52011PC0752

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos /* KOM/2011/0752 galutinis - 2011/0367 (COD) */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pastaraisiais metais nuolat didėjo vidaus reikalų politikos svarba. Šios srities politika svarbi, kad Europoje būtų sukurta vidaus sienų neturinti erdvė, į kurią ES ir trečiųjų šalių piliečiai galėtų patekti, joje judėti, gyventi ir dirbti, o drauge atsinešti naujų idėjų, kapitalo, žinių ir naujovių arba užpildyti jos nacionalinių darbo rinkų spragas, būdami tikri dėl savo teisių ir saugumo. Vis didėjanti vidaus reikalų politikos svarba patvirtinta Stokholmo programoje. Tai taip pat viena iš sričių, kuriose priėmus Lisabonos sutartį įvyko daug svarbių pokyčių.

2011 m. birželio 29 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl kitos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos[1] – strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo biudžetą. Vidaus reikalų politikos srityje, apimančioje saugumą, migraciją ir išorės sienų valdymą, Komisija pasiūlė supaprastinti išlaidų priemonių struktūrą sumažinant programų skaičių ir nustatyti dviejų fondų struktūrą – įsteigti Migracijos ir prieglobsčio fondą ir Vidaus saugumo fondą.

Supaprastinimas kaip vienas pagrindinių tikslų nustatytas Komunikate dėl ES biudžeto peržiūros[2], Pažangaus reglamentavimo darbotvarkėje[3] ir minėtame Komunikate dėl kitos daugiametės finansinės programos. Remiantis patirtimi galima teigti, kad dėl šiuo programavimo laikotarpiu išlaidų programas reglamentuojančių taisyklių įvairovės ir suskaidymo dažnai manoma, kad jos pernelyg sudėtingos, jas sunku įgyvendinti ir kontroliuoti. Todėl paramos gavėjams, Komisijai ir valstybėms narėms tenka didelė administracinė našta, kuri gali turėti nenumatytą poveikį – atgrasyti nuo dalyvavimo programose, didinti klaidų dažnį ir vilkinti programų įgyvendinimą. Dėl šios priežasties išnaudojamos nevisiškai išnaudojamos Sąjungos programų teikiamos galimybės.

Šis reglamentas yra vienas iš keturių reglamentų, kuriais pagal šiuos du fondus bendrai nustatoma Sąjungos vidaus reikalų srities finansavimo sistema. Šiame reglamente nustatomos programavimo, valdymo ir kontrolės, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, programų užbaigimo, atskaitomybės ir vertinimo taisyklės. Todėl jame nustatomi lėšų paskirstymo mechanizmai, o atitinkamuose specialiuosiuose reglamentuose apibrėžiami dviejų fondų tikslai, taikymo sritis, įgyvendinimo ištekliai ir priemonės. Šia horizontaliąja priemone bus užtikrintas vienodas požiūris į šių dviejų fondų įgyvendinimą ir vienodos taisyklės, susijusios su visa vidaus reikalų srityje teikiama Sąjungos parama, paramos gavėjams.

Bendra keturių reglamentų struktūra reikalinga atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Sutartį. Nors įgyvendintini politikos tikslai nuoseklūs, dėl skirtingų vadinamąja kintamąja geometrija grindžiamų balsavimo Taryboje taisyklių, nustatytų Protokole Nr. 19 (dėl Šengeno acquis) ir Nr. 21 (dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės), teisiškai neįmanoma parengti vieno išsamaus teisės akto dėl vidaus saugumo fondo pasiūlymo. Be to, buvo laikomasi nuomonės, kad siekiant bendrojo tikslo supaprastinti ir racionalizuoti svarbu nustatyti kuo panašesnius šių dviejų fondų (Vidaus saugumo fondo ir Prieglobsčio ir migracijos fondo) lėšų paskirstymo mechanizmus. Galiausiai, parengus horizontalųjį reglamentą, įtvirtinantį bendrąsias nuostatas, bendras nuostatų skaičius būtų daug mažesnis nei nuostatų atkartojimo kiekviename teisės akte atveju.

Šiame reglamente nustatomi tik finansinio ir techninio pobūdžio įpareigojimai, o politikos tikslai, tinkami finansuoti veiksmai, išteklių skirstymas ir intervencijų kiekvienoje konkrečioje politikos srityje apimtis apibrėžiami atitinkamuose teisės aktuose (t. y. specialiuosiuose reglamentuose).

Jame nustatyti mechanizmai taikytini pagrindiniam Sąjungos finansavimo vidaus reikalų srityje šaltiniui. Taigi šis reglamentas pakeistų daugybę įvairaus išsamumo ir sudėtingumo nuostatų, šiuo metu įtvirtintų vidaus reikalų srities išlaidas reglamentuojančių priemonių teisiniame pagrinde; šios priemonės yra keturios Solidarumo ir migracijos srautų bendrosios programos priemonės, Išorės sienų fondas, Europos pabėgėlių fondas, Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai, Europos grąžinimo fondas, ir dvi specialiosios programos, įgyvendinamos pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą, ISEC (Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu) ir CIPS (Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas).

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI

Kadangi vertinimui, kaip priemonei paveikti politikos formavimą, skiriama daugiau dėmesio, šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimą.

2010 m. pradėtas ir 2011 m. tęstas būsimų vidaus reikalų srities finansavimo priemonių rengimas. 2010 m. gruodžio mėn., rengiant priemones, su nepriklausomo rangovo pagalba pradėtas vertinimo ir poveikio vertinimo tyrimas. 2011 m. liepos mėn. tyrimas baigtas: apibendrinti dabartinių finansinių priemonių vertinimo rezultatai ir poveikio vertinime nagrinėtos problemos, tikslai bei politikos galimybės, įskaitant jų galimą poveikį. Remdamasi šiuo tyrimu, Komisija parengė poveikio vertinimo ataskaitą, dėl kurios 2011 m. rugsėjo 9 d. Poveikio vertinimo valdyba pateikė nuomonę.

Poveikio vertinime nustatytos problemos, susijusios su dabartinių vidaus reikalų srities išlaidų programų apimtimi ir prioritetais, taip pat su lėšų paskirstymu susijusios problemos. Kalbant apie pastarąsias problemas, poveikio vertinime nagrinėtos pasidalijamojo ir centralizuoto valdymo galimybės, taip pat galimybės laiku reaguoti susiklosčius nepaprastajai padėčiai.

· Dėl pasidalijamojo valdymo poveikio vertinime padaryta išvada, kad tinkamiausia galimybė būtų po politinio dialogo priimta daugiametė programa. Priešingai nei status quo atveju, kai metinės programos derinamos su daugiamete programa, taip būtų labai sumažinta administracinė našta. Nors pradėjus rengti tik daugiametes programas padidėtų lankstumas, tačiau nebūtų patenkintas vidaus reikalų sričiai būdingas poreikis reaguoti į kintančią padėtį valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse. Tačiau rengiant daugiametes programas ir nuolat palaikant politinį dialogą toks poreikis būtų patenkintas ir būtų galima taikyti labiau į rezultatus orientuotą požiūrį.

· Dėl lėšų paskirstymo gerinimo esant centralizuotam valdymui status quo galimybė atmesta, nes dabartinėmis sąlygomis galimybių sumažinti administracinę naštą mažai arba nėra iš viso. Atmesta ir tik viešaisiais pirkimais pagrįsta galimybė, nes ją pasirinkus būtų visiškai panaikinta galimybė skatinti politiniais tikslais pagrįstus veiksmus, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dotacijomis teikiamą paramą pilietinei visuomenei. Tinkamiausia galimybė – tikslingesnis, mažiau išteklių reikalaujantis ir mažiau diversifikuotas centralizuotas valdymas, nes jį pasirinkus turėtų gerėti santykiai su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir mažėti bendras darbo krūvis.

· Dėl reagavimo į susiklosčiusią nepaprastąją padėtį mechanizmų poveikio vertinime padaryta išvada, kad dabartinis mechanizmas akivaizdžiai neatitinka poreikio greičiau ir veiksmingiau reaguoti į krizes migracijos ir saugumo srityse. Prieita prie nuomonės, kad tinkamiausia galimybė būtų patobulintas mechanizmas, taikytinas įvairesnėms su migracija ir saugumu susijusioms krizėms.

Poveikio vertinime atsižvelgiama į internetu vykusių viešų konsultacijų dėl vidaus reikalų srities finansavimo ateities rezultatus. Konsultacijos vyko nuo 2011 m. kovo 5 d. iki kovo 20 d. ir jose galėjo dalyvauti visos suinteresuotosios šalys. Iš privačių asmenų ir organizacijų gauta 115 atsakymų, įskaitant aštuonis pareiškimus dėl pozicijos. Prie konsultacijų prisidėjo respondentai iš visų valstybių narių ir kai kurių trečiųjų šalių.

2011 m. balandžio mėn. pagrindinės suinteresuotosios šalys (valstybės narės, tarptautinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir kt.) susirinko į konferenciją „Naujas žvilgsnis į ES vidaus reikalų srities finansavimo ateitį“, kurioje pasidalijo nuomonėmis apie Sąjungos vidaus reikalų srities finansavimo ateitį. Per konferenciją taip pat pritarta padėties apžvalgos išvadoms ir viešų konsultacijų rezultatams.

ES vidaus reikalų srities finansavimo ateities klausimas iškeltas ir su institucijomis aptartas įvairiomis progomis: be kita ko, per 2011 m. sausio 21 d. TVR tarybos neoficialius pietus, 2011 m. sausio 26 d. neoficialius pusryčius su Europos Parlamento politikos koordinatoriais, 2011 m. kovo 10 d. Komisijos narės C. Malmström klausymą Parlamento Politinių išbandymų komitete ir 2011 m. kovo 17 d. Vidaus reikalų GD generaliniam direktoriui keičiantis nuomonėmis Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete. Konkrečių patarimų ekspertai pateikė ir per Bendrosios solidarumo ir migracijos srautų valdymo programos komiteto posėdyje vykusias diskusijas su valstybių narių ekspertais.

Per šias konsultacijas, konferencijas ir diskusijas su ekspertais patvirtinta, kad pagrindinės suinteresuotosios šalys bendrai sutaria dėl poreikio paprastinti lėšų paskirstymo mechanizmus ir užtikrinti didesnį lankstumą, kad visų pirma būtų galima reaguoti susiklosčius nepaprastajai padėčiai. Suinteresuotosios šalys parėmė pasiūlymą sumažinti finansinių priemonių skaičių ir taikyti dviejų fondų struktūrą, jeigu taip būtų faktiškai įgyvendintas supaprastinimo tikslas. Jos taip susitarė dėl poreikio lanksčiai reaguoti susiklosčius nepaprastajai padėčiai, kad Sąjunga galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į migracijos ir saugumo krizes. Daugelio nuomone, pasidalijamasis valdymas ir perėjimas prie daugiamečio programavimo Sąjungos lygmeniu apibrėžiant bendrus tikslus yra tinkamas valdymo metodas, taikytinas visoms vidaus reikalų srities išlaidoms; vis dėlto nevyriausybinių organizacijų nuomone, reikėtų toliau taikyti ir tiesioginio valdymo būdą. Suinteresuotosios šalys taip pat pasisakė už vidaus reikalų srities agentūrų vaidmens stiprinimą, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir didinti sąveiką.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisė veikti įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje: „Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones“.

Vienu metu siekiant kelių neatsiejamų tikslų, kurių nė vienas nėra antraeilis ir netiesioginis kitų atžvilgiu, šis reglamentas grindžiamas svarbiausiu V antraštinėje dalyje nustatytu laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisiniu pagrindu, būtent 78 straipsnio 2 dalimi, 79 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 82 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu ir 87 straipsnio 2 dalimi. Tai yra prieglobsčio, imigracijos, migracijos srautų valdymo, palankaus režimo trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems valstybėse narėse, kovos su neteisėta imigracija, be leidimo gyvenančių asmenų išsiuntimo ir repatriacijos, kovos su prekyba žmonėmis, teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, korupciją, organizuotą nusikalstamumą, prevencijos ir kovos su juo, taip pat policijos bendradarbiavimo srityse vykdomų Sąjungos veiksmų teisinis pagrindas.

Šios nuostatos yra teisinis pagrindas, suderinamas su Jungtinės Karalystės, Airijos [ir Danijos] pozicija dėl jomis reglamentuojamų sričių, todėl dėl šio teksto galima balsuoti Taryboje. Kadangi kiekvienam iš jų taikoma įprasta teisėkūros procedūra, pasirinktu teisinio pagrindo deriniu visiškai atsižvelgiama į išskirtines Europos Parlamento teises.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į Sutarties 80 straipsnį, kuriame pabrėžta, kad šioms Sąjungos politikos sritims ir jų įgyvendinimui taikomas valstybių narių solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principas, įskaitant jo finansinius padarinius.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą sprendimų priėmimo procedūrą, šio reglamento nuostatomis įtvirtinamos horizontaliosios Prieglobsčio ir migracijos fondo įgyvendinimo bendrosios nuostatos ir vieno iš Vidaus saugumo fondo komponentų, būtent policijos bendradarbiavimo, nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės įgyvendinimo bendrosios nuostatos.

Vidaus reikalų politikos sritims, kurios patenka į Vidaus saugumo fondo taikymo sritį ir kurių teisinis pagrindas nesuderinamas su pirmiau nurodytomis nuostatomis, šis reglamentas turėtų būti taikomas remiantis specialia išlyga, nustatyta viename iš specialiųjų reglamentų, būtent išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonėje, grindžiama SESV 77 straipsnio 2 dalimi, nes šiomis politikos priemonėmis plėtojamas Šengeno acquis, kurį įgyvendinant Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja.

Todėl bendrai priėmus šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus, šios reglamento nuostatos bus vienodai taikytinos visam Sąjungos skiriamam vidaus reikalų srities finansavimui.

Apskritai vidaus reikalų sritis yra ta sritis, kurioje sutelkus Sąjungos biudžeto lėšas gaunama akivaizdžios papildomos naudos.

Sąjungos veiksmai grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnyje, kuriame išdėstytos priemonės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei sukurti, nustatytais tikslais. Finansinės paramos įgyvendinimas pagal pasidalijamojo valdymo principą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis – svarbus Sąjungos skiriamo vidaus reikalų srities finansavimo aspektas. Pasidalijamojo valdymo būdas laikomas tinkamu taikyti visose vidaus reikalų politikos srityse, todėl jis pradėtas taikyti ir vidaus saugumo srityje, kurioje anksčiau nebuvo taikomas. Centralizuotas valdymas toliau taikomas politikos įgyvendinimo veiklai.

Pagal pasidalijamojo valdymo principą nuo metinių programų perėjus prie daugiamečio programavimo, prieš kurį pagal strateginę Sąjungos lygmens programą palaikomas politinis dialogas, užtikrinama, kad iš Sąjungos biudžeto finansuojami veiksmai atitiktų atskirų valstybių narių poreikius ir Sąjungos prioritetus. Šiame pasiūlyme nustatytos bendrosios programavimo, atskaitomybės, finansų valdymo, kontrolės ir vertinimų taisyklės, reikalingos, kad būtų tinkamai įgyvendinamas Sąjungos skiriamas vidaus reikalų srities finansavimas; vis dėlto, kai įmanoma, valstybės narės gali spręsti, kaip šias taisykles įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, atsižvelgiant į ribotą bendrų ir paprastų principų, nustatytų šiame reglamente, skaičių.

Taigi intervencijos vykdomos tinkamu lygmeniu ir Sąjungos veiksmais neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Kaip pabrėžta „ES biudžeto peržiūroje“, „ES biudžetas turėtų būti naudojamas finansuojant ES viešosioms gėrybėms ir veiklai, kurios valstybės narės ir regionai patys finansuoti negali arba kur juo užtikrinami geresni rezultatai“[4].

Išsamus Sąjungos veiksmų pagrindimas, susijęs su įvairiomis politikos sritimis, kurioms taikomas šis reglamentas, pateiktas specialiųjų reglamentų aiškinamuosiuose memorandumuose.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos pasiūlyta Prieglobsčio ir migracijos fondui skirti 3 869 mln. eurų, o Vidaus saugumo fondui – 4 648 mln. eurų (dabartinėmis kainomis).

5. PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šis reglamentas – tai nauja bendroji Sąjungos skiriamo vidaus reikalų politikos finansavimo įgyvendinimo sistema, todėl jame išdėstomos bendrosios išlaidų finansavimo taisyklės, įskaitant partnerystės, programavimo, atskaitomybės, stebėjimo, vertinimo, valdymo ir kontrolės sistemų, kurias turi nustatyti valstybės narės, ir sąskaitų patvirtinimo taisykles:

– partnerystės, programavimo, stebėjimo ir vertinimo taisyklės parengtos remiantis patirtimi, susijusia su dabartiniais keturiais Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos fondais;

– valdymo ir kontrolės sistemų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, atskaitomybės ir programų užbaigimo taisyklės parengtos remiantis Komisijos reglamento, kuriuo nustatomos į bendrą strateginę programą įtrauktiems fondams taikytinos bendrosios taisyklės (toliau – bendros strateginės programos fondų reglamentas)[5], pasiūlymo II dalimi ir Komisijos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos pasiūlymu[6], užtikrinant, kai tai naudinga, nuoseklumą su dabartiniams keturiems fondams taikomomis taisyklėmis.

Reglamente siekiama nustatyti:

(1) labiau į politikos įgyvendinimą ir rezultatus orientuoto finansavimo, įskaitant stipresnį strateginį programavimą, sąlygas;

(2) lėšų paskirstymo mechanizmų žymaus supaprastinimo, palyginti su dabartine padėtimi, sąlygas;

(3) lankstesnio finansų valdymo ir įgyvendinimo, atsižvelgiant į poreikį reaguoti į naujas ir nenumatytas vidaus reikalų sričiai būdingas aplinkybes, sąlygas;

(4) patobulintos stebėjimo ir vertinimo sistemos, kuria užtikrinama atskaitomybė, skaidrumas ir informacija pagrįstos būsimos vidaus reikalų srities paramos prognozės, sąlygas.

5.1. Į politikos įgyvendinimą ir rezultatus orientuota darbotvarkė

Pasidalijamasis valdymas

· Kitos daugiametės finansinės programos pradžioje su kiekviena valstybe nare bus palaikomas atskiras išsamus dialogas vidaus reikalų politikos klausimais, per kurį bus siekiama nustatyti, kaip valstybės narės panaudos fondų lėšas, t. y. kaip kiekviena valstybė narė prisidės siekiant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslų naudodama Sąjungos biudžeto lėšas. Prieš šiuos dialogus Komisija parengs Komunikatą dėl su dialogu susijusių bendrų lūkesčių ir jo struktūros. Šiame komunikate taip pat bus nurodomi Komisijos ketinimai, susiję su Sąjungos veiksmais ir jų įgyvendinimo programa (pvz., įvairius naudotinus valdymo metus).

· Atsižvelgiant į politinio dialogo rezultatus, programose, dėl kurių susitaria Komisija ir valstybės narė, bus apibūdinama pradinė padėtis ir nustatomi tikslai, kuriuos valstybės narės turi įvykdyti šioje politikos srityje, taip pat Sąjungos lėšų panaudojimo tikslai. Nacionalinėse programose kiekvienam tikslui pasiekti bus nustatytos užduotys ir veiksmų pavyzdžiai. Be to, septynerių metų finansavimo plane bus nurodyta, kaip skirti ištekliai turi būti paskirstyti ir išleisti, neviršijant nustatytos viršutinės ribos. Jeigu veiksmai turės būti vykdomi trečiosiose šalyse arba bus su jomis susiję, jie neturėtų būti tiesiogiai orientuoti į vystymąsi, o politiniu dialogu turėtų būti siekiama visiškai laikytis Sąjungos išorės veiksmų bei užsienio politikos principų ir bendrų tikslų, susijusių su konkrečia šalimi ar regionu.

· Bus dedamos visos pastangos, kad nacionalinės programos būtų priimtos 2014 m., tačiau neatmetama, kad kai kurios programos bus priimtos tik 2015 m. Kad nebūtų prarasti susiję 2014 m. numatyti įsipareigojimų asignavimai, Komisija iš dalies pakeis Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, pasiūlymą [COM(2011) 398, 2011 6 29], kad minėto reglamento 7 straipsnio nuostatos būtų taikomos Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo programoms, įgyvendinamoms pagal pasidalijamojo valdymo principą.

· Valstybės narės kasmet pateiks ataskaitą apie finansų valdymą ir pagal programas pasiektus rezultatus.

· 2017 m. bus atliekama laikotarpio vidurio peržiūra, siekiant iš naujo peržiūrėti padėtį kiekvienoje valstybėje narėje. Peržiūros metu bus galima skirti naujų išteklių 2018–2020 m. laikotarpiui.

Tiesioginis ir netiesioginis valdymas

· Pagal nacionalines programas siektinus tikslus papildys Sąjungos veiksmai, taip pat greito reagavimo mechanizmas, naudotinas susiklosčius nepaprastajai padėčiai. Sąjungos veiksmais – teikiant dotacijas ir vykdant viešuosius pirkimus – bus remiamas Sąjungos politikos įgyvendinimas. Šie veiksmai apims trečiosiose šalyse vykdomus ir su jomis susijusius veiksmus, kaip nurodyta Komunikate dėl daugiametės finansinės programos[7]. Tokie veiksmai neturėtų būti tiesiogiai orientuoti į vystymąsi ir tam tikrais atvejais turėtų papildyti finansinę paramą, teikiamą pagal ES išorės pagalbos priemones, kurios tebėra pagrindinis trečiųjų šalių atitinkamų gebėjimų stiprinimo finansavimo šaltinis. Teikiant tokią paramą, reikėtų siekti visiško suderinamumo su ES išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Papildomumas bus užtikrinamas veiksmus labiau koordinuojant su Europos išorės veiksmų tarnyba ir atitinkamomis Komisijos tarnybomis.

· Vidaus reikalų srityje veikiančios Sąjungos agentūros (Europos policijos koledžas (CEPOL), Europolas, Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB), Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) ir IT agentūra) taip pat gali vykdyti Sąjungos veiksmus ir teikti pagalbą susiklosčius nepaprastajai padėčiai, jeigu tai reikalinga dėl Sąjungos interesų, o veiksmai yra ad hoc pobūdžio ir jų įvykdymo sėkmingumas priklauso nuo atitinkamos agentūros operatyvinės ir techninės kompetencijos. Šie veiksmai bus įgyvendinami, atsižvelgiant į agentūrų kompetencijos sritį, taip pat į jų teisinį pagrindą bei darbo programas ir nedarant poveikio numatomam bendram darbuotojų skaičiaus mažinimui.

· Komisijos iniciatyva techninė pagalba bus naudojama valstybėms narėms ir paramos gavėjams remti, siekiant skatinti bendrą mokymąsi, gerinti komunikaciją (įskaitant, kai tinkama, institucinį informavimą) ir vertinimą. Šiais asignavimais Sąjungoje ir trečiosiose šalyse taip pat bus remiamos tinkamos kontrolės priemonės, susijusios su finansuojamais veiksmais, taip pat IT sistema, naudojama valstybių narių ir Komisijos komunikavimui vykdant pasidalijamąjį valdymą.

5.2. Lėšų paskirstymo mechanizmų supaprastinimas

Pasidalijamasis valdymas

· Kiekviena valstybė narė kiekvienam fondui turės parengti atskirą nacionalinę programą, apimančią įvairias politikos sritis, pagal kurią iš Sąjungos biudžeto būtų skiriamos lėšos atitinkamai, kalbant apie Prieglobsčio ir migracijos fondą, integruotos migracijos politikai, įskaitant integraciją, prieglobstį ir grąžinimą, ir, kalbant apie Vidaus saugumo fondą, išsamiai vidaus saugumo strategijai, įskaitant policijos bendradarbiavimą, sienų apsaugą, kovą su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, dokumentų klastojimą ir kt.

· Palyginti su dabartine keturių fondų, kurių veikla vykdoma ir pagal daugiametę strategiją, ir pagal metines programas, sistema, naująja sistema užtikrinamos daug paprastesnės administracinės procedūros ir daug mažesnė administracinė našta. Didžiausias galimas Prieglobsčio ir migracijos fondo programų skaičius (išskyrus Daniją, jeigu Jungtinė Karalystė ir Airija nuspręstų dalyvauti) būtų 26, o Vidaus saugumo fondo (visos valstybės narės) – 27. Be to, asocijuotosios Šengeno valstybės taip pat dalyvaus Vidaus saugumo fondo veikloje, susijusioje su išorės sienų ir vizų bei policijos bendradarbiavimo aspektais.

· Tikimasi, kad nacionalinių programų peržiūrų skaičius nebus didelis: programose daugiausia dėmesio bus skiriama tikslams ir užduotims, jose nebus siekiama išsamiai nustatyti veiksmus. Jei tik įmanoma, išskyrus naujų nenumatytų aplinkybių atveju, kiekvienai valstybei narei ir kiekvienam fondui reikėtų parengti po vieną sprendimą dėl daugiametės programos patvirtinimo ir, prireikus, po vieną sprendimą dėl programos peržiūros laikotarpio vidurio peržiūros metu.

· Kaip ir pagal BSP fondus, stebėjimo komitetas turėtų užtikrinti partnerystės principo laikymąsi.

· Kiekviena valstybė narė kiekvienam fondui sukurs po vieną bendrą valdymo ir kontrolės sistemą, taip pat numatoma galimybė turėti vieną abiem fondams taikytiną sistemą. Atsižvelgdamos į nacionalinių institucijų ypatybes, valstybės narės gali sukurti įgaliotas institucijas, kurias atsakingos institucijos gali įgalioti atlikti konkrečias (programavimo ir įgyvendinimo) užduotis.

· Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, atsižvelgiant į ribotą bendrų ir paprastų principų skaičių. Tai turėtų padėti žymiai supaprastinti projekto valdymą paramos gavėjų lygmeniu. Supaprastinus išlaidų atlyginimo galimybes, pavyzdžiui, taikant fiksuoto dydžio sumas ir vienkartines išmokas, valstybės narės galės į veiklos rezultatus orientuotą valdymą užtikrinti paramos gavėjų lygmeniu.

Tiesioginis ir netiesioginis valdymas

· Susiklosčius nepaprastajai padėčiai finansinė parama bus teikiama, kaip apibrėžta atitinkamomis specialiųjų reglamentų nuostatomis. Mechanizmą taikyti pradės Komisija, be kita ko, atsižvelgusi į valstybių narių iniciatyvą, 71 straipsnio komitetas (COSI), kuriam atstovaus Sąjungai pirmininkaujanti valstybė narė, arba kitos suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, tarptautinės organizacijos (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, Tarptautinė migracijos organizacija ir kt.), taip pat vidaus reikalų srityje veikiančios Sąjungos agentūros.

· Kad būtų išvengta susiskaidymo, bus naudojamos visos turimos priemonės – ištekliai bus sutelkti ribotam skaičiui Sąjungos tikslų ir bus pasitelkta pagrindinių suinteresuotųjų šalių kompetencija, kai tinkama, partnerystės susitarimų ir bendrųjų susitarimų pagrindu.

· Kalbant apie IT sistemoms (pagal pažangaus sienų valdymo teisės aktų rinkinį) skiriamą finansinę paramą, dabartinius metinius finansinius sprendimus, pagal kuriuos Komisija gali kurti pagrindines sistemų dalis, pakeis daugiametė programa.

5.3. Lankstumas

Pasidalijamasis valdymas

· Laikotarpio vidurio peržiūros rezultatai priklausys nuo padėties valstybėse narėse. Valstybės narės, kuriose gali kilti papildoma rizika arba kurios gauna papildomų išteklių konkretiems Sąjungos prioritetams įgyvendinti, bus raginamos peržiūrėti savo finansiniame plane nustatytas sumas ir, kai tinkama, į savo programas įtraukti papildomų elementų.

· Finansinis lankstumas – neatskiriama šiuo metu galiojančio Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir Komisijos reglamento dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymo dalis. Jis taip pat nurodytas pasiūlyme dėl Finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių peržiūros. Todėl jis bus įgyvendinamas taikant įvairius šiuose pasiūlymuose nurodytus mechanizmus, atsižvelgiant į tai, kad svarbiausi jų įgyvendinimo etapai yra daugiametė finansinė programa ir kasmet atliekamas jos atnaujinimas, metinis biudžeto paskirstymas ir metinis biudžeto vykdymas.

· Specialiuosiuose reglamentuose nustatytos sumos, kurios bus skirtos nacionalinėms programoms, Sąjungos veiksmams ir kitai veiklai. Vis dėlto šio reglamento ir specialiųjų reglamentų rinkinyje numatyta, kad Komisija gali deleguotaisiais aktais pakeisti tam tikras sumas, kad užtikrintų optimalų Sąjungos biudžeto naudojimą.

Tiesioginis ir netiesioginis valdymas

· Metiniai asignavimai Sąjungos veiksmams, paramai susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir, atsižvelgiant į viršutinę metinių išlaidų ribą, Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai laikomi viena bendra suma, taip sudarant sąlygas kuo lanksčiau spręsti, kam skirtingais finansiniais metais, atsižvelgiant į konkrečius poreikius, bus skiriami asignavimai.

· Sąjungos veiksmai apibrėžiami labai plačiai, kad Komisijai galėtų taikyti visas būtinas priemones teisėkūros ir politikos koordinavimo užduotims atlikti.

– Šiomis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama tarpvalstybiniams aspektams (bendradarbiavimui, lyginamajai analizei, tinklams), dėl kurių visose valstybėse narėse reikia vykdyti suderintus veiksmus, taip pat aktyviai remti valstybių narių ir kitų dalyvių bendrus bei abipusiško stiprinimo veiksmus, kuriais užtikrinamas glaudesnis Sąjungos bendradarbiavimas ir skatinamas bendras mokymasis bei inovacijos.

– Jomis taip pat leidžiami veiksmai, kurie nėra tarpvalstybinio pobūdžio, bet visai Sąjungai labai svarbūs, nes jais plėtojama šių sričių politika.

– Jos gali apimti trečiosiose šalyse vykdomus arba su jomis susijusius veiksmus.

– Specialiuosiuose reglamentuose numatytas įgyvendinimas, susijęs su visomis politikos sritimis ir tikslais, kurie remiami pagal šiuos fondus, ir net su politika susijusių fondų veiklos aspektų finansavimas. Pagal Vidaus saugumo fondą numatyto sienų ir vizų aspekto atveju tai galėtų apimti Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmo įgyvendinimą.

· Specialiuosiuose reglamentuose taip pat numatyta parama pilietinės visuomenės ugdymui ir tarpvalstybinių tinklų kūrimui (visų pirma pagal Prieglobsčio ir migracijos fondą), taip pat mokslinių tyrimų rezultatų bandymui ir tvirtinimui, pavyzdžiui, taikomiesiems mokslinių tyrimų projektams, siekiant nuo programos „Horizontas 2020“ pereiti prie operatyvinio naudojimo (visų pirma pagal Vidaus saugumo fondą).

5.4. Nuosekli ir veiksminga atskaitomybės, stebėjimo ir vertinimo sistema

Pasidalijamasis valdymas

· Valstybės narės kasmet teiks daugiametės programos įgyvendinimo ataskaitą, kuri yra neatskiriama sąskaitų patvirtinimo dalis. 2017 m. jų bus paprašyta prisidėti prie laikotarpio vidurio peržiūros ir pateikti papildomos informacijos apie pažangą, padarytą siekiant tikslų. Panašus procesas vyks ir 2019 m., kad prireikus būtų galima atlikti finansines pataisas paskutiniesiems finansiniams metams (2020 m.).

· Fondams, iš kurių remiamas vertinimu grindžiamos kultūros puoselėjimas vidaus reikalų srityje, bus taikoma bendra vertinimo bei stebėjimo sistema ir platūs politiniai rodikliai, pabrėžiantys į rezultatus orientuotą fondų metodą ir esminį vaidmenį, kurį jie galėtų atlikti derinant politikos priemones siekiant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo tikslo. Šie rodikliai susiję su galimu fondų poveikiu: bendros sienų saugumo, policijos bendradarbiavimo ir krizių valdymo kultūros puoselėjimas; veiksmingas migracijos į Sąjungą srautų valdymas; teisingas ir vienodas požiūris į trečiųjų šalių piliečius; valstybių narių tarpusavio solidarumas ir bendradarbiavimas sprendžiant migracijos bei vidaus saugumo klausimus, bendras ES požiūris į migraciją ir saugumą trečiųjų šalių atžvilgiu.

· Siekdama užtikrinti tinkamą vertinimo principų taikymą ir turėdama omenyje praktinę dabartinių Sąjungos vidaus reikalų lėšų naudojimo vertinimo patirtį valstybėse narėse, Komisija kartu su valstybėmis narėmis kurs bendrą vertinimo ir stebėjimo sistemą: pvz., parengs šablonus ir bendrus rezultatų rodiklius.

· Visos priemonės bus nustatytos programavimo laikotarpio pradžioje – taip valstybėms narėms bus sudarytos sąlygos sukurti savas atskaitomybės ir vertinimo sistemas vadovaujantis sutartais principais ir reikalavimais.

· Siekiant sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti atskaitomybės bei vertinimo sąveiką, vertinimo ataskaitoms reikalinga informacija bus grindžiama metinėse nacionalinių programų vykdymo ataskaitose valstybių narių pateikta informacija ir ją papildys.

· Laikotarpio vidurio peržiūra turėtų vykti 2018 m. ir į jos rezultatus turėtų būti atsižvelgta kitu programavimo laikotarpiu.

2011/0367 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalį, 79 straipsnio 2 dalį, 79 straipsnio 4 dalį, 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[9],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Europos Sąjungos vidaus reikalų politika siekiama sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę – Vidaus sienų neturinčią erdvę, į kurią žmonės gali patekti, kurioje gali nevaržomai judėti, gyventi ir dirbti, būdami tikri dėl savo teisių ir saugumo, be kita ko, atsižvelgiant į bendrus uždavinius, kaip antai, Sąjungos visapusiškos imigracijos politikos kūrimas, siekiant didinti Sąjungos konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, ir bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimas, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, elektroninių nusikaltimų bei terorizmo prevencija ir kova su jais;

(2) Sąjungos teikiamas finansavimas šios srities plėtojimui remti turėtų būti akivaizdus solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo, kurie būtini siekiant įveikti bendrus uždavinius, ženklas;

(3) bendrąja programa reikėtų užtikrinti būtiną darnumą, supaprastinimą ir vienodą finansavimo įgyvendinimą visose atitinkamose politikos srityse;

(4) bendrojoje programoje turėtų būti nustatyti paramos principai ir nurodyta valstybių narių bei Komisijos atsakomybė užtikrinant tų principų taikymą;

(5) Sąjungos finansavimas būtų veiksmingesnis ir tiksliau nukreiptas, jeigu tinkamų finansuoti veiksmų bendrasis finansavimas būtų pagrįstas strateginiu daugiamečiu programavimu, kurį kiekviena valstybė narė rengtų tardamasi su Komisija;

(6) pagal specialiuosius reglamentus remiamų trečiosiose šalyse vykdomų arba su jomis susijusių priemonių turėtų būti imamasi užtikrinant sąveiką ir nuoseklumą su kitais už Sąjungos ribų vykdomais veiksmais, kurie remiami pagal Sąjungos išorės paramos tiek geografines, tiek temines priemones. Visų pirma, vykdant tokius veiksmus, reikėtų siekti visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Jais neturėtų būti remiami tiesiogiai į vystymąsi orientuoti veiksmai ir jie, kai tinkama, turėtų papildyti pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Taip pat užtikrinamas suderinamumas su Sąjungos humanitarine politika, pirmiausia teikiant paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai;

(7) išorės veiksmai turėtų būti nuoseklūs ir suderinti, kaip nustatyta ESS 18 straipsnio 4 dalyje;

(8) prieš rengdamos daugiametes programas Sąjungos finansavimo tikslams pasiekti, valstybės narės ir Komisija turėtų palaikyti politinį dialogą, per kurį turėtų būti parengta kiekvienos valstybės narės suderinta strategija;

(9) turėtų būti atliekama strategijos laikotarpio vidurio peržiūra, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas 2018–2020 m. laikotarpiu;

(10) valstybės narės turėtų užmegzti ryšius su atitinkamomis institucijomis ir įstaigomis, kad parengtų, įgyvendintų ir visu daugiamečiu laikotarpiu stebėtų savo nacionalines programas. Valstybės narės turėtų sudaryti stebėjimo komitetus, kurie stebėtų nacionalines programas ir padėtų peržiūrėti įgyvendinimą ir pažangą, padarytus siekiant tikslų;

(11) išlaidų tinkamumas finansuoti nacionalinėse programose turėtų būti nustatomas pagal nacionalinės teisės aktus, laikantis bendrųjų principų. Turėtų būti nustatyta laikotarpio, kuriuo leidžiamos tinkamos finansuoti išlaidos, pradžia ir pabaiga, siekiant užtikrinti vienodų ir teisingų taisyklių taikymą nacionalinėms programoms;

(12) dėl techninės pagalbos valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos remti savo nacionalines programas ir padėti paramos gavėjams vykdyti įsipareigojimus ir laikytis Sąjungos teisės;

(13) siekiant užtikrinti tinkamą sistemą, kuria remiantis būtų galima skubiai suteikti paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama remti veiksmus, su kuriais susijusios išlaidos buvo patirtos iki pateikiant prašymą suteikti pagalbą, kaip nustatyta Finansinio reglamento[10] nuostata, pagal kurią toks lankstumas galimas tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais;

(14) Europos Sąjungos finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas;

(15) valstybės narės turėtų patvirtinti tinkamas priemones, kuriomis užtikrinamas tinkamas valdymo ir kontrolės sistemos veikimas ir kokybiškas įgyvendinimas. Todėl būtina nustatyti bendruosius principus, kuriuos šios sistemos turėtų atitikti, ir būtinas funkcijas, kurias jos turėtų atlikti;

(16) kad būtų užtikrintas veiksmingas ir teisingas valstybių narių nacionalinių programų įgyvendinimas, reikėtų nustatyti valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su valdymo ir kontrolės sistemomis, Sąjungos teisės ir kitų pažeidimų prevencija, nustatymu ir ištaisymu;

(17) pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus už nacionalinių programų įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės, naudodamosi savo valdymo ir kontrolės sistemomis;

(18) tik valstybių narių akredituotos atsakingos institucijos gali pagrįstai užtikrinti, kad prieš paramos gavėjams suteikiant paramą iš Sąjungos biudžeto būtų atlikti būtini patikrinimai. Todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kad tik akredituotų atsakingų institucijų patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos iš Sąjungos biudžeto;

(19) reikėtų nustatyti Komisijos įgaliojimus ir atsakomybę tikrinti, ar valdymo ir kontrolės sistemos veikia veiksmingai, ir reikalauti, kad valstybė narė imtųsi veiksmų;

(20) Sąjungos biudžeto įsipareigojimai turėtų būti vykdomi kiekvienais metais. Siekiant užtikrinti veiksmingą programų valdymą, būtina nustatyti bendras metinio likučio ir galutinio likučio mokėjimo taisykles;

(21) programų pradžioje suteikiant išankstinį finansavimą užtikrinama, kad valstybės narės turėtų išteklių teikti paramą paramos gavėjams programai įgyvendinti nuo pat jos patvirtinimo. Todėl reikėtų nustatyti pradinio išankstinio finansavimo sumų nuostatas. Pradinis išankstinis finansavimas turėtų būti visiškai patvirtinamas programos užbaigimo metu;

(22) per trimetę Finansinio reglamento peržiūrą[11] nustatyti su pasidalijamojo valdymo principais susiję pokyčiai, į kuriuos reikia atsižvelgti;

(23) siekiant didinti atskaitomybę už bendrai iš Sąjungos biudžeto kiekvienais finansiniais metais finansuojamas išlaidas, turėtų būti nustatyta tinkama metinio sąskaitų patvirtinimo tvarka. Pagal šią tvarką atsakinga institucija turėtų Komisijai pateikti nacionalinės programos valdymo patikinimo pareiškimą ir prie jo pridėti patvirtintas metines finansines ataskaitas, apibendrinamąją ataskaitą ir nepriklausomo auditoriaus nuomonę ir kontrolės ataskaitą;

(24) kad būtų remiamas patikinimas, kuriuo visoje Sąjungoje grindžiamas metinis sąskaitų patvirtinimas, reikėtų nustatyti valstybių narių vykdomos kontrolės pobūdžio ir lygio bendrąsias nuostatas;

(25) kad užtikrintų patikimą Sąjungos išteklių finansinį valdymą, Komisijai gali prireikti atlikti finansines pataisas. Siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, svarbu nustatyti aplinkybes, kuriomis, pažeidus taikomas Sąjungos arba nacionalinės teisės normas, Komisija gali atlikti finansines pataisas. Taip pat siekiant užtikrinti, kad finansinės pataisos, kurias Komisija gali atlikti valstybėms narėms, būtų susijusios su Sąjungos finansinių interesų apsauga, jos turėtų būti atliekamos tik tais atvejais, kai Sąjungos arba nacionalinės teisės normų pažeidimas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su veiksmų ir atitinkamų išlaidų tinkamumu finansuoti, teisėtumu, valdymu arba kontrole. Proporcingumui užtikrinti svarbu, kad Komisija, nustatydama finansinės pataisos sumą, atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Todėl tinkama nustatyti Komisijos finansinių pataisų atlikimo kriterijus ir procedūrą, pagal kurią galima priimti sprendimą dėl finansinės pataisos;

(26) siekdama nustatyti finansinį atsakingų institucijų ir Sąjungos biudžeto ryšį, Sąjunga turėtų kasmet tvirtinti šių institucijų sąskaitas. Į sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, bet ne dėl išlaidų atitikties Sąjungos teisės aktams;

(27) Komisija, kuri pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį atsakinga už tinkamą Sąjungos teisės aktų taikymą, turėtų spręsti, ar valstybių narių patirtos išlaidos atitinka Sąjungos teisės aktus. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pagrįsti savo sprendimus atlikti mokėjimus. Siekiant valstybėms narėms suteikti teisines ir finansines garantijas dėl praeityje patirtų išlaidų, turėtų būti nustatytas ilgiausias laikotarpis, per kurį Komisija turi priimti sprendimą dėl finansinių pasekmių, atsirandančių dėl teisės aktų nesilaikymo;

(28) siekiant stiprinti finansinę drausmę, tinkama nustatyti tvarką, kuria būtų panaikinama bet kokia biudžetinio įsipareigojimo pagal nacionalinę programą dalis, visų pirma, jei konkretus įsipareigojimas dėl sumos gali būti nepanaikintas, ypač kai įgyvendinimas vėluoja dėl teismo proceso ar administracinio skundo, turinčio stabdomąjį poveikį, arba dėl force majeure priežasčių;

(29) kad būtų užtikrintas tinkamas bendrųjų įsipareigojimų panaikinimo taisyklių taikymas, nustatytose taisyklėse turėtų būti išsamiai nustatyta įsipareigojimų panaikinimo terminų ir atitinkamų sumų apskaičiavimo tvarka;

(30) svarbu, kad plačioji visuomenė būtų informuojama apie rezultatus, pasiektus dėl Sąjungos teikiamo finansavimo. Piliečiai turi teisę žinoti, kaip leidžiami Sąjungos finansiniai ištekliai. Atsakomybė už tai, kad atitinkama informacija būtų skelbiama visuomenei, turėtų tekti ir atsakingoms institucijoms, ir paramos gavėjams. Siekiant veiksmingiau komunikuoti su plačiąja visuomene ir stiprinti komunikacijos veiksmų, kurių imamasi Komisijos iniciatyva, sąveiką, iš Sąjungos biudžeto komunikacijoms veiksmams skirtos lėšos taip pat naudojamos instituciniam informavimui apie Europos Sąjungos politikos prioritetus, jeigu jie susiję su Sąjungos finansavimo bendraisiais tikslais, finansuoti;

(31) siekiant užtikrinti plačią informacijos apie Sąjungos finansavimą sklaidą ir galimiems paramos gavėjams suteikti informacijos apie finansavimo galimybes, šio reglamento pagrindu turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, susijusios su informacijos ir komunikacijos priemonėmis, taip pat tam tikros techninės tokių priemonių savybės, o kiekviena valstybė narė turėtų sukurti interneto svetainę ar portalą, kuriuose būtų pateikta reikalinga informacija;

(32) remiamų veiksmų veiksmingumas ir poveikis taip pat priklauso nuo jų vertinimo ir rezultatų sklaidos. Reikėtų reglamentuoti valstybių narių ir Komisijos atsakomybę šioje srityje ir vertinimo patikimumo bei susijusios informacijos kokybės užtikrinimo tvarką;

(33) siekiant iš dalies pakeisti šio reglamento nuostatas dėl bendrų išlaidų tinkamumo finansuoti principų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti perduoti įgaliojimai priimti teisės aktus. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą, Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Komisija, rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(34) kad būtų užtikrintas vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[12];

(35) įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomi bendri valstybių narių įsipareigojimai, visų pirma teikti informaciją Komisijai, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, o priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pavyzdinėmis formomis, dėl jų visiškai techninio pobūdžio turėtų būti taikoma patariamoji procedūra;

(36) kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendrąsias nuostatas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius ir nepažeidžiant minėto protokolo 4 straipsnio, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra joms privalomas ar taikomas. [ARBA] [Pagal Protokolo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystės pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą];

(37) pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos bendrosios specialiųjų reglamentų įgyvendinimo taisyklės, susijusios su:

(a) išlaidų finansavimu;

(b) partneryste, programavimu, atskaitomybe, stebėjimu ir vertinimu;

(c) valdymo ir kontrolės sistemomis, kurias turi nustatyti valstybės narės;

(d) sąskaitų tvirtinimu.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) specialieji reglamentai –

– Reglamentas ../2012/ES [kuriuo 2014–2020 m. laikotarpiu įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas ];

– Reglamentas .../2012/ES [kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė]; ir

– visi kiti reglamentai, kuriuose nustatyta, kad taikomos šio reglamento nuostatos;

(b) programavimas – kelių etapų veiklos organizavimo, sprendimų priėmimo ir finansavimo procesas, kuriuo siekiama, kad Sąjunga ir valstybės narės imtųsi bendrų specialiaisiais reglamentais nustatytų tikslų įgyvendinimo veiksmų;

(c) veiksmas – pagal atitinkamą nacionalinę programą atsakingos institucijos ar jos atsakomybe pasirinktas projektas ar projektų grupė, kuriais prisidedama prie bendrų ir specialių specialiaisiais reglamentais nustatytų tikslų;

(d) Sąjungos veiksmas – tarpvalstybinis veiksmas arba Sąjungai ypač svarbus veiksmas, kaip apibrėžta specialiuosiuose reglamentuose;

(e) projektas – konkrečios praktinės priemonės, taikomos įgyvendinant visus Sąjungos skiriamos paramos gavėjo veiksmus arba dalį jų;

(f) parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai – projektas arba projektų grupė, kurių paskirtis – spręsti su nepaprastąja padėtimi susijusias problemas, kaip apibrėžta specialiuosiuose reglamentuose;

(g) paramos gavėjas – pagal projektą Sąjungos skiriamos paramos gavėjas: viešoji ar privačioji įstaiga, tarptautinės organizacijos, Raudonasis Kryžius arba Tarptautinė nacionalinių raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijų federacija.

II SKYRIUS

PAGALBOS TEIKIMO PRINCIPAI

3 straipsnis

Bendrieji principai

1. Pagal specialiuosius reglamentus pasitelkiant nacionalines programas, Sąjungos veiksmus ir paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai teikiama parama, kuria, siekiant Sąjungos tikslų, prisidedama prie nacionalinio, regiono ir vietos lygmens veiksmų vykdymo.

2. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal specialiuosius reglamentus ir valstybių narių teikiama parama derėtų su Europos Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų kitas Europos Sąjungos priemones.

3. Pagal specialiuosius reglamentus parama teikiama Komisijai ir valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant.

4. Pagal atitinkamos atsakomybės sritis Komisija ir valstybės narės kartu su EIVT, kai tai susiję su trečiosiose šalyse vykdomais arba su jomis susijusiais veiksmais, užtikrina, kad veikla pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus būtų koordinuojama tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos politikos sritimis bei priemonėmis, taip pat įgyvendinamomis pagal Sąjungos išorės veiksmus.

5. Komisija ir valstybės narės pagal Finansinio reglamento [26] straipsnį taiko patikimo finansų valdymo principą.

6. Komisija ir valstybės narės užtikrina pagal specialiuosius reglamentus teikiamos paramos veiksmingumą, visų pirma vykdydamos stebėseną, taikydamos atskaitomybės reikalavimus ir atlikdamos vertinimą.

7. Vykdydamos atitinkamas su šiuo reglamentu ir specialiaisiais reglamentais susijusias funkcijas, Komisija ir valstybės narės siekia mažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.

4 straipsnis

Atitiktis Sąjungos ir nacionalinei teisei

Pagal specialiuosius reglamentus finansuojami veiksmai atitinka taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę.

5 straipsnis

Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal specialiuosius reglamentus finansuojamus veiksmus Europos Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas.

2. Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir pašalina ir susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas bei visus delspinigius. Apie šiuos pažeidimus jos praneša Komisijai ir nuolat informuoja Komisiją apie administracinių ir teisinių procesų eigą.

3. Kai paramos gavėjui neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į bendrąjį Sąjungos biudžetą.

4. Valstybės narės užtikrina veiksmingą atgrasomąją sukčiavimo prevenciją, ypač didelės rizikos srityse, atsižvelgdamos į priemonių naudą ir proporcingumą.

5. Taikant 54 straipsnyje nurodytą procedūrą Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų valstybių narių įsipareigojimų vykdymo.

6. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų procedūrų, atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

Nepažeidžiant pirmos ir antros pastraipų nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje.

6 straipsnis

Programavimas

Specialiųjų reglamentų tikslai įgyvendinami daugiamečio programavimo 2014–2020 m. laikotarpiu, numatant pagal 15 straipsnį atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą.

III SKYRIUS

SĄJUNGOS VEIKSMŲ, PARAMOS SUSIKLOSČIUS NEPAPRASTAJAI PADĖČIAI IR TECHNINĖS PAGALBOS FINANSAVIMO SISTEMA

7 straipsnis

Lėšų paskirstymo sistema

1. Komisija bendrą sumą Sąjungos veiksmams, paramai susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir techninei pagalbai, savo iniciatyva skiria pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato Sąjungos veiksmų ir paramos susiklosčius nepaprastajai padėčiai darbo programą. Įgyvendinimo aktas priimamas taikant 55 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3. Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, Komisija gali atskirai priimti paramos susiklosčius nepaprastajai padėčiai darbo programą.

4. Komisijos iniciatyva Sąjungos veiksmus gali įgyvendinti ir paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir techninę pagalbą gali teikti:

– tiesiogiai – Komisija arba vykdomosios agentūros;

– netiesiogiai – kiti nei valstybės narės subjektai ir asmenys, kaip apibrėžta Finansinio reglamento [57] straipsnyje.

8 straipsnis

Parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai

1. Kaip nustatyta specialiuosiuose reglamentuose, reaguodama į susiklosčiusią nepaprastąją padėtį, Komisija gali priimti sprendimą teikti paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai.

2. Neviršijant turimų išteklių ribų, parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai gali siekti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3. Ją gali sudaryti pagalba valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, teikiama atsižvelgiant į specialiuosiuose reglamentuose apibrėžtus tikslus ir veiksmus.

4. Parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai gali būti skiriama išlaidoms, patirtoms prieš pateikiant paraišką skirti dotaciją arba prašymą suteikti paramą, jeigu tai būtina veiksmui įvykdyti.

9 straipsnis

Trečiosiose šalyse vykdomi arba su jomis susiję Sąjungos veiksmai ir parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai

1. Komisija gali priimti sprendimą finansuoti trečiosiose šalyse vykdomus arba su jomis susijusius Sąjungos veiksmus ir paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai, atsižvelgdama į specialiuosiuose reglamentuose nustatytus tikslus ir veiksmus.

2. Jeigu šie veiksmai įgyvendinami tiesiogiai, teikti paraiškas gali šie subjektai:

(a) valstybės narės;

(b) trečiosios šalys;

(c) trečiųjų šalių ir Sąjungos arba valstybių narių įsteigtos jungtinės įstaigos;

(d) tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, JT įstaigas, tarnybas ir atstovybes, tarptautines finansų įstaigas ir vystymosi bankus, tarptautinei jurisdikcijai priklausančias institucijas, jeigu jos prisideda siekiant atitinkamo (-ų) specialiojo (-ųjų) reglamento (-ų) tikslų;

(e) Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK), Tarptautinė nacionalinių raudonojo kryžiaus ir raudonojo pusmėnulio draugijų federacija;

(f) nevyriausybinės organizacijos, įsisteigusios ir registruotos Sąjungoje ir šalyse, susijusiose su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu.

10 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba

1. Komisijos iniciatyva arba jos vardu pagal specialiuosius reglamentus galima remti parengiamąją, stebėjimo, administracinę ir techninę pagalbą, taip pat vertinimo, audito ir kontrolės priemones, reikalingas šiam reglamentui ir specialiesiems reglamentams įgyvendinti.

2. Šios priemonės gali būti tokios (sąrašas neišsamus):

(g) parama projektui rengti ir vertinti;

(h) parama institucijoms ir administraciniams pajėgumams veiksmingai valdyti šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus stiprinti;

(i) priemonės, susijusios su šio reglamento ir specialiųjų reglamentų analize, valdymu, stebėsena, dalijimusi informacija bei įgyvendinimu, ir priemonės, susijusios su kontrolės sistemų ir techninės bei administracinės pagalbos įgyvendinimu;

(j) vertinimai, ekspertų ataskaitos, statistiniai duomenys ir tyrimai, įskaitant bendrojo pobūdžio, susiję su specialiųjų reglamentų įgyvendinimu;

(k) veiksmai, skirti informacijai skleisti, tinklams kurti, komunikavimo veiklai vykdyti, informuotumui didinti, bendradarbiavimui ir keitimuisi patirtimi, be kita ko, su trečiosiomis šalimis, skatinti. Siekiant veiksmingiau komunikuoti su plačiąja visuomene ir stiprinti komunikacijos veiksmų, kurių imamasi Komisijos iniciatyva, sąveiką, pagal šį reglamentą komunikacijos veiksmams skiriamos lėšos taip pat naudojamos koordinuotam instituciniam informavimui apie Europos Sąjungos politikos prioritetus, jeigu jie susiję su šio reglamento ir specialiųjų reglamentų bendraisiais tikslais;

(l) kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, audito, kontrolės ir vertinimo sistemų įdiegimas, eksploatavimas ir sujungimas;

(m) bendros vertinimo ir stebėjimo sistemos ir rodiklių sistemos, prireikus atsižvelgiant į nacionalinius rodiklius, sukūrimas;

(n) veiksmai vertinimo metodams tobulinti ir dalytis informacija apie vertinimo praktiką;

(o) paskirtoms institucijoms ir paramos gavėjams skirtos konferencijos, seminarai, pratybos ir kitos įprastos informavimo bei mokymo priemonės, susijusios su šio reglamento ir specialiųjų reglamentų įgyvendinimu;

(p) su auditu susiję veiksmai.

3. Veiksmai gali būti susiję su ankstesnėmis ir vėlesnėmis finansavimo sistemomis.

IV SKYRIUS

Nacionalinės programos

1 skirsnis Programavimas ir programos įgyvendinimas

11 straipsnis

Papildoma ir proporcinga intervencija

1. Valstybės narės ir jų tam tikslui paskirtos institucijos (toliau – paskirtosios institucijos) atsako už programų įgyvendinimą ir vykdo savo užduotis pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus atitinkamu lygmeniu, paisydamos institucinės, teisinės ir finansinės valstybės narės sistemos ir laikydamosi šio reglamento ir specialiųjų reglamentų.

2. Paramos, ypač finansinių ir administracinių išteklių, atsižvelgiant į atskaitomybę, vertinimą, valdymą ir kontrolę, pagal specialiuosius reglamentus teikimo ir naudojimo tvarkai taikomas proporcingumo principas, pagal kurį atsižvelgiama į skiriamos paramos lygį.

12 straipsnis

Partnerystė

1.           Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi savo nacionalinėmis taisyklėmis ir praktika, sudaro partnerystę su atitinkamomis institucijomis ir įstaigomis, kad būtų rengiamos ir įgyvendinamos programos.

Tokios institucijos ir įstaigos gali būti kompetentingos regiono, vietos, miesto valdžios ir kitos valdžios institucijos, prireikus tarptautinės organizacijos ir įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos ar socialiniai partneriai.

2.           Partnerystė vykdoma visiškai laikantis atitinkamos kiekvienos kategorijos partnerių institucinės, teisinės ir finansinės kompetencijos.

3. Partneriai rengia, įgyvendina, stebi ir vertina nacionalines programas.

4. Kiekviena valstybė narė įsteigia stebėjimo komitetą, siekdama remti nacionalinių programų įgyvendinimą.

5. Komisija gali dalyvauti stebėjimo komiteto veikloje patariamąja teise.

13 straipsnis

Politinis dialogas

1. Kad pradėtų programavimo laikotarpį, Komisija ir kiekviena valstybė narė palaiko politinį dialogą dėl nacionalinių reikalavimų ir paramos, kurią būtų galima skirti iš Sąjungos biudžeto šiems reikalavimams įgyvendinti, atsižvelgiant į pradinę padėtį atitinkamoje valstybėje narėje ir į specialiųjų reglamentų tikslus. Politinis dialogas užbaigiamas parengiant suderintą protokolą arba apsikeičiant raštais, kuriuose nurodomi konkretūs atitinkamos valstybės narės poreikiai ir prioritetai ir kurie naudojami kaip nacionalinių programų rengimo pagrindas.

Jeigu veiksmai turi būti vykdomi trečiosiose šalyse arba yra su jomis susiję, jie neturi būti orientuoti tiesiogiai į vystymąsi, o politinis dialogas turi visiškai atitikti Sąjungos išorės veiksmų bei užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principus ir bendruosius tikslus.

2. Nagrinėdamos 39 straipsnyje nurodytą mokėjimo prašymą ir 49 straipsnyje nurodytą įgyvendinimo ataskaitą, atitinkama valstybė narė ir Komisija, atsižvelgdamos į politinio dialogo išvadas, peržiūri pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalinę programą.

14 straipsnis

Nacionalinių programų rengimas ir tvirtinimas

1. Kiekviena valstybė narė, remdamasi 13 straipsnio 1 dalyje minėto politinio dialogo išvadomis, siūlo nacionalinę programą, parengtą pagal specialiuosius reglamentus.

2. Kiekviena siūloma nacionalinė programa parengiama 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio finansiniams metams ir jas sudaro šie elementai:

(a) pradinės padėties valstybėje narėje aprašymas;

(b) valstybėje narėje taikomų reikalavimų ir nacionalinių tikslų, nustatytų tiems reikalavimams įvykdyti per programos galiojimo laikotarpį, analizė;

(c) tinkama strategija, kurioje nustatyti tikslai, siektini naudojant iš Sąjungos biudžeto gaunamą paramą, taip pat tų tikslų įgyvendinimo užduotys, orientacinis tvarkaraštis ir veiksmų, kuriais numatoma siekti šių tikslų, pavyzdžiai;

(d) mechanizmai, kuriais užtikrinamas pagal specialiuosius reglamentus nustatytų priemonių ir kitų Sąjungos bei nacionalinių priemonių koordinavimas;

(e) informacija apie parengtiną stebėjimo ir vertinimo sistemą ir rodiklius, kuriais remiantis bus apskaičiuojama pažanga įgyvendinant tikslus, atsižvelgiant į pradinę padėtį valstybėje narėje;

(f) veiksmingo paramos iš Sąjungos biudžeto teikimo tvarka, įskaitant planuojamą techninės pagalbos naudojimą ir pasirinktą 12 straipsnyje nustatyto partnerystės principo taikymo strategiją;

(g) finansavimo plano pagal kiekvienus nustatyto laikotarpio metus projektas;

(h) nacionalinės programos viešinimo priemonės ir metodai;

(i) nacionalinės programos įgyvendinimo nuostatos, kuriose nurodytos su paskirtosiomis institucijomis susijusi informacija.

3. Valstybės narės siūlomas nacionalines programas Komisijai pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyto politinio dialogo užbaigimo.

4. Nacionalinės programos rengiamos pagal Komisijos patvirtintą pavyzdį. Įgyvendinimo aktas priimamas taikant 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

5. Prieš patvirtindama siūlomą nacionalinę programą, Komisija išnagrinėja:

(a) ar ji atitinka specialiųjų reglamentų tikslus ir 13 straipsnio 1 dalyje nurodyto politinio dialogo išvadas;

(b) siūlomoje nacionalinėje programoje nurodytų tikslų, uždavinių, rodiklių, tvarkaraščio ir numatomų veiksmų pavyzdžių tinkamumą, atsižvelgiant į pasiūlytą strategiją;

(c) 2 dalies i punkte nurodytų įgyvendinimo nuostatų tinkamumą, atsižvelgiant į numatomus veiksmus;

(d) siūlomos programos atitiktį Sąjungos teisei;

(e) ar ji papildo iš kitų Sąjungos fondų, įskaitant Europos socialinį fondą, teikiamą paramą;

(f) jei taikytina pagal specialiuosius reglamentus, tikslų ir veiksmų, vykdytinų trečiosiose šalyse arba su jomis susijusių, pavyzdžių suderinamumą su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir nustatytais tikslais.

6. Komisija per tris mėnesius nuo siūlomos nacionalinės programos pateikimo dienos pateikia pastabas. Jeigu, Komisijos nuomone, siūloma nacionalinė programa neatitinka specialiųjų reglamentų tikslų, yra nepakankama, atsižvelgiant į strategiją, arba neatitinka Sąjungos teisės, Komisija paragina atitinkamą valstybę narę pateikti visą reikiamą papildomą informaciją ir prireikus peržiūrėti siūlomą nacionalinę programą. Valstybė narė pateikia Komisijai visą reikalingą papildomą informaciją ir prireikus patikslina siūlomą nacionalinę programą.

7. Komisija kiekvieną nacionalinę programą patvirtina įgyvendinimo aktu ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė ją oficialiai pateikė, jeigu į Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta.

8. Iškilus naujoms ar nenumatytoms aplinkybėms, Komisijos arba valstybės narės iniciatyva patvirtinta nacionalinė programa gali būti iš naujo peržiūrėta ir prireikus patikslinta likusiam programos laikotarpiui.

15 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1. 2017 m. Komisija ir kiekviena valstybė narė iš naujo peržiūri padėtį, atsižvelgdamos į Sąjungos politikos pokyčius ir pokyčius atitinkamoje valstybėje narėje.

2. Po šios peržiūros valstybės narės savo nacionalines programas gali patikslinti. Patikslinamos valstybių narių, pagal specialiuosius reglamentus gavusių papildomų asignavimų, nacionalinės programos.

3. 14 straipsnyje išdėstytos nacionalinių programų rengimo ir tvirtinimo taisyklės mutatis mutandis taikomos rengiant ir tvirtinant patikslintas nacionalines programas.

4. Komisija įgyvendinimo aktais valstybių narių nacionalinėms programoms paskirsto asignavimus, kuriuos per laikotarpio vidurio peržiūrą ji gali skirti pagal specialiuosius reglamentus. Užbaigus laikotarpio vidurio peržiūrą, Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui teikia vidurio laikotarpio peržiūros, atliktos pagal šio reglamento ir specialiųjų reglamentų nuostatas, ataskaitą.

16 straipsnis

Finansavimo struktūra

1. Pagal nacionalines programas finansinė parama teikiama dotacijų forma.

2. Pagal nacionalines programas remiami veiksmai bendrai finansuojami iš viešųjų arba privačiųjų šaltinių, jais nesiekiama pelno ir jie netinkami finansuoti iš kitų Sąjungos biudžete nurodytų šaltinių.

3. Iš Sąjungos biudžeto skiriama parama neviršija 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

4. Vykdant specialiuosius veiksmus arba įgyvendinant strateginius prioritetus, apibrėžtus specialiuosiuose reglamentuose, iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc.

5. Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis iki 90 proc. gali būti padidinta ir esant tinkamai pagrįstoms aplinkybėms, visų pirma, kai jos nepadidinus nebūtų įmanoma įgyvendinti projektų ir įvykdyti nacionalinės programos tikslų.

17 straipsnis Bendrieji išlaidų tinkamumo finansuoti principai

1. Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente arba specialiuosiuose reglamentuose nustatytos konkrečios taisyklės.

2. Pagal specialiuosius reglamentus tam, kad būtų tinkamos finansuoti, išlaidos turi:

(g) patekti į specialiųjų reglamentų ir jų tikslų taikymo sritį;

(h) būti reikalingos su atitinkamu projektu susijusiems veiklai vykdyti;

(i) būti pagrįstos ir atitikti patikimo finansų valdymo, visų pirma, kainos ir kokybės santykio ir išlaidų veiksmingumo, principus.

3. Išlaidos tinkamos finansuoti pagal specialiuosius reglamentus, jeigu:

– paramos gavėjas jas patyrė ir apmokėjo 2014 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu; ir

– akredituota atsakinga institucija jas faktiškai apmokėjo 2014 m. sausio 1 d.–2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu.

4. Paramos gavėjo atsakingai institucijai pateiktuose mokėjimo prašymuose nurodytos išlaidos patvirtinamos sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertę įrodomąją galią turinčiais apskaitos dokumentais, išskyrus 18 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų paramos atvejus. Tokių formų paramos atveju, nukrypstant nuo 3 dalies, mokėjimo prašymuose nurodytos sumos yra atsakingos institucijos atlygintos paramos gavėjo sąnaudos.

5. Iš tinkamų finansuoti projekto išlaidų, nurodytų paramos gavėjo pateikiamame galutinio mokėjimo prašyme, išskaitomos grynosios tiesiogiai iš projekto per jo įgyvendinimo laikotarpį gautos pajamos, į kurias projekto patvirtinimo metu nebuvo atsižvelgta.

18 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

1. Tinkamos finansuoti išlaidos gali būti grąžintos tokia tvarka:

(a) grąžinant tinkamas finansuoti faktiškai patirtas sąnaudas ir prireikus nuvertėjimą;

(b) taikant standartinius vieneto įkainius;

(c) vienkartinėmis išmokomis;

(d) pagal fiksuoto dydžio sumas, apskaičiuotas kaip procentinė vienos ar kelių nurodytų sąnaudų kategorijų dalis.

2. 1 dalyje nurodytos galimybės gali būti derinamos, kai kiekviena jų taikoma skirtingai sąnaudų kategorijai arba kai jos taikomos veiksmą sudarantiems projektams arba nuosekliems veiksmo etapams.

3. Jeigu projektas įgyvendinamas tik perkant darbus, prekes arba paslaugas, taikomas tik 1 dalies a punktas.

4. 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos sumos nustatomos iš anksto pagal vieną iš šių būdų:

(a) sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, pagrįstu:

i)        statistiniais duomenimis arba kita objektyvia informacija; arba

ii)       patikrintais ankstesniais konkrečių paramos gavėjų duomenimis arba pagal jų įprastą sąnaudų apskaitos praktiką;

(b) pagal Sąjungos politikos sritis panašaus pobūdžio veiksmui ir (arba) projektui ir panašiems paramos gavėjams taikomais metodais ir atitinkamais standartiniais vieneto įkainiais, vienkartinėmis išmokomis ir fiksuoto dydžio sumomis;

(c) pagal valstybių narių visiškai finansuojamas dotacijų programas panašaus pobūdžio veiksmui ir (arba) projektui ir panašiems paramos gavėjams taikomais metodais ir atitinkamais standartiniais vieneto įkainiais, vienkartinėmis išmokomis ir fiksuoto dydžio sumomis.

5. Dokumente, kuriame nustatomos kiekvieno veiksmo ir (arba) projekto rėmimo sąlygos, taip pat nurodomas metodas, taikytinas nustatant veiksmo sąnaudas, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.

6. Jeigu įgyvendinant projektą patiriamos netiesioginės sąnaudos, jas galima apskaičiuoti taikant fiksuoto dydžio sumas vienu iš šių būdų:

(a) taikant fiksuoto dydžio sumą, kurią sudaro iki 20 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių sąnaudų, kai fiksuoto dydžio suma apskaičiuojama taikant sąžiningą, teisingą ir patikrinamą metodą arba metodą, taikomą įgyvendinant valstybės narės visiškai finansuojamas dotacijų programas, skirtas panašaus pobūdžio veiksmui ir (arba) projektui ir panašiems paramos gavėjams;

(b) fiksuoto dydžio sumą, kurią sudaro iki 15 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo sąnaudų; arba

(c) fiksuoto dydžio sumą, taikomą tinkamoms finansuoti tiesioginėms sąnaudoms, remiantis esamais metodais ir atitinkamomis normomis, kurios pagal Sąjungos politikos sritis taikomos panašaus pobūdžio veiksmui ir (arba) projektui ir panašiems paramos gavėjams.

7. Dotacijos, kurioms iš Sąjungos biudžeto skiriama ne daugiau kaip 50 000 EUR, gali būti skiriamos kaip vienkartinės išmokos arba standartiniai vieneto įkainiai.

8. Dotacijų, kurioms iš Sąjungos biudžeto skiriama ne daugiau kaip 100 000 EUR, atveju šio straipsnio 4 dalyje nurodytos fiksuoto dydžio sumos, standartiniai vieneto įkainiai ir vienkartinės išmokos gali būti apskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, atsižvelgiant į biudžeto, kuriam iš anksto yra pritarusi atsakinga institucija, projektą.

9. Nuvertėjimo sąnaudos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a) išlaidos tinkamos finansuoti pagal nacionalinės programos tinkamumo finansuoti taisykles;

(b) išlaidų suma tinkamai pagrįsta patvirtinamaisiais dokumentais, turinčiais sąskaitoms-faktūroms lygiavertę įrodomąją galią, jei išlaidos atlyginamos 1 dalies a punkte nustatyta tvarka;

(c) sąnaudos susijusios tik su paramos projektui galiojimo laikotarpiu;

(d) nuvertėjusiam turtui įsigyti nebuvo panaudota iš Sąjungos biudžeto skiriama parama.

19 straipsnis

Netinkamos finansuoti išlaidos

Pagal specialiuosius reglamentus iš Sąjungos biudžeto netinkamos finansuoti šios išlaidos:

(a) skolos palūkanos;

(b) neužstatytos žemės pirkimas;

(c) užstatytos žemės pirkimas, kai žemė reikalinga projektui įgyvendinti, jeigu mokama suma viršija 10 proc. visų atitinkamo projekto tinkamų finansuoti išlaidų;

(d) pridėtinės vertės mokestis. Vis dėlto PVM sumos gali būti tinkamos finansuoti, jeigu pagal nacionalinius PVM teisės aktus jos nėra sugrąžintinos ir jas sumokėjęs paramos gavėjas nėra neapmokestinamasis asmuo, kaip nustatyta Direktyvos 2006/112/EB 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir tos PVM sumos nėra patirtos parūpinant infrastruktūrą.

20 straipsnis

Valstybių narių iniciatyva teikiama techninė pagalba

1. Valstybės narės iniciatyva kiekvienos nacionalinės programos atveju pagal specialiuosius reglamentus gali būti remiamos parengiamosios, valdymo, stebėjimo, vertinimo, informavimo ir komunikavimo, tinklų kūrimo, kontrolės ir audito priemonės, taip pat šiam reglamentui ir specialiesiems reglamentams įgyvendinti reikalingų administracinių gebėjimų stiprinimo priemonės.

2. Tokios priemonės gali būti:

(a) išlaidos, susijusios su veiksmų arba projektų rengimu, atranka, vertinimu, valdymu ir stebėjimu;

(b) išlaidos, susijusios su veiksmų arba projektų auditu ir patikrinimais vietoje;

(c) išlaidos, susijusios su veiksmų arba projektų vertinimais;

(d) išlaidos, susijusios su informacija apie veiksmus arba projektus, tokios informacijos sklaida ir skaidrumu;

(e) išlaidos, skirtos šio reglamento ir specialiųjų reglamentų valdymui, stebėjimui ir vertinimui reikalingoms kompiuterizuotoms sistemoms įsigyti, įdiegti ir prižiūrėti;

(f) išlaidos stebėjimo komitetų ir pakomitečių posėdžiams, susijusiems su veiksmų įgyvendinimu; šios išlaidos taip pat gali apimti išlaidas ekspertams ir kitiems šių komitetų dalyviams, įskaitant trečiųjų šalių dalyvius, kai jų dalyvavimas būtinas veiksmingam veiksmų arba projektų įgyvendinimui užtikrinti;

(g) išlaidos šiam reglamentui ir specialiesiems reglamentams įgyvendinti reikalingiems administraciniams gebėjimams stiprinti.

3. Asignavimus valstybės narės gali naudoti veiksmams, kuriais mažinama paramos gavėjams tenkanti administracinė našta, įskaitant elektroninio keitimosi duomenimis sistemas, ir veiksmams, kuriais valstybės narės stiprina institucijų ir paramos gavėjų gebėjimus administruoti ir naudoti pagal specialiuosius reglamentus suteiktą paramą, remti.

4. Veiksmai gali būti susiję su ankstesnėmis ir vėlesnėmis finansavimo sistemoms.

2 skirsnis Valdymas ir kontrolė

21 straipsnis Bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai

Valdymo ir kontrolės sistemose:

(a) apibūdinamos kiekvienos įstaigos valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas toje įstaigoje;

(b) nurodoma, kad turi būti laikomasi funkcijų atskyrimo tarp šių institucijų ir šių institucijų viduje principo;

(c) nustatomos procedūros, kuriomis užtikrinamas deklaruojamų išlaidų teisingumas ir tvarkingumas;

(d) nustatoma kompiuterizuota apskaitos sistema, sistemos skirtos finansiniams duomenims ir duomenims apie rodiklius saugoti ir perduoti, stebėjimo ir atsiskaitymo sistemos;

(e) nustatoma atskaitomybės ir stebėjimo sistema, kai atsakinga institucija paveda vykdyti funkcijas kitai įstaigai;

(f) nustatoma valdymo ir kontrolės sistemų veikimo audito tvarka;

(g) nustatomos sistemos ir procedūros, reikalingos tinkamam audito atsekamumui užtikrinti;

(h) nustatomos pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencijos, nustatymo ir taisymo priemonės ir neteisėtai sumokėtų lėšų susigrąžinimo tvarka.

22 straipsnis Valstybių narių atsakomybė

1. Valstybės narės vykdo valdymo, kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiima atitinkamą atsakomybę, kaip nustatyta Finansiniame reglamente ir šiame reglamente išdėstytose pasidalijamojo valdymo taisyklėse. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės yra atsakingos už nacionalinių programų valdymą ir kontrolę.

2. Valstybės narės užtikrina, kad programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis šio reglamento nuostatų ir veiktų veiksmingai.

3. Valstybės narės kiekvienai įstaigai skiria pakankamai išteklių, kad ji savo funkcijas galėtų vykdyti per visą programavimo laikotarpį.

4. Valstybės narės, remdamosi šiuo reglamentu, nustato projektų atrankos ir įgyvendinimo taisykles ir procedūras.

5. Visa oficialia informacija valstybės narės ir Komisija keičiasi naudodamosi Komisijos nustatyta elektroninio keitimosi duomenimis sistema.

23 straipsnis Paskirtosios institucijos

1. Nacionalinei programai įgyvendinti kiekviena valstybė narė paskiria šias institucijas:

a)      akreditavimo instituciją, kaip apibrėžta Finansinio reglamento [56] straipsnyje;

b)      akredituotą atsakingą instituciją – valstybės narės viešojo sektoriaus įstaigą, kuri vienintelė atsakinga už tinkamą nacionalinės programos valdymą ir kontrolę ir palaiko visus ryšius su Komisija;

c)      audito instituciją – nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, kuri funkciškai nepriklausoma nuo atsakingos institucijos bei akreditavimo institucijos ir atsakinga už valdymo ir kontrolės sistemos taikymo veiksmingumo tikrinimą;

d)      jei tinkama, įgaliotąją instituciją – bet kokią viešąją arba privačiąją įstaigą, kuri atlieka tam tikras atsakingos institucijos funkcijas tos atsakingos institucijos atsakomybe.

2. Kiekviena valstybė narė nustato taisykles, kuriomis reglamentuojami jos santykiai su 1 dalyje nurodytomis institucijomis ir jų santykiai su Komisija.

24 straipsnis Atsakingų institucijų akreditavimas

1. Remiantis Finansinio reglamento [56 straipsnio 3 dalimi], visos už išlaidų pagal šį reglamentą valdymą ir kontrolę atsakingos institucijos akredituojamos oficialiu ministerijos lygmens akreditavimo institucijos sprendimu.

2. Akreditacija suteikiama, jeigu įstaiga atitinka šiame reglamente arba juo remiantis nustatytus akreditavimo kriterijus dėl vidaus aplinkos, kontrolės, informavimo bei komunikavimo ir stebėjimo.

3. Akreditacija grindžiama nepriklausomos audito įstaigos, vertinančios atsakingos institucijos atitiktį akreditavimo kriterijams, nuomone. Nepriklausoma audito įstaiga savo darbą atlieka vadovaudamasi tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais.

4. Akreditavimo institucija prižiūri akredituotą atsakingą instituciją ir oficialiu sprendimu panaikina akreditaciją, jei nesilaikoma vieno arba kelių akreditavimo kriterijų, nebent atsakinga institucija per bandomąjį laikotarpį, kurį akreditavimo institucija nustato remdamasi problemos sudėtingumu, imasi reikiamų taisomųjų veiksmų. Akreditavimo įstaiga nedelsdama praneša Komisijai apie visus sprendimus nustatyti akredituotai atsakingai institucijai bandomąjį laikotarpį ir apie sprendimus panaikinti akreditaciją.

5. Kad būtų užtikrintas tinkamas šios sistemos veikimas, Komisija įgaliojama pagal 54 straipsnyje nustatytą procedūrą priimti deleguotuosius aktus, kuriais reglamentuojama:

(a) minimalius atsakingų institucijų akreditavimo reikalavimai, susiję su vidaus aplinka, kontrole, informavimu, komunikacija ir stebėjimu, taip pat taisyklės, susijusios su akreditacijos suteikimo ir jos panaikinimo tvarka;

(b) atsakingų institucijų priežiūros taisyklės ir akreditacijos persvarstymo tvarka;

(c) atsakingų institucijų įsipareigojimus, susijusius su valstybės intervencija, taip pat su šių institucijų valdymo bei kontrolės pareigų turiniu.

25 straipsnis Bendrieji atsakingų institucijų vykdomos kontrolės principai

1. Kad užtikrintų tinkamą patikimumo lygį, atsakingos institucijos sistemingai vykdo administracinę visų iš paramos gavėjų gautų mokėjimo prašymų kontrolę ir papildomai atlieka patikrinimus vietoje, per kurias tikrina išlaidas, susijusias su metinėse finansinėse ataskaitose nurodytais paramos gavėjų galutinio mokėjimo prašymais.

2. Atlikdama patikrinimus vietoje, atsakinga institucija tikrinamus paramos gavėjus atrenka iš paramos gavėjų visumos, prireikus sudarydama atsitiktinai atrinktų paramos gavėjų grupę ir rizikos laipsniu grindžiamą paramos gavėjų grupę, kad nustatytų tipinį klaidų, taip pat ir didžiausių, lygį ir žemiausią patikimumo dažnį.

3. Po kiekvieno patikrinimo vietoje atsakinga institucija parengia patikrinimo ataskaitą.

4. Jeigu nustatytos problemos yra sisteminio pobūdžio ir dėl jų gali kilti pavojus kitiems projektams, atsakinga institucija užtikrina, kad būtų atlikta išsamesnė analizė, be kita ko, prireikus, atlikti papildomi patikrinimai, siekiant nustatyti tokių problemų mastą ir tai, ar klaidų dažnis viršija reikšmingumo lygį. Atsakinga institucija imasi būtinų prevencinių ir taisomųjų veiksmų ir pateikia Komisijai su jais susijusią apibendrinamąją ataskaitą, nurodytą 39 straipsnio 1 dalies c punkte.

5. Komisija įgyvendinimo aktais priima reikalingas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas vienodai. Šios taisyklės pirmiausia gali būti susijusios su:

(a) taisyklėmis, taikomomis administraciniams patikrinimams ir patikrinimams vietoje, kuriuos turi atlikti valstybės narės, atsižvelgdamos į įsipareigojimus, asignavimus ir tinkamumo finansuoti taisykles, susijusius su šio reglamento ir specialiųjų reglamentų taikymu;

(b) mažiausio patikrinimų vietoje lygio, reikalingo veiksmingai valdyti riziką, taisyklėmis, taip pat sąlygomis, kuriomis valstybės narės turi padidinti tokių patikrinimų skaičių arba gali jį sumažinti, jeigu valdymo ir kontrolės sistemos veikia tinkamai ir klaidų dažnis yra priimtinas;

(c) atskaitomybės dėl atliktų patikrinimų ir jų rezultatų taisyklėmis ir metodais.

Šiuos įgyvendinimo aktus Komisija priima pagal 55 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

26 straipsnis Mokėjimas paramos gavėjams

Atsakingos institucijos užtikrina, kad paramos gavėjai visą viešosios paramos sumą gautų kuo greičiau ir visa apimtimi. Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks papildomas specialus mokestis ar kitas lygiavertį poveikį turintis mokestis, kuris sumažintų šias paramos gavėjams skirtas sumas.

27 straipsnis Audito institucijos funkcijos

1. Audito institucija užtikrina, kad būtų atliekamas valdymo bei kontrolės sistemų ir tinkamos išlaidų, nurodytų metinėse finansinėse ataskaitose, imties auditas.

Taikant 54 straipsnyje nurodytą procedūrą, susijusią su audito institucijų statusu ir sąlygomis, kurias turi atitikti jų atliekamas auditas, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.

2.         Jeigu auditą atlieka ne audito institucija, o kita įstaiga, audito institucija užtikrina, kad ta įstaiga funkciniu požiūriu būtų pakankamai nepriklausoma.

3.         Audito institucija užtikrina, kad atliekant auditą būtų atsižvelgiama į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

28 straipsnis Bendradarbiavimas su audito institucijomis

1.           Komisija bendradarbiauja su audito institucijomis, siekdama suderinti atitinkamus audito planus ir metodus, ir nedelsdama keičiasi atlikto valdymo ir kontrolės sistemų audito rezultatais.

2.           Komisija ir audito institucijos reguliariai, bent kartą per metus, jeigu nesusitarta kitaip, rengia posėdžius, kuriuose nagrinėja metinę kontrolės ataskaitą ir nuomonę, keičiasi nuomonėmis dėl valdymo ir kontrolės sistemų gerinimo.

29 straipsnis Komisijos atliekami patikrinimai ir auditas

1. Komisija, remdamasi turima informacija, įskaitant gautą per akreditacijos procedūrą, iš metinių valdymo pareiškimų, metinių kontrolės ataskaitų, metinių audito nuomonių, metinių įgyvendinimo ataskaitų ir nacionalinių bei Sąjungos įstaigų atlikto audito, įvertina, ar valstybės narės yra nustačiusios šį reglamentą atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir ar įgyvendinant nacionalines programas šios sistemos veikia veiksmingai.

2. Nepažeidžiant valstybių narių atliekamo audito, Komisijos pareigūnai arba įgaliotieji Komisijos atstovai, tinkamai iš anksto pranešę, gali atlikti auditą arba patikrinimus vietoje. Valstybės narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai gali dalyvauti atliekant tokį auditą ar patikrinimus.

3. Atliekant auditą ar patikrinimus pirmiausia gali būti tikrinama:

(a) ar nacionalinės programos ar jos dalies valdymo ir kontrolės sistemos veikia veiksmingai;

(b) ar administracinė praktika atitinka Sąjungos taisykles;

(c) ar yra būtini patvirtinamieji dokumentai ir kokia jų sąsaja su veiksmais, remiamais pagal nacionalines programas;

(d) sąlygos, kuriomis veiksmai vykdyti ir kontroliuoti;

(e) patikimo su veiksmais ir (arba) nacionaline programa susijusių finansų valdymo vertinimas.

4. Komisijos pareigūnai ar įgaliotieji Komisijos atstovai, tinkamai įgalioti atlikti auditą vietoje, turi teisę susipažinti su visais duomenimis, dokumentais ir metaduomenimis, susijusiais su išlaidomis arba valdymo ir kontrolės sistemomis, nepaisant to, kokioje terpėje jie saugomi. Valstybės narės, gavusios prašymą, Komisijai pateikia tokių duomenų, dokumentų ir metaduomenų kopijas.

Šioje dalyje nurodyti įgaliojimai neturi įtakos nacionalinių nuostatų, pagal kurias tam tikrus veiksmus atlieka tik specialiai pagal nacionalinės teisės aktus paskirti atstovai, taikymui. Komisijos pareigūnai ir įgaliotieji atstovai nedalyvauja, inter alia, gyvenamojoje vietoje atliekamuose patikrinimuose ar oficialiose asmenų apklausose pagal nacionalinės teisės aktus. Tačiau jie gali susipažinti su tokiu būdu gauta informacija.

5. Komisijai prašant ir valstybei narei sutikus, papildomus patikrinimus ar šiame reglamente minėtų veiksmų tyrimus atlieka minėtos valstybės narės kompetentingos institucijos. Atliekant tokius patikrinimus gali dalyvauti Komisijos pareigūnai arba Komisijos įgalioti asmenys.

Kad patikrinimai būtų geriau atliekami, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, Komisija gali prašyti tų valstybių narių institucijų pagalbos atliekant tam tikrus patikrinimus ar tyrimus.

6. Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė imtųsi veiksmų užtikrindama, kad jos valdymo ir kontrolės sistemos veiktų veiksmingai arba kad išlaidos atitiktų taikytinas taisykles.

3 skirsnis Finansų valdymas

30 straipsnis Biudžetiniai įsipareigojimai

1. Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai dėl kiekvienos nacionalinės programos 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdomi išmokant metines išmokas.

2. Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinama kiekviena nacionalinė programa, yra finansavimo sprendimas pagal Finansinio reglamento [81 straipsnio 2 dalį], ir pranešus apie jį atitinkamai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu pagal tą reglamentą.

3. Komisijai patvirtinus nacionalinę programą vykdomas pirmosios išmokos biudžetinis įsipareigojimas dėl tos nacionalinės programos.

4. Komisija vykdo biudžetinius įsipareigojimus dėl paskesnių išmokų iki kiekvienų metų gegužės 1 d., remdamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytu sprendimu, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas Finansinio reglamento [13] straipsnis.

31 straipsnis Bendros mokėjimų taisyklės

1. Komisija iš Sąjungos biudžeto skiriamą paramą kiekvienai nacionalinei programai moka pagal biudžeto asignavimus ir atsižvelgdama į turimas lėšas. Kiekvienas mokėjimas priskiriamas seniausiam atitinkamam neįvykdytam biudžetiniam įsipareigojimui.

2. Mokėjimai vykdomi kaip išankstiniai, metinio likučio ir galutinio likučio mokėjimai.

3. Taikomas Finansinio reglamento [87] straipsnis.

32 straipsnis Išankstinio mokėjimo ir galutinio likučio sumavimas

1. Bendra išankstinio mokėjimo ir galutinio likučio mokėjimų suma neviršija 95 proc. nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos.

2. Kai pasiekiama 95 proc. riba, valstybės narės toliau teikia mokėjimo prašymus Komisijai.

33 straipsnis Išankstinio finansavimo tvarka

1. Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa, Komisija sumoka pradinę išankstinio finansavimo sumą už visą programavimo laikotarpį. Ši suma sudaro 4 proc. atitinkamai nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos. Ji gali būti išmokėta dviem dalimis, atsižvelgiant į biudžete turimas lėšas.

2. 2015 m. arba vėliau patvirtintoms nacionalinėms programoms skirtos sumos dalys išmokamos patvirtinimo metais.

3. Išankstinis finansavimas naudojamas tik mokėjimams nacionalinę programą įgyvendinantiems paramos gavėjams atlikti. Šiuo tikslu jis nedelsiant suteikiamas atsakingai institucijai.

4. Jeigu per dvidešimt keturis mėnesius nuo pirmosios išankstinio finansavimo dalies išmokėjimo neatsiunčiamas nė vienas mokėjimo prašymas pagal 39 straipsnį, Komisijai grąžinama visa išankstinio finansavimo suma.

5. Išankstinio finansavimo sumos palūkanos skiriamos atitinkamai nacionalinei programai ir išskaičiuojamos iš galutinio mokėjimo prašyme nurodytos viešųjų išlaidų sumos.

6. Sumokėta išankstinio finansavimo suma pagal 36 straipsnį Komisijos finansinėse ataskaitose visiškai patvirtinama ne vėliau kaip užbaigus nacionalinę programą.

34 straipsnis Finansinių metų apibrėžtis

Šiame reglamente finansiniai metai apima apmokėtas išlaidas ir gautas įplaukas, atsakingos institucijos sąskaitose priskirtas laikotarpiui, kuris prasideda N-1 metų spalio 16 d. ir baigiasi N metų spalio 15 d.

35 straipsnis   Metinio likučio mokėjimas

1. Atsižvelgdama į turimus išteklius, Komisija išmoka metinį likutį, remdamasi galiojančiu finansiniu planu, nacionalinės programos atitinkamų finansinių metų metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir atitinkamu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo.

2. Metinėse finansinėse sąskaitose nurodomi atsakingos institucijos finansiniais metais įvykdyti mokėjimai, kurių atžvilgiu įvykdyti 25 straipsnyje nurodyti kontrolės reikalavimai.

3. Metinis likutis išmokamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai Komisija 39 straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnyje nurodytą informaciją ir dokumentus pripažįsta priimtinais ir kai patvirtinama naujausia metinė finansinė sąskaita.

36 straipsnis Programos užbaigimas

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikia šiuos dokumentus:

(d) informaciją, reikalingą paskutinėms metinėms finansinėmis ataskaitomis, kaip nurodyta 39 straipsnio 1 dalyje;

(e) galutinio likučio mokėjimo prašymą; ir

(f) galutinę nacionalinės programos įgyvendinimo ataskaitą, kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalyje.

2. Į naujausias metines finansines ataskaitas įtraukiami 2022 m. spalio 16 d.–2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu atsakingos institucijos atlikti mokėjimai.

3. Gavusi 1 dalyje išvardytus dokumentus, Komisija, atsižvelgdama į turimus išteklius, apmoka galutinį likutį pagal galiojantį finansinį planą, naujausias metines finansines ataskaitas ir atitinkamą sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo.

4. Galutinis likutis sumokamas ne vėliau kaip iki vėlesniojo iš šių terminų: per tris mėnesius nuo naujausių finansinių metų finansinių ataskaitų patvirtinimo arba per vieną mėnesį nuo galutinės įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo dienos. Nepažeisdama 47 straipsnio, ne vėliau kaip per šešis mėnesius Komisija panaikina įsipareigojimus, susijusius su po likučio išmokėjimo likusiomis įsipareigotomis sumomis.

37 straipsnis Mokėjimo laikotarpio sustabdymas

1. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, gali ne ilgiau kaip devyniems mėnesiams sustabdyti mokėjimo laikotarpį, pradedamą skaičiuoti po mokėjimo prašymo pateikimo, jeigu įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

(a) iš nacionalinės arba Sąjungos audito įstaigos pateiktos informacijos matyti, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemos veikimo trūkumų;

(b) įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus, gavęs informacijos apie tai, kad mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos susijusios su pažeidimu, turinčiu sunkių finansinių pasekmių;

(c) nepateiktas vienas ar daugiau iš 39 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.

2. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas sustabdymą gali taikyti tik tai mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų daliai, kuri susijusi su 1 dalyje nurodytais veiksniais. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybę narę ir atsakingą instituciją apie sustabdymo priežastį ir prašo ištaisyti padėtį. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas panaikina sustabdymą, kai tik imamasi reikiamų priemonių.

37a straipsnis Mokėjimų sustabdymas

1. Komisija gali sustabdyti viso metinio likučio ar jo dalies mokėjimą, jeigu:

(a) esama didelių programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, kurie daro poveikį mokėjimų patvirtinimo procedūros patikimumui ir kurie nebuvo ištaisyti; arba

(b) išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų suvestinėje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo pašalintas; arba

(c) valstybė narė rimtai pažeidė įsipareigojimus pagal 22 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2. Komisija gali nuspręsti sustabdyti viso arba dalies metinio likučio mokėjimą po to, kai suteikia valstybei narei galimybę per du mėnesius pateikti savo pastabas.

3. Komisija nutraukia viso metinio likučio arba jo dalies mokėjimo sustabdymą, jeigu valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad sustabdymas būtų nutrauktas. Jeigu valstybė narė nesiima būtinų priemonių, Komisija pagal 42 straipsnį gali priimti sprendimą nutraukti visą Sąjungos paramą veiksmų programai arba jos dalį.

38 straipsnis Euro naudojimas

1. Valstybių narių pateiktose programose, išlaidų sąmatose, išlaidų suvestinėse, mokėjimo prašymuose, metinėse finansinėse ataskaitose ir metinėje bei galutinėje įgyvendinimo ataskaitose sumos nurodomos eurais.

2. Valstybės narės, kurios mokėjimo prašymo pateikimo metu nėra įsivedusios euro kaip savo valiutos, nacionaline valiuta patirtas išlaidų sumas perskaičiuoja eurais. Ši suma perskaičiuojama eurais, taikant Komisijos mėnesinį valiutos kursą, galiojantį tą mėnesį, kai išlaidos buvo įtrauktos į atitinkamos nacionalinės programos atsakingos institucijos finansines ataskaitas. Šį kursą Komisija skelbia kiekvieną mėnesį elektroniniu būdu.

3. Kai euro tampa valstybės narės valiuta, 2 dalyje nustatyta perskaičiavimo tvarka toliau taikoma visoms išlaidoms, atsakingos institucijos sąskaitose užregistruotoms iki fiksuoto nacionalinės valiutos ir euro perskaičiavimo kurso įsigaliojimo datos.

4 skirsnis Sąskaitų patvirtinimas ir finansinės pataisos

39 straipsnis Informacijos pateikimas

1. Kiekviena valstybė narė iki kitų metų, einančių po finansinių metų, vasario 1 d. pagal Finansinio reglamento [56] straipsnį pateikia Komisijai šiuos dokumentus ir informaciją:

(a) atsakingos institucines metines finansines ataskaitas;

(b) valdymo patikinimo pareiškimą dėl metinių finansinių ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, tinkamo vidaus kontrolės sistemų veikimo, pagrindinių sandorių teisėtumo bei tvarkingumo ir patikimo finansų valdymo principo laikymosi;

(c) visų atliktų audito ir patikrinimų apibendrinamąją ataskaitą, taip pat sisteminių arba pasikartojančių trūkumų analizę ir informaciją apie įgyvendintus arba planuojamus taisomuosius veiksmus;

(d) audito institucijos parengtą visus veiksnius apimančią audito nuomonę dėl valdymo patikinimo pareiškimo ir kartu teikiamą kontrolės ataskaitą, kurioje pateikiami audito, atlikto finansiniais metais, kurie aptariami nuomonėje, rezultatais.

2. Komisijai paprašius valstybė narė pateikia Komisijai papildomos informacijos. Jeigu valstybė narė nepateikia prašomos informacijos iki Komisijos nustatyto jos pateikimo termino, Komisija gali priimti sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo remdamasi turima informacija.

3. 1 dalyje nurodyti dokumentai laikomi metinio likučio mokėjimo prašymu.

4. 1 dalyje išvardyti dokumentai rengiami pagal Komisijos įgyvendinimo aktuose patvirtintus pavyzdžius. Įgyvendinimo aktus Komisija priima taikydama 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

40 straipsnis Metinių finansinių ataskaitų patvirtinimas

1. Iki kitų metų, einančių po finansinių metų, balandžio 30 d. Komisija priima sprendimą dėl kiekvienos nacionalinės programos metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo. Sprendime dėl patvirtinimo atsižvelgiama į pateiktų metinių finansinių ataskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą, jis netrukdo vėliau atlikti finansines pataisas.

2. Komisija įgyvendinimo aktais nustato metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo procedūros sąlygas, taikytinas priemonėms, kurių reikia imtis sprendimui priimti ir jam įgyvendinti, įskaitant Komisijos ir valstybių narių keitimosi informacija ir terminų, kurių privaloma laikytis, sąlygas. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 55 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

41 straipsnis Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

Jeigu aptinkami nacionalinių programų vykdymo pažeidimai arba nustatomas aplaidumas, valstybės narės atlieka finansines pataisas, nutraukdamos visą iš Sąjungos biudžeto skiriamą paramą arba jos dalį. Valstybės narės atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir Sąjungos biudžeto finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą.

Sumos, kurioms finansavimas nutrauktas, ir susigrąžintos sumos bei su jomis susijusios palūkanos vėl paskiriamos atitinkamai nacionalinei programai, išskyrus su Europos Audito Rūmų ir Komisijos tarnybų, įskaitant OLAF, nustatytais pažeidimais susijusias sumas.

Užbaigusi nacionalinę programą, valstybė narė susigrąžintas sumas grąžina į Sąjungos biudžetą.

42 straipsnis Komisijos atliekamas atitikties patvirtinimas ir finansinės pataisos

1. Komisija atlieka finansines pataisas, nutraukdama visą Sąjungos paramą nacionalinei programai arba jos dalį ir susigrąžindama lėšas iš valstybės narės, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos išlaidos, kuriomis pažeidžiama taikytina Sąjungos ir nacionalinė teisė, įskaitant atvejus, kai pažeidimai susiję su Komisijos arba Europos Audito Rūmų nustatytais valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumais.

2. Pažeidus taikytiną Sąjungos arba nacionalinę teisę finansinės pataisos atliekamos tik, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

(a) pažeidimas turėjo arba galėjo turėti poveikį atliekant pagal nacionalinę programą vykdytinų projektų atranką;

(b) yra pavojus, kad pažeidimas turėjo arba galėjo turėti poveikį išlaidų sumai, pateiktai atlyginti iš Sąjungos biudžeto.

3. Priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos sumos pagal 1 dalį, Komisija atsižvelgia į taikytinos Sąjungos arba nacionalinės teisės pažeidimo pobūdį bei sunkumą ir į jo finansines pasekmes Sąjungos biudžetui.

4. Prieš priimant sprendimą nefinansuoti, Komisijos išvados ir valstybės narės paaiškinimai pateikiami raštu, po to abi šalys stengiasi susitarti dėl priemonių, kurių reikia imtis.

5. Negalima nefinansuoti:

a)      išlaidų, kurias atsakinga institucija patyrė prieš daugiau kaip 36 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie išvadas;

b)      su daugiamečiais veiksmais, vykdomais pagal nacionalines programas, susijusių išlaidų, jeigu paskutinis paramos gavėjo įpareigojimas nustatytas prieš daugiau kaip 36 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie išvadas;

c)      šios dalies b punkte nepaminėtų pagal nacionalines programas vykdomų veiksmų išlaidų, dėl kurių atsakinga institucija išmokėjo likutį arba galutinį likutį prieš daugiau kaip 36 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie išvadas.

6. Komisija įgyvendinimo aktais nustato atitikties patvirtinimo procedūros sąlygas, taikytinas priemonėms, kurių reikia imtis sprendimui priimti ir jam įgyvendinti, įskaitant Komisijos ir valstybių narių keitimosi informacija ir terminų, kurių privaloma laikytis, sąlygas. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 55 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

43 straipsnis Valstybių narių įpareigojimai

Komisija finansines pataisas atlieka nepažeisdama valstybės narės įsipareigojimo siekti susigrąžinti sumas pagal šio reglamento 21 straipsnio h punktą ir susigrąžinti valstybės pagalbą pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį[13].

44 straipsnis Grąžinimas

1.           Visos Sąjungos bendrajam biudžetui grąžintinos sumos grąžinamos iki pagal Finansinio reglamento [77] straipsnį parengtame vykdomajame rašte sumoms susigrąžinti nurodyto termino. Mokėjimo terminas yra paskutinė antro mėnesio po vykdomojo rašto priėmimo diena.

2.           Vėluojant grąžinti sumą, nustatomi nuo pavėluotos grąžinti sumos mokami delspinigiai, kurie pradedami skaičiuoti nuo mokėjimo termino iki faktinio sumokėjimo dienos. Tokių delspinigių dydis apskaičiuojamas prie normos, kurią Europos Centrinis Bankas savo pagrindiniams refinansavimo veiksmams taiko to mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą darbo dieną, pridėjus 1,5 procentinio punkto.

5 skirsnis Įsipareigojimų panaikinimas

45 straipsnis Principai

1. Nacionalinėms programoms taikoma įsipareigojimų panaikinimo procedūra, pagal kurią įsipareigojimas panaikinamas, jeigu su įsipareigojimu susijusioms sumoms netaikomas 33 straipsnyje nurodytas išankstinis finansavimas arba jeigu 39 straipsnyje nustatytame mokėjimo prašyme jos nebuvo nurodytos iki antrųjų metų, einančių po biudžetinių metų, gruodžio 31 d.    

2. Su paskutiniais laikotarpio metais susijęs įsipareigojimas panaikinamas laikantis programų užbaigimo taisyklių.

3. Visi įsipareigojimai, neįvykdyti paskutinę dieną, kurią patirtos išlaidos dar laikomos tinkamomis finansuoti, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje, ir dėl kurių per šešis mėnesius nuo tos dienos atsakinga institucija nepateikė mokėjimo prašymo, automatiškai panaikinami.

46 straipsnis Įsipareigojimų panaikinimo išimtys

1. Iš panaikinamų įsipareigojimų sumos atimamos sumos, kurių atsakinga institucija negalėjo deklaruoti Komisijai dėl šių priežasčių:

a)      veiksmai sustabdyti dėl teismo proceso arba sustabdomąjį poveikį turinčio administracinio skundo; arba

b)      dėl force majeure aplinkybių, kurios labai paveikė visos programos ar jos dalies įgyvendinimą. Force majeure aplinkybes nurodančios atsakingos institucijos turi įrodyti tiesioginį force majeure aplinkybių poveikį visos programos arba jos dalies įgyvendinimui.

Atimti šias sumas galima prašyti vieną kartą, jei sustabdymas arba force majeure aplinkybės truko iki vienų metų, arba kelis kartus pagal tai, kiek truko force majeure aplinkybės, arba pagal tai, kiek metų praėjo nuo teismo proceso ar administracinio sprendimo sustabdyti veiksmo įgyvendinimą datos iki galutinio teismo ar administracinio sprendimo datos.

2. Valstybė narė iki sausio 31 d. pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą informaciją apie išimtis dėl sumų, kurias reikėjo deklaruoti iki praėjusių metų pabaigos.

3. Apskaičiuojant automatiškai panaikinamų įsipareigojimų sumą neatsižvelgiama į biudžeto įsipareigojimų dalį, dėl kurios mokėjimo prašymas buvo pateiktas, bet Komisija su ja susijusį mokėjimą sumažino arba sustabdė iki N + 2 metų gruodžio 31 d.

47 straipsnis Procedūra

1.           Komisija iš anksto informuoja valstybę narę, jei esama pavojaus, kad įsipareigojimai bus panaikinti pagal 42 straipsnį.

2.           Komisija, remdamasi sausio 31 d. turima informacija, informuoja atsakingą instituciją apie tai, kokia įsipareigojimų suma bus panaikinta pagal turimą informaciją.

3.           Valstybė narė per du mėnesius pritaria panaikintinų įsipareigojimų sumai arba pateikia savo pastabas.

4.           Komisija ne vėliau kaip per devynis mėnesius po 1–3 dalyse nustatyto galutinio termino automatiškai panaikina įsipareigojimų vykdymą.

5.           Automatiško įsipareigojimų panaikinimo atveju, tų metų įnašas iš Sąjungos biudžeto atitinkamai nacionalinei programai sumažinamas automatiškai panaikintų įsipareigojimų suma. Jeigu valstybė narė nepateikia pataisyto finansinio plano, finansavimo plane numatyta Sąjungos parama sumažinama pro rata.

V SKYRIUS

INFORMAVIMAS, KOMUNIKACIJA, STEBĖJIMAS, VERTINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ

48 straipsnis Informavimas ir viešinimas

1. Valstybės narės ir atsakingos institucijos atsako už:

(a) interneto svetainės arba portalo, kur būtų skelbiama informacija apie visas tos valstybės narės nacionalines programas ir galimybę jose dalyvauti, sukūrimo užtikrinimą;

(b) galimų paramos gavėjų informavimą apie finansavimo pagal nacionalines programas galimybes;

(c) Sąjungos piliečių informavimą apie specialiųjų reglamentų vaidmenį ir laimėjimus, įgyvendinant informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su nacionalinių programų rezultatais ir poveikiu.

2. Valstybės narės užtikrina skaidrų nacionalinių programų įgyvendinimą ir sudaro bei pildo pagal kiekvieną nacionalinę programą remiamų veiksmų sąrašą, kuris skelbiamas interneto svetainėje arba portale.

3. Komisija įgaliojama pagal 54 straipsnyje nurodytą procedūrą deleguotaisiais aktais priimti taisykles, taikytinas visuomenei skirtoms informavimo bei viešinimo priemonėms ir paramos gavėjams skirtoms viešinimo priemonėms.

4. Komisija įgyvendinimo aktais apibrėžia informavimo ir viešinimo priemonių technines savybes. Įgyvendinimo aktus priima Komisija pagal 55 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

49 straipsnis Įgyvendinimo ataskaitos

1. Iki 2016 m. kovo 31 d. ir iki kiekvienų vėlesnių metų (įskaitant 2022 m.) kovo 31 d. valstybė narė teikia Komisijai kiekvienos nacionalinės programos įgyvendinimo ankstesniais finansiniais metais metinę ataskaitą.

2016 m. teikiama ataskaita apima 2014 m. ir 2015 m.

Valstybė narė galutinę nacionalinės programos įgyvendinimo ataskaitą pateikia iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2. Metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija apie:

(d) nacionalinės programos įgyvendinimą pagal finansinius duomenis ir rodiklius;

(e) visus klausimus, kurie daro poveikį nacionalinės programos įgyvendinimo rezultatams.

3. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio peržiūrą, 2017 m. teikiamoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama ir įvertinama 2 dalyje nurodyta informacija ir informacija apie:

(f) pažangą siekiant tikslų, kuriems pasiekti nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skiriama parama;

(g) partnerių dalyvavimą įgyvendinant, stebint ir vertinant nacionalinę programą.

4. 2019 m. teikiamoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje ir galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje, be 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos ir vertinimo, pateikiama informacija apie pažangą siekiant nacionalinės programos tikslų ir pažangos vertinimas.

5. 1–4 dalyse nurodytos metinės įgyvendinimo ataskaitos laikomos priimtinomis, jeigu jose pateikiama visa tose dalyse nurodyta informacija. Komisija per 15 darbo dienų nuo metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo valstybei narei praneša, jei ataskaita nepriimtina, o jei to nepadaro, ataskaita laikoma priimtina.

6. Komisija savo pastabas dėl metinės įgyvendinimo ataskaitos valstybei narei pateikia per du mėnesius nuo metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtinomis.

7. Komisija gali pateikti rekomendacijas, kaip spręsti klausimus, kurie daro poveikį nacionalinės programos įgyvendinimui. Jeigu tokios rekomendacijos pateikiamos, atsakinga institucija per tris mėnesius informuoja Komisiją apie tai, kokių taisomųjų veiksmų imtasi.

8. Metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos rengiamos pagal Komisijos patvirtintą pavyzdį. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

50 straipsnis Bendroji stebėjimo ir vertinimo sistema

1. Komisija, prireikus bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nuolatos stebi, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir specialiuosius reglamentus.

2. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, vertina specialiųjų reglamentų įgyvendinimą.

3. Nustatoma bendra stebėjimo ir vertinimo sistema, siekiant įvertinti veiksmų reikalingumą, veiksmingumą, našumą, papildomą naudą ir tvarumą, supaprastinti administracines procedūras ir sumažinti administracinę naštą, atsižvelgiant į šio reglamento ir specialiųjų reglamentų tikslus, ir nustatyti šio reglamento bei specialiųjų reglamentų, kuriais prisidedama prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo, taikymo rezultatus.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 54 straipsnyje nustatytą procedūrą priimti deleguotuosius aktus, kuriais toliau plėtojama stebėjimo ir vertinimo sistema.

5. Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, reikalingą šio reglamento ir specialiųjų reglamentų įgyvendinimui stebėti ir vertinti.

6. Komisija taip pat nagrinėja, kaip pagal specialiuosius reglamentus vykdomi veiksmai papildo kitų atitinkamų Sąjungos politikos sričių, priemonių ir iniciatyvų veiksmus.

51 straipsnis Valstybių narių atliekamas nacionalinių programų vertinimas

1. Valstybės narės, remdamosi bendrąja stebėjimo ir vertinimo sistema, atlieka vertinimus, kuriais siekia gerinti nacionalinių programų kokybę ir įgyvendinimą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma vertinimams reikalingų duomenų, įskaitant duomenis, susijusius su bendrais ir kiekvienai programai nustatytais konkrečiais rodikliais, rengimo ir rinkimo tvarka.

3. Vertinimus atlieka nuo atsakingų institucijų, audito institucijų ir įgaliotų institucijų funkciniu požiūriu nepriklausomi vertinimo ekspertai. Komisija pateikia gaires, kaip atlikti vertinimus.

4. Visi vertinimai visa apimtimi skelbiami viešai.

52 straipsnis Valstybių narių ir Komisijos teikiamos vertinimo ataskaitos

1. Pagal bendrąją stebėjimo ir vertinimo sistemą valstybės narės Komisijai teikia:

a)      iki 2017 m. gruodžio 31 d. – tarpinę pagal nacionalines programas vykdomų veiksmų vertinimo ataskaitą;

b)      iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pagal nacionalines programas vykdomų veiksmų poveikio ex post vertinimo ataskaitą;

2. Remdamasi 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui teikia:

(h) iki 2018 m. birželio 30 d. – tarpinę šio reglamento ir specialiųjų reglamentų įgyvendinimo Sąjungos lygmeniu vertinimo ataskaitą;

(i) užbaigus nacionalines programas, ne iki 2024 m. birželio 30 d. – šio reglamento ir specialiųjų reglamentų poveikio ex post vertinimo ataskaitą.

3. Komisijos ex post vertinime taip pat nagrinėjamas specialiųjų reglamentų poveikis laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimui, atsižvelgiant į tai, kaip specialiaisiais reglamentais prisidėta siekiant šių tikslų:

(j) puoselėti bendrą sienų apsaugos kultūrą, stiprinti policijos bendradarbiavimą ir krizių valdymą;

(k) veiksmingai valdyti migracijos į ES srautus;

(l) tobulinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą;

(m) užtikrinti teisingas ir vienodas sąlygas trečiųjų šalių piliečiams;

(n) užtikrinti valstybių narių solidarumą ir bendradarbiavimą sprendžiant migracijos ir vidaus saugumo klausimus;

(o) nustatyti bendrą Sąjungos požiūrį į migraciją ir saugumą, susijusį su trečiosiomis šalimis.

53 straipsnis Laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita

2018 m. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui teikia laikotarpio vidurio peržiūros, atliktos pagal šio reglamento ir specialiųjų reglamentų nuostatas, ataskaitą.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, nebent Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti šiame reglamente nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

55 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda šiuo reglamentu įsteigtas bendras Prieglobsčio, migracijos ir saugumo komitetas. Šis komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

56 straipsnis

Peržiūra

Remdamiesi Komisijos pasiūlymu, Europos Parlamentas ir Taryba ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. peržiūri šį reglamentą.

57 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Komunikatas „Atviros ir saugios Europos kūrimas. Vidaus reikalų biudžetas 2014–2020 m.“

Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo ir dėl policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės, pasiūlymas

Reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas, pasiūlymas;

Reglamento, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė, pasiūlymas;

Reglamento, kuriuo, kaip Vidaus saugumo fondo dalis, nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė, pasiūlymas.

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[14]:

3 išlaidų kategorija, 18 antraštinė dalis: Vidaus reikalai

Būsimos daugiametės finansinės perspektyvos: 3 išlaidų kategorija (Saugumas ir pilietybė) – Vidaus saugumas

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone (vidaus reikalų finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu)

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[15]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.3. Tikslai 1.3.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Galutinis vidaus reikalų politikos tikslas – sukurti vidaus sienų neturinčią erdvę, į kurią ES ir trečiųjų šalių piliečiai galėtų patekti, joje judėti, gyventi, dirbti, o drauge atsinešti naujų idėjų, kapitalo, žinių ir naujovių arba užpildyti jos nacionalinių darbo rinkų spragas, būdami tikri dėl savo teisių ir saugumo. Šiam tikslui pasiekti nepaprastai svarbus bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Vis didėjančią vidaus reikalų politikos svarbą patvirtino Stokholmo programa ir jos veiksmų planas, kurių vykdymas yra strateginis Sąjungos prioritetas, susijęs su tokiomis sritimis kaip migracija (teisėta migracija ir integracija, prieglobstis, neteisėta migracija ir grąžinimas), saugumas (terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kova su juo, policijos bendradarbiavimas) ir išorės sienų valdymas (įskaitant vizų politiką), taip pat šių politikos sričių išorės dimensija. Lisabonos sutartis taip pat sudaro Sąjungai sąlygas parodyti didesnį ryžtą sprendžiant kasdienius piliečių klausimus laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. Vidaus reikalų politikos prioritetus, visų pirma trečiųjų šalių piliečių integraciją, reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į strategijoje „Europa 2020“ pateiktas septynias pavyzdines iniciatyvas, kuriomis siekiama padėti ES įveikti dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, taip pat užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą.

Iš Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo bus teikiama finansinė parama, kad įgyvendinant Sąjungos vidaus reikalų tikslus būtų pasiekta konkrečių rezultatų.

1.3.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS FONDAS

a)         stiprinti ir plėtoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, įskaitant jos išorės dimensiją;

b)         remti teisėtą migraciją į Sąjungą siekiant patenkinti valstybių narių ekonominius ir socialinius poreikius ir skatinti veiksmingą trečiųjų šalių piliečių integraciją, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir asmenis, kuriems teikiama tarptautinė apsauga;

c)         stiprinti teisingas ir veiksmingas valstybių narių grąžinimo strategijas, kuriose būtų akcentuojamas grąžinimo tvarumas ir veiksminga readmisija kilmės šalyse;

d)         stiprinti valstybių narių solidarumą ir dalijimąsi atsakomybe, visų pirma kiek tai susiję su šalimis, kurioms migracijos ir prieglobsčio prašytojų srautai daro didžiausią poveikį;

Dabartinė atitinkama VGB veikla: 18.03 (Europos pabėgėlių fondas, nepaprastosios padėties priemonės ir Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai) ir 18.02 (kiek tai susiję su Europos grąžinimo fondu).

VIDAUS SAUGUMO FONDAS

Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė

Atsižvelgiant į atitinkamose Sąjungos strategijose, programose, grėsmės ir rizikos vertinimuose nustatytus prioritetus, priemonė padės siekti tokių konkrečių tikslų:

(a)        užkirsti kelią sunkiems, organizuotiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, įskaitant terorizmą, ir kovoti su jais, stiprinti valstybių narių ir atitinkamų tračiųjų šalių teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą;

(b)        stiprinti valstybių narių ir Sąjungos gebėjimą veiksmingai valdyti saugumui kylančią riziką ir krizes, rengtis teroro aktams bei kitiems su saugumu susijusiems incidentams ir nuo jų apsaugoti žmones bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

Dabartinė atitinkama VGB veikla: 18.05

Išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė

Atsižvelgiant į atitinkamose ES strategijose, programose, grėsmės ir rizikos vertinimuose nustatytus prioritetus, priemonė padės siekti tokių konkrečių tikslų:

(a)        remti bendrą vizų politiką siekiant palengvinti teisėtą keliavimą, laikytis vienodo požiūrio į trečiųjų šalių piliečius ir spręsti neteisėtos migracijos klausimą;

(b)        remti sienų valdymą siekiant užtikrinti aukštą apsaugos prie išorės sienų lygį ir sklandų išorės sienų kirtimą pagal Šengeno acquis.

Dabartinė atitinkama VGB veikla: 18.02 (kiek tai susiję su Išorės sienų fondu).

1.3.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymo poveikis tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms) išsamiau apibūdinamas Poveikio vertinimo 4.1.2 skirsnyje.

Apskritai, visų finansavimo proceso lygių ir kiekvieno valdymo būdo supaprastinimas turės akivaizdžiai naudingą poveikį finansinės paramos valdymo procesams.

Prieglobsčio ir migracijos fondas

Pagrindinės prieglobsčio ir migracijos paramos gavėjos bus valstybių narių tarnybos, atsakingos už susijusio acquis arba susijusios politikos įgyvendinimą, taip pat tarptautinės organizacijos arba NVO, veikiančios prieglobsčio ir migracijos srityje (priėmimo tvarka, integracijos priemonės ir grąžinimo operacijos).

Šie pokyčiai bus naudingi šioms tikslinėms grupėms: prieglobsčio prašytojams, asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkeltiesiems pabėgėliams ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams, kurių atvykimo į ES priežastys bei susiję poreikiai skiriasi (pvz., ekonominės priežastys, šeimos susijungimo priežastys, nelydimi nepilnamečiai ir kt.). Įvairius migracijos valdymo veiksmus sujungus į vieną fondą, bus lengviau palaikyti ryšius su šiomis tikslinėmis grupėmis (viena atsakinga institucija, didesnis žinomumas ir aiškesnė intervencijos taikymo sritis), taip pat bus galima lanksčiau teikti paramą (pvz., vienodo pobūdžio veiksmai, skirti kelioms tikslinėms grupėms). Be to, intervencijos taikymo sritis bus išplėsta, kad apimtų visą migracijos grandinę ir skirtingas tikslines grupes, įskaitant platesnes tikslines grupes, t. y. antros kartos trečiųjų šalių piliečius (kurių vienas iš tėvų yra trečiosios šalies pilietis).

Vidaus saugumo fondas

Policijos bendradarbiavimas, nusikalstamumo prevencija, kova su juo ir krizių valdymas

Pagrindinės finansinės paramos gavėjos bus valstybės narės ir jų teisėsaugos institucijos, taip pat kitos institucijos, veikiančios ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ir krizių valdymo srityje, ir atitinkamos tarptautinės bei nevyriausybinės organizacijos (pvz., veikiančios nusikalstamumo prevencijos, kovos su radikalėjimu ir kovos su prekyba žmonėmis politikos srityje).

Pokyčiai bus naudingi visoms gyventojų grupėms.          Pagrindiniai laimėjimai bus 1) stipresnis administracinis ir operatyvinis valstybių narių gebėjimas nustatyti ir sėkmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn sunkius, organizuotus tarpvalstybinius nusikaltimus padariusius asmenis, įskaitant teroristus, siekiant sumažinti tokių nusikaltimų keliamą grėsmę saugumui, ir 2) didesnis Europos gebėjimas įveikti krizes ir reaguoti į gaivalines nelaimes vykdant darnesnę rizikos valdymo politiką, pagal kurią grėsmės ir rizikos vertinimai siejami su politikos formavimu, o veiksmingesnis ir darnesnis ES reagavimas į krizes – su dabartiniais gebėjimais ir patirtimi. Kitas didelis laimėjimas bus didesni valstybių narių gebėjimai užkirsti kelią teroro aktams ir kitiems dideliems su saugumu susijusiems incidentams, pasirengti jiems ir apsaugoti nuo jų žmones bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

Išorės sienos ir vizos 

Pagrindinės sienų ir vizų finansinės paramos gavėjos bus ES acquis, Šengeno sienų kodeksą ir Vizų kodeksą įgyvendinančios valstybių narių tarnybos: pasienio tarnybos, policija ir konsulinės įstaigos. Pokyčiai bus naudingi keliautojams – visiems asmenims, kurie patenka į ES kirsdami jos išorės sienas. Iš rezultatų galima paminėti stipresnius šių tarnybų gebėjimus 1) pagal Europos sienų stebėjimo sistemą (EUROSUR) stebėti sienas ir palaikyti ryšius su kitomis teisėsaugos institucijomis, 2) valdyti migracijos srautus konsulinėse įstaigose (prašymus išduoti vizą) ir 3) gerinti keleivių srautų prie sienos perėjimo punktų valdymą užtikrinant aukštą, vienodą apsaugos lygį kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis ir sklandų sienų kirtimą vadovaujantis acquis ir pagarbaus elgesio bei orumo principais. Svarbus konkretus rezultatas bus dviejų naujų ES IT sistemų, susijusių su trečiųjų šalių piliečių sienų kirtimu, įdiegimas (ES atvykimo ir išvykimo sistema ir ES registruotų keleivių programa).

1.3.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Kadangi prieš rengiant nacionalines programas būtinas politinis dialogas, šiuo etapu neįmanoma sudaryti galutinio rodiklių, kuriais remiantis bus vertinamas minėtų konkrečių tikslų įgyvendinimas, sąrašo.

Vis dėlto prieglobsčio ir migracijos srityje turėtų būti taikomi, inter alia, šie rodikliai: prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, prieglobsčio procedūrų, prieglobsčio prašytojų pripažinimo konvergencijos ir valstybių narių vykdomų perkėlimo į Europos Sąjungą veiksmų kokybės padidėjimo lygis, trečiųjų šalių piliečių aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje, švietimo ir demokratiniuose procesuose lygis, didesnis grąžinamų asmenų skaičius ir aktyvesnė valstybių narių tarpusavio pagalba, be kita ko, bendradarbiaujant praktiškai ir vykdant perkėlimą Europos Sąjungoje.

Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo rezultatų rodikliai būtų bendrų tarpvalstybinių operacijų skaičius, dokumentų, kuriuose apibūdinta geriausia patirtis, ir renginių skaičius ir kt. Krizių valdymo ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos rezultatų rodikliai būtų valstybių narių įdiegtų ir (arba) patobulintų priemonių, skirtų ypatingos svarbos infrastruktūros objektams visuose ekonomikos sektoriuose apsaugoti, skaičius, Sąjungos mastu atliktų grėsmės ir rizikos vertinimų skaičius.

Sienų ir vizų srities rezultatų rodikliai būtų konsulinių įstaigų, įrengtų, apsaugotų ir (arba) patobulintų siekiant užtikrinti veiksmingą prašymų išduoti vizą nagrinėjimą ir paslaugų vizų prašytojams teikimo kokybę, skaičius, sienų kontrolės įrangos kūrimas ir neteisėtai išorės sienas kirtusių trečiųjų šalių piliečių, sulaikytų atsižvelgiant į atitinkamam išorės sienos ruožui sukeltą riziką, skaičius. Remiantis poveikio rodikliais bus vertinamas sienų saugumo ir vizų išdavimo gebėjimų padidėjimas, gebėjimas saugiai ir sklandžiai valdyti keliautojų judėjimą per sienas.

1.4. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.4.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Kaip ir anksčiau, 2014–2020 m. laikotarpiu vidaus reikalų srityje ES laukia nemenki iššūkiai. Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, struktūrinius pokyčius darbo rinkose ir konkurencijos dėl įgūdžių modelius, į ateitį orientuota teisėtos imigracijos ir integracijos politika bus labai svarbi didinant ES konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, turtinant mūsų visuomenę ir teikiant visiems vienodas galimybes. ES taip pat turi tinkamai spręsti neteisėtos migracijos problemą ir kovoti su prekyba žmonėmis. Kartu privalome išlikti solidarūs su tais, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Didesnę apsaugą užtikrinančios ir veiksmingesnės bendros Europos prieglobsčio sistemos užbaigimas tebėra vienas iš prioritetų.

Saugi aplinka reikalinga ir naudinga ES ekonominiam, kultūriniam bei socialiniam augimui. ES turi atlikti lemiamą vaidmenį: mažindama sunkių, organizuotų nusikaltimų, elektroninių nusikaltimų ir terorizmo grėsmę, užtikrindama ES išorės sienų valdymą ar sparčiai reaguodama į žmogaus sukeltas krizes arba gaivalines nelaimes. Globalizacijos sąlygomis, kai grėsmių vis daugėja ir jos nepaiso valstybių sienų, nė viena valstybė narė negali veiksmingai nuo jų apsiginti pati. Būtinas nuoseklus ir visapusiškas Europos atsakas, kad įvairių valstybių ir jurisdikcijų teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti.

Šiems tikslams pasiekti nepaprastai svarbus bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Pastarojo meto įvykiai Šiaurės Afrikoje parodė, kad ES labai svarbu laikytis išsamaus, koordinuoto požiūrio į migraciją, sienas ir saugumą. Todėl reikia sustiprinti vis svarbesnę ES vidaus reikalų politikos išorės dimensiją, visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos užsienio politiką.

1.4.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Valdant migracijos srautus ir saugumo grėsmę gali kilti sunkumų, kurių valstybės narės negali įveikti vienos. Šiose srityse akivaizdi papildoma ES biudžeto naudojimo nauda.

Kai kurioms valstybėms narėms tenka sunki našta dėl ypatingos geografinės padėties ir Sąjungos išorės sienų, kurias jos turi valdyti, ilgio. Panaikinus vidaus sienų kontrolę, reikia imtis bendrų priemonių veiksmingai kontroliuoti ir stebėti Sąjungos išorės sienas. Todėl svarbiausi bendros prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų politikos principai – valstybių narių solidarumas ir teisingas atsakomybės pasidalijimas. ES biudžete numatytos lėšos, susijusios su šio principo taikymo finansiniu poveikiu. Saugumo srityje sunkūs, organizuoti nusikaltimai, terorizmas ir kita grėsmė saugumui vis dažniau įgyja tarpvalstybinį pobūdį. Tarpvalstybinis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas nepaprastai svarbus sėkmingai šių nusikaltimų prevencijai ir kovai su jais užtikrinti, pvz., keičiantis informacija, vykdant bendrus tyrimus, taikant sąveikiąsias technologijas ir atliekant bendrus grėsmės bei rizikos vertinimus.

Kad galėtų valdyti migracijos srautus bei išorės sienas ir užtikrinti ES saugumą, valstybėms narėms reikia daug išteklių ir gebėjimų. Pagerinus bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą telkiant išteklius tokiose srityse kaip mokymas ir įranga, būtų pasiekta masto ekonomija ir sinergija, taip užtikrinant veiksmingesnį viešųjų lėšų naudojimą ir padidinant valstybių narių tarpusavio solidarumą, pasitikėjimą ir atsakomybės už bendrą ES politiką pasidalijimą. Tai itin svarbu saugumo srityje, kurioje finansinė parama visokių formų bendroms tarpvalstybinėms operacijoms būtina norint sustiprinti policijos, muitinės, sienos apsaugos pareigūnų ir teisminių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Kalbant apie vidaus reikalų išorės dimensiją akivaizdu, kad, ėmusis priemonių ir sutelkus išteklius ES lygiu, ES turės daug daugiau galimybių įtikinti trečiąsias šalis bendradarbiauti su ja sprendžiant migracijos ir saugumo klausimus, kurie pirmiausia svarbūs ES ir valstybėms narėms.

ES teisė imtis veiksmų vidaus reikalų srityje nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) V antraštinėje dalyje „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“, ypač SESV 77 ir 78 straipsnių 2 dalyse, 79 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 82 straipsnio 1 dalyje, 84 straipsnyje ir 87 straipsnio 2 dalyje. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis reglamentuojamas SESV 212 straipsnio 3 dalimi. Pasiūlymais nepažeidžiamas subsidiarumo principas, nes dauguma lėšų bus naudojamos vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu ir atsižvelgiant į valstybių narių institucijų kompetenciją.

1.4.3. Panašios patirties išvados

Nors dabartinės vidaus reikalų finansinės priemonės paprastai laikomos atitinkančiomis savo paskirtį ir veikiančiomis veiksmingai, laikotarpio vidurio peržiūros išvados ir suinteresuotųjų šalių konsultacijos rodo, kad reikia:

– supaprastinti ir racionalizuoti būsimas vidaus reikalų srities priemones, sumažinant finansinių programų skaičių iki dviejų: įsteigiant Prieglobsčio ir migracijos fondą ir Vidaus saugumo fondą. Tai ES leis strategiškiau naudoti priemones, kad jos labiau atitiktų ES politinius prioritetus ir poreikius;

– sustiprinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmenį, į būsimus fondus įtraukiant išorės dimensijos komponentą ir taip sustiprinant ES įtaką, susijusią su vidaus reikalų politikos išorės dimensija;

– kai įmanoma, pirmenybę teikti ne centralizuotam, o pasidalijamajam valdymui, siekiant sumažinti nereikalingą biurokratinę naštą;

– pasidalijamajam valdymui taikyti labiau į rezultatus orientuotą požiūrį, pereinant prie daugiamečio programavimo ir aukšto lygio politinio dialogo: taip bus užtikrinta, kad valstybių narių nacionalinės programos visiškai atitiktų ES politikos tikslus bei prioritetus ir daugiausia dėmesio jose būtų skiriama rezultatų siekimui;

– pagerinti centralizuotą valdymą siekiant parengti įvairias politinio pobūdžio veiklos priemones, įskaitant paramą tarpvalstybiniams veiksmams, ypač naujoviškiems veiksmams, trečiosiose šalyse vykdomiems ir su jomis susijusiems veiksmams (išorės dimensija), taip pat veiksmams susiklosčius nepaprastajai padėčiai, tyrimams ir renginiams;

– sukurti bendrą reglamentavimo sistemą, kuo panašesnę į kitų pasidalijamojo valdymo būdu valdomų ES fondų reglamentavimo sistemą, ir priimti bendras programavimo, atskaitomybės, finansų valdymo bei kontrolės taisykles, kad visos suinteresuotosios šalys kuo geriau suvoktų taisykles ir būtų užtikrintas didelis suderinamumas bei darnumas;

– greitai ir veiksmingai reaguoti susiklosčius nepaprastajai padėčiai, parengti fondus taip, kad ES galėtų tinkamai reaguoti sparčiai kintančiose situacijose;

– sustiprinti vidaus reikalų agentūrų įtaką siekiant paskatinti valstybes nares praktiškai bendradarbiauti, pavedant joms imtis konkrečių veiksmų ir kartu užtikrinti tinkamą politinę agentūrų veiklos kontrolę.

Daugiau informacijos galima rasti kiekvieno reglamento poveikio vertinime ir aiškinamajame memorandume.

1.4.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Veiklą, kuri bus finansuojama iš Prieglobsčio ir migracijos ir Vidaus saugumo fondo, papildanti veikla bus remiama pagal įvairias kitas ES priemones.

Iš Europos socialinio fondo šiuo metu remiamos integracijos priemonės, susijusios su patekimu į darbo rinką, o iš Integracijos fondo remiamos, pavyzdžiui, šios priemonės: pilietinio supažindinimo kursai, dalyvavimas socialiniame ir pilietiniame gyvenime, vienodos galimybės naudotis paslaugomis ir kt. Integracijos priemonės ir toliau bus remiamos pagal tas pačias eilutes kaip ir Prieglobsčio ir migracijos fondas bei būsimasis Europos socialinis fondas.

Skiriamoji Vidaus saugumo fondo ir civilinės saugos finansinės priemonės linija bus tokia, kokia nustatyta dabartinės Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencijos, parengties ir padarinių valdymo (CIPS) programos 3 straipsnyje: gaivalinės nelaimės ir netyčia žmogaus sukeltos katastrofos susijusios su civilinės saugos priemone (avarijos), o tyčia žmogaus sukeltos katastrofos susijusios su saugumu, todėl jų išlaidos bus padengiamos iš Vidaus saugumo fondo.

Kaip ir anksčiau, dėl teroro aktų arba kitų su saugumu susijusių incidentų išlaidos nebus padengiamos iš ES solidarumo fondo. Tiksli SESV 222 straipsnio (solidarumo sąlygos), pagal kurį galėtų būti remiamos teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą patyrusios valstybės narės, taikymo sritis ir mastas irgi nėra aiškūs, nes tam reikia formaliai priimti jo įgyvendinimo taisykles, o šios dar net nebuvo pasiūlytos. Todėl susiklosčius nepaprastajai padėčiai – didelio teroro akto arba kitų su saugumu susijusių incidentų atveju – bus finansuojama iš Vidaus saugumo fondo.

Spraga tarp saugumo tyrimų, vykdomų pagal programą „Horizontas 2020“, ir tokių tyrimų rezultatų praktinio pritaikymo bus užpildyta, nes, siekiant sudaryti sąlygas finansuoti mokslinių tyrimų rezultatų (prototipų) bandymą ir tvirtinimą, Vidaus saugumo fonde bus numatyti konkretūs tikslai ir tinkami finansuoti veiksmai, kurių tikslas – serijinis jų pritaikymas praktikoje (ikiprekybiniai viešieji pirkimai).

Su Vidaus saugumo fondu, ypač jo baudžiamosios teisenos komponentu, bus glaudžiai susijusi ir jį papildys būsima teisingumo programa, tačiau joje daugiau dėmesio bus skiriama teisminiam bendradarbiavimui, procedūrų vienodinimui ir tarpusavio pripažinimui – tai praktiškai užkerta kelią dideliam dubliavimuisi.

Pagal Prieglobsčio ir migracijos ir Vidaus saugumo fondo išorės dimensijos komponentus bus remiami trečiosiose šalyse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai, kuriais pirmiausia paisoma ES interesų ir tikslų, kurie turi tiesioginį poveikį ES bei jos valstybėms narėms ir kuriais užtikrinamas ES teritorijoje vykdomos veiklos tęsimas. Parama bus planuojama ir teikiama atsižvelgiant į ES išorės veiksmų ir užsienio politiką. Ji nėra skirta į vystymąsi orientuotiems veiksmams remti ir tam tikrais atvejais papildys pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Šiuo atžvilgiu itin svarbi vidaus reikalų srityje bus nauja teminė migracijos ir prieglobsčio programa ir nauja stabilumo priemonė. Pagal išorės pagalbos priemones remiami pagalbą gaunančių šalių vystymosi poreikiai arba bendrieji politiniai ES interesai, susiję su strateginiais partneriais, o iš vidaus reikalų fondų bus remiami konkretūs trečiosiose šalyse vykdomi veiksmai, svarbūs ES migracijos politikai ir ES vidaus saugumo tikslams. Todėl jie užpildys konkrečią spragą ir papildys ES turimas priemones.

1.5. Trukmė ir finansinis poveikis

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– þ    Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– þ    Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2023 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– Vėliau – visavertis taikymas.

1.6. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[16]

þKomisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– þ    vykdomosioms įstaigoms

– þ    Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[17]

– þ    nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨    asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

þ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

þ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

þ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Daugiausia pasiūlymai bus įgyvendinami pasidalijamojo valdymo būdu, priimant daugiametes nacionalines programas.

Pagal nacionalines programas įgyvendintinus tikslus papildys Sąjungos veiksmai ir greitojo reagavimo susiklosčius nepaprastajai padėčiai mechanizmas. Dažniausiai tai bus centralizuoto tiesioginio valdymo būdu teikiamos dotacijos ir vykdomi viešieji pirkimai, skirti trečiosiose šalyse vykdomiems ir su jomis susijusiems veiksmams finansuoti.

Susiskaldymui išvengti bus pasitelktos visos įmanomos priemonės, iš esmės išteklius skiriant ribotam skaičiui ES tikslų įgyvendinti ir naudojantis pagrindinių suinteresuotųjų šalių patirtimi, jei tinka, pagal partnerystės ir bendruosius susitarimus.

Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba bus skiriama centralizuoto tiesioginio valdymo būdu.

Pagal Šengeno asociacijos susitarimus šalys, dalyvaujančios taikant, įgyvendinant ir plėtojant Šengeno acquis, taip pat dalyvaus taikant abi Vidaus saugumo fondo priemones, kuriomis plėtojamas Šengeno acquis (sienų bei vizų ir policijos bendradarbiavimo priemones), lyg būtų valstybės narės. Jos dalyvaus taikant priemones pagal reglamento, kuriuo vykdomos jų pačių daugiametės nacionalinės programos, nuostatas, turės galimybę prašyti finansavimo pagal Sąjungos veiksmus ir kt. Kaip ir Išorės sienų fondo atveju, bus sudaryti specialūs susitarimai, kuriuose bus išdėstytos papildomos jų dalyvavimui taikomos taisyklės (kylančios iš Finansinio reglamento, jo įgyvendinimo taisyklių ir Sutarčių, įskaitant Audito Rūmų audito įgaliojimus). Kadangi šios valstybės prie abiem priemonėms skirto ES biudžeto prisidės proporcingai jų BVP, neatsižvelgiant į jų asignavimų pagal šias priemones dydį susitarimuose taip pat bus nustatyti su atsakomybe už Šengeno valdymą pasidalijimu susiję šių valstybių įnašai. Šiuo metu asocijuotosios valstybės yra Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Pasidalijamojo valdymo atveju siūloma taikyti suderintą, veiksmingą atskaitomybės, stebėjimo ir vertinimo sistemą. Rengdamos kiekvieną nacionalinę programą, valstybės narės turės sudaryti stebėjimo komitetą, kurio veikloje gali dalyvauti Komisija.

Kiekvienais metais valstybės narės teiks daugiametės programos vykdymo ataskaitas. Nuo šių ataskaitų priklauso metiniai mokėjimai. Kad padėtų atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą, 2017 m. valstybės narės turės pateikti papildomos informacijos apie įgyvendinant šiuos tikslus pasiektą pažangą. Tokios informacijos bus prašoma ir 2019 m., kad prireikus paskutiniais finansiniais metais (2020 m.) būtų galima patikslinti biudžetą.

Fondams, iš kurių remiamas vertinimu grindžiamos kultūros puoselėjimas vidaus reikalų srityje, bus taikoma bendra vertinimo bei stebėjimo sistema ir platūs politiniai rodikliai, pabrėžiantys į rezultatus orientuotą fondų metodą ir esminį vaidmenį, kurį jie galėtų atlikti derinant politikos priemones siekiant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo tikslo. Šie rodikliai susiję su galimu fondų poveikiu: bendros sienų saugumo, policijos bendradarbiavimo ir krizių valdymo kultūros puoselėjimas, veiksmingas migracijos į ES srautų valdymas, teisingas ir vienodas požiūris į trečiųjų šalių piliečius, valstybių narių tarpusavio solidarumas ir bendradarbiavimas sprendžiant migracijos bei vidaus saugumo klausimus, bendras ES požiūris į migraciją ir saugumą trečiųjų šalių atžvilgiu.

Siekdama užtikrinti tinkamą vertinimo principų taikymą ir turėdama omenyje praktinę dabartinių ES vidaus reikalų lėšų naudojimo vertinimo patirtį valstybėse narėse, Komisija kartu su valstybėmis narėmis kurs bendrą vertinimo ir stebėjimo sistemą: pvz., parengs šablonus ir bendrus rezultatų rodiklius.

Visos priemonės bus nustatytos programavimo laikotarpio pradžioje – taip valstybėms narėms bus sudarytos sąlygos sukurti savas atskaitomybės ir vertinimo sistemas vadovaujantis sutartais principais ir reikalavimais.

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti atskaitomybės bei vertinimo sąveiką, vertinimo ataskaitoms reikalinga informacija bus grindžiama metinėse nacionalinių programų vykdymo ataskaitose valstybių narių pateikta informacija ir ją papildys.

2018 m. Komisija taip pat pateiks nacionalinių programų vykdymo laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą.

Kalbant bendriau, iki 2018 m. birželio 30 d. Komisija pateiks fondų lėšų panaudojimo tarpinę ataskaitą, o iki 2024 m. birželio 30 d. ex post vertinimo ataskaitą, kurioje apžvelgs visus lėšų panaudojimo aspektus (t. y. ne tik nacionalines programas, parengtas taikant pasidalijamojo valdymo būdą).

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Vidaus reikalų generalinis direktoratas nesusidūrė su didele išlaidų programų klaidų rizika. Tai matyti iš pastarųjų metų Audito Rūmų ataskaitų, kuriose nenustatyta didelių klaidų, ir Vidaus reikalų generalinio direktorato (buvusio Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato) metinių veiklos ataskaitų, kuriose neaptiktųjų klaidų buvo ne daugiau kaip 2 %.

Taikant pasidalijamojo valdymo būdą, bendrą dabartinių programų vykdymo riziką galima iš esmės suskirstyti į tris kategorijas:

– neveiksmingo arba nepakankamai tikslingo fondų lėšų naudojimo rizika;

– dėl taisyklių sudėtingumo ir valdymo bei kontrolės sistemų trūkumų kylančios klaidos;

– neveiksmingas administracinių išteklių naudojimas (ribotas reikalavimų proporcingumas).

Taip pat verta paminėti tam tikrus Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrojoje programoje numatytos 4 fondų sistemos aspektus:

– metinių programų sistema užtikrinama, kad galutiniai mokėjimai būtų reguliariai mokami remiantis patvirtintomis ir audituotomis išlaidomis. Tačiau metinių programų tinkamumo finansuoti laikotarpis nesiejamas su ES finansiniais metais, todėl, nepaisant itin griežtos sistemos, patikimumo grandinė nėra visiškai patenkinama;

– išsamias tinkamumo finansuoti taisykles nustato Komisija. Taip iš esmės užtikrinama, kad būtų finansuojamos vienodos išlaidos. Tačiau tai nacionalinėms institucijoms ir Komisijai užkelia nereikalingą darbo naštą ir didina riziką, kad lėšų gavėjai ir (arba) valstybės narės gali padaryti klaidų dėl netinkamos ES taisyklių interpretacijos;

– dabartinės valdymo ir kontrolės sistemos labai panašios į struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės sistemas. Tačiau jos šiek tiek skiriasi, pvz., skiriasi išlaidas tvirtinančių ir audito institucijų atsakomybės grandinė. Tai valstybėse narėse kelia painiavą, ypač kai institucijos veikia pagal 2 fondų sistemą. Be to, tai didina klaidų riziką ir reikalauja atidesnio stebėjimo.

Šiame pasiūlyme bus gerokai pakeisti šie aspektai:

– valdymo ir kontrolės sistemos bus taikomos atsižvelgiant į Bendrijos paramos sistemų (BPS) fondams nustatytus bendruosius reikalavimus ir atitiks visus naujus naujojo Finansinio reglamento reikalavimus: vietoj 3 institucijų bus 2 institucijos (atsakinga institucija ir audito institucija), kurių užduotys bus aiškiau apibrėžtos siekiant užtikrinti didesnį patikimumą;

– vykdant daugiametį programavimą ir metinį sąskaitų tvirtinimą, grindžiamą atsakingos institucijos mokėjimais, tinkamumo finansuoti laikotarpiai su Komisijos metinėmis finansinėmis ataskaitomis bus suderinti nepadidinant administracinės naštos daugiau nei pagal dabartinę sistemą;

– patikrinimai vietoje bus atliekami vykdant 1 lygmens kontrolę, t. y. patikrinimus atliks atsakinga institucija, jais bus paremta jos metinė valdymo patikinimo deklaracija;

– aiškiau apibrėžus, supaprastinus ir su kitomis ES finansinės paramos priemonėmis suderinus tinkamumo finansuoti taisykles, sumažės paramos iš įvairių šaltinių gavėjų daromų klaidų skaičius. Tinkamumo finansuoti taisyklės bus nustatytos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus kai kuriuos pagrindinius principus, panašius į taikomus BPS fondams;

– rekomenduojama naudotis supaprastintų išlaidų galimybėmis, ypač mažų dotacijų atveju.

Pagrindinė centralizuoto valdymo rizika yra tokia:

– menkos gautų projektų atitikties Vidaus reikalų generalinio direktorato politiniams prioritetams rizika;

– blogos atrinktų projektų kokybės ir projekto prasto techninio įgyvendinimo rizika, dėl kurios mažėja programų poveikis (dėl netinkamų atrankos procedūrų – kompetencijos stokos arba nepakankamo stebėjimo rizika);

– neveiksmingo arba neekonomiško skirtų lėšų, tiek susijusių su dotacijomis (sudėtingas tinkamų finansuoti faktinių išlaidų grąžinimas ir ribotos galimybės tinkamas finansuoti išlaidas tikrinti remiantis dokumentais), tiek susijusių su pirkimais (kartais mažai ekonominės veiklos vykdytojų turi reikiamų atitinkamos srities žinių, dėl to neįmanoma palyginti siūlomų kainų), naudojimo rizika;

– rizika, susijusi su (ypač) mažesnių organizacijų gebėjimu veiksmingai kontroliuoti išlaidas ir užtikrinti operacijų skaidrumą;

– Komisijos reputacijai kylanti rizika, jei atskleidžiami sukčiavimo atvejai ar nusikaltimai; dėl gana gausių rangovų ir paramos gavėjų, kurių kiekvienas taiko savą, neretai gana mažo masto kontrolės sistemą, įvairovės pasitikėjimą kelia tik dalis trečiųjų šalių vidaus kontrolės sistemų.

Tikimasi, kad tokia rizika sumažės geriau apibrėžiant pasiūlymų tikslus ir atsižvelgiant į supaprastintas nuostatas, įtrauktas į naująją Finansinio reglamento peržiūrą.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Pasidalijamasis valdymas

Valstybių narių lygmeniu siūloma valdymo ir kontrolės sistemų struktūra skiriasi nuo 2007–2013 m. struktūros, tačiau išlaikyta dauguma dabartinio laikotarpio funkcijų, įskaitant administracinius patikrinimus, patikrinimus vietoje, valdymo ir kontrolės sistemų auditą, projektų auditą. Vis dėlto šių funkcijų seka pakeista, kad už patikrinimus vietoje, vykdomus rengiantis metiniam sąskaitų tvirtinimui, aiškiai atsakytų atsakinga institucija.

Siekiant patikimesnės atskaitomybės, atsakingas institucijas akredituotų nacionalinės akreditavimo įstaigos, atsakingos už jų nuolatinę priežiūrą. Tikimasi, kad, sumažinus institucijų skaičių (atsisakius tvirtinančiosios institucijos) ir fondų skaičių, bus galima ne tik sumažinti administracinę naštą ir sustiprinti administracinius gebėjimus, bet ir aiškiau pasidalyti atsakomybę.

Kol kas nėra parengta patikima vidaus reikalų srities pasidalijimo fondų kontrolės išlaidų sąmata. Parengta tik ERPF ir Sanglaudos fondo sąmata: apskaičiuota, kad su kontrole susijusių užduočių vykdymo išlaidos (valstybėse narėse, išskyrus Komisijos išlaidas) turėtų sudaryti apie 2 % viso 2007–2013 m. administruoto finansavimo. Šios išlaidos susijusios su tokiomis kontrolės sritimis: 1 % siejamas su nacionaliniu koordinavimu ir programų rengimu, 82 % – su programų valdymu, 4 % – su sertifikavimu ir 13 % – su auditu.

Kontrolės išlaidos padidės įgyvendinus šiuos pasiūlymus:

– akreditavimo įstaigos steigimas ir veikla, apskritai sistemos keitimas;

– valdymo deklaracijos, pridedamos prie metinių finansinių ataskaitų, teikimas;

– atsakingos institucijos vykdomi patikrinimai vietoje;

– audito institucijų vykdomo papildomo valdymo deklaracijos audito poreikis.

Tačiau taip pat yra pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus kontrolės išlaidų sumažės:

– tvirtinančioji institucija nustos veikti. Nors dalis jos funkcijų bus perduotos atsakingai institucijai, taip valstybė narė galės sutaupyti didelę sertifikavimo išlaidų dalį, nes bus geriau administruojama veikla, reikės mažiau koordinuoti ir audituoti;

– audito vykdoma kontrolė bus labiau orientuota į pakartotinį atsakingos institucijos atliktų 1 lygmens administracinių patikrinimų ir patikrinimų vietoje (imties) vykdymą. Taip paspartės rungimosi principu grindžiama procedūra ir bus užtikrinta, kad visi reikiami patikrinimai būtų atlikti iki metinių finansinių ataskaitų pateikimo;

– taikant supaprastintas išlaidas sumažės tiek administracijų, tiek paramos gavėjų administracinės išlaidos ir našta visais lygmenimis;

– vykdant metinį sąskaitų uždarymą ir atitikties patvirtinimo laikotarpį apribojus iki 36 mėnesių, viešosioms administracijoms ir paramos gavėjams sumažės dokumentų saugojimo kontrolės tikslais išlaidos;

– Komisija ir valstybės narės privalės palaikyti elektroninius ryšius.

Prie šių aspektų reikia pridėti 2.2.1 punkte išvardytus supaprastinimo aspektus, kurie taip pat padės mažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą – taip kartu mažinama ir klaidų rizika, ir administracinė našta.

Taigi, apskritai manoma, kad įgyvendinus šiuos pasiūlymus, kontrolės išlaidos ne padidės ar sumažės, o bus perskirstytos. Tačiau numatoma, kad taip perskirsčius išlaidas (ne tik pagal įvairias funkcijas ir dėl proporcingų kontrolės priemonių, bet ir pagal valstybes nares bei programas), bus galima veiksmingiau sumažinti riziką ir užtikrinti geresnę bei spartesnę patikimumo grandinę.

Komisijos lygmeniu pirmąją programavimo laikotarpio pusę pasidalijamojo valdymo ir patikrų išlaidų neturėtų sumažėti. Taip visų pirma bus dėl to, kad su pasidalijamuoju valdymu susijusi suma ir politikos sritys bus didesnės nei dabartiniu laikotarpiu. Todėl, kad išteklių būtų tiek pat, reikės veiksmingiau juos naudoti. Be to, pirmaisiais metais teks įvykdyti daug svarbių užduočių: baigti 2007–2013 m. programas (paskutinės baigimo ataskaitos turi būti pateiktos iki 2016 m. kovo 31 d.), palaikyti politinį dialogą ir patvirtinti 2014–2020 m. daugiametes nacionalines programas, įdiegti naują sąskaitų patvirtinimo sistemą. Antrąją laikotarpio pusę turimi ištekliai bus naudojami vertinimui ir stebėjimui gerinti.          

Centralizuotas valdymas

Komisija toliau taiko dabartinę kontrolės sistemą, kuriai būdinga veiklos direktoratų vykdoma veiklos priežiūra, Biudžeto ir kontrolės skyriaus atliekama ex ante kontrolė, Vidaus pirkimų komiteto (bendrų pirkimų tarnybos ir humanitarinių pirkimų centrų) kontrolė, vidaus audito įstaigos ir (arba) vidaus audito tarnybos vykdoma dotacijų ex post kontrolė arba auditas. Ex post kontrolės sektoriuje taikoma kuo didesnio anomalijų nustatymo siekiant susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas strategija. Vadovaujantis šia strategija, atliekamas vieno iš projektų, kurių dauguma atrinkti remiantis rizikos analize, auditas.

Kadangi vykdoma ex ante ir ex post kontrolė, taip pat dokumentų patikrinimai ir auditai vietoje, pastaraisiais metais neaptiktųjų klaidų buvo vidutiniškai mažiau nei 2 %. Todėl Vidaus reikalų generaliniame direktorate vidaus kontrolės sistema ir jos taikymo išlaidos laikomos tinkamomis mažo klaidų dažnio tikslui pasiekti.

Tačiau, atsižvelgdamas į šią sistemą, Vidaus reikalų GD toliau svarstys, kaip pagerinti valdymą ir labiau supaprastinti taisykles. Antai, kai tik bus galima, bus naudojamasi visomis naujajame finansiniame reglamente numatytomis supaprastintomis galimybėmis, nes tikimasi, kad jos padės sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą ir kartu – Komisijos klaidų ir administracinės naštos riziką.

Naujos kryptys

Pasiūlymuose numatomos naujos ES finansavimo vidaus reikalų srityje kryptis: geriau panaudoti ES agentūrų sukauptą patirtį, plėtoti išorės dimensiją, stiprinti reagavimo susiklosčius nepaprastajai padėčiai mechanizmus ir kt.           Tam Vidaus reikalų GD turės taikyti naujus valdymo ir kontrolės metodus.         Naujoms kryptims skirsimos sumos dar nenustatytos, tačiau tikėtina, kad jos nesudarys didelės bendro vidaus reikalų biudžeto dalies. Vis dėlto itin svarbu bus kuo ankstesniu laikotarpio etapu priimti naujoms užduotims vykdyti reikalingas vidaus priemones ir darbo tvarką, griežtai laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Iš pateiktos analizės akivaizdžiai matyti, kad nepaisant sistemos supaprastinimo Vidaus reikalų generaliniam direktoratui prireiks daugiau žmogiškųjų išteklių padidėjusiam biudžetui vykdyti.       Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami papildomomis lėšomis, kurios atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Vidaus reikalų GD ne tik taikys visus teisės aktuose nustatytus kontrolės mechanizmus, bet ir parengs kovos su sukčiavimu strategiją, atitinkančią 2011 m. birželio 24 d. Komisijos priimtą naują kovos su sukčiavimu strategiją, siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad vidaus kontrolė, susijusi su kova su sukčiavimu, visiškai atitiktų naują Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją ir kad sukčiavimo rizikos valdymo metodu būtų siekiama nustatyti sukčiavimo rizikos zonas ir rasti tinkamus sprendimus. Prireikus bus sukurti tinklai ir įdiegtos tinkamos IT priemonės, skirtos su fondais susijusio sukčiavimo atvejams nagrinėti.

Komisijos kovos su sukčiavimu strategijoje dėl pasidalijamojo valdymo aiškiai nurodyta, kad Komisijos pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. reglamentų reikia reikalauti, kad valstybės narės imtųsi veiksmingų ir nustatytai sukčiavimo rizikai proporcingų sukčiavimo prevencijos priemonių. Dabartinio pasiūlymo 5 straipsnyje aiškiai reikalaujama, kad valstybės narės užkirstų kelią pažeidimams, juos nustatytų, pašalintų ir apie juos praneštų Komisijai. Daugiau informacijos apie šiuos įpareigojimus bus pateikta išsamiose taisyklėse dėl atsakingos institucijos funkcijų, kaip nustatyta 24 straipsnio 5 dalies c punkte.

Be to, 41 straipsnyje aiškiai nurodyta, kaip lėšos, gautos po finansinių klaidų ištaisymo, atlikto atsižvelgiant į Komisijos arba Audito Rūmų išvadas, pakartotinai panaudojamos.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris || DA[18] || ELPA šalių[19] || šalių kandidačių[20] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 ||   || DA || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris 3 išlaidų kategorija || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 || 18 01 04 aa – Prieglobsčio ir migracijos fondas – Techninė pagalba || NDA || NE || NE || NE || NE

3 || 18 02 aa – Prieglobsčio ir migracijos fondas || DA || NE || NE || NE || NE

3 || 18 01 04 bb – Vidaus saugumo fondas – Policija ir nusikalstamumas – Techninė pagalba || NDA || NE || NE || TAIP || NE

3 || 18 02 bb – Vidaus saugumo fondas – Policija ir nusikalstamumas || DA || NE || NE || TAIP || NE

3 || 18 01 04 cc – Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos – Techninė pagalba || NDA || NE || NE || TAIP || NE

3 || 18 02 cc – Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos || DA || NE || NE || TAIP || NE

Trečiųjų šalių įnašai susiję su abiem Vidaus saugumo fondo komponentais.

Dėl įnašų apskaičiavimo kriterijų ir metodo ES ir asocijuotosios valstybės turi tartis atskira tvarka.

Jei procentinė dalis būtų panaši į dabartinį asocijuotųjų valstybių įnašą į Išorės sienų fondą, jų įnašas sienų ir vizų komponentui finansuoti būtų apie 210 mln. EUR, o policijos bendradarbiavimo komponentui finansuoti – maždaug 50 mln. EUR.

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris 3 || Saugumas ir pilietybė

HOME GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai (dabartinėmis kainomis) || || || || || || || || ||

18 02 aa  Prieglobsčio ir migracijos fondas || Įsipareigojimai || (1) || 517.492 || 527.892 || 538.500 || 549.320 || 560.356 || 571.613 || 586.266 || - || 3,851.439

Mokėjimai || (2) || 90.085 || 102.823 || 270.844 || 420.790 || 532.681 || 543.385 || 554.303 || 1,336 528 || 3,851.439

18 02 bb Vidaus saugumo fondas – Policija ir bendradarbiavimas || Įsipareigojimai || (1a) || 135.076 || 143.047 || 151.283 || 159.791 || 168.578 || 177.653 || 187.022 || || 1,122.450

Mokėjimai || (2a) || 15.714 || 43.881 || 71.419 || 111.709 || 147.854 || 156.248 || 164.918 || 410.707 || 1,122.450

18 02 cc  Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos || Įsipareigojimai || (1a) || 422.310 || 447.186 || 472.886 || 499.435 || 526.856 || 555.173 || 584.412 || - || 3,508.258

Mokėjimai || (2a) || 59.999 || 120.794 || 223.204 || 350.813 || 461.098 || 487.256 || 514.275 || 1,290.818 || 3,508.258

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[21] || || || || || || || || ||

18 01 04 aa             Prieglobsčio ir migracijos fondas || || (3) || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || 2.500 || || 18.500

18 01 04 bb            Vidaus saugumo fondas – Policija ir bendradarbiavimas || || || 0.800 || 0.800 || 0.800 || 0.800 || 0.800 || 0.800 || 0.800 || || 5.600

18 01 04 cc             Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos || || || 1.700 || 1.700 || 1.700 || 1.700 || 1.700 || 1.700 || 1.700 || || 11.900

IŠ VISO asignavimų HOME GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 1.079,878 || 1.123,125 || 1.167,669 || 1.213,546 || 1.260,790 || 1.309,439 || 1.362,700 || || 8.517,147

Mokėjimai || =2+2a +3 || 170.799 || 272.497 || 570.467 || 888.313 || 1,146.634 || 1,191.889 || 1,238.496 || 3,038.053 || 8.517,147

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 || IŠ VISO

Vidaus reikalų GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || || 145.887

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,156 || 0,159 || 0,162 || 0,165 || 0,168 || 0,172 || 0,175 || || 1,157

IŠ VISO VIDAUS REIKALŲ GD || Asignavimai || 20.997 || 21.000 || 21.003 || 21.006 || 21.009 || 21013 || 21.016 || || 147.044

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)) || 20.997 || 21.000 || 21.003 || 21.006 || 21.009 || 21.013 || 21.016 || || 147.044

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 1,100.875 || 1,144.125 || 1,188.672 || 1,234.552 || 1,281.799 || 1,330.452 || 1,383.716 || || 8,664.191

Mokėjimai || 191.796 || 293.497 || 591.470 || 909.319 || 1,167.643 || 1,212.902 || 1,259.512 || 3,038.053 || 8,664.191

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:          Vidaus reikalų politika iš esmės vykdoma pasidalijamojo valdymo būdu. Išlaidų prioritetai nustatomi ES lygmeniu, o faktinis kasdienis valdymas pavedamas nacionaliniu lygmeniu atsakingoms institucijoms. Dėl bendrų rezultatų rodiklių ir tikslų rengiant nacionalines programas spręs Komisija ir atsakingos institucijos, o juos tvirtins Komisija. Todėl nurodyti rezultatų tikslus sunku, kol 2013–2014 m. nebus parengtos, sutartos ir patvirtintos programos.            Dėl centralizuoto valdymo: Vidaus reikalų GD taip pat negali pateikti baigtinio visų rezultatų, siektinų panaudojant finansinės intervencijos iš fondų lėšas, jų vidutinių išlaidų ir duomenų, sąrašo. Šiuo metu nėra statistinių priemonių, pagal kurias būtų galima apskaičiuoti tikslias vidutines išlaidas remiantis dabartinėmis programomis, be to, tikslus išlaidų nustatymas prieštarautų principui, pagal kurį būsima programa turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie 2014–2020 m. politinių prioritetų. Ypač tai pasakytina apie paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir trečiosiose šalyse vykdomus bei su jomis susijusius veiksmus.

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[22] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[23] || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ Pasiūlymui įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) HOME

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA[24] || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

HOME GD žmogiškieji ištekliai || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 20.841 || 145.887

Kitos administracinės išlaidos || 0,156 || 0,159 || 0,162 || 0,165 || 0,168 || 0,172 || 0,175 || 1,157

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 20.997 || 21.000 || 21.003 || 21.006 || 21.009 || 21.013 || 21.016 || 147.044

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos[25] 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[26] || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

HOME GD žmogiškieji ištekliai || 1.280 || 1.280 || 1.280 || 1.280 || 1.280 || 1.280 || 1.280 || 8.960

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 3.720 || 3.720 || 3.720 || 3.720 || 3.720 || 3.720 || 3.720 || 26.040

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 5.000 || 5.000 || 5.000 || 5.000 || 5.000 || 5.000 || 5.000 || 35.000

IŠ VISO || 25.997 || 26.000 || 26.003 || 26.006 || 26.009 || 26.013 || 26.016 || 182.044

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– þ pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip: n metų duomenys yra 2011 m. duomenys.

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Ÿ Vidaus reikalų GD etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| 18 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 136 || 136 || 136 || 136 || 136 || 136 || 136

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 || 15

|| 18 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais FTE[27]) ||

|| 18 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16

|| XX 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10

|| 18 01 04 aa[28] || - būstinėje[29] || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10

|| - delegacijose || * || * || * || * || * || * || *

|| 18 01 04 bb[30] || - būstinėje[31] || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4

|| - delegacijose || * || * || * || * || * || * || *

|| 18 01 04 cc[32] || - būstinėje[33] || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 || 6

|| - delegacijose || * || * || * || * || * || * || *

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kiti 13 01 04 02) || || || || || || ||

|| IŠ VISO || 197 || 197 || 197 || 197 || 197 || 197 || 197

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami papildomomis lėšomis, kurios atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Sumos ir jų priskyrimas būtų taisomi, jei užduotys būtų pavedamos vykdomajai įstaigai.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Būstinėje dirbantys pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Vykdytinos užduotys apima visas užduotis, reikalingas finansinei programai valdyti, pvz.: – prisidėti prie biudžetinės procedūros;           – palaikyti politinį dialogą su valstybėmis narėmis;       – rengti metines darbo programas ir (arba) finansavimo sprendimus, nustatyti metinius prioritetus, tvirtinti nacionalines programas;  – administruoti nacionalines programas, kvietimus teikti paraiškas, kvietimus dalyvauti konkursuose ir su jais susijusias atrankos procedūras;                – bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis (galimais arba dabartiniais paramos gavėjais, valstybėmis narėmis ir kt.); – rengti valstybėms narėms skirtas gaires;      – administruoti einamuosius ir finansinius projektų klausimus;  – vykdyti minėtus patikrinimus (ex ante patikrinimas, pirkimų komitetas, ex post auditas, vidaus auditas, sąskaitų patvirtinimas);           – tvarkyti apskaitą;              – rengti ir administruoti dotacijų ir nacionalinių programų valdymo IT priemones; – stebėti ir atsiskaityti, kaip įgyvendinami tikslai, įskaitant nustatytuosius metinės veiklos ataskaitoje ir perįgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno ataskaitoje.

Išorės personalas || Užduotys panašios į pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų vykdomas užduotis, išskyrus tas, kurių išorės personalas negali vykdyti.

Delegacijose dirbantis personalas || Kad padėtų plėtoti vidaus reikalų politiką, visų pirma jos išorės dimensiją, ES delegacijoms reikės pakankamai vidaus reikalų srityje kompetentingų specialistų. Tai galėtų būti Europos Komisijos ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojai.

Kad padėtų plėtoti vidaus reikalų politiką, visų pirma jos išorės dimensiją, ES delegacijoms reikės pakankamai vidaus reikalų srityje kompetentingų specialistų. Tai galėtų būti Europos Komisijos ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojai.

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka kitą daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[34].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– þ Pasiūlyme numatyta, kad, be Europos finansavimo, turi būti taikomas bendras finansavimas. Tiksli suma kiekybiškai neišreiškiama. Reglamentu nustatomos didžiausio bendro finansavimo normos, diferencijuotos pagal veiksmų rūšį:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta ||

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[35]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               COM(2011) 500 galutinis.

[2]               COM(2010) 700 galutinis.

[3]               COM(2010) 543 galutinis.

[4]               „ES biudžeto peržiūra“, COM(2010) 700, 2010 m. spalio 19 d.

[5]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, pasiūlymas (COM(2011) 615 galutinis).

[6]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos pasiūlymas (COM(2011) 628/3).

[7]               Žr. 1 išnašą.

[8]               OL C , , p. .

[9]               OL C , , p. .

[10]             Trimetė finansinio reglamento peržiūra. Komisijos pasiūlymas COM(2010) 0260.

[11]             Trimetė finansinio reglamento peržiūra. Komisijos pasiūlymas COM(2010) 0260.

[12]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[13]             OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

[14]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[15]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[16]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[17]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[18]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[19]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[20]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[21]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[22]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[23]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[24]             Bendras biudžetas, grindžiamas atlikus 2011 m. galutinį žmogiškųjų išteklių, įskaitant pareigūnus ir išorės darbuotojus, asignavimų paskirstymą.

[25]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[26]             Išorės darbuotojai, finansuojami iš buvusių BA eilučių remiantis 2011 m. galutiniu žmogiškųjų išteklių, įskaitant būstinėje ir delegacijose dirbančius išorės darbuotojus, asignavimų paskirstymu.

[27]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[28]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[29]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[30]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[31]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[32]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[33]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[34]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[35]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.