AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2011 m. birželio 29 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl kitos 2014–2020 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos[1] – „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“. Savo pasiūlyme Komisija nusprendė siūlyti sukurti naują integruotą investavimo į ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros prioritetus priemonę – Europos infrastruktūros tinklų priemonę (toliau – EITP).

Pažangus, tausus ir visiškai tarpusavyje sujungtas transportas, energetika ir skaitmeniniai tinklai yra būtina sąlyga baigti kurti Europos bendrąją rinką. Be to, investicijos į svarbiausią, didelę papildomą naudą ES duodančią infrastruktūrą gali smarkiai padidinti Europos konkurencingumą nepalankiomis ekonominėmis aplinkybėmis, esant lėtam augimui ir ribotiems valstybių biudžetams. Galiausiai tokios investicijos į infrastruktūrą taip pat yra būdas leisti ES pasiekti strategijoje „Europa 2020“ numatytus ES tvaraus augimo tikslus ir ES tikslus „20-20-20“ energetikos ir klimato politikos srityje[2].

Šiame reglamente išdėstytos nuostatos, kuriomis reglamentuojama EITP. Jis parengtas remiantis parengiamuoju darbu, atliktu rengiantis visų trijų sektorių (transporto, energetikos ir telekomunikacijų) politinės sistemos persvarstymui sudarant kitą daugiametę finansinę programą (2014–2020 m.). Pagal SESV 170 straipsnį kiekvienam sektoriui, pagal EITP, siūlomos naujos gairės. Todėl persvarstytos transporto, energetikos ir telekomunikacijų gairės ir EITP sudaro vieną darnų reglamentavimo paketą.

Per praėjusį dešimtmetį vidutinės išlaidos infrastruktūrai Europoje mažėjo. Tačiau dėl ekonomikos ir finansų krizės imta iš naujo domėtis poreikiu investuoti į infrastruktūrą. Per ekonomikos krizę tikslinės investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ar statybą buvo svarbi ekonomikos skatinimo ir atkūrimo planų dalis ES ir valstybių narių lygmeniu, būdas skatinti bendrą paklausą ir kartu užtikrinti ilgalaikę išleistų pinigų grąžą. Svarbiausia, krizė parodė, kad infrastruktūros objektai turi esminę reikšmę Europos ekonomikos ateičiai.

Kaip nurodyta M. Monti pranešime[3], tikrai integruota bendroji rinka nebūtų įmanoma be sklandaus visų sudedamųjų jos dalių sujungimo. Transporto jungtys, elektros tinklai ir plačiajuosčio ryšio tinklai yra gyvybiškai svarbūs gerai veikiančiai, integruotai ekonomikos erdvei bei jos socialinei ir teritorinei sanglaudai. Vis dėlto, nors dėl reguliavimo integracijos pažangos ES rinkos tampa labiau integruotos, visai neseniai – energetikos sektoriuje, priėmus trečiąjį liberalizavimo paketą ir jam įsigaliojus, trūksta tarpvalstybinės fizinės jungties. Jungčių visų pirma trūksta naujosiose valstybėse narėse, dėl to Europos Sąjungos centras atskiriamas nuo periferijos ir kliudoma tolesnei Sąjungos vykstančių mainų raidai ar naujų ekonomikos sektorių, kaip antai e. prekyba, plėtrai.

Nustatyti dideli investicijų poreikiai. Energetikos sektoriuje siūlomame reglamente dėl Europos energetikos infrastruktūros prioritetų įgyvendinimo gairių (toliau – Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės) nustatyta dvylika prioritetinių infrastruktūros koridorių ir vietovių, kiekviename sektoriuje, elektros energijos ir dujų perdavimo srityje – po keturis, taip pat pažangiųjų tinklų diegimas, elektros energijos magistralės ir tarpvalstybiniai anglies dioksido perdavimo tinklai. Nors į Europos energetikos sistemą iki 2020 m. reikėtų investuoti maždaug vieną trilijoną eurų, numatoma, kad iš jų vien apie 200 mlrd. EUR reikės Europai svarbiems elektros energijos ir dujų tinklams. 100 mlrd. EUR visų šių investicijų rinka turėtų suteikti pati, be pagalbos, o kitiems 100 mlrd. EUR reikės viešojo sektoriaus intervencijos, kad būtų pritraukta reikiamų investicijų.

Transporto sektoriuje taikant visos Europos planavimo metodiką nustatytas visos Europos „pagrindinis tinklas“. Šiame iš transporto koridorių sudarytame tinkle, kuriuo itin efektyviai vežami kroviniai ir keleiviai, o į aplinką išskiriama mažai teršalų, plačiai naudojama esama infrastruktūra. Baigus kurti trūkstamas jungtis, sumažinus kliūtis ir naudojantis veiksmingesnėmis daugiarūšio transporto paslaugomis, šiuo tinklu judės didžioji dalis bendrosios rinkos transporto srautų. Apskaičiuota, kad transporto poreikiams patenkinti būtina ES infrastruktūros plėtra 2010–2030 m. visiems ES valstybių narių transporto tinklams kainuotų daugiau kaip 1,5 trln. EUR. Transeuropinio transporto tinklams užbaigti iki 2020 m. reikia apie 500 mlrd. EUR, iš jų 250 mlrd. EUR reikės trūkstamoms jungtims užbaigti ir pagrindinio tinklo kliūtims pašalinti.

Telekomunikacijų tinklų srityje svarbiausias tikslas yra pašalinti (skaitmenines) kliūtis, trukdančias baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką. Tai reiškia, kad apskritai reikia tobulinti visą plačiajuosčio ryšio tinklą ir kurti skaitmeninių paslaugų infrastruktūros platformas, kurias naudojant būtų galima nuosekliai diegti skaitmenines Europos viešąsias paslaugas. Iš tikrųjų šie tinklai – ir fiziniai, ir paslaugų – teikia geriausių pažangaus augimo galimybių. Pagal Skaitmeninę darbotvarkę kiekvienas europietis iki 2013 m. turėtų turėti prieigą prie pagrindinio plačiajuosčio ryšio, o iki 2020 m. – prie spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio. 2010 m. rugsėjo mėn. Komisija nurodė, kokių veiksmų reikia, kad būtų pritraukta 270 mlrd. EUR investicijų, reikalingų, kad iki 2020 m. į visus Europos namų ūkius ir įmones būtų atvestas itin spartus plačiajuostis ryšys. Dabartinėmis aplinkybėmis dalį šių investicijų turės padengti privatusis sektorius. Numatoma, kad šiems tikslams pasiekti reikės iki 270 mlrd. EUR investicijų. Tačiau prognozuojama, kad, nesiėmus Sąjungos lygmens priemonių, iki 2020 m. privačiojo sektoriaus investicijos sudarys ne daugiau kaip 50 mlrd. EUR. Todėl pritrūktų iki 220 mlrd. EUR investicijų. Kadangi investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą socialinė nauda yra gerokai didesnė už privačiojo sektoriaus paskatas investuoti, rinkai paskatinti būtina tikslinė viešojo sektoriaus intervencija.

Rengdamos šį reglamentą Komisijos tarnybos atliko analizę, iš kurios rezultatų matyti, kad, nors rinkos ir nacionalinių biudžetų indėlis, grindžiamas investicijomis ir kainodaros mechanizmais, į reikiamos infrastruktūros kūrimą turėtų būti nemažas, jeigu ES nesiims veiksmų, kai kurios investicijos į infrastruktūrą nebus vykdomos arba bus įvykdytos gerokai vėliau nei 2020 m. Todėl kitoje daugiametėje finansinėje programoje šiam tikslui reikia numatyti nemažą ES biudžeto dalį siekiant užtikrinti, kad būtų iš tikrųjų įgyvendinti ES infrastruktūros prioritetai.

Kad būtų padidintas ES biudžeto išteklių poveikis, Komisija siūlo sistemiškiau naudoti naujoviškas finansines priemones ir taip pasiūlyti tradicinio finansavimo dotacijomis alternatyvą bei pašalinti finansavimo trūkumus, kad būtų galima vykdyti strategines investicijas. Svarbi naujoviškų finansinių priemonių ypatybė ta, kad, palyginti su tradicinėmis priemonėmis, jomis sukuriamas stiprus didinamasis poveikis ES biudžetui ir sudaromos palankios sąlygos pritraukti kitą viešąjį ir privatųjį ES svarbos projektų finansavimą. Jomis optimizuojamos investicijos ir taip padidinamas ES biudžeto poveikis.

Remdamasi dabartine finansine programa grindžiamų finansinių priemonių, įgyvendintų bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB), kaip antai transeuropinių transporto tinklų projektų paskolų garantijų priemonė (toliau – LGTT), taikymo patirtimi Komisija siūlo didelę dalį savo intervencinių priemonių pagal EITP taikyti pasitelkdama finansines priemones. Visų pirma strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyva[4] bus panaudota kaip priemonė Europai svarbiausios strateginės reikšmės infrastruktūros projektų investiciniams ištekliams užtikrinti.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

2.1       Konsultacijos ir ekspertų rekomendacijos

Šis reglamentas pagrįstas išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis, ES institucijomis ir įstaigomis, valstybėmis narėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, akademiniais ekspertais ir tarptautinėmis institucijomis. Papildomai naudoti 2007–2013 m. programų laikotarpio vidurio vertinimų ir įvairiausių tyrimų rezultatai bei ekspertų rekomendacijos.

Remiantis suinteresuotųjų šalių pastabomis, be kita ko, buvo iškelti toliau nurodyti su trimis sektoriais susiję klausimai.

Po konsultacijų paaiškėjo, kad iš esmės sutariama dėl to, jog norint paspartinti europinę papildomą naudą duodančios infrastruktūros plėtrą reikia didesnės ES paramos.

Suinteresuotosios šalys ragino optimizuoti ES finansavimą siekiant transeuropinių tinklų politikos tikslų, pavyzdžiui, geriau koordinuojant įvairias finansines priemones, t. y. Sanglaudos fondą ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), transeuropinių tinklų programas ir EIB intervencines priemones.

Suinteresuotosios šalys prieinamų finansinių priemonių rinkinio išplėtimą vertina kaip priemonę geriau pritaikyti paramą konkretiems projekto poreikiams, sudaryti sąlygas veiksmingai organizuoti projektą ir pritraukti naujų investuotojų. Numatoma projektų obligacijų iniciatyva ypač tinka didesnėms investicijoms pagal EITP.

2.2       Poveikio vertinimas

Atliktas siūlomo reglamento poveikio vertinimas, susijęs su galimomis EITP kaip politikos iniciatyvos įgyvendinimo pasirinktimis, t. y. pasirinktimis, susijusiomis su EITP veiklos taisyklių apibrėžimu. Poveikio vertinimas pradėtas nuo svarbiausio EITP tikslo, kuris pasiūlytas daugiametės finansinės programos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[5], siekiant paspartinti infrastruktūros, kuri ES yra reikalinga strategijos „Europa 2020“ tikslams ir „20-20-20“ energetikos ir klimato kaitos tikslams pasiekti, plėtrą, be to, pasiremta konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatais, taip pat esamų ES programų, pagal kurias teikiama finansinė parama TEN plėtrai, vertinimo tyrimais.

Atliekant galimų politikos pasirinkčių poveikio vertinimus daugiausia norėta nustatyti, kaip veiksmingiausiai, efektyviausiai ir nuosekliausiai pasiekti du svarbiausius konkrečius tikslus:

1) labiau optimizuoti ES finansavimą, apibrėžiant finansavimo formas, metodus ir taisykles, kad būtų galima užtikrinti didžiausią optimalumą, pritraukiant viešąsias ir privačiąsias investicijas Europos ir bendrosios rinkos masto projektams, visų pirma investicijas į prioritetinius tinklus, kuriuos reikia sukurti iki 2020 m., tais atvejais, kai papildoma nauda Europai yra labiausiai tikėtina, įskaitant, kai taikytina, projektus, kurie gali būti įgyvendinami trečiosiose šalyse;

2) padėti laiku įgyvendinti ES bendrai finansuojamus projektus, apibrėžiant stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, pagal kuriuos atlyginama už veiksmingumą ir baudžiama už neveiksmingą ES lėšų panaudojimą.

Kartu vertinant politikos pasirinktis reikėjo atsižvelgti į du susijusius bendrus Sąjungos politikos tikslus: viena vertus, pasiekti konkretiems sektoriams nustatytus politikos tikslų infrastruktūros srityje, kaip apibrėžta SESV 170 ir 171 straipsniuose, ir, kita vertus, supaprastinti ES finansavimo taisykles, išnaudojant sektorių vidaus ir tarpusavio sinergiją – Komisija griežtai įsipareigojo įvykdyti šiuos du tikslus[6]. Kadangi šie du politikos tikslai vis dėlto nėra visiškai derantys tarpusavyje, tinkamos pusiausvyros tarp derėjimo su sektoriaus politikos tikslais ir sinergijos maksimizavimo principas buvo svarbiausias, juo vadovautasi, vertinant EITP veiklos taisyklių apibrėžimo pasirinktis.

Iš pradžių svarstytos devynios pagrindinės politikos pasirinktys, grindžiamos pagrindiniu argumentu, nulėmusiu Komisijos sprendimą siūlyti sukurti Europos infrastruktūros tinklų priemonę, t. y. pasinaudojant sektorių sinergija supaprastinti esamą ES finansavimo sistemą. Politikos pasirinktys buvo kuriamos remiantis scenarijų deriniais, atitinkančiais tris svarbiausias finansinių taisyklių paprastinimo pasirinktis – minimalaus, maksimalaus ir mišraus (arba „à la carte“) sektorinių taisyklių derinimo dviejose politinės intervencijos srityse, atitinkančiose du pagrindinius konkrečius anksčiau nustatytus tikslus – investicijų sverto poveikio ir programos įgyvendinimo.

Taigi rinktasi iš labai įvairių politikos galimybių. Viena kraštutinė politikos pasirinktis buvo susijusi su minimaliu investicijų optimizavimo ir programos įgyvendinimo derinimu: kiekviename sektoriuje būtų nustatytos visiškai skirtingos konkrečios ES finansavimo teikimo pagal EITP taisyklės ir sistema. Kitas kraštutinumas buvo susijęs su politikos pasirinktimi, kuriai būdingas maksimalus investicijų optimizavimo ir programų įgyvendinimo taisyklių derinimas: trims sektoriams būtų nustatytos bendros finansinės taisyklės ir programos valdymo sistema lėšoms pagal EITP naudoti. Tarp šių dviejų kraštutinių variantų likusiomis pasirinktimis buvo numatyta galimybė nustatyti tam tikras sektoriams bendras taisykles ir sistemas, o kitas taisykles palikti atskiras ir skirtas konkrečiam sektoriui, t. y. šį variantą sudarytų maksimalaus arba mišraus derinimo vienoje politinės intervencijos srityje derinys ir mišrus arba minimalus sektoriaus taisyklių derinimas kitoje srityje.

Įvertinus, kaip šios politikos pasirinktys padėtų pasiekti pirmiau nurodytus tikslus, padaryta išvada, kad dvi iš apsvarstytų pasirinkčių padėtų geriausiai užtikrinti, kad, taikant EITP pagal EITP veikimo taisykles, būtų paspartinta ES svarbios infrastruktūros plėtra:

- viena iš tokių politikos pasirinkčių – mišraus taisyklių derinimo (t. y. vienos taisyklės būtų bendros, o kitos – skirtos konkrečiam sektoriui) ir investicijų optimizavimo, ir programos įgyvendinimo srityse – geriausiai derėtų su visais atitinkamais ES politikos tikslais;

- politikos pasirinktis, susijusi su mišriu investicijų optimizavimo taisyklių derinimu ir maksimaliu programos įgyvendinimo taisyklių derinimu, galėtų būti efektyvesnė sąnaudų atžvilgiu.

Vis dėlto antroji pasirinktis gali turėti ilgesnį neigiamą poveikį gebėjimui reaguoti į konkrečiam sektoriui būdingus atvejus, visų pirma susijusius su lėšų programavimu, ir ilgainiui sutaupytos sąnaudos šio neigiamo poveikio nebekompensuotų. Todėl galiausiai prieita prie išvados, kad tam tikras sektorių lankstumo lygis apibrėžiant ir EITP taisykles programų įgyvendinimo srityje būtų geriausias būdas užtikrinti, kad EITP tikslai būtų pasiekti.

Šiame reglamente išdėstytos nuostatos dėl lėšų naudojimo pagal EITP parengtos atsižvelgus į minėtame poveikio vertinime pateiktus argumentus ir išvadas.

2.3       EITP papildoma nauda ES

Po konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir atlikus poveikio vertinimo analizę paaiškėjo, kad papildoma EITP kaip bendros finansavimo sistemos nauda būtų ketveriopa:

(1) Dėl bendros sistemos būtų supaprastinti ES teisės aktai, susiję su TEN infrastruktūros finansavimu. Be to, būtų užtikrintas nuoseklus požiūris į visų trijų sektorių ES projektų finansavimą.

(2) Kartu bendra ES infrastruktūros lėšų ir finansinė sistema padėtų nuosekliai ir skaidriai skirti ES finansavimą, būtų suteiktas tikrumas ir taip sudarytos labai geros sąlygos pritraukti daugiau privačiojo sektoriaus finansavimo. Finansinės priemonės būtų taikomos centralizuotai ir koordinuotai, būtų patrauklios privatiems investuotojams, santykiai su privačiais investuotojais ir partnerėmis finansų įstaigomis taptų veiksmingesni.

(3) Be to, laipsniškai didinant ekonomikos infrastruktūros projektų, tinklų ir sektorių tarpusavio priklausomybę, būtų galima pasiekti masto ekonomiją. Turint integruotą ES infrastruktūros finansavimo sistemą būtų galima išnaudoti sektorių sinergiją projektų kūrimo ir įgyvendinimo lygmeniu, taip suteikiant galimybę patirti mažiau išlaidų ir (arba) veiksmingiau išnaudoti galimybes ir gauti didesnę grąžą.

(4) Galiausiai bendra sistema yra grindžiama įgyta patirtimi ir geriausios patirties mainais tarp sektorių – taip suteikiamos galimybės padidinti ES finansavimo veiksmingumą ir efektyvumą visuose sektoriuose.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Transeuropiniams tinklams taikomas SESV 170 straipsnis, kuriame nurodyta: „Sąjunga prisideda prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo transporto, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūrų srityse“. ES teisė imtis veiksmų infrastruktūros finansavimo srityje įtvirtinta SESV 171 straipsnyje, kuriame numatyta, kad Sąjunga „gali remti valstybių narių remiamus bendrų interesų projektus <...>, rengdama galimybių studijas, teikdama paskolų garantijas arba palūkanų subsidijas“. SESV 172 straipsnyje nurodyta, kad „171 straipsnio 1 dalyje minėtas gaires ir kitas priemones Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu“.

Biudžeto peržiūros komunikate Komisija pabrėžė ES biudžeto panaudojimo svarbą, kad užpildytų „spragas, paliktas nacionalinio politikos kūrimo dinamikos, geriausiai spręsti tarpvalstybines problemas tokiose srityse, kaip infrastruktūra, judumas, teritorinė sanglauda arba ES bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje – spragas, kurios kitu atveju pakenktų visos ES interesams“[7]. Paprastai valstybės narės teikia pirmenybę prioritetiniams nacionaliniams projektams, duodantiems didesnę papildomą naudą piliečiams bendru ES lygmeniu[8]. Bendros ES ir valstybių narių išlaidos turėtų būti efektyvios, užtikrinti tinkamą investicijų mastą ir skatinti sinergiją.

Teisės aktas ir priemonės pobūdis (t. y. finansavimas) yra apibrėžti SESV, kurioje numatytas EITP teisinis pagrindas ir nurodyta, kad transeuropinių tinklų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir organizavimas gali būti apibrėžti reglamentuose.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Į Komisijos pasiūlymą dėl kitos daugiametės finansinės programos įtrauktas pasiūlymas dėl 50 mlrd. EUR[9] 2014–2020 m. laikotarpiui; 10 mlrd. EUR tos sumos transporto infrastruktūrai numatyta Sanglaudos fonde.

EITP || 40 mlrd. EUR

· Energetika || 9,1 mlrd. EUR

· Transportas || 21,7 mlrd. EUR

· Telekomunikacijos / skaitmeninės sistemos || 9,2 mlrd. EUR

Transporto infrastruktūrai rezervuotos Sanglaudos fondo lėšos || 10 mlrd. EUR

Iš viso || 50 mlrd. EUR

Dabartinės finansinės programos įgyvendinimo patirtis rodo, kad daug valstybių narių, turinčių teisę pasinaudoti Sanglaudos fondo lėšomis, turi kompleksinių tarpvalstybinių transporto infrastruktūros projektų rengimo ir įgyvendinimo sunkumų. Todėl kitai daugiametei finansinei programai Komisija siūlo Sanglaudos fondo paramą investicijoms į transeuropinius transporto tinklus ir aplinką ir toliau teikti valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui sudaro mažiau kaip 90 % ES 27 valstybių narių vidurkio, o iš Sanglaudos fondo skiriamų lėšų dalį (10 mlrd. EUR) naudoti valstybių narių, turinčių teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, pagrindinio transporto tinklo transporto projektams finansuoti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

5.           REGLAMENTO TURINIO SANTRAUKA

5.1       Bendra investavimo į ES infrastruktūros prioritetus sistema

Infrastruktūros finansavimo per TEN sistemas, EEAP, Sanglaudos fondą ir struktūrinius fondus patirtis rodo, kad ES gali duoti papildomą naudą infrastruktūros objektams. Suinteresuotosios šalys sutaria, kad, jei nebus imtasi priemonių, Europa gali laiku nesutelkti infrastruktūros tinklams modernizuoti ir trūkstamoms jungtims nutiesti reikalingų investicijų.

Po finansų krizės valstybių narių biudžetams būtinas fiskalinis konsolidavimas. Dažnai kapitalo išlaidos smarkiai mažinamos, o išlaidos investiciniams infrastruktūros projektams sustabdomos arba vėluoja. Kartu neaiškios investicijų iš privačių šaltinių padidinimo perspektyvos. Reikalingų infrastruktūros projektų įgyvendinimas vėluoja arba jam kliudoma ne tik dėl finansavimo suvaržymų, bet ir dėl reglamentavimo kliūčių. Tokiomis aplinkybėmis dabartinė ES infrastruktūros finansavimo sistema atrodo nepritaikyta problemoms veiksmingai spręsti. Finansavimas suskaidytas į per daug programų, todėl neįmanoma iki galo išnaudoti programų ir sektorių sinergijos.

Kurdama naują infrastruktūros finansavimo strategiją, Komisija siekė tokių tikslų:

· Užtikrinti, kad svarbiausi prioritetiniai tinklo infrastruktūros projektai būtų ekonomiškai ir laiku įgyvendinami energetikos, transporto ir IRT sektoriuose, kaip nustatyta Energetikos infrastruktūros pakete, Baltojoje knygoje dėl konkurencingo ir tausaus transporto[10] ir Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

· Užtikrinti kuo didesnę energetikos, transporto ir IRT programų sinergiją, kad finansavimas atitiktų nuoseklią politikos strategiją, o projektai būtų atrenkami pagal aiškius, suderintus kriterijus.

· Sustiprinti ES lėšų gebėjimą daryti sverto poveikį kitoms viešosioms ar privačiosioms lėšoms, kad bendro sutelktų išteklių kiekio pakaktų iki 2020 m. prognozuojamiems investicijų poreikiams patenkinti.

· Užtikrinti optimalią projektų atranką, kontrolę ir stebėseną, kad ES finansavimas būtų tinkamai nukreiptas, sukeltų didžiausią poveikį ir būtų panaudotas veiksmingiausiai.

Būtinybė taikyti bendrą teisinį pagrindą finansinės paramos skyrimui trijuose atskiruose skirtingą politikos sistemą turinčiuose sektoriuose grindžiama tuo, kad atsiranda galimybė išnaudoti sektorių sinergiją, kurią lemia bendri klausimai, susiję su kitais atvejais labai skirtingų politikos tikslų įgyvendinimo finansavimu. Bendra sistema turės trejopą papildomą naudą.

Dėl bendros sistemos būtų supaprastinti ES teisės aktai, susiję su TEN infrastruktūros finansavimu. Be to, būtų visų trijų sektorių ES projektai būtų finansuojamai nuosekliai. Kaip pabrėžta pirmiau, ES infrastruktūros finansinė sistema šiuo metu yra pakankamai sudėtinga, daugiausia dėl esamų ES teisės aktų skaičiaus ir įvairovės. Taisyklių supaprastinimas yra vienas iš svarbiausių naujosios Komisijos siūlomos ES biudžeto išlaidų srities koncepcijos aspektų.

Kartu bendra ES infrastruktūros finansavimo sistema ir fondas užtikrintų, kad ES finansavimas būtų skiriamas nuoseklia ir skaidriai – taip būtų garantuotas tikrumas ir atsirastų daug galimybių pritraukti daugiau privačiojo sektoriaus lėšų. Finansinės priemonės būtų taikomos centralizuotai ir koordinuotai, būtų patrauklios privatiems investuotojams, santykiai su privačiais investuotojais ir partnerėmis finansų įstaigomis taptų veiksmingesni.

Be to, laipsniškai didinant ekonomikos infrastruktūros projektų, tinklų ir sektorių tarpusavio priklausomybę, būtų galima pasiekti masto ekonomiją. Turint bendrą ES infrastruktūros finansavimo sistemą būtų galima išnaudoti sektorių sinergiją projektų rengimo ir įgyvendinimo lygmeniu – taip būtų patiriama mažiau išlaidų ir (arba) būtų veiksmingiau naudojamos priemonės bei gaunama didesnė grąža.

Galiausiai bendra sistema padėtų dalytis sektoriuose įgyta patirtimi ir taip būtų galima veiksmingiau ir efektyviau panaudoti ES finansavimą visuose sektoriuose.

5.2       Paprastinimo priemonės ir derėjimas su esamomis taisyklėmis

Taisyklių supaprastinimas yra vienas iš svarbiausių naujosios Komisijos siūlomos ES biudžeto išlaidų srities koncepcijos aspektų. Taikant bendrą EITP sistemą supaprastinami ES teisės aktai, susiję su TEN infrastruktūros finansavimu. Vienas teisės aktas apima transporto, energetikos ir skaitmeninių tinklų ES projektų finansavimą.

Nors sektoriai skiriasi technologiniu, finansavimo ir reglamentavimo požiūriu, jie turi pakankamai bendrumų, kad iš tikrųjų būtų galima patobulinti dabar taikomas skirtingas priemones. Kartu pasiūlyme nustatomos konkrečios taisyklės, kurios yra būtinos bendram EITP tikslui: paspartinti ir tikslingiau nukreipti viešųjų ES lėšų srautą ES svarbiems infrastruktūros projektams.

Pateikiamame tekste siūloma supaprastinti sistemą, visų pirma išsprendžiant tokius klausimus:

· rodiklių suderinimo su strategijos „Europa 2020“ tikslais;

· biudžeto asignavimų lankstumo;

· trijų sektorių centralizuoto valdymo, galbūt patikint įgyvendinimą vykdomajai įstaigai;

· bendrų finansavimo priemonių;

· bendrų skyrimo kriterijų;

· bendrų finansinės paramos sąlygų;

· bendro matomumo, pasitelkiant bendras metines darbo programas (sektoriams svarbus elementas) ir bendrą komitetą (valstybėms narėms svarbus elementas).

Be to, užtikrintas visiškas derėjimas su esamu ir būsimu Finansiniu reglamentu. Numatytos išimtys yra arba teisėtai leidžiamos susijusiuose teisės aktuose, arba yra precedentų.

5.3       Labiau pabrėžiamos finansinės priemonės

Taikant EITP ES tiesioginė parama bus papildyta finansinėmis priemonėmis, kad būtų optimizuotas finansavimo poveikis. Dėl didelio finansinių priemonių didinamojo poveikio (jis gali būti net 1:15 arba 1:20) bus galima lengviau gauti kapitalo svarbiausiems investicijų poreikiams patenkinti. Sėkmingai įsisavinus tiesioginę ES paramą (pagal Europos energetikos gaivinimo plano ir TEN-T programos patirtį) ir dažniau pasikliaujant finansinėmis priemonėmis bus galima sušvelninti grėsmes ir taip užtikrinti bendros svarbos projektų įgyvendinimą.

Be to, siekiama sukurti privačioms investicijoms palankią aplinką ir priemones, kurios būtų patrauklios specializuotos infrastruktūros investuotojams. Kad tokios priemonės būtų veiksmingiausios, jomis turi būti siekiama sumažinti riziką, diversifikuojant galimų projektų portfelį. Geriausias diversifikavimo būdas yra apimti daugelį sektorių įvairiose šalyse. Tai galima sėkmingiausiai pasiekti Europos lygmeniu, remiantis tinkamai apibrėžtais koridoriais bei tikslinėmis investicijų sritimis. Todėl dauguma finansinių priemonių turėtų būti bendros visiems sektoriams. Tačiau neatmetama, kad kai kurias finansines priemones galima sukurti konkretiems atskiro sektoriaus poreikiams patenkinti.

Remdamosi šio reglamento rengimo etape atlikta analize, Komisijos tarnybos numato, kad, nors finansinė parama plačiajuosčio ryšio tinklui visų pirma būtų grindžiama finansinėmis priemonėmis, transporto ir energetikos srityse finansinėms priemonėms reikalingų ES biudžeto lėšų suma neturėtų viršyti atitinkamai 2 ir 1 mlrd. EUR. Šie apskaičiavimai neturi būti suprantami kaip privalomos ribos, nes finansinėms priemonėms skirto ES finansavimo dydis bus koreguojamas kasmet, remiantis finansinių tarpininkų (pvz., EIB projektų obligacijų atveju) atliktu projektų rezervo vertinimu.

5.4       Europos infrastruktūros tinklų priemonė pagal kitą daugiametę finansinę programą

Europos infrastruktūros tinklų priemonė bus svarbiausias elementas ES augimo darbotvarkėje, kurioje daugiausia dėmesio skiriama ilgalaikėms ES augimo galimybėms. Priemonė bus koordinuojama kartu su kitomis iš ES biudžeto finansuojamomis intervencinėmis priemonėmis, pvz., programa „Horizontas 2020“, taip pat Sanglaudos fondu ir struktūriniais fondais.

Koordinuojant Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą, reikia užtikrinti papildomumą ir kartu išvengti galimo dubliavimosi. Be to, svarbu, kad EITP ir programos „Horizontas 2020“ koordinavimu būtų užtikrinta, kad nebūtų nutraukta mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinė siekiant diegti infrastruktūrą. Tai ypač svarbu tada, kai transporto, energetikos ir IRT sektoriuose reikės didelės technologinės pažangos, kad ES galėtų pasiekti plataus užmojo strategijos „Europa 2020“ tikslus. Visa parama mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklai, naudojant finansines priemones, bus įgyvendinta pasitelkus su programa „Horizontas 2020“ susijusias finansines priemones.

Kalbant apie ryšį su Sanglaudos fondu ir struktūriniais fondais reikia pažymėti, kad sanglaudos politikos bendra strateginė programa ir partnerystės sutartys su valstybėmis narėmis bus glaudžiai koordinuojamos su transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektorių politikos programomis. Atitinkamos gairės bus grindžiamos Sanglaudos ir struktūriniais fondais, kad būtų sukurta vietos ir regionų infrastruktūra, kuri būtų sujungta su prioritetiniais ES infrastruktūros objektais, jungiančiais visus visos ES piliečius.

Be to, Europos infrastruktūros tinklų priemonė bus valdoma centralizuotai, jai bus naudojamos Sanglaudos fonde transportui rezervuotos lėšos (10 mlrd. EUR 2011 m. kainomis). Skirstant 10 mlrd. EUR sumą didžiausias įmanomas prioritetas bus teikiamas projektams, kuriais paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Be to, tie 10 mlrd. EUR bus rezervuoti valstybėms narėms, turinčioms teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, o bendro finansavimo iš Sąjungos biudžeto normos bus nustatytos tokio pat dydžio kaip ir Sanglaudos fondo.

2011/0302 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[11],

perdavus pasiūlymą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[12],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[13],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) sukūrus Europos infrastruktūros tinklų priemonę turėtų būti maksimizuotos augimo galimybės, užtikrinant transporto, energetikos ir telekomunikacijų politikos sričių bei tokios politikos įgyvendinimo sinergiją, ir taip padidintas Sąjungos intervencijos veiksmingumas;

(2) visiškai veikianti bendroji rinka priklauso nuo šiuolaikiškos, gerai veikiančios infrastruktūros, visų pirma jungiančios Europą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse. Šios augimą didinančios jungtys leistų geriau patekti į vidaus rinką ir taip padėtų kurti konkurencingesnę rinkos ekonomiką laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų ir planinių rodiklių[14] ;

(3) Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimu siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir optimizuoti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą;

(4) efektyvių transporto ir energetikos infrastruktūros tinklų sukūrimas yra vienas iš 12 svarbiausių veiksmų, Komisijos nurodytų komunikate dėl Bendrosios rinkos akto[15];

(5) Komisija įsipareigojo įtraukti klimato kaitą į Sąjungos išlaidų programas ir bent 20 % Sąjungos biudžeto skirti su klimatu susijusiems tikslams. Svarbu užtikrinti, kad rengiant, planuojant ir įgyvendinant bendros svarbos projektus, būtų skatinama švelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir užkirsti kelią grėsmėms bei jas valdyti. Investicijos į infrastruktūrą, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų padėti skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ir klimato bei stichijų poveikiui atsparios ekonomikos ir visuomenės;

(6) 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje „Investicijos į ateitį: naujoji daugiametė finansinė programa, skirta konkurencingai, tvariai ir visapusiškai Europai“ Europos Parlamentas pabrėžė, kad svarbu užtikrinti greitą Sąjungos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimą ir toliau dėti pastangas siekti 2020 m. planinių rodiklių, pagal kuriuos visi Sąjungos piliečiai, įskaitant gyvenančius mažiau išsivysčiusiuose regionuose, turi turėti prieigą prie sparčiojo interneto[16] ; Europos Parlamentas taip pat pabrėžė, kad investavimas į veiksmingą transporto infrastruktūrą atlieka esminį vaidmenį Europoje ginant jos konkurencingumą ir po krizės sudarant palankias sąlygas ilgalaikiam ekonomikos augimui, o transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) yra gyvybiškai svarbus tinkamam vidaus rinkos veikimui užtikrinti ir duoda Sąjungai daug papildomos naudos. Europos Parlamentas pareiškė tvirtai tikintis, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje TEN-T reikėtų laikyti svarbiausiu prioritetu ir toje programoje būtina numatyti didesnį TEN-T finansavimą. Be to, Europos Parlamentas pabrėžė poreikį kuo labiau didinti Sąjungos finansavimo poveikį ir Sanglaudos fondo bei struktūrinių fondų ir finansinių priemonių teikiamą galimybę finansuoti svarbiausius nacionalinius ir tarpvalstybinius prioritetinius Europos energetikos infrastruktūros projektus, taip pat pabrėžė, kad šios srities finansinėms priemonėms iš Sąjungos biudžeto reikia skirti daug lėšų;

(7) 2011 m. kovo 28 d. Komisija priėmė Baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“[17]. Baltojoje knygoje nurodomas siekis iki 2050 m. transporto sektoriuje, palyginti su 1990 m., bent 60 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Baltojoje knygoje nurodoma, kad infrastruktūros srityje iki 2030 m. siekiama sukurti sklandžiai veikiantį, visą Sąjungą apimantį daugiarūšio transporto TEN-T pagrindinį tinklą. Baltojoje knygoje taip pat nurodytas tikslas optimizuoti daugiarūšio transporto logistikos grandinių veiklą, be kita ko, daugiau naudojant energiją efektyviau vartojančio transporto rūšių. Todėl joje nustatomi tokie atitinkami TEN-T politikos tikslai: 30 % ilgesniu kaip 300 km atstumu keliais vežamų krovinių iki 2030 m. turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu, o iki 2050 m. – daugiau kaip 50 %; iki 2030 m. esamas greitojo geležinkelio tinklas turėtų pailgėti tris kartus, o iki 2050 m. pagrindinę vidutinio nuotolio keleivių transporto dalį turėtų sudaryti geležinkelio transportas; visi pagrindiniai tinklo oro uostai turėtų būti sujungti su geležinkelių tinklu; visi jūrų uostai – su krovinių vežimo geležinkeliais tinklu ir, jeigu įmanoma, su vidaus vandens kelių sistema;

(8) savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl darniojo ateities transporto[18] Europos Parlamentas pabrėžė, kad efektyviai transporto politikai būtina iškylančius uždavinius atitinkanti finansinė programa ir kad šiuo tikslu reikėtų didinti esamus transporto ir judumo išteklius; be to, jo nuomone, būtina sukurti priemonę, kurią taikant būtų koordinuojamas įvairių transporto finansavimo šaltinių, pagal sanglaudos politiką, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę arba kitokias finansines priemones, kaip antai garantijos, prieinamų lėšų panaudojimas;

(9) savo 2009 m. birželio 11 d. išvadose dėl TEN-T politikos persvarstymo[19] Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) taryba dar kartą patvirtino poreikį toliau investuoti į transporto infrastruktūrą, kad būtų užtikrinta visų rūšių transporto TEN-T plėtra, kaip vidaus rinkos ir konkurencingumo, ekonominės, socialinės ir teritorinės Sąjungos sanglaudos ir jos sujungimo su kaimyninėmis šalimis pagrindas, daugiausia dėmesio skiriant papildomai europinei naudai. Taryba pabrėžė, kad Bendrijai reikia turėti prieinamų finansinių išteklių, būtinų investicijoms į TEN-T projektus skatinti, ir ypač tai, kad tinkamą TEN-T biudžeto finansinę paramą prioritetiniams projektams, kurie susiję su atitinkamomis tarpvalstybinėmis atkarpomis ir būtų įgyvendinami ir po 2013 m., reikia suderinti atsižvelgiant į finansinio programavimo sistemos institucinius suvaržymus. Tarybos nuomone, šiomis aplinkybėmis, kai tai tinkama, reikėtų toliau plėtoti ir remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę;

(10) remiantis baltojoje knygoje išdėstytais tikslais, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/2012[20] nustatytose TEN-T gairėse nustatoma transeuropinio transporto tinklo infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas bus baigtas kurti iki 2030 m.;

(11) remdamasi valstybių narių transporto infrastruktūros planų analize, Komisija prognozuoja, kad investicijų į transportą poreikis visam TEN-T tinklui 2014–2020 m. laikotarpiu sudarys 500 mlrd. EUR, iš jų numatomus 250 mlrd. EUR reikės investuoti į TEN-T pagrindinį tinklą. Atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu prieinamus išteklius, norint pasiekti pageidaujamą poveikį, reikia susitelkti į svarbiausią, didžiausią papildomą europinę naudą teikiančius projektus. Todėl paramą reikėtų sutelkti į pagrindinį tinklą (visų pirma pagrindinio tinklo koridorius) ir į bendros svarbos eismo valdymo sistemų (visų pirma oro eismo valdymo sistemų pagal SESAR, kurioms reikės maždaug 3 mlrd. EUR Sąjungos biudžeto lėšų) projektus;

(12) 2009 m. vasario mėn. pradėjus TEN-T politikos persvarstymą, buvo sudaryta speciali ekspertų darbo grupė, kurios užduotis – padėti Komisijai ir išnagrinėti TEN-T finansavimo strategijos ir finansavimo perspektyvų klausimą. Ekspertų grupė Nr. 5 rėmėsi įvairių sričių išorės ekspertų, kaip antai infrastruktūros valdytojų, infrastruktūros planuotojų, nacionalinių, regioninių ir vietos atstovų, aplinkos ekspertų, akademinės bendruomenės ir privačiojo sektoriaus atstovų patirtimi. 2010 m. liepos mėn. priimtoje ekspertų grupės Nr. 5 galutinėje ataskaitoje[21] pateikta 40 rekomendacijų, ir į kai kurias iš jų atsižvelgta šiame pasiūlyme;

(13) įgyvendinant dabartinę finansinę programą įgyta patirtis rodo, kad daug valstybių narių, turinčių teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis laiku įgyvendinti kompleksinius tarpvalstybinius didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančius transporto infrastruktūros projektus. Todėl siekiant pagerinti transporto projektų, visų pirma tarpvalstybinių, didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančių projektų įgyvendinimą, dalį Sanglaudos fondo lėšų (10 mlrd. EUR[22]) reikėtų pervesti pagrindinio transporto tinklo transporto projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Komisija turėtų remti valstybes nares, turinčias teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, kad jos išplėtotų tinkamą projektų sistemą ir didžiausią įmanomą prioritetą teiktų nacionaliniams asignavimams pagal Sanglaudos fondo sistemą;

(14) 2010 m. lapkričio mėn. priimtame Komunikate „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“[23] Komisija nustatė prioritetinius koridorius, būtinus, kad Sąjunga galėtų iki 2020 m. pasiekti savo plataus užmojo energetikos bei klimato tikslus ir baigti kurti energetikos vidaus rinką, užtikrinti tiekimo saugumą, sudaryti sąlygas integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir parengti tinklus tolesniam energetikos sistemos anglies dioksido kiekio mažinimui po 2020 m.;

(15) reikia didelių investicijų Europos energetikos infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti bei tarpvalstybiniams tinklams sujungti, kad mažiausiomis išlaidomis būtų pasiekti su konkurencingumu, tvarumu ir tiekimo saugumu susiję ES energetikos ir klimato politikos tikslai. Skaičiuojama, kad iki 2020 m. į energetikos infrastruktūrą reikės investuoti 1 trln. EUR, iš jų 200 mlrd. EUR į elektros energijos ir dujų perdavimo bei saugojimo infrastruktūrą, laikomą svarbia Europai. Dėl kliūčių, susijusių su leidimų išdavimu, reguliavimu ir finansavimu, kyla grėsmė, kad vykdant europinės svarbos projektus pritrūks maždaug 100 mlrd. EUR investicijų;

(16) norint skubiai sukurti ateities energetikos infrastruktūrą ir, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis, smarkiai padidinti investicijas, reikia iš esmės keisti energetikos infrastruktūros rėmimo būdą ES lygmeniu. Savo 2011 m. vasario 28 d. išvadose[24] Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba patvirtino energetikos koridorius kaip Europos prioritetus;

(17) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba[25] paragino Komisiją racionalizuoti ir patobulinti leidimų išdavimo procedūras, taip pat siekti, kad reguliavimo sistema būtų patraukli investicijoms. Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad didžiąją dalį investicijų turėtų skirti rinka, o išlaidas ji susigrąžintų per tarifus. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad viešųjų finansų reikia tokiems projektams, kurie yra būtini tiekimo saugumo ar solidarumo požiūriu, bet negalėtų pritraukti rinkos finansavimo;

(18) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/2012 ... [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės][26] apibrėžiami transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikėtų įgyvendinti iki 2020 m., kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai; nustatomos bendros svarbos projektų, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus, nustatymo taisyklės, numatomos su leidimų išdavimu, visuomenės dalyvavimu ir reguliavimu susijusios priemonės, kad būtų paspartintas ir (arba) palengvintas šių projektų įgyvendinimas, įskaitant bendruosius kriterijus, pagal kuriuos tokiems projektams galėtų būti suteikta Sąjungos finansinė parama;

(19) telekomunikacijų infrastruktūra vis labiau grindžiama internetu, o ją sudarantys plačiajuosčio ryšio tinklai ir skaitmeninės paslaugos yra glaudžiai susiję. Internetas tampa vyraujančia ryšių, paslaugų teikimo ir verslo platforma. Todėl transeuropinis sparčiosios interneto prieigos ir skaitmeninių paslaugų prieinamumas yra labai svarbus ekonomikos augimui ir bendrajai rinkai;

(20) šiuolaikiški, šviesolaidiniai interneto tinklai yra ateičiai labai svarbi infrastruktūra, nes padės užtikrinti Europos įmonių, visų pirma MVĮ, kurios rentabilumui padidinti pageidautų naudotis nuotolinių kompiuterių išteklių paslaugomis, tarpusavio ryšį;

(21) strategijoje „Europa 2020“[27] raginama įgyvendinti Europos skaitmeninę darbotvarkę[28], kurioje nustatoma stabili investicijų į atvirą ir konkurencingą sparčiojo interneto infrastruktūrą ir susijusias paslaugas skatinimo teisės sistema. 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos skaitmeninę darbotvarkę ir paragino visas institucijas visapusiškai ją įgyvendinti[29] ;

(22) 2010 m. gegužės 31 d. Taryba padarė išvadą, kad Europa turėtų skirti būtinų išteklių skaitmeninės bendrosios rinkos, pagrįstos sparčiu ir itin sparčiu interneto ryšiu bei suderinamomis programomis, plėtrai ir pripažino, kad efektyvios ir konkurencingos investicijos į kitos kartos plačiajuosčio ryšio tinklus būtų svarbios inovacijų diegimui, vartotojų pasirinkimui ir Sąjungos konkurencingumui, be to, galėtų padėti užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę: būtų teikiamos geresnės sveikatos priežiūros paslaugos, transportas būtų saugesnis, atsirastų daugiau galimybių naudoti naująją mediją ir būtų galima lengviau gauti prekių ir paslaugų, ypač kitose valstybėse[30];

(23) atrodo, kad priemonės, skirtos privačiojo sektoriaus investicijoms į itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus paskatinti, yra mažesnės už naudą visai visuomenei. Numatoma, kad Skaitmeninės darbotvarkės tikslui pasiekti, t. y. visiems Europos piliečiams ir įmonėms suteikti sparčiąją interneto prieigą, reikės iki 270 mlrd. EUR investicijų. Tačiau prognozuojama, kad, nesiėmus Sąjungos lygmens priemonių, iki 2020 m. privačiojo sektoriaus investicijos sudarys ne daugiau kaip 50 mlrd. EUR. Toks investicijų trūkumas labai sukliudytų diegti infrastruktūrą, o tam, kad bendroji skaitmeninė rinka galėtų veikti, visi piliečiai turi būti sujungti ateities infrastruktūra grindžiamais ryšiais;

(24) reikia sukurti tvirtus ir darnius ES lygmens tinklus, skirtus visuomeninės paskirties veiklai vykdyti skaitmeniniu būdu, nacionaliniu ir regionų lygmenimis įtraukiant viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovus, ir šiuo tikslu labai svarbu užtikrinti struktūrizuotą sistemos ir programinės įrangos kūrimo išlaidų finansavimą ES lėšomis bei tvirto tokių tinklų centro priežiūrą, nacionaliniams ūkio subjektų biudžetams paliekant tik su konkrečia šalimi susijusias vidaus išlaidas;

(25) reikalingi keli įgyvendinimo būdai, kuriems reikia skirtingų finansavimo normų, kad būtų padidintas Sąjungos finansinės paramos efektyvumas ir poveikis, paskatintos privačios investicijos ir atsižvelgta į konkrečius atskirų projektų reikalavimus;

(26) telekomunikacijų srityje tam tikroms pagrindinių paslaugų platformoms, kuriomis užtikrinama transeuropinė sąveika, reikės didesnės Sąjungos finansavimo normos, visų pirma pradiniame etape, kartu laikantis bendro finansavimo principo;

(27) kad diegiant didelės apimties infrastruktūros projektus būtų užtikrinta tarpvalstybinė sąveika, visų pirma pagrindinių paslaugų lygmeniu, Komisijai, valstybei narei ir (arba) paramos gavėjams gali tekti vienu metu pirkti ir įdiegti įrangą. Tokiais atvejais Sąjungos finansinę paramą gali reikėti skirti pirkimo procedūroms, kurias valstybėse narėse vykdo infrastruktūros tiekėjai – savo pačių vardu arba bendradarbiaudami su Komisija. Taip pat numatyta galimybė sudaryti kelias sutartis – to gali reikėti, inter alia, daugiakalbei sistemai užtikrinti, tiekimo saugumui garantuoti ir (arba) tinklo rezervui sudaryti, kad infrastruktūros tinklas nenustotų veikti dėl vieno taško gedimo;

(28) bendrosioms paslaugoms viešojo intereso srityje (pvz., pagrindinėms paslaugoms) dažnai turi daug įtakos rinkos nepakankamumas. Iš tikrųjų finansuotinos sritys susijusios su viešųjų paslaugų teikimu (e. sveikatos, e. tapatybės, e. pirkimo sistemų plataus masto diegimas ir sąveika), todėl pagal savo pobūdį pradinėje stadijoje jos nėra komercinės. Be to, jeigu būtų finansuojamos tik pagrindinės paslaugos, būtų sunku sukurti tinkamas paskatas valstybių narių ir regionų lygmenimis iš tikrųjų įdiegti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas; tai visų pirma lemia paskatų nacionaliniu lygmeniu susieti nacionalines sistemas su pagrindinėmis sistemomis (taigi ir sudaryti sąveikos ir tarpvalstybinių paslaugų teikimo sąlygas) stoka ir tai, kad privatūs investuotojai vieni neužtikrintų paslaugų įdiegimo suderinamose sistemose;

(29) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/2012 .[31].. nustatytose skaitmeninėse gairėse [INFSO gairės] nustatytas finansavimo procesas, kriterijai ir įvairios investicijų kategorijos;

(30) būsima bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ nemažai dėmesio bus skiriama ir visuomenės uždavinių sprendimui (pvz., pažangus, ekologiškas ir integruotas transportas, saugi, ekologiška ir efektyviai vartojama energija, informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos sveikatos ir valdymo paslaugos, darnusis vystymasis), kad būtų tiesiogiai sprendžiami strategijoje „Europa 2020“ nurodyti uždaviniai, remiant labai įvairią veiklą: pradedant moksliniais tyrimais ir baigiant rinka. Pagal programą „Horizontas 2020“ parama bus teikiama visais inovacijų diegimo grandinės etapais, visų pirma su rinka labiau susijusiems veiksmams, įskaitant naujoviškas finansines priemones. Kad būtų pasiektas didesnis Sąjungos finansavimo poveikis ir užtikrinta darna, Europos infrastruktūros tinklų priemone bus užtikrinta glaudi sąveika su programa „Horizontas 2020“;

(31) Europos Sąjunga ir dauguma valstybių narių yra prisijungusios prie Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, o kitos valstybės narės šiuo metu ją ratifikuoja. Įgyvendinant atitinkamus projektus svarbu, kad projektų specifikacijose būtų atsižvelgta į preinamumą neįgaliesiems, kaip nurodyta minėtos konvencijos 9 straipsnyje;

(32) finansinės priemonės, kurias reikėtų įgyvendinti pagal šį reglamentą, turėtų būti grindžiamos Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] VIII antraštinėje dalyje ir deleguotajame akte nustatytomis taisyklėmis bei atitikti finansinėms priemonėms taikomas geriausios patirties taisykles[32];

(33) daugelio valstybių narių fiskalinės priemonės paskatins arba jau paskatino valdžios institucijas iš naujo įvertinti savo infrastruktūros investicijų programas. Šiomis aplinkybėmis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali būti laikoma veiksminga priemone infrastruktūros projektams, kuriais būtų užtikrinamas tokių politikos tikslų kaip kova su klimato kaita, alternatyvių energijos išteklių ir energijos bei išteklių vartojimo efektyvumo skatinimas, tausaus transporto rėmimas ir plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas, įgyvendinti. Komisija savo 2009 m. lapkričio 19 d. komunikate dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės[33] įsipareigojo gerinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių galimybes gauti finansavimą, išplečiant esamų finansinių priemonių taikymo sritį;

(34) nors daugumą investicijų pagal strategiją „Europa 2020“ galima įgyvendinti pasitelkus rinkas ir reguliavimo priemonėmis, finansavimo uždaviniui įgyvendinti reikalinga viešoji intervencija ir Sąjungos parama dotacijomis bei naujoviškomis finansinėmis priemonėmis. Finansinės priemonės turėtų būti naudojamos konkretiems rinkos poreikiams tenkinti, laikantis EITP tikslų, ir neturėtų išstumti privačiojo finansavimo. Prieš priimdama sprendimą naudoti finansines priemones, Komisija turėtų atlikti šių priemonių vertinimą ex ante;

(35) ES Biudžeto peržiūros komunikate[34] pabrėžta, kad pagal bendrą taisyklę ilgalaikį komercinį potencialą turinčių projektų atveju Sąjungos lėšos turėtų būti naudojamos įgyvendinant partnerystę su finansų ir banko sektoriais, visų pirma su Europos investicijų banku (EIB) ir valstybių narių viešosiomis finansų įstaigomis, taip pat kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis ir privačiuoju finansų sektoriumi;

(36) strategijoje „Europa 2020“ Komisija įsipareigojo sutelkti Sąjungos finansines priemones pagal nuoseklią finansavimo strategiją, kuria remiantis infrastruktūrai finansuoti sutelkiamos Sąjungos ir nacionalinės viešosios bei privačiosios lėšos. Tas įsipareigojimas pagrįstas argumentu, kad daugeliu atvejų nepakankamas investicijas ir rinkos trūkumus galima veiksmingiau taisyti finansinėmis priemonėmis, o ne dotacijomis;

(37) pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę turėtų būti pasiūlytos finansinės priemonės, kad į infrastruktūrą daug investuotų privačiojo sektoriaus investuotojai ir finansų įstaigos. Kad finansinės priemonės būtų pakankamai patrauklios privačiajam sektoriui, jas reikėtų kurti ir įgyvendinti, tinkamai atsižvelgiant į administracinės naštos paprastinimą ir mažinimą, kartu užtikrinant tam tikrą lankstumą, kad būtų galima lanksčiai prisitaikyti prie nustatytų finansavimo poreikių. Šios priemonės turėtų būti kuriamos atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos finansines priemones, pvz., TEN-T projektų paskolų garantijų priemonę (angl. Loan Guarantee instrument for TEN-T projects, LGTT), rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (angl. Risk Sharing Finance Facility, RSFF) ir 2020 m. Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros fondą (fondas „Marguerite“);

(38) nors dauguma finansinių priemonių turėtų būti bendros visiems sektoriams, kai kurios iš jų gali būti skirtos ir atskiriems sektoriams. Komisijos tarnybos mano, kad nors finansinė parama plačiajuosčiam ryšiui pirmiausia bus paremta finansinėmis priemonėmis, transporto ir energetikos atveju finansinėms priemonėms reikalingų Sąjungos biudžeto išteklių dydis neturėtų viršyti atitinkamai 2 ir 1 mlrd. EUR;

(39) siekdama užtikrinti, kad finansinių priemonių lėšos būtų skiriamos kuo įvairesnių sektorių gavėjams, ir paskatinti laipsnišką geografinį diversifikavimą tarp valstybių narių, Komisija, kaip partnerį pasitelkdama EIB, bendromis iniciatyvomis, kaip antai Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pavyzdinis centras (EPEC) ir „Jaspers“, turėtų teikti valstybėms narėms paramą plėtojant atitinkamą projektų, kuriems galėtų būti skirtas finansavimas, sistemą;

(40) dėl finansinių priemonių sąlygų į darbo programas gali reikėti įtraukti papildomus reikalavimus, pavyzdžiui, kad būtų užtikrintos konkurencingos rinkos, atsižvelgiant į Sąjungos politikos krypčių pokyčius, technologijų plėtrą ir kitus svarbiais galinčius tapti veiksnius;

(41) daugiametis priemonės paramos programavimas turėtų būti nukreiptas į Sąjungos prioritetų rėmimą, užtikrinant būtinų finansinių išteklių prieinamumą ir bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų nuoseklumą bei tęstinumą; Pasiūlymų, pateiktų įgyvendinus pirmąją daugiametę darbo programą transporto sektoriuje, išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2014 m. sausio 1 d., siekiant užtikrinti projektų, kuriems jau taikomas 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse[35], tęstinumą;

(42) kadangi kai kuriems infrastruktūros projektams įgyvendinti reikia didelio biudžeto, turėtų būti numatyta galimybė į metines dalis padalyti biudžeto įsipareigojimus, susijusius su kai kuriems veiksmams teiktina finansine parama;

(43) Komisija turėtų atlikti laikotarpio vidurio ir ex post vertinimus, kad įvertintų finansavimo veiksmingumą ir efektyvumą bei jo poveikį bendriems priemonės tikslams ir strategijos „Europa 2020“ prioritetams;

(44) remiantis atskiruose reglamentuose nustatytomis konkretiems sektoriams skirtomis gairėmis, parengtas prioritettinių sričių, kurioms turėtų būti taikomas šis reglamentas, sąrašas, kuris turėtų būti įtrauktas į priedą. Kad būtų atsižvelgta į galimus politikos prioritetų ir technologinių galimybių pokyčius, taip pat į eismo srautus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikta teisė priimti aktus, kuriais priimami priedo pakeitimai. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(45) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus, susijusius su daugiametėmis ir metinėmis darbo programomis. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[36] ;

(46) atitinkamai reikėtų panaikinti 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje[37], ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 680/2007;

(47) Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas;

(48) kai kuriuos Sąjungai svarbius infrastruktūros projektus gali prireikti susieti su kaimyninėmis šalimis, besirengiančiomis stoti į ES šalimis ir kitomis trečiosiomis šalimis, ir šias šalis į juos įtraukti. Europos infrastruktūros tinklų priemone turėtų būti paprasčiau susieti ir finansuoti šiuos infrastruktūros objektus, kad būtų užtikrinta Sąjungos biudžeto vidaus ir išorės priemonių darna;

(49) kadangi valstybės narės negali pakankamai pasiekti veiksmų, kurių numatoma imtis, tikslų ir visų pirma negali pakankamai užtikrinti transeuropinių tinklų koordinavimo, plėtros ir finansavimo, ir kadangi yra poreikis koordinuoti šiuos tikslus, visa tai galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje įtvirtintą subsidiarumo principą gali imtis priemonių. Pagal tame pačiame straipsnyje nurodytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas yra būtina šiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS EUROPOS INFRASTRUKTŪROS TINKLŲ PRIEMONĖ

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir nustatomos Sąjungos finansinės paramos teikimo transeuropiniams tinklams, siekiant paremti transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros srities projektus, sąlygos, metodai ir procedūros.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(2) bendros svarbos projektas – projektas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXXX/2012 [įrašyti, kai bus priimta, įskaitant priėmimo datą ir visą pavadinimą] [TEN-T gairės][38], Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXXX/2012 [įrašyti, kai bus priimta, įskaitant priėmimo datą ir visą pavadinimą] [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės][39] arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXXX/2012 [įrašyti, kai bus priimta, įskaitant priėmimo datą ir visą pavadinimą] [INFSO gairės][40];

(3) tarpvalstybinė atkarpa – atkarpa, kuria užtikrinamas bent dviejų valstybių narių arba valstybės narės ir kaimyninės šalies bendros svarbos projekto tęstinumas;

(4) darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios projektavimo, statybos ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir projekto pradėjimas;

(5) tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir pripažinimo tyrimai (taip pat ir kaip programinė įranga) ir bet kokios kitos techninės paramos priemonės, įskaitant išankstinius projekto apibrėžimo, planavimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, kaip antai atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

(6) pagalbiniai programos veiksmai – lydimosios priemonės, būtinos Europos infrastruktūros tinklų priemonei ir atskiroms konkretiems sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti, kaip antai paslaugos (visų pirma techninė pagalba), parengiamoji, įgyvendinamumo, koordinavimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, tiesiogiai reikalinga minėtai priemonei valdyti ir jos tikslams pasiekti, visų pirma tyrimai, susitikimai, informavimas, infrastruktūros kartografavimas, porinis bendradarbiavimas, sklaida, informuotumo didinimo ir ryšių veiksmai, išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia skirtais informacijos mainams, ir kartu visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurių gali reikėti minėtai priemonei valdyti ar atskiroms konkretiems sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti;

(7) veiksmas – bet kokia veikla, būtina bendros svarbos projektui įgyvendinti ir finansiškai, techniškai ar laiko požiūriu savarankiška;

(8) tinkamos finansuoti išlaidos – kaip apibrėžta Komisijos reglamente (ES) Nr. XXX/2002 [Naujasis finansinis reglamentas];

(9) paramos gavėjas – valstybė narė, tarptautinė organizacija, valstybinė arba privačioji įmonė ar įstaiga, pasirinkta finansinei paramai gauti pagal šį reglamentą, laikantis kiekvienoje darbo programoje nurodytų sąlygų;

(10) įgyvendinimo įstaiga – paramos gavėjo, t. y. valstybės narės arba tarptautinės organizacijos, veiksmui atlikti paskirta valstybinė arba privačioji įmonė ar įstaiga. Sprendimą dėl tokio paskyrimo savo atsakomybe priima paramos gavėjas, o jeigu dėl tokio paskyrimo būtina sudaryti pirkimo sutartį, laikomasi taikytinų viešojo pirkimo taisyklių;

(11) pagrindinis tinklas – pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TENT-T gairės] III skyrių nustatyta transporto infrastruktūra;

(12) pagrindinio tinklo koridoriai – priemonė, kuria sudaromos palankesnės sąlygos koordinuotai diegti pagrindinį tinklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TENT-T gairės] IV skyriuje; išvardyti šio reglamento I priede;

(13) kliūtis – fizinė užtvara, dėl kurios sistema sutrikdoma taip, kad paveikiamas tolimųjų srautų tęstinumas. Tokia užtvara gali būti pašalinta pastačius naujus infrastruktūros objektus (pavyzdžiui, tiltus ar tunelius), kuriais sprendžiamos nuolydžio, kreivių spindulių, gabaritų ir kitokios problemos. Poreikis atnaujinti esamą infrastruktūrą nelaikomas kliūtimi;

(14) prioritetas – bet kuris iš energetikos infrastruktūros prioritetų (1–8 ir 10–12), nurodytų Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės] I priede;

(15) energetikos infrastruktūra – infrastruktūra, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės] 2 straipsnyje;

(16) plačiajuosčio ryšio tinklai – laidiniai ir belaidžiai (įskaitant palydovinius) prieigos tinklai, pagalbinė infrastruktūra ir pagrindiniai tinklai, kuriais užtikrinamas itin spartus ryšys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [INFSO gairės] 3 straipsnyje;

(17) skaitmeninių paslaugų infrastruktūra – prie tinklo prijungtos paslaugos, teikiamos elektroniniu būdu (paprastai internetu), dėl kurių atsiranda galimybė teikti viešojo intereso suderinamas transeuropines paslaugas ir sudaromos palankios sąlygos piliečiams, įmonėms, ir (arba) vyriausybėms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [INFSO gairės] 3 straipsnyje;

(18) pagrindinių paslaugų platformos – paslaugos, nurodytos Reglamento Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės] priede;

(19) bendrosios paslaugos – paslaugos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės] priede;

(20) paslaugų infrastruktūros eksploatavimas ir priežiūra – tam tikros skaitmeninių paslaugų infrastruktūros nuolatinio veikimo užtikrinimas, kaip išsamiau apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės] priede;

(21) nacionalinės reguliavimo institucijos – 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 3 straipsnyje apibrėžtos įstaigos.

3 straipsnis Bendrieji tikslai

Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybę pagal transeuropinių tinklų politiką rengti ir įgyvendinti bendros svarbos projektus energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose. Visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemone remiamas projektų, kuriais siekiama plėtoti ir statyti naują arba atnaujinti esamą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srities infrastruktūrą, įgyvendinimas. Šiuo tikslu Europos infrastruktūros tinklų priemone siekiama tokių tikslų:

(a) skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, plėtojant šiuolaikiškus ir itin efektyvius transeuropinius tinklus – taip visai Europos Sąjungai suteikiama naudos, susijusios su konkurencingumu ir ekonomine, socialine bei teritorine sanglauda bendrojoje rinkoje, ir sukuriama privačiosioms ir viešosioms investicijoms palankesnė aplinka, taikant finansinių priemonių bei Sąjungos tiesioginės paramos derinį, taip pat išnaudojant sektorių sinergiją. Tai, kaip pasiekta šio tikslo, bus vertinama pagal viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydį, visų pirma su bendros svarbos projektais susijusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, atliktų pagal šį reglamentą naudojant finansines priemones, dydį;

(b) suteikti Sąjungai galimybę pasiekti savo tikslus iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį[41], 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 20 % padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, kartu užtikrinant didesnį valstybių narių solidarumą.

4 straipsnis Konkretiems sektoriams skirti tikslai

1.           Siekiant bendrųjų 3 straipsnyje nurodytų tikslų, Europos infrastruktūros tinklų priemonė turėtų padėti pasiekti tokius konkretiems sektoriams nustatytus tikslus:

(a) Transporto srityje Europos infrastruktūros tinklų priemone remiami bendros svarbos projektai, kuriais siekiama toliau išvardytų tikslų, kurie išsamiau apibrėžti Reglamento (ES) Nr. xxxx/2012 [TEN-T gairės] 4 straipsnyje:

i)        pašalinti kliūtis ir nutiesti trūkstamas jungtis; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal naujų ir patobulintų tarpvalstybinių jungčių bei pašalintų kliūčių skaičių transporto maršrutuose, kuriems skirta parama pagal EITP;

ii)       užtikrinti, kad ilgainiui transportas taptų tausus ir efektyvus; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal paprastųjų geležinkelių tinklo ilgį ES 27 valstybėse narėse ir greitųjų geležinkelių tinklo ilgį ES 27 valstybėse narėse;

iii)      optimizuoti transporto rūšių integraciją bei sujungimą ir padidinti transporto paslaugų sąveiką. Tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal uostų ir oro uostų, prijungtų prie geležinkelių tinklo, skaičių.

(b) Energetikos srityje Europos infrastruktūros tinklų priemone remiami bendros svarbos projektai, kuriais siekiama toliau nurodytų tikslų, kurie išsamiau apibrėžti Reglamente (ES) Nr. xxxx/2012:

i)        skatinti tolesnę energetikos vidaus rinkos integraciją ir valstybių elektros energijos bei dujų tinklų sąveiką, be kita ko užtikrinant, kad nė viena valstybė narė nebūtų atskirta nuo Europos tinklo; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal projektų, kuriuos įgyvendinant valstybių narių tinklai veiksmingai sujungiami ir šalinamos vidaus kliūtys, skaičių;

ii)       didinti Sąjungos tiekimo saugumą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal sistemos atsparumo raidą ir sistemos operacijų saugumą, taip pat projektų, kuriuos įgyvendinant galima įvairinti tiekimo šaltinius, tiekiančias šalis ir maršrutus, skaičių;

iii)      prisidėti prie darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos, visų pirma skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į perdavimo tinklą ir anglies dioksido perdavimo tinklų plėtojimą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal atsinaujinančiosios energijos perdavimą iš gavybos centrų svarbiausiems vartojimo centrams ir saugykloms bei CO2 išlakų, kurių išvengta įgyvendinus EITP paramą gavusius projektus, bendrą kiekį.

(c) Telekomunikacijų srityje Europos infrastruktūros tinklų priemone remiami bendros svarbos projektai, kuriais siekiama toliau nurodytų tikslų, išsamiau apibrėžtų Reglamente (ES) Nr. xxxx/2012 [INFSO gairės]:

i)        greičiau diegti spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus ir paspartinti tų tinklų taikymą (taip pat ir mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ)); tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal plačiajuosčio ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir namų ūkių, turinčių spartesnį nei 100 Mbps plačiajuostį ryšį, skaičių;

ii)       skatinti nacionalinių internetu teikiamų viešųjų paslaugų sujungimą ir sąveiką bei prieigą prie tokių tinklų; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal piliečių ir įmonių, kurie naudojasi internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis, skaičių ir tokių paslaugų tarptautinį prieinamumą.

5 straipsnis Biudžetas

1. Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. yra 50 000 000 000 EUR[42]. Ši suma 3 straipsnyje nurodytiems sektoriams paskirstoma taip:

a)      transportas: 31 694 000 000 EUR, iš jų 10 000 000 000 EUR pervedami iš Sanglaudos fondo ir turi būti panaudoti pagal šį reglamentą valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą;

b)      energetika: 9 121 000 000 EUR;

c)      telekomunikacijos: 9 185 000 000 EUR.

2. Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais, ekspertų susitikimais, kiek jie susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą.

Lėšos taip pat gali būti skiriamos siekiant padengti techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, būtinas užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 680/2007[43] , prie programos. Jei būtina, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir būti skirti analogiškoms išlaidoms, kad būtų galima valdyti veiksmus, kurie nebaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3. Pagal 26 straipsnio 1 dalį atlikusi laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija gali perkelti 1 dalyje nurodytus asignavimus iš vieno sektoriaus į kitą, išskyrus 10 000 000 000 EUR sumą, kuri pervedama iš Sanglaudos fondo transporto sektoriaus projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą.

II SKYRIUS FINANSAVIMO FORMOS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

6 straipsnis Finansinės paramos formos

1.           Europos infrastruktūros tinklų priemonė įgyvendinama viena ar keliomis finansinės paramos priemonėmis, numatytomis Reglamente (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas], visų pirma dotacijomis, pirkimu ir finansinėmis priemonėmis.

2.           Dalį Europos infrastruktūros tinklų priemonės Komisija gali patikėti įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 55 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms įstaigoms.

7 straipsnis Tinkamumas gauti finansinę paramą ir jos sąlygos

1.           Tik veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus pagal reglamentus (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-E gairės], (ES) Nr. XXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] ir Nr. XXX/2012 [INFSO gairės], ir pagalbiniai programos veiksmai yra tinkami gauti dotacijų, finansinių priemonių ir pirkimo pavidalo ES finansinę paramą.

2.           Transporto srityje tik veiksmai, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], ir pagalbiniai programos veiksmai yra tinkami gauti pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą. Tik toliau nurodyti veiksmai yra tinkami gauti dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą:

(a) veiksmai, kuriais kuriamas pagrindinis tinklas pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] III skyrių, įskaitant naujų technologijų ir inovacijų diegimą pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 39 straipsnį;

(b) su bendros svarbos projektais susiję tyrimai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose;

(c) veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 8 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose;

(d) veiksmai, kuriais remiamos eismo valdymo sistemos pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] 37 straipsnį;

(e) veiksmai, kuriais remiamos krovinių vežimo paslaugos pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] 38 straipsnį;

(f) veiksmai, kuriais siekiama sumažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis;

(g) pagalbiniai programos veiksmai.

Su transportu susiję veiksmai, atliekami tarpvalstybinėje atkarpoje ar jos dalyje, yra tinkami gauti Sąjungos finansinę paramą, jeigu atitinkamos valstybės narės arba atitinkamos valstybės narės ir trečiosios šalys yra raštu sudariusios susitarimą dėl tarptautinės atkarpos užbaigimo. Išimties tvarka, jeigu projektas yra būtinas siekiant prisijungti prie kaimyninės valstybės narės ar trečiosios šalies tinklo, tačiau iš tikrųjų siena nekertama, minėto rašytinio susitarimo nereikia.

Dotacijos projektams, kuriems reikalingas lėšas daugiausia skiria naudotojai, pirmiausia teikiamos projektui parengti, visų pirma viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei įvertinti.

3.           Energetikos srityje konkrečios veiksmų, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai, tinkamumo gauti finansinių priemonių ir dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą sąlygos nustatytos Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnyje.

4.           Telekomunikacijų sektoriuje visi veiksmai, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai ir pagalbiniai programos veiksmai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės] priede, yra tinkami pagal šį reglamentą gauti dotacijos, pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą.

III SKYRIUS DOTACIJOS

8 straipsnis Dotacijų formos ir tinkamos finansuoti išlaidos

1.           Dotacijos pagal šį reglamentą gali būti teikiamos bet kuria iš Reglamente (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] nurodytų formų.

Darbo programose turi būti nustatytos dotacijų, kurios gali būti naudojamos atitinkamiems veiksmams finansuoti, formos.

2.           Išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo paraiškos gauti paramą pateikimo dienos. [Išlaidos veiksmams, susijusiems su projektais, įtrauktais į pirmąją daugiametę programą, gali būti tinkamos finansuoti nuo 2014 m. sausio 1 d.]

3.           Tinkamos finansuoti gali būti tik valstybėse narėse patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai bendros svarbos projektas apima ir trečiųjų šalių teritoriją ir jeigu veiksmas yra neišvengiamai būtinas konkretaus projekto tikslams pasiekti.

4.           Gali būti tinkamos finansuoti visos įrangos ir infrastruktūros išlaidos, kurias paramos gavėjas laiko kapitalo išlaidomis.

5.           Išlaidos, susijusios su aplinkos apsaugos srities tyrimais ir atitiktimi Sąjungos teisynui, gali būti tinkamos finansuoti.

6.           Su žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti išlaidos.

7.           Pridėtinės vertės mokestis nėra tinkamos finansuoti išlaidos.

8.           Paramos gavėjų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės taikomos mutatis mutandis įgyvendinimo įstaigų patirtoms išlaidoms.

9 straipsnis Dalyvavimo sąlygos

1.           Pasiūlymus gali teikti viena arba kelios valstybės narės, tarptautinės organizacijos, valstybėse narėse įsteigtos bendrosios įmonės arba viešosios ar privačiosios įmonės, arba įstaigos.

2.           Šiuo tikslu pasiūlymus gali teikti juridinio asmens statuso pagal taikytiną nacionalinę teisę neturintys subjektai, jeigu jų atstovai gali jų vardu prisiimti teisinius įsipareigojimus ir pateikia Sąjungos finansinių interesų apsaugos garantiją, prilygstančią juridinių asmenų teikiamai garantijai.

3.           Fizinių asmenų pateikti pasiūlymai nėra tinkami finansuoti.

4.           Jeigu to reikia konkretaus bendros svarbos projekto tikslams pasiekti, veiksmuose, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, gali dalyvauti trečiosios šalys ir trečiosiose šalyse įsisteigę subjektai.

Jie negali gauti finansavimo pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiamai būtina konkretaus bendros svarbos projekto tikslams pasiekti.

Jeigu tai yra būtina, kad būtų veiksmingiau įgyvendinti atitinkami veiksmai, kuriais trečiosiose šalyse padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus pagal reglamentus (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-E gairės], (ES) Nr. XXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] ir Nr. XXX/2012 [INFSO gairės], finansavimas pagal šį reglamentą gali būti sujungtas su kituose atitinkamuose Sąjungos reglamentuose numatytu finansavimu.   Tokiu atveju Komisija įgyvendinimo aktu gali nuspręsti patvirtinti vieną įgyvendinimui taikomų taisyklių rinkinį.

5.           Su veiksmu susijusių valstybių narių sutikimas turi būti pridėtas prie visų dotacijų prašymų, išskyrus telekomunikacijų sritį ir transporto sritį, susijusią su oro eismo valdymu.

6.           Daugiametėse ir metinėse darbo programose gali būti numatytos papildomos pasiūlymų teikimo taisyklės.

10 straipsnis Finansavimo normos

1.           Išskyrus Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] XXX straipsnyje nurodytus atvejus, pasiūlymai atrenkami paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, remiantis 17 straipsnyje nurodytomis darbo programomis.

2.           Transporto srityje:

(a) dotacijų tyrimams atveju Sąjungos finansinė parama negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;

(b) dotacijų darbams atveju:

i)        geležinkelių ir vidaus vandens kelių srityje Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų; finansavimo norma gali būti padidinta iki 30 % veiksmams, kuriais siekiama pašalinti kliūtis; finansavimo norma gali būti padidinta iki 40 % veiksmams, susijusiems su tarpvalstybinėmis atkarpomis;

ii)       sausumos transporto jungtims iki uostų ir oro uostų, veiksmams, kuriais siekiama mažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis, ir uostų bei įvairiarūšio transporto platformų plėtrai Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų.

(c) dotacijų eismo valdymo sistemoms ir paslaugoms atveju:

i)        Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;

ii)       eismo valdymo sistemoms, krovinių vežimo paslaugoms, saugioms aikštelėms pagrindiniame kelių transporto tinkle, taip pat jūrų greitkelių plėtros rėmimo veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3.           Energetikos srityje:

(a) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti tyrimų ir (arba) darbų išlaidų;

(b) bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 80 % veiksmams, kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais įrodymais, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba kurie susiję su itin naujoviškais sprendimais.

4.           Telekomunikacijų srityje:

(a) plačiajuosčio ryšio tinklų srities veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;

(b) bendrųjų paslaugų srities veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 75 % tinkamų finansuoti išlaidų;

(c) pagrindinių paslaugų platformos paprastai finansuojamos pirkimu. Išimtiniais atvejais jos gali būti finansuojamos dotacija, kuria padengiama iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, nepažeidžiant bendro finansavimo principo;

(d) pagalbiniams programos veiksmams (įskaitant infrastruktūros kartografavimą, porinį bendradarbiavimą ir techninę pagalbą) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 75 % tinkamų finansuoti išlaidų.

5.           Pirmiau nurodytos bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki 10 procentinių punktų veiksmams, kuriais užtikrinama sektorių sinergija, siekiama klimato kaitos švelninimo tikslų, didinamas atsparumas klimato kaitos poveikiui arba mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Ši padidinimo norma neturėtų būti taikoma 11 straipsnyje nurodytoms bendro finansavimo normoms.

6.           Pasirinktiems veiksmams teiktinos finansinės paramos suma bus moduliuojama pagal kiekvieno projekto sąnaudų ir naudos analizę, biudžeto išteklių prieinamumą ir poreikį kuo labiau didinti ES finansavimo sverto efektą.

11 straipsnis Specialūs kvietimai, susiję su lėšomis, pervedamomis iš Sanglaudos fondo transporto srityje

1.           Dėl 10 000 000 000 EUR sumos, pervedamos iš Sanglaudos fondo [Reglamento XXX XX straipsnis] ir numatomos išleisti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, skelbiami specialūs kvietimai projektams, kuriais pagrindinis tinklas kuriamas tik teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą turinčiose valstybėse narėse.

2.           Pagal šį reglamentą transporto sektoriui taikytinos taisyklės taikomos tokiems specialiems kvietimams. Skelbiant tokius kvietimus, didžiausias įmanomas prioritetas teikiamas projektams, kuriais paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą.

3.           Nukrypstant nuo 10 straipsnio, 10 000 000 000 EUR sumai, pervedamai iš Sanglaudos fondo [Reglamento XXX XX straipsnis] ir numatomai išleisti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, taikomos tokios maksimalios finansavimo normos, kokios taikomos Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Reglamentas, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB)Nr. 1083/2006][44] 22 straipsnyje ir 110 straipsnio 3 dalyje nurodytam Sanglaudos fondui, o lėšos skiriamos šiems veiksmams:

(a) dotacijoms tyrimams;

(b) dotacijų darbams atveju:

i)        geležinkeliams ir vidaus vandens keliams;

ii)       veiksmams, kuriais remiamos tarpvalstybinės kelių atkarpos;

iii)      sausumos transporto jungtims iki uostų ir oro uostų, įvairiarūšio transporto platformų ir uostų plėtrai;

(c) dotacijų eismo valdymo sistemoms ir paslaugoms atveju:

i)        Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS);

ii)       eismo valdymo sistemoms.

12 straipsnis Dotacijos atšaukimas, sumažinimas, sustabdymas ir nutraukimas

1.           Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, Komisija atšaukia finansinę paramą, suteiktą veiksmams, nepradėtiems per metus nuo paramos teikimo sąlygose nustatytos veiksmo pradžios dienos.

2.           Komisija gali sustabdyti, sumažinti, susigrąžinti arba nutraukti finansinę paramą pagal Reglamente (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] nustatytas sąlygas, visų pirma:

(a) jeigu įgyvendinant veiksmą padarytas Sąjungos teisės aktų pažeidimas;

(b) jeigu nesilaikyta dotacijos skyrimo sąlygų, visų pirma jeigu be Komisijos pritarimo padarytas esminis pakeitimas, turintis įtakos projekto arba veiksmo pobūdžiui;

(c) įvertinus projekto pažangą, visų pirma jeigu smarkiai vėluojama įgyvendinti veiksmą.

3.           Komisija gali prašyti grąžinti suteiktą finansinę paramą, jeigu veiksmas, kuriam suteikta finansinė parama, nebaigtas įgyvendinti per dvejus metus nuo paramos teikimo sąlygose nustatytos užbaigimo dienos.

4.           Prieš priimdama kurį nors iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų sprendimų, Komisija ištiria atitinkamą atvejį ir informuoja atitinkamus paramos gavėjus, kad jie per nustatytą terminą galėtų pateikti savo pastabas.

IV SKYRIUS

Pirkimas

13 straipsnis Pirkimas

1.           Komisijai arba vienai iš 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų savo vardu arba kartu su valstybėmis narėmis vykdant viešojo pirkimo procedūras:

(a) gali būti numatytos konkrečios sąlygos, kaip antai perkamos veiklos vykdymo vieta, jeigu tai pateisinama dėl veiksmų tikslų ir jeigu tokiomis sąlygomis nepažeidžiami viešojo pirkimo principai;

(b) gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą sudaryti kelias sutartis („kelių sutarčių sudarymas“).

2.           Jeigu tai tinkamai pagrįsta ir būtina veiksmams įgyvendinti, 1 dalis taip pat gali būti taikoma dotacijų gavėjų vykdomoms pirkimo procedūroms.

V SKYRIUS FINANSINĖS PRIEMONĖS

14 straipsnis Finansinių priemonių rūšis

1.           Finansinės priemonės, sukurtos pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas 2012] VIII antraštinę dalį, gali būti naudojamos, kad finansavimą galėtų lengviau gauti subjektai, įgyvendinantys veiksmus, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) Nr. XXXX/2012, (ES) Nr. XXX 2012 ir (ES) Nr. XXX/2012, ir pasiekti jų tikslus. Finansinės priemonės grindžiamos ex ante atliktais rinkos trūkumų arba nepakankamai optimalaus investavimo atvejų bei investicijų poreikių vertinimais.

2.           Reglamentu (EB) Nr. 680/2007 nustatytos finansinės priemonės gali būti sujungtos, jei taikytina, su priemonėmis, sukurtomis pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

3.           Gali būti naudojamos tokios finansinės priemonės:

(a)     nuosavo kapitalo priemonės, pvz., investiciniai fondai, kurių pagrindinis tikslas – teikti rizikos kapitalą veiksmams, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus;

(b)     paskolos ir (arba) garantijos, pasitelkus rizikos pasidalijimo priemones, taip pat projekto obligacijų, kurias savo lėšomis išleidžia finansų įstaiga, skatinimo mechanizmas, Sąjungai prisidedant prie lėšų suteikimo ir (arba) kapitalo paskirstymo;

(c)     visos kitos finansinės priemonės.

15 straipsnis Finansinės paramos teikimo pasitelkiant finansines priemones sąlygos

1.           Veiksmai, remiami finansinėmis priemonėmis, atrenkami vadovaujantis eiliškumo principu ir jais turi būti siekiama diversifikavimo pagal sektorius, kaip numatyta 3 ir 4 straipsniuose, ir laipsniško geografinio diversifikavimo tarp valstybių narių.

2.           Sąjunga, bet kuri valstybė narė ir kiti investuotojai gali teikti finansinę paramą, kuria papildomos naudojant finansines priemones gautos lėšos, jeigu Komisija sutinka su veiksmų tinkamumo finansuoti kriterijų ir (arba) priemonės investicijų strategijos pakeitimais, kurie gali būti būtini dėl papildomo įnašo.

3.           Finansinėmis priemonėmis siekiama išsaugoti Sąjungos biudžeto teikiamų lėšų vertę. Jos gali duoti priimtiną grąžą kitų partnerių ar investuotojų tikslams pasiekti.

4.           Finansinės priemonės gali būti derinamos su dotacijomis, finansuojamomis iš Sąjungos biudžeto, taip pat ir pagal šį reglamentą.

5.           Darbo programose gali būti nustatytos papildomos sąlygos, atsižvelgiant į konkrečius sektorių poreikius.

6.           Pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 18 straipsnio 2 dalį pajamos ir grąžinimai pagal vieną finansinę priemonę priskiriami tai finansinei priemonei. Finansinių priemonių, jau sukurtų pagal daugiametę finansinę programą 2007–2013 m. laikotarpiu, pajamos ir grąžinamos sumos iš tuo laikotarpiu pradėtų operacijų priskiriami 2014–2020 m. laikotarpio finansinei priemonei.

16 straipsnis Veiksmai trečiosiose šalyse

Parama veiksmams trečiosiose šalyse gali būti teikiama pasitelkus finansines priemones, jeigu to reikia bendros svarbos projektui įgyvendinti.

VI SKYRIUS PROGRAMAVIMAS, ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

17 straipsnis Daugiametės ir (arba) metinės darbo programos

1.           Komisija tvirtina daugiametes ir metines darbo programas kiekvienam sektoriui. Komisija taip pat gali patvirtinti daugiametes ir metines darbo programas, apimančias daugiau negu vieną sektorių. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           Daugiametė darbo programa persvarstoma bent laikotarpio viduryje. Prireikus Komisija daugiametę darbo programą pataiso įgyvendinimo aktu. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3.           Transporto srities daugiametė darbo programa tvirtinama bendros svarbos projektams, išvardytiems šio reglamento priedo I dalyje.

Finansinio paketo dydis yra 80–85 % 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų biudžeto išteklių.

4.           Energetikos ir telekomunikacijų srities daugiametėse darbo programose numatomos bendro intereso projektų strateginės kryptys ir gali būti įtraukti konkretūs bendros svarbos projektai.

5.           Transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių sektorinės metinės darbo programos tvirtinamos į daugiametę programą neįtrauktiems bendros svarbos projektams.

6.           Laikydamasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija, rengdama daugiametes ir sektorines metines darbo programas, atrankos ir skyrimo kriterijus nustato laikydamasi tikslų ir prioritetų, nustatytų:

(a)     transporto srityje – Reglamente (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės];

(b)     energetikos srityje – Reglamente (ES) Nr. XXXX/2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės];

(c)     telekomunikacijų srityje – Reglamente Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės].

7.           Darbo programos koordinuojamos siekiant išnaudoti transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektorių sinergiją, visų pirma tokiose srityse kaip pažangieji energetikos tinklai, elektrinis judumas, intelektinės ir tausios transporto sistemos arba bendros judėjimo teisės. Gali būti patvirtintas kvietimas teikti pasiūlymus dėl kelių sektorių.

18 straipsnis Metinės dalys

Biudžetiniai įsipareigojimai gali būti padalyti į metines dalis. Tokiu atveju Komisija, atsižvelgdama į veiksmų, kuriems skiriama finansinė parama, pažangą, numatomus poreikius ir turimą biudžetą, įsipareigoja skirti lėšas metinėmis dalimis.

Dotacijų gavėjams pateikiamas orientacinis grafikas, kuriame nurodomos įsipareigotos išmokėti metinės lėšų dalys, o jei jis taikytinas finansinėms priemonėms, tai pateikiamas ir atitinkamoms finansų įstaigoms.

19 straipsnis Metinių asignavimų perkėlimas į kitą laikotarpį

Finansinių metų, kuriems asignavimai skirti, pabaigoje nepanaudoti asignavimai automatiškai perkeliami į kitus metus.

[20 straipsnis Deleguotieji aktai

Komisija įgaliojama pagal 25 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priede pateiktų sąrašų papildymo ar pakeitimo.]

21 straipsnis Paramos gavėjų ir valstybių narių atsakomybė

Pagal savo atsakomybės sritį ir nepažeisdami pagal dotacijoms taikomas sąlygas paramos gavėjams tenkančių įpareigojimų, paramos gavėjai ir valstybės narės deda visas pastangas, kad įgyvendintų bendros svarbos projektus, kuriems skirta pagal šį reglamentą numatyta Sąjungos finansinė parama.

Projektų, susijusių su transporto ir energetikos sektoriais, atveju valstybės narės įsipareigoja atlikti veiksmų techninę priežiūrą ir finansinę kontrolę, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, ir patvirtina patirtų projektų ar jų dalių išlaidų tikrumą ir atitiktį. Valstybės narės gali prašyti, kad Komisija dalyvautų atliekant patikras vietoje.

Visų pirma telekomunikacijų srityje nacionalinės reguliavimo institucijos deda visas pastangas, kad užtikrintų reikiamą teisinį saugumą ir investavimo sąlygas, kurios padėtų įgyvendinti projektus, kuriems pagal šį reglamentą skiriama Sąjungos finansinė parama.

Valstybės narės nuolat praneša Komisijai, prireikus taikydamos interaktyvias geografines ir technines informavimo sistemas, kurios transeuropinių transporto tinklų atveju yra TENtec, apie bendros svarbos projektų įgyvendinimo pažangą ir šiuo tikslu padarytas investicijas, įskaitant klimato kaitos srities tikslams pasiekti panaudotą paramos sumą.

22 straipsnis Atitiktis Sąjungos politikos kryptims ir Sąjungos teisei

Pagal šį reglamentą finansuojami tik Sąjungos teisę ir atitinkamas Sąjungos politikos kryptis atitinkantys veiksmai.

23 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Komisija imasi atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, taikydama sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veikos prevencijos priemones, atlikdama veiksmingas patikras, o nustačiusi pažeidimų, susigrąžindama neteisėtai išmokėtas sumas, ir jei reikia taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.           Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, įgyvendinimo įstaigų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.           Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) suteikiami įgaliojimai atlikti su tokiu finansavimu tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių ūkio subjektų patikrinimus ir inspektavimus vietoje, laikantis 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[45] nustatytos tvarkos, siekiant nustatyti korupcijos, sukčiavimo atvejus ar bet kurią kitą neteisėtą veiką, turinčią įtakos Sąjungos finansiniams interesams ir susijusią su sutartimi ar sprendimu dėl dotacijos ar sutartimi dėl Sąjungos lėšų skyrimo.

4.           Nepažeidžiant pirmesnių šio straipsnio dalių, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis bei dotacijų sutartyse ir sprendimuose bei sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį auditą, patikras ir inspektavimus vietoje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis Komitetai

1.           Komisijai padeda Priemonės koordinacinis komitetas. Šis komitetas yra toks, koks apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Jeigu daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.           Komitetas užtikrina 18 straipsnyje nurodytų darbo programų horizontalią peržiūrą, kad būtų užtikrintas suderinamumas, nustatyta ir išnaudota sektorių sinergija.

25 straipsnis Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 20 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi įtakos visų kitų jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

26 straipsnis Vertinimas

1.           Ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio Komisija parengia vertinimo ataskaitą, susijusią su visų priemonių tikslų pasiekimu (rezultatų ir poveikio lygmeniu), išteklių naudojimo efektyvumu ir papildoma nauda Europai, atsižvelgiant į sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo. Atliekant vertinimą taip pat nagrinėjamos paprastinimo galimybės, vidaus ir išorės suderinamumas, tolesnis visų tikslų aktualumas, taip pat kaip priemonėmis prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų. Vertinimo ataskaitoje atsižvelgiama į vertinimo rezultatus, susijusius su ilgalaikiu ankstesnių priemonių poveikiu.

2.           Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir paramos gavėjais, atlieka vertinimą ex post. Atliekant vertinimą ex post tikrinamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės veiksmingumas ir efektyvumas ir jos poveikis ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, prisidėjimas prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimo bei klimato kaitos tikslams pasiekti panaudotos paramos mastas ir rezultatai. Ex post atliekamas vertinimas įtraukiamas į sprendimą dėl galimo paskesnės priemonės atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo.

3.           Atliekant vertinimus, atsižvelgiama į pažangą pagal veiksmingumo rodiklius, nurodytus 3 ir 4 straipsniuose.

4.           Komisija šių vertinimų išvadas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

5.           Padedamos kitų galimų paramos gavėjų, Komisija ir valstybės narės gali imtis vertinti projektų įgyvendinimo metodus ir jų įgyvendinimo poveikį, kad įvertintų, ar yra pasiekti tikslai, įskaitant su aplinkos apsauga susijusius tikslus.

6.           Komisija gali prašyti, kad valstybė narė, gaunanti su bendros svarbos projektu susijusią paramą, pateiktų konkretų pagal šį reglamentą finansuojamų veiksmų ir susijusių projektų vertinimą arba, kai taikytina, pateiktų jai informaciją ir suteiktų pagalbą, būtiną tokiems projektams įvertinti.

27 straipsnis Informavimas, ryšiai ir viešinimas

1.           Paramos gavėjai ir, kai taikytina, atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą suteikta pagalba būtų tinkamai viešinama, kad visuomenė būtų informuota apie Sąjungos vaidmenį įgyvendinant projektus.

2.           Komisija įgyvendina informavimo ir ryšių veiksmus, susijusius su Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektais ir rezultatais. Be to, ryšiams pagal šį reglamentą skirtas biudžetas taip pat apima ryšius su įmonėmis dėl Sąjungos politikos prioritetų[46].

28 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi įtakos atitinkamų projektų tęsimui ar modifikavimui, įskaitant visišką arba dalinį nutraukimą, kol jie bus užbaigti, arba tęsimui ar modifikavimui finansinės paramos, kurią Komisija skyrė pagal reglamentus (EB) Nr. 2236/95 ir (EB) Nr. 680/2007 ar bet kuriuos kitus teisės aktus, taikomus šiai paramai 2013 m. gruodžio 31 d. – jie toliau taikomi atitinkamiems veiksmams iki jų užbaigimo.

29 straipsnis Panaikinimas

Nepažeidžiant šio reglamento 28 straipsnio nuostatų, nuo 2014 m. sausio 1 d. panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 680/2007.

30 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje […]

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

I DALIS. IŠ ANKSTO NUSTATYTŲ PAGRINDINIO TINKLO PROJEKTŲ TRANSPORTO SRITYJE SĄRAŠAS

a) Horizontalieji prioritetai

Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Bendras Europos dangus - SESAR

Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių eismo valdymo sistemos (ITS, ERTMS ir RIS)

Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Pagrindinio tinklo uostai ir oro uostai

Pagrindinio tinklo koridoriai

1. Baltijos–Adrijos koridorius Helsinkis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva–Katovicai Gdynė–Katovicai Katovicai–Ostrava–Brno–Viena Katovicai–Žilina–Bratislava–Viena Viena–Gracas–Klagenfurtas–Filachas–Udinė–Venecija–Bolonija–Ravena

Iš anksto nustatytos atkarpos || Rūšis || Aprašymas / datos

Helsinkis–Talinas || Uostai, jūrų greitkeliai || Uostų jungtys, (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų ir jų jungčių plėtra, jūrų greitkeliai (įskaitant ledų laužymo pajėgumus)

Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva || Geležinkelis || (Išsamūs) tyrimai, susiję su nauja linija, visiškai suderinama su UIC vėže; naujosios linijos darbai turi būti pradėti iki 2020 m.; geležinkelio linija su oro uostais ir uostais

Gdynė–Katovicai || Geležinkelis ||  Vykdomi modernizavimo darbai

Gdynė–Gdanskas || Uostai || Uostų jungtys, (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra

Varšuva–Katovicai || Geležinkelis ||  Vykdomi modernizavimo darbai

Katovicai–Ostrava–Brno–Viena ir Katovicai–Žilina–Bratislava–Viena || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose: Lenkija–Čekija, Lenkija–Slovakija ir Slovakija–Austrija; (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra

Viena–Gracas–Klagenfurtas–Udinė–Venecija–Ravena || Geležinkelis || Vykdomi darbai ir modernizavimas; (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra

Triestas, Venecija, Ravena || Uostai || Uostų jungtys, (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra

2. Varšuva–Berlynas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Midlendas Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Enschedė–Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis

Iš anksto nustatytos atkarpos || Rūšis || Aprašymas / datos

Baltarusijos siena–Varšuva–Poznanė–Vokietijos siena || Geležinkelis || Vykdomi jau esamos linijos modernizavimo darbai, atliekami greitojo geležinkelio tyrimai

Lenkijos siena–Berlynas–Hanoveris–Amsterdamas / Roterdamas || Geležinkelis || Vykdomi keleto atkarpų modernizavimo darbai (Amsterdamas – Utrechtas – Arnhemas; Hanoveris – Berlynas)

Vakarų Vokietijos kanalai, Mittellandkanal, Hanoveris–Magdeburgas–Berlynas || Vidaus vandens keliai || Vykdomi modernizavimo darbai

Amsterdamo šliuzai || Vidaus vandens keliai || Atliekami tyrimai

Filikstou–Midlandas || Geležinkelis, uostas, daugiarūšio transporto platformos || Uostų jungtys ir daugiarūšio transporto platformos

3. Viduržemio jūros koridorius Alchesirasas–Madridas–Taragona Sevilija–Valensija–Taragona Taragona–Barselona–Perpinjanas–Lionas–Turinas–Milanas–Venecija–Liublijana–Budapeštas–Ukrainos siena

Iš anksto nustatytos atkarpos || Rūšis || Aprašymas / datos

Alchesirasas–Madridas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai, darbai turi būti pradėti iki 2015 m., užbaigti – 2020 m.

Sevilija–Antekera–Granada–Almerija–Kartagina–Mursija–Alikantė–Valensija || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Valensija–Taragona–Barselona || Geležinkelis || Statybos vyks 2014–2020 m.

Barselona || Uostas || Geležinkelio linija su uostu ir oro uostu

Barselona–Perpinjanas || Geležinkelis || Tarpvalstybinė atkarpa, vykdomi darbai, naujoji linija turi būti užbaigta iki 2015 m., vykdomi esamos linijos modernizavimo darbai

Perpinjanas–Montpeljė || Geležinkelis || Nimo–Montpeljė aplinkkelis turi būti pradėtas eksploatuoti 2017 m., Montpeljė–Perpinjano – 2020 m.

Lionas–Turinas || Geležinkelis || Tarpvalstybinė atkarpa, pagrindinio tunelio darbai turi būti pradėti iki 2020 m.; atliekami su privažiuojamaisiais keliais susiję tyrimai

Milanas–Breša || Geležinkelis ||  Dalis modernizuojama, kita dalis – naujoji greitojo geležinkelio jungtis

Breša–Venecija–Triestas || Geležinkelis || Darbai keliose atkarpose turi būti pradėti iki 2014 m.

Milanas–Mantuja–Venecija–Triestas || Vidaus vandens keliai || Tyrimai, modernizavimas, darbai

Triestas–Divača || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomas dalinis modernizavimas; tarpvalstybinė atkarpa bus baigta po 2020 m.

Koperis–Divača–Liublijana–Mariboras || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi modernizavimo darbai, dalis – naujoji linija

Liublijanos mazgas || Geležinkelis || Liublijanos geležinkelio mazgas, įskaitant daugiarūšio transporto platformą; geležinkelio ir oro uosto jungtys

Mariboras–Zalalevė || Geležinkelis || Tarpvalstybinė atkarpa: tyrimai ir darbai turi būti pradėti iki 2020 m.

Boba–Sekešfehėrvaras || Geležinkelis ||  Vykdomi modernizavimo darbai

Budapeštas–Miškolcas–Ukrainos siena || Geležinkelis ||  Vykdomi modernizavimo darbai

4. Hamburgas – Rostokas – Burgasas / Turkijos siena – Pirėjas – Lefkosija Hamburgas / Rostokas–Berlynas–Praha–Brno–Bratislava–Budapeštas–Aradas–Timišoara–Sofija  Sofija–Burgasas / Turkijos siena Sofija–Salonikai–Pirėjas–Limasolis–Lefkosija

Iš anksto nustatytos atkarpos || Rūšis || Aprašymas / datos

Dresdenas–Praha || Geležinkelis || Atliekami su greituoju geležinkeliu susiję tyrima

Praha || Geležinkelis ||  Vykdomi modernizavimo darbai, krovininio transporto aplinkkelis; geležinkelio ir oro uosto jungtis

Hamburgas–Dresdenas–Praha–Pardubicės || Vidaus vandens keliai || Vykdomi Elbės modernizavimo darbai

Elbės šliuzai || Vidaus vandens keliai || Atliekami tyrimai

Bržeclavas–Bratislava || Geležinkelis || Tarpvalstybinė atkarpa, vykdomi modernizavimo darbai

Bratislava–Hedešhalomas || Geležinkelis || Tarpvalstybinė atkarpa, vykdomi modernizavimo darbai

Budapeštas–Aradas–Timišoara– Kalafatas || Geležinkelis || Modernizavimo darbai Vengrijoje beveik baigti, tebevykdomi Rumunijoje

Vidinas–Sofija–Burgasas / Turkijos siena Sofija–Salonikai–Atėnai / Pirėjas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai atkarpoje Vidinas–Sofija–Salonikai; modernizavimo darbai atkarpoje Sofija–Burgasas / Turkijos siena

Atėnai / Pirėjas–Limasolis || Jūrų greitkeliai || Uosto pajėgumas ir pakrantės jungtys

Limasolis–Lefkosija || Uostai, daugiarūšio transporto platformos ||  Modernizuojama modalinė jungtis

5. Helsinkis – Valeta Helsinkis–Turku–Stokholmas–Malmė–Kopenhaga–Fėmarnas–Hamburgas–Hanoveris Brėmenas–Hanoveris–Niurnbergas–Miunchenas–Breneris–Verona–Bolonija–Roma–Neapolis–Baris Neapolis–Palermas–Valeta

Iš anksto nustatytos atkarpos || Rūšis || Aprašymas / datos

Kotka / Hamina–Helsinkis || Uostas, geležinkelis || Uosto ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų jungtys, geležinkelio modernizavimas

Helsinkis || Geležinkelis || Oro uosto–geležinkelio jungtys

Rusijos siena–Helsinkis || Geležinkelis || Vykdomi darbai

Turku–Stokholmas || Uostai, jūrų greitkeliai ||  Uosto ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų jungtys, ledų laužymo pajėgumai

Stokholmas–Malmė (Šiaurės trikampis) || Geležinkelis || Vykdomi darbai tam tikrose atkarpose

Fėmarnas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai, Fėmarno juostos fiksuota jungtis 2014–2020 m.

Kopenhaga–Hamburgas per Fėmarną: privažiuojamieji keliai || Geležinkelis ||  privažiuojamieji keliai Danijoje turi būti užbaigti iki 2020 m., privažiuojamieji keliai Vokietijoje turi būti užbaigti 2 etapais (2020–2027 m.)

Hamburgas / Brėmenas–Hanoveris || Geležinkelis || Darbai turi būti pradėti iki 2020 m.

Miunchenas–Verglis || Geležinkelis || Privažiavimas prie Brenerio pagrindinio tunelio ir tarpvalstybinės atkarpos: atliekami tyrimai

Brenerio pagrindinis tunelis || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Forteca–Verona || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Neapolis–Baris || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Neapolis–Kalabrijos Redžas || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai

Mesina–Palermas || Geležinkelis || Vykdomi likusių atkarpų modernizavimo darbai

Palermas–Valeta || Uostai, jūrų greitkeliai || Uosto ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų jungtys

Valeta–Marsašlokas || Uostas, oro uostas || Numatoma diegti eismo valdymo sistemas, modernizuoti modalinę jungtį

6. Genuja – Roterdamas Genuja–Milanas / Novara–Simplonas / Lečbergas / Gothardas–Bazelis–Manheimas–Kelnas Kelnas–Diuseldorfas–Roterdamas / Amsterdamas Kelnas–Lježas–Briuselis–Zebriugė

Iš anksto nustatytos atkarpos || Rūšis || Aprašymas / datos

Genuja–Milanas / Novara–Šveicarijos siena || Geležinkelis || Atliekami tyrimai; darbai turi būti pradėti iki 2020 m.

Bazelis–Roterdamas / Amsterdamas / Antverpenas || Vidaus vandens keliai || Vykdomi modernizavimo darbai

Karlsrūhė–Bazelis || Geležinkelis || Darbai turi būti užbaigti iki 2020 m. pabaigos.

Frankfurtas–Manheimas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Zevenaras–Emerichas–Oberhauzenas || Geležinkelis || Darbai turi būti užbaigti iki 2017 m.

Zebriugė || Uostas || Šliuzai: atliekami tyrimai

7. Lisabona–Strasbūras Sinesas / Lisabona–Madridas–Valjadolidas Lisabona–Aveiras– Portas Aveiras–Valjadolidas–Vitorija–Bordo–Paryžius–Manheimas / Strasbūras

Iš anksto nustatytos atkarpos || Rūšis || Aprašymas / datos

Greitasis geležinkelis Sinesas / Lisabona–Madridas || Geležinkelis, uostai || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai, vykdomi Sineso / Lisabonos uostų modalinės jungties modernizavimo darbai

Greitasis geležinkelis Portas–Lisabona || Geležinkelis ||  Atliekami tyrimai

Geležinkelio jungtis Aveiras–Ispanija || Geležinkelis || Tarpvalstybinė atkarpa: vykdomi darbai

Geležinkelio jungtis Bergara–San Sebastianas–Bajona || Geležinkelis || Ispanijoje tikimasi užbaigti iki 2016 m., Prancūzijoje – iki 2020 m.

Bajona–Bordo || Geležinkelis || Vyksta viešos konsultacijos

Tūras–Bordo || Geležinkelis || Vykdomi darbai

Paryžius || Geležinkelis || Pietinis greitasis aplinkkelis

Bodrekūras–Manheimas || Geležinkelis ||  Vykdomi modernizavimo darbai

Bodrekūras–Strasbūras || Geležinkelis || Vykdomi darbai turi būti užbaigti iki 2016 m.

8. Dublinas – Londonas – Paryžius – Briuselis Belfastas–Dublinas–Holihedas–Birmingemas

Glazgas / Edinburgas–Birmingamas

Birmingamas–Londonas–Lilis–Briuselis Dublinas / Korkas / Sautamptonas–Havras–Paryžius Londonas–Doveris–Kalė–Paryžius

Iš anksto nustatytos atkarpos || Rūšis || Aprašymas / datos

Dublinas–Belfastas || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai; Dublino jungtys (DART)

Glazgas–Edinburgas || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai

Greitasis geležinkelis 2 || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Svonsis–Kardifas–Bristolis–Londonas || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai

Dublinas, Korkas, Sautamptonas, Havras || Uostai || Jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais

Havras–Paryžius || Vidaus vandens keliai || Vykdomi modernizavimo darbai

Havras–Paryžius || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Kalė–Paryžius || Geležinkelis || Atliekami preliminarūs tyrimai

9. Amsterdamas – Bazelis / Lionas – Marselis Amsterdamas–Roterdamas–Antverpenas–Briuselis–Liuksemburgas Liuksemburgas–Dižonas–Lionas Liuksemburgas–Strasbūras–Bazelis

Iš anksto nustatytos atkarpos || Rūšis || Aprašymas / datos

Masas || Vidaus vandens keliai || Vykdomi modernizavimo darbai

Alberto kanalas || Vidaus vandens keliai || Vykdomi modernizavimo darbai

Ternezenas || Jūrų keliai || Šliuzai: atliekami tyrimai

Ternezenas – Gentas || Vidaus vandens keliai || Atliekami tyrimai ir vykdomi modernizavimo darbai

Antverpenas || Jūrų keliai, uostas || Šliuzai: atliekami tyrimai; uostas: jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais

Senos–Šeldės kanalas || Vidaus vandens keliai || Projektas baigtas, konkurencinis dialogas pradėtas, viską užbaigti numatoma iki 2018 m.

Vandens kelių modernizavimas Valonijoje || Vidaus vandens keliai || Atliekami tyrimai ir vykdomi modernizavimo darbai

Briuselis–Liuksemburgas–Strasbūras || Geležinkelis || Vykdomi darbai

Strasbūras–Miulūzas–Bazelis || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai

Geležinkelio jungtys Liuksemburgas–Dižonas–Lionas (greitasis traukinys Reinas–Rona) || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Lionas || Geležinkelis || Rytų aplinkkelis: atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Sonos kanalas–Mozelis / Reinas || Vidaus vandens keliai || Atliekami preliminarūs tyrimai

Rona || Vidaus vandens keliai || Vykdomi modernizavimo darbai

10. Strasbūro – Dunojaus koridorius Strasbūras–Štutgartas–Miunchenas–Velsas / Lincas Strasbūras–Manheimas–Frankfurtas–Viurcburgas–Niurnbergas–Rėgensburgas–Pasau–Velsas / Lincas Velsas / Lincas–Viena–Budapeštas–Aradas–Brašovas–Bukareštas–Konstanca–Sulina

Iš anksto nustatytos atkarpos || Rūšis || Aprašymas / datos

Geležinkelio jungtis Strasbūras–Kėlis–Apenvejeris || Geležinkelis || Vykdomi Apenvejerio jungties darbai

Karlsrūhė–Štutgartas–Miunchenas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Miunchenas–Miūldorfas–Freilasingas–Zalcburgas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Zalcburgas–Velsas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Niurnbergas–Rėgensburgas–Pasau–Velsas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai; vykdomi daliniai darbai

Geležinkelio jungtis Velsas–Viena || Geležinkelis || Tikimasi užbaigti iki 2017 m.

Viena–Budapeštas || Geležinkelis || Atliekami Vengrijos greitojo geležinkelio tyrimai

Aradas–Brašovas–Bukareštas–Konstanca || Geležinkelis || Vykdomi tam tikrų atkarpų modernizavimo darbai; atliekami greitojo geležinkelio tyrimai

Mainas–Maino-Dunojaus kanalas–Dunojus || Vidaus vandens keliai || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai keliose atkarpose ir kliūtyse; vidaus vandenų uostai: jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais

Konstanca || Uostas || Jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais

b) Kitos pagrindinio tinklo atkarpos

Nuo Sofijos iki buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos sienos || Tarpvalstybinė || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Nuo Sofijos iki Serbijos sienos || Tarpvalstybinė || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Timišoara–Serbijos siena || Tarpvalstybinė || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Miunchenas–Praha || Tarpvalstybinė || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Niurnbergas–Praha || Tarpvalstybinė || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Vroclavas–Dresdenas || Tarpvalstybinė || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai

Vroclavas–Praha || Tarpvalstybinė || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Gracas–Mariboras–Pragerskas || Tarpvalstybinė || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Botnijos koridorius: Liuleo–Oulu || Tarpvalstybinė || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Šiaurės Vakarų Ispanija ir Portugalija || Kliūtis || Geležinkelis || Vykdomi darbai

Frankfurtas–Fulda–Erfurtas–Berlynas || Kliūtis || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Halė–Leipcigas–Niurnbergas || Kliūtis || Geležinkelis || Vykdomi darbai, turi būti užbaigti iki 2017 m.

Geležinkelis Egnathia || Kliūtis || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Vidaus vandens keliai Diunkerkas–Lilis || Kliūtis || Vidaus vandens keliai || Atliekami tyrimai

Lygiagreti greitojo geležinkelio jungtis Paryžius–Lionas || Kliūtis || Geležinkelis || Atliekami preliminarūs tyrimai

Sundsvalis–Umeo–Liuleo || Kliūtis || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Malmė–Geteborgas || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Darbai

Botnija–Kiruna–Norvegijos siena || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Geležinkelio jungtis Šanonas–Korkas–Dublinas || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Geležinkelio jungtis į Vilhelmshafeną ir Brėmerhafeną || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai

Žilina–Ukrainos siena || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai

Ventspilis–Ryga–Rusijos siena || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai

Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Baltarusijos siena || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai, jungtis su oro uostu

Katovicai–Vroclavas–Vokietijos siena || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Vykdomi modernizavimo darbai

Marselis–Tulonas–Nica–Italijos siena || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Atliekami greitojo geležinkelio tyrimai

Bordo–Tulūza || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Atliekami greitojo geležinkelio tyrimai

Tamperė–Oulu || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Vykdomi atkarpų modernizavimo darbai

Pamplona–Saragosa–Saguntas || Kitas pagrindinis tinklas || Geležinkelis || Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

II DALIS. PRIORITETINIŲ INFRASTRUKTŪROS KORIDORIŲ IR VIETOVIŲ ENERGETIKOS SRITYJE SĄRAŠAS

a) Prioritetiniai koridoriai

|| Tikslas || Susijusios valstybės narės

1. Elektros energijos tinklas Šiaurės jūrose (angl. „NSOG“) || Sukurti integruotą elektros energijos tinklą Šiaurės jūroje, Airijos jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Baltijos jūroje ir kaimyniniuose vandenyse, kad elektros energija iš atsinaujinančiųjų jūrinių energijos išteklių būtų perduodama vartojimo bei saugojimo centrams ir kad būtų padidinti tarpvalstybiniai elektros energijos mainai || Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija, Vokietija

2. Šiaurės ir Pietų elektros tinklų jungiamosios linijos Pietvakarių Europoje (angl. „NSI West Electricity“) || Sukurti jungtis tarp regiono valstybių narių ir su Viduržemio jūros regiono trečiosiomis šalimis, visų pirma siekiant integruoti elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių || Airija, Belgija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Vokietija.

3. Šiaurės–Pietų dujotiekių jungtys Vakarų Europoje (angl. „NSI West Gas“): || Padidinti Šiaurės–Pietų dujų srautų jungčių pajėgumus Vakarų Europoje, siekiant papildomai diversifikuoti tiekimo maršrutus ir pagerinti trumpalaikio dujų tiekimo galimybes || Airija, Belgija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Vokietija.

4. Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. „NSI East Electricity“): || Stiprinti jungtis ir vidaus linijas Šiaurės Pietų ir Rytų Vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti gavybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių || Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

5. Šiaurės–Pietų ašies dujotiekių jungtys Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. „NSI East Gas“) || Stiprinti regioninių dujotiekių jungčių tarp Baltijos jūros regiono, Adrijos, Egėjo jūrų ir Juodosios jūros, visų pirma siekiant labiau diversifikuoti dujų tiekimą ir didinti jo saugumą || Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

6. Baltijos energijos rinkos elektros jungčių planas (angl. „BEMIP Electricity“): || Kurti jungtis tarp valstybių narių Baltijos jūros regione ir stiprinti vidaus tinklo infrastruktūros objektus, kad Baltijos valstybės nebebūtų izoliuotos ir būtų paskatinta regiono rinkos integracija || Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija.

7. Baltijos energijos rinkos dujų jungčių planas (angl. „BEMIP Gas“): || Nutraukti trijų Baltijos valstybių ir Suomijos izoliaciją, atsisakant priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo ir labiau diversifikuoti tiekimą Baltijos jūros regione || Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija.

8. Pietinis dujų koridorius (angl. „SGC“): || Perduoti dujas iš Kaspijos jūros baseino, Vidurio Azijos, Artimųjų Rytų ir Rytų Viduržemio jūros baseino į Sąjungą, siekiant labiau diversifikuoti dujų tiekimą || Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

b) Prioritetinės sritys

|| Tikslas || Susijusios valstybės narės

Pažangiųjų tinklų diegimas || Spartinti pažangiųjų tinklų technologijų perėmimą visoje Sąjungoje, siekiant veiksmingai integruoti visų prie elektros energijos tinklo prijungtų naudotojų elgseną ir veiksmus || Visos

Elektros energijos magistralės || Iki 2020 m. nutiesti pirmąsias elektros energijos magistrales, siekiant visoje Sąjungoje sukurti elektros energijos magistralių sistemą || Visos

Tarpvalstybinis anglies dioksido perdavimo tinklas || Pasirengti anglies dioksido transporto infrastruktūros statyboms tarp valstybių narių, siekiant įdiegti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas || Visos

III DALIS. IŠ ANKSTO NUSTATYTŲ PRIORITETŲ IR INTERVENCIJOS SRIČIŲ TELEKOMUNIKACIJŲ SRITYJE SĄRAŠAS

a) Horizontalieji prioritetai

Naujoviškas valdymas, kartografavimas ir paslaugos || Techninės pagalbos ir projektų atkartojimo priemonės, prireikus taikomos diegimo ir valdymo tikslais, įskaitant projektų ir investicijų planavimą bei galimybių studijas. Europos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kartografavimas, kurio tikslas – nuolatos atidžiai fiziškai stebėti atitinkamas vietoves ir rengti su jomis susijusius dokumentus, analizuoti judėjimo teisės, vertinti esamų objektų modernizavimo galimybes ir pan. Poveikio aplinkai analizė, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos ir jo padarinių sušvelninimo poreikius, taip pat atsparumą stichijoms.

Pagalbiniai veiksmai ir kitos techninės paramos priemonės || Veiksmai, reikalingi pasirengti įgyvendinti bendros svarbos projektus, arba veiksmai, kuriais padedama siekti to tikslo, įskaitant parengiamuosius, įgyvendinamumo, vertinimo ir pripažinimo tyrimus, taip pat visos kitos techninės paramos priemonės, įskaitant išankstinius veiksmo apibrėžimo ir planavimo veiksmus.

b) Plačiajuosčio ryšio tinklai

Intervencija plačiajuosčio ryšio srityje turi padėti užtikrinti pažangų integracinį augimą, sukuriant subalansuotą ir geografiškai įvairų plačiajuosčio ryšio projektų rinkinį (įskaitant 30 Mbps ir 100 Mbps + projektus, miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių projektus), kad visose valstybėse narėse būtų pasiektas patenkinamas ryšio lygis.

Intervencijos apibūdinimas || Aprašymas

Intervencija plačiajuosčio ryšio tinklų srityje apima: || Investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus, kad būtų galima pasiekti 2020 m. skaitmeninės darbotvarkės tikslą – visuotinę 30 Mbps aprėptį; arba

investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus, kad būtų galima pasiekti 2020 m. skaitmeninės darbotvarkės tikslą ir kad bent 50 % namų ūkių abonentų turėtų greitesnį nei 100 Mbps plačiajuostį ryšį.

Intervenciją plačiajuosčio ryšio tinklų srityje visų pirma sudaro vienas ar daugiau tokių elementų: || Pasyvios fizinės infrastruktūros arba mišrios pasyvios ir aktyvios fizinės infrastruktūros ir pagalbinių infrastruktūros dalių diegimas, užtikrinant visas paslaugas, būtinas tokiai infrastruktūrai eksploatuoti;

susijusi įranga ir susijusios paslaugos, kaip antai pastatų laidų, antenų, bokštų ir kitų palaikomųjų konstrukcijų, kabelių takų, kanalų, stiebų, nišų ir kamerų įrengimas.

Galimos plačiajuosčio ryšio tinklų ir kitų komunalinių paslaugų tinklų (energijos, transporto, vandens, kanalizacijos ir kt.), visų pirma susijusių su pažangiu elektros energijos paskirstymu, galimos sinergijos išnaudojimas.

c) Skaitmeninių paslaugų infrastruktūra

Remiamos toliau nurodytos intervencijos sritys skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje.

Skaitmeninė paslauga || Aprašymas

Transeuropinės greitosios pagrindinės viešųjų administracijų jungtys || Viešoji transeuropinė pagrindinė paslaugų infrastruktūra, kuri užtikrina greitą viešųjų institucijų ryšį tokiose srityse kaip viešasis administravimas, kultūra, švietimas ir sveikata

Tarpvalstybinis e. valdžios paslaugų teikimas || Standartizuotos, tarpvalstybinės ir naudotojams palankios bendravimo platformos, kurios užtikrina efektyvumą ūkio srityje ir viešajame sektoriuje ir padeda kurti bendrąją rinką. Tokios platformos leidžia vykdyti elektroninį pirkimą, teikti sveikatos paslaugas internetu, įmonėms teikti standartizuotas ataskaitas, elektroniniu būdu keistis teismų informacija, vykdyti transeuropinę įmonių registraciją internetu, įmonėms teikti e. valdžios paslaugas, įskaitant transeuropinės įmonių registracijos internetu paslaugą.

Galimybių gauti viešojo sektoriaus informaciją suteikimas ir daugiakalbės paslaugos || Didelių Europos kultūros išteklių kolekcijų skaitmeninimas ir skatinimas, kad tretieji asmenys jas naudotų pakartotinai. Visiškos prieigos prie visos atskleistinos informacijos pakartotinio panaudojimo viešajame sektoriuje pasiekimas ES iki 2020 m. Galimybės bet kuriai ES įmonei teikti paslaugas internetu savo kalba suteikimas, kad šios paslaugos būtų nepertraukiamai prieinamos ir naudojamos bet kuria ES kalba.

Sauga ir saugumas || Bendra skaičiavimo įranga, duomenų bazės ir programinės įrangos priemonės, skirtos valstybių narių saugesnio interneto centrams (SIC), taip pat administracinės operacijos, skirtos pranešimams apie seksualinio išnaudojimo medžiagą apdoroti. Esminė paslaugų infrastruktūra, įskaitant ryšių kanalus ir platformas, sukurtas ir įdiegtas, kad visoje ES būtų padidintos pasirengimo, informacijos mainų, koordinavimo ir reagavimo galimybės.

Informacijos ir ryšių technologijų sprendimų, skirtų intelektiniams energetikos tinklams ir pažangiųjų energetikos paslaugų teikimui, diegimas || Šiuolaikiškos informacijos ir ryšių technologijos pažangiųjų energetikos paslaugų srityje, kad būtų patenkinti piliečių (jie gali būti ir energijos gamintojai, ir vartotojai), energetikos paslaugų teikėjų ir valdžios institucijų poreikiai.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[47]

06      Judumas ir transportas

32      Energetika

09      Informacinė visuomenė ir žiniasklaida

13      Regioninė politika

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[48]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1 išlaidų kategorija.     Pažangus ir integracinis augimas

EITP energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose bus siekiama tokių bendrųjų tikslų:

a) skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, plėtojant šiuolaikiškus ir itin efektyvius transeuropinius tinklus – taip visai Europos Sąjungai suteikiama naudos, susijusios su konkurencingumu ir ekonomine, socialine bei teritorine sanglauda bendrojoje rinkoje, ir sukuriama privačiosioms ir viešosioms investicijoms palankesnė aplinka, taikant finansinių priemonių bei Sąjungos tiesioginės paramos derinį, taip pat išnaudojant sektorių sinergiją.

b) suteikti Europos Sąjungai galimybę pasiekti savo tikslus iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 20 % padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį, kartu užtikrinant valstybių narių solidarumą.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

EITP siekiama tokių konkrečių tikslų transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose:

1.       Transporto sektorius:

a)       pašalinti kliūtis ir nutiesti trūkstamas jungtis;

b)       užtikrinti, kad ilgainiui transportas taptų tausus ir efektyvus;

c)       optimizuoti transporto rūšių integraciją bei sujungimą ir padidinti transporto paslaugų sąveiką, saugą ir saugumą.

2.       Energetikos sektorius:

a)       skatinti tolesnę energetikos vidaus rinkos integraciją ir valstybių elektros energijos bei dujų tinklų sąveiką, be kita ko užtikrinant, kad nė viena valstybė narė nebūtų atskirta nuo Europos tinklo;

b)       didinti Sąjungos tiekimo saugumą;

c)       prisidėti prie darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos, visų pirma skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į perdavimo tinklą ir anglies dioksido perdavimo tinklų plėtojimą.

3.       Telekomunikacijų tinklų sektorius:

a)       greičiau diegti spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus ir paspartinti tų tinklų taikymą (taip pat ir mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ));

b)       skatinti nacionalinių internetu teikiamų viešųjų paslaugų sujungimą ir sąveiką bei prieigą prie tokių tinklų.

Atitinkama VGV / VGB veikla

06 03

32 03

09 03

13 14

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Bendras socialinis, ekonominis poveikis ir poveikis aplinkai.

Sėkmingai įgyvendinus EITP bus paspartintas itin efektyvios infrastruktūros kūrimas ES transporto, energetikos bei informacinių ir ryšių technologijų srityse ir taip padėta pasiekti susijusius strategijos „Europa 2020“ energetikos ir klimato kaitos tikslus bei tvarų ES konkurencingumą. EITP veiklos taisyklėmis bus skatinamas veiksmų įgyvendinimas ir optimizuotas ES biudžeto lėšų panaudojimas, pritraukiant viešąsias ir privačiąsias projektų investicijas. Be to, pasitelkus finansines priemones, sukurtas finansiškai padedant ES, europinės svarbos infrastruktūra taps patraukliu investavimo objektu Europos ir ne Europos instituciniams investuotojams.

Poveikis konkretiems sektoriams

Transportas

Sparčiau įgyvendinant transeuropinio pagrindinio transporto tinklo koridorius, bus galima tinkamiau transporto infrastruktūrą plėsti į visą Sąjungą, pereiti prie kitų transporto rūšių ir transporto rūšių derinimo. Naudojant naujoviškas informacijos ir valdymo sistemas, kurios bus tinklo dalis, bus padedama atlikti logistikos funkcijas, integruoti įvairių rūšių transportą ir užtikrinti tvarią veiklą, kad, atsižvelgiant į naudotojų poreikius, būtų sukurtos konkurencingos transporto grandinės. Bus pagerintas transporto sistemos efektyvumas, gerokai sumažės spūsčių ir sutrumpės kelionės laikas.

Energetika:

energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir vietovių projektavimas ir statyba, inter alia:

-        plataus masto atsinaujinančiųjų energijos išteklų diegimas,

-        perdavimo optimizavimas ES lygmeniu,

-        tiekimo saugumas.

Telekomunikacijos:

-        daugiau piliečių turės prieigą prie plačiajuosčio interneto ryšio,

-        veiks sąveiki skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, ypač pažangaus elektros energijos paskirstymo paslaugos,

-        bus sutelktos privačiosios ir papildomos viešosios investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą.

Dėl informacinių ir ryšio technologijų EBPO tyrime rašoma, kad plačiajuosčio ryšio skverbties padidėjimas dešimčia procentų per bet kuriuos metus siejamas su 1,5 proc. darbo našumo didėjimu per kitus penkerius metus[49].

Europos Komisijos metatyrime prognozuojama, kad ES 27 valstybėse narėse būtų sukurta 3,99 mln. darbo vietų, jei spartusis plačiajuostis ryšys veiktų visoje Europoje. Ši analizė taip pat rodo, kad vidutinis BVP augimo lygis dėl investicijų į plačiajuostį ryšį sudaro 7,03 proc. Dėl to ES 27 valstybėse narėse BVP padidėtų 862,47 mlrd. EUR. Be to, EBPO tyrime[50] teigiama, kad vyriausybės, visiškai finansavusios nacionalinį „nuo taško iki taško“ atviros prieigos FTTH tinklą, gali gauti dešimties metų grąžą.

1.4.4.           Tarpinių etapų ir tikslų apžvalga

Transportas

1 bendras tikslas || Skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą

Rodiklis || Dabartinė padėtis || 2017 m. tarpinis etapas || 2020 m. ilgojo laikotarpio tikslas

Viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydis || || 280 mlrd. EUR investicijų, realizuotų visame TEN-T tinkle, iš jų 140 mlrd. EUR realizuotina pagrindiniame tinkle || 500 mlrd. EUR investicijų, realizuotų visame TEN-T tinkle, iš jų 250 mlrd. EUR realizuotina pagrindiniame tinkle

Šio reglamento finansinėmis priemonėmis realizuotų viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydis || || 15 mlrd. EUR privačiųjų investicijų, realizuotų visame TEN-T tinkle || 40 mlrd. EUR privačiųjų investicijų, realizuotų visame TEN-T tinkle

2 bendras tikslas || Sukurti galimybę Europos Sąjungai pasiekti tikslus 20-20-20

Rodiklis || Dabartinė padėtis || 2017 m. tarpinis etapas || Ilgojo laikotarpio tikslas

Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas || (*) || (*) || (*)

Didesnis energijos vartojimo efektyvumas || (*) || (*) || (*)

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis || (*) || (*) || (*)

(*) Duomenų kol kas nėra, nes dar reikia sukurti metodiką.

1 konkretus transporto tikslas || Pašalinti kliūtis ir nutiesti trūkstamas jungtis

Rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || 2017 m. tarpinis etapas || Tikslas

Naujų ir patobulintų tarpvalstybinių jungčių skaičius || Geležinkeliai – 36 (būtina gerinti) || 6 || 14

Pašalintų kliūčių skaičių transporto maršrutuose skaičius || Geležinkeliai – 30 (būtina gerinti) Vidaus vandens keliai – 14 || 4 1 || 10 3

2 konkretus transporto tikslas || Užtikrinti, kad ilgainiui transportas taptų tausus ir efektyvus

Rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || 2017 m. tarpinis etapas || 2020 m. tikslas

Paprastųjų geležinkelių tinklo ilgis ES 27 valstybėse narėse || 81230 (2005) || 74071 || 71490

Greitųjų geležinkelių tinklo ilgis ES 27 valstybėse narėse || 10733 (2010) || 20022 || 23198

Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas || (*) || (*) || (*)

Didesnis energijos vartojimo efektyvumas || (*) || (*) || (*)

(*) Duomenų kol kas nėra, nes dar reikia sukurti metodiką.

3 konkretus transporto tikslas || Optimizuoti transporto rūšių integraciją bei sujungimą ir padidinti transporto paslaugų sąveiką

Rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas (esamos jungtys) || 2017 m. tarpinis etapas || Tikslas

Uostų, prijungtų prie geležinkelių tinklo, skaičius (iš visų 82 uostų) || 27 || 41 || 54

Oro uostų, prijungtų prie geležinkelių tinklo, skaičius (iš visų 37 uostų) || 12 || 18 || 24

Energetika

1 bendras tikslas || Skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą

Rodiklis || Dabartinė padėtis || 2017 m. tarpinis etapas || Ilgojo laikotarpio tikslas

Viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydis || 0 || 200 mlrd. || 200 mlrd.

EITP finansuojamų viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydis || 0 || 30–60 mlrd. || 30–60 mlrd.

2 bendras tikslas || Sukurti galimybę Europos Sąjungai pasiekti tikslus 20-20-20

Rodiklis || Dabartinė padėtis || 2017 m. tarpinis etapas || Ilgojo laikotarpio tikslas

Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas || (*) || (*) || (*)

Didesnis energijos vartojimo efektyvumas || Maždaug 6 proc. sutaupytos energijos, palyginti su įprastos veiklos scenarijumi || Sutaupyti 14 proc. energijos, palyginti su įprastos veiklos scenarijumi || Sutaupyti iki 20 proc. energijos

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis || Atsinaujinančių išteklių energijos dalis suvartotos energijos kiekyje – 10 proc. || Atsinaujinančių išteklių energijos dalis suvartotos energijos kiekyje – 15 proc. || Atsinaujinančių išteklių energijos dalis suvartotos energijos kiekyje – 20 proc.

(*) Duomenys bus prieinami įdiegus energetikos infrastruktūros gairėse nustatytą metodiką.

1 konkretus energetikos tikslas || Skatinti tolesnę energetikos vidaus rinkos integraciją ir valstybių elektros energijos bei dujų tinklų sąveiką

Rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || Tarpinis etapas || Tikslas

Projektų, kuriuos įgyvendinant valstybių narių tinklai veiksmingai sujungiami ir šalinamos vidaus kliūtys, skaičius || (*) || (*) || (*)

(*) Duomenys bus prieinami įdiegus energetikos infrastruktūros gairėse nustatytą metodiką.

2 konkretus energetikos tikslas || Didinti Sąjungos tiekimo saugumą

Rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || 2017 m. tarpinis etapas || Tikslas

Sistemos atsparumo raida || Dujos – N-1 (9 valstybės narės neatitinka N-1) || Dujos – N-1 atitinka visos 27 ES valstybės narės || Dujos – N-1 visiškai atitinka visos 27 ES valstybės narės

Sistemos operacijų saugumas || (*) || (*) || (*)

Projektų, kuriuos įgyvendinant galima įvairinti tiekimo šaltinius, tiekiančias šalis ir maršrutus, skaičius || Be suskystintų gamtinių dujų, 3 svarbiausi dujų tiekimo ES šaltiniai || || Be suskystintų gamtinių dujų, mažiausiai 5 svarbūs dujų tiekimo ES šaltiniai

(*) Duomenys bus prieinami įdiegus energetikos infrastruktūros gairėse nustatytą metodiką.

3 konkretus energetikos tikslas || Prisidėti prie darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos

Rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || 2017 m. tarpinis etapas || Tikslas

Atsinaujinančių išteklių energijos perdavimas iš gavybos centrų svarbiausiems vartojimo centrams ir saugykloms || (*) || (*) || (*)

CO2 išlakų, kurių išvengta įgyvendinus EITP paramą gavusius projektus, bendras kiekis || (*) || (*) || (*)

(*) Duomenys bus prieinami įdiegus energetikos infrastruktūros gairėse nustatytą metodiką.

Telekomunikacijos

1 bendras tikslas || Skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą

Rodiklis || Dabartinė padėtis || 2017 m. tarpinis etapas || Ilgojo laikotarpio tikslas

Privačiųjų investicijų į spartųjį ir itin spartų plačiajuostį interneto ryšį dydis[51] || || || Privačiųjų investicijų 2011–2020 m. prognozė – iki 50 mlrd. EUR (Iki 2020 m. reikia 270 mlrd. EUR investicijų)

EITP finansuojamų viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio interneto ryšio projektus dydis[52] || 0 || 16,4 mlrd. EUR || 2020 m. EUR 45,5 mlrd. EUR[53]

1 konkretus IRT tikslas || Greičiau diegti spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus ir paspartinti tų tinklų taikymą

Rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || 2017 m. tarpinis etapas || Tikslas

Spartaus plačiajuosčio ryšio (≥30 Mbs) aprėptis || 2010 m. gruodžio mėn. 28,7 proc. namų ūkių || 2017 m. – 60 proc. || 2020 m. – 100 proc.

Plačiajuosčio ryšio (greitesnio nei 100 Mbs) abonementų skaičius || 2010 m. gruodžio mėn. <1 proc. || 2017 m. – 20 proc. || 2020 m. – 50 proc.

2 konkretus IRT tikslas || Nacionalinių internetu teikiamų viešųjų paslaugų sujungimas ir sąveika bei prieiga prie tokių tinklų

Rodiklis || Naujausias žinomas rezultatas || 2017 m. tarpinis etapas || Tikslas

Viešosiomis paslaugomis internetu besinaudojantys piliečiai ir įmonės[54] || 2010 m. – 41,2 proc. piliečių ir 75,7 proc. įmonių || 2017 m. – 50 proc. piliečių ir 80 proc. įmonių || 2020 m. – 60 proc. piliečių ir 100 proc. įmonių

Tarpvalstybinių viešųjų paslaugų prieinamumas[55] || Nėra duomenų || 80 proc. || 2020 m. – 100 proc.

1.4.5. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

EITP veiksmingumas bus vertinamas pagal toliau nurodytus bendruosius taikomus veiksmingumo rodiklius.

a)       Tai, kaip pasiekta bendro a) tikslo, bus vertinama pagal viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydį, visų pirma su bendros svarbos projektais susijusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, atliktų pagal EITP reglamentą naudojant finansines priemones, dydį;

b)       Tai, kaip pasiekta bendro b) tikslo, bus vertinama pagal šiltnamio dujų kiekio sumažinimą, padidėjusį energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos dalį iki 2020 m. EITP veiksmingumas taip pat bus vertinamas pagal toliau nurodytus konkrečiam sektoriui taikomus veiksmingumo rodiklius.

1.       Transporto sektorius

a)       Tai, kaip pasiekta konkretaus a) tikslo, bus vertinama pagal naujų ir patobulintų tarpvalstybinių jungčių bei pašalintų kliūčių skaičių TEN-T geležinkeliuose, kuriems skirta parama pagal EITP.

b)       Tai, kaip pasiekta konkretaus b) tikslo, bus vertinama pagal geležinkelių tinklo ilgį ES 27 valstybėse narėse ir greitųjų geležinkelių tinklo ilgį ES 27 valstybėse narėse.

c)       Tai, kaip pasiekta konkretaus c) tikslo, bus vertinama pagal uostų ir oro uostų, prijungtų prie geležinkelių tinklo, skaičių.

2.       Energetikos sektorius

a)       Tai, kaip pasiekta konkretaus a) tikslo, bus vertinama pagal projektų, kuriuos įgyvendinant valstybių narių tinklai veiksmingai sujungiami ir šalinamos vidaus kliūtys, skaičių.

b)       Tai, kaip pasiekta konkretaus b) tikslo, bus vertinama pagal sistemos atsparumo raidą ir sistemos operacijų saugumą, taip pat projektų, kuriuos įgyvendinant galima įvairinti tiekimo šaltinius, tiekiančias šalis ir maršrutus, skaičių.

c)       Tai, kaip pasiekta konkretaus c) tikslo pagal atsinaujinančiųjų išteklių energijos perdavimą iš gavybos centrų svarbiausiems vartojimo centrams ir saugykloms bei CO2 išlakų, kurių išvengta įgyvendinus EITP paramą gavusius projektus, bendrą kiekį.

3.       Telekomunikacijų sektoriuje:

a)       Tai, kaip pasiekta konkretaus a) tikslo bus vertinama pagal plačiajuosčio ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir namų ūkių, turinčių spartesnį nei 100 Mbps plačiajuostį ryšį, skaičių.

b)       Tai, kaip pasiekta konkretaus b) pagal piliečių ir įmonių, kurie naudojasi internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis, skaičių ir tokių paslaugų tarptautinį prieinamumą.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Dėl poreikių žr. aiškinamąjį memorandumą.

Tiksliniai gyventojai – visos ES gyventojai.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda (taip pat žr. aiškinamojo memorandumo 2.3 punktą)

2011 m. birželio 29 d. Komisija priėmė komunikatą „Europa 2020“ biudžetas“ (toliau – DFP komunikatas), kuriame išdėstoma pagrindinė pozicija dėl Sąjungos finansų 2014–2020 m. Jame daugiausia dėmesio skiriama prioritetų finansavimui ES lygmeniu, kuriuo ES piliečiams suteikiama tikra papildoma nauda. Į DFP įtrauktos programos ir priemonės pertvarkytos, siekiant užtikrinti, kad dėl jų rezultatų ir poveikio būtų skatinami įgyvendinti svarbiausi ES politikos prioritetai. Visų pirma DFP atnaujinta, perskirstant išteklius prioritetinėms sritims, iš kurių viena yra visos Europos infrastruktūra.

DFP komunikate pabrėžiama, jog norint, kad bendroji rinka tikrai veiktų, reikia šiuolaikiškos ypač efektyvios visą Europą jungiančios infrastruktūra, visų pirma transporto, energetikos ir IRT srityse. Tam reikia didelių ir viešojo, ir privačiojo sektorių investicijų. Numatoma, kad transeuropiniams energetikos tinklams sukurti vien perdavimo lygmeniu 2014–2020 m. reikia apie 200 mlrd. EUR, 500 mlrd. EUR reikia investuoti į transeuropinį transporto tinklą ir daugiau kaip 250 mlrd. EUR – į IRT

Nors DFP komunikate pripažįstama, kad rinka gali ir turėtų suteikti daugumą būtinų investicijų, jame pabrėžta papildoma nauda Sąjungai, užtikrinant visos Europos tarptautinių projektų, kuriais visų naudai centras sujungiamas su periferija, finansavimą. Patirtis rodo, kad nacionaliniuose planuose neskiriama pakankamai dėmesio didelio prioriteto daugiašalėms tarpvalstybinėms investicijoms, kuriomis vidaus rinkoje būtų sukurta reikiama infrastruktūra. Be to, dėl ekonomikos ir finansų krizės apribojus privačiuosius ir viešuosius finansavimo šaltinius tapo visai neaišku, kiek iš tikrųjų bus padaryta būtinų investicijų. Daugiausia įtakos tai gali turėti transeuropinės svarbos projektams, kuriems dėl būdingo didelio techninio sudėtingumo ir tarptautinio koordinavimo poreikių reikia labai didelių ir ilgalaikių investicijų. Šiam trūkumui panaikinti reikia rasti papildomų sprendimų, kad būtų atlaisvintas privatusis kapitalas ir per kapitalo ir bankų rinką atkurti pastovūs finansavimo srautai. ES lėšos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į rinkos dinamiką ir, užuot pakeitus rinkos dalyvavimą finansuojant infrastruktūrą, suteikti paskatų. Visų pirma, kaip pabrėžta ir Biudžeto persvarstymo komunikate, ES biudžetas būtų geriausia priemonė valstybių narių paliktoms spragoms panaikinti.

Šiuo tikslu pasitelkus Europos infrastruktūros tinklų priemonę ES lėšos bus skiriamos projektams, kuriais sukuriama tikra papildoma ES nauda, t. y. tarptautiniams projektams, projektams, kuriais šalinamos kliūtys, arba projektams, duodantiems naudos visai ES.

Atsižvelgiant į reikalingų investicijų dydį, ES finansavimo priemonės, visų pirma naujoviškos finansinės priemonės, padės užtikrinti būtiną privačiojo sektoriaus dalyvavimą, kad būtų paspartinta visos Europos infrastruktūros plėtra.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą infrastruktūros transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityje finansavimas numatytas pagal įvairias programas, be kita ko, pagal programą TEN-T, programą TEN-E, KIP IRT PRP, iš Sanglaudos fondo, ERPF, pagal Europos energetikos programą ir programą Marco Polo.

Atlikus šių programų ex post vertinimą nustatyta, kad visuose trijuose sektoriuose suteikta ES finansinė parama turėjo svarbų pagalbinį vaidmenį ir paskatino infrastruktūros plėtrą. Tačiau taip pat pabrėžta, kad ankstesnės TEN finansavimo politikos nepakako rinkos ir (arba) reguliavimo trūkumams, dėl kurių susidarė esama padėtis, pašalinti ir ja nepaskatintas geresnis kainos ir kokybės santykis.

Infrastruktūros plėtra nukentėjo dėl programų ir finansavimo priemonių suskaidymo ir didelės esamų finansavimo sąlygų įvairovės kiekviename iš trijų infrastruktūros sektorių ir juose visuose kartu, todėl veikla dubliuojama, atsiranda finansavimo spragų ir nepakankamai išnaudojamas sinergijos efektas. Skirtingos tinkamumo finansuoti ir valdymo taisyklės ir sutampantys tikslai ir silpnai koordinuojami arba visai nekoordinuojami prioritetai lemia sudėtingesnį įgyvendinimą ir mažiną finansinės paramos efektyvumą. Dėl tiems patiems sektoriams skirtų skirtingų finansavimo šaltinių sukuriamos galimybės ieškoti palankiausių finansavimo sąlygų, kai tą patį projekto pasiūlymą siekiama pateikti pakartotinai, jeigu jis nepatvirtinamas pagal kurią nors vieną programą.

Be to, paramą visos ES infrastruktūrai atitinkamuose sektoriuose būtų galima pagerinti:

-daugiausiai dėmesio skiriant projektams, kuriais sukuriama tikra papildoma ES nauda, t. y. tarptautiniams projektams, projektams, kuriais šalinamos kliūtys, arba projektams, duodantiems naudos visai ES;

- kuo labiau didinant ES finansavimo sverto efektą. Tikrosios bendro finansavimo normos dažnai yra per mažos, kad paskatintų projektų plėtrą;

- skatinant papildomą privačiojo sektoriaus dalyvavimą naudojant ne tik dotacijas, bet ir kitas finansines priemones, nes toks dalyvavimas pasitvirtino kaip labai efektyvus ir veiksmingas rizikos pasidalijimo finansinei priemonei;

- paprastinant finansavimo taisykles ir procedūras.

EITP susiejamos trijų sektorių finansavimo priemonės ir taip sukuriama galimybė geriau šalinti minėtus trūkumus, atsiradusius dėl suskaidymo, aiškiai apibrėžiami finansavimo prioritetai, siūlomos geriau pritaikytos finansavimo normos ir išplečiamas finansavimo priemonių pasirinkimas, numatant naujas finansines priemones, kuriomis būtų skatinama didinti privačiojo sektoriaus skiriamą finansavimą.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

EITP vidaus suderinamumas.

EITP reglamentu turi būti užtikrinta, pirma, poreikio supaprastinti ir suderinti finansavimo taisykles bei sąlygas ir, antra, atsižvelgimo į konkrečiam sektoriui taikomus politikos tikslus pusiausvyra.

EITP reglamente apibrėžiamos Sąjungos finansinės paramos transeuropiniams tinklams sąlygos, metodai ir procedūros, dėl jų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento forma bus priimtos trys atskiriems sektoriams skirtos gairės.

Užtikrintas visiškas suderinamumas su esamu ir būsimu FR. Visos išimtys teisėtai leidžiamos susijusiuose teisės aktuose.

Sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Siūloma iniciatyva visiškai atitinka 2011 m. DFP komunikatą ir prie jo pridėtą dokumentą. ES 2020 m. strategija, ES biudžeto peržiūros komunikatas, Bendrosios rinkos aktas ir DFP komunikatas suteikia siūlomai iniciatyvai kontekstą, o jos tikslai atspindi minėtų horizontalių politikos krypčių tikslus. Sanglaudos fondo ir ERPF finansavimą ir toliau bus galima gauti pagrindinei ir visa apimančiai transporto infrastruktūrai, IRT bei decentralizuotai valdomiems energijos paskirstymo tinklams.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

· X    Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

· X    Finansinis poveikis nuo 2014 iki 2030 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

· Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

· vėliau – visavertis taikymas.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[56]

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

X Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

· X    vykdomosioms įstaigoms

· X    Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[57]

· X    nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

· ¨    asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

X Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodytos toliau)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Dotacijas (visiems arba kai kuriems sektoriams, atsižvelgiant į papildomus sprendimus) įgyvendins esamos arba būsimos vykdomosios įstaigos.

Papildomi uždaviniai gali būti patikėti EIB, EIF arba kitoms finansų įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms (pvz., Eurokontrolei), viešąsias paslaugas teikiančioms organizacijoms arba FR 185 straipsnyje nurodytoms organizacijoms (pvz., ACER) (persvarstyto FR 200 ir 201 straipsniai).

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Vykdoma programa bus stebima, atliekant EITP reglamento tarpinį vertinimą, įskaitant veiklos rezultatų peržiūrą. Be to, bus atliekamos daugiamečių darbo programų laikotarpio vidurio peržiūros.

Glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir paramos gavėjais atliktu ex post vertinimu bus tikrinamas EITP veiksmingumas ir efektyvumas, poveikis ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir prisidėjimas prie ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų.

EITP pasiūlyme taip pat numatyta galimybė vertinti projektų įgyvendinimo metodus ir jų įgyvendinimo poveikį siekiant įvertinti, ar yra pasiekti tikslai, įskaitant su aplinkos apsauga susijusius tikslus.

Veiksmų lygmeniu paramos gavėjai reguliariai ir susitarimų arba sprendimų sąlygomis teiks įgyvendintinų veiksmų ataskaitas. EITP reglamente taip pat numatyta galimybė prašyti valstybių narių atlikti specialų veiksmų ir susijusių projektų vertinimą.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

- vėlavimas įgyvendinti projektą

- paramos gavėjai gali netinkamai valdyti ES finansinę paramą

- rinka gali nepakankamai įsisavinti finansines priemones

- ilgainiui gali pasikeisti rinkos sąlygos

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

EITP bus daugiausia įgyvendinama su centralizuotu tiesioginiu ir netiesioginiu Komisijos valdymu. Gali būti numatyti bendro valdymo atvejai. Dotacijų atveju svarbiausi vidaus kontrolės elementai yra dotacijų pasiūlymų atrankos ir vertinimo procedūros (ex ante patikros), techninė ir finansinė sandorių kontrolė projektų valdymo laikotarpiu, remiantis paramos gavėjų ex post auditu ir teikiamomis ataskaitomis.

Dotacijų kontrolės metodų srityje esminių pakeitimų nenumatoma. Prognozuojama, kad pagal EITP bus panaši rizika ir taikoma panaši kontrolės strategija. Todėl numatomas reikalavimų nesilaikymo lygis turėtų būti panašus į buvusį TEN TEA TEN T projektų valdymo srityje.

Audito atrankos metodika grindžiama iš dalies atsitiktiniu ir iš dalies rizika grindžiamu metodu. Nustatytas klaidų lygis (rekomenduotos finansinės pataisos kaip atliktų mokėjimų procentinė dalis) 2009 ir 2010 m. neviršijo 1 proc. Taip iš dalies buvo dėl to, kad remtasi patirtimi pagal ex ante finansinę grandinę (vykstant sesijai dėl 2008 ir 2009 m. audito metu ir taikant sukčiavimo prevencijos techniką įgytos patirties). Tačiau dėl ribotos apimties ir mišrios atsitiktine atranka ir rizika grindžiamos audito atrankos klaidų lygio neįmanoma ekstrapoliuoti visiems pagal TEN-TEA valdytiems projektams.

Susitarimuose ir sprendimuose dėl veiksmų pagal EITP įgyvendinimo bus numatyta Komisijos ar bet kurio jos įgalioto atstovo priežiūra ir finansinė kontrolė, taip pat Audito Rūmų auditas ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamos patikros vietoje, laikantis 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nustatytų procedūrų.

Kalbant apie finansinių priemonių įgyvendinimą, bet kuriame susitarime su subjektu, kuriam bus patikėtas uždavinių vykdymas, arba su kitomis dalyvaujančiomis finansų įstaigomis bus aiškiai numatyta, kad Komisija ir Audito Rūmai įgyvendins savo kontrolės įgaliojimus, t. y. galės tikrinti visų ES lėšas gavusių trečiųjų asmenų dokumentus, patalpas ir informaciją, netgi saugomą elektroninėse laikmenose.

2.2.3.           Kontrolės pobūdis ir intensyvumas

Kontrolės suvestinė || Suma mln. EUR || Pagalbos gavėjo skaičius: sandoriai (proc., palyginti su visa suma) || Kontrolės išsamumas * (vertinimas 1–4) || Aprėptis (vertė, proc.)

Veiksmų valdymas nuo vertinimo iki audito ex post || 371** || 1) visuotinis visų projektų stebėjimas – 100 proc. || 1 || 100 proc.

2) pasirinktų projektų auditas – 5 proc. || 4 || 10 proc.

(**) apytikris apskaičiavimas, paremtas 9,9 mln. EUR x 7 x 6, kai:

· 9,9 mln. EUR atitinka TEN-TEA metines administracines išlaidas (8 000 mln. EUR veiklos asignavimų),

· 7 – DFP metų skaičius,

· 6 – daugiklis, kad būtų pasiektas EITP 50 000 mln. EUR paketas.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Komisija užtikrins, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, taikydama sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veikos prevencijos priemones, atlikdama veiksmingas patikras, o nustačiusi pažeidimų, susigrąžindama neteisėtai išmokėtas sumas, ir jei reikia taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turės įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) įgaliojama pagal Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytas procedūras atlikti ūkio subjektų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikras vietoje ir inspektavimus, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiauta, korupcijos atvejus ar kitą neteisėtą veiką, turinčią neigiamos įtakos Europos Sąjungos finansiniams interesams, susijusiems su dotacijos sutartimi ar sprendimu dėl Sąjungos finansavimo.

GD INFSO, MOVE ir ENER patvirtino arba iki 2013 m. GD lygmeniu patvirtins kovos su sukčiavimu strategijas ir susijusius veiksmų planus, apimančius visą išlaidų ciklą, atsižvelgdami į įgyvendintinų priemonių proporcingumą ir sąnaudų bei naudos analizę, suteikiant galimybę įvertinti programos riziką.

Visi trys GD užtikrins, kad jų taikomas sukčiavimo grėsmės valdymo metodas būtų susietas su sukčiavimo grėsmę keliančių sričių nustatymu, atsižvelgiant į konkrečiam sektoriui taikomą GD atliktą sąnaudų ir naudos analizę ir pasitelkus OLAF veiklą sukčiavimo prevencijos ir rizikos analizės srityje.

Dotacijų ir pirkimo sutartys bus grindžiamos tipiniais modeliais ir jose bus numatytos visuotinai taikomos kovos su sukčiavimu priemonės.

Su projektais dirbantiems darbuotojams bus organizuojami dotacijų valdymo mokymai.

Finansinių priemonių atveju vykdant finansines operacijas pagal finansinę priemonę dalyvaujančios finansų įstaigos turės laikytis atitinkamų pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmu standartų. Jos negalės būti įsisteigusios teritorijose, kurių jurisdikcijos nebendradarbiauja su Sąjunga dėl tarptautiniu mastu suderintų mokesčių standartų taikymo.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

(dabartinėmis kainomis)

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris ir aprašymas. Transeuropiniai transporto tinklai || DA / NDA([58]) || ELPA[59] šalių || šalių kandidačių[60] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 || 06 03 03 || DA || NE || NE || NE || NE

1 || 06 01 04 31 || NDA || NE || NE || NE || NE

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris ir aprašymas. Transeuropiniai energetikos tinklai || DA / NDA([61]) || ELPA[62] šalių || šalių kandidačių[63] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 || 32 03 02 (TEN-E) || DA || NE || NE || NE || NE

1 || 32 01 04 XX || NDA || NE || NE || NE || NE

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris ir aprašymas. Bendroji konkurencingumo ir inovacijų programa, IRT PRP || DA / NDA([64]) || ELPA[65] šalių || šalių kandidačių[66] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 || 09 03 XX || DA || NE || NE || NE || NE

1 || 09 01 04 XX || NDA || NE || NE || NE || NE

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris ir aprašymas. Sanglaudos fondas || DA / NDA([67]) || ELPA[68] šalių || šalių kandidačių[69] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 || 13 04 02 || DA || NE || NE || NE || NE

1 || 13 01 04 XX || NDA || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija……………………………………..] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| [XX.YY.YY.YY.] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

Tačiau sprendimas dėl vienos bendros Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto eilutės bus priimtas vėliau.

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris 1 || Išlaidų kategorija. Pažangus ir integracinis augimas

GD MOVE || || || N metai[70] 2014 || N+1 metai 2015 || N+2 metai 2016 || N+3 metai 2017 || N+4 metai 2018 || N+5 metai 2019 || N+6 metai 2020 || > 2020 m. || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 06 03 03 || Įsipareigojimai || (1) || 2427,3 || 2687,5 || 3183,2 || 3471,8 || 4000,5 || 4315,2 || 4401,9 || || 24487,4

Mokėjimai || (2) || 0 || 2099,7 || 2299,7 || 2449,7 || 2599,7 || 2799,7 || 2999,7 || 9239,2 || 24487,4

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[71] || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 06.01.04.31(*) || || (3) || 12,7 || 17,5 || 17,8 || 18,2 || 18,5 || 18,8 || 19,1 || || 122,6

GD MOVE asignavimų, IŠ VISO || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 2440,0 || 2705,0 || 3201,0 || 3490,0 || 4019,0 || 4334,0 || 4421,0 || 0,0 || 24610,0

Mokėjimai || =2+2a +3 || 12,7 || 2117,2 || 2317,5 || 2467,9 || 2618,2 || 2818,5 || 3018,8 || 9239,2 || 24610,0

(*) Šie skaičiai reiškia subsidiją TEN-T vykdomajai įstaigai ir apima EITP transporto dalies valdymą bei finansinės paramos bendros svarbos transeuropinio transporto tinklo projektams pagal ankstesnes programas užbaigimą. Jie gauti darant prielaidą, kad rinkinyje yra 500 projektų.

GD REGIO || || || N metai[72] 2014 || N+1 metai 2015 || N+2 metai 2016 || N+3 metai 2017 || N+4 metai 2018 || N+5 metai 2019 || N+6 metai 2020 || > 2020 m. || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 13 04 02 || Įsipareigojimai || (1) || 1477,9 || 1511,9 || 1544,3 || 1587,4 || 1648,9 || 1693,9 || 1774 || || 11238,3

Mokėjimai || (2) || 0,0 || 972,9 || 1102,6 || 1236,5 || 1291,7 || 1373,2 || 1551,3 || 3710,1 || 11238,3

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[73] || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 13 01 04 XX (**) || || (3) || 5,1 || 5,4 || 5,6 || 5,9 || 6,2 || 6,6 || 6,6 || || 41,4

GD REGIO asignavimų, IŠ VISO || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 1483,0 || 1517,4 || 1549,9 || 1593,3 || 1655,1 || 1700,4 || 1780,6 || || 11279,7

Mokėjimai || =2+2a +3 || 5,1 || 978,3 || 1108,3 || 1242,4 || 1297,9 || 1379,7 || 1557,9 || 3710,1 || 11279,7

 (**)       Papildoma suma TEN-T vykdomajai įstaigai skirtai subsidijai paremti (turi būti sukurta nauja biudžeto eilutė), darant prielaidą, kad šios sumos bus perduotos TEN-T vykdomajai įstaigai. Transeuropiniams transporto tinklams turėtų būti taikomos pagal šį reglamentą taikytinos taisyklės. Projektams, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, turėtų būti paskelbti specialūs kvietimai, skirti tik valstybėms narėms, turinčioms teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą. Jie gauti darant prielaidą, kad rinkinyje yra apie 160 projektų.

GD ENER || || || N metai[74] 2014 || N+1 metai 2015 || N+2 metai 2016 || N+3 metai 2017 || N+4 metai 2018 || N+5 metai 2019 || N+6 metai 2020 || > 2020 m. || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 32 03 02 || Įsipareigojimai || (1) || 1029,522 || 1333,022 || 1139,022 || 1319,022 || 1495,022 || 1759,022 || 2271,022 || 0 || 10345,654

Mokėjimai || (2) || 452,542 || 915,785 || 1174,822 || 1264,782 || 1353,262 || 1568,942 || 1921,382 || 1694,137 || 10345,654

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[75] ||

Biudžeto eilutės numeris 3201XX (***) || || (3) || 3,478 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 0 || 15,346

|| || || || || || || || || || ||

GD ENER asignavimų, IŠ VISO || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 1033 || 1335 || 1141 || 1321 || 1497 || 1761 || 2273 || 0 || 10361

Mokėjimai || =2+2a +3 || 456,02 || 917,763 || 1176,8 || 1266,76 || 1355,24 || 1570,92 || 1923,36 || 1694,137 || 10361

(***)    Šie asignavimai apima išlaidas ES koordinatoriams. Reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių nuostatose nurodytoms užduotims atlikti gali būti nurodyta ACER, su sąlyga, kad dėl to bus priimtas papildomas sprendimas.

GD INFSO || || || N metai[76] 2014 || N+1 metai 2015 || N+2 metai 2016 || N+3 metai 2017 || N+4 metai 2018 || N+5 metai 2019 || N+6 metai 2020 || > 2020 m. || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 0903XX || Įsipareigojimai || (1) || 679,000 || 843,800 || 1302,600 || 1621,400 || 1734,200 || 2003,000 || 2284,000 || 0 || 10468,000

Mokėjimai || (2) || 454,000 || 683,800 || 1262,600 || 1581,400 || 1719,200 || 2003,000 || 2258,000 || 506,000 || 10468,000

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[77] || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 090104XX || || (3) || 2,000 || 2,200 || 2,400 || 2,600 || 2,800 || 3,000 || 3,000 || 0 || 18,000

GD INFSO asignavimų, IŠ VISO || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 681,000 || 846,000 || 1305,000 || 1624,000 || 1737,000 || 2006,000 || 2287,000 || 0 || 10486,000

Mokėjimai || =2+2a +3 || 456,000 || 686,000 || 1265,000 || 1584,000 || 1722,000 || 2006,000 || 2261,000 || 506,000 || 10486,000

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų (*) || Įsipareigojimai || (4) || 4135,822 || 4864,322 || 5624,822 || 6412,222 || 7229,722 || 8077,222 || 8956,922 || 0,000 || 45301,054

Mokėjimai || (5) || 906,542 || 3699,285 || 4737,122 || 5295,882 || 5672,162 || 6371,642 || 7179,082 || 11439,34 || 45301,054

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis(*) || (6) || 18,178 || 21,678 || 22,178 || 22,778 || 23,278 || 23,778 || 24,078 || 0 || 155,946

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1(*) IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 4154,000 || 4886,000 || 5647,000 || 6435,000 || 7253,000 || 8101,000 || 8981,000 || 0,000 || 45457,000

Mokėjimai || =5+ 6 || 924,720 || 3720,963 || 4759,300 || 5318,660 || 5695,440 || 6395,420 || 7203,160 || 11439,337 || 45457,000

(*)        Išskyrus GD REGIO sumas (Sanglaudos fondas).

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų(**) || Įsipareigojimai || (4) || 5613,722 || 6376,222 || 7169,122 || 7999,622 || 8878,622 || 9771,122 || 10730,922 || 0,000 || 56539,354

Mokėjimai || (5) || 906,542 || 4672,185 || 5839,722 || 6532,382 || 6963,862 || 7744,842 || 8730,382 || 15149,44 || 56539,354

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis(**) || (6) || 23,278 || 27,078 || 27,778 || 28,678 || 29,478 || 30,378 || 30,678 || 0 || 197,346

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1(**) IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 5637,000 || 6403,300 || 7196,900 || 8028,300 || 8908,100 || 9801,500 || 10761,600 || 0,000 || 56736,700

Mokėjimai || =5+ 6 || 929,820 || 4699,263 || 5867,500 || 6561,060 || 6993,340 || 7775,220 || 8761,060 || 15149,437 || 56736,700

(**)      Įskaitant GD REGIO sumas (Sanglaudos fondas).

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms: (netaikoma)

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

GD MOVE ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 4,198 || 4,516 || 4,771 || 5,089 || 5,280 || 5,280 || 5,280 || 34,414

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 1,100 || 1,110 || 1,120 || 1,230 || 1,240 || 1,250 || 1,260 || 8,310

GD MOVE IŠ VISO || Asignavimai || 5,298 || 5,626 || 5,891 || 6,319 || 6,520 || 6,530 || 42,724 || 42,724

GD ENER (*) ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 5,406 || 6,233 || 7,123 || 7,315 || 7,315 || 7,506 || 7,506 || 48,404

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,171 || 0,171 || 0,171 || 0,471 || 0,171 || 0,171 || 0,471 || 1,797

GD ENER IŠ VISO || || 5,577 || 6,404 || 7,294 || 7,786 || 7,486 || 7,677 || 7,977 || 50,201

GD INFSO (*) ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 11,117 || 12,451 || 14,484 || 15,310 ||  16,263 ||  17,025 ||  17,279 ||  103,929

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,200 || 0,210 || 0,220 || 0,230 || 0,240 || 0,250 || 0,260 || 1,610

GD INFSO IŠ VISO || Asignavimai || 11,317 || 12,661 || 14,704 || 15,540 ||  16,503 ||  17,275 ||  17,539 ||  105,539

(*) GD ENER, INFSO taip pat numato (iš dalies) perduoti EITP įgyvendinimą agentūroms. Prireikus sumos ir sąlyginiai apskaičiavimai bus pataisyti pagal perdavimo išorės agentūroms proceso rezultatus.

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 22,192 || 24,691 || 27,889 || 29,645 || 30,509 || 31,482 || 32,056 || 198,464

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m[78]. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || > 2020 m. || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5(*) IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 4176,192 || 4910,691 || 5674,889 || 6464,645 || 7283,509 || 8132,482 || 9013,056 || 0,000 || 45655,464

Mokėjimai || 946,912 || 3745,654 || 4787,189 || 5348,305 || 5725,949 || 6426,902 || 7235,216 || 11439,337 || 45655,464

(*) Išskyrus GD REGIO sumas (Sanglaudos fondas).

|| || || 2014 m[79] || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || > 2020 m. || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5(**) IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 5659,192 || 6427,991 || 2327,889 || 8057,945 || 8057,945 || 9832,982 || 10793,656 || 0,000 || 56935,164

Mokėjimai || 952,012 || 4723,954 || 5895,389 || 6590,705 || 7023,849 || 7806,702 || 8793,116 || 15149,437 || 56935,164

(**) Įskaitant GD REGIO sumas (Sanglaudos fondas).

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

· ¨    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

· X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO ||

REZULTATAI ||

Rezultato rūšis[80] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

|| KONKRETŪS TIKSLAI[81]. Transporto tinklai ||

Rezultatas || Numatomoms 237 618,21 mln. EUR investicijoms, nurodytoms iš anksto nustatytų transporto infrastruktūros projektų sąraše, pateiktame EITP reglamento priedo 1 dalyje, iš viso numatoma skirti 150 mlrd. EUR. ||

|| - Dėl 2 256,9 mln. EUR ES finansavimo finansinio sverto bus pritraukta 40 mlrd. EUR investicijų. - Dėl 11 238,3 mln. EUR ES finansavimo iš Sanglaudos fondo finansinio sverto bus pritraukta 11,5 mlrd. EUR investicijų. Dėl likusių 22 230,5 mln. EUR ES finansavimo finansinio sverto bus pritraukta 98,5 mlrd. EUR investicijų (remiantis vidutine 20 proc. finansavimo norma). ||

Mln. EUR || EITP reglamento priedo 1 dalyje išvardytų iš anksto nustatytų projektų investicijų prognozė

Horizontalieji prioritetai || 47.500,00

iš jų SESAR || 30.000,00

1. Baltijos–Adrijos koridorius || 13.353,20

2. Varšuva–Berlynas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Midlendas || 5.673,00

3. Viduržemio jūros koridorius || 37.690,00

4. Hamburgas – Rostokas – Burgasas / Turkijos siena – Pirėjas – Lefkosija || 8.037,60

5. Helsinkis – Valeta || 31.936,00

6. Genuja – Roterdamas || 15.622,50

7. Lisabona–Strasbūras || 17.170,00

8. Dublinas – Londonas – Paryžius – Briuselis || 4.582,00

9. Amsterdamas – Bazelis / Lionas – Marselis || 12.551,30

10. Strasbūro – Dunojaus koridorius || 15.939,40

Kitos pagrindinio tinklo atkarpos || 27.563,21

Iš viso || 237.618,21

Išsamūs duomenys dėl kiekvieno koridoriaus bus prieinami planuojant ir įgyvendinant programą.

|| KONKRETŪS TIKSLAI. Energetikos tinklai

Rezultatas || 11 prioritetinių koridorių ir vietovių įgyvendinimas, vienam koridoriui vidutiniškai tenka 940,514 mln. EUR ||

|| KONKRETŪS TIKSLAI. Telekomunikacijų tinklai[82]

Rezultatas || Visoje Europoje sukurta ir įdiegta skaitmeninių paslaugų infrastruktūra || Numatoma, kad pagal EITP bus remiami tokie skaitmeninių paslaugų infrastruktūros objektai: · sąveiki elektroninė atpažintis ir elektroninio tapatumo patvirtinimas visoje Europoje; · Europos centrinė verslo registrų sujungimo platforma; · elektroninės verslo registravimo ir vykdymo kitoje Europos šalyje procedūros; · sąveikios tarpvalstybinio elektroninio viešojo pirkimo paslaugos; · sąveikios tarpvalstybinio e. teisingumo paslaugos; · sąveikios tarpvalstybinės e. sveikatos paslaugos. · Safer internet service infrastructure · Critical Information Infrastructures · Access to digital resources of European heritage · Access to re-usable public sector information · Multilingual access to online services · Transeuropinės greitosios pagrindinės viešųjų administracijų jungtys · Informacijos ir ryšių technologijų sprendimų, skirtų intelektiniams energetikos tinklams ir pažangiųjų energetikos paslaugų teikimui, diegimas || 2446,000

Rezultatas || Tūkst. namų ūkių, prijungtų prie plačiajuosčio interneto || 0.18 || 1827 || 321,000 || 3573 || 627,800 || 5547 || 974,600 || 6269 || 1101,400 || 8031 || 1411,200 || 9276 || 1630,000 || 11126 || 1955,000 || 45649 || 8021,000

|| Konkretaus telekomunikacijų tikslo tarpinė suma || || 679,000 || ||  843,800 || ||  1 302,600 || ||  1 621,400 || ||  1 734,200 || ||  2 003,000 || ||  2 284,000 || ||  10 468,000

|| IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || || 56 539,354

||

|| || || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

· ¨    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

· X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD MOVE || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 4,198 || 4,516 || 4,771 || 5,089 || 5,280 || 5,280 || 5,280 || 34,414

Kitos administracinės išlaidos || 1,100 || 1,110 || 1,120 || 1,230 || 1,240 || 1,250 || 1,260 || 8,310

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 5,298 || 5,626 || 5,891 || 6,319 || 6,520 || 6,530 || 6.54 || 42,724

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5(*) IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[83] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos 06 01 04 31 || 12,7 || 17,5 || 17,8 || 18,2 || 18,5 || 18,8 || 19,1 || 122,6

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos 13 01 04 XX || 5,1 || 5,4 || 5,6 || 5,9 || 6,2 || 6,6 || 6,6 || 41,4

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5(**) IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 12,7 || 17,5 || 17,8 || 18,2 || 18,5 || 18,8 || 19,1 || 122,6

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 17,8 || 22,9 || 23,4 || 24,1 || 24,7 || 25,4 || 25,7 || 164,0

GD MOVE IŠ VISO(**) || 17,998 || 23,126 || 23,691 || 24,519 || 25,02 || 25,33 || 25,64 || 165,324

GD MOVE IŠ VISO || 23,098 || 28,526 || 29,291 || 30,419 || 31,22 || 31,93 || 32,24 || 206,724

(*) Darant prielaidą, kad EITP transporto ir Sanglaudos fondo dalys bus perduotos TEN-T vykdomajai įstaigai.

(**) Išskyrus 13 01 04 XX Sanglaudos fondas.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD ENER || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5(*) IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 5,406 || 6,233 || 7,123 || 7,315 || 7,315 || 7,506 || 7,506 || 48,404

Kitos administracinės išlaidos || 0,171 || 0,171 || 0,171 || 0,471 || 0,171 || 0,171 || 0,471 || 1,797

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 5,577 || 6,404 || 7,294 || 7,786 || 7,486 || 7,677 || 7,977 || 50,201

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[84] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos(**) || 3,478 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 15,346

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 3,478 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 1,978 || 15,346

ENER IŠ VISO || 9,055 || 8,382 || 9,272 || 9,764 || 9,464 || 9,655 || 9,955 || 65,547

(*)           (*) GD ENER numato (iš dalies) perduoti EITP įgyvendinimą agentūroms. Prireikus sumos ir sąlyginiai apskaičiavimai bus pataisyti pagal perdavimo išorės agentūroms proceso rezultatus.

(**)      Šie asignavimai apima išlaidas ES koordinatoriams. Reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių nuostatose nurodytoms užduotims atlikti gali būti nurodyta ACER, su sąlyga, kad dėl to bus priimtas papildomas sprendimas.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD INFSO || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5(*) IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 11,117 || 12,451 || 14,484 || 15,310 ||  16,263 ||  17,025 ||  17,279 ||  103,929

Kitos administracinės išlaidos || 0,2 || 0,21 || 0,22 || 0,23 || 0,24 || 0,25 || 0,26 || 1,61

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 11,317 || 12,661 || 14,704 || 15,540 ||  16,503 ||  17,275 ||  17,539 ||  105,539

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[85] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 2 || 2,2 || 2,4 || 2,6 || 2,8 || 3 || 3 || 18

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 2 || 2,2 || 2,4 || 2,6 || 2,8 || 3 || 3 || 18

INFSO IŠ VISO || 13,317 || 14,861 || 17,104 || 18,140 ||  19,303 ||  20,275 ||  20,539 ||  123,539

(*)           GD INFSO numato (iš dalies) perduoti EITP įgyvendinimą agentūroms. Prireikus sumos ir sąlyginiai apskaičiavimai bus pataisyti pagal perdavimo išorės agentūroms proceso rezultatus.

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, įtrauktų į DFP 5 išlaidų kategoriją || 22,192 || 24,691 || 27,889 || 29,645 || 30,509 || 31,482 || 32,056 || 198,464

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, neįtrauktų į DFP 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ (*) || 18,178 || 21,678 || 22,178 || 22,778 || 23,278 || 23,778 || 24,078 || 155,946

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, neįtrauktų į DFP 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 23,278 || 27,078 || 27,778 || 28,678 || 29,478 || 30,378 || 30,678 || 197,346

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų(*) || 40,37 || 46,369 || 50,067 || 52,423 || 53,787 || 55,26 || 56,134 || 354,410

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų || 45,47 || 51,769 || 55,667 || 58,323 || 59,987 || 61,86 || 62,734 || 395,810

(*) Išskyrus 13 01 04 XX Sanglaudos fondas.

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

· ¨    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

· X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalentais sveikaisiais skaičiais

|| DG MOVE || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. ||

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| 06 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 26 || 28 || 29 || 31 || 32 || 32 || 32

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

|| 06 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentais)[86] ||

|| 06 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 14 || 15 || 17 || 18 || 19 || 19 || 19

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[87] || || || || || || || ||

|| || || || || || || ||

|| 06 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || ||

GD MOVE IŠ VISO || 40 || 43 || 46 || 49 || 51 || 51 || 51 ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Sumos ir įvertinimai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Politikos ir strategijų kūrimas, programų valdymas ir kontrolė, projektų atranka, koordinavimas ir ryšiai su visais suinteresuotaisiais subjektais programos lygmeniu (ministerijos, kiti GD, Europos institucijos, tarptautiniai bankai (pvz., EIB), susijusių agentūrų priežiūra ir kontrolė (išorės personalas).

Išorės personalas || TENtec informacinės sistemos valdymas: techninių, finansinių ir geografinių analizės duomenų rinkimas, programos valdymas ir politinių sprendimų priėmimas.

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalentais sveikaisiais skaičiais

|| DG ENER || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. ||

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| 32 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 34 || 39 || 45 || 45 || 45 || 46 || 46 ||

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentais)[88] ||

|| 32 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 17 || 20 || 22 || 25 || 25 || 26 || 26 ||

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[89] || būstinėje[90] || || || || || || || ||

|| delegacijose || || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || ||

GD ENER IŠ VISO || 51 || 59 || 67 || 70 || 70 || 72 || 72

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Sumos ir įvertinimai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || - parama regioniniams ir teminiams forumams nustatant bendros svarbos projektus; - atrankos procesas; - metinių kvietimų teikti pasiūlymus valdymas ir projektų, kuriems skiriama ES finansinė parama, atranka; - finansų ir projekto valdymas; - vertinimas.

Išorės personalas || - parama regioniniams ir teminiams forumams nustatant bendros svarbos projektus; - atrankos procesas; - metinių kvietimų teikti pasiūlymus valdymas ir projektų, kuriems skiriamas finansavimas, atranka; - finansų ir projekto valdymas; - vertinimas.

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalentais sveikaisiais skaičiais

|| DG INFSO || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m.

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| 09 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 83 || 93 || 108 || 114 || 121 || 127 || 129

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentais)[91] ||

|| 09 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 9 || 10 || 12 || 13 || 14 || 14 || 14

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[92] || būstinėje[93] || || || || || || || ||

|| delegacijose || || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || ||

IŠ VISO || 92 || 103 || 120 || 127 || 135 || 141 || 143 ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Sumos ir įvertinimai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Politikos ir strategijos koordinavimas, programų valdymas, projektų ir dotacijų valdymas.

Išorės personalas || Projektų ir dotacijų valdymas.

Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai || 183 || 205 || 233 || 246 || 256 || 264 || 266

3.2.4. Suderinamumas su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa

· X    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą

· ¨    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

n. d.

· ¨    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[94].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

n.d.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

· X    Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

· Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

· ¨    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

· X    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– X          įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[95]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Turi būti nustatytas (pagal finansines priemones gautos pajamos pakartotinai panaudojamos programos gyvavimo ciklo laikotarpiu ir galiausiai programos pabaigoje kartu su pagrindine suma pateikiamos kaip grynosios pajamos.)

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, 2011 6 29, COM (2011) 500 galutinis.

[2]               Iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų išlakas, kad 20 proc. ES galutinio energijos suvartojimo sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas būtų 20 proc. didesnis.

[3]               „Naujoji bendrosios rinkos strategija, pasitarnausianti Europos ekonomikai ir visuomenei“. Mario Monti ataskaita Europos Komisijos Pirmininkui, 2010 m. gegužės 9 d., p. 64–65.

[4]               COM (2011) xxx dėl strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomojo etapo pradžios.

[5]               COM(2011) 500.

[6]               Komisijos komunikatas dėl biudžeto peržiūros (COM(2010) 700), dėl sumanaus reguliavimo (COM(2010) 543) ir dėl strategijos „Europa 2020“ biudžeto (COM(2011) 500).

[7]               COM(2010) 700, p. 5.

[8]               Žr. persvarstytų Ten-T gairių, SEC(2011)xxx, persvarstytų TEN-E gairių, SEC(2011)xxx ir E-TEN gairių, SEC(20111)xxx, poveikio vertinimo ataskaitas.

[9]               Visi skaičiai pateikiami 2011 m. palyginamosiomis kainomis. Atitinkamos sumos, išreikštos dabartinėmis kainomis, pateikiamos finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

[10]             COM(2011) 144.

[11]             OL C , , p. .

[12]             OL C , , p. .

[13]             OL C , , p. .

[14]             Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, 2010 8 26, COM(2010) 245 galutinis/2.

[15]             Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą““, 2011 4 13, COM(2011) 206 galutinis.

[16]                    Europos Parlamento rezoliucija 2010/2211 (INI).

[17]             Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas (COM(2011) 144).

[18]             Europos Parlamento rezoliucija 2009/2096 (INI).

[19]             Tarybos dokumentas 10850/09.

[20]             OL L ..., p. ... .

[21]             http://ec.europa.eu/transport/infrastructure/ten-t-policy/review/doc/expert-groups/expert_group_5_final_report.pdf

[22]             2011 m. kainomis.

[23]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“, 2010 11 17, COM(2010) 677 galutinis.

[24]             Tarybos dokumentas 6950/11.

[25]             EUCO 2/1/11.

[26]             OL L ..., p. ... .

[27]                    COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[28]             Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, 2010 8, 26, COM(2010) 245 galutinis/2.

[29]                    2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvados „Nauja Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija – Strategijos „Europa 2020“ patvirtinimas ir įgyvendinimas“.

[30]                    2010 m. gegužės 31 d. Tarybos išvados dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, 3017-asis Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos susitikimas Briuselyje.

[31]             OL L ..., p. ... .

[32]             COM (2011) xxx. Kitos kartos finansinių priemonių sistema.

[33]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Privačiųjų ir viešųjų investicijų telkimas ekonomikai gaivinti ir ilgalaikiams struktūriniams pokyčiams skatinti. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės plėtojimas“, COM(2009) 615 galutinis.

[34]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES biudžeto peržiūra“, 2010 10 19, COM(2010) 700 galutinis.

[35]             OL L 162, 2007 6 22, p. 1.

[36]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[37]             OL L 228, 1995 9 23, p. 1.

[38]             OL L ..., p. ... .

[39]             OL L ..., p. ... .

[40]             OL L ..., p. ... .

[41]             Esant tinkamoms sąlygoms, iki 30 %.

[42]             Visi skaičiai pateikiami 2011 m. palyginamosiomis kainomis. Atitinkamas sumas, išreikštas dabartinėmis kainomis, galima rasti finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

[43]                    2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse, OL L 162, 2007 6 22, p. 1.

[44]             COM (2011) 615 galutinis.

[45]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[46]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas – II dalis. Politikos dokumentai“, COM(2011) 500 galutinis, 2011 6 29, p. 7.

[47]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biud˛eto sudarymas.

[48]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[49]             Roman Friedrich, Karim Sabbagh, Bahjat El-Darwiche ir Milind Singh. Digital Highways. The Role of Government in 21st Century Infrastructure. Booz & Company, 2009 m.

[50]             EBPO. OECD Information Technology Outlook 2010, OECD Publishing, 2010 m. Pateikta http://dx.doi.org/10.1787/it_outlook-2010-en. Žiūrėta 2011 m. gegužės 17 d.

[51]             Investicijų, padarytų nepriklausomai nuo EITP ir be šios priemonės, prognozės.

[52]             Prognozė, ką galima pasiekti naudojant EITP.

[53]             Daroma prielaida, kad dėl 6,5 mlrd. EUR EITP lėšos pritrauks 7 kartus daugiau privačiųjų ir (kitų) viešųjų investicijų.

[54]             Vertinta pagal tai, kiek piliečių ir įmonių naudojas e. valdžios paslaugomis.

[55]             Tarpvalstybinės viešosios paslaugos. Kol kas jų neįmanoma įvertinti, nes valstybės narės dar rengia paslaugų sąrašą (Skaitmeninės darbotvarkės veiksmas Nr. 91, kuris turi būti užbaigtas iki 2011 m. pabaigos).

[56]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[57]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[58]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[59]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[60]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[61]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[62]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[63]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[64]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[65]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[66]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[67]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[68]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[69]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[70]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[71]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[72]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[73]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[74]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[75]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[76]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[77]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[78]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[79]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[80]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[81]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[82]             .

[83]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[84]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[85]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[86]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“);   JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[87]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[88]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“);   JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[89]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[90]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[91]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“);   JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[92]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[93]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[94]             ˇr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[95]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.