AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Vadovaujantis 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, bendroji žuvininkystės politika (BŽP) siekiama užtikrinti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami laikantis tvarių ekonominių, aplinkos ir socialinių sąlygų. Svarbi priemonė siekiant šio tikslo yra kiekvienais metais nustatomos žvejybos galimybės, t. y. bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), kvotos ir žvejybos pastangų apribojimai.

Šio pasiūlymo tikslas − nustatyti 2012 m. valstybių narių komerciškai svarbiausių Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes.

- Bendrosios aplinkybės

Pagrindinė su pasiūlymu susijusi informacija išdėstyta Komisijos komunikate „Konsultacijos žvejybos galimybės“ (COM(2011) 298 galutinis). Siekiant supaprastinti su metiniu BLSK ir kvotomis susijusius sprendimus ir siekiant, kad jie būtų aiškesni, nuo 2006 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybės nustatomos atskiru reglamentu.

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) atitinkamai 2011 m. gegužės mėn. ir 2011 m. birželio mėn. pateikė mokslines rekomendacijas dėl Baltijos jūros išteklių 2012 m.

Pasiūlymą sudaro du su žvejybos galimybėmis susiję žvejybai Baltijos jūroje valdyti 2012 m. svarbūs skyriai: viename nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis ir kvotos, o kitame – veiklos ribos (dienų skaičius jūroje) ir taip apribojamos žvejybos pastangos.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Žvejybos galimybės ir jų paskirstymo valstybėms narėms tvarka reglamentuojami kasmet. Naujausias teisės aktas – 2010 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1124/2010, kuriuo nustatomos 2011 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

Žvejybai Baltijos jūroje valdyti taip pat svarbus 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98.

2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiame Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiančiame Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 779/97, apibūdintos atitinkamų atlantinių menkių išteklių atkūrimo kontrolės ir stebėsenos priemonės. Jame taip pat išdėstytos vakarinės ir rytinės dalies atlantinių menkių išteklių BLSK ir susijusių žvejybos pastangų apribojimų nustatymo taisyklės.

- Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Siūlomos priemonės atitinka bendrosios žuvininkystės politikos tikslus bei taisykles ir yra suderinamos su Sąjungos darnaus vystymosi politika.

KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi

Konsultuotasi su šiomis mokslinėmis organizacijomis: Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK).

Sąjunga kasmet prašo TJTT ir ŽMTEK pateikti mokslines rekomendacijas dėl svarbių žuvų išteklių būklės. Pateikiamos rekomendacijos dėl visų Baltijos jūros žuvų išteklių, kuriems siūloma nustatyti BLSK.

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su Baltijos jūros regiono patariamąja taryba (BJRPT) konsultuotasi 2011 m. birželio mėn. vykusiame tarybos bendros priedugnio, lašišinių ir pelaginių rūšių žuvų žvejybos darbo grupės posėdyje, remiantis Komisijos komunikatu „Konsultacijos dėl žvejybos galimybių“. Pasiūlymą moksliškai pagrindė TJTT ir ŽMTEK. Tuose posėdžiuose pateiktos komunikatu pagrįstos BLSK ir kvotų 2012 m. nustatymo taisyklės. Pasiūlyme išsamiai apsvarstytos šiuose posėdžiuose pareikštos preliminarios nuomonės dėl visų susijusių žuvų išteklių ir į jas atsižvelgta, nepažeidžiant galiojančios politikos ir nepabloginant pažeidžiamų išteklių būklės.

BJRPT remia Komisijos pastangas BSLK nustatyti geriau atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir daugiamečio plano taikymą nustatant menkių BSLK. Be to, ji nesutinka su Komisijos politika BSLK sumažinti 25 %, jei duomenų apie išteklius nėra ir jei mokslininkai negali atlikti tų išteklių analitinio vertinimo.

- Poveikio vertinimas

Vadovaujantis daugiamečiu planu Baltijos jūros vakarinės ir rytinės dalies atlantinių menkių BLSK padidintas vidutiniškai 14 %. Dviejų iš penkių pelaginių rūšių žuvų BSLK padidėtų, o likusių trijų – sumažėtų. Apskritai įgyvendinus siūlomas priemones Sąjungos laivų žvejybos Baltijos jūroje galimybės visų sužvejojamų atitinkamų rūšių, išskyrus lašišų išteklius, žuvų kiekio atžvilgiu iš viso sumažės maždaug 16 %.

Pasiūlymas yra ne tik trumpalaikis sprendimas, bet ir dalis per ilgesnį laikotarpį įgyvendintino metodo, kurį taikant žvejybos mastas laipsniškai mažinamas tol, kol bus užtikrintas ilgalaikis tausus žvejybos lygis.

Todėl, taikant pasiūlyme nustatytą metodą, per vidutinį arba ilgą laikotarpį būtų sumažintos žvejybos pastangos, tačiau kvotos išliktų stabilios arba padidėtų. Numatoma, kad taikant metodą ilgalaikėje perspektyvoje sumažės poveikis aplinkai dėl žvejybos pastangų sumažėjimo, dėl mažesnio laivų skaičiaus ir (arba) sumažėjusių vidutinių kiekvieno laivo žvejybos pastangų, o iškraunamų žuvų kiekis nepakis arba padidės. Žvejybos veikla ilguoju laikotarpiu taps tausesnė.

TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlymu nustatomi ES žvejybos rajonuose taikomi leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai siekiant bendrosios žuvininkystės politikos tikslo – užtikrinti biologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausų žuvininkystės lygį.

- Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalis.

- Subsidiarumo principas

Pasiūlymas yra išimtinė Sąjungos kompetencija, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Bendroji žuvininkystės politika yra bendroji politika. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalį Taryba patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.

Šiuo Tarybos reglamentu valstybėms narėms skiriamos žvejybos galimybės. Atsižvelgdamos į Reglamento Nr. 2371/2002 20 straipsnio 3 dalį, valstybės narės tas galimybes gali paskirstyti regionams arba veiklos vykdytojams taip, kaip jos mano esant tinkama. Taigi valstybės narės gali pasirinkti joms tinkamą socialinį ir (arba) ekonominį paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelį.

Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima kasmet, ir valstybinės bei privačios priemonės jam įgyvendinti jau yra parengtos.

- Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Tai žvejybos valdymo pasiūlymas, parengtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalimi ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį.

POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas nedaro poveikio ES biudžetui.

PAPILDOMA INFORMACIJA

- Paprastinimas

Pasiūlymu toliau teikiamos galimybės paprastinti valdžios institucijų (ES ar nacionalinių) administracines procedūras, nes jame yra nuostatų, panašių į 2011 m. reglamento dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje nuostatas.

- Peržiūros, keitimo, laikino galiojimo nuostata

Pasiūlymas teikiamas dėl metinio reglamento 2012 metams, todėl jame nėra persvarstymo sąlygos.

- Išsamus paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu nustatomos valstybių narių tam tikrų žuvų išteklių arba išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2012 m. galimybės ir su jomis susijusios sąlygos.

Siūlomi kiekiai grindžiami mokslinėmis rekomendacijomis, konsultacijomis su BJRPT ir bendrosiomis BLSK bei kvotų nustatymo nuostatomis, apibrėžtomis Komisijos komunikate „Konsultacijos dėl žvejybos galimybių“. Kai reikėjo, teoriniai išteklių, naudojamų bendrai su Rusijos Federacija, kiekiai buvo išskaičiuoti iš siūlomo BSLK.

Atsižvelgiant į Komisijos ketinimus užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą laikantis Sąjungos politikos bei tarptautinių įsipareigojimų ir tuo pačiu išlaikyti stabilias žvejybos galimybes, metiniai BLSK skirtumai kiek įmanoma apriboti, atsižvelgiant į atitinkamų išteklių būklę.

Valstybėms narėms skirti BLSK ir kvotos nurodyti reglamento I priede, o žvejybos pastangų apribojimai – II priede.

Siūlomi atlantinių menkių išteklių BLSK ir žvejybos pastangų apribojimai atitiko Baltijos jūros atlantinių menkių ištekliams ir žvejybos būdams, kuriuos taikant žvejojami tie ištekliai, nustatytus daugiamečio plano reikalavimus. Pagrindinė plano dalis – laipsniškai mažinti mirtingumo dėl žvejybos lygį iki ilgalaikio tausaus žvejybos lygio, kurį taikant užtikrinamas išteklių atkūrimas ir dideli bei stabilus laimikis. Kadangi menkių išteklių mirtingumas dėl žvejybos jau sumažėjo iki lygio, nurodyto daugiamečiame plane, toliau mažinti žvejybos pastangų, t. y. dienų jūroje, nebūtina, o BSLK galima net padidinti.

Dviejų silkių išteklių (Vakarų ir Botnijos jūros ar Botnijos įlankos) siūlomas BSLK atitinka didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio mirtingumą dėl žvejybos. Siūlomas kitų pelaginių žuvų išteklių BSLK atitinka sumažėjusį mirtingumo dėl žvejybos lygį, kuris yra viduryje tarp dabartinio lygio ir su didžiausiu tausiu leidžiamu sužvejoti žuvų kiekiu susijusio mirtingumo dėl žvejybos, išskyrus centrinį silkių išteklių. Pastarųjų išteklių atveju vidurio lygio mirtingumas dėl žvejybos būtų už ribų, nustatytų pagal atsargumo principą, todėl siūlomas jų BSLK yra viduryje tarp to, kuris atitinka su didžiausiu tausiu leidžiamu sužvejoti žuvų kiekiu susijusį mirtingumą dėl žvejybos, ir to, kuris atitinka pagal atsargumo principą nustatytą mirtingumą dėl žvejybos.

Kadangi jūrų plėkšnė yra išteklius, su kuriuo susijusių duomenų turima nedaug, jo BSLK atitinka 25 % mažesnį BSLK, palyginti su 2011 m. Į Baltijos jūros regiono patariamosios tarybos nuomonę dėl mažesnio sumažinimo atsižvelgti negalima, nes, remiantis Komunikate dėl žvejybos galimybių pateiktu principu, duomenų trūkumas nesuteikia teisės išlaikyti dabartinį sužvejojamo kiekio lygį ir reikia taikyti atsargumo principą.

Kadangi gegužės mėn. TJTT pateiktos mokslinė rekomendacija dėl lašišų išteklių kėlė neaiškumų, Baltijos jūros regiono patariamoji taryba rugpjūčio mėn. suorganizavo susitikimą su TJTT. Po šio susitikimo TJTT patvirtino savo ankstesnę rekomendaciją.

2011/0240 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

1. pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turėtų patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo;

2. 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[1] reikalaujama atsižvelgiant į turimas mokslines rekomendacijas, o konkrečiai – į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtą ataskaitą nustatyti priemones, kuriomis reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą;

3. Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rajoną arba žvejybos rajonų grupę priemones, įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, jei tokių reikėtų. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 2371/2002;

4. bendras leidžiamas sužvejoti kiekis turėtų būti nustatytas remiantis turima moksline informacija ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ekonominius aspektus, tuo pat metu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis, ypač susitikimuose su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ir atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų atstovais;

5. išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos pagal tuose planuose apibrėžtas taisykles. Todėl Baltijos jūros atlantinių menkių leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai ir žvejybos pastangų apribojimai turėtų būti nustatyti pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiame Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą[2], nustatytas taisykles;

6. šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės naudojamos pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis[3], ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamas išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvis;

7. pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendro leistino sugavimo ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[4], 2 straipsnį reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės;

8. siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, svarbu, kad žvejybą šiuose rajonuose būtų galima pradėti 2012 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės.

2 straipsnis Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Sąjungos laivams, vykdantiems veiklą Baltijos jūroje.

3 straipsnis Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente kartu su Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nurodytomis apibrėžtimis taikomos ir šios apibrėžtys:

a) Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) zonos – geografiniai rajonai, nurodyti 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose[5] I priede;

b) Baltijos jūra – TJTT 22–32 pakvadračiai;

c) Sąjungos laivas – su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje įregistruotas žvejybos laivas;

d) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvieno ištekliaus kiekis;

e) kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f) nebuvimo uoste diena – nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis, kuriuo laivas nebūna uoste, arba šio laikotarpio dalis.

II skyriusŽvejybos galimybės

4 straipsnis BLSK ir jų paskirstymas

BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir funkciškai su jais susietos sąlygos, jei tokių yra, išdėstytos I priede.

5 straipsnis Specialiosios paskirstymo nuostatos

9. Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a) žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b) perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c) papildomam kiekiui, kurį leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d) neišnaudotai kvotos daliai pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e) išskaitymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105, 106 ir 107 straipsnius.

10. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems galioja pagal atsargumo principą nustatytas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis – ištekliams, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus tuos atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

6 straipsnis Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

11. Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sugauti kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik jei:

a) tas žuvis sužvejojo kvotą turinčios valstybės narės laivai ir ta kvota nėra išnaudota; arba

b) sužvejotą kiekį sudaro Sąjungos kvotos dalis, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta Sąjungos kvota neišnaudota.

7 straipsnis Žvejybos pastangų apribojimai

12. Žvejybos pastangų apribojimai nustatyti II priede.

13. 1 dalyje nurodyti apribojimai taip pat taikomi TJTT 27 ir 28.2 pakvadračiams, nebent Komisija yra priėmusi sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 2 dalį tiems pakvadračiams netaikyti to reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 3, 4 bei 5 dalyse ir 13 straipsnyje nustatytų apribojimų.

14. 1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi TJTT 28.1 pakvadračiui, nebent Komisija yra priėmusi sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 4 dalį, kad tam pakvadračiui taikomi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3, 4 bei 5 dalyse nustatyti apribojimai.

III skyriusBaigiamosios nuostatos

8 straipsnis Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą išteklių sužvejotų žuvų kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

9 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS BLSK, TAIKOMAS SĄJUNGOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTAS (PAGAL RŪŠĮ IR RAJONĄ)

Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvieno ištekliaus BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, nebent nustatyta kitaip) ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susijusios sąlygos.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į TJTT zonas, jei nenurodyta kitaip.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal abėcėlės tvarka išdėstytus lotyniškus rūšių pavadinimus. Toliau šio reglamento taikymo tikslais pateikiama lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas | Alfa-3 kodas | Bendrinis pavadinimas |

Clupea harengus | HER | Atlantinė silkė |

Gadus morhua | COD | Atlantinė menkė |

Pleuronectes platessa | PLE | Jūrinė plekšnė |

Salmo salar | SAL | Atlantinė lašiša |

Sprattus sprattus | SPR | Atlantinis šprotas |

Rūšis | Atlantinės silkės | Zona: | 30–31 pakvadračiai |

silkės | HER/3D30.; HER/3D31. |

Suomija | 86 905 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |

Švedija | 19 095 | (2) |

Sąjunga | 106 000 | (3) |

BLSK | 106 000 | (3) |

__________ |

(1) 31 pakvadratyje leidžiamas sužvejoti kiekis ribojamas iki 1 640. (2) 31 pakvadratyje leidžiamas sužvejoti kiekis ribojamas iki 360. (3) 31 pakvadratyje leidžiamas sužvejoti kiekis ribojamas iki 2 000. |

Rūšis | Atlantinės silkės | Zona: | 22-24 pakvadračiai |

silkės | HER/3B23.; HER/3C22.; HER/3D24. |

Danija | 2930 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |

Vokietija | 11 532 |

Suomija | 1 |

Lenkija | 2719 |

Švedija | 3718 |

Sąjunga | 20 900 |

BLSK | 20 900 |

Rūšis | Atlantinės silkės | Zona: | 25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenys |

Clupea harengus | HER/3D25.; HER/3D26.; HER/3D27.; HER/3D28.; HER/3D29.; HER/3D32. |

Danija | 1588 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |

Vokietija | 421 |

Estija | 8109 |

Suomija | 15 829 |

Latvija | 2001 |

Lietuva | 2107 |

Lenkija | 17 983 |

Švedija | 24 140 |

Sąjunga | 72 178 |

BLSK | Netaikoma |

Rūšis | Atlantinės silkės | Zona: | 28.1 pakvadratis |

Clupea harengus | HER/03D.RG |

Estija | 13 336 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |

Latvija | 15 542 |

Sąjunga | 28 878 |

BLSK | 28 878 |

Rūšis | Atlantinės menkės | Zona: | 25–32 pakvadračių Sąjungos vandenys |

menkės | COD/3D25.; COD/3D26.; COD/3D27.; COD/3D28.; COD/3D29.; COD/3D30.; COD/3D31.; COD/3D32. |

Danija | 15 587 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |

Vokietija | 6200 |

Estija | 1519 |

Suomija | 1193 |

Latvija | 5795 |

Lietuva | 3818 |

Lenkija | 17 947 |

Švedija | 15 791 |

Sąjunga | 67 850 |

BLSK | Netaikoma |

Rūšis | Atlantinės menkės | Zona: | 22-24 pakvadračiai |

menkės | COD/3B23.; COD/3C22.; COD/3D24. |

Danija | 9298 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |

Vokietija | 4546 |

Estija | 206 |

Suomija | 183 |

Latvija | 769 |

Lietuva | 499 |

Lenkija | 2487 |

Švedija | 3312 |

Sąjunga | 21 300 |

BLSK | 21 300 |

Rūšis | Jūrinės plekšnės | Zona: | 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys |

Pleuronectes platessa | PLE/3B23.; PLE/3C22.; PLE/3D24.; PLE/3D25.; PLE/3D26.; PLE/3D27.; PLE/3D28.; PLE/3D29.; PLE/3D30.; PLE/3D31.; PLE/3D32. |

Danija | 1634 | Pagal atsargumo principą nustatytas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |

Vokietija | 182 |

Lenkija | 342 |

Švedija | 123 |

Sąjunga | 2281 |

BLSK | 2281 |

Rūšis | Atlantinės lašišos | Zona: | 22-31 pakvadračių Sąjungos vandenys |

Salmo salar | SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31. |

Danija | 10 977 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |

Vokietija | 1221 | (1) |

Estija | 1116 | (1) |

Suomija | 13 688 | (1) |

Latvija | 6982 | (1) |

Lietuva | 821 | (1) |

Lenkija | 3330 | (1) |

Švedija | 14 839 | (1) |

Sąjunga | 52 974 | (1) |

BLSK | Netaikoma |

__________ |

(1) Nurodomas žuvų skaičius. |

Rūšis | Atlantinės lašišos | Zona: | 32 pakvadračio Sąjungos vandenys |

Salmo salar | SAL/3D32. |

Estija | 1116 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |

Suomija | 9768 | (1) |

Sąjunga | 10 884 | (1) |

BLSK | Netaikoma |

__________ |

(1) Nurodomas žuvų skaičius. |

Rūšis | Atlantiniai šprotai | Zona: | 22-32 pakvadračių Sąjungos vandenys |

Sprattus sprattus | SPR/3B23.; SPR/3C22.; SPR/3D24.; SPR/3D25.; SPR/3D26.; SPR/3D27.; SPR/3D28.; SPR/3D29.; SPR/3D30.; SPR/3D31.; SPR/3D32. |

Danija | 21 022 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |

Vokietija | 13 318 |

Estija | 24 411 |

Suomija | 11 004 |

Latvija | 29 483 |

Lietuva | 10 665 |

Lenkija | 62 568 |

Švedija | 40 639 |

Sąjunga | 213 110 |

BLSK | Netaikoma |

II PRIEDAS ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMAI

15. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams žvejoti tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau, žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau, inkarinėmis ūdomis, ūdomis, išskyrus dreifuojančias ūdas, skrituliais ir kapeliais būtų leidžiama ne ilgiau nei:

a) 163 nebuvimo uoste dienas 22–24 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo balandžio 1 d. iki 30 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies a punktas, ir

b) 160 nebuvimo uoste dienų 25–28 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

16. Didžiausias nebuvimo uoste dienų, kai laivas gali plaukioti abiejuose 1 punkto a ir b papunkčiuose apibrėžtuose žvejybos rajonuose ir žvejoti 1 punkte nurodytais žvejybos įrankiais, skaičius per metus negali viršyti didžiausio dienų, skirtų plaukioti viename iš tų dviejų rajonų, skaičiaus.

[1] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[2] OL L 248, 2007 9 22, p. 1.

[3] OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

[4] OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

[5] OL L 349, 2005 12 31, p. 1.