AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

· Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Šis pasiūlymas susijęs su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1] (toliau – pagrindinis reglamentas) taikymu atliekant tyrimą dėl importuojamos Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės.

· Bendrosios aplinkybės

Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento įgyvendinimą ir yra parengtas remiantis tyrimu, atliktu pagal pagrindiniame reglamente nustatytus esminius ir procedūrinius reikalavimus.

Šiuo metu galiojančios priemonės ‑ galutinis antidempingo muitas, nustatytas importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 (OL L 288, 2007 11 6, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 469/2011 (OL L 129, 2011 5 17, p. 1.).

· Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Netaikoma.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

· Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas.

· Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

· Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą.

Pagrindiniame reglamente nėra numatomas bendras poveikio įvertinimas, tačiau jame pateiktas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Siūlomų veiksmų santrauka

2010 m. spalio 29 d. Komisija inicijavo importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei taikomų antidempingo priemonių dalinės tarpinės peržiūros tyrimą, kurį atliekant nagrinėtas tik su Ester Industries Ltd. (toliau – pareiškėjas) susijęs dempingas. Peržiūra inicijuota, nes pareiškėjas – Indijos eksportuojantis gamintojas – pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad pasikeitė su dempingu susijusios aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

Palyginus pareiškėjo normaliąją vertę su jo eksporto į ES kainomis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytas 8,3 proc. dempingo skirtumas, kuris yra gerokai mažesnis nei bendrovei šiuo metu taikoma antidempingo muito norma.

Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pakitusias aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuota minėta peržiūra, būtų pagrįstai galima laikyti ilgalaikėmis.

Todėl Tarybai siūloma priimti pridedamą reglamento, kuriuo būtų iš dalies pakeista Ester Industries Ltd. taikoma muito norma nustatant 8,3 proc. muito normą, ir kuris turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ne vėliau kaip 2012 m. sausio 28 d., pasiūlymą.

· Teisinis pagrindas

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių, ypač jo 11 straipsnio 3 dalis.

· Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

· Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios priežasties:

Veiksmų pobūdis aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą. Nuoroda apie Sąjungai, šalių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ūkinės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma.

· Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – Tarybos reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos, nes pagrindiniame reglamente kitų galimybių nenumatyta.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

2011/0423 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[2] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Ankstesni tyrimai ir galiojančios antidempingo priemonės

(1) 2001 m. rugpjūčio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001[3] Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei. Nustatytos priemonės buvo ad valorem antidempingo muitas, kurio dydis individualiai nurodytų eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams buvo 0–62,6 proc., o visų kitų bendrovių importuojamiems produktams buvo nustatyta 53,3 proc. muito norma.

(2) 2001 m. rugpjūčio mėn. Sprendimu 2001/645/EB[4] Komisija priėmė penkių Indijos gamintojų pasiūlytus įsipareigojimus dėl kainų. 2006 m. kovo mėn. šių įsipareigojimų priėmimas buvo atšauktas[5].

(3) 2006 m. kovo mėn. Reglamentu (EB) Nr. 366/2006[6] Taryba iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 nustatytas priemones. Nustatyto antidempingo muito dydis buvo 0–18 proc., atsižvelgiant į galutinių kompensacinių muitų galiojimo termino peržiūros išvadas, išdėstytas Reglamente (EB) Nr. 367/2006[7].

(4) 2006 m. rugsėjo mėn., gavusi naujo eksportuojančio gamintojo prašymą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1424/2006[8] dėl vieno Indijos eksportuotojo iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001. Iš dalies pakeistu reglamentu neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytas 15,5 proc. dempingo skirtumas, o susijusiai bendrovei nustatyta 3,5 proc. antidempingo muito norma, atsižvelgiant į bendrovės eksporto subsidijų skirtumą, nustatytą atlikus antisubsidijų tyrimą, po kurio priimtas minėtas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006. Bendrovei nebuvo taikomas individualiai nustatytas kompensacinis muitas, todėl taikyta visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(5) 2007 m. lapkričio mėn., atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007[9] importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei nustatė galutinį antidempingo muitą. Tuo pačiu reglamentu buvo baigta dalinė tarpinė peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, per kurią nagrinėti tik vieno Indijos eksportuojančio gamintojo dempingo aspektai.

(6) Be to, Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 šios priemonės ir toliau taikomos Brazilijai ir Izraeliui, išskyrus tam tikras nuo priemonių atleistas bendroves. Šiuo atžvilgiu Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007 paskutinį kartą iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 806/2010[10].

(7) 2009 m. sausio mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, kurią Komisija pradėjo savo iniciatyva dėl penkių Indijos PET plėvelės gamintojų subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 15/2009[11] iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 šioms bendrovėms nustatytus galutinius antidempingo muitus ir Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šioms bendrovėms nustatytus galutinius kompensacinius muitus.

(8) Atsižvelgdama į tai, kad Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytas kompensacinio muito galiojimo terminas baigėsi 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. gegužės mėn. Taryba Reglamentu (ES) Nr. 469/2011[12] iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1292/2007 ir pakoregavo antidempingo muito normas[13].

(9) Šios tarpinės peržiūros pareiškėjui Ester Industries Limited šiuo metu taikomas 29,3 proc. galutinis antidempingo muitas.

2. Prašymas atlikti dalinę tarpinę peržiūrą

(10) 2010 m. liepos mėn. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą, kuriuo buvo prašoma tirti tik dempingo aspektus, pateikė eksportuojantis Indijos gamintojas Ester Industries Limited (toliau – Ester arba pareiškėjas). Prašyme pareiškėjas teigė, kad pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad nėra būtina toliau taikyti dabartinio lygio priemonę ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

3. Peržiūros inicijavimas

(11) Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, 2010 m. spalio 29 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą[14] (toliau – pranešimas apie inicijavimą) apie dalinės tarpinės peržiūros, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas, inicijavimą.

(12) Pranešime apie inicijavimą paminėta, kad atliekant dalinę tarpinę peržiūrą taip pat vertinama, ar, atsižvelgiant į peržiūros išvadas, reikia iš dalies keisti iš Reglamento (EB) Nr. 1292/2007 2 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui šiuo metu taikomą muito normą, t. y. visoms kitoms Indijos bendrovėms taikomą antidempingo muito normą.

4. Tyrimas

(13) Atliekant dempingo lygio tyrimą nagrinėtas 2009 m. spalio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(14) Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(15) Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą.

(16) Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga dempingui nustatyti. Pareiškėjo patalpose buvo atliktas tikrinamasis vizitas.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(17) Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir apibrėžtasis Reglamente (EB) Nr. 1292/2007 su paskutiniais pakeitimais, kuriuo nustatytos galiojančios priemonės, t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

2. Panašus produktas

(18) Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, atliekant šį tyrimą nustatyta, kad Indijoje pagaminta ir į Sąjungą eksportuota PET plėvelė, Indijos vidaus rinkoje gaminama ir parduodama PET plėvelė ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminama ir parduodama PET plėvelė pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir pagrindinė jos naudojimo paskirtis yra ta pati.

(19) Todėl šie produktai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGAS

a) Normalioji vertė

(20) Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia Komisija ištyrė, ar pareiškėjo panašaus produkto pardavimas nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar bendras taip parduotas kiekis sudarė bent 5 proc. viso nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio.

(21) Po to Komisija nustatė tas vidaus rinkoje bendrovės parduodamo panašaus produkto rūšis, kurios yra tokios pačios, kaip ir eksportui į Sąjungą parduodamo produkto rūšys, arba labai į jas panašios.

(22) Toliau nagrinėta, ar pareiškėjo kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė bent 5 proc. tos pačios rūšies produkto pardavimo į Sąjungą apimties. Toliau pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį nagrinėta, ar tipiškais kiekiais parduotų tam tikrų rūšių produktų pardavimas vykdytas įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(23) Nustatant atitinkamos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį nagrinėta, ar kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Visais atvejais, kai vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduotas pakankamas tam tikros rūšies produkto kiekis, normalioji vertė buvo grindžiama faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per PTL vidurkis.

(24) Kitų rūšių produktų, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas arba kurie nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų tam tikros rūšies produktų gamybos sąnaudų, prireikus pakoreguotų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų procentinę dalį ir pagrįstą pelno dydį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį remiantis faktiniais duomenimis, susijusiais su tiriamo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamyba ir pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis.

b) Eksporto kaina

(25) Atliekant ankstesnę tarpinę peržiūrą, po kurios priimtas Reglamentas (EB) 366/2006, buvo nustatyta, kad minėti įsipareigojimai dėl kainų darė įtaką ankstesnėms eksporto kainoms ir todėl jos nėra patikimos siekiant nustatyti eksporto raidą ateityje. Toje tarpinėje peržiūroje, atsižvelgiant į tai, kad Ester nagrinėjamąjį produktą dideliais kiekiais pardavė pasaulio rinkoje, eksporto kainą nuspręsta nustatyti remiantis trečiosioms šalims faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(26) Primenama, kad įsipareigojimų dėl kainų priėmimas buvo atšauktas 2006 m. kovo mėn., t. y. anksčiau kaip prieš trejus metus iki dabartinio PTL. Todėl įsipareigojimai dėl kainų nedarė įtakos Ester eksporto į Sąjungą kainoms dabartiniu PTL. Taigi, galima daryti išvadą, kad jos gali būti laikomos patikimomis siekiant nustatyti eksporto raidą ateityje.

(27) Kadangi pareiškėjas visas prekes eksportavo į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

c) Palyginimas

(28) Vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygmeniu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Todėl, koreguojant prireikus ir pateisinamais atvejais, deramai atsižvelgta į vežimo ir draudimo sąnaudų, tvarkymo, krovos ir papildomų išlaidų, pareiškėjo sumokėtų komisinių, finansinių ir pakavimo sąnaudų skirtumus.

(29) Pareiškėjas teigė, kad, palyginus su ankstesniu tarpinės peržiūros tyrimu, jis savo pirkėjams siūlo didesnę cheminių dangų įvairovę ir kad reikėtų į tai atsižvelgti priskiriant nagrinėjamąjį produktą skirtingoms produktų rūšims. Tačiau bendrovė neįrodė, kad skirtingos cheminių dangų rūšys turėjo įtakos kainų palyginamumui ir, svarbiausia, ji neįrodė, kad pirkėjai vidaus rinkoje ir ES eksporto rinkoje nuolat mokėjo skirtingas kainas priklausomai nuo cheminės dangos rūšies. Todėl turėtų būti ir toliau taikomas toks pats, ankstesnių tyrimų metu taikytas produktų klasifikacijos principas, o šis teiginys turi būti atmestas.

(30) Be to, pareiškėjas teigė, kad reikėtų koreguoti eksporto kainą remiantis lengvatomis, gautomis eksportuojant pagal Muito sumažinimo leidimo sistemą (toliau ‑ MSLS) po eksporto. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad pagal šią schemą, eksportuojant nagrinėjamąjį produktą gauti eksporto kreditai galėjo būti naudojami bet kokių produktų importo muitams kompensuoti arba laisvai parduodami kitoms bendrovėms. Be to, nėra apribojimo, kad importuotos prekės turėtų būti naudojamos tik nagrinėjamojo eksportuojamo produkto gamybai. Ester neįrodė, kad lengvata, gauta pagal MSLS, turėjo įtakos kainų palyginamumui, ir, svarbiausia, bendrovė neįrodė, kad dėl tokių MSLS lengvatų pirkėjai vidaus rinkoje nuolat mokėjo skirtingas kainas. Todėl teiginys atmestas.

(31) Pareiškėjas taip pat teigė, kad reikėtų koreguoti eksporto kainą atsižvelgiant į lengvatas, gautas pagal Gamybos priemonių eksportui skatinti schemą (toliau ‑ GPESS) ir Eksporto kreditų schemą. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad taip pat kaip ir kitų schemų atveju nėra apribojimo, kad importuotos prekės pagal GPESS turėtų būti naudojamos tik nagrinėjamojo eksportuojamo produkto gamybai. Antra, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad esama aiškios sąsajos tarp eksportuojamų prekių kainos nustatymo ir pagal GPESS ir Eksporto kreditų schemą gautų lengvatų. Galiausiai pareiškėjas neįrodė, kad pagal šias dvi schemas gautos lengvatos turėjo įtakos kainų palyginamumui, ir, svarbiausia, kad dėl tokių GPESS ir Eksporto kreditų schemos lengvatų pirkėjai vidaus rinkoje nuolat mokėjo skirtingas kainas. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

d) Dempingo skirtumas

(32) Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Gavus pastabų dėl atskleistų faktų, toliau išdėstytų 44 ir 45 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 8,3 proc.

D. ILGALAIKIS PASIKEITUSIŲ APLINKYBIŲ POBŪDIS

(33) Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat buvo tiriama, ar pasikeitusios aplinkybės gali būti pagrįstai laikomos ilgalaikėmis.

(34) Atlikus šio aspekto tyrimą paaiškėjo, kad Ester iš tiesų ėmėsi priemonių siekdama sumažinti sąnaudas ir pagerinti efektyvumą. Svarbiausia, bendrovė modernizavo ir pastatė naują gamybos liniją. Be to, gerokai padidėjus gamybai, labai sumažėjo pridėtinės išlaidos. Efektyviau (iš arčiau esančių tiekėjų) įsigydama žaliavų bendrovė taip pat sugebėjo gerokai sumažinti krovinių vežimo išlaidas. Šis išlaidų sumažėjimas turėjo tiesioginio poveikio dempingo skirtumui. Todėl šias pasikeitusias aplinkybes galima laikyti ilgalaikėmis.

(35) Eksporto kainos atžvilgiu tyrimu nustatyta, kad Ester kainodaros politika ilgą laiką (nuo 2006 m. (kada įsipareigojimas buvo panaikintas) iki 2010 m. (beveik PTL pabaiga)) buvo ganėtinai stabili. Atsižvelgiant į minėtą kainų stabilumą ir į tai, kad pasikeitė Ester eksporto į Sąjungą kainos nustatymo metodas, kaip aprašyta 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse, tikėtina, kad naujai apskaičiuotas dempingo skirtumas yra ilgalaikis.

(36) Todėl laikyta, kad yra mažai tikėtina, kad aplinkybės, dėl kurių inicijuota ši tarpinė peržiūra, artimiausiu metu keistųsi taip, kad turėtų įtakos per tarpinę peržiūrą padarytoms išvadoms. Taigi daroma išvada, kad pasikeitusios aplinkybės yra ilgalaikės ir kad tolesnis dabartinio lygio priemonės taikymas nėra pagrįstas.

E. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(37) Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad atrinktų bendrovių vidutinis dempingo skirtumas turėtų būti perskaičiuotas, jei atlikus dabartinę tarpinę peržiūrą Ester (kuri buvo viena iš atrinktų bendrovių) būtų nustatytas mažesnis nei anksčiau apskaičiuotas dempingo skirtumas. Primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį dabartinė dalinė tarpinė peržiūra skirta tik pareiškėjo, individualaus eksportuotojo ‑ Ester, dempingo skirtumui peržiūrėti. Todėl atliekant tyrimą nagrinėtos tik konkrečios pareiškėjo aplinkybės, atsižvelgiant į visus svarbius ir tinkamai dokumentais pagrįstus įrodymus[15]. Šiuo pagrindu padarytos išvados netaikomos kitoms atrinktoms bendrovėms ar kitiems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams.

(38) Laikoma, kad atrinktų bendrovių vidutinio dempingo skirtumo nustatymas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį tokiomis aplinkybėmis yra teisiškai neįmanomas ir ekonominiu atžvilgiu netikslingas dėl toliau išdėstytų priežasčių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad atrinktų bendrovių vidutinis dempingo skirtumas skaičiuojamas tik tuomet, jei atliekant tam tikrą tyrimą laikoma, kad eksportuotojų yra tiek daug, kad atskirai tirti visus bendradarbiaujančius eksportuotojus pernelyg apsunkintų institucijas ir trukdytų užbaigti tyrimą laikantis pagrindiniame reglamente nustatytų privalomų terminų. Tuomet daroma prielaida, kad dempingo skirtumų svertinio vidurkio skaičiavimas remiantis atrinktų eksportuotojų dempingo skirtumais atitinka neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų dempingo skirtumus. Taip gali būti tik tada, jei toks skaičiavimas yra atliekamas remiantis to paties laikotarpio dempingo skirtumais. Nei vienos iš minėtų aplinkybių nėra atliekant tik vienai iš pradžių atrinktai bendrovei skirtą dalinę tarpinę peržiūrą, tokią, kaip šis tyrimas. Todėl daroma išvada, kad, atsižvelgiant į dabartinės dalinės tarpinės peržiūros faktines aplinkybes, 9 straipsnio 6 dalies nuostatos akivaizdžiai netaikomos.

(39) Reikia atkreipti dėmesį, kad Pranešime apie inicijavimą esantis teiginys, pagal kurį „jeigu bus nustatyta, kad pareiškėjui taikomas priemones reikėtų panaikinti arba iš dalies pakeisti, gali prireikti koreguoti muito, šiuo metu taikomo nagrinėjamajam produktui, importuojamam iš kitų Indijos bendrovių, normą“[16], reiškia, kad po peržiūros muitas gali būti padidinamas siekiant išvengti priemonių vengimo. Kadangi pareiškėjo muitas yra sumažinamas, minėta Pranešimo apie inicijavimą nuostata netaikytina.

(40) Atsižvelgiant į 37‑39 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas priežastis, teiginys, kad atrinktų bendrovių vidutinis dempingo skirtumas turėtų būti perskaičiuotas, turi būti atmestas.

(41) Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti pareiškėjui taikomą muito normą, ir suteikta galimybė pateikti pastabų.

(42) Pareiškėjas pakartojo tvirtinimus dėl 29 konstatuojamojoje dalyje minėtos produktų klasifikacijos, taip pat prašymą koreguoti eksporto kainą dėl sąlyginio apmokestinimo muitais lengvatų pagal MSLS, GPESS ir Eksporto kreditų schemą, kaip aprašyta 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi nebuvo pateikta naujų duomenų, kurie turėtų įtakos Komisijos nustatytiems faktams, šie teiginiai turėjo būti atmesti.

(43) Be to, pareiškėjas užginčijo FOB pagrindu sudarytų sandorių CIF vertės apskaičiavimo metodą. Nustatydama vieneto CIF vertę Komisija susiejo bendrovės sumokėtas bendras krovinių vežimo išlaidas su visais eksporto sandoriais, įskaitant FOB sandorius. Bendrovė teigė, kad bendros krovinių vežimo išlaidos turėjo būti siejamos tik su CIF sandoriais. Šis teiginys buvo priimtas.

(44) Galiausiai pareiškėjas teigė, kad buvo atimtas ne visas atrinktų bendrovių pardavimas nustatant dempingo skirtumą. Šis teiginys taip pat priimtas.

(45) Atlikus peržiūros tyrimą, siūlomas koreguotas dempingo skirtumas ir antidempingo muito norma, taikytini Ester Industries Limited pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui, yra 8,3 proc.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1292/2007 2 straipsnio 2 dalies lentelės įrašas dėl Ester Industries Limited pakeičiamas taip:

Ester Industries Limited, DLF City, Phase II, Sector 25, Gurgaon, Haryana - 122022, Indija || 8,3 || A026

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

[2]               OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

[3]               OL L 227, 2001 8 23, p. 1.

[4]               OL L 227, 2001 8 23, p. 56.

[5]               OL L 68, 2006 3 8, p. 37.

[6]               OL L 68, 2006 3 8, p. 6.

[7]               OL L 68, 2006 3 8, p. 15.

[8]               OL L 270, 2006 9 29, p. 1.

[9]               OL L 288, 2007 11 6, p. 1.

[10]             OL L 242, 2010 9 15.

[11]             OL L 6, 2009 1 10, p. 1.

[12]             OL L 129, 2011 5 17, p. 1.

[13]             Pranešimas apie galiojimo pabaigą, OL C 68, 2011 3 3, p. 6.

[14]             OL C 294, 2010 10 29, p. 10.

[15]             2010 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas, EWRIA ir kiti prieš Komisiją, T-369/08, 7 ir 79 punktai ir juose cituojama teismo praktika.

[16]             2010 m. kovo 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 270/2010 (OL L 84, 2010 3 31, p. 13), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 452/2007 (OL L 109, 2007 4 26, p. 12), nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamoms, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lyginimo lentoms.