Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Danijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2015 m. Danijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 9 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[2],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2) 2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[3], kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3) 2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4) 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5) 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6) 2011 m. gegužės 9 d. Danija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2015 m. konvergencijos programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7) Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiama konvergencijos programa, yra tikėtinas. Nors pagrįstas šiek tiek palankesnėmis 2012 m. ir vėlesnio laikotarpio augimo prielaidomis, iš esmės jis atitinka Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozę. Konvergencijos programoje pateiktos biudžeto strategijos tikslas – iki 2013 m. sumažinti biudžeto deficitą tiek, kad jis neviršytų 3 % pamatinės vertės, laikantis Tarybos rekomendacijos, ir pasiekti patikslintą vidutinės trukmės tikslą, t. y. iki 2015 m. užtikrinti ne mažesnį nei -0,5 % BVP struktūrinį biudžeto balansą, o iki 2020 m. – subalansuotą biudžetą. Šiam tikslui pasiekti reikalingas koregavimo planas yra tinkamas. Laikoma, kad į programą įtrauktos ir 2010 m. pavasarį parlamento priimtos priemonės yra tinkamos biudžeto tikslams paremti; 2011–2013 m. vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė – maždaug 1 % BVP. Savo patikslintą vidutinės trukmės tikslą Danija pasieks per programos laikotarpį. Biudžeto tikslams kylanti rizika yra iš esmės subalansuota.

(8) Danijos ekonomikos augimas pradėjo lėtėti 2007 m. vykstant korekcijai nekilnojamojo turto rinkoje; tai turėjo įtakos šalies bankų problemoms – daugėjant nemokumo atvejų ir augant nedarbui jos dar padidėjo. Recesija buvo didžiulė: nuo 2007 m. rudens iki 2009 m. pavasario gamybos apimtis susitraukė 8 %, o 2010 m. nedarbo lygis padidėjo iki 7,4 %. Užimtumo lygis sumažėjo nuo 79,8 % 2008 m. iki 76,1 % 2010 m. – tai labiausiai paveikė jaunimą. Gamybos apimtis pradėjo atsigauti 2009 m., o 2010 m. realiojo BVP augimo rodiklis siekė 2,1 %. Ekonomikos atsigavimą lėmė išlaikyta vidaus paklausa (taip pat dėl fiskalinės ekspansijos), spartus atsargų atkūrimas ir tvirtas pagrindinių Danijos prekybos partnerių atsigavimas.

(9) Dėl automatinių stabilizatorių ir su krize susijusių priemonių 2008 m. buvusį 3,2 % BVP valdžios sektoriaus perteklių 2009 m. pakeitė 2,7 % BVP deficitas. Remiantis 2010 m. pavasarį Danijos pateiktu pranešimu, kad biudžeto deficitas 2010 m. bus didesnis nei 5 % BVP, 2010 m. liepos mėn. pradėta Danijos perviršinio deficito procedūra. Nors gavus neplanuotų laikinų pajamų, susijusių su pensijų fondų pelno apmokestinimu, pernai biudžeto deficitas stabilizavosi (2,7 % BVP), Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2011 m. deficitas vėl padidės iki maždaug 4 % BVP, ir pabrėžiama, kad 2012 m. būtina ir toliau užtikrinti plataus užmojo konsolidavimo pastangas. Tam reikės griežtai įgyvendinti 2010 m. Konsolidacijos susitarime priimtas priemones ir konvergencijos programoje išdėstytas išlaidų kontrolės priemones, kad iki 2013 m. būtų galima panaikinti perviršinį deficitą.

(10) Norint pasiekti biudžeto tikslus, svarbu griežtai kontroliuoti, kad nebūtų nuolat viršijamos vietos ir regionų valdžios išlaidų ribos. Per pastaruosius 20 metų viešojo sektoriaus išlaidos nuolat viršijo biudžeto tikslus. Vyriausybė jau ėmėsi tam tikrų priemonių šiai problemai spręsti ir planuoja nustatyti naują išlaidų kontrolės sistemą, kurią prižiūrėtų Danijos ekonomikos taryba, kaip nurodyta konvergencijos programoje.

(11) Dėl demografinių veiksnių 2010–2025 m. darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų skaičius sumažės maždaug 1,5 %, o iki 2040 m. – beveik 5 %. Vidutinės trukmės laikotarpiu dėl ekonomikos atsigavimo gali sumažėti darbo rinka, kaip buvo matyti ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Nepaisant jau dabar aukšto dalyvavimo darbo rinkoje lygio, dar yra galimybių didinti darbo jėgos pasiūlą. 60–64 metų amžiaus žmonės dažnai renkasi galimybę savo noru anksti išeiti į pensiją, todėl 60–64 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis – tik 40 %. Be to, 10 % jaunesnių nei 40 metų darbingo amžiaus žmonių arba gauna invalidumo išmokas, arba dirba pagal „lankstaus darbo“ (angl. flex-job) sistemas (subsidijuojamas įdarbinimas).

(12) Produktyvumo augimas lėtėja nuo 1995 m.; viena iš priežasčių – prasti rezultatai švietimo srityje. Nors Danija savo švietimo sistemą ir toliau dosniai finansuoja, švietimo rezultatai keliose pagrindinėse srityse tik vidutiniški, o Danijos jaunimo išsilavinimo lygis – ketvirtas nuo galo Europos Sąjungoje. 2009 m. bent aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą buvo įgiję tik 70,1 % 20–24 metų amžiaus žmonių (palyginti su 78,6 % ES vidurkiu), o Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (angl. PISA) rezultatai vidutiniški. Palyginti daug jaunuolių nebaigia profesinio mokymo įstaigų: beveik 50 % studentų jaunimo profesinio mokymo įstaigas palieka per anksti. Be to, praėjus 10 metų nuo pradinės mokyklos baigimo maždaug 20 procentų jaunuolių teturi žemesnį nei vidurinis išsilavinimą. Geresnės kokybės švietimo sistema ateityje taip pat padėtų išvengti įgūdžių disbalanso darbo rinkoje: šiuo metu nekvalifikuotų darbuotojų gali būti per daug, o kvalifikuotų trūksta. Produktyvumo augimas ypač vangus statybų ir paslaugų sektoriuose. Visų pirma tai pasakytina apie vietos paslaugas, mažmeninės prekybos sektorių, didmeninę prekybą ir asmenines paslaugas; dėl mažos konkurencijos tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, didelių patekimo į rinką kliūčių, gali būti neoptimaliai paskirstomi ištekliai. Skirstymo į zonas teisės aktai griežti, todėl ribojamos galimybės didinti produktyvumą mažmeninės prekybos sektoriuje pasinaudojant masto ekonomija. Atsižvelgdama į tai, kad atviri viešieji pirkimai sudaro tik maždaug 25 % visų viešųjų pirkimų, vyriausybė inicijavo strategiją, kuria siekiama didinti konkurenciją viešųjų paslaugų srityje laipsniškai didinant viešųjų pirkimų dalį savivaldybėse ir regionuose, ir savivaldybėms nustatė naują tikslą – pasiekti, kad iki 2015 m. 31,5 % visų pirkimų būtų viešieji.

(13) Namų ūkių skola, išreikšta BVP dalimi, yra didžiausia visoje ES. Skolos lygio didėjimas, kurį paskatino 2004–2007 m. būsto bumas, gali kelti riziką ekonomikai ir finansiniam stabilumui. Nors dėl savybių, būdingų sudėtingai hipoteka užtikrintų obligacijų rinkai Danijoje, ir dėl patikimos daugelio namų ūkių (kurių turtas gerokai viršija įsipareigojimus) finansinės padėties ši rizika yra mažesnė, po būsto kainų korekcijos procikliniams būsto kainų svyravimams sumažinti imtasi tik riboto poveikio priemonių.

(14) Danija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“[4]. Siekiant gerinti fiskalinį tvarumą, susitarta griežtinti sankcijas reglamentuojančius teisės aktus, kiek tai susiję su vietos lygmens išlaidų kontrole. Vyriausybė pateikė pasiūlymą dėl paramos schemos (angl. dowry scheme), kuria siekiama sudaryti geresnes sąlygas pasitelkti privačius sprendimus, kad būtų galima spręsti sunkumų patiriančių bankų problemas ir padėti didinti finansinį stabilumą. Užimtumo priemonėmis daugiausia siekiama didinti užimtumą ilginant darbingą amžių. Konkurencingumui skatinti priimtas Konkurencijos paketas, kuriame numatytos konkrečios iniciatyvos, visų pirma skirtos statybų ir paslaugų sektoriams. Šie įsipareigojimai susiję su keturiomis pakto sritimis. Apskritai šios priemonės atitinka priemones, kurių imtasi, kad būtų atsižvelgta į metinę augimo apžvalgą ir būtų užtikrinta pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, visų pirma užimtumo srityje. Nors kelis paskelbtus įsipareigojimus jau pradėta vykdyti, artimiausiu metu reikėtų įgyvendinti svarbias biudžetinės drausmės stiprinimo (vietos lygmeniu) ir užimtumo skatinimo priemones. Šie įsipareigojimai buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(15) Komisija įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“[5]. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Danijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad 2011 m. ir vėliau reikėtų ir toliau užtikrinti plataus užmojo konsolidavimo pastangas. Taip pat reikėtų imtis papildomų veiksmų, kad būtų galima dar padidinti darbo jėgos pasiūlą mažinant ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes ir sutelkiant dėmesį į konkrečias gyventojų grupes, taip pat gerinti švietimo kokybę, didinti konkurenciją pagrindiniuose sektoriuose ir toliau stabilizuoti nekilnojamojo turto rinką.

(16) Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. birželio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Danijos konvergencijos programą ir jos nuomonė[6] pateikiama visų pirma toliau pateikiamos rekomendacijos 1 punkte. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Danijos nacionalinę reformų programą,

REKOMENDUOJA Danijai 2011–2012 m. imtis šių veiksmų:

(1) 2011 ir 2012 m. įgyvendinti suplanuotas fiskalinio konsolidavimo priemones ir iki 2013 m. panaikinti perviršinį deficitą. Sparčiau mažinti valdžios sektoriaus deficitą, jei ekonominės sąlygos bus geresnės, negu šiuo metu numatoma. Griežtinti išlaidų kontrolę nustatant privalomas daugiametes vietos, regiono ir centrinės valdžios viršutines išlaidų ribas, atitinkančias bendruosius vidutinės trukmės biudžeto tikslus.

(2) Palaipsniui atsisakyti savanoriškos išankstinės pensijos sistemos, kaip planuota, reformuoti invalidumo pensijas ir užtikrinti, kad subsidijuojamo įdarbinimo schemos („lankstaus darbo“ sistema) būtų labiau orientuotos į pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

(3) Sparčiau įgyvendinti reformas, kurių tikslas – gerinti švietimo sistemos kokybę. Mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, visų pirma profesinio mokymo sektoriuje, ir didinti gamybinės praktikos vietų skaičių.

(4) Imtis veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys konkurencijai, visų pirma vietos paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuje: peržiūrėti teisės aktus dėl žemės naudojimo ir atverti konkurencijai savivaldybių ir regionų pirkimus.

(5) Remiant tęsiamą nekilnojamojo turto rinkos stabilizavimo procesą po pastarosios kainų korekcijos, imtis prevencinių veiksmų, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų padidintas būsto rinkos ir finansų sistemos stabilumas, įskaitant hipotekos ir turto mokesčio sistemų reformas.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               OL C , , p. .

[3]               2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu 2011/308/ES taikytina 2011 m.

[4]               Daugiau informacijos apie įsipareigojimus, prisiimtus pagal paktą „Euro plius“, galima rasti dokumente SEC(2011) 713.

[5]               SEC(2011) 713.

[6]               Numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalyje.