AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – paremti socialinių įmonių rinką užtikrinant galimybę veiksmingiau pritraukti lėšas į investicijų fondus, kurie siekia investuoti į šias įmones.

Socialinės įmonės[1] yra vienas iš ES besiformuojančių sektorių. Socialinės įmonės – tai įmonės, kurių pagrindinis tikslas yra siekti socialinio poveikio, o ne uždirbti pelną akcininkams ar kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Siekdama socialinio poveikio, socialinė įmonė stengiasi remtis verslo metodais, įskaitant verslo finansavimą. Nors sektorius naujas, jam būdingas spartus augimas. 2009 m. Pasaulinės verslumo stebėsenos ataskaitos duomenimis, įvairių formų socialinėse įmonėse atrinktose ES valstybėse narėse dirbo nuo 3 iki 7,5 proc. darbo jėgos.

Beveik visos socialinės įmonės yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Socialinė socialinių įmonių paskirtis siejama su dideliu dėmesiu darniam ar įtraukiam vystymuisi ir socialinių problemų ES visuomenėje sprendimui: tai reiškia, kad investicijų į socialines įmones teigiamas socialinis poveikis greičiausiai bus didesnis nei investicijų į MVĮ bendresne prasme. Iš tam tikrų įverčių, kaip antai pateiktų J. P. Morgan, matyti, kad socialinės investicijos galėtų sparčiai augti ir virsti rinka, kurios vertė gerokai viršytų 100 mlrd. EUR; tai parodo, kad šis besiformuojantis sektorius turi daug galimybių[2].

Taigi užtikrinus, kad šis sektorius toliau augtų ir klestėtų, būtų vertingai padėta siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų.

Socialinės įmonės dideles savo finansavimo dalis gauna iš fondų, privačių asmenų ar viešojo sektoriaus dotacijų. Tačiau jų, kaip įmonių, tvariam augimui reikia daugiau įvairesnių investicijų ir finansavimo šaltinių. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį ėmė atlikti ES investicijų fondų rinka. Jau susiformavo investicijų fondų, kurių pagrindinis tikslas – investuoti į socialines įmones, rinka. Siekiant skirti tokius tikslinius fondus nuo socialinių investicijų fondų platesne prasme, šie tiksliniai fondai šiame pasiūlyme vadinami socialinio verslumo fondais. Socialinio verslumo fondų augimas rodo vis didėjantį daugelio investuotojų susidomėjimą investicijomis (kurios paprastai sudaro didesnio portfelio dalį), kuriomis, be finansinės grąžos, siekiama ir teigiamo socialinio poveikio.

Iš reguliavimo ir rinkos trūkumų įrodymų matyti dvi problemos, kurios varžo socialinio verslumo fondų augimą.

Pirma, reguliavimo reikalavimai ES ir nacionaliniu lygmeniu nėra pritaikyti taip, kad šių rūšių fondams būtų sudarytos geresnės sąlygos pritraukti kapitalą. Dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas „neviešas platinimas“[3] užsienyje, nenuoseklumo pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu yra brangu ir sudėtinga. Dėl būtinybės laikytis įvairių nacionalinių taisyklių, kuriomis reglamentuojama neviešo platinimo atrinktoms investuotojų grupėms veikla, kapitalo kaina šiems fondams padidėja. Be to, socialinio verslumo fondai neklesti visose valstybėse narėse; jų geografinis pasiskirstymas šiuo metu yra nevienodas.

Pasikonsultavus su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad tokie socialinio verslumo fondai dažniausiai reglamentuojami bendrosiomis nacionalinėmis taisyklėmis, kurios taikomos neviešam platinimui, arba specialiomis teisinėmis nuostatomis, kurios skirtos rizikos kapitalui ar privačiam kapitalui. Keletas valstybių narių taip pat taiko specialias taisykles, skirtas platesnių kategorijų socialinių investicijų fondams, į kuriuos taip pat gali investuoti mažmeniniai investuotojai. Šie platesnio pobūdžio socialinių investicijų fondai nebūtinai savo investicijas skiria tik socialinėms įmonėms. Iš įrodymų, nustatytų atliekant poveikio vertinimą, matyti, kad dėl nacionalinių socialinio verslumo fondų taisyklių nenuoseklumo ir tokių taisyklių nepritaikymo jų poreikiams padidėja tokių fondų sąnaudų našta ir sumažėja jų veiksmingos galimybės gauti finansavimą kapitalo rinkose. Nors investuotojai labai susidomėję socialinio investavimo strategijomis, ši reguliavimo našta trukdo kurti veiksmingo dydžio socialinio verslumo fondus (vidutinio socialinio verslumo fondo valdomo turto vertė retai kada viršija 20 mln. EUR).

Antra, galimiems investuotojams į socialinio verslumo fondus tenka susidurti su daugybe įvairių socialinių investicijų pasiūlymų, įvairaus lygio informacija, susijusia su socialinėmis investicijomis, socialinių įmonių atranka ar tikrinimu ir jų socialinių rezultatų vertinimo metodais. Dėl sutampančių ar konkuruojančių savireguliavimo priemonių, susijusių su minėtais klausimais, sąnaudų gali patirti patys fondai ir jų tikslinės socialinės įmonės. Tai pakerta investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą.

Šie sunkumai trukdo užtikrinti veiksmingus kapitalo srautus socialinio verslumo fondams, taigi ir kapitalo srautus pačioms socialinėms įmonėms, ir kliudo bendrosios investicijų rinkos plėtrai šioje srityje.

Šiomis aplinkybėmis Komisija Bendrosios rinkos akte[4] apsiėmė parengti kelias priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad ES socialinės įmonės galėtų klestėti, be kita ko, šalinant tokius finansavimo trūkumus. Šis pasiūlymas dėl Europos socialinio verslumo fondų sistemos yra viena iš iniciatyvų, kuriomis siekiama įgyvendinti tą įsipareigojimą; jis įtrauktas į Komisijos socialinio verslo iniciatyvą (COM(2011) 682/2), kuria siekiama šiame sektoriuje spręsti platesnio pobūdžio problemas.

Siūlomo reglamento tikslas – nustatyti teisės aktų sistemą, pritaikytą socialinių įmonių poreikiams, investuotojams, siekiantiems finansuoti tokias įmones, ir specializuotiems investicijų fondams, kurie siekia tarpininkauti šioms įmonėms bei investuotojams. Juo siekiama užtikrinti didelį charakteristikų, kurios socialinio verslumo fondus skiria nuo platesnės alternatyvaus investavimo fondų kategorijos, aiškumą. Teisę rinkti lėšas remiantis siūloma Europos socialinio verslumo fondų sistema turi turėti tik šias charakteristikas atitinkantys fondai.

Šios problemos sprendžiamos siūlomame reglamente. Jame nustatomi vienodi reikalavimai, taikomi kolektyvinio investavimo subjektų, kurie veikia su nuoroda „Europos socialinio verslumo fondas“, valdytojams. Jame nustatomi reikalavimai, taikomi investicijų portfeliui, investavimo metodams ir tinkamoms įmonėms, į kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas gali investuoti. Jame taip pat nustatomos vienodos taisyklės dėl investuotojų kategorijų, į kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas gali sutelkti dėmesį, ir dėl valdytojų, kurie platina tokių reikalavimus atitinkančių fondų akcijas ar investicinius vienetus, vidaus organizacinės struktūros. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie veikia su nuoroda „Europos socialinio verslumo fondas“, valdytojams visoje ES bus taikomos vienodos esminės taisyklės, taigi jie galės naudotis vienodais registracijos reikalavimais ir visoje ES galiojančiu pasu, kurie padės sukurti vienodas sąlygas visiems socialinių verslininkų finansavimo rinkos dalyviams.

Siūlomas Reglamentas dėl Europos socialinio verslumo fondų (ESVF) papildo siūlomą Reglamentą […] dėl rizikos kapitalo fondų. Abiem pasiūlymais siekiama skirtingų tikslų ir abu pasiūlymai, jei bus priimti, bus kartu taikomi kaip savarankiški vienas nuo kito nepriklausomi teisės aktai.

Rizikos kapitalo fondai daugiausia teikia nuosavo kapitalo finansavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tačiau jie paprastai nesiekia turtu pagrįstos ribos, kuria išsiskiria taisyklių rinkinys, skirtas dideliems fondų valdytojams pagal Direktyvą 2011/61/EB (dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų). Nors socialinės įmonės taip pat yra MVĮ, o fondai, kurie orientuojasi į socialinį verslą, taip pat veikia nesiekdami turtu pagrįstų Direktyvoje 2011/61/EB nustatytų ribų, įvairios tinkamos finansavimo priemonės, kurios siūlomos Reglamente dėl Europos socialinio verslumo fondų, neapsiriboja nuosavo kapitalo finansavimu – tipiška technologijų sektoriuje besikuriančių įmonių priemone. Be nuosavo kapitalo finansavimo, socialinės įmonės taip pat naudojasi kitų formų finansavimu derindamos viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą, skolos priemones ar nedideles paskolas. Taigi siūlomose socialinio verslumo fondų taisyklėse nustatomas reikalavimus atitinkančių investicinių priemonių asortimentas yra didesnis nei prieinamas rizikos kapitalo fondams.

Be to, skaidrumo klausimai, susiję su investicijomis į socialines įmones, skiriasi nuo bendrųjų ataskaitų teikimo prievolių, nustatytų rizikos kapitalo srityje: investicijomis į socialinį verslumą siekiama tam tikros „socialinės grąžos“ arba teigiamo socialinio poveikio. Siūlomose taisyklėse numatyti specialūs skirsniai, kuriuose sutelkiamas dėmesys į informaciją, susijusią su socialiniu poveikiu, jo vertinimu ir strategija, kuri įgyvendinama siekiant to poveikio.

Dėl šių priežasčių pageidautina nustatyti dvi ES sistemas – rizikos kapitalo ir socialinio verslumo, – kurios veiktų lygiagrečiai ir savarankiškai.

Siekiant užtikrinti, kad mokestinės kliūtys nevaržytų teisių, kurios šiuo reglamentu suteikiamos ESVF valdytojams ir jų valdomiems Europos socialinio verslumo fondams, reikėtų tęsti darbą šioje srityje. Tinkamos apmokestinimo taisyklės svarbiai papildo šį reglamentą, nors nuo jo ir nepriklauso, ir padeda ES plėtoti visiškai veikiančią Europos socialinio verslumo fondų rinką. Jos galėtų užtikrinti veiksmingus kapitalo srautus Europos socialinio verslumo fondams ir galiausiai reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms, į kurias fondai investuoja.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2011 m. liepos 13 d. Komisijos tarnybos pradėjo viešas konsultacijas dėl galimų priemonių, kuriomis siekiama suteikti socialinėms įmonėms geresnes galimybes gauti finansavimą pasitelkiant investicijų fondus, kurios užbaigtos 2011 m. rugsėjo 14 d.[5]. Gauti iš viso 67 atsakymai, su kuriais galima susipažinti interneto svetainėje

http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2011/social_investment_funds_en.htm.

Be to, pasitelkus Europos vertybinių popierių komitetą, konsultuotasi su reguliavimo ir priežiūros institucijomis, be kita ko, pateikus klausimyną, kuriame prašyta pateikti išsamesnę informaciją apie galiojančią nacionalinę socialinių investicijų fondams taikomą tvarką, įskaitant informaciją apie socialinio verslumo fondus.

Tai susiję su platesnės apimties Komisijos darbu ir konsultacijomis dėl Bendrosios rinkos akto, per kurias taip pat nustatyti socialinių įmonių vaidmens ir jų finansavimo klausimai, kurie buvo išnagrinėti su suinteresuotaisiais subjektais ir tų konsultacijų dalyviais. Vėliau Komisija pradėjo įgyvendinti atskirą socialinio verslo iniciatyvą, kuri suteikė papildomų galimybių diskutuoti su suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, 2011 m. gegužės mėn. surengtame seminare.

2.2. Poveikio vertinimas

Laikydamasi savo geresnio reglamentavimo politikos, Komisija atliko įvairių politikos alternatyvų poveikio vertinimą.

Atliekant šią analizę, nustatytos dvi pagrindinės problemos: viena vertus, investuotojams teikiama informacija apie socialines įmones, investavimo politiką ir tikrinimo procedūras, kurių laikosi socialinio verslumo fondai, ir apie socialinio poveikio vertinimą yra nepakankamai išsami arba nepateikiama taip, kad ją būtų galima palyginti. Kita vertus, reguliavimo požiūris į organizacijų, kurios specializuojasi investicijų į socialines įmones srityje, vykdomą lėšų rinkimą nebuvo pakankamai pritaikytas specialiems socialinio verslumo fondų poreikiams.

Pirma, rinkos dalyviai nepakankamai pasitiki turima informacija, negali lengvai nustatyti fondų, kurie orientuojasi į socialines įmones, ir nėra įsitikinę dėl socialinio poveikio, kurį jie gali daryti investuodami į tokius fondus. Antroji problema susijusi su reguliavimo trūkumais: nacionalinės sistemos, reglamentuojančios lėšų pritraukimą ne atvirose rinkose (neviešą platinimą), skiriasi ir nėra specialiai pritaikytos socialinio verslumo fondų ir jų valdytojų poreikiams. Tai reiškia, kad tarpvalstybiniu mastu pritraukti lėšas sudėtinga ir yra reguliavimo skirtumų. Nesant vienodų ES lygio taisyklių, socialinio verslumo fondai lėšas socialiniais tikslais ir toliau greičiausiai pritrauks nacionaliniu lygmeniu.

Taigi atliekant analizę nustatyti trys pagrindiniai tikslai: užtikrinti didesnį investicijų fondų, kurie orientuojasi į socialines įmones, aiškumą ir palyginamumą, pagerinti socialinio poveikio vertinimo ir analizės priemones ir socialinio verslumo fondams visoje Sąjungoje taikomose taisyklėse geriau atsižvelgti į tokių fondų poreikius.

Atsižvelgiant į šiuos tikslus, išnagrinėta daug įvairių galimybių.

Kalbant apie socialinio verslumo fondų aiškumo ir palyginamumo didinimą, poveikio vertinime nagrinėjamos įvairios galimos priemonės, kaip padidinti skaidrumą pasitelkiant savireguliaciją (elgesio kodeksus), nustatant ES ženklą ir suderintas bei privalomas priemones atitikčiai užtikrinti. Kalbant apie socialinio poveikio vertinimo ar analizės priemonių gerinimą, išnagrinėtos įvairios galimos priemonės, įskaitant galimybes sukurti diskusijoms skirtus suinteresuotųjų subjektų forumus ir pradėti papildomą tyrimą dėl galimybių tokias vertinimo priemones suderinti ES lygmeniu. Svarstytos įvairios galimybės, kaip sudaryti geresnes sąlygas tokiems fondams pritraukti lėšų tarpvalstybiniu mastu ir pagerinti reguliavimo sąlygas, kuriomis reglamentuojamas neviešas platinimas užsienyje, įskaitant galimybes skatinti nacionalinių neviešo platinimo taisyklių tarpusavio pripažinimą, taikyti rizikos kapitalui nustatytas taisykles siekiant padėti socialinio verslumo fondams pritraukti lėšų, taip pat sukurti specifinę tokiems fondams skirtą lėšų pritraukimo sistemą ir atskirą tokiems fondams skirtą Europos fondų sistemą.

Poveikio vertinime padaryta išvada, kad reikėtų sukurti savarankišką sistemą, kurioje būtų apibrėžti fondai ir jiems taikomos taisyklės, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos pritraukti lėšas nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu, be kita ko, nustatant Europos socialinio verslumo fondų „ženklą“, kuriam paremti būtų nustatytos griežtos skaidrumo priemonės.

Įvertintas galimų priemonių poveikis, įskaitant išlaidas ir naudą fondų sektoriui, investuotojams, socialinėms įmonėms, visuomenei, priežiūros institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Pasirinkta galima priemonė, kuria suteikiamos geriausios galimybės spręsti nustatytas problemas ir kuri kartu yra proporcinga, kalbant apie subjektų, kurie nori pasinaudoti naująja sistema, atitikties išlaidas.

Poveikio vertinimo ataskaitoje atsižvelgta į Poveikio vertinimo valdybos pastabas, išreikštas jos 2011 m. lapkričio 18 d. nuomonėje. Siekiant papildomai paaiškinti bendresnes šios iniciatyvos aplinkybes, parodyta, kaip įvairios Komisijos iniciatyvos socialinio verslo srityje yra susijusios tarpusavyje ir kaip pagal jas formuojama nuosekli strategija. Problemos išanalizuotos išsamiau, be kita ko, aiškiau paaiškinant priežastis, kodėl socialinio verslumo fondų problemų nebus galima išspręsti įgyvendinant rizikos kapitalo fondų iniciatyvą. Papildomai išaiškinta intervencijos logika ir įvairių galimų priemonių, visų pirma susijusių su galimomis investuotojų kategorijomis, analizė. Aiškiau išdėstytas priemonių, kurios numatytos dabar, ir tų, kurių galėtų prireikti vėlesniame etape, turinys. Poveikio vertinimas patobulintas įtraukiant priemonių tarpusavio priklausomybės jų galimo veiksmingumo atžvilgiu vertinimą. Galiausiai papildomai išaiškinti stebėsenos ir atitikties klausimai.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas SESV 114 straipsniu, kuris yra tinkamiausias teisinis pagrindas šioje srityje. Pasiūlymu iš esmės siekiama didinti platinimo veiklos, kurią vykdo veiklos vykdytojai, naudojantys nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“, patikimumą ir teisinį tikrumą. Siekiant šio tikslo, pasiūlyme nustatomi vienodi standartai dėl kolektyvinio investavimo fondų, kurie veikia su ta nuoroda, portfelio sudėties, dėl tinkamų investicinių priemonių ir dėl investicijų objektų, kuriems gali būti skiriamas tokių fondų finansavimas. Pasiūlyme taip pat nustatomos taisyklės dėl investuotojų, kurie laikomi tinkamais investuoti į tokius investicijų fondus, kategorijų.

Siekiant nustatyti vienodus reikalavimus, skirtus visiems lėšų rinkimo socialinėms įmonėms rinkos dalyviams – investuotojams, socialinio verslumo fondams ir tikslinėms įmonėms, kurioms skiriamas socialinio verslumo finansavimas, – tinkamiausia teisine priemone laikomas reglamentas. Siekiant sukurti vienodas taisykles, kas gali būti socialinio verslumo fondo investuotoju, kas gali naudoti nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“ ir kokių rūšių įmonės gali gauti finansavimą iš tokių reikalavimus atitinkančių fondų, tinkamiausia priemone taip pat laikomas reglamentas. Galiausiai reglamentas laikomas tinkamiausia priemone užtikrinti, kad visiems dalyviams būtų taikomi vienodi reikalavimai, susiję su „Europos socialinio verslumo fondų“ akcijų ar investicinių vienetų pasirašymu, su investavimo strategija, kurią įgyvendina tokie fondai, ir su jų naudojamomis investicinėmis priemonėmis.

Be to, šio reglamento tikslai susiję su vienodais reikalavimais dėl skaidrumo socialinio poveikio atžvilgiu, įskaitant reikalavimus dėl atskaitomybės ir socialinio poveikio vertinimo. Todėl būtina nustatyti atitinkamus vienodus reikalavimus, pvz., išsamiai nustatyti, kaip turi būti teikiama informacija apie socialinį poveikį. Jeigu tikslios priemonės šiems reikalavimams standartizuoti būtų pasirinktos valstybių narių nacionalinės teisės aktuose, kiltų rizika, kad šie reikalavimai atskirose valstybėse narėse galėtų skirtis. Dėl to srityje, kuri itin svarbi tolesnei į socialinį verslą orientuotų investicijų fondų rinkos plėtrai, būtų kuriami nevienodi standartai. Tokie nevienodi standartai trukdytų siekti tikslo užtikrinti, kad investuotojai galėtų pasitikėti šia rinka. Taigi siekiant didinti investuotojų pasitikėjimą būtina užtikrinti, kad fondų valdytojai šioje svarbioje srityje laikytųsi tokių pat taisyklių.

3.2. Subsidiarumas ir proporcingumas

Pasiūlymu iš esmės siekiama sukurti patikimą, saugią ir teisiškai stabilią aplinką „Europos socialinio verslumo fondų“ akcijoms ar investiciniams vienetams platinti. Esminių tokio fondo charakteristikų, kalbant apie jo portfelio sudėtį, investicines priemones, investicijų objektus ir tinkamų investuotojų grupes, nustatymas negali būti paliktas valstybių narių nuožiūrai, nes tai lemtų įvairų ir nenuoseklų šių reikalavimų taikymą visoje ES. Taigi nustatant šiems fondams ir jų valdytojams taikomų bendrų Europos rinkos taisyklių rinkinį, pagrindinis vaidmuo turi tekti vienodoms apibrėžtims ir veiklos reikalavimams. Be to, visiems kolektyvinio investavimo fondų valdytojams, kurie veikia šioje rinkoje naudodami nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“, turi būti taikomi tokie pat organizaciniai, veiklos vykdymo ir skaidrumo reikalavimai.

Kalbant apie „Europos socialinio verslumo fondų“ valdytojų registraciją ir priežiūrą, pasiūlymu siekiama užtikrinti veiksmingos priežiūros būtinybės, kompetentingų nacionalinių institucijų, kurių teritorijoje yra tokių fondų buveinė arba kurioje tokių fondų akcijos ar investiciniai vienetai siūlomi tinkamų kategorijų investuotojams, interesų ir EVPRI koordinavimo vaidmens pusiausvyrą. Siekiant sukurti vientisą priežiūros procesą, valstybės narės, kurioje yra reikalavimus atitinkančio „Europos socialinio verslumo fondo“ valdytojo gyvenamoji vieta, kompetentinga institucija tikrins valdytojo pareiškėjo pateiktus registracijos dokumentus ir įvertinusi, ar pareiškėjas suteikia tinkamą savo gebėjimo laikytis šio reglamento reikalavimų garantiją, užregistruos pareiškėją. Prižiūrėdama registruotą valdytoją, jį užregistravusi kompetentinga institucija bendradarbiaus su kompetentingomis institucijomis tose valstybėse narėse, kuriose platinamos reikalavimus atitinkančio fondo akcijos ar investiciniai vienetai. EVPRI tvarkys centrinę duomenų bazę, kurioje išvardijami visi registruoti valdytojai, turintys teisę naudoti nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“.

Kalbant apie proporcingumą, pasiūlymu užtikrinama tinkama viešojo intereso skatinti veiksmingesnių „Europos socialinio verslumo fondų“ rinkų kūrimą ir siūlomų priemonių ekonominio veiksmingumo pusiausvyra. Nustatant paprastą registracijos sistemą, pasiūlyme visiškai atsižvelgta į būtinybę saugumą ir patikimumą, siejamus su nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“ naudojimu, suderinti su veiksmingu rinkos veikimu ir įvairių jos suinteresuotųjų subjektų sąnaudomis.

3.3. Derėjimas su SESV 290 ir 291 straipsniais

2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija priėmė reglamentų, kuriais įsteigiamos Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), pasiūlymus. Šiuo atžvilgiu Komisija nori priminti pareiškimus, susijusius su SESV 290 ir 291 straipsniais, padarytus priimant Europos priežiūros institucijų steigimo reglamentus, kuriais teigiama: „Reguliavimo standartų priėmimo proceso klausimu Komisija pabrėžia finansinių paslaugų sektoriaus unikalų pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant į Lamfalussy struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV 39 deklaracijoje. Tačiau Komisija turi rimtų abejonių dėl to, ar jos vaidmeniui priimant deleguotus aktus ir įgyvendinant priemones taikomi apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius.“

3.4. Pasiūlymo pristatymas

1 straipsnis. Taikymo sritis

1 straipsnyje apibrėžiama numatomo reglamento taikymo sritis. Straipsnyje išaiškinama, kad nuoroda „Europos socialinio verslumo fondas“ (ESVF) skiriama tiems fondų valdytojams, kurie laikosi vienodų kokybės kriterijų, taikomų jų fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui visoje Sąjungoje, rinkinio. Šiuo atžvilgiu 1 straipsnyje pabrėžiamas tikslas nustatyti vienodą sąvoką, kas yra ESVF. Ši sąvoka nustatoma siekiant užtikrinti sklandų tokių fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimą visoje Sąjungoje.

2 straipsnis. Taikymo mastas

2 straipsnyje nurodoma, kad šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, valdytojams, kurie įsisteigę Sąjungoje ir turi būti užregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal Direktyvos 2011/61/EB 3 straipsnio 3 dalies a punktą, jeigu jie valdo Europos socialinio verslumo fondų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija 500 mln. EUR ribos, portfelius.

3 straipsnis. Apibrėžtys

3 straipsnyje pateikiamos esminės apibrėžtys, kuriomis apibrėžiamas siūlomo reglamento taikymo mastas. Apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, kaip antai pats ESVF, ESVF valdytojas, reikalavimus atitinkančios investicinės priemonės ir reikalavimus atitinkantys investicijų objektai. Iš esmės šiomis apibrėžtimis siekiama aiškiai atskirti ESVF ir kitus fondus, kurie gali įgyvendinti panašią investavimo strategiją, bet kurie nesiorientuoja į socialines įmones.

Siekiant tiksliai apibrėžti fondus, kuriems taikomas šis reglamentas, 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad ESVF – tai fondas, bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo skiriantis investicijoms į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones. Tai reiškia, kad, pvz., veiklos išlaidos, teksiančios ESVF, kaip gali būti susitarta su investuotojais, turi būti dengiamos iš likusių 30 proc. numatytųjų kapitalo įnašų.

Šiame reglamente taip pat atsižvelgiama į specialias socialinių įmonių charakteristikas. Pagrindinis socialinių įmonių tikslas – siekti teigiamo socialinio poveikio. Todėl šiame reglamente reikalaujama, kad reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė darytų išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį, naudotų savo pelną pagrindiniam tikslui siekti ir būtų valdoma atskaitingai ir skaidriai. 3 straipsnyje taip pat išdėstomos taisyklės ir procedūros, kurios turi būti nustatytos siekiant atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė nori dalį savo pelno paskirstyti savo savininkams ir akcininkams. Kaip paaiškinta konstatuojamojoje dalyje, taip paskirstant dalį pelno įmonei neturėtų būti trukdoma veiksmingai siekti savo pagrindinio tikslo.

Atsižvelgiant į tokių įmonių finansavimo poreikius, taip pat apibrėžiamos tinkamos investicinės priemonės. Tai, be kita ko, yra nuosavo kapitalo priemonės, skolos priemonės, investicijos į kitus Europos socialinio verslumo fondus, ilgalaikės ir vidutinės trukmės paskolos.

4 straipsnis. Nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“ naudojimas

4 straipsnyje nustatytas pagrindinis principas, kad Sąjungoje platindami Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus teisę naudoti nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“ turi tik fondai, kurie laikosi vienodų šiuo reglamentu nustatytų kriterijų.

5 straipsnis. Portfelio sudėtis

5 straipsnyje pateikiamos išsamios nuostatos dėl portfelio sudėties, kuri būdinga ESVF. Šiuo atžvilgiu 5 straipsnyje pateikiamos vienodos taisyklės dėl ESVF investicijų objektų, tinkamų investicinių priemonių, taisyklės dėl ribų, iki kurių ESVF valdytojas gali didinti savo poziciją. Siekiant suteikti Europos socialinio verslumo fondams tam tikrą lankstumą jiems valdant savo investicijas ir likvidumą, leidžiamos kitos investicijos, kurioms taikoma didžiausia riba neviršija 30 proc. visų kapitalo įnašų ir nepareikalautųjų kapitalo investicijų, ir kurios nebūtinai turi būti reikalavimus atitinkančios investicijos.

6 straipsnis. Tinkami investuotojai

6 straipsnyje pateikiamos išsamios nuostatos dėl tinkamų investuotojų, turinčių teisę investuoti į Europos socialinio verslumo fondus: pagal šį straipsnį Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai gali būti platinami tik investuotojams, kurie pagal Direktyvą 2004/39/EB pripažinti profesionaliais investuotojais. Platinimas kitiems investuotojams, kaip antai tam tikriems didelės vertės turto turintiems asmenims, leidžiamas tik tuo atveju, jeigu jie įsipareigoja skirti fondui mažiausiai 100 000 EUR ir jeigu fondo valdytojas laikosi tam tikrų procedūrų, kad būtų pagrįstai užtikrintas, jog šie kiti investuotojai geba patys priimti investicinius sprendimus ir suprasti susijusią riziką.

7 straipsnis. Elgesio taisyklės

7 straipsnyje pateikiami bendrieji principai, pagal kuriuos reguliuojamas ESVF valdytojo elgesys, visų pirma jam vykdant veiklą ir palaikant ryšius su investuotojais.

8 straipsnis. Interesų konfliktai

8 straipsnyje pateikiamos taisyklės, kaip ESVF valdytojui spręsti interesų konfliktus. Pagal šias taisykles taip pat reikalaujama, kad valdytojas nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras, kad užtikrintų tinkamą interesų konfliktų sprendimą.

9 straipsnis. Teigiamo socialinio poveikio vertinimas

Pagal 9 straipsnį reikalaujama, kad ESVF valdytojai nustatytų būtinas procedūras, kad galėtų vertinti teigiamą socialinį poveikį, kurio reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės įsipareigoja siekti, ir jį stebėti.

10 straipsnis. Organizaciniai reikalavimai

10 straipsnyje reikalaujama, kad ESVF valdytojas turėtų tinkamų žmogiškųjų ir techninių išteklių, taip pat pakankamai nuosavų lėšų, kiek būtina Europos socialinio verslumo fondams tinkamai valdyti.

11 straipsnis. Vertinimas

11 straipsnyje aptariamas ESVF turto vertinimo klausimas. Taisyklės šiuo klausimu turėtų būti nustatytos kiekvieno ESVF įstatymu nustatytuose dokumentuose.

12 straipsnis. Metinės ataskaitos

12 straipsnyje pateikiamos taisyklės dėl metinių ataskaitų, kurias ESVF valdytojai turėtų parengti apie valdomą ESVF. Ataskaitoje apibūdinama fondo portfelio sudėtis ir praėjusių metų veikla. Joje taip pat pateikiama informacija apie socialinį poveikį, padarytą fondui įgyvendinant savo investavimo politiką.

13 straipsnis. Informacijos atskleidimas investuotojams

13 straipsnyje pateikiami tam tikri pagrindiniai informacijos atskleidimo reikalavimai, kuriuos ESVF valdytojas turi vykdyti savo investuotojų atžvilgiu. Šiuose reikalavimuose nustatomos prievolės atskleisti bendrą ikisutartinę informaciją, susijusią su ESVF investavimo strategija ir tikslais, informaciją apie sąnaudas ir susijusius mokesčius ir apie investicijos, kurią siūlo ESVF, rizikos (atlygio) pobūdį. Tokie reikalavimai taip pat apima informaciją apie tai, kaip apskaičiuojamas ESVF valdytojo atlyginimas. Šiais reikalavimais taip pat siekiama užtikrinti skaidrumą dėl ypatingo Europos socialinio verslumo fondų pobūdžio, visų pirma kalbant apie teigiamus socialinius rezultatus, kurių turi būti siekiama įgyvendinant investavimo politiką.

14 straipsnis. Priežiūra

Pagal 14 straipsnį siekiant užtikrinti, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija galėtų prižiūrėti, ar ESVF valdytojas laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų, ESVF valdytojas turi pranešti kompetentingai institucijai apie ketinimą ESVF akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „Europos socialinio verslumo fondas“. Valdytojas taip pat turi pateikti būtiną informaciją, įskaitant informaciją apie procedūras, kurių bus imtasi siekiant laikytis šio reglamento, ir informaciją apie fondus, kurių akcijas ar investicinius vienetus jis ketina platinti. Kai kompetentinga institucija įsitikina, kad reikalaujama informacija yra išsami ir kad procedūros yra tinkamos šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymuisi užtikrinti, ji užregistruoja ESVF valdytoją. Ši registracija galioja visoje Sąjungoje ir suteikia ESVF valdytojui galimybę ESVF akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „Europos socialinio verslumo fondas“.

15 straipsnis. Informacijos atnaujinimas

15 straipsnyje pateikiamos taisyklės dėl aplinkybių, kada reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją.

16 straipsnis. Tarpvalstybiniai pranešimai

16 straipsnyje apibūdinama kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri taikoma užregistravus ESVF valdytoją.

17 straipsnis. EVPRI duomenų bazė

17 straipsnyje EVPRI patikima užduotis tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje išvardijami visi Sąjungoje užregistruoti Europos socialinio verslumo fondai.

18 straipsnis. Kompetentingos institucijos vykdoma priežiūra

18 straipsnyje nustatoma, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šio reglamento reikalavimų.

19 straipsnis. Priežiūros įgaliojimai

19 straipsnyje pateikiamas priežiūros įgaliojimų, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti, kad užtikrintų reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, sąrašas.

20 straipsnis. Sankcijos

20 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl sankcijų, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą šio reglamento reikalavimų vykdymą.

21 straipsnis. Pagrindinių nuostatų pažeidimas

21 straipsnyje nurodoma, kad pažeidus pagrindines šio reglamento nuostatas, kaip antai dėl portfelio sudėties, tinkamų investuotojų ir nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“ naudojimo, turėtų būti skiriamos sankcijos uždraudžiant naudoti šią nuorodą ir pašalinant ESVF valdytoją iš registro.

22 straipsnis. Bendradarbiavimas priežiūros srityje

22 straipsnyje pateikiamos taisyklės dėl kompetentingų institucijų buveinės ir priimančiosiose valstybėse narėse bei EVPRI keitimosi priežiūros informacija.

23 straipsnis. Profesinė paslaptis

23 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl būtino profesinės paslapties lygio, kuris turėtų būti taikomas visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI).

24 straipsnis. Įgaliojimų suteikimo sąlygos

24 straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus.

25 straipsnis. Peržiūra

25 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl siūlomo reglamento peržiūros ir galimų Komisijos pasiūlymų keisti reglamentą.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Biudžetui nedaroma jokio poveikio.

2011/0418 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos socialinio verslumo fondų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[6],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[7],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) investuotojams vis labiau stengiantis neapsiriboti vien finansine grąža ir siekti socialinių tikslų, Sąjungoje formuojasi socialinių investicijų rinka, kurios dalį sudaro investiciniai fondai, besiorientuojantys į socialines įmones. Tokie investicijų fondai teikia finansavimą socialinėms įmonėms, kurios skatina socialinius pokyčius, siūlydamos novatoriškus socialinių problemų sprendimus ir vertingai padėdamos siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

(2) būtina nustatyti bendrą taisyklių dėl nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“ naudojimo sistemą, visų pirma dėl fondų, kurie veikia naudodami šią nuorodą, portfelio sudėties, jų tinkamų investicijų objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir dėl tinkamų investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas taisykles visoje Sąjungoje investuoti į tokius fondus, kategorijų. Nesant tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali imtis skirtingų priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį geram vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir tinkamiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali kilti painiava dėl investavimo pasiūlymų, siejamų su Europos socialinio verslumo fondu (ESVF). Taigi investuotojai turėtų turėti galimybę palyginti įvairių Europos socialinio verslumo fondų investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis, trukdančias Europos socialinio verslumo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir užkirsti kelią bet kokioms papildomoms galimoms prekybos kliūtims ir dideliems konkurencijos iškraipymams ateityje. Taigi tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(3) būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos Europos socialinio verslumo fondams taikytinos taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje pritraukti kapitalą naudodami nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“, visose valstybėse narėse būtų nustatyti atitinkami įpareigojimai. Šiais reikalavimais turėtų būti užtikrintas investuotojų, kurie nori investuoti į tokius fondus, pasitikėjimas;

(4) kokybės reikalavimus dėl nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“ naudojimo apibrėžiant reglamente būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų tiesiogiai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia lėšas naudodami šią nuorodą. Tai užtikrintų vienodas šios nuorodos naudojimo sąlygas, nes būtų išvengta nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti, jeigu į nacionalinę teisę būtų perkeliama direktyva. Šiuo reglamentu būtų užtikrinta, kad šią nuorodą naudojantiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams tokių pat taisyklių reikėtų laikytis visoje Sąjungoje, o dėl to taip pat sustiprėtų investuotojų, kurie nori investuoti į fondus, besiorientuojančius į socialines įmones, pasitikėjimas. Priimant reglamentą taip pat sumažėtų reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų atitikties dažnai besiskiriančioms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojami tokie fondai, išlaidos, visų pirma tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu. Reglamentas taip pat turėtų padėti pašalinti konkurencijos iškraipymus;

(5) siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento ir visuotinai taikomų Sąjungos kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo[8] 1 straipsnį, valdytojams, kurie įsisteigę Sąjungoje ir užregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/EB dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010[9]. Be to, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik valdytojams, kurie valdo Europos socialinio verslumo fondų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija 500 mln. EUR ribos, portfelius. Siekiant užtikrinti, kad ši riba būtų veiksmingai apskaičiuojama, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį patvirtinti aktus, kuriais būtų nustatyta, kaip apskaičiuojama ši riba. Naudodamasi šiais įgaliojimais, Komisija turėtų atsižvelgti į priemones, kurias ji patvirtina pagal Direktyvos 2011/61/EB 3 straipsnio 6 dalies a punktą, kad užtikrintų kolektyvinio investavimo subjektų taisyklių nuoseklumą;

(6) jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nenori naudoti nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“, šis reglamentas netaikomas. Tais atvejais turėtų būti toliau taikomos galiojančios nacionalinės taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės;

(7) šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl Europos socialinio verslumo fondų pobūdžio, visų pirma dėl portfeliui priklausančių įmonių, į kurias Europos socialinio verslumo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir dėl naudotinų investicinių priemonių. Siekiant užtikrinti būtiną aiškumą ir tikrumą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti vienodi kriterijai, kaip nustatyti socialines įmones, kurios yra tinkamos reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės. Pagrindinis socialinių įmonių tikslas – siekti teigiamo socialinio poveikio, o ne kuo labiau didinti pelną. Todėl šiame reglamente turėtų būti reikalaujama, kad reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė turėtų siekti daryti išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį, kad ji naudotų savo pelną pagrindiniam tikslui siekti ir kad ji būtų valdoma atskaitingai ir skaidriai. Apskritai išimtiniais atvejais, kai reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė nori paskirstyti pelną akcininkams ir savininkams, reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė turėtų būti iš anksto apibrėžusi procedūras ir taisykles, kaip paskirstyti pelną akcininkams ir savininkams. Tose taisyklėse turėtų būti nustatyta, kad paskirstant pelną netrukdoma siekti pagrindinio socialinio tikslo;

(8) prie socialinių įmonių priskiriama daug įvairių teisinių formų įmonių, teikiančių socialines paslaugas ar prekes pažeidžiamiems ar atskirtį patiriantiems asmenims. Tokios paslaugos yra, be kita ko, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, pagalba pagyvenusiems žmonėms ar neįgaliesiems, vaikų priežiūra, įdarbinimas ir mokymas, taip pat priklausomybės valdymas. Prie socialinių įmonių taip pat priskiriamos įmonės, kurios gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio pobūdžio tikslo, bet jų veikla gali nepatekti į socialinių prekių ar paslaugų teikimo sritį. Tai, be kita ko, yra socialinė ir profesinė integracija suteikiant galimybę dirbti asmenims, kurie atsidūrė nepalankioje padėtyje, visų pirma dėl atskirtį ir atstūmimą lemiančios menkos kvalifikacijos ar socialinių arba profesinių problemų;

(9) atsižvelgiant į specifinius socialinių įmonių finansavimo poreikius, būtina užtikrinti aiškumą dėl priemonių, kurias ESVF turėtų naudoti tokiam finansavimui teikti, rūšių. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl tinkamų priemonių, kurias ESVF turi naudoti investuodamas; tai, be kita ko, yra nuosavo kapitalo priemonės, skolos priemonės, investicijos į kitus Europos socialinio verslumo fondus ir trumpalaikės bei vidutinės trukmės paskolos;

(10) siekdami išlaikyti būtiną savo investicijų portfelio lankstumą, Europos socialinio verslumo fondai taip pat gali investuoti į kitokį nei reikalavimus atitinkančios investicijos turtą, tačiau šių investicijų suma neturi viršyti šiuo reglamentu reikalavimų neatitinkančioms investicijoms nustatytų ribų. Apskaičiuojant šiame reglamente reikalavimų neatitinkančioms investicijoms nustatytas ribas, į trumpalaikes atsargas, kaip antai grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų, neturėtų būti atsižvelgiama;

(11) siekiant užtikrinti, kad nuoroda „Europos socialinio verslumo fondas“ būtų patikima ir lengvai atpažįstama investuotojų visoje Sąjungoje, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad platinant Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje teisę naudoti šią nuorodą turėtų turėti tik tie ESVF valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų kokybės kriterijų;

(12) siekiant užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondai pasižymėtų aiškiu ir atpažįstamu profiliu, kuris būtų tinkamas jų paskirčiai, turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir investavimo metodų, kuriuos tokiems fondams leidžiama taikyti, taisyklės;

(13) siekiant užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rėmimą, skolintis ar naudoti finansinį svertą fondo lygmeniu neturėtų būti leidžiama. Tačiau siekiant suteikti fondui galimybę patenkinti specialius likvidumo poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondo sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam laikotarpiui;

(14) siekiant užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami investuotojams, kurie turi žinių, patirties ir geba prisiimti riziką, susijusią su šiais fondais, ir siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą Europos socialinio verslumo fondais, reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones. Todėl Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai paprastai turėtų būti platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB ir 93/6/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB ir panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EEB[10]. Tačiau siekiant investicijoms į Europos socialinio verslumo fondus užtikrinti pakankamai plačią investuotojų bazę, taip pat pageidaujama, kad į šiuos fondus investuoti galėtų ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės vertės turto turinčius asmenis. Tiems kitiems investuotojams turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurių profilis yra tinkamas tokioms investicijoms. Pagal šias apsaugos priemones fondų akcijos ar investiciniai vienetai negali būti platinami naudojant periodinius taupymo planus;

(15) siekiant užtikrinti, kad nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“ naudotų tik tie ESVF valdytojai, kurie atitinka vienodus kokybės kriterijus dėl elgesio rinkoje, šiame reglamente turėtų būti nustatytos ESVF valdytojo veiklos vykdymo ir jo ryšių su savo investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal kurias tokie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal šias taisykles taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojas nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti;

(16) pagrindinė investicijų fondų, kurie orientuojasi į socialines įmones, charakteristika, skirianti juos nuo kitų rūšių investicijų fondų, yra siekis daryti teigiamą socialinį poveikį, o ne tik užtikrinti investuotojams finansinę grąžą. Todėl šiame reglamente turėtų būti reikalaujama, kad ESVF valdytojai nustatytų procedūras teigiamam socialiniam poveikiui, kurio turi būti siekiama investuojant į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, stebėti ir vertinti;

(17) siekiant užtikrinti nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“ vientisumą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti ESVF valdytojo organizacijos kokybės kriterijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti vienodi proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių, taip pat pakankamai nuosavų lėšų Europos socialinio verslumo fondams tinkamai valdyti;

(18) siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondų turtas būtų tinkamai įvertinamas. Todėl įstatymu nustatytuose ESVF dokumentuose turėtų būti pateikiamos turto vertinimo taisyklės. Tai turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą;

(19) siekiant užtikrinti, kad ESVF valdytojai, naudojantys nuorodą „Europos socialinio verslumo fondai“, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo taisyklės;

(20) siekiant užtikrinti nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina, kad ją naudotų tik tie fondų valdytojai, kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai skaidrūs. Taigi šiame reglamente turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie ESVF valdytojui būtų taikomi jo investuotojų atžvilgiu. Šie reikalavimai, be kita ko, apima tuos elementus, kurie būdingi investicijoms į socialines įmones, kad būtų galima užtikrinti didesnį tokios informacijos nuoseklumą ir palyginamumą. Tai, be kita ko, yra informacija apie kriterijus ir procedūras, kurios taikomos sprendžiant, į kurias konkrečias reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones investuoti. Tai taip pat informacija apie teigiamą socialinį poveikį, kurio turi būti siekiama įgyvendinant investicijų politiką, ir kaip tai turėtų būti stebima ir vertinama. Siekiant užtikrinti būtiną investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą tokiomis investicijomis, taip pat turi būti atskleidžiama informacija apie ESVF turtą, kuris nėra investuojamas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, ir apie tai, kaip toks turtas pasirenkamas;

(21) siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų priežiūrą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų prižiūrėti, ar ESVF valdytojas laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu ESVF valdytojas, norintis savo fondo akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „Europos socialinio verslumo fondas“, turėtų pranešti apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų užregistruoti fondo valdytoją, jeigu pateikiama visa būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Ši registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje;

(22) siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl aplinkybių, kuriomis reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją;

(23) siekiant užtikrinti veiksmingą nustatytų reikalavimų priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri turėtų būti taikoma užregistravus ESVF valdytoją jo buveinės valstybėje narėje;

(24) siekiant išlaikyti skaidrias ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų išvardyti visi pagal šį reglamentą užregistruoti Europos socialinio verslumo fondai;

(25) siekiant užtikrinti veiksmingą nustatytų vienodų kriterijų priežiūrą, šiame reglamente turėtų būti išvardyti priežiūros įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti;

(26) siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos sankcijos, taikomos pažeidus pagrindines jo nuostatas, t. y. taisykles dėl portfelio sudėties, dėl apsaugos priemonių, susijusių su tinkamų investuotojų tapatybe, ir dėl nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“, kurią gali naudoti tik registruoti ESVF valdytojai. Reikėtų nustatyti, kad pažeidus šias pagrindines nuostatas uždraudžiama naudoti nuorodą ir fondų valdytojas pašalinamas iš registro;

(27) buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų keistis priežiūros informacija;

(28) siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų, kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai;

(29) techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;

(30) Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus priimdama įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB[11], 15 straipsnį. EVPRI turėtų būti patikėta parengti 16 straipsnyje nustatytos pranešimo procedūros formato ir metodo techninių įgyvendinimo standartų projektus;

(31) siekiant patikslinti reikalavimus, išdėstytus šiame reglamente, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų nustatyti šiame reglamente nurodytos ribos apskaičiavimo ir stebėjimo metodai, išsami informacija, kaip nustatyti reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, interesų konfliktų, kurių ESVF valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi būti imtasi tuo atžvilgiu, išsami informacija apie procedūras, pagal kurias turi būti vertinamas reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių siektinas socialinis poveikis, ir išsami informacija apie skaidrumo reikalavimus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atliekant šį darbą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į savireguliavimo iniciatyvas ir elgesio kodeksus;

(32) atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(33) ne vėliau kaip po ketverių metų nuo dienos, kurią šis reglamentas pradedamas taikyti, turėtų būti atlikta šio reglamento peržiūra, kad būtų atsižvelgta į Europos socialinio verslumo fondų rinkos pokyčius. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedami teisės aktų pakeitimai;

(34) šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir laisvę užsiimti verslu;

(35) asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[12]. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos ES institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[13] reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

(36) šio reglamento tikslą, būtent sukurti Europos socialinio verslumo fondų vidaus rinką nustatant ESVF valdytojų registracijos sistemą ir taip palengvinant ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimą visoje Sąjungoje, galima pasiekti tik Sąjungos lygiu. Todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatomi vienodi reikalavimai tiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie nori naudoti nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“ (ESVF), ir kolektyvinio investavimo subjektų akcijų ar investicinių vienetų platinimo Sąjungoje naudojant šią nuorodą sąlygos, taip prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo.

Šiame reglamente taip pat nustatomos vienodos taisyklės dėl ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimo tinkamiems investuotojams visoje Sąjungoje, dėl Europos socialinio verslumo fondų portfelio sudėties, dėl tinkamų investicinių priemonių ir metodų, taip pat dėl ESVF valdytojų, kurie platina ESVF akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje, struktūros, skaidrumo ir elgesio.

2 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, valdytojams, kurie įsisteigę Sąjungoje ir turi būti registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/EB 3 straipsnio 3 dalies a punktą, jeigu tie valdytojai valdo Europos socialinio verslumo fondų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija 500 mln. EUR ribos arba valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, atitinkamos sumos nacionaline valiuta šio reglamento įsigaliojimo dieną, portfelius.

2. Apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą ribą, kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie valdo kitus fondus nei Europos socialinio verslumo fondai, tuose kituose fonduose valdomo turto sumuoti nereikia.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos apskaičiavimo ir nuolatinio stebėjimo, ar laikomasi šios ribos, metodai.

3 straipsnis

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) Europos socialinio verslumo fondas (ESVF) – kolektyvinio investavimo subjektas, bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo investuojantis į turtą, investicijos į kurį yra reikalavimus atitinkančios investicijos;

(b) kolektyvinio investavimo subjektas – subjektas, kuris pritraukia kapitalą iš kelių investuotojų, kad jį investuotų tų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką, ir kuriam nereikia leidimo pagal Direktyvos 2009/65/EB 5 straipsnį;

(c) reikalavimus atitinkančios investicijos – bet kurios iš šių priemonių:

i)        nuosavo kapitalo priemonė, kurią:

– išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurią iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja ESVF, arba

– išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, arba

– išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurią ESVF įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;

ii)       reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės išleistos vertybiniais popieriais pakeistos ir nepakeistos skolos priemonės;

iii)      vieno ar kelių kitų Europos socialinio verslumo fondų investiciniai vienetai ar akcijos;

iv)      vidutinės trukmės ir (arba) ilgalaikės paskolos, kurias reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms teikia ESVF;

v)       bet kokios kitos rūšies dalyvavimas reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale;

(d) reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė – įmonė, kuri tuo metu, kai į ją investuoja ESVF, nėra įtraukta į prekybos reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, sąrašus, kurios metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR arba kurios bendras metinis balansas neviršija 43 mln. EUR, kuri pati nėra kolektyvinio investavimo subjektas ir kuri:

i)        pagal savo įstatus ar bet kokį kitą įstatymu nustatytą įmonės steigimo dokumentą siekia pagrindinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, kai:

– įmonė teikia paslaugas ar prekes pažeidžiamiems ar atskirtį patiriantiems asmenims arba

– įmonė gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio pobūdžio tikslo;

ii)       naudoja savo pelną pagrindiniam tikslui siekti užuot jį paskirsčiusi ir yra nustačiusi iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, taikytinas tomis aplinkybėmis, kai pelnas paskirstomas akcininkams ir savininkams;

iii)      valdoma atskaitingai ir skaidriai, visų pirma įtraukiant į valdymą darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems daro poveikį jos verslo veikla;

(e) nuosavas kapitalas – įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kita dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale forma, išleidžiama investuotojams;

(f) platinimas – tiesioginis ar netiesioginis ESVF valdytojo valdomo ESVF investicinių vienetų ar akcijų siūlymas arba pateikimas ESVF valdytojo iniciatyva arba jo vardu Sąjungoje gyvenantiems ar registruotąsias buveines turintiems investuotojams;

(g) numatytasis kapitalas – bet koks įsipareigojimas, pagal kurį asmuo įsipareigoja įsigyti ESVF kapitalo dalį arba skirti ESVF kapitalo įnašus;

(h) ESVF valdytojas – juridinis asmuo, kurio įprasta veikla – bent vieno ESVF valdymas;

(i) buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje ESVF valdytojas įsteigtas arba turi registruotąją buveinę;

(j) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje ESVF valdytojas platina ESVF akcijas ar investicinius vienetus pagal šį reglamentą;

(k) kompetentinga institucija – nacionalinė valdžios institucija, kurią buveinės valstybė narė pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paskiria registruoti kolektyvinio investavimo subjektų valdytojus, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos paslaugų ar prekių rūšys bei paslaugų teikimo ar prekių gamybos metodai, kuriais siekiama socialinio tikslo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies d punkto i papunktyje, atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rūšių įvairovę ir aplinkybes, kuriomis pelnas gali būti paskirstomas savininkams ir investuotojams.

II SKYRIUS NUORODOS „EUROPOS SOCIALINIO VERSLUMO FONDAS“ NAUDOJIMO SĄLYGOS

4 straipsnis

ESVF valdytojai, kurie laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, turi teisę Sąjungoje platindami ESVF akcijas ar investicinius vienetus naudoti nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“.

5 straipsnis

1. ESVF valdytojai užtikrina, kad įsigyjant turtą, išskyrus reikalavimus atitinkančias investicijas, turtui, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos, įsigyti būtų panaudojama ne daugiau kaip 30 proc. visų ESVF kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo; apskaičiuojant šią ribą į trumpalaikes grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas neatsižvelgiama.

2. ESVF valdytojai nesiskolina, neleidžia skolinių įsipareigojimų, neteikia garantijų ESVF lygmeniu ir ESVF lygmeniu nenaudoja jokio metodo, kuriuo būtų didinama fondo pozicija skolinantis grynųjų pinigų arba vertybinių popierių, įgyjant išvestinių finansinių priemonių pozicijas arba bet kokiomis kitomis priemonėmis.

3. 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas skolinantis nepratęsiamam ne ilgesniam nei 120 kalendorinių dienų laikotarpiui siekiant užtikrinti likvidumą laikotarpiu nuo reikalavimo investuotojams apmokėti numatytąjį kapitalą iki to kapitalo gavimo.

6 straipsnis

ESVF valdytojai valdomų Europos socialinio verslumo fondų investicinius vienetus ir akcijas platina tik investuotojams, kurie laikomi profesionaliais klientais pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnį arba paprašius gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo II skirsnį, arba kitiems investuotojams, kai:

(a) tie kiti investuotojai įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR;

(b) tie kiti investuotojai atskirame nuo sutarties, kuri sudaroma dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu;

(c) ESVF valdytojas įvertina investuotojo kompetenciją, patirtį ir žinias, nedarydamas prielaidos, kad investuotojas turi tokių žinių apie rinką ir tokią patirtį, kaip Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnyje išvardyti subjektai;

(d) ESVF valdytojas, atsižvelgdamas į numatomo įsipareigojimo pobūdį, yra pagrįstai užtikrintas, kad investuotojas geba pats priimti investicinius sprendimus ir supranta susijusią riziką ir kad tokios rūšies įsipareigojimas tokiam investuotojui yra tinkamas;

(e) ESVF valdytojas raštu patvirtina, kad jis atliko c punkte nurodytą vertinimą ir padarė d punkte nurodytą išvadą.

7 straipsnis

ESVF valdytojai, valdydami Europos socialinio verslumo fondą:

(a) veikia deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai;

(b) taiko tinkamą politiką ir procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, turėtų neigiamos įtakos investuotojų ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių interesams;

(c) savo veiklą vykdo taip, kad kuo geriau patenkintų savo valdomų Europos socialinio verslumo fondų interesus, tų Europos socialinio verslumo fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos vientisumą;

(d) atrinkdami investicijas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat jas stebėdami, elgiasi labai dėmesingai;

(e) turi tinkamų žinių ir supratimą apie reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, į kurias jie investuoja.

8 straipsnis

1. ESVF valdytojai nustato interesų konfliktus ir jų vengia, o kai jų neįmanoma išvengti, tuos interesų konfliktus valdo ir stebi ir pagal 4 dalį juos atskleidžia, kad išvengtų neigiamos tokių konfliktų įtakos Europos socialinio verslumo fondų ir jų investuotojų interesams ir užtikrintų teisingą elgesį savo valdomų Europos socialinio verslumo fondų atžvilgiu.

2. ESVF valdytojai visų pirma nustato tuos interesų konfliktus, kurie gali kilti tarp:

(a) ESVF valdytojų, tų asmenų, kurie faktiškai vykdo ESVF valdytojo veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ESVF valdytoją arba yra jo kontroliuojamas, ir ESVF, kurį valdo ESVF valdytojas, ar tų Europos socialinio verslumo fondų investuotojų;

(b) ESVF ar to ESVF investuotojų ir kito ESVF, kurį valdo tas ESVF valdytojas, ar to kito ESVF investuotojų.

3. ESVF valdytojai palaiko ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines procedūras, kad laikytųsi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.

4. Informacija apie interesų konfliktus, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleidžiama tais atvejais, kai organizacinės procedūros, kurias ESVF valdytojas taiko siekdamas nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti ir stebėti, yra nepakankamos, kad būtų galima pakankamai patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gresia investuotojų interesams. Prieš imdamiesi veiklos investuotojų vardu, ESVF valdytojai juos aiškiai informuoja apie interesų konfliktų bendrą pobūdį arba priežastis.

5. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 24 straipsnį, kuriuose nurodoma:

(a) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys;

(b) veiksmai, kurių ESVF valdytojai turėtų imtis struktūrų bei organizacinių ir administracinių procedūrų atžvilgiu, siekdami nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti.

9 straipsnis

1. ESVF valdytojai kiekvienam ESVF, kurį jie valdo, taiko procedūras, pagal kurias vertinama ir stebima, kokiu mastu reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės, į kurias ESVF investuoja, padaro teigiamą socialinį poveikį, kurio jos įsipareigojusios siekti.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras, susijusias su įvairiomis reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis.

10 straipsnis

ESVF valdytojai visada turi pakankamai nuosavų lėšų ir naudoja pakankamus ir tinkamus žmogiškuosius ir techninius išteklius, kurių reikia, kad Europos socialinio verslumo fondai būtų tinkamai valdomi.

11 straipsnis

Turto vertinimo taisyklės nustatomos ESVF įstatymu nustatytuose dokumentuose.

12 straipsnis

1. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ESVF valdytojai buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia kiekvieno valdomo ESVF metinę ataskaitą. Ataskaitoje aprašoma ESVF portfelio sudėtis ir praėjusių metų veikla. Joje pateikiamos auditorių patikrintos ESVF finansinės ataskaitos. Ataskaita rengiama pagal galiojančius ataskaitų teikimo standartus ir ESVF valdytojo bei investuotojų sutartas sąlygas. ESVF valdytojai pateikia ataskaitą investuotojams jiems paprašius. ESVF valdytojai ir investuotojai tarpusavyje gali susitarti dėl papildomos informacijos atskleidimo.

2. Metinėje ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

(a) išsami informacija apie bendrus socialinius rezultatus, kurie pasiekti įgyvendinant investavimo politiką, ir atitinkamai išsami informacija apie metodą, taikytą šiems rezultatams įvertinti;

(b) informacija apie visus pardavimo, susijusio su reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis, atvejus;

(c) aprašas, kuriame nurodoma, ar buvo pardavimo atvejų, susijusių su kitu ESVF turtu, kuris nėra investuojamas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, remiantis 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytais kriterijais;

(d) informacijos apie ESVF valdytojo veiklą, kurios imtasi dėl reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalies k punkte, santrauka.

3. Jeigu ESVF valdytojas dėl ESVF privalo viešai paskelbti metinę finansinę ataskaitą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB[14] 4 straipsnį, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba papildomoje metinės finansinės ataskaitos dalyje.

13 straipsnis

1. ESVF valdytojai prieš jų investuotojams priimant investicinius sprendimus pateikia jiems bent šią informaciją:

(a) ESVF valdytojo ir visų kitų paslaugų teikėjų, su kuriais ESVF valdytojas yra sudaręs sutartį dėl jų valdymo, tapatybę ir jų pareigų aprašą;

(b) ESVF investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rūšių bei joms nustatyti taikomos tvarkos ir kriterijų, investavimo metodų, kuriuos fondas gali taikyti, ir visų taikomų investavimo apribojimų aprašą;

(c) informaciją apie teigiamą socialinį poveikį, kurio siekiama ESVF investavimo politika, įskaitant, kai taikoma, tokių rezultatų prognozes, jei tai pagrįsta, ir informaciją apie ankstesnius rezultatus šioje srityje;

(d) informaciją apie metodiką, kuri bus taikoma socialiniam poveikiui vertinti;

(e) turto, išskyrus reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, bei tvarkos ir kriterijų, kurie taikomi šio turto atrankai, nebent tai būtų grynieji pinigai ar pinigų ekvivalentai, aprašą;

(f) ESVF rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į kurį fondas gali investuoti, arba investavimo metodų, kurie gali būti taikomi, aprašą;

(g) ESVF vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti;

(h) visų įmokų, mokesčių ir išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai taikomų investuotojams, bei didžiausių jų sumų aprašą;

(i) aprašą, kaip apskaičiuojamas ESVF valdytojo atlyginimas;

(j) ankstesnius ESVF finansinės veiklos rezultatus, jei jie žinomi;

(k) informaciją apie verslo paramos paslaugas ir kitą paramos veiklą, kurią ESVF valdytojas vykdo arba parūpina pasitelkdamas trečiąsias šalis, kad palengvintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias ESVF investuoja, plėtrą, augimą arba jų veiklos tęstinumą kokiu nors kitu atžvilgiu, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos ar tokia veikla nevykdoma, paaiškinimą, kodėl taip yra;

(l) procedūrų, pagal kurias ESVF gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą.

2. Visa 1 dalyje nurodyta informacija turi būti tinkama, aiški ir neklaidinanti. Ji nuolat atnaujinama ir reguliariai peržiūrima.

3. Jeigu ESVF valdytojas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB[15] arba pagal nacionalinės teisės aktus privalo paskelbti prospektą dėl ESVF, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba kaip prospekto dalis.

4. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 24 straipsnį, kuriuose nurodoma:

(a) šio straipsnio 1 dalies b–e ir k punktuose nurodytos informacijos turinys;

(b) kaip šio straipsnio 1 dalies b–e ir k punktuose nurodyta informacija galėtų būti vienodai teikiama, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas jos palyginamumas.

III SKYRIUS PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

14 straipsnis

1. ESVF valdytojai, ketinantys naudoti nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“ platindami savo ESVF akcijas ar investicinius vienetus, praneša apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateikia šią informaciją:

(a) asmenų, kurie faktiškai vykdo Europos socialinio verslumo fondų valdymo veiklą, tapatybę;

(b) Europos socialinio verslumo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, tapatybę ir jų investavimo strategijas;

(c) informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų;

(d) valstybių narių, kuriose ESVF valdytojas ketina platinti kiekvieno ESVF akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą.

2. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ESVF valdytoją užregistruoja tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad laikomasi šių sąlygų:

(a) informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 1 dalį, yra išsami ir

(b) priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies c punktą, yra tinkamos siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų.

3. Registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir suteikia ESVF valdytojams galimybę Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda „Europos socialinio verslumo fondai“ platinti visoje Sąjungoje.

15 straipsnis

ESVF valdytojas atnaujina informaciją, pateiktą kompetentingai institucijai buveinės valstybėje narėje, kurioje ESVF valdytojas ketina:

(a) platinti naujo ESVF akcijas ar investicinius vienetus;

(b) platinti esamo ESVF akcijas ar investicinius vienetus valstybėje narėje, kuri neminima 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytame sąraše.

16 straipsnis

1. Užregistravusi ESVF valdytoją, buveinės valstybės narės institucija apie ESVF valdytojo registraciją iš karto praneša valstybėms narėms, nurodytoms pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies d punktą, ir EVPRI.

2. Priimančiosios valstybės narės, nurodytos pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies d punktą, ESVF valdytojui, užregistruotam pagal 14 straipsnį, nenustato jokių reikalavimų ar administracinių procedūrų, susijusių su jo ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimu, ir nereikalauja jokio platinimo patvirtinimo prieš jį pradedant.

3. Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas pranešimo formatas, projektus.

4. EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [įrašyti datą].

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010[16] 15 straipsnyje nustatytą procedūrą patvirtinti 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

17 straipsnis

EVPRI tvarko centrinę duomenų bazę, kuri viešai prieinama internetu ir kurioje išvardijami visi ESVF valdytojai, užregistruoti Sąjungoje pagal šį reglamentą.

18 straipsnis

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

19 straipsnis

Laikantis nacionalinės teisės, kompetentingos institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Visų pirma jos turi įgaliojimus:

(a) reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti tokio dokumento kopiją ar ją pasidaryti;

(b) reikalauti, kad ESVF valdytojas nedelsdamas pateiktų informaciją;

(c) reikalauti informacijos iš bet kokio asmens, susijusio su ESVF valdytojo ar ESVF veikla;

(d) atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;

(e) imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ESVF valdytojas ir toliau laikytųsi šio reglamento reikalavimų;

(f) duoti įsakymą siekiant užtikrinti, kad ESVF valdytojas laikytųsi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir nebekartotų jokių veiksmų, kuriais gali būti pažeistas šis reglamentas.

20 straipsnis

1. Valstybės narės parengia administracinių priemonių ir sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos. Nustatytos priemonės ir sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.

2. Iki [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai ir EVPRI apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius tų taisyklių pakeitimus.

21 straipsnis

1. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija imasi atitinkamų 2 dalyje nurodytų priemonių, jeigu ESVF valdytojai:

(a) nesilaiko reikalavimų, taikomų portfeliui sudėčiai pagal 5 straipsnį;

(b) neplatina ESVF akcijų ar investicinių vienetų teisę investuoti turintiems investuotojams pagal 6 straipsnį;

(c) nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“ naudoja neužsiregistravę savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 14 straipsnį.

2. 1 dalyje minėtais atvejais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai imasi šių priemonių:

(a) uždraudžia naudoti nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“ ESVF valdytojui platinant vieno ar daugiau Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus;

(b) pašalina ESVF valdytoją iš registro.

3. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos praneša priimančiųjų valstybių narių, nurodytų pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingoms institucijoms apie ESVF valdytojo pašalinimą iš registro, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies b punkte.

4. Teisė Sąjungoje platinti vieno ar daugiau Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda „Europos socialinio verslumo fondai“ nustoja galioti nuo 2 dalies a arba b punkte nurodyto kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos.

22 straipsnis

1. Kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiauja, kai tai būtina jų atitinkamoms pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti.

2. Jos keičiasi visa informacija ir dokumentais, būtinais šio reglamento pažeidimams nustatyti ir pašalinti.

23 straipsnis

1. Visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI, taip pat kompetentingų institucijų ir EVPRI nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį. Tiems asmenims draudžiama teikti bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino atlikdami pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad atskiri ESVF valdytojai ir Europos socialinio verslumo fondai negalėtų būti nustatyti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma baudžiamoji teisė ir procedūros pagal šį reglamentą.

2. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba EVPRI nedraudžiama keistis informacija remiantis šiuo reglamentu arba kitais Sąjungos teisės aktais, kurie taikomi ESVF valdytojams ir Europos socialinio verslumo fondams.

3. Jeigu kompetentingos institucijos ir EVPRI gauna konfidencialią informaciją pagal 1 dalį, šia informacija jos gali pasinaudoti tik vykdydamos pareigas ir administracinių bei teisminių procesų tikslais.

IV SKYRIUS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 2 straipsnio 3 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 2 straipsnio 3 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

25 straipsnis

1. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo šio reglamento taikymo dienos Komisija peržiūri šį reglamentą. Į peržiūrą įtraukiama bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis, įskaitant:

(a) mastą, kuriuo ESVF valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu naudoja nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“;

(b) įvairių Europos socialinio verslumo fondų reikalavimus atitinkančių investicijų naudojimą ir to poveikį socialinių įmonių raidai visoje Sąjungoje;

(c) praktinį reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių nustatymo kriterijų taikymą ir to poveikį socialinių įmonių raidai visoje Sąjungoje;

(d) šio reglamento taikymo sritį, taip pat 500 mln. EUR ribą.

2. Pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto.

26 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 22 d., išskyrus 2 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį, kurios taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               Siekiant aiškumo dėl jų formos, teisės akto tekste jos vadinamos socialinėmis įmonėmis (angl. social undertakings). Jos taip pat vadinamos socialinėmis bendrovėmis (angl. social enterprises). Daugumoje atvejų šios įvairios sąvokos turėtų būti laikomos lygiavertėmis.

[2]               Žr. J.P.Morgan, Impact Investments: An Emerging Asset Class, 2011 m.

[3]               Neviešą platinimą galima apibūdinti kaip vertybinių popierių pardavimą gana nedideliam atrinktų investuotojų skaičiui siekiant pritraukti kapitalą. Investuotojai, dalyvaujantys neviešame platinime, paprastai yra dideli bankai, savitarpio fondai, draudimo įmonės ir pensijų fondai. Neviešas platinimas yra viešo platinimo, kai vertybiniai popieriai parduodami atviroje rinkoje, priešprieša.

[4]               http://ec.europa.eu/internal_market/smact/docs/20110413-communication_en.pdf

[5]               Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/investment/social_investment_funds_en.htm.

[6]               OL C …p…

[7]               OL C , , p. .

[8]               OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

[9]               OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

[10]             OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

[11]             OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

[12]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[13]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[14]             OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

[15]             OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

[16]             OL L 331, 2010 12 15, p. 84.