AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pastaraisiais metais nuolat didėjo su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusios politikos svarba. Šios srities politika nepaprastai svarbi, kad Europoje būtų sukurta vidaus sienų neturinti erdvė, į kurią Sąjungos ir trečiųjų šalių piliečiai galėtų patekti, joje judėti, gyventi ir dirbti, o drauge atsinešti naujų idėjų, kapitalo, žinių ir naujovių arba užpildyti jos nacionalinių darbo rinkų spragas, būdami tikri dėl savo teisių ir saugumo. Vis didėjančią vidaus reikalų politikos srities, kurioje įvyko daug pokyčių priėmus Lisabonos sutartį, svarbą patvirtino 2009 m. Stokholmo programa[1].

Pagrindiniuose vidaus saugumo srities dokumentuose, kaip antai Komisijos komunikate dėl vidaus saugumo strategijos[2], aiškiai nurodyta ateinančių metų veiklos kryptis. Dėl sienų valdymo ir vizų politikos: Komunikate dėl migracijos[3] išsamiau apžvelgti būsimi sienų apsaugos ir vidaus sienų neturinčios erdvės plėtojimo uždaviniai. Komunikate dėl Šengeno erdvės valdymo[4] pasiūlyta stiprinti Šengeno acquis ir parengti valdymo sistemą, pagal kurią veiksmingai, laiku ir suderintais Sąjungos veiksmais būtų reaguojama į išimtines aplinkybes ir problemas, dėl kurių gali kilti pavojus visam Šengeno erdvės veikimui. Komunikate „Pažangus sienų valdymas. Galimybės ir perspektyvos“[5] apibendrinta, kaip naujos IT sistemos, kaip antai atvykimo ir išvykimo sistema ir registruotų keliautojų programa, gali padėti geriau valdyti migracijos srautus Sąjungoje.

Pagrindinis bendros integruotos sienų valdymo sistemos aspektas – Sąjungos solidarumo mechanizmų, pagal kuriuos remiamas vienodas, kokybiškas Sąjungos sienų valdymo ir bendros vizų politikos standartų taikymas, plėtojimas. Svarbus sistemos plėtros etapas – valstybių narių operatyvinio bendradarbiavimo sienų kontrolės srityje koordinavimo per FRONTEX agentūrą stiprinimas. Be to, Sąjunga išreiškia solidarumą su Šengeno išorės sienų ir vizų nuostatas taikančiomis valstybėmis narėmis ir teikia joms finansinę paramą iš Išorės sienų fondo.

Stokholmo programoje aiškiai raginta įsteigti fondą, iš kurio būtų remiamas vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas, ir laikytis nuoseklaus, išsamaus požiūrio į bendradarbiavimą teisėsaugos srityje, įskaitant Sąjungos išorės sienų valdymą.

Atsižvelgdama į tai, 2011 m. birželio 29 d. pasiūlyme dėl kitos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos[6] Komisija rekomendavo kaip dalį supaprastintos iš dviejų fondų sudarytos būsimų išlaidų vidaus reikalų srityje struktūros įsteigti Vidaus saugumo fondą, taip pat Prieglobsčio ir migracijos fondą. Vidaus saugumo fondui bus skirtas bendras 4 648 mln. EUR (dabartinėmis kainomis) biudžetas, kurio lėšomis bus padedama siekti penkių vidaus saugumo strategijoje nustatytų strateginių tikslų: išardyti tarptautinius nusikaltėlių tinklus, užkirsti kelią terorizmui ir išspręsti radikalizmo skatinimo ir verbavimo problemą, padidinti piliečių ir verslo saugumą elektroninėje erdvėje, valdant sienas stiprinti saugumą, didinti Europos gebėjimą įveikti krizes ir nelaimes.

Kadangi įvairiems strateginiams tikslams taikomi skirtingi Sutarties pagrindai, teisiškai neįmanoma Vidaus saugumo fondą įsteigti kaip atskirą finansinę priemonę. Todėl siūloma fondą steigti kaip išsamią finansavimo sistemą, apimančią du sektorinius pasiūlymus (šis pasiūlymas – vienas iš jų), ir ją papildyti horizontaliąja priemone, kuria būtų nustatytos bendrosios nuostatos.

Teisinė struktūra išsamiau paaiškinama 3 skirsnyje.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Kadangi vertinimui, kaip priemonei paveikti politikos formavimą, skiriama daugiau dėmesio, šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimą.

2010 m. pradėtas ir 2011 m. tęstas būsimų vidaus reikalų finansavimo priemonių rengimas. 2010 m. gruodžio mėn., rengiant priemones, su nepriklausomo rangovo pagalba pradėtas vertinimo ir poveikio vertinimo tyrimas. 2011 m. liepos mėn. tyrimas baigtas: apibendrinti dabartinių finansinių priemonių vertinimo rezultatai ir apibūdintos poveikio vertinime nagrinėtos problemos, tikslai, politikos galimybės ir galimas poveikis. Remdamasi šiuo tyrimu, Komisija parengė poveikio vertinimo ataskaitą, dėl kurios 2011 m. rugsėjo 9 d. Poveikio vertinimo valdyba pateikė nuomonę.

Kadangi vertinimui, kaip priemonei paveikti politikos formavimą, skiriama daugiau dėmesio, šiame pasiūlyme taip pat atsižvelgta į visas Išorės sienų fondo tarpinio vertinimo išvadas. [2011 m. lapkričio ... d.] ataskaitoje Komisija įvertino fondo lėšų panaudojimo 2007–2009 m. kiekybinius ir kokybinius aspektus. Ataskaitoje apžvelgti konkretūs veiksmai, kurių valstybės narės ėmėsi Sąjungos išorės sienų valdymui ir vizų nagrinėjimui nacionaliniu lygmeniu pagerinti fondo lėšomis. Visų pirma išskirtos valstybių narių priimtos dokumentų apsaugos priemonės, didelės investicijos sienų su Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynu stebėjimo gebėjimams stiprinti, bandomieji automatinės sienų kontrolės projektai ir registruotų keleivių programos.

Rengiant šį pasiūlymą, atsižvelgta į visus nuo 2011 m. sausio 5 d. iki kovo 20 d. internetu vykusių viešų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis iš Sąjungos ir trečiųjų šalių dėl vidaus reikalų finansavimo ateities[7] rezultatus. Iš privačių asmenų ir organizacijų gauta 115 atsakymų, įskaitant 8 pareiškimus dėl pozicijos. Prie konsultacijų prisidėjo respondentai iš visų valstybių narių ir kai kurių trečiųjų šalių.

2011 m. balandžio mėn. pagrindinės suinteresuotosios šalys (valstybės narės, tarptautinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir kt.) susirinko į konferenciją „Naujas žvilgsnis į ES vidaus reikalų finansavimo ateitį“, kurioje pasidalijo nuomonėmis apie ES vidaus reikalų finansavimo ateitį. Per konferenciją taip pat pritarta padėties apžvalgos išvadoms ir viešų konsultacijų rezultatams.

ES vidaus reikalų finansavimo ateities klausimas keltas ir su institucijomis aptartas įvairiomis progomis: per 2011 m. sausio 21 d. TVR tarybos neoficialius pietus, 2011 m. sausio 26 d. neoficialius pusryčius su Europos Parlamento politikos koordinatoriais, 2011 m. kovo 10 d. Komisijos narės C. Malmström klausymą Parlamento politinių išbandymų komitete ir 2011 m. kovo 17 d. Vidaus reikalų GD generaliniam direktoriui keičiantis nuomonėmis Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete.

Patarimų dėl būsimų finansinių vidaus saugumo srities priemonių ekspertai pateikė 2011 m. vasario 9 d. vykusioje EOS pramonės ir saugumo konferencijoje, taip pat 2011 m. vasario 22 d. Imigracijos ir prieglobsčio komiteto posėdyje. Techniniai aspektai, susiję su būsimos finansinės vidaus saugumo priemonės įgyvendinimu, taip pat aptarti per 2011 m. balandžio mėn. vykusias konsultacijas raštu su valstybių narių ekspertais, kurias surengė Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos komitetas (SOLID komitetas).

Šios konsultacijos, konferencijos ir ekspertų diskusijos patvirtino, kad pagrindinės suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria dėl būtinybės plėsti Sąjungos finansavimo vidaus saugumo srityje (įskaitant išorės dimensiją) veiksmų mastą, labiau supaprastinti finansavimo mechanizmus ir užtikrinti didesnį lankstumą, kad visų pirma būtų galima reaguoti į nepaprastąją padėtį. Kad duotų papildomos naudos, Sąjungos išlaidos turėtų geriau atspindėti Sąjungos lygmens prioritetus bei strateginius įsipareigojimus ir padėti įgyvendinti Sąjungos vidaus reikalų acquis. Suinteresuotųjų šalių nuomone, platūs teminiai vidaus saugumo prioritetai jau nustatyti 2009 m. Stokholmo programoje ir 2010 m. vidaus saugumo strategijoje. Todėl būsimą finansavimo mechanizmą reikėtų apibrėžti plačiai: kaip apimantį teisėsaugą, sienos apsaugos pareigūnus ir muitinės specialistus. Taip pat svarbia laikyta didesnio atitinkamų Sąjungos agentūrų, kaip antai Europolo ir FRONTEX, naudojimo būtinybė. Dauguma pritarė, kad finansinių priemonių skaičių reikia sumažinti iki dviejų fondų struktūros, jei taip galima užtikrinti supaprastinimą. Suinteresuotosios šalys taip pat sutarė, kad reikalingas lankstus reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmas. Daugelio nuomone, tinkamas vidaus reikalų srities išlaidų valdymo būdas yra pasidalijamasis valdymas ir perėjimas prie daugiamečio programavimo. Tačiau, nevyriausybinių organizacijų nuomone, reikėtų toliau taikyti ir tiesioginio valdymo būdą.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisė veikti įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje: „Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones“.

Sąjungos veiksmai grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV, toliau – Sutartis) 67 straipsnyje, kuriame išdėstytos priemonės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei sukurti, nustatytais tikslais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Sutarties 80 straipsnį, kuriame pabrėžta, kad Sąjungos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius.

Norint įsteigti Vidaus saugumo fondą, reikia priimti dvi fondą sudarančias teisines priemones. Tokia bendra struktūra pasirinkta atsižvelgiant į Sutarties įpareigojimus. Nors įgyvendintini politikos tikslai nuoseklūs, dėl skirtingų balsavimo Taryboje taisyklių, nustatytų Protokole Nr. 19 (dėl Šengeno acquis), 21 (dėl Jungtinės Karalystės pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės) ir 22 (dėl Danijos pozicijos, įskaitant Sutarties III dalies V antraštinę dalį), teisiškai neįmanoma parengti vieno išsamaus Vidaus saugumo fondo teisės akto pasiūlymo.

Todėl Vidaus saugumo fondas steigiamas kaip išsami finansavimo sistema, sudaryta iš dviejų atskirų teisės aktų, kuriuose išdėstomi skirtingi fondo komponentai ir nustatomi kiekvieno komponento tikslai, tinkami finansuoti veiksmai bei biudžetas:

– reglamentas, kuriuo kaip fondo dalis nustatomas policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo komponentas;

– reglamentas, kuriuo kaip fondo dalis nustatomas sienų valdymo ir bendros vizų politikos komponentas.

Pagal išsamią finansavimo iš Vidaus saugumo fondo sistemą, šiame reglamente atitinkamai apibrėžiama sienų valdymo ir bendros vizų politikos finansinė parama.

Teisinis šio reglamento pagrindas – Sutarties 77 straipsnis.

Apskritai šioje srityje Sąjungos masto intervencija akivaizdžiai naudingesnė už pavieniui veikiančių valstybių narių veiksmus. Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją, kad sukurtų Sąjungos solidarumo sienų kontrolės, vizų politikos ir migracijos srautų valdymo srityje sistemą ir bendrų IT sistemų, kuriomis grindžiama ši politika, plėtojimo platformą. Todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma padeda stiprinti nacionalinius ir europinius šių sričių gebėjimus. Šiuo tikslu reglamentu, inter alia, siekiama sistemingiau remti atskirų valstybių narių teikiamas sienų neturinčios erdvės užtikrinimo paslaugas (veiklos paramos mechanizmas), stiprinti tarpžinybinį pasienio ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti, kad valstybės narės turėtų daugiau specialios įrangos, skirtos FRONTEX agentūros rengiamoms bendroms sienų neturinčios erdvės apsaugos operacijoms. Tačiau visiškai pripažįstama, kad intervencija turi vykti atitinkamu lygmeniu ir kad Sąjungos vaidmuo neturi būti didesnis, nei reikia. Kaip pabrėžta „ES biudžeto peržiūroje“, „ES biudžetas turėtų būti naudojamas finansuoti ES viešosioms gėrybėms, veiklai, kurios valstybės narės ir regionai patys finansuoti negali arba kur juo užtikrinami geresni rezultatai“[8].

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlyme dėl kitos daugiametės programos pasiūlyta 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondui skirti 4 648 mln. EUR (dabartinėmis kainomis). Iš bendro biudžeto šiam reglamentui įgyvendinti numatyta skirti 3 520 mln. EUR. Maždaug 61 % šios sumos (2 150 mln. EUR) turėtų būti naudojama valstybių narių nacionalinėms programoms finansuoti ir Lietuvos vykdomai specialiai tranzito programai remti, 31 % (1 100 mln. EUR) – pažangaus sienų valdymo paketui plėtoti, likusi suma – Sąjungos veiksmams, veiksmams susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir techninei pagalbai finansuoti, kartu atsižvelgiant ir į Šengeno asocijuotųjų šalių įnašus, kurie turėtų papildyti bendrąjį biudžetą.

            mln. EUR

Vidaus saugumo fondas įskaitant naujas IT sistemas || 4 648

– Policijos bendradarbiavimo priemonė || 1 128

– Pasienio priemonė || 3 520

Be to, pagal 2011 m. birželio mėn. komunikatą, išskyrus Vidaus saugumo fondą, atskiras 822 mln. EUR (dabartinėmis kainomis) biudžetas atidedamas dabartinėms didelės apimties IT sistemoms (II Šengeno informacinei sistemai, Vizų informacinei sistemai ir EURODAC) valdyti. Šių sistemų valdymą Komisija palaipsniui perduos būsimai Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (IT agentūrai), šiai pradėjus veikti 2012 m. pabaigoje.

5.           PAGRINDINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

5.1.        Daugiausia dėmesio – strateginiams prioritetams

Įsteigusi 2014–2020 m. išorės sienų valdymo ir bendros vizų politikos finansinės paramos priemonę, Sąjunga galės:

· remti ir stiprinti nacionalinius sienų kontrolės ir vizų politikos vykdymo gebėjimus, taip išreikšdama finansinį solidarumą su atskiromis valstybėmis narėmis, kurioms, kaip viešosios paslaugos Sąjungai, pavestos prie išorės sienų ir konsulinėse įstaigose vykdytinos sienų neturinčiai erdvei svarbios užduotys (nacionalinės programos, įskaitant veiklos paramą);

· finansuoti pažangaus sienų valdymo paketo plėtojimą, t. y. ES atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) ir ES registruotų keliautojų programos (RKP) sukūrimą;

· finansuoti Europos sienų stebėjimo sistemos – EUROSUR – įdiegimą ir taikymą, visų pirma perkant įrangą, infrastruktūrą ir sistemas valstybėse narėse;

· stiprinti Šengeno erdvės valdymo ir Šengeno acquis vertinimo bei stebėjimo mechanizmą, a) finansuodama šio mechanizmo taikymą tiesioginio valdymo būdu, b) nustatydama veiklos paramos skyrimo valstybėms narėms atsižvelgiant į Šengeno acquis laikymąsi sąlygas ir c) reikalaudama, kad valstybės narės (per)skirtų pagal šią priemonę gautus programų išteklius visų pirma trūkumams, nustatytiems taikant mechanizmą, ištaisyti;

· didinti FRONTEX agentūros veiklos potencialą, ragindama valstybes nares atidėti papildomus programų išteklius specialiai įrangai, kuri gali būti skiriama bendroms agentūros operacijoms, finansuoti;

· remti atitinkamų Sąjungos politikos sričių formavimą ir vykdymą Europos Sąjungoje, trečiosiose šalyse ir su trečiosiomis šalimis imantis Sąjungos veiksmų, taip pagerinant bendrą migracijos į Sąjungą srautų valdymą (tiesioginį tam tikrų projektų, kaip antai bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimo tyrimų arba bandomųjų projektų, valdymą arba netiesioginį projektų valdymą pagal Finansinį reglamentą[9]);

· numatyti pakankamai išteklių, kuriais būtų galima finansuoti paramą susiklosčius nepaprastajai netikėto arba ypač didelio migracijos spaudimo padėčiai;

· toliau remti specialios tranzito programos įgyvendinimą Lietuvoje[10] šiai vykdant ES įpareigojimus, remti negautų išduotų tranzito vizų mokesčių ir papildomų išlaidų, Lietuvos patirtų įgyvendinant supaprastinto tranzito dokumentą (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD) sistemą, kaip antai įrangos ir IT sistemų pakeitimo bei tobulinimo, mokymo ir veiklos išlaidų, kompensavimą.

Pagal priemonę bus galima visapusiškai remti keturių pakopų prieigos kontrolės modelį, kuriuo grindžiama integruoto sienų valdymo koncepcija (trečiosiose šalyse vykdomos priemonės, bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis, sienų kontrolė ir judėjimo laisvės srities priemonės).

5.2. IT sistemoms ir pažangaus sienų valdymo paketui skiriami ištekliai

Pagal nacionalines programas valstybės narės galėtų asignavimus naudoti valdymui remti ir prireikus dabartinių didelės apimties IT sistemų nacionaliniams komponentams patobulinti.

Be to, ši priemonė apims būsimų šios srities IT sistemų kūrimą ir priežiūrą (pažangaus sienų valdymo paketas). Kaip nurodyta Komunikate dėl pažangaus sienų valdymo, pirmąjį 2012-ųjų pusmetį Komisija ketina pateikti Sąjungos atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) ir Sąjungos registruotų keleivių programos (RKP) pasiūlymus. Todėl pagal šią priemonę ketinama nustatyti tik AIS ir RKP rengimo išlaidų programą.

Neviršijant turimų išteklių, į išlaidas bus įtraukti ne tik IT sistemų centriniai (Sąjungos lygmens), bet ir nacionaliniai (valstybių narių lygmens) komponentai.

Sukurti centrines ir nacionalines AIS bei RKP sistemas turėtų kainuoti apie 1–1,3 mlrd. EUR, nelygu, kokia bus pasirinkta galimybė. Būtų galima sutaupyti daug lėšų, jei pasirinkta AIS galimybė būtų įgyvendinama kartu (t. y. remiantis tokia pat technine platforma) su pasirinkta RKP galimybe[11]. Remiantis šiomis prielaidomis ir atsižvelgiant į tai, kad diegti sistemas bus pradėta tik 2015 m., pagal šį pasiūlymą abiem sistemoms atidedama 1,1 mlrd. EUR, nedarant poveikio būsimiems Komisijos pasiūlymams dėl pažangaus sienų valdymo paketo ir su jais susijusio Europos Parlamento bei Tarybos sprendimo.

Komisija numato šios programos vykdymo užduotis pavesti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1077/2011[12] įsteigtai Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai. Šiuo atveju reikiamu metu šis reglamentas būtų iš dalies pakeistas įtraukiant konkrečiai su agentūros paskirtimi susijusias užduotis, o atitinkamos agentūros dotacijos sumos būtų mokamos iš programos veiklos asignavimų.

5.3.        Nacionalinėms programoms skiriami ištekliai

Dabartinė kriterijų, kuriais remiantis valstybėms narėms skiriami viso septynerių metų laikotarpio asignavimai, nustatymo laikotarpio pradžioje praktika, kylanti iš Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos fondų įgyvendinimo, užtikrina tęstinumą ir tam tikrą nuspėjamumą. Tačiau tai iš esmės statiškas požiūris, kuriuo valstybės narės neskatinamos imtis Sąjungos prioritetus atitinkančių veiksmų ir kuri ES nesudaro sąlygų reaguoti į kintančias situacijas bei prioritetus, iš esmės perskirstant išteklius ir juos sutelkiant kitose srityse. Todėl pasirinktu būsimų fondų išteklių paskirstymo ir panaudojimo mechanizmu reikėtų tęstinumo ir stabilumo būtinybę, kaip išankstinę patikimo daugiamečio programavimo sąlygą, derinti su didesnio lankstumo ir prisitaikymo prie pokyčių būtinybe.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, lėšų skirstymas pasidalijamojo valdymo būdu grindžiamas derinant:

– kitos daugiametės finansinės programos (DFP) pradžioje valstybėms narėms skiriamą bazinę sumą ir

– prie bazinės sumos pridedamą kintamą sumą, paskirstomą dviem etapais.

Bazinė suma valstybėms narėms paskirstoma kitos DFP pradžioje ir apskaičiuojama remiantis objektyviais kriterijais bei poreikiais. Ji sudaro 60 % bendro nacionalinių programų biudžeto, kiekvienai valstybei narei skiriami asignavimai nustatomi šio reglamento I priede. Asignavimai grindžiami 2010–2012 m. Išorės sienų fondo asignavimų skaičiavimais ir apima kiekvienai valstybei narei numatytą minimalią sumą. Taip bus užtikrintas tam tikras dabartinės DFP tęstinumas ir valstybių narių finansinis stabilumas, reikalingas nacionalinėms daugiametėms programoms planuoti.

· Prie bazinės sumos pridedamos kintamos sumos dydis priklausys nuo kiekvienos valstybės narės noro pagal nacionalinę programą finansuoti konkrečius Sąjungos prioritetus atitinkančius veiksmus. Konkretūs veiksmai apibrėžti II priede ir gali būti koreguojami. Iš esmės kintama suma būtų paskirstoma dviem etapais: DFP pradžioje – vykstant politiniam dialogui ir deryboms dėl atitinkamų valstybių narių nacionalinių programų – ir 2017 m. atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą.

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, būtų galima iš naujo išnagrinėti padėtį valstybėse narėse ir naujus išteklius perskirstyti likusiems DFP metams (2018–2020 m.). Šio reglamento laikotarpio vidurio peržiūra bus grindžiama būsimos rizikos vertinimu ir Sąjungos iš naujo apibrėžtais Sąjungos prioritetais. Kadangi valstybėms narėms numatytos bazinės sumos apskaičiuotos remiantis programavimo laikotarpio pradžioje turėtais duomenimis, reikės juos atnaujinti. Atlikti rizikos ir poreikių vertinimus galėtų padėti FRONTEX agentūra. Papildomą sumą gaus valstybės narės, kurios, remiantis šiais vertinimais, turi daugiau poreikių arba kurioms kyla didesnė rizika, – taip bus konkrečiai pritaikytas solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principas.

5.4.      Trečiosiose šalyse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai

Veiksmais, susijusiais su šios erdvės išorės dimensija, būtų siekiama remti glaudesnį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir stiprinti kai kuriuos esminius jų gebėjimų sienų stebėjimo ir valdymo srityse, kurios svarbios Sąjungos migracijos politikai ir Sąjungos vidaus saugumo tikslams, aspektus. Antai pagal EUROSUR finansavimas galėtų būti skiriamas trečiųjų šalių ir Sąjungos sistemoms bei infrastruktūroms susieti, kad būtų galima reguliariai keistis informacija. Tokie veiksmai neturėtų būti tiesiogiai orientuoti į vystymąsi ir tam tikrais atvejais turėtų papildyti finansinę paramą, teikiamą pagal Sąjungos išorės pagalbos priemones, kurios tebėra pagrindinis trečiųjų šalių atitinkamų gebėjimų stiprinimo finansavimo šaltinis. Teikiant tokią paramą, reikėtų siekti visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Papildomumas bus užtikrinamas veiksmus labiau koordinuojant su Europos išorės veiksmų tarnyba ir atitinkamomis Komisijos tarnybomis.

Tokius veiksmus tiesiogiai valdys Komisija arba netiesiogiai – kiti nei valstybės narės subjektai ar įstaigos, nurodyti Finansiniame reglamente.

5.5.      Sąjungos agentūros

Siekdama veiksmingiau panaudoti vidaus reikalų srityje veikiančių Sąjungos agentūrų įgaliojimus ir patirtį, Komisija taip pat ketina pasinaudoti Finansiniame reglamente numatyta galimybe pavesti šioms agentūroms vykdyti konkrečias užduotis, priklausančias jų kompetencijai ir papildančias jų darbo programas, panaudojant pagal šį reglamentą skiriamus išteklius. Pagal šią priemonę agentūroms pavedamos tokios užduotys:

– Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (FRONTEX agentūrai) – Europos Sąjungoje ir už jos ribų vykdyti veiklą, kuriai reikalinga operatyvinė patirtis sienų kontrolės srityje;

– Europos prieglobsčio paramos biurui (EPPB) – rengti sienos apsaugos pareigūnams skirtus prieglobsčio mokymus ir vykdyti kitą veiklą;

– Europos policijos biurui (Europolui) ir Europos policijos koledžui (CEPOL) – užtikrinti tarpžinybinį pasienio ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą;

– Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (IT agentūrai) – vykdyti užduotis, susijusias su naujų IT sistemų kūrimu.

2011/0365 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[13],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[14],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sąjunga turėtų siekti tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 3 dalis), inter alia, imdamasi asmenų vykdomo vidaus sienų kirtimo ir išorės sienų kontrolės bendrų priemonių ir vykdydama bendrą vizų politiką, kuri sudaro daugiasluoksnę sistemą, skirtą teisėtam keliavimui palengvinti ir neteisėtos imigracijos klausimui spręsti;

(2) 2010 m. vasario mėn. Tarybos priimta ES vidaus saugumo strategija[15] yra vienas iš bendros darbotvarkės, kuria siekiama spręsti bendras saugumo problemas, klausimų. 2010 m. lapkričio mėn. Komisijos paskelbtame komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas“[16] strategijos principai ir gairės įgyvendinti konkrečiais veiksmais ir nustatyti penki strateginiai tikslai: išardyti tarptautinius nusikaltėlių tinklus, užkirsti kelią terorizmui ir išspręsti radikalizmo skatinimo ir verbavimo problemą, padidinti piliečių ir verslo saugumą elektroninėje erdvėje, valdant sienas stiprinti saugumą ir didinti Europos gebėjimą įveikti krizes ir nelaimes;

(3) pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis įgyvendinant vidaus saugumo strategiją, – valstybių narių tarpusavio solidarumas, aiškus užduočių pasidalijimas, pagarba pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir glaudus ryšys su išorės saugumu;

(4) norėdama paskatinti vidaus saugumo strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ji iš tiesų būtų taikoma, Sąjunga turėtų suteikti valstybėms narėms tinkamą finansinę paramą įsteigdama Vidaus saugumo fondą;

(5) dėl Sutarties V antraštinės dalies teisinių ypatumų teisiškai neįmanoma Vidaus saugumo fondą įsteigti kaip atskirą finansinę priemonę;

(6) todėl fondą reikėtų steigti kaip išsamią ES finansinės paramos vidaus saugumo srityje sistemą, apimančią priemonę, nustatomą šiuo reglamentu, ir priemonę, nustatomą Reglamentu Nr. .../2012/ES, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė. Šią išsamią sistemą reikėtų papildyti Reglamentu Nr. .../2012/ES, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos[17], kuriuo šiame reglamente reikėtų remtis kalbant apie programavimo, finansų valdymo, valdymo ir kontrolės, sąskaitų patvirtinimo, programų baigimo, atskaitomybės ir vertinimo nuostatas;

(7) vienas iš penkių bendros išorės sienų valdymo politikos komponentų yra valstybių narių ir Sąjungos tarpusavio solidarumas bei atsakomybės pasidalijimas valdant išorės sienas;

(8) Išorės sienų fondu reikėtų išreikšti solidarumą teikiant finansinę paramą valstybėms narėms, taikančioms visas Šengeno išorės sienų nuostatas, ir valstybėms narėms, besirengiančioms visateisiškai dalyvauti Šengeno erdvėje;

(9) valstybės narės dalyvavimas šiame fonde neturėtų sutapti su jos dalyvavimu taikant laikiną finansinę Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms padedama finansuoti, inter alia, veiksmus, vykdomus prie naujųjų Sąjungos išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti;

(10) fondo dalį, susijusią su išorės sienomis ir vizomis (toliau – priemonė), reikėtų grįsti gebėjimų stiprinimu padedant Išorės sienų fondui, įsteigtam Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007[18], ir ją plėsti atsižvelgiant į įvykių raidą;

(11) pagal Šengeno sienų ir vizų acquis vykdydamos užduotis prie išorės sienų ir konsulinėse įstaigose, valstybės narės vykdo veiklą Šengeno erdvėje visų kitų valstybių narių labui ir jų vardu, taigi Sąjungai teikia viešąją paslaugą. Kad būtų išreikštas solidarumas, priemonė turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su sienų kontrole ir vizų politika, ir suteikti valstybėms narėms galimybę sistemingai išlaikyti gebėjimus, be kurių nė viena negali apsieiti teikdama šią paslaugą. Tokia parama – visų išlaidų, susijusių su tikslų pagal šią priemonę įgyvendinimu, padengimas – bus sudėtinė nacionalinių programų dalis;

(12) priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti operatyvinio bendradarbiavimo plėtojimo veiklą, vykdomą prižiūrint Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai, įsteigtai Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (toliau – FRONTEX agentūra)[19], įskaitant naują veiklą, vykdomą atsižvelgiant į reglamentu [...][20] atliktus pakeitimus, ir taip dar labiau padidinti valstybių narių, kontroliuojančių išorės sienas visos Šengeno erdvės labui ir jos vardu, tarpusavio solidarumą;

(13) šią priemonę reikėtų įgyvendinti paisant visų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų;

(14) siekiant pagal ES vidaus saugumo strategiją užtikrinti vienodą, kokybišką išorės sienų kontrolę ir palengvinti teisėtą keliavimą per išorės sienas, priemonė turėtų padėti plėtoti Europos bendrą integruotą sienų valdymo sistemą, kuri apima visas priemones, susijusias su politika, teisės aktais, nuolatiniu bendradarbiavimu, naštos paskirstymu, personalu, įranga ir technologija, kurių bendradarbiaudamos su FRONTEX agentūra, trečiosiomis šalimis ir prireikus kitais dalyviais, valstybių narių kompetentingos institucijos įvairiais lygmenimis imasi naudodamos, inter alia, keturių ramsčių sienų apsaugos modelį ir Europos Sąjungos integruotą rizikos analizę;

(15) remiantis 2003 m. Stojimo akto protokolu Nr. 5[21] dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, pagal priemonę reikėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias Sąjungos acquis nuostatas, kuriomis reglamentuojamas toks tranzitas, t. y. 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 693/2003, nustatantį specialų supaprastinto tranzito dokumentą (STD), supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD) ir iš dalies pakeičiantį Bendrąją konsulinę instrukciją ir Bendrąjį vadovą[22], ir Tarybos reglamentą dėl supaprastinto tranzito dokumentų (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų (STGD), numatytų Reglamente (EB) Nr. 693/2003, vienodos formos[23]. Tačiau spręsti, ar toliau finansuoti negautus mokesčius, reikėtų atsižvelgiant į galiojantį Sąjungos vizų režimą, taikomą Rusijos Federacijai;

(16)             pagal šią priemonę taip pat reikėtų remti nacionalines priemones ir valstybių narių bendradarbiavimą vizų politikos srityje bei kitą veiklą, vykdomą iki išorės sienų kontrolės etapo. Veiksmingas valstybių narių tarnybų trečiosiose šalyse vykdomos veiklos valdymas yra naudingas bendrajai vizų politikai, priklausančiai daugiasluoksnei sistemai, kurios tikslas – palengvinti teisėtą keliavimą ir spręsti neteisėtos imigracijos į Europos Sąjungą klausimą, ir yra sudėtinė Europos bendros integruotos sienų valdymo sistemos dalis;

(17) pagal šią priemonę taip pat reikėtų remti priemones, kurių imamasi bendros integruotos sienų kontrolės sistemai plėtoti Šengeno šalių teritorijoje ir kuriomis gerinamas bendras Šengeno erdvės veikimas;

(18) pagal priemonę reikėtų remti ir Europos Sąjungos kuriamas IT sistemas, kuriomis aprūpintos valstybės narės galėtų veiksmingiau valdyti trečiųjų šalių piliečių judėjimą per sienas ir geriau nustatyti bei tikrinti keliautojus (pažangus sienų valdymas). Šiuo tikslu reikėtų parengti programą, kurios tikslas – padengti centrinių ir nacionalinių tokių sistemų komponentų kūrimo išlaidas, užtikrinant techninę atitiktį, lėšų taupymą bei sklandų įgyvendinimą;

(19) kad būtų galima nedelsiant imtis veiksmų susidarius netikėtam migracijos spaudimui ir iškilus grėsmei sienų apsaugai, reikėtų sudaryti sąlygas teikti paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai pagal Reglamentą Nr. .../2012/ES, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos;

(20) be to, siekiant didesnio solidarumo visoje Šengeno erdvėje, nustačius trūkumus ar galimą grėsmę, visų pirma po Šengeno vertinimo, atitinkamos valstybės narės turėtų imtis reikiamų veiksmų, naudodamosi programų ištekliais pagal prioritetus ir prireikus imdamosi papildomų paramos susiklosčius nepaprastajai padėčiai priemonių;

(21) siekiant padidinti valstybių narių tarpusavio solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą, reikėtų jas skatinti dalį pagal programas gautų išteklių naudoti Sąjungos nustatytiems konkretiems prioritetams įgyvendinti, kaip antai pirkti FRONTEX agentūrai reikalingą techninę įrangą ir plėtoti Sąjungai naudingą konsulinių įstaigų bendradarbiavimą;

(22) siekiant saugiai taikyti Šengeno acquis visoje Šengeno erdvėje, pagal šį reglamentą taip pat reikėtų remti Reglamento dėl tikrinimo ir stebėjimo, kaip taikomas Šengeno acquis, vertinimo mechanizmo sukūrimo[24] – esminės priemonės, kuria papildoma asmenų nekontroliavimo politika – įgyvendinimą;

(23) atsižvelgiant į Išorės sienų fondo įgyvendinimo patirtį, taip pat SIS ir VIS plėtotę, laikoma tikslinga sudaryti sąlygas lanksčiai atlikti galimą išteklių perkėlimą iš vienos priemone nustatytų tikslų įgyvendinimo priemonės į kitą, nepažeidžiant principo, pagal kurį iš pat pradžių reikia užtikrinti valstybėms narėms skirtų programų ir veiklos paramos kritinę masę bei finansinį stabilumą;

(24) taip pat reikėtų didinti Sąjungos veiksmų mastą ir jai liekančių išteklių ribą (toliau – Sąjungos veiksmai), kad prireikus tam tikrais biudžetiniais metais Sąjunga geriau sugebėtų vykdyti įvairią su išorės sienų valdymu susijusią veiklą ir visai Sąjungai naudingą bendrą vizų politiką. Tokie Sąjungos veiksmai apima tyrimus ir bandomuosius projektus, kuriais remiama politika ir jos vykdymas, taip pat trečiosioms šalims taikomas priemones ar taisykles, kurių tikslas – mažinti migracijos iš šių šalių spaudimą siekiant optimalaus migracijos į Sąjungą srautų valdymo ir veiksmingo susijusių užduočių, vykdomų prie išorės sienų ir konsulinėse įstaigose, organizavimo;

(25) trečiosiose šalyse vykdomų ir su jomis susijusių priemonių pagal šią priemonę reikėtų imtis jas derinant su kitais veiksmais, kurių imamasi už ES ribų pagal geografines ir temines Sąjungos išorės paramos priemones. Visų pirma, vykdant tokius veiksmus, reikėtų siekti visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Tokie veiksmai neturėtų būti skirti tiesiogiai į vystymąsi orientuotiems veiksmams remti ir tam tikrais atvejais turėtų papildyti pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Taip pat reikėtų siekti suderinamumo su Sąjungos humanitarine politika, visų pirma imantis skubių priemonių;

(26) daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto reikėtų skirti veiklai, kurios srityje Sąjungos masto intervencija naudingesnė už pavieniui veikiančių valstybių narių veiksmus. Kadangi Europos Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją Sąjungos solidarumo sienų kontrolės, vizų politikos ir migracijos srautų valdymo srityje pagrindui sudaryti ir bendrų IT sistemų, kuriomis grindžiama ši politika, kūrimo platformai sukurti, pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama padeda visų pirma stiprinti nacionalinius ir europinius gebėjimus šiose srityse;

(27) siekiant papildyti ar iš dalies keisti šios priemonės nuostatas dėl konkrečių veiksmų nustatymo pagal nacionalines programas, Komisijai reikėtų deleguoti įgaliojimus priimti teisės aktus, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais.

(28) Komisija, rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(29) kad šio reglamento nuostatos dėl veiklos paramos būtų taikomos vienodai, veiksmingai bei laiku ir kad būtų sukurta naujų IT sistemų programos vykdymo sistema, Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus. Šiais įgaliojimais reikėtų naudotis pagal 2001 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[25];

(30)             kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti valstybių narių ir Sąjungos tarpusavio solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą valdant išorės sienas ir vykdant vizų politiką, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(31) 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 574/2007/EB dėl Išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpiui įsteigimo[26] reikėtų panaikinti;

(32) Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[27] 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį;

(33) Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB dėl susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu[28] 3 straipsniu;

(34) Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES dėl protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu[29] 3 straipsniu;

(35) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą dėl Danijos pozicijos Danija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinę dalį, išskyrus „priemon[es], nustatanč[ias] trečiąsias valstybes, kurių piliečiai, pereidami valstybių narių išorės sienas, turi pateikti vizą, arba priemon[es], susijus[ias] su vienoda vizų forma“. Šis pasiūlymas grindžiamas Šengeno acquis, ir, pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 4 straipsnį, per šešis mėnesius nuo pasiūlymo ar iniciatyvos, pateiktos Šengeno acquis pagrindu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinės dalies nuostatas, patvirtinimo Taryboje Danija nusprendžia, ar ji įtrauks šį reglamentą į nacionalinę teisę;

(36) šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas ir vėlesnį 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2004/926/EB dėl Šengeno acquis dalių taikymo Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(37)             šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas. Todėl Airija nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu kaip Vidaus saugumo fondo (toliau – fondas) dalis nustatoma išorės sienų valdymo ir bendros vizų politikos finansinės paramos priemonė (toliau – priemonė).

Kartu su Reglamentu Nr. .../2012/ES, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė, šiuo reglamentu laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įsteigiamas Vidaus saugumo fondas.

2. Šiuo reglamentu nustatoma:

(a) finansinės paramos tikslai ir tinkami finansuoti veiksmai;

(b) bendroji tinkamų finansuoti veiksmų įgyvendinimo sistema;

(c) pagal šią priemonę nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. skiriami ištekliai ir jų paskirstymas;

(d) įvairių konkrečių priemonių, pagal kurias finansuojamos išorės sienų valdymo ir bendros vizų politikos vykdymo išlaidos, taikymo sritis ir tikslas.

3. Šiuo reglamentu nustatoma, kad taikomos Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] nuostatos.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) išorės sienos – tai laikinos arba nuolatinės valstybių narių sausumos sienos, įskaitant upių, ežerų ir jūrų sienas, taip pat oro, upių, jūrų ir ežerų uostus, kuriems taikomos Sąjungos išorės sienų kirtimo teisės nuostatos;

(b) laikinos išorės sienos:

– tai bendra valstybės narės, taikančios visą Šengeno acquis, ir valstybės narės, kuri privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktą, bet kuriai dar neįsigaliojo Tarybos sprendimas, kuriuo jai leidžiama taikyti visą acquis, siena;

– tai bendra dviejų valstybių narių, kurios privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktą, bet kurioms dar neįsigaliojo Tarybos sprendimas, kuriuo joms leidžiama taikyti visą acquis, siena;

(c) sienos perėjimo punktas – tai kompetentingų institucijų nustatyta išorės sienų kirtimo vieta, kaip pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 562/2006 34 straipsnio 2 dalį;

(d) Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmas – tai tikrinimas, ar tinkamai taikomas Šengeno acquis, kaip nustatyta Reglamente Nr. .../2012/ES[30] [X];

(e) nepaprastoji padėtis – dėl netikėto ir ypač didelio spaudimo susiklosčiusi padėtis, kai daug arba pernelyg daug trečiųjų šalių piliečių kerta arba gali kirsti vienos arba daugiau valstybių narių išorės sieną.

3 straipsnis

Tikslai

1. Bendrasis priemonės tikslas – padėti užtikrinti aukštą saugumo lygį Europos Sąjungoje.

2. Įgyvendinant 1 dalyje nurodytą bendrąjį tikslą, priemonė padeda atsižvelgiant į atitinkamose ES strategijose, programose, grėsmės ir rizikos vertinimuose nustatytus prioritetus siekti tokių konkrečių tikslų:

(a) remti bendrą sienų politiką siekiant palengvinti teisėtą keliavimą, laikytis vienodo požiūrio į trečiųjų šalių piliečius ir spręsti neteisėtos migracijos klausimą;

Kaip įgyvendinamas šis tikslas, vertinama remiantis tokiais rodikliais kaip, inter alia, konsulinių įstaigų, įrengtų, apsaugotų ir (arba) sustiprintų siekiant užtikrinti veiksmingą prašymų išduoti vizą nagrinėjimą ir paslaugų vizų prašytojams teikimo kokybę, skaičius.

(b) remti sienų valdymą siekiant užtikrinti aukštą apsaugos prie išorės sienų lygį ir sklandų išorės sienų kirtimą pagal Šengeno acquis;

Kaip įgyvendinamas šis tikslas, vertinama remiantis įvairiais rodikliais, inter alia, sienų kontrolės įrangos kūrimas ir neteisėtai išorės sienas kirtusių trečiųjų šalių piliečių, sulaikytų dėl atitinkamam išorės sienos ruožui keliamos rizikos, skaičius.

3. Kad šie tikslai būtų įgyvendinti, priemonė padeda siekti tokių veiklos tikslų:

(a) skatinti formuoti ir vykdyti politiką, kuria užtikrinama, kad vidaus sienas kertantys asmenys nebūtų kontroliuojami, kad ir kokia būtų jų pilietybė, o išorės sienas kertantys asmenys būtų kontroliuojami ir būtų veiksmingai stebima, kaip kertamos išorės sienos;

(b) palaipsniui diegti integruotą išorės sienų valdymo sistemą, pvz., užtikrinti glaudesnį tarpžinybinį valstybių narių migracijos bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą prie išorės sienų ir imtis priemonių teritorijoje, taip pat reikiamų pagalbinių priemonių, susijusių su dokumentų saugumu ir tapatybės duomenų valdymu;

(c) skatinti formuoti ir vykdyti bendrą vizų bei kitų leidimų trumpam apsigyventi šalyje politiką, įskaitant konsulinių įstaigų bendradarbiavimą;

(d) kurti ir naudoti IT sistemas, jų ryšių infrastruktūrą bei įrangą, kuriomis remiamas Sąjungos išorės sienas kertančių migrantų srautų valdymas;

(e) užtikrinti veiksmingą ir vienodą Sąjungos sienų ir vizų acquis, įskaitant Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmą, taikymą;

(f) stiprinti trečiosiose šalyse veikiančių valstybių narių bendradarbiavimą, susijusį su trečiųjų šalių piliečių judėjimu į valstybių narių teritoriją, ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis šioje srityje.

4. Priemonė taip pat padeda valstybių narių ir Komisijos iniciatyva finansuoti techninę pagalbą.

4 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1. Įgyvendinant 3 straipsnyje apibūdintus tikslus ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] 13 straipsnyje nustatyto politinio dialogo patvirtintas išvadas, šia priemone remiami valstybėse narėse arba valstybių narių vykdomi veiksmai, ypač:

(a) sienų kirtimo infrastruktūra, pastatai ir sistemos, reikalingi sienos perėjimo punktuose, judėjimui iš vieno sienos perėjimo punkto į kitą stebėti ir neteisėto išorės sienų kirtimo klausimui veiksmingai spręsti;

(b) operatyvinė įranga, transporto priemonės ir ryšių sistemos, reikalingos veiksmingai sienų kontrolei vykdyti ir asmenims nustatyti, kaip antai VIS, SIS ir Europos dokumentų archyvavimo sistemos (FADO) fiksuotieji terminalai, taip pat pažangiosios technologijos;

(c) sienas kertančių migrantų srautų valdymo IT sistemos;

(d) infrastruktūra, pastatai ir operatyvinė įranga, reikalinga prašymams išduoti vizą nagrinėti ir konsulinėms įstaigoms bendradarbiauti;

(e) tyrimai, bandomieji projektai ir veiksmai, kurių tikslas – paskatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, taip pat laikytis iš valstybių narių ir Sąjungos agentūrų operatyvinio bendradarbiavimo kylančių rekomendacijų, operacijų standartų ir geriausios patirties.

2. Siekiant 3 straipsnyje apibūdintų tikslų, šia priemone remiami veiksmai, susiję su trečiosiomis šalimis ir jose vykdomi, ypač:

(a) informacinės sistemos, priemonės arba įranga, reikalinga valstybėms narėms ir trečiosioms šalims keistis informacija;

(b) veiksmai, kurių tikslas – paskatinti valstybių narių ir trečiųjų šalių operatyvinį bendradarbiavimą, įskaitant bendras operacijas;

(c) tyrimai, renginiai, mokymai, įranga ir bandomieji projektai, kuriais siekiama trečiosioms šalims perteikti ad hoc techninę ir operatyvinę patirtį;

(d) tyrimai, renginiai, mokymai, įranga ir bandomieji projektai, kuriais laikomasi iš valstybių narių ir Sąjungos agentūrų operatyvinio bendradarbiavimo trečiosiose šalyse kylančių konkrečių rekomendacijų, operacijų standartų ir geriausios patirties.

3. Netinkami finansuoti 1 dalies a punkte minėti veiksmai, vykdomi prie laikinų išorės sienų.

4. Netinkami finansuoti Šengeno sienų kodekse minėti veiksmai, susiję su laikinu sienų kontrolės atnaujinimu išimties tvarka.

II SKYRIUS

FINANSAVIMO IR ĮGYVENDINIMO SISTEMA

5 straipsnis

Bendrieji ištekliai ir įgyvendinimas

1. Šiam reglamentui įgyvendinti iš viso skiriama 3 520 mln. EUR išteklių.

2. Metinius asignavimus biudžeto valdymo institucija tvirtina neviršydama finansinės programos ribų.

3. Bendrieji ištekliai naudojami pasitelkiant tokias priemones:

(a) nacionalines programas, kaip apibrėžta 9 ir 12 straipsniuose;

(b) veiklos paramą pagal nacionalines programas ir 10 straipsnyje nustatomomis sąlygomis;

(c) specialią tranzito programą, kaip apibrėžta 11 straipsnyje;

(d) Sąjungos veiksmus, kaip apibrėžta 13 straipsnyje;

(e) paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai, kaip apibrėžta 14 straipsnyje;

(f) naujų IT sistemų kūrimo programas, pagal kurias 15 straipsnyje nustatytomis sąlygomis remiamas Sąjungos išorės sienas kertančių migrantų srautų valdymas;

(g) techninę pagalbą, kaip apibrėžta 16 straipsnyje.

4. Pagal priemonę paskirstytas biudžetas vykdomas pasidalijamojo valdymo būdu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Naujojo finansinio reglamento] 55 straipsnio 1 dalies b punkte, išskyrus 13 straipsnyje minėtus Sąjungos veiksmus, 14 straipsnyje minėtą paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir 16 straipsnio 1 dalyje minėtą techninę pagalbą.

Metodas (-ai), taikomas (-i) vykdant naujų IT sistemų kūrimo programos biudžetą, nustatomas (-i) 15 straipsnio 2 dalyje minėtu įgyvendinimo aktu.

5. Orientacinis bendrųjų išteklių naudojimas:

(a) 2 000 mln. EUR – valstybių narių nacionalinėms programoms vykdyti;

(b) 1 100 mln. EUR – naujoms IT sistemoms, pagal kurias 15 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis remiamas Sąjungos išorės sienas kertančių migrantų srautų valdymas, kurti;

(c) 150 mln. EUR – specialiai tranzito programai vykdyti;

(d) 270 mln. EUR – Sąjungos veiksmams, paramai susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir techninei pagalbai Komisijos iniciatyva finansuoti.

6. Kartu su bendraisiais ištekliais, nustatytais Reglamentu Nr. .../2012/ES, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo paramos priemonė, šiam reglamentui skirti bendrieji ištekliai, nurodyti 1 dalyje, sudaro Vidaus saugumo fondo biudžetą ir, kaip nustatyta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[31] 17 straipsnyje, yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu.

7. Pagal šį reglamentą taikant priemonę dalyvauja šalys, sudariusios asociacijos susitarimus dėl Šengeno acquis įgyvendinimo, taikymo ir plėtojimo.

8. Sudaromi šių šalių finansinių įnašų į šią priemonę susitarimai ir nustatomos tokiam dalyvavimui būtinos papildomos taisyklės, įskaitant nuostatas, kuriomis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga ir Audito Rūmų audito įgaliojimų vykdymas.

Šių šalių finansiniais įnašais papildomi iš Sąjungos biudžeto skiriami bendrieji ištekliai, minėti 1 dalyje.

6 straipsnis

Ištekliai tinkamiems finansuoti veiksmams valstybėse narėse

1. 2 000 mln. EUR sumos orientacinis paskirstymas valstybėms narėms:

(a) 1 200 mln. EUR – kaip nurodyta I priede;

(b) 450 mln. EUR – remiantis 7 straipsnyje apibūdinto mechanizmo taikymo rezultatais;

(c) atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą, pagal šį straipsnį liekanti 350 mln. EUR asignavimų suma laikotarpiui nuo 2018 biudžetinių metų arba kita pagal 2 dalį nustatyta suma – remiantis rizikos analizės ir 8 straipsnyje nustatyto mechanizmo taikymo rezultatais.

2. Kad šiame reglamente nustatyti tikslai būtų tinkamai pasiekti nenumatytomis arba naujomis aplinkybėmis ir (arba) kad pagal šį reglamentą skirtos lėšos būtų naudojamos veiksmingai, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 17 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 1 dalies c punkte nustatytos orientacinės sumos tikslinimo.

3. Valstybės narės, įstojančios į Sąjungą 2012–2020 m., negauna pagal šią priemonę asignavimų nacionalinėms programoms tol, kol gauna lėšų pagal laikinąją Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms padedama finansuoti veiksmus, vykdomus prie naujųjų Sąjungos išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti.

7 straipsnis

Ištekliai konkretiems veiksmams

1. Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės gali gauti papildomą sumą, jei tokia numatyta programoje ir naudojama II priede išvardytiems konkretiems veiksmams vykdyti.

2. Komisija įgaliojama prireikus pagal 17 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl II priede išvardytų konkrečių veiksmų peržiūros. Jei pakanka išteklių, naujiems konkretiems veiksmams vykdyti valstybės narės gali gauti papildomą sumą, kaip nustatyta 1 dalyje.

3. Papildomos sumos pagal šį straipsnį atitinkamoms valstybėms narėms skiriamos atskiru finansavimo sprendimu, kuriuo pagal Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] 14 straipsnyje nustatytą procedūrą patvirtinama arba taisoma jų nacionalinė programa.

8 straipsnis

Ištekliai atsižvelgiant į laikotarpio vidurio peržiūrą

1. Kad būtų paskirstyta 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta suma, iki 2017 m. birželio 1 d. Komisija, atsižvelgdama į gautą informaciją ir konsultuodamasi su FRONTEX agentūra, parengia ataskaitą, kurioje remdamasi FRONTEX rizikos analize nustato grėsmės prie išorės sienų 2017–2020 m. lygius. Grėsmės lygiai nustatomi atsižvelgiant į sienų valdymo naštą ir grėsmę saugumui prie valstybių narių išorės sienų 2014–2016 m., taip pat atsižvelgiama, inter alia, į galimas būsimas migracijos srautų ir neteisėtos veiklos prie išorės sienų tendencijas ir tikėtiną politinę, ekonominę bei socialinę raidą atitinkamose trečiosiose, ypač kaimyninėse, šalyse.

Ataskaitoje grėsmės kiekvienam išorės sienos ruožui lygis nustatomas atitinkamo sienos ruožo ilgį padauginus iš tokio dydžio:

a)      išorės sausumos siena:

(i)      normali grėsmė – koeficientas 1

ii)       vidutinė grėsmė – koeficientas 3

iii)      didelė grėsmė – koeficientas 5;

b)      išorės jūrų siena:

(i)      normali grėsmė – koeficientas 1

ii)       vidutinė grėsmė – koeficientas 3

iii)      didelė grėsmė – koeficientas 5.

Remdamasi ataskaita, Komisija nustato, kurioms valstybėms narėms skirti papildomą sumą. Tos valstybės narės, kurių grėsmės lygis didesnis nei nustatytasis pagal Sprendimą 574/2007/EB atliekant 2013 biudžetinių metų skaičiavimus, gaus atitinkamai daugiau išteklių.

2. Pagal 1 dalį paskirstant išteklius:

a)      atsižvelgiama į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 866/2004 dėl režimo pagal Stojimo akto 10 protokolo 2 straipsnį 1 straipsnyje nurodytą teritorijas skiriančią liniją, nors tai ir nėra išorės sausumos siena, jei taikomos 2003 m. Stojimo akto protokolo Nr. 10 dėl Kipro 1 straipsnio nuostatos, tačiau neatsižvelgiama į jūrų sienos ilgį į šiaurę nuo tos linijos;

b)      išorės jūrų sienos – valstybių narių teritorinės jūros išorinė riba, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 4–16 straipsniuose. Tačiau tais atvejais, kai siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir (arba) neteisėtam atvykimui reikia reguliariai vykdyti plataus masto operacijas, minėta riba – didelės grėsmės teritorijos išorinė riba. Ji nustatoma atsižvelgiant į valstybių narių pateiktus 2014–2016 m. duomenis apie šias operacijas.

3. Be to, Komisijos paragintos iki 2017 m. birželio 1 d., valstybės narės gali gauti papildomą sumą, jei tokia numatyta programoje ir naudojama konkretiems veiksmams, nustatytiems atsižvelgiant į tuomečius Sąjungos prioritetus, vykdyti.

Šiuo tikslu Komisija įgaliojama pagal 17 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl II priede išvardytų konkrečių veiksmų peržiūros.

4. Papildomos sumos pagal šį straipsnį atitinkamoms valstybėms narėms skiriamos atskiru finansavimo sprendimu, kuriuo pagal Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] 14 straipsnyje nustatytą procedūrą patvirtinama arba taisoma jų nacionalinė programa.

9 straipsnis

Nacionalinės programos

1. Nacionalinę programą, kurią reikia parengti pagal šią priemonę, ir nacionalines programas, kurias reikia parengti pagal Reglamentą Nr. .../2012/ES, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė, valstybės narės rengia kartu ir teikia Komisijai kaip vieną bendrą nacionalinę fondo programą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. ..../2012 [Horizontaliojo reglamento] 14 straipsnyje.

2. Pagal nacionalines programas, kurias remiantis Reglamento (ES) Nr. ..../2012 [Horizontaliojo reglamento] 14 straipsniu Komisija turi išnagrinėti ir patvirtinti, valstybės narės siekia tokių tikslų:

(a) plėtoti Europos sienų stebėjimo sistemą (EUROSUR) pagal Sąjungos teisės aktus ir gaires;

(b) remti ir didinti dabartinius valstybių narių gebėjimus valdyti išorės sienas, turint omenyje, inter alia, naujas technologijas, technologinę plėtrą ir (arba) standartus, susijusius su migracijos srautų valdymu;

(c) remti tolesnį valstybių narių konsulinių įstaigų ir kitų tarnybų trečiosiose šalyse vykdomo migracijos srautų valdymo plėtojimą, siekiant palengvinti teisėtą keliavimą ir užkirsti kelią neteisėtai migracijai į Sąjungą;

(d) sustiprinti integruotą sienų valdymą išbandant ir diegiant naujas priemones, sąveikiąsias sistemas ir darbo metodus, kurių tikslas – aktyvesnis valstybių narių keitimasis informacija ir glaudesnis tarpžinybinis bendradarbiavimas;

(e) užtikrinti veiksmingą ir vienodą Sąjungos sienų kontrolės bei vizų acquis taikymą, siekiant ištaisyti nustatytus trūkumus Europos lygmeniu, kurie matyti iš Šengeno vertinimo mechanizmo taikymo rezultatų;

(f) padidinti gebėjimą įveikti būsimus sunkumus, įskaitant dabartinę ir būsimą grėsmę bei spaudimą prie Sąjungos išorės sienų, atsižvelgiant visų pirma į FRONTEX rizikos analizę.

10 straipsnis

Pagal valstybių narių nacionalines programas vykdomos veiklos parama

1. Valstybė narė gali iki 50 % sumos, pagal priemonę skirtos nacionalinei programai, naudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti. Šios užduotys ir paslaugos susijusios su vienu arba daugiau 3 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose minėtų tikslų.

2. Veiklos parama teikiama tik jei atitinkama valstybė narė vykdo tokias sąlygas:

(a) laikosi Sąjungos sienų ir vizų acquis nuostatų;

(b) laikosi Sąjungos gero sienų ir vizų valdymo standartų bei gairių, visų pirma Šengeno išorės sienų kontrolės katalogo, Praktinio sienos apsaugos pareigūnų vadovo ir Vizų vadovo nuostatų.

3. Šiuo tikslu, prieš patvirtindama nacionalinę programą, Komisija vertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios prašyti veiklos paramos.

Dėl Komisijos išvadų keičiamasi nuomonėmis su atitinkama valstybe nare.

Po apsikeitimo nuomonėmis Komisija gali kelti sąlygą, kad parama valstybės narės nacionalinės programos biudžetui bus patvirtinta, jei valstybė narė suplanuos ir baigs vykdyti veiksmus, kuriais siekiama, kad iki paramos biudžetui suteikimo būtų įvykdytos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos.

4. Veiklos parama daugiausia skiriama konkrečioms užduotims vykdyti ir (arba) paslaugoms teikti, ja iš esmės siekiama III priede nustatytų tikslų. Padengiamos visos išlaidos, patirtos vykdant nacionalinėje programoje nustatytas užduotis ir (arba) teikiant paslaugas, neviršijant programoje nurodytų finansinių ribų ir 1 dalyje nustatytos ribos.

5. Komisija stebi, kaip naudojama veiklos parama, ir su atitinkama valstybe nare keičiasi informacija apie pradinę padėtį valstybėje narėje, įgyvendintinus uždavinius bei tikslus ir pažangos vertinimo rodiklius.

6. Komisija įgyvendinimo aktais nustato atskaitomybės dėl šios nuostatos ir kitų praktinių taisyklių, dėl kurių siekdamos laikytis šio straipsnio valstybės narės turi susitarti su Komisija, taikymo procedūras. Įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11 straipsnis

Veiklos parama specialiai tranzito programai vykdyti

1. Pagal priemonę teikiama parama negautiems išduotų tranzito vizų mokesčiams ir papildomoms išlaidoms, patirtoms įgyvendinant supaprastinto tranzito dokumentą (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) sistemą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 693/2003 ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 694/2003, kompensuoti.

2. Pagal 1 dalį Lietuvai skiriami ištekliai neviršija 150 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu ir skiriami kaip papildoma konkreti veiklos parama Lietuvai.

3. 1 dalyje papildomos išlaidos – tai išlaidos, kurios tiesiogiai atsiranda dėl konkrečių specialios tranzito programos vykdymo reikalavimų ir kurios nėra patiriamos dėl tranzito ar kitų vizų išdavimo.

Tinkamos finansuoti tokios papildomos išlaidos:

a)      investicijos į infrastruktūrą;

b)      specialią tranzito programą vykdančio personalo mokymo išlaidos;

c)      papildomos veiklos išlaidos, įskaitant specialią tranzito programą vykdančio personalo atlyginimus.

4. 1 dalyje minėti negauti mokesčiai apskaičiuojami atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarime nustatytą vizų mokesčių dydį ir vizų mokesčių panaikinimą, neviršijant 2 dalyje nurodytos ribos finansinės programos laikotarpiu.

5. Komisija ir Lietuva tikrina, kaip taikomas šis straipsnis, jei įvyksta pokyčių, darančių poveikį specialios tranzito programos egzistavimui ir (arba) veikimui.

6. Komisija įgyvendinimo aktais nustato atskaitomybės dėl šios nuostatos ir finansinių bei kitų praktinių taisyklių, dėl kurių siekdama laikytis šio straipsnio Lietuva turi susitarti su Komisija, taikymo procedūras. Įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7. Kad speciali tranzito programa būtų vykdoma sklandžiai, Komisija gali priimti tam tikras laikinąsias mokėjimo taisykles, nukrypstančias nuo Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] nuostatų.

12 straipsnis

Programavimas atsižvelgiant į Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmo taikymo rezultatus

Paskelbus Šengeno vertinimo ataskaitą, teikiamą pagal Reglamentą dėl tikrinimo ir stebėjimo, kaip taikomas Šengeno acquis, vertinimo mechanizmo sukūrimo, atitinkama valstybė narė kartu su Komisija ir FRONTEX agentūra prireikus svarsto, kaip atsižvelgti į išvadas ir laikytis rekomendacijų vykdant nacionalinę programą.

Prireikus valstybė narė, atsižvelgdama į išvadas ir rekomendacijas, taiso nacionalinę programą.

Palaikydama dialogą su Komisija ir prireikus FRONTEX agentūra, ji perskirsto programos išteklius, įskaitant, kai reikia, veiklos paramai numatytus išteklius, ir (arba) imasi veiksmų arba keičia veiksmus, kurių tikslas – ištaisyti trūkumus atsižvelgiant į Šengeno vertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas.

13 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1. Komisijos iniciatyva priemonė gali būti naudojama tarpvalstybiniams veiksmams arba Sąjungai ypatingai svarbiems veiksmams (toliau – Sąjungos veiksmai), susijusiems su 3 straipsnyje minėtų bendrų, konkrečių ir veiklos tikslų įgyvendinimu, finansuoti.

2. Kad Sąjungos veiksmai būtų tinkami finansuoti, jais visų pirma siekiama tokių tikslų:

(a) remti parengiamąją, stebėjimo, administracinę ir techninę pagalbą, taip pat plėtoti vertinimo mechanizmą, reikalingą siekiant vykdyti išorės sienų ir vizų politiką ir taikyti Šengeno valdymo sistemą, nustatytą Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmu, kuris sukurtas Reglamentu (ES) Nr. ... dėl tikrinimo ir stebėjimo, kaip taikomas Šengeno acquis, bei Šengeno sienų kodeksą;

(b) gerinti padėties valstybėse narėse pažinimą ir suvokimą analizuojant, vertinant ir atidžiai stebint, kaip vykdoma politika;

(c) remti statistikos priemonių, metodų ir bendrų rodiklių rengimą;

(d) remti ir stebėti, kaip Sąjungos teisė ir Sąjungos politikos tikslai įgyvendinami valstybėse narėse, taip pat vertinti jų veiksmingumą ir poveikį;

(e) skatinti kurti tinklus, mokytis vieniems iš kitų, nustatyti ir platinti geros praktikos pavyzdžius bei naujoviškus metodus Europos mastu;

(f) didinti suinteresuotųjų šalių ir plačiosios visuomenės informuotumą apie Sąjungos politiką ir tikslus, įskaitant institucinę komunikaciją apie politinius Sąjungos prioritetus;

(g) gerinti Europos tinklų gebėjimą skatinti, remti ir toliau plėtoti Sąjungos politiką ir tikslus;

(h) remti ypatingai naujoviškus projektus, kuriais kuriami nauji metodai ir (arba) technologijos, galinčios būti perkeltos į kitas valstybes nares, ypač projektus, kuriais siekiama išbandyti ir tvirtinti mokslinių tyrimų projektus;

(i) remti veiksmus, susijusius su trečiosiomis šalimis ir vykdomus trečiosiose šalyse, kaip minėta 4 straipsnio 2 dalyje.

3. Sąjungos veiksmai vykdomi pagal Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] 7 straipsnį.

14 straipsnis

Parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai

1. Pagal priemonę finansinė parama teikiama susiklosčius 2 straipsnio e punkte apibrėžtai nepaprastajai padėčiai, kai reikia tenkinti skubius ir konkrečius poreikius.

2. Parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] 8 straipsnyje nustatytą mechanizmą.

15 straipsnis

Naujų IT sistemų kūrimo programos parengimas

1. Naujų IT sistemų, skirtų trečiųjų šalių piliečių judėjimui per sienas valdyti, kūrimo programai finansuoti skiriama orientacinė 1 100 mln. EUR suma. Programa vykdoma vadovaujantis ES teisės aktais, kuriais apibrėžiamos naujos IT sistemos ir jų ryšių infrastruktūra, visų pirma siekiant pagerinti išorės sienas kertančių asmenų srautų valdymą ir kontrolę, sugriežtinant patikras ir paspartinant teisėtų keliautojų sienų kirtimą.

2. Už programos valdymą atsako Komisija. Ji tvirtina daugiametę strateginę programą, kuria nustato:

(a) pagrindinius vykdytinus veiksmus;

(b) biudžeto paskirstymą pagal biudžetinius metus;

(c) vykdymo tvarkaraštį;

(d) vykdant pagrindinius veiksmus taikytinus valdymo metodus. Veiksmus gali vykdyti – tiesiogiai Komisija arba vykdomosios įstaigos; – netiesiogiai kiti nei valstybės narės subjektai ar įstaigos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Naujojo finansinio reglamento] [57] straipsnyje.

Pagrindiniai vykdytini veiksmai visų pirma turėtų būti sistemų centrinio komponento ir nacionaliniams komponentams bendrų taikomųjų programų kūrimas ir bandymas, centrinio komponento ir nacionalinių komponentų ryšių infrastruktūros kūrimas, jų diegimo koordinavimas ir sistemų saugumo valdymas.

Komisija įgyvendinimo aktais priima strateginę programą ir tvirtina jos peržiūras. Įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

16 straipsnis

Techninė pagalba

1. Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu priemonės įnašas į Vidaus saugumo fondą gali siekti 1,7 mln. EUR techninei pagalbai per metus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] 10 straipsnyje.

2. Valstybės narės iniciatyva priemonės įnašas gali siekti 5 % visos valstybei narei teikiamos techninės pagalbos pagal nacionalinę programą per metus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] 20 straipsnyje.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti šiame reglamente nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] 55 straipsnio 1 dalimi įsteigtas bendras Prieglobsčio, migracijos ir saugumo komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

19 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] taikomumas

Šiai priemonei taikomos Reglamento (ES) Nr. .../2012 [Horizontaliojo reglamento] nuostatos.

20 straipsnis

Panaikinimas

Panaikinamas ir nuo 2014 m. sausio 1 d. netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 574/2007/EB dėl Išorės sienų fondo įsteigimo.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio projektų ir metinių programų tęsimui ar keitimui, įskaitant visišką ar dalinį panaikinimą, iki jų baigimo arba Komisijos remiantis Sprendimu Nr. 574/2007/EB patvirtintos finansinės paramos tęsimui ar keitimui.

2. Priimdama sprendimus dėl bendro finansavimo pagal šią priemonę, Komisija atsižvelgia į remiantis Sprendimu Nr. 574/2007/EB iki [paskelbimo Oficialiajame leidinyje datos] priimtas priemones, kurios daro finansinį poveikį bendro finansavimo laikotarpiu.

3. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijos patvirtintas bendram finansavimui skirtas sumas, su kuriomis susiję dokumentai, reikalingi veiksmams užbaigti, Komisijai nebuvo išsiųsti iki galutinės ataskaitos pateikimo termino, Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. automatiškai panaikina, o neteisėtai išmokėtas sumas išieško.

4. Apskaičiuojant automatiškai panaikinamą sumą, į sumas, susijusias su veikla, laikinai sustabdyta dėl sustabdomąjį poveikį turinčio teismo proceso ar skundo nagrinėjimo administracine tvarka, neatsižvelgiama.

21 straipsnis

Peržiūra

Remdamiesi Komisijos pasiūlymu, Europos Parlamentas ir Taryba nė vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. peržiūri šį reglamentą.

22 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS Sumos, sudarančios valstybių narių nacionalinių programų pagrindą

Valstybė narė || Mažiausia suma || Vidutinė procentinė dalis 2010–2012 m. || Paskirstymas remiantis procentine dalimi || Iš viso

Austrija || 5 000 000 || 0,82 % || 8 699 674 || 13 699 674

Belgija || 5 000 000 || 1,13 % || 11 886 638 || 16 886 638

Bulgarija || 5 000 000 || 3,18 % || 33 578 849 || 38 578 849

Kipras || 5 000 000 || 1,76 % || 18 521 213 || 23 521 213

Čekija || 5 000 000 || 0,84 % || 8 907 377 || 13 907 377

Danija || 5 000 000 || 0,48 % || 5 053 171 || 10 053 171

Estija || 5 000 000 || 1,51 % || 15 933 661 || 20 933 661

Suomija || 5 000 000 || 2,87 % || 30 320 668 || 35 320 668

Prancūzija || 5 000 000 || 7,20 % || 75 956 454 || 80 956 454

Vokietija || 5 000 000 || 4,21 % || 44 390 681 || 49 390 681

Graikija || 5 000 000 || 14,56 % || 153 636 854 || 158 636 854

Vengrija || 5 000 000 || 3,22 % || 34 018 515 || 39 018 515

Islandija || 5 000 000 || 0,03 % || 310 455 || 5 310 455

Italija || 5 000 000 || 13,62 % || 143 660 373 || 148 660 373

Latvija || 5 000 000 || 0,95 % || 9 989 974 || 14 989 974

Lietuva* || 5 000 000 || 1,77 % || 18 709 058 || 23 709 058

Liuksemburgas || 5 000 000 || 0,04 % || 379 909 || 5 379 909

Malta || 5 000 000 || 3,43 % || 36 173 227 || 41 173 227

Nyderlandai || 5 000 000 || 2,30 % || 24 315 326 || 29 315 326

Norvegija || 5 000 000 || 0,84 % || 8 846 929 || 13 846 929

Lenkija || 5 000 000 || 3,97 % || 41 883 809 || 46 883 809

Portugalija || 5 000 000 || 1,25 % || 13 197 565 || 18 197 565

Rumunija || 5 000 000 || 5,05 % || 53 313 864 || 58 313 864

Slovakija || 5 000 000 || 0,46 % || 4 835 168 || 9 835 168

Slovėnija || 5 000 000 || 2,31 % || 24 371 875 || 29 371 875

Ispanija || 5 000 000 || 17,13 % || 180 746 396 || 185 746 396

Švedija || 5 000 000 || 0,59 % || 6 189 272 || 11 189 272

Šveicarija || 5 000 000 || 1,25 % || 13 216 801 || 18 216 801

Kroatija || 5 000 000 || 3,22 % || 33 956 244 || 38 956 244

Iš viso || 145 000 000 || 100 % || 1 055 000 000 || 1 200 000 000

II PRIEDAS Konkrečių veiksmų sąrašas

1. Bent trijų valstybių narių konsulinių įstaigų bendradarbiavimo mechanizmų sukūrimas vadovaujantis Vizų kodekse nustatytais bendradarbiavimo principais, lemiantis masto ekonomiją priimant prašymus ir išduodant vizas, įskaitant bendrus prašymų išduoti vizą centrus.

2. Transporto priemonių ir operatyvinės įrangos, laikomos reikalinga FRONTEX agentūrai bendroms operacijoms vykdyti, pirkimas atsižvelgiant į šios agentūros parengtas gaires.

III PRIEDAS Veiklos paramos pagal nacionalines programas tikslai

1 tikslas. Skatinti formuoti ir vykdyti politiką, kuria užtikrinama, kad vidaus sienas kertantys asmenys nebūtų kontroliuojami, kad ir kokia būtų jų pilietybė, o išorės sienas kertantys asmenys būtų kontroliuojami ir būtų veiksmingai stebima, kaip kertamos išorės sienos

– operacijos,

– personalo išlaidos,

– aptarnavimo, kaip antai priežiūros ir remonto, išlaidos,

– įrangos tobulinimas ir (arba) pakeitimas,

– nekilnojamasis turtas (nusidėvėjimas, atnaujinimas).

2 tikslas. Skatinti formuoti ir vykdyti bendrą vizų bei kitų leidimų trumpam apsigyventi šalyje politiką, įskaitant konsulinių įstaigų bendradarbiavimą

– operacijos,

– personalo išlaidos,

– aptarnavimo išlaidos, priežiūra ir remontas,

– įrangos tobulinimas ir (arba) pakeitimas,

– nekilnojamasis turtas (nusidėvėjimas, atnaujinimas).

3 tikslas. Diegti ir naudoti IT sistemas, jų ryšių infrastruktūrą bei įrangą, kuriomis remiamas Sąjungos išorės sienas kertančių migrantų srautų valdymas

– SIS, VIS ir naujų sistemų, įdiegtų nagrinėjamu laikotarpiu, operatyvinis valdymas,

– personalo išlaidos,

– aptarnavimo, kaip antai priežiūros ir remonto, išlaidos,

– ryšių infrastruktūra ir saugumo klausimai,

– įrangos tobulinimas ir (arba) pakeitimas,

– saugių patalpų nuoma ir (arba) atnaujinimas.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Komunikatas „Atviros ir saugios Europos kūrimas. Vidaus reikalų biudžetas 2014–2020 m.“

Reglamento, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, pasiūlymas

Reglamento, kuriuo nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė, pasiūlymas

Reglamento, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė, pasiūlymas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[32]

Dabar: 3 išlaidų kategorija, 18 antraštinė dalis: Vidaus reikalai

Būsimos daugiametės finansinės perspektyvos: 3 išlaidų kategorija (Saugumas ir pilietybė) – Vidaus saugumas

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone (vidaus reikalų finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu)

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[33]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.3. Tikslai 1.3.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Galutinis vidaus reikalų politikos tikslas – sukurti vidaus sienų neturinčią erdvę, į kurią ES ir trečiųjų šalių piliečiai galėtų patekti, joje judėti, gyventi, dirbti, o drauge atsinešti naujų idėjų, kapitalo, žinių ir naujovių arba užpildyti jos nacionalinių darbo rinkų spragas, būdami tikri dėl savo teisių ir saugumo. Šiam tikslui pasiekti nepaprastai svarbus bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Vis didėjančią vidaus reikalų politikos svarbą patvirtino 2009 m. Stokholmo programa ir jos veiksmų planas, kurių vykdymas yra strateginis Sąjungos prioritetas, susijęs su tokiomis sritimis kaip migracija (teisėta migracija ir integracija, prieglobstis, neteisėta migracija ir grąžinimas), saugumas (terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kova su juo, policijos bendradarbiavimas) ir išorės sienų valdymas (įskaitant vizų politiką), taip pat šių politikos sričių išorės dimensija. Lisabonos sutartis taip pat sudaro Sąjungai sąlygas parodyti didesnį ryžtą sprendžiant kasdienius piliečių laisvės, saugumo ir teisingumo srities klausimus. Vidaus reikalų politikos prioritetus, visų pirma trečiųjų šalių piliečių integraciją, reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į strategijoje „Europa 2020“ pateiktas septynias pavyzdines iniciatyvas, kuriomis siekiama padėti ES įveikti dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, taip pat užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą.

Iš Vidaus saugumo fondo bus teikiama finansinė parama, kad įgyvendinant Sąjungos vidaus reikalų tikslus būtų pasiekta konkrečių rezultatų.

1.3.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Vidaus saugumo fondas

Policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė

Atsižvelgiant į atitinkamose Sąjungos strategijose, programose, grėsmės ir rizikos vertinimuose nustatytus prioritetus, priemonė padės siekti tokių konkrečių tikslų:

(a)        užkirsti kelią sunkiems, organizuotiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, įskaitant terorizmą, ir kovoti su jais, stiprinti valstybių narių ir atitinkamų tračiųjų šalių teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą;

(b)        stiprinti valstybių narių ir Sąjungos gebėjimą veiksmingai valdyti saugumui kylančią riziką ir krizes, rengtis teroro aktams bei kitiems su saugumu susijusiems incidentams ir nuo jų apsaugoti žmones bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

Dabartinė atitinkama VGB veikla: 18.05

Išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė

Atsižvelgiant į atitinkamose ES strategijose, programose, grėsmės ir rizikos vertinimuose nustatytus prioritetus, priemonė padės siekti tokių konkrečių tikslų:

(a)        remti bendrą vizų politiką siekiant palengvinti teisėtą keliavimą, laikytis vienodo požiūrio į trečiųjų šalių piliečius ir spręsti neteisėtos migracijos klausimą;

(b)        remti sienų valdymą siekiant užtikrinti aukštą apsaugos prie išorės sienų lygį ir sklandų išorės sienų kirtimą pagal Šengeno acquis.

Dabartinė atitinkama VGB veikla: 18.02 (kiek tai susiję su Išorės sienų fondu).

1.3.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymo poveikis tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms) išsamiau apibūdinamas Poveikio vertinimo 4.1.2 skirsnyje.

Apskritai, visų finansavimo proceso lygių ir kiekvieno valdymo būdo supaprastinimas turės akivaizdžiai naudingą poveikį finansinės paramos valdymo procesams.

Policijos bendradarbiavimas, nusikalstamumo prevencija, kova su juo ir krizių valdymas

Pagrindinės finansinės paramos gavėjos bus valstybės narės ir jų teisėsaugos institucijos, taip pat kitos institucijos, veikiančios ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ir krizių valdymo srityje, ir atitinkamos tarptautinės bei nevyriausybinės organizacijos (pvz., veikiančios nusikalstamumo prevencijos, kovos su radikalėjimu ir kovos su prekyba žmonėmis politikos srityje).

Pokyčiai bus naudingi visoms gyventojų grupėms.          Pagrindiniai laimėjimai bus 1) stipresnis administracinis ir operatyvinis valstybių narių gebėjimas nustatyti ir sėkmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn sunkius, organizuotus tarpvalstybinius nusikaltimus padariusius asmenis, įskaitant teroristus, siekiant sumažinti tokių nusikaltimų keliamą grėsmę saugumui, ir 2) didesnis Europos gebėjimas įveikti krizes ir reaguoti į gaivalines nelaimes vykdant darnesnę rizikos valdymo politiką, pagal kurią grėsmės ir rizikos vertinimai siejami su politikos formavimu, o veiksmingesnis ir darnesnis ES reagavimas į krizes – su dabartiniais gebėjimais ir patirtimi. Kitas didelis laimėjimas bus didesni valstybių narių gebėjimai užkirsti kelią teroro aktams ir kitiems dideliems su saugumu susijusiems incidentams, pasirengti jiems ir apsaugoti nuo jų žmones bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

Išorės sienos ir vizos  Pagrindinės sienų ir vizų finansinės paramos gavėjos bus ES acquis, Šengeno sienų kodeksą ir Vizų kodeksą įgyvendinančios valstybių narių tarnybos: pasienio tarnybos, policija ir konsulinės įstaigos. Pokyčiai bus naudingi keliautojams – visiems asmenims, kurie patenka į ES kirsdami jos išorės sienas. Iš rezultatų galima paminėti stipresnius šių tarnybų gebėjimus 1) pagal Europos sienų stebėjimo sistemą (EUROSUR) stebėti sienas ir palaikyti ryšius su kitomis teisėsaugos institucijomis, 2) valdyti migracijos srautus konsulinėse įstaigose (prašymus išduoti vizą) ir 3) gerinti keleivių srautų prie sienos perėjimo punktų valdymą užtikrinant aukštą, vienodą apsaugos lygį kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis ir sklandų sienų kirtimą vadovaujantis acquis ir pagarbaus elgesio bei orumo principais. Svarbus konkretus rezultatas bus dviejų naujų ES IT sistemų, susijusių su trečiųjų šalių piliečių sienų kirtimu, įdiegimas (ES atvykimo ir išvykimo sistema ir ES registruotų keleivių programa).

1.3.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Kadangi prieš rengiant nacionalines programas būtinas politinis dialogas, šiuo etapu neįmanoma sudaryti galutinio rodiklių, kuriais remiantis bus vertinamas minėtų konkrečių tikslų įgyvendinimas, sąrašo. Tačiau:

– policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo rezultatų rodikliai būtų bendrų tarpvalstybinių operacijų skaičius, dokumentų, kuriuose apibūdinta geriausia patirtis, ir renginių skaičius ir kt. Krizių valdymo ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos rezultatų rodikliai būtų valstybių narių įdiegtų ir (arba) patobulintų priemonių, skirtų ypatingos svarbos infrastruktūros objektams visuose ekonomikos sektoriuose apsaugoti, skaičius, Sąjungos mastu atliktų grėsmės ir rizikos vertinimų skaičius ir kt.;

– sienų ir vizų srities rezultatų rodikliai būtų konsulinių įstaigų, įrengtų, apsaugotų ir (arba) patobulintų siekiant užtikrinti veiksmingą prašymų išduoti vizą nagrinėjimą ir paslaugų vizų prašytojams teikimo kokybę, skaičius, sienų kontrolės įrangos kūrimas ir neteisėtai išorės sienas kirtusių trečiųjų šalių piliečių, sulaikytų atsižvelgiant į atitinkamam išorės sienos ruožui sukeltą riziką, skaičius ir kt. Remiantis poveikio rodikliais bus vertinamas sienų saugumo ir vizų išdavimo gebėjimų padidėjimas, gebėjimas saugiai ir sklandžiai valdyti keliautojų judėjimą per sienas.

1.4. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.4.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Kaip ir anksčiau, 2014–2020 m. laikotarpiu vidaus reikalų srityje ES laukia nemenki iššūkiai.

Saugi aplinka reikalinga ir naudinga ES ekonominiam, kultūriniam bei socialiniam augimui. ES turi atlikti lemiamą vaidmenį: mažindama sunkių, organizuotų nusikaltimų, elektroninių nusikaltimų ir terorizmo grėsmę, užtikrindama ES išorės sienų valdymą ar sparčiai reaguodama į žmogaus sukeltas krizes arba gaivalines nelaimes. Globalizacijos sąlygomis, kai grėsmių vis daugėja ir jos nepaiso valstybių sienų, nė viena valstybė narė negali veiksmingai nuo jų apsiginti pati. Būtinas nuoseklus ir visapusiškas Europos atsakas, kad įvairių valstybių ir jurisdikcijų teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti.

Šiems tikslams pasiekti nepaprastai svarbus bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Pastarojo meto įvykiai Šiaurės Afrikoje parodė, kad ES labai svarbu laikytis išsamaus, koordinuoto požiūrio į migraciją, sienas ir saugumą. Todėl reikia sustiprinti vis svarbesnę ES vidaus reikalų politikos išorės dimensiją, visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos užsienio politiką.

1.4.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Valdant migracijos srautus ir saugumo grėsmę gali kilti sunkumų, kurių valstybės narės negali įveikti vienos. Šiose srityse akivaizdi papildoma ES biudžeto naudojimo nauda.

Kai kurioms valstybėms narėms tenka sunki našta dėl ypatingos geografinės padėties ir Sąjungos išorės sienų, kurias jos turi valdyti, ilgio. Panaikinus vidaus sienų kontrolę, reikia imtis bendrų priemonių veiksmingai kontroliuoti ir stebėti Sąjungos išorės sienas. Todėl svarbiausi bendros prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų politikos principai – valstybių narių solidarumas ir teisingas atsakomybės pasidalijimas. ES biudžete numatytos lėšos, susijusios su šio principo taikymo finansiniu poveikiu. Saugumo srityje sunkūs, organizuoti nusikaltimai, terorizmas ir kita grėsmė saugumui vis dažniau įgyja tarpvalstybinį pobūdį. Tarpvalstybinis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas nepaprastai svarbus sėkmingai šių nusikaltimų prevencijai ir kovai su jais užtikrinti, pvz., keičiantis informacija, vykdant bendrus tyrimus, taikant sąveikiąsias technologijas ir atliekant bendrus grėsmės bei rizikos vertinimus.

Kad galėtų valdyti migracijos srautus bei išorės sienas ir užtikrinti ES saugumą, valstybėms narėms reikia daug išteklių ir gebėjimų. Pagerinus bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą telkiant išteklius tokiose srityse kaip mokymas ir įranga, būtų pasiekta masto ekonomija ir sinergija, taip užtikrinant veiksmingesnį viešųjų lėšų naudojimą ir padidinant valstybių narių tarpusavio solidarumą, pasitikėjimą ir atsakomybės už bendrą ES politiką pasidalijimą. Tai itin svarbu saugumo srityje, kurioje finansinė parama visokių formų bendroms tarpvalstybinėms operacijoms būtina norint sustiprinti policijos, muitinės, sienos apsaugos pareigūnų ir teisminių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Kalbant apie vidaus reikalų išorės dimensiją akivaizdu, kad, ėmusis priemonių ir sutelkus išteklius ES lygiu, ES turės daug daugiau galimybių įtikinti trečiąsias šalis bendradarbiauti su ja sprendžiant migracijos ir saugumo klausimus, kurie pirmiausia svarbūs ES ir valstybėms narėms.

ES teisė imtis veiksmų vidaus reikalų srityje nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) V antraštinėje dalyje „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“, ypač SESV 77 ir 78 straipsnių 2 dalyse, 79 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 82 straipsnio 1 dalyje, 84 straipsnyje ir 87 straipsnio 2 dalyje. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis reglamentuojamas SESV 212 straipsnio 3 dalimi. Pasiūlymais nepažeidžiamas subsidiarumo principas, nes dauguma lėšų bus naudojamos vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu ir atsižvelgiant į valstybių narių institucijų kompetenciją.

1.4.3. Panašios patirties išvados

Nors dabartinės vidaus reikalų finansinės priemonės paprastai laikomos atitinkančiomis savo paskirtį ir veikiančiomis veiksmingai, laikotarpio vidurio peržiūros išvados ir suinteresuotųjų šalių konsultacijos rodo, kad reikia:

– supaprastinti ir racionalizuoti būsimas vidaus reikalų srities priemones, sumažinant finansinių programų skaičių iki dviejų: įsteigiant Prieglobsčio ir migracijos fondą ir Vidaus saugumo fondą. Tai ES leis strategiškiau naudoti priemones, kad jos labiau atitiktų ES politinius prioritetus ir poreikius;

– sustiprinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmenį, į būsimus fondus įtraukiant išorės dimensijos komponentą ir taip sustiprinant ES įtaką, susijusią su vidaus reikalų politikos išorės dimensija;

– kai įmanoma, pirmenybę teikti ne centralizuotam, o pasidalijamajam valdymui, siekiant sumažinti nereikalingą biurokratinę naštą;

– pasidalijamajam valdymui taikyti labiau į rezultatus orientuotą požiūrį, pereinant prie daugiamečio programavimo ir aukšto lygio politinio dialogo: taip bus užtikrinta, kad valstybių narių nacionalinės programos visiškai atitiktų ES politikos tikslus bei prioritetus ir daugiausia dėmesio jose būtų skiriama rezultatų siekimui;

– pagerinti centralizuotą valdymą siekiant parengti įvairias politinio pobūdžio veiklos priemones, įskaitant paramą tarpvalstybiniams veiksmams, ypač naujoviškiems veiksmams, trečiosiose šalyse vykdomiems ir su jomis susijusiems veiksmams (išorės dimensija), taip pat veiksmams susiklosčius nepaprastajai padėčiai, tyrimams ir renginiams;

– sukurti bendrą reglamentavimo sistemą, kuo panašesnę į kitų pasidalijamojo valdymo būdu valdomų ES fondų reglamentavimo sistemą, ir priimti bendras programavimo, atskaitomybės, finansų valdymo bei kontrolės taisykles, kad visos suinteresuotosios šalys kuo geriau suvoktų taisykles ir būtų užtikrintas didelis suderinamumas bei darnumas;

– greitai ir veiksmingai reaguoti susiklosčius nepaprastajai padėčiai, parengti fondus taip, kad ES galėtų tinkamai reaguoti sparčiai kintančiose situacijose;

– sustiprinti vidaus reikalų agentūrų įtaką siekiant paskatinti valstybes nares praktiškai bendradarbiauti, pavedant joms imtis konkrečių veiksmų ir kartu užtikrinti tinkamą politinę agentūrų veiklos kontrolę.

Daugiau informacijos galima rasti kiekvieno reglamento poveikio vertinime ir aiškinamajame memorandume.

1.4.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Veiklą, kuri bus finansuojama iš Vidaus saugumo fondo, papildanti veikla bus remiama pagal įvairias kitas ES priemones.

Skiriamoji Vidaus saugumo fondo ir civilinės saugos finansinės priemonės linija bus tokia, kokia nustatyta dabartinės Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencijos, parengties ir padarinių valdymo (CIPS) programos 3 straipsnyje: gaivalinės nelaimės ir netyčia žmogaus sukeltos katastrofos susijusios su civilinės saugos priemone (avarijos), o tyčia žmogaus sukeltos katastrofos susijusios su saugumu, todėl jų išlaidos bus padengiamos iš Vidaus saugumo fondo.

Kaip ir anksčiau, dėl teroro aktų arba kitų su saugumu susijusių incidentų išlaidos nebus padengiamos iš ES solidarumo fondo. Tiksli SESV 222 straipsnio (solidarumo sąlygos), pagal kurį galėtų būti remiamos teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą patyrusios valstybės narės, taikymo sritis ir mastas irgi nėra aiškūs, nes tam reikia formaliai priimti jo įgyvendinimo taisykles, o šios dar net nebuvo pasiūlytos. Todėl susiklosčius nepaprastajai padėčiai – didelio teroro akto arba kitų su saugumu susijusių incidentų atveju – bus finansuojama iš Vidaus saugumo fondo.

Spraga tarp saugumo tyrimų, vykdomų pagal programą „Horizontas 2020“, ir tokių tyrimų rezultatų praktinio pritaikymo bus užpildyta, nes, siekiant sudaryti sąlygas finansuoti mokslinių tyrimų rezultatų (prototipų) bandymą ir tvirtinimą, Vidaus saugumo fonde bus numatyti konkretūs tikslai ir tinkami finansuoti veiksmai, kurių tikslas – serijinis jų pritaikymas praktikoje (ikiprekybiniai viešieji pirkimai).

Su Vidaus saugumo fondu, ypač jo baudžiamosios teisenos komponentu, bus glaudžiai susijusi ir jį papildys būsima teisingumo programa, tačiau joje daugiau dėmesio bus skiriama teisminiam bendradarbiavimui, procedūrų vienodinimui ir tarpusavio pripažinimui – tai praktiškai užkerta kelią dideliam dubliavimuisi.

Pagal Vidaus saugumo fondo išorės dimensijos komponentus bus remiami trečiosiose šalyse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai, kuriais pirmiausia paisoma ES interesų ir tikslų, kurie turi tiesioginį poveikį ES bei jos valstybėms narėms ir kuriais užtikrinamas ES teritorijoje vykdomos veiklos tęsimas. Parama bus planuojama ir teikiama atsižvelgiant į ES išorės veiksmų ir užsienio politiką. Ji nėra skirta į vystymąsi orientuotiems veiksmams remti ir tam tikrais atvejais papildys pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Šiuo atžvilgiu itin svarbi vidaus reikalų srityje bus nauja teminė migracijos ir prieglobsčio programa ir nauja stabilumo priemonė. Pagal išorės pagalbos priemones remiami pagalbą gaunančių šalių vystymosi poreikiai arba bendrieji politiniai ES interesai, susiję su strateginiais partneriais, o iš vidaus reikalų fondų bus remiami konkretūs trečiosiose šalyse vykdomi veiksmai, svarbūs ES migracijos politikai ir ES vidaus saugumo tikslams. Todėl jie užpildys konkrečią spragą ir papildys ES turimas priemones.

1.5. Trukmė ir finansinis poveikis

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– þ    Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– þ    Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2023 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– Vėliau – visavertis taikymas.

1.6. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[34]

þKomisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– þ    vykdomosioms įstaigoms

– þ    Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[35]

– þ    nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨    asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

þ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

þDecentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

þ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Daugiausia pasiūlymai bus įgyvendinami pasidalijamojo valdymo būdu, priimant daugiametes nacionalines programas.

Pagal nacionalines programas įgyvendintinus tikslus papildys Sąjungos veiksmai ir greitojo reagavimo susiklosčius nepaprastajai padėčiai mechanizmas. Dažniausiai tai bus centralizuoto tiesioginio valdymo būdu teikiamos dotacijos ir vykdomi viešieji pirkimai, skirti trečiosiose šalyse vykdomiems ir su jomis susijusiems veiksmams finansuoti.

Susiskaldymui išvengti bus pasitelktos visos įmanomos priemonės, iš esmės išteklius skiriant ribotam skaičiui ES tikslų įgyvendinti ir naudojantis pagrindinių suinteresuotųjų šalių patirtimi, jei tinka, pagal partnerystės ir bendruosius susitarimus.

Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba bus skiriama centralizuoto tiesioginio valdymo būdu.

Pagal Šengeno asociacijos susitarimus šalys, dalyvaujančios taikant, įgyvendinant ir plėtojant Šengeno acquis, taip pat dalyvaus taikant abi Vidaus saugumo fondo priemones, kuriomis plėtojamas Šengeno acquis (sienų bei vizų ir policijos bendradarbiavimo priemones), lyg būtų valstybės narės. Jos dalyvaus taikant priemones pagal reglamento, kuriuo vykdomos jų pačių daugiametės nacionalinės programos, nuostatas, turės galimybę prašyti finansavimo pagal Sąjungos veiksmus ir kt. Kaip ir Išorės sienų fondo atveju, bus sudaryti specialūs susitarimai, kuriuose bus išdėstytos papildomos jų dalyvavimui taikomos taisyklės (kylančios iš Finansinio reglamento, jo įgyvendinimo taisyklių ir Sutarčių, įskaitant Audito Rūmų audito įgaliojimus). Kadangi šios valstybės prie abiem priemonėms skirto ES biudžeto prisidės proporcingai jų BVP, neatsižvelgiant į jų asignavimų pagal šias priemones dydį susitarimuose taip pat bus nustatyti su atsakomybe už Šengeno valdymą pasidalijimu susiję šių valstybių įnašai. Šiuo metu asocijuotosios valstybės yra Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Pasidalijamojo valdymo atveju siūloma taikyti suderintą, veiksmingą atskaitomybės, stebėjimo ir vertinimo sistemą. Rengdamos kiekvieną nacionalinę programą, valstybės narės turės sudaryti stebėjimo komitetą, kurio veikloje gali dalyvauti Komisija.

Kiekvienais metais valstybės narės teiks daugiametės programos vykdymo ataskaitas. Nuo šių ataskaitų priklauso metiniai mokėjimai. Kad padėtų atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą, 2017 m. valstybės narės turės pateikti papildomos informacijos apie įgyvendinant šiuos tikslus pasiektą pažangą. Tokios informacijos bus prašoma ir 2019 m., kad prireikus paskutiniais finansiniais metais (2020 m.) būtų galima patikslinti biudžetą.

Fondams, iš kurių remiamas vertinimu grindžiamos kultūros puoselėjimas vidaus reikalų srityje, bus taikoma bendra vertinimo bei stebėjimo sistema ir platūs politiniai rodikliai, pabrėžiantys į rezultatus orientuotą fondų metodą ir esminį vaidmenį, kurį jie galėtų atlikti derinant politikos priemones siekiant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo tikslo. Šie rodikliai susiję su galimu fondų poveikiu: bendros sienų saugumo, policijos bendradarbiavimo ir krizių valdymo kultūros puoselėjimas, veiksmingas migracijos į ES srautų valdymas, teisingas ir vienodas požiūris į trečiųjų šalių piliečius, valstybių narių tarpusavio solidarumas ir bendradarbiavimas sprendžiant migracijos bei vidaus saugumo klausimus, bendras ES požiūris į migraciją ir saugumą trečiųjų šalių atžvilgiu.

Siekdama užtikrinti tinkamą vertinimo principų taikymą ir turėdama omenyje praktinę dabartinių ES vidaus reikalų lėšų naudojimo vertinimo patirtį valstybėse narėse, Komisija kartu su valstybėmis narėmis kurs bendrą vertinimo ir stebėjimo sistemą: pvz., parengs šablonus ir bendrus rezultatų rodiklius.

Visos priemonės bus nustatytos programavimo laikotarpio pradžioje – taip valstybėms narėms bus sudarytos sąlygos sukurti savas atskaitomybės ir vertinimo sistemas vadovaujantis sutartais principais ir reikalavimais.

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti atskaitomybės bei vertinimo sąveiką, vertinimo ataskaitoms reikalinga informacija bus grindžiama metinėse nacionalinių programų vykdymo ataskaitose valstybių narių pateikta informacija ir ją papildys.

2018 m. Komisija taip pat pateiks nacionalinių programų vykdymo laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą.

Kalbant bendriau, iki 2018 m. birželio 30 d. Komisija pateiks fondų lėšų panaudojimo tarpinę ataskaitą, o iki 2024 m. birželio 30 d. ex post vertinimo ataskaitą, kurioje apžvelgs visus lėšų panaudojimo aspektus (t. y. ne tik nacionalines programas, parengtas taikant pasidalijamojo valdymo būdą).

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Vidaus reikalų generalinis direktoratas nesusidūrė su didele išlaidų programų klaidų rizika. Tai matyti iš pastarųjų metų Audito Rūmų ataskaitų, kuriose nenustatyta didelių klaidų, ir Vidaus reikalų generalinio direktorato (buvusio Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato) metinių veiklos ataskaitų, kuriose neaptiktųjų klaidų buvo ne daugiau kaip 2 %.

Taikant pasidalijamojo valdymo būdą, bendrą dabartinių programų vykdymo riziką galima iš esmės suskirstyti į tris kategorijas:

– neveiksmingo arba nepakankamai tikslingo fondų lėšų naudojimo rizika;

– dėl taisyklių sudėtingumo ir valdymo bei kontrolės sistemų trūkumų kylančios klaidos;

– neveiksmingas administracinių išteklių naudojimas (ribotas reikalavimų proporcingumas).

Taip pat verta paminėti tam tikrus Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrojoje programoje numatytos 4 fondų sistemos aspektus:

– metinių programų sistema užtikrinama, kad galutiniai mokėjimai būtų reguliariai mokami remiantis patvirtintomis ir audituotomis išlaidomis. Tačiau metinių programų tinkamumo finansuoti laikotarpis nesiejamas su ES finansiniais metais, todėl, nepaisant itin griežtos sistemos, patikimumo grandinė nėra visiškai patenkinama;

– išsamias tinkamumo finansuoti taisykles nustato Komisija. Taip iš esmės užtikrinama, kad būtų finansuojamos vienodos išlaidos. Tačiau tai nacionalinėms institucijoms ir Komisijai užkelia nereikalingą darbo naštą ir didina riziką, kad lėšų gavėjai ir (arba) valstybės narės gali padaryti klaidų dėl netinkamos ES taisyklių interpretacijos;

– dabartinės valdymo ir kontrolės sistemos labai panašios į struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės sistemas. Tačiau jos šiek tiek skiriasi, pvz., skiriasi išlaidas tvirtinančių ir audito institucijų atsakomybės grandinė. Tai valstybėse narėse kelia painiavą, ypač kai institucijos veikia pagal 2 fondų sistemą. Be to, tai didina klaidų riziką ir reikalauja atidesnio stebėjimo.

Šiame pasiūlyme bus gerokai pakeisti šie aspektai:

– valdymo ir kontrolės sistemos bus taikomos atsižvelgiant į Bendrijos paramos sistemų (BPS) fondams nustatytus bendruosius reikalavimus ir atitiks visus naujus naujojo finansinio reglamento reikalavimus: vietoj 3 institucijų bus 2 institucijos (atsakinga institucija ir audito institucija), kurių užduotys bus aiškiau apibrėžtos siekiant užtikrinti didesnį patikimumą;

– vykdant daugiametį programavimą ir metinį sąskaitų tvirtinimą, grindžiamą atsakingos institucijos mokėjimais, tinkamumo finansuoti laikotarpiai su Komisijos metinėmis finansinėmis ataskaitomis bus suderinti nepadidinant administracinės naštos daugiau nei pagal dabartinę sistemą;

– patikrinimai vietoje bus atliekami vykdant 1 lygmens kontrolę, t. y. patikrinimus atliks atsakinga institucija, jais bus paremta jos metinė valdymo patikinimo deklaracija;

– aiškiau apibrėžus, supaprastinus ir su kitomis ES finansinės paramos priemonėmis suderinus tinkamumo finansuoti taisykles, sumažės paramos iš įvairių šaltinių gavėjų daromų klaidų skaičius. Tinkamumo finansuoti taisyklės bus nustatytos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus kai kuriuos pagrindinius principus, panašius į taikomus BPS fondams;

– rekomenduojama naudotis supaprastintų išlaidų galimybėmis, ypač mažų dotacijų atveju.

Pagrindinė centralizuoto valdymo rizika yra tokia:

– menkos gautų projektų atitikties Vidaus reikalų generalinio direktorato politiniams prioritetams rizika;

– blogos atrinktų projektų kokybės ir projekto prasto techninio įgyvendinimo rizika, dėl kurios mažėja programų poveikis (dėl netinkamų atrankos procedūrų – kompetencijos stokos arba nepakankamo stebėjimo rizika);

– neveiksmingo arba neekonomiško skirtų lėšų, tiek susijusių su dotacijomis (sudėtingas tinkamų finansuoti faktinių išlaidų grąžinimas ir ribotos galimybės tinkamas finansuoti išlaidas tikrinti remiantis dokumentais), tiek susijusių su pirkimais (kartais mažai ekonominės veiklos vykdytojų turi reikiamų atitinkamos srities žinių, dėl to neįmanoma palyginti siūlomų kainų), naudojimo rizika;

– rizika, susijusi su (ypač) mažesnių organizacijų gebėjimu veiksmingai kontroliuoti išlaidas ir užtikrinti operacijų skaidrumą;

– Komisijos reputacijai kylanti rizika, jei atskleidžiami sukčiavimo atvejai ar nusikaltimai; dėl gana gausių rangovų ir paramos gavėjų, kurių kiekvienas taiko savą, neretai gana mažo masto kontrolės sistemą, įvairovės pasitikėjimą kelia tik dalis trečiųjų šalių vidaus kontrolės sistemų.

Tikimasi, kad tokia rizika sumažės geriau apibrėžiant pasiūlymų tikslus ir atsižvelgiant į supaprastintas nuostatas, įtrauktas į naująją Finansinio reglamento peržiūrą.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Pasidalijamasis valdymas

Valstybių narių lygmeniu siūloma valdymo ir kontrolės sistemų struktūra skiriasi nuo 2007–2013 m. struktūros, tačiau išlaikyta dauguma dabartinio laikotarpio funkcijų, įskaitant administracines patikras, patikrinimus vietoje, valdymo ir kontrolės sistemų auditą, projektų auditą. Vis dėlto šių funkcijų seka pakeista, kad už patikrinimus vietoje, vykdomus rengiantis metiniam sąskaitų tvirtinimui, aiškiai atsakytų atsakinga institucija.

Siekiant patikimesnės atskaitomybės, atsakingas institucijas akredituotų nacionalinės akreditavimo įstaigos, atsakingos už jų nuolatinę priežiūrą. Tikimasi, kad, sumažinus institucijų skaičių (atsisakius tvirtinančiosios institucijos) ir fondų skaičių, bus galima ne tik sumažinti administracinę naštą ir sustiprinti administracinius gebėjimus, bet ir aiškiau pasidalyti atsakomybę.

Kol kas nėra parengta patikima vidaus reikalų srities pasidalijimo fondų kontrolės išlaidų sąmata. Parengta tik ERPF ir Sanglaudos fondo sąmata: apskaičiuota, kad su kontrole susijusių užduočių vykdymo išlaidos (valstybėse narėse, išskyrus Komisijos išlaidas) turėtų sudaryti apie 2 % viso 2007–2013 m. administruoto finansavimo. Šios išlaidos susijusios su tokiomis kontrolės sritimis: 1 % siejamas su nacionaliniu koordinavimu ir programų rengimu, 82 % – su programų valdymu, 4 % – su sertifikavimu ir 13 % – su auditu.

Kontrolės išlaidos padidės įgyvendinus šiuos pasiūlymus:

– akreditavimo įstaigos steigimas ir veikla, apskritai sistemos keitimas;

– valdymo deklaracijos, pridedamos prie metinių finansinių ataskaitų, teikimas;

– atsakingos institucijos vykdomi patikrinimai vietoje;

– audito institucijų vykdomo papildomo valdymo deklaracijos audito poreikis.

Tačiau taip pat yra pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus kontrolės išlaidų sumažės:

– tvirtinančioji institucija nustos veikti. Nors dalis jos funkcijų bus perduotos atsakingai institucijai, taip valstybė narė galės sutaupyti didelę sertifikavimo išlaidų dalį, nes bus geriau administruojama veikla, reikės mažiau koordinuoti ir audituoti;

– audito vykdoma kontrolė bus labiau orientuota į pakartotinį atsakingos institucijos atliktų 1 lygmens administracinių patikrų ir patikrinimų vietoje (imties) vykdymą. Taip paspartės rungimosi principu grindžiama procedūra ir bus užtikrinta, kad visi reikiami patikrinimai būtų atlikti iki metinių finansinių ataskaitų pateikimo;

– taikant supaprastintas išlaidas sumažės tiek administracijų, tiek paramos gavėjų administracinės išlaidos ir našta visais lygmenimis;

– vykdant metinį sąskaitų uždarymą ir atitikties patvirtinimo laikotarpį apribojus iki 36 mėnesių, viešosioms administracijoms ir paramos gavėjams sumažės dokumentų saugojimo kontrolės tikslais išlaidos;

– Komisija ir valstybės narės privalės palaikyti elektroninius ryšius.

Prie šių aspektų reikia pridėti 2.2.1 punkte išvardytus supaprastinimo aspektus, kurie taip pat padės mažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą – taip kartu mažinama ir klaidų rizika, ir administracinė našta.

Taigi, apskritai manoma, kad įgyvendinus šiuos pasiūlymus, kontrolės išlaidos ne padidės ar sumažės, o bus perskirstytos. Tačiau numatoma, kad taip perskirsčius išlaidas (ne tik pagal įvairias funkcijas ir dėl proporcingų kontrolės priemonių, bet ir pagal valstybes nares bei programas), bus galima veiksmingiau sumažinti riziką ir užtikrinti geresnę bei spartesnę patikimumo grandinę.

Komisijos lygmeniu pirmąją programavimo laikotarpio pusę pasidalijamojo valdymo ir patikrų išlaidų neturėtų sumažėti. Taip visų pirma bus dėl to, kad su pasidalijamuoju valdymu susijusi suma ir politikos sritys bus didesnės nei dabartiniu laikotarpiu. Todėl, kad išteklių būtų tiek pat, reikės veiksmingiau juos naudoti. Be to, pirmaisiais metais teks įvykdyti daug svarbių užduočių: baigti 2007–2013 m. programas (paskutinės baigimo ataskaitos turi būti pateiktos iki 2016 m. kovo 31 d.), palaikyti politinį dialogą ir patvirtinti 2014–2020 m. daugiametes nacionalines programas, įdiegti naują sąskaitų patvirtinimo sistemą. Antrąją laikotarpio pusę turimi ištekliai bus naudojami vertinimui ir stebėjimui gerinti.          

Centralizuotas valdymas

Komisija toliau taiko dabartinę kontrolės sistemą, kuriai būdinga veiklos direktoratų vykdoma veiklos priežiūra, Biudžeto ir kontrolės skyriaus atliekama ex ante kontrolė, Vidaus pirkimų komiteto kontrolė, vidaus audito įstaigos ir (arba) vidaus audito tarnybos vykdoma dotacijų ex post kontrolė arba auditas. Ex post kontrolės sektoriuje taikoma kuo didesnio anomalijų nustatymo siekiant susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas strategija. Vadovaujantis šia strategija, atliekamas vieno iš projektų, kurių dauguma atrinkti remiantis rizikos analize, auditas.

Kadangi vykdoma ex ante ir ex post kontrolė, taip pat dokumentų patikrinimai ir auditai vietoje, pastaraisiais metais neaptiktųjų klaidų buvo vidutiniškai mažiau nei 2 %. Todėl Vidaus reikalų generaliniame direktorate vidaus kontrolės sistema ir jos taikymo išlaidos laikomos tinkamomis mažo klaidų dažnio tikslui pasiekti.

Tačiau, atsižvelgdamas į šią sistemą, Vidaus reikalų GD toliau svarstys, kaip pagerinti valdymą ir labiau supaprastinti taisykles. Antai, kai tik bus galima, bus naudojamasi visomis naujajame finansiniame reglamente numatytomis supaprastintomis galimybėmis, nes tikimasi, kad jos padės sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą ir kartu – Komisijos klaidų ir administracinės naštos riziką.

Naujos kryptys

Pasiūlymuose numatomos naujos ES finansavimo vidaus reikalų srityje kryptis: geriau panaudoti ES agentūrų sukauptą patirtį, plėtoti išorės dimensiją, stiprinti reagavimo susiklosčius nepaprastajai padėčiai mechanizmus ir kt.           Tam Vidaus reikalų GD turės taikyti naujus valdymo ir kontrolės metodus.         Naujoms kryptims skirsimos sumos dar nenustatytos, tačiau tikėtina, kad jos nesudarys didelės bendro vidaus reikalų biudžeto dalies. Vis dėlto itin svarbu bus kuo ankstesniu laikotarpio etapu priimti naujoms užduotims vykdyti reikalingas vidaus priemones ir darbo tvarką, griežtai laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Iš pateiktos analizės akivaizdžiai matyti, kad nepaisant sistemos supaprastinimo Vidaus reikalų generaliniam direktoratui prireiks daugiau žmogiškųjų išteklių padidėjusiam biudžetui vykdyti.       Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami papildomomis lėšomis, kurios atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Vidaus reikalų GD ne tik taikys visus teisės aktuose nustatytus kontrolės mechanizmus, bet ir parengs kovos su sukčiavimu strategiją, atitinkančią 2011 m. birželio 24 d. Komisijos priimtą naują kovos su sukčiavimu strategiją, siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad vidaus kontrolė, susijusi su kova su sukčiavimu, visiškai atitiktų naują Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją ir kad sukčiavimo rizikos valdymo metodu būtų siekiama nustatyti sukčiavimo rizikos zonas ir rasti tinkamus sprendimus. Prireikus bus sukurti tinklai ir įdiegtos tinkamos IT priemonės, skirtos su fondais susijusio sukčiavimo atvejams nagrinėti.

Komisijos kovos su sukčiavimu strategijoje dėl pasidalijamojo valdymo aiškiai nurodyta, kad Komisijos pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. reglamentų reikia reikalauti, kad valstybės narės imtųsi veiksmingų ir nustatytai sukčiavimo rizikai proporcingų sukčiavimo prevencijos priemonių. Dabartinio pasiūlymo 5 straipsnyje aiškiai reikalaujama, kad valstybės narės užkirstų kelią pažeidimams, juos nustatytų, pašalintų ir apie juos praneštų Komisijai. Daugiau informacijos apie šiuos įpareigojimus bus pateikta išsamiose taisyklėse dėl atsakingos institucijos funkcijų, kaip nustatyta 24 straipsnio 5 dalies c punkte.

Be to, 41 straipsnyje aiškiai nurodyta, kaip lėšos, gautos po finansinių klaidų ištaisymo, atlikto atsižvelgiant į Komisijos arba Audito Rūmų išvadas, pakartotinai panaudojamos.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris || DA[36] || ELPA šalių[37] || šalių kandidačių[38] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 ||   || DA || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris 3 išlaidų kategorija || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 || 18 01 04 bb – Vidaus saugumo fondas – Policija ir nusikalstamumas – Techninė pagalba || NDA || NE || NE || TAIP || NE

3 || 18 02 bb – Vidaus saugumo fondas – Policija ir nusikalstamumas || DA || NE || NE || TAIP || NE

3 || 18 01 04 cc – Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos – Techninė pagalba || NDA || NE || NE || TAIP || NE

3 || 18 02 cc – Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos || DA || NE || NE || TAIP || NE

|| || || || || ||

|| || || || || ||

|| || || || || ||

|| || || || || ||

Trečiųjų šalių įnašai susiję su abiem Vidaus saugumo fondo komponentais.

Dėl įnašų apskaičiavimo kriterijų ir metodo ES ir asocijuotosios valstybės turi tartis atskira tvarka.

Jei procentinė dalis būtų panaši į dabartinį asocijuotųjų valstybių įnašą į Išorės sienų fondą, jų įnašas sienų ir vizų komponentui finansuoti būtų apie 210 mln. EUR, o policijos bendradarbiavimo komponentui finansuoti – maždaug 50 mln. EUR.

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris 3 || Saugumas ir pilietybė

HOME GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai (dabartinėmis kainomis) || || || || || || || || ||

18 02 bb Vidaus saugumo fondas – Policija ir bendradarbiavimas || Įsipareigojimai || (1a) || 135 076 || 143 047 || 151 283 || 159 791 || 168 578 || 177 653 || 187 022 || || 1,122 450

Mokėjimai || (2a) || 15 714 || 43 881 || 71 419 || 111 709 || 147 854 || 156 248 || 164 918 || 410 707 || 1,122 450

18 02 cc  Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos || Įsipareigojimai || (1a) || 422 310 || 447 186 || 472 886 || 499 435 || 526 856 || 555 173 || 584 412 || - || 3,508 258

Mokėjimai || (2a) || 59 999 || 120 794 || 223 204 || 350 813 || 461 098 || 487 256 || 514 275 || 1,290 818 || 3,508 258

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[39] || || || || || || || || ||

18 01 04 bb            Vidaus saugumo fondas – Policija ir bendradarbiavimas || || || 0,800 || 0,800 || 0,800 || 0,800 || 0,800 || 0,800 || 0,800 || || 5 600

18 01 04 cc             Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos || || || 1,700 || 1,700 || 1,700 || 1,700 || 1,700 || 1,700 || 1,700 || || 11 900

IŠ VISO asignavimų HOME GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 559,886 || 592,733 || 626,669 || 661,726 || 697,934 || 735,326 || 773,934 || || 4 648,208

Mokėjimai || =2+2a +3 || 78,213 || 167,174 || 297,123 || 465,023 || 611,452 || 646,004 || 681,693 || 1 701,525 || 4 648,208

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Kadangi Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšų panaudojimui būdingi tam tikri bendri dalykai, pavyzdžiui, politinis dialogas su visomis valstybėmis narėmis, o Vidaus reikalų GD vidinė struktūra gali būti pakeista siekiant užtikrinti naujų fondų valdymą (ir dabar valdomų programų baigimą), Prieglobsčio ir migracijos fondo administracinių išlaidų neįmanoma atskirti nuo Vidaus saugumo fondo administracinių išlaidų.

Todėl toliau pateikti 5 išlaidų kategorijos duomenys atitinka bendrą administracinių išlaidų, laikomų GD reikalingomis abiem fondams valdyti, sumą; bendra asignavimų suma nenurodoma.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 || IŠ VISO

Vidaus reikalų GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 20 841 || 20 841 || 20 841 || 20 841 || 20 841 || 20 841 || 20 841 || || 145 887

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,156 || 0,159 || 0,162 || 0,165 || 0,168 || 0,172 || 0,175 || || 1 157

IŠ VISO VIDAUS REIKALŲ GD || Asignavimai || 20 997 || 21 000 || 21 003 || 21 006 || 21 009 || 21 013 || 21 016 || || 147 044

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 20 997 || 21 000 || 21 003 || 21 006 || 21 009 || 21 013 || 21 016 || || 147 044

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų ||

Mokėjimai || || || || || || || || ||

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:          Vidaus reikalų politika iš esmės vykdoma pasidalijamojo valdymo būdu. Išlaidų prioritetai nustatomi ES lygmeniu, o faktinis kasdienis valdymas pavedamas nacionaliniu lygmeniu atsakingoms institucijoms. Dėl bendrų rezultatų rodiklių ir tikslų rengiant nacionalines programas spręs Komisija ir atsakingos institucijos, o juos tvirtins Komisija. Todėl nurodyti rezultatų tikslus sunku, kol 2013–2014 m. nebus parengtos, sutartos ir patvirtintos programos.            Dėl centralizuoto valdymo: Vidaus reikalų GD taip pat negali pateikti baigtinio visų rezultatų, siektinų panaudojant finansinės intervencijos iš fondų lėšas, jų vidutinių išlaidų ir duomenų, sąrašo. Šiuo metu nėra statistinių priemonių, pagal kurias būtų galima apskaičiuoti tikslias vidutines išlaidas remiantis dabartinėmis programomis, be to, tikslus išlaidų nustatymas prieštarautų principui, pagal kurį būsima programa turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie 2014–2020 m. politinių prioritetų. Ypač tai pasakytina apie paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir trečiosiose šalyse vykdomus bei su jomis susijusius veiksmus.

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[40] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[41] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ Pasiūlymui įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

Kadangi Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšų panaudojimui būdingi tam tikri bendri dalykai, pavyzdžiui, politinis dialogas su valstybėmis narėmis, o Vidaus reikalų GD vidaus struktūra gali būti pakeista siekiant užtikrinti naujų fondų valdymą (ir dabar valdomų programų baigimą), Prieglobsčio ir migracijos fondo administracinių išlaidų neįmanoma atskirti nuo Vidaus saugumo fondo administracinių išlaidų.

Todėl toliau pateikti 5 išlaidų kategorijos duomenys atitinka bendrą administracinių išlaidų, laikomų GD reikalingomis abiem fondams valdyti, sumą; bendra asignavimų suma nenurodoma.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) HOME

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA[42] || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

HOME GD žmogiškieji ištekliai || 20 841 || 20 841 || 20 841 || 20 841 || 20 841 || 20 841 || 20 841 || 145 887

Kitos administracinės išlaidos || 0,156 || 0,159 || 0,162 || 0,165 || 0,168 || 0,172 || 0,175 || 1 157

 Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 20 997 || 21 000 || 21 003 || 21 006 || 21 009 || 21 013 || 21 016 || 147 044

Neįtraukta[43] į daugiametės finansinės programos[44] 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

HOME GD žmogiškieji ištekliai || 0,640 || 0,640 || 0,640 || 0,640 || 0,640 || 0,640 || 0,640 || 4 480

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 1 860 || 1 860 || 1 860 || 1 860 || 1 860 || 1 860 || 1 860 || 13 020

Į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ neįtrauktų išlaidų tarpinė suma || 2 500 || 2 500 || 2 500 || 2 500 || 2 500 || 2 500 || 2 500 || 17 500

IŠ VISO || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip: n metų duomenys yra 2011 m. duomenys.

Kadangi Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšų panaudojimui būdingi tam tikri bendri dalykai, pavyzdžiui, politinis dialogas su valstybėmis narėmis, o Vidaus reikalų GD vidaus struktūra gali būti pakeista siekiant užtikrinti naujų fondų valdymą (ir dabar valdomų programų baigimą), Prieglobsčio ir migracijos fondo administracinių išlaidų neįmanoma atskirti nuo Vidaus saugumo fondo administracinių išlaidų.

Todėl toliau pateikti 5 išlaidų kategorijos duomenys atitinka bendrą administracinių išlaidų, laikomų GD reikalingomis abiem fondams valdyti, sumą; bendra asignavimų suma nenurodoma.

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4 metai || N+5 metai || N+6 metai

Ÿ Vidaus reikalų GD etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| 18 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 136 || 136 || 136 || 136 || 136 || 136 || 136

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 || 15

|| 18 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[45] ||

|| 18 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16 || 16

|| XX 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10

|| 18 01 04 bb[46] || - būstinėje[47] || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4

|| - delegacijose || * || * || * || * || * || * || *

|| 18 01 04 cc[48] || - būstinėje[49] || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 || 6

|| - delegacijose || * || * || * || * || * || * || *

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kiti 13 01 04 02 || || || || || || ||

|| IŠ VISO || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami papildomomis lėšomis, kurios atsakingam generalinio direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Sumos ir jų priskyrimas būtų taisomi, jei užduotys būtų pavedamos vykdomajai įstaigai.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Būstinėje dirbantys pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Vykdytinos užduotys apima visas užduotis, reikalingas finansinei programai valdyti, pvz.: – prisidėti prie biudžetinės procedūros;           – palaikyti politinį dialogą su valstybėmis narėmis;       – rengti metines darbo programas ir (arba) finansavimo sprendimus, nustatyti metinius prioritetus, tvirtinti nacionalines programas;  – administruoti nacionalines programas, kvietimus teikti paraiškas, kvietimus dalyvauti konkursuose ir su jais susijusias atrankos procedūras;                – bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis (galimais arba dabartiniais paramos gavėjais, valstybėmis narėmis ir kt.); – rengti valstybėms narėms skirtas gaires       – administruoti einamuosius ir finansinius projektų klausimus;  – vykdyti minėtas patikras (ex ante patikra, pirkimų komitetas, ex post auditas, vidaus auditas, sąskaitų patvirtinimas);        – tvarkyti apskaitą;              – rengti ir administruoti dotacijų ir nacionalinių programų valdymo IT priemones; – stebėti ir atsiskaityti, kaip įgyvendinami tikslai, įskaitant nustatytuosius metinės veiklos ataskaitoje ir perįgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno ataskaitoje.

Išorės personalas || Užduotys panašios į pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų vykdomas užduotis, išskyrus tas, kurių išorės personalas negali vykdyti.

Delegacijose dirbantis personalas || Kad padėtų plėtoti vidaus reikalų politiką, visų pirma jos išorės dimensiją, ES delegacijoms reikės pakankamai vidaus reikalų srityje kompetentingų specialistų. Tai galėtų būti Europos Komisijos ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojai.

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka kitą daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[50].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– þ Pasiūlyme numatyta, kad, be Europos finansavimo, turi būti taikomas bendras finansavimas. Tiksli suma kiekybiškai neišreiškiama. Reglamentu nustatomos didžiausio bendro finansavimo normos, diferencijuotos pagal veiksmų rūšį:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta ||

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[51]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

[2]               COM(2010) 673 galutinis.

[3]               COM(2011) 248 galutinis.

[4]               COM(2011) 561 galutinis.

[5]               COM(2011) 680 galutinis.

[6]               COM(2011) 500 galutinis.

[7]               Su konsultacijų dokumentais ir jų rezultatų ataskaita galima susipažinti Vidaus reikalų GD svetainėje http://ec.europa.eu/home-affairs/news/consulting_public/consulting_0020_en.htm.

[8]               „ES biudžeto peržiūra“, COM(2010) 700, 2010 10 19.

[9]               Komisijos pasiūlymas, Reglamentas dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010) 815 galutinis, 2010 12 22). Šiuo pasiūlymu Komisija oficialiai atsiima ankstesnius teisės aktų pasiūlymus COM(2010) 71 galutinis ir COM(2010) 260 galutinis.

[10]             Pagal Lietuvos stojimo sutarties protokolą Nr. 5, įgyvendinant Supaprastinto tranzito dokumento (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) reglamentus (OL L 99, 2003 4 17, p. 8; OL L 99, 2003 4 17, p. 15) ES padengia Lietuvos patirtas papildomas programos vykdymo išlaidas ir jai kompensuoja už mokesčių netaikymą šiuos dokumentus išduodant Rusijos piliečiams, vykstantiems tranzitu per ES į Kaliningrado sritį ir iš jos.

[11]             Priedas „Numatomos sistemų sąnaudos“, COM(2011) 680 galutinis.

[12]             OL L 286, 2011 11 1, p. 1.

[13]             OL C , , p. .

[14]             OL C , , p. .

[15]             Tarybos dok. Nr. 7120/10.

[16]             COM(2010) 673 galutinis.

[17]             [OL L … užpildyti].

[18]             OL L 144, 2007 6 6, p. 22.

[19]             OL L 349, 2004 11 25, p. 1.

[20]             OL užpildyti.

[21]             OL L 236, 2003 9 23, p. 946.

[22]             OL L 99, 2003 4 17, p. 8.

[23]             OL L 99, 2003 4 17, p. 15.

[24]             COM(2011) 559 galutinis.

[25]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[26]             OL L 144, 2007 6 6, p. 22.

[27]             OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

[28]             OL L 53, 2008 2 27 , p. 1.

[29]             OL L 160, 2011 6 18, p. 19.

[30]             COM(2011) 559 galutinis.

[31]             COM(2011) 403 galutinis.

[32]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[33]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[34]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[35]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[36]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[37]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[38]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[39]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[40]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[41]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[42]             Bendras biudžetas, grindžiamas atlikus 2011 m. galutinį žmogiškųjų išteklių, įskaitant pareigūnus ir išorės darbuotojus, asignavimų paskirstymą.

[43]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[44]             Išorės darbuotojai, finansuojami iš buvusių BA eilučių remiantis 2011 m. galutiniu žmogiškųjų išteklių, įskaitant būstinėje ir delegacijose dirbančius išorės darbuotojus, asignavimų paskirstymu.

[45]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[46]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[47]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[48]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[49]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[50]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[51]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.