AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS 1.1. Įvadas

Šiuo pasiūlymu, atsižvelgiant į 2011 m. birželio 23–24 d. posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos raginimą, sukuriamas būtinas teisinis pagrindas, pagal kurį toliau prioritetine tvarka būtų kuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR), kad ji pradėtų veikti 2013 m., taip leidžiant sienų stebėjimo veiklą vykdančioms valstybių narių institucijoms ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai[1] (FRONTEX) (toliau – Agentūra), dalytis operatyvine informacija ir gerinti bendradarbiavimą.

EUROSUR tikslas – stiprinti Šengeno išorės sienų kontrolę. EUROSUR padės sukurti mechanizmą, kurį naudodamos sienų stebėjimo veiklą vykdančios valstybių narių institucijos, dalysis operatyvine informacija ir bendradarbiaus tarpusavyje ir su Agentūra, kad sumažintų mirčių jūroje ir į ES patenkančių nenustatytų neteisėtų imigrantų skaičių ir, užkirsdama kelią tarpvalstybiniams nusikaltimams, pvz., prekybai žmonėmis ir narkotikų kontrabandai, padidintų vidaus saugumą.

Šiuo metu atliekami bandymai ir laipsniškas EUROSUR kūrimas yra pagrįsti 2008 m. Komisijos komunikate pateiktomis gairėmis.[2]

1.2. Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalies d punktu, kuriuo remiantis Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, patvirtina priemones dėl bet kurios priemonės, būtinos laipsniškai sukurti integruotą išorės sienų valdymo sistemą.[3]

EUROSUR sukūrimas yra sudėtinė politikos, kuria siekiama sustiprinti valstybių narių išorės sienų valdymą, dalis. Todėl EUROSUR bus pagrindas naujai politinei priemonei, kuri padės supaprastinti bendradarbiavimą ir leis valstybėms narėms tarpusavyje ir su Agentūra sistemiškai keistis informacija apie sienų stebėjimą, t. y. tokia informacija, kuri šiuo metu neprieinama ES lygmeniu.

Patvirtinus įstatymo galią turintį aktą dėl EUROSUR būtų plėtojamos Šengeno acquis, kurį įgyvendinant nedalyvauja Jungtinė Karalystė ir Airija, tačiau kuris taikomas keturioms asocijuotosioms šalims (Norvegijai, Islandijai, Šveicarijai ir Lichtenšteinui), nuostatos. Šengeno valstybės yra įsipareigojusios išlaikyti bendrus išorės sienų kontrolės standartus.

1.3. Pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio akto tikslas ir turinys

Pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio akto tikslas – gerinti valstybių narių ir Agentūros informuotumą apie padėtį ir gebėjimą reaguoti užkertant kelią neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui prie išorės sausumos ir jūrų sienų (1 straipsnis).

Tai atliekama sukuriant bendrą sistemą (4 straipsnis), kurioje aiškiai nustatytos valstybių narių nacionalinių sienų stebėjimo koordinavimo centrų (5 straipsnis) ir Agentūros (6 straipsnis), kurie sudaro EUROSUR veiklos pagrindą, pareigos ir kompetencija. Šie centrai, užtikrinantys efektyvų ir veiksmingą personalo ir išteklių valdymą nacionaliniu lygmeniu, ir Agentūra palaiko ryšį tarpusavyje naudodamiesi ryšių tinklu (7 straipsnis), kuriame turėtų būti sudarytos sąlygos keistis neįslaptinta konfidencialia, taip pat įslaptinta informacija.

Nacionaliniai koordinavimo centrai ir Agentūra bendradarbiauja ir keičiasi tarpusavyje informacija naudodamiesi „padėties vaizdo sistemomis“ (8 straipsnis), kurios sukuriamos nacionaliniu (9 straipsnis) ir Europos lygmenimis (10 straipsnis), taip pat pasienio srityje (11 straipsnis). Šios trys vaizdo sistemos, kurių pastarąsias dvi valdo Agentūra, yra sukurtos naudojant panašią struktūrą, kad informacijos srautų judėjimas tarp šių sistemų vyktų paprasčiau.

Padėties vaizdo sistemose paprastai nebus asmens duomenų, tačiau jose bus keičiamasi informacija apie incidentus ir nuasmenintus objektus, pvz., laivų buvimo vietos nustatymas ir jų sekimas. Išimtiniais atvejais asmens duomenys gali sudaryti dalį duomenų, kuriais valstybės narės dalijasi su Agentūra, jeigu tenkinamos 2004 m. spalio 26 d. Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 sąlygos.[4] Jeigu nacionalinėse kaimyninių išorės sienų ruožų padėties vaizdo sistemose yra asmens duomenų, jais gali keistis tik kaimyninės valstybės narės tarpusavyje laikydamosi horizontaliojoje ES duomenų apsaugos teisinėje sistemoje nustatytų sąlygų.

Be to, Agentūra teikia bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugą (12 straipsnis), atsižvelgiant į tai, kad tokia paslauga gali būti teikiama Europos lygmeniu patiriant mažiau išlaidų. Tokia paslauga galėtų būti teikiama naudojant atitinkamas Europos kosmoso programas, įskaitant veikiančią Globalią aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą (angl. GMES).

Kuriant EUROSUR pasirinkta strategija kuo geriau ir kuo labiau išnaudoti turimą informaciją, gebėjimus ir sistemas, kuriais naudojasi kitos ES agentūros (17 straipsnis). Dėl šios priežasties Agentūra, teikdama bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugą, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ES palydovų centru, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra, taip pat su Europolu, kad užtikrintų keitimąsi informacija apie tarpvalstybinį nusikalstamumą.

Atsižvelgiant į jūrų eismo duomenis, kurie turi būti teikiami per SafeSeaNet sistemą pagal Direktyvą 2002/59/EB, Komisija ketina parengti atitinkamą pasiūlymą dėl šios direktyvos pakeitimo 2013 m. Numatoma, kad su SafeSeaNet esančia svarbia informacija taip pat bus galima susipažinti ne tik su saugia laivyba, jūrų saugumu ir jūrinės aplinkos apsauga susijusiais tikslais ir taip SafeSeaNet taps viena iš EUROSUR sistemoje naudojamų stebėjimo priemonių.

Geresnis informuotumas apie tai, kas vyksta prie išorės sienų, turi tik ribotą vertę, jeigu šio informuotumo nepapildo geresnis ES valstybių narių gebėjimas reaguoti į problemas, su kuriomis jos susiduria prie savo išorės sienų. Dėl šios priežasties valstybės narės padalija savo išorės sienas į sienų ruožus (13 straipsnis), kurių poveikio lygiai nustatomi remiantis rizikos analize ir įvykstančių incidentų skaičiumi (14 straipsnis). Priklausomai nuo nustatytų poveikio lygių, nacionaliniai koordinavimo centrai ir Agentūra imasi priemonių neigiamam poveikiui atitinkamam sienos ruožui sumažinti (15 straipsnis).

EUROSUR sėkmė labai daug priklauso nuo bendradarbiavimo su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. Todėl veikiančios ir planuojamos sukurti regioninių tinklų sistemos tarp valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių susiejamos su EUROSUR per nacionalinius koordinavimo centrus (palyginti 9 straipsnio 2 dalies h punktą ir 18 straipsnį). Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės ir Agentūra jau kuria skirtingus EUROSUR komponentus nacionaliniu ir Europos lygmenimis, EUROSUR turėtų pradėti veikti 2013 m. antrąjį pusmetį (21 straipsnis). Europos Komisijos jungtinis tyrimų centras turėtų suteikti Agentūrai techninę paramą, susijusią su tolesniu EUROSUR techniniu plėtojimu.

Kadangi EUROSUR tikslas nėra sukurti asmens duomenų rinkimo, saugojimo ir tarpvalstybinių mainų reguliavimo sistemos, ji nebuvo aptariama 2010 m. Komisijos komunikate dėl informacijos valdymo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje apžvalgos[5]. Tačiau nepaisant to, EUROSUR kūrimas analizuojamas remiantis tame komunikate nustatytais principais, kurie išsamiau aptariami pridedamame poveikio vertinime. Tai visų pirma susiję su būtinumo principu, kuriuo remiantis galimybė naudoti EUROSUR keistis asmens duomenimis yra nedidelė, sąnaudų veiksmingumo principu, kuriuo remiantis pasirinktas laipsniškas požiūris naudojant mažiausiai sudėtingus techninius sprendimus, ir politikos kūrimo metodu „iš apačios į viršų“, įskaitant nuo 2008 m. vykdomą glaudų Komisijos bendradarbiavimą su valstybių narių ekspertais siekiant įvertinti skirtingus techninius sprendimus ir kartu patvirtinti atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas.

Šis pasiūlymas buvo tikrinamas siekiant užtikrinti, kad jo nuostatos būtų visiškai suderinamos su pagrindinėmis teisėmis, o ypač su žmogaus orumo principu, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimu, teise į laisvę ir saugumą, teise į asmens duomenų apsaugą, negrąžinimo principu, nediskriminavimu ir vaiko teisėmis. Ypatingas dėmesys skirtas ES pagrindinių teisių chartijos 4 straipsniui ir 19 straipsnio 2 daliai, kuriuose draudžiama perkelti asmenis į valstybę, kurioje jiems gresia mirties bausmė, kurioje jie gali patirti kankinimų arba kitokį žeminantį elgesį arba būti taip baudžiami. Šio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje aiškiai draudžiamas bet koks keitimasis informacija su trečiąja šalimi, kuri galėtų panaudoti šią informaciją nustatydama asmenų, kurie gali patirti kankinimus, nežmonišką ir žeminantį elgesį arba kuriems gali būti skiriama tokia bausmė arba kokiu nors kitu būdu pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, arba tokių asmenų grupių tapatybę.

Be to, atsižvelgta į Chartijos 24 straipsnį, nes daug neteisėtų migrantų ir prekybos žmonėmis aukų yra vaikai. 1 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad valstybės narės ir Agentūra pirmenybę teikia vaikų, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems skubiai reikalinga medicininė pagalba, asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jūroje nelaimės ištiktų asmenų, ir kitų asmenų, kurie dėl savo padėties yra itin pažeidžiami, specialiesiems poreikiams. Chartijos dėl asmens duomenų apsaugos 8 straipsnis taip pat yra labai svarbus, nes dalijantis duomenimis taip pat gali būti dalijamasi asmens duomenimis, o tokiu atveju taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir jų turi būti visapusiškai laikomasi.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame prie šio pasiūlymo, kuriame aptariamas šio pasiūlymo poveikio vertinimas, pateikiama išsami 2008–2011 m. atliktos nuomonės apklausos apžvalga ir taip pat išsamiai paaiškinama EUROSUR sistema ir skirtingos politikos galimybės bei išlaidos, susijusios su sistemos sukūrimu.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pasiūlymo teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies d punktas.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Skirtingus EUROSUR komponentus iš esmės įgyvendins Agentūra ir valstybės narės (pasidalijamasis valdymas) remdamosi 2008 m. EUROSUR gairėmis (COM(2008) 68 galutinis).

Kuriant nacionalinius koordinavimo centrus valstybėms narėms parama 2012–2013 m. laikotarpiu bus teikiama iš Išorės sienų fondo, o 2014–2020 m. laikotarpiu – pagal Vidaus saugumo fondo finansinės paramos išorės sienoms ir vizoms priemonę.

Kita vertus, Agentūra naudos savo nuosavas lėšas kurdama EUROSUR ryšių tinklą ir kitus horizontaliuosius komponentus, pvz., Europos padėties vaizdo sistemą ir bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, ir prireikus ši jos veikla bus remiama Vidaus saugumo fondo lėšomis (tiesioginis arba netiesioginis centralizuotas finansų valdymas).

Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos lėšos bus skirtos numatytai bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugai 2012–2013 m. laikotarpiu kurti.

Priemonės kaimyninėse trečiosiose šalyse 2012–2013 m. laikotarpiu bus finansuojamos pagal Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės teminę prieglobsčio ir migracijos programą.

2011/0427 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       siekiant stiprinti keitimąsi informacija ir valstybių narių nacionalinių institucijų tarpusavio operatyvinį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su 2004 m. spalio 26 d. Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004[6] įsteigta Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) (toliau – Agentūra), būtina sukurti Europos sienų stebėjimo sistemą (toliau – EUROSUR). EUROSUR turėtų padėti aprūpinti šias institucijas ir Agentūrą infrastruktūra ir priemonėmis, reikalingomis gerinti jų informuotumą apie padėtį ir gebėjimą reaguoti nustatant ir užkertant kelią neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui, taip pat apsaugant ir gelbstint migrantų gyvybes prie Sąjungos valstybių narių išorės sienų;

(2)       valstybės narės turėtų įsteigti nacionalinius koordinavimo centrus sienoms stebėti, kad pagerintų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarpusavyje ir su Agentūra. Tam, kad EUROSUR tinkamai veiktų, labai svarbu, kad visos pagal nacionalinę teisę už sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės institucijos bendradarbiautų per nacionalinius koordinavimo centrus;

(3)       šis reglamentas neturėtų trukdyti valstybėms narėms steigti savo nacionalinius koordinavimo centrus taip pat įpareigoti koordinuoti keitimąsi informacija ir bendradarbiauti oro sienų stebėjimo ir patikrinimų sienos perėjimo punktuose vykdymo srityse;

(4)       šis reglamentas yra sudėtinė Europos išorės sienų integruoto sienų valdymo modelio ir Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos dalis. EUROSUR taip pat prisideda prie ES jūrų srities stebėjimui skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (angl. CISE) plėtojimo ir taip sukuriama platesnio masto informuotumo apie padėtį jūroje sistema, kuri užtikrinama valdžios institucijoms, veikiančioms visuose Sąjungos sektoriuose, keičiantis informacija tarpusavyje;

(5)       pagal Reglamento 2007/2004 2 straipsnio i punktą, Agentūra turėtų teikti EUROSUR kūrimui ir naudojimui ir prireikus CISE kūrimui, įskaitant sistemų sąveiką, reikalingą paramą;

(6)       šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytų principų, ypač žmogaus orumo, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, teisės į asmens duomenų apsaugą, negrąžinimo, nediskriminavimo ir vaiko teisių. Šį reglamentą valstybės narės turėtų taikyti laikydamosi šių teisių ir principų;

(7)       bet koks keitimasis asmens duomenimis, kuris atliekamas naudojant EUROSUR skirtą ryšių tinklą, turėtų būti atliekamas laikantis galiojančių nacionalinės ir Sąjungos teisės nuostatų ir gerbiant jose įtvirtintus konkrečius duomenų apsaugos reikalavimus. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[7], 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[8], o policijos ir teisminio bendradarbiavimo atveju, 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos[9] yra taikomi tuomet, kai konkretesnėmis priemonėmis, pvz., Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 neužtikrinamas visapusiškas duomenų apsaugos režimo taikymas;

(8)       kadangi valstybės narės vienos negali tinkamai sukurti EUROSUR ir todėl dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio EUROSUR geriau kurti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(9)       siekiant laipsniškai užtikrinti EUROSUR geografinę aprėptį, pareiga paskirti ir naudoti nacionalinius koordinavimo centrus turėtų būti įgyvendinama trimis vienas po kito einančiais etapais, pirmiausia valstybėse narėse, esančiose prie pietinių išorės jūrų sienų ir rytinių išorės sausumos sienų, antrojo etapo metu – likusiose valstybėse narėse, turinčiose išorės sausumos arba jūros sienas, ir trečiojo etapo metu – visose kitose valstybėse narėse;

(10)     pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir todėl jis nėra jai privalomas ar taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente remiamasi Šengeno acquis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Trečiosios dalies V antraštinę dalį Danija, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo priima sprendimą dėl jo įgyvendinimo savo nacionalinėje teisėje;

(11)     šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė, remdamasi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[10], nedalyvauja. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(12)     šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija, remdamasi 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[11], nedalyvauja. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(13)     Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[12];

(14)     Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[13];

(15)     Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[14];

(16)     šio reglamento įgyvendinimas nepažeidžia Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimo ir nedaro įtakos valstybių narių įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir jos Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei kitus susijusius tarptautinius dokumentus;

(17)     šio reglamento įgyvendinimas nedaro poveikio išorės jūros sienų stebėjimo taisyklėms atsižvelgiant į operatyvinį bendradarbiavimą, kurį koordinuoja Agentūra, kaip apibrėžta 2010 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendime 2010/252/ES[15],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama bendra sistema, skirta valstybėms narėms ir Agentūrai keistis informacija ir bendradarbiauti tarpusavyje siekiant gerinti informuotumą apie padėtį ir gebėjimą reaguoti į įvykius prie valstybių narių ir Europos Sąjungos išorės sienų, toliau vadinama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR).

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.           Šis reglamentas taikomas valstybių narių išorės sausumos ir jūros sienų stebėjimui, įskaitant stebėsenos, nustatymo, identifikavimo, sekimo, prevencijos ir sulaikymo neteisėtai perėjus sieną priemones.

2.           Šis reglamentas netaikomas operatyvinėms, procedūrinėms ir teisinėms priemonėms, kurių buvo imtasi po sulaikymo.

3.           Taikydamos šį reglamentą valstybės narės ir Agentūra laikosi pagrindinių teisių, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus. Jos pirmenybę teikia vaikų, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems skubiai reikalinga medicininė pagalba, asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, asmenų, atsidūrusių nelaimėje jūroje, ir kitų asmenų, kurie dėl savo padėties yra itin pažeidžiami, specialiesiems poreikiams.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)           informuotumas apie padėtį – gebėjimas vykdyti stebėseną, nustatyti, identifikuoti, sekti ir suprasti tarpvalstybinę veiklą, kad būtų nustatytos pagrįstos priežastys imtis kontrolės priemonių remiantis naujos informacijos ir turimų žinių sinteze;

b)           gebėjimas reaguoti – sugebėjimas atlikti veiksmus, kuriais siekiama pasipriešinti neteisėtam judėjimui tarp sienų, įskaitant adekvataus reagavimo į neįprastas aplinkybes priemones ir tvarkaraščius;

c)           padėties vaizdo sistema – grafinė sąsaja, skirta realiuoju laiku pateikti iš įvairių institucijų, jutiklių, platformų ir kitų šaltinių gautus duomenis, informaciją ir žvalgybos informaciją, kuria visais ryšių ir informacijos kanalais dalijamasi su kitomis institucijomis, kad būtų užtikrintas informuotumas apie padėtį ir parama reagavimo gebėjimams prie išorės sienų ir pasienio sričių;

d)           tarpvalstybinis nusikalstamumas – bet koks sunkus arba organizuotas nusikaltimas, įvykdytas prie valstybių narių išorės sienų, pvz., prekyba žmonėmis, narkotikų kontrabanda ir kita neteisėta veikla;

e)           išorės sienos ruožas – visa valstybės narės išorės sausumos arba jūros siena arba jos dalis, kaip apibrėžta nacionaliniuose teisės aktuose arba kaip nustatyta nacionalinio koordinavimo centro arba bet kurios kitos atsakingos nacionalinės institucijos;

f)            pasienio sritis – geografinė teritorija, esanti už valstybių narių išorės sienų, kuri nėra stebima naudojant nacionalinę sienų stebėjimo sistemą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SISTEMA

I SKYRIUS

Komponentai

4 straipsnis

EUROSUR sistema

1.           Keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos sienų stebėjimo srityje valstybės narės ir Agentūra naudoja EUROSUR sistemą, kurią sudaro šie komponentai:

a)           nacionaliniai koordinavimo centrai sienoms stebėti;

b)           nacionalinės padėties vaizdo sistemos;

c)           ryšių tinklas;

d)           Europos padėties vaizdo sistema;

e)           bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema;

f)            bendras stebėjimo priemonių naudojimas.

2.           Nacionaliniai koordinavimo centrai per ryšių tinklą suteikia Agentūrai visą savo nacionalinėse padėties vaizdo sistemose turimą informaciją, kuri reikalinga Europos padėties vaizdo sistemai ir bendrai pasienio žvalgybos vaizdo sistemai sukurti ir prižiūrėti.

3.           Agentūra per ryšių tinklą suteikia nacionaliniams koordinavimo centrams neribotą galimybę naudotis Europos padėties vaizdo sistema ir bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema.

4.           1 dalyje nurodyti komponentai sukuriami ir prižiūrimi remiantis priede nurodytais principais.

5 straipsnis

Nacionalinis koordinavimo centras

1.           Kiekviena valstybė narė, turinti išorės sausumos ir jūros sienas paskiria, naudoja ir prižiūri sienų stebėjimo nacionalinį koordinavimo centrą, kuris koordinuoja veiklą ir keičiasi informacija su visomis už išorės sienų stebėjimą nacionaliniu lygmeniu atsakingomis institucijomis, taip pat kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra. Valstybė narė apie centro sukūrimą informuoja Komisiją, kuri nedelsdama informuoja kitas valstybes nares ir Agentūrą.

2.           Nepažeidžiant 16 straipsnio, nacionalinis koordinavimo centras yra vienintelis ryšių palaikymo centras keičiantis informacija ir bendradarbiaujant su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra.

3.           Nacionalinis koordinavimo centras:

a)           užtikrina, kad visos už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės institucijos laiku tarpusavyje ir su atitinkamomis nacionalinio lygmens teisėsaugos institucijomis, taip pat kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra keistųsi informacija ir bendradarbiautų;

b)           padeda efektyviai ir veiksmingai valdyti išteklius ir personalą;

c)           sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą pagal 9 straipsnį;

d)           suteikia paramą planuojant ir įgyvendinant visą nacionaliniu lygmeniu vykdomą sienų stebėjimo veiklą;

e)           administruoja nacionalinę sienų stebėjimo sistemą; kai taikoma, tai daro pagal nacionalinę teisę;

f)            reguliariai vertina nacionaliniu lygmeniu vykdomos sienų stebėjimo veiklos poveikį;

g)           koordinuoja operatyvines priemones su kitomis valstybėmis narėmis, nepažeisdamas Agentūros kompetencijos.

4.           Nacionalinis koordinavimo centras dirba visą parą be išeiginių dienų.

6 straipsnis

Agentūra

1.           Agentūra:

a)           administruoja EUROSUR ryšių tinklą pagal 7 straipsnį;

b)           sukuria ir prižiūri Europos padėties vaizdo sistemą pagal 10 straipsnį;

c)           sukuria ir prižiūri bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą pagal 11 straipsnį;

d)           palengvina bendrą stebėjimo priemonių naudojimą pagal 12 straipsnį.

2.           Siekiant 1 dalyje nustatytų tikslų Agentūra dirba visą parą be išeiginių dienų.

7 straipsnis

Ryšių tinklas

1.           Agentūra sukuria ir prižiūri ryšių tinklą, kad užtikrintų ryšio ir analizės priemones ir leistų saugiai beveik realiuoju laiku keistis neįslaptinta konfidencialia ir įslaptinta informacija su nacionaliniais koordinavimo centrais ir leistų jiems tai daryti tarpusavyje. Tinklas veikia visą parą be išeiginių dienų ir sudaro sąlygas:

a)           dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi informacija beveik realiuoju laiku;

b)           garso ir vaizdo konferencijoms;

c)           saugiam neįslaptintos konfidencialios informacijos tvarkymui, saugojimui ir apdorojimui;

d)           saugiam ES įslaptintos informacijos, pažymėtos ne aukštesnio lygio kaip „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ žyma, arba tokio pat lygio nacionaline įslaptinimo žyma, tvarkymą, saugojimą, perdavimą ir apdorojimą, užtikrinant, kad įslaptinta informacija būtų tvarkoma naudojant atskirą ir tinkamai akredituotą ryšių tinklo dalį.

2.           Agentūra teikia techninę paramą ir užtikrina, kad ryšio tinklas būtų suderinamas su bet kuria kita Agentūros valdoma ryšių ir informacijos sistema.

3.           Agentūra ir nacionaliniai koordinavimo centrai keičiasi neįslaptinta konfidencialia ir įslaptinta informacija ryšių tinkle, ją apdoroja ir saugo laikydamiesi taisyklių ir standartų, kuriais remiantis taikomi Komisijos sprendimo 2001/844/EB, iš dalies keičiančio jos darbo tvarkos taisykles[16], pagrindiniai principai ir bendrieji standartai arba yra jiems lygiaverčiai.

4.           Valstybių narių institucijos, agentūros ir kitos įstaigos, kurios naudojasi ryšių tinklu, užtikrina, kad tvarkydamos įslaptintą informaciją jos laikytųsi tokių pat saugumo taisyklių ir standartų, kaip tie, kuriuos taiko Agentūra.

II SKYRIUS

Informuotumas apie padėtį

8 straipsnis

Padėties vaizdo sistemos

1.           Nacionalinės padėties vaizdo sistemos, Europos padėties vaizdo sistema ir bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema sukuriamos renkant, vertinant, lyginant, analizuojant, aiškinant, gaunant, vaizduojant ir skleidžiant informaciją.

2.           1 dalyje nurodytas vaizdo sistemas sudaro šie lygmenys:

a)           įvykių lygmuo, kurį sudaro informacija apie incidentus, susijusius su neteisėta migracija, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir krizine padėtimi;

b)           operatyvinis lygmuo, kurį sudaro informacija apie nuosavo turto statusą ir vietą, operacijų teritorijas ir su aplinka susijusi informacija;

c)           analizės lygmuo, kurį sudaro strateginė informacija, analizės produktai, žvalgybos, taip pat vaizdo ir geografiniai duomenys.

9 straipsnis

Nacionalinė padėties vaizdo sistema

1.           Nacionalinis koordinavimo centras sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą, kad veiksmingai, tiksliai ir laiku suteiktų visoms už išorės sienų stebėjimą nacionaliniu lygmeniu atsakingoms institucijoms neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų prevencijai svarbią informaciją.

2.           Nacionalinę padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)           nacionalinių sienų stebėjimo sistemų, kai taikoma, pagal nacionalinę teisę;

b)           už išorės sienų stebėjimą atsakingų nacionalinių institucijų naudojamų stacionarių ir kilnojamųjų daviklių;

c)           sienų stebėjimo patrulių ir kitų stebėsenos misijų;

d)           vietos, regioninių ir kitų koordinavimo centrų;

e)           kitų susijusių nacionalinių institucijų ir sistemų;

f)            Agentūros;

g)           nacionalinių koordinavimo centrų kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

h)           regioninių tinklų su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, pvz., SEAHORSE Atlanto tinklo, SEAHORSE Viduržemio tinklo, Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo sienų kontrolės srityje tinklo CoastNet, Juodosios jūros sienų koordinavimo ir informacijos centro ir kitų regioninių tinklų, sukurtų prie išorės sausumos sienų;

i)            pranešimo apie laivus sistemų, pvz., automatinės identifikavimo sistemos (AIS) ir laivų stebėjimo sistemos (LSS). Šių sistemų duomenys gaunami iš kompetentingų nacionalinių institucijų ir žvejybos stebėjimo centrų;

j)            kitų susijusių Europos ir tarptautinių organizacijų;

k)           kitų šaltinių.

3.           Nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)           neteisėtos migracijos polygmenis, kurį sudaro informacija apie incidentus, susijusius su migrantais, neteisėtai perėjusiais atitinkamos valstybės narės išorės sienas, ir incidentus šalia šių sienų, neteisėto sienos perėjimo pagalbos suteikimo atvejus ir visus kitus susijusius neteisėtos migracijos incidentus, pvz., neteisėtai sieną bandančių pereiti asmenų paieškos ir gelbėjimo operacijas;

b)           tarpvalstybinio nusikalstamumo polygmenis, kurį sudaro informacija apie incidentus, susijusius su prekyba žmonėmis, narkotikų ir kitų neteisėtų prekių kontrabanda, ir apie visus kitus sunkius ir organizuotus nusikaltimus arba organizuoto nusikalstamumo incidentus prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų arba šalia jų;

c)           krizinės padėties polygmenis, kurį sudaro informacija, susijusi su gamtos ir žmogaus sukeltomis nelaimėmis, nelaimingais atsitikimais ir visomis kitomis krizinėmis padėtimis, susidarančiomis prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų arba šalia jų, kurios galėtų turėti didelį poveikį išorės sienų kontrolei;

d)           kitų įvykių polygmenis, kurį sudaro informacija apie nenustatytas ir įtariamas platformas ir asmenis, esančius prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų arba šalia jų, taip pat visi kiti įvykiai, kurie galėtų padaryti didelį poveikį išorės sienų kontrolei.

4.           Nustatomas kiekvieno nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmens incidento bendras orientacinis poveikio lygis: nuo mažo ir vidutinio iki didelio poveikio. Apie visus įvykius, kuriems nustatytas vidutinio arba didelio poveikio lygis, pranešama Agentūrai.

5.           Nacionalinės padėties sistemos operatyvinį lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)           nuosavo turto polygmenis, kurį sudaro informacija apie nuosavo turto vietą, laiką, maršrutą, greitį, statusą ir rūšį, ir dislokavimo planą, įskaitant operacijos vykdymo teritorijos geografines koordinates, patruliavimo grafikus ir ryšio kodus; jeigu nuosavas turtas naudojamas vykdant daugialypę operaciją, kuri yra susijusi su karinėmis užduotimis, nacionalinis koordinavimo centras gali nuspręsti nesidalyti tokia informacija su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra, išskyrus atvejus, kai nuosavas turtas dislokuojamas kitos valstybės narės kaimyniniame sienos ruože;

b)           operacijų vykdymo teritorijų polygmenis, kurį sudaro informacija apie misiją, statusą, trukmę ir operacijose dalyvaujančias institucijas;

c)           su aplinka susijusios informacijos polygmenis, kurį sudaro informacija apie žemės ir oro sąlygas prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų arba kuriuo leidžiama pasinaudoti tokia informacija.

6.           Nacionalinės padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)           informacijos polygmenis, kurį sudaro neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo analizei svarbūs pagrindiniai pokyčiai ir rodikliai;

b)           analizės polygmenis, kuriame pateikiamos atitinkamai valstybei narei svarbios analizės ataskaitos, rizikos vertinimo tendencijos, regioniniai pranešimai ir informaciniai pranešimai;

c)           žvalgybos vaizdo sistemos polygmenis, kurį sudaro migrantų profiliai, maršrutai, informacija apie nustatytus poveikio lygius, priskiriamus išorės sausumos ir jūros sienos ruožams, ir neteisėtos migracijos analizė;

d)           vaizdų ir geografinių duomenų polygmenis, kurį sudaro vaizdai su nuorodomis, foniniai žemėlapiai, žvalgybos informacijos teisėtumo vertinimai, pokyčių analizė (žemės stebėjimo vaizdai), taip pat pokyčių nustatymas, geografines nuorodas turintys duomenys ir sienų pralaidumo žemėlapiai.

7.           Nacionalinės padėties vaizdo sistemos analizės lygmens informacija ir operatyvinio lygmens su aplinka susijusi informacija gali būti pagrįsta Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos informacija.

8.           Operatyvinio lygmens informacija apie nuosavą turtą klasifikuojama kaip EU Restricted.

9.           Kaimyninių valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai tiesiogiai ir beveik realiuoju laiku dalijasi tarpusavyje padėties vaizdo sistemos kaimyninių išorės sienų ruožų duomenimis apie:

a)           visus incidentus, susijusius su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, ir kitus svarbius įvykius, užfiksuotus įvykių lygmenyje;

b)           savų patrulių pozicijas, nustatytas operatyviniame lygmenyje, kai pagrindinė patrulio misija – vykdyti neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prevenciją;

c)           patrulių kitos dienos veiklos kaimyniniuose išorės sienos ruožuose planavimo schemas, tvarkaraščius ir ryšių kodus;

d)           analizės lygmens taktinės rizikos analizės ataskaitas.

10 straipsnis

Europos padėties vaizdo sistema

1.           Agentūra sukuria ir prižiūri Europos padėties vaizdo sistemą, kad suteiktų nacionaliniams koordinavimo centrams neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prie valstybių narių išorės sienų prevencijai svarbią informaciją ir analizę.

2.           Europos padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)           nacionalinių padėties vaizdo sistemų, įskaitant pagrindinę informaciją, gautą pagal 9 straipsnio 8 dalį;

b)           Agentūros;

c)           kitų susijusių Europos ir tarptautinių organizacijų;

d)           kitų šaltinių.

3.           Europos padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro informacija apie:

a)           incidentus, susijusius su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, taip pat krizinėmis padėtimis, ir visus kitus nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmens įvykius, kuriems nacionalinis koordinavimo centras nustatė vidutinio arba didelio poveikio lygį;

b)           incidentus, susijusius su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, taip pat krizinėmis padėtimis, ir visus kitus bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykius, kai jie turi vidutinį ar didelį poveikį valstybių narių išorės sienoms;

c)           Agentūros koordinuojamos jungtinės operacijos vykdymo teritorijoje įvykusius incidentus, susijusius su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu.

4.           Europos padėties vaizdo sistemoje Agentūra naudoja nacionalinio koordinavimo centro nustatytą konkretaus incidento nacionalinėje padėties vaizdo sistemoje poveikio lygį.

5.           Europos padėties vaizdo sistemos operatyvinį lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)           nuosavo turto polygmenis, kurį sudaro informacija apie turto vietą, laiką, maršrutą, greitį, statusą ir jungtinėse Agentūros operacijose naudojamo arba Agentūros turimo turto rūšį ir dislokavimo planą, įskaitant operacijos vykdymo teritoriją, patruliavimo tvarkaraščius ir ryšio kodus;

b)           operacijų polygmenis, kurį sudaro informacija apie Agentūros koordinuojamas jungtines operacijas, įskaitant misijos apibūdinimą, vietą, statusą, trukmę, informaciją apie valstybes nares ir kitus dalyvius, kasdienės ir savaitinės padėties vaizdo sistemos ataskaitos, statistiniai duomenys ir informacija žiniasklaidos pranešimams;

c)           su aplinka susijusios informacijos polygmenis, kurį sudaro informacija apie žemės ir oro sąlygas prie valstybių narių išorės sienų.

6.           Europos padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)           informacijos polygmenis, kurį sudaro neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo analizei svarbūs pagrindiniai pokyčiai ir rodikliai;

b)           analizės polygmenis, kuriame pateikiami apibendrinti ir pagal kategorijas suskirstyti rizikos vertinimo žemėlapiai; rizikos vertinimo tendencijos; regioniniai pranešimai; informaciniai pranešimai, taip pat rizikos vertinimo atitikties rodikliai ir FRONTEX rizikos analizės tinklo rodikliai;

c)           žvalgybos vaizdo sistemos polygmenis, kurį sudaro migrantų profiliai, maršrutai, informacija apie nustatytus išorės sausumos ir jūros sienos ruožų poveikio lygius ir neteisėtos migracijos analizė;

d)           vaizdų ir geografinių duomenų polygmenis, kurį sudaro vaizdai su nuorodomis, foniniai žemėlapiai, žvalgybos informacijos teisėtumo vertinimai, pokyčių analizė (žemės stebėjimo vaizdai), taip pat pokyčių nustatymas, geografines nuorodas turintys duomenys ir sienų pralaidumo žemėlapiai.

6.           Europos padėties vaizdo sistemos operatyvinio lygmens informacija apie nuosavą turtą klasifikuojama kaip EU Restricted.

11 straipsnis

Bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema

1.           Agentūra sukuria ir prižiūri bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, kad suteiktų visiems nacionaliniams koordinavimo centrams neteisėtos migracijos ir sunkaus arba organizuoto nusikalstamumo prie atitinkamų valstybių narių išorės sienų ir kaimyninėse trečiosiose šalyse prevencijai svarbią informaciją ir analizę apie pasienio sritį.

2.           Bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)           nacionalinių koordinavimo centrų;

b)           imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų teikiamos informacijos ir ataskaitų;

c)           Agentūros;

d)           kitų susijusių Europos ir tarptautinių organizacijų;

e)           trečiųjų šalių;

f)            kitų šaltinių.

3.           Bendroje pasienio žvalgybos vaizdo sistemoje gali būti oro sienų stebėjimo operacijoms ir patikrinimams sienos perėjimo punktuose svarbi informacija.

4.           Bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro informacija apie visus incidentus, krizinę padėtį ir visus kitus įvykius pasienio srityje, kurie galėtų turėti vidutinį arba didelį poveikį neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui prie valstybių narių išorės sienų.

5.           Agentūra nustato kiekvieno bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykių lygmens įvykio bendrą orientacinį poveikio lygį. Agentūra informuoja nacionalinius koordinavimo centrus apie visus incidentus pasienio srityje, kuriems nustatytas vidutinio arba didelio poveikio lygis.

6.           Bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos operatyvinio lygmens struktūra yra tokia pat kaip ir Europos padėties vaizdo sistemos, ir šį lygmenį sudaro informacija apie pasienio srityje naudojamą turtą ir vykdomas operacijas, taip pat su aplinka susijusi informacija.

7.           Bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos analizės lygmens struktūra yra tokia pat kaip ir Europos padėties vaizdo sistemos, ir šį lygmenį sudaro strateginė informacija, analizės produktai ir paslaugos, žvalgybos duomenys, taip pat pasienio srities vaizdai ir geografiniai duomenys.

12 straipsnis

Bendras stebėjimo priemonių naudojimas

1.           Agentūra padeda valstybėms narėms bendrai naudoti stebėjimo priemones, pvz., palydovus ir pranešimo apie laivus sistemas, kad aprūpintų nacionalinius koordinavimo centrus ir save reguliaria, patikima ir ekonomiška stebėjimo informacija apie išorės sienas ir pasienio sritį.

2.           Nacionalinio koordinavimo centro prašymu Agentūra gali suteikti informaciją apie prašančiosios valstybės narės išorės sienas ir pasienio sritį, kuri gaunama:

a)           vykdant trečiosios šalies nurodytų uostų ir pakrančių, kurios atliekant rizikos analizę ir remiantis žvalgybos duomenimis buvo įvardytos kaip neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui naudojamų laivų įkrovimo (įlaipinimo) arba tranzito punktai, atrankinę stebėseną;

b)           atviroje jūroje sekant laivą, kuris, kaip įtariama arba nustatyta, yra naudojamas neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui;

c)           vykdant nurodytų teritorijų jūros srityje stebėseną siekiant nustatyti, identifikuoti ir sekti laivus, kurie, kaip įtariama arba nustatyta, yra naudojami neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui;

d)           vykdant nurodytų teritorijų jūros srityje ir prie išorės sausumos sienų aplinkos apsaugos vertinimą, kad būtų užtikrinta optimali stebėsena ir patruliavimo veikla;

e)           vykdant tikslią nurodytos pasienio srities prie išorės sausumos sienų, kurios, remiantis rizikos analize ir žvalgybos duomenimis, buvo nustatytos kaip neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo galimos išvykimo arba tranzito sritys, atrankinę stebėseną.

3.           Agentūra gali teikti 1 dalyje nurodytą informaciją derindama ir analizuodama iš šių sistemų, jutiklių ir platformų surinktus duomenis:

a)           atsižvelgiant į nustatytus teisinius ribojimus, iš pranešimo apie laivus sistemų, pvz., automatinė identifikavimo sistema (AIS) ir laivų stebėjimo sistema (LSS);

b)           palydovinių vaizdų;

c)           visose platformose, įskaitant pilotuojamas ir automatiškai valdomas oro variklines transporto priemones, įvirtintų jutiklių.

4.           Agentūra gali atsisakyti patenkinti nacionalinio koordinavimo centro prašymą remdamasi techniniais ir finansiniais ribojimais, taip pat kitomis pagrįstomis priežastimis.

5.           Agentūra gali savo iniciatyva naudoti 2 dalyje nurodytas stebėjimo priemones siekdama rinkti bendrai pasienio žvalgybos vaizdo sistemai svarbią informaciją.

III SKYRIUS

Gebėjimas reaguoti

13 straipsnis

Išorės sienų ruožų nustatymas

Kiekviena valstybė narė padalija savo išorės sausumos ir jūros sienas į sienų ruožus, kuriuose vietos arba regioniniai koordinavimo centrai užtikrina efektyvų ir veiksmingą personalo ir išteklių valdymą.

14 straipsnis

Išorės sienų ruožų poveikio lygių nustatymas

1.           Remdamasi Agentūros rizikos analize ir pasitarusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, Agentūra nustato šiuos valstybių narių visų išorės sausumos ir jūros sienos ruožų poveikio lygius:

a)           mažo poveikio lygis, jeigu prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi nedidelį poveikį sienų saugumui;

b)           vidutinio poveikio lygis, jeigu prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi vidutinį poveikį sienų saugumui;

c)           didelio poveikio lygis, jeigu prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi reikšmingą poveikį sienų saugumui.

2.           Nacionalinis koordinavimo centras reguliariai vertina poreikį pakoreguoti kurių nors sienos ruožų poveikio lygį. Nacionalinis koordinavimo centras gali prašyti Agentūros pakeisti poveikio lygį pateikdamas pagrįstą informaciją apie pasikeitusias sąlygas atitinkamame išorės sienos ruože.

3.           Agentūra Europos padėties vaizdo sistemoje pateikia vaizdinę medžiagą apie nustatytus išorės sienų poveikio lygius.

15 straipsnis

Su poveikio lygiais susijęs reagavimas

1.           Valstybės narės užtikrina, kad prie išorės sienų vykdoma stebėjimo ir patruliavimo veikla atitiktų nustatytus poveikio lygius toliau nurodyta tvarka:

a)           jeigu išorės sienos ruožui nustatomas mažo poveikio lygis, vietos arba regioninis koordinavimo centras organizuoja reguliarų stebėjimą remdamasis rizikos analize ir užtikrina, kad sienos srityje dirbtų pakankamas skaičius patrulių, pasirengusių sekti, identifikuoti ir sulaikyti;

b)           jeigu išorės sienos ruožui nustatomas vidutinio poveikio lygis, nacionalinis koordinavimo centras remia vietos arba regioninį koordinavimo centrą laikinai paskirdamas papildomą personalą ir išteklių;

c)           jeigu išorės sienos ruožui nustatomas didelio poveikio lygis, nacionalinis koordinavimo centras užtikrina, kad vietos arba regioniniam koordinavimo centrui būtų suteikta visa reikalinga parama nacionaliniu lygmeniu, įskaitant informaciją, išteklius ir personalą; nacionalinis koordinavimo centras taip pat gali kreiptis į Agentūrą pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 nuostatas.

2.           Nacionalinis koordinavimo centras nedelsdamas informuoja Agentūrą apie priemones, kurių buvo imtasi nacionaliniu lygmeniu pagal 1 dalies b ir c punktus.

3.           Jeigu greta kitos valstybės narės arba trečiosios šalies sienos ruožo esančiam išorės sienos ruožui nustatomas vidutinio arba didelio poveikio lygis, nacionalinis koordinavimo centras koordinuoja priemones, kurių imtasi su kaimyninės valstybės nacionaliniu koordinavimo centru.

4.           Jeigu nacionalinis koordinavimo centras teikia prašymą pagal 1 dalies c punktą, Agentūra gali padėti tam centrui visų pirma:

a)           teikdama pirmenybę bendram stebėjimo priemonių naudojimui;

b)           koordinuodama Europos sienos apsaugos tarnybų pareigūnų būrių dislokavimą pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 nuostatas;

c)           užtikrindama Agentūros turimos techninės įrangos dislokavimą pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 nuostatas;

d)           koordinuodama visą kitą valstybių narių siūlomą papildomą pagalbą.

5.           Savo rizikos analizės ataskaitose Agentūra įvertina nustatytus poveikio lygius ir susijusias priemones, kurių imtasi nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Užduočių paskyrimas kitiems centrams valstybėse narėse

1.           Regioniniams, vietos, funkciniams arba kitokiems centrams, kurie gali priimti operatyvinius sprendimus, valstybės narės gali patikėti užtikrinti informuotumą apie padėtį ir gebėjimą reaguoti atitinkamoje kompetencijos srityje, įskaitant 5 straipsnio 3 dalies b, d ir e punktuose nurodytas užduotis ir kompetenciją.

2.           1 dalyje nurodytas valstybės narės sprendimas neturi įtakos nacionalinio koordinavimo centro gebėjimui bendradarbiauti ir keistis informacija su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra.

3.           Iš anksto nustatytais atvejais nacionalinis koordinavimo centras gali 1 dalyje nurodytą centrą įgalioti palaikyti ryšį ir keistis informacija su kitos valstybės narės arba trečiosios šalies regioniniu koordinavimo centru arba nacionaliniu koordinavimo centru, jeigu jis reguliariai informuoja savo nacionalinį koordinavimo centrą apie ryšio palaikymą ir keitimąsi informacija.

17 straipsnis

Agentūros bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1.           Agentūra, laikydamasi atitinkamų teisinių sistemų nuostatų, naudojasi kitų ES agentūrų ir subjektų turima informacija, gebėjimais ir sistemomis.

2.           Pagal 1 dalį Agentūra bendradarbiauja visų pirma su šiais subjektais:

a)           Europos policijos biuru (Europolu), Jūrų analizės ir operacijos centru kovai su narkotikais (MAOC-N) ir Kovos su prekyba narkotikais Viduržemio jūros regione koordinavimo centru (CeCLAD-M), kad keistųsi informacija apie tarpvalstybinį nusikalstamumą, kuri turi būti įtraukta į Europos padėties vaizdo sistemą;

b)           ES palydovų centru, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, kad prisidėtų prie bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugos teikimo;

c)           Europos Komisija ir ES agentūromis, kurios gali teikti Agentūrai svarbią informaciją siekiant užtikrinti Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos priežiūrą;

d)           tarptautinėmis organizacijomis, kurios gali teikti Agentūrai svarbią informaciją siekiant užtikrinti Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos priežiūrą.

3.           Agentūra ir 2 dalyje nurodyti subjektai informacija keičiasi per 7 straipsnyje nurodytą tinklą arba kitus ryšių tinklus, kurie atitinka prieinamumo, konfidencialumo ir vientisumo kriterijus.

4.           Agentūra ir 2 dalyje nurodyti subjektai bendradarbiauja tarpusavyje remdamiesi darbo tvarkos taisyklėmis, kurios nustatomos atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 ir atitinkamą kiekvieno subjekto teisinį pagrindą. Dėl įslaptintos informacijos tvarkymo – šiose taisyklėse nustatoma, kad atitinkamos ES agentūros ir kiti subjektai laikosi tokių pat saugumo taisyklių ir standartų, kokius taiko Agentūra.

5.           2 dalyje nurodytos agentūros ir centrai gali naudoti per EUROSUR gautą informaciją ir suteiktas paslaugas neviršydamos jų teisinėse sistemose nustatytų ribų ir laikydamosi pagrindinių teisių.

18 straipsnis

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis

1.           Keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos srityje gali vykti remiantis dvišaliais arba daugiašaliais atitinkamos vienos arba kelių valstybių narių ir vienos arba kelių kaimyninių trečiųjų šalių susitarimais. Valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai veikia kaip ryšių palaikymo centrai keičiantis informacija tarp 7 straipsnyje nurodyto tinklo ir regioninių tinklų su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.

2.           Draudžiamas bet koks keitimasis informacija pagal šio straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 2 dalies h punktą su trečiąja šalimi, kuri galėtų panaudoti šią informaciją nustatydama asmenų, kuriems gresia didelis pavojus patirti kankinimus, nežmonišką ir žeminantį elgesį arba kuriems gali būti skiriama tokia bausmė arba kokiu nors kitu būdu pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, arba tokių asmenų grupių tapatybę.

3.           Bet koks keitimasis informacija pagal šio straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 2 dalies h punktą vyksta laikantis su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių ir daugiašalių susitarimų.

4.           Norint dalytis ta informacija su bet kuria kita trečiąja šalimi pagal tokį susitarimą arba tokiame tinkle reikalingas išankstinis bet kurios kitos valstybės narės, kuri suteikė informaciją naudojant EUROSUR ir kuri nėra kurio nors 1 dalyje nurodyto susitarimo susitariančioji šalis ir nedalyvauja 9 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytuose tinkluose, pritarimas.

5.           Bet koks keitimasis pagal bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugą gauta informacija su trečiosiomis šalimis turi būti atliekamas laikantis šias priemones ir sistemas reglamentuojančių teisės aktų ir taisyklių, taip pat atitinkamų Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų.

19 straipsnis

Vadovas

Europos Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Agentūra, parengia EUROSUR įgyvendinimo ir valdymo praktinį vadovą (toliau – EUROSUR vadovas), kuriame pateikiamos techninės ir operacijų gairės, rekomendacijos ir geroji patirtis. Europos Komisijos priimtas vadovas yra rekomendacinio pobūdžio.

20 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.           Agentūra užtikrina, kad būtų parengtos procedūros, skirtos EUROSUR techninio ir operatyvinio veikimo stebėsenai užtikrinti atsižvelgiant į tikslų, susijusių su adekvataus informuotumo apie padėtį, pasiekimu ir gebėjimu reaguoti į įvykius prie išorės sienų.

2.           Agentūra 2015 m. spalio 1 d. pateikia EUROSUR veikimo ataskaitą ir vėliau teikia tokią ataskaitą kas dvejus metus.

3.           Komisija 2016 m. spalio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą EUROSUR vertinimą ir vėliau teikia tokį vertinimą kas ketverius metus. Šiame vertinime aptariami tikslų įgyvendinimo rezultatai, pateikiamas loginio pagrindo tolesnio galiojimo, šio reglamento taikymo valstybėse narėse ir to, kaip jį taiko Agentūra, taip pat atitikties pagrindinėms teisėms vertinimas. Prireikus prie to vertinimo pridedami atitinkami pasiūlymai keisti šį reglamentą.

4.           Valstybės narės teikia Agentūrai informaciją, reikalingą 2 dalyje nurodytai ataskaitai parengti. Agentūra teikia Komisijai informaciją, reikalingą 3 dalyje nurodytam vertinimui atlikti.

21 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.           Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.           Šis reglamentas taikomas nuo 2013 m. spalio 1 d.

3.           5 straipsnio 1 dalis taikoma valstybėms narėms, esančioms prie Sąjungos pietinių išorės jūros ir rytinių sausumos sienų (Bulgarijai, Kiprui, Estijai, Suomijai, Prancūzijai, Graikijai, Vengrijai, Italijai, Latvijai, Lietuvai, Maltai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Ispanijai), nuo 2013 m. spalio 1 d.

4.           5 straipsnio 1 dalis taikoma likusioms valstybėms narėms, turinčioms išorės sausumos ir jūros sienų (Belgijai, Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai), nuo 2014 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

Priedas

Kuriant, naudojant ir prižiūrint skirtingus EUROSUR sistemos komponentus atsižvelgiama į šiuos principus:

a)           interesų bendruomenių principą: nacionaliniai koordinavimo centrai ir Agentūra sudaro specialias dalijimosi informacija ir bendradarbiavimo EUROSUR sistemoje interesų bendruomenes. Interesų bendruomenės naudojamos suburiant skirtingus nacionalinius koordinavimo centrus ir Agentūrą, kad jie, įgyvendindami bendrus tikslus, reikalavimus ir interesus, keistųsi informacija;

b)           suderinto valdymo ir turimų struktūrų naudojimo principus: Agentūra užtikrina skirtingų EUROSUR sistemos komponentų suderinamumą, įskaitant rekomendacijų ir paramos teikimą nacionaliniams koordinavimo centrams ir informacijos ir technologijų sąveikos skatinimą. Kiek įmanoma, EUROSUR sistemoje naudojamasi turimomis sistemomis ir gebėjimais. Šiuo atveju sukurtas EUROSUR turi visiškai atitikti ES jūrų srities stebėjimui skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (angl. CISE) iniciatyvą ir taip prisidėti prie koordinuoto ir ekonomiško požiūrio, susijusio su tarpžinybiniu keitimusi informacija Sąjungoje, ir gauti iš to naudos;

c)           dalijimosi informacija ir informacijos saugumo užtikrinimo principus: EUROSUR sistemoje prieinama informacija gali pasinaudoti visi nacionaliniai koordinavimo centrai ir Agentūra, išskyrus atvejus, kai nustatomi konkretūs ribojimai arba dėl jų susitariama. Nacionaliniai koordinavimo centrai užtikrina informacijos, kuria keičiamasi nacionaliniu ir Europos lygmenimis, prieinamumą, konfidencialumą ir vientisumą. Agentūra užtikrina informacijos, kuria turi būti keičiamasi Europos lygmeniu, prieinamumą, konfidencialumą ir vientisumą;

d)           orientavimo į paslaugas ir standartizavimo principus: skirtingais EUROSUR gebėjimais naudojamasi laikantis į paslaugas orientuoto požiūrio. Agentūra užtikrina, kad, kiek įmanoma, EUROSUR sistema būtų pagrįsta tarptautiniu lygmeniu suderintais standartais;

e)           lankstumo principą: organizacinė struktūra, informacija ir technologijos turi būti parengtos taip, kad leistų EUROSUR suinteresuotiesiems subjektams lanksčiai ir struktūriškai reaguoti į besikeičiančią padėtį.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių dalyvavimas vykdant finansavimą

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas: Reglamentas, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[17]

Dabartinė 3a išlaidų kategorija, 18 antraštinė dalis – Vidaus reikalai

Būsimos daugiametės finansavimo programos: 3 išlaidų kategorija (Saugumas ir pilietybė)

Pasiūlymo (iniciatyos) pobūdis

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone (vidaus reikalų srities finansavimas 2014–2020 m.)

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) parengiamuosius veiksmus [18]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.3. Tikslai 1.3.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Savo 2011 m. birželio 23–24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad „Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) bus prioritetine tvarka kuriama toliau siekiant, kad ji pradėtų veikti 2013 m. ir leisti sienų stebėjimo veiklą vykdančioms valstybių narių institucijoms dalytis operatyvine informacija ir gerinti bendradarbiavimą.“

Kaip nurodyta 2011 m. Komisijos darbo programoje[19] (angl. CWP), „EUROSUR tikslas – stiprinti Šengeno išorės sienų kontrolę, visų pirma jūrų sienas pietuose ir sausumos sienas rytuose. EUROSUR EUROSUR padės sukurti mechanizmą, kurį naudodamos sienų stebėjimo veiklą vykdančios valstybių narių institucijos (sienos apsaugos tarnybos, pakrančių apsaugos tarnybos, policija, muitinė ir karinis jūrų laivynas) dalysis operatyvine informacija ir bendradarbiaus tarpusavyje ir su FRONTEX, kad sumažintų mirčių jūroje ir į ES patenkančių nenustatytų neteisėtų migrantų skaičių ir užkirsdama kelią tarpvalstybiniam nusikalstamumui, pvz., terorizmui, prekybai žmonėmis, ginklų ir narkotikų kontrabandai ir t. t., padidintų vidaus saugumą.“

Nuo 2008 m. ES valstybės narės, ES sienų agentūra FRONTEX ir Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos nustatyti ir sukurti EUROSUR sistemą. EUROSUR komponentai bandomi ir laipsniškai diegiami bandomaisiais etapais nuo 2011 m. naudojant FRONTEX biudžeto lėšas. Tuo pat metu nuo 2008 m. valstybės narės naudoja Išorės sienų fondą, kad sukurtų nacionalinius EUROSUR komponentus, pvz., nacionalinius koordinavimo centrus ir nacionalines sienų stebėjimo sistemas.

Todėl šiuo metu susijusi VGV veikla yra ši:

18.02 – Solidarumas, išorės sienos, sugrąžinimas, vizų politika ir laisvas asmenų judėjimas – tikslas Nr. 1: sudaryti asmenims sąlygas pereiti vidaus sienas be patikrinimų, didinti sienų saugumą ir užkirsti kelią neteisėtai migracijai toliau kuriant integruoto išorės sienų valdymo sistemą ir griežtus patikrinimų kertant sieną standartus, įskaitant SIS II sukūrimą ir Išorės sienų fondo finansinę paramą.

EUROSUR kūrimas ir įgyvendinimas vienu metu padeda ypač sutrumpinti laiką, kurio reikia EUROSUR įdiegti ir taip pat leidžia išbandyti ir pritaikyti skirtingus EUROSUR komponentus prieš pradedant jai veikti 2013 m. pabaigoje.

Su EUROSUR kūrimu, bandymais ir laipsnišku įdiegimu susiję darbai atliekami remiantis 2008 m. Komisijos komunikate pateiktomis gairėmis.[20] Šios gairės patvirtintos Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2008 m. birželio mėn. ir 2010 m. vasario mėn. išvadose, Stokholmo programoje ir Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plane.

1.3.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama (-os) VGV / VGB veikla (-os)

EUROSUR nustatyti du konkretūs tikslai, t. y., smarkiai padidinti valstybių narių sienų kontrolės institucijų ir FRONTEX informuotumą apie padėtį ir gebėjimą reaguoti, kad geriausio scenarijaus atveju bet koks naujas neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo maršrutas arba metodas būtų identifikuojamas ir pašalinamas iš karto, kai tik jis išaiškinamas.

1.3.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Konkrečiai nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (grupėms).

1.         Informuotumas apie padėtį padeda įvertinti institucijų gebėjimus nustatyti tarpvalstybinį judėjimą per sienas ir rasti pagrįstas priežastis imtis kontrolės priemonių. Tai galima padaryti siekiant šių operatyvinių tikslų nacionaliniu ir Europos lygmenimis:

a.         pagerinti agentūrų bendradarbiavimą supaprastinant struktūras ir susiejant tarpusavyje sistemas teisėsaugos srityje;

b.         naudoti duomenų sugretinimą kartu su šiuolaikiniais technologiniais gebėjimais nustatant ir sekant tarpvalstybinį judėjimą per sienas, visų pirma (mažus) laivus;

c.         užtikrinti tarpžinybinį keitimąsi informacija su kitais dalyviais, vykdančiais veiklą jūrų srityje, pvz., transporto įmonės, muitinė, žvejybos kontrolės ir gynybos institucijos;

d.         pagerinti keitimąsi informacija su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.

2.         Gebėjimas reaguoti padeda įvertinti laikotarpį, kurio reikia, kad būtų pradėtas kontroliuoti bet kuris judėjimas per sieną, ir taip pat laiką ir priemones, skirtas tinkamai reaguoti į susiklosčiusias neįprastas aplinkybes. Todėl reikėtų pasiekti toliau nurodytus tikslus nacionaliniu ir Europos lygmenimis:

a.         užtikrinti keitimąsi duomenimis, informacija ir žvalgybos duomenimis beveik realiuoju laiku ir prireikus saugiu būdu, taip pereinant nuo patruliavimu grindžiamo požiūrio prie labiau žvalgybos duomenimis grindžiamo požiūrio, pagrįsto rizikos analize;

b.         veiksmingai valdyto personalą ir išteklius, įskaitant jutiklius ir patrulius;

c.         atlikti poveikio vertinimą, kuriame įvertinamas sienų stebėjimo veiklos poveikis, taip nustatant naują rizikos vertinimo ir prioritetų persvarstymo pagrindą.

Problemų, tikslų ir veiksmų tarpusavio susiejimo lentelė

Konkretūs tikslai || Numatomi veiksmai

1a – Struktūrų supaprastinimas ir sistemų tarpusavio susiejimas nacionaliniu lygmeniu. 2a – Veiksmingas personalo ir išteklių valdymas. 2c – Poveikio vertinimas. || Nacionalinio koordinavimo centro (angl. NCC) ir FRONTEX situacijų centro (angl. FSC) sukūrimas.

2a – Keitimasis duomenimis, informacija ir žvalgybos duomenimis beveik realiuoju laiku. || EUROSUR tinklo sukūrimas, nacionalinių koordinavimo centrų ir FRONTEX tarpusavio susiejimas. Bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos sukūrimas.

1d – Pagerintas keitimasis informacija su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. || EUROSUR ir regioninių tinklų sistemos tarpusavio susiejimas tarp valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių.

1b – Duomenų sugretinimo kartu su šiuolaikiniais technologiniais gebėjimais naudojimas nustatant ir sekant tarpvalstybinį judėjimą per sienas. 1c – Tarpžinybinis keitimasis informacija su kitais dalyviais, vykdančiais veiklą jūroje || Bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugos sukūrimas ES lygmeniu.

1.3.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Konkrečiai nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėsenos rodiklius.

FRONTEX užtikrina, kad bus nustatyti metodai, padedantys užtikrinti EUROSUR veikimo stebėseną siekiant pagrindinių politikos tikslų, kuriuose bus atsižvelgiama į šiuos rodiklius:[21]

Poveikio rodikliai[22]

mažesnis į Šengeno erdvę patenkančių nenustatytų neteisėtų migrantų skaičius;

mažesnis migrantų mirčių jūroje atvejų skaičius;

mažesnis tarpvalstybinis nusikalstamumas, visų pirma narkotikų kontrabanda per išorės sienas.

Rezultatų ir pajėgumų rodikliai[23]

didesnis informuotumas apie padėtį prie išorės sienų ir pasienio srityje;

geresnis tarpžinybinis bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu;

geresnis valstybių narių tarpusavio, taip pat su FRONTEX bendradarbiavimas;

stipresnis bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis;

didesnis techninis ir operatyvinis gebėjimas nustatyti ir sekti mažus laivus;

didesnis keitimosi neįslaptinta ir įslaptinta informacija beveik realiuoju laiku atvejų skaičius;

geresnis gebėjimas reaguoti į perspėjimus, incidentus ir kitus įvykius prie išorės sienų.

1.4. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindai 1.4.1. Trumpalaikis (-iai) arba ilgalaikis (-iai) poreikis (-iai)

ES toliau susidurs su daugybe bendrų ir konkrečių sienų stebėjimo problemų 2012–2020 m. laikotarpiu, kurios sprendžiamos EUROSUR pagalba.[24]

ES susiduria su dideliu spaudimu dėl neteisėtos migracijos prie savo išorės sienų ir šis spaudimas artimiausiais metais išliks. Dėl netinkamų plaukioti jūra laivų naudojimo labai padidėjo Viduržemio jūroje paskendusių migrantų skaičius, o tai yra rimtas uždavinys teisėsaugos institucijoms, nes atviroje jūroje labai sudėtinga nustatyti ir sekti tokius mažus laivus. Nusikaltėlių tinklai, užsiimantys neteisėtu migrantų pergabenimu dažnai naudoja tuos pačius maršrutus ir metodus, kurie naudojami tarpvalstybinei nusikalstamai veiklai, pvz., prekybai žmonėmis ir narkotikais. Stipresnis tarpžinybinis bendradarbiavimas tarp sienos kontrolės ir policijos institucijų turėtų pastebimai prisidėti kovojant su tokiais sunkiais nusikaltimais prie išorės sienų.

Nusikaltėlių tinklai dažnai greičiau ir lanksčiau keičia savo neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui naudojamus maršrutus ir metodus, nei valstybės narės spėja reaguoti į pasikeitusią padėtį. Viena iš tokio uždelsto reagavimo priežasčių yra tai, kad kai kuriose valstybėse narėse jūrų sienų stebėjimo veikloje tiesiogiai dalyvauja iki šešių skirtingų institucijų, kuriose nėra aiškių jų tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija taisyklių ir darbo srautų pasidalijimo. Tačiau veikla nepakankamai koordinuojama ne tik kai kurių valstybių narių viduje, bet ir tarp valstybių narių, taip yra dėl to, kad nėra tinkamų procedūrų, tinklų arba ryšių kanalų, skirtų keistis informacija. Dėl migracijos spaudimo trečiosioms šalims pietinėje Viduržemio jūros dalyje taip pat kyla didelių sunkumų. Todėl būtina glaudžiau bendradarbiauti su neteisėtų migrantų kilmės šalimis ir įlaipinimo šalimis.

1.4.2. ES dalyvavimo pridėtinė vertė

Laikantis subsidiarumo principo[25] EUROSUR remiamasi decentralizuotu požiūriu, pagal kurį nacionaliniai koordinavimo centrai sudaro EUROSUR bendradarbiavimo pagrindą. Dėl veikiančių nacionalinių ir Europos sistemų tarpusavio susiejimo ir naujų gebėjimų sukūrimo EUROSUR leidžia valstybių narių sienų kontrolės institucijoms ir FRONTEX palaikyti ryšį ir keistis informacija siekiant geresnio informuotumo apie padėtį prie išorės sienų, taip sukuriant tikrąją pridėtinę vertę sienų stebėjimo srityje.

Geresnis dalijimasis informacija padės tiksliau identifikuoti objektus, pvz., laivus, kurie naudojami neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui, ir todėl bus galima tikslingiau laiku ir patiriant mažiau išlaidų naudoti turimą sulaikymo įrangą. Šio tikslo valstybės narės vienos negali pakankamai pasiekti ir todėl jį galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu.

1.4.3. Panašios patirties išvados

EUROSUR iniciatyva pagrįsta anksčiau įgyta patirtimi, pvz., naudojant Europos patrulių tinklą (angl. EPN)), kurį koordinuoja FRONTEX. Be to, siekiama kuo geriau išnaudoti turimą nacionalinę sienų kontrolės infrastruktūrą kartu su operatyvinėmis tarptautinėmis ir Europos sistemomis, taip pat naujausiais technologiniais pokyčiais (pvz., palydovų naudojimas). Visų pirma atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų naudojimą, EUROSUR pasinaudojama daugybės pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą (7BP) atliktų mokslinių tyrimų pasiekimais.[26]

1.4.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis susijusiomis priemonėmis

Kuo geriau išnaudojant ES lygmeniu veikiančias sistemas, turimus gebėjimus ir finansavimo programas, EUROSUR siekiama užtikrinti kuo didesnį įmanomą suderinamumą ir sąveiką su kitomis susijusiomis priemonėmis.

1.5. Trukmė ir finansinis poveikis

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

– þ  Finansinis poveikis 2014–2020 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis nuo MMMM iki MMMM,

– Toliau – visavertis taikymas.

1.6. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[27]

þ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, užduočių įgyvendinimą perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms,

– þ  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms,[28]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms (viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms),

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje.

þ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis,

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis,

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (bus nurodyta išsamiau).

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Skirtingus EUROSUR komponentus iš esmės įgyvendins FRONTEX ir valstybės narės (pasidalijamasis valdymas) remdamosi 2008 m. EUROSUR gairėmis (COM(2008) 68 galutinis). Kuriant nacionalinius koordinavimo centrus valstybėms narėms parama 2012–2013 m. laikotarpiu bus teikiama iš Išorės sienų fondo, o 2014–2020 m. laikotarpiu – pagal Vidaus saugumo fondo finansinės paramos išorės sienoms ir vizoms priemonę. Kita vertus, FRONTEX naudos savo nuosavas lėšas kurdama EUROSUR tinklą ir kitus horizontalius komponentus, pvz., Europos padėties vaizdo sistemą ir bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, ir prireikus ši jos veikla bus remiama Vidaus saugumo fondo lėšomis (tiesioginis arba netiesioginis centralizuotas finansų valdymas).

Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos lėšos bus skirtos numatytai bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugai 2012–2013 m. laikotarpiu kurti.

Priemonės kaimyninėse trečiosiose šalyse 2012–2013 m. laikotarpiu bus finansuojamos pagal Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės teminę programą „Prieglobstis ir migracija“.

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Konkrečiai nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Praėjus dvejiems metams nuo to laiko, kai EUROSUR pradės visiškai veikti ir kiekvienais metais po to, FRONTEX teikia Komisijai ataskaitą apie EUROSUR techninį ir operatyvinį veikimą, kurioje atsižvelgiama į pirmiau minėtus rodiklius.[29] Be to, praėjus trejiems metams nuo to laiko, kai EUROSUR sistemoje bus pradėtos vykdyti visos jos operacijos, ir kas ketverius metus po to, Komisija teikia bendrą EUROSUR vertinimą, įskaitant tikslų įgyvendinimo rezultatų aptarimą ir loginio pagrindo tolesnio galiojimo vertinimą. Pirmąjį vertinimą tikimasi atlikti 2016 m. atsižvelgiant į tai, jeigu EUROSUR pradės veikti nuo 2013 m. Komisija turėtų teikti ataskaitas apie vertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai, ir prireikus prie jų pridėti atitinkamus pasiūlymus pakeisti reglamentą, kuriuo sukuriamas EUROSUR.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

– Pridedamame poveikio vertinime pateiktos išlaidų sąmatos buvo apskaičiuotos remiantis valstybių narių, ES agentūrų ir privataus sektoriaus pateiktais duomenimis ir jas patikrino išorės rangovas, kuris atliko techninį tyrimą, kuriame įvertinamas EUROSUR finansinis poveikis (GHK). Tai yra tiksliausios politikos galimybių, atsižvelgiant į jų aprašymą 2008 m. EUROSUR gairėse ir vėlesniuose techniniuose dokumentuose, išlaidų sąmatos. Tikimasi, kad pakoregavus taikymo sritį, organizacines ir valdymo struktūras, techninius reikalavimus, paslaugų teikimo pobūdį ir EUROSUR gairių laipsniško įgyvendinimo etapus, tų paslaugų teikimo išlaidos pasikeis.

– Dėl to, kad 2008 m. EUROSUR gairėse (COM(2008) 68 galutinis) nustatyti skirtingi komponentai ir etapai yra kuriami, bandomi ir įgyvendinami vienu metu. Toks požiūris pasirinktas dėl to, kad įprastas sistemos kūrimo gyvavimo ciklas, kuriame vienas etapas yra grindžiamas ankstesnio etapo rezultatais ir kuriame sistema įgyvendinama ją sukūrus, užtruktų per ilgai. Ypatingą dėmesį reikia skirti sujungiant skirtingų etapų rezultatus į vieną bendrą sistemą. Šį nuoseklumą galima užtikrinti priimant teisės aktus, kuriuose aiškiai apibrėžiamas skirtingas komponentų turinys, taip pat skirtingų dalyvių vaidmuo ir atsakomybė.

2.2.2. Numatyta (-os) kontrolės priemonė (-ės)

Bus taikomos pagal skirtingas naudojamas finansines programas (pvz., Vidaus saugumo fondas) sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos. Be to, planuojama naudotis vidaus (pvz., Jungtinis tyrimų centras) ir išorės ekspertų (pvz., išorės rangovai) paslaugomis siekiant užtikrinti tinkamą ir sklandų skirtingų EUROSUR komponentų įgyvendinimą.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Konkrečiai nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Visiškai taikomos nacionaliniu ir Europos lygmenimis nustatytos sukčiavimo priemonės.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės[30]

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Skaičius || DA([31]) || ELPA[32] šalių || šalių kandidačių[33] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3a || 18 02 03 02 – FRONTEX || DA || NE || NE || NE || NE

3a || 18 02 06 – Išorės sienų fondas || DA || NE || NE || TAIP || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Skaičius || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 || 18 02 cc – Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos || DA || NE || NE || TAIP || NE

3 || 18 02 05 02 – FRONTEX || DA || NE || NE || NE || NE

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 2014–2020 m.[34] 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos kategorija: || Nr. 3 || Saugumas ir pilietybė

VIDAUS REIKALŲ GD || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || Vėlesni metai || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

Vidaus saugumo fondas[35] || Įsipareigojimai || (1) || 14,107 || 16,111 || 16,111 || 16,411 || 16,411 || 16,411 || 16,411 || || 111,973

Mokėjimai || (2) || 1,915 || 3,997 || 7,720 || 12,130 || 15,751 || 16,266 || 16,347 || 37,848 || 1111,973

18 02 03 02[36] || Įsipareigojimai || (1a) || 20,601 || 19,997 || 18,290 || 18,290 || 18,290 || 18,290 || 18,290 || || 132,048

Mokėjimai || (2a) || 10,301 || 20,299 || 19,144 || 18,290 || 18,290 || 18,290 || 18,290 || 9,145 || 132,048

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų paketo lėšomis [37] || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || 0

IŠ VISO asignavimų VIDAUS REIKALŲ GD || Įsipareigojimai || =1+1a +1b+1c || 34,708 || 36,108 || 34,401 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || || 244,021

Mokėjimai || || 12,215 || 24,296 || 26,864 || 30,420 || 34,041 || 34,556 || 34,637 || 46,993 || 244,021

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 34,708 || 36,108 || 34,401 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || || 244,021

Mokėjimai || (5) || 12,215 || 24,296 || 26,864 || 30,420 || 34,041 || 34,556 || 34,637 || 46,993 || 244,021

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų paketo lėšomis || (6) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || 0

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ (orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 34,708 || 36,108 || 34,401 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || || 244,021

Mokėjimai || =5+ 6 || 12,215 || 24,296 || 26,864 || 30,420 || 34,041 || 34,556 || 34,637 || 46,993 || 244,021

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || Vėlesni metai || IŠ VISO

VIDAUS REIKALŲ GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || || 1,778

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || 0

IŠ VISO VIDAUS REIKALŲ GD || Asignavimai || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || || 1,778

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || || 1,778

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 34,962 || 36,362 || 34,655 || 34,955 || 34,955 || 34,955 || 34,955 || || 245,799

Mokėjimai || 12,469 || 24,550 || 27,118 || 30,674 || 34,295 || 34,810 || 34,891 || 46,993 || 245,799

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami.

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO ||

REZULTATAI ||

Rezultato rūšis[38] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius iš viso || Iš viso išlaidų ||

KONKRETŪS TIKSLAI Nr. 1a, 2a ir 2c[39] || || || || || || || || || || || || || || || || ||

– Rezultatas[40] || Centras || 2,179 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 52,29 ||

– Rezultatas[41] || Centras || 75,765 || 1 || 11,316 || 1 || 12,164 || 1 || 10,457 || 1 || 10,457 || 1 || 10,457 || 1 || 10,457 || 1 || 10,457 || 1 || 75,765 ||

1a, 2a ir 2c konkrečių tikslų tarpinė suma || 25 || 18,786 || 25 || 19,634 || 25 || 17,927 || 25 || 17,927 || 25 || 17,927 || 25 || 17,927 || 25 || 17,927 || 25 || 128,055 ||

KONKRETUS TIKSLAS Nr. 2a[42] || || || || || || || || || || || || || || || || ||

– Rezultatas[43] || Tinklas || 33,071 || 1 || 5,969 || 1 || 4,517 || 1 || 4,517 || 1 || 4,517 || 1 || 4,517 || 1 || 4,517 || 1 || 4,517 || 1 || 33,071 ||

– Rezultatas[44] || Vaizdo sistema || 23,212 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 23,212 ||

Konkretaus tikslo Nr. 2a tarpinė suma || 2 || 9,285 || 2 || 7,833 || 2 || 7,833 || 2 || 7,833 || 2 || 7,833 || 2 || 7,833 || 2 || 7,833 || 2 || 56,283 ||

KONKRETUS TIKSLAS Nr. 1d[45] || || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| -Rezultatas[46] || Tinklai || 537,75 || 4 || 951 || 4 || 0 || 4 || 0 || 4 || 300 || 4 || 300 || 4 || 300 || 4 || 300 || 4 || 2,151

|| Konkretaus tikslo Nr. 1d tarpinė suma || 4 || 0,951 || 4 || 0 || 4 || 0 || 4 || 0,300 || 4 || 0,300 || 4 || 0,300 || 4 || 0,300 || 4 || 2,151

KONKRETŪS TIKSLAI Nr. 1b ir 1c[47] || || || || || || || || || || || || || || || ||

-Rezultatas[48] || Paslauga || || 1 || 5,686 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 57,532

Konkrečių tikslų Nr. 1b ir 1c tarpinė suma || 1 || 5,686 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 57,532

IŠ VISO IŠLAIDŲ || 32 || 37,198 || 32 || 38,688 || 32 || 36,891 || 32 || 37,191 || 32 || 37,191 || 32 || 37,191 || 32 || 37,191 || 32 || 244,021 ||

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami.

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Metai 2014[49] || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 1,778

Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 1,778

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[50] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 1,778

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami.

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:[51]

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

18 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais FTE)[52]

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 yy [53] ||  – būstinėje[54] || || || || || || ||

– delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || EUROSUR kasdieninio valdymo stebėsena ir parama šiam valdymui.

Išorės personalas ||

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę ir artimiausią daugiametę finansinę programą.

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[55].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas biudžeto išlaidų kategorijas, eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– þ  Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

– ¨  Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

Numatomas poveikis įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė: || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[56]

Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju konkrečiai nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Konkrečiai nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               OL L 349, 2004 11 25, p. 1.

[2]               COM(2008) 68 galutinis, 2008 2 13 (EUROSUR gairės). Apie 2008–2010 m. padarytą pažangą žr. SEC(2009) 1265 galutinis, 2009 9 24 ir SEC(2011) 145 galutinis, 2011 1 28.

[3]               Taip pat palyginti SESV 77 straipsnio 1 dalies c punktą.

[4]               Palyginti Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 11c straipsnį, įtrauktą Reglamentu (ES) Nr. 1168/2011.

[5]               COM(2010) 385 galutinis, 2010 7 20.

[6]               OL L 349, 2004 11 25, p. 1.

[7]               OL L 281,1995 11 23, p. 31.

[8]               OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[9]               OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

[10]             OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

[11]             OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

[12]             OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[13]             OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

[14]             OL L 160, 2011 6 18, p. 19.

[15]             OL L 111, 2010 5 4, p. 20.

[16]             OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

[17]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[18]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[19]             COM(2010) 623 galutinis, 2010 10 27, II DALIS, 43, 14.

[20]             COM(2008) 68 galutinis, 2008 2 13 (EUROSUR gairės).

[21]             Palyginti pridedamo poveikio vertinimo 8 skyrių.

[22]             Palyginti su FRONTEX rizikos analizės ataskaitose ir atitinkamose Europolo ataskaitose pateiktais 2011 m. skaičiais. Šiems rodikliams įtakos taip pat turės nuo EUROSUR nepriklausantys veiksniai, pvz., politinės ir ekonominės padėties pokyčiai kaimyninėse trečiosiose šalyse.

[23]             Palyginti su dabartine padėtimi, kaip aprašyta prie pasiūlymo dėl EUROSUR reglamento pridėtame poveikio vertinime.

[24]             Palyginti pridedamo poveikio vertinimo 3.2 ir 3.3 skyrius.

[25]             Palyginti pridedamo poveikio vertinimo 3.5 skyrių.

[26]             Žr. 1.5 priedo projektų sąrašus

[27]             Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti BudgWeb svetainėje http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[28]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[29]             Palyginti pridedamo poveikio vertinimo 8 skyrių,

[30]             Šios biudžeto eilutės naudojamos iki 2013 m. laipsniškai kuriant ir bandant skirtingus EUROSUR komponentus. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlytas EUROSUR reglamentas turėtų įsigalioti 2013 m. pabaigoje, finansinėje teisės akto pažymoje aptariamas tik 2014–2020 m. laikotarpis. Pridėtame poveikio vertinime galima rasti EUROSUR kūrimo išlaidų 2008–2010 m. ir numatomas EUROSUR išlaidas 2011–2020 m. apžvalgą.

[31]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[32]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[33]             Šalys kandidatės ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialios šalys kandidatės.

[34]             Pridedamame poveikio vertinime galima rasti visų numatomų EUROSUR išlaidų 2011–2020 m. apžvalgą.

[35]             Šią biudžeto eilutę sudaro tokios išlaidos: 1) 75 proc. ES bendrojo finansavimo veiklos lėšos, skirtos 24 valstybių narių, turinčių sausumos ir jūros išorės sienas, nacionaliniams koordinavimo centrams, atsižvelgiant į tai, kiek šias išlaidas valstybės narės suplanavo Sąjungos biudžete; 2) bendro stebėjimo priemonių naudojimo išlaidos, kurios taip pat turėtų būti bendrai finansuojamos iš atitinkamų Europos kosmoso programų, įskaitant Globalią aplinkos apsaugos ir saugumo stebėjimo sistemą (angl. GMES), atsižvelgiant į tai, kiek bus galima naudotis šiuo finansavimu 2014–2020 m.; 3) EUROSUR ir regioninių tinklų sistemos tarpusavio susiejimas tarp valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių; 4) visos kitos išlaidos, reikalingos EUROSUR įgyvendinti.

[36]             FRONTEX situacijų centro (angl. FSC) – tinklo, kuriame tarpusavyje susiejami nacionaliniai koordinavimo centrai ir FRONTEX – ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos veiklos išlaidos. Planuojama, kad maždaug 5–10 mln. EUR šių išlaidų kasmet bus apmokamos iš FRONTEX biudžeto, o maždaug 10–15 mln. EUR kasmet bus apmokamos iš Vidaus saugumo fondo biudžeto. Tikslios sumos, kurias turės finansuoti FRONTEX bus nustatytos per kasmetinę biudžetinę procedūrą.

[37]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[38]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.).

[39]             Žr. 1.4.2 dalį: 1a – struktūrų supaprastinimas ir sistemų tarpusavio susiejimas nacionaliniu lygmeniu; 2a – veiksmingas personalo ir išteklių valdymas; 2c – poveikio vertinimas.

[40]             75 proc. ES bendrojo finansavimo veiklos lėšos, skirtos 24 valstybių narių, turinčių sausumos ir jūros išorės sienas, nacionaliniams koordinavimo centrams.

[41]             FRONTEX situacijų centro (angl. FSC) veiklos išlaidos.

[42]             2a – keitimasis duomenimis, informacija ir žvalgybos duomenimis beveik realiuoju laiku.

[43]             Tinklo, sujungiančio nacionalinius koordinavimo centrus ir FRONTEX, veiklos išlaidos.

[44]             Bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos (angl. CPIP) veiklos išlaidos.

[45]             1d – geresnis keitimasis informacija su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.

[46]             EUROSUR ir regioninių tinklų sistemos tarpusavio susiejimas tarp valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių.

[47]             1b – duomenų sugretinimo kartu su šiuolaikiniais technologiniais gebėjimais naudojimas nustatant ir sekant tarpvalstybinį judėjimą per sienas; 1c – tarpžinybinis keitimasis informacija su kitais dalyviais, vykdančiais veiklą jūroje.

[48]             Bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugos teikimo ES lygmeniu veiklos išlaidos.

[49]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[50]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[51]             Toliau lentelėje nurodomos 2 AD pareigybės yra numatytos Pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo sukuriamas Vidaus saugumo fondas.

[52]             CA – sutartininkas (Contract Agent); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas (Intérimaire); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas (Jeune Expert en Délégation); LA – vietinis darbuotojas (Local Agent); SNE – deleguotas nacionalinis ekspertas (Seconded National Expert).

[53]             Neviršijant ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[54]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[55]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[56]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 proc. surinkimo išlaidų.