AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos inovacijos ir technologijos institutas (toliau – EIT) įsteigtas Reglamentu (EB) 294/2008, siekiant prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinant ES ir jos valstybių narių inovacinius gebėjimus. 2014–2020 m. EIT padės siekti bendrųjų Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“)[1] tikslų integruodamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų trikampį. Toks integravimas pirmiausia vykdomas per žinių ir inovacijų bendrijas (toliau – ŽIB), padedančias organizacijoms užmegzti ilgalaikius kontaktus ir drauge spręsti visuomenei iškilusius uždavinius.

„Horizonto 2020“ finansinis įnašas į EIT bus įgyvendinamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomos programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės[2]. EIT finansinė parama ŽIB apims ŽIB papildomos naudos veiklą, tačiau ŽIB arba jų organizacijos partnerės, laikydamosi atitinkamų taisyklių ir vienodomis sąlygomis su kitais paraiškų teikėjais, taip pat gali teikti paraiškas paramai pagal kitas programos „Horizontas 2020“ arba ES programų schemas gauti.

Siūlomi pakeitimai grindžiami keliais šaltiniais: pradiniu etapu įgyta patirtimi, EIT Strateginės inovacijų darbotvarkės, grindžiamos EIT valdybos pasiūlymu, pasiūlymu, išorės vertinimo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, Komisijos nuomone dėl vertinimo bei plačių konsultacijų su EIT suinteresuotaisiais subjektais rezultatais.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

Rengiant pasiūlymą atsižvelgta į atvirų konsultacijų dėl EIT rezultatus[3]. Savo nuomones pateikė valstybės narės ir įvairūs pramonės, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai. Tvirtai remiama EIT misija – skatinti glaudesnį akademinės bendruomenės, verslumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių bendradarbiavimą. Pasak respondentų, būsimoje bendroje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ EIT turėtų tekti ypatingas vaidmuo, ir EIT turėtų siekti, kad Europos ir nacionalinio lygmens pastangos būtų labiau derinamos. Dauguma respondentų puikiai vertino tai, kaip EIT į savo darbą įtraukia įmones, ir ragino institutą plėsti savo informavimo veiklą. Be to, respondentų manymu, nuo įmonių dalyvavimo priklauso EIT sėkmė ateityje. Todėl, norint pritraukti privatųjį sektorių, svarbiausia lankstumas, taisyklių aiškumas ir aiški investicijų grąža.

Rengiant pasiūlymą remtasi ir išorės vertinimo ataskaita, kurioje teigiama, kad žinių trikampio integravimo koncepcija labai svarbi, ir nurodoma, kad EIT struktūros pagrindą sudarančios temos, vertinamos puikiai. Labai palaikomas EIT sudarytas modelis, pagrįstas integruotu paslaugų teikimo koordinavimo centruose tinklu. Respondentai buvo nuosekliai įsitikinę, kad ŽIB vertingos tuo, kad veikia kaip katalizatorius ir suteikia pavienių narių veiklai papildomos naudos.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pasiūlymas grindžiamas SESV 173 straipsniu ir bus įgyvendinamas per netiesioginį centralizuotą valdymą.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

2014–2020 m. EIT pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) bus skirta 3 182,230 mln. EUR (dabartinėmis kainomis) finansinės paramos. Prie šio pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje yra nurodomas poveikis biudžetui bei žmogiškųjų ir administracinių išteklių poreikis.

2011/0384 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ Europos inovacijos ir technologijos institutui (toliau – EIT) suteikiamas svarbus vaidmuo – prisidėti įgyvendinant daugelį pavyzdinių iniciatyvų;

(2) 2014–2020 m. EIT turėtų padėti siekti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. XX/XXX sukurtos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“)[6] tikslų integruodamas mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo trikampį;

(3) siekiant programos „Horizontas 2020“ dalyviams užtikrinti nuoseklų pagrindą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. XX/XXX, kuriuo nustatomos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės (toliau – dalyvavimo taisyklės), turėtų būti taikomas EIT;

(4) intelektinės nuosavybės teisių valdymo taisyklės yra nustatytos dalyvavimo taisyklėse;

(5) dalyvaujančiosioms valstybėms ir trečiosioms šalims taikomos taisyklės nustatytos Reglamente dėl programos „Horizontas 2020“;

(6) EIT turėtų palaikyti tiesioginį ryšį su nacionaliniais ir regionų atstovais bei kitais inovacijų grandinės suinteresuotaisiais subjektais. Tai būtų naudinga abiem pusėms. Siekiant sudaryti sąlygas tokiam dialogui ir sistemingesniam dalijimuisi informacija, turėtų būti įsteigtas EIT suinteresuotųjų subjektų forumas, vienijantis įvairius skirtingų sričių suinteresuotuosius subjektus;

(7) turėtų būti apibrėžtas EIT indėlio į žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) mastas ir aiškiai nustatyta, iš kokių šaltinių gaunami ŽIB finansiniai ištekliai;

(8) EIT struktūra turėtų būti supaprastinta. Turėtų būti racionalizuota EIT valdybos veikla ir aiškiai nustatyti atitinkami valdybos ir direktoriaus vaidmenys ir užduotys;

(9) naujos ŽIB, įskaitant jų prioritetines sritis, struktūrą ir atrankos procedūros laiką, turėtų būti steigiamos vadovaujantis tuo, kas nustatyta Strateginėje inovacijų darbotvarkėje;

(10) ŽIB turėtų plėsti savo švietimo veiklą organizuodamos profesinio mokymo kursus;

(11) būtina, kad Komisija ir EIT bendradarbiautų atliekant ŽIB stebėseną ir vertinimus. Tokiu būdu būtų užtikrinamas derėjimas su bendra ES lygmens stebėsenos ir vertinimo sistema;

(12) ŽIB turėtų siekti sąveikos su susijusiomis Europos Sąjungos iniciatyvomis;

(13) siekiant užtikrinti platesnį organizacijų iš skirtingų valstybių narių dalyvavimą ŽIB, organizacijos partnerės turėtų būti įsteigiamos bent trijose skirtingose valstybėse narėse;

(14) EIT turėtų nustatyti ŽIB veiklos finansavimo, stebėsenos ir vertinimo kriterijus ir procedūras iki ŽIB atrankos proceso pradžios;

(15) EIT trejų metų darbo programoje turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos nuomonę dėl EIT konkrečių tikslų, kaip nustatyta programoje „Horizontas 2020“, ir į jų papildomumą, susijusį su Europos Sąjungos politikos tikslais ir priemonėmis;

(16) EIT, būdamas programos „Horizontas 2020“ dalis, prisidės prie klimato kaitos išlaidų racionalizavimo, kaip apibrėžta programoje „Horizontas 2020“;

(17) EIT vertinimu turėtų būti laiku prisidėta prie programos „Horizontas 2020“ vertinimo 2017 m. ir 2023 m.;

(18) Komisija turėtų stiprinti savo vaidmenį stebėdama konkrečių EIT veiklos aspektų įgyvendinimą;

(19) šiuo reglamentu nustatomas 2014–2020 m. laikotarpio finansinis paketas, svarbiausias orientacinis dydis, kuriuo kasmet sudarydama biudžetą vadovaujasi biudžeto valdymo institucija, kaip apibrėžta 201Z m. YY mėn. XX d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte. Finansinis įnašas EIT turėtų būti skiriamas iš programos „Horizontas 2020“;

(20) nors iš pradžių tai buvo numatyta, EIT fondui nebus skiriama tiesioginė parama iš ES biudžeto ir nebus taikoma ES biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

(21) siekiant aiškumo, Reglamento (EB) Nr. 294/2008 priedas turėtų būti pakeistas nauju priedu;

(22) todėl Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 iš dalies keičiamas taip:

(1) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 3 ir 4 dalys išbraukiamos;

(b) 7 dalis pakeičiama taip:

Aukštojo mokslo įstaiga – institucija pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo (EB) Nr. XXX/20XX, kuriuo sukuriama programa „Erasmus visiems“, 2 straipsnį.

(c) pridedama tokia 10 dalis:

„10. Suinteresuotųjų subjektų forumas – nacionalinės ir regionų valdžios institucijų atstovams, organizuotoms interesų grupėms ir individualiems verslo, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sričių subjektams, grupių organizacijoms bei kitoms suinteresuotosioms žinių trikampio šalims atviras forumas.

(d) pridedama tokia 11 dalis:

11. ŽIB papildomos naudos veikla – organizacijų partnerių veikla, kuria siekiama padėti integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukštojo mokslo žinių trikampį, įskaitant ŽIB įsteigimą, administravimą ir koordinavimą.

(2) 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Misija ir tikslai

EIT misija – prisidėti prie tvaraus Europos ekonominio augimo ir konkurencingumo stiprinant valstybių narių ir Sąjungos inovacinius gebėjimus. EIT to siekia remdamas ir integruodamas aukščiausių standartų veiklą aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

2014–2020 m. EIT bendrieji ir konkretūs tikslai bei rezultatų rodikliai apibrėžti programoje „Horizontas 2020“.“

(3) 4 straipsnio 1 dalies b punktas išbraukiamas.

(4) 5 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a) a punktas išbraukiamas.

(b) Įterpiamas j punktas:

„j) bent kartą per metus sukviečia suinteresuotųjų subjektų forumą, kad pateiktų informacijos apie EIT veiklą, įgytą patirtį, gerąją patirtį, taip pat apie tai, kaip EIT prisideda prie Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų ir švietimo politikos ir padeda siekti tikslų. Suinteresuotieji subjektai prašomi pateikti savo nuomonę.“

(5) 6 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) magistrantūros ir doktorantūros pakopų švietimo ir mokymo veiklą, taip pat rengia profesinio rengimo kursus tų dalykų, kurie gali patenkinti būsimus Europos socialinius ir ekonominius poreikius, ir kuriais skatinama plėtoti su inovacijomis susijusius gebėjimus, gerinti vadybinius bei verslumo gebėjimus ir didinti mokslo darbuotojų bei studentų judumą;“

(6) 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) įterpiama 1a dalis:

„1a. EIT, atsižvelgdamas į SID apibrėžtas prioritetines sritis ir nustatytą tvarkaraštį, pradeda ŽIB atrankos ir skyrimo procedūrą.“

(b) 2 dalis papildoma h punktu:

„h) pasirengimą užtikrinti sąveiką su kitomis Europos Sąjungos iniciatyvomis.“

(c) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Būtina ŽIB steigimo sąlyga – steigiant ŽIB turi dalyvauti bent trys organizacijos partnerės, įsisteigusios bent trijose valstybėse narėse. Visos šios organizacijos partnerės turi būti nepriklausomos, kaip apibrėžta dalyvavimo taisyklių 7 straipsnyje.“

(d) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Dauguma ŽIB sudarančių organizacijų partnerių turi būti įsteigtos valstybėse narėse. Kiekvienai ŽIB turi priklausyti bent viena aukštojo mokslo įstaiga ir viena privati įmonė.“

(e) pridedama tokia 5 dalis:

„5. EIT, prieš paskelbdamas naujų ŽIB atrankos procedūrą, nustato ŽIB veiklos finansavimo, stebėsenos ir vertinimo kriterijus ir tvarką.“

(7) Įterpiamas šis 7a straipsnis:

„7a straipsnis

ŽIB vertinimo ir stebėsenos principai

EIT, remdamasis pagrindiniais veiklos rodikliais ir bendradarbiaudamas su Komisija, organizuoja nuolatinę ŽIB veiklos stebėseną ir reguliarų ŽIB našumo, rezultatų ir poveikio išorės vertinimą.“

(8) Įterpiamas toks 7b straipsnis:

„7b straipsnis

ŽIB veiklos trukmė, tęstinumas ir užbaigimas

1. Priklausomai nuo reguliaraus vertinimo rezultatų ir konkrečių sričių ypatumų, ŽIB paprastai veiklą vykdo nuo septynerių iki penkiolikos metų.

2. Valdyba gali nuspręsti pratęsti ŽIB veiklos laikotarpį pasibaigus numatytam pradiniam laikotarpiui, jei, jos manymu, tai tinkamiausias būdas pasiekti EIT tikslus.

3. Jei ŽIB veiklos vertinimo rezultatai yra nepatenkinami, valdyba imasi tinkamų priemonių, įskaitant jos finansinės paramos sumažinimą, pakeitimą ar atšaukimą arba susitarimo nutraukimą.“

(9) 10 straipsnis išbraukiamas.

(10) 14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. ŽIB finansavimo šaltiniai visų pirma yra:

(a) organizacijų partnerių įnašai, sudarantys esminę finansavimo šaltinio dalį;

(b) teisės aktų nustatyti ar savanoriški valstybių narių, trečiųjų šalių ar jų valdžios institucijų įnašai;

(c) tarptautinių organizacijų ar institucijų įnašai;

(d) pajamos iš ŽIB veiklos ir iš intelektinės nuosavybės teisių;

(e) sukaupto kapitalo įnašai, įskaitant EIT fondo valdomas pajamas;

(f) asmenų, institucijų, fondų ar kitų nacionalinių įstaigų palikimai, aukos ir įnašai;

(g) EIB įnašas;

(h) finansinės priemonės, įskaitant iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamas priemones.

Įnašai gali būti ir turtiniai.“

(11) 14 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. EIT įnašas gali apimti iki 100 proc. visų ŽIB papildomos naudos veiklos tinkamų finansuoti sąnaudų“.

(12) 15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Programavimas ir ataskaitos

EIT tvirtina:

(a) trejų metų atnaujinamąją darbo programą, grindžiamą patvirtinta SID, kurioje nurodomi pagrindiniai EIT ir ŽIB prioritetai ir planuojama veikla, įskaitant numatomus finansavimo poreikius ir šaltinius. Programoje taip pat nurodomi atitinkami ŽIB ir EIT veiklos stebėsenos rodikliai. EIT pateikia Komisijai preliminarią trejų metų atnaujinamąją programą iki kiekvienų N-2 metų gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama į programoje „Horizontas 2020“ apibrėžtus konkrečius EIT tikslus ir papildomumą, susijusį su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis, per tris mėnesius pateikia savo nuomonę. EIT tinkamai atsižvelgia į Komisijos nuomonę, o jei su Komisijos nuomone nesutinka, pagrindžia savo poziciją. EIT galutinę darbo programą pateikia susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui;

(b) kiekvienais metais iki birželio 30 d. – metinę ataskaitą. Ataskaitoje nurodoma EIT ir ŽIB praėjusiais kalendoriniais metais vykdyta veikla ir įvertinami rezultatai, atsižvelgiant į nustatytus tikslus, rodiklius ir grafiką, su vykdyta veikla susijusi rizika, išteklių panaudojimas ir bendra EIT veikla.“

(13) 16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 2 dalyje žodis „penkerius“ pakeičiamas žodžiu „trejus“;

(b) įterpiama 2a dalis:

„2a. Pasitelkdama nepriklausomus ekspertus Komisija, siekdama įvertinti, kaip EIT sekasi siekti nustatytų tikslų, nustatyti veiklos įgyvendinimui įtakos turinčius veiksnius ir atpažinti gerąją patirtį, gali atlikti kitus strateginės svarbos temų ar klausimų vertinimus.“

(14) Į 17 straipsnį įterpiama 2a dalis:

„2a. SID apima EIT veiklos ir kitų Sąjungos iniciatyvų, priemonių ir programų galimos sąveikos ir papildomumo analizę.“

(15) 19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Biudžetiniai įsipareigojimai

Programos „Horizontas 2020“ finansinis paketas, skirtas šio reglamento įgyvendinimui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., yra 3 182,230 mln. EUR. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės programos ribų. EIT finansinis įnašas ŽIB teikiamas pagal šį finansinį paketą.“

(16) 20 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Valdyba priima sąmatos projektą, kartu pridedamą etatų plano projektą ir preliminarią trejų metų atnaujinamąją darbo programą ir iki N-2 metų gruodžio 31 d. pateikia juos Komisijai.“

(17) 20 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Remdamasi šia sąmata Komisija į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia numatomą sumą, kurią ji laiko būtina subsidijai iš bendrojo biudžeto išmokėti.“

(18) 21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) įterpiama 1a dalis:

„1a. Programos „Horizontas 2020“ finansinis įnašas į EIT bus įgyvendinamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomos programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės.

(b) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Tarybai rekomendavus, Europos Parlamentas iki n + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad direktorius n metų EIT biudžetą įvykdė.“

(19) 22 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

(20) Įterpiamas šis 22a straipsnis:

„22a straipsnis

EIT likvidavimas

Jei EIT veikla nutraukiama, jo likvidavimas vykdomas prižiūrint Komisijai ir laikantis taikomų teisės aktų. ŽIB sudaromuose susitarimuose ir EIT fondo steigimo akte turi būti nustatytos atitinkamos tokią padėtį reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 294/2008 priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

Europos inovacijos ir technologijos instituto įstatai

1 skirsnis

Valdybos sudėtis

1. Valdybą sudaro skiriami ir atstovaujantys nariai.

2. Valdybą sudaro 12 Komisijos skiriamų narių, išlaikant tinkamą skiriamų verslo, aukštojo mokslo ir (arba) mokslinių tyrimų srityje patirtį turinčių narių pusiausvyrą. Nariai skiriami šešerių metų kadencijai, kuri negali būti pratęsta.

Prireikus valdyba Komisijai pateikia pasiūlymą skirti naują (-us) narį (-ius). Kandidatas (-ai) pasirenkamas (-i) vadovaujantis skaidrios ir atviros procedūros rezultatais, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais.

Komisija dėmesį turi atkreipti į tai, ar išlaikoma aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslo sričių atstovų ir lyčių pusiausvyra, ir vertinama aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinka visoje Sąjungoje.

Komisija skiria narį (-ius) ir informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie atrankos procesą ir galutinį valdybos narių paskyrimą.

Jei kuris nors skiriamas narys negali eiti pareigų iki kadencijos pabaigos, laikantis tokios pačios procedūros, kokia buvo taikyta pasitraukusiam valdybos nariui, jo kadencijai užbaigti skiriamas pakaitinis narys. Pakaitinį narį, ėjusį šias pareigas ne ilgiau kaip dvejus metus, valdybos prašymu Komisija gali skirti papildomai ketverių metų kadencijai.

Pereinamuoju laikotarpiu, šešerių metų kadencijai iš pradžių paskirti valdybos nariai užbaigia savo kadenciją. Iki to laiko yra 18 skiriamų narių. Per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos valdyba, Komisijai patvirtinus, vieną trečdalį iš dvylikos 2012 m. skirtų narių pasirenka dvejų metų kadencijai, vieną trečdalį – ketverių metų kadencijai ir vieną trečdalį – šešerių metų kadencijai.

3. ŽIB iš savo organizacijų partnerių išrenka tris atstovaujančius narius. Šių narių kadencija trunka trejus metus ir gali būti vieną kartą pratęsta. Nariams pasitraukus iš ŽIB jų kadencija nutraukiama.

Atstovaujančių narių rinkimo ir pakeitimo sąlygas bei nuostatas tvirtina valdyba remdamasi direktoriaus siūlymu. Tokia tvarka užtikrinama, kad būtų tinkamai atspindima įvairovė ir atsižvelgiama į ŽIB vystymąsi.

Pereinamuoju laikotarpiu, trejų metų kadencijai iš pradžių išrinkti atstovaujantys nariai užbaigia savo kadenciją. Iki to laiko yra keturi atstovaujantys nariai.

4. Valdybos nariai nepriklausomai vykdo veiklą EIT labui, užtikrindami jo tikslų ir misijos vykdymą, tapatybę ir darnumą.

2 skirsnis

Valdybos pareigos

5. Valdyba priima reikiamus strateginius sprendimus, visų pirma:

(a) remdamasi direktoriaus siūlymu patvirtina EIT Strateginės inovacijų darbotvarkės (SID) projektą, trejų metų atnaujinamąją darbo programą, biudžetą, metines finansines ataskaitas ir balansą, taip pat metinę veiklos ataskaitą;

(b) remdamasi direktoriaus siūlymu tvirtina ŽIB veiklos finansavimo, stebėsenos ir vertinimo kriterijus ir procedūras;

(c) tvirtina ŽIB atrankos tvarką;

(d) išrenka partnerystę ir jai suteikia ŽIB statusą bei prireikus tokį paskyrimą atšaukia;

(e) užtikrina nuolatinį ŽIB veiklos vertinimą;

(f) patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, ŽIB atrankos taisykles, Vykdomojo komiteto darbo tvarkos taisykles bei EIT specifines finansines taisykles;

(g) Komisijai sutikus, nustato tinkamus valdybos ir Vykdomojo komiteto narių honorarus; šių honorarų dydis nustatomas pagal panašias išmokas valstybėse narėse;

(h) tvirtina Vykdomojo komiteto ir direktoriaus atrankos tvarką;

(i) skiria ir prireikus atleidžia direktorių, taiko jam drausmines priemones;

(j) skiria apskaitos pareigūną ir Vykdomojo komiteto narius;

(k) priima gero elgesio kodeksą interesų konfliktų klausimais;

(l) tam tikrais atvejais steigia patariamąsias grupes ir numato jų veiklos trukmę;

(m) įkuria vidaus audito padalinį pagal Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002;

(n) turi įgaliojimus steigti fondą (toliau – EIT fondas), kurio konkretus tikslas yra skatinti ir remti EIT veiklą;

(o) priima sprendimą dėl kalbų vartojimo tvarkos EIT, atsižvelgdama į galiojančius daugiakalbystės principus ir praktinius reikalavimus EIT veiklai;

(p) propaguoja EIT pasaulio mastu, didindama instituto patrauklumą ir siekdama, kad jis taptų pasaulinio lygio kompetencijos įstaiga aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

3 skirsnis

Valdybos veiklos organizavimas

1. Valdyba savo pirmininką renka iš skiriamų narių. Pirmininkas skiriamas dvejiems metams, jo kadenciją galima pratęsti vieną kartą.

2. Nedarant poveikio 3 dalies taikymui, valdyba sprendimus priima paprasta balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

Tačiau sprendimai pagal 2 skirsnio 2 dalies a, b, c, i ir o punktus ir pagal 3 skirsnio 1 dalį priimami visų narių balsų dviejų trečdalių dauguma.

3. Atstovaujantys nariai negali balsuoti dėl sprendimų pagal 2 skirsnio 2 dalies b, c, d, e, f, g, i, j, k, o ir p punktus.

4. Valdyba rengia eilinius posėdžius bent tris kartus per metus ir neeilinį posėdį, šaukiamą valdybos pirmininko arba mažiausiai trečdalio valdybos narių prašymu.

5. Valdybai padeda Vykdomasis komitetas. Vykdomąjį komitetą sudaro trys asmenys, įskaitant valdybos pirmininką, o jis kartu yra ir vykdomojo komiteto pirmininkas. Kitus du komiteto narius iš skiriamų valdybos narių išrenka valdyba. Valdyba tam tikras užduotis gali pavesti atlikti Vykdomajam komitetui.

4 skirsnis

Direktorius

1. Direktoriumi skiriamas asmuo, turintis patirties ir patikimą reputaciją EIT veiklos srityse. Jį skiria valdyba ketverių metų kadencijai. Valdyba, manydama, kad tai būtų geriausias sprendimas EIT labui, gali pratęsti kadenciją vieną kartą dar ketveriems metams.

2. Direktorius atsakingas už kasdienį EIT valdymą ir yra jo teisinis atstovas. Jis atskaitingas valdybai ir jai nuolat teikia ataskaitas apie EIT veiklos vykdymą.

3. Direktorius visų pirma:

(a) organizuoja EIT veiklą ir jai vadovauja;

(b) remia valdybos ir Vykdomojo komiteto darbą ir teikia sekretoriato paslaugas rengiantis jų posėdžiams ir per posėdžius, taip pat pateikia visą jų veiklai reikalingą informaciją;

(c) rengia SID projektą, preliminarią trejų metų atnaujinamąją darbo programą, metų ataskaitos projektą ir metų biudžeto projektą ir pateikia juos valdybai;

(d) rengia ir administruoja ŽIB atrankos procesą, užtikrina, kad įvairūs šio etapo procesai vyktų skaidriai ir objektyviai;

(e) organizuoja EIT veiklą ir jai vadovauja;

(f) rengia, veda derybas ir sudaro sutartis su ŽIB;

(g) organizuoja suinteresuotųjų subjektų forumą;

(h) užtikrina, kad būtų taikomos su EIT veikla susijusios veiksmingos stebėsenos ir vertinimo procedūros pagal reglamento 16 straipsnį;

(i) atsako už administracinius ir finansinius klausimus, įskaitant EIT biudžeto vykdymą. Spręsdamas šiuos klausimus direktorius tinkamai atsižvelgia į vidaus audito padalinio nuomonę;

(j) atsako už visus personalo klausimus;

(k) pateikia metų finansinių ataskaitų ir balanso projektus vidaus audito padaliniui, o vėliau – per Vykdomąjį komitetą valdybai;

(l) užtikrina, kad EIT vykdytų įsipareigojimus, susijusius su jo sudarytomis sutartimis ir susitarimais;

5 skirsnis

EIT personalas

1. EIT personalą sudaro tiesiogiai EIT pagal terminuotas sutartis įdarbinti darbuotojai. Direktoriui ir kitam EIT personalui taikomos kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

2. Dalyvaujančiosios valstybės ar kiti darbdaviai gali ribotam laikotarpiui į EIT komandiruoti ekspertus.

Valdyba tvirtina nuostatas, pagal kurias komandiruotiems dalyvaujančių valstybių ar kitų darbdavių ekspertams sudaromos galimybės dirbti EIT ir kuriomis nustatomos jų teisės bei pareigos.

3. Personalo atžvilgiu EIT naudojasi institucijos, kuriai suteikta teisė sudaryti sutartis su personalo nariais, įgaliojimais.

4. Iš darbuotojo gali būti pareikalauta atlyginti žalą (visą ar jos dalį) EIT, atsiradusią dėl sunkaus nusižengimo, padaryto einant pareigas, arba dėl su pareigomis susijusio sunkaus nusižengimo.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas (-ai) 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas poveikis EIT asignavimams 3.2.3. Numatomas administracinio pobūdžio poveikis EIT žmogiškiesiems ištekliams 3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Dalinis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), pakeitimas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[7]

Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

15. Švietimas ir kultūra

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[8]

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

2014–2020 m. EIT pagrindinė misija – prisidėti prie tvaraus Europos ekonominio augimo ir konkurencingumo stiprinant valstybių narių ir Sąjungos inovacinius gebėjimus. EIT to siekia remdamas ir integruodamas aukščiausių standartų veiklą aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. Po pradinio laikotarpio Strateginėje inovacijų darbotvarkėje (toliau – SID), kurią, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, patvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, turi būti nustatyta ilgalaikė EIT strategija. SID grindžiama EIT valdybos 2011 m. birželio mėn. Komisijai pateikta versija. SID yra politinis dokumentas, kuriame apibrėžiamos EIT būsimos prioritetinės sritys, įskaitant numatytos veiklos septynerių metų laikotarpiu apžvalgą; ypač svarbu darbotvarkėje numatyti EIT žinių ir inovacijų bendrijų (ŽIB) prioritetines sritis bei jų atrankos ir skyrimo tvarką.

2014–2020 m. EIT bus pagrindinis Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ veikėjas, iš šios programos jis gaus 3 182,230 mln. EUR (dabartinėmis kainomis) finansinę paramą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. XX/XXX, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, 6 straipsnio 3 dalyje. Programą „Horizontas 2020“ sudaro trys vienas kitą papildantys ir tarpusavyje susiję prioritetai: aukštos kokybės mokslo rezultatų kūrimas; visuomenei iškilusių uždavinių sprendimas; pramonės pirmavimo skatinimas ir konkurencingumo didinimas. EIT savo inovacijų veikla ir integruodamas žinių trikampį pirmiausia prisidės prie pirmiausia padės spręsti visuomenei iškilusius uždavinius. Vis dėlto, dėl EIT integruoto ir kompleksinio pobūdžio svarbi sąveika su kitais prioritetais, ypač konkurencingumo.

Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam pirmą 1 493 mln. EUR asignavimų sumą, skirtą veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinę dalį. Antra asignavimų suma, kuri yra iki 1 689 mln. EUR, skiriama atlikus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“, 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą. Ši papildoma suma skiriama proporcingai, kaip nurodyta II priede, iš 2 dalies b punkte nurodyto prioriteto „Pramonės pirmavimas“ konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ numatytos sumos ir iš sumos, numatytos 2 dalies c punkte nurodytam prioritetui „Visuomenės uždaviniai“.

Toks dviejų daugiamečių asignavimų pavidalo finansavimas apima:

–        iš pirmosios asignavimų sumos: vykstančią esamų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) plėtrą ir pradines investicijas, kad galėtų pradėti veikti antra trijų naujų ŽIB grupė;

–        iš antrosios asignavimų sumos: vykstančią jau įsteigtų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) plėtrą ir pradines investicijas, kad galėtų pradėti veikti trečia trijų naujų ŽIB grupė.

EIT finansinis įnašas grindžiamas reikiamomis trijų jau įsteigtų ŽIB veiklos įtvirtinimo (apie 1,691 mlrd. EUR – 53,15 proc. viso EIT biudžeto), laipsniško naujų ŽIB steigimo 2014 m. (1,012 mlrd. EUR – 31,81 proc. viso EIT biudžeto) ir 2018 m. (259,75 mln. EUR – 8,16 proc. viso EIT biudžeto), sklaidos ir informavimo veiklos (141,762 mln. EUR – 4,5 proc. viso EIT biudžeto) ir administracinėmis išlaidomis (77 mln. EUR – 2,42 proc. viso EIT biudžeto).

Numatytas EIT biudžetas ŽIB 2014–2020 m. sudaro 25 proc. ŽIB biudžeto (ŽIB papildomos naudos veiklos) ir yra 2 963,506 mln. EUR (93,13 proc. viso EIT biudžeto 2014–2020 m.). Todėl numatoma, kad ŽIB sutelks dar 8,890 mlrd. EUR iš kitų viešųjų ir privačiųjų šaltinių (sverto poveikis).

ŽIB partnerių įnašas nesusijęs su tipišku dotacijos bendro finansavimo reikalavimu, veikiau tai mažiausia suma, kuria dalyvaujančiosios organizacijos turi prisidėti, ir tai yra jų finansinis indėlis į ŽIB. Taikant šį „iš apačios į viršų“ principą a) užtikrinamas didelis ŽIB partnerių įsipareigojimas, b) suaktyvinamas investavimas ir c) skatinami struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai tarp ŽIB partnerių ir dar platesnio masto pokyčiai.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs tikslai

Kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, EIT tikslas yra mažinti Europos inovacijų žemėlapio fragmentaciją ir didinti Europos patrauklumą aukščiausios kvalifikacijos talentams ir verslininkams.

Šis tikslas bus įgyvendinamas siekiant tokių konkrečių ir rezultatų:

–        įtvirtinti trijų jau įsteigtų ŽIB veiklą, skatinant jų augimą, didinant poveikį ir tvarumą;

–        laipsniškai kurti naujas ŽIB;

–        didinti EIT poveikį dalijantis žiniomis, vykdant sklaidą, informavimo veiklą ir tarptautinę veiklą.

EIT šių tikslų padės siekti stengdamasis

–        integruoti žinių trikampį (moksliniai tyrimai, inovacijos ir švietimas), kad būtų sukurta ekonominė ir socialinė nauda, o glaudesnis bendradarbiavimas būtų dar vaisingesnis;

–        didinti pouniversitetinių studijų patrauklumą ir komercinę svarbą, kad į ES būtų pritraukiami, joje ugdomi ir išlaikomi reikalingi įgūdžiai;

–        išnaudoti nepakankamai išnaudojamus ES mokslinių tyrimų pajėgumus, kad būtų daugiau naudos gamybai ir darbo rinkoms;

–        plėtoti ryšius ir veiksmingai bendradarbiauti su kompetencijos centrais, kad būtų sukurta kritinė masė sudėtingesnėms inovacijoms ir švietimui;

–        skatinti naujoviškų produktų ir procesų plėtotę, jei dėl rinkos nepakankamumo susidariusi padėtis nėra optimali;

–        stiprinti verslumo gebėjimus visoje ES, kad būtų sukurta nauja verslo veikla ir būtų geriau realizuojama potenciali mokslinių tyrimų ir švietimo rezultatų vertė;

–        stiprinti dabartinius ir būsimus mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo kompetencijos centrus ES, kad jie galėtų konkuruoti su pasaulinio garso reputacijos kompetencijos centrais;

–        mažinti inovacinių gebėjimų skirtumus ES įgyjant reikiamų žinių apie novatoriškų metodų naudą ir apie inovacijų valdymą bei tomis žiniomis dalijantis.

Atitinkama VGV / VGB veikla

15. Švietimas ir kultūra. Europos inovacijos ir technologijos institutas.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Įgyvendinus šį pasiūlymą inovacijos ir moksliniai tyrimai galėtų tapti aukštesnio lygio. Padidėtų inovacijų pastangų veiksmingumas, nes būtų mažinama fragmentacija ir sukuriama kritinė masė. Be to, būtų sukuriama papildomos naudos geriau išnaudojant mokslinių tyrimų rezultatus ir didinant rinkos svarbą bei gerinant inovacijų procesų pasiūlą. Svarbus EIT veiklos elementas – pokyčių ES aukštojo mokslo įstaigose skatinimas, ypač naudojant EIT kokybės ženklą pouniversitetinėms studijoms. Tai padarys teigiamą poveikį tarptautinėms švietimo įstaigoms ir palengvins galimybes rinktis tam tikrų studijų programas.

Dėl ŽIB taikomo daugialypio tarpsektorinio metodo, EIT prioritetinės sritys bus galbūt susijusios su EIT. EIT teritorinis poveikis tikriausiai būtų didžiulis. Regionai, kuriuose įsikūrę koordinavimo centrai, gautų naudos dėl aglomeracijos ekonomijos ir dėl teigiamo išorės poveikio. Šios galimybės dar padidėtų, jei ŽIB partneriai regionuose ir kompetentingos įstaigos ir organizacijos, dalyvaujančios kuriant bei rengiant regioninę inovacijų strategiją, glaudžiai bendradarbiautų.

Prie šio teisės akto pasiūlymo pridedamame Komisijos tarnybų darbinis dokumente dėl EIT poveikio vertinimo pateikta išsamesnės informacijos.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. XXX, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“, nustatyti rodikliai, kuriais remiantis vertinama, kiek pasiekti EIT konkretūs tikslai. Papildant šiuos rodiklius, EIT veiklos tikslų pasiekimas bus vertinamas pagal šiuos rodiklius:

Integruoti žinių trikampį (moksliniai tyrimai, inovacijos ir švietimas), kad būtų sukurta ekonominė ir socialinė nauda, o glaudesnis bendradarbiavimas būtų dar vaisingesnis. Stiprinti dabartinius ir būsimus mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo kompetencijos centrus ES, kad jie galėtų konkuruoti su pasaulinio garso reputacijos kompetencijos centrais. Išnaudoti nepakankamai išnaudojamus ES mokslinių tyrimų pajėgumus, kad būtų daugiau naudos gamybai ir darbo rinkoms. || – Integruotose ŽIB glaudžiai bendradarbiauja 540 universitetų, įmonių ir mokslinių tyrimų organizacijų; – prie paskirtų ŽIB prisijungia 80 papildomų organizacijų; – 9 susitarimai dėl ŽIB intelektinės nuosavybės valdymo ir naudojimo. – sutelkta 8,890 mlrd. EUR iš kitų nei EIT finansinių šaltinių, t. y. 75 proc. bendro ŽIB biudžeto (viešųjų ir privačiųjų šaltinių sverto poveikis);

Didinti pouniversitetinių studijų patrauklumą ir komercinę svarbą, kad į ES būtų pritraukiami, joje ugdomi ir išlaikomi reikalingi įgūdžiai. || – Parengtos 25 verslumo mokymo programos; – 85 švietimo ir mokymo moduliai, įskaitant EIT ženklu pažymėtas mokymo programas

Plėtoti ryšius ir veiksmingai bendradarbiauti su kompetencijos centrais, kad būtų sukurta kritinė masė sudėtingesnėms inovacijoms ir švietimui. || – 3 visu pajėgumu dirbančios ŽIB, 3 plėtojamos ŽIB ir 3 įsteigtos ir plėtojamos ŽIB. – 45 ŽIB koordinavimo centrai, įsteigti tiesiogiai bendradarbiaujant;

Skatinti naujoviškų produktų ir procesų plėtotę, jei dėl rinkos nepakankamumo susidariusi padėtis nėra optimali. || – 600 naujų veiklą pradedančių ir atsiskyrusių įmonių, įsteigtų ŽIB studentų, mokslininkų ir (arba) profesorių; – 6 000 inovacijų dabartinėse įmonėse, sukurtų ŽIB studentų, mokslininkų ir (arba) profesorių; – 3 000 licencijų ir konsultavimo paslaugų.

Stiprinti verslumo gebėjimus visoje ES, kad būtų sukurta nauja verslo veikla ir būtų geriau realizuojama potenciali mokslinių tyrimų ir švietimo rezultatų vertė. || –          10 000 studentų EIT magistrantūros studijų programose; – 10 000 studentų EIT doktorantūros studijų programose; – 20 000 studentų ir mokytojų mokslo laipsnio nesuteikiančiose programose; – 100 proc. absolventų geografinio judumo programose ir akademinės ir verslo bendruomenės judumo programose; – 25 proc. mokytojų dalyvavo tarptautinio judumo programose arba akademinės ir verslo bendruomenės judumo programose; – bent 25 proc. studentų ir mokytojų yra iš užsienio.

Mažinti inovacinių gebėjimų skirtumus ES įgyjant reikiamų žinių apie naujų inovacinių metodų naudą ir apie inovacijų valdymą bei jomis dalijantis. || – 600 ŽIB veikloje nedalyvaujančių organizacijų, kurioms naudinga EIT rezultatų ir informavimo veikla; – 40 EIT / ŽIB suorganizuotų geriausios patirties renginių; – 2 500 asmenų, gaunančių naudos iš ŽIB geriausios patirties per stipendijų sistemą.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

– Įtvirtinti tris jau įsteigtas ŽIB[9] skatinant jų augimą, didinant poveikį ir tvarumą,

– Laipsniškai kurti naujas ŽIB, užtikrinant jų atranką ir veikimą. Numatyta didinti ŽIB skaičių 2014 m. ir 2018 m. įsteigiant po tris naujas ŽIB

– Didinti EIT poveikį dalijantis žiniomis, vykdant sklaidą, informavimo veiklą ir tarptautinę veiklą. Remiantis kompetentingų ŽIB patirtimi, EIT, vykdydamas tikslinę sklaidą ir taikydamas dalijimosi žiniomis priemones, užtikrins, kad įgyta patirtis būtų paskleista už ŽIB ribų. Todėl EIT skatina abipusio mokymosi procesą ir spartesnį inovacijų modelių taikymą visoje Sąjungoje ir jos valstybėse narėse.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

EIT aiškiai susieja visą inovacijų ciklą – nuo švietimo ir žinių įgijimo iki inovacijų metodų taikymo naujose ir anksčiau įsteigtose įmonėse. EIT taikomame metode yra keletas elementų, suteikiančių konkrečios papildomos naudos ES lygmeniu.

· Ilgalaikė integruota partnerystė padeda įveikti fragmentaciją, o dėl EIT europinio masto sukuriama kritinė masė. Pasitelkdamas įgyvendinamas bendradarbiavimo iniciatyvas, EIT pasirinktą ŽIB užsimezgusią partnerystę perkelia į strateginį lygmenį, kuriuo galima ilgalaikė veikla. ŽIB sudaro galimybę pasaulinio lygio partneriams sudaryti naujas grupes, optimaliai išnaudoti išteklius, atverti naujų verslo galimybių taikant naujas vertės grandines ir prisiimant didesnę riziką, taip pat sprendžiant dar sudėtingesnius uždavinius. Be to, nors ES valstybėse narėse yra daug kompetencijos centrų, dažnai po vieną jiems nepavyksta pasiekti kritinės masės, leidžiančios konkuruoti pasaulinio mastu. ŽIB koordinavimo centrai siūlo stipriems vietos veikėjams galimybę glaudžiai bendradarbiauti su kitais kompetentingais partneriais pagal ŽIB siūlomą bendrą strateginę programą, o tai jiems leistų veikti ir būti pripažintiems pasauliniu mastu.

· Didesnis investicijų poveikis švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir naujų inovacijų valdymo būdų išbandymas. EIT veikia kaip katalizatorius, didina turimos mokslinių tyrimų bazės vertę, nes spartina technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų diegimą ir naudojimą. Inovacijų veikla padeda išlyginti ir subalansuoti investicijas į mokslinius tyrimus ir pasiekti, kad švietimo ir mokymo veikla labiau atitiktų verslo poreikius. Remiantis tuo galima skurti teisingą ir labai interaktyvų procesą. Tuo tikslu EIT gali gana lanksčiai bandyti naujus inovacijų modelius, ir tai leidžia iš tikrųjų diferencijuoti ŽIB valdymą ir ŽIB modelių finansavimą bei greitai prisitaikyti ir geriau pasinaudoti tam tikrose srityse atsirandančiomis galimybėmis.

· Talentų ugdymas nepaisant sienų ir verslumo skatinimas integruojant žinių trikampį. EIT skatina į žmones orientuotas inovacijas ir didžiausią dėmesį skiria studentams, tyrėjams ir verslininkams. EIT, jungdamas akademinę bendruomenę ir privatųjį sektorių, teikia naujų karjeros galimybių ir siūlo naujoviškas profesinio tobulėjimo sistemas. EIT ženklas ant novatoriškų ŽIB magistrantūros ir doktorantūros programų padės išplėtoti tarptautiniu mastu pripažįstamą kompetencijos prekinį ženklą, padedantį pritraukti talentų iš Europos ir trečiųjų šalių. Verslumas skatinamas atsirandant naujai pasaulinio lygio studentų, turinčių žinių ir nuostatų, leidžiančių idėjas paversti naujomis verslo galimybėmis, ir galinčių veiksmingai panaudoti žinias bei paskirstyti įmonių investicijų grąžą, kartai.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

EIT pradinis etapas, kuriame svarbiausia buvo nustatyti EIT sprendimų priėmimo ir vykdomąsias – valdybos ir centrinės būstinės – funkcijas ir įsteigti žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB), sėkmingai įveiktas.

Daugiau informacijos rasite „Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl EIT Strateginės inovacijų darbotvarkės pasiūlyme“.

Finansiniu požiūriu, steigiant ŽIB iš esmės įgyta tokios patirties:

· EIT finansavimo modelis, grindžiamas bendrais esamų kompetentingų organizacijų pranašumais ir ištekliais, EIT finansavimui veikiant kaip katalizatoriui, padedančiam pritraukti papildomų finansinių išteklių iš daugelio kitų viešųjų ir privačiųjų partnerių, ir juos sujungti, laikomas tinkamu. Todėl EIT finansavimas numatytas tik ŽIB papildomos naudos veiklai, būtent ŽIB švietimo, verslumo ir verslo kūrimo projektams, kuriais didinamos investicijos į jau įtvirtintą veiklą (pavyzdžiui, jau vykdomus mokslinių tyrimų projektus).

· Yra keletas ŽIB kūrimosi ir veiklos etapų, kurie skiriasi tiek biudžeto dydžiu, tiek finansavimo poreikiu ar lėšų panaudojimo pajėgumais, kurie iš pradžių būna riboti, bet vėlesniais metais gerokai padidėja. ŽIB penkiolikos metų gyvavimo laikotarpį sudaro tokie etapai:

– įsteigimo etapas (2 metai): laikotarpis, per kurį ŽIB įsteigiama, nustatoma reikiama finansinė ir teisinė struktūra, įdarbinami pagrindiniai darbuotojai. Per šį laikotarpį EIT įnašas sudarys vidutiniškai 35 proc. pavienių ŽIB biudžeto, tai yra 28 mln. EUR;

– plėtojimo etapas (3 metai): ŽIB įsteigta ir jau pradėjo įgyvendinti savo pagrindinę veiklą, tačiau dar labai aktyviai plečia savo veiklos sritis ir didina partnerių skaičių. Per šį laikotarpį EIT įnašas sudarys apie 26 proc. pavienių ŽIB biudžeto, tai yra 154,7 mln. EUR;

– darbo visu pajėgumu etapas (6 metai): ŽIB struktūra stabili, o veiklos sritys – aiškiai apibrėžtos. Per šį laikotarpį EIT įnašas sudarys vidutiniškai 25 proc. pavienių ŽIB biudžeto, tai yra 475,5 mln. EUR;

– įsitvirtinimo siekimo etapas (4 metai): ŽIB veikia panašiai kaip darbo visu pajėgumu etapu, o EIT įnašas bus laipsniškai mažinamas, taigi ŽIB turi užsitikrinti kitus pajamų šaltinius. Per šį laikotarpį EIT įnašas sudarys vidutiniškai 22 proc. pavienių ŽIB biudžeto, tai yra 258 mln. EUR.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

ES iniciatyvose ir programose vis labiau pripažįstamas mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo tarpusavio ryšys. Yra nemažai galimybių abipusiškam veiksmų stiprinimui, o programoje „Horizontas 2020“ nustatytas strateginis pagrindas leis dar geriau pasinaudoti tokia sąveika.

EIT labai padės siekti programoje „Horizontas 2020“ nustatytų tikslų, ir visų pirma, papildydamas kitas šios srities iniciatyvas, padės spręsti visuomenės uždavinius. Taigi EIT indėlis sudarant pagrindines sąlygas, kurių reikia, kad būtų galima panaudoti inovacinį ES mokslinių tyrimų potencialą ir skatinti pabaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus svarus.

Be to, dėl EIT ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje atsiranda visa apimančio švietimo aspektas. Pasitelkdamas novatorišką ir verslumą skiepijantį švietimą EIT atlieka svarbų vaidmenį jungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų programą ir švietimo politiką bei programas ir užtikrina tęstinumą bei prisiima ilgalaikį įsipareigojimą, kurio reikia siekiant ilgalaikių aukštojo mokslo pokyčių.

Be to, nagrinėjant inovacijų vietos ir globalių aspektų ryšį, yra galimybių abipusiškai sustiprinti sąveiką su Sąjungos sanglaudos politika. Koordinavimo centrai sudaro tarptautinio bendradarbiavimo ŽIB tinkluose ir už jų ribų galimybes, o dėl centrų patogios padėties galima pasinaudoti įvairiomis atitinkamų regionų finansavimo sistemomis.

Nors sąveikos galimybės priklauso nuo ŽIB teminių sričių, atrodo, kad ES lygmeniu yra tam tikrų iniciatyvų ir programų, kurias įgyvendinant labai naudingas būtų bendradarbiavimas ir koordinavimas.

Bendro programavimo iniciatyvos – pagrindinė priemonė mokslinių tyrimų srities fragmentacijai mažinti – yra visos Europos ŽIB mokslinių tyrimų bazės branduolys. ŽIB, savo ruožtu, gali paspartinti ir sustiprinti aukštos kokybės mokslinių tyrimų, sujungtų bendro programavimo iniciatyvų, rezultatų panaudojimą, bei taip mažinti inovacijų srities fragmentaciją. Bendra technologijų iniciatyva ir nauja viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė suteikia galimybių skatinti didelio masto pramonės vykdomus mokslinius tyrimus ir intensyvinti pagrindinių technologijų kūrimą. ŽIB gali padėti skatinti investicijas į šiuos pagrindinius mokslinius tyrimus, kad būtų padidintas technologijų perdavimo ir komercinimo mastas ir, padedant talentingiausiems verslininkams, jau esamose verslo srityse steigiamos naujos įmonės. EIT, taikydamas žinių trikampio metodą, papildys Europos mokslinių tyrimų tarybos investicijas į pasaulinio lygio pažangius mokslinius tyrimus. Bus atsižvelgiama į visą inovacijų grandinę nuo idėjos iki įgyvendinimo ir rezultatų išnaudojimo bei suteikiama papildomų inovacijų galimybių, taip pat bus ugdomas „Marie Curie“ mokslininkų ir „Erasmus visiems“ studentų verslumas.

Nauja Europos inovacijų partneryste bus sudarytas bendras pagrindas, kuriuo vadovaujantis tampa paprasčiau suderinti aktualius pasiūla ir paklausa grindžiamus mokslinius tyrimus bei inovacijų priemones ir politikos sritis ir jiems sąveikauti. Kalbant apie sąveiką su Europos inovacijų partnerystėmis, dėl ŽIB išsidėstymo skirtingose šalyse sukuriamas struktūriškas specialistų, esančių tinkamoje vietoje, kad galėtų nustatyti bendras sąlygas ir patikimus politinius, reglamentavimo arba standartizavimo aspektus, turinčius įtakos atitinkamam sektoriui arba uždaviniui, tinklas.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– Finansinis poveikis nuo 2014/01/01 iki 2022/12/31

– ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– ¨ Finansinis poveikis nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[10]

Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

X Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨    vykdomosioms įstaigoms,

– X     Europos Sąjungos įsteigtoms įstaigoms[11],

– ¨    nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms,

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

EIT sėkmė ir verslo bendruomenės dalyvavimas labai priklauso nuo supaprastinimo ir lankstumo. Pasibaigus pradiniam laikotarpiui, EIT lankstumą vis dar galima didinti, o supaprastinimo procesą tęsti.

Kad EIT pasiektų gerų rezultatų ir skatintų inovacijų proveržį, būtinas atsakingai ir atskaitingai vykdomas supaprastinamas. Supaprastinimą EIT vertina kaip dinamišką procesą, neatsiejamą nuo EIT veiklos ir integracinę jo pagalbinių funkcijų ŽIB dalį. Taigi, EIT stengsis pritaikyti, pagerinti ir racionalizuoti savo vidaus procesus ir nuosekliai sieks paprastesnių metodų, kuriuos taikant būtų galima padėti ŽIB įgyvendinti kylančius naujus uždavinius ir stiprinti ŽIB poveikį.

Veiklos supaprastinimas

Remdamasis ŽIB eksperimentavimu ir patirtimi EIT parengs supaprastinimo darbotvarkę pagrindinėse srityse, įskaitant pažangos vertinimo gaires ir Komisijai pagal trejų metų darbo programą pateikiamą įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Komisija atidžiai stebės EIT gebėjimą, remiantis EIT supaprastinimo darbotvarke, sudaryti kuo paprastesnius susitarimus ir taikyti kuo paprastesnius ŽIB veiklos finansavimo ir valdymo principus.

Finansinis supaprastinimas

Kadangi vienas iš EIT tikslų yra supaprastinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą, EIT finansinėse taisyklėse[12], pagrįstose finansiniu pagrindų reglamentu, kuriame yra Komisijos nustatytų specialių leidžiančių nukrypti nuostatų, svarbu atspindėti jo tikslus ir pakankamo veiklos lankstumo būtinybę, kad EIT būtų patrauklus verslo ir mokslinių tyrimų srities ir akademinės bendruomenės partneriams. Kita vertus, kaip nustatyta Reglamento, kuriuo nustatomos programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, 1 straipsnyje, jei reikia, gali būti nustatytos taisyklės, kurios skirtųsi nuo šiame reglamente ar Reglamente (ES Nr. XX/2012 (Finansinis reglamentas) nustatytų taisyklių, atsižvelgiant į EIT reglamento nuostatas ir į specifinius EIT poreikius (t. y. kvietimas paskirti ir atrinkti naujas ŽIB kvietimo teikti paraiškas).

Siekiant supaprastinimo tikslo, atsižvelgiant į pagal programą „Horizontas 2020“ pasiūlytas finansavimo supaprastinimo taisykles, bus įgyvendintas tam tikras skaičius dotacijų valdymo priemonių. Bus imtasi tokių veiksmų:

· supaprastintas realių tiesioginių išlaidų padengimas, platesnis įprastų ŽIB apskaitos metodų taikymas, įskaitant tam tikrų mokesčių ir rinkliavų tinkamumą finansuoti;

· galimybė ŽIB, kurioms tai yra jų įprastas apskaitos metodas, ir atlyginimo negaunantiems MVĮ savininkams, naudoti personalo vieneto išlaidas (vidutines išlaidas personalui).

· laiko apskaitos supaprastinimas nustatant aiškias ir paprastas būtinas sąlygas, ypač laiko apskaitos reikalavimo panaikinimas personalui, dirbančiam visą darbo dieną arba daugiau nei pusę darbo dienos ES projekte;

· visoms ŽIB vienoda kompensavimo norma;

· viena fiksuoto dydžio suma netiesioginėms išlaidoms padengti;

· vieneto sąnaudų sistema ir fiksuoto dydžio sumos stipendijoms;

· kontrolės strategija, kaip nustatyta 2.2.2 skirsnyje, kuria siekiama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyros, bus toliau mažinama ŽIB administracinė našta.

· laikantis pagal programą „Horizontas 2020“ pasiūlytų dalyvavimo taisyklių, trečiųjų šalių įnašų į ŽIB turtu vertė gali būti laikoma tinkama finansuoti, o tai yra esminis dabartinių sąnaudų tinkamumo finansuoti taisyklių pakeitimas.

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės bus nustatytos atsižvelgiant į įgytą patirtį ir į veiksmingumą bei išlaidų efektyvumą. Jos bus grindžiamos bendra, laiku vykdoma suderinta strategija, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas rezultatams ir poveikiui (žr. šio dokumento 1.4.4 skirsnį).

STEBĖSENA

Komisija dar labiau remia EIT kuriant tvirtą ir patikimą rezultatais grindžiamą stebėsenos sistemą. Stebėsenos sistemoje turėtų būti atsižvelgta į EIT nepriklausomumą ir į ŽIB autonomiją bei jų sutartinius santykius. Tuo pat metu stebėsenos sistema turėtų būti užtikrinama visiška EIT atsakomybė ir visiškas ŽIB lankstumas šioms įgyvendinant verslo planus. Komisija bendradarbiaus su EIT, kad būtų įvertinta padaryta pažanga.

EIT stebėsena bus vykdoma keturiais lygmenimis:

1. ŽIB stebėsena, remiantis konkrečios ŽIB tikslais ir ŽIB verslo planuose nustatytais pagrindiniais veiklos rodikliais. ŽIB bus suteikta nemaža veikimo laisvė (principas „iš apačios į viršų“) nustatant savo vidines strategijas ir organizaciją bei apibrėžiant savo veiklą ir sutelkiant reikalingus išteklius.

2. EIT vykdys visų ŽIB stebėseną, o ŽIB didžiausią dėmesį skirs tam tikriems EIT strateginiams tikslams, kaip nustatyta EIT rezultatų suvestinėje, apimančioje bendrus visų ŽIB rodiklius. Rezultatų suvestinėje didžiausias dėmesys bus skiriamas pasiekimams, rezultatams ir visų ŽIB ekonominio ir socialinio poveikio generavimui. EIT rezultatų suvestinėje ŽIB veikla bus vertinama pagal tam tikrus tikslus. Be to, kaip pasiūlyta teisinio pagrindo peržiūroje, prieš paskelbiant naujus kvietimus teikti paraiškas, EIT paskelbs ŽIB veiklos finansavimo, stebėsenos ir vertinimo kriterijus bei procedūras.

3. EIT veiklos stebėsena, derinant kiekybinius ir kokybinius rodiklius vidutinės trukmės laikotarpiu. Atliekant tokią stebėseną, pavyzdžiui, bus vertinamas EIT paramos teikimas ŽIB, informavimo (gerosios patirties renginių skaičius) intensyvumas ir mastas, EIT rezultatų sklaida, tarptautinė veikla ir poveikis platesnio masto Europos politikos inovacijų, mokslinių tyrimų ir švietimo darbotvarkėse (pavyzdžiui, kiek procentų EIT išbandytų modelių pritaikyta kitose iniciatyvose).

4. EIT kaip ES inovacijos instituto stebėsena ir vertinimas pagal programą „Horizontas 2020“, kuriuos atliks Komisija, laikydamasi EIT reglamento nuostatų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. XXX dėl programos „Horizontas 2020“ 25 ir 26 straipsnių nuostatų. Vertinimus numatyta atlikti 2016 m. (tik EIT), 2017 m. (tarpinis EIT vertinimas, susijęs su programa „Horizontas 2020“) ir 2023 m. (EIT ex post vertinimas, susijęs su programa „Horizontas 2020“). Be to, siūloma, kad Komisija bet kuriuo metu galėtų atlikti kitus strateginės svarbos temų ar klausimų vertinimus. EIT numatytos veiklos sąveika su kitomis ES programomis turėtų būti užtikrinama Komisijai pateikiant EIT trejų metų darbo programos vertinimą.

ATSKAITOMYBĖ

Kadangi EIT yra Sąjungos įstaiga, subsidijuojama iš Europos Sąjungos biudžeto, žvelgiant iš valdymo ir kontrolės perspektyvos, EIT bus traktuojama kaip kitos pagal Sutartį įsteigtos įstaigos ir laikoma Sąjungos agentūra. Tai reiškia, kad EIT per kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą bus taikomas 201Z m. YY mėn. XX d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punktas. Stebėsenos sistemos įgyvendinimo atskaitomybė:

· EIT trejų metų darbo programoje bus nustatyti pagrindiniai kitų metų (n+1) EIT strateginių tikslų prioritetai ir tikslai. Prieš galutinai patvirtinant trejų metų darbo programą, turėtų būti konsultuojamasi su ŽIB dėl prioritetų ir tikslų, kad būtų galima juos visiškai integruoti į atitinkamus metinius verslo planus.

· Į praėjusių metų (n-1) metinę veiklos ataskaitą įtraukiami stebėsenos proceso n-1 rezultatai ir aprašoma, kaip ir kokiu mastu buvo pasiekta tikslų. Metinėje veiklos ataskaitoje turėtų būti atsižvelgiama į praėjusių metų (n-1) ŽIB veiklos išlaidų ir rezultatų ataskaitas.

ŽIB atskaitomybės sąlygos nustatytos partnerystės pagrindų susitarime ir metiniuose dotacijų susitarimuose (atsiskaitymas už rezultatus ir išlaidas). Kita vertus, siekiant padidinti veiksmingumą ir išlaidų efektyvumą, remiantis EIT patirtimi, įgyta įgyvendinant ŽIB metinius dotacijų susitarimus, dotacijų valdymo procesas bus gerokai supaprastintas, kad sumažėtų administracinė našta ŽIB ir pagerėtų surenkamų duomenų kokybė. Taip pat, kaip minėta, rezultatų suvestinėje bus nustatyti visoms ŽIB bendri rodikliai, didžiausią dėmesį skiriant pasiekimams, rezultatams ir visų ŽIB ekonominio ir socialinio poveikio generavimui.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Atsižvelgiant į aiškią būtinybę veiksmingai ir efektyviai valdyti Europos biudžetą bei užkirsti kelią sukčiavimui ir švaistymui, EIT, įgyvendindamas biudžetą, parengs vidaus kontrolės sistemą, kurią taikant būtų pagrįstai patikinama, kad daugiamečiu išlaidų laikotarpiu klaidų lygis būtų 2–5 proc., geriausiu atveju – apie 3,5 proc., kaip siūloma Reglamente, kuriuo nustatomos programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, kuriuo bus grindžiama vidaus kontrolės sistema ir audito strategija.

EIT vidaus kontrolės sistema taip pat bus grindžiama Komisijos vidaus kontrolės standartais, EIT procedūromis, ŽIB deklaruotų išlaidų, kurias finansavo EIT, 100 proc. ex ante patikrinimais, audito sertifikatais, išlaidų deklaravimo metodologijos ex ante sertifikavimu, atrinktų prašymų ex post auditais, projektų rezultatais ir išorės vertinimu.

Pagal EIT finansinių taisyklių 38 straipsnio 4 dalį, leidimus suteikiantis pareigūnas, vadovaudamasis valdybos priimtais standartais, paremtais Komisijos nustatytais standartais, ir atsižvelgdamas į riziką, susijusią su valdymo aplinka bei finansuojamos veiklos pobūdžiu, nustatė organizacinę struktūrą, vidaus valdymo ir kontrolės procedūras, tinkančias EIT pareigoms atlikti.

Rizikos valdymo vertinimas atliekamas kasmet, kad būtų sušvelninta bet kokia su bendros EIT veiklos įgyvendinimu susijusi rizika. Šiomis aplinkybėmis, EIT, kurdamas vidaus kontrolės sistemą, turėtų atsižvelgti į įgyvendinamos veiklos riziką, konkrečią gavėjų populiacijos charakteristiką ir į ne vieną dotaciją gaunančius naudos gavėjus (šiuo metu 3 ŽIB), į suteiktų dotacijų dažnumą (metinės dotacijos), į sandorių dydį (žr. 1.5.3 punktą dėl ŽIB penkiolikos metų gyvavimo laikotarpio ir skirtingų vystymosi etapų) bei vengti finansavimo dubliavimosi.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios metinės dotacijos ŽIB suteiktos 2010 m., EIT dar neturi klaidų normos rezultatų. Vis dėlto, įgyvendinant dabartinius dotacijų susitarimus, nustatytos tokios rizikos kategorijos:

– klaidos dėl taisyklių sudėtingumo;

– klaidos dėl taisyklių interpretavimo;

– tinkamumo finansuoti taisyklių nepaisymas;

– patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas;

– neteisingas netiesioginių išlaidų apskaičiavimas.

Dėl pirmiau nurodytų supaprastinimo priemonių sumažės klaidų norma.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. XXX dėl programos „Horizontas 2020“ 23 straipsnyje, EIT sukurta kontrolės sistema turi būti sutvarkyta taip, kad būtų pagrįstai užtikrinamas su veiklos veiksmingumu ir naudingumu susijusios rizikos tinkamas valdymas, užtikrinant atitinkamų sandorių teisėtumą ir tvarkingumą ir siekiant pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyros. Taip bus mažinama ŽIB administracinė našta.

Audito strategija, kaip EIT kontrolės sistemos dalis, turėtų būti grindžiama tipinio išlaidų pavyzdžio EIT biudžete, būtent ŽIB suteiktų kasmetinių dotacijų, finansiniu auditu. Šią reprezentatyviąją imtį galima papildyti pasirinkimu, kuris grindžiamas su išlaidomis susijusios rizikos, susijusiomis su išlaidomis atliekant 100 proc. paraiškų ex ante patikrinimų, vertinimu, o įgyta patirtis bus panaudota vertinant dotacijų įgyvendinimo rizikos vertinimo kontrolės sistemą. Išlaidų auditai atliekami nuosekliai laikantis ekonomiškumo, našumo ir veiksmingumo principų.

EIT, atsižvelgdamas savo vidaus kontrolės sistemą, taip pat parengė bendrą strategiją, įskaitant priežiūros struktūrą, skirtą įgyvendinti vidaus kontrolės procesus, kuriais prisidedama prie bendro išlaidų ciklo. Vadovybė užtikrina, kad valdyba formaliai patvirtintų šią bendrą strategiją bei Standartizavimo ir supaprastinimo iniciatyvą ir jos įgyvendinimą.

EIT, įgyvendindamas Standartizavimo ir supaprastinimo iniciatyvą, vadovaujasi trijų krypčių metodu:

– standartizuotas EIT veiklos planavimas ir darbo programa;

– ryšys su rizikos valdymu;

– tipinės veiklos procedūrų kūrimas.

Tipinės veiklos procedūros yra išsamūs rašytiniai nurodymai, kaip siekti konkretaus proceso veiklos vienodumo; tokie nurodymai paprastai apima daugiau nei vieną EIT, skyriaus, skirsnio ar komandos užduotį ar sritį.

Siekiant supaprastinimo, didžiausią dėmesį skiriant rezultatams, ir siekiant padidinti našumą ir tvarkingumą bei sumažinti galimą su ŽIB veikla susijusios EIT veiklos klaidų normą, bus siūloma dotacijas skirti vienkartinėmis išmokomis, fiksuoto dydžio išmokomis ir pagal vieneto įkainių normas, priklausomai nuo ŽIB veiklos pobūdžio, kaip siūloma [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. XXX dėl programos „Horizontas 2020“. Finansinės atskaitomybės audito pažymos, kurias turi pateikti ŽIB ir įvairūs partneriai, ir kuriose nepriklausomi auditoriai turi patvirtinti finansinėse ataskaitose nurodytų sumų teisėtumą ir atitikimą, pateikiamos tik tuo atveju, jei tokių pažymų suma yra lygi arba didesnė nei Reglamento, kuriuo nustatomos programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, 28 straipsnyje nurodyta suma. Visos kitos šio reglamento nuostatos taip pat bus taikomos metodologijos pažymoms ir sertifikuojantiems auditoriams.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

2.3.1      Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Kaip nustatyta [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. XXX dėl programos „Horizontas 2020“ 24 straipsnyje, EIT imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų saugomi Sąjungos finansiniai interesai. Programos „Horizontas 2020“ pasiūlymuose tikrinta, ar nėra sukčiavimo pavojaus ir įvertintas jų poveikis. Apskritai siūlomos priemonės turėtų daryti teigiamą poveikį kovai su sukčiavimu, ypač daugiau dėmesio skiriant rizika pagrįstam auditui bei stiprinant vertinimą ir kontrolę.

EIT yra ryžtingai nusiteikęs kovoti su sukčiavimu visuose dotacijų valdymo proceso etapuose bei įgyvendinant kitą veiklą. Visuose EIT priimtuose sprendimuose ir sudarytose sutartyse aiškiai nurodoma, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) ir Audito Rūmai, laikantis 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje[13], gali atlikti visų rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų patikrinimus vietoje, įskaitant galutinių naudos gavėjų patalpas.

OLAF turi teisę atlikti EIT vidaus tyrimus, o valdyba pasirašė susitarimą dėl prisijungimo prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl OLAF tyrimų[14].

EIT taip pat priėmė sprendimą dėl vidaus tyrimų, susijusių su Sąjungos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris 15 02 11 Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) || DA / NDA ([15]) || ELPA[16] šalių || šalių kandidačių[17] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 || 15 02 11 01 „Valdymo struktūra“ 2008/2013 || NDIF || TAIP || NE || NE || NE

1 || 15 02 11 02 „Žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) ir kita kasdienė veikla“ 2008/2013 || DA || TAIP || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

|| DA / NDA ([18]) || ELPA[19] šalių || šalių kandidačių[20] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| 15 07 03 01 „Valdymo struktūra“ 2014–2020 m. || NDIF || TAIP || NE || NE || NE

|| 15 07 03 02 „Žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) ir kita kasdienė veikla“ 2014–2020 . || DA || TAIP || NE || NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) dabartinėmis kainomis

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 1. EIT administracinės ir veiklos išlaidos

EIT || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || 2021 metai || 2022 metai || IŠ VISO 2014–2022 m.

1 antraštinė dalis. 15 07 03 01 „Valdymo struktūra“ 2014–2020 m. || Įsipareigojimai || (1a) || 5,837 || 6,386 || 7,949 || 8,108 || 8,730 || 8,905 || 9,083 || || || 54,998

Mokėjimai || (2a) || 5,837 || 6,386 || 7,949 || 8,108 || 8,730 || 8,905 || 9,083 || || || 54,998

2 antraštinė dalis. 15 07 03 01 „Valdymo struktūra“ 2014–2020 m. || Įsipareigojimai || (1b) || 1,592 || 1,732 || 1,987 || 2,027 || 2,183 || 2,226 || 2,271 || || || 14,017

Mokėjimai || (2b) || 1,592 || 1,732 || 1,987 || 2,027 || 2,183 || 2,226 || 2,271 || || || 14,017

3 antraštinė dalis. 15 07 03 02 „Žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) ir kita kasdienė veikla“ 2014–2020 m. || Įsipareigojimai || (1c) || 267,498 || 324,047 || 389,375 || 472,279 || 497,460 || 554,832 || 599,777 || || || 3105,268

Mokėjimai || (2c) || 232,723 || 281,921 || 338,756 || 410,883 || 432,790 || 482,704 || 521,806 || 299,888 || 103,796 || 3105,267

IŠ VISO asignavimų EIT || Įsipareigojimai || =1a+1b+1c || 274,926 || 332,165 || 399,312 || 482,414 || 508,373 || 565,963 || 611,130 || || || 3174,283

Mokėjimai || =2a+2b+2c || 240,151 || 290,039 || 348,693 || 421,018 || 443,703 || 493,835 || 533,159 || 299,888 || 103,796 || 3174,283

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1 || „EAC GD administracinės išlaidos“

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) dabartinėmis kainomis

|| || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

EAC GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai. Etatų planas. 15.01.05.01 || 0,472 || 0,481 || 0,491 || 0,501 || 0,511 || 0,521 || 0,531 || 3,507

Ÿ Žmogiškieji ištekliai. Etatų planas. 15.01.05.02 || 0,145 || 0,148 || 0,151 || 0,154 || 0,157 || 0,161 || 0,164 || 1,081

Ÿ Kitos administracinės išlaidos. 15.01.05.03 || 0,371 || 0,378 || 0,551 || 0,563 || 0,401 || 0,497 || 0,597 || 3,359

IŠ VISO EAC GD || || 0,988 || 1,008 || 1,194 || 1,217 || 1,069 || 1,179 || 1,292 || 7,947

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,988 || 1,008 || 1,194 || 1,217 || 1,069 || 1,179 || 1,292 || 7,947

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) dabartinėmis kainomis

|| || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018* || Metai 2019* || Metai 2020* || Metai 2021 || Metai 2022 || IŠ VISO 2014–2022 m.

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 275,914 || 333,173 || 400,505 || 483,632 || 509,442 || 567,142 || 612,422 || || || 3 182,230

Mokėjimai || 241,139 || 291,047 || 349,887 || 422,236 || 444,772 || 495,014 || 534,451 || 299,888 || 103,796 || 3 182,230

* Papildoma 1 689,006 mln. EUR suma skiriama proporcingai iš „Visuomenės uždavinių“ ir „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ biudžetų; ji yra orientacinė ir jai taikomas Reglamento Nr. XX/XXX dėl programos „Horizontas 2020“ 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas įvertinimas.

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– X     Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) dabartinėmis kainomis

|| Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. ||

|| REZULTATAI ||

|| Rezultato rūšis[21] || Vidutinės rezultato sąnaudos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[22]. Jau veikiančių ŽIB augimo ir poveikio įtvirtinimas ir skatinimas ||

Rezultatas || ŽIB || || 3 || 256.89 || 3 || 281.83 || 3 || 284.49 || 3 || 313.77 || 3 || 214.31 || 3 || 183.36 || 3 || 156.70 || 21 || 1 691,346 ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || 3 || 256.89 || 3 || 281.83 || 3 || 284.49 || 3 || 313.77 || 3 || 214.31 || 3 || 183.36 || 3 || 156.70 || 21 || 1 691,346 ||

2 KONKRETUS TIKSLAS. Laipsniškas naujų ŽIB kūrimas ||

Rezultatas || ŽIB || || || || 3 || 25.98 || 3 || 82.81 || 3 || 135.98 || 3 || 232.61 || 3 || 260.17 || 3 || 274.87 || 18 || 1 012,410 ||

Rezultatas || ŽIB || || || || || || || || || || 3 || 27.57 || 3 || 87.87 || 3 || 144.31 || 9 || 259,750 ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || 3 || 25.98 || 3 || 82.81 || 3 || 135.98 || 6 || 260.18 || 6 || 348.04 || 6 || 419.17 || 27 || 1 272,160 ||

3 KONKRETUS TIKSLAS. Didinti EIT poveikį dalijantis žiniomis, vykdant rezultatų sklaidą, informavimo veiklą ir tarptautinę veiklą ||

Rezultatas || || || || 10.61 || || 16.24 || || 22.08 || || 22.52 || || 22.97 || || 23.43 || || 23.90 || || 141.762 ||

3 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 10.61 || || 16.24 || || 22.08 || || 22.52 || || 22.97 || || 23.43 || || 23.90 || || 141.762 ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 267,50 || || 324,05 || || 389,38 || || 472,28 || || 497,465 || || 554,83 || || 599,78 || || 3 105,268 ||

3.2.3.     Numatomas poveikis asignavimams EIT žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– X     Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) dabartinėmis kainomis

|| Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

Pareigūnai (AD pareiginės grupės) EAC biudžeto eilutė 15 01 05 01 || 0,472 || 0,481 || 0,491 || 0,501 || 0,511 || 0,521 || 0,531 || 3,507

Pareigūnai (AST pareiginės grupės). EAC biudžeto eilutė 15 01 05 01 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Pagal sutartis dirbantys darbuotojai: EAC biudžeto eilutė 15 01 05 02 || 0,068 || 0,069 || 0,071 || 0,072 || 0,074 || 0,075 || 0,076 || 0,505

Pagal sutartis dirbantys darbuotojai: EIT biudžeto eilutė 15 07 03 01 || 1,358 || 1,386 || 1,413 || 1,441 || 1,470 || 1,500 || 1,530 || 10,098

Laikinieji darbuotojai EAC biudžeto eilutė 15 01 05 01 || 5,121 || 5,224 || 5,469 || 5,864 || 6,419 || 6,547 || 6,678 || 41,322

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai: EAC biudžeto eilutė 15 01 05 02 || 0,077 || 0,079 || 0,081 || 0,082 || 0,084 || 0,086 || 0,087 || 0,576

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai: EIT biudžeto eilutė 15 07 03 01 || 0,387 || 0,395 || 0,484 || 0,493 || 0,503 || 0,513 || 0,523 || 3,299

Priėmimo susitarimo įnašas[23] || -1,560 || -1,560 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || -3,120

IŠ VISO || 5,924 || 6,074 || 8,007 || 8,454 || 9,060 || 9,241 || 9,426 || 56,187

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

– A) EIT ir EAC GD žmogiškieji ištekliai

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| XX 07 03 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || || || || || || || ||

|| 15 07 03 01 (Delegacijos) || 63 || 63 || 65 || 67 || 70 || 70 || 70 ||

|| 15 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 3,5 || 3,5 || 3,5 || 3,5 || 3,5 || 3,5 || 3,5 ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| || || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[24] ||

|| 15 07 03 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || || ||

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[25] || būstinėje[26] || || || || || || || ||

|| - delegacijose || || || || || || || ||

|| 15 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || ||

|| IŠ VISO || 68,5 || 68,5 || 70,5 || 72,5 || 75,5 || 75,5 || 75,5 ||

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant EAC GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

EAC GD pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || - Su EIT biudžeto patirtinimu susijusios užduotys, pavyzdžiui, biudžeto projektas, perkėlimai; - Komisijos nuomonės apie EIT trejų metų darbo programą rengimas; - Komisijos stebėtojo EIT valdybos posėdžiuose rengimas; - Komisijos sprendimo dėl EIT valdybos narių skyrimo rengimas; - koordinavimas ir derinimas su kitomis ES iniciatyvomis, ypač su programa „Horizontas 2020“; - Komisijos pozicijos EIT suinteresuotųjų subjektų platformoje rengimas; - kasmetinių EIT ir ŽIB bei Komisijos tarnybų posėdžių organizavimas; - kvietimų teikti paraiškas naujoms ŽIB steigti rengimas; - EIT stebėsena ir vertinimas; - pagrįstas patikinimas, kad EIT ženklu pažymėtos programos dera su veiksmais, kurių imtasi Aukštojo mokslo erdvėje.

EAC GD išorės personalas || - pagalba rengiant Komisijos nuomonę apie EIT trejų metų darbo programą; - prisidėjimas prie koordinavimo ir derinimo su kitomis ES iniciatyvomis, ypač su programa „Horizontas 2020“; - pagalba rengiant Komisijos poziciją EIT suinteresuotųjų subjektų platformoje; - pagalba organizuojant kasmetinius EIT ir ŽIB bei Komisijos tarnybų posėdžius; - pagalba rengiant kvietimus teikti paraiškas naujoms ŽIB steigti; - prisidėjimas prie pagrįsto patikinimo, kad EIT ženklu pažymėtos programos dera su veiksmais, kurių imtasi Aukštojo mokslo erdvėje.

– B) EIT žmogiškieji ištekliai

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

EIT etatų plano pareigybės

Laikinieji darbuotojai || AD || 27 || 27 || 28 || 29 || 32 || 32 || 32

AST || 11 || 11 || 11 || 12 || 12 || 12 || 12

IŠ VISO etatų  plano pareigybių || 38 || 38 || 39 || 41 || 44 || 44 || 44

Kiti darbuotojai (FTE)

Sutartininkai (CA) || || 20 || 20 || 20 || 20 || 20 || 20 || 20

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai (SNE) || || 5 || 5 || 6 || 6 || 6 || 6 || 6

Iš viso kitų darbuotojų || || || || || || || ||

IŠ VISO EIT DARBUOTOJŲ || || 63 || 63 || 65 || 67 || 70 || 70 || 70

Vykdytinų užduočių aprašymas:

EIT laikinieji darbuotojai || - su EIT biudžetu ir su supaprastinimo darbotvarke susijusios užduotys; - pasirengimas naujoms ŽIB skyrimo ir atrankos bangoms; - koordinavimas ir derinimas su kitomis ES iniciatyvomis, ypač su programa „Horizontas 2020“; - EIT suinteresuotųjų subjektų platforma; - EIT ir ŽIB posėdžių ir klausymų organizavimas; - ŽIB įtvirtinimas; - EIT stebėsena ir vertinimas; - didinti EIT poveikį dalijantis žiniomis, vykdant rezultatų sklaidą, informavimo veiklą ir tarptautinę veiklą.

EIT išorės personalas || - pagalba rengiantis naujai ŽIB skyrimo ir atrankos bangai; - prisidėjimas prie EIT Verslumo ir švietimo darbotvarkės; - prisidėjimas prie EIT suinteresuotųjų subjektų platformos veiklos; - prisidėjimas prie pagrįsto patikinimo, kad EIT ženklu pažymėtos programos dera su veiksmais, kurių imtasi Aukštojo mokslo erdvėje.

Atsižvelgiant į etatų planą pagal dabartinę daugiametę finansinę programą, EIT, kaip naujai agentūrai, iki 2013 m. buvo iš viso numatytas 61 darbuotojas visos darbo dienos ekvivalento vienetais (t. y. 37 laikinieji darbuotojai + 20 CA + 4 SNE). Šiame kontekste EAC GD, kaip pagrindinis GD, atidžiai stebės, kaip įgyvendinamas dabartinis EIT etatų planas.

Kita vertus, kasmet rengiant biudžetą, pagrindinis GD paprašys biudžeto valdymo institucijos tik reikiamo darbuotojų skaičiaus, kad galėtų siekti EIT tikslų.

Taip pat svarbu pabrėžti ir pripažinti, kad, peržiūrėjus dabartinį EIT reglamentą ir SID, gerokai išauga EIT darbo krūvis ir padaugėja užduočių bei išauga naujo biudžeto, kurį EIT vykdys, svarba.

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

X       Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[27]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– X Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || Iš viso

Priėmimo susitarimas su Vengrijos vyriausybe* || 1.560 || 1.560 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 3.120

IŠ VISO asignavimų || 1.560 || 1.560 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 3.120

* Priėmimo susitarime numatyta, kad Vengrijos vyriausybė 20 metų (2011–2030 m.) padengia EIT patalpų nuomos mokestį ir 5 metus (2011–2015 m.) – 20 darbuotojų darbo užmokesčio išlaidas, atitinkančias kasmetinį 1,560 mln. EUR įnašą grynaisiais.

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

X       Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[28]

Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               OL C, p.

[2]               OL C, p.

[3]               http://ec.europa.eu/education/eit/eit-consultation_en.htm.

[4]               OL C […], […], p. […].

[5]               OL C […], […], p. […].

[6]               OL C, p.

[7]               VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[8]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[9]               2009 m. EIT paskyrė tris ŽIB šiose srityse: prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas (angl. „Climate KIC“), informacijos bei ryšių visuomenė ateityje (angl. „EIT ICTLabs“) ir darni energetika (angl. „KIC InnoEnergy“).

[10]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[11]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[12]             2009 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas C(2009) 2661, kuriuo suteikiamas leidimas taikyti Europos inovacijos ir technologijos instituto prašomą nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje, leidžiančią nukrypti nuostatą.

[13]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[14]             2009 m. vasario 20 d. EIT valdybos sprendimas.

[15]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[16]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[17]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[18]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[19]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[20]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[21]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.).

[22]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“.

[23]             Priėmimo susitarime numatyta, kad Vengrijos vyriausybė padengia 20 sutartininkų, įdarbintų 5 metams (2011–2015 m.), darbo užmokesčio išlaidas, atitinkančias kasmetinį 1,560 mln. EUR įnašą grynaisiais.

[24]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[25]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[26]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[27]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[28]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 proc. surinkimo išlaidų.