Recommendation for a COUNCIL RECOMMENDATION on the National Reform Programme 2011 of Swedenand delivering a Council opinionon the updated Convergence Programme of Sweden, 2011-2014
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Švedijos 2011 m.
nacionalinės reformų programos
su Tarybos nuomone
dėl atnaujintos 2011–2014 m. Švedijos konvergencijos programos EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį
ir 148 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d.
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės
priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei
koordinavimo[1],
ypač į jo 9 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
rekomendaciją[2], atsižvelgdama į Europos Vadovų
Tarybos išvadas, atsižvelgdama į Užimtumo komiteto
nuomonę, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų
komitetu, kadangi: (1)
2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų
Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui įgyvendinti
naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa
2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir
daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis
veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir
konkurencingumo potencialas. (2)
2010 m. liepos 13 d. Taryba
priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir
Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių
(2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl
valstybių narių užimtumo politikos gairių[3], kurios kartu sudaro integruotas gaires.
Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti
formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką. (3)
2011 m. sausio 12 d. Komisija
priėmė pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas
naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei
integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje
„Europa 2020“. (4)
2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų
Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų
prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo
7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji
pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų
ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo
rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji
paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus
įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas
įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į
nacionalines reformų programas. (5)
2011 m. balandžio 29 d. Švedija pateikė
2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. konvergencijos programą ir
2011 m. nacionalinę reformų programą. Šios dvi programos
vertintos vienu metu. (6)
Prieš 2008–2009 m. ekonomikos krizę Švedijos
ekonomika, skatinama tiek vidaus paklausos, tiek grynojo eksporto, tvirtai augo
daugiau kaip dešimtmetį. Kadangi ekonomika buvo orientuota į
eksportą, o finansų sektorius didelis, ją stipriai paveikė
2008 m. išorės paklausos nuosmukis ir finansų rinkų įšaldymas,
dėl to 2009 m. BVP susitraukė 5,1 %, ir nedarbo lygis nuo maždaug 6 %
išaugo iki daugiau kaip 9 %. Dėl patikimos pradinės pozicijos, kai
nereikėjo didelio koregavimo namų ūkių, bankų ir
viešajame sektoriuose, taip pat dėl tinkamo pinigų ir fiskalinės
politikos atsako nuosmukis truko gana trumpai ir daugiausia paveikė į
eksportą orientuotą gamybos sektorių. Pasaulio prekybai
atsigaunant, Švedijos ekonomika labai tvirtai ir visuotinai atsigavo – 2010 m.
realusis BVP pakilo 5,5 %. Dėl bendro automatinių stabilizatorių
ir diskrecinių priemonių poveikio fiskalinis balansas iš 3,7 % BVP
pertekliaus 2007 m. pasikeitė į 0,9 % BVP deficitą 2009 m., o
2010 m. vėl užregistruotas balansas. (7)
Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos
vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad
makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, yra iš
esmės patikimas, išskyrus 2012 m., kai jis pernelyg palankus. Atnaujintoje
konvergencijos programoje apibrėžta tinkama biudžeto strategija, nes ji
padėtų per ciklą pasiekti Švedijos vidutinės trukmės
tikslą, kuris yra 1 % BVP perteklius. Taip būtų užtikrinta tam
tikra atsarga, kad per būsimus nuosmukius nebūtų pažeista 3 %
BVP pamatinė vertė. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus
perteklius nuo 0,6 % BVP 2011 m. išaugs iki 3,7 % BVP 2014 m. (paskutiniaisiais
programos metais). Šis pagerėjimas daugiausia būtų susijęs
su numatomu stipriu ekonomikos augimu, nes programoje tais metais nenumatoma
jokių konsolidavimo priemonių. Biudžeto tikslams kylanti rizika iš
esmės subalansuota. Kadangi programoje pateikta 2011 m. pajamų
prognozė gana atsargi, biudžeto vykdymo rezultatai šiais metais
galėtų būti šiek tiek geresni, tačiau tam tikra neigiama
rizika biudžeto projekcijoms nuo 2012 m. kyla dėl palankių
makroekonominių prielaidų. Kadangi Vyriausybė nurodė, kad
2011 m. biudžeto įstatyme numatytos tolesnės ekspansinės
fiskalinės priemonės (įskaitant penktąjį mokesčio
kredito dirbantiesiems schemos žingsnį, tolesnį valstybės
pajamų mokesčiu neapmokestinamos sumos didinimą, mažesnį
PVM restoranų paslaugoms ir mažesnius pensijų mokesčius)
galėtų būti įgyvendinamos nuo 2012 m., jei būtų
pakankamai fiskalinių galimybių, kyla rizika, kad bus laikomasi
procikliškos fiskalinės politikos. Turint omenyje demografinę
perspektyvą, Švedijai svarbu toliau laikytis vidutinės trukmės
tikslo. (8)
Galimo nestabilumo šaltinis – dabartinė
padėtis būsto ir hipotetinio kreditavimo rinkose. Per finansų
krizės piką įvykus trumpai ir švelniai korekcijai, būsto
kainos Švedijoje, kitaip nei kitose šalyse, vėl pradėjo tvirtai kilti
– ši tendencija būdinga nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio antros
pusės ir šiuo metu kainos yra aukštesnės negu kada nors
anksčiau. Didelis būsto kainų didėjimas atitinka
didėjantį namų ūkių įsiskolinimą, kuris 2010
m. viduryje sudarė apie 170 % disponuojamų pajamų – tai yra
rekordinis dydis. Be to, už didelę hipotekinių paskolų dalį
mokamos kintamosios palūkanos ir jų amortizacija maža. Dėl to
Švedijos namų ūkiai tampa labai neatsparūs palūkanų
normų didėjimui arba užimtumo problemoms. Didelė būsto
rinkos korekcija galėtų turėti neigiamų pasekmių
makroekonominiam stabilumui, nes namų ūkiai būtų priversti
stabdyti vartojimą, kad subalansuotų savo biudžetus, ir Švedijos
bankams išaugtų finansavimo sąnaudos. (9)
Švedijos darbo rinkoje ne ES piliečių ir
jaunimo padėtis gana prasta, palyginti su ES vidurkiu. Labai svarbu toliau
gerinti jų padėtį darbo rinkoje, siekiant ilguoju laikotarpiu
padidinti bendrą užimtumo lygį ir gerinti darbo pasiūlą,
kad būtų sprendžiamas demografinis visuomenės senėjimo
uždavinys. Šiuo metu Švedijos Vyriausybė įgyvendina įvairias
reformas, kad pagerintų abiejų grupių užimtumo padėtį,
pvz., skiria daugiau lėšų konsultavimui, etatams darbo patirčiai
įgyti, profesiniam suaugusiųjų mokymui, praktikantų mokymo
konsultavimui, tikslinėms darbo užmokesčio subsidijoms ir
tinkamesniems švedų kalbos kursams. Naujausi statistiniai duomenys aiškiai
rodo, kad Švedijos darbo rinka visapusiškai gerėja, išskyrus užsienyje
gimusių moterų padėtį. (10)
Komisija įvertino konvergencijos programą
ir nacionalinę reformų programą[4].
Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir
socialinei bei ekonominei Švedijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES
taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą Europos
Sąjungos ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie
būsimų nacionalinių sprendimų. Jos nuomone, programomis
tinkamai sprendžiami pagrindiniai Švedijos uždaviniai. Nors Vyriausybės
fiskalinė strategija toliau laikytis vidutinės trukmės tikslo
yra tinkama, vis dėlto nuo 2012 m. reikia veikti apdairiai, kad augimui
palankiu laikotarpiu fiskalinė politika netaptų pernelyg laisva.
Reikėtų įvertinti makroekonominio disbalanso riziką,
visų pirma dėl būsto kainų ir namų ūkių
įsiskolinimo kylančią riziką. Be to, reikia stebėti ir
gerinti pažeidžiamų grupių asmenų, visų pirma jaunimo ir
užsienyje gimusių moterų, dalyvavimą darbo rinkoje. (11)
Atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba
išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Švedijos konvergencijos programą
ir nuomonę[5]
pateikė visų pirma toliau pateikiamos rekomendacijos 1 punkte.
Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos
išvadas, Taryba išnagrinėjo Švedijos nacionalinę reformų
programą, REKOMENDUOJA Švedijai 2011–2012 m.
imtis šių veiksmų: (1)
Vykdyti tokią fiskalinę politiką,
kad ir toliau būtų laikomasi vidutinės trukmės tikslo ir
būtų vengiama procikliškos fiskalinės politikos dabartinio
ekonomikos pakilimo laikotarpiu. (2)
Imtis prevencinių veiksmų makroekonominei
rizikai, susijusiai su kylančiomis būsto kainomis ir namų
ūkių įsiskolinimu, mažinti, įskaitant hipotekinio
kreditavimo sistemos reformas, nuomos reguliavimą, nekilnojamojo turto
apmokestinimą ir statybų leidimų išdavimą. (3)
Stebėti ir gerinti jaunimo ir kitų
pažeidžiamų grupių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. [2] OL C , p. . [3] 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu
2011/308/ES taikytina 2011 m. [4] SEC(2011) 735. [5] Numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9
straipsnio 3 dalyje.