Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo /* KOM/2011/0934 galutinis - 2011/0461 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.
PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šiuo pasiūlymu bus pakeistas Tarybos
sprendimas dėl Civilinės saugos mechanizmo[1], kuriuo sudaromos sąlygos
sustiprinti valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimą
civilinės saugos srityje, ir Tarybos sprendimas dėl Civilinės
saugos finansinės priemonės[2],
kuriuo finansuojami veiksmai pagal mechanizmą, siekiant užtikrinti
apsaugą nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių. Išsamiai įvertinus 2007–2009 m.
laikotarpio civilinės saugos teisės aktus[3] ir atsižvelgiant į per
ankstesnes ekstremalias situacijas įgytą patirtį, šiuo
pasiūlymu du Tarybos sprendimai sujungiami į vieną bendrą
teisės aktą. Finansinės nuostatos turėtų būti aiškinamos,
atsižvelgiant į 2014–2020 m. finansinės programos
pasiūlymus, kurie išdėstyti 2011 m. birželio 29 d.
Komisijos komunikate dėl 2020 m. Europai skirto biudžeto[4]. Remiantis naujuoju Sutarties 196 straipsniu,
susijusiu su civilinės saugos politika, mechanizmu bus remiami,
koordinuojami ir papildomi valstybių narių civilinės saugos
veiksmai, gerinant visų rūšių stichinių ir žmogaus
sukeltų nelaimių Sąjungoje ir už jos ribų prevencijos,
pasirengimo joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą.
Siekiama šių konkrečių tikslų: a) pasiekti aukštą
apsaugos nuo nelaimių lygį, užkertant kelią jų padariniams
arba juos sumažinant ir skatinant prevencijos kultūrą;
b) pagerinti Sąjungos pasirengimą reaguoti į nelaimes;
c) padėti greitai ir veiksmingai reaguoti įvykus didelio masto
nelaimėms. Pasiūlymas grindžiamas 2010 m.
Komisijos komunikatu „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes.
Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“[5] ir 2009 m. Komunikatu
„Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“[6]. Pasiūlymu padedama siekti strategijos
„Europa 2020“ tikslų ir didinti ES piliečių saugumą bei
atsparumą stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, jis yra
svarbus Stokholmo programos[7]
ir ES vidaus saugumo strategijos[8]
elementas. Be to, remiant ir skatinant nelaimių prevencijos priemones, ES
civilinės saugos politika būtų sumažintos su nelaimėmis
susijusios ES ekonomikos sąnaudos ir kartu sumažintos augimo kliūtys.
Jeigu būtų didesnis piliečių, materialinio turto ir
aplinkos apsaugos lygis, būtų mažesnis neigiamas nelaimių,
kurios greičiausiai paveiks labiausiai pažeidžiamus regionus ir žmones,
poveikis socialinei, ekonominei ir aplinkos sritims, ir taip būtų
prisidedama prie tvaresnio ir integracinio augimo. Pasiūlymu taip pat reikšmingai
prisidedama prie supaprastinimo. Naujuoju sprendimu į vieną
bendrą tekstą sujungiamos anksčiau atskiruose sprendimuose
įtvirtintos nuostatos, susijusios su mechanizmo veikimu, ir nuostatos,
susijusios su jo veiklos finansavimu. Sprendimu taip pat supaprastinamos
dabartinės su pagalba susijusio transporto išteklių sutelkimo ir
bendro finansavimo procedūros (pvz., išvengiant sistemingo 50 %
kompensavimo, kaip yra pagal dabartines taisykles, ir paskiriant transporto
operacijų, kuriose dalyvauja keletas valstybių narių,
vadovaujančiąją valstybę), taip reikšmingai sumažinant Komisijai
ir valstybėms narėms tenkančią administracinę
naštą. Sprendimu taip pat nustatomos supaprastintos mechanizmo aktyvavimo
ekstremalių situacijų atveju trečiosiose šalyse taisyklės. Sustiprintu mechanizmu bus prisidėta
įgyvendinant solidarumo sąlygą, dėl kurios Europos Komisija
ir vyriausiasis įgaliotinis 2012 m. pateiks pasiūlymą. Pasiūlymo srityje galiojančios
nuostatos Bendradarbiavimas civilinės saugos
srityje ES mastu reglamentuojamas dviem teisiniais dokumentais: 1) 2007 m.
lapkričio 8 d. Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas,
nustatančiu Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (nauja
redakcija)[9],
ir 2) 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimu 2007/162/EB,
Euratomas, nustatančiu civilinės saugos finansinę priemonę[10] – abu panaikinami šiuo
sprendimu. Derėjimas su kitomis Sąjungos
politikos sritimis ir tikslais Ypač daug dėmesio skirta siekiant
užtikrinti gaudų bendradarbiavimą civilinės saugos ir
humanitarinės pagalbos srityse, taip pat derėjimą su veiksmais,
kurie vykdomi pagal kitas ES politikos sritis ir priemones, ypač
teisingumo, laisvės ir saugumo politikos srityse, įskaitant
konsulinę pagalbą ir esminės infrastruktūros bei aplinkos
apsaugą, visų pirma potvynių valdymą ir didelio masto avarijų
rizikos kontrolę, prisitaikymą prie klimato kaitos, sveikatą,
jūros taršą, išorės santykius ir vystymą. Derėjimas su kitomis ES finansinėmis
priemonėmis užtikrinamas nuostatomis, kuriomis aiškiai apibrėžiama
priemonės taikymo sritis ir atmetamas dvigubas finansavimas.
2.
KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS
Siekiant išnagrinėti politikos
alternatyvas ir jų poveikį, taip pat visus susijusius ex ante
įvertinimo aspektus, parengta poveikio vertinimo ataskaita[11]. Vykdant poveikio
vertinimą, kurio metu dirbo ir Poveikio vertinimo iniciatyvinė
grupė, kurią sudarė 21 Komisijos tarnybos atstovai, buvo
naudingas išorės tyrimas. Konsultacijos su suinteresuotosiomis
šalimis Surengtos trys tikslinės konsultacijos su
suinteresuotosiomis šalimis[12],
taip pat iki Komisijos 2010 m. Reagavimo į nelaimes komunikato[13] parengimo vyko
suinteresuotosioms šalims skirti renginiai. Kitos suinteresuotosios šalys yra subjektai,
kurie veikia ekstremalių situacijų valdymo srityje,
humanitarinėje bendrijoje, JT įstaigose, mokslinių tyrimų,
vidaus saugumo, aplinkos, užsienio politikos ir kitose susijusiose politikos
srityse. Visos suinteresuotųjų šalių
pastabos išsamiai apsvarstytos ir į jas atsižvelgta poveikio vertinimo
ataskaitoje. Poveikio vertinimas Nurodytos šios pagrindinės problemos: 1) ES
bendradarbiavimo civilinės saugos srityje reagavimo ir ad hoc
mechanizmas riboja Europos reagavimo į nelaimes veiksmingumą ir
nuoseklumą, 2) esminių reagavimo pajėgumų nebuvimas
(pajėgumų trūkumas), 3) riboti transporto sprendimai ir
sudėtingos procedūros trukdo optimaliai reaguoti į nelaimes, 4) ribotas
pasirengimas mokymo ir pratybų srityse ir 5) prevencijos politikos
integravimo stoka. Poveikio vertinime įvertinta keletas
politikos alternatyvų. Galimybė gauti pagalbą: 1) savanoriškai sutelkti ištekliai be ES finansavimo, 2) savanoriškai
sutelkti ištekliai su ribotu bendru ES finansavimu ir 3) savanoriškai
sutelkti ištekliai su didesniu bendru ES finansavimu, taip pat įvairios
kitos alternatyvos (nuo veiklos nutraukimo iki ES civilinės saugos
pajėgų). Pajėgumų trūkumo šalinimas: 1) veiksmų ES lygmeniu nesiimti, 2) parama
valstybėms narėms kuriant trūkstamus pajėgumus, 3) trūkumo
šalinimas ES lygio pajėgumais. Ribotų logistinių ir
finansinių transporto išteklių problemos sprendimas: 1) schemos vykdymo nutraukimas, 2) politika nekeičiama, 3) didžiausio
bendro finansavimo padidinimas, siekiant patenkinti skubiausius ir svarbiausius
poreikius, ir 4) didžiausio bendro finansavimo padidinimas apskritai. Transporto nuostatų supaprastinimas: 1) politika nekeičiama, 2) dabartinių transporto
nuostatų supaprastinimas. Pasirengimas: 1) naujas
ES teisės aktas nepriimamas, ES finansavimas nedidinamas, 2) bendra
ES pasirengimo politikos sistema be privalomų nuostatų, papildomas ES
finansavimas, 3) ES parama nacionalinam mokymui teikiama su sąlyga,
kad mokymo centrai atitiks tam tikrus minimalius reikalavimus. Prevencija: 1) naujas
ES teisės aktas nepriimamas, ES finansavimas nedidinamas, 2) bendra
ES prevencijos politikos sistema be privalomų nuostatų, papildomas ES
finansavimas, 3) nacionalinių nelaimių rizikos valdymo
planų užbaigimas iki tam tikros datos. Poveikio vertinimas pridedamas prie šio
pasiūlymo.
3.
TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI
Siūlomų veiksmų santrauka Tekstas parengtas laikantis struktūros,
kuri grindžiama keturiais pagrindiniais civilinės saugos politikos
ramsčiais: prevencija, pasirengimu, reagavimu ir išorės aspektu, taip
pat įtrauktas finansinių nuostatų skyrius. (a)
Tikslai, dalykas ir taikymo sritis Vienas iš pakeitimų – pritaikyti
mechanizmo dalyką pagal naują Sutarties 196 straipsnį,
kuriame skatinamas integruotas nelaimių valdymo metodas. Bendras tikslas
išdėstytas 1 straipsnyje, o detalizuojamas konkrečiuose
tiksluose ir paremtas pažangos vertinimo rodikliais (3 straipsnis). Veiksmų, kurių tikslas – padėti
reaguoti į nelaimes, taikymo sritis (2 straipsnis) galioja tiek
Sąjungoje, tiek už jos ribų. Prevencijos ir pasirengimo
priemonės taikytinos Sąjungoje ir tam tikrose trečiosiose
šalyse, kurios nurodytos 28 straipsnyje. (b)
Prevencija Pasiūlymu įtraukiamas naujas skyrius
apie prevenciją, siekiant padidinti ES prevencijos politikos sistemos
svarbą ir veiksmingai susieti ją su pasirengimo ir reagavimo
veiksmais. 5 straipsnyje nurodomos 2009 m.
Prevencijos komunikatu ir Tarybos išvadomis grindžiamos Komisijos užduotys. Remiantis vykdomu rizikos vertinimu ir
siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą pagal
mechanizmą, valstybių narių prašoma iki 2016 m. pabaigos
pateikti rizikos valdymo planus (6 straipsnis). Jie yra svarbi planavimo
priemonė, kuria prisidedama prie nuoseklios rizikos valdymo politikos,
kuri apibrėžta ES vidaus saugumo strategijoje[14]. (c)
Pasirengimas Daugiausia dėmesio skiriama pasirengimo
veiksmams, kad būtų pagerintas reagavimo veiksmų planavimas,
padidinti ES reagavimo pajėgumai ir bendras pasirengimo didelio masto
nelaimėms lygis. Nuostatos pagrįstos pasiūlymais, kurie pateikti
2010 m. Reagavimo į nelaimes komunikate ir Tarybos išvadose dėl
europinio mokymo nelaimių valdymo srityje[15].
Toliau nurodyti pagrindiniai pakeitimai: ·
Reagavimo į nelaimes centro įsteigimas ir
valdymas. Reagavimo į nelaimes centras bus steigiamas Stebėsenos ir
informavimo centro (MIC), kurio veikla turėtų būti sustiprinta,
siekiant užtikrinti pajėgumus visą parą 7 dienas per
savaitę, pagrindu (7 straipsnio a punktas); ·
reagavimo operacijoms skirtos nuoseklaus planavimo
sistemos kūrimas, parengiant orientacinius scenarijus, nustatant esamus
pajėgumus ir parengiant nenumatytų atvejų planus jiems
dislokuoti. Taip pat siekiama pagalbos natūra ir humanitarinės pagalbos
sąveikos (10 straipsnis); ·
Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumų kūrimas, savanoriškai sutelkiant iš anksto nustatytus
pajėgumus, kuriuos valstybės narės skiria operacijoms pagal
mechanizmą. Taip pat pabrėžiamas poreikis didinti pajėgumų
matomumą (11 straipsnis); ·
reagavimo pajėgumų trūkumo
nustatymas ir šalinimas, remiant papildomų ES finansuojamų
pajėgumų plėtojimą, kai laikoma, kad tai ekonomšikiau nei
valstybių narių atskiros investicijos. Numatyta speciali
stebėsenos tvarka ir Komisija įpareigojama kas antrus metus Tarybai
ir Parlamentui teikti pažangos ataskaitą (12 straipsnis); ·
su mokymu susijusių dabartinių ES
pasirengimo veiksmų taikymo srities išplėtimas, be kita ko,
įsteigiant mokymo tinklą ir diversifikuojant mokymo programą.
Komisija taip pat gali pateikti ES ir tarptautinės civilinės saugos
mokymo gaires (13 straipsnis); ·
ekspertų grupių išsiuntimas, kad,
nukentėjusiajai valstybei arba JT ir jos agentūroms paprašius,
būtų galima teikti konsultacijas dėl prevencijos ir pasirengimo
priemonių (13 straipsnio 2 dalis); ·
galimybės padėti valstybėms
narėms, iš anksto paskirstant reagavimo į ekstremalias situacijas
pajėgumus ES logistiniuose centruose, suteikimas (7 straipsnio
f punktas). (d)
Reagavimas Siūlomų pakeitimų tikslas –
užtikrinti veiksmingesnį ir greitesnį reagavimą šiomis priemonėmis:
·
laikinai iš anksto paskirstant pajėgumus
padidėjusios rizikos atvejais (15 straipsnio 2 dalis); ·
pasiūlymu dėl reagavimo į nelaimes
plano ir prašymu dislokuoti pajėgumus (15 straipsnio 3 dalies
c punktas); ·
valstybių narių prašant užtikrinti priimančiosios
šalies paramą, susijusią su atsiunčiama pagalba, kaip raginama
Tarybos išvadose dėl priimančiosios šalies paramos[16] (15 straipsnio 6 dalis). (e)
Civilinės saugos operacijų išorės
aspektas Kiek tai susiję su už Sąjungos
ribų vykdomomis operacijomis, pasiūlymu toliau nurodytomis
priemonėmis skatinamas tarptautinių civilinės saugos
veiksmų nuoseklumas: ·
Jungtinių Tautų ar jų
agentūrų arba atitinkamos tarptautinės organizacijos prašymu
teikiant pagalbą pagal mechanizmą (16 straipsnio 1 dalis); ·
Komisijai informuojant Europos išorės
veiksmų tarnybą, kad būtų užtikrintas civilinės saugos
operacijų ir bendrų ES ryšių su nukentėjusiąja šalimi
derėjimas (16 straipsnio 3 dalis); ·
išaiškinant atvejus, kada galima teikti
konsulinę pagalbą, atsižvlegiant į būsimą Tarybos
direktyvos dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių,
susijusių su neatstovaujamiems ES piliečiams skirta konsuline
apsauga, pasiūlymą (16 straipsnio 7 dalis). (f)
Finansinės paramos nuostatos Finansinės nuostatos įtraukiamos
į naują skyrių. Reikalavimus atitinkantys veiksmai (20–23 straipsniai)
suskirstomi į bendruosius, prevencijos ir pasirengimo, reagavimo ir su
transportu susijusius veiksmus, jie taip apima pirmiau pasiūlytus naujus
veiksmus. Nuostatos, susijusios su transportui skirta parama pagal
dabartinę priemonę, iš dalies keičiamos ir supaprastinamos,
jomis taip pat nustatomos peržiūrėtos finansavimo sąlygos,
kuriomis bendro finansavimo norma padidinama iki 85 % visų
reikalavimus atitinkančių sąnaudų ir tam tikrais atvejais,
kai tenkinami tam tikri kriterijai, – iki 100 %. Pagal naująsias nuostatas vienai
valstybei narei leidžiama vadovauti prašant ES finansinės paramos, skirtos
operacijoms, kuriose dalyvauja kelios valstybės narės, ir sudaromos
sąlygos pagalbos prašančiai nukentėjusiajai valstybei narei taip
pat prašyti su transportu susijusių sąnaudų bendro finansavimo.
Keičiamos ir finansinės pagalbos teikimo rūšys, kad
būtų galima kompensuoti išlaidas ir įsteigti patikos fondus.
Dotacijų ir viešųjų pirkimų atveju nereikės į
Komisijos metinę darbo programą įtraukti su reagavimu į
ekstremalias situacijas susijusių oepracijų (25 straipsnis). Šio
sprendimo finansinės nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2014 m.
sausio 1 d., kadangi jos susijusios su 2014–2020 m. daugiamete
finansine programa. (g)
Teisinis pagrindas Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 196 straipsnis. (h)
Subsidiarumo principas Valstybės narės pačios vienos
negali tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslų. Mechanizmas sukurtas todėl, kad didelio
masto nelaimės gali viršyti valstybės narės reagavimo
pajėgumus ir ji nebegalės pati viena pašalinti padarinių. ES
veiksmai šioje srityje susiję su tarptautinių situacijų valdymu,
kai būtinai reikia bendrai koordinuoti ir derinti veiksmus
viršnacionaliniu lygmeniu. Keičiantis patirtimi ir pagerinus darnumą
ES mastu, bendrais prevencijos ir rizikos valdymo veiksmais galima
sparčiau padaryti pažangą. Atsižvelgiant į naudą,
susijusią su galimybe sumažinti žmonių žūčių
skaičių ir žalą aplinkai, ekonominę ir materialinę žalą,
pasiūlyme aiškiai nurodoma papildoma nauda ES. Pasiūlymu
valstybėms narėms sudaromos sąlygos veiksmingiau prisidėti
prie ES pagalbos pagal mechanizmą ir gauti naudos iš geresnio koordinavimo
ir bendradarbiavimo. Pasiūlymu būtų pagerintas pasirengimo didelio
masto nelaimėms lygis ir sukurta nuoseklesnė nelaimių rizikos
valdymo politika. Greito reagavimo pajėgumais, kuriuos prireikus
būtų galima bet kur panaudoti, būtų užtikrintas suderintas
ir veiksmingas reagavimas. Be to, pasiūlymu siekiama masto ekonomijos,
pvz., ekonomiškos logistikos ir transporto, suderinto ir veiksmingo reagavimo,
savanoriškai sutelkiant pajėgumus, ir geresnio ribotų išteklių
panaudojimo, dalijantis ES finansuojamais pajėgumais. (i)
Proporcingumo principas Pasiūlymu neviršijama to, kas būtina
siekiant nustatytų tikslų. Juo pašalinamos spragos, kurios buvo
nustatytos anksčiau teikiant pagalbą, ir jis yra grindžiamas Tarybos
bei Europos Parlamento suteiktais įgaliojimais. Sąjungai ir valstybėms narėms
tenka nedidelė administracinė našta, ji nesiekia daugiau, nei
būtina siekiant peržiūros tikslų. Pajėgumų
sertifikavimo ir registracijos tvarka yra paprasta ir bus vykdoma per
Bendrą ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos
sistemą (CECIS)[17].
Valstybės narės įpareigotos informuoti Komisiją tik apie
rizikos valdymo planų užbaigimą, kad būtų galima užtikrinti
derėjimą su išankstiniu planavimu ir scenarijų rengimu. Norint pateikti finansavimo prašymus, nereikia
jokios specialios formos, išskyrus tai, kas nustatyta Finansiniame reglamente.
Ypatingas dėmesys skirtas, siekiant užtikrinti, kad procedūros,
kurių reikia laikytis didelio masto nelaimių atveju,
pasižymėtų reikiamu lankstumu ir būtų leidžiama imtis
skubių veiksmų. (j)
Pasirinkta priemonė Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo
pasiūlymas.
4.
POVEIKIS BIUDŽETUI
Komisijos komunikate dėl 2020 m.
Europai skirto biudžeto[18]
su ES civilinės saugos politika susiję biudžeto įsipareigojimai
sudaro 513 mln. EUR galiojančiomis kainomis: 276 mln. EUR
operacijoms Sąjungoje ir 237 mln. EUR operacijoms už Sąjungos
ribų. 2011/0461 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Sąjungos civilinės saugos
mechanizmo (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS
PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 196 straipsnį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą, teisės akto projektą perdavus
nacionaliniams parlamentams, taikydami įprastą
teisėkūros procedūrą, kadangi: (1)
atsižvelgiant į pastaraisiais metais
daugėjančias vis didesnes stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes ir
į tai, kad ateityje nelaimės tikriausiai bus dar didesnės ir
sunkesnės, o jų padariniai – didelio masto, ilgalaikiai, visų
pirma kilę dėl klimato kaitos ir galimos kelių gamtinių ir
technologinių pavojų sąveikos, integruotas nelaimių valdymo
metodas tampa vis svarbesnis; siekiant pagerinti stichinių ir žmogaus
sukeltų nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į
jas sistemų veiksmingumą, Sąjunga turėtų remti,
koordinuoti valstybių narių civilinės saugos veiksmus ir prie
jų prisidėti; (2)
2011 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimu 2001/792/EB,
Euratomas, nustatančiu Bendrijos mechanizmą sustiprintam
bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti[19], išdėstytu nauja
redakcija Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas, nustatančiu Bendrijos
civilinės saugos mechanizmą[20],
sukurtas Civilinės saugos mechanizmas; šio mechanizmo finansavimas
užtikrintas 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimu 2007/162/EB,
Euratomas, nustatančiu civilinės saugos finansinę priemonę[21], pagal kurią
būtų galima teikti finansinę pagalbą tiek prisidedant prie
veiksmingesnio reagavimo didelio masto ekstremalių situacijų
atvejais, tiek gerinant prevencines ir pasirengimo priemones visų
rūšių ekstremalių situacijų atvejais, įskaitant
tolesnį priemonių, kurių imtasi anksčiau pagal 1999 m.
gruodžio 9 d. Tarybos sprendimą 1999/847/EB, sukuriantį
Bendrijos veiklos programą civilinės saugos srityje[22], vykdymą. Finansinės
priemonės galiojimas baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d.; (3)
apsauga, kuri turi būti užtikrinama
Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, pirmiausia turėtų
būti teikiama žmonėms, tačiau taip pat ir aplinkai bei turtui,
įskaitant kultūros paveldą, visų stichinių ir žmogaus
sukeltų nelaimių atveju, įskaitant teroro aktus, technologines,
radiologines ir ekologines avarijas, jūros taršą ir skubios medicinos
pagalbos atvejus Sąjungoje arba už jos ribų. Civilinės saugos
pagalbos ir kitos pagalbos ekstremalios situacijos atveju gali būti
prašoma visų šių nelaimių atvejais, siekiant papildyti
nukentėjusiosios šalies reagavimo pajėgumus; (4)
Civilinės saugos mechanizmu akivaizdžiai
įrodomas Europos solidarumas, užtikrinant galimybę praktiškai ir
laiku prisidėti prie prevencijos ir pasirengimo nelaimėms ir reaguoti
į didelio masto nelaimes ir jų neišvengiamumą. Dėl to šis
sprendimas neturėtų paveikti valstybių narių savitarpio
teisių ir pareigų pagal dvišales ar daugiašales sutartis, susijusias
su klausimais, kuriuos apima šis sprendimas, taip pat neturėtų
paveikti valstybių narių atsakomybės savo teritorijoje apsaugoti
žmones, aplinką ir turtą; (5)
mechanizmu turėtų būti tinkamai
atsižvelgiama į susijusius Sąjungos teisės aktus ir
tarptautinius įsipareigojimus, taip pat pasinaudojama sąveika su
tokiomis susijusiomis Sąjungos iniciatyvomis, kaip Europos Žemės
stebėsenos programa (GMES), Europos programa dėl ypatingos svarbos
infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir Bendra keitimosi
informacija aplinka (CISE); (6)
mechanizmas turėtų apimti bendrą
politinę sistemą, skirtą Sąjungos nelaimių rizikos
prevencijos veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti aukštą apsaugos nuo
nelaimių lygį ir atsparumą joms, užkertant kelią jų
padariniams arba juos sumažinant ir skatinant prevencijos kultūrą.
Siekiant užtikrinti integruotą nelaimių valdymo metodą, labai
svarbūs yra rizikos valdymo planai, kuriais susiejami rizikos prevencijos,
pasirengimo ir reagavimo veiksmai. Todėl mechanizmas turėtų
apimti bendrą struktūrą, skirtą šių planų
skelbimui ir vykdymui; (7)
siekiant apsisaugoti nuo nelaimių, labai
svarbi prevencija – reikia imtis papildomų veiksmų, nurodytų 2009 m.
lapkričio 30 d. Tarybos išvadose ir 2010 m. rugsėjo 21 d.
Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato „Bendrijos
stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“[23]; (8)
ES mastu atlikus rizikos apžvalgą,
pagrįstą nacionaliniu rizikos vertinimu, bus gauta papildoma nauda,
parengiant išsamų scenarijų ir planuojant nenumatytus atvejus,
atsižvelgiant į optimalų Europos reagavimo, pasirengimo ir
prevencijos veiksmų koordinavimą; (9)
Sąjunga, prisidėdama prie nustatymo ir
ankstyvojo perspėjimo sistemų tolesnio plėtojimo,
valstybėms narėms turėtų padėti sutrumpinti
laiką, reikalingą pasirengimui reaguoti į nelaimes ir
įspėti Sąjungos piliečius. Šios sistemos turėtų
būti pritaikytos naudotis ir remtis esamais ir būsimais informacijos
šaltiniais ir sistemomis; (10)
mechanizmas turėtų apimti bendrą
politinę sistemą, kuria siekiama nuolat gerinti Sąjungos
civilinės saugos sistemų, personalo ir piliečių pasirengimo
lygį. Tam reikia Sąjungos ir valstybių narių mokymo
programų ir mokymo tinklo, susijusių su nelaimių prevencija,
pasirengimu ir reagavimu, kaip reikalaujama 2008 m. lapkričio 14 d.
Tarybos išvadose dėl europinio mokymo nelaimių valdymo srityje
priemonių; (11)
kitos parengiamosios priemonės apima
informacijos apie būtinus medicinos išteklius kaupimą ir naujų technologijų
naudojimo skatinimą. Pagal Sutarties 346 straipsnį jokia
valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą
ji laiko prieštaraujančiu gyvybiniams savo saugumo interesams; (12)
siekiant padėti plėtoti greitojo
reagavimo civilinės saugos pajėgumus, Sąjungos mastu kuriami iš
vienos ar daugiau valstybių narių išteklių sudaryti
civilinės saugos pagalbos teikimo moduliai, kurie visiškai
sąveikautų tarpusavyje. Moduliai turėtų būti organizuojami
valstybių narių lygiu, vadovaujant valstybėms narėms ir
atsižvelgiant į jų nurodymus; (13)
mechanizmu turėtų būti numatyta
galimybė sutelkti ir palengvinti pagalbos teikimo koordinavimą.
Geresnis bendradarbiavimas turėtų būti pagrįstas
Sąjungos struktūra, kurią sudaro Reagavimo į nelaimes
centras, Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai, savanoriškai
sutelkiant iš anksto nustatytus valstybių narių pajėgumus,
apmokyti ekspertai, Komisijos valdoma bendra ekstremalių situacijų
ryšių ir informacijos sistema, taip pat ryšių punktai valstybėse
narėse. Jis turėtų suteikti pagrindą rinkti oficialiai
patvirtintą informaciją apie ekstremalią situaciją, ją
skleisti valstybėms narėms ir keistis pagalbos teikimo metu sukaupta
patirtimi; (14)
siekiant pagerinti reagavimo į nelaimes
operacijų planavimą ir užtikrinti, kad būtų pagrindinių
pajėgumų, būtina plėtoti orientacinius pagrindinių
rūšių nelaimių scenarijus, nustatyti pagrindinius valstybių
narių pajėgumus, rengti pajėgumų dislokavimo
nenumatytų atvejų planus ir plėtoti Europos reagavimo į
nelaimes pajėgumus, savanoriškai sutelkiant iš anksto nustatytus
valstybių narių pajėgumus. Nenumatytų atvejų
planavimas taip pat galimas, siekiant nustatyti, ar valstybėse narėse
trūksta pajėgumų reaguoti į ekstremalias situacijas, kuriuos
būtų galima papildyti pajėgumais, kurie bus sukurti remiant
Sąjungai ir kuriais būtų dalijamasi visoje Sąjungoje; (15)
kiek tai susiję su reagavimo į nelaimes
pagalbos teikimu už Sąjungos ribų, mechanizmu turėtų
būti palengvinti ir remiami valstybių narių ir visos
Sąjungos veiksmai, siekiant skatinti tarptautinio civilinės saugos
darbo nuoseklumą. Jungtinėms Tautoms tose vietose, kur yra jų
atstovybės, tenka pagalbos teikimo operacijų trečiosiose šalyse
bendro koordinatoriaus vaidmuo. Pagal šį mechanizmą teikiama pagalba
turėtų būti koordinuojama su Jungtinėmis Tautomis ir kitais
svarbiais tarptautiniais veikėjais, kad būtų kuo geriau
panaudoti turimi ištekliai ir išvengta nereikalingo pastangų dubliavimo.
Geresnis civilinės saugos pagalbos koordinavimas pasitelkus
mechanizmą yra būtina sąlyga, siekiant remti bendras
koordinavimo pastangas ir užtikrinti visapusį Sąjungos
indėlį teikiant bendrą pagalbą. Jeigu ištinka tokios
didelės nelaimės, kad pagalbą reikia teikti ir pagal
mechanizmą, ir pagal 1996 m. birželio 20 d. Tarybos
reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos[24], Komisija, atsižvelgdama
į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos[25], turi užtikrinti, kad visos
Sąjungos reagavimo priemonės būtų taikomos veiksmingai,
nuosekliai ir kad jos papildytų viena kitą; (16)
siekiant Sąjungos mastu remti greito reagavimo
pajėgumų plėtojimą, reikia pagerinti galimybes naudotis
atitinkamomis transporto priemonėmis. Sąjunga turėtų remti
valstybių narių pastangas ir prie jų prisidėti,
palengvindama valstybių narių transporto išteklių sutelkimą
ir prireikus prisidėdama prie papildomų transporto priemonių
finansavimo, atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus; (17)
pagalbos teikimas turėtų būti
visiškai koordinuojamas vietoje, taip siekiant maksimaliai padidinti
veiksmingumą ir užtikrinti, kad pagalbą gautų
nukentėję gyventojai. Komisija turėtų suteikti tinkamą
logistinę paramą išsiųstoms ekspertų grupėms; (18)
mechanizmas taip pat turėtų būti
naudojamas teikti paramą konsulinei pagalbai Sąjungos
piliečiams, susidarius didelio masto ekstremalioms situacijoms
trečiosiose šalyse, jei to prašo valstybių narių konsulinės
įstaigos savo piliečiams arba vadovaujančioji valstybė ar
pagalbą koordinuojanti valstybė narė visiems Sąjungos
piliečiams. Vadovaujančiosios valstybės sąvoką
reikėtų suprasti pagal Europos Sąjungos gaires dėl
konsulinei veiklai vadovaujančios valstybės koncepcijos
įgyvendinimo[26];
(19)
kai manoma, kad tikslinga naudoti karinius
pajėgumus, remiant civilinės saugos operacijas, su kariškiais
turėtų būti bendradarbiaujama Tarybos ar jos kompetentingų
įstaigų nustatytais būdais, procedūromis ir kriterijais,
kad pagal mechanizmą būtų teikiami su civilių
gyventojų sauga susiję kariniai pajėgumai; (20)
turėtų būti galimybė dalyvauti
Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalims, kurios yra Europos
ekonominės erdvės (EEE) narės, stojančiosioms šalims,
šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms; (21)
siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo
įgyvendinimo sąlygas, Komisijai reikėtų suteikti
įgyvendinimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai turėtų
būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos
valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo
įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji
principai[27]; (22)
valstybės narės negali deramai pasiekti
šio sprendimo tikslo, todėl, atsižvelgiant į siūlomų
veiksmų mastą arba poveikį, ir atsižvelgiant į mechanizmo
pagalbos teikimo veiksmingumą siekiant sumažinti žmonių
žūčių skaičių ir žalą, šio tikslo geriau
būtų siekti Sąjungos lygiu. Jeigu didelio masto ekstremalios situacijos
padariniai viršija nukentėjusiosios valstybės narės reagavimo
galimybes, ši valstybė turėtų turėti galimybę
pasinaudoti mechanizmu, siekdama papildyti savo civilinės saugos ir kitus
reagavimo į ekstremalias situacijas išteklius. Todėl, laikydamasi
Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo
principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Vadovaujantis tame
straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šiuo sprendimu neviršijama to,
kas nėra būtina siekiant šio tikslo; (23)
šis sprendimas nepaveikia veiksmų,
vykdomų pagal 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1717/2006, nustatantį stabilumo
priemonę[28]
[atnaujinti, kai bus priimta 2014–2020 m. laikotarpiui], visuomenės
sveikatos priemonių, priimtų pagal Sąjungos teisės
aktą dėl Sąjungos veiksmų programų sveikatos srityje,
nei vartotojų saugos priemonių, patvirtintų pagal 2006 m.
gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1926/2006/EB
dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje
sukūrimo (2007–2013 m.)[29]
[atnaujinti, kai bus priimta 2014–2020 m. laikotarpiui]; (24)
siekiant nuoseklumo, šis sprendimas
neturėtų būti taikomas veiksmams, kuriems taikomas 2007 m.
vasario 12 d. Tarybos sprendimas 2007/124/EB, Euratomas, 2007–2013 m.
laikotarpiui [atnaujinti, kai bus priimta 2014–2020 m. laikotarpiui]
įkuriantis specialiąją programą „Terorizmo ir kitos su
saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“
kaip Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos dalį[30], arba veiksmams, susijusiems
su viešosios tvarkos palaikymu bei vidaus saugumo užtikrinimu. Šis sprendimas
netaikomas veiklai, kuriai taikomas 1996 m. birželio 20 d. Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos[31]; (25)
šio sprendimo nuostatos turėtų nepažeisti
teisiškai privalomų aktų priėmimo pagal Euratomo sutartį,
kuriuose nurodomos specialios priemonės ekstremalių situacijų
atveju, įvykus branduolinėms arba radiologinėms nelaimėms; (26)
kiek tai susiję su nelaimėmis dėl
teroro aktų, branduolinių arba radiologinių avarijų,
mechanizmas turėtų apimti tik su civiline sauga susijusius
pasirengimo ir reagavimo veiksmus; (27)
šis sprendimas apima veiksmus, susijusius su
jūrų taršos prevencija, pasirengimu jai ir reagavimu į ją,
išskyrus veiksmus, numatytus pagal 2002 m. birželio 27 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002,
įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą
[atnaujinti, kai bus priimtas naujas aktas]; (28)
kad Komisija galėtų užtikrinti šio
sprendimo įgyvendinimą, ji gali finansuoti tokią veiklą,
kuri susijusi su pasirengimu, stebėsena, kontrole, auditu ir vertinimu,
kurie reikalingi programai valdyti ir jos tikslams pasiekti; (29)
taikant Civilinės saugos finansinę
priemonę, išlaidos turėtų būti atlyginamos ir
viešųjų pirkimų sutartys turėtų būti sudaromos
bei dotacijos turėtų būti teikiamos laikantis 2002 m.
birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002
dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio
reglamento[32]
(toliau – Finansinis reglamentas). Dėl konkretaus civilinės saugos
veiksmų pobūdžio tikslinga numatyti, kad dotacijos gali būti
teikiamos ir privatinės teisės subjektams. Taip pat svarbu tai, kad
būtų laikomasi to reglamento taisyklių, ypač tų, kuriose
nurodyti ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principai; (30)
Sąjungos finansiniai interesai
turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis per
visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų
prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai
išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų
susigrąžinimą ir prireikus nuobaudas. Reikėtų imtis
tinkamų priemonių užkirsti kelią pažeidimams bei
sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų prarastoms, neteisingai
išmokėtoms arba netinkamai panaudotoms lėšoms susigrąžinti pagal
1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas)
Nr. 2988/95 dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos[33], 1996 m. lapkričio 11 d.
Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos
atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti
Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų
pažeidimų[34]
ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su
sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[35]; (31)
šiame sprendime 2014–2020 m. laikotarpiui
nustatoma orientacinė finansavimo suma, kuri yra svarbiausias orientacinis
dydis, kaip apibrėžta 2012 m. XX/YY Europos Parlamento, Tarybos ir
Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto
klausimais ir patikimo finansų valdymo [17] punkte, biudžeto valdymo
institucijai vykdant kasmetinę biudžetinę procedūrą. Ši
orientacinė suma finansuojama iš 2014–2020 m. finansinės
programos: iš dalies iš 3 išlaidų kategorijos „Saugumas ir
pilietybė“ ir iš dalies iš 4 išlaidų kategorijos „Europos
vaidmuo pasaulyje“; (32)
šio sprendimo finansinės nuostatos
turėtų būti taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d., kadangi
jos susijusios su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa, PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: 1 SKYRIUS Tikslas, taikymo
sritis ir apibrėžtys 1 straipsnis Bendras
tikslas ir dalykas 1.
Sąjungos civilinės saugos mechanizmu
(toliau – mechanizmas) turi būti siekiama remti, koordinuoti ir papildyti
valstybių narių civilinės saugos veiksmus, gerinant
stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, pasirengimo
joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą. 2.
Apsauga, kuri turi būti užtikrinama
mechanizmu, pirmiausia turėtų būti teikiama žmonėms,
tačiau taip pat ir aplinkai bei turtui, įskaitant kultūros
paveldą, visų stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių
atveju, įskaitant teroro aktus, technologines, radiologines arba
ekologines avarijas, jūros taršą ir skubios medicinos pagalbos
atvejus Sąjungoje arba už jos ribų. 3.
Sąjungos pagalba pagerinami valstybių
narių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo gebėjimai kovoti su
didelio masto nelaimėmis, mažinant žmonių žūčių skaičių
ir materialinius nuostolius. Valstybės narės vienos negali deramai
pasiekti šio sprendimo tikslo, todėl, atsižvelgiant į
siūlomų veiksmų mastą arba poveikį, šio tikslo geriau
būtų siekti Sąjungos lygiu. 4.
Šiame sprendime nustatomos bendrosios taisyklės
ir finansinės pagalbos teikimo pagal mechanizmą taisyklės. 5.
Mechanizmu nedaromas poveikis valstybių
narių atsakomybei savo teritorijoje apsaugoti žmones, aplinką ir
turtą nuo nelaimių ir jų pareigai užtikrinti pakankamus
ekstremalių situacijų valdymo sistemų pajėgumus, kad jos
galėtų atitinkamai reaguoti į tokio masto ir pobūdžio
nelaimes, kurių galima pagrįstai tikėtis ir kurioms turi
būti pasirengta. 6.
Mechanizmu nedaromas poveikis pareigoms pagal
galiojančius Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos
teisės aktus arba galiojančius tarptautinius susitarimus. 7.
Šis sprendimas netaikomas veiksmams, kurie vykdomi
pagal [Reglamentą (EB) Nr. 1717/2006, Reglamentą (EB) Nr. 1257/96,
Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 [ir Sąjungos teisės aktus,
susijusius su sveikatos, vidaus reikalų ir teisingumo sričių
veiksmų programomis]. 2 straipsnis Taikymo
sritis 1.
Šis sprendimas taikomas prevencijos ir pasirengimo
priemonėms visų rūšių nelaimių atvejais Sąjungoje
ir 28 straipsnyje nurodytose šalyse. 2.
Šis sprendimas taikomas veiksmams, kuriais padedama
reaguoti į didelio masto nelaimės, neatsižvelgiant į jos
pobūdį, tiesioginius padarinius Sąjungoje ar už jos ribų,
kai pateikiamas pagalbos prašymas pagal šį sprendimą. 3.
Šiame sprendime atsižvelgiama į
izoliuotų, atokiausių ir kitų Sąjungos regionų ar
salų ypatingus poreikius nelaimės atveju. 3 straipsnis Konkretūs
tikslai 1.
Mechanizmu remiamas, koordinuojamas ar papildomas
tvirtesnis Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimas
siekiant toliau nurodytų konkrečių tikslų: (a)
pasiekti aukštą apsaugos nuo nelaimių
lygį, užkertant kelią jų padariniams arba juos sumažinant ir
skatinant prevencijos kultūrą; (b)
pagerinti Sąjungos pasirengimą reaguoti
į nelaimes; (c)
padėti greitai ir veiksmingai reaguoti
įvykus didelio masto nelaimėms ar joms gresiant. 2.
Pažanga, padaryta siekiant 1 dalyje
nurodytų konkrečių tikslų, vertinama remiantis rodikliais,
kurie, be kita ko, apima: (a)
nelaimių prevencijos sistemos
įgyvendinimo pažangą, kuri vertinama pagal valstybių narių,
turinčių nelaimių valdymo planus, skaičių, kaip
nurodyta 4 straipsnyje; (b)
pažangą, padarytą didinant pasirengimo
nelaimėms lygį, kuri vertinama atsižvelgiant į reagavimo
pajėgumų, skirtų pagalbos teikimui pagal mechanizmą
ekstremalių situacijų atveju, kiekį ir šių
pajėgumų tarpusavio sąveikos laipsnį; (c)
pažangą, padarytą gerinant reagavimą
į nelaimes, kuri vertinama atsižvelgiant į pagalbos teikimo pagal
mechanizmą koordinavimo spartą ir laipsnį ir pagalbos, suteiktos
pagal poreikius vietoje, tinkamumą. Rodikliai pagal poreikį naudojami veiklos
rezultatams stebėti, vertinti ir peržiūrėti. 4 straipsnis Apibrėžtys Šiame sprendime vartojamų terminų
apibrėžtys: 1.
nelaimė – situacija, kuri turi ar gali
turėti neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai ar turtui; 2.
didelio masto nelaimė – situacija, kuri turi
ar gali turėti neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai ar turtui
ir dėl kurios gali būti prašoma teikti pagalbą pagal
mechanizmą; 3.
reagavimas – veiksmai, kurių imamasi pagal
mechanizmą didelio masto nelaimės metu arba po jos, siekiant
likviduoti tiesioginius jos padarinius; 4.
pasirengimas – išankstiniais veiksmais pasiekta
žmogiškųjų išteklių ir materialinių priemonių
parengtis ir pajėgumai, dėl kurių galima užtikrinti
veiksmingą greitą reagavimą į ekstremalią situaciją; 5.
prevencija – veiksmai, kuriais siekiama sumažinti
dėl nelaimių kylančią riziką žmonėms, aplinkai ar
turtui arba išvengti žalos jiems; 6.
ankstyvasis perspėjimas – laiku ir veiksmingai
pateikiama informacija, dėl kurios galima imtis veiksmų, kad
būtų išvengta rizikos arba ji būtų sumažinta, ir užtikrinti
pasirengimą veiksmingai reaguoti; 7.
modulis – savarankiškas ir autonomiškas, iš anksto
nustatytai užduočiai ir poreikiams skirtas valstybių narių
pajėgumų darinys arba valstybių narių mobili operacijų
komanda, kurią sudaro žmonės ir materialinės priemonės, ir
kurią galima apibūdinti pagal jos gebėjimą teikti
pagalbą arba pagal užduotį (-is), kurią (-ias) ji geba atlikti; 8.
rizikos vertinimas – bendras visiems sektoriams
taikytinas rizikos nustatymo, rizikos analizės ir rizikos įvertinimo
procesas, vykdomas siekiant atlikti nacionalinius vertinimus; 9.
rizikos valdymo planas – valstybės narės
parengta planavimo priemonė, kurios tikslas – numatyti riziką,
įvertinti jos poveikį ir parengti, atrinkti bei įgyvendinti
priemones, kuriomis ekonomiškai veiksmingai būtų sumažinta,
pritaikyta ir sušvelninta rizika ir jos poveikis, taip pat nustatyti
įvairiems sektoriams ar pavojams būdingos rizikos valdymo
priemonių integravimo į bendrą planą struktūrą; 10.
priimančiosios šalies parama – numatomų
tarptautinės pagalbos pristatymo ir naudojimo kliūčių
šalinimo veiksmai, kurių pasirengimo ir reagavimo etapais imasi
pagalbą gaunanti šalis ir tranzito šalys; 11.
reagavimo pajėgumas – pagalba, kurią
paprašius galima teikti pasitelkiant mechanizmą, įskaitant modulius,
įrangą, pagalbos priemones, patirtį ir paslaugas. II SKYRIUS Prevencija 5 straipsnis Prevencijos veiksmai Siekdama vykdyti
prevencijos tikslus ir imtis veiksmų, Komisija: (a)
imasi veiksmų, kad pagerintų žinių
apie nelaimių riziką bazę ir padėtų lengviau dalytis
žiniomis, geriausia praktika ir informacija; (b)
remia ir skatina valstybių narių rizikos
nustatymą ir vertinimą; (c)
rengia ir reguliariai atnaujina stichinių ir
žmogaus sukeliamų nelaimių rizikos, kuri gali kilti Sąjungoje,
atsižvelgiant į būsimą klimato kaitos poveikį,
apžvalgą; (d)
skatina ir remia valstybių narių rizikos
valdymo planų, taip pat jų turinio gairių kūrimą ir
įgyvendinimą ir prireikus numato atitinkamas paskatas; (e)
didina informuotumą apie rizikos prevencijos
svarbą ir remia valstybių narių vykdomą visuomenės
informavimą, švietimą ir informuotumo didinimą; (f)
remia valstybes nares ir 28 straipsnyje
nurodytas trečiąsias šalis užkertant kelią didelio masto
nelaimėms; (g)
vykdo papildomas prevencijos užduotis, būtinas
3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems tikslams pasiekti. 6 straipsnis Rizikos valdymo planai 1.
Siekiant užtikrinti veiksmingą
bendradarbiavimą pagal mechanizmą, valstybės narės pateikia
Komisijai savo rizikos valdymo planus. 2.
Rizikos valdymo planuose reikia atsižvelgti į
nacionalinius rizikos vertinimus ir kitą svarbų rizikos
vertinimą, jie turi būti susieti su kitais svarbiais toje
valstybėje narėje galiojančiais planais. 3.
Valstybės narės turi užtikrinti ne
vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos, kad jų rizikos valdymo planai
būtų parengti ir Komisijai pateikti naujausia redakcija. III SKYRIUS Pasirengimas 7 straipsnis Bendri
Komisijos pasirengimo veiksmai Komisija vykdo šiuos pasirengimo veiksmus: a) įsteigia ir valdo Reagavimo
į nelaimes centrą, užtikrina pajėgumus visą parą ir
teikia paslaugas valstybėms narėms ir Komisijai, kiek tai susiję
su mechanizmu; b) valdo Bendrą ekstremalių
situacijų ryšių ir informacijos sistemą (CECIS), kuria Reagavimo
į nelaimes centras ir valstybių narių ryšių punktai gali
susisiekti ir keistis informacija; c) prisideda prie nustatymo ir
ankstyvojo perspėjimo bei pranešimo apie nelaimes sistemų
plėtojimo, siekiant sudaryti sąlygas greitai reaguoti ir skatinti
jų tarpusavio sąsają bei sąsają su Reagavimo į
nelaimes centru ir CECIS. Kuriant tokias sistemas, atsižvelgiama į esamus
ir būsimus informacijos, stebėsenos ir nustatymo šaltinius ir
sistemas ir jais remiamasi; d) sukuria ir palaiko pajėgumus
kuo skubiau sutelkti ir išsiųsti ekspertų grupes, atsakingas už: –
poreikių įvertinimą pagalbos
prašančioje valstybėje, –
prireikus – pagalbos ekstremalios situacijos atveju
teikimo operacijų įvykio vietoje koordinavimo ir – jei būtina ir
tikslinga – ryšių palaikymo su pagalbos prašančios valstybės
kompetentingomis institucijomis palengvinimą, –
prašančiosios valstybės rėmimą,
suteikiant jai praktinių žinių apie prevencijos, pasirengimo ar
reagavimo veiksmus; e) sukuria ir palaiko pajėgumus
teikti logistinę paramą ir pagalbą ekspertų grupėms,
moduliams ir kitiems reagavimo pajėgumams, dislokuotiems pagal
mechanizmą, taip pat kitiems subjektams įvykio vietoje; f) padeda valstybėms narėms
iš anksto paskirstyti reagavimo į ekstremalią situaciją
išteklius Sąjungos logistiniuose centruose; g) imasi bet kokių kitų
pagalbinių ir papildomų veiksmų, reikalingų naudojant
mechanizmą, siekiant 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų
tikslų. 8
straipsnis Moduliai 1.
Valstybės narės imasi kurti modulius,
visų pirma siekdamos patenkinti pagal mechanizmą numatytus
prioritetinius pagalbos teikimo ar paramos poreikius. 2.
Moduliai sudaryti iš vienos arba kelių
valstybių narių išteklių. Moduliai yra pritaikyti atlikti iš anksto
nustatytas reagavimo užduotis pagal pripažintas tarptautines gaires, todėl
juos galima greitai išsiųsti ir jie tam tikrą laiką gali dirbti
be išorinės pagalbos ir savarankiškai. Moduliai gali veikti kartu su kitais moduliais.
Siekiant užtikrinti modulių tarpusavio sąveiką, rengiami mokymai
ir pratybos, jiems jiems vadovauja asmuo, atsakingas už jų veikimą. Moduliai gali teikti pagalbą kitoms
Sąjungos įstaigoms ir (arba) tarptautinėms institucijoms,
ypač Jungtinėms Tautoms. 3.
Komisija remia pastangas gerinti modulių
tarpusavio sąveiką, atsižvelgdama į geriausią
valstybių narių ir tarptautinę praktiką. 9 straipsnis Bendri
valstybių narių pasirengimo veiksmai 1.
Valstybės narės savo kompetentingose
tarnybose, visų pirma savo civilinės saugos tarnybose ar kitose
ekstremalių situacijų tarnybose iš anksto nustato modulius arba kitus
pajėgumus, kurie galėtų būti pasirengę arba
galėtų būti tuojau suformuojami ir paprastai per 12 valandų
nuo pagalbos prašymo gavimo būtų išsiunčiami. Jos turi
atsižvelgti į tai, kad modulių arba kitų pajėgumų
sudėtis gali priklausyti nuo didelio masto nelaimės rūšies ir
nuo konkrečių poreikių. 2.
Valstybės narės iš anksto nurodo
ekspertus, kuriuos galima išsiųsti kaip ekspertų grupių narius,
kaip nurodyta 7 straipsnio d punkte. 3.
Valstybės narės apsvarsto galimybes
prireikus teikti kitokią paramą, kurią būtų galima
gauti iš jų kompetentingų tarnybų, pavyzdžiui, konkrečiai
nelaimei tinkamą specializuotą personalą ir įrangą, be
kita ko, 16 straipsnio 7 dalies tikslu, ir pasitelkti išteklius,
kuriuos gali teikti nevyriausybinės organizacijos ir kiti atitinkami
subjektai. 4.
Valstybės narės gali, laikydamosi
atitinkamų apsaugos priemonių, suteikti informaciją apie
atitinkamus karinius pajėgumus, kuriuos blogiausiu atveju būtų
galima panaudoti kaip pagalbos pagal mechanizmą dalį, pavyzdžiui,
teikiant transporto ir logistinę ar medicininę paramą. 5.
Valstybės narės pateikia Komisijai
susijusią informaciją apie ekspertus, modulius ir kitą
paramą, minimą 1–4 dalyse, ir prireikus šią
informaciją nedelsiant atnaujina. 6.
Valstybės narės nustato ryšių
punktus ir atitinkamai apie juos informuoja Komisiją. 7.
Valstybės narės imasi reikiamų
veiksmų, kad užtikrintų priimančiosios šalies paramą, kai
pagalbą teikia kitos valstybės narės. 8.
Valstybės narės, joms prašant remiamos
Komisijos, imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad
jų siūloma pagalba būtų pristatoma laiku. 10 straipsnis Operacijų
planavimas 1.
Komisija ir valstybės narės
bendradarbiauja, kad pagerintų reagavimo operacijų pagal
mechanizmą planavimą. Todėl: (a)
bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis
Komisija pateikia orientacinius nelaimių scenarijus Sąjungoje ir už
jos ribų, atsižvelgdama į 6 straipsnyje nurodytus rizikos
valdymo planus; (b)
valstybės narės nustato pagrindinius
esamus pajėgumus, kuriuos būtų galima panaudoti reaguojant pagal
mechanizmą į šiuos scenarijus ir apie tai praneša Komisijai; (c)
bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis
Komisija parengia nenumatytų atvejų planus šiems pajėgumams,
įskaitant transportą, dislokuoti ir juos peržiūri, remdamasi
ankstesne patirtimi, susijusia su ekstremaliomis situacijomis ir pratybomis. 2.
Planuodamos reagavimo operacijas už Sąjungos
ribų, Komisija ir valstybės narės nurodo ir užtikrina pagalbos
natūra ir humanitarinės pagalbos finansavimo, kurį teikia
Sąjunga ir valstybės narės, sąveiką. 11 straipsnis Europos
reagavimo į nelaimes pajėgumai 1.
Sukuriami Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumai, savanoriškai sutelkiant iš anksto nustatytus valstybių
narių reagavimo pajėgumus. 2.
Remdamasi orientaciniais scenarijais, Komisija,
bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nustato Europos reagavimo
į nelaimes pajėgumams reikalingų pajėgumų rūšis
ir kiekį (toliau – pajėgumo tikslai). 3.
Komisija apibrėžia pajėgumų, kurie
bus skirti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumams, kokybės
reikalavimus. Valstybės narės yra atsakingos už savo kokybės
užtikrinimą. 4.
Komisija nustato ir valdo pajėgumų,
kuriuos valstybės narės suteikia Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumams, sertifikavimo ir registracijos procesą. 5.
Valstybės narės savanoriškai nustato ir
registruoja pajėgumus, kuriuos suteikia Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumams. Daugiašalius modulius, kuriuos suteikė dvi ar daugiau
valstybių narių, kartu registruoja visos susijusios valstybės
narės. 6.
Registruoti Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumai Komisijos prašymu per Reagavimo į nelaimes centrą
naudojami reagavimo į ekstremalias situacijas operacijose pagal
mechanizmą. Valstybės narės kuo greičiau praneša Komisijai
įtikinamas priežastis, dėl kurių jos negalėjo suteikti
šių pajėgumų konkrečioje ekstremalioje situacijoje. 7.
Dislokavimo atveju pajėgumams vadovauja ir
nurodymus duoda valstybės narės. Per reagavimo į nelaimes
centrą Komisija užtikrina įvairių pajėgumų
koordinavimą. Kai pajėgumai nedislokuoti operacijose pagal
mechanizmą, juos galima naudoti valstybių narių nacionaliniais
tikslais. 8.
Valstybės narės ir Komisija užtikrina
tinkamą Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų pagalbos
teikimo matomumą. 12 straipsnis Pajėgumų
trūkumo šalinimas 1.
Komisija stebi pajėgumo tikslų vykdymo
pažangą ir, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nurodo
Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų trūkumą. 2.
Komisija padeda valstybėms narėms
spręsti pajėgumų trūkumo problemą ir šalinti šį
trūkumą tinkamiausiu ir ekonomiškai veiksmingu būdu, be kita ko:
a) remdama suinteresuotas valstybes nares,
plėtojant reagavimo pajėgumus, kurie nesuteikiami iš Europos
reagavimo į nelaimes pajėgumų arba nesuteikiamas pakankamas
jų kiekis; arba b) formuodama reagavimo pajėgumus
Sąjungos mastu ten, kur tai ekonomiškai veiksmingiau – tai gali būti
kaip bendra apsaugos nuo bendros rizikos priemonė. 3.
Bet kokius pagal šį straipsnį
plėtojamus pajėgumus kontroliuoja ir valdo suinteresuotos
valstybės narės. Komisija parengia Komisijos ir
dalyvaujančių valstybių narių susitarimų šablonus.
Pajėgumus valdančios valstybės narės atsako už jų
registravimą pagal nacionalines procedūras. 4.
Šie pajėgumai yra Europos reagavimo į
nelaimes pajėgumų dalis. Komisijos prašymu per Reagavimo į
nelaimes centrą jie naudojami reagavimo į ekstremalias situacijas
operacijose pagal mechanizmą. Kai nenaudojami pagal mechanizmą,
pajėgumai gali būti naudojami juos valdančių valstybių
narių nacionaliniais tikslais. 5.
Valstybės narės ir Komisija užtikrina
tinkamą pagal šį straipsnį formuojamų pajėgumų
matomumą. 6.
Kas antrus metus Komisija informuoja Europos
Parlamentą ir Tarybą apie pažangą, padarytą siekiant
pajėgumo tikslų, ir likusį Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumų trūkumą. 7.
Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti
toliau nurodytas sąlygas, susijusias su pajėgumų formavimu,
valdymu, palaikymu ir jų panaudojimu visose valstybėse narėse,
pasitelkiant mechanizmą: (a)
sąlygas, susijusias su valstybių
narių rėmimu, formuojant reagavimo pajėgumus, kurie kitaip
nesuteikiami iš Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų arba
nesuteikiamas pakankamas jų kiekis; (b)
sąlygas, susijusias su reagavimo
pajėgumų formavimu Sąjungos mastu, kurios yra kaip bendra
apsaugos nuo bendros rizikos priemonė; (c)
sąlygas, susijusias su a ir b punktuose
paminėtų pajėgumų valdymu ir palaikymu; (d)
sąlygas, susijusias su a ir b punktuose
paminėtų pajėgumų panaudojimu visose valstybėse
narėse, pasitelkus mechanizmą. 8.
Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 31 straipsnio
2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 13 straipsnis Mokymas,
įgyta patirtis ir žinių sklaida 1.
Komisija atlieka toliau nurodytas užduotis,
susijusias su mokymu, įgyta patirtimi ir žinių sklaida: (a)
parengia civilinės saugos ir kitam
ekstremalių situacijų valdymo personalui skirtą mokymo
programą ir įsteigia mokymo tinklą, susijusius su nelaimių
prevencija, pasirengimu ir reagavimu, siekiant gerinti modulių ir
kitų pajėgumų, nurodytų 8, 9 ir 11 straipsniuose,
koordinavimą, suderinamumą ir papildomumą, taip pat gerinti 7 straipsnio
d punkte nurodytų ekspertų kompetenciją. Ši programa apima
jungtines paskaitas, pratybas ir ekspertų mainų sistemą, pagal
kurią asmenys gali būti komandiruojami į kitas valstybes nares; (b)
parengia Sąjungos ir tarptautinio
civilinės saugos mokymo gaires, įskaitant su prevencija, pasirengimu
ir reagavimu susijusį mokymą; (c)
organizuoja ir remia mokomuosius renginius,
seminarus ir bandomuosius projektus, susijusius su svarbiausiais prevencijos,
pasirengimo ir reagavimo aspektais; (d)
parengia programą apie patirtį,
įgytą pagal mechanizmą teikiant pagalbą, per pratybas ir
mokymus, įskaitant susijusius prevencijos, pasirengimo ir reagavimo
aspektus, ir skleidžia šią patirtį bei tinkamai ją pritaiko; (e)
skatina naujų mechanizmui tinkamų
technologijų įdiegimą ir naudojimą; 2.
Valstybei narei, trečiajai šaliai,
Jungtinėms Tautoms ar jos agentūroms paprašius, Komisija gali teikti
konsultacijas dėl prevencijos ir pasirengimo priemonių,
nusiųsdama į vietą ekspertų grupę. IV SKYRIUS Reagavimas 14 straipsnis Pranešimas
apie didelio masto nelaimes Sąjungoje 1.
Jeigu Sąjungoje įvyksta didelio masto
nelaimė arba kyla neišvengiama jos grėsmė, dėl kurios
atsiranda arba gali atsirasti tarptautinio masto padarinių, valstybė
narė, kurioje įvyko arba greičiausiai įvyks nelaimė,
nedelsdama apie tai praneša Komisijai ir valstybėms narėms, kurias ši
nelaimė gali paveikti. Pirmoji pastraipa netaikoma, jeigu ši pareiga
pranešti jau buvo įvykdyta pagal atitinkamus Sąjungos ar Europos
atominės energijos bendrijos teisės aktus arba galiojančius
tarptautinius susitarimus. 2.
Jeigu Sąjungoje įvyksta didelio masto
nelaimė arba kyla neišvengiama jos grėsmė, dėl kurios gali
tekti prašyti vienos ar daugiau valstybių narių pagalbos,
valstybė narė, kurioje susidarė arba greičiausiai susidarys
ekstremali situacija, nedelsdama praneša Komisijai, kai manoma, kad gali tekti
prašyti pagalbos per reagavimo į nelaimes centrą, kad Komisija
galėtų atitinkamai informuoti kitas valstybes nares ir aktyvuoti savo
kompetentingas tarnybas. 3.
1 ir 2 dalyje nurodyti pranešimai deramais atvejais
skelbiami per CECIS. 15 straipsnis Reagavimas
į didelio masto nelaimes Sąjungoje 1.
Jeigu Sąjungoje įvyksta didelio masto
nelaimė arba kyla neišvengiama jos grėsmė, valstybė
narė gali prašyti pagalbos per reagavimo į nelaimes centrą.
Prašymas turi būti kiek įmanoma konkretesnis. 2.
Didesnės rizikos atvejais valstybė
narė taip pat gali prašyti pagalbos – laikinai iš anksto paskirstyti
reagavimo išteklius. 3.
Gavusi pagalbos prašymą Komisija deramai ir
nedelsdama imasi šių veiksmų: (a)
perduoda prašymą kitų valstybių
narių ryšių punktams; (b)
surenka patvirtintą informaciją apie
nelaimę ir išplatina ją valstybėms narėms; (c)
pasiūlo reagavimo planą,
pagrįstą realiais poreikiais ir iš anksto parengtais nenumatytų
atvejų planais, taip pat ragina valstybes nares pagal planą
dislokuoti konkrečius pajėgumus iš Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumų; (d)
palengvina grupių, ekspertų, modulių
mobilizavimą ir kitokios pagalbos, nesusijusios su Europos reagavimo
į nelaimes pajėgumais, teikimą; (e)
vykdo papildomas užduotis, būtinas 3 straipsnio
1 dalies c punkte nurodytiems tikslams pasiekti. 4.
Kiekviena valstybė narė, kuriai yra
skirtas pagalbos prašymas, skubiai sprendžia, ar ji gali suteikti prašomą
pagalbą, ir apie tai per CECIS praneša prašančiajai valstybei narei,
nurodydama pagalbos, kurią ji galėtų suteikti, dydį ir
sąlygas. Reagavimo į nelaimes centras nuolat informuoja valstybes
nares. 5.
Prašančioji valstybė narė yra
atsakinga už vadovavimą teikiant pagalbą. Prašančiosios
valstybės narės valdžios institucijos nustato gaires ir prireikus –
apribojimus pagalbos teikimo moduliams ar kitiems pajėgumams. Dėl
šių užduočių vykdymo detalių sprendžia pagalbą
teikiančios valstybės narės paskirtas atsakingas asmuo.
Prašančioji valstybė narė taip pat gali prašyti atsiųsti ekspertų
grupę, kuri padėtų jai atlikti įvertinimą,
palengvintų (valstybių narių grupių) koordinavimą
įvykio vietoje, teiktų technines konsultacijas arba padėtų,
atlikdama bet kokias kitas reikiamas užduotis. 6.
Prašančioji valstybė narė imasi
būtinų veiksmų, kad užtikrintų priimančiosios šalies
paramą, skirtą atsiunčiamai pagalbai. 16 straipsnis Nuoseklumo
reaguojant į didelio masto nelaimes už Sąjungos ribų skatinimas 1.
Jeigu už Sąjungos ribų įvyksta
didelio masto nelaimė arba kyla neišvengiama jos grėsmė,
nukentėjusioji šalis, Jungtinės Tautos ir jos agentūros arba
atitinkama tarptautinė organizacija gali paprašyti pagalbos per reagavimo
į nelaimes centrą. 2.
Komisija palaiko pagalbos pristatymo
nuoseklumą šiais veiksmais: (a)
palaiko nuolatinį dialogą su
valstybių narių ryšių punktais, siekdama užtikrinti, kad Europos
reagavimu į ekstremalias situacijas būtų veiksmingai ir
nuosekliai per mechanizmą prisidedama prie bendro pagalbos teikimo,
visų pirma: –
nedelsiant informuoja valstybes nares apie
visą pagalbos prašymą; –
remia bendrą padėties ir poreikių
įvertinimą, teikdama technines konsultacijas ir (arba) palengvindama
koordinavimą pagalbos teikimo vietoje, pasitelkdama vietoje ekspertų
grupę; –
dalijasi atitinkamais įvertinimais ir
analizėmis su visais susijusiais subjektais; –
atlieka iš valstybių narių ir iš
kitų veikėjų gautos pagalbos apžvalgą; –
pataria dėl reikiamos pagalbos, siekiant
užtikrinti, kad teikiama pagalba būtų suderinama su poreikių
įvertinimu, pobūdžio; –
padeda spręsti bet kokius praktinius sunkumus,
iškylančius teikiant pagalbą, pavyzdžiui, tranzito ir muitų
srityje; (b)
iš karto pasiūlo reagavimo planą,
pagrįstą realiais poreikiais ir iš anksto parengtais nenumatytų
atvejų planais, taip pat ragina valstybes nares pagal planą
dislokuoti konkrečius pajėgumus iš Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumų; (c)
palaiko ryšius su nukentėjusia trečiąja
šalimi dėl techninių klausimų, pavyzdžiui, tikslių su
pagalba susijusių poreikių, pasiūlymų priėmimo ir
praktinio pasirengimo pagalbos priėmimui vietoje ir jos paskirstymui; (d)
palaiko ryšius ar bendradarbiauja su Jungtinių
Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo tarnyba (UNOCHA) ir
kitais susijusiais subjektais, prisidėdama prie bendro pagalbos teikimo,
kad būtų užtikrinta maksimali sąveika, siekiama papildomumo ir
išvengta dubliavimo ir spragų; (e)
palaiko ryšius su visais susijusiais
veikėjais, ypač baigiamajame pagalbos teikimo pagal mechanizmą
etape, siekiant palengvinti sklandų perdavimą. 3.
Nepažeidžiant 2 dalyje nurodyto Komisijos
vaidmens ir atsižvelgiant į būtinybę nedelsiant vykdyti
reagavimo operacijas pasitelkiant mechanizmą, po jo aktyvavimo Komisija
informuos Europos išorės veiksmų tarnybą, kad būtų
užtikrintas civilinės saugos operacijų ir bendrų Sąjungos
ryšių su nukentėjusiąja šalimi derėjimas. 4.
Įvykio vietoje deramai užtikrinamas ryšių
palaikymas su Sąjungos delegacija, kad pastaroji palengvintų ryšius
su nukentėjusiosios šalies vyriausybe. Prireikus Sąjungos delegacija
teikia logistinę paramą 2 dalies a punkto antroje
įtraukoje nurodytoms civilinės saugos ekspertų grupėms. 5.
Kiekviena valstybė narė, kuriai yra
skirtas pagalbos prašymas, skubiai sprendžia, ar ji gali suteikti prašomą
pagalbą, ir apie tai per CECIS praneša reagavimo į nelaimes centrui,
nurodydama pagalbos, kurią ji galėtų suteikti, dydį ir
sąlygas. Reagavimo į nelaimes centras informuoja valstybes nares. 6.
Pagal šį straipsnį pagalba gali būti
teikiama arba kaip savarankiškai teikiama pagalba, arba prisidedant prie
tarptautinei organizacijai vadovaujant teikiamos pagalbos. Sąjungos
koordinavimas visiškai integruojamas į UNOCHA bendrą
koordinavimą, jei yra jos atstovybė, ir paisoma jos vadovavimo. 7.
Mechanizmu taip pat gali būti remiama
konsulinė pagalba Sąjungos piliečiams, susidarius didelio masto
nelaimėms trečiosiose šalyse, jei to prašo: (a)
valstybės narės konsulinės
įstaigos savo piliečiams; (b)
vadovaujančioji valstybė ar pagalbą
koordinuojanti valstybė narė visiems Sąjungos piliečiams. Jeigu reikia, šios paramos ypač galima
prašyti neatstovaujamiems Sąjungos piliečiams pagal Tarybos
direktyvą 2012/X/ES[36].
8.
Prireikus Komisija gali kiekvienu konkrečiu
atveju imtis papildomų užduočių, kad užtikrintų pagalbos
teikimo nuoseklumą. 9.
Koordinavimas pagal mechanizmą nedaro
įtakos valstybių narių ir nukentėjusiosios šalies
dvišaliams ryšiams, nei valstybių narių ir Jungtinių Tautų
bendradarbiavimui. Tokie dvišaliai ryšiai taip pat gali būti naudojami,
siekiant prisidėti prie koordinavimo pagal mechanizmą. 10.
Šiame straipsnyje nurodytas Komisijos vaidmuo
nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai ir atsakomybei už savo
grupes, modulius ir kitą paramą, įskaitant karinius
pajėgumus. Visų pirma Komisijos vykdomas nuoseklumo rėmimas
neapima įsakymų davimo valstybių narių grupėms,
moduliams ir kitokios paramos pajėgoms, kurios teikiamos savanoriškai,
laikantis koordinavimo centrinės buveinės lygmeniu ir pagalbos
teikimo vietoje. 11.
Siekiama sąveikos su kitomis Sąjungos
priemonėmis, ypač su veiksmais, kurie finansuojami pagal
Reglamentą (EB) Nr. 1257/96. 12.
Valstybės narės, teikiančios
pagalbą ekstremalios situacijos atveju, kaip nurodyta 1 dalyje,
išsamiai informuoja reagavimo į nelaimes centrą apie savo
veiklą. 13.
Valstybių narių grupės ir moduliai
pagalbos teikimo vietoje, kurie pasitelkiami teikiant pagalbą pagal
mechanizmą, turi būti glaudžiai susiję su reagavimo į
nelaimes centru ir ekspertų grupėmis pagalbos teikimo vietoje, kaip
nurodyta 2 dalies a punkto antroje įtraukoje. 17
straipsnis Parama
pagalbos teikimo vietoje 1.
Komisija gali atrinkti, paskirti ir išsiųsti
ekspertų grupę, kurią sudaro valstybių narių,
Komisijos ir kitų Sąjungos tarnybų ir agentūrų, UNOCHA
ar kitų tarptautinių organizacijų paskirti ekspertai,
atsižvelgiant į misijos specifiką didelio masto nelaimės
Sąjungoje atveju pagal 15 straipsnio 5 dalį arba paprašius
praktinių žinių apie prevenciją ir pasirengimą, kaip
nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje. 2.
1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai
Komisija remia bendrą padėties vertinimą ir poreikius, ir (arba)
palengvina pagalbos koordinavimą vietoje, išsiųsdama ekspertų
grupę į vietą, kaip nurodyta 16 straipsnio 2 dalies
a punkto antroje įtraukoje. 3.
Toliau nurodyta ekspertų atrankos ir paskyrimo
tvarka: (a)
Valstybės narės, remdamosi savo
atsakomybe, paskiria ekspertus, kurie gali būti dislokuoti kaip
ekspertų grupių dalis. (b)
Komisija pasirenka ekspertus ir šių
grupių vadovą, remdamasi jų kvalifikacija ir patirtimi,
įskaitant baigtų mokymų apie mechanizmą lygį,
ankstesnę dalyvavimo pagal mechanizmą vykdomose misijose ir kitoje
tarptautinėje pagalbos teikimo veikloje patirtį. Atranka taip pat
grindžiama vadovaujantis kitais kriterijais, įskaitant kalbų
mokėjimą, siekiant užtikrinti, kad grupė, kaip visuma,
turėtų visus konkrečioje situacijoje reikalingus
įgūdžius. 4.
Kai išsiunčiamos ekspertų grupės,
jos palengvina valstybių narių pagalbos teikimo grupių
koordinavimą ir palaiko ryšius su prašančiosios valstybės
kompetentingomis valdžios institucijomis. Reagavimo į nelaimes centras
palaiko glaudžius ryšius su ekspertų grupėmis ir teikia jiems gaires
ir logistinę bei kitokią paramą. 5.
Prireikus Komisija gali dislokuoti logistinę
paramą ir pagalbos pajėgumus, kad paremtų valstybių
narių ekspertų grupes, modulius ir kitus reagavimo pajėgumus,
dislokuotus pagal mechanizmą. 18 straipsnis Transportas 1.
Komisija gali padėti valstybėms
narėms rasti galimybių gauti įrangos ir transporto išteklių
šiomis priemonėmis: (a)
teikdama informaciją apie įrangos ir
transporto išteklius, kuriuos gali suteikti valstybės narės, ir
dalydamasi šia informacija, kad būtų lengviau sutelkti tokią
įrangą ar transporto išteklius; (b)
padėdama valstybėms narėms
nustatyti, ar galima gauti transporto išteklių iš kitų šaltinių,
įskaitant komercinę rinką, ir sudarant palankesnes galimybes tai
padaryti; (c)
padėdama valstybėms narėms nustatyti
kitus įrangos šaltinius, įskaitant komercinę rinką. 2.
Komisija gali papildyti valstybių narių teikiamus
transporto išteklius transporto ištekliais, kurie būtini, siekiant
užtikrinti greitą reagavimą į didelio masto nelaimes. V SKYRIUS Finansiniai
atidėjiniai 19 straipsnis Biudžeto
ištekliai 1.
Šiam sprendimui įgyvendinti 2014–2020 m.
skiriama finansinė orientacinė suma yra 513 000 000 EUR
galiojančiomis kainomis. 276 000 000 EUR galiojančiomis
kainomis gaunama iš finansinės programos 3 išlaidų kategorijos
„Saugumas ir pilietybė“, o 237 000 000 EUR
galiojančiomis kainomis – iš 4 išlaidų kategorijos „Europos
vaidmuo pasaulyje“. 2.
Asignavimai, kurie gaunami iš reagavimo į
ekstremalias situacijas pagalbos gavėjų grąžinamų
lėšų, sudaro asignuotąsias įplaukas, kaip nustatyta
Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje. 3.
1 dalyje nurodyti finansiniai asignavimai taip
pat gali apimti išlaidas, susijusias su pasirengimo, stebėsenos,
kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, kurie būtini programai
valdyti ir jos tikslams pasiekti. Tokios išlaidos visų pirma gali būti
susijusios su tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir ryšių
palaikymo veiksmais, įskaitant kitų subjektų informavimą
apie Europos Sąjungos politikos prioritetus, tiek, kiek jie yra
susiję su bendraisiais šio sprendimo tikslais, išlaidomis, susijusiomis su
IT tinklais, kurie daugiausia sietini su informacijos tvarkymu ir keitimusi ja
(įskaitant jų sąsają su dabartinėmis arba
būsimomis sistemomis, kurių tikslas – skatinti sektorinį
keitimąsi duomenimis ir susijusia įranga), taip pat visomis kitomis techninės
ir administracinės pagalbos išlaidomis, kurias patyrė Komisija
valdydama programą. 20 straipsnis Bendrieji
reikalavimus atitinkantys veiksmai Toliau nurodyti bendrieji veiksmai atitinka
finansinės pagalbos teikimo reikalavimus: (a)
tyrimai, apklausos, modeliavimas ir scenarijų
kūrimas, siekiant dalytis žiniomis, geriausia praktika ir informacija,
taip pat gerinti prevenciją, pasirengimą ir veiksmingą
reagavimą; (b)
mokymas, pratybos, seminarai, personalo ir
ekspertų mainai, tinklų kūrimas, demonstraciniai projektai ir
technologijų perdavimas, siekiant gerinti prevenciją,
pasirengimą ir veiksmingą reagavimą; (c)
stebėsenos, vertinimo ir įvertinimo
veiksmai; (d)
visuomenės informavimas, švietimas,
informavimo didinimas ir susiję informacijos platinimo veiksmai, siekiant
sumažinti nelaimių poveikį Sąjungos piliečiams ir
padėti Sąjungos piliečiams veiksmingiau apsisaugoti; (e)
pagalbos teikimo ir pratybų patirties,
įgytos taikant mechanizmą, taip pat ir tose srityse, kurios
susijusios su prevencija ir pasirengimu, programos sukūrimas; (f)
ryšių palaikymo veiksmai ir priemonės, kuriomis
skatinamas Europos civilinės saugos darbo, susijusio su prevencija,
pasirengimu ir reagavimu, matomumas. 21 straipsnis Reikalavimus
atitinkantys prevencijos ir pasirengimo veiksmai Toliau nurodyti prevencijos ir pasirengimo
veiksmai atitinka finansinės pagalbos teikimo reikalavimus: (a)
rizikos valdymo planų ir Sąjungos masto
rizikos apžvalgos rengimas; (b)
funkcijų, kurias atlieka Reagavimo į
nelaimes centras, palaikymas pagal 7 straipsnio a punktą,
siekiant sudaryti palankesnes sąlygas greitai reaguoti didelio masto
nelaimės atveju; (c)
didelių pajėgumų plėtojimas ir
palaikymas per valstybių narių apmokytų ekspertų
tinklą, kurį galima greitai pasitelkti, siekiant padėti vykdyti
Reagavimo į nelaimes centro stebėsenos, informavimo ir koordinavimo
užduotis; (d)
CECIS ir priemonių kūrimas ir
eksploatavimas, siekiant sudaryti sąlygas reagavimo į nelaimes
centrui ir valstybių narių ryšių punktams bei kitiems mechanizmo
dalyviams palaikyti ryšius ir keistis informacija; (e)
pagalba plėtojant nustatymo, ankstyvojo
perspėjimo ir pranešimo apie nelaimes sistemas, siekiant sudaryti
sąlygas greitai reaguoti ir skatinti jų tarpusavio sąsają
bei sąsają su Reagavimo į nelaimes centru ir CECIS. Šiose
sistemose atsižvelgiama į esamus ir būsimus informacijos,
stebėsenos ar nustatymo šaltinius ir sistemas ir jais remiamasi; (f)
reagavimo operacijų pagal mechanizmą
planavimas, taip pat plėtojant orientacinius scenarijus, nustatant
pajėgumus ir rengiant nenumatytų atvejų planus; (g)
Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumų sukūrimas ir palaikymas, kaip nurodyta 11straipsnyje. Sąjungos finansinis įnašas, skirtas
šiame punkte nurodytiems veiksmams, yra pagal pajėgumų rūšį
nustatomos vieneto sąnaudos, kurios neviršija 25 % visų
reikalavimus atitinkančių sąnaudų; (h)
Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumų trūkumo nustatymas ir šalinimas pagal 12 straipsnį. Veiksmai, kurių imamasi pagal šį
punktą, grindžiami realiais poreikiais ir sąnaudų ir naudos
analize pagal pajėgumų rūšį, atsižvelgiant į
susijusios rizikos tikimybę ir poveikį. Sąjungos įnašas
pagal šį punktą vykdomiems veiksmams finansuoti neviršija 85 %
visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų; (i)
reikiamų logistinių pajėgumų
užtikrinimas, siekiant teikti techninę pagalbą ir paramą,
skirtą Europos reagavimo į nelaimes pajėgumams, ekspertų
grupėms, kitiems moduliams ir reagavimo pajėgumams, kurie
išsiunčiami pagal mechanizmą, taip pat kitiems subjektams įvykio
vietoje; (j)
pagalba valstybėms narėms iš anksto
skirstant pagalbos ekstremalios situacijos atveju išteklius Sąjungos
logistiniuose centruose. 22 straipsnis Reikalavimus atitinkantys reagavimo veiksmai Toliau nurodyti reagavimo veiksmai atitinka
finansinės pagalbos teikimo reikalavimus: (a)
ekspertų grupių kartu su reikiama
įranga išsiuntimas pagal 17 straipsnį; (b)
21 straipsnio g, h ir i punktuose
nurodytų pajėgumų dislokavimas Komisijos prašymu per reagavimo
į nelaimes centrą didelio masto nelaimių atveju; (c)
valstybių narių rėmimas, siekiant
gauti įrangos, transporto ir susijusių logistinių išteklių,
kaip nurodyta 23 straipsnyje; (d)
bet kokie kiti pagalbiniai ir papildomi veiksmai,
reikalingi naudojant mechanizmą, siekiant 3 straipsnio 1 dalies
c punkte nurodyto tikslo. 23 straipsnis Reikalavimus
atitinkantys veiksmai, susiję su įrangos, transporto ir logistiniais
ištekliais 1.
Toliau nurodyti veiksmai atitinka finansinės
pagalbos teikimo reikalavimus, išteklių siekiant sudaryti sąlygas
gauti įrangos, transporto ir susijusių logistinių išteklių
pagal mechanizmą: (a)
informacijos apie įrangos ir transporto
išteklius, kuriuos gali teikti valstybės narės, teikimas ir
dalijimasis ja, siekiant palengvinti tokios įrangos ar transporto
išteklių kaupimą; (b)
pagalba valstybėms narėms, siekiant
nustatyti, ar galima gauti transporto išteklių iš kitų šaltinių,
įskaitant komercinę rinką, ir sudarant palankesnes galimybes tai
padaryti; (c)
pagalba valstybėms narėms, siekiant
nustatyti, ar galima gauti įrangos išteklių iš kitų
šaltinių, įskaitant komercinę rinką; (d)
transporto ir susijusių logistinių
išteklių, kurie būtini, norint greitai reaguoti į didelio masto
nelaimes, finansavimas. Tokie veiksmai atitinka finansinės pagalbos
teikimo reikalavimus tik tuo atveju, jeigu laikomasi šių kriterijų: ·
pagalbos prašymas pateiktas pagal mechanizmą,
vadovaujantis 15 ir 16 straipsniais; ·
papildomi transporto ištekliai būtini,
siekiant užtikrinti reagavimo į ekstremalias situacijas veiksmų pagal
mechanizmą veiksmingumą; ·
pagalba atitinka reagavimo į nelaimes centro
nurodytus poreikius ir yra pristatoma pagal reagavimo į nelaimes centro
pateiktas rekomendacijas dėl pristatymo techninių specifikacijų,
kokybės, laiko ir sąlygų; ·
pagalbą pagal mechanizmą priima
prašančioji šalis, Jungtinės Tautos ar jos agentūros arba
atitinkama tarptautinė organizacija; ·
nelaimių trečiosiose šalyse atveju
pagalba papildo bendrą Sąjungos humanitarinę pagalbą, kai
ji teikiama. 2.
Sąjungos finansinės paramos suma, skirta
transporto ir susijusiems logistiniams ištekliams, neviršija 85 %
visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų. Didžiausia
Sąjungos finansinė parama, skirta transporto ir susijusiems
logistiniams ištekliams, gali siekti 100 % visų reikalavimus
atitinkančių sąnaudų, kai tenkinamas vienas iš šių
kriterijų: (a)
sąnaudos susijusios su logistinėmis
operacijomis transporto centruose (be kita ko, įskaitant krovinių
pakrovimą arba iškrovimą ir sandėlių nuomą); (b)
sąnaudos susijusios su vietiniu vežimu ir
būtinos siekiant palengvinti pajėgumų sukaupimą arba
koordinuotą pagalbos pristatymą; (c)
sąnaudos susijusios su 21 straipsnio g,
h ir i punktuose nurodytų pajėgumų transportu. 3.
Transporto ir susijusių logistinių
operacijų, kuriose dalyvauja keletas valstybių narių, atveju
valstybė narė gali imtis iniciatyvos, prašydama Sąjungos
finansinės paramos visai operacijai. 4.
Kai valstybė narė prašo pagalbos pagal
mechanizmą, ji taip pat gali prašyti Sąjungos finansinės
paramos, skirtos pajėgumų, kurie yra ne jos teritorijoje,
transportui. 5.
Kai valstybė narė prašo, kad Komisija
sudarytų sutartį dėl transporto ir susijusių
logistinių paslaugų, Komisija gali paprašyti iš dalies atlyginti
sąnaudas pagal pirmesnėse dalyse nurodytas finansavimo normas. 24 straipsnis Pagalbos
gavėjai Pagal šį sprendimą teikiamos
dotacijos gali būti teikiamos juridiniams asmenims, kurių veiklą
reglamentuoja privatinė arba viešoji teisė. 25 straipsnis Finansinės
pagalbos teikimo būdai ir įgyvendinimo tvarka 1.
Komisija įgyvendina Sąjungos finansinę
pagalbą pagal Finansinį reglamentą. 2.
Finansinė pagalba pagal šį sprendimą
gali būti teikiama bet kuriuo Finansiniame reglamente nustatytu pavidalu,
visų pirma kaip dotacijos, išlaidų kompensavimas, viešieji pirkimai
arba įmokos į patikos fondus. 3.
Kad galėtų įgyvendinti šį
sprendimą, Komisija priima metines darbo programas pagal 31 straipsnio
2 dalyje nurodytą tvarką, išskyrus veiksmus, kurie priskiriami
IV skyriuje nurodytam reagavimui į ekstremalias situacijas ir
kurių negalima numatyti iš anksto. Jose nurodomi siekiami tikslai,
tikėtini rezultatai, įgyvendinimo būdas ir visa suma. Jose taip
pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodomos kiekvienam veiksmui skirtų
lėšų sumos ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis. Kiek tai
susiję su dotacijomis, programose nurodomi prioritetai, esminiai vertinimo
kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo norma. 26 straipsnis Sąjungos
veiksmų papildomumas ir nuoseklumas 1.
Pagal šį sprendimą finansuojami veiksmai
nefinansuojami pagal kitas Sąjungos finansines priemones. Komisija užtikrina, kad finansinės pagalbos
pagal šį sprendimą prašantys asmenys ir tokios pagalbos gavėjai
informuotų ją apie iš kitų šaltinių, įskaitant
Sąjungos bendrąjį biudžetą, gautą finansinę
pagalbą ir apie teikiamas paraiškas tokiai pagalbai gauti. 2.
Siekiama, kad būtų sąveika su
kitomis Sąjungos priemonėmis ir jos būtų papildytos.
Reagavimo trečiosiose šalyse atveju Komisija užtikrina pagal šį
sprendimą ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 finansuojamų
veiksmų papildomumą ir nuoseklumą. 3.
Kai pagalba pagal mechanizmą prisidedama prie
platesnio masto Sąjungos humanitarinio reagavimo operacijų, veiksmai,
kuriems pagal šį sprendimą skiriama finansinė pagalba, turi
atitikti Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos nurodytus
humanitarinius principus. 27 straipsnis Finansinių
Sąjungos interesų apsauga 1.
Komisija imasi atitinkamų priemonių,
kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal šį
sprendimą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti finansiniai
Sąjungos interesai, taikydama sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos
neteisėtos veikos prevencijos priemones, atlikdama veiksmingas patikras, o
nustačiusi pažeidimų, susigrąžindama neteisėtai
išmokėtas sumas, ir, jei reikia, taikydama veiksmingas, proporcingas ir
atgrasomas nuobaudas. 2.
Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai
turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų,
rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos
lėšų pagal šį sprendimą, dokumentų auditą ir
auditą vietoje. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)
gali atlikti pagal Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytas
procedūras ūkio subjektų, tiesiogiai arba netiesiogiai
susijusių su tokiu finansavimu, patikras vietoje ir inspektavimus, kad
nustatytų, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos
veikos, kenkiančios finansiniams Sąjungos interesams, susijusiems su
dotacijos susitarimu, dotacijos sprendimu ar sutartimi dėl Sąjungos
finansavimo. Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių nuostatų,
bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir
tarptautinėmis organizacijomis, dotacijų susitarimuose, dotacijų
sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį sprendimą,
Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti
tokį auditą, patikras vietoje ir inspektavimus. VI SKYRIUS Bendrosios
nuostatos 28 straipsnis Trečiųjų
šalių dalyvavimas ir tarptautinės organizacijos 1. Pagal mechanizmą gali
dalyvauti: (a)
Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA)
šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, pagal
EEE susitarime nustatytas sąlygas ir kitos Europos šalys, kai tokia
galimybė numatyta susitarimuose ir procedūrose; (b)
stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir
potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos
programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytas
atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose
arba panašiuose susitarimuose; 2. 20 straipsnyje ir 21 straipsnio
a–f punktuose nurodytą finansinę pagalbą taip pat galima
teikti Europos kaimynystės šalims, taip pat potencialioms šalims
kandidatėms, nedalyvaujančioms pagal mechanizmą. 3. Tarptautinės arba
regioninės organizacijos gali bendradarbiauti pagal mechanizmą
vykdomoje veikloje, jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamais dvišaliais
arba daugiašaliais šių organizacijų ir Sąjungos susitarimais. 29 straipsnis Kompetentingos
institucijos Šio sprendimo vykdymo tikslais valstybės
narės paskiria kompetentingas institucijas ir apie tai informuoja
Komisiją. 30 straipsnis Įgyvendinimo
aktai 1.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais
nustatomi šie klausimai: (a)
reagavimo į nelaimes centro veikimas, kaip
nustatyta 7 straipsnio a punkte; (b)
CECIS veikimas, kaip nustatyta 7 straipsnio
b punkte; (c)
ekspertų grupėms taikytinos sąlygos,
kaip nustatyta 17 straipsnyje, įskaitant ekspertų atrankos
sąlygas; (d)
modulių nustatymo sąlygos, kaip nustatyta
8 straipsnyje; (e)
pagalbos teikimui skirtinų išteklių
sąlygos, kaip nustatyta 9 straipsnyje; (f)
Reagavimo į nelaimes pajėgumų, kaip
savanoriškai sutelktų išteklių, veikimas, kaip nustatyta 11 straipsnyje;
(g)
Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumų trūkumo nustatymas ir šalinimas, kaip nustatyta 12 straipsnyje; (h)
mokymo programos sąlygos, kaip nustatyta 13
straipsnyje; (i)
Sąlygos, taikytinos pagalbos teikimui
Sąjungoje, kaip nustatyta 15 straipsnyje, taip pat pagalbos teikimui
už Sąjungos ribų, kaip nustatyta 16 straipsnyje; (j)
transportui taikytinos sąlygos, kaip nustatyta
18 ir 23 straipsniuose. 2.
Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 31 straipsnio
2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 31 straipsnis Komiteto
procedūra 1.
Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas yra Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nurodytas
komitetas. 2.
Kai daroma nuoroda į šią dalį,
taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jeigu komitetas
nepateikia nuomonės, Komisija nepriima įgyvendinimo akto projekto ir
taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies
trečia pastraipa. 32 straipsnis Vertinimas 1.
Reguliariai vykdoma veiksmų, kuriems teikiama
finansinė pagalba, stebėsena, siekiant sekti jų
įgyvendinimą. 2.
Komisija įvertina šio sprendimo taikymą
ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šiuos dokumentus: (a)
ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d.
– pasiektų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių šio
sprendimo įgyvendinimo aspektų tarpinę įvertinimo
ataskaitą; (b)
ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.
– komunikatą dėl šio sprendimo tolesnio įgyvendinimo; (c)
ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.
– ex post vertinimo ataskaitą. Kartu su išvadomis prireikus pateikiami šio
sprendimo pataisų pasiūlymai. VII SKYRIUS Baigiamosios
nuostatos 33 straipsnis Pereinamojo
laikotarpio nuostatos 1.
Veiksmai, kurie, remiantis Sprendimu 2007/162/EB,
Euratomas[37],
pradedami vykdyti iki 2014 m. sausio 1 d., toliau administruojami
pagal tą sprendimą. 2.
Valstybės narės nacionaliniu lygiu
užtikrina, kad būtų galima netrukdomai pereiti nuo veiksmų,
vykdomų pagal ankstesniąją Civilinės saugos finansinę
priemonę, prie veiksmų, kurie bus įgyvendinami pagal šiame
sprendime išdėstytas naujas nuostatas. 34 straipsnis Panaikinimas Sprendimai 2007/162/EB, Euratomas ir 2007/779/EB,
Euratomas panaikinami. Sprendimo 2007/162/EB, Euratomas 1–14 straipsniai
ir toliau taikomi iki 2013 m. gruodžio 31 d. imtinai, nepažeidžiant 33straipsnio
1 dalies nuostatų. Nuorodos į panaikintus sprendimus
aiškinamos kaip nuorodos į šį sprendimą, atsižvelgiant į
priede pateiktą atitikties lentelę. 35 straipsnis Įsigaliojimas Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą
dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tačiau 19–27 straipsniai
(finansinės nuostatos) taikytini tik nuo 2014 m. sausio 1 d. 36 straipsnis Adresatai Šis sprendimas
skirtas valstybėms narėms pagal Sutartis. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas 1 PRIEDAS Atitikties
lentelė Tarybos sprendimas 2007/162 EB, Euratomas || Tarybos sprendimas 2007/779 EB, Euratomas || Šis sprendimas 1 straipsnio 1 dalis || || _ 1 straipsnio 2 dalis || || 1 straipsnio 4 dalis 1 straipsnio 3 dalis || || _ 1 straipsnio 4 dalis || || 2 straipsnio 3 dalis || 1 straipsnio 1 dalis || _ || 1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa || 1 straipsnio 2 dalis || 1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa || 1 straipsnio 6 dalis 2 straipsnio 1 dalis || || 2 straipsnio 1 dalis 2 straipsnio 2 dalis || || 2 straipsnio 2 dalis 2 straipsnio 3 dalis || || 1 straipsnio 7 dalis || 2 straipsnio 1 dalis || _ || 2 straipsnio 2 dalis || 13 straipsnio 1 dalies a punktas || 2 straipsnio 3 dalis || 13 straipsnio 1 dalies c punktas || 2 straipsnio 4 dalis || 7 straipsnio d punktas || 2 straipsnio 5 dalis || 7 straipsnio a punktas || 2 straipsnio 6 dalis || 7 straipsnio b punktas || 2 straipsnio 7 dalis || 7 straipsnio c punktas || 2 straipsnio 8 dalis || 18 straipsnio 1 dalis || 2 straipsnio 9 dalis || 18 straipsnio 2 dalis || 2 straipsnio 10 dalis || 16 straipsnio 7 dalis || 2 straipsnio 11 dalis || _ 3 straipsnis || 3 straipsnis || 4 straipsnis 4 straipsnio 1 dalis || || 20 straipsnis 4 straipsnio 2 dalies a punktas || || 22 straipsnio a punktas 4 straipsnio 2 dalies b punktas || || 22 straipsnio c punktas ir 23 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai 4 straipsnio 2 dalies c punktas || || 23 straipsnio 1 dalies d punktas 4 straipsnio 3 dalis || || 23 straipsnio 2 dalis 4 straipsnio 4 dalis || || 30 straipsnio 1 dalies j punktas || 4 straipsnio 1 dalis || 9 straipsnio 1 dalis || 4 straipsnio 2 dalis || 9 straipsnio 2 dalis || 4 straipsnio 3 dalis || 8 straipsnio 1 ir 2 dalys || 4 straipsnio 4 dalis || 9 straipsnio 3 dalis || 4 straipsnio 5 dalis || 9 straipsnio 4 dalis || 4 straipsnio 6 dalis || 9 straipsnio 5 dalis || 4 straipsnio 7 dalis || 9 straipsnio 8 dalis || 4 straipsnio 8 dalis || 9 straipsnio 6 dalis 5 straipsnis || || 24 straipsnis || 5 straipsnio 1 dalis || 7 straipsnio a punktas || 5 straipsnio 2 dalis || 7 straipsnio b punktas || 5 straipsnio 3 dalis || 7 straipsnio c punktas || 5 straipsnio 4 dalis || 7 straipsnio d punktas || 5 straipsnio 5 dalis || 13 straipsnio 1 dalies a punktas || 5 straipsnio 6 dalis || _ || 5 straipsnio 7 dalis || 13 straipsnio 1 dalies d punktas || 5 straipsnio 8 dalis || 13 straipsnio 1 dalies e punktas || 5 straipsnio 9 dalis || 18 straipsnis || 5 straipsnio 10 dalis || 7 straipsnio e punktas || 5 straipsnio 11 dalis || 7 straipsnio g punktas 6 straipsnio 1 dalis || || 25 straipsnio 1 dalis 6 straipsnio 2 dalis || || 25 straipsnio 2 dalis 6 straipsnio 3 dalis || || 25 straipsnio 3 dalies antras ir trečias sakiniai 6 straipsnio 4 dalis || || 25 straipsnio 3 dalies antras ir trečias sakiniai 6 straipsnio 5 dalis || || 25 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys 6 straipsnio 6 dalis || || _ || 6 straipsnis || 14 straipsnis 7 straipsnis || || 28 straipsnio 1 dalis || 7 straipsnio 1 dalis || 15 straipsnio 1 dalis || 7 straipsnio 2 dalis || 15 straipsnio 3 dalis || 7 straipsnio 2 dalies a punktas || 15 straipsnio 3 dalies a punktas || 7 straipsnio 2 dalies c punktas || 15 straipsnio 3 dalies b punktas || 7 straipsnio 2 dalies b punktas || 15 straipsnio 3 dalies d punktas || 7 straipsnio 3 dalies pirmas ir trečias sakiniai || 15 straipsnio 4 dalis ir 16 straipsnio 5 dalis || 7 straipsnio 4 dalis || 15 straipsnio 5 dalis || 7 straipsnio 5 dalis || _ || 7 straipsnio 6 dalis || 17 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys 8 straipsnis || || 26 straipsnis || 8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || 16 straipsnio 1 dalis || 8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa || 16 straipsnio 6 dalies pirmas sakinys || 8 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa || _ || 8 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa || _ || 8 straipsnio 2 dalis || 16 straipsnio 3 dalis || 8 straipsnio 3 dalis || _ || 8 straipsnio 4 dalies a punktas || 16 straipsnio 2 dalies a punktas || 8 straipsnio 4 dalies b punktas || 16 straipsnio 2 dalies c punktas || 8 straipsnio 4 dalies c punktas || 16 straipsnio 2 dalies d punktas || 8 straipsnio 4 dalies d punktas || 16 straipsnio 2 dalies e punktas || 8 straipsnio 5 dalis || 16 straipsnio 8 dalis || 8 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa || 17 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies b punktas || 8 straipsnio 6 dalies antra pastraipa || 17 straipsnio 4 dalies antras sakinys || 8 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa || _ || 8 straipsnio 7 dalies antra pastraipa || 16 straipsnio 6 dalies antras sakinys || 8 straipsnio 7 dalies trečia pastraipa || 16 straipsnio 9 dalis || 8 straipsnio 7 dalies ketvirta pastraipa || 16 straipsnio 11 dalis || 8 straipsnio 7 dalies penkta pastraipa || _ || 8 straipsnio 8 dalis || 16 straipsnio 10 dalis || 8 straipsnio 9 dalies a punktas || 16 straipsnio 12 dalis || 8 straipsnio 9 dalies b punktas || 16 straipsnio 13 dalis 9 straipsnis || || 16 straipsnio 6 dalis || 9 straipsnis || 18 straipsnis 10 straipsnis || || 19 straipsnio 3 dalis || 10 straipsnis || 28 straipsnis 11 straipsnis || || _ || 11 straipsnis || 29 straipsnis 12 straipsnio 1 dalis || || 27 straipsnio 1 dalis 12 straipsnio 2 dalis || || _ 12 straipsnio 3 dalis || || _ 12 straipsnio 4 dalis || || _ 12 straipsnio 5 dalis || || _ || 12 straipsnio 1 dalis || 30 straipsnio 1 dalies e punktas || 12 straipsnio 2 dalis || 30 straipsnio 1 dalies a punktas || 12 straipsnio 3 dalis || 30 straipsnio 1 dalies b punktas || 12 straipsnio 4 dalis || 30 straipsnio 1 dalies c punktas || 12 straipsnio 5 dalis || 30 straipsnio 1 dalies h punktas || 12 straipsnio 6 dalis || 30 straipsnio 1 dalies d punktas || 12 straipsnio 7 dalis || _ || 12 straipsnio 8 dalis || _ || 12 straipsnio 9 dalis || 30 straipsnio 1 dalies i punktas 13 straipsnis || 13 straipsnis || 31 straipsnis 14 straipsnis || || 19 straipsnis 15 straipsnis || 14 straipsnis || 32 straipsnis || 15 straipsnis || 34 straipsnis 16 straipsnis || || 35 straipsnio 2 dalis 17 straipsnis || 16 straipsnis || 36 straipsnis FINANSINĖ TEISĖS
AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatytas
(-i) valdymo būdas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Susijusi
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os)
ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl
Sąjungos civilinės saugos mechanizmo pasiūlymas
1.2.
Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje[38]
Atitinkama politikos sritis ir susijusi (-ios) veiklos
rūšis (-ys): 23 03 – Civilinės saugos finansinė
priemonė
1.3.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[39]
ü Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo
pratęsimu ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę
1.4.
Tikslai
1.4.1.
Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis
(-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva)
Šiuo sprendimu sukuriamas Sąjungos
civilinės saugos mechanizmas, pagal kurį remiami, koordinuojami ir
papildomi valstybių narių civilinės saugos veiksmai siekiant
didinti prevencijos, pasirengimo ir reagavimo įvykus stichinėms ir
žmogaus sukeltoms nelaimėms sistemų veiksmingumą.
1.4.2.
Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama
VGV / VGB veikla
1 konkretus tikslas. užtikrinti
aukštą apsaugos nuo nelaimių lygį užkertant joms kelią arba
mažinant jų poveikį ir skatinant prevencijos kultūrą 2 konkretus tikslas. STIPRINTI
SĄJUNGOS PASIRENGIMĄ REAGUOTI Į NELAIMES 3 konkretus tikslas. SUDARYTI PALANKESNES
SĄLYGAS SPARČIAI IR VEIKSMINGAI IMTIS REAGAVIMO Į NELAIMES
VEIKSMŲ KILUS DIDELĖMS NELAIMĖMS ARBA JŲ PAVOJUI Atitinkama VGV / VGB veikla 23 03 Civilinės
saugos finansinė priemonė
1.4.3.
Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį,
kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams
gavėjams (tikslinėms grupėms). Pasiūlymu: - Sąjunga galės remti, koordinuoti ir
papildyti valstybių narių civilinės saugos veiksmus taikydama
Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (toliau – mechanizmą) 2014–2020 m.
daugiametės finansinės programos galiojimo metu, visų pirma: a) priemonėmis, skirtomis nelaimei išvengti ar
jos poveikiui sumažinti; taip pat b) veiksmais, skirtais Bendrijos pasirengimui reaguoti
į nelaimes stiprinti, įskaitant ES piliečių informuotumo
didinimo veiksmus; c) reagavimo į nelaimes pagalbos veiksmais pagal
mechanizmą. Šiuo pasiūlymu sudaromos sąlygos tęsti
nelaimių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į jas veiklą,
kuriai taikomas Tarybos sprendimas 2007/779/EB, Euratomas ir kuri finansuojama pagal
civilinės saugos finansinę priemonę (2007/162/EB, Euratomas). Sutelkiant iš anksto nustatytą valstybių
narių turtą, sukuriamas Europos pajėgumas reaguoti į
nelaimes, sukuriamas Europos reagavimo į nelaimes centras,
stiprinami ir vienodinami transporto ir vežimo susitarimai ir parama
valstybėms narėms rengti nacionalinius rizikos valdymo planus.
1.4.4.
Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti
pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Konkretus tikslas. Užtikrinti aukštą
apsaugos nuo nelaimių lygį, užkertant kelią jų padariniams
arba juos sumažinant ir skatinant prevencijos kultūrą 1. Valstybių narių, turinčių nacionalinius rizikos
vertinimus ir nelaimių rizikos valdymo planus, skaičius; 2. tyrimų ir projektų, kuriais siekiama gerinti žinių bazę,
skaičius ir rūšis; 3. naujų technologijų diegimas. Konkretus tikslas. Stiprinti
Sąjungos pasirengimą reaguoti į nelaimes 1. Reikalingo lygmens kvalifikaciją turinčių ekspertų
skaičius; 2. į mokymo programą įtraukto mokymo, pratybų ir
kursų skaičius ir rūšis; 3. mainų ES mokymo tinkle skaičius; 4. savanoriškai sutelkto turto (pajėgumas
reaguoti į ekstremalias situacijas) išteklių kiekis ir rūšis; 5. savanoriškai turtą sutelkiančių
valstybių narių skaičius; 6. savanoriškai sutelktam turtui skiriama bendro ES
finansavimo suma; 7. nustatyti esminiai pajėgumo trūkumai ir
jų rūšis; 8. trūkumų, kurie šalinami bendru ES
finansavimu ir be jo, skaičius ir rūšis; 9. valstybėms narėms padedant Komisijos
rengiami reagavimo į nelaimes scenarijai ES ir už jos ribų, įtraukiant
visas galimas dideles nelaimes; 10. valstybėms narėms padedant Komisijos
rengiamas išsamus valstybėse narėse esančio turto
inventorizavimas ir trūkumų analizė. Konkretus tikslas. Sudaryti
palankesnes sąlygas sparčiai ir veiksmingai imtis reagavimo į
nelaimes veiksmų kilus didelėms nelaimėms ar jų pavojui 1. Operacijų greitis: laikotarpis tarp prašymo
suteikti pagalbą ir jos suteikimo įvykio vietoje, taip pat vertinimo
ir (arba) koordinavimo komandų operatyvumas; 2. sutelkto turto ir valstybių narių papildomų
ad hoc pasiūlymų santykis; 3. neatidėliotinų svarbiausių
poreikių patenkinimo santykis; 4. transporto dotacijų ir paslaugų
skaičius ir dydis; 5. individualių dotacijų ir (arba)
paslaugų prašymų nagrinėjimo trukmė ir bendras
finansinių operacijų tvarkymo laikas; 6. transporto operacijoms skirto bendro ES finansavimo
sumos (įskaitant vienos operacijos vidurkį); 7. bendro ES finansavimo, skirto transportui,
santykis, palyginti su visa transporto sąnaudų suma; 8. dotacijų ir (arba) paslaugų skaičius
ir visa nukentėjusioms valstybėms narėms skirta bendro ES
finansavimo suma transportui.
1.5.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
ES
civilinės saugos politika grindžiama Tarybos sprendimu 2007/779/EB,
Euratomas, kuris galioja neribotą laiką, ir Tarybos sprendimu 2007/162/EB,
Euratomas. Pastarasis sprendimas, kuriame nustatytas veiksmų finansavimas
pagal mechanizmą, nustoja galioti 2013 m. pabaigoje. Supaprastinimo
sumetimais du pirmiau minėti teisės akto pasiūlymai sujungti į
vieną teisės akto pasiūlymą, kuriuo siekiama tobulinti ir
toliau stiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą 2014–2020 m.
daugiametės finansinės programos galiojimo metu. Šis
pasiūlymas grindžiamas dviem galiojančiais teisės aktais,
reglamentuojančiais civilinę saugą, ir 2010 m. komunikatu
„Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir
humanitarinės pagalbos vaidmuo“; pasiūlyme atsižvelgiama į
trūkumus, nustatytus per išsamų civilinės saugos teisės
aktų vertinimą 2007–2009 m. laikotarpiu. Šiuo
pasiūlymu siekiama remti veiksmus, kad būtų pašalinti atliekant
vertinimą nustatyti trūkumai. Pagrindiniai veiksmai: 1)
sukurti reagavimo į nelaimes centrą, kuris visą parą
užtikrintų veiklos pajėgumus ir padėtų valstybėms
narėms ir Komisijai taikyti mechanizmą; 2)
nuo reaguojamojo pobūdžio ir ad hoc koordinavimo pereiti prie iš
anksto suplanuotos, parengtos ir nuspėjamos ES civilinės saugos
sistemos; 3)
nustatyti ir pašalinti esminius reagavimo pajėgumo trūkumus; 4)
gerinti finansinę ir logistinę su transportu susijusią
paramą ir siekti ekonomiškiausių transporto operacijų; ir 5)
parengti nacionalinius rizikos valdymo planus ir visai ES bendrą rizikos
apžvalgą.
1.5.2.
Papildoma ES dalyvavimo nauda
Papildoma ES nauda gaunama: - mažinant žūčių skaičių, žalą
aplinkai ir ekonominius bei materialinius nuostolius; - geriau koordinuojant civilinės saugos
veiklą, nes visi pasiūlymai suteikti pagalbą nukentėjusios
valstybės valdžios institucijoms pateikiami kartu per stebėjimo ir
informacijos centrą (SIC); - užtikrinant ekonomiškų, nes pagalbą,
kurią nukentėjusioji šalis priima, galima derinti su kitų
šalių siūloma pagalba pagal transporto procedūrą; - užtikrinant didesnį veiksmingumą, nes
sustiprintas pasirengimas ir vykdoma nuoseklesnė nelaimių rizikos
valdymo politika; - nuosekliai ir veiksmingai reaguojant bet kur ES ir
prireikus trečiosiose šalyse pasitelkiant sukurtą greito reagavimo
pajėgumą; - didinant ES reagavimo į nelaimes veiksmų
matomumą; - geriau panaudojant ribotus išteklius dalijantis ES
finansuojamais ištekliais.
1.5.3.
Panašios patirties išvados
Šie pasiūlymai grindžiami: - patirtimi, įgyta reaguojant į nelaimes
pagal mechanizmą nuo jo sukūrimo 2001 m.; - patirtimi, įgyta vykdant pasirengimo ir
prevencijos srities projektus, finansuotus pagal kvietimą teikti
paraiškas, skelbtą nuo 2007 m.; - patirtimi, įgyta vykdant bandomąjį
projektą, finansuotą pagal kvietimą teikti paraiškas,
paskelbtą 2008 m. – „Bandomasis projektas, skirtas paskatinti
bendradarbiavimą tarp valstybių narių kovojant su gaisrais
miškuose“; - patirtimi, įgyta vykdant 17 projektų
ir 3 sutartis, finansuotus pagal Parengiamuosius veiksmus, susijusius su ES
greitojo reagavimo pajėgumu; 2007 m.
rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl gaivalinių
nelaimių; - komunikatu dėl ES pajėgumo reaguoti į
nelaimes didinimo (COM (2008) 130); - 2008 m.
kovo 11 d. Europos Parlamento priimtu rašytiniu pareiškimu dėl
išankstinio piliečių perspėjimo nepaprastosios padėties
atvejais; 2008 m.
birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES pajėgumo
reaguoti į nelaimes gerinimo; Komisijos komunikatu „Bendrijos stichinių ir
žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ (COM (2009) 82). - 2010 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatu
Europos Parlamentui ir Tarybai „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes.
Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“ (COM(2010) 600
galutinis), taip pat Komisijos komunikatu dėl ES pajėgumo reaguoti
į nelaimes didinimo (COM(2008) 130 galutinis). - Civilinės saugos mechanizmo ir Civilinės
saugos finansinės priemonės taikymo 2007–2009 m. vertinimu (Komisijos
ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, SEC(2011) 1311 galutinis), kuri
taip pat taikoma Parengiamiesiems veiksmams, susijusiems su ES greitojo
reagavimo pajėgumu, priimtiems 2011 m. lapkričio 10 d.
(COM(2011) 696).
1.5.4.
Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis
atitinkamomis priemonėmis
Suderinamumas su: - 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/96
dėl humanitarinės pagalbos; 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiančiu Europos
jūrų saugumo agentūrą; 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos
reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 įsteigiančiu Europos Sąjungos
solidarumo fondą; 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1717/2006, nustatančiu stabilumo priemonę.
1.6.
Trukmė ir finansinis poveikis
ü Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota Ribotos trukmės finansinės nuostatos: –
ü Biudžeto asignavimai apima 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m.
gruodžio 31 d. laikotarpį –
ü Finansinis poveikis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m.
gruodžio 31 d. (mokėjimai iki 2022 m. gruodžio 31 d.)
1.7.
Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[40]
ü Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas ¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
¨ vykdomosioms įstaigoms –
¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[41] –
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas
teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį
ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame
Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis X Jungtinis valdymas kartu su
tarptautinėmis organizacijomis – JT organizacijomis Jei nurodomas daugiau
kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio
punkto pastabų skiltyje. Pastabos Netaikoma
2.
VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.
Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės
Nurodyti dažnumą
ir sąlygas. Reguliariai atliekama veiksmų ir priemonių,
kurioms pagal šiuos sprendimus skiriama finansinė parama, stebėsena. Komisija parengia ir pateikia Europos Parlamentui ir
Tarybai: - tarpinę vertinimo ataskaitą ne vėliau
kaip iki 2017 m. birželio 30 d. - komunikatą dėl šio sprendimo įgyvendinimo
tąsos ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.; - ex post vertinimo ataskaitą ne
vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.
2.2.
Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.
Nustatyta rizika
Neskyrus papildomų etatų dėl
nepakankamo darbuotojų skaičiaus gali kilti pavojus, kad nebus
įmanoma - spręsti uždavinių, kylančių
dėl didesnio civilinės saugos operacijų skaičiaus,
visų pirma atsižvelgiant į naujas išplėstas reagavimo į
nelaimes centro funkcijas ir politinius reikalavimus; - plėsti veiklos ir (arba) vykdyti papildomos
veiklos; - naudotis naujomis technologijų sistemomis ir
(arba) jas plėtoti, kad nuolat būtų užtikrintas prieinamumas; - tinkamai reaguoti į gresiančias
civilinės saugos krizes.
2.2.2.
Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)
Informacija apie vidaus kontrolės sistemos struktūrą Teisės aktų pasiūlymuose numatoma taikyti dabartinę vidaus kontrolės sistemą, kuria užtikrinama, kad pagal naująją priemonę skiriamos lėšos būtų deramai naudojamos remiantis atitinkamais teisės aktais. Dabartinės sistemos struktūra: 1. ECHO GD vidaus kontrolės sistema (3 asmenys), kurios tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių administracinių procedūrų ir civilinės saugos teisės aktų. Šiuo tikslu naudojami vidaus kontrolės standartai; 2. pagal priemonę skirtų dotacijų ir sudarytų sutarčių auditą atlieka 6 ECHO GD auditoriai; 3. išorės partneriai atlieka veiklos vertinimą. Veiklos auditą gali atlikti ir išorės subjektai: 1. OLAF (sukčiavimo atvejai); 2. Audito Rūmai. Planuojama toliau taikyti dabartinę kontrolės sistemą. Dėl didesnių pagal priemonę skiriamų lėšų galima numatyti daugiau dėmesio skirti civilinei saugai, kad būtų tinkamai tikrinamos pagal priemonę patirtos išlaidos. Išlaidų ir naudos vertinimas Numatoma, kad veiklos, susijusios su teisės aktų projektais, vidaus audito išlaidos apytiksliai bus 19 000 EUR (127 000 EUR*3*0,05), jeigu 5 % darbo laiko skiriama civilinei saugai. Šiuo metu ECHO GD dirba 6 išorės auditoriai. Jeigu 5 % savo darbo laiko jie skiria pagal naująją civilinės saugos finansinę priemonę finansuojamoms ir (arba) bendrai finansuojamoms operacijoms, tai reiškia, kad išorės audito išlaidos apytiksliai yra 38 000 EUR. Įgyta patirtis rodo, kad kontrolės nauda turėtų būti didesnė už patirtas išlaidas ir kad taip geriau užtikrinamas galiojančių taisyklių laikymasis. Ankstesnio audito rezultatas – išskaičius netinkamas bendrai finansuoti išlaidas, sumažintas bendras ES įnašas. Numatomo taisyklių nesilaikymo rizikos lygio įvertinimas Kaip rodo anksčiau atliktas pagal dabartinę priemonę bendrai finansuoto projekto auditas, yra rizika, kad lėšos bus netinkamai panaudotos. Todėl logiška siūlyti būsimiems veiksmams taikyti dabartinę sistemą. Atsižvelgiant į didesnes turimas lėšas, galima būtų numatyti didinti išorės auditorių skaičių. Numatoma, kad taisyklių laikymosi lygmuo turėtų būti 98 % (klaidų lygis – mažiau kaip 2 %).
2.3.
Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės
Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. ECHO GD toliau rengs kovos su sukčiavimu
strategiją, vadovaudamasis naująja 2011 m. birželio 24 d.
priimta Komisijos kovos su sukčiavimu strategija, kad būtų
užtikrinta, jog: ECHO GD vidaus kontrolės priemonės,
susijusios su kova su sukčiavimu, visiškai atitiktų kovos su
sukčiavimu strategiją; ECHO GD sukčiavimo rizikos valdymo metodas
leistų nustatyti sukčiavimo rizikos sritis ir tinkamus sprendimo
būdus; ES lėšų naudojimo trečiosiose šalyse
sistemose galima paimti duomenis, kad jie būtų įvesti į
sukčiavimo rizikos valdymo sistemą (pvz., dvigubas finansavimas); prireikus bus sukurtos tinklų grupės ir
įdiegtos tinkamos IT priemonės, skirtos su šia sritimi susijusio
sukčiavimo atvejams nagrinėti.
3.
NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.
Susijusi (-os) daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė
(-ės)
· Esamos išlaidų biudžeto eilutės Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris ir pavadinimas || DA / NDA[42]) || ELPA šalių[43] || šalių kandidačių[44] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 3 || 23 03 01 Civilinė sauga Sąjungoje || DIF || TAIP || TAIP* || TAIP* || NE 3 || 23 01 04 02 Civilinė sauga — Administracinio valdymo išlaidos || NDA || TAIP || NE || NE || NE 4 || 23 03 06 - Civilinės saugos priemonės trečiosiose šalyse || DIF || TAIP || TAIP* || TAIP* || NE * Šios priemonės
veiksmuose gali dalyvauti šalys kandidatės, EEE šalys (Islandija,
Lichtenšteinas ir Norvegija). · Prašoma sukurti naujas biudžeto eilutes Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka Daugiametės finansinės programos kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA. || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą || || || || || ||
3.2.
Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.
Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė ECHO GD – Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas || || || 2014[45] || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || 2021 ir vėlesni metai || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || || 23 03 01 Civilinė sauga Sąjungoje || Įsipareigojimai || 36,4 || 37,4 || 38,4 || 38,4 || 39,4 || 40,4 || 41,4 || netaikoma || 271,8 Mokėjimai || 30 || 34 || 34 || 34 || 35 || 35 || 35 || 34,8 || 271,8 Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[46] || || || || || || || || || 23 01 04 02 — Administracinio valdymo išlaidos || || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || netaikoma || 4,2 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 37 || 38 || 39 || 39 || 40 || 41 || 42 || netaikoma || 276 Mokėjimai || 30,6 || 34,6 || 34,6 || 34,6 || 35,6 || 35,6 || 35,6 || 34,8 || 276 Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje ECHO GD – Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas || || || 2014[47] || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || 2021 ir vėlesni metai || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || || 23 03 06 – Civilinės saugos priemonės trečiosiose šalyse || Įsipareigojimai || 32 || 33 || 33 || 34 || 34 || 35 || 36 || netaikoma || 237 Mokėjimai || 25 || 30 || 30 || 31 || 31 || 32 || 33 || 25 || 237 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 32 || 33 || 33 || 34 || 34 || 35 || 36 || || 237 Mokėjimai || 25 || 30 || 30 || 31 || 31 || 32 || 33 || 25 || 237 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || 69 || 71 || 72 || 73 || 74 || 76 || 78 || netaikoma || 513 Mokėjimai || 55 || 64 || 64 || 65 || 66 || 67 || 68 || 64 || 513 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || 69 || 71 || 72 || 73 || 74 || 76 || 78 || netaikoma || 513 Mokėjimai || 55 || 64 || 64 || 65 || 66 || 67 || 68 || 64 || 513 || || || || || || || || || || Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO ECHO GD – Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas || Žmogiškieji ištekliai || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 48,314 Kitos administracinės išlaidos || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 4,2 IŠ VISO ECHO GD – Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas || Asignavimai || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 52,514 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 7,502 || 52,514 mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || 2021 ir vėlesni metai || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 76,502 || 78,502 || 79,502 || 80,502 || 81,502 || 83,502 || 85,502 || netaikoma || 565,514 Mokėjimai || 62,502 || 71,502 || 71,502 || 72,502 || 73,502 || 74,502 || 75,502 || 64,000 || 565,514
3.2.2.
Numatomas poveikis veiklos asignavimams
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami –
ü Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis[48] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 1 KONKRETUS TIKSLAS – prevencija[49] || || || || || || || || || || || || || || || || Finansuotų prevencijos projektų skaičius || Dotacijų sutartys || 0,3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 10 || 3 || 70 || 21 Tyrimai || Sutarčių skaičius || 0,1 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 5 || 0,5 || 35 || 3,5 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 15 || 3,5 || 105 || 24,5 || || || || || || || || || || || || || || || || 2 KONKRETUS TIKSLAS – pasirengimas || || || || || || || || || || || || || || || || Finansuotų pasirengimo projektų skaičius (įskaitant mokymą ir pratybas) || Dotacijų susitarimai ir sutartys || 0,5 || 50 || 25 || 54 || 27 || 56 || 28 || 58 || 29 || 60 || 30 || 64 || 32 || 62 || 31 || 404 || 202 Išankstinio perspėjimo sistema || Admin. susitar. skaičius || 0,4 || 5 || 2 || 5 || 2 || 5 || 2 || 5 || 2 || 5 || 2 || 5 || 2 || 5 || 2 || 35 || 14 Pajėgumas reaguoti į nelaimes || Dotacijų susitarimų ir sutarčių skaičius || 1 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 19 || 19 || 115 || 115 2 konkretaus tikslo tarpinė suma || 71 || 43 || 75 || 45 || 77 || 46 || 79 || 47 || 81 || 48 || 85 || 50 || 86 || 52 || 554 || 331 || || || || || || || || || || || || || || || || 3 KONKRETUS TIKSLAS – reagavimas[50] || || || || || || || || || || || || || || || || Ekspertų siuntimas || Sutarčių skaičius || 0,005 || 200[51] || 1 || 200 || 1 || 200 || 1 || 200 || 1 || 200 || 1 || 200 || 1 || 200 || 1 || 1400 || 7 Transporto operacijų ES skaičius || Dotacijų susitarimai ir (arba) paslaugų sutartys || 0,250 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 2 || 0,5 || 14 || 3,5 Transporto operacijų už ES ribų skaičius || Dotacijų susitarimai ir (arba) paslaugų sutartys || 0,3 || 70[52] || 21 || 70 || 21 || 70 || 21 || 70 || 21 || 70 || 21 || 70 || 21 || 70 || 21 || 490 || 147 3 konkretaus tikslo tarpinė suma || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 272 || 22,5 || 1904 || 157,5 IŠ VISO IŠLAIDŲ || 358 || 69 || 362 || 71 || 364 || 72 || 366 || 73 || 368 || 74 || 372 || 76 || 373 || 78 || 2563 || 513 ||
3.2.3.
Numatomas poveikis administracinio pobūdžio
asignavimams
3.2.3.1.
Suvestinė
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami –
ü Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai naudojami taip: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2014 [53] || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 6,902 || 48,314 Kitos administracinės išlaidos || 0,550 || 0,550 || 0,550 || 0,550 || 0,550 || 0,550 || 0,550 || 3,85 Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 7,452 || 7,452 || 7,452 || 7,452 || 7,452 || 7,452 || 7,452 || 52,164 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[54] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 0,6 || 4,2 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || IŠ VISO || 8,052 || 8,052 || 8,052 || 8,052 || 8,052 || 8,052 || 8,052 || 56,364
3.2.3.2.
Numatomi žmogiškųjų išteklių
poreikiai
3.2.3.3.
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai)
įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami
–
ü Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
naudojami taip: Sąmatą
nurodyti sveikais skaičiais (arba daugiausia dešimtųjų tikslumu) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) 23 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 35 || 35 || 35 || 35 || 35 || 35 || 35 XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[55] 23 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 36 || 36 || 36 || 36 || 36 || 36 || 36 XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || XX 01 04 yy[56] || - būstinėje[57] || || || || || || || - delegacijose || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || IŠ VISO || 71 || 71 || 71 || 71 || 71 || 71 || 71 XX yra
atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus GD viduje, ir prireikus finansuojami
iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD galėtų
būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą
ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų
užduočių aprašas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Dotacijų susitarimų ir sutarčių valdymas; politikos įgyvendinimas ir tolesni veiksmai; administracinė parama. Išorės personalas || Visą parą veikiančio reagavimo į nelaimes centro veikimo užtikrinimas; darbas vietoje; administracinė parama.
3.2.4.
Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine
programa
–
ü Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę
finansinę programą –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. Naujoji
2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, kaip nurodyta
komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM (2011) 500
galutinis) –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina
taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą[58] Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas
išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
3.2.5.
Trečiųjų šalių įnašai
–
Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras
finansavimas apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso ELPA šalių įnašai pagal biudžeto eilutes 2303 01 ir 2303 06[59] || 0,650 || 0,650 || 0,650 || 0,650 || 0,650 || 0,650 || 0,650 || 4,550 Trečiųjų šalių dalyvavimo civilinės saugos mechanizme įnašas[60] || 0,126 || 0,126 || 0,126 || 0,126 || 0,126 || 0,126 || 0,126 || 0,882 IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 0,776 || 0,776 || 0,776 || 0,776 || 0,776 || 0,776 || 0,776 || 5,432
3.3.
Numatomas poveikis įplaukoms
–
ü Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio
įplaukoms. –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: ¨ nuosaviems ištekliams ¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[61] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) Straipsnis …………. || || || || || || || || Įvairių
asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų
eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis. Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. [1] OL L 314, 2007 12 1, p. 9. [2] OL L 71, 2007 3 10, p. 9. [3] COM(2011) 696 galutinis. [4] COM(2011) 500 galutinis. [5] COM(2010) 600 galutinis. [6] COM(2009) 82 galutinis. [7] C 115/1, 2010 5 4. [8] COM(2010) 673 galutinis. [9] OL L 314, 2007 12 1, p. 9. [10] OL L 71/9, 2007 3 10, p. 9. [11] OL L 357, 2002 12 31,
p. 1. [12] Visuotiniai suinteresuotųjų
šalių susirinkimai vyko 2011 m. balandžio 6 d. ir birželio 17 d.,
kiekviename iš jų dalyvavo 600 suinteresuotųjų šalių
ir apie 120 dalyvių. Civilinės
saugos generalinių direktorių susitikimas įvyko 2011 m.
gegužės 23–25 d. Budapešte. [13] COM(2010) 600 galutinis. [14] COM(2010) 673 galutinis. [15] 15520/08. [16] 15874/10. [17] CECIS padeda MIC ir
nacionalinėms valdžios institucijoms lengviau palaikyti ryšius, todėl
greičiau ir veiksmingiau vykdomi reagavimo veiksmai. [18] COM(2011) 500 galutinis. [19] OL L 297, 2001 11 15, p. 7. [20] OL L 314, 2007 12 1, p. 9. [21] OL L 71, 2007 3 10, p. 9. [22] OL L 327, 1999 12 21, p. 53. [23] COM(2009) 82 galutinis. [24] OL L 163, 1996 7 2,
p. 1. [25] OL C 25, 2008 1 30,
p. 1. [26] OL C 317, 2008 12 12, p. 6. [27] OL L 55, 2003 2 16,
p. 13. [28] OL L 327, 2006 11 24, p. 1. [29] OL L 404, 2006 12 30, p. 39. [30] OL L 58, 2007 2 24, p. 1. [31] OL L 163, 1996 7 2, p. 1. [32] OL L 248, 2002 9 16,
p. 1. [33] OL L 312, 1995 12 23,
p. 1. [34] OL L 292, 1996 11 15,
p. 2. [35] OL L 136, 1999 5 31,
p. 1. [36] OL L. [37] OL L 71, 2007 3 10,
p. 9–17. [38] VGV – veikla grindžiamas valdymas,
VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas. [39] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49
straipsnio 6 dalies a arba b punkte. [40] Informacija apie valdymo būdus
ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje
„BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [41] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185
straipsnyje. [42] DA – diferencijuotieji asignavimai /
NDA – nediferencijuotieji asignavimai. [43] ELPA – Europos laisvosios prekybos
asociacija. [44] Šalys kandidatės ir, kai
taikoma, Vakarų Balkanų potencialios šalys kandidatės. [45] N metai yra pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [46] Techninė ir (arba)
administracinė pagalba ir išlaidos ES programų ir (arba)
priemonių įgyvendinimui (buvusios BA eilutės), netiesioginiams
moksliniams tyrimams, tiesioginiams moksliniams tyrimams remti. [47] N metai yra pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [48] Rezultatai – tai būsimi produktai
ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių
kilometrų ir kt.). [49] Kaip apibūdinta 1.4.2.
skirsnyje. „Konkretus (-ūs)
tikslas (-ai)...“ [50] Kaip apibūdinta 1.4.2.
skirsnyje. „Konkretus (-ūs)
tikslas (-ai)...“ [51] Remiantis 20 nelaimių per metus
įverčiu ir vidutiniškai 10 ekspertų vienai nelaimei
įverčiu. [52] Remiantis 7 skrydžių įvykus
vienai nelaimei už ES ribų įverčiu ir vidutiniškai 10
nelaimių per metus įverčiu. [53] N metai yra pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [54] Techninė ir (arba)
administracinė pagalba ir išlaidos ES programų ir (arba)
priemonių įgyvendinimui (buvusios BA eilutės), netiesioginiams
moksliniams tyrimams, tiesioginiams moksliniams tyrimams remti. [55] CA – sutartininkas („Contract
Agent“); INT – per agentūrą
įdarbintas darbuotojas (Intérimaire); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas (Jeune Expert en in
Delegations); LA – vietinis
darbuotojas („Local Agent“); SNE –
deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). [56] Neviršijant ribos, nustatytos
išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių
BA eilučių). [57] Būtina struktūriniams
fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP)
ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [58] Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24
punktus. [59] Remiantis 2011 m.
sumokėtais mokesčiais. [60] Remiantis 2011 m.
sumokėtais mokesčiais (tik Kroatija). [61] Tradiciniai nuosavi ištekliai
(muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis,
t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.