AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Komisijos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlyme (DFP pasiūlyme)[1] nustatoma biudžeto sistema ir pagrindinės bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) kryptys. Ja remdamasi, Komisija pateikia reglamentų, kuriais nustatoma 2014–2020 m. BŽŪP teisinė sistema, rinkinį kartu su politikos raidos scenarijų poveikio vertinimu.

Dabartiniai reformos pasiūlymai pagrįsti komunikatu „BŽŪP artėjant 2020 m.“[2], kuriame bendrais bruožais aprašytos pagrindinės politikos galimybės įveikti sunkumus, ateityje kilsiančius žemės ūkiui ir kaimo vietovėms, bei siekti BŽŪP nustatytų uždavinių, t. y. 1) gyvybingos maisto produktų gamybos; 2) tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos; 3) darnaus teritorinio vystymosi. Komunikate nurodytoms reformos kryptims labai  pritariama tiek tarpinstituciniuose debatuose[3], tiek konsultacijose su suinteresuotaisiais asmenimis, vykusiose rengiant poveikio vertinimą.

Vykstant šiam procesui, išryškėjo bendras poreikis skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės ūkio ir kaimo vietovių augimo bei išlaikant dviejų ramsčių, kurių bendriems tikslams įgyvendinti naudojamos viena kitą papildančios priemonės, BŽŪP struktūrą. I ramstis apima tiesiogines išmokas ir rinkos priemones, kuriomis remiamos ES ūkininkų pagrindinės metinės pajamos ir teikiama parama konkrečių rinkos sutrikimų atvejais, o II ramstis apima kaimo plėtrą, kuriai vykdyti valstybės narės parengia ir bendrai finansuoja daugiametes programas pagal bendrą sistemą[4].

Nuosekliomis BŽŪP reformomis žemės ūkis labiau orientuojamas į rinką, kartu remiant gamintojų pajamas, tobulinamas aplinkosaugos reikalavimų integravimas ir stiprinama parama kaimo plėtrai, visoje ES taikant integruotą kaimo vietovių plėtros politiką. Tačiau dėl to paties reformų proceso atsirado poreikis geriau skirstyti paramą valstybėms narėms ir jose pačiose, taip pat tikslingiau naudoti priemones, kuriomis sprendžiami aplinkosaugos uždaviniai, ir geriau atsižvelgti į didėjantį rinkos nepastovumą.

Anksčiau reformomis daugiausiai būdavo sprendžiami vidaus uždaviniai nuo didžiulio pertekliaus iki maisto saugos krizių; jos teikdavo naudą ES tiek vidaus, tiek tarptautiniu lygmeniu. Tačiau daugelį šiandienos uždavinių lemia veiksniai, kurie nepriklauso žemės ūkio sričiai ir todėl reikalauja platesnio politinio atsako.

Manoma, kad pajamoms iš žemės ūkio tenkantis spaudimas augs, nes ūkininkai susiduria su daugiau pavojų, sumažėjusiu našumu ir sumenkusia dėl kylančių sąnaudų marža; todėl kyla būtinybė toliau remti pajamas ir stiprinti priemones, siekiant geriau valdyti riziką ir reaguoti į krizes. Stiprus žemės ūkis būtinas ES maisto pramonei ir pasaulio aprūpinimui maistu.

Kartu žemės ūkio sektorius ir kaimo vietovės raginami labiau stengtis įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ numatytus plataus užmojo klimato srities ir energetikos tikslus ir biologinės įvairovės strategiją. Ūkininkus, kurie drauge su miškininkais yra pagrindiniai žemės valdytojai, reikės remti, kad jie pradėtų taikyti ir išlaikytų tokias ūkininkavimo sistemas ir praktiką, kuriais ypač tausojama aplinka ir padedama siekti klimato srities tikslų, nes rinkos kainos neatitinka tokių viešųjų gėrybių tiekimo sąnaudų. Be to, labai svarbu kiek įmanoma geriau išnaudoti įvairiausias kaimo vietovių galimybes ir taip prisidėti prie integracinio augimo ir sanglaudos.

Ši reforma paspartina aplinkosaugos reikalavimų integravimą. Ja pirmasis BŽŪP ramstis pirmą kartą glaudžiai susiejamas su ekologija ir taip užtikrinama, kad visi paramą gaunantys ES ūkininkai viršytų kompleksinės paramos reikalavimus ir vykdydami kasdienę veiklą teiktų naudą aplinkai ir klimatui. Dabar trisdešimt procentų tiesioginių išmokų bus susietos su ekologija ir padės užtikrinti, kad visi ūkiai vykdytų aplinkai ir klimatui naudingą veiklą: saugotų dirvožemyje esančią anglį ir su daugiametėmis ganyklomis susijusias pievų buveines, nustatytose ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse užtikrintų vandens ir buveinių apsaugą, o taikydami pasėlių įvairinimo praktiką gerintų dirvožemio ir ekosistemų atsparumą. Taip jie sustiprins žemės ir natūralių ekosistemų gebėjimą prisidėti įgyvendinant pagrindinius ES biologinės įvairovės ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus. Tiesioginės išmokos vis dar bus grindžiamos kompleksine parama, kurios didžioji dalis ir toliau bus naudojama siekiant užtikrinti pelkių ir didelėmis anglies sankaupomis pasižyminčių dirvožemių apsaugą, ir ši parama kartu bus racionalizuojama, siekiant sumažinti administracinę naštą. Komisija įsipareigojusi Vandens pagrindų direktyvas įtraukti į kompleksinės paramos sritį po to, kai visos valstybės narės bus įgyvendinusios visas šių direktyvų nuostatas ir visų pirma nustačiusios aiškius įpareigojimus ūkininkams. Kaimo plėtros srityje taip pat pirmenybė teikiama tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslams, kurių siekiama atkuriant, išsaugant bei stiprinant ekosistemas ir skatinant tausų išteklių naudojimą, anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamą ir klimato kaitai atsparų žemės ūkį. Kaimo plėtra labai prisidės baigiant įgyvendinti „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyvas ir siekiant 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslų.

Todėl būsima BŽŪP – tai ne vien mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies poreikius tenkinanti politika, bet ir strateginės svarbos aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros politika. Štai čia yra išties bendros ES politikos pridėtinė vertė, kylanti iš veiksmingiausio ribotų biudžeto išteklių panaudojimo tvariam žemės ūkiui palaikyti visoje ES, kartu sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas, kaip kad klimato kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą, bet nepamirštant ir lanksčiai įgyvendinti politiką atsižvelgiant į vietos poreikius.

DFP pasiūlyme nustatyta sistema numatoma išlaikyti dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą, nekeičiant numatyto abiejų ramsčių 2013 m. biudžeto nominaliojo dydžio ir aiškiai nukreipiant pastangas į pagrindinių ES prioritetų įgyvendinimo rezultatus. Tiesioginėmis išmokomis reikėtų skatinti tvarią gamybą, skiriant 30 % viso šių išmokų biudžeto privalomoms priemonėms, kuriomis mažinama klimato kaita ir tausojama aplinka. Išmokų lygiai turėtų būti palaipsniui suvienodinti, o išmokoms stambiems paramos gavėjams turi būti taikomas laipsniškas išmokų ribojimas. Kaimo plėtrą reikėtų įtraukti į bendrą strateginę programą su kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis ES lėšomis, sustiprinant į rezultatus orientuotą požiūrį ir taikant aiškesnes, patobulintas išankstines sąlygas. Galiausiai rinkos priemonių finansavimą pagal BŽŪP turėtų sustiprinti dvi į DFP neįtrauktos priemonės: 1) neatidėliotinos pagalbos rezervas, skirtas reaguoti į krizes, ir 2) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos išplėtimas.

Tuo remiantis, pagrindinės 2014–2020 m. laikotarpio BŽŪP teisės aktų sistemos nuostatos yra išdėstytos šiuose reglamentuose:

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (tiesioginių išmokų reglamento) pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamento) pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis (kaimo plėtros reglamento) pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (horizontaliojo reglamento) pasiūlymas.

– Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės, pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos dėl tiesioginių išmokų ūkininkams 2013 m., pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams, pasiūlymas.

Kaimo plėtros reglamentas grįstas 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymu, kuriame nustatytos visų fondų, veikiančių pagal Bendrąją strateginę programą, bendrosios taisyklės[5]. Netrukus bus patvirtintas reglamentas dėl labiausiai nepasiturintiems asmenims skirtos programos, kurios finansavimas dabar priskirtas kitai DFP kategorijai.

Be to, atsižvelgus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pareikštus prieštaravimus, dabar taip pat rengiamos naujos taisyklės dėl informacijos apie paramos gavėjus skelbimo, stengiantis rasti tinkamiausią būdą suderinti paramos gavėjų teisę į asmens duomenų apsaugą su skaidrumo principu.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Remiantis dabartinės politikos sistemos vertinimu ir būsimų uždavinių bei poreikių analize, poveikio vertinimu vertinamas ir lyginamas trijų politikos scenarijų poveikis. Tai dar 2010 m. balandžio mėn. prasidėjusio ilgo proceso rezultatas; šiam procesui vadovavo tarpžinybinė grupė, atlikusi išsamią kiekybinę ir kokybinę analizę, kuriai, be kita ko, buvo nustatytas pradinis taškas, t. y. vidutinės trukmės laikotarpio žemės ūkio rinkos planai ir pajamos iki 2020 m., ir modeliuotas skirtingų politikos scenarijų poveikis sektoriaus ekonomikai.

Atliekant poveikio vertinimą, išplėtoti trys scenarijai: 1) koregavimo scenarijus, pagal kurį toliau įgyvendinama dabartinė politinė sistema, siekiant ištaisyti pačius svarbiausius jos trūkumus, kaip kad tiesioginių išmokų paskirstymas; 2) integravimo scenarijus, apimantis didelius politikos pokyčius, tokius kaip tikslingesnės tiesioginės išmokos ir jų orientavimas į ekologiją, sustiprintą kaimo plėtros politikos strateginį planavimą, geriau šią politiką derinant su kitomis ES politikos sritimis, ir teisės aktų, kuriais numatomas platesnis gamintojų bendradarbiavimas, bazės plėtimą; 3) perorientavimo scenarijus, pagal kurį politika perorientuojama išskirtinai į aplinką, palaipsniui atsisakant tiesioginių išmokų ir laikantis požiūrio, jog gamybos pajėgumą galima palaikyti be paramos ir jog socialinius ir ekonominius kaimo vietovių poreikius gali tenkinti kitos politikos sritys.

Atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir valstybės finansams tenkantį spaudimą, kuriems įveikti ES priėmė strategiją „Europa 2020“ ir DFP pasiūlymą, visuose trijuose scenarijuose skirtingai vertinami trys būsimos BŽŪP, kuria siekiama konkurencingesnio ir tvaresnio žemės ūkio gyvybingose kaimo vietovėse, politikos uždaviniai. Siekiant veiksmingiau įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma veiksmingo išteklių naudojimo siekį, vis svarbiau bus gerinti žemės ūkio našumą, pasitelkus mokslinius tyrimus, žinių perdavimą ir skatinant bendradarbiavimą ir inovacijas (taip pat įgyvendinant Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę). Kadangi ES žemės ūkio politika jau nebevykdoma prekybą iškreipiančios politikos aplinkybėmis, planuojama, jog sektoriui kils papildomų sunkumų dėl tolesnio liberalizavimo, ypač vykdant Dohos vystymosi darbotvarkę arba laisvosios prekybos susitarimą su MERCOSUR. 

Trys politikos scenarijai parengti atsižvelgiant į konsultacijose, vykusiose rengiant poveikio vertinimą, minėtus prioritetus. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti savo nuomonę 2010 m. lapkričio 23 d.–2011 m. sausio 25 d., o patariamojo komiteto posėdis vyko 2011 m. sausio 12 d. Toliau apibendrinami svarbiausi klausimai[6]:

– Suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria dėl to, kad aprūpinimo maistu, tausaus gamtos išteklių valdymo ir teritorinio vystymosi uždaviniams įveikti reikalinga stipri dviem ramsčiais grįsta BŽŪP.

– Dauguma respondentų mano, kad BŽŪP turėtų padėti stabilizuoti rinkas ir kainas.

– Suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl tikslingo paramos skyrimo (ypač tiesioginės pagalbos perskirstymo ir išmokų apribojimo) skiriasi.

– Sutariama, kad abu ramsčiai gali atlikti svarbų vaidmenį spartinant klimato politikos veiksmus ir gerinant aplinkosaugos veiklos rezultatus ES visuomenės labui. Nors daugelis ūkininkų mano, kad šis procesas jau vyksta, plačioji visuomenė teigia, kad I ramsčio išmokos galėtų būti naudojamos veiksmingiau.

– Respondentai pageidauja, kad visiems ES regionams, įskaitant ir mažiau palankias ūkininkauti vietoves, ateityje būtų taikomi augimo ir vystymosi principai.

– Daug respondentų pabrėžia BŽŪP integravimą į kitas politikos sritis, kaip kad aplinkosaugą, sveikatos apsaugą, prekybą ir plėtrą.

– Siūlomi BŽŪP suderinimo su strategija „Europa 2020“ būdai apima inovacijas, konkurencingų įmonių vystymą ir viešųjų gėrybių tiekimą ES piliečiams.

Taigi, atliekant poveikio vertinimą, palyginti trys politikos scenarijai:

Perorientavimo scenarijus paspartintų struktūrinį žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą, perkeliant gamybą į sąnaudų atžvilgiu našiausias vietoves ir ekonomiškai naudingiausius sektorius. Nors pagal šį scenarijų smarkiai išaugtų aplinkai skirtas finansavimas, sektoriui grėstų didesnė rizika dėl ribotų intervencijos į rinką galimybių. Be to, šis scenarijus turėtų didelį neigiamą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kadangi, pagal šią politiką nebenumatant su kompleksinės paramos reikalavimais derinamų tiesioginių išmokų atsvaros, mažiau konkurencingos vietovės prarastų didelę dalį pajamų, o jų aplinkos padėtis pablogėtų. 

Visiškai priešingas koregavimo scenarijus geriausiai užtikrintų politikos tęstinumą, pasiekiant ribotą, tačiau apčiuopiamą pažangą tiek žemės ūkio konkurencingumo, tiek aplinkosaugos veiklos rezultatų atžvilgiu. Tačiau kyla rimtų abejonių, ar įgyvendinant šią alternatyvą būtų galima deramai išspręsti svarbius būsimus klimato kaitos ir aplinkosaugos uždavinius, nuo kurių sprendimo taip pat priklauso ilgalaikis žemės ūkio tvarumas.

Pagal integravimo scenarijų siūlomas inovatyvus tikslingesnio tiesioginių išmokų skirstymo ir jų orientavimo į ekologiją būdas. Analizės rezultatai rodo, kad išmokas orientuoti į ekologiją įmanoma ūkininkams priimtinomis sąnaudomis, tačiau neišvengiant tam tikros administracinės naštos. Taip pat įmanomas naujas kaimo plėtros postūmis, jeigu valstybės narės ir regionai veiksmingai naudosis naujomis galimybėmis, o bendra strateginė programa, apimanti ir kitas ES lėšas, išlaikys sinergiją su I ramsčiu ir nesumenkins kaimo plėtros išskirtinių stipriųjų pusių. Pasiekus tinkamą pusiausvyrą, šis scenarijus geriausiai padėtų siekti ilgalaikio žemės ūkio ir kaimo vietovių tvarumo.

Tuo remiantis poveikio vertinime daroma išvada, kad, laikantis integravimo scenarijaus, sudaromos geriausios galimybės palaipsniui suderinti BŽŪP su ES strateginiais uždaviniais ir pasiekti pusiausvyrą, įgyvendinant įvairias teisės aktų pasiūlymų nuostatas. Taip pat svarbu parengti vertinimo sistemą BŽŪP rezultatams vertinti taikant vienodus rodiklius, susietus su politikos uždaviniais.

Viso proceso metu daug dėmesio skirta supaprastinimui, nes daugelis sričių, pavyzdžiui, kompleksinė parama arba rinkos priemonės, taip pat smulkiųjų ūkininkų schema, turi būti įvairiais būdais labiau supaprastintos. Be to, tiesioginių išmokų orientavimas į ekologiją turėtų būti sutvarkytas taip, kad kiek įmanoma mažėtų administracinė našta, įskaitant patikrinimų sąnaudas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūloma išlaikyti dabartinę dviem ramsčiais grįstą BŽŪP struktūrą, kai metines privalomas bendrojo pobūdžio I ramsčio priemones papildo savanoriškos priemonės, geriau pritaikytos nacionalinėms ir regionų ypatybėms pagal II ramsčio daugiametį programavimo metodą. Vis dėlto naujuoju tiesioginių išmokų modeliu siekiama geriau išnaudoti sąveiką su II ramsčiu, o šiuo pagal bendrą strateginę programą siekiama geriau koordinuoti veiklą su kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis ES lėšomis.

Tuo remiantis išlaikoma ir dabartinė keturių pagrindinių teisės aktų struktūra, nors finansavimo reglamento taikymo sritis išplečiama sutelkiant bendrąsias nuostatas vadinamajame horizontaliajame reglamente.

Šie pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą. BŽŪP yra iš esmės bendra politika: tai ES ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis, tvarkoma ES lygmeniu, siekiant palaikyti tvarų ir įvairų žemės ūkį visoje ES, spręsti svarbias tarpvalstybines problemas, tokias kaip klimato kaita, ir stiprinti valstybių narių solidarumą. Atsižvelgiant į būsimus aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros uždavinius, BŽŪP išlieka strateginės svarbos politika, kuria siekiama užtikrinti efektyviausią atsaką į politikos uždavinius ir veiksmingiausią biudžeto išteklių naudojimą. Be to, siūloma išlaikyti dabartinę dviem ramsčiais grįstą priemonių struktūrą, kuria valstybėms narėms suteikiama daugiau veikimo laisvės pritaikyti sprendimus prie specifinių vietos poreikių ir bendrai finansuoti II ramsčio priemones. Į II ramstį taip pat įtraukiama naujoji Europos inovacijų partnerystė ir rizikos valdymo priemonių rinkinys. Kartu politika bus patobulinta, supaprastinta ir geriau suderinta su strategija „Europa 2020“ (įskaitant bendrą programą, apimančią ir kitas ES lėšas). Galų gale poveikio vertinimui atlikta analizė aiškiai rodo neveiklumo kainą – neigiamas ekonomines, aplinkos ir socialines pasekmes.

Tiesioginių išmokų reglamente nustatomos bazinės išmokos schemai ir susijusioms išmokoms taikomos bendrosios taisyklės. Remiantis 2003 m. reforma ir 2008 m. BŽŪP padėties patikrinimu, per kuriuos tiesioginės išmokos buvo atsietos nuo gamybos ir joms pradėti taikyti kompleksinės paramos reikalavimai, dabartiniu reglamentu siekiama tikslingiau teikti paramą už tam tikrą veiklą, plotus ar tam tikriems paramos gavėjams ir pasirengti vienodinti paramos dydį toje pačioje valstybėje narėje ir skirtingose valstybėse narėse. Be to, į reglamentą įtrauktas susietajai paramai skirtas skyrius.

Nuo 2014 m. visai ES taikoma bendra schema – bazinės išmokos schema – pakeis bendrosios išmokos schemą ir vienkartinės išmokos už plotus schemą. Schema bus įgyvendinama remiantis visiems ūkininkams nacionaliniu arba regionų lygmeniu skiriamomis teisėmis į išmokas, atsižvelgiant į jų pirmaisiais paraiškos teikimo metais turimais reikalavimus atitinkančiais hektarais. Todėl anksčiau pasirinktinai taikytas regioninis modelis šiuo metu yra apibendrinamas, o visa žemės ūkio paskirties žemė kartu veiksmingai prijungiama prie sistemos. Teisių į išmokas valdymui ir nacionaliniam rezervui taikomos taisyklės iš esmės atitinka dabartines taisykles.

Kad parama būtų paskirstoma teisingiau, reikėtų nacionaliniu ar regionų lygmeniu siekti vienodinti teisių į išmokas vertę. Kad būtų išvengta didesnių sutrikimų, šis tikslas įgyvendinamas palaipsniui.

Svarbus žingsnis – didinti bendrą BŽŪP aplinkosauginį veiksmingumą tiesiogines išmokas susiejant su ekologija, pagal kurį visi ūkininkai turės vykdyti tam tikrą klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą, kuri nėra privaloma pagal kompleksinės paramos taisykles, bet kuria atitinkamai būtų grindžiamos II ramsčio priemonės.  

Nustačius aktyvaus ūkininko sąvokos apibrėžtį dar daugiau dėmesio skiriama žemės ūkio veiklą tikrai vykdantiems ūkininkams, o tai padeda įteisinti paramą. Be to, numatoma palaipsniui mažinti ir apriboti paramą stambiems paramos gavėjams, kartu tinkamai atsižvelgiant į užimtumo aspektą.

Be to, numatomos šios išmokos:

– išmoka (30 % metinės nacionalinės viršutinės ribos) ūkininkams, vykdantiems klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą pasėlių įvairinimo, daugiamečių ganyklų ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymo srityse. Ekologinio ūkininkavimo veiklą vykdantys ūkininkai šią išmoką gauna savaime, o „Natura 2000“ vietovėse veiklą vykdantys ūkininkai turės laikytis atitinkamų, su „Natura 2000“ reglamentuojančiais teisės aktais suderintų reikalavimų;

– savanoriška išmoka (iki 5 % metinės nacionalinės viršutinės ribos) ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, kuriose esama specifinių gamtinių kliūčių (šių vietovių ribos atitinka kaimo plėtros tikslais nustatytas vietovių ribas); skiriant šią išmoką pripažįstamas poreikis remti pajamas, kad būtų išsaugota ūkininkų veikla vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir ja papildoma pagal kaimo plėtros programas teikiama parama;

– išmoka (iki 2 % metinės nacionalinės viršutinės ribos) jauniesiems besikuriantiems ūkininkams, kuri gali būti padidinta nustatant pagalbą pagal kaimo plėtros programas, ir

Be to, reglamente nustatoma smulkiesiems ūkininkams skirta supaprastinta schema (iki 10 % metinės nacionalinės viršutinės ribos), pagal kurią ūkininkai gali gauti visas tiesiogines išmokas pakeičiančią vienkartinę išmoką ir kurią taikant supaprastėtų administracinės procedūros, nes sumažėtų tokių ūkininkų įpareigojimai, susiję su ekologija, kompleksine parama ir kontrole.

Savanoriškos susietosios paramos schema numatoma konkretiems ūkininkavimo būdams arba konkrečioms žemės ūkio sistemoms, kuriuos taikant patiriama tam tikrų sunkumų ir kurie yra itin svarbūs dėl ekonominių ir (arba) socialinių priežasčių; parama teikiama tiek, kiek tai yra būtina norint išlaikyti dabartinį gamybos lygį (iki 5 % metinės nacionalinės viršutinės ribos, numatant galimybę konkrečiais atvejais šią ribą viršyti).

Be to, reglamente ir toliau numatoma galimybė Bulgarijoje ir Rumunijoje teikti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, ir į jį įtraukiama specialioji išmoka už medvilnę.

Siekiant supaprastinimo, naujoji tiesioginių išmokų sistema bus grindžiama vienos rūšies teisėmis į išmokas ir padės racionalizuoti perdavimo taisykles, todėl supaprastės sistemos valdymas; susietosioms išmokoms taikomas nuostatas priskyrus vienai išlaidų kategorijai yra lengviau taikyti teisinę sistemą, o pagal smulkiesiems ūkininkams skirtą schemą nustatyti supaprastinti reikalavimai ir procedūros padės sumažinti biurokratizmą, su kuriuos susiduria smulkieji ūkininkai, ir padidės jų konkurencingumas.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

DFP pasiūlyme numatyta toliau skirti didelę dalį ES biudžeto žemės ūkiui, nes tai strateginės svarbos bendra politika. Taigi, remiantis dabartinėmis kainomis, 2014–2020 m. laikotarpiui BŽŪP pagrindinėms veiklos sritims siūloma skirti 317,2 mlrd. EUR I ramsčio priemonėms ir 101,2 mlrd. EUR II ramsčio priemonėms.

I ir II ramsčiui skirtų lėšų pridedamas papildomas finansavimas: 17,1 mlrd. EUR, iš kurių 5,1 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, 2,5 mlrd. EUR maisto saugai ir 2,8 mlrd. EUR paramai maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal kitas DFP kategorijas, taip pat 3,9 mlrd. EUR naujajam rezervui žemės ūkio krizėms įveikti ir iki 2,8 mlrd. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklai, neįtrauktai į DFP; iš viso 2014–2020 m. laikotarpio biudžetas siekia 435,6 mlrd. EUR. 

Kalbant apie paramos paskirstymą valstybėms narėms, visoms valstybėms narėms, kurių tiesioginės išmokos nesiekia 90 % ES vidurkio, siūloma šią spragą sumažinti trečdaliu. Šiuo pagrindu tiesioginių išmokų reglamente apskaičiuojamos nacionalinės viršutinės ribos.

Kaimo plėtros paramos paskirstymas yra grįstas objektyviais kriterijais, susietais su politikos tikslais, atsižvelgiant į dabartinį paskirstymą. Kaip ir dabar, mažiau išsivysčiusiems regionams ir toliau turėtų būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma, taip pat nustatyta tam tikroms priemonėms, kaip kad žinių perdavimui, gamintojų grupėms, bendradarbiavimui ir LEADER programai.

Numatoma galimybė perkelti išmokas iš vieno ramsčio į kitą (iki 5 % tiesioginių išmokų): iš I ramsčio į II ramstį tam, kad valstybės narės galėtų stiprinti savo kaimo plėtros politiką, ir iš II ramsčio į I ramstį toms valstybėms narėms, kuriose tiesioginių išmokų lygis nesiekia 90 % ES vidurkio.

Išsamūs BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio duomenys nurodyti su pasiūlymais pateiktoje finansinėje pažymoje.

2011/0280 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į 1979 m. Stojimo aktą, ypač į jo 4 protokolo dėl medvilnės 6 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[7],

teisės akto projektą perdavę nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[9],

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu[10],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“[11] išdėstomi galimi bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2013 m. Atsižvelgiant į diskusijas dėl minėto komunikato, BŽŪP turėtų būti reformuota nuo 2014 m. sausio 1 d.  Minėta reforma turėtų apimti visas pagrindines BŽŪP priemones, įskaitant 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003[12]. Atsižvelgiant į reformos taikymo sritį, tikslinga panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 ir jį pakeisti nauju tekstu. Be to, reforma turėtų padėti kuo racionalizuoti ir supaprastinti nuostatas;

(2) į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos visos pagrindinės nuostatos, susijusios su Sąjungos paramos išmokėjimu ūkininkams, ir nustatyti su tomis pagrindinėmis nuostatomis glaudžiai susiję galimybių pasinaudoti tomis išmokomis kriterijai bei sąlygos;

(3) reikėtų paaiškinti, kad [..] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. [...] dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos[13] [horizontalusis BŽŪP reglamentas (HZR)] ir pagal jį priimtos nuostatos turėtų būti taikomi atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytas priemones. Siekiant derėjimo su kitomis teisinėmis priemonėmis, susijusiomis su BŽŪP, kai kurios šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 73/2009 nustatytos taisyklės dabar išdėstomos Reglamente (ES) Nr. [...] [HZR], visų pirma taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi tiesioginių išmokų nuostatose nustatytų įpareigojimų, įskaitant patikras ir administracinių priemonių bei administracinių nuobaudų taikymą įpareigojimų nevykdymo atveju, taisyklės, susijusios su kompleksine parama, pavyzdžiui, teisės aktais nustatyti valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimai, taip pat taisyklės, susijusios su atitinkamų priemonių stebėsena ir vertinimu ir su nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimu;

(4) siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, surengtų tinkamas konsultacijas, be kita ko, ekspertų lygmeniu. Komisija, atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama deleguotųjų aktų tekstus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pačiu metu laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(5) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir išvengti nesąžiningos ūkininkų konkurencijos ar diskriminacijos, Komisijai turėtų būti suteikti šie įgyvendinimo įgaliojimai: nustatyti bazinės išmokos schemos metinę nacionalinę viršutinę ribą; priimti su paraiškomis skirti teises į išmokas susijusias taisykles; priimti priemones, susijusias su nepanaudotų teisių į išmokas grąžinimu į nacionalinį rezervą; priimti reikalavimus, susijusius su pranešimų apie teisių į išmokas perdavimu nacionalinėms valdžios institucijoms teikimu ir tokių pranešimų teikimo terminais; nustatyti išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą metinę viršutinę ribą; nustatyti išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, metinę viršutinę ribą; nustatyti išmokos jauniesiems ūkininkams metinę viršutinę ribą; nustatyti savanoriškos susietosios paramos metinę viršutinę ribą; priimti su savanoriška susietąja parama susijusių sprendimų vertinimo ir tvirtinimo tvarkos taisykles; priimti žemės ir veislių tvirtinimo specialiosios išmokos už medvilnę skyrimo tikslais ir pranešimų teikimo su tuo tvirtinimu susijusiems gamintojams tvarkos taisykles; numatyti specialiosios išmokos už medvilnę sumos sumažinimo apskaičiavimo taisykles; priimti su bendraisiais pranešimų teikimo reikalavimais susijusias taisykles. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[14];

(6) kai tai būtina dėl neišvengiamų skubos priežasčių, tinkamai pagrįstais ypatingos skubos atvejais, susijusiais su išskirtinėmis valdymo priemonėmis, skirtomis skubioms ir nenumatytoms problemoms vienoje ar keliose valstybėse narėse spręsti, Komisija turėtų priimti nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus;

(7) atsižvelgiant į šio reglamento ir kitų BŽŪP priemonių sąsajas, įvairių kaimo vietovių skirtumus ir ribotus išsiplėtusios Sąjungos valstybių narių finansinius išteklius, šio reglamento tikslų galima veiksmingiau siekti Sąjungos lygmeniu, pasinaudojant daugiametėmis Sąjungos finansavimo garantijomis ir pirmenybę teikiant aiškiai nustatytiems prioritetams. Todėl šis reglamentas dera su Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu subsidiarumo principu. Kadangi šis reglamentas taikomas tiek, kiek būtina jo tikslams pasiekti, jis dera ir su minėtos Sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytu proporcingumo principu;

(8) siekiant atsižvelgti į paramos schemoms skirtus naujus teisės aktus, kurie gali būti priimti įsigaliojus šiam reglamentui, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas paramos schemų, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašas;

(9) siekiant atsižvelgti į konkrečias naujas nuostatas ir užtikrinti paramos gavėjų teisių apsaugą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų kitas su galimybe pasinaudoti parama pagal šį reglamentą susijusias apibrėžtis; sistemą, pagal kurią valstybės narės apibrėžtų ganyti arba kultivuoti natūraliai tinkamoje žemėje vykdytiną minimalią veiklą; taip pat kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkininkai būtų laikomi įvykdžiusiais įpareigojimą užtikrinti gamybai tinkamą žemės ūkio paskirties žemės būklę, ir kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomas daugiametėje pievoje augančios žolės ar kitų žolinių pašarų paplitimas;

(10) siekiant užtikrinti paramos gavėjų teisių apsaugą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų taisykles dėl pagrindo, kuriuo remiantis būtų apskaičiuojamas išmokų mažinimas, kurį valstybės narės pagal finansinės drausmės mechanizmą taikytų ūkininkams;

(11) siekiant užtikrinti, kad BŽŪP finansavimo sumos atitiktų Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinę viršutinę ribą, reikėtų ir toliau kiekvienais kalendoriniais metais patikslinti tiesioginės paramos dydį. Tiesioginių išmokų tikslinimas turėtų būti taikomas tik toms ūkininkams skirtinoms išmokoms, kurios atitinkamais kalendoriniais metais viršytų 5 000 EUR. Atsižvelgiant į Bulgarijos ir Rumunijos ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų dydį, nustatomą visoms tose valstybėse narėse skiriamoms tiesioginėms išmokoms taikant laipsniško išmokų didinimo mechanizmą, šis finansinės drausmės instrumentas tose valstybėse narėse turėtų būti taikomas tik nuo 2016 m. sausio 1 d.;

(12) siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su bendra didžiausia tiesioginių išmokų suma, kuri gali būti skirta, įskaitant pokyčius, kuriuos lemtų valstybių narių priimtini sprendimai dėl pervedimų tarp pirmojo ir antrojo ramsčių, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų peržiūrėtos šiame reglamente nustatytos nacionalinės ir grynosios viršutinės ribos;

(13) remiantis patirtimi, įgyta taikant įvairias paramos ūkininkams schemas, kai kuriais atvejais parama buvo skirta paramos gavėjams, kurių verslo tikslas – ne žemės ūkio veikla arba tokia veikla sudarė tik nedidelę jų verslo dalį, pavyzdžiui, oro uostams, geležinkelių bendrovėms, nekilnojamojo turto bendrovėms ir sporto aikšteles valdančioms bendrovėms. Siekdamos, kad parama būtų teikiama tikslingiau, valstybės narės tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims tiesioginių išmokų neturėtų skirti. Smulkesni, dalį savo laiko žemės ūkio veiklai skiriantys ūkininkai tiesiogiai prisideda prie kaimo vietovių gyvybingumo, todėl jiems tiesioginių išmokų neturėtų būti trukdoma skirti;

(14) siekdamos išvengti pernelyg didelės administracinės naštos, atsirandančios dėl nedidelių išmokų valdymo, valstybės narės turėtų iš esmės neskirti tiesioginių išmokų tais atvejais, kai išmoka yra mažesnė nei 100 EUR arba paraiškoje paramai gauti nurodytas reikalavimus atitinkantis valdos plotas yra mažesnis nei vienas hektaras. Vis dėlto valstybių narių žemės ūkio ekonomikos struktūros labai skiriasi ir gali žymiai skirtis nuo Sąjungos vidutinės ūkio struktūros, todėl valstybėms narėms turėtų būti suteiktos galimybės taikyti minimalias ribas, kurios atspindėtų realią padėtį valstybėse narėse. Dėl labai specifinės ūkininkavimo struktūros atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose valstybėms narėms turėtų būti suteiktos galimybės nuspręsti, ar tuose regionuose turėtų būti taikomos minimalios ribos. Be to, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos taikyti vieną iš dviejų minimalių ribų tipų, atsižvelgiant į jų ūkininkavimo sektorių ypatumus. Kadangi išmoka galėtų būti skirta žemės neturintiems ūkininkams, būtų neveiksminga taikyti už hektarą nustatomą ribą. Todėl tokiems ūkininkams turėtų būti taikoma mažiausia mokama paramos suma. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Bulgarijos ir Rumunijos ūkininkams, kuriems mokamos tiesioginės išmokos yra laipsniškai didinamos, minimali riba turėtų būti grindžiama galutine laipsniško išmokų didinimo proceso pabaigoje suteiktina suma;

(15) skiriant tiesioginę paramą ūkininkų pajamoms neproporcingai didelės išmokų sumos tenka gana ribotam stambių paramos gavėjų skaičiui.   Dėl masto ekonomijos tokio pat dydžio vienetinė parama stambesniems paramos gavėjams nebūtina, kad būtų veiksmingai įgyvendintas ūkininkų pajamų rėmimo tikslas. Be to, stambesniems paramos gavėjams lengviau prisitaikyti ir vykdyti veiklą gaunant mažesnę vienetinę paramą. Todėl, siekiant geriau paskirstyti išmokas ūkininkams, teisinga nustatyti stambiems paramos gavėjams taikomą sistemą, pagal kurią paramos dydis būtų laipsniškai mažinamas ir galiausiai parama būtų apribota. Tačiau taikant tokią sistemą reikėtų atsižvelgti į apmokamo darbo intensyvumą, kad būtų išvengta neproporcingo poveikio dideliems ūkiams, kuriuose sukuriama daug darbo vietų. Didžiausias paramos dydis neturėtų būti taikomas išmokoms, skiriamoms už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą, kadangi dėl to galėtų sumažėti tokios veiklos teikiama nauda. Kad išmokos būtų ribojamos veiksmingai, valstybės narės turėtų nustatyti tam tikrus kriterijus, kad ūkininkai ,nebandytų neteisėtais veiksmais išvengti tokio apribojimo padarinių. Pajamos, gautos sumažinus ir apribojus išmokas stambiems paramos gavėjams, turėtų likti jas gavusiose valstybėse narėse ir turėtų būti naudojamos projektams, kuriais labai prisidedama prie inovacijų diegimo, finansuoti pagal [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. [...] dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis[15] [RDR];

(16) siekiant palengvinti išmokų ribojimo priemonės įgyvendinimą, visų pirma susijusį su tiesioginių išmokų ūkininkams skyrimo procedūromis ir atitinkamu lėšų pervedimu kaimo plėtros sektoriui, kiekvienai valstybei narei turėtų būti nustatyta grynoji viršutinė riba, pagal kurią būtų ribojamos pritaikius išmokų ribojimo priemonę ūkininkams mokėtinos išmokos. Siekiant atsižvelgti į BŽŪP paramos, teikiamos pagal 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 247/2006, nustatantį specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams[16], ir 2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1405/2006, nustatantį konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms, ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003[17], ypatumus ir tai, kad šios tiesioginės išmokos nebus ribojamos, minėtoms tiesioginėms išmokoms neturėtų būti taikomos atitinkamoms valstybėms narėms nustatytos grynosios viršutinės ribos;

(17) reikėtų patikslinti, kad šio reglamento nuostatos, kuriomis valstybė narė galėtų būti paskatinta skirti valstybės pagalbą, nėra susijusios su valstybės pagalbos taisyklių taikymu, atsižvelgiant į tai, kad susijusios nuostatos apima atitinkamas paramos teikimo sąlygas arba jose numatoma, kad tokias sąlygas nustatys Komisija, siekdama išvengti netinkamo konkurencijos iškraipymo;

(18) siekiant įgyvendinti BŽŪP tikslus, paramos schemas gali reikėti pritaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių, o prireikus – per trumpą laiką. Todėl būtina numatyti galimybę peržiūrėti schemas, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius pokyčius arba biudžeto būklę, o tai reiškia, kad paramos gavėjai negali tikėtis, kad paramos sąlygos nesikeis;

(19) valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, ūkininkai tiesiogines išmokas gavo taikant laipsniško išmokų didinimo mechanizmą, numatytą jų atitinkamuose stojimo aktuose. Bulgarijai ir Rumunijai toks mechanizmas bus taikomas ir 2014 bei 2015 m. Be to, toms valstybėms narėms buvo leista skirti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas. Bulgarijai ir Rumunijai galimybės skirti tokias išmokas turėtų būti suteiktos tol, kol bus visiškai įgyvendintas šis laipsniško išmokų didinimo mechanizmas;

(20) siekiant Sąjungoje užtikrinti geresnį paramos už žemės ūkio paskirties žemę paskirstymą, įskaitant tose valstybėse narėse, kurios taikė pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 nustatytą vienkartinių išmokų už plotą schemą, 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams[18], nustatytą vienkartinių išmokų už plotą schemą, kuri toliau buvo taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 ir pagal kurią anksčiau galioję paramos mechanizmai buvo sujungti į vieną atsietųjų tiesioginių išmokų schemą, turėtų pakeisti nauja bazinės išmokos schema. Dėl tokio perėjimo turėtų nustoti galiojusios pagal tuos reglamentus įgytos teisės į išmokas ir turėtų būti skirtos naujos teisės į išmokas, nors jos vis dar būtų grindžiamos ūkininko turimų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiumi pirmaisiais schemos įgyvendinimo metais;

(21) dėl vėlesnio įvairių sektorių integravimo į bendrosios išmokos schemą ir ūkininkams skirto prisitaikymo laikotarpio vis sunkiau pagrįsti didelius paramos, skiriamos už hektarą remiantis istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais, dydžio skirtumus. Todėl mažinant ryšį su istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais ir atsižvelgiant į bendrą Sąjungos biudžetą, tiesioginė parama pajamoms valstybėse narėse turėtų būti paskirstoma teisingiau. Siekiant užtikrinti tolygesnį tiesioginės paramos paskirstymą ir kartu atsižvelgti į vis dar esamus atlyginimų ir žaliavų kainų skirtumus, turėtų būti palaipsniui tikslinami tiesioginės paramos už hektarą dydžiai. Valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis yra mažesnis nei 90 % vidutinio dydžio, turėtų pašalinti vieną trečdalį savo dabartinio dydžio ir šio dydžio skirtumo. Šį vienodinimą turėtų proporcingai finansuoti visos valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis viršija Sąjungos vidurkį. Be to, visų 2019 m. vienoje valstybėje narėje arba regione panaudotų teisių į išmokas vieneto vertė turėtų būti vienoda, nes ši vertė pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti palaipsniui linijiniu būdu vienodinama. Tačiau siekiant išvengti neigiamų finansinių padarinių ūkininkams, bendrąją išmokos schemą, ir visų pirma istorinį modelį taikiusioms valstybėms narėms, pirmaisiais naujosios schemos taikymo metais apskaičiuojant teisių į išmokas vertę, turėtų būti leista iš dalies atsižvelgti į istoriškai susiklosčiusius veiksnius. Diskusijose dėl kitos daugiametės finansinės programos, skirtos laikotarpiui, kurio pradžia – 2021 m., didelis dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas tikslui visiškai suvienodinti teisių į išmokas vertę, per minėtą laikotarpį visoje Europos Sąjungoje tolygiai paskirstant tiesioginę paramą.

(22) bendrosios išmokos schemos taikymo patirtis rodo, kad reikėtų išlaikyti kai kuriuos jos pagrindinius elementus, įskaitant nacionalinės viršutinės ribos nustatymą siekiant užtikrinti, kad bendras paramos dydis neviršytų esamų biudžeto apribojimų. Be to, valstybės narės turėtų ir toliau turėti nacionalinį rezervą, kuris turėtų būti naudojamas siekiant palengvinti naujų jaunųjų ūkininkų dalyvavimą schemoje arba galėtų būti naudojamas siekiant atsižvelgti į specifinius tam tikrų regionų poreikius. Turėtų būti išlaikytos, bet, jei įmanoma, supaprastintos teisių į išmokas perdavimo ir naudojimosi jomis taisyklės;

(23) siekiant užtikrinti paramos gavėjų teisų apsaugą ir išaiškinti konkrečius atvejus, kurie gali atsirasti taikant bazinės išmokos schemą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų taisykles dėl ūkininkų atitikties pagal bazinės išmokos schemą taikomiems reikalavimams ir galimybių pasinaudoti bazinės išmokos schema paveldėjimo ir numatomo paveldėjimo, paveldėjimo pagal nuomos sutartį atvejais, pasikeitus juridiniam statusui arba pavadinimui ir valdos susijungimo ar jos padalijimo atvejais; nustatytų teisių į išmokas vertės ir skaičiaus apskaičiavimo arba teisių į išmokas vertės padidinimo (atsižvelgiant į teisių į išmokas paskirstymą) taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su galimybe nustatyti preliminarią teisių į išmokas, paskirtų remiantis ūkininko paraiška, vertę ir skaičių arba jų preliminarų padidinimą, taip pat taisykles, susijusias su teisių į išmokas preliminarios ir galutinės vertės ir skaičiaus nustatymo sąlygomis, ir taisykles, taikomas tais atvejais, kai pardavimas arba nuomos sutartis galėtų turėti įtakos teisių į išmokas paskirstymui; nustatytų teisių į išmokas, gaunamų iš nacionalinio rezervo, vertės ir skaičiaus nustatymo ir apskaičiavimo taisykles; nustatytų teisių į išmokas vieneto vertės pakeitimo teisių į išmokas padalijimo atveju taisykles, taip pat teisių į išmokas skyrimo, atsižvelgiant į nacionalinio rezervo naudojimą, ir teisių į išmokas skyrimo ūkininkams, kurie 2011 m. nepateikė paraiškos gauti paramą, kriterijus;

(24)             siekiant užtikrinti tinkamą teisių į išmokas valdymą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų teisų į išmokas deklaravimo ir panaudojimo taisykles;

(25) kanapių sektoriuje reikėtų ir toliau taikyti konkrečias priemones, skirtas užtikrinti, kad tarp pasėlių, atitinkančių bazinės išmokos skyrimo reikalavimus, nebūtų galima paslėpti nelegalių pasėlių, nes tai turėtų neigiamą poveikį bendram kanapių rinkos organizavimui. Taigi išmokos turėtų būti ir toliau skiriamos tik už plotus, apsėtus tų veislių kanapėmis, dėl kuriose esančio psichotropinių medžiagų kiekio būtų pateikta tam tikrų įrodymų. Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų taisykles, pagal kurias išmokos būtų skiriamos tik kai naudojama tam tikrų kanapių veislių sertifikuota sėkla, ir kuriais nustatytų kanapių veislių nustatymo ir jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo tvarką;

(26) vienas iš naujosios BŽŪP tikslų – aplinkosauginio veiksmingumo didinimas tiesiogines išmokas privalomai susiejus su ekologija; taip visoje Sąjungoje bus remiama klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla. Tuo tikslu valstybės narės dalį jų tiesioginėms išmokoms nustatytų nacionalinių viršutinių ribų turėtų panaudoti metinei išmokai, kuri kaip priedas prie bazinės išmokos būtų skiriama ūkininkams už privalomos veiklos, kuria visų pirma būtų siekiama klimato ir aplinkos politikos tikslų, vykdymą. Tokia veikla turėtų apimti paprastus, apibendrintus, be sutartinių įsipareigojimų kasmet atliekamus veiksmus, kurie nėra privalomi pagal kompleksinės paramos taisykles, bet yra susiję su žemės ūkiu, pavyzdžiui, sėjomaina, daugiamečių pievų ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymas. Tokia veikla turėtų būti privaloma ir ūkininkams, kurių valdos dalis arba visa valda yra „Natura 2000“ vietovėse, kurioms taikoma 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[19] ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos[20], jei tokia veikla dera su minėtų direktyvų tikslais. Atsižvelgiant į pripažintą ekologinio ūkininkavimo sistemų naudą aplinkai, ūkininkai, kurie tenkina 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91[21] sąlygas, turėtų pasinaudoti taikant ekologinį elementą teikiama nauda nebeturėdami vykdyti jokių kitų įpareigojimų. Remiantis Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 65 straipsniu, ekologinio elemento netaikymo atveju turėtų būti taikomos nuobaudos;

(27) siekiant užtikrinti, kad su pasėlių įvairinimo priemonės taikymu susiję įpareigojimai būtų taikomi proporcingai bei nediskriminuojant ir padėtų stiprinti aplinkos apsaugą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų sąvokos „pasėlis“ apibrėžtį ir su priemonės taikymu susijusias taisykles;

(28) siekiant užtikrinti, kad ūkininkai išlaikytų nepakeistą daugiametės pievos plotą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų priimamos su priemonės taikymu susijusios taisyklės;

(29) siekiant užtikrinti, kad ekologiniu požiūriu svarbios vietovės priemonė būtų įgyvendinama veiksmingai ir nuosekliai ir kartu būtų atsižvelgiama į valstybių narių specifiką, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose būtų išsamiau apibrėžti pagal tą priemonę nurodyti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipai ir nustatyti bei apibrėžti kiti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipai, į kuriuos būtų galima atsižvelgti siekiant laikytis pagal tą priemonę nurodyto procentinio dydžio;

(30) siekiant skatinti tvarų žemės ūkio vystymą vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, valstybėms narėms reikėtų sudaryti sąlygas dalį jų tiesioginėms išmokoms taikomų nacionalinių viršutinių ribų panaudoti metinei išmokai už plotą, kuri kaip priedas prie bazinės išmokos būtų skiriama visiems tokiose vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams. Minėta išmoka neturėtų pakeisti pagal kaimo plėtros programas teikiamos paramos ir neturėtų būti skiriama ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, nustatytose pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai[22], tačiau nenustatytose pagal […] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. […]dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis[23] [RDR] 46 straipsnio 1 dalį;

(31) jaunųjų ūkininkų žemės ūkio sektoriuje kuriamai ir vystomai naujai ekonominei veiklai reikalingi finansiniai ištekliai; į tai reikėtų atsižvelgti paskirstant ir tikslingai teikiant tiesiogines išmokas. Šie pokyčiai yra būtini Sąjungos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui, todėl siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jauniesiems ūkininkams pradžioje įsikurti, o įsikūrus struktūriškai pertvarkyti savo valdas, reikėtų numatyti paramą žemės ūkio veiklą pradedančių jaunųjų ūkininkų pajamoms. Valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos dalį jų tiesioginėms išmokoms taikomos nacionalinių viršutinių ribų panaudoti metinei išmokai už plotą, kuri kaip priedas prie bazinės išmokos būtų skiriama jauniesiems ūkininkams. Tokia išmoka turėtų būti teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus, nes ji turėtų būti skiriama tik pradiniu veiklos vykdymo laikotarpiu ir netapti veiklos pagalba;

(32) siekiant užtikrinti paramos gavėjų teisių apsaugą ir išvengti jų diskriminavimo, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų sąlygas, kuriomis galėtų būti laikoma, kad juridinis asmuo atitinka išmokos jauniesiems ūkininkams gavimo sąlygas, visų pirma susijusias su amžiaus ribos taikymu vienam ar keliems juridinio asmens veikloje dalyvaujantiems fiziniams asmenims;

(33) valstybėms narėms turėtų būti leista dalį jų tiesioginėms išmokoms taikomų nacionalinių viršutinių ribų aiškiai nustatytais atvejais panaudoti susietajai paramai tam tikruose sektoriuose skirti. Ištekliams, kuriuos galima naudoti bet kokiai susietajai paramai, turėtų būti nustatomos atitinkamos ribos, tačiau tokią paramą turėtų būti leidžiama teikti valstybėse narėse arba jų konkrečiuose regionuose susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kai tam tikri ūkininkavimo būdai arba konkretūs žemės ūkio sektoriai yra ypač svarbūs dėl ekonominių, aplinkosaugos ir (arba) socialinių priežasčių. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama šiai paramai panaudoti iki 5 % jų nacionalinių viršutinių ribų arba 10 % tuo atveju, jei jų susietosios paramos dydis bent vienerius 2010–2013 m. laikotarpio metus viršytų 5 % Tačiau tinkamai pagrįstais atvejais, jei įrodomi itin svarbūs regiono poreikiai ir gavus Komisijos pritarimą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama panaudoti daugiau kaip 10 % savo nacionalinės viršutinės ribos. Susietoji parama turėtų būti skiriama tiek, kiek reikia, kad tie regionai būtų paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį. Be to, šia parama turėtų būti suteiktos galimybės pasinaudoti ūkininkams, kurie turi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 2013 m. gruodžio 31 d. jiems skirtas specialiąsias teises į išmokas, bet neturi reikalavimų atitinkančių hektarų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas. Siekiant patvirtinti savanorišką susietąją paramą, kuri viršija 10 % metinės nacionalinės kiekvienai valstybei narei nustatytos ribos, Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti įgyvendinimo aktus, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(34) Siekiant užtikrinti veiksmingą ir tikslingą Sąjungos fondų panaudojimą ir išvengti dvigubo finansavimo pagal kitas panašias paramos priemones, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su savanoriškos susietosios paramos teikimo sąlygomis, taip pat tokios paramos suderinamumu su kitomis Sąjungos priemonėmis ir paramos sumavimo taisyklės;

(35) dėl paramos medvilnės sektoriui Reglamente (EB) Nr. 73/2009 nustatyta, kad dalį paramos ir toliau reikia sieti su medvilnės auginimu, skiriant specialiąją išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą, kad būtų išvengta gamybos trukdžių medvilnės auginimo regionuose, ir atsižvelgiant į visus šį pasirinkimą lemiančius veiksnius. Toks pasirinkimas turėtų būti išlaikytas, remiantis 1979 m. Stojimo akto 4 protokole dėl medvilnės nurodytais tikslais;

(36) siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai taikyti specialiąją išmoką už medvilnę, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų priimamos su specialiąja išmoka už medvilnę susijusios žemės ir veislių tvirtinimo taisyklės ir sąlygos, taip pat taisyklės dėl tos konkrečios išmokos skyrimo sąlygų, dėl atitikties išmokos skyrimo reikalavimams ir agronominių metodų, dėl tarpšakinių organizacijų tvirtinimo kriterijų ir gamintojams taikomų įpareigojimų, taip pat taisyklės, taikomos tais atvejais, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija minėtų kriterijų nesilaiko;

(37) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 637/2008, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir nustatančio medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo nacionalines programas[24], 2 skyriuje numatyta, kad kiekviena medvilnę gaminanti valstybė narė kas ketverius metus, o pirmą kartą – iki 2009 m. sausio 1 d., Komisijai turi pateikti ketverių metų restruktūrizavimo programos projektą arba iki 2009 m. gruodžio 31 d. – vieną bendros pakeistos aštuonerių metų trukmės restruktūrizavimo programos projektą. Įgyta patirtis rodo, kad pertvarkant medvilnės sektorių būtų geriau pasinaudoti kitomis priemonėmis, įskaitant pagal Reglamentą (ES) Nr. [...] [RDR] finansuojamose kaimo plėtros programose numatytas priemones, kuriomis, be kita ko, būtų sudarytos geresnės derinimo su kitų sektorių priemonėmis sąlygos. Tačiau reikėtų atsižvelgti į restruktūrizavimo programose jau dalyvaujančių įmonių įgytas teises ir teisėtus lūkesčius. Todėl reikėtų leisti tęsti ir baigti įgyvendinti šiuo metu vykdomas ketverių ar aštuonerių metų programas. Tačiau pasibaigus tam laikotarpiui programos turėtų būti baigtos. Tuomet ketverių metų programų lėšos nuo 2014 m. galėtų būti įtrauktos į turimus Sąjungos fondus, skirtus priemonėms pagal kaimo plėtros programas. Atsižvelgiant į programavimo laikotarpį, 2018 m. pasibaigus aštuonerių metų trukmės programoms turimos lėšos nebūtų naudingos kaimo plėtros programoms ir todėl jas būtų naudingiau pervesti šiame reglamente nustatytoms paramos schemoms, kaip jau numatyta Reglamento (EB) Nr. 637/2008 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 637/2008 nuo 2014 m. sausio 1 d. arba nuo 2018 m. sausio 1 d. bus nebetaikomas valstybėse narėse, kurios atitinkamai įgyvendina ketverių arba aštuonerių metų trukmės programas. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 637/2008 turėtų būti panaikintas;

(38) siekiant mažinti su tiesioginės paramos valdymu ir kontrole susijusias administracines sąnaudas, reikėtų sukurti paprastą ir konkrečiai smulkiems ūkininkams skirtą schemą. Todėl reikėtų nustatyti vienkartinę išmoką, kuri pakeistų visas tiesiogines išmokas. Reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų siekiama supaprastinti formalumus, be kita ko, mažinant smulkiems ūkininkams taikomus įpareigojimus, pavyzdžiui, susijusius su paraiškomis gauti paramą, klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla, kompleksine parama ir kontrole, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. [...] [HZR], tačiau netrukdant siekti bendrų reformos tikslų, suprantant, kad Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] II priede nurodyti Sąjungos teisės aktai taikomi smulkiesiems ūkininkams. Tos schemos tikslas turėtų būti remti dabartinę Sąjungos mažų ūkių žemės ūkio struktūrą, netrukdant jiems vystytis formuojant konkurencingesnes struktūras. Todėl galimybės dalyvauti schemoje turėtų būti suteikiamos tik jau esančioms valdoms;

(39) siekiant apsaugoti ūkininkų teises, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų priimamos taisyklės, susijusios su dalyvavimu smulkių ūkininkų schemoje tuo atveju, kai pasikeičia schemoje dalyvaujančio ūkininko padėtis;

(40) supaprastinimo tikslais ir siekiant atsižvelgti į konkrečią atokiausių regionų padėtį, tiesiogines išmokas tuose regionuose reikėtų valdyti pagal Reglamentu (EB) Nr. 247/2006 nustatytas paramos programas. Todėl tiems regionams neturėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos, susijusios su bazinės išmokos schema bei pagal ją skiriamomis išmokomis ir su susietąja parama;

(41) šio reglamento taikymo ir tiesioginių išmokų stebėsenos, analizės ir valdymo tikslais valstybės narės turi teikti pranešimus. Siekiant užtikrinti tinkamą šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų priimamos reikiamos priemonės, susijusios su valstybių narių pranešimais, kurie būtini norint atlikti su tiesioginėmis išmokomis susijusias patikras, kontrolę, stebėseną, vertinimą ir auditą, įgyvendinti tarptautinius susitarimus, įskaitant tuose susitarimuose nustatytus pranešimo reikalavimus, taip pat kuriais būtų priimamos taisyklės dėl praneštinos informacijos pobūdžio bei tipo ir pranešimų teikimo būdų, taip pat taisyklės dėl prieigos prie informacijos arba informacijos sistemų teisių ir dėl informacijos skelbimo sąlygų ir priemonių;

(42) yra taikytini Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis ir laisvą tokių duomenų judėjimą, visų pirma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[25] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[26] ;

(43) siekiant sustiprinti valstybių narių kaimo plėtros politiką, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė tiesioginėms išmokoms taikomai viršutinei ribai skirtas lėšas pervesti kaimo plėtrai skirtoms paramos priemonėms. Be to, valstybėms narėms, kurių tiesioginės paramos dydis išlieka žemesnis nei 90 % Sąjungos vidutinio paramos dydžio, turėtų būti suteikta galimybė jų kaimo plėtrai skiriamos paramos lėšas skirti tiesioginėms išmokoms taikomai viršutinei ribai. Tokia pasirinkimo galimybe, taikant tam tikrus apribojimus, turėtų būti galima pasinaudoti vieną kartą per visą šio reglamento taikymo laikotarpį;

(44) siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamente (EB) Nr. 73/2009 numatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos taikymo, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų priimtos būtinos priemonės įgytoms ūkininkų teisėms ir teisėtiems lūkesčiams apsaugoti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

TURINYS

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS..................................................................................... 2

1........... PASIŪLYMO APLINKYBĖS...................................................................................... 2

2........... KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI...................................................................................................................................... 5

3........... TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI......................................................................... 7

4........... POVEIKIS BIUDŽETUI............................................................................................... 9

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės............................................... 10

I ANTRAŠTINĖ DALIS  TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS.............................................. 21

II ANTRAŠTINĖ DALIS  BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ...... 26

1 SKYRIUS  Bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės................................................................... 26

2 SKYRIUS  Bulgarijai ir Rumunijai taikomos nuostatos.............................................................. 31

III ANTRAŠTINĖ DALIS  BAZINĖS IŠMOKOS SCHEMA IR SUSIJUSIOS IŠMOKOS.... 32

1 SKYRIUS  Bazinės išmokos schema....................................................................................... 32

1 Skirsnis  Bazinės išmokos schemos sukūrimas........................................................................... 32

2 Skirsnis  Nacionalinis rezervas.................................................................................................. 35

3 Skirsnis  Bazinės išmokos schemos įgyvendinimas..................................................................... 37

2 SKYRIUS  Išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą...................................... 40

3 SKYRIUS  Išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių................................................. 42

4 SKYRIUS  Išmokos jauniesiems ūkininkams............................................................................ 44

IV ANTRAŠTINĖ DALIS  SUSIETOJI PARAMA................................................................... 45

1 SKYRIUS  Savanoriška susietoji parama................................................................................. 45

2 SKYRIUS  Specialioji išmoka už medvilnę............................................................................... 48

V ANTRAŠTINĖ DALIS  Smulkiųjų ūkininkų schema................................................................ 51

VI ANTRAŠTINĖ DALIS  Nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos........ 53

VII ANTRAŠTINĖ DALIS  BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS................................................. 54

1 SKYRIUS  Pranešimai ir ekstremalioji situacija........................................................................ 54

2 SKYRIUS  Įgaliojimų suteikimas ir įgyvendinimo nuostatos....................................................... 55

3 SKYRIUS  Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos.................................................. 56

I PRIEDAS  Paramos schemų sąrašas......................................................................................... 58

II PRIEDAS  6 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos................................................ 59

III PRIEDAS  7 straipsnyje nurodytos grynosios viršutinės ribos.................................................. 60

IV PRIEDAS  Pagal 10 straipsnio 1 dalį taikytini koeficientai....................................................... 61

V PRIEDAS  Bulgarijai ir Rumunijai taikomos finansinės nuostatos, nurodytos 16 ir 17 straipsniuose 62

VI PRIEDAS  Vidutinis žemės ūkio valdos dydis, taikytinas pagal 36 straipsnio 5 dalį.................. 63

VII PRIEDAS  ATITIKMENŲ LENTELĖ................................................................................ 64

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA........................................................... 72

I ANTRAŠTINĖ DALIS TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos:

a)           bendrosios taisyklės dėl išmokų, kurios tiesiogiai skiriamos ūkininkams pagal I priede išvardytas paramos schemas (toliau – tiesioginės išmokos);

b)           specialios taisyklės, susijusios su:

i)       bazine išmoka ūkininkams (toliau – bazinės išmokos schema),

ii)       išmoka ūkininkams, vykdantiems klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą,

iii)      savanoriška išmoka ūkininkams vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių,

iv)      išmoka žemės ūkio veiklą pradedantiems jauniesiems ūkininkams,

v)      savanoriškos susietosios paramos schema,

vi)      specialiąja išmoka už medvilnę,

vii)     smulkiems ūkininkams skirta supaprastinta schema;

viii)    sistema, pagal kurią Bulgarija ir Rumunija galėtų papildyti tiesiogines išmokas.

2 straipsnis

I priedo pakeitimas

Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas I priede pateikiamas paramos schemų sąrašas.

3 straipsnis

Taikymas atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms

11 straipsnis netaikomas Sutarties 349 straipsnyje nurodytiems Sąjungos regionams (toliau – atokiausiems regionams) ir tiesioginėms išmokoms, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 1405/2006 teikiamos mažosiose Egėjo jūros salose.

III, IV ir V antraštinės dalys atokiausiems regionams netaikomos.

4 straipsnis

Apibrėžtys

1.           Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)           ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba bet kokio juridinio statuso, kuris pagal nacionalinę teisę suteikiamas šiai grupei arba jos nariams, fizinių ar juridinių asmenų grupė, kurių valda yra Sąjungos teritorijoje, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 ir 355 straipsniais, ir kurie verčiasi žemės ūkio veikla;

b)           valda – visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje;

c)           žemės ūkio veikla –

– žemės ūkio produktų auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą ir laikymą ūkininkavimo tikslais,

– žemės ūkio paskirties žemės laikymas tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti be jokios konkrečios parengiamosios veiklos, kurią vykdant nebūtų apsiribota tradiciniais žemės ūkio metodais ir įrenginiais, arba

– minimalios veiklos, kurią turi nustatyti valstybės narės, vykdymas ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomoje žemės ūkio paskirties žemėje;

d)           žemės ūkio produktai – Sutarties I priede išvardyti produktai, išskyrus žvejybos produktus, ir medvilnė;

e)           žemės ūkio paskirties žemė – bet koks žemės plotas, naudojamas kaip ariamoji žemė, daugiametė pieva arba daugiamečiams pasėliams auginti;

f)            ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, įskaitant pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. […] [RDR] 29 straipsnį atidėtus plotus, nepaisant to, ar ant tos žemės pastatyti šiltnamiai, ar ji uždengta pastovia arba nuimama danga;

g)           daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiametes pievas), kuriais žemė apsėta penkerius ar daugiau metų ir iš kurių gaunamas kartotinis derlius, įskaitant daigynus, ir trumpos rotacijos želdiniai;

h)           daugiametė pieva – žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kitokie žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau neįtraukta į valdos sėjomainą; joje gali augti kitos ganykloms tinkamų augalų rūšys, tačiau joje ir toliau turi vyrauti žolės ir kiti žoliniai pašariniai augalai;

i)            žolė ar kitokie žoliniai pašarai – visi žoliniai augalai, kurie auga natūraliose ganyklose arba paprastai valstybėse narėse dedami į sėklų mišinius ganykloms ar lankoms (nepaisant to, ar jos skirtos gyvuliams ganyti);

j)            daigynai – toliau išvardyti jaunų atvirame lauke auginamų sumedėjusių augalų, skirtų vėliau persodinti, plotai:

– vynmedžių ir šakniastiebių daigynai;

– vaismedžių ir uogakrūmių daigynai;

– dekoratyvinių augalų daigynai;

– komerciniai miško medžių medelynai (išskyrus auginamus miškingoje vietovėje paties ūkio reikmėms);

– medžiai ir krūmai, skirti sodinti soduose, parkuose, šalikelėse ir krantinėse (pvz., gyvatvorių augalai, rožių krūmai bei kiti dekoratyviniai krūmai ir spygliuočiai), visais atvejais įskaitant jų poskiepius ir jaunus sodinukus.

k)           trumpos rotacijos želdiniai – plotai, apsodinti tais KN kodu 06029041 žymimų ir valstybių narių nustatytinų rūšių medžiais, kuriems priskiriami sumedėję daugiamečiai augalai, šakniastiebiai arba atžalos, likusios žemėje po derliaus nuėmimo, ir kitą sezoną išdygstantys nauji daigai, ir kurie pasižymi ilgiausiu valstybių narių nustatytinu derliaus ciklu.

2.           Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)      nustatytų kitas su galimybe pasinaudoti parama pagal šį reglamentą susijusias apibrėžtis;

b)      nustatytų sistemą, pagal kurią valstybės narės apibrėžtų minimalią veiklą, kuri turi būti vykdoma ganyti ir kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomoje žemėje;

c)      nustatytų kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkininkai būtų laikomi įvykdžiusiais įpareigojimą užtikrinti 1 dalies c punkte nurodytą ganyti ir kultivuoti tinkamą žemės ūkio paskirties žemės būklę.

(d)     nustatytų kriterijus, kuriais remiantis 1 dalies h punkto tikslais būtų nustatomas žolės ir kitų žolinių pašarų vyravimas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ

1 SKYRIUS Bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės

5 straipsnis

Tiesioginių išmokų finansavimas

Šio reglamento I priede išvardytos paramos schemos finansuojamos pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 4 straipsnio 1 dalies b punktą.

6 straipsnis

Nacionalinė viršutinė riba

1.           II priede nustatomos kiekvienai valstybei narei kiekvienais metais taikoma nacionalinė viršutinė riba, kurią sudaro bendra visų skirtų teisių į išmokas, nacionalinio rezervo ir pagal 33, 35, 37 ir 39 straipsnius nustatytų viršutinių ribų vertė.

2.           Siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su bendra didžiausia tiesioginių išmokų suma, kuri gali būti skirta, įskaitant pokyčius, kuriuos lemtų valstybių narių pagal 14 straipsnį priimtini sprendimai, Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų peržiūrima II priede nustatyta nacionalinė viršutinė riba.

7 straipsnis

Grynoji viršutinė riba

1.           Nepažeidžiant 8 straipsnio, bendra tiesioginių išmokų suma, kuri pagal III, IV ir V antraštines dalis, pritaikius 11 straipsnį, gali būti skiriama valstybėje narėje konkrečiais kalendoriniais metais, neturi viršyti šio reglamento III priede nustatytos viršutinės ribos.

Siekdamos, kad bendra tiesioginių išmokų suma neviršytų III priede nustatytų viršutinių ribų, valstybės narės visoms tiesioginių išmokų sumoms, išskyrus pagal reglamentus (EB) Nr. 247/2006 ir (EB) Nr. 1405/2006 skiriamas tiesiogines išmokas, taiko linijinį mažinimą.

2.           Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, nurodytos 11 straipsnyje, kurių suma lygi II priede nustatytų nacionalinių viršutinių ribų, pridėjus pagal 44 straipsnį skiriamą sumą, ir III priede nustatytų grynųjų viršutinių ribų skirtumui, kiekvienais metais skiriamos kiekvienai valstybei narei kaip Sąjungos parama priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. [...] [RDR].

3.           Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų peržiūrimos  III priede nustatytos viršutinės ribos.

8 straipsnis

Finansinė drausmė

1.           Pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 25 straipsnį nustatytas korekcijos koeficientas taikomas tik atitinkamais kalendoriniais metais ūkininkams išmokėtinoms tiesioginėms išmokoms, kurių suma viršija 5 000 EUR.

2.           Pagal 16 straipsnyje numatytą laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo sistemą, šio straipsnio 1 dalis Bulgarijai ir Rumunijai taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d.

3.           Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su taisyklėmis dėl pagrindo, kuriuo remiantis būtų apskaičiuojamas išmokų mažinimas, kurį valstybės narės, vadovaudamosi šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, taikytų ūkininkams.

9 straipsnis

Aktyvus ūkininkas

1.         Tiesioginės išmokos neskiriamos fiziniams ar juridiniams asmenims arba fizinių ar juridinių asmenų grupėms, jei:

a)         metinė tiesioginių išmokų suma sudaro mažiau nei 5 % jų bendrų per paskutinius finansinius metus vykdant ne žemės ūkio veiklą gautų pajamų arba

b)         jų žemės ūkio paskirties žemę sudaro daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žemė ir toje žemėje jie nevykdo minimalios valstybių narių pagal 4 straipsnio 1 punkto c dalį nustatytos veiklos.

2.         1 dalis netaikoma ūkininkams, kurie už ankstesnius metus gavo mažesnę kaip 5 000 EUR tiesioginių išmokų sumą.

3.         Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų:

a)         kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma su 1 ir 2 dalių taikymu susijusi tiesioginių išmokų suma, visų pirma taikoma pirmaisiais teisių į išmokas skyrimo metais, kuriais dar nėra galutinai nustatyta teisių į išmokas vertė, taip pat taikoma ir naujiesiems ūkininkams;

b)         taisyklės, pagal kurią turi būti atsižvelgiama į paskutiniais finansiniais metais gautas pajamas, išimtis, jei tokių duomenų neturima, ir

c)         kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi atvejai, kai ūkininko turima žemės ūkio paskirties žemė turi būti laikoma daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žeme.

10 straipsnis

Būtiniausi reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti

1.           Valstybės narės nusprendžia tiesioginių išmokų ūkininkui neteikti, jei:

a)      bendra prašoma ar skirtina tiesioginių išmokų suma, prieš pritaikant Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 65 straipsnyje numatytą sumažinimą ir neskyrimą, atitinkamais kalendoriniais metais yra mažesnė kaip 100 EUR;

b)      reikalavimus atitinkantis valdos plotas, už kurį prašomos arba skirtinos tiesioginės išmokos prieš pritaikant Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 65 straipsnyje numatytą sumažinimą ir neskyrimą, yra mažesnis už vieną hektarą.

Siekdamos atsižvelgti į savo žemės ūkio ekonomikos struktūrą, valstybės narės gali patikslinti a ir b punktuose nurodytas ribines vertes laikydamosi IV priede nustatytų ribų.

2.           Jei ūkininkų, gaunančių IV antraštinėje dalyje nurodytą su gyvuliais susijusią susietąją paramą, turimų hektarų skaičius yra mažesnis už valstybės narės taikant 1 dalies b punktą pasirinktą ribą, ta valstybė narė taiko 1 dalies a punktą.

3.           Susijusios valstybės narės gali nuspręsti 1 dalies netaikyti atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose.

4.           2014 ir 2015 m. Bulgarijoje ir Rumunijoje prašoma arba skirtina suma, nurodyta 1 dalyje, apskaičiuojama remiantis V priedo A dalyje atitinkamiems metams nustatyta suma.

11 straipsnis

Laipsniškas išmokų mažinimas ir ribojimas

1.           Konkrečiais kalendoriniais metais pagal šį reglamentą ūkininkui skirtinų tiesioginių išmokų suma sumažinama taip:

– 20 %, jei išmokų dalis yra didesnė kaip 150 000 EUR, bet ne didesnė kaip 200 000 EUR;

– 40 %, jei išmokų dalis yra didesnė kaip 200 000 EUR, bet ne didesnė kaip 250 000 EUR;

– 70 %, jei išmokų dalis yra didesnė kaip 250 000 EUR, bet ne didesnė kaip 300 000 EUR;

– 100 %, jei išmokų dalis yra didesnė kaip 300 000 EUR.

2.           1 dalyje nurodyta suma apskaičiuojama iš bendros pradinės ūkininkui skirtinos tiesioginių išmokų sumos, neatsižvelgiant į išmokas, teiktinas pagal šio reglamento III antraštinės dalies 2 skyrių, atimant ankstesniais metais ūkininko faktiškai išmokėtus ir deklaruotus atlyginimus, įskaitant su darbu susijusius mokesčius ir socialines įmokas.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad išmokos nebūtų skiriamos ūkininkams, jei nustatoma, kad nuo Komisijos pateikto šio reglamento pasiūlymo paskelbimo dienos jie dirbtinai sukūrė sąlygas, kad išvengtų šio straipsnio taikymo padarinių.

12 straipsnis

Paraiškos dėl kelių rūšių paramos

Plotas, atitinkantis reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, dėl kurio ūkininkas pagal III antraštinės dalies 1 skyrių pateikė paraišką bazinei išmokai gauti, gali būti nurodomas paraiškoje kitai tiesioginei išmokai ir kitai pagalbai, kuriai netaikomas šis reglamentas, gauti, jei šiame reglamente aiškiai nenumatyta kitaip.

13 straipsnis

Valstybės pagalba

Nukrypstant nuo Reglamento [BRO] 146 straipsnio 1 dalies, Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių išmokoms, kurios skiriamos pagal šį reglamentą ir laikantis jo nuostatų.

14 straipsnis

Lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių

1.         Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RDR], kuri 2014–2019 kalendoriniais metais sudarytų iki 10 % šio reglamento II priede nustatytų valstybių narių metinių nacionalinių viršutinių ribų. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

Pirmoje pastraipoje nurodytais metais procentinis dydis, apie kurį pranešama pagal antrą pastraipą, yra tas pats.

2.         Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bulgarija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Švedija gali nuspręsti pagal šį reglamentą tiesioginėms išmokoms skirti iki 5 % paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas, 2015–2020 m. finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RDR], skiriamos sumos. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais metais procentinis dydis, apie kurį pranešama pagal antrą pastraipą, yra tas pats.

15 straipsnis

Peržiūra

I priede išvardytos paramos schemos taikomos neapribojant galimybės bet kuriuo metu jas peržiūrėti atsižvelgiant į ekonominius pokyčius ir biudžeto būklę.

2 SKYRIUS Bulgarijai ir Rumunijai taikomos nuostatos

16 straipsnis

Laipsniškas tiesioginių išmokų įvedimas

Bulgarijoje ir Rumunijoje išmokoms taikomos nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 33, 35, 37, 39 ir 51 straipsniuose, 2014 ir 2015 m. nustatomos remiantis V priedo A dalyje nustatytomis sumomis.

17 straipsnis

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir tiesioginės išmokos

1.           2014 ir 2015 m. Bulgarija ir Rumunija, norėdamos papildyti pagal III antraštinės dalies 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą skiriamas išmokas, o Bulgarijos atveju – ir IV antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą specialiąją išmoką už medvilnę, gali pasinaudoti nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis.

2.           Bendra nacionalinių tiesioginių išmokų, kuriomis papildomos pagal bazinės išmokos schemą skiriamos išmokos, suma, kuri gali būti skiriama už 2014 ir 2015 m., neturi viršyti V priedo B dalyje kiekvieniems minėtiems metams nustatytų sumų.

3.           Bulgarijos atveju, bendra nacionalinių tiesioginių išmokų, kuriomis papildoma specialioji išmoka už medvilnę, suma neturi viršyti V priedo C dalyje kiekvieniems iš tame priede nurodytų metų nustatytų sumų.

4.           Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos skiriamos vadovaujantis objektyviais kriterijais, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir išvengti rinkos bei konkurencijos iškraipymo.

III ANTRAŠTINĖ DALIS BAZINĖS IŠMOKOS SCHEMA IR SUSIJUSIOS IŠMOKOS

1 SKYRIUS Bazinės išmokos schema

1 Skirsnis Bazinės išmokos schemos sukūrimas

18 straipsnis

Teisės į išmokas

1.           Ūkininkai gali pasinaudoti pagal bazinės išmokos schemą teikiama parama, jei jie įgyja teises į išmokas pagal šį reglamentą, pasinaudodami pirmuoju teisių į išmokas skyrimu pagal 21 straipsnį, iš nacionalinio rezervo pagal 23 straipsnį arba taikant 27 straipsnyje nurodytą perdavimą.

2.           Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą įgytos teisės į išmokas baigia galioti 2013 m. gruodžio 31 d.

19 straipsnis

Bazinės išmokos schemos viršutinė riba

1.           Komisija įgyvendinimo aktais nustato bazinės išmokos schemos metinę nacionalinę viršutinę ribą, iš II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos atimdama pagal 33, 35, 37 ir 39 straipsnius nustatytinas metines sumas. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           Kiekvienais metais kiekvienos valstybės narės bendra visų skirtų teisių į išmokas ir nacionalinio rezervo vertė turi būti lygi Komisijos pagal 1 dalį nustatytai atitinkamai nacionalinei viršutinei ribai.

3.           Jei Komisijos pagal 1 dalį nustatyta viršutinė riba pakinta, palyginti su ankstesniais metais, valstybės narės sumažina linijiniu būdu arba padidina visų teisių į išmokas vertę, kad užtikrintų 2 dalies laikymąsi.

20 straipsnis

Nacionalinės viršutinės ribos paskirstymas regionų lygmeniu

1.           Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti bazinės išmokos schemą taikyti regionų lygmeniu. Tuo atveju jos nustato regionus remdamosi tokiais objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais kaip jų agronominės bei ekonominės savybės, regioninis žemės ūkio potencialas arba jų institucinė ar administracinė struktūra.

2.           Valstybės narės 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą paskirsto regionams remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

3.           Valstybės narės gali nuspręsti, kad regioninės viršutinės ribos būtų kasmet laipsniškai keičiamos iš anksto nustatytais metiniais etapais ir remiantis tokiais objektyviais bei nediskriminaciniais kriterijais kaip žemės ūkio potencialas arba aplinkosaugos kriterijai.

4.           Valstybės narės kiekvieno savo regiono teisių į išmokas vertę linijiniu būdu sumažina arba padidina tiek, kiek būtina, kad būtų laikomasi pagal 2 arba 3 dalį nustatytų regionams taikomų viršutinių ribų.

5.           Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytą sprendimą ir priemones, kurių imtasi taikant 2 ir 3 dalis.

21 straipsnis

Pirmasis teisių į išmokas skyrimas

1.           Atsižvelgiant į 2 dalį, teisės į išmokas ūkininkams skiriamos, jei jie paraišką skirti teises į išmokas pagal bazinės išmokos schemą pateikia iki 2014 m. gegužės 15 d., išskyrus force majeure atvejus ir išskirtines aplinkybes.

2.           Ūkininkai, kurie pagal bendrosios išmokos schemą 2011 m. pasinaudojo bent viena teise į išmokas arba pagal bendrosios išmokos schemą prašė paramos, abiem atvejais vadovaudamiesi Reglamentu (EB) Nr. 73/2009, teises į išmokas gauna pirmaisiais bazinės išmokos schemos taikymo metais su sąlyga, kad pagal 9 straipsnį jie turi teisę gauti tiesiogines išmokas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, ūkininkai gauna teises į išmokas pirmaisiais bazinės išmokos schemos taikymo metais su sąlyga, kad jie pagal 9 straipsnį turi teisę gauti tiesiogines išmokas ir 2011 m.:

a)       jie nepasinaudojo jokia teise į išmokas pagal bendrosios išmokos schemą, bet išskirtinai augino vaisius, daržoves ir (arba) veisė vynuogynus;

b)       jie neprašė jokios paramos pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą ir turėjo tik žemės ūkio paskirties žemę, kuri 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 124 straipsnio 1 dalyje.

Išskyrus force majeure atvejus ar išskirtines aplinkybes, vienam ūkininkui skiriamų teisių į išmokas skaičius yra lygus reikalavimus atitinkančių hektarų, apibrėžtų 25 straipsnio 2 dalyje, skaičiui, kurį ūkininkas pagal 26 straipsnio 1 dalį deklaruoja už 2014 metus.

3.           Jei fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie atitinka 2 dalies reikalavimus, pagal sutartį, pasirašytą iki 2014 m. gegužės 15 d., parduoda ar išnuomoja savo valdą arba jos dalį, jie teisę gauti 1 dalyje nurodytas teises į išmokas perduoda tik vienam ūkininkui, su sąlyga, kad pastarasis atitinka 9 straipsnyje nustatytas sąlygas.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles dėl paraiškų skirti teises į išmokas, pateiktų teisių į išmokas skyrimo metais, kai tos teisės į išmokas dar negali būti galutinai nustatytos ir kai tam skyrimui turi įtakos specifinės aplinkybės. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

22 straipsnis

Teisių į išmokas vertė ir jos vienodinimas

1.           Kiekvienais atitinkamais metais teisių į išmokas vieneto vertė apskaičiuojama, pagal 19 ar 20 straipsnį nustatytą nacionalinę ar regionų lygmens viršutinę ribą, kuriai prieš tai pritaikomas 23 straipsnio 1 dalyje numatytas linijinis mažinimas, padalijant iš teisių į išmokas, kurios 2014 m. pagal 21 straipsnio 2 dalį skiriamos nacionaliniu ar regionų lygmeniu, skaičiaus.

2.           Valstybės narės, kurios taikė Reglamente (EB) Nr. 73/2009 numatytą bendrosios išmokos schemą, apskaičiuodamos 1 dalyje numatytą teisių į išmokas vieneto vertę gali apsiriboti nustatydamos sumą, kuri sudarytų ne mažiau kaip 40 % nacionalinės ar regionams taikomos viršutinės ribos, kuri nustatyta pagal 19 ar 20 straipsnius ir kuriai prieš tai pritaikomas 23 straipsnio 1 dalyje numatytas linijinis mažinimas.

3.           Valstybės narės, besinaudojančios 2 dalyje numatyta galimybe, dalį viršutinės ribos, likusios pritaikius minėtą straipsnio dalį, naudoja teisių į išmokas vertei padidinti tais atvejais, kai bendra pagal bazinės išmokos schemą ūkininko turimų teisių į išmokas vertė, apskaičiuota pagal 2 dalį, yra mažesnė už bendrą 2013 m. gruodžio 31 d., pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą, jo turimų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, vertę. Todėl kiekvienų susijusio ūkininko teisių į išmokas vieneto vertė nacionaliniu ar regionų lygmeniu padidinama bendros teisių į išmokas pagal bazinės išmokos schemą vertės, apskaičiuotos pagal 2 dalį, ir bendros 2013 m. gruodžio 31 d. ūkininko, pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą, turimų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, vertės skirtumo dalimi.

Valstybė narė, apskaičiuodama padidinimą, taip pat gali atsižvelgti į 2013 kalendoriniais metais pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 52 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį ir 68 straipsnio 1 dalies b punktą skirtą paramą, jei valstybė narė pagal šio reglamento IV antraštinę dalį atitinkamiems sektoriams nusprendžia netaikyti savanoriškos susietosios paramos.

Taikant pirmą pastraipą, 2013 m. gruodžio 31 d. teises į išmokas turintis ūkininkas – tai ūkininkas, kuriam iki tos datos teisės į išmokas buvo skirtos arba galutinai perduotos.

4.           Taikydama 3 dalį valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali numatyti, kad tais atvejais, kai visa žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis ar jos dalis parduodama ar perduodama, arba jos galiojimo terminas pasibaigia po dienos, nustatytos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 35 straipsnį, ir iki dienos, nustatytos pagal šio reglamento 26 straipsnį, teisių į išmokas, kurios būtų suteiktos atitinkamam ūkininkui, padidinta vertė arba jos dalis grąžinama į nacionalinį rezervą, jei dėl padidinimo atitinkamas ūkininkas gautų nenumatytą pelną.

Tie objektyvūs kriterijai nustatomi siekiant užtikrinti ūkininkams vienodas sąlygas ir išvengti rinkos ir konkurencijos iškraipymo, ir jie apima bent:

a)      trumpiausią nuomos sutarties laikotarpį,

b)      į nacionalinį rezervą grąžinamą gautų išmokų dalį.

5.           Ne vėliau kaip 2019 paraiškų teikimo metais visų valstybės narės arba, jei taikomas 20 straipsnis, regiono teisių į išmokas vieneto vertė turi būti vienoda.

6.           Taikydamos 2 ir 3 dalis ir vadovaudamosi bendraisiais Sąjungos teisės principais, valstybės narės siekia nacionaliniu arba regionų lygmeniu apytikriai sulyginti teisių į išmokas vertę. Todėl iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės nustato veiksmus, kurių turi imtis. Tie veiksmai turi apimti vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais atliekamus metinius laipsniškus su teisėmis į išmokas susijusius pakeitimus.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytus veiksmus Komisija informuojama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

2 Skirsnis Nacionalinis rezervas

23 straipsnis

Nacionalinio rezervo sudarymas ir naudojimas

1.           Kiekviena valstybė narė sudaro nacionalinį rezervą. Tuo tikslu valstybės narės, siekdamos sudaryti nacionalinį rezervą, pirmaisiais bazinės išmokos schemos taikymo metais bazinės išmokos schemos viršutinei ribai nacionaliniu lygmeniu taiko linijinį procentinio dydžio mažinimą. Šis mažinimas neturi viršyti 3 %, išskyrus atvejus, jei reikia patenkinti 4 dalyje nustatytus 2014 m. išmokų skyrimo poreikius.

2.           Valstybės narės nacionalinį rezervą gali administruoti regionų lygmeniu.

3.           Valstybės narės teises į išmokas iš nacionalinio rezervo nustato vadovaudamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir išvengti rinkos bei konkurencijos iškraipymo.

4.           Valstybės narės nacionalinį rezervą naudoja siekdamos teises į išmokas pirmiausia skirti žemės ūkio veiklą pradedantiems jauniesiems ūkininkams.

Taikant pirmą pastraipą, „žemės ūkio veiklą pradedantys jaunieji ūkininkai“ – ūkininkai, atitinkantys 36 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, savo vardu ir savo paties rizika nevykdę jokios žemės ūkio veiklos arba penkerius metus iki naujos žemės ūkio veiklos pradžios nekontroliavę žemės ūkio veiklą vykdančio juridinio asmens. Juridinį asmenį kontroliuojantis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-enys) savo vardu ir savo paties (-čių) rizika negali būti vykdęs (-ę) jokios žemės ūkio veiklos arba penkerius metus iki juridinio asmens vykdomos žemės ūkio veiklos pradžios negali būti kontroliavęs (-ę) žemės ūkio veiklą vykdančio juridinio asmens.

5.           Valstybės narės nacionalinį rezervą gali naudoti siekdamos:

a)      teises į išmokas skirti ūkininkams vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, susijusios su tam tikromis valstybės intervencinėmis priemonėmis, taip siekdamos užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir (arba) kompensuoti ūkininkams nuostolius dėl specifinių sunkumų tose vietovėse,

b)      linijiniu būdu padidinti teisių į išmokas pagal bazinės išmokos schemą vertę nacionaliniu ar regionų lygmeniu, jei konkrečiais metais nacionalinis rezervas yra didesnis kaip 3 %, su sąlyga, kad liktų pakankama suma, kurią būtų galima panaudoti teisėms į išmokas skirti pagal 4 dalį, šios dalies a punktą ir 7 dalį.

6.           Taikydamos 4 dalį ir 5 dalies a punktą, valstybės narės ūkininkams skiriamų teisių į išmokas vertę nustato remdamosi nacionalinio arba regionų lygmens vidutine teisių į išmokas verte teisių į išmokas skyrimo metais.

7.           Jeigu pagal galutinį teismo sprendimą arba pagal galutinį valstybės narės kompetentingos institucijos administracinį aktą ūkininkas turi teisę gauti teises į išmokas arba teisę į tai, kad būtų padidinta jau jo turimų teisių į išmokas vertė, ūkininkas gauna tiek ir tokios vertės teisių į išmokas, kaip nustatyta tame sprendime ar teisės akte valstybės narės nustatytą datą. Tačiau ši data turi būti ne vėlesnė nei paskutinė paraiškos pagal bazinės išmokos schemą pateikimo data po teismo sprendimo ar administracinio akto paskelbimo dienos, atsižvelgiant į 25 ir 26 straipsnių taikymą.

24 straipsnis

Nacionalinio rezervo papildymas

1.           Nacionalinis rezervas papildomas sumomis, kurias sudaro:

a)      teisės į išmokas, pagal kurias dvejus metus iš eilės nesuteikiamos teisės gauti išmokas, taikant:

i)        9 straipsnį,

ii)       10 straipsnio 1 dalį;

b)      bet kokia teisė į išmokas, kuria pagal 25 straipsnį nepasinaudota per dvejų metų laikotarpį, išskyrus force majeure atvejus arba išskirtines aplinkybes;

c)      savanoriškai ūkininkų grąžintos teisės į išmokas;

d)      taikant 22 straipsnio 4 dalį gautos sumos.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais priima reikiamas priemones, susijusias su nepanaudotų teisių į išmokas grąžinimu į nacionalinį rezervą. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3 Skirsnis Bazinės išmokos schemos įgyvendinimas

25 straipsnis

Naudojimasis teisėmis į išmokas

1.           Parama pagal bazinės išmokos schemą teikiama ūkininkams, kai jie, pateikdami deklaraciją pagal 26 straipsnio 1 dalį, pasinaudoja teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą toje valstybėje narėje, kurioje ji jiems skiriama. Pasinaudojus teisėmis į išmokas, įgyjama teisė kasmet gauti jose nustatytas sumas, nepažeidžiant pagal 7 straipsnį, 37 straipsnio 2 dalį ir 51 straipsnio 1 dalį taikomos finansinės drausmės, laipsniško mažinimo bei apribojimo ir linijinio mažinimo, taip pat bet kokio pagal Reglamentą (ES) Nr. [...] [HZR] nustatyto išmokų mažinimo ir neskyrimo.

2.           Šioje antraštinėje dalyje reikalavimus atitinkantis hektaras – tai:

a)      bet kokia valdos žemės ūkio paskirties žemė, naudojama žemės ūkio veiklai arba (jei žemė naudojama ir ne žemės ūkio veiklai) daugiausia naudojama žemės ūkio veiklai, arba

b)      bet koks plotas, už kurį 2008 m. suteiktos teisės į išmokas pagal bendrosios išmokos schemą arba vienkartinės išmokos už plotus schemą, atitinkamai nustatytas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje ir V antraštinės dalies 2 skyriuje, ir kuris:

i)        po to, kai buvo įgyvendinta Direktyva 92/43/EEB, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[27], ir Direktyva 2009/147/EB, nebeatitinka a punkte pateiktos „reikalavimus atitinkančio hektaro“ sąvokos apibrėžties, arba

ii)       tam tikro ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra apželdinamas mišku pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį ar Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnį, ar nacionalinę schemą, kurios sąlygos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių ir Reglamento (ES) Nr. [...] [RDR] 23 straipsnio nuostatas, arba

iii)      tam tikro ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. [...] [RDR] 29 straipsnį.

Taikant pirmos pastraipos a punktą, jei valdos žemės ūkio paskirties žemė yra naudojama ir ne žemės ūkio veiklai, laikoma, kad ta žemė daugiausia naudojama žemės ūkio veiklai, jei ne žemės ūkio veiklos intensyvumas, pobūdis, trukmė ir pasirinktas laikas labai netrukdo vykdyti minėtos žemės ūkio veiklos. Valstybės narės nustato šios pastraipos taikymo jų teritorijoje kriterijus.

Kad plotai atitiktų reikalavimus, jie visus kalendorinius metus, išskyrus force majeure atvejus ir išskirtines aplinkybes, turi atitikti „reikalavimus atitinkančio hektaro“ sąvokos apibrėžtį.

3.           Plotai, naudojami kanapėms auginti, laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais tik tuo atveju, jei auginamų veislių kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,2 %

26 straipsnis

Reikalavimus atitinkančių hektarų deklaravimas

1.           Taikant 25 straipsnio 1 dalį, ūkininkas deklaruoja sklypus, kurie atitinka reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teise į išmokas. Išskyrus force majeure atvejus ar išskirtines aplinkybes, tais sklypais ūkininkas turi naudotis valstybės narės nustatytą dieną, kuri turi būti ne vėlesnė kaip tos valstybės narės nustatyta diena, iki kurios gali būti keičiama pagalbos paraiška, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 73 straipsnio 1 dalyje.

2.           Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis valstybės narės gali leisti ūkininkui keisti savo deklaraciją, jei jis išlaiko bent jo turimas teises į išmokas atitinkančių hektarų skaičių ir laikosi bazinės išmokos skyrimo už atitinkamą plotą reikalavimų.

27 straipsnis

Teisių į išmokas perdavimas

1.           Teisės į išmokas gali būti perduodamos tik toje pačioje valstybėje narėje įsisteigusiam ūkininkui, išskyrus perdavimą faktinio ar numatyto paveldėjimo atveju.

Tačiau net faktinio ar numatyto paveldėjimo atveju teisėmis į išmokas gali būti naudojamasi tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo nustatytos teisės į išmokas.

2.           Teisės į išmokas gali būti perduodamos tik tame pačiame regione arba iš vieno valstybės narės regiono į kitą, jei, pritaikius 22 straipsnio 1 dalį arba 22 straipsnio 2 dalį, teisių į išmokas už hektarą vertė yra ta pati.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais priima būtinus reikalavimus, susijusius su pranešimų apie teisių į išmokas perdavimu nacionalinėms valdžios institucijoms teikimu ir tokių pranešimų teikimo terminais. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

28 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su:

a)      taisyklėmis dėl ūkininkų atitikties pagal bazinės išmokos schemą taikomiems reikalavimams ir galimybių pasinaudoti bazinės išmokos schema paveldėjimo ar numatomo paveldėjimo, paveldėjimo pagal nuomos sutartį atvejais, pasikeitus juridiniam statusui arba pavadinimui ir valdos susijungimo ar jos padalijimo atvejais;

b)      teisių į išmokas vertės apskaičiavimo ir skaičiaus nustatymo arba teisių į išmokas vertės padidinimo ar sumažinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į teisių į išmokas paskirstymą pagal bet kurią šios antraštinės dalies nuostatą, įskaitant taisykles:

i)        susijusias su galimybe nustatyti preliminarią teisų į išmokas, paskirtų remiantis ūkininko paraiška, vertę ir skaičių arba teisių į išmokas padidinimą,

ii)       susijusias su teisių į išmokas preliminarios ir galutinės vertės ir skaičiaus nustatymo sąlygomis,

iii)      taikomas tais atvejais, kai pardavimas arba nuomos sutartis turėtų įtakos teisių į išmokas paskirstymui;

c)      teisių į išmokas, gaunamų iš nacionalinio rezervo, vertės bei skaičiaus nustatymo ir apskaičiavimo taisyklėmis;

d)      teisių į išmokas vieneto vertės pakeitimo teisių į išmokas padalijimo atveju taisyklėmis;

e)      kriterijais, kuriuos turi taikyti valstybės narės, skirdamos teises į išmokas ūkininkams, kurie 2011 m. nepasinaudojo jokia teise į išmokas arba 2011 m. neprašė paramos pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, kaip numatyta 21 straipsnio 2 dalyje, ir skirdamos teises į išmokas, kai taikoma 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta sutarties sąlyga;

f)       teisių į išmokas skyrimo pagal 23 straipsnio 4 ir 5 dalis kriterijais;

g)      teisių į išmokas deklaravimo ir pasinaudojimo jomis taisyklėmis;

h)      taisyklėmis, pagal kurias išmokos būtų skiriamos tik kai naudojama tam tikrų kanapių veislių sertifikuota sėkla ir pagal kurias būtų nustatoma kanapių veislių ir 25 straipsnio 3 dalyje nurodyto tetrahidrokanabinolio kiekio tų veislių kanapėse nustatymo tvarka.

2 SKYRIUS Išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą

29 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.       Ūkininkai, turintys teisę į išmokas pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą, savo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, apibrėžtuose 25 straipsnio 2 dalyje, vykdo šią klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą:

a)       jų ariamoje žemėje auginami bent trys skirtingi pasėliai, jei ūkininko ariama žemė užima daugiau kaip 3 hektarus ir nenaudojama vien tik žolei auginti (sėjamai ar augančiai natūraliai), nepaliekama vien tik pūdymui arba ji didžiąją metų dalį nenaudojama vien tik pasėliams vandenyje auginti;

b)       jų valdoje išlaikoma esama daugiametė pieva ir

c)       jų žemės ūkio paskirties žemėje yra ekologiniu požiūriu svarbi vietovė.

2.           Nepažeidžiant 3 ir 4 dalių, taikomos finansinės drausmės, pagal 7 straipsnį taikomo linijinio mažinimo, bet kokių pagal Reglamentą (ES) Nr. [...] [HZR] taikomų mažinimų ir nuobaudų, valstybės narės šiame skyriuje nurodytą išmoką skiria ūkininkams, kurie iš trijų 1 dalyje nurodytų veiklos rūšių vykdo jiems aktualią veiklą, laikydamiesi 30, 31 ir 32 straipsnių.

3.           Ūkininkai, kurių visa valda arba jos dalis yra vietovėje, kuriai taikoma Direktyva 92/43/EEB arba Direktyva 2009/147/EB, turi teisę gauti šiame skyriuje nurodytą išmoką, jei vykdo šiame skyriuje nurodytą veiklą taip, kad toje valdoje vykdoma minėta veikla atitiktų tų direktyvų tikslus.

4.           Ūkininkai, kurie laikosi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų ekologinio ūkininkavimo reikalavimų, turi teisę ipso facto gauti šiame skyriuje nurodytą išmoką.

Pirma pastraipa taikoma tik valdos vienetams, kuriuose pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 11 straipsnį vykdoma ekologinė gamyba.

5.           1 dalyje nurodyta išmoka skiriama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį ir pagal 26 straipsnio 1 dalį deklaruotą hektarą, o išmokai kasmet apskaičiuoti suma, gauta pritaikius 33 straipsnio 1 dalį, padalijama iš bendro atitinkamoje valstybėje narėje pagal 26 straipsnį deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus.

30 straipsnis

Pasėlių įvairinimas

1.           Jei ūkininko ariama žemė užima daugiau kaip 3 hektarus ir nenaudojama vien tik žolei auginti (sėjamai ar augančiai natūraliai), nepaliekama vien tik pūdymui arba ji didžiąją metų dalį nenaudojama vien tik pasėliams vandenyje auginti, tokioje ariamoje žemėje auginami bent trys skirtingi pasėliai. Nė vienam iš minėtų trijų pasėlių neturi būti skiriama mažiau kaip 5 % ariamos žemės, o pagrindiniam pasėliui neturi būti skirta daugiau kaip 70 % ariamos žemės.

2.           Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų sąvokos „pasėlis“ apibrėžtį ir tikslaus skirtingų pasėlių dalių apskaičiavimo taikymo taisykles.

31 straipsnis

Daugiametės pievos

1.           Ūkininkai savo valdų plotuose išlaiko daugiametes pievas, jei 2014 paraiškų teikimo metais paraiškoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) Nr. XXX (HZ) 74 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad tie plotai naudojami kaip daugiametės pievos (toliau – daugiametės pievos referenciniai plotai).

Daugiametės pievos referenciniai plotai padidinami, jei 2014 ir (arba) 2015 m. ūkininkas yra įpareigotas žemės plotus pertvarkyti į daugiametes pievas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 93 straipsnyje.

2.           Ūkininkams leidžiama pertvarkyti ne daugiau kaip 5 % savo daugiametės pievos referencinių plotų. Ši riba netaikoma force majeure atvejais arba išskirtinėmis aplinkybėmis.

3.           Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų taisykles, susijusias su 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų daugiametės pievos referencinių plotų didinimu, daugiamečių pievų atnaujinimu, žemės ūkio paskirties žemės pertvarkymu į daugiametę pievą, jei plotas sumažinamas daugiau nei leidžiama pagal 2 dalį ir daugiametės pievos referencinių plotų pakeitimu žemės perdavimo atveju.

32 straipsnis

Ekologiniu požiūriu svarbi vietovė

1.           Ūkininkai užtikrina, kad bent 7 % jų reikalavimus atitinkančių hektarų, apibrėžtų 25 straipsnio 2 dalyje, pavyzdžiui, pūdymui palikta žemė, terasos, kraštovaizdžio elementai, apsauginės juostos ir 25 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodyti miškais apželdinti plotai, išskyrus daugiamečių pievų plotus, būtų priskirti ekologiniu požiūriu svarbiai vietovei.

2.           Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiau apibrėžtų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipus ir nustatytų bei apibrėžtų kitus ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipus, į kuriuos būtų galima atsižvelgti siekiant laikytis toje dalyje nurodyto procentinio dydžio.

33 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.           Šiame skyriuje nurodytai išmokai finansuoti valstybės narės naudoja 30 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos.

2.           Valstybės narės šiame skyriuje nurodytą išmoką taiko nacionaliniu arba, jei taikomas 20 straipsnis, regionų lygmeniu. Jei išmoka taikoma regionų lygmeniu, valstybės narės kiekvienam regionui naudoja pagal 3 dalį nustatytos viršutinės ribos dalį. Ši kiekvienam regionui tenkanti viršutinės ribos dalis apskaičiuojama atitinkamą regioninę viršutinę ribą, nustatytą pagal 20 straipsnio 2 dalį, padalijant iš viršutinės ribos, nustatytos pagal 19 straipsnio 1 dalį.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais kasmet nustato atitinkamą šiame skyriuje nurodytos išmokos viršutinę ribą. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3 SKYRIUS Išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių

34 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.           Valstybės narės gali skirti išmoką ūkininkams, kurie turi teisę į išmoką pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą ir kurių visa valda arba jos dalis yra vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių ir kurias valstybės narės nustatė pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [RDR] 33 straipsnio 1 dalį.

2.           Valstybės narės gali nuspręsti 1 dalyje nurodytą išmoką skirti už visas vietoves, kurioms taikoma minėta dalis, arba, taip pat vadovaudamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, išmoką skirti tik už kai kurias Reglamento (ES) Nr. [...] [RDR] 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas vietoves.

3.           Nepažeidžiant 2 dalies ir taikomos finansinės drausmės, laipsniško išmokų mažinimo ir ribojimo, 7 straipsnyje nurodyto linijinio mažinimo ir bet kokio pagal Reglamento (ES) Nr. [...] HZR 65 straipsnį taikomo išmokų mažinimo ir neskyrimo, 1 dalyje nurodyta išmoka skiriama kasmet už vietovėse, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, esantį reikalavimus atitinkantį hektarą ir išmokama, kai tuos hektarus turintis atitinkamas ūkininkas pasinaudoja teisėmis į išmokas.

4.           1 dalyje nurodytai išmokai už hektarą apskaičiuoti suma, gauta pritaikius 35 straipsnį, padalijama iš reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnio 1 dalį ir esančių vietovėse, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, skaičiaus.

5.           Valstybės narės šioje dalyje nustatytomis sąlygomis šiame skyriuje nurodytą išmoką gali taikyti regionų lygmeniu.

Tuo atveju valstybės narės regionus nustato vadovaudamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, pavyzdžiui, su jų gamtinėmis kliūtimis susiję ypatumai ir agronominės sąlygos.

35 straipsnio 1 dalyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą valstybė narė regionams paskirsto vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

Išmokai regionų lygmeniu apskaičiuoti regioninė viršutinė riba, apskaičiuota pagal trečią pastraipą, padalijama iš reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnio 1 dalį ir esančių vietovėse, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, skaičiaus.

35 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.           34 straipsnyje nurodytai išmokai finansuoti valstybės narės iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti panaudoti iki 5 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

Valstybės narės savo sprendimą, kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d., gali peržiūrėti iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

2.           Atsižvelgdama į valstybių narių pagal 1 dalį naudotiną nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį, Komisija įgyvendinimo aktais kasmet nustato tos išmokos atitinkamą viršutinę ribą. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4 SKYRIUS Išmokos jauniesiems ūkininkams

36 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.           Valstybės narės skiria metinę išmoką jauniesiems ūkininkams, kurie turi teisę gauti išmoką pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą.

2.           Šiame skyriuje „jaunieji ūkininkai“:

a)      fiziniai asmenys, kurie žemės ūkio valdą kaip valdos vadovai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal bazinės išmokos schemą pateikimo dienos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 73 straipsnio 1 dalyje, ir

b)      kurie a punkte nurodytos paraiškos teikimo dieną yra jaunesni nei 40 metų.

3.           Nepažeidžiant taikomos finansinės drausmės, laipsniško išmokų mažinimo ir ribojimo, 7 straipsnyje nurodyto linijinio mažinimo ir bet kokio pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 65 straipsnį taikomo išmokų mažinimo ir neskyrimo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išmoka skiriama kasmet, kai ūkininkas pasinaudoja teisėmis į išmokas.

4.           1 dalyje nurodyta išmoka kiekvienam ūkininkui skiriama ne ilgiau kaip penkerius metus. Tas laikotarpis sumažinamas metų, praėjusių nuo įsikūrimo iki 2 dalies a punkte nurodytos pirmosios paraiškos pateikimo, skaičiumi.

5.           1 dalyje nurodytos išmokos sumą valstybės narės kiekvienais metais apskaičiuoja, skaitmenį, atitinkantį 25 % vidutinės ūkininko turimų teisių į išmokas vertės, padaugindamos iš teisių į išmokas, kuriomis jis pasinaudojo pagal 26 straipsnio 1 dalį, skaičiaus.

Taikydamos pirmą pastraipą valstybės narės atsižvelgia į šias didžiausias panaudotų teisių į išmokas skaičiui taikomas ribas:

a)      valstybėse narėse, kuriose vidutinis žemės ūkio valdų dydis, nustatytas VI priede, yra 25 hektarai arba mažesnis, – ne daugiau kaip 25;

b)      valstybėse narėse, kuriose vidutinis žemės ūkio valdų dydis, nustatytas VI priede, yra didesnis kaip 25 hektarai, – ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip minėtas vidutinis dydis.

6.           Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su sąlygomis, kuriomis gali būti laikoma, kad juridinis asmuo atitinka 1 dalyje nurodytos išmokos gavimo sąlygas, visų pirma susijusias su 2 dalies b punkte nustatytos amžiaus ribos taikymu vienam ar keliems juridinio asmens veikloje dalyvaujantiems fiziniams asmenims.

37 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.           36 straipsnyje nurodytai išmokai finansuoti valstybės narės naudoja II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį, kuri yra ne didesnė kaip 2 % Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. jos praneša Komisijai apie numatomą minėtai išmokai finansuoti reikalingą procentinę dalį.

Iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali persvarstyti savo numatomą procentinę dalį, kuri pradedama taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d. Apie persvarstytą procentinę dalį jos praneša Komisijai iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

2.           Nepažeisdamos pagal 1 dalį nustatytos didžiausios 2 % ribos, jei bendra konkrečiais metais valstybėje narėje prašoma išmokos suma viršija pagal 4 dalį nustatytą viršutinę ribą ir jei ta viršutinė riba sudaro mažiau kaip 2 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, valstybės narės visoms išmokoms, kurios pagal 25 straipsnį turi būti skiriamos visiems ūkininkams, taiko linijinį mažinimą.

3.           Jei bendra konkrečiais metais valstybėje narėje prašoma išmokos suma viršija pagal 4 dalį nustatytą viršutinę ribą ir jei ta viršutinė riba sudaro 2 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, valstybės narės, siekdamos laikytis minėtos viršutinės ribos, pagal 36 straipsnį mokėtinoms sumoms taiko linijinį mažinimą.

4.           Remdamasi numatoma procentine dalimi, apie kurią valstybės narės praneša pagal 1 dalį, Komisija įgyvendinimo aktais kasmet nustato atitinkamą 36 straipsnyje nurodytą išmokai taikomą viršutinę ribą. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS SUSIETOJI PARAMA

1 SKYRIUS Savanoriška susietoji parama

38 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.           Valstybės narės susietąją paramą ūkininkams gali teikti šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis.

Susietoji parama gali būti teikiama šiems sektoriams ir gamybai: grūdų, aliejinių kultūrų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų, vaisių ir daržovių, trumpos rotacijos želdinių.

2.           Susietoji parama gali būti teikiama tik tiems valstybės narės sektoriams arba regionams, kuriuose taikant konkrečius ūkininkavimo būdus arba kurių konkrečiuose žemės ūkio sektoriuose, ypač svarbiuose dėl ekonominių ir (arba) socialinių, ir (arba) aplinkosaugos priežasčių, patiriama tam tikrų sunkumų.

3.           Nukrypstant nuo 2 dalies, susietoji parama taip pat gali būti teikiama ūkininkams, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. turi teises į išmokas, jiems suteiktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnį bei 71m straipsnį ir pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 60 straipsnį ir 65 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir kurie neturi reikalavimus atitinkančių hektarų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas pagal bazinės išmokos schemą, kaip nurodyta šio reglamento III antraštinės dalies 1 skyriuje.

4.           Susietoji parama gali būti skiriama tiek, kiek reikia siekiant atitinkamuose regionuose paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį.

5.           Susietoji parama išmokama kasmet, laikantis nustatytų kiekybinių apribojimų ir atsižvelgiant į nustatytus plotus ir derlių arba į nustatytą gyvulių skaičių.

6.           Bet kokia pagal šį straipsnį teikiama susietoji parama turi derėti su kitomis Sąjungos priemonėmis ir politikos sritimis.

7.           Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su:

a)      šiame skyriuje nurodytos paramos teikimo sąlygomis,

b)      suderinamumo su kitomis Sąjungos priemonėmis ir paramos sumavimo taisyklėmis.

39 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.           Savanoriškai susietajai paramai finansuoti valstybės narės iki metų, einančių prieš pirmuosius tokios paramos įgyvendinimo metus, rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti panaudoti iki 5 % II priede nustatytos savo metinės nacionalinės viršutinės ribos.

2.           Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti panaudoti iki 10 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, jei:

a)       iki 2013 m. gruodžio 31 d. jos taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 V antraštinėje dalyje, arba finansavo priemones pagal to reglamento 111 straipsnį, arba joms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, numatyta 69 straipsnio 5 dalyje arba Maltos atveju–  to reglamento 69 straipsnio 1 dalyje, ir (arba)

b)       jos bent vienerius 2010–2013 m. laikotarpio metus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje nustatytoms priemonėms, to reglamento 68 straipsnio 1 dalies a punkto i–iv papunkčiuose ir 1 dalies b ir e punktuose numatytai paramai arba to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus, išskyrus 6 skirsnį, priemonėms finansuoti skyrė daugiau kaip 5 % tiesioginėms išmokoms, numatytoms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III, IV ir V antraštinėse dalyse, išskyrus IV antraštinės dalies 1 skyriaus 6 skirsnį, turimų lėšų sumos.

3.           Nukrypdamos nuo 2 dalies, valstybės narės, kurios bent vienerius 2010–2013 m. laikotarpio metus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje nustatytoms priemonėms, to reglamento 68 straipsnio 1 dalies a punkto i–iv papunkčiuose ir 1 dalies b ir e punktuose numatytai paramai arba to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus, išskyrus 6 skirsnį, priemonėms finansuoti skyrė daugiau kaip 10 % tiesioginėms išmokoms, numatytoms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III, IV ir V antraštinėse dalyse, išskyrus IV antraštinės dalies 1 skyriaus 6 skirsnį, turimų lėšų sumos, gavusios Komisijos patvirtinimą pagal 41 straipsnį, gali nuspręsti panaudoti daugiau kaip 10 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos.

4.           Iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės, vadovaudamosi 1, 2 ir 3 dalimis, gali peržiūrėti savo sprendimą ir nuspręsti nuo 2017 m.:

a)      padidinti pagal 1 ir 2 dalis nustatytą procentinį dydį, atsižvelgdamos, jei taikoma, į tose dalyse nustatytas ribas ir, jei reikia, pakeisti paramos teikimo sąlygas;

b)      sumažinti susietajai paramai finansuoti naudojamą procentinę dalį ir, jei reikia, pakeisti tos paramos teikimo sąlygas;

c)      nustoti teikti paramą pagal šį skyrių.

5.           Remdamasi kiekvienos valstybės narės pagal 1–4 dalis priimtu sprendimu dėl naudotinos nacionalinių viršutinių ribų dalies, Komisija įgyvendinimo aktais kasmet nustato atitinkamą paramos viršutinę ribą. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

40 straipsnis

Pranešimas

1.           Apie 39 straipsnyje nurodytus sprendimus Komisijai pranešama iki tame straipsnyje nurodytos datos; išskyrus 39 straipsnio 4 dalies c punkte nurodytą sprendimą, pranešime pateikiama informacija apie regionus, kuriems skiriama parama, pasirinktus ūkininkavimo būdus arba sektorius ir teiktinos paramos dydį.

2.           Be to, pranešime apie 39 straipsnio 2 ir 3 dalyse arba, jei taikoma, 39 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytus sprendimus išsamiai aprašoma konkreti regiono, kuriam skiriama parama, padėtis ir konkretūs ūkininkavimo būdų ypatumai arba konkretūs žemės ūkio sektoriai, dėl kurių 39 straipsnio 1 dalyje nurodyto procentinio dydžio neužtenka, kad būtų pašalinti 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti sunkumai, ir kuriais grindžiama didesnė parama.

41 straipsnis

Komisijos patvirtinimas

1.           Komisija įgyvendinimo aktais tvirtina 39 straipsnio 3 dalyje arba, jei taikoma, 39 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą sprendimą, jei įrodomas vienas iš šių regiono arba sektoriaus poreikių:

a)      dėl pasirinkimo galimybių stygiaus atsiradęs poreikis užtikrinti tam tikrą konkrečios produkcijos lygį ir sumažinti gamybos atsisakymo ir dėl to kylančių socialinių ir (arba) aplinkos problemų pavojų,

b)      poreikis užtikrinti pastovų tiekimą vietos gamybos pramonei ir taip išvengti neigiamų socialinių ir ekonominių bet kokio su tuo susijusio restruktūrizavimo pasekmių,

c)      poreikis kompensuoti konkretaus sektoriaus ūkininkams kylančius sunkumus, kuriuos lemia nuolatiniai susijusios rinkos sutrikimai;

d)      poreikis įsikišti, jei laikoma, kad bet kokios kitos paramos, kuria būtų galima pasinaudoti pagal šį reglamentą, Reglamentą (ES) Nr. [...] [RDR] arba bet kokią patvirtintą valstybės pagalbos schemą, neužtenka a, b ir a punktuose nurodytiems poreikiams patenkinti.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais priima 1 dalyje nurodytų sprendimų vertinimo ir tvirtinimo tvarkos taisykles. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 SKYRIUS Specialioji išmoka už medvilnę

42 straipsnis

Taikymo sritis

Pagalba ūkininkams, auginantiems medvilnę, kurios KN kodas 5201 00, teikiama šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis („specialioji išmoka už medvilnę“).

43 straipsnis

Atitiktis išmokos skyrimo reikalavimams

1.           Specialioji išmoka už medvilnę skiriama už reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Reikalavimus atitinkantis plotas turi būti žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje valstybė narė leidžia auginti medvilnę, turi būti apsėtas leidžiamų rūšių medvilne, o derlius jame turi būti faktiškai nuimamas įprastomis auginimo sąlygomis.

Specialioji išmoka už medvilnę išmokama už geros ir tinkamos prekinės kokybės medvilnę.

2.           Valstybės narės tvirtina 1 dalyje nurodytą žemę ir medvilnės rūšis laikydamosi pagal 3 dalį patvirtintinų taisyklių ir sąlygų.

3.           Siekiant užtikrinti veiksmingą specialiosios išmokos už medvilnę valdymą, Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su žemės ir medvilnės rūšių tvirtinimo, susijusio su specialiosios išmokos už medvilnę skyrimu, taisyklėmis ir sąlygomis.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais priima leidimų suteikimo ir gamintojų, susijusių su šiuo leidimu, informavimo tvarkos taisykles. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

44 straipsnis

Baziniai plotai, derlingumo nustatytieji dydžiai ir referencinės sumos

1.           Nustatomi tokie nacionaliniai baziniai plotai:

– Bulgarija – 3 342 ha,

– Graikija – 250 000 ha,

– Ispanija – 48 000 ha,

– Portugalija – 360 ha.

2.           Nustatomi tokie ataskaitinio laikotarpio derlingumo nustatytieji dydžiai:

– Bulgarija – 1,2 tonos vienam hektarui,

– Graikija – 3,2 tonos vienam hektarui,

– Ispanija – 3,5 tonos vienam hektarui,

– Portugalija – 2,2 tonos vienam hektarui.

3.           Specialiosios išmokos už reikalavimus atitinkančio ploto hektarą suma nustatoma 2 dalyje nustatytą derlingumo dydį padauginant iš šių referencinių sumų:

– Bulgarija – 523,02 EUR – 2014 m.,  588,06 EUR – 2015 m. ir 661,79 EUR – 2016 m. ir vėliau,

– Graikija – 238,86 EUR,

– Ispanija – 369,33 EUR,

– Portugalija – 232,57 EUR.

4.           Jei atitinkamoje valstybėje narėje reikalavimus atitinkantis medvilnės plotas atitinkamais metais viršija 1 dalyje nustatytą bazinį plotą, tai valstybei narei 3 dalyje nustatyta suma sumažinama proporcingai bazinio ploto perviršiui.

5.           Siekiant sudaryti sąlygas taikyti specialiąją išmoką už medvilnę, Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su taisyklėmis dėl specialiosios išmokos už medvilnę skyrimo sąlygų, atitikties išmokos skyrimo reikalavimais ir agronominiais metodais.

6.           Komisija įgyvendinimo aktais gali numatyti 4 dalyje numatyto mažinimo apskaičiavimo taisykles. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

45 straipsnis

Patvirtintos tarpšakinės organizacijos

1.           Šiame skyriuje „patvirtinta tarpšakinė organizacija“ – juridinis asmuo, kurį sudaro medvilnę auginantys ūkininkai ir bent viena medvilnės valymo įmonė ir kuris vykdo tokią veiklą:

a)      padeda geriau koordinuoti medvilnės pateikimą rinkai, visų pirma moksliniais ir rinkos tyrimais,

b)      rengia Sąjungos taisykles atitinkančias tipines sutarčių formas,

c)      orientuoja gamybą į tokius produktus, kurie geriau pritaikyti prie rinkos ir poreikių vartotojų, visų pirma kokybės ir vartotojų apsaugos požiūriu,

d)      atnaujina produktų kokybės gerinimo metodus ir priemones,

e)      pasinaudodamas kokybės sertifikavimo schemomis kuria rinkodaros strategijas medvilnės naudojimui skatinti.

2.           Valstybė narė, kurios teritorijoje įsisteigusios medvilnės valymo įmonės, tvirtina tarpšakines organizacijas, kurios atitinka pagal 3 dalį nustatytinus kriterijus.

3.           Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su:

a)      tarpšakinių organizacijų tvirtinimo kriterijais,

b)      įpareigojimais gamintojams,

c)      taisyklėmis, taikomomis tais atvejais, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija nesilaiko minėtų kriterijų.

46 straipsnis

Išmokos skyrimas

1.           Specialioji išmoka už medvilnę ūkininkams skiriama 44 straipsnyje nustatytomis sąlygomis už reikalavimus atitinkantį hektarą.

2.           Ūkininkams, kurie yra patvirtintos tarpšakinės organizacijos nariai, specialioji išmoka už medvilnę skiriama už reikalavimus atitinkantį hektarą, esantį 44 straipsnio 1 dalyje nustatytame baziniame plote, išmokos sumą padidinant 2 EUR.

V ANTRAŠTINĖ DALIS Smulkiųjų ūkininkų schema

47 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.           Ūkininkai, turintys 2014 m. jiems pagal 21 straipsnį skirtas teises į išmokas ir tenkinantys būtiniausius 10 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, gali pasirinkti šioje antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis dalyvauti supaprastintoje schemoje (toliau – smulkiųjų ūkininkų schema).

2.           Pagal smulkiųjų ūkininkų schemą skiriamos išmokos pakeičia pagal III ir IV antraštines dalis teiktinas išmokas.

3.           Smulkiųjų ūkininkų schemoje dalyvaujantys ūkininkai atleidžiami nuo reikalavimo vykdyti III antraštinės dalies 2 skyriuje numatytą žemės ūkio veiklą.

4.           Valstybės narės užtikrina, kad išmokos nebūtų skiriamos ūkininkams, jei nustatoma, kad nuo Komisijos pateikto šio reglamento pasiūlymo paskelbimo dienos jie padalija savo valdą vien tik siekdami pasinaudoti smulkiųjų ūkininkų schema. Tai taikoma ir ūkininkams, kurių valda yra šio padalijimo pasekmė.

48 straipsnis

Dalyvavimas

Smulkiųjų ūkininkų schemoje norintys dalyvauti ūkininkai paraišką pateikia iki 2014 m. spalio 15 d.

Ūkininkai, nepateikę paraiškos dalyvauti smulkiųjų ūkininkų schemoje iki 2014 m. spalio 15 d., nusprendę joje nebedalyvauti po minėtos datos arba atrinkti paramai gauti pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [RDR] 20 straipsnio 1 dalies c punktą, nebetenka teisės dalyvauti toje schemoje.

49 straipsnis

Išmokos suma

1. Valstybės narės, atsižvelgdamos į 2 ir 3 dalis, nustato vieną iš šių metinės išmokos pagal smulkiųjų ūkininkų schemą sumų:

a)      sumą, neviršijančią 15 % nacionalinio vienam paramos gavėjui tenkančios išmokos vidurkio,

b)      sumą, kuri gaunama nacionalinį išmokos už hektarą vidurkį padauginus iš skaitmens, kuris atitinka hektarų skaičių, tačiau yra ne didesnis kaip trys.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytą nacionalinį vidurkį valstybės narės nustato vadovaudamosi II priede 2019 kalendoriniams metams nustatyta nacionaline viršutine riba ir ūkininkų, įgijusių teises į išmokas pagal 21 straipsnio 1 dalį, skaičiumi.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytą nacionalinį vidurkį valstybės narės nustato vadovaudamosi II priede 2019 kalendoriniams metams nustatyta nacionaline viršutine riba ir reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnį 2014 m., skaičių.

2. 1 dalyje nurodyta suma neturi būti mažesnė kaip 500 EUR ir ne didesnė kaip 1 000 EUR. Nepažeidžiant 51 straipsnio 1 dalies, jei taikant 1 dalį gaunama mažesnė kaip 500 EUR arba didesnė kaip 1 000 EUR suma, ji padidinama suapvalinant iki mažiausios sumos arba atitinkamai sumažinama suapvalinant iki didžiausios sumos.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, Kipre ir Maltoje gali būti nustatyta mažesnė kaip 500 EUR, bet ne mažesnė kaip 200 EUR 1 dalyje nurodytos sumos vertė.

50 straipsnis

Specialiosios sąlygos

1. Smulkiųjų ūkininkų schemoje dalyvaujantys ūkininkai:

a)      išlaiko bent turimų teisių į išmokas skaičių atitinkantį hektarų skaičių,

b)      tenkina 10 straipsnio 1 dalies b punkte numatytus būtiniausius reikalavimus.

2. Teisės į išmokas, kuriomis smulkiųjų ūkininkų schemoje dalyvaujantis ūkininkas pagal 25 ir 26 straipsnius pasinaudoja 2014 m., ūkininko dalyvavimo toje schemoje laikotarpiu laikomos panaudotomis teisėmis į išmokas.

Toje schemoje dalyvaujančio ūkininko turimos teisės į išmokas nelaikomos nepanaudotomis teisėmis į išmokas, kurias reikėtų grąžinti į nacionalinį rezervą, kaip numatyta 24 straipsnio 1 dalies b punkte.

3. Nukrypstant nuo 27 straipsnio, smulkiųjų ūkininkų schemoje dalyvaujančių ūkininkų turimos teisės į išmokas nėra perduodamos, išskyrus paveldėjimo ar numatomo paveldėjimo atveju.

Ūkininkai, kurie teises į išmokas paveldėjimo arba numatomo paveldėjimo būdu gauna iš smulkiųjų ūkininkų schemoje dalyvaujančio ūkininko, turi teisę dalyvauti toje schemoje, jei jie atitinka naudojimosi bazinės išmokos schema reikalavimus ir paveldi visas ūkininko, iš kurio jie gauna teises į išmokas, turimas teises į išmokas.

4. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su dalyvavimo schemoje sąlygomis tuo atveju, kai pasikeičia dalyvaujančio ūkininko situacija.

51 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Siekdamos finansuoti šioje antraštinėje dalyje nurodytą išmoką, valstybės narės iš bendros atitinkamoms išmokoms turimos sumos atima sumą, atitinkančią sumą, kurią smulkieji ūkininkai turėtų teisę gauti kaip III antraštinės dalis 1 skyriuje nurodytą bazinę išmoką, kaip III antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą išmoką už klimatui ir aplikai naudingą žemės ūkio veiklą, ir, jei taikoma, kaip III antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytą išmoką už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, III antraštinės dalies 4 skyriuje nurodytą išmoką jauniesiems ūkininkams ir IV antraštinėje dalyje nurodytą susietąją paramą.

Visų išmokų, kurios turi būti skiriamos pagal smulkiųjų ūkininkų schemą, sumos ir bendros pagal pirmą pastraipą finansuojamos sumos skirtumas padengiamas visoms pagal 25 straipsnį skirtinoms išmokoms taikant linijinį mažinimą.

Veiksniai, kuriais remiantis nustatomos pirmoje pastraipoje nurodytos sumos, turi išlikti nepakitę visą ūkininko dalyvavimo schemoje laikotarpį.

2. Jei bendra pagal smulkiųjų ūkininkų schemą skirtinų išmokų suma sudaro daugiau kaip 10 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, valstybės narės, siekdamos laikytis to procentinio dydžio, pagal šią antraštinę dalį mokėtinoms sumoms taiko linijinį mažinimą.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS Nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos

52 straipsnis

Metinio biudžeto naudojimas restruktūrizavimo programoms

1.           Valstybėms narėms, kurios taiko Reglamento (EB) Nr. 637/2008 4 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalį turimas atitinkamas metinis biudžetas nuo 2014 m. sausio 1 d. pervedamas kaip papildomos Sąjungos lėšos priemonėms pagal kaimo plėtros programas, kurios finansuojamos pagal Reglamentą (ES) Nr. [...] [RDR].

2.           Valstybių narių, kurios taiko Reglamento (EB) Nr. 637/2008 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, metinis biudžetas, nurodytas to reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, nuo 2017 m. sausio 1 d. įtraukiamas į šio reglamento II priede nustatytą nacionalinę viršutinę ribą.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS Pranešimai ir ekstremalioji situacija

53 straipsnis

Pranešimo reikalavimai

1.           Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl būtinų priemonių, susijusių su valstybių narių pranešimais, kurie būtini norint taikyti šį reglamentą arba atlikti su tiesioginėmis išmokomis susijusias patikras, kontrolę, stebėseną, vertinimą ir auditą , taip pat įgyvendinti tarptautinius susitarimus, įskaitant tuose susitarimuose nustatytus pranešimo reikalavimus. Šiuo atveju ji atsižvelgia į duomenų poreikius ir galimų duomenų šaltinių sinergiją.

Gauta informacija prireikus gali būti perduodama tarptautinėms organizacijoms ir trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms arba joms gali būti suteiktos galimybės su ta informacija susipažinti, taip pat informacija gali būti viešai skelbiama su sąlyga, kad bus užtikrinta asmens duomenų apsauga ir teisėtas įmonių interesas apsaugoti savo verslo paslaptis.

2.           Atsižvelgiant į poreikį 1 dalyje nurodytus pranešimus teikti greitai, veiksmingai, tiksliai ir ekonomiškai, Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų:

a)      praneštinos informacijos pobūdį ir rūšį,

b)      pranešimo būdus,

c)      taisykles, susijusias su prieigos prie informacijos arba informacijos sistemų, kuriomis leidžiama naudotis, teisėmis,

d)      informacijos skelbimo sąlygas ir būdus.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais priima:

a)      informacijos, kuri būtina šiam straipsniui taikyti, teikimo taisykles,

b)      praneštinos informacijos tvarkymo tvarką ir su pranešimų turiniu, forma, pateikimo laiku, dažnumu ir galutiniais terminais susijusias taisykles,

c)      informacijos ir dokumentų perdavimo ar galimybių su jais susipažinti suteikimo valstybėms narėms, tarptautinėms organizacijoms, trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms arba visuomenei tvarką, jei užtikrinama asmens duomenų ir teisėto ūkininkų ir įmonių intereso apsaugoti savo verslo paslaptis apsauga.

Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

54 straipsnis

Konkrečioms problemoms spręsti skirtos priemonės

1.           Komisija įgyvendinimo aktais priima priemones, kurios yra būtinos ir pateisinamos ekstremaliosios situacijos atveju siekiant išspręsti konkrečias problemas. Tokiomis priemonėmis galima nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, tačiau tik tiek ir tokiam laikui, kiek tikrai būtina. Minėti įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           Kai tai būtina dėl tinkamai pagrįstų neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, Komisija pagal 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

2 SKYRIUS Įgaliojimų suteikimas ir įgyvendinimo nuostatos

55 straipsnis

Įgaliojimų vykdymas

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.           Šiame reglamente nurodyti deleguotieji įgaliojimai suteikiami Komisijai neribotam laikui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti šiame reglamente nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau įsigaliojusių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei Europos Parlamentas arba Taryba per 2 mėnesius nuo pranešimo apie tą aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nepareiškia prieštaravimo arba jei nesibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją apie neprieštaravimą. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.

56 straipsnis

Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda komitetas, vadinamas Tiesioginių išmokų komitetu. Tas komitetas yra komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.           Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu.

3 SKYRIUS Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

57 straipsnis

Panaikinimas

1.           Reglamentas (EB) Nr. 637/2008 panaikinamas.

Tačiau valstybėse narėse, kurios pasirinko to reglamento 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytą galimybę, jis ir toliau taikomas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2.           Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 panaikinamas.

Nepažeidžiant 3 dalies, nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VII priede pateiktą atitikmenų lentelę.

3.           Šiame reglamente daromos nuorodos į reglamentus (EB) Nr. 73/2009 ir (EB) Nr. 1782/2003 laikomos nuorodomis į tuos reglamentus – tokios redakcijos, kokia buvo iki jų panaikinimo.

58 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio taisyklės

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamente (EB) Nr. 73/2009 numatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos taikymo, Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su būtinomis priemonėmis įgytoms ūkininkų teisėms ir teisėtiems lūkesčiams apsaugoti.

59 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja [septintą] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau 14 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 6 dalis, 35 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 dalis ir 39 straipsnis taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS Paramos schemų sąrašas

Sektorius || Teisinis pagrindas || Pastabos

Bazinė išmoka || Šio reglamento III antraštinės dalies 1 skyrius || Atsietoji išmoka

Išmoka ūkininkams, vykdantiems klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą || Šio reglamento III antraštinės dalies 2 skyrius || Atsietoji išmoka

Išmoka ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, kuriose esama specifinių gamtinių kliūčių || Šio reglamento III antraštinės dalies 3 skyrius || Atsietoji išmoka

Išmoka jauniesiems ūkininkams || Šio reglamento III antraštinės dalies 4 skyrius || Atsietoji išmoka

Savanoriška susietoji parama || Šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyrius ||

Medvilnė || Šio reglamento IV antraštinės dalies 2 skyrius || Išmoka už plotus

Išmoka smulkiesiems ūkininkams || Šio reglamento V antraštinė dalis || Atsietoji išmoka

POSEI || Reglamento (EB) Nr. 247/2006 III antraštinė dalis || Tiesioginės išmokos pagal programose nustatytas priemones

Egėjo jūros salos || Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 III skyrius || Tiesioginės išmokos pagal programose nustatytas priemones

II PRIEDAS 6 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

|| || || || || || (tūkst. EUR)

Kalendoriniai metai || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. ir vėlesni metai

Belgija || 553 521 || 544 065 || 534 632 || 525 205 || 525 205 || 525 205

Bulgarija || 655 661 || 737 164 || 810 525 || 812 106 || 812 106 || 812 106

Čekija || 892 698 || 891 875 || 891 059 || 890 229 || 890 229 || 890 229

Danija || 942 931 || 931 719 || 920 534 || 909 353 || 909 353 || 909 353

Vokietija || 5 275 876 || 5 236 176 || 5 196 585 || 5 156 970 || 5 156 970 || 5 156 970

Estija || 108 781 || 117 453 || 126 110 || 134 749 || 134 749 || 134 749

Airija || 1 240 652 || 1 239 027 || 1 237 413 || 1 235 779 || 1 235 779 || 1 235 779

Graikija || 2 099 920 || 2 071 481 || 2 043 111 || 2 014 751 || 2 014 751 || 2 014 751

Ispanija || 4 934 910 || 4 950 726 || 4 966 546 || 4 988 380 || 4 988 380 || 4 988 380

Prancūzija || 7 732 611 || 7 694 854 || 7 657 219 || 7 619 511 || 7 619 511 || 7 619 511

Italija || 4 023 865 || 3 963 007 || 3 902 289 || 3 841 609 || 3 841 609 || 3 841 609

Kipras || 52 273 || 51 611 || 50 950 || 50 290 || 50 290 || 50 290

Latvija || 163 261 || 181 594 || 199 895 || 218 159 || 218 159 || 218 159

Lietuva || 396 499 || 417 127 || 437 720 || 458 267 || 458 267 || 458 267

Liuksemburgas || 34 313 || 34 250 || 34 187 || 34 123 || 34 123 || 34 123

Vengrija || 1 298 104 || 1 296 907 || 1 295 721 || 1 294 513 || 1 294 513 || 1 294 513

Malta || 5 316 || 5 183 || 5 050 || 4 917 || 4 917 || 4 917

Nyderlandai || 806 975 || 792 131 || 777 320 || 762 521 || 762 521 || 762 521

Austrija || 707 503 || 706 850 || 706 204 || 705 546 || 705 546 || 705 546

Lenkija || 3 038 969 || 3 066 519 || 3 094 039 || 3 121 451 || 3 121 451 || 3 121 451

Portugalija || 573 046 || 585 655 || 598 245 || 610 800 || 610 800 || 610 800

Rumunija || 1 472 005 || 1 692 450 || 1 895 075 || 1 939 357 || 1 939 357 || 1 939 357

Slovėnija || 141 585 || 140 420 || 139 258 || 138 096 || 138 096 || 138 096

Slovakija || 386 744 || 391 862 || 396 973 || 402 067 || 402 067 || 402 067

Suomija || 533 932 || 534 315 || 534 700 || 535 075 || 535 075 || 535 075

Švedija || 710 853 || 711 798 || 712 747 || 713 681 || 713 681 || 713 681

Jungtinė Karalystė || 3 624 384 || 3 637 210 || 3 650 038 || 3 662 774 || 3 662 774 || 3 662 774

III PRIEDAS 7 straipsnyje nurodytos grynosios viršutinės ribos

|| || || || || || (mln. EUR)

Kalendoriniai metai || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. ir vėlesni metai

Belgija || 553,5 || 544,1 || 534,6 || 525,2 || 525,2 || 525,2

Bulgarija || 656,2 || 733,6 || 799,7 || 801,2 || 801,2 || 801,2

Čekija || 892,5 || 891,7 || 890,9 || 890,0 || 890,0 || 890,0

Danija || 942,8 || 931,6 || 920,4 || 909,3 || 909,3 || 909,3

Vokietija || 5 275,3 || 5 235,6 || 5 196,1 || 5 156,5 || 5 156,5 || 5 156,5

Estija || 108,8 || 117,5 || 126,1 || 134,7 || 134,7 || 134,7

Airija || 1 240,7 || 1 239,0 || 1 237,4 || 1 235,8 || 1 235,8 || 1 235,8

Graikija || 2 253,2 || 2 226,5 || 2 199,8 || 2 173,1 || 2 173,1 || 2 173,1

Ispanija || 4 978,9 || 4 994,4 || 5 010,0 || 5 031,4 || 5 031,4 || 5 031,4

Prancūzija || 7 732,6 || 7 694,9 || 7 657,2 || 7 619,5 || 7 619,5 || 7 619,5

Italija || 4 023,6 || 3 962,8 || 3 902,1 || 3 841,4 || 3 841,4 || 3 841,4

Kipras || 52,3 || 51,6 || 51,0 || 50,3 || 50,3 || 50,3

Latvija || 163,3 || 181,6 || 199,9 || 218,2 || 218,2 || 218,2

Lietuva || 396,5 || 417,0 || 437,6 || 458,1 || 458,1 || 458,1

Liuksemburgas || 34,3 || 34,2 || 34,2 || 34,1 || 34,1 || 34,1

Vengrija || 1 289,2 || 1 288,0 || 1 286,8 || 1 285,7 || 1 285,7 || 1 285,7

Malta || 5,3 || 5,2 || 5,0 || 4,9 || 4,9 || 4,9

Nyderlandai || 807,0 || 792,1 || 777,3 || 762,5 || 762,5 || 762,5

Austrija || 707,5 || 706,9 || 706,2 || 705,5 || 705,5 || 705,5

Lenkija || 3 038,9 || 3 066,4 || 3 093,9 || 3 121,4 || 3 121,4 || 3 121,4

Portugalija || 573,2 || 585,8 || 598,4 || 611,0 || 611,0 || 611,0

Rumunija || 1 468,0 || 1 684,0 || 1 880,9 || 1 924,0 || 1 924,0 || 1 924,0

Slovėnija || 141,6 || 140,4 || 139,3 || 138,1 || 138,1 || 138,1

Slovakija || 384,4 || 389,5 || 394,5 || 399,4 || 399,4 || 399,4

Suomija || 533,9 || 534,3 || 534,7 || 535,1 || 535,1 || 535,1

Švedija || 710,9 || 711,8 || 712,7 || 713,7 || 713,7 || 713,7

Jungtinė Karalystė || 3 534,9 || 3 547,1 || 3 559,2 || 3 571,3 || 3 571,3 || 3 571,3

IV PRIEDAS Pagal 10 straipsnio 1 dalį taikytini koeficientai

Valstybė narė || Ribinės vertės, išreikštos eurais, ribos (10 straipsnio 1 dalies a punktas) || Ribinės vertės, išreikštos hektarais, ribos (10 straipsnio 1 dalies b punktas)

Belgija || 400 ||                                 2

Bulgarija || 200 ||                                 0,5

Čekija || 200 ||                                 5

Danija || 300 ||                                 5

Vokietija || 300 ||                                 4

Estija || 100 ||                                 3

Airija || 200 ||                                 3

Graikija || 400 ||                                 0,4

Ispanija || 300 ||                                 2

Prancūzija || 300 ||                                 4

Italija || 400 ||                                 0,5

Kipras || 300 ||                                 0,3

Latvija || 100 ||                                 1

Lietuva || 100 ||                                 1

Liuksemburgas || 300 ||                                 4

Vengrija || 200 ||                                 0,3

Malta || 500 ||                                 0,1

Nyderlandai || 500 ||                                 2

Austrija || 200 ||                                 2

Lenkija || 200 ||                                 0,5

Portugalija || 200 ||                                 0,3

Rumunija || 200 ||                                 0,3

Slovėnija || 300 ||                                 0,3

Slovakija || 200 ||                                 2

Suomija || 200 ||                                 3

Švedija || 200 ||                                 4

Jungtinė Karalystė || 200 ||                                 5

V PRIEDAS Bulgarijai ir Rumunijai taikomos finansinės nuostatos, nurodytos 16 ir 17 straipsniuose

A.        Sumos, kuriomis remiantis būtų apskaičiuojamos 16 straipsnyje nurodytos išmokoms taikomos nacionalinės viršutinės ribos:

(tūkst. EUR)

|| 2014 m. || 2015 m.

Bulgarija || 805 847 || 808 188

Rumunija || 1 802 977 || 1 849 068

B.         Bendra 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų nacionalinių tiesioginių išmokų, kuriomis papildoma pagal bazinės išmokos schemą skiriama išmoka, suma:

(tūkst. EUR)

|| 2014 m. || 2015 m.

Bulgarija || 150 186 || 71 024

Rumunija || 330 971 || 156 618

C.        Bendra 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų nacionalinių tiesioginių išmokų, kuriomis papildoma specialioji išmoka už medvilnę, suma:

(EUR)

|| 2014 m. || 2015 m.

Bulgarija || 556 523 || 295 687

VI PRIEDAS Vidutinis žemės ūkio valdos dydis, taikytinas pagal 36 straipsnio 5 dalį

Valstybė narė || Vidutinis žemės ūkio valdos dydis (hektarais)

Belgija || 29

Bulgarija || 6

Čekija || 89

Danija || 60

Vokietija || 46

Estija || 39

Airija || 32

Graikija || 5

Ispanija || 24

Prancūzija || 52

Italija || 8

Kipras || 4

Latvija || 16

Lietuva || 12

Liuksemburgas || 57

Vengrija || 7

Malta || 1

Nyderlandai || 25

Austrija || 19

Lenkija || 6

Portugalija || 13

Rumunija || 3

Slovėnija || 6

Slovakija || 28

Suomija || 34

Švedija || 43

Jungtinė Karalystė || 54

VII PRIEDAS ATITIKMENŲ LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 || Šis reglamentas || Reglamentas (ES) Nr. [...] [HZR]

1 straipsnis || 1 straipsnis || –

– || 2 straipsnis || –

2 straipsnis || 4 straipsnis || –

– || 5 straipsnio 2 dalis || –

3 straipsnis || 5 straipsnis || –

4 straipsnio 1 dalis || – || 91 straipsnis

4 straipsnio 2 dalis || – || 95 straipsnis

5 straipsnis || – || 93 straipsnis

6 straipsnio 1 dalis || – || 94 straipsnis

6 straipsnio 2 dalis || – || –

7 straipsnis || – || –

8 straipsnio 1 ir 2 dalys || 7 straipsnio 1 ir 3 dalys || –

– || 7 straipsnio 2 dalis || –

9 straipsnis || – || –

10 straipsnis || – || –

11 straipsnio 1 ir 2 dalys || – || 25 straipsnio 1 ir 2 dalys

– || 8 straipsnis || –

12 straipsnio 1 ir 2 dalys || – || 12 straipsnis

12 straipsnio 3 dalis || – || 14 straipsnis

12 straipsnio 4 dalis || – || –

13 straipsnis || – || 13 straipsnio 2 dalis

14 straipsnis || – || 68 straipsnis

15 straipsnis || – || 69 straipsnis

16 straipsnis || – || 70 straipsnis

17 straipsnis || – || 71 straipsnis

18 straipsnis || – || 72 straipsnis

19 straipsnis || – || 73 straipsnis

20 straipsnis || – || 75 straipsnis

21 straipsnis || – || 75 straipsnio 4 dalis

22 straipsnis || – || 96 straipsnis

23 straipsnis || – || 97 straipsnis

24 straipsnis || – || 99 straipsnis

25 straipsnis || – || 100 straipsnis

26 straipsnis || – || 63 straipsnis

27 straipsnio 1 dalis || – || 102 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio 2 dalis || – || 49 straipsnis

27 straipsnio 3 dalis || – || 69 straipsnio 3 dalis

– || 9 straipsnis || –

28 straipsnio 1 ir 2 dalys || 10 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys || –

– || 10 straipsnio 2 dalis || –

28 straipsnio 3 dalis || 23 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis || –

– || 23 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis, c ir d punktai || –

– || 11 straipsnis || –

29 straipsnis || – || 76 straipsnis

30 straipsnis || – || 62 straipsnis

31 straipsnis || – || 2 straipsnio 2 dalis

32 straipsnis || 15 straipsnis || –

33 straipsnio 1 dalis || 18 straipsnio 1 dalis || –

– || 18 straipsnio 2 dalis || –

34 straipsnio 1 ir 2 dalys || 25 straipsnio 1 ir 2 dalys || –

35 straipsnis || 26 straipsnis || –

36 straipsnis || – || –

37 straipsnis || 12 straipsnis || –

– || 14 straipsnis || –

38 straipsnis || – || –

39 straipsnio 1 dalis || 25 straipsnio 3 dalis || –

40 straipsnio 1 dalis || 6 straipsnio 1 dalis || –

40 straipsnio 2 dalis || 19 straipsnio 3 dalis || –

41 straipsnio 1 dalis || 23 straipsnio 1 dalis || –

41 straipsnio 2 dalis || 23 straipsnio 3 ir 4 dalys || –

41 straipsnio 3 dalis || 23 straipsnio 5 dalies a punktas || –

41 straipsnio 5 dalis || 23 straipsnio 5 dalies b punktas || –

– || 23 straipsnio 2, 6 ir 7 dalys || –

41 straipsnio 6 dalis || 22 straipsnio 4 dalis || –

42 straipsnis || 24 straipsnio 1 dalies b punktas || –

43 straipsnio 1 ir 2 dalys || 25 straipsnio 1 ir 2 dalys || –

43 straipsnio 3 dalis || – || –

44 straipsnis || – || –

45 straipsnis || – || –

– || – || –

– || 19 straipsnio 1 ir 2 dalys || –

46 straipsnio 1–4 dalys || 20 straipsnio 1–4 dalys || –

46 straipsnio 5 dalis || – || –

– || 21 straipsnis ||

47 straipsnio 1 dalis || – || –

47 straipsnio 2 dalis || 22 straipsnio 1 dalis, taikymas regionų lygmeniu || –

– || 22 straipsnio 1 dalis, taikymas nacionaliniu lygmeniu || –

– || 22 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalys || –

48 straipsnis || – || –

49 straipsnis || – || –

50 straipsnis || – || –

51 straipsnis || – || –

52 straipsnis || – || –

53 straipsnis || – || –

54 straipsnis || – || –

55 straipsnis || – || –

56 straipsnis || – || –

57 straipsnis || – || –

58 straipsnis || – || –

59 straipsnis || – || –

60 straipsnis || – || –

61 straipsnis || – || –

62 straipsnis || – || –

63 straipsnis || – || –

64 straipsnis || – || –

65 straipsnis || – || –

66 straipsnis || – || –

67 straipsnis || – || –

68 straipsnis || – || –

69 straipsnis || – || –

70 straipsnis || – || –

71 straipsnis || – || –

72 straipsnis || – || –

73 straipsnis || – || –

74 straipsnis || – || –

75 straipsnis || – || –

76 straipsnis || – || –

77 straipsnis || – || –

78 straipsnis || – || –

79 straipsnis || – || –

80 straipsnis || – || –

81 straipsnis || – || –

82 straipsnis || – || –

83 straipsnis || – || –

84 straipsnis || – || –

85 straipsnis || – || –

86 straipsnis || – || –

87 straipsnis || – || –

88 straipsnis || 42 straipsnis || –

89 straipsnis || 43 straipsnis || –

90 straipsnis || 44 straipsnis || –

91 straipsnis || 45 straipsnis || –

92 straipsnis || 46 straipsnis || –

93 straipsnis || – || –

94 straipsnis || – || –

95 straipsnis || – || –

96 straipsnis || – || –

97 straipsnis || – || –

98 straipsnis || – || –

99 straipsnis || – || –

100 straipsnis || – || –

101 straipsnis || – || –

102 straipsnis || – || –

103 straipsnis || – || –

104 straipsnis || – || –

105 straipsnis || – || –

106 straipsnis || – || –

107 straipsnis || – || –

108 straipsnis || – || –

109 straipsnis || – || –

110 straipsnis || – || –

111 straipsnis || – || –

112 straipsnis || – || –

113 straipsnis || – || –

114 straipsnis || – || –

115 straipsnis || – || –

116 straipsnis || – || –

117 straipsnis || – || –

118 straipsnis || – || –

119 straipsnis || – || –

120 straipsnis || – || –

121 straipsnis || 16 straipsnis || –

122 straipsnis || – || –

123 straipsnis || – || –

124 straipsnis || – || –

124 straipsnio 6 dalis || – || 98 straipsnis

125 straipsnis || – || –

126 straipsnis || – || –

127 straipsnis || – || –

128 straipsnis || – || –

129 straipsnis || – || –

130 straipsnis || – || –

131 straipsnis || – || –

132 straipsnis || 17 straipsnis || –

133 straipsnis || – || –

– || 28 straipsnis || –

– || 29 straipsnis || –

– || 20 straipsnis || –

– || 31 straipsnis || –

– || 32 straipsnis || –

– || 33 straipsnis || –

– || 34 straipsnis || –

– || 35 straipsnis || –

– || 36 straipsnis || –

– || 37 straipsnis || –

– || 47 straipsnis || –

– || 48 straipsnis || –

– || 49 straipsnis || –

– || 50 straipsnis || –

– || 51 straipsnis || –

134 straipsnis || – || –

135 straipsnis || – || –

136 straipsnis || – || –

– || 52 straipsnis || –

137 straipsnis || – || –

138 straipsnis || 3 straipsnis || –

139 straipsnis || 13 straipsnis || –

140 straipsnis || 53 straipsnis || –

141 straipsnis || 56 straipsnis || –

142 straipsnis || 55 straipsnis || –

142 straipsnio r punktas || 54 straipsnis || –

143 straipsnis || – || –

144 straipsnis || – || –

145 straipsnis || – || –

146 straipsnis || 55 straipsnis || –

146a straipsnis || – || –

147 straipsnis || 56 straipsnis || –

148 straipsnis || – || –

149 straipsnis || 57 straipsnis || –

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (Vieno BRO reglamento) pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos dėl tiesioginių išmokų ūkininkams 2013 m., pasiūlymas;

-        Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės, pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams, pasiūlymas.

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[28]

Politikos sritis – 2 išlaidų kategorijos 05 antraštinė dalis

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis (BŽŪP teisės aktų sistema po 2013 m.)

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[29]

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Skatinant veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės ūkio ir kaimo vietovių augimo, BŽŪP tikslai:

- gyvybinga maisto produktų gamyba;

- tausus gamtos išteklių ir klimato politikos valdymas;

- darnus teritorinis vystymasis.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs 05 politikos srities tikslai:

1 konkretus tikslas –

teikti aplinkos viešąsias gėrybes

2 konkretus tikslas –

kompensuoti gamybos sunkumus regionuose, kuriuose esama specifinių gamtinių kliūčių

3 konkretus tikslas –

vykdyti veiksmus klimato kaitai sušvelninti ir prie jos prisitaikyti

4 konkretus tikslas –

tvarkyti (BŽŪP) ES biudžetą, laikantis aukšto lygio finansų valdymo standartų

Konkretus VGB 05 02 tikslas – intervencijos žemės ūkio rinkose:

5 konkretus tikslas –

didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto grandinėje vertę

Konkretus VGB 05 03 tikslas – tiesioginė pagalba

6 konkretus tikslas –

remti ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą

Konkretūs VGB 05 04 tikslai – kaimo plėtra:

7 konkretus tikslas –

skatinti ekologišką augimą diegiant inovacijas

8 konkretus tikslas –

remti užimtumą kaimo vietovėse ir išlaikyti kaimo vietovių socialinę struktūrą

9 konkretus tikslas –

gerinti kaimo ekonomiką ir skatinti įvairinimą

10 konkretus tikslas –

atsižvelgti į ūkininkavimo sistemų struktūrinę įvairovę

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Šiame etape neįmanoma nustatyti kiekybinių poveikio rodiklių tikslų. Nors vykdoma politika galima pakreipti vystymąsi kuria nors linkme, pagal šiuos rodiklius vertinami svarbiausi ekonominiai, aplinkos ir socialiniai rezultatai galiausiai priklausys ir nuo įvairių išorinių veiksnių poveikio, o šie veiksniai, remiantis pastarųjų metų patirtimi, įgyja vis daugiau svarbos ir yra neprognozuojami. Toliau vykdoma analizė bus parengta laikotarpiui po 2013 m.

Tiesioginių išmokų atžvilgiu valstybės narės turės galimybę priimti kai kuriuos sprendimus dėl tam tikrų tiesioginių išmokų schemų elementų.

Kaimo plėtros srityje šie planuojami rezultatai ir poveikis priklausys nuo valstybių narių kaimo plėtros programų, pateiktų Komisijai. Valstybės narės bus paprašytos savo programose nustatyti tikslus.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Pasiūlymuose numatoma sukurti bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą bendros žemės ūkio politikos rezultatams vertinti. Į ją įtraukiamos visos priemonės, susijusios su BŽŪP priemonių, visų pirma tiesioginių išmokų, rinkos priemonių, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos susiejimo, stebėjimu ir vertinimu.

Šių BŽŪP priemonių poveikis vertinamas pagal šiuos tikslus:

a)       perspektyvią maisto gamybą, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio pajamoms, žemės ūkio produktyvumui ir kainų stabilumui;

b)       tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato kaitos prevenciją, daugiausia dėmesio skiriant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimui, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui;

c)       darnų teritorinį vystymąsi, daugiausia dėmesio skiriant kaimo užimtumo didinimui, augimo skatinimui ir skurdo mažinimui kaimo vietovėse.

Komisija įgyvendinimo aktais apibrėžia specifinius tikslų ir sričių rodiklius.

Be to, kaimo plėtrai siūloma sustiprinta bendra stebėjimo ir vertinimo sistema.  Šia sistema siekiama a) parodyti kaimo plėtros politikos pažangą ir laimėjimus, įvertinti kaimo plėtros politikos intervencijos poveikį, veiksmingumą, našumą ir aktualumą, b)          padėti tiksliau nukreipti paramą kaimo plėtrai, c) remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėjimu ir vertinimu. Komisija įgyvendinimo aktu nustatys bendrų rodiklių, susietų su politikos prioritetais, sąrašą.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Siekiant įgyvendinti daugiamečius strateginius BŽŪP tikslus, kuriais kaimo vietovėse tiesiogiai įgyvendinama strategija „Europa 2020“, ir įvykdyti atitinkamus Sutarties reikalavimus, pasiūlymais siekta nustatyti bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. teisės aktų sistemą.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Būsima BŽŪP – tai ne vien mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies poreikius tenkinanti politika, bet ir strateginės svarbos aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros politika. Taigi vykdant BŽŪP – šią išties bendrą ES politiką – veiksmingiausiai panaudojami riboti biudžeto ištekliai tvariam žemės ūkiui palaikyti visoje ES, sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas, kaip kad klimato kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą.

Kaip nurodoma Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[30], BŽŪP yra tikroji Europos politika. Valstybės narės nevykdo 27 nacionalinių žemės ūkio politikų ir nevaldo 27 biudžetų, bet sutelkusios išteklius vykdo vieną Europos lygmens politiką ir valdo vieną Europos biudžetą. Natūralu, kad BŽŪP sudaro didelę ES biudžeto dalį. Vis dėlto vykdyti bendrą politiką yra veiksmingiau ir ekonomiškiau nei vykdyti nekoordinuotą nacionalinę politiką.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Remiantis dabartinės politikos sistemos vertinimu, išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais asmenimis ir būsimų uždavinių bei poreikių analize, atliktas nuodugnus poveikio vertinimas. Daugiau informacijos galima rasti teisės aktų pasiūlymuose pateikiamuose poveikio vertinime ir aiškinamajame memorandume.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Teisės aktų pasiūlymai, apžvelgiami šioje finansinėje pažymoje, turėtų būti vertinami platesniame kontekste, t. y. atsižvelgiant į suvestinio pagrindų reglamento pasiūlymą, kuriame nustatytos bendros strateginės programos fondų (EŽŪFKP, ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF) bendrosios nuostatos. Šiuo pagrindų reglamentu bus iš esmės padedama mažinti administracinę naštą, leisti ES lėšas veiksmingai ir supaprastinti politikos įgyvendinimą. Juo taip pat grindžiamos bendroje strateginėje programoje nustatytos naujos koncepcijos, taikomos visiems šiems fondams ir būsimoms partnerystės sutartims, kuriomis šie fondai bus irgi reguliuojami.

Sukurtoje bendroje strateginėje programoje strategijos „Europa 2020“ tikslai ir prioritetai paverčiami EŽŪFKP, taip pat ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF prioritetais, užtikrinsiančiais integruotą lėšų naudojimą bendriems tikslams įgyvendinti.

Bendroje strateginėje programoje taip pat bus nustatyti koordinavimo su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis mechanizmai.

Be to, derinant ir vienodinant pirmo (EŽŪGF) ir antro (EŽŪFKP) BŽŪP ramsčio valdymo ir kontrolės taisykles, bus pasiektas reikšmingas BŽŪP sinergijos ir supaprastinimo poveikis. Stiprų EŽŪGF ir EŽŪFKP ryšį reikia išlaikyti, o valstybėse narėse jau veikiančias struktūras toliau stiprinti.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota (taikoma tiesioginių išmokų schemos reglamento,  kaimo plėtros ir pereinamojo laikotarpio reglamentų projektams)

– x   Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– x   Finansinis poveikis tolesniu daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Kaimo plėtros atžvilgiu – poveikis išmokoms iki 2023 m.

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota (taikoma vieno BRO reglamento ir horizontaliojo reglamento projektams)

– Įgyvendinimas nuo 2014 m.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[31]

x Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[32]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

x Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos

Be didelių pokyčių lyginant su dabartine padėtimi, t. y. valstybės narės pasidalijamuoju būdu valdys dalį išlaidų, susijusių su teisės aktų pasiūlymais dėl BŽŪP reformos. Vis dėlto labai nedidelei daliai išlaidų toliau bus taikomas Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas.

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Kas 4 metus Komisija teiks BŽŪP stebėjimo ir vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai; pirmoji ataskaita pateikiama vėliausiai 2017 m. pabaigoje.

Šią ataskaitą papildo pagal konkrečias visoms BŽŪP sritims taikomas nuostatas vykdomi išsamūs ataskaitų teikimo ir pranešimų reikalavimai, kurie bus apibrėžti įgyvendinimo taisyklėse.

Kaimo plėtros srityje numatytos programos lygmens stebėjimo taisyklės, kurios bus suvienodintos su kitų fondų taisyklėmis ir susietos su ex ante, pažangos ir ex post vertinimais.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Esama daugiau nei septynių milijonų BŽŪP gavėjų, gaunančių paramą pagal pačias įvairiausias pagalbos schemas, kurių atrankai taikomi išsamūs ir kartais sudėtingi atitikties kriterijai.

Ryškėja tendencija bendros žemės ūkio politikos srityje mažinti klaidų dažnį. Taigi dabartinis šiek tiek didesnis nei 2 proc. klaidų dažnis leidžia teigiamai vertinti ankstesnių metų vertinimus. Ketinama toliau siekti mažinti klaidų dažnį, kad jis nesiektų 2 proc.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Teisės aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymu, numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę sistemą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005. Šiuose teisės aktuose numatoma privaloma valstybių narių lygmens administracinė struktūra, kurios pagrindą sudaro akredituotos mokėjimo agentūros, atsakingos už galutinių paramos gavėjų kontroliavimą pagal 2.3 skirsnyje nustatytus principus. Kasmet kiekvienos mokėjimo agentūros vadovas privalo pateikti patikinimo pareiškimą, kuriuo užtikrinamas mokėjimo agentūros ataskaitų išsamumas, tikslumas ir teisingumas, tinkamas jos vidaus kontrolės sistemų veikimas, pagrindinių jos sandorių teisėtumas ir tvarkingumas. Nepriklausoma audito institucija turi pateikti šių trijų sričių vertinimo išvadas.

Komisija ir toliau tikrins žemės ūkio išlaidas, taikydama rizikos vertinimo metodiką ir siekdama sutelkti didžiausią auditorių dėmesį į didžiausios rizikos sritis. Kai šiais auditais nustatoma, kad išlaidos patirtos, pažeidus Sąjungos taisykles, Komisija pagal atitikties patikrinimo sistemą nefinansuos susijusių sumų Sąjungos lėšomis.

Išsami kontrolės sąnaudų analizė pateikiama poveikio vertinimo, įtraukto į teisės aktų pasiūlymus, 8 priede.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Teisės aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymu, numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę išsamią kontrolės ir baudų, skiriamų mokėjimo agentūrų, sistemą, pritaikant bendrąsias pagrindines savybes ir specifines taisykles kiekvienos pagalbos programos ypatybėms. Apskritai sistemoje numatyta atlikti nuodugnų 100 proc. paramos paraiškų administracinį patikrinimą, prireikus kryžminę patikrą su kitomis duomenų bazėmis, išankstinių mokėjimų patikrinimus vietoje, tikrinant mažiausią sandorių skaičių, priklausomai nuo konkrečiai programai priskiriamo rizikos laipsnio. Jei vykdant šiuos patikrinimus vietoje išaiškinama daug pažeidimų, turi būti vykdomas papildomas patikrinimas. Šiame kontekste pati svarbiausia – Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IACS), kuri per 2010 finansinius metus patikrinto apie 80 proc. visų išlaidų pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP. Komisijai bus suteikti įgaliojimai sumažinti patikrinimų vietoje skaičių valstybėse narėse, kuriose veikia tinkamos kontrolės sistemos ir randama mažai klaidų.

Be to, teisės aktų paketu numatoma, kad valstybės narės vykdys pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, juos aiškinsis ir taisys, taikys veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas, kaip nustatyta Sąjungos teisės aktuose ir nacionaliniuose įstatymuose, ir išieškos visas neteisėtai išmokėtas sumas su palūkanomis. Jame nustatytas automatinis neteisėtai išmokėtų sumų neišieškojimo patvirtinimo mechanizmas, pagal kurį atvejais, kai išieškojimas neatliekamas per ketverius metus nuo išieškojimo prašymo arba per aštuonerius metus teismo proceso atveju, neišieškotas sumas apmoka atitinkama valstybė narė. Šis mechanizmas taps stipria paskata valstybėms narėms kuo greičiau išieškoti neteisėtai išmokėtas sumas.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Šioje finansinėje pažymoje nurodomos sumos, išreikštos dabartinėmis kainomis ir įsipareigojimais.

Be toliau pateikiamose lentelėse nurodytų pokyčių, teisės aktų pasiūlymuose nustatoma ir daugiau pakeitimų, neturinčių finansinio poveikio.

Nė vieneriems metams 2014–2020 m. laikotarpiu nedaroma išimtis finansinės drausmės taikymo atžvilgiu. Tačiau tą lemia ne patys reformos pasiūlymai, o kiti veiksniai, pavyzdžiui, tiesioginės pagalbos vykdymas arba žemės ūkio rinkų vystymasis ateityje.

Tiesioginės pagalbos srityje padidintos 2014 m. (2013 kalendorinių metų) grynosios viršutinės ribos, nurodytos pasiūlyme dėl pereinamojo laikotarpio, viršija sumas, skirtas tiesioginei pagalbai ir pateiktas tolesnėse lentelėse. Šiuo ribų padidinimu siekta užtikrinti dabartinių teisės aktų vykdymo tęstinumą, jei visi kiti elementai liktų nepakitę, nedarant poveikio galimybei prireikus taikyti finansinės drausmės mechanizmą.

Reformos pasiūlymuose nustatytos nuostatos, kuriomis valstybėms narėms suteikiamas tam tikras lankstumas skirstant tiesioginę pagalbą kaimo plėtrai. Jei valstybės narės nutars pasinaudoti šiuo lankstumu, tai turės finansinių pasekmių nustatytoms lėšų sumoms, kurių šiuo metu įvertinti neįmanoma.

Šioje finansinėje pažymoje neatsižvelgta į galimą rezervo krizėms įveikti panaudojimą. Reikėtų pabrėžti, kad sumos, į kurias atsižvelgta nustatant su rinka susijusias išlaidas, yra apskaičiuotos, neatsižvelgiant į valstybės intervencinį supirkimą ir kitas su krizės sąlygomis susijusias priemones bet kuriame sektoriuje.

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

1 lentelė. BŽŪP sumos, įskaitant papildomas DFP pasiūlymuose ir BŽŪP reformos pasiūlymuose numatytas sumas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || || || || || || || || ||

Įtraukta į DFP || || || || || || || || || ||

2 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (2) (3) (4) || 44 939 || 45 304 || 44 830 || 45 054 || 45 299 || 45 519 || 45 508 || 45 497 || 45 485 || 317 193

Numatomos asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 4 704

P1. Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (įskaitant asignuotas įplaukas) || 45 611 || 45 976 || 45 502 || 45 726 || 45 971 || 46 191 || 46 180 || 46 169 || 46 157 || 321 897

P2. Kaimo plėtra (4) || 14 817 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 101 157

Iš viso || 60 428 || 60 428 || 59 953 || 60 177 || 60 423 || 60 642 || 60 631 || 60 620 || 60 608 || 423 054

   1 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Bendrijos paramos sistemos. Moksliniai tyrimai ir inovacijos žemės ūkio srityje || Netaikoma || Netaikoma || 682 || 696 || 710 || 724 || 738 || 753 || 768 || 5 072

Labiausiai nepasiturintys asmenys || Netaikoma || Netaikoma || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818

Iš viso || Netaikoma || Netaikoma || 1 061 || 1 082 || 1 104 || 1 126 || 1 149 || 1 172 || 1 195 || 7 889

   3 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Maisto sauga || Netaikoma || Netaikoma || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 2 450

|| || || || || || || || || ||

Neįtraukta į DFP || || || || || || || || || ||

   Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas || Netaikoma || Netaikoma || 531 || 541 || 552 || 563 || 574 || 586 || 598 || 3 945

   Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas || || || || || || || || || ||

Iš kurio didžiausia žemės ūkiui skiriama suma: (5) || Netaikoma || Netaikoma || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818

|| || || || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || || || || ||

IŠ VISO: Komisijos pasiūlymai (DFP + neįtraukta į DFP) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 62 274 || 62 537 || 62  823 || 63 084 || 63 114 || 63 146 || 63 177 || 440 156

IŠ VISO: DFP pasiūlymai (t. y. išskyrus rezervą ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 61 364 || 61 609 || 61 877 || 62 119 || 62 130 || 62 141 || 62 153 || 433 393

Pastabos.

(1)           Atsižvelgiant į jau suderintus teisės aktų pakeitimus, t. y. savanorišką moduliavimą Jungtinėje Karalystėje ir 136 straipsnį, pasibaigus 2013 m. bus nebetaikomos „nepanaudotos lėšos“.

(2)           Sumos susijusios su pirmajam ramsčiui siūlomomis metinėmis viršutinėmis ribomis. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad neigiamas išlaidas iš sąskaitų patvirtinimo eilutės (šiuo metu įrašytos į biudžeto punktą 05 07 01 06) siūloma perkelti į asignuotų įplaukų eilutę (įrašytą į biudžeto punktą 67 03). Daugiau informacijos galima rasti tolesniame puslapyje pateiktoje numatomų įplaukų lentelėje.

(3)           2013 m. duomenys apima veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms, taip pat žuvininkystės sektoriuje taikomoms rinkos priemonėms skiriamas sumas.

(4)           Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final, 2011 06 29) nustatytas sumas. Tačiau dar reikia nuspręsti, ar DFP turi atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m. vienos valstybės narės nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinį paketą pervesti kaimo plėtrai, nes tai reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos EŽŪGF tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos (4 mln. EUR per metus). Tolesniuose skirsniuose pateiktose lentelėse nurodytos pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos atsispindės DFP.

(5)           Pagal Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final), siekiant suteikti papildomą paramą nuo globalizacijos padarinių nukentėjusiems ūkininkams, bus galima pasinaudoti iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skiriama suma, kuri 2011 m. kainomis iš viso sudaro iki 2,5 mlrd. EUR. Pirmiau pateiktoje lentelėje dabartinėmis kainomis išreikštų lėšų paskirstymas pagal metus yra tik orientacinis. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo pasiūlyme (COM(2011) 403 final, 2011 06 29) bendra didžiausia metinė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui 2011 m. kainomis nustatyta suma – 429 mln. EUR.

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

2 lentelė. 2 išlaidų kategorijos 05 politikos srityje numatomos įplaukos ir išlaidos

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

ĮPLAUKOS || || || || || || || || || ||

123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 123 || 123 || || || || || || 246

|| || || || || || || || || ||

67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 187

  iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 795 || 795 || 864 || 864 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 433

IŠLAIDOS || || || || || || || || || ||

05 02 – Rinkos (1) || 3 311 || 3 311 || 2 622 || 2 641 || 2 670 || 2 699 || 2 722 || 2 710 || 2 699 || 18 764

05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (2) || 42 170 || 42 535 || 42 876 || 43 081 || 43 297 || 43 488 || 43 454 || 43 454 || 43 454 || 303 105

05 03 – Tiesioginė pagalba (pritaikius apribojimą) || 42 170 || 42 535 || 42 876 || 42 917 || 43 125 || 43 303 || 43 269 || 43 269 || 43 269 || 302 027

|| || || || || || || || || ||

05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 101 185

05 04 – Kaimo plėtra (pritaikius apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 455 || 14 619 || 14 627 || 14 640 || 14 641 || 14 641 || 14 641 || 102 263

|| || || || || || || || || ||

05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Iš viso || 60 229 || 60 229 || 59 953 || 60 177 || 60 423 || 60 642 || 60 631 || 60 620 || 60 608 || 423 054

GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || 59 212 || 59 436 || 59 682 || 59 901 || 59 890 || 59 879 || 59 867 || 417 867

Pastabos.

(1)           2013 m. preliminari sąmata grindžiama 2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau suderintus, 2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz., viršutinių ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už bulvių krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų pašarų sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant visų metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo paramos priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar krizių.

(2)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

3 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su įplaukomis ir BŽŪP išlaidomis, apskaičiavimas pagal biudžeto skyrius

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) || || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 ||

ĮPLAUKOS || || || || || || || || || ||

123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| || || || || || || || || ||

67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

  iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 795 || 795 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

IŠLAIDOS || || || || || || || || || ||

05 02 – Rinkos (1) || 3 311 || 3 311 || -689 || -670 || -641 || -612 || -589 || -601 || -612 || -4 413

05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (2) || 42 170 || 42 535 || -460 || -492 || -534 || -577 || -617 || -617 || -617 || -3 913

05 03 – Tiesioginė pagalba – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos kaimo plėtrai || || || 0 || -164 || -172 || -185 || -186 || -186 || -186 || -1 078

05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 28

05 04 – Kaimo plėtra – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos iš tiesioginės pagalbos priemonių || || || 0 || 164 || 172 || 185 || 186 || 186 || 186 || 1 078

05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 60 229 || 60 229 || -1 076 || -1 089 || -1 102 || -1 115 || -1 133 || -1 144 || -1 156 || -7 815

GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || -1 145 || -1 158 || -1 171 || -1 184 || -1 202 || -1 213 || -1 225 || -8 298

Pastabos.

(1)           2013 m. preliminari sąmata grindžiama 2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau suderintus, 2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz., viršutinių ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už bulvių krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų pašarų sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant visų metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo paramos priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar krizių.

(2)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

4 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio su rinka susijusioms BŽŪP išlaidoms apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || || 2013 (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

Išskirtinės priemonės. Teisinio pagrindo taikymo srities supaprastinimas ir praplėtimas || || 154, 155, 156 straipsniai || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm

Intervencijos kietiesiems kviečiams ir sorgui panaikinimas || || ex 10 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

Maisto programos labiausiai nepasiturintiems asmenims || (2) || Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ex 27 straipsnis || 500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -3 500.0

Privatus sandėliavimas (pluoštiniai linai) || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || Pm

Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (3) || Reglamento (EB) Nr. 637/2008 ex 5 straipsnis || 10.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -28.0

Įsikūrimo pagalba vaisių ir daržovių augintojų grupėms || || ex 117 straipsnis || 30.0 || 0.0 || 0.0 || 0.0 || -15.0 || -15.0 || -30.0 || -30.0 || -90.0

Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa || || 21 straipsnis || 90.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 420.0

Pagalbos apynių augintojų organizacijoms panaikinimas || || ex 111 straipsnis || 2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -15.9

Neprivalomas privatus nugriebto pieno miltelių sandėliavimas || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm

Pagalbos už nugriebto pieno ir (arba) nugriebto pieno miltelių naudojimą pašarams ir (arba) pagalbos už kazeiną ir už kazeino naudojimą panaikinimas || || ex 101, 102 straipsniai || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

Neprivalomas privatus sviesto sandėliavimas || (4) || 16 straipsnis || 14.0 || [-1.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-85.0]

Pieno skatinamojo mokesčio panaikinimas || || ex 309 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

IŠ VISO 05 02 || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis (5) || || || || -446.3 || -446.3 || -446.3 || -461.3 || -461.3 || -476.3 || -476.3 || -3 213.9

Pastabos.

(1)           2013 m. poreikiai apskaičiuojami remiantis 2012 m. Komisijos biudžeto projektu, išskyrus a) vaisų ir daržovių sektorius, kurių poreikiai grindžiami atitinkamų reformų finansinėmis pažymomis ir b) visais jau suderintais teisiniais pakeitimais.

(2)           2013 m. suma atitinka Komisijos pasiūlymą COM(2010) 486. Nuo 2014 m. priemonė bus finansuojama pagal 1 išlaidų kategoriją.

(3)           Nuo 2014 m. Graikijai skirtos medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinis paketas (4 mln. EUR per metus) bus pervestas kaimo plėtrai. Nuo 2018 m. Ispanijai skirtas finansinis paketas (6,1 mln. EUR per metus) bus pervestas bendrosios išmokos schemai (jau priimtas sprendimas).

(4)           Numatomas poveikis priemonės netaikymo atveju.

(5)           Numatoma, kad be skyriuose 05 02 ir 05 03 numatytų išlaidų skyriuose 05 01, 05 07 ir 05 08 numatytos tiesioginės išlaidos bus padengiamos įplaukomis, asignuotomis EŽŪGF.

5 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesiogine pagalba, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) (2) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || || || || || || || || || || ||

Tiesioginė pagalba || || || 42 169.9 || 42 535.4 || 341.0 || 381.1 || 589.6 || 768.0 || 733.2 || 733.2 || 733.2 || 4 279.3

- Pakeitimai, dėl kurių jau priimtas sprendimas: || || || || || || || || || || || ||

Laipsniškas išmokų didinimas ES 12 || || || || || 875.0 || 1 133.9 || 1 392.8 || 1 651.6 || 1 651.6 || 1 651.6 || 1 651.6 || 10 008.1

Medvilnės sektoriaus restruktūrizavimas || || || || || 0.0 || 0.0 || 0.0 || 0.0 || 6.1 || 6.1 || 6.1 || 18.4

BŽŪP padėties patikrinimas || || || || || -64.3 || -64.3 || -64.3 || -90.0 || -90.0 || -90.0 || -90.0 || -552.8

Ankstesnės reformos || || || || || -9.9 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -204.2

|| || || || || || || || || || || ||

- Pakeitimai, susiję su naujais BŽŪP reformos pasiūlymais || || || -459.8 || -656.1 || -706.5 || -761.3 || -802.2 || -802.2 || -802.2 || -4 990.3

iš jų: paramos apribojimas || || || || || 0.0 || -164.1 || -172.1 || -184.7 || -185.6 || -185.6 || -185.6 || -1 077.7

|| || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO 05 03 || || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || -459.8 || -656.1 || -706.5 || -761.3 || -802.2 || -802.2 || -802.2 || -4 990.3

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 42 169.9 || 42 535.4 || 42 876.4 || 42 916.5 || 43 125.0 || 43 303.4 || 43 268.7 || 43 268.7 || 43 268.7 || 302 027.3

Pastabos.

(1)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

(2)           Atsižvelgiant į jau suderintus teisės aktų pakeitimus, t. y. savanorišką moduliavimą Jungtinėje Karalystėje ir 136 straipsnį, pasibaigus 2013 m. bus nebetaikomos „nepanaudotos lėšos“.

6 lentelė. Tiesioginės pagalbos sudėtinės dalys

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

II priedas || || || || || 42 407.2 || 42 623.4 || 42 814.2 || 42 780.3 || 42 780.3 || 42 780.3 || 256 185.7

Išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą (30 %) || || || || || 12 866.5 || 12 855.3 || 12 844.3 || 12 834.1 || 12 834.1 || 12 834.1 || 77 068.4

Didžiausia išmokai jauniesiems ūkininkams galima skirti suma (2 %) || || || || || 857.8 || 857.0 || 856.3 || 855.6 || 855.6 || 855.6 || 5 137.9

Bazinės išmokos schema, išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, savanoriška susietoji parama || || || || || 28 682.9 || 28 911.1 || 29 113.6 || 29 090.6 || 29 090.6 || 29 090.6 || 173 979.4

Didžiausia smulkiųjų ūkininkų schemai finansuoti skirtina suma, kuri gali būti paimta iš pirmiau nurodytų eilučių (10 %) || || || || || 4 288.8 || 4 285.1 || 4 281.4 || 4 278.0 || 4 278.0 || 4 278.0 || 25 689.3

Parama vynmedžių augintojams, įtraukta į II priedą[33] || || || || || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 959.1

Pagalbos apribojimas || || || || || -164.1 || -172.1 || -184.7 || -185.6 || -185.6 || -185.6 || -1 077.7

Medvilnė || || || || || 256.0 || 256.3 || 256.5 || 256.6 || 256.6 || 256.6 || 1 538.6

POSEI ir (arba) Mažosios Egėjo jūros salos || || || || || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 2 504.4

7 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesioginės pagalbos teikimo 2014 m. pereinamojo laikotarpio priemonėmis, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m.

|| || || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) || 2014 (2)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV priedas || || || 40 165.0 || 40 530.5 || 541.9

Laipsniškas išmokų didinimas ES 10 || || || || || 616.1

BŽŪP padėties patikrinimas || || || || || -64.3

Ankstesnės reformos || || || || || -9.9

IŠ VISO 05 03 || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 40 165.0 || 40 530.5 || 41 072.4

Pastabos.

(1)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

(2)           Į praplėstas grynąsias viršutines ribas įtraukta paramos vynmedžių augintojams suma, numatoma pervesti bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių priimtais, 2013 m. skirtais sprendimais.

8 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su kaimo plėtra, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Kaimo plėtrai skiriamos lėšos || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

Kaimo plėtros programos || || || 14 788.9 || 14 423.4 || || || || || || || ||

Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (2) || || || || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 28.0

Apribojus tiesioginę pagalbą gautos lėšos || || || || || || 164.1 || 172.1 || 184.7 || 185.6 || 185.6 || 185.6 || 1 077.7

Kaimo plėtros finansinis paketas, išskyrus techninę pagalbą || (3) || || || || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -59.4

Techninė pagalba || (3) || || 27.6 || 27.6 || 8.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 29.4

Premija už vietos inovacinius bendradarbiavimo projektus || (4) || || Netaikoma || Netaikoma || 0.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 30.0

IŠ VISO 05 04 || || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || 4.0 || 168.1 || 176.1 || 188.7 || 189.6 || 189.6 || 189.6 || 1 105.7

IŠ VISO IŠLAIDŲ (prieš pritaikant apribojimą) || || || 14 816.6 || 14 451.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 101 185.5

IŠ VISO IŠLAIDŲ (pritaikius apribojimą) || || || 14 816.6 || 14 451.1 || 14 455.1 || 14 619.2 || 14 627.2 || 14 639.8 || 14 640.7 || 14 640.7 || 14 640.7 || 102 263.2

Pastabos.

(1)           Patikslinimai atlikti atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir taikomi tik iki 2013 finansinių metų pabaigos.

(2)           1 lentelėje (3.1 skirsnyje) nurodytos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final) nustatytas sumas. Tačiau dar reikia nuspręsti, ar DFP turi atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m. vienos valstybės narės nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinį paketą pervesti kaimo plėtrai, nes tai reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos EŽŪGF tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos (4 mln. EUR per metus). Pirmiau pateiktoje 8 lentelėje nurodytos pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos atsispindės DFP.

(3)           2013 m. techninei pagalbai skiriama suma nustatyta remiantis pradiniu kaimo plėtros finansiniu paketu (į ją neįtrauktos iš 1 ramsčio pervestos lėšos).

2014–2020 m. techninei pagalbai nustatytos sumos dydis sudaro 0,25 % bendro kaimo plėtros finansinio paketo.

(4)           Padengiama techninei pagalbai skiriamomis lėšomis.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pastaba.          Apskaičiuota, kad teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis.

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

AGRI GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 958.986

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 67.928

IŠ VISO AGRI GD || Asignavimai || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai[34] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || || || || || || || ||

Mokėjimai || || || || || || || ||

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– x   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

5 KONKRETUS TIKSLAS: didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto grandinėje vertę || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Vaisiai ir daržovės: Pardavimas per gamintojų organizacijas (GO)[35] || Produkcijos, parduodamos per GO, vertės dalis procentais lyginant su visos produkcijos verte || || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 5 810.0

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Restruktūrizavimas35 || Hektarų skaičius || || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || || 3 326.0

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Investicijos35 || || || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || || 1 252.6

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Šalutinių produktų distiliavimas35 || Hektolitrai || || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || || 686.4

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Geriamasis alkoholis35 || Hektarų skaičius || || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || || 14.2

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Koncentruotos misos naudojimas35 || Hektolitrai || || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || || 261.8

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Reklama35 || || || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 1 875.3

- Kita || || || || 720.2 || || 739.6 || || 768.7 || || 797.7 || || 820.3 || || 808.8 || || 797.1 || || 5 452.3

5 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 2 621.8 || || 2 641.2 || || 2 670.3 || || 2 699.3 || || 2 721.9 || || 2 710.4 || || 2 698.7 || || 18 763.5

6 KONKRETUS TIKSLAS: remti ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Parama tiesioginėms pajamoms[36] || Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius (mln.) || || 161.014 || 42 876.4 || 161.014 || 43 080.6 || 161.014 || 43 297.1 || 161.014 || 43 488.1 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 303 105.0

6 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 42 876.4 || || 43 080.6 || || 43 297.1 || || 43 488.1 || || 43 454.3 || || 43 454.3 || || 43 454.3 || || 303 105.0

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

Pastaba. 1–4 ir 7–10 konkrečių tikslų rezultatai dar turi būti nustatyti (žr. skirsnį 1.4.2).

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– x   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai[37] || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 958.986

Kitos administracinės išlaidos || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 67.928

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

IŠ VISO || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– x   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Pastaba. Apskaičiuota, kad teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis. 2014–2020 m. laikotarpio sumos grįstos 2011 m. duomenimis.

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034

XX 01 01 02 (Delegacijos) || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[38] ||

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 mm || - būstinėje || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO[39] || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai ||

Išorės personalas ||

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– x   Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymus

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatytas bendras su trečiosiomis šalimis finansavimas

– X  Kaimo plėtros (EŽŪFKP) pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų[40] || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– x   Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– x   nuosaviems ištekliams

– x   įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[41]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai ||  ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 skirsnį)

|| || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Žr. 3.2.1 skirsnio 2 ir 3 lenteles

[1]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. Europos biudžetas“, COM(2011) 500 final, 2011 6 29.

[2]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“, COM(2010) 672 final, 2010 11 18.

[3]               Visų pirma žr. 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją 2011/2015(INI) ir 2011 m. kovo 18 d. pirmininkaujančios valstybės narės išvadas.

[4]               Dabartinę teisės aktų sistemą sudaro Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (tiesioginės išmokos), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (rinkos priemonės), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (kaimo plėtra) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 (finansavimas).

[5]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, pasiūlymas.

[6]               517 gautų nuomonių apžvelgiama poveikio vertinimo 9 priede.

[7]               OL C […], […], p. […].

[8]               OL C […], […], p. […].

[9]               OL C […], […], p. […].

[10]             OL C […], […], p. […].

[11]             COM(2010) 672 galutinis, 2010 11 18.

[12]             OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

[13]             OL L .....

[14]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[15]             OL L […], […], p. […].

[16]             OL L 42, 2006 2 14, p. 1.

[17]             OL L 265, 2006 9 26, p. 1.

[18]             OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas panaikintas ir pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 73/2009.

[19]             OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

[20]             OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

[21]             OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

[22]             OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas panaikintas ir pakeistas Reglamentu (ES) Nr. [...] [RDR].

[23]             OL L … …

[24]             OL L 178, 2008 7 5, p. 1.

[25]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[26]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[27]             OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

[28]             VGV –  veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[29]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[30]             COM(2011) 500 final, 2011 6 29.

[31]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“  http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[32]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[33]             2014–2020 m. laikotarpio tiesioginė pagalba apima paramos vynmedžių augintojams sumą, numatomą pervesti bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių priimtais, 2013 m. skirtais sprendimais.

[34]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[35]             Remiantis ankstesniais rezultatais ir apskaičiavimais iš 2012 m. biudžeto projekto. Vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų sumos atitinka to sektoriaus reformą ir, kaip jau nurodyta 2012 m. biudžeto projekto veiklos ataskaitose, rezultatai bus žinomi tik 2011 m. pabaigoje.

[36]             Remiantis 2009 m. reikalavimus galinčiais atitikti regionais.

[37]             Remiantis pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų etatų plano pareigybių įsteigimo 127 000 EUR vidutine suma.

[38]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[39]             Į šią sumą neįtrauktos 05.010404 biudžeto eilutėje nurodytos tarpinės viršutinės ribos.

[40]             Šios sumos bus nustatytos valstybių narių pateiktinose kaimo plėtros programose.

[41]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.