Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2011 m. Slovakijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Slovakijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[2],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2) 2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[3], kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3) 2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4) 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5) 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6) 2011 m. balandžio 28 d. Slovakija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. stabilumo programą, o gegužės 2 d. – 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7) Atsižvelgiant į didelį Slovakijos ūkio prekybos sektoriaus atvirumą ir specializaciją ilgalaikio vartojimo prekių srityje, pasaulio krizės nulemtas pasaulio prekybos ir bendros paklausos nuosmukis jam turėjo didelį poveikį. Dėl to 2009 m. šalies BVP sumažėjo 4,7 %, o nedarbo lygis išaugo iki 12 %. 2010 m., pradėjus atsigauti išorės paklausai, ėmė augti gamyba, todėl labai pagerėjo ekonomikos būklė (BVP išaugo 4,1 %), tačiau padėtis užimtumo srityje ir toliau blogėjo – nedarbo lygis pasiekė 14,5 %; šalies nedarbo lygis ir jo padidėjimas yra vienas didžiausių. 2011–2012 m. užimtumas ir toliau bus gerokai mažesnis nei iki krizės. Dėl krizės viešųjų finansų būklė labai pablogėjo ir bendras valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 2 % BVP 2008 m. iki 8 % BVP 2009–2010 m. Nors skolos ir BVP santykis yra gana mažas, tačiau jis taip pat padidėjo 15 procentinių punktų ir 2010 m. pasiekė 41 % BVP.

(8) Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba laikosi nuomonės, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiama programa, pirmus dvejus metus yra tikėtinas, tačiau pernelyg palankus programos laikotarpio pabaigoje. Pagal programą ketinama užtikrinti, kad, atsižvelgiant į Tarybos nustatytą terminą, 2013 m. deficitas būtų mažesnis nei 3 % BVP, o 2014 m. sumažėtų iki 2,8 % BVP. Po 2011 m. koregavimas iš esmės grindžiamas išlaidomis. Esama pavojaus, kad biudžeto tikslų įgyvendinti nepavyks, visų pirma dėl siūlomų priemonių įgyvendinimo. Programoje nenumatyta pasiekti vidutinės trukmės tikslą. Norint pasiekti biudžeto tikslus, 2011–2013 m. vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė turėtų būti apie 1,4 % BVP.

(9) Tikimasi, kad 2011 m. deficitas smarkiai sumažės įgyvendinus konsolidavimo priemones, kurių vertė, kaip numatyta Slovakijos stabilumo programoje, sudarys apie 2,5 % BVP. Tikimasi, kad koregavimas bus toliau vykdomas 2011 ir 2013 m., kasmet deficitą mažinant apie 1 procentiniu punktu. Konsolidavimo pastangos pirmiausiai sutelktos į išlaidas, taupant prekių bei paslaugų įsigijimo ir darbo užmokesčio išlaidas, tačiau ilgą laiką tai įgyvendinti gali būti sudėtinga. Apskritai Slovakijai kyla uždavinys užtikrinti, kad konsolidavimo priemonėmis būtų galima apsaugoti ir net padidinti išlaidas, susijusias su augimą skatinančiomis sritimis, tokiomis kaip švietimas ir transporto infrastruktūra. Visų pirma susirūpinimą kelia mažas valdžios sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, kuris, kaip manoma, mažės toliau. Esama galimybių didinti pajamas iš mokesčių, kurie mažiausiai kenkia augimui, tokių kaip turto ir aplinkos mokesčiai, taip pat gerinti mokesčių surinkimą, ypač atsižvelgiant į didelį skirtumą tarp numatomų ir faktiškai surenkamų PVM pajamų.

(10) Įgyvendinusi 2005 m. reformą, kai buvo įdiegtas daugiametis planavimas, programinis biudžetas ir keletas fiskalinių taisyklių, Slovakija labai pagerino savo fiskalinę sistemą. Tačiau dabartinė sistema nesuteikė galimybės užtikrinti, kad vyriausybė išvengtų deficito bent spartaus ūkio augimo metais. Vienas iš svarbiausių trūkumų – tai, kad vėlesnių metų fiskalinius tikslus lengvai galima iš dalies pakeisti, todėl jie negali būti pagrindas biudžeto sudarymo procesui ateityje. Atnaujintoje stabilumo programoje ir nacionalinėje reformų programoje siūlomos viršutinės išlaidų ribos galėtų padėti pašalinti šį trūkumą, jei jos bus taikomos kuo didesnei valdžios sektoriaus išlaidų daliai. Šiuo metu trūksta laiku skelbiamos informacijos, visų pirma susijusios su vietos valdžia ir socialinio draudimo fondais, – tai papildoma kliūtis norint kasmet stebėti fiskalinę padėtį ir užtikrinti fiskalinių taisyklių vykdymą. Be to, Slovakijoje nėra nepriklausomos įstaigos, kuri galėtų tiesiogiai dalyvauti atliekant su biudžetu susijusį parengiamąjį darbą, stebėjimo veiklą ir taikant vertinimo mechanizmus.

(11) Slovakija – viena iš valstybių narių, kurioms kyla didelių problemų, susijusių su ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu. Numatoma, kad su senėjimu susijusios išlaidos artimiausiais dešimtmečiais augs sparčiau už ES vidurkį. Pagrindinis šio didėjimo šaltinis bus pensijos, nepaisant didelės 2004–2006 m. įgyvendintos reformos. Įgyvendinant šią reformą nebuvo sistemiškai atsižvelgta į numatomą vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimą. Ateityje taikant einamojo finansavimo pakopą papildomų problemų gali kilti dėl to, kad apskaičiuojant pensijas daug dėmesio skiriama nuopelnų komponentui, taip pat dėl indeksavimo mechanizmo taikymo. Pensijų sistemos veiksmingumui pakenkė kaupimo iš privalomų įmokų pakopos pokyčiai 2008–2009 m., įskaitant reikalavimą, kad pensijų fondai padengtų patirtus nuostolius, taip pat tai, kad buvo pašalinta nuostata, kad nauji darbo rinkos dalyviai privalo dalyvauti sistemoje. Nacionalinėje reformų programoje ir stabilumo programoje numatyta keletas pensijų sistemos koregavimo priemonių, kuriomis šie trūkumai būtų šalinami.

(12) Dar vienas svarbus uždavinys – spręsti nedarbo reikšmingo didėjimo problemą, kol nedarbas netapo struktūrinis. Nedarbo lygis šiuo metu didesnis nei 14 %. 9,2 % ilgalaikio nedarbo lygis yra didžiausias ES; kartu šaliai būdingi dideli regioniniai skirtumai ir įgūdžių neatitikimo problema. Nors Slovakijos darbo rinkos veikimo sąlygos gana lanksčios, vyriausybė šį lankstumą planuoja toliau didinti iš dalies keisdama darbo kodeksą. Ypač aukštas žemos kvalifikacijos darbuotojų nedarbo lygis, o jų užimtumas – vienas mažiausių ES. Tai galbūt susiję su palyginti dideliu mažai uždirbantiems darbuotojams susidarančiu mokesčių pleištu (34 %, t. y. 67 % vidutinio atlyginimo), o tai neskatina samdyti žemos kvalifikacijos darbuotojų. Tikslinė ir gerai parengta aktyvios darbo rinkos politika gali būti labai svarbi siekiant įdarbinti bedarbius. Šiuo metu tokiai politikai skiriamų lėšų ir dalyvavimo ją įgyvendinant lygis – vienas žemiausių ES; be to, tokios politikos įgyvendinamas menkai stebimas ar vertinamas. Iki šių metų pabaigos vyriausybė planuoja darbo rinkos paslaugų ir aktyvios darbo rinkos politikos reformą.

(13) Atsižvelgdama į tai, kokia svarbi tinkamai kvalifikuota darbo jėga ne kaina grindžiamam konkurencingumui didinti, Slovakija iškėlė plataus užmojo tikslą iki 2020 m. užtikrinti, kad aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų padaugėtų nuo dabartinių 17,6 iki 40 %. Siekdama mažinti įgūdžių neatitikimo problemą, Slovakija reformuoja mokyklų švietimo ir profesinio švietimo bei mokymo sistemas, kaip nurodyta nacionalinėje reformų programoje. Tačiau aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų vis dar gerokai mažiau už ES vidurkį; be to, egzistuoja ir kokybės problema, kaip nurodyta remiantis įvairiais esamais rodikliais. Menkas visuomenės užribyje esančios romų bendruomenės išsilavinimo lygis – svarbus Slovakijos ilgalaikio nedarbo veiksnys. Palyginti su ES vidurkiu, labai mažai darbinio amžiaus žmonių dalyvauja mokymosi visą gyvenimą sistemoje (2,8 %), o tai greičiausiai neigiamai veikia įsidarbinimo galimybes ir toliau pakerta pastangas mažinti aukštą nedarbo lygį.

(14) Nacionalinėje reformų programoje pripažįstama, kad Slovakijoje būtina užtikrinti labiau augimą skatinančią verslo aplinką, gerinti teismų sistemos darbą, didinti viešojo pirkimo sistemos skaidrumą ir kovoti su korupcija, nepaisant to, kad esama su įgyvendinimu susijusio pavojaus. Tačiau silpnų valstybės institucijų problema sprendžiama nepakankamai; be to, reikėtų imtis aktyvesnių priemonių siekiant stiprinti faktais grindžiamą politikos formavimo procesą. Dėl nepakankamo viešojo administravimo sektoriaus pajėgumo ir didelės darbuotojų kaitos mažėja jo veiksmingumas ir skaidrumas, silpnėja analitiniai gebėjimai ir sugebėjimas veiksmingai panaudoti ES lėšas ir apskritai viešuosius išteklius. Šie veiksniai riboja ūkio augimo galimybes ir konkurencingumą.

(15) Slovakija prisiėmė keletą įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“[4]. Įsipareigojimai susiję su trimis Slovakijai aktualiomis pakto sritimis: viešųjų finansų tvarumo, užimtumo ir konkurencingumo. Fiskalinėje sferoje Slovakija įsipareigoja didinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir stiprinti nacionalinę fiskalinę sistemą priimdama naują teisės aktą dėl fiskalinės atsakomybės. Užimtumo priemonės susijusios su numatomu darbo kodekso persvarstymu, siekiant užtikrinti, kad darbo rinka taptų dar lankstesnė. Konkurencingumo priemonės sutelktos į administracinės naštos mažinimą, korupcijos žabojimą, viešojo pirkimo ir teismų sistemos skaidrumo ir mokesčių sistemos veiksmingumo didinimą. Pirmiau nurodyti įsipareigojimai atitinka reformų darbotvarkę, išdėstytą stabilumo programoje ir nacionalinėje reformų programoje. Jais spartinami jau vykdomi reformų projektai, susiję su verslo aplinka ir teisių užtikrinimu; be to, jie padeda spręsti tokius svarbius klausimus kaip pensijos ir ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas. Šie įsipareigojimai įvertinti ir į juos atsižvelgta rekomendacijose.

(16) Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, įskaitant įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“[5]. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Slovakijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir rekomendacijų, nes būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Todėl Komisija mano, jog esama pavojaus, kad biudžeto tikslų po 2011 m. įgyvendinti nepavyks. Konsolidavimo pastangos turėtų padėti užtikrinti, kad augimą skatinantiems veiksniams ir toliau būtų skiriama lėšų; be to, jos turėtų būti paremtos fiskalinio valdymo ir ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo stiprinimo priemonėmis. Tolesniais veiksmais 2011–2012 m. turėtų būti siekiama stiprinti vietinius augimo veiksnius, spręsti nedarbo spartaus padidėjimo problemą, visų pirma mažinant mažai uždirbantiems darbuotojams susidarantį mokesčių pleištą ir reformuojant aktyvios darbo rinkos politiką, taip pat spręsti įgūdžių neatitikimo problemą, gerinti švietimo bei mokymo kokybę ir verslo aplinką ir stiprinti valstybės institucijas ir jų valdymą.

(17) Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Slovakijos stabilumo programą; jos nuomonė[6] pateikta visų pirma 1, 2 ir 3 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Slovakijos nacionalinę reformų programą.

REKOMENDUOJA Slovakijai 2011–2012 m. imtis šių veiksmų:

(1) kaip planuota įgyvendinti 2011 m. biudžetą ir 2012 ir 2013 m. imtis įgyvendinti suplanuotas konkrečias nuolatines priemones, siekdama iki 2013 m. užtikrinti, kad deficitas būtų mažesnis nei 3 % BVP. Ir toliau skirti lėšų augimą skatinantiems veiksniams ir pasinaudoti turimomis galimybėmis didinti pajamas gerinant PVM surinkimą;

(2) gerinti fiskalinį valdymą 2011 m. priimant ir nuo 2012 m. pradedant taikyti privalomas daugiametes viršutines išlaidų ribas, kurios būtų taikomos centrinės valdžios ir socialinio draudimo sistemai. Be to, sukurti nepriklausomą fiskalinę tarybą ir užtikrinti, kad biudžeto duomenys būtų laiku skelbiami visais valdžios lygmenimis;

(3) didinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir tuo tikslu toliau koreguoti pensijų sistemos einamojo finansavimo pakopą, visų pirma pensinį amžių susieti su vidutine tikėtina gyvenimo trukme ir kurti paskatas užtikrinti pensijų sistemos kaupimo iš privalomų įmokų pakopos gyvybingumą, kad būtų daroma pažanga siekiant fiskalinio tvarumo, kartu užtikrinant tinkamas pensijas;

(4) imtis priemonių didinti žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo jėgos paklausą mažinant mažai uždirbantiems darbuotojams susidarantį mokesčių pleištą. Be to, imtis priemonių didinti viešųjų užimtumo tarnybų administracinius gebėjimus siekiant gerinti aktyvios darbo rinkos politikos, visų pirma skirtos jauniems ir ilgalaikiams bedarbiams, tikslingumą, rengimą ir vertinimą;

(5) sparčiau įgyvendinti planuojamas švietimo, profesinio švietimo ir mokymo reformas ir imtis priemonių siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę ir užtikrinti, kad jis būtų geriau pritaikytas rinkos poreikiams. Parengti fiziniams asmenims ir darbdaviams skirtų paskatų sistemą, siekiant skatinti žemos kvalifikacijos darbuotojus dalyvauti mokymosi visą gyvenimą sistemoje;

(6) užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos planuotos priemonės, kuriomis siekiama veiksmingiau taikyti viešojo pirkimo taisykles ir užtikrinti geresnį teismų sistemos darbą ir didesnį skaidrumą.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1

[2]               OL C , p. .

[3]               2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu 2011/308/ES taikoma ir 2011 m.

[4]               Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“ galima rasti dokumente SEC(2011) 733.

[5]               Žr. SEC(2011) 733.

[6]               Numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 3 dalyje.