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS) arba netiesiogiai – tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS). Siekiant nustatyti vienodas apskaitos, vertinimo ir ataskaitų pateikimo taisykles ir taip suderinti finansinių ataskaitų parengimo ir konsolidavimo procesą, visos institucijos ir ES įstaigos, kurių atskaitomybė konsoliduojama, taiko šias Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles. Apskaitoje sumos nurodomos eurais pagal kalendorinius metus.

1.2.   APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – teikti informaciją apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kuri yra naudinga daugeliui šios informacijos vartotojų. ES, kaip viešojo sektoriaus, konkretesni tikslai – teikti informaciją, naudingą priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šiuos tikslus. Finansinio reglamento 124 straipsnyje išdėstyti apskaitos principai, taikytini rengiant finansines ataskaitas:

Rengdama konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal pirmiau minėtas taisykles ir principus vadovybė turi parengti įverčius, turinčius poveikio tam tikrų konsoliduoto balanso ir konsoliduotos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos punktų sumoms, taip pat susijusiai informacijai apie neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus.

1.3.   KONSOLIDAVIMAS

Konsolidavimo apimtis

ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima visus svarbius kontroliuojamus subjektus (institucijas ir agentūras), asocijuotąsias ir bendrąsias įmones, tai yra 43 kontroliuojamų subjektų, 5 bendrąsias ir 4 asocijuotąsias įmones. Visą konsoliduotų subjektų sąrašą galima rasti 10 pastaboje. Palyginti su 2009 m., į konsoliduotąsias ataskaitas įtraukti dar 3 kontroliuojami subjektai (viena institucija ir dvi agentūros), viena asocijuotoji ir viena bendra įmonė. Šis papildomų subjektų įtraukimas konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms reikšmingo poveikio neturi.

Kontroliuojami subjektai

Sprendimas konsoliduoti subjekto atskaitomybę grindžiamas kontrolės sąvoka. Kontroliuojami subjektai yra visi subjektai, kuriems Europos Sąjunga turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti finansinę ir veiklos politiką, siekdama gauti naudos iš šių subjektų veiklos. Šia teise turi būti galima pasinaudoti iš karto. Kontroliuojamų subjektų atskaitomybė yra visiškai konsoliduota. Konsolidavimas pradedamas pirmąją kontrolės dieną ir baigiamas, kai tokia kontrolė baigiasi.

Dažniausiai taikomi bendri kontrolės kriterijai Europos Sąjungoje yra šie: subjekto sukūrimas remiantis steigimo sutartimis arba antrinės teisės aktais, subjekto finansavimas iš bendrojo biudžeto, balsavimo teisių valdymo organuose turėjimas, Europos Audito Rūmų atliekamas auditas ir Europos Parlamento teikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Akivaizdu, kad siekiant pradėti kontrolę, subjekto lygmeniu reikia įvertinti, ar užtenka vieno pirmiau nurodyto kriterijaus, ar jų visų.

Pagal šį požiūrį laikoma, kad ES turi išskirtinę ES institucijų (išskyrus ECB) ir agentūrų (išskyrus įsteigtąsias pagal buvusią antrojo ramsčio politiką) kontrolę, todėl jos yra įtrauktos į konsoliduotąsias ataskaitas. Be to, likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) taip pat laikoma kontroliuojamu subjektu.

Visos reikšmingos ES kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijos ir likučiai yra eliminuoti, o nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš subjektų tarpusavio operacijų nėra reikšmingi ir todėl nėra eliminuoti.

Bendrosios įmonės

Bendroji įmonė – tai subjektas, kurio ūkinę veiklą pagal sutartį bendrai kontroliuoja Europos Sąjunga ir viena ar daugiau šalių (toliau – dalininkai). Bendra kontrolė – sutartimi įteisintas tiesioginis ar netiesioginis veiklos, suteikiančios naudojimo galimybių, kontrolės pasidalijimas.

Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą ir iš pradžių pripažįstamas savikaina. Europos Sąjungai tenkanti jos bendrai kontroliuojamų subjektų rezultatų dalis pripažįstama ES ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, o rezervų pokyčių dalis pripažįstama ES rezervuose. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai (tolesni įnašai, rezultatų ir rezervų pokyčių dalis, vertės sumažėjimas ir dividendai) atitinka bendrosios įmonės buhalterinę vertę ES sąskaitose balanso sudarymo dieną.

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš Europos Sąjungos ir jos bendrai kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijų nėra reikšmingi ir todėl yra neeliminuoti. Panašioms operacijoms ir panašiomis aplinkybėmis įvykusiems įvykiams bendrosios įmonės gali taikyti apskaitos principus, kurie skiriasi nuo Europos Sąjungos priimtų principų.

Asocijuotosios įmonės

Asocijuotosios įmonės – tai subjektai, kuriems Europos Sąjunga tiesiogiai ar netiesiogiai turi reikšmingos įtakos, bet jų nekontroliuoja. Jeigu Europos Komisija tiesiogiai ar netiesiogiai turi 20 % ar daugiau balsavimo teisių, laikoma, kad turima reikšmingos įtakos.

Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą ir iš pradžių pripažįstamas savikaina. Europos Sąjungai tenkanti jos asocijuotųjų įmonių rezultatų dalis pripažįstama ES ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, o rezervų pokyčių dalis pripažįstama ES rezervuose. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai (tolesni įnašai, rezultatų ir rezervų pokyčių dalis, vertės sumažėjimas ir dividendai) atitinka asocijuotosios įmonės buhalterinę vertę ES sąskaitose balanso sudarymo dieną. Paskirstytas asocijuotosios įmonės pelnas sumažina turto apskaitinę vertę. Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš Europos Sąjungos ir jos asocijuotųjų įmonių tarpusavio operacijų nėra reikšmingi ir todėl neeliminuoti.

Panašioms operacijoms ir panašiomis aplinkybėmis įvykusiems įvykiams asocijuotosios įmonės gali taikyti apskaitos principus, kurie skiriasi nuo Europos Sąjungos priimtų principų. Tais atvejais, kai Europos Sąjunga turi 20 % arba daugiau investicinio kapitalo fondo, ES nesiekia turėti reikšmingos įtakos. Todėl tokie fondai vertinami kaip finansinės priemonės, priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto, ir nuosavybės metodas jiems nėra taikomas.

Nekonsoliduoti subjektai, kurių lėšas valdo Komisija

Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos draudimo sistemos, Europos plėtros fondo ir Dalyvių garantijų fondo lėšas jų vardu valdo Komisija, tačiau Europos Sąjunga šių subjektų nekontroliuoja, todėl jie neįtraukiami į jos konsoliduotąsias ataskaitas (išsamesnės informacijos apie atitinkamas sumas pateikta 11 pastaboje).

1.4.   ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

1.4.1.    Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta

Euro yra Europos Sąjungos funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta, o finansinių ataskaitų duomenys nurodomi milijonais eurų.

Operacijos ir likučiai

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais taikant operacijų dieną galiojantį valiutos kursą. Valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant operacijas užsienio valiuta ir perskaičiuojant piniginį turtą ir įsipareigojimus užsienio valiuta, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos kursą, pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami eurais taikant gruodžio 31 d. valiutų kursus:

EURO kursas

Piniginių vertybinių popierių užsienio valiuta, klasifikuojamų kaip parduoti laikomi vertybiniai popieriai, tikrosios vertės pokyčiai, susiję su perskaičiavimo skirtumu, pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Nepiniginio finansinio turto ir įsipareigojimų tikrąja verte, įskaitant pelną arba nuostolį, perskaičiavimo skirtumai pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Nepiniginio turto, klasifikuojamo kaip parduoti laikomas finansinis turtas, perskaičiavimo skirtumai įtraukiami į tikrosios vertės rezervą.

1.4.2.    Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir visuotinai priimtus apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos privalo būti pagrįstos vadovybės įverčiais ir prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, atidėjinius, finansinę riziką, susijusią su atsargomis ir gautinomis sumomis, sukauptas pajamas ir sąnaudas, neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, taip pat nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų vertės sumažėjimo laipsnį. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai parodomi tuo laikotarpiu, kuriuo jie tampa žinomi.

1.5.   BALANSAS

1.5.1.    Nematerialusis turtas

Įsigytos kompiuterinės programinės įrangos licencijos nurodomos įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas amortizuojamas pagal tiesinį metodą atsižvelgiant į nustatytą jo naudojimo trukmę. Viduje kuriamas nematerialusis turtas kapitalizuojamas, kai jis atitinka susijusius ES apskaitos taisyklių kriterijus. Kapitalizuotinos sąnaudos apima visas tiesiogiai priskiriamas sąnaudas, kurių reikia turtui sukurti, pagaminti ir paruošti naudojimui vadovybės numatytu būdu. Su mokslinių tyrimų veikla susijusios sąnaudos, nekapitalizuotinos technologinės plėtros sąnaudos ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos išlaidomis, kai patiriamos.

1.5.2.    Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Visas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai parodomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į įsigijimo savikainą įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu arba statyba.

Paskesnės sąnaudos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba prireikus pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tais atvejais, kai yra tikėtina, kad Europos Sąjunga ateityje gaus su tuo turtu susijusios ekonominės naudos arba naudojimo galimybių ir kad galima patikimai įvertinti tokio turto savikainą. Remonto ir priežiūros sąnaudos parodomos finansinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Kadangi Europos Sąjunga nesiskolina pinigų, kad finansuotų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimą, su tokiais pirkimais susijusių skolinimosi sąnaudų nėra.

Žemės ir meno kūrinių nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes laikoma, kad jų naudojimo trukmė neribota. Statomo turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes šiuo turtu dar negalima naudotis. Siekiant nustatyti kito turto likutinę vertę, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesinį metodą, atsižvelgiant į to turto nustatytą naudojimo trukmę, taikant šias nusidėvėjimo normas:

Nusidėvėjimo normos

Perleidimo pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami lyginant įplaukas, atėmus pardavimo išlaidas, su perleisto turto apskaitine verte ir įtraukiami į ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą.

Nuoma

Materialiojo turto nuoma, kai Europos Sąjungai iš esmės tenka visa su nuosavybe susijusi rizika ir atlygis, klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Nuomos laikotarpio pradžioje finansinė nuoma kapitalizuojama nuomojamo turto tikrąja verte arba dabartine minimalių nuomos įmokų verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Kiekviena nuomos įmoka paskirstoma tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą finansavimo įsipareigojimų likučiui. Nuomos įsipareigojimai, atskaičiavus finansavimo sąnaudas, įtraukiami į kitus įsipareigojimus (ilgalaikius ir trumpalaikius). Palūkanos, tenkančios finansavimo sąnaudoms, parodomos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje per nuomos laikotarpį, kad būtų galima nustatyti pastovią palūkanų normą kiekvieno laikotarpio įsipareigojimų likutinei vertei padengti. Turto, nuomojamo finansinės nuomos būdu, nusidėvėjimas skaičiuojamas per turto naudojimo trukmę arba nuomos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų trumpesnis.

Nuomos rūšis, kai nuomotojas išsaugo didžiąją dalį su nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio, klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Veiklos nuomos įmokos tiesiniu metodu paskirstomos per nuomos laikotarpį ir pripažįstamos sąnaudomis ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

1.5.3.    Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kurio naudojimo trukmė yra neribota, nėra amortizuojamas ir kasmet tikrinama, ar nesumažėjo jo vertė. Tikrinama, ar nesumažėjo turto, kuris yra amortizuojamas, vertė, kai tam tikri įvykiai arba aplinkybės rodo, kad apskaitinė turto vertė gali būti nepadengta. Vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas kaip suma, kuria turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų likutinės vertės ir naudojimo trukmė peržiūrimos ir prireikus koreguojamos bent kartą per metus. Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo apskaičiuotą atsiperkamąją vertę, turto apskaitinė vertė yra iš karto sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Jeigu ankstesniais metais pripažintos vertės sumažinimo priežastys nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai atitinkamai panaikinami.

1.5.4.    Investicijos

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą. Jeigu esama vertės sumažėjimo požymių, kapitalo sąnaudos koreguojamos siekiant parodyti asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių grynojo turto padidėjimą arba sumažėjimą, priskiriamą Europos Sąjungai po pirminio turto pripažinimo, ir prireikus sumažinamos iki mažesnės atsiperkamosios vertės. Atsiperkamoji vertė nustatoma, kaip aprašyta 1.5.3 pastaboje. Jeigu vėliau vertės sumažinimo priežastys tampa nebeaktualios, vertės sumažinimo nuostolis pakeičiamas apskaitine verte, kuri būtų buvusi nustatyta, jeigu nebūtų buvęs pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis.

Investicijos į rizikos kapitalo fondus

Klasifikavimas ir vertinimas

Investicijos į rizikos kapitalo fondus klasifikuojamos kaip parduoti laikomas turtas (žr. 1.5.5 pastabą) ir atitinkamai apskaitomos tikrąja verte, įskaitant pelną ir nuostolius, atsirandančius dėl tikrosios vertės pokyčių (įskaitant perskaičiavimo skirtumus), pripažįstamus tikrosios vertės rezerve.

Tikrosios vertės nustatymas

Kadangi investicijos į rizikos kapitalo fondus neturi nustatytos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, jos kiekvienoje balanso eilutėje yra vertinamos žemesniąja iš šių dviejų verčių: savikaina arba priskirtina grynąja turto verte (GTV). Nerealizuotas pelnas, atsiradęs apskaičiuojant tikrąją vertę, pripažįstamas rezervuose, o nerealizuoti vertės sumažėjimo nuostoliai yra vertinami siekiant nustatyti, ar jie turi būti pripažinti kaip vertės sumažėjimo nuostoliai ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, ar kaip pokyčiai tikrosios vertės rezerve.

1.5.5.    Finansinis turtas

Klasifikavimas

Europos Sąjunga savo finansinį turtą priskiria prie šių kategorijų: prie finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis; prie paskolų ir gautinų sumų; prie investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą; ir prie parduoti laikomo finansinio turto. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieno balanso sudarymo dieną.

i)   Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip pelnas arba nuostolis

Finansinis turtas priskiriamas prie šios kategorijos, jeigu yra įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė Europos Sąjunga. Išvestinės priemonės taip pat priskiriamos prie šios kategorijos. Šios kategorijos turtas yra klasifikuojamas kaip trumpalaikis turtas, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos.

ii)   Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Šios sumos atsiranda, kai ES tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių arba paslaugų be ketinimo prekiauti gautinomis sumomis. Jos įtraukiamos į ilgalaikį turtą, išskyrus sumas, kurios turi būti sumokėtos per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos.

iii)   Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą

Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių Europos Sąjunga ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais Europos Sąjunga neturėjo jokių prie šios kategorijos priskiriamų investicijų.

iv)   Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė priemonė, kuri arba priskiriama prie šios kategorijos, arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis priskiriamas arba prie trumpalaikio, arba prie ilgalaikio turto, priklausomai nuo laikotarpio, per kurį ES ketina jį realizuoti. Investicijos į nekonsoliduotus subjektus ir kitos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius (pvz., rizikos kapitalo operacijos), kurios neapskaitomos pagal nuosavybės metodą, taip pat priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, laikomo iki išpirkimo termino ir parduoti, pirkimas ir pardavimas pripažįstamas prekybos dieną – tą dieną, kai Europos Sąjunga įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą. Paskolos pripažįstamos tada, kai pinigai yra iš anksto sumokami skolininkams. Finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įskaitant sandorio sąnaudas, susijusias su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, o sandorio sąnaudos pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

Finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina (t. y. gauto atlygio tikroji vertė). Tačiau kai suteikiama ilgalaikė paskola, kuriai neskaičiuojamos palūkanos arba palūkanos yra mažesnės nei rinkos, jos tikroji vertė gali būti vertinama kaip visų būsimų piniginių įplaukų, diskontuotų vyraujančia rinkos palūkanų norma, taikoma panašiai priemonei su panašiu kredito reitingu, dabartinė vertė.

Iš skolintų lėšų suteiktos paskolos vertinamos nominaliąja verte, kuri laikoma paskolos tikrąja verte. Tai daroma dėl šių priežasčių:

Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba šios teisės yra perleidžiamos, kai Europos Sąjunga perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir atlygį.

Paskesnis vertinimas

Aktyviosiose rinkose kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra pagrįsta tuo metu siūlomomis kainomis. Jeigu finansinis turtas neturi aktyviosios rinkos (taip pat į biržų sąrašus neįtrauktų vertybinių popierių atveju), Europos Sąjunga tikrąją vertę nustato taikydama vertinimo metodus. Jie apima pastarojo meto sandorių įprastomis rinkos sąlygomis naudojimą, sąsajas su kitomis iš esmės tokiomis pačiomis priemonėmis, diskontuotų pinigų srautų analizę, pasirenkamųjų sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo metodus, kuriuos paprastai naudoja rinkos dalyviai.

Tais atvejais, kai investicijų į nuosavybės priemones, kurios neturi nustatytos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, šios investicijos vertinamos savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Europos Sąjunga kiekvieno balanso sudarymo dieną įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto vertė. Finansinio turto vertė sumažėja ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada ir tik tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad turto vertė sumažėjo dėl vieno arba kelių įvykių po turto pirminio pripažinimo ir toks įvykis (arba įvykiai), dėl kurio (-ių) atsirado nuostolis, veikia finansinio turto, kuris gali būti patikimai apskaičiuotas, apskaičiuotus būsimuosius pinigų srautus.

a)   Amortizuota savikaina apskaitomas turtas

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo paskolų, gautinų sumų arba investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė, tuomet nuostolio suma skaičiuojama kaip turto apskaitinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontuotų taikant pradinę šio finansinio turto faktinių palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas. Turto apskaitinė vertė sumažinama, o nuostolio suma pripažįstama ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Jeigu paskolai arba iki išpirkimo termino laikomai investicijai taikoma kintama palūkanų norma, tuomet diskonto norma bet kokiam vertės sumažėjimo nuostoliui vertinti lygi sutartyje nustatytai dabartinei faktinių palūkanų normai. Finansinio įkaito apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skaičiavimas parodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl prarastos teisės į įkeistą turtą, atėmus jo įsigijimo ir pardavimo sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, ar teisės į šį turtą praradimas yra tikėtinas, ar ne. Jeigu vertės sumažėjimo nuostolio suma per kitą laikotarpį sumažėja, ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimą, pirmiau pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje panaikinamas.

b)   Tikrąja verte apskaitomas turtas

Investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas turtas, atveju sprendžiant, ar sumažėjo vertybinių popierių vertė, atsižvelgiama į reikšmingą arba nuolatinį (ilgalaikį) vertybinio popieriaus vertės mažėjimą žemiau jo savikainos. Jeigu yra tokių įrodymų apie parduoti laikomą finansinį turtą, sukaupti nuostoliai, skaičiuojami kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokius nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, anksčiau pripažintus ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, yra pašalinami iš rezervų ir pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje pripažinti nuosavybės priemonių vertės sumažėjimo nuostoliai ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje nėra panaikinami. Jeigu vėliau parduoti laikomos skolos priemonės tikroji vertė padidėja, o toks padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimo nuostolį, vertės sumažėjimo nuostolis ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje panaikinamas.

1.5.6.    Atsargos

Atsargos parodomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Savikaina nustatoma pagal FIFO metodą (pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos). Į pagamintos produkcijos ir nebaigtų gaminių savikainą įtraukiamos žaliavos, tiesioginės darbo, kitos tiesiogiai priskiriamos sąnaudos ir susijusios gamybos pridėtinės išlaidos (remiantis įprastu veiklos pajėgumu). Grynoji galimo realizavimo vertė – apskaičiuota pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus gamybos užbaigimo sąnaudas ir pardavimo išlaidas. Kai atsargos laikomos realizavimui be mokesčio arba už nedidelį mokestį, jos įvertinamos savikaina arba dabartine atsargų atkuriamąja verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Dabartinė atkuriamoji vertė – tai sąnaudos, kurias Europos Sąjunga patirtų, jeigu įsigytų turtą finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

1.5.7.    Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame išankstinio finansavimo susitarime nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas yra grąžinami arba naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, per susitarime nustatytą laikotarpį. Jeigu lėšų gavėjas nepatiria reikalavimus atitinkančių išlaidų, jis privalo išankstinio finansavimo avansą grąžinti Europos Sąjungai. Patvirtinus reikalavimus atitinkančias išlaidas ir gavus grąžinamas sumas, išankstinio finansavimo suma sumažinama (visiškai arba iš dalies), o ši suma pripažįstama kaip išlaidos.

Metų pabaigoje likusios išankstinio finansavimo sumos nustatomos iš pirminės (-ių) išmokėtos (-ų) sumos (-ų) atėmus: grąžintas sumas, prie išlaidų priskirtas reikalavimus atitinkančias sumas, metų pabaigoje dar nepadengtas apskaičiuotas reikalavimus atitinkančias sumas ir vertės sumažėjimą.

Palūkanos už išankstinį finansavimą pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptų palūkanų įplaukos įvertinamos remiantis patikimiausia informacija ir šis įvertis įtraukiamas į balansą.

1.5.8.    Gautinos sumos

Gautinos sumos apskaitomos pradine suma, atėmus vertės sumažinimą. Gautinų sumų vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad Europos Sąjunga negalės surinkti visų pradinio dydžio gautinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto apskaitinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Remiantis ankstesne patirtimi taip pat taikomas neįvykdytų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas, bendras vertės sumažinimas. Informacijos apie metų pabaigoje pripažintų sukauptų pajamų tvarkymą pateikta 1.5.14 pastaboje.

1.5.9.    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės, apibrėžiamos kaip trumpalaikis turtas. Jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.5.10.    Išmokos darbuotojams

Pensijų įsipareigojimai

Europos Sąjunga taiko fiksuotų išmokų pensijų planus. Nepaisant to, kad vienas trečdalis tikėtinų šių išmokų sąnaudų dengiamas iš darbuotojų atlyginimų, šie įsipareigojimai nefinansuojami. Balanse pripažintas įsipareigojimas, susijęs su fiksuotų išmokų pensijų planais, yra lygus dabartinei nustatytų išmokų įsipareigojimo vertei balanso sudarymo dieną. Fiksuotų išmokų įsipareigojimą apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai, taikydami prognozuojamo sąlyginio vieneto metodą. Fiksuotų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimuosius pinigų srautus, taikant vyriausybės obligacijų, kurios išreikštos valiuta, kuria bus mokamos išmokos, ir kurių išpirkimo terminas panašus į susijusio pensijų įsipareigojimo terminą, palūkanų normas.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl praktinio koregavimo ir aktuarinių prielaidų pokyčių, iš karto pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Ankstesnės tarnybos sąnaudos iš karto nurodomos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai pensijų plano pokyčiai priklauso nuo darbuotojų, likusių tarnyboje tam tikram laikotarpiui (teisių suteikimo laikotarpiui). Tokiu atveju ankstesnės tarnybos sąnaudos yra amortizuojamos pagal tiesinį metodą per teisių suteikimo laikotarpį.

Ligos išmokos pasibaigus tarnybos laikotarpiui

Europos Sąjunga rūpinasi savo darbuotojų sveikata, kompensuodama medicinines išlaidas. Kasdienei veiklai administruoti sukurtas atskiras fondas. Šia sistema naudojasi tiek dabartiniai darbuotojai, pensininkai, našliai ir našlės, tiek jų naudos gavėjai. Išmokos, mokamos nedirbantiems asmenims (pensininkams, našlaičiams ir t. t.), klasifikuojamos kaip išmokos darbuotojams pasibaigus tarnybos laikotarpiui. Atsižvelgiant į šių išmokų pobūdį, reikia atlikti aktuarinius skaičiavimus. Įsipareigojimas balanse nustatomas panašiu principu kaip ir pensijų įsipareigojimai (žr. pirmiau).

1.5.11.    Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai Europos Sąjunga turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiosioms šalims, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai būsimiems veiklos nuostoliams nepripažįstami. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo dieną turimam įsipareigojimui padengti, įvertis. Kai atidėjinys susijęs su daug punktų, įsipareigojimas vertinamas apskaičiuojant visus galimus rezultatus ir jų tikimybę (tikėtinos vertės metodas).

1.5.12.    Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, arba kaip finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina (pasiskolintos lėšos). Pasiskolintas lėšas sudaro iš kredito įstaigų pasiskolintos sumos ir skolos lakštais patvirtintos skolos. Pasiskolintos lėšos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, lygia jų emisijos įplaukoms (gauto atlygio tikrajai vertei), atėmus sandorio sąnaudas, o vėlesniais laikotarpiais apskaitomos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą; bet koks įplaukų, atėmus sandorio sąnaudas, ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą.

Pasiskolintos lėšos klasifikuojamos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, išskyrus sumas, kurių išpirkimo terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju faktinių palūkanų metodas gali būti netaikomas paskoloms ir pasiskolintoms sumoms reikšmingumo sumetimais. Europos Sąjungos patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

Finansiniai įsipareigojimai, klasifikuojami pagal tikrąją vertę kaip pelnas arba nuostolis, apima išvestines priemones, kai jų tikroji vertė neigiama. Jų apskaita yra tokia pati kaip ir finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, žr. 1.5.5 pastabą.

1.5.13.    Mokėtinos sumos

Didžioji ES mokėtinų sumų dalis nėra susijusi su prekių arba paslaugų pirkimu, o yra neapmokėti dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti išlaidas. Jos registruojamos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas, o atlikus patikrinimą atsakingų finansų pareigūnų pripažįstamos atitinkančiomis reikalavimus. Šiame etape jos įvertinamos patvirtinta reikalavimus atitinkančia suma.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą, o susijusios išlaidos registruojamos apskaitoje, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima Europos Sąjunga.

1.5.14.    Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos bei sąnaudos

Pagal Europos Sąjungos apskaitos taisykles operacijos ir įvykiai pripažįstami to laikotarpio, su kuriuo jie susiję, finansinėse ataskaitose. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis įvertinta pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų nurodyta tikra ir teisinga padėtis.

Įplaukos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta, ES pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (t. y. remiantis sutartimi), bet sąskaita dar neišrašyta, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos.

Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, įplaukos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

1.6.   EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

1.6.1.    Įplaukos

Įplaukos iš neprekybinių operacijų

Jos sudaro didžiąją ES įplaukų dalį ir apima daugiausia tiesioginius bei netiesioginius mokesčius ir nuosavų išteklių sumas. Be mokesčių, Europos Sąjunga taip pat gali gauti kitų šalių mokėjimus, kaip antai muitus, baudas ir dovanojamas lėšas.

BNP grindžiami ištekliai ir PVM ištekliai

Gautinos sumos yra pripažįstamos, kai Europos Sąjunga išsiunčia valstybėms narėms pareikalavimą įmokėti įnašus. Šios sumos vertinamos „pareikalauta suma“. Kadangi PVM ir BNP ištekliai grindžiami atitinkamų biudžetinių metų duomenų įverčiais, jie gali būti pakoreguoti, nes prieš valstybėms narėms paskelbiant galutinius duomenis sumos gali keistis. Įverčių pokyčio poveikis yra įtraukiamas nustatant laikotarpio, kai įvyko pokytis, grynąjį perteklių arba deficitą.

Tradiciniai nuosavi ištekliai

Gautinos sumos ir susijusios įplaukos pripažįstamos, kai iš valstybių narių gaunamos atitinkamos mėnesinės A ataskaitos (apimančios surinktus muitus ir mokėtinas sumas, kurios yra garantuotos ir neužginčytos). Finansinių ataskaitų sudarymo dieną valstybių narių surinktos, bet Europos Sąjungai dar nesumokėtos laikotarpio įplaukos yra įvertinamos ir pripažįstamos kaip sukauptos įplaukos. Sumos, nurodytos iš valstybių narių gautose ketvirtinėse B ataskaitose (apimančios muitus, kurie nėra nei surinkti, nei garantuoti, taip pat garantuotas sumas, užginčytas skolininko), yra pripažįstamos kaip įplaukos, atėmus su jomis susijusias surinkimo sąnaudas (25 %). Be to, ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje pripažįstamas vertės sumažėjimas, lygus įvertintam susigrąžinimo skirtumui.

Baudos

Įplaukos iš baudų pripažįstamos, kai ES priima sprendimą skirti baudą ir apie tai oficialiai praneša adresatui. Jeigu kyla abejonių dėl įmonės mokumo, pripažįstamas teisės į gautinas sumas vertės sumažėjimas. Priėmus sprendimą skirti baudą, skolininkai per du mėnesius nuo pranešimo dienos turi:

Tačiau net pateikus apeliacinį skundą, pagrindinė baudos suma turi būti sumokėta per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, nes apeliacinis skundas nesustabdo sprendimo galiojimo (ES sutarties 278 straipsnis), arba, tam tikromis aplinkybėmis, pritarus Komisijos apskaitos pareigūnui, galima pateikti banko garantiją tai sumai.

Jeigu įmonė sprendimą apskundė ir jau laikinai sumokėjo baudą, suma parodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas. Tačiau, kadangi adresato apeliacinis skundas dėl ES sprendimo nesustabdo sprendimo galiojimo, gauti pinigai naudojami gautinai sumai padengti. Jeigu vietoj mokėjimo gaunama garantija, bauda lieka kaip gautina suma. Jeigu tikėtina, kad Bendrasis Teismas gali priimti ES nepalankų sprendimą, tokiai rizikai daromas atidėjinys. Jeigu pateikta garantija, neapmokėtos gautinos sumos vertė sumažinama laikantis reikalavimų. Banko sąskaitose, kuriose laikomos gautos sumos, sukauptos Europos Sąjungos gautos palūkanos pripažįstamos įplaukomis ir atitinkama suma padidinamas neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Įplaukos iš prekybinių operacijų

Prekių ir paslaugų pardavimo įplaukos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio įplaukos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį atskaitomybės dieną.

Palūkanų pajamos ir išlaidos

Palūkanų pajamos ir išlaidos pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Šis metodas taikomas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms arba palūkanų išlaidoms per atitinkamą laikotarpį paskirstyti. Apskaičiuodama faktinę palūkanų normą, Europos Sąjunga įvertina pinigų srautus, atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutartines nuostatas (pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo pasirinkimą), tačiau neatsižvelgia į būsimus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi mokesčiai ir kitos sumos, kurias sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurios yra neatskiriama faktinės palūkanų normos dalis, taip pat sandorio sąnaudos ir visi kiti priedai arba nuolaidos.

Kai finansinis turtas arba panašaus finansinio turto grupė yra nurašyta dėl vertės sumažėjimo nuostolių, vertinant vertės sumažėjimo nuostolį palūkanų pajamos pripažįstamos taikant palūkanų normą, naudojamą diskontuojant būsimus pinigų srautus.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai nustatoma teisė gauti mokėjimą.

1.6.2.    Išlaidos

Prekybinių operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir jas priima Europos Sąjunga. Jos vertinamos pradine sąskaitoje nurodyta suma. Europos Sąjungai yra būdingos neprekybinių operacijų išlaidos, sudarančios didžiąją visų išlaidų dalį. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir atskiros dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą, Tarnybos nuostatus arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašyta sutartis, pagal kurią leidžiama atlikti pervedimą; lėšų gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis prašymas atlikti mokėjimą arba kompensuoti išlaidas, jis pripažįstamas išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurios turi būti kompensuotos lėšų gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos išlaidos.

1.7.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.7.1.    Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau Europos Sąjungos nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

1.7.2.    Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau Europos Sąjungos nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių; arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris dar nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba, retais atvejais, kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta.

Europos Komisija taiko tuos pačius apskaitos principus kaip ir Europos Sąjunga; jie išdėstyti ES konsoliduotųjų metinių ataskaitų 1 pastaboje.

2.   BALANSO PASTABOS

ILGALAIKIS TURTAS

2.1.   NEMATERIALUSIS TURTAS

Šios sumos pirmiausia susijusios su kompiuterine programine įranga.

2.2.   NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

Mokėtinos įmokos, susijusios su finansine nuoma ir panašiomis teisėmis į gautinas sumas, balanse parodomos kaip ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai (taip pat žr. 2.15 ir 2.18.1 pastabas). Jie išskaidomi toliau pateikiamoje lentelėje.

FINANSINĖ NUOMA

2.3.   ILGALAIKĖS INVESTICIJOS

Prie šios kategorijos priskiriamos investicijos, kuriomis remiama ES veikla. Į ją taip pat įtrauktas Garantijų fondo grynasis turtas.

2.3.1.    Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą. Toliau nurodytos apskaitinės vertės sumos priskiriamos ES pagal jai tenkančią bendrųjų įmonių kapitalo procentinę dalį.

Likviduojama bendroji įmonė „Galileo“ (BĮG)

Bendroji įmonė „Galileo“ (BĮG) pradėta likviduoti 2006 m. pabaigoje ir šis procesas tebevyksta. 2010 m. įmonė veiklos nevykdė ir toliau vyko jos likvidavimo procesas, todėl įplaukų negavo ir išlaidų nepatyrė. Taigi grynasis BĮG turtas ir investicijos vertė 2010 m. gruodžio 31 d. (ir 2009 m. gruodžio 31 d.) buvo 0 EUR, tai yra lygi 585 mln. EUR investicijai, atėmus 585 mln. EUR sukauptų nuostolių dalį.

Bendroji įmonė SESAR

Šios bendrosios įmonės tikslas – užtikrinti Europos oro eismo vadybos sistemos modernizavimą ir spartų pagrindinio oro eismo vadybos Europoje plano įgyvendinimą koordinuojant ir sutelkiant visas atitinkamas ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pastangas. 2010 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 78,8 % arba 11 mln. EUR SESAR kapitalo dalies. Visas (orientacinis) Komisijos įnašas, numatytas SESAR (2007–2013 m.), yra 700 mln. EUR.

Tarptautinė ITER branduolio sintezės energijos organizacija (ITER)

Tarptautinės ITER organizacijos darbe dalyvauja Europos Sąjunga, Kinija, Indija, Rusija, Korėja, Japonija ir JAV. ITER įkurta, kad: valdytų ITER įrenginius, skatintų eksploatuoti ITER įrenginius, didintų visuomenės supratimą apie branduolio sintezės energiją ir skatintų jos priimtinumą visuomenei, ir vykdytų bet kokią kitą veiklą, būtiną jos tikslui pasiekti. ES (Euratomo) įnašas į Tarptautinę ITER organizaciją teikiamas per Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūrą, ir be kita ko, apima valstybių narių ir Šveicarijos įnašus. Visas įnašas teisiškai laikomas Euratomo įnašu į ITER, kadangi valstybės narės ir Šveicarija ITER nuosavybės teisių neturi. ES teisiškai priklauso bendrosios įmonės Tarptautinės ITER organizacijos kapitalo dalis, Komisija privalo jį nurodyti savo ataskaitose.

2010 m. gruodžio 31 d. Euratomui priklausė 47,2 % arba 12 mln. EUR ITER kapitalo dalies. Visas (orientacinis) Euratomo įnašas, numatytas ITER (2007–2041 m.), yra 7 649 mln. EUR.

Jungtinės technologijų iniciatyvos

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė jungtinių technologijų iniciatyvų forma plėtojama steigiant bendrąsias įmones pagal Sutarties 171 straipsnį, siekiant įgyvendinti Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje nustatytus tikslus. 2010 m. pradėtos dvi naujos jungtinės technologijų iniciatyvos: bendroji įmonė ENIAC ir KEV bendroji įmonė. Nors teisiškai ENIAC vadinama bendrąja įmone, apskaitos požiūriu ji turėtų būti laikoma asocijuotąją įmone (todėl įtraukta į 2.3.2 pastabą), kadangi Komisija šiam subjektui turi reikšmingos įtakos, bet jo bendrai nekontroliuoja (panašiai, kaip bendrųjų įmonių ARTEMIS ir „Švarus dangus“ atveju).

Jungtinė naujoviškų vaistų technologijų iniciatyva (NVI)

Bendroji įmonė NVI remia ikikonkurencinius farmacinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą valstybėse narėse ir asocijuotose šalyse, siekdama padidinti investicijas į mokslinius tyrimus biofarmacijos sektoriuje ir skatindama tokioje veikloje dalyvauti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Komisijos atstovaujamos Europos Sąjungos nuosavybės dalis 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 97,4 % arba 78 mln. EUR. Didžiausias orientacinis Komisijos įnašas iki 2017 12 31 – 1 mlrd. EUR.

Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (KEV)

KEV bendrosios įmonės tikslas – sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių išteklius, siekiant suaktyvinti mokslinių tyrimų veiklą ir padidinti bendrą Europos mokslinių tyrimų veiklos efektyvumą ir paspartinti kuro elementų bei vandenilio technologijų plėtrą ir diegimą. Komisijos atstovaujamos Europos Sąjungos nuosavybės dalis 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 99,9 % arba 37 mln. EUR. Didžiausias orientacinis ES įnašas iki 2017 12 31 – 470 mln. EUR.

2.3.2.    Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale

Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą. Toliau nurodytos apskaitinės vertės sumos priskiriamos ES pagal jai tenkančią asocijuotųjų įmonių kapitalo procentinę dalį.

Europos investicijų fondas (EIF)

Europos investicijų fondas (EIF) yra Europos Sąjungos finansų įstaiga, kurios specializacija – teikti rizikos kapitalą ir garantijas MVĮ. 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija buvo pasirašiusi iš viso 900 mln. EUR (iš 3 000 mln. EUR) EIF akcinio kapitalo. Tai sudaro 30 % viso EIF akcinio kapitalo. 2 mln. EUR iš pirmiau nurodytos sumos susiję su 2010 m. rezultatu (pelnu). 2010 m. dividendų negauta. Komisija apmokėjo 20 %, nepareikalautas likutis yra 720 mln. EUR.

Bendroji įmonė ARTEMIS

Ši įmonė sukurta siekiant kartu su privačiojo sektoriaus partneriais įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje. Komisijos atstovaujamos ES nuosavybės dalis 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 96,7 % arba 14 mln. EUR. Didžiausias orientacinis Komisijos įnašas yra 420 mln. EUR.

Bendroji įmonė „Švarus dangus“

Šios įmonės paskirtis – paspartinti švarių oro transporto technologijų ES kūrimą, tvirtinimą ir demonstravimo veiklą, visų pirma sukurti visiškai naujovišką oro transporto sistemą, kuria siekiama sumažinti oro transporto poveikį aplinkai. Komisijos atstovaujamos Europos Sąjungos nuosavybės dalis 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 64,7 % arba 14 mln. EUR. Didžiausias orientacinis Komisijos įnašas į šią įmonę yra 800 mln. EUR.

Bendroji įmonė ENIAC

ENIAC paskirtis – apibrėžti bendrai sutartą nanoelektronikos srities mokslinių tyrimų darbotvarkę ir nustatyti mokslinių tyrimų prioritetus siekiant plėtoti ir įtvirtinti šios srities universaliuosius gebėjimus. Šių tikslų bus siekiama sutelkiant viešojo ir privačiojo sektorių išteklius siekiant paremti veiklą, projektų forma vykdomą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Komisijos atstovaujamos Europos Sąjungos nuosavybės dalis 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 97,8 % arba 21 mln. EUR. Visas ES įsipareigojimas yra 450 mln. EUR.

2.3.3.    Garantijų fondas

Garantijų fondo grynasis turtas

Išorės veiksmų garantijų fondas pagal Tarybos sprendimą apima ES garantijomis užtikrintas paskolas, visų pirma Europos investicijų banko (EIB) skolinimo operacijas už ES ribų ir makrofinansinės pagalbos (MFP) paskolas bei Euratomo paskolas už ES ribų. Tai ilgalaikė priemonė, skirta bet kokioms ES garantuotoms įsipareigojimų nevykdančių skolininkų skoloms padengti, todėl gali būti laikoma ilgalaike investicija. Tai patvirtina faktas, kad beveik 85 % parduoti laikomo turto išpirkimo terminas yra 1–10 metų. Fondą sudaro ES bendrojo biudžeto įmokos, kurios atitinka 9 % operacijų kapitalo vertės, už investuotą fondo turtą gautos palūkanos ir sumos, susigrąžintos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, kurių atžvilgiu fondas turėjo panaudoti savo garantiją. Bet koks susidaręs metų perteklius grąžinamas į ES bendrąjį biudžetą kaip įplaukos.

ES turi įtraukti garantijų rezervą, kad padengtų trečiosioms šalims suteiktas paskolas. Šio rezervo paskirtis – padengti Garantijų fondo reikalavimus ir, jei reikia, panaudotas garantijas, kurios viršija fondo sumas, kad tos sumos galėtų būti apmokėtos iš biudžeto. Šis 1 746 mln. EUR rezervas atitinka numatytą sumą, t. y. 9 % 2010 m. gruodžio 31 d. paskolų likučio. Grynasis fondo turtas 2010 m. gruodžio 31 d. iš viso sudarė 1 346 mln. EUR. Grynojo turto ir rezervo sumos skirtumas atitinka sumą, kuri turi būti sumokėta fondui iš ES biudžeto, t. y. 400 mln. EUR. Parduoti laikomų skolos vertybinių popierių portfelio tikrosios vertės pokyčiai 2010 m. – sumažėjimas 30 mln. EUR, pripažintas nuosavybėje (2009 m. – 16 mln. EUR padidėjimas).

2.3.4.    Parduoti laikomas turtas (ilgalaikis)

Į šią kategoriją įtrauktos investicijos ir akcijos, įsigytos siekiant padėti lėšų gavėjams plėtoti savo verslą.

Ilgalaikis parduoti laikomas turtas

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB)

2010 m. gegužės mėn. Valdytojų taryba nusprendė nedelsiant padidinti įstatinį kapitalą 1 mlrd. EUR išleidžiant apmokėtas akcijas. Išleistos akcijos apmokėtos perskirstant grynąsias pajamas, kurios anksčiau buvo priskirtos prie pertekliaus kitiems tikslams, būtent – tokių apmokėtų akcijų apmokėjimui. Kadangi ERPB nėra kotiruojamas jokioje akcijų biržoje, taip pat atsižvelgiant į ERPB įstatuose nustatytus sutartinius akcijų pardavimui taikomus apribojimus (be kita ko, akcijos gali būti parduotos tik esamiems akcininkams, o pardavimo kaina ribojama įsigijimo savikaina), Komisijos akcijų paketas vertinamas savikaina, atėmus bet kokį vertės sumažėjimą.

Komisija yra pasirašiusi 3 % viso ERPB 21 mlrd. EUR kapitalo. Balanso sudarymo dieną pareikalauta suma buvo 187 mln. EUR, kuri visa buvo apmokėta. Neapmokėta nepareikalauto kapitalo dalis yra 443 mln. EUR.

Vykdant rizikos kapitalo operacijas, finansų tarpininkams suteikiamos sumos investicijoms į nuosavybės vertybinius popierius finansuoti. Jas valdo Europos investicijų bankas ir jos yra finansuojamos įgyvendinant Europos kaimynystės politiką.

ETP steigimo programa apima Augimo ir užimtumo programą, daugiametę programą ir Konkurencingumo ir inovacijų programą, kurias patikos principu valdo EIF ir kuriomis remiamas MVĮ steigimas ir finansavimas jų veiklos pradžioje, investuojant į tinkamus specialius rizikos kapitalo fondus.

Europos fondas Pietryčių Europai (EFPE) – kintamojo akcinio kapitalo investicinė bendrovė (SICAV) – taip pat priskiriamas prie šios kategorijos. Bendras EFPE tikslas – skatinti ekonomikos vystymąsi ir gerovę Pietryčių Europoje, nuolat teikiant papildomą finansavimą vystymuisi skatinti per vietos finansų tarpininkus.

Bendras Ekologiško augimo fondo (buvęs Pietryčių Europos Energijos vartojimo efektyvumo fondas) tikslas – skirti tikslinį finansavimą įmonėms ir namų ūkiams pagal partnerystės susitarimus su finansų įstaigomis, taip pat tiesiogiai, ir taip didinti energijos vartojimo efektyvumą bei skatinti atsinaujinančiosios energijos gamybą Pietryčių Europoje.

Su GEEREF susijusi nauja investicija sudaro 56 mln. EUR. Tai naujas novatoriškas fondas, iš kurio skiriamas bendro pobūdžio rizikos kapitalas privačių investicijų į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos projektus besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse forma. Kita nauja 14 mln. EUR investicija 2010 m. – užimtumo ir socialinės įtraukties didinimo mikrofinansų priemonei „Progress“.

Metų pabaigoje skirta dar 122 mln. EUR ETP steigimo programai ir MVĮ finansavimo priemonei, tačiau jų kitos šalys dar nepanaudojo.

2.4.   PASKOLOS

2.4.1    Paskolos, suteiktos iš Europos Sąjungos biudžeto ir likviduojamos EAPB

Paskolos su specialiomis sąlygomis – tai paskolos, suteiktos lengvatinėmis palūkanų normomis, bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis. Visos sumos turi būti grąžintos praėjus daugiau kaip 12 mėnesių po metų pabaigos. Faktinės šių paskolų palūkanų normos yra 7,73 % ir 14,507 %.

2.4.2.    Iš skolintų lėšų suteiktos paskolos

Faktinės palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas) nurodytos toliau.

Makrofinansinės pagalbos (MFP) paskolos

MFP yra išskirtinė nesusietos ir netikslinės mokėjimų balanso ir (arba) biudžetinės paramos trečiosioms šalims partnerėms, kurios geografiniu požiūriu yra arti ES teritorijos, politikos finansinė priemonė. Paprastai ši parama teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikių paskolų arba dotacijų, arba tinkamo jų derinio pavidalu ir iš esmės papildo pagal TVF remiamą koregavimo ir reformų programą suteiktą finansavimą. 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija buvo sudariusi 300 mln. EUR vertės paskolų susitarimus, tačiau iki metų pabaigos kita šalis jais nepasinaudojo. Komisija dar negavo trečiųjų šalių garantijų šioms paskoloms, tačiau jos užtikrintos Garantijų fondo lėšomis (žr. 2.3.3 pastabą).

Euratomo paskolos

Euratomas yra Europos Komisijos atstovaujamas ES juridinis asmuo. Jis teikia paskolas valstybėms narėms siekiant finansuoti valstybių narių investicinius projektus, susijusius su pramonine elektros energijos gamyba atominėse elektrinėse ir su pramoniniais kuro ciklo įrenginiais. Jis taip pat teikia paskolas ES nepriklausančioms valstybėms siekiant pagerinti atominių elektrinių ir veikiančių arba statomų branduolinės energetikos ciklo įrenginių saugumą ir veiksmingumą. Šioms paskoloms iš trečiųjų šalių gautos 466 mln. EUR garantijos (2009 m. – 481 mln. EUR).

Mokėjimų balanso (MB) paskolos

MB paskolos – tai politikos finansinė priemonė, vėl panaudota siekiant suteikti vidutinės trukmės finansinę paramą ES valstybėms narėms dabartinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis. Naudojant šią priemonę galima suteikti paskolas valstybėms narėms, kurios susiduria su mokėjimų balanso arba kapitalo judėjimo sunkumais arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Ši priemonė gali būti taikoma tik euro neįsivedusioms valstybėms narėms. Didžiausia suteiktinų paskolų suma yra 50 mlrd. EUR. Šios paskolos garantuojamos ES bendrojo biudžeto lėšomis.

Nuo 2008 lapkričio mėn. iki 2010 m. pabaigos Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai suteikta 14,6 mlrd. EUR paskolų, iš kurių iki 2010 m. pabaigos išmokėta 12,05 mlrd. EUR. Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti duomenys apie išmokėtas skirtingų MB paskolų dalis ir jų grąžinimo terminus.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad MB paramos programa Vengrijai nustojo galioti 2010 m. lapkričio mėn.

EFPSP

Kadangi lėšos pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFPSP) pradėtos mokėti tik po 2010 m. gruodžio 31 d., išsami informacija apie šias paskolas pateikta 9 pastaboje.

Likviduojamos EAPB paskolos

Šis straipsnis daugiausia apima likviduojamos EAPB iš skolintų lėšų suteiktas paskolas remiantis EAPB sutarties 54 ir 56 straipsniais bei tris Europos investicijų banko (EIB) išleistas nekotiruojamų skolos vertybinių popierių emisijas, siekiant pakeisti įsipareigojimų nevykdantį skolininką. Šie skolos vertybiniai popieriai bus laikomi iki jų galutinio išpirkimo termino (2017 m. ir 2019 m.), siekiant padengti susijusių pasiskolintų sumų aptarnavimą. Apskaitinės vertės pokyčiai atitinka sukauptų palūkanų pokyčius, pridėjus išmokėtų priedų amortizaciją per metus ir sandorio sąnaudas jų atsiradimo metu, apskaičiuotas remiantis faktinės palūkanų normos metodu.

2.5.   ILGALAIKIS IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

2.5.1.    Išankstinis finansavimas

Pagal išankstinio finansavimo galimo susigrąžinimo arba panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis, ar kaip ilgalaikis turtas. Panaudojimo laikas nustatytas su projektu susijusiame susitarime. Visos sumos, grąžintinos arba panaudotinos per trumpesnį nei dvylikos mėnesių terminą nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas, t. y. trumpalaikis turtas, o likutis – kaip ilgalaikis turtas.

Išankstinis finansavimas, iš viso

Garantijos, gautos dėl išankstinio finansavimo

Tai yra garantijos, kurių Europos Komisija tam tikrais atvejais reikalauja iš lėšų gavėjų, kai jiems išmoka avansus (išankstinį finansavimą). Šios rūšies garantijų atveju turi būti parodytos dvi vertės: „nominalioji“ ir „einamoji“. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Einamosios vertės atveju garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas ir (arba) tolesnių mokėjimų patvirtinimai. 2010 m. gruodžio 31 d. gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė buvo 1 227 mln. EUR, o šių garantijų einamoji vertė – 1 059 mln. EUR (2009 m. – atitinkamai 936 mln. EUR ir 724 mln. EUR).

Tam tikras išankstinio finansavimo sumas, išmokėtas įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (7BP), faktiškai garantuoja Dalyvių garantijų fondas (DGF) – 2010 m. visa išmokėta išankstinio finansavimo suma buvo 3,2 mlrd. EUR (2009 m. – 2,7 mlrd. EUR). Tai savitarpio paramos priemonė, kuria padengiama ES ir dalyvių finansinė rizika, patiriama įgyvendinant netiesioginius 7BP veiksmus, o įgyvendinimas užtikrinamas fondo kapitalu ir palūkanomis. Visi netiesioginių veiksmų, kuriems skiriama dotacija (taigi Komisijos apskaitoje registruojamas išankstinis finansavimas), dalyviai DGF kapitalui skiria 5 % viso ES įnašo, kol įgyvendinamas konkretus veiksmas. Kadangi dalyviai yra DGF savininkai, ES (atstovaujama Komisijos) veikia kaip vykdomasis jų įgaliotinis. Pabaigus įgyvendinti netiesioginį veiksmą, dalyviai atgauna visą savo įnašą į kapitalą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl įsipareigojimų nevykdančių lėšų gavėjų DGF patiria nuostolių – tokiu atveju dalyviai atgauna mažiausiai 80 % savo įnašo. DGF garantuoja tiek Komisijos, tiek dalyvių finansinius interesus. 2010 m. gruodžio 31 d. dalyvių įnašai į DGF sudarė 866 mln. EUR (2009 m. – 561 mln. EUR) – taip pat žr. 11 pastabą.

Ilgalaikis išankstinis finansavimas

Didžiausios ilgalaikio išankstinio finansavimo sumos susijusios su 2007–2013 m. programavimo laikotarpio struktūrinės politikos veiksmais, kuriuos vykdo: Regioninės plėtros fondas (ERPF), Socialinis fondas (ESF), Žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Sanglaudos fondas (SF) ir Žuvininkystės fondas. Kadangi dauguma šių projektų yra ilgalaikiai, reikia, kad jiems skiriamus išankstinius mokėjimus jie galėtų gauti ilgiau nei vienerius metus. Todėl šios išankstinio finansavimo sumos parodomos kaip ilgalaikis turtas.

2.5.2.    Iš anksto padengtos išlaidos

Įgyvendinant 2007–2013 m. sanglaudos ir kaimo plėtros programas iš ES biudžeto galima mokėti lėšas valstybėms narėms, siekiant prisidėti prie finansų inžinerijos priemonių (paskolų, garantijų arba investicijų į nuosavybės vertybinius popierius forma), kurias sukuria ir valdo valstybės narės. Tačiau pagrindiniais teisės aktais valstybės narės nėra įpareigotos Komisijai teikti periodinių šių lėšų panaudojimo ataskaitų. Atkreiptas dėmesys, kad nors iki 2010 m. imtinai tokios išmokos Komisijos apskaitos sistemoje iš pradžių registruotos kaip išlaidos, įgyvendinant šią priemonę panaudotos ne visos lėšos. Todėl tikslingiau jas klasifikuoti balanse kaip turtą (iš anksto padengtos išlaidos).

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad, atsižvelgiant į šių lėšų paskirtį, jų panaudojimo negalima nustatyti vien tik išnagrinėjus tokį pagrindinį informacijos šaltinį, kaip priemonės sąskaitų išrašus, nes, pavyzdžiui, sumos, naudojamos kaip garantijos, blokuojamos priemonės banko sąskaitose, o grąžinamos paskolų lėšos gali būti naudojamos naujoms paskoloms. Kadangi valstybių narių nereikalaujama teikti konkrečių ataskaitų apie šias lėšas, o Komisijai pačiai rinkti tokią informaciją nebūtų veiksminga sąnaudų požiūriu, siekiant, kad finansinėse ataskaitose būtų tinkamai parodytas šių sumų panaudojimas programavimo laikotarpiu, prireikė parengti įverčius. Patikimiausias turimas ir taikytas metodas – parodyti išlaidas ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje pagal tiesinį metodą per visą programavimo laikotarpį iki 2015 12 31, t. y. paskutinės dienos, kai tokios išlaidos leidžiamos.

Todėl 2011 m. pradžioje Komisija valstybių narių paprašė pateikti reikiamos informacijos, kad apskaičiuotų nepanaudotas sumas ir jas paskui pripažintų balanse 2010 m. gruodžio 31 d. Ši visa suma padalyta į sumas, kurias valstybės narės tikisi panaudoti 2011 m. (parodyta 2.9.2 pastaboje), ir sumas, kurios bus panaudotos po 2011 m., nurodytas pirmiau pateiktoje lentelėje.

Atsižvelgiant į ES apskaitos taisykles ir tarptautiniu mastu pripažintą apskaitos praktiką, taikant pirmiau nurodytą metodą keičiama apskaitos politika, o susijusios sumos yra reikšmingos, todėl šiose finansinėse ataskaitose 2009 m. balansas buvo perskaičiuotas, kad būtų pateikti palyginami duomenys, parodantys būklę, kuri būtų buvusi, jeigu pernai būtų taikytas toks pat apskaitos metodas. Apskaičiuota poveikis 2008 m. – tik 18 mln. EUR, todėl ši suma pakoreguota atsižvelgiant į sukauptą 2009 m. deficitą ir pradinis 2009 m. balansas nebuvo perskaičiuotas. Šio perskaičiavimo poveikis pirminiam 2009 m. balansui parodytas toliau.

2.6.   ILGALAIKĖS GAUTINOS SUMOS

Iš valstybių narių gautinos sumos – tai anksčiau į ES įstojusių šalių likviduojamai EAPB mokėtinos sumos. 14 mln. EUR (2009 m. – 26 mln. EUR) iš visų ilgalaikių gautinų sumų susiję su neprekybinėmis operacijomis.

TRUMPALAIKIS TURTAS

2.7.   ATSARGOS

2.8.   TRUMPALAIKĖS INVESTICIJOS

Trumpalaikis parduoti laikomas turtas

Trumpalaikes investicijas sudaro parduoti laikomas finansinis turtas, įsigytas dėl jo investicijų grąžos arba pelningumo, arba laikomas siekiant tam tikros turto struktūros arba antrinio likvidumo šaltinio ir todėl gali būti parduotas, atsižvelgiant į likvidumo poreikius arba palūkanų normų pokyčius.

Likviduojamos EAPB atveju visos parduoti laikomo turto investicijos yra skolos vertybiniai popieriai eurais, kotiruojami aktyviojoje rinkoje. 2010 m. gruodžio 31 d. skolos vertybinių popierių (išreikštų tikrąja verte), kurių laikotarpis iki galutinio išpirkimo baigiasi 2010 m., vertė buvo 294 mln. EUR (2009 m. – 242 mln. EUR).

Nors buvo naujų įsigijimų ir pagal Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, ir pagal Paskolų garantijų priemonę TEN-T projektams (taip pat žr. 5.1.2 pastabą), didelį padidėjimą, palyginti su praėjusiaisiais metais, labiausiai nulėmė laikinai surinktų baudų investavimas į specialiai sukurtą Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato valdomą fondą (BUFI). Ankstesniais metais šios sumos buvo laikomos specialiose banko sąskaitose – žr. 2.11 pastabą (rezervuotos piniginės lėšos).

2.9.   TRUMPALAIKIS IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

2.9.1.    Išankstinis finansavimas

Trumpalaikio išankstinio finansavimo pagal pasidalijamojo valdymo principą sumažėjimas siejamas su Solidarumo fondo veiklos pabaigimu. Nors 2010 m. naujiems projektams (2007–2013 m. programos) išmokėtos išankstinio finansavimo sumos, jos klasifikuotos kaip ilgalaikis turtas, kaip paaiškinta 2.5 pastaboje. Trumpalaikio išankstinio finansavimo pagal netiesioginio ir tiesioginio centralizuoto valdymo principus padidėjimą nulėmė padidėjęs veiklos mastas, daugiausia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse.

2.9.2.    Iš anksto padengtos išlaidos

Kaip paaiškinta 2.5.2 pastaboje, šios sumos susijusios su lėšomis, valstybėms narėms išmokėtomis įgyvendinant 2007–2013 m. sanglaudos ir kaimo plėtros programas, siekiant sukurti finansų inžinerijos priemones arba prie jų prisidėti, kurios taikant priemonę iki metų pabaigos dar nebuvo panaudotos. Tikimasi, kad pirmiau nurodytos sumos bus panaudotos 2011 m.

2.10.   TRUMPALAIKĖS GAUTINOS SUMOS

Apskaičiuota, kad trumpalaikės gautinos sumos iš viso sudaro 11 009 mln. EUR (2009 m. – 8 415 mln. EUR), susijusių su neprekybinėmis operacijomis.

2.10.1.    Paskolos ir terminuotieji indėliai

Šios sumos – tai pirmiausia MB paskolos, kurių likęs galutinis terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos (2 004 mln. EUR, žr. 2.4 pastabą). Į šią kategoriją taip pat įtraukta 166 mln. EUR terminuotų indėlių, daugiausia susijusių su likviduojama EAPB.

2.10.2.    Trumpalaikės gautinos sumos

Klientai

Tai yra vykdomieji raštai sumoms išieškoti, į ataskaitas įtraukti 2010 m. gruodžio 31 d. kaip nustatytos teisės į gautinas sumas ir dar neįrašyti į kitas išlaidų kategorijas balanso turto pusėje.

Baudos

Tai susigrąžintinos sumos, susijusios su Komisijos skirtomis baudomis. Didesnį vertės sumažinimą, palyginti su pernai, daugiausiai nulėmė tai, kad 2011 m. sumažintos baudos, dėl kurių sprendimai priimti prieš 2010 m. gruodžio 31 d. Be to, sumažinant vertę atsižvelgiama į tai, kad kai kurių naujai skirtų baudų dėl ekonomikos ir finansų krizės nebuvo galima padengti laikinaisiais mokėjimais arba banko garantijomis. 2010 m. gruodžio 31 d. dėl nesumokėtų baudų buvo gauta iš viso 2 585 mln. EUR garantijų (2009 m. – 2 952 mln. EUR), susijusių su šiomis gautinomis sumomis. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš minėtų sumų 1 771 mln. EUR buvo mokėtini po 2010 m. gruodžio 31 d.

Iš valstybių narių gautinos sumos

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo gautinos sumos

Šis punktas pirmiausia apima 2010 m. gruodžio 31 d. EŽŪGF lėšų gavėjų mokėtinas sumas, kurias valstybės narės deklaravo ir patvirtino 2010 m. spalio 15 d., atėmus 20 % sumos – šią dalį valstybėms narėms leidžiama pasilikti administracinėms sąnaudoms padengti. Įvertinamos sumos, kurios yra gautinos po šio deklaravimo iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija taip pat įvertina lėšų gavėjų mokėtinų sumų, kurių grąžinimas neįtikimas, vertės sumažinimą. Tai, kad atliekamas toks koregavimas, nereiškia, kad Komisija atsisako teisės ateityje susigrąžinti šias sumas. Prašome atkreipti dėmesį, kad 2010 m. pakoreguotas vertės sumažinimo metodas, tai turi poveikio ir pajamoms, ir išlaidoms, o poveikis grynajai sumai neutralus – žr. 3.2.3 pastabą. Taikant naująjį metodą, gautinos sumos registruojamos nominaliąja verte, o vertės sumažinimas grindžiamas statistine analize (susigrąžinimo norma).

Nuosavų išteklių gautinos sumos

Reikėtų pažymėti, kad valstybės narės turi teisę pasilikti 25 % tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sąnaudoms padengti, todėl pirmiau pateikti duomenys nurodyti po šio atskaitymo. Remiantis valstybių narių atsiųstais įverčiais, iš sumų, gautinų iš valstybių narių, atimta 811 mln. EUR sumažintos vertės suma. Tačiau tai nereiškia, kad Komisija atsisako teisės susigrąžinti sumas, kurioms taikomas šis vertės koregavimas.

Kitos iš valstybių narių gautinos sumos

Kitos iš valstybių narių gautinos sumos – tai 30 mln. EUR susigrąžintinų išlaidų ir 199 mln. EUR EŽŪGF išankstinių mokėjimų, palyginti su atitinkamai 72 mln. EUR ir 8 mln. EUR 2009 m.

2.10.3.    Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

Pagrindinė šios kategorijos suma – sukauptos pajamos.

Kitos sukauptos pajamos – tai pirmiausia pajamos iš delspinigių, sukauptos bankų palūkanos ir sukauptos palūkanos už išankstinio finansavimo sumas.

Svarbiausios sumos, įtrauktos į būsimųjų laikotarpių sąnaudas, susijusios su lėšomis, kurias valstybės narės pervedė finansų inžinerijos priemonėms ir kurios dar turi būti deklaruotos Komisijai arba pastarosios kompensuotos metų pabaigoje. 2010 m. gruodžio 31 d. šios sumos sudarė 858 mln. EUR (2009 m. – 295 mln. EUR). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2009 m. suma buvo perskaičiuota – išsamesnės informacijos pateikta 2.5.2 pastaboje. Į būsimųjų laikotarpių sąnaudas taip pat įtrauktos sumos, iš viso sudarančios 182 mln. EUR, iš kurių pagrindinės sumos: 50 mln. EUR numatomų išmokų pagal dvišalius žuvininkystės susitarimus su trečiosiomis šalimis, 41 mln. EUR – Europos mokyklai ir 44 mln. EUR – biurų nuomai.

2.11.   PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

2.11.1.    Nerezervuotos piniginės lėšos

Nerezervuotos piniginės lėšos – tai visos lėšos, kurias ES laiko savo sąskaitose kiekvienoje valstybėje narėje ir ELPA šalyje (ižde arba centriniame banke), einamosiose ir avansinėse sąskaitose, taip pat trumpalaikiai indėliai banke bei pinigai smulkioms išlaidoms.

Sumos, parodytos kaip trumpalaikiai indėliai, pirmiausia susijusios su lėšomis, kurias ES vardu valdo patikėtiniai ir kurios skirtos konkrečioms iš ES biudžeto finansuojamoms programoms įgyvendinti. Metų pabaigoje buvo įsipareigota skirti 131 mln. EUR, tačiau jų kitos šalys dar nepanaudojo.

2.11.2.    Rezervuotos piniginės lėšos

Rezervuotos piniginės lėšos – tai sumos, susijusios su Komisijos skirtomis baudomis, dėl kurių byla dar nėra baigta. Šios sumos laikomos specialiose indėlių sąskaitose, kurios nenaudojamos jokiai kitai veiklai.

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.12.   IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

2.12.1.    Pensijos – darbuotojai

Laikantis Tarnybos nuostatų 83 straipsnio, pagal šią darbuotojų pensijų sistemą numatytos išmokos (Europos pareigūnų pensijų sistema, EPPS) įtraukiamos į ES biudžetą. Sistema nėra finansuojama, tačiau valstybės narės bendrai užtikrina tokių išmokų mokėjimą pagal šioms išlaidoms finansuoti nustatytą skalę. Be to, pareigūnai, mokėdami privalomą įmoką, padengia trečdalį ilgalaikio šios sistemos finansavimo sąnaudų.

Pensijų sistemos įsipareigojimai įvertinti remiantis darbuotojų ir į pensiją išėjusių darbuotojų skaičiumi 2010 m. gruodžio 31 d., taip pat tą dieną taikomomis Tarnybos nuostatų taisyklėmis. Šis vertinimas buvo atliktas taikant 25 TVSAS metodiką (taip pat 12 ES apskaitos taisyklę). Šiems įsipareigojimams apskaičiuoti taikomas prognozuojamo sąlyginio vieneto metodas. Pagrindinės vertinimo dieną galiojusios ir vertinime taikytos aktuarinės prielaidos:

Toliau nurodyti asmenys, kurių teisės (apibrėžtos pirmiau) įtrauktos į įsipareigojimus.

Svarbiausi dalykai (pagrindiniai pokyčiai parodyti lentelėje toliau):

2.12.2.    Pensijos – kiti

Prie šios kategorijos priskiriami pensijų įsipareigojimai esamiems ir buvusiems Komisijos, Teisingumo Teismo (ir Bendrojo Teismo) ir Audito Rūmų nariams, Tarybos generaliniams sekretoriams, ombudsmenams, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnams ir Europos Sąjungos tarnautojų teismo nariams. Į šią kategoriją taip pat įtraukti įsipareigojimai, susiję su tam tikrų Europos Parlamento narių pensijomis.

2.12.3.    Bendroji sveikatos draudimo sistema

Be to, įvertinami numatomi ES įsipareigojimai dėl įmokų į bendrąją sveikatos draudimo sistemą, susiję su į pensiją išėjusiais darbuotojais. Šių bendrųjų įsipareigojimų vertė – 3 791 mln. EUR. Plano turtas (260 mln. EUR) išskaitomas iš bendrųjų įsipareigojimų ir gaunama grynoji suma. Atliekant skaičiavimą naudojama ta pati diskonto norma ir bendroji darbo užmokesčio augimo norma kaip ir darbuotojų pensijų vertinimo atveju.

Bendrųjų išmokų darbuotojams įsipareigojimų pokyčiai

2.13.   ILGALAIKIAI ATIDĖJINIAI

Teismo bylos

Tai yra su įvairiomis besitęsiančiomis teismo bylomis susijusių sumų, kurias numatoma išmokėti po 2011 m., įvertis. Didžiausia (300 mln. EUR) sumos dalis susijusi su 2010 m. gruodžio 31 d. nebaigtomis teismo bylomis dėl EŽŪGF išlaidų finansinių korekcijų ir kitomis teismo bylomis, susijusiomis su žemės ūkio išlaidomis.

Branduolinės įrangos išmontavimas

2008 m. nepriklausomų ekspertų konsorciumas atnaujino savo 2003 m. atliktą Jungtinio tyrimų centro branduolinių objektų eksploatavimo nutraukimo ir atliekų valdymo programos išlaidų sąmatos tyrimą. Jų patikslintos 1 222 mln. EUR (anksčiau – 1 145 mln. EUR) sąmatos pagrindu į finansines ataskaitas įtraukiamas atidėjinys. Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, šis įvertis indeksuotas atsižvelgiant į infliaciją ir po to diskontuotas iki jo grynosios dabartinės vertės (naudojant nulinės atkarpos apsikeitimo sandorių eurais kreivę). 2010 m. gruodžio 31 d. visas atidėjinys buvo 926 mln. EUR, ši suma išskaidyta į sumas, kurias numatoma sumokėti 2011 m. (21 mln. EUR) ir vėliau (905 mln. EUR). Atsižvelgiant į numatomą šios programos trukmę (apie 20 metų), reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl šios sąmatos yra tam tikrų abejonių, o galutinė sąnaudų suma gali skirtis nuo šiuo metu nurodytų sumų.

Finansiniai atidėjiniai

Šie atidėjiniai atitinka apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl garantijų, išduotų pagal 1998 m. MVĮ garantijų priemonę, 2001 m. MVĮ garantijų priemonę ir 2007 m. MVĮ garantijų priemonę pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP), pagal kurią Europos investicijų fondas (EIF) turi teisę išduoti garantijas savo vardu, bet Komisijos sąskaita ir rizika. Tačiau finansinė rizika, susijusi su panaudotomis ir nepanaudotomis garantijomis, ribojama. Ilgalaikiai finansiniai atidėjiniai diskontuojami iki jų grynosios dabartinės vertės (naudojant apsikeitimo sandorių eurais metinę kreivę).

Kiti atidėjiniai

Didžiausią sumą (12 mln. EUR, 2009 m. – 60 mln. EUR) sudaro numatomos ES išmokos įvairioms valstybėms narėms iš Neatidėliotinos veterinarinės pagalbos fondo, susijusios su tam tikrų gyvulių ligų protrūkių išlaidomis; ši suma išskaidyta į sumas, kurias numatoma sumokėti 2011 m. (10 mln. EUR), ir sumas, kurias numatoma sumokėti vėliau (2 mln. EUR).

2.14.   ILGALAIKIAI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Į šią kategoriją įtruktos Europos Sąjungos pasiskolintos lėšos, kurių grąžinimo terminas ilgesnis nei vieneri metai. Pasiskolintas lėšas sudaro skolos pažymėjimais patvirtintos skolos, kurių vertė lygi 13 211 mln. EUR (2009 m. – 10 324 mln. EUR). Apskaitinės vertės pokyčiai atitinka sukauptų palūkanų pokyčius.

Faktinės palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas) nurodytos toliau.

2.15.   KITI ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Į šį punktą pirmiausia įtraukti nuomos įsipareigojimai, kurie turi būti įvykdyti daugiau kaip per vienerius metus (žr. 2.2 pastabą). Į jį taip pat įtrauktos sumos, susijusios su tam tikrais Komisijos nupirktais pastatais, kurių pirkimo kaina bus sumokėta dalimis. Tai nėra nuomos sutartys, nes nuosavybės teisė Komisijai pereina iš karto.

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.16.   TRUMPALAIKIAI ATIDĖJINIAI

Į šią kategoriją įrašoma atidėjinių dalis, kurią reikia išmokėti greičiau kaip per vienerius metus.

2.17.   TRUMPALAIKIAI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Į šią kategoriją įtruktos MB pasiskolintos lėšos, kurių vertė lygi 2 004 mln. EUR (žr. 2.14 pastabą) ir kurių grąžinimo terminas – 12 mėn. nuo balanso sudarymo dienos (2009 m. – 40 mln. EUR, susijusių su MFP).

2.18.   MOKĖTINOS SUMOS

2.18.1.    Ilgalaikių įsipareigojimų dabartinė dalis

2.18.2.    Trumpalaikės mokėtinos sumos

Trumpalaikės mokėtinos sumos visų pirma susijusios su ES gautomis išlaidų ataskaitomis, susijusiomis su dotacijų veikla. Jos kredituojamos padengti reikalaujama suma nuo prašymo gavimo momento. Jei dotacijos gavėja yra valstybė narė, dotacijos taip ir klasifikuojamos. Tokia pati procedūra taikoma sąskaitoms ir kreditiniams dokumentams, gautiems vykdant viešuosius pirkimus. Į atitinkamus prašymus kompensuoti išlaidas buvo atsižvelgta per ataskaitinių laikotarpių atskyrimo procedūrą metų pabaigoje. Padarius šiuos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo įrašus, apskaičiuotos reikalavimus atitinkančios sumos buvo įrašytos kaip sukauptos sąnaudos (žr. 2.18.3 pastabą), o reikalavimų neatitinkanti išlaidų dalis lieka apskaičiuotų reikalavimų neatitinkančių sumų sąskaitose. Kad turtas ir įsipareigojimai nebūtų pervertinti, buvo nuspręsta grynąją sumą įrašyti prie trumpalaikių įsipareigojimų.

Valstybės narės

Didžiausios sumos – 16 924 mln. EUR (2009 m. – 11 160 mln. EUR) pagal neapmokėtus prašymus kompensuoti išlaidas, susijusios su struktūrinių fondų veikla.

Tiekėjai ir kita

Į šią kategoriją įtrauktos su dotacijų ir viešųjų pirkimų veikla susijusios sumos, taip pat viešosioms įstaigoms ir nekonsoliduotiems subjektams (pvz., EPF) mokėtinos sumos.

Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos

Mokėtinos sumos sumažintos 712 mln. EUR suma, tai gautuose, bet dar nepatikrintuose prašymuose kompensuoti išlaidas nurodytos sumos dalis, kuri laikoma neatitinkančia reikalavimų. Didžiausios sumos susijusios su už struktūrinius veiksmus atsakingais generaliniais direktoratais.

2.18.3.    Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

Sukauptos sąnaudos išskaidomos taip:

Apskritai struktūrinių veiksmų išlaidos mažėja, nes 2000–2006 m. programos jau užbaigiamos.

2009 m. gruodžio 31 d. būsimųjų laikotarpių pajamų suma didelė dėl to, kad dvi valstybės narės iš anksto sumokėjo 2010 m. nuosavų išteklių įnašus.

GRYNASIS TURTAS IR REZERVAI

2.19.   REZERVAI

2.19.1.    Tikrosios vertės rezervas

Remiantis apskaitos taisyklėmis, parduoti laikomo turto koregavimas, kad atitiktų tikrąją vertę, apskaitomas tikrosios vertės rezerve. 2010 m. iš tikrosios vertės rezervo paimta 48 mln. EUR suma, susijusi su parduoti laikomu turtu, pripažinta ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

2.19.2.    Kiti rezervai

Garantijų fondas

Dėl Garantijų fondo veiklos taip pat žr. 2.3.3 pastabą. Šis rezervas atitinka fondo garantuotų dar nesumokėtų sumų tikslinę 9 % sumą, kurią privaloma laikyti kaip turtą.

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervą sudaro nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas. 57 mln. EUR likutis metų pabaigoje yra susijęs su Komisijos žemės ir pastatų perkainojimu, kuris jau buvo atliktas prieš pradedant taikyti naujas apskaitos taisykles.

Skolinimosi ir skolinimo veiklos rezervas

Suma susijusi su likviduojamos EAPB Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turto rezervu. Šis rezervas buvo sudarytas dėl EAPB veiklos nutraukimo.

2.20.   IŠ VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIKALAUTINOS SUMOS

Ši suma, kuri nepriskiriama prie iš valstybių narių gautinų sumų, atitinka sukaupto ankstesnių metų deficito sumą (48 163 mln. EUR) ir 2010 m. ekonominės veiklos pertekliaus sumą (17 232 mln. EUR). Kategorijos „Iš valstybių narių pareikalautinos sumos“ tikslas – parodyti tikrąją metinio biudžeto proceso, kurį vykdant finansuojama daugiametė veikla, padėtį. Todėl tyčia neatsižvelgiama į rezervus (3 484 mln. EUR), kurie turi būti naudojami pagal specialiai jiems taikomus reglamentus ir taisykles.

Iš esmės ši suma apima iki 2010 m. gruodžio 31 d. ES jau patirtų išlaidų dalį, kuri privalo būti padengta iš būsimų biudžetų. Pagal kaupiamosios apskaitos taisykles labai daug išlaidų yra pripažįstamos N metais, nors jos gali būti faktiškai apmokėtos N+1 metais ir padengiamos iš N+1 metų biudžeto. Dėl šių įsipareigojimų įtraukimo į ataskaitas ir dėl to, kad atitinkamos sumos finansuojamos iš būsimų biudžetų, įsipareigojimai metų pabaigoje gerokai viršija turtą. Reikšmingiausios sumos yra susijusios su EŽŪGF veikla. Valstybėms narėms mokėtinos laikotarpio nuo 2010 m. spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. sumos sudarė 33 mlrd. EUR. Iš tikrųjų didžiąją dalį sumų valstybės narės į kitų metų biudžetą moka per trumpesnį nei 12 mėn. laikotarpį pasibaigus atitinkamiems finansiniams metams.

Iš esmės tik Komisijos išmokų darbuotojams įsipareigojimai yra apmokami per ilgesnį laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad pensijų išmokas iš metinių biudžetų garantuoja valstybės narės. Toliau tik informaciniais tikslais pateikiamas būsimų išmokų darbuotojams išskaidymas.

Palyginti su pernai, iš valstybių narių pareikalautinos sumos sumažėjo 14,7 mlrd. EUR. Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė: 1) mokėtinų sumų sumažėjimas 9,4 mlrd. EUR (žr. 2.18 pastabą), 2) trumpalaikių finansinių įsipareigojimų padidėjimas 2 mlrd. EUR (2.17 pastaba), 3) ilgalaikio išankstinio finansavimo padidėjimas 2,6 mlrd. EUR ir 4) trumpalaikių gautinų sumų padidėjimas 4,6 mlrd. EUR (2.10 pastaba).

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmiau nurodyti duomenys neturi jokio poveikio biudžeto rezultatui – biudžeto įplaukos visada turi atitikti biudžeto išlaidas arba jas viršyti, o bet koks įplaukų perteklius grąžinamas valstybėms narėms.

3.   EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS PASTABOS

3.1.   ĮPLAUKOS IŠ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ IR ĮNAŠŲ

Nuosavi ištekliai yra pagrindinis Europos Sąjungos veiklos įplaukų šaltinis. Didžiausia išlaidų dalis finansuojama iš nuosavų išteklių, o kitomis įplaukomis padengiama tik labai nedidelė viso finansavimo dalis.

3.1.1.    Įplaukos iš nuosavų išteklių

Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių: tradiciniai nuosavi ištekliai, PVM grindžiami ištekliai ir BNP grindžiami ištekliai. Tradicinius nuosavus išteklius sudaro cukraus mokesčiai ir muitai. Korekcinis mechanizmas, siekiant išvengti biudžeto disbalanso (korekcija JK naudai), taip pat bendras Nyderlandų ir Švedijos metinių BNP grindžiamų įnašų sumažinimas taip pat yra nuosavų išteklių sistemos dalis. Valstybės narės pasilieka 25 % tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sąnaudoms padengti, todėl pirmiau pateiktos sumos yra nurodytos po šio atskaitymo.

Palyginti su 2009 m., įplaukos iš BNP grindžiamų nuosavų išteklių padidėjo 9,2 mlrd. EUR ir tai rodo, kad 2010 m. reikia finansuoti didesnius mokėjimų asignavimus. Muitų surinkta 2 mlrd. EUR daugiau, daugiausia dėl išaugusio importo.

3.1.2.    Biudžeto koregavimas

Biudžeto koregavimas apima 2009 m. biudžeto perteklių (2 254 mln. EUR), kuris valstybėms narėms grąžinamas netiesiogiai, atskaitant nuosavų išteklių sumas, kurias jos turi pervesti ES kitais metais, – taigi tai yra 2010 m. įplaukos. Be to, pagal 2007 m. TNI sprendimą Jungtinei Karalystei suteikiama biudžeto disbalanso korekcija. Kadangi šią sumą finansuoja kitos valstybės narės, grynojo poveikio biudžeto ar ekonominės veiklos rezultatui neturėtų būti. Tačiau 112 mln. EUR suma, įtraukta į šią kategoriją, yra biudžeto tikslams naudoto euro keitimo kurso (žr. Reglamento Nr. 1150/2000 10 straipsnio 3 dalį) ir keitimo kurso, galiojusio tuo metu, kai EPS nedalyvaujančios valstybės narės faktiškai atliko savo mokėjimus, skirtumas.

3.2.   KITOS VEIKLOS ĮPLAUKOS

3.2.1.    Baudos

Šios įplaukos susijusios su Komisijos paskirtomis baudomis už konkurencijos taisyklių pažeidimą. Gautinos sumos ir susijusios įplaukos yra pripažįstamos, kai Komisija priima sprendimą dėl baudos skyrimo ir apie tokį sprendimą oficialiai praneša adresatui.

3.2.2.    Žemės ūkio mokesčiai

Šios sumos susijusios su 25 mln. EUR pieno mokesčių (2009 m. – 99 mln. EUR ir 606 mln. EUR cukraus mokesčių). Pieno mokesčiai yra rinkos valdymo priemonė, kurios tikslas – skirti nuobaudas pieno gamintojams, kurie viršija savo referencinius kiekius. Kadangi jie nesusieti su ankstesnėmis Komisijos išmokomis, jie iš esmės laikomi specialios paskirties įplaukomis. Pieno kvotos palaipsniui naikinamos, todėl gaunama vis mažiau įplaukų iš mokesčių. Nuo 2008–2009 žemės ūkio metų kvotos kasmet bus didinamos 1 % iki 2015 m., kai jos bus panaikintos.

Cukraus mokesčiai yra susiję su restruktūrizavimo fondu, kurį pasitelkus įgyvendinant cukraus sektoriaus reformą sumažinta cukraus vidaus kaina – taip siekiama sumažinti ES kainos ir tarptautinės kainos skirtumą. Siekiant paraginti mažiau konkurencingus cukraus gamintojus palikti rinką, sukurtas savifinansavimo restruktūrizacijos fondas, finansuojamas iš įplaukų, surinktų iš cukraus gamintojams taikomo laikinojo mokesčio, kurios laikomos asignuotosiomis įplaukomis. Išmokos pagal programą bus mokamos iki 2012 m. rugsėjo mėn., tačiau 2009 m. gruodžio 31 d. valstybės narės jau buvo deklaravusios visas įplaukas, susijusias su cukraus sektoriaus restruktūrizavimo fondu, todėl 2010 m. įplaukos lygios nuliui.

3.2.3.    Išlaidų susigrąžinimas

Prie šios kategorijos priskiriami vykdomieji raštai sumoms išieškoti, kuriuos pateikė Komisija ir pagal kuriuos Komisijos apskaitos sistemoje registruojama išskaita iš paskesnių mokėjimų, siekiant susigrąžinti anksčiau iš bendrojo biudžeto išmokėtas sumas, remiantis patikrinimais, užbaigtais auditais arba tinkamumo finansuoti analize, taip pat valstybių narių EŽŪGF lėšų gavėjams pateikti vykdomieji raštai sumoms išieškoti. Į šią kategoriją taip pat įtrauktas sukauptų pajamų vertinimo pokytis nuo praėjusiųjų metų pabaigos iki dabartinio laikotarpio. Tačiau šioje kategorijoje neparodytas visas ES lėšų sisigrąžinimo mastas, visų pirma reikšmingose struktūrinių veiksmų išlaidų srityse, kuriose veikia specialūs mechanizmai, užtikrinantys reikalavimus neatitinkančių lėšų susigrąžinimą, dėl kurių daugeliu atvejų vykdomieji raštai sumoms išieškoti nepateikiami. Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, išankstinio finansavimo sumų susigrąžinimas taip pat neparodytas kaip įplaukos.

Didžiausia 1 775 mln. EUR suma susijusi su pasidalijamuoju valdymu ir apima 1 331 mln. EUR Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF), 19 mln. EUR LKPP, 146 mln. EUR SAPARD ir 279 mln. EUR struktūriniams veiksmams.

a)   Žemės ūkis. EŽŪGF

Su EŽŪGF susijusios sumos, priskiriamos prie šios kategorijos ir apskaitomos kaip metų įplaukos, yra 1 331 mln. EUR. Šias sumas sudaro:

b)   Struktūriniai veiksmai

Su struktūriniais veiksmais, įtrauktais į šią kategoriją, susijusių išlaidų susigrąžinimas buvo 279 mln. EUR (2009 m. – 613 mln. EUR). Pagrindinės šios subkategorijos sumos – Komisijos pateikti vykdomieji raštai sumoms išieškoti, kurių tikslas – susigrąžinti 610 mln. EUR ankstesnių metų nepagrįstų išlaidų, kurių vertė 610 mln. EUR, ir 377 mln. EUR sukauptų pajamų sumažėjimas metų pabaigoje.

Vykdomieji raštai sumoms išieškoti pateikiami tik šiais atvejais:

Kiti su struktūriniais veiksmais susiję vykdomieji raštai pateikti išankstiniam finansavimui susigrąžinti. Šios sumos neparodytos kaip įplaukos, tačiau įtraukiamos į balanso išankstinio finansavimo kategoriją.

3.2.4.    Įplaukos iš administracinių operacijų

Šios įplaukos susidaro atlikus atskaitymus iš darbuotojų atlyginimų ir jas visų pirma sudaro dvi sumos: įmokos į pensijų sistemą ir pajamų mokestis.

3.2.5.    Įvairios veiklos įplaukos

430 mln. EUR (2009 m. – 376 mln. EUR) susijusi su iš narystės siekiančių narių gautomis sumomis. Valiutos keitimo pelnas, išskyrus 3.5 pastaboje aptariamą finansinę veiklą, taip pat įtraukiamas į šią kategoriją. Šis pelnas atsiranda vykdant kasdieninę veiklą ir susijusias operacijas ne euro, bet kita valiuta bei atliekant perkainojimą metų pabaigoje, kad būtų galima parengti ataskaitas. Jose nurodytas tiek realizuotas, tiek nerealizuotas pelnas. Per metus gautas 21 mln. EUR grynasis valiutos keitimo pelnas (2009 m. – 185 mln. EUR).

3.3.   ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Tai yra administracinės išlaidos, kurios patiriamos ES vykdant veiklą ir apima sąnaudas darbuotojams ir kitas sąnaudas, susijusias su institucijų ir agentūrų administravimu (pvz., nuomos, priežiūros sąnaudos, raštinės prekės, mokymo sąnaudos ir kt.).

3.4.   VEIKLOS IŠLAIDOS

3.4.1.    Pirminės veiklos išlaidos

Europos Sąjungos veiklos išlaidos priskiriamos prie įvairių finansinės programos išlaidų kategorijų ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir tvarkomi. Didžioji išlaidų dalis priskiriama prie pasidalijamojo valdymo kategorijos, kai užduotis pavedama vykdyti valstybėms narėms, ir apima tokias sritis, kaip EŽŪGF išlaidos ir iš skirtingų struktūrinių veiksmų priemonių (Regioninės plėtros fondo, Socialinio fondo, Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Sanglaudos fondo ir Žuvininkystės fondo) finansuojami veiksmai.

Kalbant apie pasidalijamąjį valdymą, sumažėjimą 2010 m. daugiausia nulėmė tai, kad užbaigiamos 2000–2006 m. programos (ESF), ir tai, kad EŽŪGF vykdymas 2010 m. sumažėjo, palyginti su praėjusiaisiais metais. Šį sumažėjimą iš dalies kompensuoja 2007–2013 m. programavimo laikotarpio struktūrinių veiksmų priemonės, kurių įgyvendinimas po lėto pradinio etapo 2009 m. pasiekė įprastą lygį. Pagal centralizuoto valdymo principą tvarkomų išlaidų padidėjimą nulėmė mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla.

Kaip paaiškinta 2.5.2 pastaboje, Komisija pakeitė kai kurių sanglaudos ir kaimo plėtros išlaidų apskaitos politiką. Kadangi susijusios sumos reikšmingos, Komisija, atsižvelgdama į savo apskaitos taisykles, privalo perskaičiuoti atitinkamus 2009 m. duomenis, kad pateiktų palyginamus duomenis, parodančius būklę, kuri būtų buvusi, jeigu pernai būtų taikytas toks pat apskaitos metodas. Šio perskaičiavimo poveikis pirminiam 2009 m. ekonominės veiklos rezultatui parodytas toliau.

3.4.2.    Kitos veiklos išlaidos

Valiutos keitimo nuostoliai, išskyrus dėl 3.6 pastaboje aprašomos finansinės veiklos, patiriami vykdant kasdieninę veiklą ir susijusius sandorius ne euro, bet kita valiuta bei metų pabaigoje atliekant perkainojimą, kuris būtinas ataskaitoms parengti, – jie gali būti tiek realizuoti, tiek nerealizuoti.

Smarkiai padidėjo kitų veiklos išlaidų subkategorijos sumos, kurias Komisija nurašė skolininkams – 365 mln. EUR, palyginti su 26 mln. EUR 2009 m. Tai daugiausia nulėmė specialūs sumažinimai, susiję su sprendimais dėl baudų (273 mln. EUR), ir EŽŪGF ir kaimo plėtros fondo nurašymai, iš viso sudarantys 82 mln. EUR.

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąnaudos

Toliau nurodytos sąnaudos 2010 m. įtrauktos į išlaidas.

3.5.   FINANSINĖS ĮPLAUKOS

3.6.   FINANSINĖS IŠLAIDOS

3.7.   BENDROSIOMS IR ASOCIJUOTOSIOMS ĮMONĖMS TENKANTI GRYNOJO DEFICITO DALIS

Remdamasi nuosavybės apskaitos metodu ES į savo ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą įtraukia savo bendrųjų ir asocijuotųjų įmonių grynojo deficito dalį (taip pat žr. 2.3.1 ir 2.3.2 pastabas).

3.8.   ĮPLAUKOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

2010 m. ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje pripažintos 129 597 mln. EUR įplaukos iš neprekybinių operacijų.

3.9.   SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ

Segmentų ataskaitoje pateiktas veiklos įplaukų ir išlaidų išskaidymas pagal Komisijos politikos sritį, remiantis veikla grindžiamo biudžeto struktūra. Šios politikos sritys gali būti suskirstytos į tris didesnes grupes: „Europos Sąjungos vidaus veiksmai“, „Europos Sąjungos išorės veiksmai“ ir „Tarnybos ir kita“.

„Europos Sąjungos vidaus veiksmai“ yra didžiausia kategorija, apimanti daugelį Europos Sąjungos vidaus politikos sričių. „Europos Sąjungos išorės veiksmai“ apima ES išorės politiką, pvz., prekybą ir pagalbą. „Tarnybos ir kita“ yra vidaus horizontalūs veiksmai, reikalingi ES institucijų ir įstaigų funkcionavimui užtikrinti.

Reikia atkreipti dėmesį, kad centrinių Komisijos tarnybų skaičiuojami, renkami ir valdomi nuosavi ištekliai ir įnašai nėra skirstomi pagal įvairias veiklos rūšis. Jie pateikiami čia tam, kad būtų galima palyginti su ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje pateiktu grynuoju rezultatu.

SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ. SUVESTINĖ

SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ. ES VIDAUS VEIKSMAI