Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa /* KOM/2011/0834 galutinis - 2011/0394 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Pasiūlymo pagrindas Įmonės, visų pirma mažosios ir
vidutinės įmonės, labai prisideda prie Sąjungos augimo ir
užimtumo. Jei Sąjunga nori įgyvendinti strategijos „Europa 2020“
pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetus, didžiausias dėmesys
turi būti skiriamas konkurencingumui. Rinkos nepakankamumui šalinti Sąjungos
taikomos reglamentavimo priemonės, įskaitant pažangius teisės
aktus ir biurokratijos, su kuria susiduria Sąjungos įmonės,
mažinimą, tačiau kai kuriais atvejais veiksminga priemonė gali
būti viešasis finansavimas ES lygmeniu. Toks finansavimas jau taikomas. Pagal
Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP)
finansuojama atitinkama veikla. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“[1]
pripažinta, kad tokią finansinę paramą reikia toliau teikti ir
plėtoti. Šiuo metu Komisija pasiūlė Įmonių
konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME), kuriai 2014–2020 m.
laikotarpiu būtų skirta 2,5 mlrd. EUR. Bendrosios aplinkybės Sąjungos įmonės susiduria su
pasaulinio masto konkurencija. Tačiau joms ją įveikti trukdo
rinkos nepakankamumas, dėl kurio jos yra mažiau pajėgios konkuruoti
su kitų pasaulio šalių įmonėmis. Todėl ES MVĮ
darbo ir išteklių naudojimo našumas mažesnis, o augimas lėtesnis nei,
pavyzdžiui, JAV įmonių; be to, joms sunkiau nei didesnėms
Europos įmonėms sekasi sėkmingai prisitaikyti prie
besikeičiančių pagrindinių sąlygų. MVĮ
patiriami sunkumai dėl dabartinės ekonomikos ir finansų
krizės ir padidėjusių pagrindinių produktų ir
išteklių kainų dar labiau padidėjo. Veiksmai, kuriais siekiama įveikti
minėtą rinkos nepakankamumą, pirmiausiai priskiriami
valstybių narių ir regionų atsakomybei, tačiau kai kuriose
srityse akivaizdu, kad naudingesni gali būti ES lygmens veiksmai. Pavyzdžiui,
Sąjunga gali padėti stiprindama bendrąją rinką,
skatindama nacionalinių priemonių suderinamumą ir
nuoseklumą, siekdama skatinamojo geriausios patirties skleidimo poveikio
arba užtikrindama masto ekonomiją. Be sklandaus bendrosios rinkos veikimo
užtikrinimo, ES gerina verslo aplinką, kad būtų užtikrintos
tvirtos ir įvairios ES įmonės ir MVĮ galimybės
konkuruoti pasauliniu mastu ir prisitaikyti prie mažo anglies dioksido kiekio
ir išteklius tausojančių technologijų ekonomikos. Ši programa siūloma kaip priemonė
pagrindiniam rinkos nepakankamumui, stabdančiam Sąjungos
įmonių, visų pirma MVĮ, augimą, įveikti. Kalbant
apie konkurencingumą ir verslumą pagrindinės problemos, su
kuriomis toliau susiduria Sąjungos įmonės, yra: –
sunkumai, kuriuos siekiant gauti finansavimą
patiria MVĮ, kurioms sunkiai sekasi
įrodyti savo kreditingumą ir sunku gauti rizikos kapitalo; –
menkas verslumas
– tik 45 proc. Europos piliečių norėtų būti
savarankiškai dirbančiais asmenimis, palyginti su 55 proc., pvz.,
Jungtinėse Amerikos Valstijose; –
naujoms įmonėms ir augimui
nepalanki verslo aplinka, susijusi su nevienodu
reglamentavimu ir per didele biurokratija; –
ribotos MVĮ galimybės prisitaikyti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių
ir klimato kaitos neskatinančių technologijų ir energiją
bei išteklius tausojančios ekonomikos dėl ribotų finansinių
priemonių ir ribotos kompetencijos; –
ribotos MVĮ galimybės patekti
į kitų šalių (tiek
priklausančių bendrajai rinkai, tiek jai nepriklausančių) rinkas.
Dėl šių sunkumų
neįsteigiama pakankamai įmonių, o tos, kurios įsteigiamos,
dažnai yra neperspektyvios arba pasižymi prastais veiklos rezultatais naujai
įsteigtų įmonių našumo ir perspektyvumo požiūriu.
Makrolygmeniu pastebima, kad ES praranda konkurencinį pranašumą. Remiantis strategija „Europa 2020“ Programa
parengta siekiant sukurti palankias sąlygas Europos įmonėms, kad
jos klestėtų, ir užtikrinti, kad MVĮ galėtų
visapusiškai išnaudoti didžiules bendrosios rinkos galimybes, taip pat skatinti
jas ieškoti kitų rinkų. Reikia ypač stengtis skatinti MVĮ,
kurios yra pagrindinis Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų
kūrimo šaltinis, kuriose dirba daugiau kaip 67 proc. privačiojo
sektoriaus darbuotojų ir kurioms tenka daugiau kaip 58 proc. bendros
ES apyvartos, plėtrą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas turizmo
srities įmonių konkurencingumo didinimui siekiant įgyvendinti
naujus Lisabonos sutartyje nustatytus Sąjungos įgaliojimus, nes šiame
sektoriuje sukuriama didelė dalis Sąjungos BVP ir veikia daug MVĮ. Pasiūlymo tikslai Programa bus siekiama šių bendrų
tikslų: ·
didinti Sąjungos įmonių,
įskaitant turizmo sektoriaus, konkurencingumą ir tvarumą; ·
skatinti verslumo kultūrą ir MVĮ
steigimą bei augimą. Pagal Programą finansuojama veikla bus
siekiama: ·
gerinti pagrindines sąlygas Sąjungos
įmonių, įskaitant turizmo sektorių, konkurencingumui ir
tvarumui skatinant įgyvendinimo suderinamumą
bei nuoseklumą ir informacija grindžiamą politikos formavimą
Sąjungos lygmeniu. Geresnė ekonomikos ir reglamentavimo aplinka gali
būti užtikrinta lyginamąja analize, dalijimusi geriausia patirtimi ir
sektorių iniciatyvomis. MVĮ politika bus plėtojama ir MVĮ
konkurencingumas skatinamas remiantis Smulkiojo verslo akto (SVA) ir
strategijos „Europa 2020“ tikslais. Sąjungos veiklą
sudarys principo „pradėk nuo mažo“ taikymo formuojant Sąjungos ir
valstybių narių politiką skatinimas, geriausios patirties
nustatymas ir dalijimas ja, siekiant prisidėti prie SVA įgyvendinimo,
ir pagalba MVĮ kuo geriau išnaudoti bendrosios rinkos galimybes. Bus
stiprinami verslo sektoriai, įskaitant gamybos ir paslaugų sektorius,
ir pasirinkti sektoriai, kuriuose veikia didelė dalis MVĮ; ·
skatinti verslumą, įskaitant tam
tikrų tikslinių grupių: bus
supaprastintos administracinės procedūros ir ugdomi verslumo
įgūdžiai ir požiūris, visų pirma naujų
verslininkų, jaunimo ir moterų, ir skatinama verslininkams suteikti
dar vieną galimybę; ·
didinti MVĮ galimybes gauti
finansavimą nuosavo kapitalo ir skolos forma:
finansinėmis augimo priemonėmis, įskaitant naujas nuosavo
kapitalo ir skolos platformas, kuriomis siekiama užtikrinti nuosavo kapitalo
priemonę ir paskolų garantijas, MVĮ bus padedama lengviau gauti
lėšų. Pirma, pagal nuosavo kapitalo priemonę,
taikomą investicijoms įmonės plėtros etapu, per
finansų tarpininkus MVĮ bus teikiamas komercinio pobūdžio
grąžintinas kapitalas, paprastai – rizikos kapitalo forma. Antra, pagal paskolų
priemonę tiesioginiais arba pagal kitokiais dalijimosi rizika
susitarimais su finansų tarpininkais MVĮ paskoloms bus suteikiamos
garantijos; ·
didinti galimybes patekti į Sąjungos
ir pasaulio rinkas: per Europos įmonių
tinklą bus teikiamos į augimą orientuoto verslo rėmimo
paslaugos siekiant pagerinti plėtros bendrojoje rinkoje ir už jos
ribų galimybes. Pagal Programą taip pat bus remiamas MVĮ
verslas ne Sąjungos rinkose. Be to, bus remiamas tarptautinis
bendradarbiavimas pramonės srityje visų pirma mažinant ES ir
pagrindinių jos prekybos partnerių reglamentavimo ir verslo aplinkos
skirtumus. Papildoma ES nauda Papildoma Sąjungos lygmens veiklos nauda
siejama su šiais pagrindiniais penkiais veiksniais: ·
bendrosios rinkos stiprinimo naikinant rinkos
susiskaldymą tokiose srityse kaip rizikos kapitalo investicijos,
tarpvalstybinis skolinimas bei kredito vertės didinimas ir informacinius
bei organizacinius suvaržymus, dėl kurių MVĮ negali pasinaudoti
bendrosios rinkos siūlomomis galimybėmis. Pavyzdžiui, pagrindinis
finansinės priemonės tikslas bus didinti MVĮ galimybes gauti
finansavimą tame rinkos segmente, kuriame netaikomos valstybių
narių priemonės, kuris susijęs tik su investicijomis ir atskiros
šalies parama. Didžiausias dėmesys bus skiriamas į augimą
orientuotų įmonių, kurių tikslas – patekti į
tarptautines rinkas, finansavimo didinimui, tarpvalstybinei veiklai ir
tarpvalstybinės MVĮ finansavimo rinkos plėtrai. Visa tai galima
įgyvendinti tik Sąjungos lygmens programa; ·
demonstracinio ir katalizatoriaus poveikio
skleidžiant pramoninę ir politikos geriausią patirtį. Pagal
dabartinę programą geriausius verslumo ir MVĮ skatinimo
nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis pavyzdžius galima rasti tarp
Europos įmonių apdovanojimo konkurso dalyvių. Apdovanojimų
tikslas – apdovanoti geriausias valdžios institucijų priemones,
pavyzdžiui, paprastinimo ir administracinės naštos mažinimo srityse.
Kasmet nacionaliniuose konkursuose dalyvauja apie 400 projektų; apie
56 projektus šalys atrenka Europos konkursui, kuriame Europos vertinimo
komisija atrenka šešis geriausius projektus. Iš 250 atrinktų
nacionalinių projektų daugiau kaip 30 gavo apdovanojimą ir visoje
Europoje buvo pristatomi kaip geriausios patirties pavyzdžiai.
Įgūdžių perdavimu ir žinių skleidimu tarpvalstybiniu mastu
padedama derinti valstybių narių politiką, užmegzti naujų
sričių partnerystę ir mažinti Europos šalių ekonomikos
skirtumą. Kasmet Komisijos ir Sąjungai pirmininkaujančios
valstybės narės rengiamoje SVA konferencijoje Europos
nacionalinės ir vietos administracijos turi galimybę pristatyti
sėkmingas iniciatyvas. Ši konferencija tapo pagrindiniu skatinimo dalytis
gerąją patirtimi Sąjungoje ir kitose šalyse renginiu. Pavyzdžiui,
paskutinėje Budapešte vykusioje SVA konferencijoje dalyvavo
340 dalyvių iš ES valstybių narių ir 30 iš kitų
šalių. Praktiniuose seminaruose buvo pristatyti 28 gerosios patirties
pavyzdžiai. Dėl finansinių priemonių: EIF padeda užtikrinti
nuolatinį dalijimąsi geriausia patirtimi tiek garantijų, tiek
rizikos kapitalo srityje. Pripažįstama, kad yra daromas itin didelis
katalizatoriaus poveikis rizikos kapitalui; ·
masto ekonomijų tose srityse, kuriose
atskiroms valstybėms narėms būtų sunku pasiekti reikiamą
kritinę masę. Pavyzdžiui, MVĮ rėmimo užsienyje srityje
papildoma Europos nauda sukuriama sutelkiant nacionalines pastangas ir
sukuriant paslaugas, kurioms, jei jos būtų teikiamos nacionaliniu
lygmeniu, trūktų kritinės masės (pvz., remiant
intelektinės nuosavybės teisės (INT) įgyvendinimo
užtikrinimą). Kinijos INT MVĮ pagalbos tarnyba, sukurta pagal
dabartinę programą, teikia konsultacijas, kurių mažesnių
valstybių narių MVĮ kitaip negautų[2].
Sąjungos intervencinėmis priemonėmis galima padėti išvengti
pastangų dubliavimosi, skatinti valstybių narių
bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą su ne valstybėmis
narėmis. Turizmo atveju sukuriama aiškios papildomos naudos imantis
iniciatyvų Sąjungos lygmeniu, visų pirma Europos masto
apklausomis ir tyrimais, kuriais siekiama geriau suprasti paklausą ir
pasiūlą, įtvirtinant žinių bazę, be kurios
nebūtų galima palyginti duomenų ir užtikrinti nuoseklumo visoje
Sąjungoje[3];
plėtojant bendras tarpvalstybines skatinimo strategijas, kuriomis Europa
būtų reklamuojama kaip aukštos kokybės ir tvaraus turizmo vieta[4];
nustatant geriausiąją patirtį, kuri gali būti naudinga
konkretiems sektoriams, kaip antai jūrų ir pakrančių
turizmui; taip pat prailginant turizmo sezoną (tai būtų galima
geriau padaryti skirtingoms valstybėms narėms keičiantis
informacija nei kiekvienai šaliai atskirai); ·
nacionalinių priemonių suderinamumo ir
nuoseklumo skatinimo keičiantis geriausia patirtimi Europos lygmeniu ir
lyginamąja analize. Vienas geriausių sėkmingos lyginamosios
analizės, finansuojamos pagal dabartinę programą, pavyzdžių
– verslo steigimo procedūrų supaprastinimas. Nuo 2008 m.
atskirų šalių padėtis ir pažanga kasmet buvo stebimi
atsižvelgiant į tris paprastinimo aspektus (dėl kurių
Konkurencingumo taryba įgaliojo atlikti lyginamąją analizę):
vidutinį laikotarpį, administracines išlaidas ir ribotos
turtinės atsakomybės akcinės bendrovės steigimo
procedūras. Veiklą sudarė kas pusmetį rengiami
valstybių narių paskirtų ekspertų (Nacionalinių verslo
steigimo koordinatorių tinklo) posėdžiai. Jų tikslas buvo
parengti vertinimo metodus, nustatyti pažangą ir skatinti šią
pažangą dalijantis gerąja patirtimi ir informacija. Nuo 2002 m.
registracijos laikas sutrumpėjo 70 proc., o išlaidos sumažėjo
daugiau nei perpus. Sėkmingai įgyvendinus šią priemonę,
tikslai buvo peržiūrėti 2011 m. vasario mėn. Smulkiojo
verslo akto (SVA) peržiūros dokumente; ·
unikalios ES institucijų įgytos
patirties: –
tokią patirtį turi ES finansų
įstaigos, Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos
investicijų fondas (EIF) – jų patirtis rengiant ir
įgyvendinant MVĮ palankias finansavimo schemas neturi precedento.
Patirtis, kurią sukaupė EIF per daugiau kaip 10 metų, yra
unikalus ir vertingas turtas. Nuo 2007 m. jis veikia kaip investuotojas
į 19 KIP remiamų rizikos kapitalo fondų, dažnai atlikdamas
labai svarbų vaidmenį – į siekiančias plėstis MVĮ
pritraukdamas iš viso daugiau kaip 1,4 mlrd. EUR investicijų.
Kalbant apie ankstesnę veiklą, pagal pirmosios kartos ES rizikos
kapitalą (1998–2000 m. augimo ir užimtumo iniciatyvos ETP steigimo
programą) daugiau kaip 98 proc. investuotų pinigų paramos
gavėjai, įskaitant „Skype“ (IP telefonija), „Vertaris“ (popieriaus
perdirbimas) ir „Solaire Direct“ (fotovoltinės struktūros) jau yra,
arba galiausiai turėtų būti, gražinę; –
apčiuopiamų rezultatų pasiekė Europos
įmonių tinklas: daugiausia dėmesio jis skyrė MVĮ
tarptautinimui (vidaus rinkoje ir už jos ribų) skatinti, per jį buvo
teikiama informacija apie Sąjungą, taip pat suteikta galimybė
įsilieti į sprendimų priėmimo procesą. Jo vaidmuo
ypač svarbus sprendžiant su informacijos asimetriškumu susijusias
problemas, su kuriomis susiduria MVĮ, ir mažinant tarpvalstybinių
sandorių išlaidas. Europos įmonių tinklo vertė – bendri
metodai ir priemonės, kuriais gali naudotis kvalifikuoti paslaugų
teikėjai, kuriems įgaliojimus suteikė ir kuriuos (bendrai)
finansuoja jų regioninės ir (arba) nacionalinės valdžios
institucijos. Suderinamumas su kitų
sričių politika ir programomis Svarbu, kad formuojant visų
sričių Sąjungos politiką ir rengiant finansavimo programas
būtų atsižvelgta į konkrečius MVĮ interesus ir
padėtį. Būsima finansinė programa bus parengta taip, kad
mažosioms įmonėms būtų sudarytos kuo palankesnės
sąlygos dalyvauti finansavimo programose – bus supaprastintos
taisyklės, sumažintos dalyvavimo išlaidos, paspartintos finansavimo
skyrimo procedūros ir nustatyta „vieno langelio“ sistema, kuri bus
naudinga Sąjungos paramos gavėjams. Dėl savo svarbos siekiant strategijos
„Europa 2020“ tikslų šešiose iš septynių strategijos „Europa 2020“
pavyzdinių iniciatyvų („Globalizacijos erai pritaikyta pramonės
politika“, „Inovacijų sąjunga“, „Judus jaunimas“, „Europos
skaitmeninė darbotvarkė“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir „
Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo
darbotvarkė“) paminėtas MVĮ verslo aplinkos gerinimas. Naujajai
programai ypač svarbi pavyzdinė iniciatyva „Globalizacijos erai
pritaikyta pramonės politika“, kurioje išdėstytas naujas strateginis
požiūris, susijęs su Europos konkurencingumu, mažųjų ir
vidutinių įmonių steigimu bei augimu ir verslumo kultūros
skatinimu. Siūloma naujoji programa taip pat bus
taikoma kaip priemonė kitiems politiniams tikslams įgyvendinti.
Sąsajos su kitomis programomis ir iniciatyvomis bus užtikrintos
pasitelkiant Europos įmonių tinklą, per kurį pagal
principą „iš viršaus į apačią“ bus skleidžiama informacija,
skatinamos minėtos sąsajos ir pagal principą „iš apačios
į viršų“ renkami suinteresuotųjų subjektų
atsiliepimai. Per jį toliau bus MVĮ teikiama informacija, patarimai
ir parama, susijusi su aplinkos programomis ir jų laikymusi. Bus
užtikrinta kuo didesnė sąveika su kitomis programomis. Pavyzdžiui,
naujojoje programoje siūlomos garantijos bus įgyvendinamos drauge su
garantijomis, finansuojamomis Sąjungos struktūrinių fondų
lėšomis ir pagal mikrokreditų priemonę „Pažanga“. Rizikos
kapitalo priemonėmis bus papildytos programoje „Horizontas 2020“
(naujojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrojoje programoje)
nustatytos priemonės. Programa taip pat bus siekiama išvengti
sutapimų su kitomis programomis, visų pirma verslumo skatinimo ir
įgūdžių srityse. Bus taip pat atidžiai apsvarstytas
siūlomos naujosios programos derėjimas su siūloma
partnerystės priemone. Bus svarbu, kad Sąjungos išorės veikla
papildytų vidaus darbotvarkės išorės aspektą užtikrinant
tvarų Europos augimą ir darbo vietų kūrimą. Programos valdymas Kaip nurodyta Komisijos komunikate
„Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[5],
programos valdymas bus iš esmės perduotas tretiesiems asmenims: –
ES finansines priemones Komisijos vardu
įgyvendins Europos investicijų banko grupė; –
kitus veiksmus gali valdyti vykdomosios
įstaigos, atsižvelgiant į teigiamai vertinamą[6]
Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos (KIVĮ)
dabartinės daugiametės finansinės programos valdymą. Bus
atlikta išlaidų ir naudos analizė. KIP valdymo perdavimas tretiesiems asmenims
itin pasiteisino paprastinimo požiūriu, nes KIVĮ dėl savo
specializacijos sugebėjo supaprastinti ir parengti MVĮ pritaikytas
procedūras. KIVĮ taip pat gali būti perduotos
valdyti kitų būsimų finansavimo programų su MVĮ
susijusios dalys. Tai gali būti kai kurios programos „Horizontas 2020“
dalys, minėtą įstaigą paverčiant „vieno langelio“
sistema, skirta MVĮ, norinčioms pasinaudoti Sąjungos finansavimo
programomis. Naudojantis vienos vykdomosios įstaigos paslaugomis būtų
paprasčiau naudotis IT priemonėmis ir elektroniniais portalais, taigi
MVĮ būtų dar lengviau pasinaudoti minėtomis programomis. Paprastinimas Komisijos su šia programa kaip ir su kitomis
programomis pagal Daugiametę finansinę programą (DFP)
susijęs prioritetas – supaprastinti reglamentavimo aplinką ir
sudaryti didesnes galimybes ES įmonėms, visų pirma MVĮ,
gauti finansavimą. Šis principas taikomas Konkurencingumo ir MVĮ
programai (COSME) – ji pagrįsta tik Finansinio reglamento taisyklėmis
netaikant jokių išimčių. Todėl finansavimą
siekiančioms gauti įmonėms užtikrinamos paprastos, suderintos ir
standartizuotos administracinės procedūros. Peržiūrėjus Finansinį
reglamentą mažosioms įmonėms bus lengviau dalyvauti
finansinėse programose, pavyzdžiui, bus supaprastintos taisyklės,
sumažintos dalyvavimo išlaidos, pagreitintos finansavimo skyrimo
procedūros ir taikomas „vieno langelio“ principas, kad būtų
lengviau gauti Sąjungos finansavimą. Siūloma nauja
vienkartinių sumų sistema. Šie aspektai atitinka suinteresuotųjų
subjektų viešose konsultacijose dėl KIP ateities nurodytus poreikius: ·
supaprastinti administracines procedūras ir
Europos įmonių tinklo procedūras supaprastinant
pasiūlymų rengimą; ·
dažniau taikyti vienkartines sumas ir fiksuoto
dydžio sumas; ·
atsisakyti reikalavimo nurodyti su projektu
dirbančių asmenų vardus, pavardes; ·
supaprastinti sutartims sudaryti būtinus
administracinius dokumentus; ·
atsisakyti reikalavimo, kad privatūs paramos
gavėjai pateiktų banko garantijas. Programos įgyvendinimas bus grindžiamas
visomis pakeisto Finansinio reglamento nuostatomis, visų pirma toliau
paprastinant ataskaitų teikimo reikalavimus, įskaitant dažnesnį
ataskaitų teikimą internetu. Be to, siekiant MVĮ sudaryti
daugiau galimybių gauti finansavimą, bus kuo labiau suderintos
dalyvavimo visose kitose būsimose Sąjungos finansavimo programose ir
atitikties reikalavimams taisyklės. Tokias finansines priemones įmonėms
paprasta naudoti, nes jos į banką ar rizikos kapitalo fondus
kreipiasi pateikdamos įprastą finansavimo prašymą, o ne projekto
pasiūlymą, kaip tai daroma finansavimo dotacijomis atveju. Dėl
EIF ar kitų atitinkamų finansų įstaigų
įgyvendinamų finansinių priemonių, Komisijos
pasiūlymas dėl nuosavo kapitalo ir skolų platformų ir
peržiūrėtas Finansinis reglamentas lems finansinių
priemonių administracinius reikalavimus. Taisyklės bus kuo labiau
supaprastintos, kad būtų nustatyta pusiausvyra tarp tarpininkams ir
paramos gavėjams taikomų ataskaitų teikimo reikalavimų ir
patikimo finansinio valdymo, įskaitant audito reikalavimus. Be to, Komisija supaprastintas KIVĮ
parengtas procedūras taikys panašių tipų projektams. Bus
dalijamasi geriausia patirtimi, pavyzdžiui, susijusia su KIVĮ
įgyvendintu dotacijų susitarimų, sutarčių ir procedūrų
supaprastinimu. Paprastinimo veiklą taip pat gali sudaryti
lankstesnių dotacijų susitarimų įgyvendinimo metodų
nustatymas siekiant išvengti vėlesnių pakeitimų. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS
REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS Konsultacijos su suinteresuotosiomis
šalimis KIP bus baigta 2013 m. gruodžio
31 d. Dėl būsimos programos poveikio vertinimo Komisija
surengė viešas konsultacijas kreipdamasi į plačią
auditoriją, įskaitant viešąsias ir privačias organizacijas
bei asmenis; konsultacijas sudarė keturi etapai: –
2010 m. lapkričio 8 d.–2011 m.
vasario 11 d. vykdyta internetinė apklausa (įskaitant
konkrečią apklausą dėl finansinių priemonių[7]); –
2011 m. sausio 25 d. surengta vieša
konferencija; –
susitikimai su valstybių narių atstovais
Verslumo ir inovacijų programos komiteto posėdyje ir bendrame KIP
komitetų posėdyje; –
2011 m. vasario 2 d. KIP strateginės
patariamosios valdybos posėdis. Per šias konsultacijas paaiškėjo, kad
daugelis dabartinės programos dalių veikia tinkamai ir kad daugelis
pritaria, kad toliau būtų taikoma Sąjungos programa, pagal
kurią siekiama remti MVĮ ir kurti palankią verslo aplinką.
Su MVĮ galimybėmis gauti finansavimą susijusios problemos buvo
taip pat aptartos 2010 m. rugsėjo mėn. ir 2011 m. kovo
mėn. rengtuose MVĮ finansų forumo grupės posėdžiuose. Dabartinės programos vertinimas Pagal dabartinę VIP atliekamas tiek
konkrečių programų, tiek bendrosios programos vertinimas.
Dauguma siūlomos programos veiksmų tęsiami Verslumo ir
inovacijų programos pagal VIP veiksmai. VIP vertinimų pagrindinių
išvadų santrauka pateikta toliau. Tarpinis vertinimas Atliekant tarpinį VIP vertinimą[8] buvo
vertinami pradiniai VIP rezultatai daugiausia dėmesio skiriant Europos
įmonių tinklo įsteigimui ir pagal VIP bei ankstesnių
programų finansuojamų finansinių priemonių poveikiui.
Atlikus vertinimą patvirtinta, kad VIP buvo sėkmingai sprendžiamos
problemos, susijusios su svarbiausiomis Europos MVĮ patiriamomis
kliūtimis ir suvaržymais, kaip antai su reglamentavimo ir administracine
našta ir ribotomis galimybėmis gauti finansavimą. Pagal VIP
finansuojamos finansinės priemonės yra būtinos rinkos
nepakankamumui ir naujų įmonių bei augančių MVĮ
patiriamiems finansiniams suvaržymams visoje Sąjungoje šalinti. VIP
finansinės priemonės laikytos naujovišku rinkos nepakankamumo,
susijusio su MVĮ finansavimu, šalinimo būdu. Rekomendacijos dėl tolesnio gerinimo
buvo: ·
nustatyti standartinius stebėsenos rodiklius,
kad būtų fiksuojama Programos pažanga ir apie ją pranešama; ·
gerinti Europos įmonių tinklo
grįžtamosios informacijos funkciją; ·
supaprastinti VIP struktūrą, kad
būtų geriau susieta atskira veikla ir bendrieji VIP tikslai. Galutinis vertinimas Atliekant galutinį VIP vertinimą[9] buvo
vertinama Programos svarba, veiksmingumas, efektyvumas, informacija ir
žinomumas, naudingumas ir tvarumas daugiausia dėmesio skiriant šioms
pagrindinėms sudedamosioms dalims: finansinėms priemonėms,
Europos įmonių tinklui ir inovacijoms. Atliekant vertinimą buvo
išsamiai konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais ir paramos gavėjais,
t. y. buvo vykdomos apklausos ir pokalbiai. Vertinimo išvados buvo teikiančios
vilčių. Išvadose nurodoma, kad VIP galima pasiekti numatytą
poveikį, įgyvendinti poreikius ir išspręsti problemas bei
klausimus, dėl kurių ji buvo parengta; be to, ji įgyvendinama
itin veiksmingai Europos lygmeniu. Prieita prie išvados, kad jos tikslai labai
susiję su pramonės poreikiais ir atitinka strategijos „Europa 2020“
tikslus. Programa įvertinta kaip esanti labai naudinga galutiniams paramos
gavėjams, visų pirma MVĮ. Nustatyta, kad VIP priemonėmis,
visų pirma finansinėmis priemonėmis, buvo veiksmingai sudarytos
sąlygos tikram pateikimui į rinką. Buvo pateiktos šios rekomendacijos, kaip
toliau gerinti VIP įgyvendinimą: ·
plėtoti sistemingo valdymo procesą,
siekiant Programos su įvairiomis sritimis susijusių tikslų ir
susiejant aukšto lygio tikslus su finansuojamais pavieniais veiksmais ir
priemonėmis; ·
nustatyti aiškesnes sąsajas su kitais
pramonės politikos aspektais, pvz., su nuorodomis į Smulkiojo verslo
akto prioritetus ar atitinkamas strategijos „Europa 2020“ pavyzdines
iniciatyvas; ·
plėtoti stebėsenos sistemą ir
rodiklius, kurie, nors ir buvo naudingi vertinant Programos veiklos rezultatus,
vis dar nėra suderinti. Veiklos rezultatų vertinimui ir veiklos
rodikliams jau skiriama daugiau dėmesio dabartinėje programoje; jie
taip pat bus svarbūs naujojoje programoje. Naujoje programoje bus
atsižvelgta į nurodytas rekomendacijas, visų pirma stiprinti
Programos intervencijos logiką ir labiau ją susieti su Sąjungos
strateginiais prioritetais. Poveikio vertinimas Prie šio Komisijos pasiūlymo
pridėtas atliktas Programos priemonių poveikio vertinimas. Šiame
poveikio vertinime svarstytos keturios galimybės: –
pagal 1 galimybę – įprastinės
veiklos scenarijų – naujoji programa apimtų tuos pačius
konkurencingumo ir su MVĮ susijusius aspektus kaip tikimasi pagal VIP
2013 m.; –
pagal 2 galimybę būtų nutrauktos
visos dabartinės finansinės intervencinės priemonės; –
pagal 3b galimybę išliktų ta pati
intervencijos aprėptis, o biudžetas šiek tiek padidėtų; –
pagal 3c galimybę biudžetas būtų
didinamas kryptingai, finansinė parama būtų skiriama tik
finansinėms priemonėms ir Europos įmonių tinklui. Atlikus poveikio vertinimą padaryta
išvada, kad priimtiniausia galimybė yra šiek tiek padidinti
biudžetą, nes taip būtų užtikrinta pusiausvyra skatinant
našumą, kritinę masę, suderinamumą bei veiksmingumą ir
šalinant rinkos nepakankamumą bei reglamentavimo trūkumus. Atsižvelgiant į Poveikio vertinimo
valdybos nuomonę, ataskaita buvo pagerinta tokiu būdu: –
tekste buvo išsamiau išdėstytos vertinimo
išvados ir suinteresuotųjų subjektų nuomonės; –
buvo išsamiai įvertintas socialinis poveikis; –
buvo išsamiau įvertintas ir paaiškintas
politikos nuoseklumas ir suderinamumas su kitomis ES programomis. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Teisinis pagrindas Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 173 ir 195 straipsniais. Jame pateiktos šios nuostatos: –
1 straipsniu nustatoma Programa; –
2 straipsnyje apibrėžiami bendrieji tikslai, o
3 straipsnyje – konkretūs tikslai; –
4 straipsnyje aprašomas Programos biudžetas; –
5 straipsnis susijęs su
trečiųjų šalių dalyvavimu; –
6–9 straipsniuose aprašomos Programos veiklos
sritys; –
10 straipsnyje apibrėžiama metinė
veiklos įgyvendinimo programa; –
11 straipsnyje apibrėžiama paramos
priemonių, kurių privalo imtis Komisija, taikymo sritis; –
12 straipsnyje pateikiamos stebėsenos ir
vertinimo nuostatos; –
13 straipsnyje pateikiamos finansinės paramos
formos; –
14 straipsnyje pateikiama informacija apie
finansinių priemonių įgyvendinimą; –
15 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl
Sąjungos finansinių interesų gynimo; –
16 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl
komiteto; –
17–19 straipsniuose nurodomi deleguotieji
aktai, įgaliojimų perdavimas ir skubos tvarkos nuostatos; –
20 straipsnyje nustatoma šio reglamento
įsigaliojimo data. Subsidiarumo ir proporcingumo principai Siūlomos ES intervencinės
priemonės atitinka Lisabonos sutartį, nes jomis konkrečiai
siekiama šalinti politikos trūkumus, susijusius kaip antai su koordinavimo
ir veiksmingų tinklų nebuvimu, ir rinkos nepakankamumą, pvz., informacijos
asimetriškumo problemas, kurios gali būti sprendžiamos tik ES lygmeniu.
Manoma, kad labai svarbu užtikrinti koordinuotą ir konsoliduotą
politiką siekiant glaudesnio pagrindinių suinteresuotųjų
subjektų bendradarbiavimo, dalijimosi informacija, idėjomis ir
rūpesčiais ir padedant geriau informuoti valdžios institucijas ir
plačiąją visuomenę. Nė dėl vienos svarstytos
būsimos programos priemonės nacionalinės iniciatyvos nebus
keičiamos ES lygmens priemonėmis ir nebus priimami ES lygmeniu
privalomi sprendimai. ES intervencinėmis priemonėmis siekiama
veiksmingesnių nacionalinių priemonių suteikiant joms ES
aspektą, jas geriau koordinuojant ir šalinant tarpvalstybines
privačių subjektų ar valdžios institucijų bendradarbiavimo
kliūtis. Nacionalinių ir regioninių subjektų bei
struktūrų bendradarbiavimas skatinamas „horizontalaus“ tinklų
kūrimo, o ne „vertikalios“ centralizacijos priemonėmis. ES veikla turi būti proporcinga, kitaip
tariant, pastangos ir taikomos priemonės turi būti visapusiškai
pagrįstos tikslais. Todėl atsižvelgiant į ES ekonomikos
patiriamus sunkumus manoma, kad tokio masto ES veikla dėl savo
investicijų pritraukimo poveikio (angl. „crowding-in effect“) ir
didinamojo poveikio turės teigiamo poveikio visoje Europoje. Dėl
biudžeto suvaržymų siūlomos ES lygmens priemonės buvo
pasirinktos atidžiai apsvarsčius papildomą ES naudą. Remiantis pateikta analize galima daryti
išvadą, kad siūlomos ES lygmens intervencinės priemonės
verslumui ir konkurencingumui skatinti yra visiškai pateisinamos, visų
pirma atsižvelgiant į MVĮ poreikius. POVEIKIS BIUDŽETUI Finansinių asignavimų Programos
įgyvendinimui 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio
31 d. laikotarpiu skiriama 2,522 mlrd. EUR suma[10]. 2011/0394 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatoma 2014–2020 m.
įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių
įmonių programa (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 ir 195 straipsnius, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, teisės akto projektą perdavus
nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę, atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę, laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1)
2010 m. kovo mėn. Komisija
priėmė komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo strategija“[11]
(toliau strategija „Europa 2020“). 2010 m. birželio mėn. jį
patvirtino Europos Vadovų Taryba. Strategija „Europa 2020“ yra atsakas
į ekonomikos krizę, ja siekiama parengti Europą kitam
dešimtmečiui. Joje nustatyti penki plataus užmojo klimato ir energijos,
užimtumo, inovacijų, švietimo ir socialinės įtraukties tikslai,
kurie turi būti įgyvendinti iki 2020 m., ir pagrindiniai augimo
skatinimo veiksniai, kad Europa taptų dinamiškesnė ir
konkurencingesnė. Joje taip pat pabrėžiama, kad svarbu padidinti
Europos ekonomikos augimą ir užtikrinti aukštą užimtumo lygį,
mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių, klimato
kaitos neskatinančių, išteklius ir energiją
tausojančių technologijų ekonomiką ir socialinę
sanglaudą; (2)
kad įmonėms tektų svarbiausias
vaidmuo užtikrinant Europos ekonomikos augimą, 2010 m. spalio
mėn. Komisija priėmė komunikatą „Integruota globalizacijos
eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir
tvarumui“[12],
kurį 2010 m. gruodžio mėn. savo išvadose patvirtino Europos
Vadovų Taryba. Tai yra strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė
iniciatyva. Komunikate išdėstyta strategija, kuria siekiama skatinti
augimą ir darbo vietų kūrimą išlaikant ir remiant
tvirtą, įvairų ir konkurencingą Europos pramonės
pagrindą, visų pirma gerinant pagrindines įmonių
sąlygas, ir stiprinant kelis bendrosios rinkos aspektus, įskaitant su
verslu susijusias paslaugas; (3)
2008 m. birželio mėn. Komisija
priėmė komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius.
Europos iniciatyva „Small Business Act“[13], kurį 2008 m. gruodžio mėn.
patvirtino Europos Vadovų Taryba. Smulkiojo verslo akte (SVA) nustatyta
visapusiška mažųjų ir vidutinių įmonių politikos
sistema, juo skatinamas verslumas ir teisėje bei politikoje
įtvirtinamas principas „pradėk nuo mažo“ siekiant užtikrinti
didesnį MVĮ konkurencingumą. SVA nustatyta 10 principų ir
politiniai bei teisėkūros veiksmai, kuriais siekiama skatinti MVĮ
augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes. Įgyvendinant SVA
padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Kai kurie su MVĮ
susiję veiksmai jau nustatyti pavyzdinėse iniciatyvose; (4)
2011 m. vasario mėn. Komisijos komunikate
„Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“[14], kurį 2011 m. gegužės
mėn. patvirtino Konkurencingumo taryba, vertinamas SVA įgyvendinimas
ir dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, kuriomis sunku gauti
finansavimą ir patekti į rinkas, veikiančių MVĮ
poreikiai. Apžvalgoje bendrai aptariama per pirmuosius dvejus SVA
įgyvendinimo metus padaryta pažanga, nustatomi nauji veiksmai, kuriais
siekiama spręsti dėl ekonomikos krizės kilusius sunkumus, apie
kuriuos pranešė suinteresuotieji subjektai, ir siūlomi būdai,
kaip geriau suprasti ir įgyvendinti SVA, nustatant aiškų
suinteresuotųjų subjektų vaidmenį ir pagrindinį
vaidmenį skiriant verslo organizacijoms; (5)
be 2011 m. birželio 29 d. Tarybos
reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė
programa, pasiūlymo[15],
Komisija parengė teisinių aktų pasiūlymų ir
dokumentų dėl 2014–2020 m. Sąjungos biudžeto paketą.
Daugiametėje finansinėje programoje paaiškinta, kaip bus siekiama
politikos tikslų, susijusių su Europos augimo skatinimu ir darbo vietų
kūrimu, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir
labiau aplinką tausojančių technologijų ekonomika ir
svarbiu pasaulyje Europos vaidmeniu; (6)
siekiant padėti didinti Sąjungos
įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą ir
tvarumą, žinių visuomenės pažangą ir plėtrą,
grindžiamą tvariu ekonomikos augimu, reikėtų nustatyti
Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (toliau – Programa); (7)
Komisija įsipareigojo į Sąjungos
išlaidų programas įtraukti klimato politiką ir su klimatu
susijusiems tikslams tiesiogiai skirti bent 20 proc. Sąjungos
biudžeto lėšų. Svarbu užtikrinti, kad rengiant, planuojant ir
įgyvendinant Programą būtų skatinamas klimato kaitos
poveikio švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos, taip pat rizikos
prevencija. Šiame reglamente nustatytomis priemonėmis turėtų
būti padedama skatinti perėjimą prie mažai anglies dioksido
į aplinką išskiriančių ir klimato kaitos
neskatinančių technologijų ekonomikos ir visuomenės; (8)
Sąjungos konkurencingumo politika siekiama
nustatyti institucines ir politines priemones, kuriomis būtų sukurtos
tokios sąlygos, kuriomis būtų galima užtikrinti tvarų
įmonių augimą. Didesnis našumas yra pagrindinis tvaraus
pajamų augimo šaltinis, o didesnės pajamos padeda užtikrinti
geresnį gyvenimo lygį. Konkurencingumas taip pat priklauso nuo
įmonių gebėjimo visapusiškai išnaudoti galimybes, kaip antai
Europos bendrąją rinką. Tai ypač svarbu MVĮ, kurios
sudaro 99 proc. Sąjungos įmonių, kuriose sukuriama dvi iš
trijų darbo vietų privačiame sektoriuje ir 80 proc.
naujų darbo vietų ir kurios sukuria daugiau kaip pusę bendros
Sąjungos įmonių sukuriamos pridėtinės vertės.
MVĮ yra pagrindinis ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės
integracijos skatinimo veiksnys; (9)
dėl rinkos, politinių ir
institucinių trūkumų, mažinančių Sąjungos
įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą, pastaruosius
kelerius metus konkurencingumas buvo pagrindinis Sąjungos politikos
formavimo aspektas; (10)
todėl Programa turėtų būti
siekiama šalinti Sąjungos ekonomikos konkurencingumui pasaulyje neigiamos
įtakos turintį rinkos nepakankamumą, visų pirma problemas,
dėl kurių įmonės nėra pakankamai pajėgios
konkuruoti su kitų pasaulio šalių įmonėmis; (11)
Programa visų pirma turėtų būti
skirta MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos
rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir
vidutinių įmonių apibrėžties[16].
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas labai mažoms, su
amatais susijusioms ir socialinėms įmonėms. Dėmesys taip
pat turėtų būti skiriamas konkrečioms jaunų,
naujų bei galingų verslininkų ir verslininkių, taip pat tam
tikrų tikslinių grupių, kaip antai migrantų ir verslininkų,
priklausančių socialiai remtinoms bei pažeidžiamoms grupėms,
pvz., neįgalių asmenų, savybėms ir poreikiams. Programa
taip pat turėtų būti skatinami vyresni piliečiai tapti ir
išlikti verslininkais ir skatinama verslininkams suteikti dar vieną galimybę;
(12)
daugelis Sąjungos konkurencingumo
problemų yra susijusios su MVĮ sunkumais gauti finansavimą, nes
joms sunku įrodyti kreditingumą ir gauti rizikos kapitalo. Tai turi
neigiamos įtakos naujų įmonių lygiui bei kokybei ir
įmonių augimui. Siūlomų finansinių priemonių
papildoma nauda Sąjungai inter alia susijusi su bendrosios rizikos
kapitalo rinkos stiprinimu ir visos Europos MVĮ finansų rinkos
plėtojimu; Sąjungos veiksmais turėtų būti papildomos
MVĮ taikomos valstybių narių finansinės priemonės.
Subjektai, kuriems patikėtas veiksmų įgyvendinimas,
turėtų užtikrinti papildomumą ir vengti dvigubo finansavimo ES
lėšomis; (13)
Europos įmonių tinklo papildoma nauda
Europos MVĮ susijusi su „vieno langelio“ sistema, skirta verslui remti
padedant įmonėms didinti jų konkurencingumą ir ieškoti
verslo galimybių bendrojoje rinkoje ir už jos ribų. Metodiką,
darbo metodus ir Europos masto nuostatas, taikomas verslo paramos paslaugoms,
galima racionalizuoti tik Sąjungos lygmeniu. Visų pirma tinklas
padėjo MVĮ rasti bendradarbiavimo ar technologijų perdavimo
partnerių ir gauti patarimų dėl finansavimo šaltinių,
intelektinės nuosavybės, ekologinių inovacijų ir
tvarių produktų. Be to, per jį buvo teikiami atsiliepimai apie
Sąjungos teisės aktus ir standartus. Jo ypatingas vaidmuo yra
ypač svarbus sprendžiant su informacijos asimetriškumu susijusias
problemas ir mažinant su tarpvalstybiniais sandoriais susijusias išlaidas; (14)
ribota tarptautinė MVĮ veiklos
aprėptis tiek Europoje, tiek kitose šalyse mažina konkurencingumą.
Pagal tam tikrus apskaičiavimus šiuo metu eksportuoja arba per trejus
pastaruosius metus tam tikrą laiką eksportavo 25 proc.
Sąjungos MVĮ, iš kurių tik 13 proc. reguliariai eksportavo
už Sąjungos ribų ir tik 2 proc. investavo už savo šalies ribų.
Atsižvelgdama į Smulkiojo verslo aktą, kuriuo Sąjunga ir
valstybės narės raginamos remti ir skatinti MVĮ pasinaudoti už
Sąjungos ribų augančiomis rinkomis, ES remia Europos verslo
organizacijų tinklą daugiau kaip 20 užsienio rinkų. Ji
teikia finansinę paramą ES ir Japonijos bendradarbiavimo
pramonės srityje centrui, verslo įstaigoms Honkonge, Malaizijoje ir
Singapūre, Europos verslo ir technologijų centrui Indijoje, ES
MVĮ centrams Kinijoje ir Tailande ir Kinijos MVĮ intelektinės
nuosavybės teisių pagalbos tarnybai. Papildoma Europos nauda
sukuriama šioje srityje telkiant nacionalines pastangas, vengiant dubliavimosi,
skatinant bendradarbiavimą ir siūlant paslaugas, kuriomis
nebūtų pasiekiama kritinės masės, jei jos būtų
teikiamos nacionaliniu lygmeniu; (15)
siekdamos padidinti Europos įmonių,
visų pirma MVĮ, konkurencingumą, valstybės narės ir
Komisija turi sukurti palankią verslo aplinką. Ypatingas dėmesys
turi būti skiriamas MVĮ interesams ir sektoriams, kuriuose jos veikia
aktyviausiai. Būtinos Sąjungos lygmens iniciatyvos, kuriomis MVĮ
būtų sudaromos vienodos sąlygos ir skatinamas dalijimasis
informacija bei žiniomis Europos lygmeniu; (16)
kitas konkurencingumui neigiamos įtakos
turintis veiksnys yra gana menkas ES verslumas. Tik 45 proc. Sąjungos
piliečių (ir mažiau nei 40 proc. moterų) norėtų
būti savarankiškai dirbančiais asmenimis, palyginti su 55 proc.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir 71 proc. Kinijoje[17].
Didelės papildomos Europos naudos sukuriama demonstraciniu ir
katalizatoriaus poveikiu, pvz., Europos apdovanojimais ir konferencijomis, taip
pat darnos ir nuoseklumo didinimo priemonėmis, pvz., lyginamąja
analize ir dalijimusi geriausia patirtimi; (17)
kai kuriems sektoriams sunkumų sukelia ir
galimybių suteikia pasaulinė konkurencija, demografiniai
pokyčiai, riboti ištekliai ir naujos socialinės tendencijos.
Pavyzdžiui, kad gautų naudos ir panaudotų neišnaudotas dideles
kiekvieno poreikiams pritaikytų produktų paklausos galimybes,
prisitaikyti turi su pasaulinio masto sunkumais susiduriantys dizainu grindžiami
sektoriai, kuriems priklauso daug MVĮ. Kadangi šių sunkumų
patiria visos šių sektorių Sąjungos MVĮ, būtina imtis
Europos lygmeniu suderintų veiksmų; (18)
kaip nurodyta 2010 m. birželio 30 d.
Komisijos komunikate „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja
turizmo politika“[18],
kurį 2010 m. spalio mėn. išvadose patvirtino Europos Vadovų
Taryba, turizmas yra svarbus Sąjungos ekonomikos sektorius. Šio sektoriaus
įmonės iš esmės prisideda prie Sąjungos bendrojo vidaus
produkto ir darbo vietų kūrimo ir turi daug verslo plėtros
galimybių, kadangi jame daugiausia veikia MVĮ. Lisabonos sutartyje
pripažįstama turizmo svarba ir nurodoma konkreti Sąjungos šioje
srityje kompetencija, papildanti valstybių narių veiksmus. Akivaizdu,
kad Sąjungos lygmens iniciatyva turizmo sektoriui suteikia papildomos
naudos, nes teikiama informacija ir atliekama analizė, plėtojamos
tarpvalstybinės skatinimo strategijos ir dalijamasi geriausia patirtimi; (19)
Programoje turėtų būti nurodyti
tikslai, bendras šiems tikslams įgyvendinti skirtas finansinis paketas,
įvairių rūšių įgyvendinimo priemonės,
stebėsenos, vertinimo ir Sąjungos finansinių interesų
apsaugos priemonės; (20)
Programa turėtų būti papildytos
kitos Sąjungos programos, o kiekviena priemonė turėtų
būti taikoma pagal jai nustatytas konkrečias procedūras. Taigi
tos pačios tinkamos finansuoti išlaidos neturėtų
būti finansuojamos dvigubai. Siekiant papildomos naudos ir didelio
Sąjungos finansavimo poveikio, reikėtų plėtoti glaudžias
Programos, kitų Sąjungos programų ir struktūrinių
fondų sąsajas; (21)
visomis Programoje numatytomis atitinkamomis
iniciatyvomis ir veiksmais turėtų būti atsižvelgta į
skaidrumo ir lygių lyčių galimybių principus. Be to, tomis
iniciatyvomis ir veiksmais turėtų būti paisoma visų piliečių
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių; (22)
šiame reglamente visam Programos įgyvendinimo
laikotarpiui turėtų būti nustatytas finansinis paketas, kuris
yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai vykdant
metinę biudžeto sudarymo procedūrą, kaip nurodyta XX/YY/201Z
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl
bendradarbiavimo biudžeto klausimais, biudžetinės drausmės ir
patikimo finansų valdymo[19]
17 punkte; (23)
siekiant užtikrinti, kad finansavimas
būtų naudojamas tik rinkos, politiniams ir instituciniams
trūkumams šalinti, ir siekiant išvengti rinkos iškraipymo, pagal
Programą teikiamas finansavimas turėtų atitikti Sąjungos
valstybės pagalbos taisykles; (24)
Europos ekonominės erdvės susitarime ir
asociacijos susitarimų protokoluose numatytas susijusių
valstybių dalyvavimas Sąjungos programose. Kitos trečiosios
šalys programose galėtų dalyvauti, kai tai numatyta pagal susitarimus
ir procedūras; (25)
Programa turėtų būti stebima ir
vertinama, kad būtų galima ją koreguoti; (26)
Sąjungos finansiniai interesai viso
išlaidų ciklo metu turėtų būti apsaugoti proporcingomis
priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą
ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai
panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei tinka, sankcijas; (27)
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento
įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti
įgyvendinimo įgaliojimai priimti metinę Programos
įgyvendinimo veiklos programą. Komisija šiuos įgaliojimus
turėtų vykdyti remdamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos
valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo
įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji
principai[20]; (28)
įgaliojimas priimti aktus pagal Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai
turėtų būti suteiktas atsižvelgiant į konkrečias
dalyvavimo ir tam tikrų užduočių perdavimo trečiosioms
šalims taisykles. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą
Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais; (29)
atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį
parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija
turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu
metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: I SKYRIUS
Dalykas 1 straipsnis
Nustatymas Nustatoma 2014 m. sausio
1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio Sąjungos
veiksmų, kuriais siekiama padidinti įmonių konkurencingumą,
programa, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas mažosioms ir vidutinėms
įmonėms (MVĮ) (toliau – Programa). 2 straipsnis
Bendrieji tikslai 1.
Programa bus prisidedama prie toliau nurodytų
bendrųjų tikslų ypatingą dėmesį skiriant
konkretiems Europos ir pasaulinio lygmens MVĮ poreikiams: (a)
didinti Sąjungos įmonių,
įskaitant turizmo sektoriaus, konkurencingumą ir tvarumą; (b)
skatinti verslumo kultūrą ir MVĮ steigimą
bei augimą. 2.
1 dalyje nurodytų tikslų
įgyvendinimas vertinamas pagal šiuos rodiklius: (a)
Sąjungos pramonės sektoriaus augimo
procentinę dalį, palyginti su viso bendrojo vidaus produkto (BVP)
augimu; (b)
Sąjungos ekologinės pramonės
produkcijos apimties padidėjimą; (c)
pasikeitusią MVĮ tenkančią
administracinę naštą; (d)
MVĮ augimą pridėtinės
vertės ir darbuotojų skaičiaus požiūriu; (e)
MVĮ apyvartos rodiklį. 3.
Programa remiamas strategijos „Europa 2020“
įgyvendinimas ir padedama siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
tikslų. Visų pirma Programa padedama siekti pagrindinio tikslo,
susijusios su užimtumu. II SKYRIUS
Konkretūs tikslai ir veiklos sritys 3 straipsnis
Konkretūs tikslai 1.
Konkretūs Programos tikslai: (a)
gerinti pagrindines Sąjungos įmonių,
įskaitant turizmo sektoriaus įmones, konkurencingumo ir tvarumo
sąlygas; (b)
skatinti verslumą, įskaitant tam
tikrų tikslinių grupių; (c)
didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą
nuosavo kapitalo ir skolos forma; (d)
didinti galimybes patekti į Sąjungos ir
pasaulio rinkas. 2.
Įgyvendinant Programą skatinama
būtinybė įmonėms prisitaikyti prie mažai anglies dioksido
į aplinką išskiriančių, klimato kaitos
neskatinančių, energiją ir išteklius tausojančių
technologijų ekonomikos. 3.
Programos poveikis siekiant 1 dalyje
nurodytų konkrečių tikslų vertinamas pagal veiklos
rezultatų rodiklius. Tie rodikliai nustatyti I priede. 4 straipsnis
Biudžetas 1.
Programos įgyvendinimo finansinis paketas –
2,522 mlrd. EUR, iš kurių apie 1,4 mlrd. EUR skiriama
finansinėms priemonėms. 2.
Pagal šį reglamentą nustatyto finansinio
paketo lėšomis gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su Programai
valdyti ir jos tikslams siekti būtina parengiamąja, stebėsenos,
kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais,
ekspertų posėdžiais, informavimo ir ryšių veiksmais,
įskaitant bendrus pranešimus apie Sąjungos politikos prioritetus,
kiek jie susiję su bendraisiais šios programos tikslais, išlaidas,
susijusias su IT tinklais, kurių tikslas – informacijos apdorojimas ir
keitimasis ja, kartu su visomis kitomis techninės ir administracinės
pagalbos išlaidomis, kurias Komisija patiria valdydama Programą. 3.
Skirto finansavimo lėšos taip pat gali
būti naudojamos techninės ir administracinės pagalbos,
būtinos perėjimui nuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos
sprendimą Nr. 1639/2006/EB[21]
priimtų priemonių prie šios programos užtikrinti, išlaidoms padengti.
Jei būtina, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą
po 2020 m. ir skirti panašioms išlaidoms, kad būtų galima
valdyti veiksmus, nebaigtus iki 2020 m. gruodžio 31 d. 5 straipsnis
Trečiųjų šalių dalyvavimas 1.
Programoje gali dalyvauti: (a)
Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA)
šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, pagal
EEE susitarime nustatytas sąlygas ir kitos Europos šalys, kai tai numatyta
pagal susitarimus ir procedūras; (b)
stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir
galimos kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos
programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytas
atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose
ar panašiuose susitarimuose; (c)
Europos kaimynystės politikoje
dalyvaujančios šalys, kai tai numatyta pagal susitarimus ir
procedūras, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose
bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytas atitinkamuose
bendruosiuose susitarimuose, asociacijos susitarimų protokoluose ir
Asociacijos tarybos sprendimuose. 2.
1 dalyje nurodytose šalyse, jei toje dalyje
nustatytos sąlygos neįgyvendinamos arba tos šalys nusprendžia
nedalyvauti Programoje, arba kitose trečiosiose šalyse įsisteigę
subjektai gali dalyvauti įgyvendinant šios programos veiksmus. 3.
Šie subjektai negali gauti Sąjungos
finansinės paramos, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiamai būtina
Programai įgyvendinti, visų pirma Sąjungos įmonių
konkurencingumo ir patekimo į rinką atveju. Ši išimtis netaikoma
pelno siekiantiems subjektams. 6 straipsnis
Veiksmai, kuriais siekiama gerinti pagrindines Sąjungos
įmonių konkurencingumo ir tvarumo sąlygas 1.
Komisija remia veiksmus, kuriais siekiama didinti
ir užtikrinti Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ,
konkurencingumą ir tvarumą, kad būtų galima padidinti
nacionalinių politinių priemonių, kuriomis skatinamas Europos
įmonių konkurencingumas, tvarumas ir augimas, veiksmingumą,
suderinamumą ir nuoseklumą. 2.
Komisija gali remti veiksmus, kurių tikslas
plėtoti naujas konkurencingumo strategijas. Tokius veiksmus gali sudaryti: (a)
priemonės, kuriomis siekiama geriau rengti,
įgyvendinti ir vertinti politines priemones, turinčias įtakos
įmonių konkurencingumui ir tvarumui, įskaitant geresnį reagavimą
į nelaimes, ir užtikrinti atitinkamų infrastruktūrų,
pasaulinio lygio grupių ir verslo tinklų, pagrindinių
sąlygų ir tvarių produktų, paslaugų ir procesų
kūrimą; (b)
priemonės, kuriomis siekiama skatinti
valstybių narių, Programoje dalyvaujančių kitų šalių
ir pagrindinių Sąjungos konkurentų bendradarbiavimą
politikos formavimo srityje ir dalijimąsi gerąja patirtimi, ir
nagrinėti tarptautinius konkurencingumo politikos aspektus; (c)
parama MVĮ politikos plėtojimui ir
politikos formuotojų bendradarbiavimui, visų pirma siekiant sudaryti
sąlygas, kad MVĮ galėtų lengviau pasinaudoti programomis ir
priemonėmis. 3.
Komisija gali remti iniciatyvas, kuriomis siekiama
pagreitinti konkurencingų pramonės sektorių, pagrįstų
įvairių sektorių veikla srityse, kuriose didelę dalį
sudaro MVĮ ir sukuriama didelė dalis Sąjungos BVP,
atsiradimą. Tokiomis iniciatyvomis skatinamas naujų rinkų
plėtojimas ir prekių bei paslaugų teikimas, grindžiamas
konkurencingiausiais verslo modeliais arba pakeistomis vertės
grandinėmis. Šiomis iniciatyvomis taip pat siekiama didinti našumą,
veiksmingą išteklių vartojimą, tvarumą ir įmonių
socialinę atsakomybę. 7 straipsnis
Veiksmai, kuriais siekiama skatinti verslumą 1.
Komisija padeda skatinti verslumą gerindama
pagrindines sąlygas, turinčias įtakos verslumo plėtojimui.
Komisija remia įmonių plėtrai ir augimui palankią verslo
aplinką. 2.
Ypatingas dėmesys skiriamas jauniems
verslininkams, naujiems ir potencialiems verslininkams bei verslininkėms,
taip pat konkrečioms tikslinėms grupėms. 3.
Komisija gali remti valstybių narių
priemones, kuriomis ugdomas visų pirma galimų ir naujų
verslininkų verslumas, verslumo įgūdžiai ir požiūris. 8 straipsnis
Veiksmai, kuriais siekiama didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą 1.
Komisija remia veiksmus, kuriais siekiama didinti
MVĮ galimybes gauti finansavimą jų steigimo ar augimo etapu ir
kurie papildo valstybių narių nacionalinio ir regioninio lygmens
MVĮ finansavimo priemones. Siekiant užtikrinti papildomumą šie
veiksmai bus kuo labiau suderinti su sanglaudos politikos veiksmais ir
nacionaliniu lygmeniu. Vykdomais veiksmais siekiama skatinti tiek nuosavo
kapitalo, tiek skolų finansavimo pasiūlą. 2.
Įgyvendindama 1 dalyje nurodytus veiksmus ir
atsižvelgdama į rinkos paklausą Komisija rengia priemones, kuriomis
siekiama gerinti tarpvalstybinį ir daugiašalį finansavimą, taip
padedant MVĮ tarptautinti savo veiklą pagal Sąjungos teisę.
3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai išsamiau
paaiškinti II priede. 9 straipsnis
Veiksmai, kuriais siekiama didinti galimybes patekti
į rinką 1.
Siekdama toliau didinti Sąjungos
įmonių konkurencingumą ir galimybes patekti į rinką,
Komisija toliau remia Europos įmonių tinklą. 2.
Komisija gali remti veiksmus, kuriais siekiama
didinti MVĮ galimybes patekti į bendrąją rinką,
įskaitant informacijos teikimą ir informuotumo didinimą. 3.
Konkrečiomis priemonėmis siekiama
padėti MVĮ patekti į rinkas už Sąjungos ribų ir
sustiprinti tose rinkose teikiamas paramos paslaugas. Pagal Programą
MVĮ gali būti teikiama parama standartų ir intelektinės
nuosavybės teisių prioritetinėse trečiosiose šalyse
klausimais. 4.
Veiksmais pagal Programą gali būti
siekiama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pramonės srityje,
įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis pramonės
ir reglamentavimo klausimais. Konkrečiomis priemonėmis gali būti
siekiama mažinti Sąjungos ir kitų šalių pramonės produktams
taikomų reglamentavimo sistemų, pramonės politikos ir verslo
aplinkos gerinimo skirtumus. III SKYRIUS
Programos įgyvendinimas 10 straipsnis
Metinė veiklos programa 1.
Siekdama įgyvendinti Programą Komisija
priima metinę veiklos programą pagal 16 straipsnio 2 dalyje
nurodytą tikrinimo procedūrą. Metinėse veiklos programose
nustatomi siektini tikslai, tikėtini rezultatai, įgyvendinimo metodas
ir bendra suma. Jose taip pat pateikiamas finansuotinų veiksmų
aprašymas, kiekvienam veiksmui skirta suma ir preliminarus įgyvendinimo
tvarkaraštis, taip pat atitinkami veiksmingumo siekiant rezultatų ir
įgyvendinant tikslus stebėsenos rodikliai. Be to, jose pateikiami su
dotacijomis susiję prioritetai, būtini vertinimo kriterijai ir
didžiausia bendro finansavimo suma. 2.
Komisija Programą įgyvendina pagal
Finansinį reglamentą (Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012
[naująjį finansinį reglamentą]). 3.
Programa įgyvendinama taip, kad būtų
užtikrinta, kad remiamais veiksmais būtų atsižvelgta į
būsimas aplinkybes ir poreikius, visų pirma atlikus
12 straipsnio 3 dalyje nurodytą tarpinį vertinimą, ir kad
jie atitinka kintančias rinkas, ekonomiką ir visuomenės pokyčius.
11 straipsnis
Paramos priemonės 1.
Be priemonių pagal 10 straipsnyje
nurodytą veiklos programą, Komisija reguliariai imasi paramos
priemonių, kaip antai: (a)
analizuoja ir stebi sektorių ir
įvairių sektorių konkurencingumo problemas; (b)
nustato gerąją patirtį bei politikos
metodus ir toliau juos plėtoja; (c)
atlieka įmonių konkurencingumui itin
svarbių Sąjungos priemonių poveikio vertinimą, siekdama
nustatyti taikomų teisės aktų sritis, kurios turi būti
supaprastintos, arba sritis, kuriose reikia siūlyti naujas teisėkūros
priemones; (d)
atlieka įmonėms įtakos
turinčių teisės aktų, konkrečios pramonės
politikos ir su konkurencingumu susijusių priemonių vertinimą. 2.
Šios 1 dalyje nurodytos pagalbinės
priemonės nėra būtinai priskiriamos metinėms veiklos
programoms, nurodytoms 10 straipsnyje. 12 straipsnis
Stebėsena ir vertinimas 1.
Komisija stebi Programos įgyvendinimą ir
valdymą. 2.
Komisija rengia metinę stebėsenos
ataskaitą, kurioje nagrinėjamas remiamų veiksmų
veiksmingumas ir efektyvumas finansinio įgyvendinimo, rezultatų ir,
jei įmanoma, poveikio požiūriu. Ataskaitoje informacijos apie su
klimatu susijusių išlaidų sumą ir paramos siekiant su klimato
kaita susijusių tikslų poveikį pateikiama tiek, kad ją
renkant MVĮ nepatirtų nepagrįstos administracinės naštos. 3.
Ne vėliau kaip iki 2018 m. Komisija
parengia vertinimo ataskaitą dėl visų pagal Programą
remiamų veiksmų tikslų įgyvendinimo (rezultatų ir
poveikio lygmeniu), išteklių naudojimo veiksmingumo ir papildomos Europos
naudos, kad būtų galima priimti sprendimą dėl
priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo. Vertinimo ataskaitoje taip
pat nagrinėjama paprastinimo sritis, vidaus ir išorės suderinamumas,
tolesnis visų tikslų aktualumas, tai, kaip priemonėmis
prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
prioritetų. Atsižvelgiama į ankstesnių priemonių ilgalaikio
poveikio vertinimo rezultatus. 4.
Parengiama vertinimo ataskaita dėl
priemonių ilgalaikio poveikio ir poveikio tvarumo, kad į ją
būtų galima atsižvelgti priimant sprendimą dėl
vėlesnių priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo. 5.
Parengiami pagrindiniai veiklos rodikliai, kuriais
remiamasi vertinant pagal Programą remiamų veiksmų tikslų
įgyvendinimo mastą. Rodikliai apskaičiuojami pagal iš anksto
nustatytą bazinį scenarijų, atitinkantį padėtį
iki veiksmų įgyvendinimo. 6.
Visos susijusios šalys Komisijai pateikia visus
stebėsenai ir vertinimui atlikti būtinus duomenis ir
informaciją. IV SKYRIUS
Finansinės nuostatos ir finansinės paramos formos 13 straipsnis
Finansinės paramos formos Sąjungos finansinę paramą pagal
Programą galima netiesiogiai įgyvendinti Reglamento (ES)
Nr. XXX/2012 [naujojo finansinio reglamento] XX straipsnyje
išvardytiems subjektams perduodant biudžeto įgyvendinimo užduotis. 14 straipsnis
Finansinės priemonės 1.
Finansinės priemonės pagal Programą
taikomos siekiant padėti į augimą orientuotoms MVĮ gauti
finansavimą. Finansines priemones sudaro nuosavo kapitalo priemonė ir
paskolų garantijų priemonė. 2.
Į augimą orientuotoms MVĮ skirtos
finansinės priemonės gali, jei tinka, būti taikomos kartu su
valstybių narių ir jų valdymo institucijų [pagal Reglamento
(ES) Nr. XXX/201X [naujojo reglamento dėl struktūrinių
fondų] 33 straipsnio 1 dalies a punktą] nustatytomis
finansinėmis priemonėmis ir Sąjungos finansuojamomis
dotacijomis, taip pat pagal šį reglamentą. 3.
Finansinėmis priemonėmis siekiama
išsaugoti iš Sąjungos biudžeto teikiamų lėšų vertę.
Jos gali duoti priimtiną grąžą kitų partnerių ar
investuotojų tikslams pasiekti. 4.
Pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [naujojo
finansinio reglamento] 18 straipsnio 4 dalį pajamos ir
grąžinamos sumos pagal vieną finansinę priemonę
priskiriamos tai finansinei priemonei. Pagal finansines priemones, nustatytas
dar 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje, gautos su
tuo laikotarpiu pradėta veikla susijusios pajamos ir grąžinamos sumos
priskiriamos 2014–2020 m. laikotarpio finansinei priemonei. 15 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga 1.
Komisija imasi atitinkamų priemonių,
kuriomis būtų užtikrinta, kad įgyvendinant pagal šį
reglamentą finansuojamus veiksmus būtų apsaugoti Sąjungos
finansiniai interesai, taikydama sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos
neteisėtos veikos prevencijos priemones, atlikdama veiksmingas patikras, o
nustačiusi pažeidimų, susigrąžindama neteisėtai
išmokėtas sumas ir, jei tinka, taikydama veiksmingas, proporcingas ir
atgrasomas sankcijas. 2.
Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai
turi įgaliojimus atlikti visų dotacijos gavėjų,
rangovų, subrangovų ir kitų trečiųjų šalių,
kurie yra gavę Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą,
dokumentų auditą ir auditą vietoje. 3.
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)
pagal Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytą tvarką
gali atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba
netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimą vietoje ir
tikrinimą, siekdama nustatyti, ar būta su dotacijos susitarimu,
dotacijos sprendimu ar sutarčių dėl Sąjungos finansavimo
susijusio sukčiavimo, korupcijos ar kitokios neteisėtos veikos,
turinčios neigiamos įtakos Sąjungos finansiniams interesams,
atvejų. 4.
Nepažeidžiant 1–2 šio straipsnio dalių,
bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir
tarptautinėmis organizacijomis, taip pat dotacijų susitarimuose ir
sprendimuose bei sutartyse dėl dotacijų, kurie sudaromi
įgyvendinant šį reglamentą, Komisija, Audito Rūmai ir OLAF
aiškiai įgaliojami atlikti auditą, patikrinimą vietoje ir
tikrinimą. V SKYRIUS
Komitetas ir baigiamosios nuostatos 16 straipsnis
Komitetas 1.
Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas yra toks,
koks apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2.
Jeigu daroma nuoroda į šią straipsnio
dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 17 straipsnis
Deleguotieji aktai 1.
Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius
teisės aktus pagal 18 straipsnį dėl šio reglamento I priede
nustatytų rodiklių pakeitimų, jei įrodoma, kad jie
nėra tinkami pažangai, padarytai įgyvendinant Programos bendruosius
ir konkrečius tikslus, vertinti. 2.
Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius
teisės aktus pagal 18 straipsnį dėl šio reglamento II priede
nustatytų konkrečių veiksmų keitimo, jei to reikia dėl
ekonominių rinkos pokyčių arba atsižvelgiant į
Konkurencingumo ir inovacijų programos paskolų garantijos
priemonės ir Septintosios bendrosios programos rizikos pasidalijimo
finansinės priemonės rezultatus. 3.
Jei dėl tokių greitai
besikeičiančių ekonominių sąlygų būtina
imtis neatidėliotinų priemonių, pagal šį straipsnį
priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 19 straipsnyje nustatyta tvarka. 18 straipsnis
Įgaliojimų suteikimas 1.
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus
Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2.
17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai
Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui po [pagrindinio
teisės akto įsigaliojimo dienos]. 3.
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo
metu atšaukti 17 straipsnyje nurodytus suteiktus įgaliojimus.
Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime
nurodyti suteikti įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą
dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba
vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jokiam jau
įsigaliojusiam deleguotajam teisės aktui. 4.
Priėmusi deleguotąjį aktą
Komisija apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 5.
Pagal 17 straipsnį priimtas deleguotasis aktas
įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius po pranešimo apie
jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei
Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio
pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie
neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis
pratęsiamas dviem mėnesiais. 19 straipsnis
Skubos tvarka 1.
Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji
aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį
nepareiškiama prieštaravimų. Deleguotojo teisės akto pranešime
Europos Parlamentui ir Tarybai išdėstomos skubos tvarkos taikymo
priežastys. 2.
Europos Parlamentas arba Taryba gali išreikšti
prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto 18 straipsnio
5 dalyje nurodyta tvarka. Tokiu atveju, gavusi Europos Parlamento ir
Tarybos pranešimą apie sprendimą dėl prieštaravimo, Komisija
nedelsdama panaikina aktą. 20 straipsnis
Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos 3.
Sprendimas 1639/2006/EB panaikinamas nuo
2014 m. sausio 1 d. 4.
Tačiau pagal Sprendimą 1639/2006/EB
inicijuoti veiksmai ir su tais veiksmais susiję finansiniai
įsipareigojimai toliau vykdomi pagal tą sprendimą tol, kol bus
įgyvendinti. 5.
4 straipsnyje nurodytos finansavimo lėšos gali
būti naudojamos techninės ir administracinės pagalbos,
būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo pagal Sprendimą
1639/2006/EB priimtų priemonių prie šios programos, išlaidoms
padengti. 21 straipsnis
Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja
trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai
taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Strasbūre Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas I PRIEDAS
Bendrųjų ir konkrečių tikslų rodikliai Bendrasis tikslas || 1. Didinti Sąjungos įmonių, įskaitant turizmo sektoriaus, konkurencingumą ir tvarumą; Poveikio rodiklis[22] || Dabartinė padėtis || 2020 m. ilgalaikis tikslas ir orientyras Pramonės konkurencingumo didėjimas[23] MVĮ tenkančios administracinės naštos pasikeitimas (naujos įmonės įsteigimo dienų skaičius) ES ekologinės pramonės produkcijos apimties didėjimas (procentais, palyginti su ankstesniais metais) || 2009 m.: -3.1 proc., 2008 m.: -0.3 proc., 2007 m.: +0.7 proc. 2009 m.: 3,1 proc. mažesnis MVĮ įsteigimo dienų skaičius – 7 darbo dienos. 6–7 proc. metinis augimas per paskutinius kelerius metus. || 1 proc. metinis augimas, o 2015 m. – 5 proc. augimas. 2020 m. trumpesnis MVĮ įsteigimo laikotarpis – 3 darbo dienos. Per kitą dešimtmetį siekiama, kad vidutinis metinis augimas būtų 8 proc.; o produkcija iki 2015 m. padidėtų 50 proc. Bendrasis tikslas || 2. Skatinti verslumo kultūrą ir MVĮ steigimą bei augimą Poveikio rodiklis || Dabartinė padėtis || 2020 m. ilgalaikis tikslas ir orientyras MVĮ augimas pridėtinės vertės ir darbuotojų skaičiaus požiūriu MVĮ ir kitų galutinių paramos gavėjų per Europos įmonių tinklą (EIT) ir internetines apklausas pateikti atsiliepimai apie Programos papildomą naudą, naudingumą ir svarbą (kurie vertinami atliekant Programos vertinimą) MVĮ apyvartos rodiklis (įsteigtos įmonės ir nebeveikiančios įmonės) || 2010 m. MVĮ priklausė daugiau kaip 58 proc. visos ES apyvartos (BPV); MVĮ iš viso dirbo 87,5 mln. darbuotojų (67 proc. ES privataus sektoriaus darbo jėgos). 78 proc. MVĮ ir kitų galutinių paramos gavėjų išreiškė pasitenkinimą ir pateikė teigiamų atsiliepimų dėl papildomos EIT naudos. || Siekiama, kad per metus MVĮ bendroji pridėtinė vertė padidėtų 4 proc., o darbuotojų skaičius – 1 proc. Siekiama, kad pasitenkinimas papildoma EIT nauda būtų daugiau kaip 80 proc. Konkretus tikslas || Gerinti pagrindines ES įmonių, įskaitant turizmo sektoriaus įmones, konkurencingumo ir tvarumo sąlygas; Rezultatų rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || 2017 m. vidutinės trukmės laikotarpio tikslas (rezultatas) Konkurencingumo didinimas Priimtų paprastinimo priemonių skaičius Veiklos kokybės ir papildomos naudos patikrų skaičius Įmonių Europos tvarios gamybos ir produktų priemonių, įskaitant EMAS, ekologinį ženklą ir ekologinį projektavimą, įsisavinimo lygis || Komisijos paprastinimo programa atnaujinta 2010 m.; iki 2012 m. ja siekiama sumažinti biurokratiją. Iki 2010 m. kasmet buvo priimamos 5 praprastinimo priemonės. 2010 m. buvo pradėtos aplinkos, transporto, užimtumo ir pramonės politikos patikros, kuriose dalyvavo suinteresuotieji subjektai. Buvo pateikta pastabų dėl teisės aktų ir veiklos papildomos naudos. Apie 35 000 ISO 14001 AVAS pažymėjimų ir 4 500 EMAS registracijų, 18 000 ES ekologinio ženklo licencijų. || Per metus apie 7 paprastinimo priemonės. Atsiliepimų metodas ir tinkamumo patikros bus taikomi taip pat kitų sričių politikai, kad būtų galima padaryti pramonei naudingus supaprastinimus. Siekiant geresnio reglamentavimo numatyta atlikti apie 12 patikrų. Daug įmonių stebi savo veiklos rezultatus, taiko aplinkos valdymo sistemas, padidina išteklių naudojimo našumą ir pagerina su aplinka susijusios veiklos rezultatus. Didelė dalis produkcijos yra susijusi su veiksmingu išteklių vartojimu ir yra ekologiški produktai. MVĮ politikos plėtojimas MVĮ tyrimus taikančių valstybių narių skaičius Didesnis Europos įmonių apdovanojimų viešinimas ES mastu pasitelkiant visų valstybių narių žiniasklaidą Trumpesnis įmonės įsteigimo laikotarpis ir mažiau sunkumų jas steigiant || MVĮ tyrimus taikančių valstybių narių skaičius – 15 valstybių narių. 2010 m. visose valstybėse narėse buvo 60 žiniasklaidos pranešimų. Trumpesnis įmonės įsteigimo laikotarpis – 7 darbo dienos. || MVĮ tyrimus taikančių valstybių narių skaičius – 21 valstybė narė. Žiniasklaidos pranešimų skaičius visose valstybėse narėse – 80. Trumpesnis įmonės įsteigimo laikotarpis – 5 darbo dienos. Naujos verslo koncepcijos Naujų produktų ir (arba) paslaugų skaičius rinkoje Papildomo eksporto lygis ir atitinkamos pinigų sumos Suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai apie veiklos kokybę ir papildomą naudą || Iki šiol ši veikla buvo susijusi tik su riboto masto analitiniu darbu. || Bendras naujų produktų ir (arba) paslaugų skaičius 2017 m. – 5 (2018 m. – 15, o 2019 m. – 25). 2017 m. nesitikima jokio poveikio eksportui. Siekiama, kad 2018 m. pirmosios kartos dalyvaujančių MVĮ eksporto dalis padidėtų 20 proc. Siekiama, kad 2017 m. pabaigoje atlikus apklausą bent 70 proc. 2014 m. dalyvaujančių MVĮ nurodytų teigiamą poveikį savo apyvartai. Turizmas Paraiškų finansavimui gauti skaičius MVĮ (ir tendencijos), pateikusių paraiškas dėl su turizmu susijusių finansavimo galimybių, procentinė dalis Europos turizmo kokybės ženklą naudojančių subjektų skaičius Vietovių, kuriose taikomi pagal projektą „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ skatinami tvaraus turizmo plėtros modeliai || Bendras paraiškų finansavimui gauti skaičius (visų kvietimų teikti pasiūlymus atveju) – 75 paraiškos per metus (2011 m. vidurkis). Iki šiol nepaskelbta jokių tiesiogiai MVĮ skirtų kvietimų teikti paraiškas. Iki šiol joks subjektas nenaudoja Europos turizmo kokybės ženklo (vyksta pasirengimas). Iš viso skirti 98 patraukliausios Europos turizmo vietovės apdovanojimai (vidutiniškai 20 apdovanojimų per metus: 2007 m. – 10 apdovanojimų, 2008 m. – 20 apdovanojimų, 2009 m. – 22 apdovanojimai, 2010 m. – 25 apdovanojimai, 2011 m. – 21 apdovanojimas). || Bendras paraiškų finansavimui gauti skaičius (visų kvietimų teikti pasiūlymus atveju) – daugiau kaip 100 paraiškų per metus. 30 proc. kvietimų teikti pasiūlymus tiesiogiai skirta MVĮ. 50 proc. vertinimo sistemų, tinkamų dalyvauti Europos turizmo kokybės ženklo projekte. 200 ar daugiau vietovių, kuriose taikomi pagal projektą „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ skatinami tvaraus turizmo plėtros modeliai (iki 30 per metus). Konkretus tikslas || Skatinti verslumą, įskaitant tam tikrų tikslinių grupių Rezultatų rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || 2017 m. vidutinės trukmės laikotarpio tikslas (rezultatas) Verslumo skatinimas Atsiliepimai apie visuomenės suvokimą apie verslumą (ES piliečių, norinčių būti savarankiškai dirbančiais asmenimis, procentinė dalis pagal Eurobarometro apklausos rezultatus) Valstybių, įgyvendinančių ES lygmeniu parengtus sprendimus verslumo klausimais, skaičius Nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamų programų, kuriose gali dalyvauti kitų valstybių narių MVĮ, skaičius MVĮ taikomų paprastinimo priemonių skaičius || 45 proc. rodiklis 2007–2009 m. beveik nepakito. 2010 m. ES lygmeniu parengtus sprendimus verslumo klausimais įgyvendino 22 valstybės. Nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamų programų, kuriose gali dalyvauti kitų valstybių narių MVĮ, skaičius – 5. 2010 m. priimtos 5 paprastinimo priemonės. || ES piliečių, norinčių būti savarankiškai dirbančiais asmenimis, skaičių padidinti iki 50 proc. ES lygmeniu parengtus sprendimus verslumo klausimais įgyvendinančių valstybių skaičius – 25. Nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamų programų, kuriose gali dalyvauti kitų valstybių narių MVĮ, skaičius – 10. Per metus apie 7 paprastinimo priemonės. Konkretus tikslas || Didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą nuosavo kapitalo ir skolos forma Rezultatų rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || 2017 m. vidutinės trukmės laikotarpio tikslas (rezultatas) Finansinės augimo skatinimo priemonės Įmonių, kurioms suteiktos paskolų (kreditų) garantijos, skaičius ir paskolų vertė Įmonių, į kurias investuotas rizikos kapitalas, skaičius ir investicijų vertė (iš kurių tarpvalstybinių sandorių) || Siūlomos priemonės dar netaikomos; be to, jos skiriasi nuo dabartinių priemonių, todėl dabartinių priemonių duomenų negalima palyginti. || Įmonių, kurioms suteiktos paskolų (kreditų) garantijos, skaičius (+/- 95 000) ir paskolų vertė (+/- 10,7 mlrd. EUR) Įmonių, į kurias investuotas rizikos kapitalas, skaičius (+/- 180) ir investicijų vertė (+/- 220 mln. EUR) Konkretus tikslas || Didinti galimybes patekti į Sąjungos ir pasaulio rinkas Rezultatų rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || 2017 m. vidutinės trukmės laikotarpio tikslas (rezultatas) Europos įmonių tinklas Pasirašytų partnerystės susitarimų skaičius Didesnis tinklo prekės ženklo ir prekės ženklo kultūros pripažinimas (pvz., šio prekės ženklo žinomumas tarp MVĮ) Klientų pasitenkinimo rodiklis (MVĮ, išreiškiančių pasitenkinimą ir nurodančių tam tikros paslaugos papildomą naudą, procentinė dalis) MVĮ, kurioms teikiamos paramos paslaugos, skaičius Tarpininkavimo renginiuose ir įmonių misijose dalyvaujančių įmonių skaičius || Europos įmonių tinklas 2010 m. pasirašyta 1 950 partnerystės susitarimų. Didesnis tinklo prekės ženklo ir prekės ženklo kultūros pripažinimas – dar neįvertintas. Klientų pasitenkinimo rodiklis (MVĮ, išreiškiančių pasitenkinimą ir nurodančių tam tikros paslaugos papildomą naudą, procentinė dalis) – 78 proc. 2010 m. paramos paslaugos buvo teikiamos 435 000 įmonių. 2010 m. tarpininkavimo renginiuose ir įmonių misijose dalyvavo 45 000 įmonių. || Europos įmonių tinklas Pasirašytų partnerystės susitarimų skaičius – 3 000 susitarimų per metus. Didesnis tinklo prekės ženklo ir prekės ženklo kultūros pripažinimas – 30 proc. MVĮ. Klientų pasitenkinimo rodiklis (MVĮ, išreiškiančių pasitenkinimą ir nurodančių tam tikros paslaugos papildomą naudą, procentinė dalis) – iki 80 proc. MVĮ, kurioms teikiamos paramos paslaugos, skaičius – 500 000 įmonių per metus. Tarpininkavimo renginiuose ir įmonių misijose dalyvaujančių įmonių skaičius – 60 000 įmonių per metus. Parama MVĮ, vykdančioms veiklą ne ES rinkose Tarptautinę veiklą ne ES vykdančių (eksportą, importą, tiesiogines užsienio investicijas ir kitą veiklą) MVĮ dalis (procentais) || 13 proc. (2009 m.) || 17 proc. (2017 m.) Tarptautinis bendradarbiavimas pramonės srityje Geresnio ES ir trečiųjų šalių taisyklių dėl pramonės produktų suderinimo atvejų skaičius ES Smulkiojo verslo akto sričių ir gerosios patirties pavyzdžių, taikomų kaimyninėse šalyse ir šalyse kandidatėse, skaičius || Manoma, kad su pagrindiniais prekybos partneriais (JAV, Japonija, Kinija, Brazilija, Rusija, Kanada ir Indija) vykdant bendradarbiavimą reglamentavimo klausimais techninės taisyklės iš esmės suderintos vidutiniškai 2 atitinkamose srityse. Manoma, kad iš 10 Smulkiojo verslo akto politikos sričių bent 3 buvo suderintos vidutiniškai trijuose politiniuose regionuose (šalyse kandidatėse, rytų kaimynystės politikos šalyse ir Viduržemio jūros kaimynystės politikos šalyse). || 2017 m. – 3 atitinkamose srityse su pagrindiniais prekybos partneriais (JAV, Japonija, Kinija, Brazilija, Rusija, Kanada ir Indija) iš esmės suderintos techninės taisyklės. 2017 m. – 5 SVA politikos sritys trijuose politiniuose regionuose (šalių kandidačių regione, Rytų kaimynystės politikos šalyse ir Viduržemio jūros kaimynystės politikos šalyse). II
PRIEDAS Veiksmai, kuriais siekiama didinti
MVĮ galimybes gauti finansavimą 1.
Veiksmus, kuriais siekiama padidinti MVĮ
galimybes gauti finansavimą, sudaro nuosavo kapitalo priemonė ir
paskolų garantijų priemonė. 2.
Konkurencingumo ir MVĮ programos nuosavo
kapitalo priemonė – augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė
– įgyvendinama kaip bendra ES nuosavo kapitalo finansinė
priemonė, kuria nuo ankstyvojo laikotarpio (įskaitant
parengiamąjį laikotarpį) iki augimo laikotarpio remiamas ES
įmonių augimas ir moksliniai tyrimai, technologinė plėtra
ir inovacijos ir kuri finansiškai remiama pagal programą „Horizontas 2020“
ir šią programą. Augimui skatinti skirtai nuosavo kapitalo
priemonei taikoma ta pati įgyvendinimo sistema kaip ir moksliniams tyrimams,
technologinei plėtrai ir inovacijoms skatinti skirtai nuosavo kapitalo
priemonei, kuri bus nustatyta pagal programą „Horizontas 2020“, remiantis
toliau išdėstytomis sąlygomis. 3.
Paskolų garantijų priemonė
įgyvendinama kaip ES įmonių augimui ir moksliniams tyrimams,
technologinei plėtrai ir inovacijoms skatinti skirtos bendros ES
skolų finansinės priemonės dalis taikant tą pačią
įgyvendinimo sistemą kaip skolų priemonės pagal
programą „Horizontas 2020“ MVĮ paklausa pagrįsta sistema (RSI
II) remiantis toliau išdėstytomis sąlygomis. 4.
Nuosavo kapitalo ir paskolų garantijų
priemonės atitinka Finansinio reglamento ir deleguotojo akto, kuriuo
pakeičiamos įgyvendinimo taisyklės, nuostatas dėl
finansinių priemonių ir išsamesnius konkrečius veiklos
reikalavimus, kurie bus išdėstyti Komisijos rekomendacijose. 5.
Nuosavo kapitalo ir paskolų garantijų
priemonėmis bus papildytos finansinės priemonės, kurias
valstybės narės taiko MVĮ įgyvendindamos sanglaudos
politiką. 6.
Nuosavo kapitalo ir paskolų garantijų
priemonėmis galima, jei tinka, sutelkti valstybių narių
finansines lėšas siekiant joms skirti struktūrinių fondų
lėšų dalį pagal [Struktūrinių fondų reglamento
33 straipsnio 1 dalies a punktą]. 7.
Pajamos ir sumų grąžinimas, kurie
susiję su GIF 2 pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją
programą (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB),
priskiriami prie Konkurencingumo ir MVĮ programos. 8.
Į augimą orientuotoms MVĮ skirtos
finansinės priemonės įgyvendinamos pagal atitinkamas ES
valstybės pagalbos taisykles. Augimui
skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė 1.
Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo
priemone didžiausias dėmesys skiriamas fondams, kurie teikia rizikos
kapitalą ir mišrųjį finansavimą, kaip antai
subordinuotąsias ir dalyvavimo paskolas, besiplečiančioms ir
augančioms įmonėms, visų pirma toms, kurios veikia
tarpvalstybiniu mastu, ir gali investuoti į neseniai įsteigtas
įmones drauge taikant moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir
inovacijoms skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę pagal programą
„Horizontas 2020“. Su augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemone
susijusios investicijos neviršija 20 proc. visų ES investicijų,
išskyrus kelių etapų fondų atveju, kai finansavimas pagal
augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę ir technologinei
plėtrai ir inovacijoms skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę
teikiamas proporcingai, remiantis fondų investavimo politika. Augimui
skatinti skirta nuosavo kapitalo priemone vengiama išpirkimo arba pakaitinio
kapitalo, skirto įgytai įmonei likviduoti. Komisija gali
nuspręsti pakeisti 20 proc. ribą atsižvelgdama į rinkos
sąlygas. 2.
Paramą sudaro vienos iš šių
rūšių investicijos: (a)
tiesioginės Europos investicijų fondo
(EIF) ar kitų subjektų, kuriems patikėtas įgyvendinimas
Komisijos vardu, investicijos arba (b)
EIF ar kitų subjektų, kuriems
patikėtas įgyvendinimas Komisijos vardu, drauge su privačiais
investuotojais ir (arba) nacionalinėmis viešosiomis finansų
įstaigomis nustatytos tarpvalstybiniu mastu investuojančių
fondų fondų ar investicinių priemonių investicijos. Paskolų
garantijų priemonė 1.
Paskolų garantijos priemonę
įgyvendina EIF ar kiti subjektai, kuriems pavestas įgyvendinimas
Komisijos vardu. Pagal šią priemonę numatomos: ·
garantijų sistemų priešinės
garantijos ir kiti rizikos pasidalijimo susitarimai; ·
tiesioginės garantijos ir kiti rizikos
pasidalijimo susitarimai visiems kitiems finansų tarpininkams, kurie
įgyvendina atitikties reikalavimams kriterijus. 2.
Paskolų garantijų priemonę sudaro du
veiksmai: ·
pirmas veiksmas – skolų finansavimas paskolomis,
įskaitant subordinuotąsias ir dalyvavimo paskolas, arba
išperkamąja nuoma. Mažinami tam tikri siekiančių gauti
finansavimą MVĮ sunkumai, atsirandantys dėl tariamos
didelės jų rizikos arba priimtino įkaito nebuvimo; ·
antras veiksmas – MVĮ skolų finansinių
portfelių pakeitimas vertybiniais popieriais. Pagal atitinkamus rizikos
pasidalijimo susitarimus su tikslinėmis įstaigomis sutelkiamas
papildomas MVĮ skolų finansavimas. Tokie sandoriai remiami su
sąlyga, kad paramą teikiančios įstaigos didelę gaunamo
likvidumo arba sutelkto kapitalo dalį per priimtiną laikotarpį
panaudos naujoms MVĮ paskoloms. Tokio skolų finansavimo dydis
apskaičiuojamas atsižvelgiant į užtikrintą portfelio rizikos
dydį ir dėl jo bei laikotarpio deramasi atskirai su kiekviena
paramą teikiančia įstaiga. 3.
Paskolų garantijų priemonę, išskyrus
vertybinių popierių portfelio paskolas, sudaro 150 000 EUR
paskolų, kurių mokėjimo terminas 12 mėnesių.
Paskolų garantijų priemonė parengiama taip, kad remiamų
inovacinių MVĮ ataskaitas būtų galima teikti pagal
suteiktų paskolų skaičių ir dydį. FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas
(-i) valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir ataskaitų teikimo taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os)
ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas
poveikis įplaukoms FINANSINĖ TEISĖS AKTO
PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pavadinimas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento,
kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir
mažųjų bei vidutinių įmonių programa, pasiūlymas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[24] Politikos sritis – įmonės
ir pramonė. Veiklos rūšys: konkurencingumas,
pramonės politika, inovacijos ir verslumas. Dabartinė politikos sritis atitinka
dabartinę VGB sistemą. Patvirtinus tarpinstitucinį
susitarimą dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos
2014 m. biudžetiniams metams gali būti nustatyta nauja biudžeto struktūra. 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus
bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[25] x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos
daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių)
siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva) Siūlomos programos daugiametis
strateginis tikslas – strategijos „Europa 2020“, kurioje drauge su pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo pavyzdinėmis iniciatyvomis nustatytos
priemonės ilgalaikiam ES įmonių tvarumui ir konkurencingumui
ateityje skatinti, įgyvendinimas. Programa taip pat bus skatinama verslumo
kultūra ir MVĮ steigimas bei augimas. Visų pirma siūloma
programa bus prisidedama siekiant pagrindinio užimtumo tikslo (įdarbinti
75 proc. 20–64 m. amžiaus asmenų). 1.4.2. Konkretus
(-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla 1. gerinti pagrindines Sąjungos
įmonių, įskaitant turizmo sektoriaus įmones,
konkurencingumo ir tvarumo sąlygas; 2. skatinti verslumą,
įskaitant tam tikrų tikslinių grupių; 3. didinti MVĮ galimybes gauti
finansavimą; 4. didinti galimybes patekti į
Sąjungos ir pasaulio rinkas. Su šiais konkrečiais tikslais susiję
vidutinės trukmės tikslai išdėstyti reglamento I priede. Atitinkama VGV / VGB veikla Patvirtinus tarpinstitucinį
susitarimą dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos gali
būti nustatyta nauja biudžeto struktūra. 1.4.3. Numatomas
(-i) rezultatas (-ai) ir poveikis Nurodyti poveikį, kurį
pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams
gavėjams (tikslinėms grupėms). Pagrindinis siūlomos programos tikslas –
siekti teigiamų Europos Sąjungos ir jos įmonių
ekonominės padėties pokyčių, kaip antai didesnio augimo,
didesnio užimtumo ir didesnio steigiamų įmonių skaičiaus.
Pastangos visų pirma bus dedamos siekiant prisidėti prie strategijos
„Europa 2020“ tikslų ir jos pagrindinių tikslų, remiant
pavyzdinės iniciatyvos „Integruota globalizacijos erai pritaikyta
pramonės politika“ ir Smulkiojo verslo akto peržiūros veiklą. Pagrindinis Programos tikslas ir vaidmuo –
skatinti šiuolaikinės veiksmingos Europos konkurencingumo politikos
plėtojimą, koordinavimą ir įgyvendinimą visų
pirma daugiausia dėmesio skiriant MVĮ. Tiksliau 1.4.2 punkte nurodyti konkretūs
tikslai bus įgyvendinti: –
didesnėmis į augimą orientuotų
ir galinčių tapti tarptautinėmis MVĮ galimybėmis gauti
finansavimą; –
didesne parama verslui ir geresnėmis
informacijos paslaugomis vidaus rinkoje ir už jos ribų veikiančioms
MVĮ; –
geresniu dalijimusi geriausia patirtimi ir
informacija, lyginamąja analize ir politikos koordinavimu regioniniu,
nacionaliniu ir Europos lygmenimis; –
didesniu tikslinių sektorių
konkurencingumu. Pagrindinės problemos priežastys, kurios
turėtų būti sprendžiamos naująja programa, pirmiausia
įtakos turi Europos firmoms, kurios yra pagrindiniai suinteresuotieji
subjektai. Kapitalo nuosavybės, valdymo ir finansavimo metodų
požiūriu įtaka yra didesnė MVĮ nei didesnėms firmoms,
todėl būtinos pritaikytos politinės intervencinės
priemonės. Kadangi MVĮ yra pagrindinis ES darbo vietų kūrimo
šaltinis, jų plėtra tiesiogiai veikia darbo jėgą.
Sprendžiant MVĮ patiriamas problemas ženkliai pagerėtų ES
užimtumo perspektyvos. 1.4.4. Rezultatų
ir poveikio rodikliai Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos)
įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Pasitelkiant dabartinės programos
rezultatais grindžiamą valdymo metodą ir metinę rezultatų
stebėseną buvo sėkmingai patvirtinti programos pasiekimai ir
padidintas ES atskaitingumas. Remiantis šia patirtimi ir atsižvelgiant į
gautas vertinimo rekomendacijas, naujoji programa grindžiama aiškia
intervencijos logika (pagal kurią konkrečiais, išmatuojamais,
pasiekiamais, realiais ir per nustatytą laiką įvykdytinais
veiklos tikslais padedama siekti bendrųjų tikslų) ir nustatytais
atitinkamais poveikio bei rezultatų rodikliais. Atsižvelgiant į laiko
intervalą tarp rezultatų pasiekimo ir jų poveikio bendriesiems
tikslams, jų siekiant padaryta pažanga bus vertinama, kaip taisyklė,
kas trejus metus, o pažanga, padaryta siekiant veiklos tikslų – kasmet.
Visas rodiklių sąrašas pateiktas Komisijos reglamento pasiūlymo
I priede. 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai
arba ilgalaikiai poreikiai Siūloma programa bus siekiama padėti
Komisijai, valstybėms narėms ir pagrindiniams suinteresuotiesiems
subjektams rengti, koordinuoti ir vykdyti veiksmingą su konkurencingumu ir
verslumu susijusią politiką ir remti veiksmus, kuriais siekiama
įveikti ilgalaikes problemas, susijusias su: –
sunkumais gauti finansavimą; –
nedideliu steigiamų MVĮ skaičiumi; –
pramonės specializacijos problemomis; –
mažomis galimybėmis prisitaikyti prie tvarumo
uždavinių; –
ribota tarptautine MVĮ veikla; –
maža verslumo motyvacija ir –
nepalankia verslo aplinka. Trumpalaikiu ir vidutinės trukmės
laikotarpiu naująja programa bus sprendžiami politikos, rinkos ir
instituciniai trūkumai, susiję su: –
nepakankamu politikos koordinavimu; –
informacijos asimetriškumu; –
didelėmis sandorių išlaidomis ir –
reglamentavimo aplinkos susiskaldymu. 1.5.2. Papildoma
ES dalyvavimo nauda ES turi išskirtinių galimybių
sukurti Europos platformą nacionalinio, regioninio ir Europos lygmens
suinteresuotųjų subjektų keitimuisi informacija politikos
klausimais ir abipusiam mokymuisi konkurencingumo ir su MVĮ susijusios
politikos srityse. ES veikla suteikiama papildomos naudos nacionalinio ir
(arba) regioninio lygmenų veiklai, duomenys renkami ir analizuojami ir statistinės
priemonės bei metodai ir bendri rodikliai rengiami Europos mastu. Tokie
visos Europos mastu surinkti įrodymai yra būtini siekiant patikimai
išanalizuoti pagrindinius konkurencingumui ir MVĮ poveikį
darančius veiksnius. 1.5.3. Panašios
patirties išvados VIP vertinimas Komisija atliko tarpinį ir galutinį
VIP vertinimus, kuriuos baigė atitinkamai 2009 m. balandžio mėn.
ir 2011 m. balandžio mėn., ir KIP vertinimą, kurį
baigė 2010 m. kovo mėn. Remiantis šiais VIP ir KIP vertinimais
nustatyta, kad Programos tikslai susiję ir suderinti su strateginiais ES
politikos tikslais. Nepaisant riboto biudžeto, padaryta aiški pažanga,
visų pirma įgyvendinant su MVĮ susijusią veiklą. Iš
apklausų ir kitų įrodymų matyti aiški papildoma Europos
nauda. KIVĮ vertinimas Dalis VIP biudžeto patikėta
Konkurencingumo ir inovacijų vykdomajai įstaigai (KIVĮ). Atlikus
2011 m. gegužės mėn. baigtą vertinimą padaryta išvada,
kad KIVĮ veikė gerai ir efektyviai bei veiksmingai įgyvendino
iniciatyvas, už kurių veiklą ji buvo atsakinga. Patvirtinta, kad
biudžetas buvo išnaudotas beveik 100 proc. Viešos konsultacijos Atliekant poveikio vertinimą buvo
pradėtos viešos konsultacijos dėl galimos KIP pakeisiančios
programos. Buvo kreipiamasi į savo nuomonę pageidaujančias
pareikšti viešąsias ir privačias organizacijas ar viešuosius ir
privačius asmenis, kaip antai įmones, verslo organizacijas,
mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmėjus ir regionines
bei viešąsias administravimo institucijas. Viešas konsultacijas sudarė apklausa
internetu, vieša konferencija, skirtingų KIP vadybos komitetų
posėdžiai su valstybių narių atstovais ir KIP strateginės
patariamosios tarybos posėdis. Per šias konsultacijas paaiškėjo, kad
daugelis dabartinės programos dalių veikia tinkamai ir kad daugelis
pritaria, kad toliau būtų taikoma ES programa, kurios tikslas – remti
MVĮ ir kurti palankią verslo aplinką. Su MVĮ
galimybėmis gauti finansavimą susijusios problemos buvo taip pat
aptartos 2010 m. rugsėjo mėn. ir 2011 m. kovo mėn.
MVĮ finansų forumo grupės posėdžiuose. 1.5.4. Suderinamumas
ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis Komisija užtikrins, kad butų veiksmingai
suderintos Sąjungos ir valstybių narių iniciatyvos ir skirtingos
susijusių sričių Sąjungos iniciatyvos, daugiausia
dėmesio skirdama papildomai Europos naudai ir dubliavimosi mažinimui. Bus užtikrinta kuo didesnė sinergija su
kitomis programomis, visų pirma sukuriant priemonę, kurią taip
pat bus galima taikyti kitiems politikos tikslams. Sąsajos su kitomis
programomis ir iniciatyvomis bus užtikrintos pasitelkiant Europos
įmonių tinklą, per kurį pagal principą „iš viršaus
į apačią“ bus skleidžiama informacija, skatinamos minėtos
sąsajos ir pagal principą „iš apačios į viršų“ renkami
suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai. Naujoji programa nesutaps su kitomis
programomis: jos veikla nebus skirta su inovacijomis susijusiam rinkos
nepakankamumui šalinti; jie bus sprendžiami remiantis programa „Horizontas
2020“. Visų pirma programoje „Horizontas 2020“ numatytomis
finansinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio bus skiriama
moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamų įmonių
finansavimui, o naujosios programos tikslas bus MVĮ, esančios augimo
ir tapimo tarptautinėmis etapuose. Atsižvelgiant į šį naujosios
programos tikslą, ji taip pat nesutaps su Europos mikrokreditų
priemone „Pažanga“ (mikrokreditų priemonė). Ši priemonė buvo iš
dalies nustatyta kaip Sąjungos atsakas į krizę, dėl kurios
padidėjo nedarbas ir socialinė atskirtis. Mikrokreditų priemonės
„Pažanga“ tikslas – didinti pažeidžiamų grupių, visų pirma
socialinės ekonomikos sektoriaus, galimybes gauti mikrokreditų. Tas
pats tikslas bus taikomas po 2013 m. ją pakeisiančiai priemonei,
kuria taip pat bus skatinamos investicijos į socialines įmones. Be
to, siūlomos programos garantijų priemonės bus taikomos kartu su
struktūrinių fondų garantijų priemonėmis. MVĮ
garantijų priemonę pakeisiančia priemone daugiausia dėmesio
bus skiriama garantijoms, kuriomis bus skatinamas tarpvalstybinis ir
daugiašalis skolinimas, ir pakeitimui vertybiniais popieriais remiantis Europos
Audito Rūmų rekomendacijomis. Taip bus labai papildytos tokios
programos kaip JEREMIE, kurioje dėmesys sutelktas į nacionalinį
ir regioninį lygmenis. Bus taip pat atidžiai apsvarstytas
siūlomos naujosios programos derėjimas su siūloma partnerystės
priemone. Bus svarbu, kad Europos Sąjungos išorės veikla
papildytų vidaus darbotvarkės išorės aspektą užtikrinant
tvarų Europos augimą ir darbo vietų kūrimą. Siekiant įgyvendinti naujosios programos
tikslus ir remiantis tuo, kas nustatyta Komisijos komunikate dėl kitos
DFP, būtina atsižvelgti į tam tikrus MVĮ interesus ir aplinkybes
rengiant Sąjungos politiką ir finansavimo priemones. Būsima
finansinė programa bus parengta taip, kad mažosioms įmonėms būtų
sudarytos kuo palankesnės sąlygos dalyvauti finansavimo programose –
bus supaprastintos taisyklės, sumažintos dalyvavimo išlaidos, paspartintos
finansavimo skyrimo procedūros ir nustatyta „vieno langelio“ sistema, kuri
bus naudinga Sąjungos paramos gavėjams. 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
ribota –
X Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo
2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. –
X Finansinis poveikis (mokėjimų
asignavimai) nuo 2014 m. iki 2024 m. (o finansinių
priemonių – iki 2035 m.) ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM
iki MMMM, –
vėliau – visavertis taikymas. 1.7. Numatytas
(-i) valdymo būdas (-ai)[26] X Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas X Netiesioginis centralizuotas valdymas,
vykdymo užduotis perduodant: –
X vykdomosioms įstaigoms –
X Bendrijų įsteigtoms
įstaigoms[27]
–
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias
paslaugas teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį
ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame
Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis X Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis
organizacijomis Pastabos Numatoma, kad veiklą iš dalies tiesiogiai
valdys Komisija ir iš dalies netiesiogiai – deleguotosios vykdomosios
įstaigos. Dėl kitų netiesioginių valdymo
galimybių: atsižvelgdama į siūlomoje programoje numatytą
veiksmų ir projektų pobūdį Komisija svarsto galimybę
pasinaudoti esama vykdomąja įstaiga. Šiai įstaigai bus perduotos
tik su politiniais sprendimais nesusijusios užduotys. Be to, numatytas bendras tam tikros
analitinės veiklos ir lyginamosios analizės valdymas, kurį kartu
vykdys Europos Taryba, OECD, Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo
organizacija ir Europos kelionių komisija. Finansinės priemonės bus
įgyvendinamos pasitelkiant Europos investicijų fondą. 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir ataskaitų teikimo taisyklės Nurodyti dažnumą ir sąlygas Būsimą
programos įgyvendinimą nuolat užtikrins Europos Komisija, tiesiogiai
per Komisijos tarnybas ir netiesiogiai per tarpininkus, kaip antai EIF ir
vykdomąsias įstaigas, kuriems gali būti patikėta
įgyvendinti kai kurias Programos dalis. Komisija parengs metinę
stebėsenos ataskaitą, kurioje bus nagrinėjamas remiamos veiklos
efektyvumas ir veiksmingumas, atsižvelgiant į finansinį
įgyvendinimą, rezultatus ir, jei įmanoma, poveikį, kad
galėtų atlikti būtinus politikos ir finansavimo prioritetų
pakeitimus. Veiklos rezultatai bus vertinami pagal nustatytus suderintus
rodiklius. Stebėsenos
ir vertinimo sistema iš esmės priklausys nuo dabartinės programos
sistemos, tačiau bus pagerinta duomenų rinkimo bei analizės
sistema ir vertinimo bei stebėsenos metodas (remiantis dabartinės
programos vertinimų rekomendacijomis): –
bus nustatyti nauji konkretūs rodikliai ir
stebėsenos tvarka; –
bus nustatytos kryžminės nuostatos į
pavyzdinius strategijos „Europa 2020“ rodiklius, siekiant kontroliuoti
Programos valdymo procesą ir labiau prisidėti prie strategijos
„Europa 2020“ stebėsenos proceso; –
bus taikomi faktų palyginimo metodai,
siekiant, jeigu reikia, palyginti atrinktus paramos gavėjus ir paramos
negavusius subjektus ir atskirti Programos poveikį siūlomiems
rodikliams nuo besikeičiančių ekonominių sąlygų
poveikio; –
jeigu reikia, bus atliekamas teminis
įvairių būsimos programos dalių vertinimas. Bus būtina
atlikti naujosios programos tarpinį ir ex post vertinimą, kad
būtų galima įvertinti pažangą, padarytą siekiant
tikslų, ir rezultatus. Tarpinis vertinimas bus baigtas iki 2017 m.
pabaigos, kad juo būtų galima pasiremti rengiant Programą
pakeisiančią priemonę. Ex post vertinimas bus atliktas
per dvejus metus po Programos užbaigimo. 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta
rizika Programos biudžetas bus vykdomas taikant
finansines priemones, dotacijas ir viešuosius pirkimus. Su kiekvienos
rūšies išlaidomis susijusi rizika yra skirtinga. Remiantis Europos Audito
Rūmų audito ir Komisijos ex post audito rezultatais nustatyta
galima toliau nurodytų pagrindinių rūšių su šia programa
susijusi rizika. Finansinių priemonių atveju
nustatyta pagrindinė rizika yra susijusi su tarptautinių finansų
tarpininkų ir galutinių paramos gavėjų atitiktimi
reikalavimams, sutarties sąlygų laikymusi (Komisijos reikalavimų
perkėlimu į sutarties dokumentus), proceso laikymusi (Komisijos
nustatytų procesų nesilaikymu) ir veiklos rezultatais (iš anksto
nustatytų tikslų neįgyvendinimu). Šių rūšių rizikos problema bus
sprendžiama atsižvelgiant į tai, kad: ·
svarbius valdymo ir kontrolės proceso aspektus
įgyvendina tarptautiniai finansų tarpininkai; ·
Komisija turi iš esmės pasikliauti
tarptautinių finansų tarpininkų valdymo kontrolės
sistemomis; ·
yra svarbu užtikrinti tinkamą
įgyvendinimo kontrolės lygį ir aiškiai apibrėžtas visų
susijusių partnerių pareigas; ·
pagrindinis ex ante GD finansų skyriaus
atliekamas patikrinimas taikomas tik biudžeto operacijoms, atliekamoms su
tarptautiniais finansų tarpininkais ir nesusijusioms su konkrečiu
projektu. Dotacijų atveju dėl
sudėtingų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklių ir gana
ribotos tam tikrų paramos gavėjų (MVĮ) valdymo
kompetencijos gali atsirasti didelė rizika, kad bus deklaruojamos
neteisingos išlaidos (pvz., paramos gavėjams nurodant nepatirtas su
MVĮ savininkais(vadovais) susijusias išlaidas). Neturint išsamios duomenų bazės,
kurioje būtų kaupiama informacija apie paramos gavėjus,
projektus ir deklaruojamas išlaidas gali būti sunku nustatyti rizikingus
paramos gavėjus ir galimą dvigubą išlaidų dengimą arba
neatitikimus, todėl kovos su sukčiavimu veikla būtų
neefektyvi. Viešųjų pirkimų atveju dėl
viešųjų konkursų arba viešųjų konkursų
specifikacijų nenustatytų klaidų arba neištaisytų
netikslumų gali būti netinkamai vykdomos sutartys. 2.2.2. Numatomas
(-i) kontrolės metodas (-ai) Pirmiau nurodytų skirtingų
rūšių rizikai šalinti numatyti skirtingi kontrolės metodai. 1. FINANSINĖS PRIEMONĖS Informacija apie vidaus kontrolės
sistemos nustatymą Finansinėms priemonėms numatoma
valdymo ir kontrolės sistema grindžiama šiomis priemonėmis: –
ex ante
tarptautinių finansų tarpininkų vertinimu; –
rizika grindžiama stebėsena, įtraukta
remiantis standartizuotu ataskaitų teikimu; –
prevencine veikla, parengiant atitikties, sutarties
sąlygų laikymosi, proceso laikymosi ir veiklos rezultatų
įgyvendinimo reikalavimus; –
sutartinių teisių gynimo
priemonėmis, kuriomis remiantis galima imtis taisomųjų
veiksmų neteisingai įgyvendinant atitikties, sutarties
sąlygų laikymosi, proceso laikymosi ir veiklos rezultatų
įgyvendinimo reikalavimus; –
ex ante GD
mokėjimų į tarptautinių finansų tarpininkų
patikos sąskaitą kontrole; –
su interesais susijusių priemonių
derinimu; –
dalyvavimu valdyme; –
teisėmis atlikti tarptautinių
finansų tarpininkų, tarpininkų padalinių ir galutinių
paramos gavėjų auditą; –
audito seka, apimančia įgyvendinimo
grandinę; –
Komisijos pareigūnų atliekamu
reikalavimų laikymosi ir veiklos rezultatų auditu; –
visapusiško užtikrinimo gerinimu, atsižvelgiant
į vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemą, kurią taiko
tarptautiniai finansų tarpininkai ir tarpininkų padaliniai
nagrinėdami atitikties, sutarties sąlygų laikymosi, proceso
laikymosi ir veiklos rezultatų įgyvendinimo reikalavimus; –
išorės auditorių tikrinamomis
finansinėmis ataskaitomis; –
kasmet tarptautinių finansų
tarpininkų teikiamomis užtikrinimo ataskaitomis. Tikrinimas, kad procesai veikia taip, kaip
numatyta, bus užtikrinamas keliais informacijos kanalais: –
su GD vidaus kontrolės sistemų
padėtimi susijusiomis valdybos žiniomis, įgytomis kasdieniu darbu ir
patirtimi; –
GD oficialia priežiūra, tolesniais veiksmais
ir stebėsenos priemonėmis; –
metinės vidaus kontrolės standartų
peržiūros rezultatais („visapusiškas pagrindinių reikalavimų
atitikimas“); –
rizikos vertinimo rezultatais; –
ex ante ir ex post
kontrole, įskaitant išimčių ir (arba) vidaus kontrolės
trūkumų ataskaitas; –
GD išorės finansinio audito rezultatais; –
GD Vidaus audito skyriaus atliekamu auditu ir
konsultaciniu darbu; –
išorės vertintojų atliekamu programų
vertinimu. Daugiau apie kontrolės sistemos
tinkamumą bus galima sužinoti iš Vidaus audito skyriaus, Vidaus audito
tarnybos arba Europos Audito Rūmų audito rezultatų. Pagal kontrolės sistemą
atliekamos kontrolės išlaidų ir naudos apskaičiavimas Numatyta kontrolė suvokiama
plačiąja prasme, remiantis Rėmimo organizacijų komiteto
(COSO) pavyzdine vidaus kontrolės apibrėžtimi, kurioje kontrolė
apibrėžiama kaip „procedūra, kuria siekiama pagrįstai užtikrinti
tikslų įgyvendinimą atsižvelgiant į veiklos efektyvumą
ir veiksmingumą, finansinių ataskaitų patikimumą ir
taikytinų įstatymų bei kitų teisės aktų
laikymąsi“. Kontrolės išlaidos apskaičiuojamos išsamiai,
atsižvelgiant į bet kokią veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią
su tarptautinių finansų tarpininkų, finansų tarpininkų
ir galutinių paramos gavėjų teisių patikrinimu, ir
pagrįstas išlaidas. Jei įmanoma, remiantis numatytos kontrolės
sistemos aprašymu apskaičiuojamos su skirtingais valdymo etapais
susijusios išlaidos. Siekiant atsižvelgti į tikėtinus
naujojo pasiūlymo pakeitimus koreguojami šių pagrindinių
pokyčių duomenys: a) taikytinų nuosavo kapitalo ir
paskolų platformų taisyklių patikslinimas ir sustiprinti
prevenciniai veiksmai nustatant tinkamus reikalavimus; b) su interesais susijusių priemonių
ir kitų sutartinių teisių gynimo priemonių suderinimas, kad
netinkamo reikalavimų įgyvendinimo atveju būtų galima imtis
korekcinių veiksmų. Dėl taikytinų taisyklių
nesilaikymo numatomo rizikos lygio įvertinimas Remiantis numatoma kontrolės sistema, bus
siekiama kad ilgametis dėl taisyklių nesilaikymo numatomas rizikos
lygis (apibrėžiamas kaip numatoma su teisėtumu ir tinkamumu
susijusių klaidų rizika, atsirandanti vykdant sandorius)
būtų mažesnis nei 2 proc., tačiau susijęs su mažesnėmis
išlaidomis, atsirandančiomis mažinant rizikos dažnumą bei
poveikį ir nustatant papildomas priemones. Manoma, kad klaidų skaičius
sumažės patikslinus taikytinas taisykles, įskaitant reikalavimus
dėl konkrečių, išmatuojamų, pasiekiamų, realių ir
per nustatytą laiką įvykdytinų tikslų, dar labiau
sustiprinus sutartinių teisių gynimo priemones ir labiau suderinus
interesus. 2. DOTACIJOS Numatoma, kad didelė šios programos
biudžeto dalis bus įgyvendinta pagal centralizuotą netiesioginį
valdymą, t. y. jį įgyvendins vykdomosios įstaigos. Informacija apie vidaus kontrolės
sistemos nustatymą Dabartinė vidaus kontrolės sistema
grindžiama Komisijos vidaus kontrolės standartų įgyvendinimu,
geriausių projektų atrankos procedūromis ir jų tapimu
teisinėmis priemonėmis, projektų ir sutarčių valdymu
visą projektų įgyvendinimo laikotarpį, ex ante su
prašymais susijusių dokumentų patikra, įskaitant audito
pažymų gavimą, ex ante išlaidų metodų sertifikavimu,
ex post auditu bei pataisomis ir vertinimu. Kvietimų teikti pasiūlymus
dokumentuose pateikiamos išsamios rekomendacijos dėl atitikties
reikalavimams taisyklių ir dažniausiai pasitaikančių
klaidų, susijusių su išlaidomis darbuotojams. Paramos
gavėjų prašoma teikiant pasiūlymą pateikti išsamius
duomenis apie numatomas išlaidas, kad būtų galima atlikti ex ante
patikrinimą ir nustatyti galimas klaidas ar nesusipratimus ir, jei reikia,
padaryti su dotacijos susitarimo įgyvendinimu ar pritaikymu susijusius
pakeitimus. Tokiu būdu labai padidės paramos gavėjų
teisinis tikrumas ir sumažės klaidų rizika. Siekiant nustatyti tipišką vidutinį
klaidų skaičių, kuris išliks nepaisant mokymo, ex ante
patikros ir pataisų, bus atliekama ex post kontrolė. Išlaidoms
pagal Programą taikoma ex post audito strategija bus grindžiama
finansiniu sandorių auditu, kurį atliekant taikomas piniginio vieneto
atrankos metodas, papildomai tikrinant su rizika susijusias imtis. Ex post
audito strategiją, susijusią su teisėtumu ir tinkamumu, papildys
griežtesnis veiklos vertinimas ir kovos su sukčiavimu strategija (žr. 2.3
punktą). Pagal kontrolės sistemą atliekamos
kontrolės išlaidų ir naudos apskaičiavimas Reikės rasti pusiausvyrą tarp
Programos patrauklumo didinimo mažinant paramos gavėjams taikomą
kontrolės naštą (didesnis pasitikėjimas ir rizikavimas taikant
vienodesnio dydžio fiksuotas sumas, vienkartines sumas ir vieneto išlaidų
skales) ir užtikrinimo, kad neištaisytų klaidų būtų ne
daugiau nei tiek, kiek jų pagrįstai leidžiama. Pramonės ir įmonių GD nustatys
išlaidų požiūriu efektyvią kontrolės sistemą, kuria
bus tinkamai užtikrinama, kad klaidų rizika kasmet daugiamečių
išlaidų laikotarpiu būtų 2–5 proc.; galutinis tikslas –
pasiekti, kad atsižvelgus į visų auditų finansinį
poveikį, taisymo ir sumų susigrąžinimo priemones daugiamečių
programų įgyvendinimo pabaigoje likutinis klaidų lygis
būtų kuo arčiau 2 proc. Audito strategijos tikslas – teisingai ir
patikimai nustatyti tipišką klaidų riziką ir efektyviai bei
veiksmingai išnagrinėti sukčiavimo požymius. Dėl ex ante
pasiūlymų patikros prieš pasirašant dotacijos susitarimą ir
atitikties reikalavimams taisyklių patikslinimo sutarčių
sudarymo laikotarpis neturėtų labai pailgėti. Įgaliotieji
leidimus suteikiantys pareigūnai teikia metines kontrolės
išlaidų ir naudos ataskaitas, o Komisija atlieka vidurio laikotarpio
peržiūrą ir teisėkūros institucijai pateikia pasiekto
neatitikties lygio ataskaitą. Dėl taikytinų taisyklių
nesilaikymo numatomo rizikos lygio įvertinimas A. Dabartinis klaidų šaltinis Remiantis iki šiol gautais rezultatais
nustatytos pasikartojančios klaidos yra susijusios su: ·
išlaidomis darbuotojams:
vidutinių arba biudžeto išlaidų nurodymas (užuot nurodžius faktines
išlaidas), netinkamai vedama Programai skirto laiko apskaita, reikalavimų
neatitinkančių išlaidų (išlaidų MVĮ savininkams
(vadovams)) nurodymas; ·
kitomis tiesioginėmis išlaidomis: nustatomos nuolatinės klaidos – subrangos sutarčių
sudarymas be išankstinio leidimo arba nesilaikant ekonomiškumo taisyklių
ir pan.; ·
netiesioginėmis išlaidomis: kai kuriais atvejais netiesioginės išlaidos yra tiesioginių
išlaidų fiksuoto dydžio sumos procentinė dalis, todėl
netiesioginių išlaidų klaida yra proporcinga tiesioginių
išlaidų klaidai. B. Siūlomos paprastinimo
galimybės Programai naudingos bus į kas trejus
metus atliekamą Finansinio reglamento peržiūrą įtrauktos
paprastinimo priemonės. Atsižvelgdama į tai Komisija pasinaudos
galimybe priimti paprastinamo priemones, pavyzdžiui, MVĮ savininkams
(vadovams) taikomas vieneto išlaidų skales arba standartines išlaidų
darbuotojams normas, atitinkančias įprastus paramos gavėjų
apskaitos principus. C. Kontrolės pokyčių
įtaka mažinant numatomą taisyklių nesilaikymo lygį Remiantis iki šiol atliktu KIP dotacijų
auditu reikia pradėti nuo status quo. Atliekant KIP auditą iki
šiol nustatytas klaidų skaičius yra apie 5 proc. Remiantis
prielaidomis, kad: –
dotacijų pagal būsimą
Konkurencingumo ir MVĮ programą gavėjai yra panašūs į
tuos, kurie dalyvauja KIP ir tai, kad –
trečdalis klaidų šaltinių, kaip
manoma, yra tie, kurie nurodyti B punkte, manoma, kad Finansiniame reglamente
nurodytomis paprastinimo priemonėmis bus sumažintas klaidų
skaičius. Be to, manoma, kad klaidų skaičius bus sumažintas ex
ante atitikties reikalavimams taisyklių patikslinimu. Išvada – atsižvelgiant į visas nurodytas
priemones, galutinis tikslas yra užtikrinti, kad likutinis klaidų lygis
iki programų įgyvendinimo pabaigos būtų kuo arčiau 2
proc. Šis scenarijus grindžiamas prielaida, kad
priimant sprendimus suprastinimo priemonės nėra iš esmės
keičiamos. 3. VIEŠIEJI PIRKIMAI Pagal vidaus kontrolės sistemą,
grindžiamą Komisijos vidaus kontrolės standartų įgyvendinimu,
viešųjų pirkimų tvarka, pagal kurią atrenkami geriausi
pasiūlymai ir visą projekto (sutarties) laikotarpį valdoma
sutartis, ir ex ante sąskaitų faktūrų ir
mokėjimų patikra, siekiama išvengti didesnio kaip 2 proc.
likutinio klaidų lygio. 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės Nurodyti dabartines arba numatytas
prevencijos ir apsaugos priemones. Remdamasis Komisijos kovos su sukčiavimu
strategija[28],
konsultuodamasis su OLAF ir dalyvaudamas OLAF Sukčiavimo prevencijos ir
nustatymo tinklo veikloje Pramonės ir įmonių GD parengė
savo kovos su sukčiavimu strategiją, kurią sudaro
sukčiavimo ir pažeidimų, susijusių tiek su vidine veikla, tiek
su paramos gavėjais ir rangovais, prevencijos ir nustatymo priemonės.
Kovos su sukčiavimu strategija kasmet bus atnaujinama. Visų pirma dėl dotacijų
Pramonės ir įmonių GD kovos su sukčiavimu strategijos
veiksmų plane numatoma įsteigti centrinį visų paramos
gavėjų (koordinatorių, partnerių, subrangovų ir
kitų subjektų) ir projektų (ataskaitų ir išlaidų deklaracijų)
registrą. Šia duomenų baze ir planuojamomis įsigyti
veiksmingomis duomenų analizės priemonėmis, kuriomis bus
siekiama nustatyti sukčiavimo rodiklius, bus iš esmės pagerintos
kontrolės funkcijos ir audito galimybės. Siekiant turėti daugiau žinių ir gebėjimų,
kad būtų galima veiksmingai vykdyti prevencinę kontrolę,
Pramonės ir įmonių GD kovos su sukčiavimu strategijos
veiksmų plane numatoma siūlyti specialius mokymo kursus ir
rekomendacinę medžiagą. Be to, bus parengta ir įgyvendinama
kontrolės strategija, skirta paramos gavėjų finansinių ir
techninių gabumų vertinimui, taip pat sukčiavimo rodikliais
pagrįsta paramos gavėjų rizikos klasifikacija, registracija IT
priemonėmis ir ex ante bei post ante audito žymėjimas. Be to, audito procedūros ir rizika grindžiamo
ex post audito gairės bus rengiamos visų pirma atsižvelgiant
į galimus sukčiavimo atvejus ir pažeidimus. Ši kovos su
sukčiavimu strategija taip pat bus geriau suderinta su vidaus
kontrolės standartais, visų pirma su rizikos vertinimu, ir kitų
GD ir perįgaliotų subjektų kovos su sukčiavimu strategija. Dėl finansinių priemonių,
Komisija užtikrina, kad sutarčių su tarptautiniais finansų
tarpininkais dokumentuose būtų nurodytos sukčiavimo, korupcijos
ir bet kokios kitos nelegalios veikos prevencijos priemonės ir
tarptautinių finansų tarpininkų prievolė šias priemones
perkelti į savo sutartis su pasirinktais tarpininkais ir valdymo bei
kontrolės sistemas, įskaitant, pvz., stebėsenos veiklą,
pagrįstą iš anksto nustatytais Komisijos reikalavimais. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os)
ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) ·
Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės
(orientacinės) Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas 1 išlaidų kategorija || DA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą [1] || Veiklos išlaidų eilutė: 02 02 01 Verslo konkurencingumo ir MVĮ programa || DA || TAIP || TAIP || TAIP || ne [1] || Administracinių išlaidų eilutė || NDA || TAIP || TAIP || TAIP || ne 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: 1 || Numeris || [Išlaidų kategorija….......................................................................................] Įmonių ir pramonės GD || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || Po 2020 m. || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1) || 213,600 || 256,000 || 300,500 || 346,000 || 393,500 || 441,000 || 492,400 || || 2 443,000 Mokėjimai || (2) || 110,240 || 235,240 || 287,240 || 311,240 || 327,240 || 368,240 || 439,240 || 364,320 || 2 443,000 Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[29] || 02.0104 || (3) || 11,000 || 11,00 || 11,000 || 11,000 || 11,000 || 12,000 || 12,000 || || 79,000 IŠ VISO asignavimų, skirtų Pramonės ir įmonių GD || Įsipareigojimai || =1+3 || 224,600 || 267,000 || 311,500 || 357,000 || 404,500 || 453,000 || 504,400 || || 2 522,000 Mokėjimai || =2 +3 || 121,240 || 246,240 || 298,240 || 322,240 || 338,240 || 380,240 || 451,240 || 364,320 || 2 522,000 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 213,600 || 256,000 || 300,500 || 346,000 || 393,500 || 441,000 || 492,400 || || 2 443,000 || Mokėjimai || (5) || 110,240 || 235,240 || 287,240 || 311,240 || 327,240 || 368,240 || 439,240 || 364,320 || 2 443,000 || IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 11,000 || 11,000 || 11,000 || 11,000 || 11,000 || 12,000 || 12,000 || || 79,000 || IŠ VISO asignavimų, skirtų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 224,600 || 267,000 || 311,500 || 357,000 || 404,500 || 453,000 || 504,400 || || 2 522,000 || Mokėjimai || =5+ 6 || 121,240 || 246,240 || 298,240 || 322,240 || 338,240 || 380,240 || 451,240 || 364,320 || 2 522,000 || || Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO Įmonių ir pramonės GD || Žmogiškieji ištekliai || 18,764 || 19,140 || 19,522 || 19,913 || 20,311 || 20,717 || 21,131 || 139,498 Kitos administracinės išlaidos || 0,086 || 0,088 || 0,089 || 0,091 || 0,093 || 0,095 || 0,097 || 0,639 || || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų, skirtų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[30] || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 18,850 || 19,228 || 19,611 || 20,004 || 20,404 || 20,812 || 21,228 || 140,137 mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || Po 2020 m. || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų, skirtų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 243,450 || 286,228 || 331,111 || 377,004 || 424,904 || 473,812 || 525,628 || || 2 662,137 Mokėjimai || 140,090 || 265,468 || 317,851 || 342,244 || 358,644 || 401,052 || 472,468 || 364,320 || 2 662,137 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos
asignavimai nenaudojami –
X Pasiūlymui (iniciatyvai)
įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || Nurodyti tikslus ir rezultatus[31] ò || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO || REZULTATAI || Rezultato rūšis[32] || Vidutinės rezultato sąnaudos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų || 1-asis KONKRETUS TIKSLAS: gerinti pagrindines ES įmonių konkurencingumo ir tvarumo sąlygas || || || || || || || || || || || || || || || || || Europos konkurencingumo didinimas || Tyrimai, poveikio vertinimas, vertinimas, konferencijos || 0,250 || 54 || 13,500 || 55 || 13,750 || 57 || 14,250 || 58 || 14,500 || 60 || 15,000 || 61 || 15,250 || 62 || 15,500 || 407 || 101,680 || MVĮ politikos formavimo ir MVĮ konkurencingumo skatinimo veikla || Posėdžiai, ataskaitos, duomenų bazės || 0,075 || 98 || 7,350 || 98 || 7,350 || 122 || 9,150 || 124 || 9,300 || 128 || 9,600 || 138 || 10,350 || 152 || 11,400 || 860 || 64,480 || Turizmas || Projektai, apdovanojimai, apklausos, renginiai || 1,000 || 9 || 9,000 || 12 || 12,000 || 16 || 16,000 || 19 || 19,000 || 22 || 22,000 || 25 || 25,000 || 28 || 28,000 || 131 || 131,440 || Su vartojimo prekėmis susijusios naujos verslo koncepcijos || Pateikimo į rinką projektai || 1,000 || 8 || 8,000 || 9 || 9,000 || 11 || 11,000 || 13 || 13,000 || 14 || 14,000 || 15 || 15,000 || 17 || 17,000 || 87 || 86,800 || 1-ojo konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || 384,400 || 2-asis KONKRETUS TIKSLAS: verslumo skatinimas || || || || || || || || || || || || || || || || || Verslumo skatinimo veikla || Tyrimai, kampanijos, renginiai || 0,5 || 5 || 2,500 || 6 || 3,000 || 5 || 2,500 || 6 || 3,000 || 6 || 3,000 || 6 || 3,000 || 7 || 3,500 || 41 || 20,720 || Mainų skaičius || 0,007 || 600 || 4,200 || 720 || 5,040 || 1 300 || 9,100 || 1 400 || 9,800 || 1 650 || 11,550 || 1770 || 12,390 || 2 000 || 14,000 || 9 440 || 66,080 || 2-ojo konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || 86,800 || 3-asis KONKRETUS TIKSLAS: didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą || || || || || || || || || || || || || || || || Finansinės priemonės || Paramą gaunančių MVĮ skaičius (paskolų garantijos) || 0,004 || 7 500 || 30,000 || 17 000 || 68,000 || 27 000 || 108,000 || 31 000 || 124,000 || 31 000 || 124,000 || 31 000 || 124,000 || 42 000 || 168,000 || 186 500 || 746,320 || Paskolos dydis (mln. EUR) || || 1 071 || || 2 201 || || 3 384 || || 3 995 || || 4 065 || || 4 119 || || 5 420 || || 24 255 || || Paramą gaunančių MVĮ skaičius (rizikos kapitalas) || 1,220 || 10 || 12,200 || 30 || 36,600 || 46 || 56,120 || 85 || 103,700 || 115 || 140,300 || 140 || 170,800 || 140 || 170,800 || 566 || 690,000 || Pritraukta mln. EUR (rizikos kapitalas) || || 103 || || 343 || || 686 || || 1 064 || || 1 445 || || 1 817 || || 1 869 || || 7 327 || || 3-iojo konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || 1 436,320 || 4-asis KONKRETUS TIKSLAS: sudaryti geresnes galimybes patekti į rinką || || || || || || || || || || || || || || || || || Europos įmonių tinklas || Partnerystės pasiūlymai || 0,005 || 5 732 || 28,660 || 5 821 || 29,105 || 5 923 || 29,615 || 6 040 || 30,200 || 6106 || 30,530 || 6 336 || 31,680 || 6 540 || 32,700 || 42 498 || 212,500 || Paramos paslaugas gaunančios MVĮ (1000 MVĮ) || 0,065 || 403 || 26,195 || 418 || 27,170 || 438 || 28,47 || 458 || 29,77 || 488 || 31,720 || 508 || 33,020 || 539 || 35,035 || 3 252 || 211,380 || Parama užsienyje veikiančioms MVĮ || Tyrimai || 0,250 || 10 || 2,500 || 12 || 3,000 || 15 || 3,750 || 14 || 3,500 || 15 || 3,750 || 18 || 4,500 || 20 || 5,000 || 104 || 25,951 || || MVĮ centrai MVĮ pagalbos tarnybos || 1,000 || 5 || 5,000 || 6 || 6,000 || 7 || 7,000 || 9 || 9,000 || 10 || 10,000 || 11 || 11,000 || 12 || 12,000 || 60 || 60,000 || || Platformos, renginiai, skatinimo veikla || 0,200 || 6 || 1,200 || 6 || 1,300 || 8 || 1,600 || 10 || 1,900 || 10 || 2,000 || 12 || 2,400 || 13 || 2,600 || || 13,249 || Parama tarptautiniam bendradarbiavimui pramonės srityje || Praktiniai užsiėmimai || 0,200 || 5 || 1,000 || 7 || 1,400 || 8 || 1,600 || 9 || 1,800 || 10 || 2,000 || 11 || 2,200 || 12 || 2,400 || 62 || 12,400 || 4-ojo konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || 535,480 || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 213,600 || || 256,000 || || 300,500 || || 346,000 || || 393,500 || || 441,000 || || 492,400 || || 2 443,000 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami –
X Pasiūlymui (iniciatyvai)
įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 18,764 || 19,140 || 19,522 || 19,913 || 20,311 || 20,717 || 21,131 || 139,498 Kitos administracinės išlaidos || 0,086 || 0,088 || 0,089 || 0,091 || 0,093 || 0,095 || 0,097 || 0,639 Tarpinė suma, pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 18,850 || 19,228 || 19,611 || 20,004 || 20,404 || 20,812 || 21,228 || 140,137 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[33] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || || Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || IŠ VISO || 18,85050 || 19,228 || 19,611 || 20,004 || 20,404 || 20,812 || 21,228 || 140,137 3.2.3.2. Numatomi
žmogiškųjų išteklių poreikiai –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji
ištekliai nenaudojami –
X Pasiūlymui (iniciatyvai)
įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip: Apskaičiavimas
turi būti išreiškiamas visos darbo dienos ekvivalentu. || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 110 || 110 || 110 || 110 || 110 || 110 || 110 XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE)[34] || || || || || || || XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 58 || 58 || 58 || 58 || 58 || 58 || 58 XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || XX 01 04 yy[35] || būstinėje[36] || || || || || || || || delegacijose || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || IŠ VISO || 168 || 168 || 168 || 168 || 168 || 168 || 168 XX yra atitinkama
politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų išteklių poreikiai
bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir
(arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš
papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos
pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į
biudžeto suvaržymus. Pramonės ir įmonių GD numato dalinio
perdavimo esamai vykdomajai įstaigai procesą. Prireikus sumos ir
sąlyginiai apskaičiavimai bus pataisyti pagal perdavimo vykdomajai
įstaigai proceso rezultatus. Vykdytinų užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Išorės personalas || 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa –
X Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka
Komisijos 2014–2020 m. daugiametės programos pasiūlymą,
COM(2011) 500 galutinis. –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą Paaiškinti,
kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto
eilutes bei sumas. […] –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą)
būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę
finansinę programą[37]. Paaiškinti,
ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas,
biudžeto eilutes ir sumas. […] 3.2.5. Trečiosios
šalies įnašai [įrašyti] –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su
trečiosiomis šalimis finansavimo Asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || Iš viso Programoje dalyvaujančios ne ES valstybės narės[38] || || || || || || || || IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || Pm || Pm || Pm || Pm || Pm || Pm || Pm || Pm 3.3. Numatomas
poveikis įplaukoms –
X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi
finansinio poveikio įplaukoms –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: –
¨ nuosaviems ištekliams –
¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[39] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) Straipsnis …. || || || || || || || || Įvairių asignuotųjų
įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es),
kuriai (-oms) daromas poveikis. […] Nurodyti poveikio įplaukoms
apskaičiavimo metodą. [1] COM
(2011) 500 galutinis. [2] Per
pirmuosius 3 metus INT interneto portale apsilankė ir e. mokymo
paslaugomis pasinaudojo per 50 000 skirtingų portalo
lankytojų, gauta per 2 mln. atitikčių; kasmet surengiama
daugiau kaip 30 mokomųjų ir interaktyvių praktinių
seminarų, iš kurių 2 / 3 surengiami Europoje MVĮ
rūpimais klausimais. [3] Atskirai
mažesnių valstybių narių atlikti tyrimai ir (arba) apklausos
turėtų mažiau papildomos Europos naudos ir neaprėptų visos
Europos; be to, gali būti, kad jie dubliuotųsi su jau kitose šalyse
atliktais moksliniais tyrimais. [4] Šios
rūšies priemonėmis sukuriama didesnė papildoma nauda ir
poveikis, jei valstybės narės jas suderina ir papildo; be to,
mažesnės valstybės narės turi mažiau išteklių savo
vietovėms, visų pirma tarpvalstybiniams turizmo produktams,
reklamuoti. [5] COM(2011)
500 galutinis, SEC(2011) 867–868 galutinis. Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, II
dalis „Politikos dokumentai“. [6] 2011 m.
gegužės 12 d. galutinė ataskaita „Konkurencingumo ir
inovacijų vykdomosios įstaigos vertinimas“
(http://ec.europa.eu/cip/files/docs/evaluation-of-eaci-may-2011_en.pdf). [7] http://ec.europa.eu/cip/files/docs/public-consultation-annex2-to-final-report_en.pdf
[8] http://ec.europa.eu/enterprise/dg/files/evaluation/final_report_eip_interim_evaluation_04_2009_en.pdf
[9] http://ec.europa.eu/cip/files/docs/eip-final-evaluation-report_en.pdf
[10] Programos
biudžetas buvo sumažintas, palyginti su Komisijos komunikate „Strategijos
„Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011)500) nurodyta suma, dėl to, kad
veiksmams, kuriais siekiama remti standartizavimą, atskirai nuo Programos
bus skirta 182 mln. EUR, siekiant išsaugoti veiksmingą jų
struktūrą ir veiksmingą įgyvendinimą. [11] COM (2010)
2020 galutinis. [12] COM (2010)
614 galutinis. [13] COM (2008)
394 galutinis. [14] COM (2011) 78 galutinis. [15] COM (2011) 398 galutinis. [16] OL L 124, 2003 5 20, p. 36. [17] 2009 m. Eurobarometro apklausa verslumo klausimais. [18] COM (2010) 352 galutinis. [19] OL C 139,
2006 6 14, p. 1. [20] OL L 55,
2011 2 28, p. 13. [21] OL L 310,
2006 11 9, p. 15. [22] Šie
rodikliai rodo įmonių ir pramonės politikos raidą. Už
tikslų įgyvendinimą nėra atsakinga tik pati Komisija. Šios
srities rezultatams įtakos taip pat turi įvairūs kiti nuo
Komisijos nepriklausantys veiksniai. [23] NEER/REER
pagrįstas ULC, išskyrus valiutų kursų svyravimo poveikį
(NEER – nominalusis efektyvusis valiutos keitimo kursas; REER – realusis
efektyvusis valiutų keitimo kursas; ULC – vieneto darbo sąnaudos. [24] VGV –
veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas. [25] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punktuose. [26] Informacija
apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą
pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html [27] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [28] COM
(2011)376, 2011 6 24. [29] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba)
veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), vykdomosios
įstaigos (neatsižvelgiant į numatomą tolesnį
perdavimą), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai
tyrimai. [30] Pramonės
ir įmonių GD numato dalinio perdavimo esamai vykdomajai įstaigai
procesą. Prireikus sumos ir sąlyginiai apskaičiavimai bus
pataisyti pagal perdavimo vykdomajai įstaigai proceso rezultatus. Kitos
administracinės išlaidos – privalomų komiteto posėdžių
finansavimas. [31] Šis
orientacinis veiklos asignavimų padalijimas ir biudžeto paskirstymas pagal
siūlomus veiksmus yra pagrįstas numatomų veiksmų
pobūdžiu: pavyzdžiui, veiksmai, susiję su MVĮ politikos
plėtojimu ir MVĮ konkurencingumo skatinimu yra politikos
plėtojimas, kuris grindžiamas tyrimais ir renginiais, kurie bus
įgyvendinami pasitelkiant viešuosius pirkimus ir kurie bus gerokai pigesni
nei turizmo ir vartojimo prekių srityse numatyti veiksmai, kurie bus
įgyvendinamai pasitelkiant kvietimus teikti pasiūlymus. [32] Rezultatai
– tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų
mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.). [33] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba)
veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [34] CA –
sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas
darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune
Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE –
deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). [35] Neviršijant
viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš
veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių). [36] Būtina
struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo
plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [37] Žr. Tarpinstitucinio
susitarimo 19 ir 24 punktus. [38] Pagal tam
tikras sąlygas ir mokant finansinį įnašą į
programą, programoje galės dalyvauti Europos laisvosios prekybos
asociacijos (ELPA) šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE)
narės, šalys kandidatės, potencialios šalys kandidatės ir šalys,
kurioms taikoma Europos kaimynystės politika (žr. 5 straipsnį). [39] Tradiciniai
nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi
grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 proc.
surinkimo išlaidų.