Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų GAS) /* KOM/2011/0793 galutinis - 2011/0373 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.
Pasiūlymo aplinkybės
Šiuo
pasiūlymu ir Reglamento dėl vartotojų elektroninio
ginčų sprendimo (Reglamentas dėl vartotojų GES)
pasiūlymu stengiamasi užtikrinti geresnį mažmeninės vidaus
rinkos veikimą, o dar tiksliau – pagerinti vartotojų teisių
gynimą. Didelė dalis
Europos vartotojų pirkdami prekes arba paslaugas vidaus rinkoje patiria
problemų. 2010 m. tokių problemų patyrė maždaug
20 proc. Europos vartotojų[1].
Nepaisant stiprios teisės aktais užtikrintos vartotojų apsaugos, vartotojams
kylančios problemos dažnai lieka neišspręstos. Nustatyta, kad
dėl problemų, kilusių perkant prekes arba paslaugas, Europos
vartotojų patirti nuostoliai siekia 0,4 proc. ES BVP. Be tradicinių
teisių gynimo teisme priemonių[2],
kai kuriose valstybėse narėse vartotojai ir įmonės skundus
gali teikti ginčų alternatyvaus sprendimo subjektams (toliau – GAS
subjektai). GAS subjektų tikslas – išspręsti tarp šalių kilusius
ginčus ne teisme, dalyvaujant tam tikram subjektui (pvz., arbitrui,
taikintojui, tarpininkui, ombudsmenui, skundų tarybai). Komisija priėmė dvi rekomendacijas
dėl vartotojų GAS[3]
ir įsteigė du GAS tinklus (ECC-NET[4]
ir FIN-NET[5]).
Daugelyje konkretiems sektoriams taikomų ES teisės aktų yra
nuostata dėl GAS[6],
o Direktyvoje[7]
dėl mediacijos skatinamas taikus ginčų, taip pat vartotojų
ginčų, sprendimas. Vis dėlto, ištyrus dabartinę
padėtį nustatyta, kad GAS veiksmingumui trukdo aprėpties
spragos, menkas vartotojų ir įmonių informuotumas ir nevienoda
GAS procedūrų kokybė[8].
Veiksmingų GAS procedūrų trūkumas
tampa dar opesnis tarpvalstybinių sandorių atveju (pvz., dėl
kalbos kliūčių, potencialiai didesnių sąnaudų,
valstybių narių teisės aktų skirtumų). Atsižvelgdama
į nustatytas problemas, Komisija nusprendė pasiūlyti GAS
priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad GAS subjektui būtų
galima pateikti visus vartotojų skundus, o ginčai dėl
tarpvalstybinių sandorių būtų sprendžiami paprasčiau[9].
2.
Konsultacijų su suinteresuotomis šalimis
rezultatai ir poveikio vertinimas
2.1.
Tiriamųjų duomenų rinkimas ir
konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Komisija atliko keletą GAS tyrimų.
Pavyzdžiui, 2009 m. atlikti šie tyrimai – „Ginčų
alternatyvaus sprendimo naudojimo Europos Sąjungoje tyrimas“[10], per kurį išsamiai
nagrinėti esami GAS subjektai ir jų veikimas visose valstybėse
narėse, bei „Vartotojų teisių gynimas ES: vartotojų
patirtis, įžvalga ir pasirinkimas“[11],
o 2011 m. atliktas „Atitikties sąnaudų, įskaitant
administracines sąnaudas ir naštą įmonėms, susijusių
su ginčų alternatyviu sprendimu (GAS), vertinimas“ ir tyrimas
dėl „Tarpvalstybinio GAS Europos Sąjungoje“[12]. Viešos konsultacijos dėl GAS naudojimo
pradėtos 2011 m. sausio mėn.[13].
Paaiškėjo, kad daugumos nuomonė apie GAS sutampa: visi respondentai
pritarė poreikiui toliau plėtoti GAS, kad vidaus rinka veiktų
geriau. Didžioji dauguma respondentų taip pat pritarė ES lygio
veiksmams ir pabrėžė, kad GAS procedūra, ypač taikoma
sprendžiant ginčus dėl tarpvalstybinių sandorių, turi
būti kokybiška ir prieinama skaitmeninėje aplinkoje. Jų nuomone,
GAS procedūra būtų veiksminga, jei būtų vadovaujamasi
keliais bendrais principais: nešališkumo, skaidrumo, veiksmingumo ir
sąžiningumo. Daugelis respondentų pritarė, kad GES
procedūrą, visų pirma skirtą e. prekybos sandoriams,
dėl kurių, ypač mažos vertės, kyla vis daugiau
ginčų, reikia tobulinti. 2011 m. kovo mėn. Komisijos tarnybos
ir Europos Parlamentas surengė aukščiausio lygio susitikimą
dėl „Ginčų alternatyvaus sprendimo vidaus rinkos ir
vartotojų labui“, kuriame dalyvavo beveik 200 suinteresuotųjų
šalių. Debatų metu visuotinai pritarta GAS, įskaitant GES,
plėtotei vartotojų labui ir pabrėžta, kad veiksmų
būtina imtis ES lygmeniu. 2011 m. balandžio mėn. Europos
vartotojų aukščiausio lygio susitikimo[14] praktiniame seminare dėl
„GAS – kaip pasiekti geresnių rezultatų?“ dalyvavo 60
suinteresuotųjų subjektų. Papildomos informacijos gauta 2010 m.
gruodžio–2011 m. sausio mėn. Komisijos tarnybų prašymu Europos verslo
nuomonės tyrimo grupei[15]
ir 2011 m. kovo–gegužės mėn. MVĮ tyrimų platformai[16] apklausus verslo atstovus. Taip pat konsultuotasi su Europos duomenų
apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP).
2.2.
Poveikio vertinimas
Komisija atliko išsamų poveikio
vertinimą ir išnagrinėjo įvairius politikos variantus dėl „GAS
aprėpties, informacijos ir kokybės“ bei „Tarpvalstybinių
e. prekybos sandorių GES“. Poveikio vertinime prieita prie išvados,
kad tik pasirinkus dviejų (GAS ir GES) priemonių derinį galima
nustatyti nešališką, skaidrų, veiksmingą ir sąžiningą
būdą vietos ir tarpvalstybinius vartotojų ginčus
spręsti ne teisme. Pagrindų direktyva būtų tinkamiausias
būdas užtikrinti, kad GAS būtų visuotinai taikomas visose
valstybėse narėse, vartotojai būtų informuoti apie šį
būdą, o GAS subjektai laikytųsi konkrečių kokybės
principų. Visuotinai taikomas GAS taps tvirtu pagrindu ES masto GES
sistemai, kuria bus veiksmingai nagrinėjami ginčai dėl
tarptautinių e. prekybos sandorių.
3.
Teisiniai pasiūlymo aspektai
3.1.
Pagrindiniai pasiūlymo aspektai
3.1.1.
Užtikrinti, kad visi vartotojų ginčai
galėtų būti sprendžiami ginčų alternatyvaus sprendimo
procedūra
Pagal šį pasiūlymą
valstybės narės turi užtikrinti, kad visi vartotojo ir
komercinės veiklos subjekto ginčai dėl prekių pardavimo ar
paslaugų teikimo galėtų būti pateikti GAS subjektui, be
kita ko ir elektroninėmis priemonėmis. Šią prievolę
valstybės narės gali įvykdyti tam paskirdamos esamus GAS
subjektus ir prireikus pritaikydamos jų veiklos aprėptį, arba
įsteigdamos naujus GAS subjektus arba vieną papildomą
tarpsektorinį subjektą. Šis pasiūlymas taikomas vartotojų ir
komercinės veiklos subjektų ginčams dėl prekių pardavimo
arba paslaugų teikimo. Jis apima ne tik vartotojų teikiamus skundus
dėl komercinės veiklos subjekto, bet ir komercinės veiklos
subjektų skundus dėl vartotojų. Šis pasiūlymas taikomas GAS
subjektams, kurių užduotis vartotojų ir komercinės veiklos subjektų
ginčus spręsti ne teisme, o dalyvaujant ginčų sprendimo
subjektui. Kitaip tariant, jis apima tarpininkavimo procedūras ir
neteismines procedūras, kai priimamas sprendimas, pvz., vartotojų
skundų nagrinėjimą taryboje, arbitražą ir taikinimo
procedūras. Šis pasiūlymas netaikomas vartotojų skundų
nagrinėjimo sistemoms, kurias valdo komercinės veiklos subjektas, ir
ginčų sprendimo subjektams, kai ginčą sprendžia tik
komercinės veiklos subjekto įdarbinti fiziniai asmenys.
Pasiūlymas taip pat neapima tiesioginių šalių derybų.
3.1.2.
Informacija apie GAS ir bendradarbiavimas
Svarbu, kad kilus ginčui, vartotojai
galėtų greitai nustatyti, kuris GAS subjektas kompetentingas
nagrinėti jų ginčą. Todėl pasiūlymu užtikrinama,
kad informaciją apie kompetentingą GAS subjektą vartotojai
galėtų rasti pagrindiniuose komercinės veiklos subjekto
pateikiamuose prekybiniuose dokumentuose ir komercinės veiklos subjekto
interneto svetainėje, jei jis tokią turi. Pastarieji taip pat
privalės informuoti vartotojus, ar jie įsipareigoja taikyti GAS, jei
vartotojai dėl jų pateiktų skundų. Ši prievolė
komercinės veiklos subjektus paskatins dažniau rinktis GAS. Pagal šį pasiūlymą
valstybės narės turi užtikrinti, kad, kilus tarpvalstybiniam
ginčui, vartotojams būtų teikiama pagalba. Šią užduotį
valstybės narės gali pavesti esamiems nacionaliniams centrams,
priklausantiems Europos vartotojų centrų tinklui (ECC-net),
kuris vartotojams nurodo, kurie GAS subjektai kompetentingi nagrinėti
kilusį tarpvalstybinį ginčą. Laikantis pasiūlymo, konkretaus
sektoriaus ginčus nagrinėjantys GAS subjektai bus skatinami tapti to
sektoriaus GAS subjektų tinklo nariais. Šiuo pasiūlymu taip pat
skatinamas GAS subjektų ir nacionalinių valdžios institucijų,
kurioms pavesta užtikrinti vartotojų apsaugos teisės aktų
vykdymą, bendradarbiavimas. Šiame pasiūlyme yra nuostatų,
kuriomis užtikrinamas griežtas konfidencialumo ir duomenų apsaugos
garantijų laikymasis, vadovaujantis atitinkamais Sąjungos teisės
aktais.
3.1.3.
GAS subjektų veiklos kokybė
Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad
GAS subjektai laikytųsi kelių kokybės principų:
nešališkumo, skaidrumo, veiksmingumo ir sąžiningumo. Šie principai buvo
išvardyti dviejose Komisijos rekomendacijose. Šiuo pasiūlymu
įpareigojama laikytis šių principų ir sukuriamos vienodos GAS
sąlygos bei sustiprinamas vartotojų ir komercinės veiklos
subjektų pasitikėjimas GAS procedūromis. GAS subjektų skaidrumas turėtų
užtikrinti, kad prieš nuspręsdamos pradėti GAS procedūrą
šalys gautų visą reikiamą informaciją. GAS procedūros
turėtų būti veiksmingos ir atsverti tam tikrus nagrinėjimo
teisme trūkumus, kaip antai sąnaudos, trukmė ir
sudėtingumas. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, šiame
pasiūlyme nustatomas reikalavimas ginčą išspręsti per 90
dienų. Siekiant užtikrinti, kad GAS procedūros būtų
prieinamos visiems vartotojams, šiame pasiūlyme nustatoma, kad jos
vartotojams turėtų būti nemokamos arba kainuoti nebrangiai.
3.1.4.
Stebėsena
Siekiant įsitikinti, kad GAS subjektai
veikia tinkamai ir vartotojams bei komercinės veiklos subjektams teikia
kokybiškas paslaugas, jie turėtų būti atidžiai stebimi.
Kiekvienoje valstybėje narėje bus paskirta už jos teritorijoje
įsteigtų GAS subjektų veiklos stebėseną atsakinga
kompetentinga valdžios institucija. Kompetentingos valdžios institucijos,
remdamosi GAS subjektų pateikta informacija, inter alia vertins, ar
tam tikras GAS subjektas laikosi šiame pasiūlyme nustatytų
kokybės reikalavimų. Be to, jos skelbs reguliarias GAS subjektų
plėtotės ir veiklos ataskaitas. Kas trejus metus Komisija teiks
Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą.
3.2.
Subsidiarumo principas
Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu. Esamų GAS subjektų valstybėse
narėse pagrindu ir laikantis jų teisės tradicijų sukurta
gerai veikianti Sąjungos GAS sistema sustiprins vartotojų
pasitikėjimą mažmenine vidaus rinka ir e. prekyba joje.
Įmonėms taip pat atsiras naujų galimybių. Nekoordinuojant
valstybių narių pastangų GAS greičiausiai liktų
fragmentiškas, vidaus rinkos vartotojams ir komercinės veiklos subjektams
būtų taikomos skirtingos nuostatos, o Sąjungos vartotojų
teisių gynimas būtų nevienodos kokybės. Ėmusis
siūlomų Sąjungos lygio veiksmų, Europos vartotojams
būtų užtikrinta vienoda apsauga, įmonės būtų
skatinamos konkuruoti, padidėtų tarpvalstybinės prekybos
gaminiais ar paslaugomis mastas. Sąjungos lygiu visose valstybėse
narėse nustačius bendrus GAS subjektams ir GAS procedūroms
taikomus principus ir taisykles, svarbiausias privalumas būtų tas,
kad vartotojų ginčai, kilę dėl vidaus ar tarpvalstybinių
sandorių, būtų nagrinėjami veiksmingai ir tinkamai. Tuo
pačiu būtų užtikrinta vienodesnė GAS procedūrų
kokybė visoje Sąjungoje. Nacionalinės politikos nuostatų
dėl GAS procedūrų skirtumai (arba jų trūkumas) rodo,
kad vienašaliais valstybių narių veiksmais nepatenkinamos
vartotojų ir įmonių reikmės. Tarpvalstybinių GAS bus
veiksmingas, jei bus užtikrintas tinkamas vidaus GAS subjektų,
sudarysiančių ES masto GES platformos pagrindą, veikimas.
3.3.
Proporcingumas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą
dėl toliau nurodytų priežasčių. Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas
būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Juo nereglamentuojami visi GAS
aspektai, bet susitelkiama tik į kai kuriuos svarbiausius ginčų
sprendimo ne teisme aspektus. Pagrindų direktyva parengta atsižvelgiant
į esamus GAS subjektus, o numatytų rezultatų įgyvendinimo
formą ir metodus leidžiama pasirinkti valstybėms narėms. Šio pasiūlymo tikslai bus pasiekti
mažiausiomis įmonių ir valstybių narių sąnaudomis,
vengiant pakartotinių išlaidų ir nereikalingos administracinės
naštos. 4. Poveikis biudžetui Šis pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui. Todėl prie
pasiūlymo nepridedama finansinė pažyma. 2011/0373 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl vartotojų ginčų
alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr.
2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų GAS) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą[17], perdavus įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[18], pasikonsultavę su Europos duomenų
apsaugos priežiūros pareigūnu, laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1)
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
(toliau – SESV) 169 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio
2 dalies a punkte nustatyta, kad Sąjunga prisideda prie aukšto
vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo priimdama priemones pagal SESV
114 straipsnį. Europos Sąjungos pagrindinių teisių
chartijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos politika užtikrina aukšto
lygio vartotojų apsaugą; (2)
pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus
rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas
laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Norint, kad vartotojai
pasitikėtų vidaus rinka ir ji būtų jiems naudinga,
būtina sudaryti vartotojams sąlygas paprastai ir nebrangiai
spręsti ginčus, kylančius dėl prekių pardavimo arba
paslaugų teikimo. Tai taikoma atjungties ir prijungties režimu sudarytiems
sandoriams, o ypač kai vartotojai apsiperka kitapus sienų; (3)
ginčų alternatyvus sprendimas –
paprastas, greitas ir nebrangus būdas ne teisme spręsti
vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčus. Vis
dėlto šis būdas dar nepakankamai išplėtotas visoje Europos
Sąjungoje. Kad vartotojai galėtų visapusiškai jį naudoti,
būtina leisti visų rūšių vartotojų ginčus spręsti
alternatyviai, užtikrinti vienodą GAS procedūrų kokybę ir
informuoti vartotojus ir komercinės veiklos subjektus apie tokią
procedūrą. Taip pat svarbu, kad GAS subjektai tarpvalstybinius
ginčus tvarkytų veiksmingai; (4)
Bendrosios rinkos akte[19] Komisija nurodė, kad
ginčų alternatyvaus sprendimo, susijusio su elektronine prekyba,
teisės aktai yra vienas iš dvylikos svertų, skirtų bendrosios
rinkos augimui skatinti ir pasitikėjimui ja stiprinti; (5)
Europos Vadovų Taryba paragino Parlamentą
ir Tarybą iki 2012 m. pabaigos priimti pirmąjį
prioritetinių priemonių, skirtų suteikti bendrajai rinkai
naują postūmį, rinkinį[20]; (6)
siekiant sustiprinti vartotojų
pasitikėjimą vidaus rinka ir e. prekyba, reikia sukurti Europos
Sąjungoje tinkamai veiksiantį ginčų alternatyvų
sprendimą. Jį kuriant turėtų būti remiamasi esamomis
valstybių narių GAS procedūromis ir laikomasi jų
teisės tradicijų; (7)
ši direktyva turėtų būti taikoma
vartotojų ir komercinės veiklos subjektų sutartiniams
ginčams, kylantiems dėl prekių pardavimo ar paslaugų
teikimo visuose ekonomikos sektoriuose. Jie turėtų apimti ne tik
vartotojų teikiamus skundus dėl komercinės veiklos
subjektų, bet ir komercinės veiklos subjektų skundus dėl
vartotojų. Ši direktyva neturėtų būti taikoma
komercinės veiklos subjektų tarpusavio ginčams, tačiau tai
neturėtų trukdyti valstybėms narėms priimti arba toliau
taikyti galiojančias nuostatas dėl tokių ginčų
sprendimo ne teisme tvarkos; (8)
terminas „vartotojas“ turėtų aprėpti
fizinius asmenis, kurie veikia siekdami su jų amatu, verslu ar profesija
nesusijusių tikslų. Vis dėlto, jeigu sutartis sudaroma iš dalies
asmens verslo ir iš dalies ne verslo tikslais (dvigubos paskirties sutartys) ir
jeigu atsižvelgiant į bendras sutarties sąlygas verslo tikslai
nevyrauja, tas asmuo taip pat turėtų būti laikomas vartotoju; (9)
šia direktyva neturėtų būti
pažeidžiama 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir
komercinėse bylose aspektų[21],
2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl
jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose
pripažinimo ir vykdymo[22],
2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos
teisės („Roma II“)[23]
ir 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos
teisės („Roma I“)[24];
(10)
ši direktyva turėtų būti
viršesnė nei Sąjungos teisės aktai, kuriuose nustatytos GAS
subjektų steigimą konkrečiame sektoriuje skatinančios
nuostatos. Jeigu tam tikro sektoriaus teisės aktais pavedama steigti
tokius subjektus, ši direktyva yra viršesnė tik tuomet, kai tokiais
teisės aktais neužtikrinama bent lygiavertė vartotojų apsauga; (11)
visoje Sąjungoje įsteigti GAS subjektai
labai skiriasi, skiriasi jie ir valstybių narių viduje. Ši direktyva
turėtų būti taikoma bet kuriam ilgam laikui įsteigtam
subjektui, kuris ginčus spręsti siūlo GAS procedūra.
Arbitražo procedūra, kai vienam vartotojo ir komercinės veiklos
subjekto ginčui išspręsti ad hoc pasirenkamas ne GAS
subjektas, nelaikoma GAS procedūra; (12)
ši direktyva netaikoma procedūroms, kurios
taikomos dalyvaujant ginčų sprendimo subjektams, jeigu
ginčą nagrinėjančius fizinius asmenis įdarbino tik
komercinės veiklos subjektas, ar kurios taikomos vartotojų
skundų nagrinėjimo sistemose, tvarkomose komercinės veiklos
subjekto. Ji neturėtų būti taikoma tiesioginėms šalių
deryboms. Be to, ji neturėtų būti taikoma, kai teisėjas
mėgina išspręsti ginčą teisminio proceso dėl to ginčo
metu; (13)
valstybės narės turėtų
užtikrinti, kad ginčai, kuriems taikoma ši direktyva, galėtų
būti pateikti šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus atitinkantiems GAS
subjektams. Šią prievolę valstybės narės turėtų
galėti įvykdyti tam panaudodamos esamus GAS subjektus ir prireikus
pritaikydamos jų veiklos aprėptį arba nurodydamos įsteigti
naujus GAS subjektus. Šia direktyva valstybės narės
neįpareigojamos sukurti atskirų GAS subjektų kiekvienam
mažmeniniam sektoriui. Valstybės narės turėtų galėti
nurodyti įsteigti papildomą GAS subjektą, kuris
spręstų tuos ginčus, kuriuos spręsti nėra
konkrečiai kompetentingas joks subjektas; (14)
šia direktyva nepažeidžiamos komercinės
veiklos subjektų, įsteigtų vienoje valstybėje narėje,
bet priskirtų kitoje valstybėje narėje įsteigtam GAS
subjektui, teisės. Valstybės narės turėtų skatinti
tokių subjektų plėtotę; (15)
šia direktyva neturėtų būti
prieštaraujama valstybių narių sprendimui toliau taikyti esamas arba
nustatyti naujas GAS procedūras, kuriomis identiški arba panašūs
komercinės veiklos subjekto ir kelių vartotojų ginčai
sprendžiami bendrai. Tokios procedūros galėtų būti laikomos
pirmaisiais žingsniais kolektyvinei GAS procedūrai Sąjungoje
plėtoti; (16)
su ginčais, kuriems taikoma ši direktyva,
susijusios informacijos tvarkymas turėtų atitikti asmens duomenų
apsaugos taisykles, nustatytas valstybių narių įstatymuose ir
kituose teisės aktuose, priimtuose vadovaujantis 1995 m. spalio
24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl
asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių
duomenų judėjimo; (17)
už ginčų alternatyvų sprendimą
atsakingi fiziniai asmenys turėtų būti laikomi nešališkais, tik
jeigu jiems neįmanoma daryti spaudimo, kuris galėtų daryti
įtaką jų požiūriui į ginčą. Ypač svarbu
išvengti tokio spaudimo galimybės, kai GAS subjektai yra finansuojami
vienos iš ginčo šalių ar organizacijos, kurios nariu yra viena iš
šalių; (18)
siekiant užtikrinti GAS subjektų ir GAS
procedūrų skaidrumą, svarbu, kad prieš nuspręsdamos
pradėti GAS procedūrą šalys gautų visą reikiamą
informaciją; (19)
GAS procedūros turėtų būti
veiksmingos. Jos turėtų būti paprastos ir greitos, ir trukti
paprastai ne ilgiau kaip 90 dienų. GAS subjektui turėtų
būti suteikta teisė pratęsti šį laikotarpį, jei to
reikia dėl nagrinėjamo skundo sudėtingumo; (20)
GAS procedūros vartotojams turėtų
būti nemokamos arba kainuoti nebrangiai, kad jomis pasinaudoti vartotojui
būti ekonomiškai racionalu; (21)
GAS procedūros turėtų būti
sąžiningos, kad ginčo šalys būtų visiškai informuotos apie
jų teises ir pasirinkimo pasekmes taikant GAS procedūrą; (22)
svarbu, kad kilus ginčui, vartotojai
galėtų greitai nustatyti, kuris GAS subjektas yra kompetentingas
spręsti jų ginčą, ir žinotų, ar susijęs
komercinės veiklos subjektas dalyvaus nagrinėjant GAS subjektui
pateiktą skundą. Todėl komercinės veiklos subjektai
šią informaciją turėtų pateikti savo pagrindiniuose prekybiniuose
dokumentuose ir interneto svetainėje, kai jie tokią turi. Šia
prievole neturėtų būti pažeidžiami 2011 m. spalio 25 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių[25] 6 straipsnio 1 dalies t
punktas, 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnis. Direktyvos 2011/83/ES 6
straipsnio 1 dalies t punkte nustatyta, kad prieš vartotojui
įsipareigojant pagal nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose
patalpose sudarytą sutartį, komercinės veiklos subjektas turi
pateikti vartotojui informaciją apie galimybę pasinaudoti skundo
nagrinėjimo ir teisių gynimo ne teisme procedūra, nustatyta
komercinės veiklos subjektui, ir apie būdus, kaip pasinaudoti šia
galimybe. Direktyvos 2011/83/ES 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudarant
sutartis ne prekybai skirtose patalpose, ši informacija turi būti pateikta
vartotojui popierine forma arba, jei vartotojas sutinka, kitoje patvariojoje
laikmenoje; (23)
šioje direktyvoje nenurodoma, kad, vartotojui
pateikus skundą prieš komercinės veiklos subjektą, pastarasis
privalo dalyvauti GAS procedūrose arba kad šių procedūrų
rezultatai jas yra privalomi. Vis dėlto, šia direktyva nepažeidžiamos
jokios nacionalinės taisyklės, pagal kurias komercinės veiklos
subjektai privalo dalyvauti tokiose procedūrose arba jų rezultatai
komercinės veiklos subjektams yra privalomi, jeigu tokiais teisės
aktais šalims netrukdoma pasinaudoti savo teise kreiptis į teismų
sistemą, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių
teisių chartijos 47 straipsnyje; (24)
valstybės narės užtikrina, kad GAS
subjektai bendradarbiautų spręsdami tarpvalstybinius ginčus; (25)
Sąjungoje turėtų skatinti kurti GAS
subjektų tinklus, padedančius spręsti tarpvalstybinius
ginčus, kaip antai FIN-NET tinklas finansinių paslaugų srityje.
Valstybės narės turėtų skatinti GAS subjektus tapti
tokių tinklų nariais; (26)
glaudus GAS subjektų ir nacionalinių
valdžios institucijų, kurioms pavesta vykdyti Sąjungos teisės
aktus dėl vartotojų apsaugos, bendradarbiavimas turėtų
padėti užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės aktų
taikymą; (27)
siekiant užtikrinti, kad GAS subjektai veiktų
tinkamai ir veiksmingai, juos reikėtų atidžiai stebėti.
Vadovaudamosi šia direktyva Komisija ir kompetentingos valdžios institucijos
turėtų skelbti ir prireikus atnaujinti šios direktyvos nuostatas
atitinkančių GAS subjektų sąrašą. Kitos organizacijos,
kaip antai GAS subjektai, vartotojų asociacijos, verslo asociacijos ir
Europos vartotojų centrų tinklas, taip pat turėtų paskelbti
šį sąrašą. Be to, kompetentingos valdžios institucijos
turėtų skelbti reguliarias GAS subjektų plėtotės ir
veiklos ataskaitas. GAS subjektai kompetentingoms valdžios institucijoms
turėtų teikti konkrečią informaciją, kuria remiantis
būtų rengiamos šios ataskaitos. Valstybės narės turėtų
paraginti GAS subjektus tokią informaciją teikti laikantis Komisijos
rekomendacijos 2010/304/ES dėl suderintos vartotojų skundų ir
pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos taikymo[26]; (28)
svarbu, kad valstybės narės
nustatytų sankcijas už šios direktyvos nuostatų dėl
komercinės veiklos subjekto vartotojui teikiamos informacijos ir
informacijos, kurią GAS subjektai turi teiki kompetentingoms valdžios
institucijoms, nesilaikymą ir užtikrintų, kas jos būtų
taikomos. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir
atgrasomos; (29)
2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų,
atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą,
bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų
apsaugos srityje“)[27]
turėtų būti iš dalies pakeistas, į jo priedą
įtraukiant nuorodą į šią direktyvą, kad valstybės
glaudžiau bendradarbiautų įgyvendindamos šią direktyvą; (30)
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2009/22 dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant
vartotojų interesus (Ieškinių uždraudimo direktyva)[28] turėtų būti iš
dalies pakeista, į jos priedą įtraukiant nuorodą į
šią direktyvą, kad šioje direktyvoje nustatyti kolektyviniai
vartotojų interesai būtų apsaugoti; (31)
kadangi šios direktyvos tikslo, t. y.
užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir taip prisidėti
prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, valstybės narės negali deramai
pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu,
laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto
subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame
straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva
neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; (32)
šia direktyva paisoma pagrindinių teisių
ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 7, 8, 38 ir
47 straipsniuose, PRIĖMĖ ŠIĄ
DIREKTYVĄ: I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis
Dalykas Šia direktyva siekiama prisidėti prie
vidaus rinkos veikimo ir aukšto lygio vartotojų apsaugos, užtikrinant, kad
vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčai
galėtų būti pateikiami nešališkas, skaidrias, veiksmingas ir
sąžiningas ginčų alternatyvaus sprendimo procedūras
taikantiems subjektams. 2 straipsnis
Taikymo sritis 1.
Ši direktyva taikoma dėl Sąjungoje
įsteigto komercinės veiklos subjekto prekių pardavimo arba
paslaugų teikimo Sąjungoje gyvenančiam vartotojui kilusių
sutartinių ginčų sprendimo ne teisme procedūroms,
dalyvaujant ginčų sprendimo subjektui, kuris pasiūlo ar priima
sprendimą arba paragina šalis kartu rasti taikų sprendimą
(toliau – GAS procedūros). 2.
Ši direktyva netaikoma: (a)
procedūroms, kurios taikomos dalyvaujant
ginčų sprendimo subjektams, jeigu ginčą sprendžiantys
fiziniai asmenys yra įdarbinti tik komercinės veiklos subjekto; (b)
procedūroms, kurios taikomos komercinės
veiklos subjekto valdomose vartotojų skundų nagrinėjimo
sistemose; (c)
tiesioginėms vartotojo ir komercinės
veiklos subjekto ar jų atstovų deryboms; (d)
kai ginčą teisėjas mėgina
išspręsti teisminio proceso dėl to ginčo metu. 3 straipsnis
Ryšys su kitais Sąjungos teisės aktais 1. Šia direktyva nepažeidžiama
Direktyva 2008/52/EB, Reglamentas (EB) Nr. 44/2001, Reglamentas (EB)
Nr. 864/2007 ir Reglamentas (EB) Nr. 593/2008. 2. Šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalis
yra viršesnė už priede nurodytas nuostatas. 3. Ši direktyva yra viršesnė už
konkretiems sektoriams taikomų Sąjungos teisės aktų
privalomas nuostatas, susijusias su ginčų alternatyviu sprendimu, tik
kai jomis neužtikrinama bent lygiavertė vartotojų apsauga. 4 straipsnis
Terminų apibrėžtys Šioje direktyvoje: (a)
vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas
su jo amatu, verslu ar profesija nesusijusių tikslų; (b)
komercinės veiklos subjektas – fizinis arba
juridinis asmuo, nesvarbu, ar privatus, ar priklauso valstybei, kuris veikia
arba kurio vardu ar pavedimu kitas asmuo veikia, siekdamas su jo amatu, verslu
ar profesija nesusijusių tikslų; (c)
komercinės veiklos subjektas yra
įsteigtas, jeigu: –
jo veiklos vietoje komercinės veiklos
subjektas yra fizinis asmuo; –
jo oficialios buveinės vietoje, centrinės
administracijos vietoje arba pagrindinėje veiklos vietoje komercinės
veiklos subjektas yra bendrovė ar kitas juridinis asmuo arba fizinių
ar juridinių asmenų asociacija, įskaitant filialą,
agentūrą ar kitą subjektą; (d)
tarpvalstybinis ginčas – sutartinis
ginčas dėl prekių pardavimo arba paslaugų teikimo, kai
vartotojas užsako prekes ar paslaugas, nuolat gyvendamas kitoje valstybėje
narėje, nei ta, kurioje įsteigtas komercinės veiklos subjektas; (e)
GAS subjektas – subjektas, nesvarbu kaip pavadintas
ar nurodytas, įsteigtas ilgam laikui ir sudarantis sąlygas
ginčus spręsti pagal GAS procedūrą; (f)
GAS subjektas yra įsteigtas, jeigu: –
ginčų alternatyvaus sprendimo
priėmimo vietoje subjektą valdo fizinis asmuo; –
ginčų alternatyvaus sprendimo vietoje
arba oficialios buveinės vietoje subjektą valdo juridinis asmuo arba
fizinių ar juridinių asmenų asociacija; –
valdžios institucijos arba kitos viešosios
įstaigos buveinės vietoje subjektą valdo ta valdžios institucija
ar kita viešoji įstaiga. II SKYRIUS
GINČŲ ALTERNATYVAUS SPRENDIMO GALIMYBĖS IR PRINCIPAI 5 straipsnis
Ginčų alternatyvaus sprendimo galimybės 1.
Valstybės narės užtikrina, kad
ginčai, kuriems taikoma ši direktyva, galėtų būti pateikti
šios direktyvos reikalavimus atitinkančiam GAS subjektui. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad GAS
subjektai: (a)
turėtų interneto svetainę, kurioje
šalys galėtų pateikti elektroninį skundą; (b)
sudarytų šalims galimybę informacija su
jais pasidalyti elektroninėmis priemonėmis; (c)
priimtų vidaus ir tarpvalstybinius
ginčus, taip pat ginčus, kuriems taikomas [priėmimo datą
įrašo Leidinių biuras] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(ES) Nr. [numerį įrašo Leidinių biuras] dėl
vartotojų ginčų elektroninio sprendimo (Reglamentas dėl
vartotojų GES)[29],
ir (d)
spręsdami ginčus, kuriems taikoma ši
direktyva, imtųsi priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys
būtų tvarkomi laikantis Direktyvą 95/46/EB
įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų taisyklių
dėl asmens duomenų apsaugos. 3.
Vykdydamos 1 dalies prievolę valstybės
narės užtikrina, kad veiktų papildomas GAS subjektas, kuris pagal 1
dalį būtų kompetentingas spręsti tuos ginčus, kuriuos
spręsti nėra kompetentingas joks esamas GAS subjektas. 6 straipsnis
Kompetencija ir nešališkumas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad už ginčų
alternatyvų sprendimą atsakingi fiziniai asmenys būtų
kompetentingi ir nešališki. Tai garantuojama pasirūpinant, kad: (a)
jie turėtų reikiamų ginčų
alternatyvaus sprendimo žinių, įgūdžių ir patirties; (b)
jie negalėtų būti atstatydinti iš
pareigų be pagrįstos priežasties; (c)
jiems nekiltų interesų konfliktas
dėl bet kurios iš ginčo šalių. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad GAS
subjektai, kuriuose atsakingi fiziniai asmenys sprendžia ginčą kaip
kolegialios institucijos dalis, nustatytų vienodą vartotojų
interesus ginančių atstovų ir komercinės veiklos
subjektų interesus ginančių atstovų skaičių. 7 straipsnis
Skaidrumas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad GAS
subjektai savo interneto svetainėse paskelbtų, o savo patalpose
pateiktų spausdintinę viešą informaciją apie: (a)
už ginčų alternatyvų sprendimą
atsakingus fizinius asmenis, jų paskyrimo tvarką ir jų
įgaliojimų trukmę; (b)
finansavimo šaltinį, įskaitant viešojo ir
privataus finansavimo procentines dalis; (c)
jei taikoma, jų narystę GAS subjektų
tinkle, padedančiame spręsti tarpvalstybinius ginčus; (d)
ginčų, kuriuos jie kompetentingi
spręsti, rūšis; (e)
ginčo sprendimą reglamentuojančias
darbo tvarkos taisykles; (f)
kalbas, kuriomis skundus galima pateikti GAS
subjektui, ir kalbas, kuriomis atliekama GAS procedūra; (g)
taisyklių, kuriomis GAS subjektas gali remtis
spręsdamas ginčą, rūšis (pvz., teisės normos,
teisingumo samprata, profesinės etikos kodeksai); (h)
pirminius reikalavimus, kuriuos šalims gali tekti
įvykdyti, prieš pradedant GAS procedūrą; (i)
sąnaudas, jei tokių būtų,
kurias turės padengti šalys; (j)
apytikslę GAS procedūros trukmę; (k)
GAS procedūros rezultatų teisinę
galią. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad GAS
subjektai savo interneto svetainėse paskelbtų, o savo patalpose
pateiktų spausdintines viešas metinės veiklos ataskaitas. Šiose
ataskaitose pateikiama toliau nurodyta informacija apie vidaus ir
tarpvalstybinius ginčus: (a)
pateiktų ginčų skaičius ir su
jais susijusių skundų pobūdis; (b)
pasikartojančios problemos, dėl
kurių kyla vartotojų ir komercinės veiklos subjektų
ginčų; (c)
prieš randant sprendimą nutrauktų
ginčo sprendimo procedūrų skaičius; (d)
vidutinė ginčų nagrinėjimo
trukmė; (e)
GAS procedūra priimtų sprendimų
įvykdymo norma, jei žinoma; (f)
jei taikoma, jų bendradarbiavimas su GAS
subjektų tinklo, padedančio spręsti tarpvalstybinius
ginčus, nariais. 8 straipsnis
Veiksmingumas Valstybės narės užtikrina, kad GAS
procedūros būtų veiksmingos ir atitiktų toliau nurodytus
reikalavimus: (a)
GAS procedūra gali pasinaudoti abi šalys,
nesvarbu, kur tos šalys yra; (b)
procedūra šalys gali pasinaudoti be
prievolės būti atstovaujamoms teisinio atstovo; nepaisant to,
trečioji šalis gali atstovauti arba padėti šalims bet kuriuo
procedūros etapu; (c)
GAS procedūra vartotojams yra nemokama arba
kainuoja nebrangiai; (d)
ginčas išsprendžiamas per 90 dienų nuo
skundo GAS subjektui pateikimo. Sudėtingų ginčų atveju GAS
subjektas šį laikotarpį gali pratęsti. 9 straipsnis
Sąžiningumas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad pagal GAS
procedūrą: (a)
šalims būtų suteikta galimybė
pareikšti savo nuomonę ir išgirsti kitos šalies pateiktus argumentus ir
faktus, taip pat ekspertų pareiškimus; (b)
apie GAS procedūros rezultatus abiems šalims
būtų pranešta raštu arba patvarioje laikmenoje, pagrindžiant
priimtą sprendimą. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad pagal GAS
procedūrą, kuria ginčą išspręsti siekiama siūlant
sprendimą: (a)
vartotojas, prieš sutikdamas su siūlomu
sprendimu, būtų informuotas, kad: i) su siūlomu sprendimu jis gali
sutikti arba nesutikti; ii) siūlomas sprendimas jam gali
būti ne toks palankus, koks būtų teismo pagal teisės normas
priimtas sprendimas; iii) prieš sutikdamas arba nesutikdamas su
siūlomu sprendimu, jis turi teisę kreiptis nepriklausomo patarimo; (b)
prieš šalims sutinkant su siūlomu sprendimu,
jos būtų informuotos apie tokio susitarimo teisinę galią; (c)
prieš šalims pareiškiant sutikimą su
siūlomu sprendimu arba sudarant taikos sutartį, joms būtų
suteikta pakankamai laiko pagalvoti. III SKYRIUS
INFORMACIJA IR BENDRADARBIAVIMAS 10 straipsnis
Komercinės veiklos subjektų vartotojams teikiama informacija 1.
Valstybės narės užtikrina, kad jų
teritorijoje įsteigti komercinės veiklos subjektai informuotų
vartotojus apie GAS subjektus, kurių paslaugomis jie naudojasi ir kurie
yra kompetentingi nagrinėti galimus tų subjektų ir
vartotojų ginčus. Teikiant šią informaciją nurodomi
atitinkamų GAS subjektų interneto svetainių adresai bei tai, ar
komercinės veiklos subjektas yra įsipareigojęs naudotis jų
paslaugomis ginčams su vartotojais spręsti. 2.
1 dalyje nurodyta informacija teikiama paprastai,
tiesiogiai, aiškiai ir nuolat komercinės veiklos vieneto interneto
svetainėje, jei tokia yra, komercinės veiklos subjekto ir vartotojo
prekių pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių bendrosiose
nuostatose ir su tokiomis sutartimis susijusiose sąskaitose faktūrose
bei kvituose. Taip pat nurodoma, kaip gauti daugiau informacijos apie atitinkamą
GAS subjektą ir jo paslaugų naudojimo sąlygas. 3.
Šio straipsnio nuostatomis nepažeidžiamos
Direktyvos 2011/83/ES 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatos dėl informacijos
reikalavimų, taikomų nuotolinės prekybos sutartims ir ne
prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims. 11 straipsnis
Vartotojams teikiama pagalba 1.
Valstybės narės užtikrina, kad
vartotojams būtų teikiama pagalba dėl ginčų,
susijusių su tarpvalstybine prekyba prekėmis ar paslaugų
teikimu. Ši pagalba visų pirma teikiama siekiant padėti vartotojams
kreiptis į kitoje valstybėje narėje veikiantį GAS
subjektą, kompetentingą nagrinėti tą tarpvalstybinį
ginčą. 2.
Valstybės narės gali perduoti
atsakomybę už 1 dalyje nurodytos užduoties vykdymą nacionaliniams
Europos vartotojų centrų tinklo nariams, vartotojų asociacijoms
ar bet kokioms kitoms įstaigoms. 12 straipsnis
Bendroji informacija Valstybės narės užtikrina, kad GAS
subjektai, vartotojų asociacijos, įmonių asociacijos, Europos
vartotojų centrų tinklo nariai ir, jei tinkama, pagal 11 straipsnio 2
dalį paskirtos kitos įstaigos, savo patalpose ir interneto
svetainėse viešai skelbtų 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą GAS
subjektų sąrašą. 13 straipsnis
GAS subjektų bendradarbiavimas sprendžiant tarpvalstybinius ginčus 1.
Valstybės narės užtikrina, kad GAS subjektai
bendradarbiautų spręsdami tarpvalstybinius ginčus. 2.
Jeigu Sąjungos teritorijoje veikia GAS
subjektų tinklas, padedantis spręsti konkretaus sektoriaus
tarpvalstybinius ginčus, valstybės narės ragina tos srities
ginčus nagrinėjančius GAS subjektus prisijungti prie to tinklo. 3.
Komisija skelbia 1 dalyje nurodytų tinklų
pavadinimų ir kontaktinių duomenų sąrašą. Prireikus
Komisija tą sąrašą kas dvejus metus atnaujina. 14 straipsnis
Sąjungos teisės aktus dėl vartotojų apsaugos
vykdančių GAS subjektų ir nacionalinių valdžios
institucijų bendradarbiavimas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad GAS
subjektai ir nacionalinės valdžios institucijos, kurioms pavesta vykdyti
Sąjungos teisės aktus dėl vartotojų apsaugos,
bendradarbiautų. 2.
Bendradarbiaujant dalijamasi informacija apie
komercinės veiklos subjektų, dėl kurių vartotojai
pateikė skundų, veiklos praktiką. Be to, nurodytos
nacionalinės valdžios institucijos teikia GAS subjektams techninius
vertinimus ir informaciją, jei šie vertinimai ar informacija būtini
atskiriems ginčams tvarkyti. 3.
Valstybės narės užtikrina, kad 1 ir 2
dalyse nurodytas bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija atitiktų
Direktyvoje 95/46/EB nustatytas asmens duomenų apsaugos taisykles. IV SKYRIUS
GAS SUBJEKTŲ VEIKLOS STEBĖSENA 15 straipsnis
Kompetentingų institucijų paskyrimas 1.
Kiekviena valstybė narė paskiria už jos
teritorijoje įsteigtų GAS subjektų veiklos ir plėtotės
stebėseną atsakingą kompetentingą valdžios
instituciją. Apie paskirtą valdžios instituciją kiekviena
valstybė narė praneša Komisijai. 2.
Komisija parengia kompetentingų valdžios
institucijų, apie kurias jai pranešta pagal 1 dalį, sąrašą
ir jį paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 16 straipsnis
Informacija, kurią GAS subjektai turi pateikti kompetentingoms valdžios
institucijoms 1.
Valstybės narės užtikrina, kad jų
teritorijose įsteigti GAS subjektai kompetentingai valdžios institucijai
pateiktų šią informaciją: (a)
pavadinimą, kontaktinius duomenis ir interneto
svetainės adresą; (b)
informaciją apie jų struktūrą
ir finansavimą, taip pat apie už ginčų alternatyvų
sprendimą atsakingus fizinius asmenis, jų finansavimą ir
darbdavį; (c)
darbo tvarkos taisykles; (d)
jų įkainius, jei taikytina, ; (e)
apytikslę GAS procedūros trukmę; (f)
kalbą arba kalbas, kuria (-iomis) galima
pateikti skundus ir kuria (-iomis) vyksta GAS procedūra; (g)
pareiškimą dėl duomenų,
būtinų jų kompetencijai nustatyti; (h)
GAS subjekto atliktu savo veiklos vertinimu
pagrįstą pareiškimą dėl jo atitikties GAS subjekto, kuriam
taikoma ši direktyva, kriterijams ir II skyriuje nustatytiems reikalavimams. Pasikeitus a–g punktuose nurodytai informacijai
GAS subjektai apie pakeitimus nedelsiant praneša kompetentingai valdžios
institucijai. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad GAS
subjektai bent kartą per metus kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktų
šią informaciją: (a)
pateiktų ginčų skaičių ir
su jais susijusių skundų pobūdį; (b)
prieš randant sprendimą nutrauktų GAS
procedūrų skaičių; (c)
vidutinę pateiktų ginčų
nagrinėjimo trukmę; (d)
GAS procedūra priimtų sprendimų
įvykdymo normą, jei ji žinoma; (e)
susijusius statistinius duomenis, kuriais parodoma,
kaip komercinės veiklos subjektai taiko ginčų alternatyvaus
sprendimo tvarką spręsdami ginčus su vartotojais; (f)
pasikartojančias problemas, dėl
kurių kyla vartotojų ir komercinės veiklos subjektų
ginčų; (g)
jei taikoma, jų bendradarbiavimo su GAS
subjektų tinklo, padedančio spręsti tarpvalstybinius
ginčus, nariais veiksmingumo vertinimą; (h)
savo atliktą to subjekto taikomų GAS
procedūrų veiksmingumo vertinimą ir galimas priemones veiklai
tobulinti. 17 straipsnis
Kompetentingų valdžios institucijų ir Komisijos funkcijos 1.
Kiekviena kompetentinga valdžios institucija,
remdamasi pagal 16 straipsnio 1 dalį gauta informacija, įvertina, ar
tie GAS subjektai atitinka GAS subjektų, kuriems taikoma ši direktyva,
kriterijus ir II skyriuje nustatytus reikalavimus. 2.
Kiekviena kompetentinga valdžios institucija,
remdamasi pagal 1 dalį atliktu vertinimu, parengia 1 dalyje nustatytas
sąlygas atitinkančių GAS subjektų sąrašą. Sąraše pateikiama ši informacija: (a)
tų GAS subjektų pavadinimai, kontaktiniai
duomenys ir interneto svetainių adresai; (b)
jų įkainiai, jei taikytina; (c)
kalba arba kalbos, kuria (-iomis) galima pateikti
skundus ir kuria (-iomis) vyksta GAS procedūra; (d)
duomenys, būtini jų kompetencijai
nustatyti; (e)
jei taikytina, poreikis šalims arba jų
atstovams fiziškai dalyvauti, ir (f)
privalomasis arba neprivalomasis procedūros
rezultatų pobūdis. Kiekviena kompetentinga valdžios institucija
sąrašą pateikia Komisijai. Jeigu pagal 16 straipsnio 1 dalį
kompetentingai valdžios institucijai pranešama apie informacijos pakeitimus,
sąrašas atnaujinamas nedelsiant ir atitinkama informacija perduodama
Komisijai. 3.
Komisija parengia GAS subjektų, apie kuriuos
jai pranešta pagal 2 dalį, sąrašą ir gavusi informacijos apie
pakeitimus, kaip nurodyta 2 dalies trečios pastraipos antrame sakinyje,
jį atnaujina. Šį sąrašą ir jo atnaujintas versijas Komisija
skelbia ir perduoda kompetentingoms valdžios institucijoms ir valstybėms
narėms. 4.
Kiekviena kompetentinga valdžios institucija savo
interneto svetinėse arba kitomis, jų nuomone, tinkamomis
priemonėmis skelbia 3 dalyje nurodytą suvestinį GAS
subjektų sąrašą. 5.
Kas dvejus metus kiekviena kompetentinga valdžios
institucija skelbia GAS subjektų plėtotės ir veiklos ataskaitas.
Tose ataskaitose visų pirma: (a)
nurodoma, kurių sričių ginčams,
kuriems taikoma ši direktyva, spręsti vis dar netaikoma GAS
procedūra, jei tokių sričių yra; (b)
pateikiama GAS subjektų geriausia patirtis; (c)
nurodomi statistiniais duomenimis pagrįsti
trūkumai, trukdantys GAS subjektų veiklai, sprendžiant tiek vidaus,
tiek tarpvalstybinius ginčus, jei tinkama; (d)
pateikiamos rekomendacijos dėl galimo GAS
subjektų veiklos tobulinimo, jei tinkama. V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 18 straipsnis
Sankcijos Valstybės narės nustato
sankcijų, taikomų pažeidus pagal šios direktyvos 10 straipsnį ir
16 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi
visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos
būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos
ir atgrasomos. 19 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 pakeitimai Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 priedas
papildomas šiuo punktu: „20. ... Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos ... dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo,
kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva
2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų GAS) (OL L …, …. p. ….) 10
straipsnis.“ 20 straipsnis
Direktyvos 2009/22/EB pakeitimas Direktyvos 2009/22/EB priedas papildomas šiuo
punktu: „14. ... Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos ... dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo,
kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva
2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų GAS) (OL L …, …. p. ….) 10
straipsnis.“ 21 straipsnis
Informacijos teikimas 1.
Valstybės narės ne vėliau kaip [Leidinių
biuras įrašo tą pačią datą, kaip 22 straipsnio 1
dalyje – Direktyvos įgyvendinimo datą] pateikia Komisijai šią
informaciją: (a)
jei tinkama, pagal 11 straipsnio 2 dalį
paskirtų įstaigų pavadinimus ir kontaktinius duomenis ir (b)
pagal 15 straipsnio 1 dalį paskirtas
kompetentingas valdžios institucijas. Valstybės narės praneša Komisijai apie
šios informacijos pakeitimus. 2.
Valstybės narės ne vėliau kaip [Leidinių
biuras įrašo datą – šeši mėnesiai po 22 straipsnio 1 dalyje
įrašytinos datos] perduoda Komisijai pirmąjį 17 straipsnio 2
dalyje nurodytą sąrašą. 3.
Komisija perduoda valstybėms narėms 1
dalies a punkte nurodytą informaciją. 22 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę 1.
Valstybės narės ne vėliau kaip [Leidinių
biuras įrašo datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo] priima
įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus kad būtų
laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų
teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir
šios direktyvos atitikties lentelę. Valstybės narės, priimdamos tas
nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia
nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato
valstybės narės. 2.
Valstybės narės pateikia Komisijai šios
direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų
pagrindinių nuostatų tekstus. 23 straipsnis
Ataskaitos Ne vėliau kaip [Leidinių biuras
įrašo datą – penkeri metai po įsigaliojimo] ir vėliau kas
trejus metus Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetui teikia šios direktyvos taikymo
ataskaitas. Ataskaitoje atsižvelgiama į GAS subjektų
plėtotę ir jų paslaugų naudojimą bei Direktyvos
poveikį vartotojams ir komercinės veiklos subjektams. Prireikus prie
ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šios direktyvos pakeitimo. 24 straipsnis
Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą
dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. 25 straipsnis
Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms
narėms. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas PRIEDAS 1.
2002 m. rugsėjo 23 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos
vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti
Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (14
straipsnio 1 dalis), OL L 271, 2002 10 9, p. 16. 2.
2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios
su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto,
perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais (14 straipsnio 2 dalis),
OL L 33, 2009 2 3, p. 10. 3.
2004 m. balandžio 21 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių
priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas
85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB
bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (53 straipsnio 1 dalis), OL L
145, 2004 4 30, p. 1. 4.
2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (11 straipsnio
1 dalis), OL L 9, 2003 1 15, p. 3. 5.
1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus
rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų
kokybės gerinimo (19 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa), OL L 52,
2008 2 27, p. 3. [1] Eurobarometro apklausa Nr. 342 „Vartotojų
išprusimas“, p. 169. [2] Pavyzdžiui, Reglamentas Nr. 861/2007, nustatantis
Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo
procedūrą, OL L 199, 2007 7 31, p. 1. [3] Komisijos rekomendacija 98/257/EB dėl už
vartotojų ginčų sprendimą ne teisme atsakingoms
įstaigoms taikomų principų, OL L 115, 1998 4 17, p. 31 ir
Komisijos rekomendacija 2001/310/EB dėl ne teismo įstaigoms,
vartotojų ginčus sprendžiančioms alternatyviu bendro sutarimo
būdu, taikomų principų, OL L 109, 2001 4 19, p. 56. [4] Europos vartotojų centrų tinklas (angl.
ECC-Net), kilus
tarpvalstybiniam ginčui, padeda vartotojams kreiptis į
atitinkamą GAS subjektą kitoje valstybėje narėje. [5] FIN-NET tinklui priklauso GAS subjektai, sprendžiantys
tarpvalstybinius vartotojų ir finansinių paslaugų
teikėjų ginčus. [6] Pavyzdžiui, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvoje Nr. 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos
bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvoje Nr. 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus
rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 211, 2009 8 14, p. 55 ir 94);
2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2008/48/EB
dėl vartojimo kredito sutarčių (OL L 133, 2008 5 22,
p. 66); 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr.
2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės
paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių
aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL L 178,
2000 7 17, p. 1). [7] OL L 136, 2008 5 24, p. 3. [8] Žr. 2009 m. spalio 16 d.
Ginčų/?ginčų alternatyvaus sprendimo Europos Sąjungoje
tyrimą, http://ec.europa.eu/consumers/redress_cons/adr_study.pdf,
p. 56–63; 112–115; 120–121. [9] Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva
„Europos skaitmeninė darbotvarkė“, COM(2010) 245, p. 13; Komisijos
komunikatas „Bendrosios rinkos aktas“, COM(2011) 206, p. 9. [10] 2009 m. Ginčų alternatyvaus sprendimo Europos
Sąjungoje tyrimas, atliktas Civic Consulting of the Consumer Policy
Evaluation Consortium (CPEC) ir paskelbtas http://www.cc.cec/home/dgserv/sg/evaluation/pages/eims_en.htm. [11] 2009 m. „Vartotojų teisių gynimas Europos
Sąjungoje: vartotojų patirtis, įžvalga ir pasirinkimas“ (angl. Consumer
redress in the European Union: consumers' experiences, perceptions and opinions),
(http://ec.europa.eu/consumers/redress_cons/docs/cons_redress_EU_qual_study_report_en.pdf).
[12] http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/imco/dv/adr_study_/adr_study_en.pdf. [13] Viešos konsultacijos dėl ginčų
alternatyvaus sprendimo (GAS) naudojimo sprendžiant ginčus, susijusius su
prekybos sandoriais ir praktika ES, http://ec.europa.eu/consumers/redress_cons/Feedback_Statement_Final.pdf. [14] http://www.european-consumer-summit.eu/workshops3_en.asp.
[15] Apie GAS patirtį ir požiūrį į jį
buvo apklaustos 335 bendrovės iš visų ES valstybių narių, http://ec.europa.eu/yourvoice/ebtp/consultations/2010/adr/index_en.htm. [16] Šioje apklausoje dalyvavo 927 mažosios ir vidutinės
įmonės, atsakiusios į klausimus dėl GAS. [17] OL C …, …, p. …. [18] OL C …, …, p. …. [19] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir
pasitikėjimui stiprinti „Bendros pastangos skatinti naująjį
augimą““, COM(2011) 206 galutinis, p. 9. [20] 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų
Tarybos išvados, EUCO 10/11, p. 4; taip pat ˛r. 2011 m. spalio 23 d.
Europos Vadovų Tarybos išvadas, EUCO 52/11, p. 1–2. [21] OL L 136, 2008 5 24, p. 3. [22] OL L 12, 2001 1 16, p. 32. [23] OL L 199, 2007 7 31, p. 40. [24] OL L 177, 2008 7 4, p. 6. [25] OL L …, …, p. …. [26] OL L 136, 2010 6 2, p. 1. [27] OL L 364, 2004 12 9, p. 1. [28] OL L 110, 2009 5 1, p. 30–36. [29] OL L …, ..., p. …