AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1) PASIūLYMO APLINKYBėS |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas susijęs su 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) taikymu atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, susijusį su importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno sąvaržoms ir jų dalims taikomu antidempingo muitu. |

Bendrosios aplinkybės Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento įgyvendinimą ir yra parengtas remiantis tyrimu, atliktu pagal pagrindiniame reglamente nustatytus esminius ir procedūrinius reikalavimus. |

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Galutinis antidempingo muitas, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1890/2005[1] su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2009[2] tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos, Indonezijos, Taivano, Tailando ir Vietnamo kilmės nerūdijančio plieno sąvaržoms ir jų dalims, kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70. |

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma. |

2) KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

Poveikio vertinimas Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą. Pagrindiniame reglamente nenustatytas bendras poveikio vertinimas, tačiau jame pateiktas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas. |

3) TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

Siūlomų veiksmų santrauka 2010 m. lapkričio 19 d. Komisija, gavusi Europos pramoninių tvirtinimo detalių instituto (angl. European Industrial Fasteners Institute (EIFI)) pagrįstą prašymą, pateiktą penkių Sąjungos gamintojų vardu, inicijavo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržoms ir jų dalims taikomo antidempingo muito galiojimo termino peržiūrą. Atlikus peržiūros tyrimą nustatyta, kad toliau vykdomas tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių dempingas ir kad panaikinus antidempingo priemones Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala. Be to, nustatyta, kad toliau taikant priemones nebūtų pažeisti Sąjungos interesai. Todėl Tarybai siūloma priimti pridedamą reglamento, kuriuo būtų pratęstas galiojančių priemonių taikymas ir kuris turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ne vėliau kaip 2012 m. vasario 18 d., pasiūlymą. |

Teisinis pagrindas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių. |

Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių. |

Veiksmų pobūdis aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą. |

Nuoroda apie Sąjungai, šalių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ūkinės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma. |

Pasirinkta priemonė |

Siūloma priemonė – reglamentas. |

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos priežasties. Pagrindiniame reglamente kitos galimybės nenumatytos. |

4) POVEIKIS BIUDžETUI |

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui. |

2011/0419 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS

kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno sąvaržoms ir jų dalims nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[3] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

1. 2005 m. lapkričio 14 d. Reglamentu Nr. 1890/2005[4] Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos, Indonezijos, Taivano, Tailando ir Vietnamo kilmės nerūdijančio plieno sąvaržoms ir jų dalims (toliau – NPS), galutinį surinkimą. Tuo pačiu metu buvo baigtas tyrimas dėl Malaizijos ir Filipinų kilmės NPS importo.

2. 2009 m. rugpjūčio 25 d. inicijavus peržiūrą remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, Taryba 2009 m. rugpjūčio 17 d. Reglamentu (EB) Nr. 768/2009[5] iš dalies pakeitė minėtas priemones, susijusias su vienu Vietnamo eksportuojančiu gamintoju.

3. Reglamentas, kuriuo nustatytas galutinis antidempingo muitas tam tikroms importuojamoms, inter alia , Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Taivano kilmės NPS, toliau bus vadinamas pirminiu reglamentu. Tyrimas, kurį atlikus pirminiu reglamentu buvo nustatytos priemonės nagrinėjamosioms šalims, toliau bus vadinamas pirminiu tyrimu.

2. Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

4. Paskelbus pranešimą apie artėjantį antidempingo priemonių galiojimo terminą[6], 2010 m. rugpjūčio 19 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė Europos pramoninių tvirtinimo detalių institutas (EIFI) (toliau – pareiškėjas) penkių Sąjungos gamintojų vardu: Bulnava S.r.l. , Inox Viti di Cattinori Bruno & C.s.n.c ., Inox Bolt S.r.l ., Bontempi Vibo S.p.A . ir Ugivis S.A ., kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 proc.) visų Sąjungoje pagaminamų NPS.

5. Prašymas susijęs su antidempingo priemonėmis, nustatytomis KLR ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės importuojamam produktui. Todėl dabartinė peržiūra nesusijusi su pirminiu reglamentu nustatytomis antidempingo priemonėmis importuojamoms Vietnamo, Indonezijos ir Tailando kilmės NPS.

6. Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių, nustatytų importuojamoms nagrinėjamųjų šalių kilmės NPS, galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

3. Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

7. 2010 m. lapkričio 19 d. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje [7] paskelbtu pranešimu apie inicijavimą informavo apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

4. Tyrimas

4.1. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

8. Atliekant dempingo tęsimosi tyrimą nagrinėtas 2009 m spalio 1 d. – 2010 m rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

4.2. Su tyrimu susijusios šalys

9. Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems Sąjungos naudotojams ir jų asociacijoms bei nagrinėjamųjų šalių atstovams.

10. Komisija taip pat suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

11. Atsižvelgiant į tai, kad šiame tyrime dalyvauja akivaizdžiai daug nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų, nesusijusių Sąjungos importuotojų ir Sąjungos gamintojų, pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

12. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Atsižvelgiant į gautus atsakymus buvo nuspręsta atlikti Taivano eksportuojančių gamintojų, nesusijusių Sąjungos importuotojų ir Sąjungos gamintojų atranką. Nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

13. Reikiamą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko trisdešimt šeši Taivano eksportuotojai ir (arba) eksportuotojų grupės. Į dešimt iš jų negalėjo būti atsižvelgta, nes bendrovės pasirodė esančios tik prekybos bendrovės arba neeksportavo į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Remdamasi iš bendradarbiaujančių Taivano bendrovių gauta informacija, Komisija atrinko keturis eksportuojančius gamintojus. Vėliau viena atrinkta bendrovė bendradarbiauti atsisakė. Kitų trijų atrinktų bendrovių eksportas sudarė 41,6 proc. viso Taivano eksporto į ES per PTL.

14. Kalbant apie nesusijusius Sąjungos importuotojus, iš aštuonių reikiamą informaciją pateikusių bendrovių buvo atrinktos trys didžiausios, kurių importas sudarė beveik 90 proc. viso importo, apie kurį pranešė bendradarbiaujančios bendrovės, apimties. Vėliau tik vienas importuotojas pateikė klausimyno atsakymus.

15. Dvylika Sąjungos gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Remdamasi iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gauta informacija, Komisija atrinko šešis Sąjungos gamintojus. Vėliau vienas atrinktas Sąjungos gamintojas bendradarbiauti atsisakė. Kiti penki atrinkti gamintojai pardavė 38 proc. visų Sąjungos gamintojų parduoto kiekio nesusijusiems pirkėjams ES per PTL.

16. Komisija išsiuntė klausimynus atrinktoms šalims ir visiems žinomiems susijusiems naudotojams. Kaip paaiškinta pirmiau, klausimyno atsakymus pateikė penki Sąjungos gamintojai, trys Taivano eksportuojantys gamintojai ir vienas importuotojas. Atliekant tyrimą nei vienas iš naudotojų, į kuriuos buvo kreiptasi, neatsiliepė ir nepranešė apie save.

17. Kaip paaiškinta 13 ir 15 konstatuojamosiose dalyse, vienas atrinktas Taivano eksportuojantis gamintojas ir vienas atrinktas Sąjungos gamintojas nusprendė nepateikti klausimyno atsakymų. Vis dėlto, abiem atvejais nuspręsta, kad likusios atrinktos bendrovės vis dar yra tipiškos, atsižvelgiant į jų pardavimo apimtį.

18. Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai buvo surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

a) Sąjungos gamintojai

- Bulnava S.r.l , Suello , Italija;

- Inox Viti di Cattinori Bruno & C.s.n.c , Grumello del Monte , Italija;

- Bontempi Vibo S.p.A. , Rodengo Saiano , Italija;

- Reisser Schraubentechnik GmbH , Ingelfingen-Criesbach , Vokietija;

- Ugivis S.A , Belley , Prancūzija.

b) Eksportuojantys Taivano gamintojai:

- Arrow Fastener Co., Ltd, ir susijęs eksportuotojas, Shu-Lin City ;

- Shekai Precision Co., Ltd . ir susijęs eksportuotojas, Kaohsiung ;

- Yi Tai Shen Co., Ltd . Tainan Hsien .

c) Nesusijęs Sąjungos importuotojas

- Wurth Group , Kunzelsau , Vokietija.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

19. Šioje peržiūroje nagrinėjamas tas pats produktas, kaip apibrėžta pirminiame reglamente, t. y. tam tikros importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno sąvaržos ir jų dalys, kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70 (toliau –nagrinėjamasis produktas).

20. Atlikus peržiūros tyrimą patvirtinta, kad kaip ir per pirminį tyrimą nagrinėjamojo produkto, eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje pagamintų ir parduotų produktų ir Sąjungos gamintojų ES pagamintų ir parduotų produktų pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl šie produktai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

21. Keturios šalys pareiškė, kad produktai, kurių KN kodai yra 7318 12 10, 7318 14 10 ir 7318 15 51, neturėtų būti įtraukti į šio tyrimo apibrėžtąją sritį, nes tariamai jie nėra pagaminti Sąjungoje. Šis teiginys buvo atmestas, nes i) nepateikti įrodymai, kad šių produktų pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra skirtingos ir ii) bet kuriuo atveju produkto apibrėžtoji sritis negali būti pakeista atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą.

22. Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis rekomenduota toliau taikyti galiojančias priemones (toliau – galutinis atskleidimas), vienas iš eksportuojančių Taivano gamintojų pareiškė, kad bimetalo sąvaržos neturėtų būti įtrauktos į produkto apibrėžtąją sritį dėl didelių bimetalo sąvaržų ir nerūdijančio plieno sąvaržų skirtumų, t y. skirtingos vieneto pardavimo kainos, gamybos sąnaudų, pagrindinių fizinių ir techninių savybių ir panaudojimo. Vis dėlto, kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje, produkto apibrėžtoji sritis negali būti pakeista atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą. Šis teiginys galėtų būti nagrinėjamas atliekant tarpinę produkto apibrėžtosios srities peržiūrą, kurios gali prašyti bendrovė.

C. DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

23. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimo terminui dempingas tęsis arba pasikartos.

1. KLR

1.1. Įžanginės pastabos

24. Kaip paaiškinta pirmiau, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas.

25. Todėl toliau nurodytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės padarytos remiantis iš įvairių šaltinių gautais duomenimis, visų pirma, Eurostato duomenimis ir Sąjungos pramonės peržiūros prašyme pateikta informacija. Šiuo atveju nebuvo galima remtis oficialia Kinijos eksporto statistika, nes nagrinėjamasis produktas sudaro tik mažą dalį kiekio, nurodyto atitinkamose Suderintos sistemos tarifų pozicijose.

1.2. Importas dempingo kaina per PTL

26. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo galima apskaičiuoti individualių dempingo skirtumų.

27. Remiantis peržiūros prašymu, eksportas iš KLR į Sąjungą tariamai buvo vykdytas dempingo kainomis; dempingo skirtumas sudarė nuo 13,6 proc. iki 61,8 proc. Kaip minėta pranešime apie inicijavimą, pareiškėjas palygino eksporto iš KLR į Sąjungą kainas su apskaičiuota normaliąja verte Taivane, kuris pirminiame tyrime buvo laikomas panašia šalimi.

28. Kadangi Kinijos bendrovės nebendradarbiavo, nepateikta informacijos, kuria remiantis būtų galima padaryti skirtingą išvadą. Be to, pažymima, kad nustatyta, jog vienintelei bendradarbiaujančiai Taivano bendrovei apskaičiuota normalioji vertė buvo daug didesnė nei priemonių galiojimo termino peržiūros prašyme pareiškėjo nustatyta normalioji vertė. Kadangi nėra duomenų, kad eksporto iš KLR į Sąjungą kainos skiriasi nuo nurodytųjų prašyme, atrodo, kad dempingas iš KLR tesėsi ir buvo didesnis nei nurodytas prašyme.

1.3. Importo raida, jei priemonės būtų panaikintos

29. Atlikus analizę dėl dempingo vykdymo per PTL, taip pat nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė.

30. Išanalizuoti šie veiksniai: nepanaudoti eksportuojančių Kinijos gamintojų pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas Kinijos gamintojams ir jų eksportas į trečiąsias šalis.

1.3.1. Eksportuojančių Kinijos gamintojų nepanaudoti pajėgumai

31. Kadangi nėra daug viešai skelbiamos informacijos apie Kinijos NPS pramonę, siekiant įvertinti KLR pajėgumus remtasi peržiūros prašyme pateikta informacija. Iš jos matyti, kad KLR nuo 2003 m. buvo naudojama nauja NPS gamybos įranga. Be to, dėl tam tikroms importuojamoms geležinėms ir plieninėms tvirtinimo detalėms nustatytų antidempingo priemonių[8] ir vėlesnio tos rūšies tvirtinimo detalių importo iš Kinijos į Sąjungą apimties sumažėjimo nuo 2009 m., Kinijos gamintojai turi daug nepanaudotų gamybos pajėgumų, kurie galėtų būti naudojami nagrinėjamajam produktui gaminti, kadangi galima lengvai pereiti nuo vienos rūšies tvirtinimo detalių gamybos prie kitos rūšies gamybos.

1.3.2. Sąjungos rinkos patrauklumas

32. Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad nustačius antidempingo muitus nagrinėjamojo produkto eksporto iš Kinijos apimtis nenustojo didėti. Priešingai, iš Eurostato duomenų matyti, kad importo iš KLR į Sąjungą apimtis 2007 m.–PTL padidėjo 13 proc. Kinijos importo kainų raida tuo pačiu laikotarpiu parodė, kad vidutinė importo kaina padidėjo (remiantis Eurostato duomenimis). Vis dėlto išsamesnė analizė parodė, kad NPS, kurioms priskirtas KN kodas ir kurios sudaro 59 proc. viso importuoto kiekio per PTL, kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 24 proc. Tai įrodo, kad nepaisant galiojančių priemonių, Kinijos eksportuotojai vis dar sugebėjo padidinti eksporto apimtį ir dar labiau sumažinti didžiosios dalies nagrinėjamojo produkto eksporto kainas.

1.3.3. Eksportas į trečiąsias šalis

33. Kalbant apie Kinijos eksporto į trečiąsias šalis apimtį ir kainas, reikia pabrėžti, kad duomenys apie Kinijos eksportą susiję su visais SS kodais. Lyginant su ES importo statistika pagal TARIC kodus, nagrinėjamasis produktas sudarė maždaug 3 proc. visų produktų, kuriems priskirti šie SS kodai. Taigi eksporto duomenys nėra labai reikšmingas informacijos šaltinis. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo galima gauti jokios kitos svarbios informacijos, susijusios su Kinijos eksportu į trečiąsias šalis.

1.4. Išvada dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

34. Atsižvelgiant į aprašytus faktus galima daryti išvadą, kad eksportas iš KLR vis dar vykdomas dempingo kainomis ir kad, jei galiojančios antidempingo priemonės būtų panaikintos, yra tikimybė, kad dempingas Sąjungos rinkoje tęsis. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į esamus nepanaudotus KLR pajėgumus ir į faktą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo į ES apimtis padidėjo nepaisant nustatytų antidempingo priemonių, atrodo, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai gali būti suinteresuoti padidinti eksporto į Sąjungos rinką dempingo kainomis apimtį nustojus galioti priemonėms.

2. TAIVANAS

2.1. Įžanginės pastabos

35. Pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad daug Taivano eksportuojančių gamintojų išreiškė norą bendradarbiauti, tolesniam tyrimui buvo atrinktos keturios tipiškos bendrovės ir (arba) bendrovių grupės. Vėliau viena iš šių keturių bendrovių bendradarbiauti atsisakė. Vis dėlto, kadangi likusių bendrovių eksporto apimtis sudarė 41,6 proc. viso Taivano eksporto[9] į Sąjungą per PTL, jos vis dar buvo laikomos tipiškomis.

36. Be to, pabrėžiama, kad per tikrinamuosius vizitus, surengtus trijų likusių bendrovių patalpose, nebuvo įmanoma patikrinti vienos iš jų klausimyno atsakymuose pateiktos informacijos ir nustatyta, kad antroji bendrovė pateikė klaidingą informaciją. Atitinkami eksportuojantys gamintojai buvo nedelsiant informuoti apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, pagal kurį į pateiktą informaciją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Bendrovėms suteikta galimybė pateikti papildomų su šia padėtimi susijusių pastabų. Vis dėlto vėlesnės pastabos nepakeitė su minėtais dviem eksportuojančiais gamintojais susijusio Komisijos sprendimo remtis turimais faktais. Todėl individualus dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas tik vienam Taivano eksportuojančiam gamintojui.

37. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta pirmiau, daugelis toliau išdėstytų išvadų, susijusių su dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybe, turėjo būti pagrįstos turimais faktais, visų pirma vienintelio bendradarbiaujančio Taivano eksportuojančio gamintojo ir vienintelio bendradarbiaujančio importuotojo pateiktais duomenimis, Eurostato duomenimis ir pareiškėjo peržiūros prašyme pateikta informacija. Šiuo atveju nebuvo galima remtis oficialia Taivano eksporto statistika, nes nagrinėjamasis produktas sudaro tik mažą dalį kiekio, nurodyto atitinkamose Suderintos sistemos tarifų pozicijose.

2.2. Importas dempingo kaina per PTL

2.2.1. Normalioji vertė

38. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar bendradarbiaujančio eksportuojančio Taivano gamintojo panašaus produkto pardavimas nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 proc. visos atitinkamo pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

39. Po to Komisija nustatė tas vidaus rinkoje bendrovės parduodamo panašaus produkto rūšis, kurios yra tokios pačios, kaip ir eksportui į Sąjungą parduodamo produkto rūšys, arba tiesiogiai su jomis palyginamos. Savybės, į kurias atsižvelgta apibrėžiant produkto rūšį, yra: i) tvirtinimo detalių rūšis, ii) kaip žaliava naudoto plieno markė, iii) tvirtinimo detalių DIN standartas, iv) tvirtinimo detalių skersmuo ir v) jų ilgis.

40. Toliau nagrinėta, ar bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 proc. tos pačios rūšies produkto pardavimo Sąjungai apimties. Toliau pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį nagrinėta, ar tipiškais kiekiais parduotų tam tikrų rūšių produktų pardavimas vykdytas įprastinėmis prekybos sąlygomis.

41. Nustatant atitinkamos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį nagrinėta, ar kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Visais atvejais, kai vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduotas pakankamas kiekis tam tikros rūšies produkto, normalioji vertė buvo grindžiama faktinėmis vidaus rinkos kainomis, apskaičiuotomis kaip svertinis viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per PTL vidurkis.

42. Kitų rūšių produktų, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas arba kurie nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų tam tikros rūšies produktų gamybos sąnaudų, prireikus pakoreguotų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų procentinę dalį ir pagrįstą pelno dydį, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį remiantis faktiniais duomenimis, susijusiais su panašaus produkto gamyba ir pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis.

2.2.2 Eksporto kaina

43. Visais bendradarbiaujančio Taivano eksportuojančio gamintojo pardavimo eksportui į Sąjungos rinką atvejais, išskyrus vieną, buvo prekiaujama tiesiogiai su nepriklausomais pirkėjais. Todėl eksporto kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

44. Kalbant apie eksporto sandorį, kai eksportas į Sąjungą vykdytas per susijusią prekybos bendrovę, eksporto kaina nustatyta remiantis pirmąja susijusio prekiautojo perpardavimo nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

2.2.3. Palyginimas

45. Vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygmeniu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie, kaip buvo įrodinėjama, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Todėl koreguojant prireikus ir pateisinamais atvejais deramai atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų išlaidų, finansinių, pakavimo sąnaudų, komisinių ir lengvatų skirtumus.

2.2.4. Dempingo skirtumas

46. Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Remiantis minėtu metodu nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuotojas toliau vykdė dempingą per PTL. Atsižvelgiant į 4 iš 12 PTL mėnesių, dempingas siekė 22 proc.

47. Primenama, kad metodą dempingui apskaičiuoti remiantis 4 PTL mėnesiais Komisija paprastai naudoja per priemonių galiojimo termino peržiūras, kai reikia nustatyti, ar dempingas vykdomas toliau arba ar yra tikimybė, kad dempingas pasikartos. Iš tikrųjų atliekant priemonių galiojimo termino peržiūras nereikalaujama nustatyti visų sandorių dempingo skirtumo, nes toks apskaičiavimas yra būtinas tik siekiant pakeisti galiojančios antidempingo priemonės lygį, o tai nėra priemonių galiojimo termino peržiūros tikslas. Pasirinkta po paskutinį kiekvieno ketvirčio mėnesį, todėl šie 4 mėnesiai vienodai paskirstyti visam 12 mėnesių PTL laikotarpiui.

48. Po galutinio atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis Taivano gamintojas pareiškė, kad kai kurie klausimyne nurodyti vidaus sandoriai, į kuriuos atsižvelgta apskaičiuojant normaliąją vertę, iš tikrųjų buvo susiję su eksportu į Europos Sąjungą, o ne vidaus suvartojimu. Bendrovė teigė, kad šis perpardavimas vykdytas per nepriklausomus sąvaržų gamintojus ar prekiautojus Taivane.

49. Pažymima, kad šis teiginys nebuvo pagrįstas jokiu įrodymu, kad tos prekės buvo skirtos eksportui į Europos Sąjungą. Todėl šis teiginys atmestas.

50. Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymą, kitiems dviems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas nebuvo apskaičiuotas. Tačiau, kaip nurodyta peržiūros prašyme, eksportas iš Taivano tariamai buvo vykdytas dempingo kainomis; dempingo skirtumas sudarė nuo 14 proc. iki 50 proc. Neturima jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima padaryti skirtingą išvadą. Be to, tai, kad po vienintelės bendrovės tyrimo nustatyta, jog ji Sąjungos rinkoje taikė dempingo kainas, ir kad vidutinė iš Taivano importuoto nagrinėjamojo produkto kaina yra mažesnė nei vidutinė tos bendrovės eksporto kaina, patvirtina, kad, remiantis patikrinta informacija, dempingas vykdomas visos šalies mastu.

2.3. Importo raida, jei priemonės būtų panaikintos

51. Atlikus analizę dėl dempingo vykdymo per PTL, taip pat nagrinėta Taivano vykdomo dempingo tęsimosi tikimybė.

52. Išanalizuoti šie veiksniai: nepanaudoti eksportuojančių Taivano gamintojų pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas Taivano gamintojams ir jų eksportas į trečiąsias šalis.

2.3.1 . Nepanaudoti eksportuotojų pajėgumai

53. Kalbant apie nepanaudotus eksportuotojų pajėgumus, kadangi nėra daug viešai skelbiamos informacijos apie Taivano NPS pramonę, toliau išdėstytos išvados daugiausia pagrįstos peržiūros prašyme pateikta informacija ir per tikrinamuosius vizitus gauta informacija. Remiantis peržiūros prašymu, nauji Taivano NPS gamintojai, siekdami padidinti gamybos pajėgumus, investavo į naują įrangą. Be to, patikrinus paaiškėjo, kad tikėtina, jog 2011 m. investicijos į pajėgumus padidės 12 proc., palyginti su pradinio tyrimo laikotarpiu. Per PTL nepanaudoti bendradarbiaujančio gamintojo pajėgumai sudarė 7 proc. visų gamybos pajėgumų. Nustatyta, kad atsargų lygis yra labai žemas, nes bendradarbiaujančioji bendrovė nagrinėjamąjį produktą gamino be užsakymų.

2.3.2 . Sąjungos rinkos patrauklumas

54. Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad antidempingo muitų nustatymas nepaveikė eksporto iš Taivano į Sąjungą apimties. Remiantis Eurostato ir patikrintais importo duomenimis, importo iš Taivano apimtis buvo gana stabili 2007 m.–PTL, bet šio importo vertė tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 16 proc. Tai rodo, kad per PTL vidutinė Taivano kilmės NPS pardavimo kaina sumažėjo. Tai įrodo, kad nepaisant galiojančių priemonių, Taivano eksportuotojai vis dar sugebėjo išlaikyti eksporto apimtį ir dar labiau sumažinti kainas.

55. Šiuo atžvilgiu viena iš suinteresuotųjų Taivano šalių nurodė, kad Taivano eksporto kainos sumažėjo ne dėl eksportuotojų nepalankių kainų politikos, bet dėl pagrindinės žaliavos, t. y. vielos ruošinių, kainų raidos. Pažymėtina, kad žaliavos kainų sumažėjimas panašiai paveikė visus NPS gamintojus. Vis dėlto, išvada, kad Sąjungos rinka yra patraukli Taivano eksportuotojams, lieka nepakitusi, nes jie, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, sugebėjo išlaikyti savo eksporto apimtį.

2.3.3. Eksporto į trečiąsias šalis kainos

56. Kalbant apie Taivano eksportą į trečiąsias šalis, reikia pabrėžti, kad duomenys apie Taivano eksportą, kuriuos būtų galima nagrinėti, yra susiję su visais SS kodais. Lyginant su ES importo statistika pagal TARIC kodus, nagrinėjamasis produktas sudarė maždaug 2,6 proc. visų produktų, kuriems priskirti šie SS kodai. Todėl nėra prasmės minėtus duomenis naudoti kaip informacijos apie Taivano kilmės nagrinėjamojo produkto eksporto apimtį ir kainas į trečiąsias šalis šaltinį. Vis dėlto iš trijų atrinktų Taivano eksportuotojų gauti patikrinti eksporto duomenys rodo, kad eksporto į trečiąsias šalis apimtis mažėja. Tai reiškia, kad Taivano eksportas labiau orientuotas į ES.

57. Taip pat pažymima, kad iš bendradarbiaujančio Taivano eksportuotojo pateiktos informacijos matyti, kad, palyginti su kitomis šalimis, vieneto pardavimo kaina yra 10 proc. didesnė nei pardavimo į Sąjungą kaina ir kad į kitas šalis eksportuotas kiekis sudaro tik 20 proc. į Sąjungą eksportuoto kiekio.

2.4. Išvada dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

58. Atsižvelgiant į aprašytus faktus galima daryti išvadą, kad eksportas iš Taivano vis dar vykdomas dempingo kainomis ir kad, jei galiojančios antidempingo priemonės būtų panaikintos, yra tikimybė, kad dempingas Sąjungos rinkoje tęsis. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į esamus nepanaudotus Taivano pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, atrodo, kad eksportuojantys Taivano gamintojai gali būti suinteresuoti padidinti eksporto į Sąjungos rinką dempingo kainomis apimtį nustojus galioti dabartinėms priemonėms.

D. SĄJUNGOS PRAMONĖS APIBRĖŽTIS

1. Sąjungos gamyba

59. Norint nustatyti visą Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, taip pat peržiūros prašyme nurodyta informacija ir Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis.

60. Tuo remiantis nustatyta, kad Sąjungoje per TL iš viso pagaminta 63 000 tonų produkto. Šiam kiekiui priskiriamas visų apie save pranešusių Sąjungos gamintojų pagamintas kiekis ir gamintojų, kurie atliekant tyrimą nuomonės nepateikė, apytikriai apskaičiuotas pagamintas kiekis.

61. Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, tiriant Sąjungos gamintojus buvo atlikta atranka. Iš dvylikos gamintojų, kurie pateikė atrankai atlikti būtinos informacijos, buvo atrinkti šeši tipiški gamintojai. Vėliau, kaip paaiškinta 17 konstatuojamojoje dalyje, vienas gamintojas nebendradarbiavo. Bendradarbiaujančių atrinktų bendrovių pagaminto produkto kiekis sudarė apie 31 proc. viso apytikriai apskaičiuoto Sąjungos pagaminto produkto kiekio.

2. Sąjungos pramonė

62. Visi Sąjungos gamintojai, minimi 59 konstatuojamojoje dalyje, laikomi Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

E. PADĖTIS SĄJUNGOS RINKOJE

1. Pirminė pastaba

63. Vertinant apimčių ir kainų tendencijas buvo naudojami atitinkami Eurostato statistiniai duomenys, susiję su KN kodais 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70, taip pat peržiūros prašyme pateikti duomenys ir prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus iš Sąjungos gamintojų gauti duomenys, papildyti patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

2. Sąjungos suvartojimas

64. Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis peržiūros prašyme pateikta informacija apie Sąjungos pramonės Sąjungoje parduotą kiekį, papildyta patikrintais iš bendradarbiaujančių atrinktų gamintojų gautais duomenimis, ir iš Eurostato gautais duomenimis apie importo apimtį.

65. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Sąjungos suvartojimo raida tokia:

1 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Bendras Sąjungos suvartojimas (tonomis) | 123 224 | 120 598 | 101 143 | 121 402 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 98 | 82 | 99 |

66. Nuo 2007 m. iki PTL Sąjungos suvartojimas išliko palyginti stabilus. Vis dėlto 2007–2009 m. dėl neigiamo finansų krizės poveikio visame pasaulyje suvartojimas sumažėjo net 18 proc. 2009 m.–PTL Sąjungos suvartojimas vėl atsigavo ir padidėjo 20 proc.

3. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis, rinkos dalis ir kainos

3.1. Kumuliacija

67. Siekiant įvertinti importo iš nagrinėjamųjų šalių kumuliaciją, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, abiejų šalių padėtis nagrinėta atskirai.

68. Nustatyta, kad tiek KLR, tiek Taivano importo apimtis buvo didesnė nei pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta de minimis riba ir kad ji nebuvo nereikšminga. Be to, importo iš šių dviejų šalių apimties tendencijos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo labai panašios: 2007–2009 m. importuotas kiekis sumažėjo, o per PTL – padidėjo. Kalbant apie vidutines importo kainas, kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos importo kainų raida parodė, kad vidutinė importo kaina, remiantis Eurostato duomenimis, padidėjo. Vis dėlto išsamesnė analizė parodė, kad NPS, kurioms priskirtas KN kodas yra toks pat kaip ir didžiosios dalies visų per PTL importuotų produktų kodas, kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 24 proc. Taivano kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir per PTL pasiekė žemiausią lygį. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad susijusių ūkinės veiklos vykdytojų konkurencijos sąlygos buvo panašios. Taigi manyta, kad kumuliacijos sąlygos įvykdytos.

3.2. Importas dempingo kainomis iš KLR ir Taivano

69. Importo iš KLR ir Taivano raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

2 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis (tonomis) | 8 559 | 6 636 | 6 154 | 8 795 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 78 | 72 | 103 |

Importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis | 6,9 % | 5,5 % | 6,1 % | 7,2 % |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 79 | 88 | 104 |

Vidutinė importo iš nagrinėjamųjų šalių kaina (EUR už toną) | 4 998 | 4 709 | 4 656 | 4 730 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 94 | 93 | 95 |

70. Kaip matyti iš pateiktos lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamųjų šalių kilmės importo apimtis padidėjo 3 proc. 2008–2009 m. importas, kaip ir suvartojimas, sumažėjo. Tačiau šis sumažėjimas buvo ne toks didelis, kaip suvartojimo sumažėjimas tuo pačiu laikotarpiu. 2009 m.–PTL importas vėl išaugo 43 proc.

71. Vidutinės importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 proc. 2009 m. importo kainos, kaip ir apimtis, pasiekė žemiausią lygį; po to jos šiek tiek padidėjo.

72. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo dempingo kainomis rinkos dalies raida buvo panaši į suvartojimo raidą; rinkos dalis išliko stabili ir sudarė maždaug 7 proc.

3.3. Priverstinis kainų mažinimas

73. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, o Taivano eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimas buvo ribotas, gauta labai nedaug informacijos apie į Sąjungą eksportuotas NPS rūšis. Kadangi nagrinėjamasis produktas apima daug skirtingų NPS rūšių, o jų kainos labai skiriasi (pvz., medsraigčių kategorijoje vieneto kainos gali skirtis 30 kartų), buvo neįmanoma tinkamai palyginti kainų, siekiant nustatyti priverstinio kainų mažinimo skirtumus. Palyginus vidutinę svertinę Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainą, pakoreguotą pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, su vidutine nagrinėjamųjų šalių CIF importo kaina pagal Eurostato duomenis, nenustatyta, kad per PTL vykdytas priverstinis kainų mažinimas. Kalbant apie Taivaną, vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportavo konkrečios rūšies NPS, kurių Sąjungoje pagaminama labai nedaug. Todėl, kadangi negalima palyginti panašių rūšių produktų, nebuvo galima apskaičiuoti šios bendrovės vykdomo priverstinio kainų mažinimo pagal atskiras rūšis.

4. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.1. Įžanginės pastabos

74. Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės būklei.

75. Atranka padėjo nustatyti žalos rodiklius iš dalies visai Sąjungos pramonei ir iš dalies – tik atrinktiems Sąjungos gamintojams. Žalos analizė, susijusi su makroekonominiais duomenimis, kaip antai rinkos dalis, gamyba, pajėgumai ir pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, augimas, atsargos, užimtumas ir našumas, yra pagrįsta visos Sąjungos pramonės duomenimis. Kitais atvejais buvo naudojami atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys (sandorių kainos, investicijos ir investicijų grąža, darbo užmokestis, pelningumas, grynųjų pinigų srautas ir pajėgumas padidinti kapitalą).

4.2. Gamyba

76. Iš toliau pateiktos lentelės matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo 17 proc. Sąjungos pramonės gamyba, kaip ir sumažėjusi paklausa, iš pradžių (2007–2009 m.) staigiai sumažėjo 24 proc., po to (2009 m.–PTL) nežymiai padidėjo 10 proc.

3 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Gamyba (tonomis) | 74 514 | 69 514 | 56 396 | 62 213 |

Indeksas (2006 m.=100) | 100 | 93 | 76 | 83 |

Šaltinis: Makro duomenys.

4.3. Pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

77. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai sumažėjo 13 proc.; 2007 m.–PTL pajėgumų naudojimo lygis, kaip ir gamyba, nežymiai sumažėjo 4 proc.

4 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Gamybos pajėgumai (tonomis) | 148 039 | 140 743 | 127 200 | 128 881 |

Indeksas (2006 m.=100) | 100 | 95 | 86 | 87 |

Pajėgumų naudojimas | 50 % | 49 % | 44 % | 48 % |

Indeksas (2006 m.=100) | 100 | 98 | 88 | 96 |

Šaltinis: Makro duomenys.

4.4. Atsargos

78. Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis 2008 m., palyginti su 2007 m., sumažėjo, o 2008 m.–PTL nekito. Per PTL atsargų lygis šiek tiek padidėjo, bet vis dar buvo 26 proc. mažesnis nei 2007 m.

5 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis) | 9 688 | 7 465 | 6 964 | 7 139 |

Indeksas (2006 m.=100) | 100 | 77 | 72 | 74 |

Šaltinis: Mikro duomenys.

4.5. Pardavimo apimtis

79. Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 25 proc. 2007–2009 m. pardavimo apimtis sumažėjo 28 proc. ir 2009 m. pasiekė žemiausią lygį. Vis dėlto per PTL pardavimas atsigavo ir, palyginti su 2009 m. lygiu, padidėjo 5 proc. Pažymėtina, kad šis padidėjimas buvo daug mažesnis nei paklausos padidėjimas (20 proc.) tuo pačiu laikotarpiu.

6 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

ES pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis (tonomis) | 62 326 | 56 042 | 44 627 | 46 851 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 90 | 72 | 75 |

Šaltinis: Makro duomenys.

4.6. Rinkos dalis

80. 2007 m.–PTL Sąjungos pramonės rinkos dalis palaipsniui sumažėjo 12 procentinių punktų.

7 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Sąjungos pramonės rinkos dalis | 50,6 % | 46,5 % | 44,1 % | 38,6 % |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 92 | 87 | 76 |

Šaltinis: Makro duomenys.

4.7. Augimas

81. Kaip nurodyta 65 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 1 lentelėje, 2007–2009 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo; po to jis vėl padidėjo ir pasiekė beveik tokį patį lygį, koks buvo 2007 m. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 12 procentinių punktų, o nagrinėjamajam importuojamam produktui tenkanti rinkos dalis nepakito.

4.8. Užimtumas

82. 2007 m.–PTL Sąjungos pramonės užimtumo lygis sumažėjo 7 proc.

8 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Su nagrinėjamuoju produktu susijęs užimtumas (asmenys) | 954 | 1 007 | 863 | 886 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 106 | 90 | 93 |

Šaltinis: Makro duomenys.

4.9. Našumas

83. 2007 m.–PTL Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, sumažėjo 10 proc. 2009 m. jis pasiekė žemiausią lygį, o per PTL – atsigavo.

9 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Našumas (tonomis vienam darbuotojui) | 78,1 | 69 | 65,3 | 70,2 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 88 | 84 | 90 |

Šaltinis: Makro duomenys.

4.10. Pardavimo kainos ir vidaus rinkos kainoms įtakos turintys veiksniai

84. Iš Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainų matyti aiški mažėjimo tendencija 2007–2009 m., kai kainos sumažėjo 50 proc. Tai iš dalies lėmė didelis žaliavų, naudojamų NPS gaminti, kainų sumažėjimas. Per PTL pardavimo kainos, palyginti su 2009 m., atsigavo, tačiau jos vis dar buvo 35 proc. mažesnės nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje vyraujančios kainos.

85. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 2007–2009 m. pardavimo kainų sumažėjimą iš dalies nulėmė ekonominė krizė, dėl kurios tuo laikotarpiu sąnaudos sumažėjo 28 proc. Šis sumažėjimas daugiausia atitiko nikelio, pagrindinės nerūdijančio plieno sąvaržų gamyboje naudojamos žaliavos, kainos raidą. Vis dėlto atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net jei finansų krizė turėjo neigiamo poveikio pardavimo kainoms, taip pat spaudimą mažinti kainas darė importas, visų pirma iš kitų trečiųjų šalių, kurių Sąjungoje užimama rinkos dalis padidėjo nepaisant nedidelio vartojimo ir kurios vertė mažinti įvairių rūšių pagrindinio produkto, kurį gamino ir pardavinėjo Sąjungos pramonė, priversta sumažinti savo pardavimo kainas labiau nei sąnaudas, kainas. Dėl to minėtu laikotarpiu Sąjungos pramonės veikla labai susilpnėjo. Nors per PTL, palyginti su 2009 m., pardavimo kainos padidėjo, jų lygis nebuvo pakankamas, kad būtų padengtos visos išlaidos ir Sąjungos pramonė galėtų gauti pagrįstą pelno dydį.

86. Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos pardavimo kainos yra vidutinės kainos už toną, kurios labai priklauso nuo produktų asortimento. Kaip paaiškinta 73 konstatuojamojoje dalyje, NPS kainos kai kuriose kategorijose gali skirtis net 30 kartų.

10 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Vidutinės pardavimo kainos (EUR už toną) | 5 842 | 4 437 | 2 914 | 3 803 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 76 | 50 | 65 |

Šaltinis: Mikro duomenys.

4.11. Darbo užmokestis

87. 2007 m.–PTL vidutinis darbuotojo darbo užmokestis sumažėjo 12 proc.

11 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Vieno darbuotojo metinės darbo sąnaudos (tūkst. EUR) | 47 | 44 | 41 | 42 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 94 | 87 | 88 |

Šaltinis: Mikro duomenys.

4.12. Investicijos

88. Palyginti su kitais nagrinėjamojo laikotarpio metais 2008 m. Sąjungos pramonė daug investavo į NPS gamybą. Po to investicijų sumažėjo.

12 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Grynosios investicijos (tūkst. EUR) | 2 504 | 9899 | 3 087 | 2 299 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 395 | 123 | 92 |

Šaltinis: Mikro duomenys.

4.13. Pelningumas ir investicijų grąža

89. Kaip minėta 85 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net jei sumažėjusios pardavimo kainos iš dalies atspindėjo sąnaudų sumažėjimą, NPS importas darė spaudimą Sąjungos pramonės kainoms ir dėl to nebuvo galima padengti visų NPS gamybos ir pardavimo išlaidų. Dėl to labai sumažėjo pelningumas, kuris 2007 m. buvo teigiamas, o po to – neigiamas, kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės.

90. Investicijų grąža (toliau – IG) labai sumažėjo – nuo 29 proc. 2007 m. iki -17 proc. per PTL.

13 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

ES pardavimo nesusijusiems pirkėjams grynasis pelnas (grynojo pardavimo procentinė dalis) | 7 % | -9 % | -36 % | -3 % |

IG (investicijų grynosios buhalterinės vertės grynojo pelno procentinė dalis ) | 29 % | -16 % | -41 % | -17 % |

Šaltinis: Mikro duomenys.

4.14. Grynųjų pinigų srautas ir pajėgumas padidinti kapitalą

91. Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo. 2009 m. jis pasiekė žemiausią lygį, o po to pradėjo šiek tiek didėti. Vis dėlto grynųjų pinigų srautas per PTL vis dar buvo daug mažesnis nei 2007 m.

14 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Grynųjų pinigų srautas (tūkst. EUR) | 15 899 | -698 | -12 357 | -8 271 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | -4 | -78 | -52 |

Šaltinis: Mikro duomenys.

4.15. Dempingo skirtumo dydis

92. Remiantis peržiūros prašyme pateiktais duomenimis ir vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo duomenimis, nepaisant galiojančių priemonių toliau vykdytas didelio lygio dempingas: 13,6–61,8 proc. lygio KLR atveju ir 14–50 proc. lygio – Taivano. Faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

4.16. Atsigavimas po ankstesnio dempingo

93. Beveik visi nagrinėti rodikliai rodo, kad po 2007 m. ekonominė ir finansinė Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo. Nepaisant galiojančių priemonių, importas iš nagrinėjamųjų šalių nežymiai padidėjo, o jų rinkos dalis išliko stabili. 2009 m., kai finansų krizė neigiamai paveikė bendrą Sąjungos paklausą ir buvo daromas spaudimas pardavimo kainoms, Sąjungos gamintojai neteko daug pirkėjų. Tik kai kurie Sąjungos gamintojai sugebėjo padidinti savo gamybos apimtį gamindami kitų rūšių sąvaržas (pvz., anglinio plieno sąvaržas) ir gavo naudos dėl masto ekonomijos, tokiu būdu kompensuodami prarastą pardavimo apimtį NPS versle. Tuo pačiu metu Sąjungos gamintojai dėjo pastangas, siekdami padidinti savo investicijas, kad būtų galima gaminti veiksmingiau. Per PTL Sąjungos pramonė sugebėjo pagerinti savo veiklos rezultatus, nors vis dar išliko nuostolinga. Atsižvelgiant į prognozes apie labai mažą pajėgumų naudojimo lygį, neatrodo, kad padėtis gerėtų.

5. Importo dempingo kainomis ir kitų veiksnių poveikis

5.1. Importo dempingo kainomis poveikis

94. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, nepaisant galiojančių priemonių ir vartojimo sumažėjimo Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu, importas iš KLR ir Taivano nežymiai padidėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, o jų rinkos dalis išliko stabili.

95. Kaip aprašyta 73 konstatuojamojoje dalyje, buvo neįmanoma tinkamai palyginti kainų, t.y. importo iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainų, nes trūko informacijos apie produkto rūšis, kurias eksportavo Kinijos ir Taivano eksportuojantys gamintojai, o vidutinės skirtingų rūšių produktų kainos labai skyrėsi. Iš tikrųjų vienintelio bendradarbiaujančio Taivano gamintojo eksporto kainos negalėjo būti tinkamai palygintos su atrinktų Sąjungos gamintojų kainomis, nes nebuvo galima palyginti panašių rūšių produktų.

96. Po galutinio atskleidimo, bendradarbiaujantis 22 konstatuojamojoje dalyje minėtas Taivano gamintojas pareiškė, kad jo eksportas nesukėlė jokios žalos pareiškėjui, kadangi jis gamina tokių rūšių NPS, kurias ribotu kiekiu gamina tik keli Sąjungos gamintojai. Šiuo klausimu visų pirma pažymima, kad įvertinta žala susijusi su visa Sąjungos pramone, o ne tik su pareiškėju. Antra, galiojančios priemonės skirtos pirminiame tyrime nustatytai produkto apibrėžtajai sričiai ir, kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje, produkto apibrėžtoji sritis negali būti pakeista atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą.

5.2. Ekonomikos krizės poveikis

97. 2007 m. plieno ir susijusiuose sektoriuose vyravo labai palankios ekonominės sąlygos, dėl to Sąjungos pramonės ekonominė padėtis 2008 m. pabaigoje prasidėjus ekonomikos krizei buvo pakankamai gera. Net kai rinka nebeaugo, ypač 2009 m., kai kurie Sąjungos gamintojai toliau investavo, siekdami pakeisti pasenusius įrengimus ir įrangą, kad sumažintų gamybos sąnaudas ir sugebėtų geriau konkuruoti su importu dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir su didėjančiu importu mažomis kainomis iš kitų trečiųjų šalių. Be to, pradėjus smukti paklausai, Sąjungos gamintojai taip pat susidūrė su didele stambių platintojų derybine galia; šie pradėjo vykdyti didesnį kainų spaudimą, kuris neigiamai paveikė Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

5.3. Importas iš kitų šalių

98. Taip pat išnagrinėtas importo iš kitų trečiųjų šalių poveikis. Bendra importo iš šių šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 26 proc. – nuo maždaug 52 000 tonų iki apie 66 000 tonų. Taip pat nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina sumažėjo 28 proc. ir todėl tų šalių rinkos dalis nežymiai padidėjo – nuo 42,5 proc. 2007 m. iki 54,2 proc. per PTL.

99. Didžiąją dalį importo iš kitų trečiųjų šalių sudarė importas iš Indijos, Filipinų ir Malaizijos. Importui iš šių trijų šalių teko apie 36 proc. visos rinkos dalies per PTL.

100. Kalbant apie importą iš Indijos, jis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 141 proc. – nuo maždaug 8 000 tonų 2007 m. iki beveik 20 000 tonų per PTL. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinės importo kainos sumažėjo 32 proc. ir buvo daug žemesnės nei vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos per PTL. Todėl Indijos eksportuotojų rinkos dalis taip pat padidėjo nuo 6,7 proc. 2007 m. iki 16,4 proc. per PTL.

101. Importas iš Filipinų vystėsi panašiai kaip importas iš Indijos; nagrinėjamuoju laikotarpiu jis padidėjo 129 proc. – nuo maždaug 6 000 tonų 2007 m. iki beveik 14 000 tonų per PTL. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinės importo kainos sumažėjo 38 proc. ir per PTL dėl jų priverstinai mažintos vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Todėl Filipinų rinkos dalis padidėjo nuo 4,9 proc. 2007 m. iki 11,4 proc. per PTL.

102. Kalbant apie importą iš Malaizijos, nors nagrinėjamuoju laikotarpiu pasireiškė mažėjanti šio importo tendencija (-27 proc.), Malaizijos eksportuotojų rinkos dalis per PTL vis dar buvo 8,2 proc. Be to, remiantis Eurostato duomenimis, nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje vidutinės importo iš Malaizijos kainos buvo didesnės nei importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos, tačiau laikotarpio pabaigoje kainos buvo daug žemesnės.

103. Taigi, gali būti, kad kitų trečiųjų šalių, visų pirma Indijos, Filipinų ir Malaizijos eksportuotojai gavo naudos dėl KLR ir Taivanui taikomų antidempingo priemonių. Antroje nagrinėjamojo laikotarpio dalyje Indijos ir Filipinų importas padidėjo daugiau nei dvigubai, o jo kainos buvo žemesnės nei importo iš KLR ir Taivano; tuo tarpu pastebėta Malaizijos importo mažėjimo tendencija. Šis papildomas kainų spaudimas turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, kurios pelnas ir kiti finansiniai rodikliai nuo 2008 m. labai pablogėjo. Taigi ypač importo iš Indijos ir Filipinų raida neabejotinai prisidėjo prie Sąjungos pramonės rinkos dalies praradimo ir jos finansinės padėties blogėjimo.

15 lentelė

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Importo iš kitų šalių apimtis (tonomis) | 52 339 | 57 920 | 50 362 | 65 756 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 111 | 96 | 126 |

Importo iš kitų šalių rinkos dalis | 42,5 % | 48,0 % | 49,8 % | 54,2 % |

Importo iš kitų šalių kaina (EUR už toną) | 5 830 | 4 993 | 4 384 | 4 196 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 86 | 75 | 72 |

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Importo iš Indijos apimtis (tonomis) | 8 282 | 13 667 | 16 776 | 19 945 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 165 | 203 | 241 |

Importo iš Indijos rinkos dalis | 6,7 % | 11,3 % | 16,6 % | 16,4 % |

Importo iš Indijos kaina (EUR už toną) | 4 632 | 3 758 | 3 123 | 3 164 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 81 | 67 | 68 |

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Importo iš Filipinų apimtis (tonomis) | 6 048 | 7 046 | 5 406 | 13 854 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 117 | 89 | 229 |

Importo iš Filipinų rinkos dalis | 4,9 % | 5,8 % | 5,3 % | 11,4 % |

Importo iš Filipinų kaina (EUR už toną) | 5 685 | 4 645 | 3 474 | 3 505 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 82 | 61 | 62 |

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | PTL |

Importo iš Malaizijos apimtis (tonomis) | 13 548 | 13 712 | 9 810 | 9 933 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 101 | 72 | 73 |

Importo iš Malaizijos rinkos dalis | 11,0 % | 11,4 % | 9,7 % | 8,2 % |

Importo iš Malaizijos kaina (EUR už toną) | 5 062 | 4 203 | 2 963 | 3 068 |

Indeksas (2007 m.=100) | 100 | 83 | 59 | 61 |

6. Išvada

104. Nors Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nekito, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungoje tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 25 proc., o tai lėmė rinkos dalies sumažėjimą – nuo 50,6 proc. 2007 m. iki 38,6 proc. per PTL. Tuo pačiu metu importo dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis išliko stabili.

105. 2007 m.–PTL, nors ir buvo taikomos antidempingo priemonės, daugelis svarbių rodiklių rodė nepalankias tendencijas: gamybos ir pardavimo apimtis sumažėjo atitinkamai 17 proc. ir 25 proc., sumažėjo pajėgumai ir pajėgumų naudojimas ir dėl to sumažėjo užimtumo ir našumo lygiai. Pelningumas nuo 7 proc. 2007 m. nukrito iki -3 proc. per PTL, o grynųjų pinigų srauto tendencijos taip pat buvo neigiamos.

106. Daroma išvada, kad Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai pablogėjo ir kad Sąjungos pramonės padėtis PTL pabaigoje buvo nestabili, nes dėl didėjančios importo dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių ir taip pat importo žemomis kainomis iš kitų trečiųjų šalių apimties jai nepavyko išlaikyti pardavimo apimties ir pakankamo dydžio kainų.

F. ŽALOS TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

1. Nagrinėjamųjų šalių eksporto į trečiąsias šalis apimties ir kainų bei eksporto į Sąjungą apimties ir kainų santykis

107. Nebendradarbiaujant Kinijos eksportuotojams neturima jokios informacijos, susijusios su jų eksporto į kitas rinkas kainomis. Kalbant apie Taivaną, remiantis turima iš patikrintų bendrovių gauta informacija, vidutinės eksporto į trečiąsias šalis kainos yra žemesnės nei Sąjungos rinkai taikomos kainos. Todėl laikoma, kad nustojus galioti priemonėms Taivano eksportuotojai būtų paskatinti didelę eksporto apimtį iš trečiųjų šalių nukreipti į patrauklesnę Sąjungos rinką.

2. Nepanaudoti pajėgumai nagrinėjamosiose šalyse

108. Remiantis turima informacija atrodo, kad ir KLR, ir Taivane yra daug nepanaudotų gamybos pajėgumų, ir abi šalys gali sparčiai padidinti savo gamybos apimtį. Šiuo klausimu primenama, kad 2009 m. nustačius antidempingo priemones tam tikroms iš KLR importuojamoms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms[10] Kinijos importas sumažėjo ir atsirado pajėgumų, kurie galėtų būti panaudoti NPS gaminti. Be to, pažymėtina, kad atlikus vengimo tyrimą nuspręsta išplėsti priemonių, nustatytų tam tikroms KLR kilmės geležinėms ir plieninėms tvirtinimo detalėms, taikymą iš Malaizijos siunčiamam importui[11]. Taigi yra pajėgumų gerokai didinti eksporto į ES apimtį, ypač dėl to, kad nėra požymių, kad trečiųjų šalių rinkose ar vidaus rinkoje būtų galima absorbuoti papildomą produkciją.

3. Išvada

109. Akivaizdu, kad nagrinėjamųjų šalių gamintojai gali gerokai padidinti savo eksporto į ES rinką apimtį. Be to, Taivano atveju eksporto į trečiąsias šalis kainos yra žemesnės nei Sąjungos rinkoje taikomos kainos; todėl tikėtina, kad netaikant priemonių dalis trečiosios šalies eksporto butų nukreipta į ES rinką. Tai greičiausiai turėtų neigiamo poveikio ekonominei Sąjungos pramonės padėčiai.

110. Kaip minėta pirmiau, Sąjungos pramonė toliau lieka pažeidžiama. Jei Sąjungos pramonė susidurtų su didesne importo dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių apimtimi, jos pardavimo apimtis, rinkos dalis, pardavimo kainos ir finansinė padėtis greičiausiai pablogėtų. Taigi tuo remiantis daroma išvada, kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones ir taip nestabili Sąjungos pramonės padėtis pablogėtų ir jai vėl būtų daroma materialinė žala.

G. SĄJUNGOS INTERESAI

1. Įžanga

111. Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

112. Reikėtų priminti, kad atliekant pirminį tyrimą laikyta, kad priemonių nustatymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

113. Atsižvelgiant į tai, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo tęsimosi tikimybės, yra svarių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

2. Sąjungos pramonės interesai

114. Sąjungos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai patvirtino gana gera ekonominė padėtis nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Vis dėlto, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo, kaip ir rinkos dalis bei pardavimo kainos, o importas iš nagrinėjamųjų šalių šiek tiek padidėjo nepaisant galiojančių priemonių. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo ir tapo nuostolinga. Jei nebūtų taikytos priemonės, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai būtų dar blogesnė.

3. Importuotojų ir (arba) naudotojų interesai

115. Nė vienas iš 20 naudotojų, į kuriuos buvo kreiptasi, nesutiko bendradarbiauti. Primenama, kad atliekant pirminį tyrimą bendradarbiavo tik vienas naudotojas ir buvo padaryta išvada, kad naudotojai galėjo gauti tiriamąjį produktą ne tik iš nagrinėjamųjų šalių, bet taip pat iš kitų tiekimo šaltinių. Be to, atsižvelgiant į nedidelį NPS poveikį vartotojų grandies produktų sąnaudoms, padaryta išvada, kad priemonės nedarytų neigiamo poveikio naudotojų pramonei.

116. Tik vienas iš trijų atrinktų importuotojų atsakė į klausimyną. Jo importo iš nagrinėjamųjų šalių dalis buvo labai nedidelė ir per PTL siekė 1,1 proc. Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad importuotojas gavo normalų pelną (nuo 5 iki 10 proc.), o su nagrinėjamuoju produktu susijusi veikla sudaro mažiau nei 10 proc. visos bendrovės veiklos. Todėl galima daryti išvadą, kad toliau taikant priemones šiam importuotojui bus daromas labai nedidelis poveikis.

4. Išvada

117. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

H . ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

118. Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

119. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, Reglamentu (EB) Nr. 1890/2005 nustatytos antidempingo priemonės, taikomos tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno sąvaržoms ir jų dalims, turėtų būti taikomos toliau,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

120. Tam tikroms importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno sąvaržoms ir jų dalims, kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

121. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Šalis | Bendrovės | Antidempingo muito norma (%) | Papildomas TARIC kodas |

Kinijos Liaudies Respublika | Tengzhou Tengda Stainless Steel Product Co. Ltd., Tengzhou City | 11,4 | A650 |

Tong Ming Enterprise (Jiaxing) Co. Ltd., Zhejiang | 12,2 | A651 |

Visos kitos bendrovės | 27,4 | A999 |

Taivanas | Arrow Fasteners Co. Ltd., Taipei | 15,2 | A653 |

Jin Shing Stainless Ind. Co. Ltd, Tao Yuan | 8,8 | A654 |

Min Hwei Enterprise Co. Ltd, Pingtung | 16,1 | A655 |

Tong Hwei Enterprise, Co. Ltd., Kaohsiung | 16,1 | A656 |

Yi Tai Shen Co. Ltd., Tainan | 11,4 | A657 |

Priede išvardytos bendrovės | 15,8 | A649 |

Visos kitos bendrovės | 23,6 | A999 |

122. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitus reglamentuojančios galiojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

(papildomas TARIC kodas A649)

A-STAINLESS INTERNATIONAL CO. LTD., Taipei |

BOLTUN CORPORATION, Tainan |

CHAEN WEI CORPORATION, Taipei |

CHIAN SHYANG ENT CO. LTD., Chung-Li City |

CHONG CHENG FASTENER CORP., Tainan |

DIING SEN FASTENERS & INDUSTRIAL CO. LTD., Taipei |

DRAGON IRON FACTORY CO. LTD., Kaohsiung |

EXTEND FORMING INDUSTRIAL CORP. LTD., Lu Chu |

FORTUNE BRIGHT INDUSTRIAL CO. LTD., Lung Tan Hsiang |

FWU KUANG ENTERPRISES CO. LTD., Tainan |

HSIN YU SCREW ENTERPRISE CO. LTD., Taipin City |

HU PAO INDUSTRIES CO. LTD., Tainan |

J C GRAND CORPORATION, Taipei |

JAU YEOU INDUSTRY CO. LTD., Kangshan |

JOHN CHEN SCREW IND CO. LTD., Taipei |

KUOLIEN SCREW INDUSTRIAL CO. LTD., Kaohsiung |

KWANTEX RESEARCH INC., Tainan |

LIH LIN ENTERPRISES & INDUSTRIAL CO. LTD., Taipei |

LIH TA SCREW CO. LTD., Kweishan |

LU CHU SHIN YEE WORKS CO. LTD., Kaohsiung |

M & W FASTENER CO. LTD., Kaohsiung |

MULTI-TEK FASTENERS & PARTS MANIFACTURER CORP., Tainan |

NATIONAL AEROSPACE FASTENERS CORP., Ping Jen City |

QST INTERNATIONAL CORP., Tainan |

SEN CHANG INDUSTRIAL CO. LTD., Ta-Yuan |

SPEC PRODUCTS CORP., Tainan |

SUMEEKO INDUSTRIES CO. LTD., Kaohsiung |

TAIWAN SHAN YIN INTERNATIONAL CO. LTD., Kaohsiung |

VIM INTERNATIONAL ENTERPRISE CO. LTD., Taichung |

YEA-JANN INDUSTRIAL CO. LTD., Kaohsiung |

ZONBIX ENTERPRISE CO. LTD., Kaohsiung |

ZYH YIN ENTERPRISE CO. LTD., Kaohsiung |

[1] OL L 302, 2005 11 19, p. 1.

[2] OL L 221, 2009 8 25, p. 1.

[3] OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

[4] OL L 302, 2005 11 19, p. 1.

[5] OL L 221, 2009 8 25, p. 1.

[6] OL C 129, 2010 5 19, p. 16.

[7] OL C 315, 2010 11 19, p. 7.

[8] 2009 m. sausio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 91/2009, OL L 29, 2009 1 31, p. 1.

[9] Remiantis Eurostato Comext duomenų baze.

[10] 2009 m. sausio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 91/2009, OL L 29, 2009 1 31, p. 1.

[11] 2011 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 723/2011, OL L 194, 2011 7 26, p. 6.