AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS 1.1. Santrauka

Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija) 1978 m. sudarė šios Konvencijos šalys Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO), kuri yra Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už tarptautinę laivybos reguliavimo sistemą. Konvencijoje sprendžiami jūrininkų (visų prima vadovaujančių specialistų) rengimo reikalavimų ir susijusios atestacijos klausimai. 1995 m. JRAB konvencija gerokai iš dalies pakeista.

Į Bendrijos teisę Konvencija įtraukta Direktyva 94/58/EB dėl minimalaus jūrininkų mokymo[1]. Iš tiesų didžioji dalis ES saugos jūroje taisyklių suderintos su tarptautinėmis taisyklėmis.

Direktyva 94/58/EB buvo kelis kartus iš dalies pakeista, galiausiai vietoj jos priimta Direktyva 2001/25/EB, vietoj pastarosios direktyvos savo ruožtu priimta šiuo metu galiojanti Direktyva 2008/106/EB[2]. ES taisyklės buvo palaipsniui keičiamos, visų pirma, tam, kad būtų perkelti JRAB konvencijos pakeitimai, taip pat, kad būtų sukurta ir racionalizuota ne Europos Sąjungoje išsilavinimą įgijusių ir parengtų jūrininkų pripažinimo sistema. Ne Europos Sąjungoje išsilavinimą įgijusių ir parengtų jūrininkų pripažinimas turi iš tiesų lemiamos reikšmės tokiam keturis dešimtmečius globalizacijos sąlygomis veikiančiam verslui, kaip laivyba.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, 2007 m. TJO pradėjo visapusišką JRAB konvencijos persvarstymą, kuriame aktyviai dalyvavo Komisija ir valstybės narės ir kuris buvo įvykdytas priėmus kelis svarbius 2010 m. birželio 25 d. Manilos konferencijoje valstybių, Konvencijos šalių, sutartus pakeitimus.

Manilos konferencijoje padaryti Konvencijos pakeitimai įsigalios 2012 m. sausio 1 d. Nuo tos dienos jūrininkų rengimas turės atitikti naujus reikalavimus. ES valstybės narės taip pat yra Konvencijos šalys; nė viena iš jų neprieštaravo Manilos konferencijoje padarytiems pakeitimams, todėl joms teks pritaikyti savo teisės aktus pagal naują Konvencijos tekstą. Be to, ES teisė turėtų būti suderinta su tarptautinėmis taisyklėmis, kaip daryta iki šiol, kad valstybių narių tarptautiniai įsipareigojimai neprieštarautų jų ES įsipareigojimams. Šio pasiūlymo tikslas kaip tik ir yra derinimas su tarptautinėmis taisyklėmis; pasiūlyme taip pat yra keli aspektai, kuriais (pasinaudojus šia teisėkūros iniciatyvos galimybe) siekiama šiek tiek patobulinti JRAB direktyvą.

Šie aspektai susiję su reikalavimo, kad valstybės narės statistikos tikslais Komisijai teiktų turimą informaciją apie atestatus, nustatymu ir su neįvykdomo termino, koks nustatytas trečiųjų šalių JRAB sistemų pripažinimo procedūroje, nukėlimu.

1.2. JRAB konvencija

Gerai žinomas tarptautinis laivybos pobūdis. Todėl laivų įgulos rengiamos įvairiose šalyse ir pagal skirtingas tame pačiame laive veikiančias sistemas. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu, kad visi tokių įgulų nariai būtų reikiamai pasirengę savo užduotis atlikti saugiai. Iš tiesų rengimas reikšmingas užtikrinant saugą jūroje.

Todėl 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos šalys, „siekdamos kuo geriau užtikrinti žmonių gyvybės ir jų turto saugumą jūroje bei jūros aplinkos apsaugą bendru susitarimu nustatant tarptautinius jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvus“, priėmė Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija), kuri įsigaliojo 1984 m.

Konvencija nustatyti minimalūs normatyvai; Konvencijos šalys įpareigotos jų laikytis arba taikyti griežtesnius normatyvus. Kaip minėta, JRAB konvencija iš esmės persvarstyta 1995 ir 2010 m.

Dėl Konvencijos struktūros ir turinio pasakytina, kad bendrieji įsigaliojimo ir keitimo procedūrų principai ir nuostatos pateikti įžanginiuose straipsniuose, o techniniuose prieduose („taisyklėse“) pateikiami įvairioms (pavyzdžiui, kapitono, vyresniojo padėjėjo ir t. t.) pareigoms laivuose taikomi rengimo, kvalifikacijos ir atestavimo reikalavimai. Kito Konvencijos priedo („Kodeksas“) A dalyje pateiktos išsamios lentelės, kuriose detaliai aprašyti praktiniai sugebėjimai (pavyzdžiui, laivavedyba, laivo manevravimas, darbas su kroviniais), kuriuos įgijo kandidatai eiti įvairias pareigas laive ir patikrino kompetentingos įstaigos. Galiausiai Kodekso B dalyje pateiktos visų JRAB taisyklių įgyvendinimo gairės. Kodekso B dalis yra vienintelė Konvencijos šalims teisiškai neprivaloma Konvencijos dalis.

Tokiomis aplinkybėmis persvarstant Konvenciją 2010 m. siekta, viena vertus, pagerinti jos galiojančias nuostatas (pavyzdžiui, sugriežtinus sukčiavimo prevencijos ir medicininio tinkamumo normatyvus), ir, kita vertus, atnaujinti Konvenciją pagal naujausius technologijų pokyčius.

Manilos konferencijoje padarytais pakeitimais nustatyti keli nauji aspektai, pavyzdžiui, „kvalifikuoto jūrininko“ ir „vadovaujančio elektrotechnikos specialisto“ rengimo reikalavimai, kurių nebuvo ankstesnėje Konvencijos redakcijoje.

1.3. JRAB direktyvos

Nustačius ES jūrininkų rengimo ir atestavimo taisykles, siekta dvejopo tikslo:

· nustatyti tarptautiniais normatyvais grindžiamus minimalius bendruosius jūrininkų, dirbančių su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose, rengimo normatyvus;

· užtikrinti, kad jūrininkai, dirbantys su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose ir turintys ne ES valstybės išduotus atestatus, būtų tinkamai parengti.

Šie du aspektai glaudžiai susieti įvairiose direktyvose, priimtose po 1994 m. direktyvos dėl minimalaus jūrininkų mokymo, kuria JRAB konvencija pirmą kartą integruota į ES teisę; vėliau ES taisyklės iš dalies pakeistos, kaip ir pati JRAB konvencija.

Todėl Direktyva 94/58/EB pirmiausia iš dalies pakeista Direktyva 98/35/EB, kuria perkelti 1995 m. Konvencijos pakeitimai, o vėliau vietoj jos priimta Direktyva 2001/25/EB, kuria nustatyta trečiųjų šalių išduotų jūrininkų atestatų pripažinimo procedūra. Vėliau padaryti dar keli pakeitimai: Direktyva 2002/84/EB (apibrėžta trečiųjų šalių atestatų pripažinimo komitologijos procedūra), Direktyva 2003/103/EB (numatyta nauja trečiųjų šalių pripažinimo procedūra), Direktyva 2005/23/EB (nustatyti reikalavimai keleiviniuose laivuose dirbantiems jūrininkams) ir Direktyva 2005/45/EB (valstybių narių išduotų atestatų abipusis pripažinimas). Galiausiai vietoj Direktyvos 2001/25/EB priimta Direktyva 2008/106/EB ir nustatyti nauji komitologijos procedūros elementai.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus politikos tikslus, galima apibendrinti, kad trys pagrindinės šios plėtojamos teisės aktų sistemos sritys yra šios:

· Bendrieji jūrininkų, dirbančių su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose, rengimo normatyvai nustatyti tiksliai pagal tokius JRAB konvencijos normatyvus. Į ES teisę įtraukti tokie normatyvai tampa jos dalimi, todėl aiškinami ir įgyvendinami pagal ES teisės principus ir prireikus jų vykdymas užtikrinamas kaip bet kurių kitų ES teisės nuostatų. Pagal galiojančią direktyvą, jei padaryti nedideli JRAB konvencijos pakeitimai, pati direktyva gali būti atnaujinta pagal komitologijos procedūrą; jei tarptautiniu lygiu padaryti reikšmingi pakeitimai, galiojančiai direktyvai atnaujinti reikia naujos direktyvos (kaip šiuo atveju).

· Trečiųjų šalių pripažinimas. Įsteigus Europos jūrų saugumo agentūrą (EJSA), Komisija gavo paramą, būtiną siekiant tiksliai žinoti, kokios jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemos veikia ne Europos Sąjungos valstybėse. Todėl Direktyva 2003/103 Komisijai pavesta įvertinti tokias sistemas. Visų pirma, Komisija, kuriai padeda EJSA, atsakinga už vertinimą, ar trečiosios šalys laikosi JRAB konvencijos reikalavimų.

· Valstybei narei paprašius, trečiosios šalies pripažinimas vykdomas šia tvarka: pirmiausia EJSA vietoje tikrina jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemą ir įrenginius, kad surinktų atitikties JRAB konvencijos normatyvams įrodymus; tuomet, remdamosi tikrinimo išvadomis ir trečiosios šalies pateiktais dokumentais, Komisijos tarnybos vertina sistemos atitiktį JRAB reikalavimams. Vertinant atitiktį reikalavimams, gali būti kreipiamasi į atitinkamą trečiąją šalį, kuri gali savanoriškai iš dalies pakeisti savo teisės aktus arba praktiką pagal Komisijos rekomendacijas. Tam būtinas laikas priklauso nuo tokių pakeitimų pobūdžio ir masto, taip pat nuo susijusios valstybės dedamų pastangų. Proceso pabaigoje pagal komitologijos procedūrą Komisija pateikia sprendimo (pripažinti pirmąją valstybę arba atšaukti jos pripažinimą) projektą valstybėms narėms, kad šios pateiktų savo nuomones. Komisijos priimtas galutinis sprendimas paskelbiamas Oficialiajame leidinyje. Komisijos pripažinimas reiškia, kad valstybės narės gali pripažinti atestatus, kuriuos išdavė pripažinta valstybė, ir kad pripažintos valstybės jūrininkai turės teisę dirbti su tos valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose. Vis dėlto, nepaisant Komisijos pareikšto pripažinimo, tų valstybių išduotų atestatų valstybės narės pripažinti neįpareigotos. Kita vertus, nepripažintų valstybių jūrininkams negalima dirbti laivuose, plaukiojančiuose su ES valstybių narių vėliavomis.

2. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 2.1. Pasiūlymo turinys 2.1.1. Manilos konferencijoje padaryti pakeitimai

Kaip minėta pirmiau, šio pasiūlymo tikslas – į ES teisę įtraukti 2010 m. padarytus JRAB konvencijos pakeitimus, visų pirma, siekiant, kad tarptautiniai valstybių narių įsipareigojimai neprieštarautų jų ES įsipareigojimams.

2010 m. pakeitimai susiję ir su Konvencijos priede pateiktomis taisyklėmis, ir su labiau techniniu Kodeksu, kurio A dalis, kaip minėta, yra privaloma. Pagrindiniai Konvencijos pakeitimai, į kuriuos atsižvelgta šiame pasiūlyme, yra šie:

– griežtesnės nuostatos, susijusios su rengimu ir vertinimu, kompetencijos atestatų išdavimu, taip pat nesąžiningos veiklos prevencija;

– atnaujinti normatyvai, susiję su medicininiu tinkamumu, tinkamumu budėti, taip pat girtavimo draudimu;

– nauji kvalifikuotų jūrininkų, vadovaujančių elektrotechnikos specialistų atestavimo reikalavimai, taip pat su saugumu susijusio visų jūrininkų rengimo reikalavimai;

– atnaujinti reikalavimai tam tikrų tipų laivų personalui;

– paaiškinta ir supaprastinta atestato apibrėžtis.

Galiausiai pasiūlymu pritaikytos JRAB budėjimo nuostatos, kad jos atitiktų jūrininkams nustatytas ES darbo laiko taisykles.

2.1.2. Direktyvos 2008/106/EB 19 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino pakeitimas aštuoniolikos mėnesių terminu

Pasiūlymu taip pat siekiama, kad Direktyvos 2008/106/EB 19 straipsnio 3 dalyje numatytas galiojantis terminas per tris mėnesius pripažinti trečiąsias šalis būtų labiau realus. Ši nuostata susijusi su laiku, per kurį Komisija turi nuspręsti, ar pagal gautą valstybės narės prašymą pripažinti trečiąją šalį.

Reikėtų pabrėžti, kad šis terminas atsirado ankstesnėje trečiųjų šalių pripažinimo procedūroje, nustatytoje Direktyva 2001/25/EB. Pagal tą procedūrą trečiąją šalį pripažinti norinčios valstybės narės turėjo Komisijai išsiųsti jų prašymą pagrindžiančius dokumentus. Todėl darbas ES lygiu pagal iš anksto parengtus dokumentus buvo atliekamas trečiajai šaliai nedalyvaujant. Dokumentams išnagrinėti Komisija turėjo tris mėnesius.

Dabartinis Direktyva 2003/103/EB nustatytas trečiųjų šalių pripažinimo mechanizmas visai kitoks, o patirtis parodė, kad iš ankstesnės procedūros paveldėtas trijų mėnesių terminas yra visiškai nerealus.

Pagal dabartinę sistemą, pripažinus trečiąją šalį, EJSA atlieka tikrinimą vietoje, parengiama jos nustatyta ataskaita, pasikeičiama raštais su Komisija ir trečiąja šalimi, Komisija atlieka vertinimą, vykdoma komitologijos procedūra ir galiausiai priimamas sprendimas.

Atsižvelgiant į tai, EJSA turi pirmiausia suplanuoti trečiosios šalies tikrinimą, vadinasi, trečiosios šalies tikrinimas nebūtinai atliekamas iš karto, gavus valstybės narės prašymą.

Be to, trečiosios šalies vertinimas reiškia, kad trečiosios šalies institucijos yra įtrauktos į dialogo su Komisija procesą. Tam reikia laiko, ypač tuomet, kai trečiosios šalies administracija turi pašalinti iš pradžių nustatytus trūkumus.

Dėl šių priežasčių trijų mėnesių terminas tampa visiškai nerealus. Direktyvos 2008/106/EB įgyvendinimo patirtis parodė, kad visai procedūrai atlikti pakankamas laikotarpis yra aštuoniolika mėnesių. Todėl šiame pasiūlyme yra nuostata, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/106/EB.

2.1.3. Turimos informacijos apie atestatus teikimas Komisijai

Per pastarąjį dešimtmetį Europos ir nacionaliniai politikai aiškiai įsitikino, kad beveik neįmanoma surinkti visus ir tikslius duomenis apie jūrininkus. Atlikti keli tyrimai, tačiau jie arba grindžiami prielaidomis, arba yra nepakankamai išsamūs ES lygiu. Dėmesį į šį klausimą atkreipė Užimtumo ir konkurencingumo laivybos sektoriuje darbo grupė[3], pabrėžusi, kad tiksli statistika būtina. Galimas tikslių duomenų šaltinis yra nacionalinių administracijų išduoti atestatai ir patvirtinimai. Šiuo metu pagal JRAB konvenciją jos šalys įpareigotos tvarkyti visų atestatų ir patvirtinimų, taip pat susijusių atestatų atnaujinimo arba kitų jiems poveikio turinčių priemonių registrus (I/2 (14) taisyklė). Pagal Direktyvos 2008/106/EB 11 straipsnio 4 dalį ES valstybės narės panašiai įpareigotos tvarkyti išduotų atestatų ir patvirtinimų registrą. Nors tai svarbus duomenų šaltinis, kiekviena valstybė narė naudoja skirtingus duomenų formatus, taip pat kyla statistikos problemų (pavyzdžiui, tikimybė du kartus apskaityti jūrininkus, gavusius atestatus arba patvirtinimus iš kelių valstybių narių), todėl neįmanoma sužinoti visos padėties. Todėl Komisija mano, kad suderintai, nuosekliai ir visiškai pagal asmens duomenų apsaugos reikalavimus surinkta nacionaliniuose registruose saugoma informacija leistų patikimai sužinoti statistinę jūrininko profesijos padėtį Europoje.

Reikėtų pabrėžti, kad EJSA jau parengė tokios informacijos teikimui ir analizei reikiamą JRAB informacijos sistemos platformą. Ši sistema pristatyta valstybėms narėms, kurias sudomino jos galimybės ir nauda. Sistema pateikta Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, kuris savo 2008 m. balandžio 9 d. raštu leido EJSA ją naudoti. Naudodamasis galimybe, Pareigūnas paprašė atlikti tam tikrus pakeitimus, kuriems EJSA pritarė.

Baigiant reikia pridurti, kad šiame pasiūlyme numatyta nauja nuostata, kuria reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai standartinę informaciją, būtiną statistinei analizei. Komisija nori, kad EJSA JRAB informacinė sistema būtų naudojama kaip būtinos informacijos rinkimo ir reikiamos statistinės analizės atlikimo platforma. Išsamus tokios informacijos turinys pateiktas techniniame šio pasiūlymo priede.

2.1.4. Suderinimas su naujomis komitologijos taisyklėmis

Pagal Direktyva 2008/106/EB nustatytą sistemą komitologija svarbi dviem atžvilgiais.

Pirmas aspektas susijęs su techniniu suderinimu, šiuo metu taikomu (nustatytiems naujiems) informacijos reikalavimams (V priedas).

Antras aspektas susijęs su trečiųjų šalių pripažinimo procedūra. Kaip minėta, Direktyvoje 2008/106/EB numatyta, kad trečiąsias šalis Komisija pripažįsta pagal komitologijos procedūrą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Lisabonos sutartimi padaryti reikšmingi komitologijos mechanizmo pakeitimai. Sukurtos dvi įstatymo galios neturinčių teisės aktų kategorijos – deleguoti teisės aktai ir įgyvendinimo teisės aktai (abi kategorijos susijusios su šiuo pasiūlymu).

Iš tiesų pagal naują Sutartį techninio direktyvos suderinimo procedūra vykdoma pagal deleguotų teisės aktų taisykles, o trečiųjų šalių pripažinimo sprendimų – pagal įgyvendinimo teisės aktų taisykles.

Šiame pasiūlyme yra tam skirtos nuostatos.

2.2. Įsigaliojimas ir pereinamojo laikotarpio priemonės

Maniloje sutarti JRAB konvencijos pakeitimai įsigalios 2012 m. sausio 1 d. (pagal Konvencijos XII straipsnį ir Baigiamojo Manilos konferencijos akto 1 priedėlio 1 rezoliucijos 3 dalį). Kadangi šis pasiūlymas tą dieną dar nebus priimtas, numatyta, kad siūloma direktyva įsigaliotų iš karto po jos paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

Manilos konferencijoje taip pat susitarta dėl pereinamojo laikotarpio priemonių (įtrauktos į taisyklę I/15), kuriomis siekiama, kad kandidatai, kurie rengimo programą pradėjo anksčiau nei įsigaliojo Maniloje sutarti pakeitimai, galėtų programą baigti pagal tas pačias taisykles. Pagal pereinamojo laikotarpio priemones taip pat galima pratęsti ir atnaujinti atestatus, išduotus anksčiau nei 2012 m. sausio 1 d. įsigalios iš dalies pakeista Konvencija. Kadangi atestatai turi būti pratęsti arba atnaujinti ne vėliau kaip po penkerių metų ir atsižvelgiant į tai, kad ilgiausia galima rengimo programos trukmė yra penkeri metai, Manilos konferencijoje numatyta, kad nauji atestatai pagal senas taisykles gali būti išduoti, pratęsti arba atnaujinti iki 2017 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūloma, kad direktyva taip pat atitiktų Konvenciją pereinamojo laikotarpio priemonių atžvilgiu. Todėl Konvencijos pereinamojo laikotarpio priemonės pakartotos pasiūlyme.

2.3. Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalis.

2.4. Subsidiarumo principas

JRAB konvencija jau perkelta į ES teisę, todėl pagrįsta, kad į ES teisę būtų perkelti ir JRAB konvencijos pakeitimai. Be ES teisėje nustatytų vykdymo užtikrinimo galimybių valstybės narės JRAB konvencijos negali įgyvendinti vienodu lygiu. Jei į ES teisę nebūtų įtraukti Maniloje sutarti pakeitimai, nuo 2012 m. sausio mėn. (tuomet įsigalios pakeitimai) valstybės narės pažeistų arba tarptautinę, arba ES teisę – šio prieštaravimo reikėtų išvengti.

2.5. Proporcingumo principas

Jei į ES teisę nebūtų įtraukti Maniloje sutarti pakeitimai, nuo 2012 m. sausio mėn. valstybės narės pažeistų arba tarptautinę, arba ES teisę – šio prieštaravimo reikėtų išvengti.

2.6. Pasirinkta priemonė

Tinkamiausia priemonė direktyvai pakeisti yra kita direktyva.

3. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI

Iš karto reikėtų pabrėžti, kad valstybės narės yra JRAB konvencijos šalys, todėl jos turėjo galimybę savo nuomones pareikšti persvarstant Konvenciją, visų pirma Manilos konferencijoje; iš tiesų valstybės narės aktyviai dalyvavo konferencijoje, o Komisija organizavo ES pozicijos derinimą. Be to, pagal JRAB konvenciją bet kuri šalys gali nepritarti pakeitimui nusiuntusi nepritarimo pranešimą Tarptautinei jūrų organizacijai (Konvencijos XII straipsnis). Apie nepritarimą Manilos konferencijoje sutartiems pakeitimams turėjo būti pranešta iki 2011 m. liepos 1 d., tačiau nė viena valstybė narė apie jį nepranešė.

Dėl siūlomos direktyvos pasakytina, kad persvarstymo tvarka aptarta 2010 m. gruodžio 3 d. įvykusiame susitikime su valstybių narių ekspertais. Tuomet visos valstybės narės pareiškė norinčios, kad Manilos konferencijoje padaryti pakeitimai būtų įtraukti į ES teisę, tačiau direktyva, jų nuomone, neturėtų būti peržiūrėta iš esmės.

Konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis buvo galima, kol veikė Jūrinių profesijų srities užimtumo ir konkurencingumo klausimų darbo grupė, 2010 m. liepos mėnesį sukurtas nepriklausomas organas; 2011 m. birželio mėn. ši grupė darbą baigė ir pateikė ataskaitą[4] su politikos rekomendacijomis Komisijai ir socialiniams partneriams, kaip Europoje populiarinti jūrininko profesiją. Ataskaitoje taip pat išnagrinėtas JRAB konvencijos klausimas ir aiškiai pritarta tam, kad atnaujintos tarptautinės taisyklės būtų įtrauktos į ES teisę[5].

2011/0239 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[6],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[7],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) dėl jūrininkų rengimo ir atestavimo taisyklių tarptautiniu lygiu susitarta sudarant Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (toliau – JRAB), kuri buvo priimta 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konferencijoje, įsigaliojo 1984 m. ir iš esmės pakeista 1995 m.;

(2) pirmą kartą JRAB konvencija įtraukta į Sąjungos teisę 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva 94/58/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo[8]; po to ES jūrininkų rengimo ir atestavimo taisyklės buvo suderintos su vėlesniais Konvencijos pakeitimais, taip pat buvo sukurtas bendras ES trečiųjų šalių jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo mechanizmas; neseniai Sąjungos taisyklės šiuo klausimu buvo išdėstytos nauja redakcija ir buvo priimtos kaip 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB[9];

(3) 2010 m. Maniloje įvyko valstybių, kurios yra JRAB konvencijos šalys, konferencija, kurioje padaryta keletas esminių Konvencijos pakeitimų, visų pirma, susijusių su nesąžiningo atestatų išdavimo prevencija, sveikatos normatyvais, rengimu saugumo ir technologijos dalykais; Manilos konferencijoje padarytais pakeitimais taip pat nustatyti reikalavimai patyrusiems jūrininkams ir nustatytos naujos profesijos, pavyzdžiui, vadovaujantieji elektrotechnikos specialistai;

(4) visos valstybės narės yra Konvencijos šalys ir nė viena neprieštaravo Manilos konferencijoje padarytiems pakeitimams pagal tam numatytą tvarką. Todėl valstybės narės turi suderinti nacionalines taisykles su Manilos konferencijoje padarytais pakeitimais. Reikėtų, kad valstybių narių tarptautiniai įsipareigojimai neprieštarautų jų ES įsipareigojimams. Be to, atsižvelgiant į laivybos pasaulinį pobūdį, Sąjungos jūrininkų rengimo ir atestavimo taisyklės turėtų atitikti tarptautines taisykles. Todėl tam tikros Direktyvos 2008/106/EB nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos, kad atitiktų Manilos konferencijoje padarytus pakeitimus;

(5) Manilos konferencijoje valstybės Konvencijos šalys, ketino be kita ko nustatyti objektyvias budinčių darbuotojų ir jūrininkų, kuriems paskirta vykdyti su apsauga, saugumu ir taršos prevencija susijusias užduotis, minimalaus poilsio laiko išimčių taikymo ribas. Tokios naujos nuostatos taip pat turėtų būti įtrauktos į ES teisę. Tačiau šalys turėtų laikytis nuostatų dėl jūrininkams taikomo poilsio laiko pagal 1999 birželio 21 d. Tarybos direktyvą 1999/63/EB[10] ir 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyvą 2009/13/EB[11]. Be to, galimybė leisti taikyti išimtis turėtų būti ribojama ilgiausios trukmės, dažnumo ir taikymo apimties atžvilgiais. Direktyvoje turėtų būti nustatytos tam skirtos nuostatos;

(6) Direktyvoje 2008/106/EB taip pat nustatytas trečiųjų šalių jūreivių rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo mechanizmas. Pripažįstama Komisijos sprendimu po procedūros, per kurią Komisijai padeda Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – agentūra), įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002[12], ir Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 2099/2002[13]. Remiantis patirtimi, įgyta taikant Direktyvos 2008/106/EB nuostatas dėl trečiųjų šalių pripažinimo JRAB tikslais, reikėtų pakeisti atitinkamą procedūrą, būtent trijų mėnesių terminą, per kurį Komisija turi nuspręsti dėl pripažinimo, kaip nustatyta minėtos direktyvos 19 straipsnio 3 dalyje. Kadangi tam, kad būtų suteiktas pripažinimas, agentūra turi atlikti patikrinimą, kurį reikia suplanuoti ir įvykdyti, ir, daugeliu atvejų, pripažinimo prašanti trečioji šalis, turi atlikti nemažai esminių pakeitimų, susijusių su JRAB reikalavimais, visas procesas negali būti įgyvendintas per tris mėnesius; remiantis patirtimi, realesnis terminas yra aštuoniolika mėnesių. Todėl reikėtų atitinkamai pakeisti pirmiau minėtą terminą, tačiau palikti galimybę prašančiajai valstybei narei laikinai pripažinti trečiąją šalį, kad būtų išlaikytas lankstumas;

(7) turimi statistiniai duomenys apie Europos jūrininkus yra neišsamūs ir dažnai netikslūs, dėl to šiame kebliame sektoriuje politiką formuoti gana sudėtinga. Vien turimi išsamūs duomenys apie jūrininkų atestavimą problemos neišspręs, tačiau tikrai padėtų ją spręsti. Pagal JRAB konvenciją valstybės, kurios yra jos šalys, yra įpareigotos tvarkyti visų atestatų ir patvirtinimų, taip pat susijusių atestatų atnaujinimo arba kitų jiems poveikio turinčių priemonių registrus (I/2 taisyklė, 14 punktas). Pagal Direktyvos 2008/106/EB 11 straipsnio 4 dalį ES valstybės narės įpareigotos tvarkyti išduotų atestatų ir patvirtinimų registrą. Norint susidaryti kuo išsamesnį vaizdą apie darbo jėgos užimtumo padėtį Europoje, reikėtų prašyti, kad valstybės narės atsiųstų Komisijai tam tikrą informaciją iš savo jūrininkų atestatų registrų. Ši informacija turėtų būti naudojama statistikos tikslais nepažeidžiant Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų. Direktyvoje 2008/106/EB turėtų būti nustatytos tam skirtos nuostatos;

(8) kad renkami duomenys apie jūrininko profesiją neatsiliktų nuo šios profesijos ir technologijų raidos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kad ji galėtų patikslinti Direktyvos 2008/106/EB V priedą. Deleguotaisiais teisės aktais būtų nustatomas, visų pirma, informacijos apie patvirtinimus, kompetencijos atestatus ir tinkamumo liudijimus turinys, taip pat reikalavimas pateikti informaciją apie jūrininkų, kurių atestatai išduoti arba patvirtinti, skaičių ir detales, atsižvelgiant į minėtame priede nurodytas duomenų apsaugos priemones. Taip pat Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais būtų nustatomos tokios valstybių narių pateiktos statistinės informacijos rinkimo, saugojimo ir analizavimo priemonės, kuriomis siekiama patenkinti naujus statistinių duomenų apie jūrininkus poreikius ir surinkti naujausią, tikrovę atitinkančią informaciją. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Komisija, ruošdama ir rengdama deleguotuosius teisės aktus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku, tuo pačiu metu ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(9) siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2008/106/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai jūrininkų rengimo ir atestavimo srityje. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[14];

(10) priimant įgyvendinimo sprendimus dėl trečiųjų šalių JRAB sistemų pripažinimo ir pripažinimo atšaukimo reikėtų taikyti nagrinėjimo procedūrą;

(11) Konvencijos pakeitimai įsigalioja 2012 m. sausio 1 d., tačiau Manilos susitarime numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka galios iki 2017 m. sausio 1 d., kad būtų sklandžiai pereita prie naujųjų taisyklių. Šioje direktyvoje turėtų būti numatytas toks pats terminas ir pereinamojo laikotarpio tvarka;

(12) todėl Direktyva 2008/106/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2008/106/EB iš dalies keičiama taip:

1)           1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)           18 punktas pakeičiamas taip:

„18. radijo ryšio reglamentas – tai peržiūrėto Radijo ryšio reglamento, kurį yra priėmusi Pasaulinė radijo ryšio konferencija dėl Jūrų judriosios radijo ryšio tarnybos, naujausia redakcija;“

b)           24 punktas pakeičiamas taip:

„24. JRAB kodeksas – tai Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (JRAB) kodekso, priimto 2010 m. JRAB šalių konferencijoje 2 rezoliucija, naujausia redakcija;“

c)           27 punktas išbraukiamas.

d)           Pridedami šie punktai:

„32. GMDSS radijo ryšio operatorius – tai asmuo, kurio kvalifikacija atitinka I priedo IV skyriaus nuostatas;“

„33. ISPS kodeksas – tai Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso (ISPS), priimto 2002 m. gruodžio 12 d. 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijoje 2 rezoliucija, naujausia redakcija;“

„34. laivo apsaugos pareigūnas – tai laive esantis atskaitingas kapitonui asmuo, kurį kompanija yra paskyrusi būti atsakingu už laivo apsaugą, įskaitant laivo apsaugos plano įgyvendinimą ir jo laikymąsi, ir taip pat už ryšius su kompanijos apsaugos pareigūnu bei uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais;“

„35. su apsauga susijusios pareigos – tai visos su apsauga susijusios užduotys ir pareigos, kaip apibrėžta Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS, 1974 su pakeitimais) XI-2 skyriuje ir Tarptautiniame laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekse (ISPS);“

„36. kompetencijos atestatas – tai kapitonų, vadovaujančių specialistų ir GMDSS radijo operatorių atestatas, išduotas ir patvirtintas pagal I priedo II, III, IV arba V skyriaus nuostatas, suteikiantis teisėtam jo turėtojui teisę eiti pareigas bei vykdyti su jomis susietas nurodyto atsakomybės lygio funkcijas;“

„37. tinkamumo liudijimas – tai jūrininkui išduotas liudijimas, kitas nei kompetencijos pažymėjimas, kuriame tvirtinama, kad įvykdyti atitinkami direktyvoje nustatyti rengimo, kompetencijų arba darbo jūroje stažo reikalavimai;“

„38. įrodomieji dokumentai – tai dokumentai, kiti nei kompetencijos pažymėjimas ar tinkamumo liudijimas, naudojami siekiant nustatyti, ar įvykdyti atitinkami šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai;“

„39. vadovaujantis elektrotechnikos specialistas – tai vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo III skyriaus nuostatas;“

„40. patyręs denio skyriaus jūrininkas – tai eilinis jūrininkas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo II skyriaus nuostatas;

„41. patyręs variklių skyriaus jūrininkas – tai eilinis jūrininkas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo III skyriaus nuostatas.“

2)           3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytuose laivuose tarnaujantys jūrininkai būtų rengti bent pagal tuos JRAB konvencijos reikalavimus, kurie nustatyti šios direktyvos I priede, ir turėtų 1 straipsnio 36 ir 37 punktuose apibrėžtus atestatus.“

3)           4 straipsnis išbraukiamas.

4)           5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)           1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad atestatai būtų išduodami tik tiems kandidatams, kurie atitinka šio straipsnio reikalavimus.“

b)           3 dalis pakeičiama taip:

„3. Atestatai išduodami laikantis JRAB konvencijos I/2 taisyklės 3 dalies.“

c)           įterpiama tokia 3a dalis:

„3a. Atestatai išduodami pagal šio straipsnio nuostatas; juos išduoda tik valstybės narės, patikrinusios visų reikalingų įrodomųjų dokumentų autentiškumą ir galiojimą.“

d)           5 dalies pabaigoje pridedamas šis sakinys:

„Patvirtinimai išduodami tik jei įvykdyti visi JRAB konvencijos ir šios direktyvos reikalavimai.“

e)           6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„6. Valstybė narė, pripažįstanti laivo kapitonui ir vadovaujantiems specialistams pagal I priedo V/1-1 ir V/1-2 taisyklių nuostatas ir taikant 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką išduotą kompetencijos atestatą arba tinkamumo liudijimą, patvirtina tokį atestatą arba liudijimą taip paliudydama jo pripažinimą tik įsitikinusi, kad atestatas arba liudijimas yra autentiškas ir galiojantis. Tokiam patvirtinimui naudojama JRAB kodekso A-I/2 poskyrio 3 dalyje nustatyta forma.

7. Dėl 5 ir 6 dalyse nurodytų patvirtinimų:

(a) jie gali būti išduodami kaip atskiri dokumentai;

(b) juos gali išduoti tik valstybės narės;

(c) kiekvienam jų suteikiamas unikalus numeris, išskyrus patvirtinimus, kuriais paliudijamas atestato išdavimas, kuriems gali būti suteikiamas toks pats numeris, kaip atitinkamo atestato, jeigu tas numeris yra unikalus; ir

(d) jie nustoja galioti, kai tik baigiasi patvirtinamo atestato galiojimo laikas arba atestatą išdavusi valstybė narė arba trečioji šalis jį atima, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, taip pat bet kuriuo atveju po ne daugiau kaip penkerių metų nuo jų išdavimo dienos.“

f)            pridedamos šios dalys:

„11. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo pakankamai įrodyti:

(a) savo asmens tapatybę;

(b) kad jis nėra jaunesnis, negu reikalaujama pagal I priede išvardytas taisykles, taikomas norint gauti atitinkamą atestatą;

(c) kad jis atitinka JRAB kodekso A-I/9 poskyryje nustatytus medicininio tinkamumo normatyvus;

(d) kad jis yra įgijęs pakankamą darbo jūroje stažą bei baigęs bet kurį jo norimam gauti atestatui I priedo taisyklėse nustatytą privalomą rengimo kursą; ir

(e) kad jis atitinka I priede išvardytų taisyklių nustatytus kvalifikacijos normatyvus toms pareigoms, funkcijoms bei lygiams, kuriuos reikia nurodyti atestato patvirtinime.

12. Kiekviena valstybė narė įsipareigoja:

(a) tvarkyti registrą arba registrus, kuriuose įregistruojami visi atestatai ir patvirtinimai, kuriuos ji išdavė kapitonams, vadovaujantiems specialistams ir prireikus eiliniams jūrininkams, bei atestatai, kurių galiojimo laikas pasibaigė arba kurie buvo atnaujinti ar jų galiojimas sustabdytas, arba kurie buvo panaikinti, arba apie kuriuos gauta duomenų, jog jie pamesti ar sunaikinti, taip pat jos išduoti lengvatiniai leidimai;

(b) teikti kitoms valstybėms narėms ar kitoms JRAB konvencijos šalims ir kompanijoms informaciją apie atestatus, patvirtinimus bei lengvatinius leidimus, dėl kurių autentiškumo ir galiojimo patikrinimo jos kreipiasi tais atvejais, kai juos joms pateikia jūrininkai, siekiantys atestatų pripažinimo arba norintys įsidarbinti laive.

(c) kasmet Komisijai teikti šios direktyvos V priede nurodytą informaciją, reikalingą statistinei analizei atlikti.

13. Nuo 2017 m. sausio 1 d. informacija, kuri turi būti prieinama pagal 12 dalį, turi būti prieinama elektroninėmis priemonėmis.“

5)           7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)           įterpiama tokia 1a dalis:

„1a. Valstybė narė, dėl laivų, kurie naudojasi JRAB konvencijos nuostatų dėl pakrantės reisų teikiamais privalumais, įskaitant pakrančių reisus prie kitų valstybių narių arba JRAB konvencijos šalių krantų nepažeidžiant jų pakrančių reisų apibrėžties, prisiima įsipareigojimą atitinkamų valstybių narių arba šalių atžvilgiu, nurodydama plaukiojimo rajonus ir kitas svarbias nuostatas.“

b)           įterpiamos šios 3a ir 3b dalys:

„3a. Kitos valstybės narės gali pripažinti kurios nors valstybės narės arba JRAB konvencijos šalies jūrininkams išduotus atestatus vykdyti jos apibrėžtus pakrantės reisus laikantis nustatytų apribojimų ir leisti vykdyti veiklą nepažeidžiant jų apibrėžtų pakrantės reisų apribojimų, jeigu atitinkamos valstybės narės arba šalys prisiima įsipareigojimą, nurodydamos detales, susijusias su prekybos sritimi ir kitas svarbias jai taikomas sąlygas.

3b. Valstybės narės, apibrėžiančios pakrantės reisus pagal šio straipsnio reikalavimus, turi:

(a) laikytis JRAB kodekso A-I/3 poskyryje pakrantės reisams taikomų principų;

(b) įtraukti nustatytus pakrantės reisų apribojimus į patvirtinimus, išduotus pagal 5 straipsnį.“

6)           9 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Valstybės narės nustato tvarką bei procedūras, kaip atlikti nešališką tyrimą dėl bet kurio jos išduoto atestato ar patvirtinimo turėtojo nekompetentingumo, veiksmų, neveikimo ar saugumo pažeidimo atvejo, apie kurį pranešta ir dėl kurių, ryšium su šių turėtojų jų atestatuose nurodytų pareigų vykdymu, galėjo kilti tiesioginė grėsmė žmonių gyvybei ar turto saugumui jūroje arba jūros aplinkai, ir tvarką bei procedūras tokiems atestatams atimti, jų galiojimui sustabdyti ar jiems panaikinti dėl minėtos priežasties bei siekiant užkirsti kelią sukčiavimui.

2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užkirsti kelią sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su išduotais atestatais ir patvirtinimais.“

7)           10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)           1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)            a punktas pakeičiamas taip:

„a)     bet kokia rengimo, kompetencijos įvertinimo, atestatų išdavimo, įskaitant sveikatos pažymėjimus, jų tvirtinimo ir atnaujinimo veikla, vykdoma jos įgaliotų nevalstybinių agentūrų ar subjektų, yra nuolat prižiūrima taikant kokybės reikalavimų sistemą tam, kad būtų užtikrinti užsibrėžti tikslai, įskaitant dėstytojų bei egzaminuotojų kvalifikacijos lygį ir jų patirtį;“

ii)            c punktas pakeičiamas taip:

„c)     švietimo ir rengimo tikslai, kurie turi būti pasiekti, bei su jais susiję kompetencijos normatyvai, kurie turi būti taikomi, būtų aiškiai apibūdinti ir kad būtų nustatyti pagal JRAB konvenciją privalomų egzaminų ir atestavimo reikalavimus atitinkantys žinių lygiai, išmanymas ir įgūdžiai. Skirtingiems kursams ir rengimo programoms galima nustatyti atskirus tikslus ir su jais susijusius kokybės reikalavimus, kurie turi apimti atestavimo sistemos administravimą;“

b)           2 dalyje pridedamas šis d punktas:

„d)     visoms taikytinoms šios direktyvos ir JRAB konvencijos bei kodekso nuostatoms, įskaitant pakeitimus, yra taikoma kokybės reikalavimų sistema.“

c)           3 dalis pakeičiama taip:

„3. Atitinkama valstybė narė ataskaitą apie kiekvieną pagal 2 dalį atliktą įvertinimą per šešis mėnesius nuo įvertinimo dienos perduoda Komisijai JRAB kodekso A-I/7 poskyryje nurodytu formatu.“

8)           11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Sveikatos normatyvai

1. Kiekviena valstybė narė pagal šio straipsnio ir JRAB kodekso A-I/9 poskyrio nuostatas nustato jūrininkų sveikatos normatyvus ir sveikatos pažymėjimų išdavimo tvarką.

2. Kiekviena valstybė narė pagal JRAB kodekso A-I/9 poskyrio nuostatas užtikrina, kad tie, kas atsakingi už jūrininkų sveikatos būklės vertinimą, būtų praktikuojantys gydytojai, kurie toje valstybėje narėje pripažinti jūrininkų sveikatos patikrinimams atlikti.

3. Kiekvienas jūroje dirbantis jūrininkas, turintis atestatą, išduotą pagal Konvencijos nuostatas, taip pat turi turėti galiojantį sveikatos pažymėjimą, išduotą pagal šio straipsnio ir JRAB kodekso A-I/9 poskyrio nuostatas.

4. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

(a) būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

(b) pateikti patikimų įrodymų apie savo tapatybę ir

(c) atitikti atitinkamos valstybės narės nustatytus taikytinus medicininio tinkamumo normatyvus.

5. Sveikatos pažymėjimai galioja ilgiausiai dvejus metus, nebent jūrininkui dar nėra 18 metų; pastaruoju atveju ilgiausias pažymėjimo galiojimo laikotarpis yra vieneri metai.

6. Jei sveikatos pažymėjimo galiojimas pasibaigia reiso metu, sveikatos pažymėjimas galioja iki kito sustojimo uoste, kur dirba valstybės narės pripažintas praktikuojantis gydytojas, su sąlyga, kad tas laikotarpis neviršija trijų mėnesių.

7. Skubiais atvejais valstybė narė gali leisti jūrininkui dirbti be galiojančio sveikatos pažymėjimo iki kito sustojimo uoste, kur dirba tos valstybės narės pripažintas praktikuojantis gydytojas, su sąlyga, kad:

(a) toks leidimas galioja ne ilgiau kaip tris mėnesius; ir

(b) atitinkamas jūrininkas turi sveikatos pažymėjimą, kurio galiojimas neseniai pasibaigė.“

9)           12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)           įterpiama tokia 2a dalis:

„2a. Kiekvienas kapitonas ir vadovaujantis specialistas tam, kad galėtų tęsti savo darbą tanklaivyje, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus ir ne rečiau kaip kas penkerius metus pagal JRAB kodekso A-I/11 poskyrio 3 dalį įrodyti, jog yra išlaikęs savo profesinę kompetenciją tanklaivių srityje.“

b)           3 dalyje nuoroda į 2002 m. vasario 1 d. pakeičiama nuoroda į 2017 m. sausio 1 d.

c)           5 dalis pakeičiama taip:

„5. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kapitonų, vadovaujančių specialistų bei radijo operatorių žinioms atnaujinti ir kvalifikacijai kelti, laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, gautų nacionalinių bei tarptautinių taisyklių dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje, saugumo ir jūros aplinkos apsaugos naujausių pakeitimų tekstus.“

10)         13 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

11)         14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)           1 dalyje pridedami šie f ir g punktai:

„f)      jūrininkai, paskirti į bet kurį jos laivą, baigė žinių atnaujinimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, kaip reikalaujama JRAB konvencijoje;

g)       jos laivuose visą laiką pagal SOLAS konvencijos V skyriaus 14 taisyklės 3 ir 4 dalis taikomos veiksmingos žodinio susižinojimo priemonės.“

b)           Pridedama ši 4 dalis:

„4. Kompanijos užtikrina, kad keleivinių ro-ro tipo laivų kapitonai, vadovaujantys specialistai ir kiti darbuotojai, kuriems paskirtos konkrečios užduotys ir pareigos, privalo būti baigę supažindinimo kursą, kad įgytų įgūdžių, tinkamų užimamoms pareigoms eiti ir užduotims bei pareigoms vykdyti, atsižvelgiant į JRAB kodekso B-I/14 poskyrį.“

12)       15 straipsnis pakeičiamas taip:

„Tinkamumas budėti

1. Valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią nuovargiui:

(a) nustato budinčio personalo ir tų asmenų, kurių pareigos susijusios su paskirtomis saugos, apsaugos ir taršos prevencijos užduotimis pagal 3–15 dalis, poilsio laikotarpius ir užtikrina, kad jų būtų laikomasi;

(b) reikalauja, kad budėjimo sistemos būtų sudarytos taip, jog budinčio personalo darbingumas nesumažėtų dėl nuovargio ir jog užduotys būtų organizuotos tokiu būdu, kad pirmoji budėjimo pamaina reiso pradžioje bei paskesnės pamainos būtų pakankamai pailsėjusios ir kitais atžvilgiais tiktų budėti.

2. Siekdamos užkirsti kelią narkotikų vartojimui ir girtavimui, valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio nuostatas būtų nustatytos tinkamos priemonės.

3. Valstybės narės atsižvelgia į jūrininkų, ypač tų kurių pareigos susijusios su saugiu ir patikimu laivo eksploatavimu, nuovargio keliamą pavojų.

4. Visiems asmenims, paskirtiems budėjimo pamainai vadovaujančiais specialistais arba budėjimo pamainos eiliniais jūrininkais, ir tiems asmenims, kurių pareigos susijusios su paskirtomis saugos, taršos prevencijos ir apsaugos užduotimis, suteikiamas poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis kaip:

(a) mažiausiai 10 poilsio valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį; ir

(b) 77 valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.

5. Poilsio valandos gali būti padalytos ne daugiau kaip į du laikotarpius, iš jų vienas – ne trumpesnis kaip 6 valandų trukmės, o intervalas tarp dviejų iš eilės einančių poilsio laikotarpių neviršija 14 valandų.

6. 4 ir 5 dalyse nustatytų poilsio laikotarpių reikalavimų neprivaloma laikytis avarinės situacijos arba pratybų metu ar kitomis nepaprastomis eksploatavimo sąlygomis. Laivo įgulos patikrinimai pagal sąrašą, gaisro gesinimo ir gelbėjimosi mokymai, nustatyti pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus bei tarptautinius dokumentus, turi būti atliekami taip, kad poilsio laikas būtų kuo mažiau trikdomas ir kad nebūtų sukeliamas nuovargis.

7. Valstybės narės reikalauja, kad budėjimo tvarkaraščiai būtų pakabinti gerai matomose vietose. Tvarkaraščiai parengiami standartine forma laivo darbo kalba (-omis) ir anglų kalba.

8. Jei jūrininkas budi, pvz., kai yra neprižiūrima tam tikra įrengimų dalis, šiam jūrininkui suteikiamas pakankamas kompensuojamojo poilsio laikas, jei įprastinis poilsio laikas buvo sutrikdytas iškvietimu dirbti.

9. Valstybės narės reikalauja, kad kasdienio jūrininkų poilsio valandos būtų registruojamos standartiniu formatu laivo darbo kalba (-omis) ir anglų kalba, kad būtų galima stebėti ir tikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų. Jūrininkams išduodami įrašų apie juos nuorašai, kuriuos pasirašo kapitonas arba kapitono įgaliotas asmuo ir pats jūrininkas.

10. Nepaisant 3–9 dalyse nustatytų taisyklių, laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad jūrininkas dirbtų bet kokį valandų skaičių, kai reikia tiesiogiai užtikrinti laivo, laive esančių asmenų ir krovinio saugą arba padėti kitiems jūroje nelaimės ištiktiems laivams ar asmenims. Atitinkamai kapitonas gali sustabdyti poilsio valandų grafiko taikymą ir reikalauti, kad jūrininkas atliktų bet kokios trukmės darbą, kuris yra reikalingas, kol bus atkurta normali padėtis. Atkūrus normalią padėtį, kapitonas kaip įmanoma greičiau užtikrina, kad visiems jūrininkams, kurie dirbo pagal grafiką numatytu poilsio metu, būtų suteiktas pakankamas poilsio laikas

11. Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į bendruosius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos principus, gali tvirtinti arba registruoti kolektyvines sutartis, kuriose būtų daromos 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nustatytų būtinų poilsio valandų išimtys, jei poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Pagal Direktyvą 1999/63/EB šios išimtys, kiek įmanoma, turi atitikti nustatytas normas, tačiau jas taikant galima atsižvelgti į dažnesnius ar ilgesnius atostogų laikotarpius, taip pat į kompensuojamąsias atostogas; šiose išimtyse, kiek įmanoma, turėtų būti tiek pat atsižvelgiama į JRAB kodekso B-VIII/1 poskyryje nustatytas nuovargio prevencijos rekomendacijas.

12. 11 dalyje nurodytų savaitinio poilsio laikotarpio, numatyto 4 dalies b punkte, išimčių negalima daryti dažniau kaip dvi savaites iš eilės. Intervalai tarp dviejų laikotarpių, kuriais daromos išimtys, yra ne mažesni kaip dviguba išimties darymo trukmė.

13. Atsižvelgiant į galimas 5 dalies išimtis, nurodytas 11 dalyje, 4 dalies a punkte numatytos poilsio valandos gali būti padalytos į ne daugiau kaip tris laikotarpius, iš jų vienas – ne trumpesnis kaip 6 valandų trukmės, o nei vienas iš kitų dviejų laikotarpių yra ne trumpesnis kaip vienos valandos trukmės. Intervalas tarp dviejų iš eilės einančių poilsio laikotarpių neviršija 14 valandų. Išimtys daromos ne ilgiau kaip du 24 valandų laikotarpius per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.

14. Siekdamos užkirsti kelią girtavimui, valstybės narės kapitonams, vadovaujantiems specialistams ir kitiems jūrininkams, vykdantiems paskirtas saugos, apsaugos ir taršos prevencijos užduotis, nustato ne didesnę kaip 0,05 % alkoholio kiekio kraujyje arba 0,25 mg/l alkoholio kiekio iškvėptame ore ribą arba alkoholio kiekį, kurį suvartojus pasiekiama tokia alkoholio koncentracija.“

13)         19 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Sprendimą dėl trečiosios šalies pripažinimo priima Komisija per aštuoniolika mėnesių nuo prašymo dėl pripažinimo pateikimo dienos pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Prašymą pateikusi valstybė narė gali nuspręsti pripažinti trečiąją šalį vienašališkai, kol bus priimtas sprendimas pagal šią dalį.“

14)         20 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Sprendimas dėl pripažinimo atšaukimo priimamas pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Atitinkamos valstybės narės imasi reikiamų priemonių sprendimui įgyvendinti.“

15)         23 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)           įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„2. Laivo jūrininkų gebėjimas laikytis JRAB konvencija nustatytų budėjimo ir apsaugos normatyvų vertinamas pagal JRAB kodekso A dalį, jeigu yra aiškus pagrindas manyti, kad tų normatyvų nesilaikoma, nes:“

b)           d punktas pakeičiamas taip:

„d)     laivas kitais atvejais buvo eksploatuojamas taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai arba pažeidė saugumą;“

16)         įterpiamas toks 25a straipsnis:

„25a straipsnis

Statistikos tikslais pateikiama informacija

1.           Valstybės narės perduoda Komisijai V priede nurodytą informaciją statistikos tikslais.

2.           Šią informaciją valstybės narės kasmet elektronine forma pateikia Komisijai ir į ją įtraukia informaciją, užregistruotą iki ankstesnių metų gruodžio 31 d.

3.           Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais būtų nustatytos tinkamos šios informacijos rinkimo, saugojimo ir analizavimo priemonės.“

17)       27 straipsnis pakeičiamas taip:

„Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas šios direktyvos V priedas dėl informacijos, kurią turi pateikti valstybės narės, konkretaus ir aktualaus turinio ir detalių, atsižvelgiant į duomenų apsaugos priemones.“

18)         įterpiamas toks 27a straipsnis:

„27a straipsnis

Delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 25a ir 27 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai deleguojami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti pagal 25a ir 27 straipsnius deleguotus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui.

4. Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija iškart apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 25a ir 27 straipsnius priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik jei per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepateikia prieštaravimų, arba jei dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.“

19)         28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Komitetas

„1. Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2099/2002. Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“

20)         29 ir 30 straipsniai pakeičiami taip:

„29 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų sistemas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal 3, 5, 7, 9–15, 17, 18, 19, 22, 23 ir 24 straipsnius ir I priedą, pažeidimus ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

30 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Iki 2017 m. sausio 1 d. valstybės narės gali ir toliau išduoti, pripažinti bei tvirtinti atestatus pagal šios direktyvos reikalavimus, kurie iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos buvo taikomi jūrininkams, iki 2013 m. liepos 1 d. pradėjusiems įgyti aprobuotą darbo jūroje stažą, mokytis pagal aprobuotą lavinimo ir rengimo programą arba parengimo kursą.

Iki 2017 m. sausio 1 d. valstybė narė gali ir toliau pratęsti ir atnaujinti atestatus bei patvirtinimus pagal šios direktyvos reikalavimus, kokie jie buvo prieš įsigaliojant šiai direktyvai.“

21)         33 straipsnis išbraukiamas.

22)         Priedai pakeičiami taip:

a)           Direktyvos 2008/106/EB I priedas pakeičiamas šios direktyvos I priedu.

b)           Direktyvos 2008/106/EB II priedas yra iš dalies keičiamas, kaip nustatyta šios direktyvos II priede.

c)           Šios direktyvos III priedo tekstas pridedamas kaip Direktyvos 2008/106/EB V priedas.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ji taikoma nuo 2012 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tokias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

„I PRIEDAS 3 STRAIPSNYJE NURODYTI JRAB KONVENCIJOS RENGIMO REIKALAVIMAI

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiame priede nurodytos taisyklės yra papildytos JRAB kodekso A dalyje pateiktomis privalomomis nuostatomis, išskyrus VIII skyrių, VIII/2 taisyklę.

Kiekviena nuoroda į taisyklės reikalavimą – tai taip pat nuoroda į atitinkamą JRAB kodekso A dalies poskyrį.

Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkai turi pakankamas kalbų žinias, kaip apibrėžta JRAB kodekso A-II/1, A-III/1, A-IV/2 ir A-II/4 poskyriuose, kad jie galėtų atlikti savo konkrečias pareigas laive su priimančiosios valstybės narės vėliava.

JRAB kodekso A dalyje pateikiami kompetencijos normatyvai, privalomi kandidatuojantiems gauti atestatus arba juos atnaujinti pagal JRAB konvencijos nuostatas. Tam, kad aiškiau būtų apibrėžtas VII skyriuje nustatytų alternatyvaus atestavimo nuostatų ir II, III ir IV skyrių atestavimo nuostatų ryšys, kompetencijos normatyvuose nurodytos kompetencijos rūšys atitinkamai skirstomos pagal šias septynias funkcijas:

(1) laivavedyba;

(2) darbas su kroviniais ir krovos darbai;

(3) laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių saugumas laive;

(4) jūrų laivų mašinos;

(5) elektromechanika, elektronika ir valdymo įranga;

(6) techninė priežiūra ir remontas;

(7) radijo ryšys.

Nustatomi tokie atsakomybės lygiai:

(1) vadovavimo lygis;

(2) eksploatavimo lygis;

(3) pagalbinis lygis.

Funkcijos bei atsakomybės lygiai nustatomi pagal kompetencijos normatyvų lentelių, pateiktų JRAB kodekso A dalies II, III ir IV skyriuose, paantraštes.

II SKYRIUS KAPITONAS IR DENIO SKYRIUS

II/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto tonažo arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

1. Kiekvienas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, dirbantis 500 bruto tonažo arba didesniame jūrų laive, privalo turėti kompetencijos atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2. turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje stažą, kuris yra aprobuotos rengimo programos, apimančios rengimą laive pagal JRAB kodekso A-II/1 poskyrio reikalavimus, dalis ir kuris yra dokumentais pagrįstas aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne; kitu atveju jis privalo turėti aprobuotą ne mažesnį kaip 36 mėnesių darbo jūroje stažą;

2.3. įgydamas privalomą darbo jūroje stažą, ne trumpiau kaip šešis mėnesius būti vykdęs budėjimo laivo tiltelyje užduotis vadovaujant kapitonui arba atestuotam vadovaujančiam specialistui;

2.4. atitikti taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus, kiek jie yra šiam atvejui pritaikomi, tam, kad galėtų pagal Radijo ryšio reglamentą vykdyti jam priskirtas radijo ryšio užduotis;

2.5. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/1 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus;

2.6. atitikti JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, A-VI/3 poskyrio 1–4 dalyse ir A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse nustatytą kompetencijos normatyvą.

II/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto tonažo arba didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams

3000 bruto tonažo arba didesnių laivų kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas

1. kiekvienas 3000 bruto tonažo arba didesnio jūrų laivo kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti kompetencijos atestatą;

2. kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus 500 bruto tonažo arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti aprobuotą darbo jūroje einant šias pareigas stažą:

2.1.1. atestuojant dėl vyresniojo kapitono padėjėjo atestato – ne mažesnį negu 12 mėnesių; ir

2.1.2. atestuojant dėl kapitono atestato – ne mažesnį negu 36 mėnesių; tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, bet ne trumpesnio laikotarpio, jei ne mažiau kaip 12 mėnesių šio darbo jūroje stažo įgyta dirbant vyresniuoju kapitono padėjėju;

2.1.3. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/2 poskyryje 3000 bruto tonažo arba didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams nustatytus kompetencijos normatyvus.

Nuo 500 iki 3000 bruto tonažo laivų kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas

1. Kiekvienas nuo 500 iki 3000 bruto tonažo jūrų laivo kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti kompetencijos atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. atestuojant dėl vyresniojo kapitono padėjėjo atestato – atitikti reikalavimus, taikomus 500 bruto tonažo arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui;

2.2. atestuojant dėl kapitono atestato – atitikti reikalavimus, taikomus 500 bruto tonažo arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti ne mažesnį negu 36 mėnesių darbo jūroje einant šias pareigas stažą; tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, bet ne trumpesnio laikotarpio, jei ne mažiau kaip 12 mėnesių šio darbo jūroje stažo įgyta dirbant vyresniuoju kapitono padėjėju;

2.3. būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/2 poskyryje nuo 500 iki 3000 bruto tonažo laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitonų padėjėjams nustatytus kompetencijos normatyvus.

II/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi mažesnių negu 500 bruto tonažo laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams ir kapitonams

Pakrančių reisams nenaudojami laivai

1. Kiekvienas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto tonažo pakrančių reisų neatliekančiame jūrų laive, privalo turėti kompetencijos atestatą, taikomą darbui 500 bruto tonažo arba didesniuose laivuose.

2. Kiekvienas kapitonas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto tonažo pakrančių reisų neatliekančiame jūrų laive, privalo turėti kompetencijos atestatą, taikomą darbui kapitonu nuo 500 iki 3000 bruto tonažo laivuose.

Pakrančių reisus atliekantys laivai

Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas

1. Kiekvienas mažesnių negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus atliekančių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti kompetencijos atestatą.

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas mažesnio negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus atliekančio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu, privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2. būti įgijęs ir baigęs:

2.2.1. specialų rengimo kursą, įskaitant atitinkamą darbo jūroje stažą, kaip to reikalauja valstybė narė; arba

2.2.2. aprobuotą ne trumpesnį kaip 36 mėnesių darbo jūroje denio skyriuje stažą;

2.3. atitikti taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus, kiek jie taikomi šiam atvejui, tam, kad galėtų pagal Radijo ryšio reglamentą vykdyti jam priskirtas radijo ryšio užduotis;

2.4. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/3 poskyryje mažesnių negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus atliekančių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams nustatytus kompetencijos normatyvus;

2.5. atitikti JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, A-VI/3 poskyrio 1–4 dalyse ir A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse nustatytą kompetencijos normatyvą.

Kapitonas

Kiekvienas kapitonas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus atliekančiame jūrų laive, privalo turėti kompetencijos atestatą.

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas mažesnio negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus atliekančio jūrų laivo kapitonu, privalo:

1.1. būti ne jaunesnis kaip 20 metų;

1.2. turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu stažą;

1.3. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/3 poskyryje mažesnių negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus atliekančių laivų kapitonams nustatytus kompetencijos normatyvus;

1.4. atitikti JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, A-VI/3 poskyrio 1–4 dalyse ir A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse nustatytą kompetencijos normatyvą.

2. Išimtys

Jei Administracija mano, kad taikyti visus šios taisyklės bei JRAB kodekso A-II/3 poskyrio reikalavimus kuriam nors laivui neracionalu arba neįgyvendinama dėl jo dydžio ir jo plaukiojimo sąlygų, ji gali, kiek įmanoma, atleisti tokio laivo arba tokių laivų klasės kapitoną ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantį specialistą nuo prievolės vykdyti kai kuriuos reikalavimus, atsižvelgdama į visų galinčių plaukioti tuose pačiuose vandenyse laivų saugą.

II/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi laivavedybos budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams

1. Kiekvienas 500 bruto tonažo arba didesnio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainos eilinis jūrininkas, kuris nėra nei rengiamas eilinis jūrininkas, nei toks eilinis jūrininkas, kurio užduotys budėjimo metu nereikalauja kvalifikacijos, privalo būti atestuotas, kad galėtų vykdyti savo užduotis.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

2.2. būti įgijęs ir baigęs:

2.3. aprobuotą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip šešių mėnesių rengimą bei praktiką; arba

2.4. specialų rengimo kursą arba krante iki pradedant dirbti jūroje, arba laive, apimantį aprobuotą ne trumpesnį kaip dviejų mėnesių darbo jūroje stažą;

2.5. atitikti JRAB kodekso A-II/4 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Pagal 2 punkto 2 papunkčio 1 ir 2 papunkčio dalis privalomi darbo jūroje stažas, rengimas ir praktika turi sietis su laivavedybos budėjimo funkcijomis bei apimti užduočių vykdymą prižiūrint kapitonui, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui arba kvalifikuotam eiliniam jūrininkui.

II/5 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi atestuojant eilinius jūrininkus patyrusiais denio skyriaus jūrininkais

1. Kiekvienas 500 bruto tonažo arba didesnio jūrų laivo denio skyriaus patyręs jūrininkas privalo būti tinkamai atestuotas.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus laivavedybos budėjimo pamainos eiliniams jūrininkui;

2.3. būti kvalifikuotas dirbti laivavedybos pamainos eiliniu jūrininku ir turėti aprobuotą darbo jūroje denio skyriuje stažą, kuris:

2.3.1. ne mažesnis kaip 18 mėnesių; arba

2.3.2. ne mažesnis kaip 12 mėnesių, o asmuo yra baigęs aprobuotą rengimo kursą; ir

2.4. atitikti JRAB kodekso A-II/5 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, jos taikytus patyrusiems jūrininkams, kandidatavusiems gauti iki 2012 m. sausio 1 d. išduotus atestatus, su JRAB kodekso A-II/5 poskyryje nustatytais atestato normatyvais ir nusprendžia, ar reikia reikalauti, kad šis personalas atnaujintų savo kvalifikaciją.

4. Iki 2017 m. sausio 1 d. valstybė narė, kuri yra 1946 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl patyrusių jūrininkų atestavimo (Nr. 74) šalis, gali ir toliau pratęsti ir atnaujinti atestatus bei patvirtinimus pagal minėtos konvencijos nuostatas.

5. Valstybė narė gali laikyti, jog jūrininkai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei per paskutinius 60 mėnesių iki šios direktyvos įsigaliojimo jie ne trumpiau kaip 12 mėnesių ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas denio skyriuje.

III SKYRIUS MAŠINŲ SKYRIUS

III/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams arba mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

1. Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas arba mechanikas, paskirtas budėti periodiškai neaptarnaujamame tokio laivo mašinų skyriuje, privalo turėti kompetencijos atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2. būti baigęs mišrųjį praktinių įgūdžių rengimo kursą ir turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje pagal aprobuotą rengimo programą, apimančią rengimą laive pagal JRAB kodekso A-III/1 poskyrio reikalavimus, stažą, kuris yra dokumentais pagrįstas aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne; arba būti baigęs mišrųjį praktinių įgūdžių rengimo kursą ir turėti aprobuotą ne mažesnį kaip 36 mėnesių darbo jūroje stažą (iš jų – ne mažiau kaip 30 mėnesių darbo jūroje mašinų skyriuje stažas);

2.3. įgydamas privalomą darbo jūroje stažą, ne trumpiau kaip šešis mėnesius būti vykdęs budėjimo mašinų skyriuje užduotis vadovaujant vyriausiajam mechanikui arba kvalifikuotam mechanikui;

2.4. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/1 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus;

2.5. atitikti JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, A-VI/3 poskyrio 1–4 dalyse ir A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse nustatytus kompetencijos normatyvus.

III/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

1. Kiekvienas 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti kompetencijos atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam mechanikui, ir turėti aprobuotą darbo jūroje einant šias pareigas stažą:

2.1.1. atestuojant antrojo mechaniko atestatui gauti – turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių kvalifikuoto mechaniko stažą; ir

2.1.2. atestuojant vyriausiojo mechaniko atestatui gauti – turėti ne mažiau kaip 36 mėnesių darbo stažą, tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas ne mažiau kaip iki 24 mėnesių, jei šio darbo jūroje stažo 12 mėnesių asmuo dirbo antruoju mechaniku; ir

2.2. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/2 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

III/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

1. Kiekvienas nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti kompetencijos atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir:

2.1.1. atestuojant antrojo mechaniko atestatui gauti – turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje mechaniku stažuotoju arba mechaniku stažą; ir

2.1.2. atestuojant vyriausiojo mechaniko atestatui gauti – turėti ne mažesnį kaip 24 mėnesių aprobuotą darbo jūroje stažą, iš kurio ne mažiau kaip 12 mėnesių einant pareigas, kurioms reikalinga antrojo mechaniko kvalifikacija;

2.2. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/3 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Kiekvienas mechanikas, įgijęs antrojo mechaniko kvalifikaciją darbui 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivuose, turi teisę dirbti vyriausiuoju mechaniku mažesnio kaip 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivuose, jei atestatas yra atitinkama patvirtintas.

III/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams arba eiliniams jūrininkams, paskirtiems atlikti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

1. Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinis jūrininkas arba eilinis jūrininkas, paskirtas atlikti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, kurie nėra nei rengiami eiliniai jūrininkai, nei tokie eiliniai jūrininkai, kurių užduotys nereikalauja kvalifikacijos, privalo būti atestuoti, kad galėtų vykdyti tokias užduotis.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

2.2. būti įgijęs ir baigęs:

2.2.1. aprobuotą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip šešių mėnesių rengimą ir praktiką; arba

2.2.2. specialų rengimo kursą arba krante iki pradedant dirbti jūroje, arba laive, apimantį aprobuotą ne mažesnį kaip dviejų mėnesių darbo jūroje stažą;

2.3. atitikti JRAB kodekso A-III/4 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Pagal 2 punkto 2 papunkčio 1 ir 2 dalis privalomi darbo jūroje stažas, rengimas ir praktika turi būti susiję su budėjimo mašinų skyriuje funkcijomis bei apimti užduočių vykdymą prižiūrint kvalifikuotam mechanikui arba kvalifikuotam eiliniam jūrininkui.

III/5 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi aptarnaujamo mašinų skyriaus eiliniams jūrininkams, atestuojamiems kvalifikuotais mašinų skyriaus jūrininkais arba kvalifikuotais jūrininkais, paskirtais atlikti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

1. Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo mašinų skyriaus kvalifikuotas jūrininkas privalo būti tinkamai atestuotas.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2. atitikti privalomus minimalius atestavimo reikalavimus, taikomus atestuojant dėl aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinio jūrininko arba eilinio jūrininko, paskirto atlikti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, atestato;

2.3. būti kvalifikuotas dirbti mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniu jūrininku ir turėti aprobuotą darbo jūroje mašinų skyriuje stažą, kuris:

2.3.1. ne mažesnis kaip 12 mėnesių; arba

2.3.2. ne mažesnis kaip 6 mėnesiai, o asmuo yra baigęs aprobuotą rengimo kursą; ir

2.4. atitikti JRAB kodekso A-III/5 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, jos taikytus mašinų skyriaus eiliniams jūrininkams, kandidatavusiems gauti iki 2012 m. sausio 1 d. išduotus atestatus, su JRAB kodekso A-III/5 poskyryje nustatytais atestato normatyvais ir nusprendžia, ar reikia reikalauti, kad šis personalas atnaujintų savo kvalifikaciją.

4. Valstybė narė gali laikyti, kad jūrininkai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei per paskutinius 60 mėnesių iki šios direktyvos įsigaliojimo jie ne trumpiau kaip 12 mėnesių ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas mašinų skyriuje.

III/6 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi vadovaujančiam elektrotechnikos specialistui

1. Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vadovaujantis elektrotechnikos specialistas privalo turėti kompetencijos atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2. būti baigęs ne mažiau kaip 12 mėnesių mišrųjį praktinių įgūdžių rengimo kursą ir turėti aprobuotą darbo jūroje stažą, kurio ne mažiau kaip 6 mėnesiai yra darbas jūroje pagal aprobuotą rengimo programą, atitinkančią JRAB kodekso A-III/6 poskyrio reikalavimus, ir kuris yra dokumentais pagrįstas aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne; arba būti baigęs ne mažiau kaip 36 mėnesių mišrųjį praktinių įgūdžių rengimo kursą ir turėti aprobuotą ne mažesnį kaip 30 mėnesių darbo jūroje mašinų skyriuje stažą; ir

2.3. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/6 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, jos taikytus vadovaujantiems elektrotechnikos specialistams, kandidatavusiems gauti iki 2012 m. sausio 1 d. išduotus atestatus, su JRAB kodekso A-III/6 poskyryje nustatytais atestato normatyvais ir nusprendžia, ar reikia reikalauti, kad šis personalas atnaujintų savo kvalifikaciją.

4. Valstybė narė gali laikyti, kad jūrininkai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei per paskutinius 60 mėnesių iki šios direktyvos įsigaliojimo jie ne trumpiau kaip 12 mėnesių ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas laive ir atitinka JRAB kodekso A-III/6 poskyryje nustatytą kompetencijos normatyvą.

5. Nepaisant 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, valstybė narė gali laikyti, kad reikiamai kvalifikuotas asmuo gali atlikti tam tikras A-III/6 poskyryje nustatytas funkcijas.

III/7 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi eiliniam elektrotechnikos specialistui

1. Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo eilinis elektrotechnikos specialistas turi būti tinkamai atestuotas.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

(1) būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

(2) turėti aprobuotą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip 12 mėnesių rengimą ir praktiką, arba

(3) būti baigęs aprobuotą rengimą, įskaitant aprobuotą ne mažesnį kaip 6 mėnesių darbo jūroje stažą; arba

(4) turėti kvalifikaciją, atitinkančią JRAB kodekso A-III/7 poskyrio lentelėje nurodytą techninę kompetenciją ir aprobuotą ne mažesnį kaip 3 mėnesių darbo jūroje stažą; ir

(5) atitikti JRAB kodekso A-III/7 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, jos taikytus eiliniams elektrotechnikos specialistams, kandidatavusiems gauti iki 2012 m. sausio 1 d. išduotus atestatus, su JRAB kodekso A-III/7 poskyryje nustatytais atestato normatyvais ir nusprendžia, ar reikia reikalauti, kad šis personalas atnaujintų savo kvalifikaciją.

4. Valstybė narė gali laikyti, kad jūrininkai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei per paskutinius 60 mėnesių iki šios direktyvos įsigaliojimo jie ne trumpiau kaip 12 mėnesių ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas laive ir atitinka JRAB kodekso A-III/7 poskyryje nustatytą kompetencijos normatyvą.

5. Nepaisant 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, valstybė narė gali laikyti, kad tinkamos kvalifikacijos asmuo gali atlikti tam tikras A-III/7 poskyryje nustatytas funkcijas.

IV SKYRIUS RADIJO RYŠYS IR RADIJO RYŠIO PERSONALAS

Paaiškinimas

Privalomi radijo ryšio budėjimo reikalavimai yra išdėstyti Radijo ryšio reglamente ir iš dalies pakeistoje 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74). Radijo ryšio įrangos eksploatavimo reikalavimai išdėstyti iš dalies pakeistoje SOLAS 74 bei Tarptautinės jūrų organizacijos priimtose rekomendacijose.

IV/1 taisyklė

Taikymas

1. Išskyrus 2 punkte numatytus atvejus, šio skyriaus nuostatos taikomos globalinėje jūrų avarinio ryšio ir saugos sistemoje (angl. GMDSS) dirbančių laivų radijo ryšio operatoriams, kaip nurodyta iš dalies pakeistoje SOLAS 74.

2. Laivų, kuriems nėra privaloma laikytis SOLAS 74 IV skyriaus nuostatų dėl GMDSS, radijo ryšio personalas neprivalo laikytis šio skyriaus nuostatų. Tačiau tokių laivų radijo ryšio operatoriai privalo laikytis Radijo ryšio reglamento. Administracija užtikrina, kad šiems radijo ryšio operatoriams būtų išduodami arba pripažįstami atitinkami Radijo ryšio reglamente nustatyti atestatai.

IV/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi GMDSS radijo ryšio operatoriams

1. Kiekvienas asmuo, atsakingas už radijo ryšio operacijas arba vykdantis šias operacijas laive, kuris privalo dalyvauti GMDSS, privalo turėti GMDSS atestatą, Administracijos išduotą arba pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas.

2. Be to, kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti kompetencijos atestatą darbui laive, kuriame pagal iš dalies pakeistą SOLAS 74 turi būti radijo ryšio įranga, privalo:

2.1. būti ne jaunesnis kaip 18 metų; ir

2.2. turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-IV/2 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

V SKYRIUS SPECIALŪS TAM TIKRŲ TIPŲ LAIVŲ PERSONALO RENGIMO REIKALAVIMAI

V/1-1 taisyklė

Privalomi minimalūs naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1. Naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių vadovaujantys specialistai ir eiliniai jūrininkai, kuriems yra paskirtos konkrečios užduotys dėl krovinio bei krovimo įrangos, turi naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso atestatą.

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso atestatą, yra baigęs pradinį rengimo kursą pagal JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio nuostatas ir:

(1) turi ne mažesnį kaip trijų mėnesių aprobuotą darbo jūroje naftos ir cheminių medžiagų tanklaiviuose stažą ir atitinka JRAB kodekso A-V/1-1 poskyrio 1 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus; arba

(2) yra baigęs naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pradinį rengimo kursą ir atitinka JRAB kodekso A-V/1-1 poskyrio 1 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus.

3. Laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie tiesiogiai už naftos tanklaivių krovinio pakrovimą ir iškrovimą, gabenamo krovinio priežiūrą, krovinio tvarkymą, tankų valymą arba kitus su kroviniu susijusius veiksmus naftos tanklaiviuose atsakingi asmenys turi naftos tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso atestatą.

4. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti naftos tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso atestatą:

(1) atitinka naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso atestato reikalavimus; ir

(2) yra kvalifikuotas gauti naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso atestatą ir:

(3) turi ne mažesnį kaip trijų mėnesių aprobuotą darbo jūroje naftos tanklaiviuose stažą, arba

(a) baigė ne trumpesnį kaip vieno mėnesio aprobuotą rengimo kursą naftos tanklaivyje, per kurį tanklaivis pakrautas ir iškrautas ne mažiau kaip tris kartus ir kuris yra dokumentais pagrįstas aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne, atsižvelgiant į JRAB kodekso B-V/1 poskyrio rekomendacijas; ir

(b) baigė aprobuotą naftos tanklaivių krovimo specialų rengimo kursą ir atitinka JRAB kodekso A-V/1-1 poskyrio 2 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus.

5. Laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie tiesiogiai už cheminių medžiagų tanklaivių krovinio pakrovimą ir iškrovimą, gabenamo krovinio priežiūrą, krovinio tvarkymą, tankų valymą arba kitus su kroviniu susijusius veiksmus cheminių medžiagų tanklaiviuose atsakingi asmenys turi cheminių medžiagų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso atestatą.

6. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti cheminių medžiagų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso atestatą:

(1) atitinka naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso atestato reikalavimus; ir

(2) yra kvalifikuotas gauti naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso atestatą ir:

(a) turi ne mažesnį kaip trijų mėnesių aprobuotą darbo jūroje cheminių medžiagų tanklaiviuose stažą, arba

(b) baigė ne trumpesnį kaip vieno mėnesio aprobuotą rengimo kursą cheminių medžiagų tanklaivyje, per kurį tanklaivis pakrautas ir iškrautas ne mažiau kaip tris kartus ir kuris yra dokumentais pagrįstas aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne, atsižvelgiant į JRAB kodekso B-V/1 poskyrio rekomendacijas; ir

(3) baigė aprobuotą cheminių medžiagų tanklaivių krovimo specialų rengimo kursą ir atitinka JRAB kodekso A-V/1-1 poskyrio 3 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus.

7. Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkams, kurių kvalifikacija tokia, kaip nurodyta atitinkamai 2, 4 arba 6 dalyje, būtų išduoti tinkamumo liudijimai arba kad esami kompetencijos atestatai arba tinkamumo liudijimai būtų tinkamai patvirtinti.

V/1-2 taisyklė

Privalomi minimalūs suskystintų dujų tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1. Suskystintų dujų tanklaivių vadovaujantys specialistai ir eiliniai jūrininkai, kuriems yra paskirtos konkrečios užduotys dėl krovinio bei krovimo įrangos, turi suskystintų dujų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso atestatą.

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti suskystintų dujų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso atestatą, yra baigęs pradinį rengimo kursą pagal JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio nuostatas ir:

(1) turi ne mažesnį kaip trijų mėnesių aprobuotą darbo jūroje suskystintų dujų tanklaiviuose stažą ir atitinka JRAB kodekso A-V/1-2 poskyrio 1 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus; arba

(2) yra baigęs suskystintų dujų tanklaivių krovimo pradinį rengimo kursą ir atitinka JRAB kodekso A-V/1-2 poskyrio 1 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus.

3. Laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie tiesiogiai už suskystintų dujų tanklaivių krovinio pakrovimą ir iškrovimą, gabenamo krovinio priežiūrą, krovinio tvarkymą, tankų valymą arba kitus su kroviniu susijusius veiksmus suskystintų dujų tanklaiviuose atsakingi asmenys turi suskystintų dujų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso atestatą.

4. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti suskystintų dujų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso atestatą:

(1) atitinka suskystintų dujų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso atestato reikalavimus; ir

(2) yra kvalifikuotas gauti suskystintų dujų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso atestatą ir:

(a) turi ne mažesnį kaip trijų mėnesių aprobuotą darbo jūroje suskystintų dujų tanklaiviuose stažą, arba

(b) baigė ne trumpesnį kaip vieno mėnesio aprobuotą rengimo kursą suskystintų dujų tanklaivyje, per kurį tanklaivis pakrautas ir iškrautas ne mažiau kaip tris kartus ir kuris yra dokumentais pagrįstas aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne, atsižvelgiant į JRAB kodekso B-V/1 poskyrio rekomendacijas; ir

(3) baigė aprobuotą suskystintų dujų tanklaivių krovimo specialų rengimo kursą ir atitinka JRAB kodekso A-V/1-2 poskyrio 2 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus.

5. Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkams, kurių kvalifikacija tokia, kaip nurodyta atitinkamai 2 arba 4 dalyje, būtų išduoti tinkamumo liudijimai arba kad esami kompetencijos atestatai arba tinkamumo liudijimai būtų tinkamai patvirtinti.

V/2 taisyklė

Privalomi minimalūs keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1. Ši taisyklė taikoma tarptautinius reisus atliekančių keleivinių laivų kapitonams, vadovaujantiems specialistams, eiliniams jūrininkams ir kitam personalui. Dėl šių reikalavimų taikymo vidaus reisus atliekančių keleivinių laivų personalui sprendimą priima valstybės narės.

2. Iki tarnybinių užduočių jūrininkams paskyrimo keleiviniuose laivuose, jie privalo baigti atitinkamai pagal savo pareigas, užduotis ir įsipareigojimus 4–7 dalyse nurodytą rengimo kursą.

3. Tie jūrininkai, kuriems privaloma baigti rengimo kursą pagal 4, 6 ir 7 punktus, privalo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus baigti atitinkamą žinių atnaujinimo kursą arba privalo pateikti įrodymą, kad per paskutinius penkerius metus pasiekė reikiamą kompetencijos normatyvą.

4. Keleivinių laivų kapitonai, vadovaujantys specialistai ir kitas personalas, kuriam laivo įgulos sąraše paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų keleiviniuose laivuose metu, privalo būti baigę rengimo kursą dėl minios valdymo, kaip nustatyta JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 1 dalyje.

5. Keleivinių laivų personalas, tiesiogiai aptarnaujantis keleivius keleiviams skirtose keleivinių laivų patalpose, privalo būti baigęs JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 2 dalyje nurodytą rengimo kursą dėl saugos.

6. Keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, kurie laivo įgulos sąraše tiesiogiai paskirti atsakingais už keleivių saugą avarinių situacijų keleiviniuose laivuose metu, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 3 dalyje nurodytą aprobuotą rengimo kursą dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio.

7. Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, kuriems paskirta tiesioginė atsakomybė už keleivių įlaipinimą bei išlaipinimą, krovinio pakrovimą, iškrovimą arba sutvirtinimą, arba laivo korpuso angų sandarinimą, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 4 dalyje nurodytą aprobuotą rengimo kursą dėl keleivių bei krovinio saugos ir laivo korpuso sandarumo.

8. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam asmeniui, dėl kurio yra nustatyta, jog jis yra įgijęs kvalifikaciją pagal šios taisyklės nuostatas, būtų išduoti tai liudijantys dokumentai.

VI SKYRIUS VEIKSMAI PER AVARINES SITUACIJAS, DARBO SAUGOS, SAUGUMO, MEDICININĖS PRIEŽIŪROS IR GELBĖJIMO FUNKCIJOS

VI/1 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai dėl visų jūrininkų supažindinimo su sauga ir pradinio saugos rengimo ir mokymo

1. Jūrininkai privalo baigti supažindinimo su sauga ir pradinį rengimo kursą arba mokymą pagal JRAB kodekso A-VI/1 poskyrį ir atitikti jame nustatytus atitinkamus kompetencijos normatyvus.

2. Jei pradinis rengimo kursas neįtrauktas į atestato, kurį ketinama išduoti, kvalifikaciją, išduodamas tinkamumo liudijimas, kuriame nurodoma, kad dokumento turėtojas išklausė pradinį rengimo kursą.

VI/2 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai, taikomi išduodant tinkamumo liudijimus darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais, gelbėjimo valtimis ir greitaeigėmis gelbėjimo valtimis

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis, privalo:

(1) būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

(2) turėti aprobuotą ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą arba būti išklausęs aprobuotą rengimo kursą ir turėti ne mažesnį kaip šešių mėnesių darbo jūroje stažą; ir

(3) atitikti JRAB kodekso A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse nustatytus darbo su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis kompetencijos normatyvus tinkamumo liudijimui gauti.

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą darbui su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis, privalo:

(1) turėti tinkamumo liudijimą darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis;

(2) būti išklausęs aprobuotą rengimo kursą; ir

(3) atitikti JRAB kodekso A-VI/2 poskyrio 7–10 dalyse nustatytus darbo su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis kompetencijos normatyvus tinkamumo liudijimui gauti.

VI/3 taisyklė

Privalomi minimalūs specialaus gaisrų gesinimo rengimo reikalavimai

1. Tie jūrininkai, kuriems paskirta vadovauti gaisrų gesinimo operacijoms, privalo būti sėkmingai baigę specialų gaisrų gesinimo rengimo kursą, kuriame dėmesys visų pirma skiriamas organizavimui, taktikai ir vadovavimui, pagal JRAB kodekso A-VI/3 poskyrio 1–4 dalių nuostatas bei atitikti jame nustatytus kompetencijos normatyvus.

2. Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui gauti neapima specialaus gaisrų gesinimo rengimo, išduodamas tinkamumo liudijimas, kuriame nurodoma, kad dokumento turėtojas išklausė specialų gaisrų gesinimo rengimo kursą.

VI/4 taisyklė

Privalomi minimalūs pirmosios medicinos pagalbos teikimo ir medicininės priežiūros reikalavimai

1. Tie jūrininkai, kuriems paskirta teikti laive pirmąją medicinos pagalbą, privalo atitikti JRAB kodekso A-VI/4 poskyrio 1, 2 ir 3 dalyse pirmajai medicinos pagalbai nustatytus kompetencijos normatyvus.

2. Tie jūrininkai, kurie yra atsakingi už medicininę priežiūrą laive, privalo atitikti JRAB kodekso A-VI/4 poskyrio 4, 5 ir 6 dalyse medicininei priežiūrai nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui neapima pirmosios medicinos pagalbos arba medicininės priežiūros rengimo, išduodamas tinkamumo liudijimas, kuriame nurodoma, kad dokumento turėtojas išklausė pirmosios medicinos pagalbos arba medicininės priežiūros rengimo kursą.

VI/5 taisyklė

Privalomi minimalūs laivų apsaugos pareigūnų tinkamumo liudijimų išdavimo reikalavimai

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti laivo apsaugos pareigūno tinkamumo liudijimą, privalo:

(1) turėti aprobuotą ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą arba atitinkamą darbo jūroje stažą ir laivo eksploatacijos žinias; ir

(2) atitikti JRAB kodekso A-VI/5 poskyrio 1–4 dalyse nustatytus kompetencijos normatyvus laivo apsaugos pareigūno tinkamumo liudijimui gauti.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam asmeniui, dėl kurio yra nustatyta, jog jis yra įgijęs kvalifikaciją pagal šios taisyklės nuostatas, būtų išduoti tinkamumo liudijimai.

VI/6 taisyklė

Privalomi minimalūs apsaugos rengimo ir mokymo reikalavimai visiems jūrininkams

1. Jūrininkai privalo baigti supažindinimo su apsaugos reikalavimais bei apsaugos žinių kursą arba mokymą pagal JRAB kodekso A-VI/6 poskyrio 1–4 dalis ir atitikti jame nustatytus atitinkamus kompetencijos normatyvus.

2. Jei apsaugos žinios neįtrauktos į atestato, kurį ketinama išduoti, kvalifikaciją, išduodamas tinkamumo liudijimas, kuriame nurodoma, kad dokumento turėtojas išklausė apsaugos žinių rengimo kursą.

3. Kiekviena valstybė narė palygina iki šios direktyvos įsigaliojimo savo nustatytus apsaugos rengimo ir mokymo reikalavimus kvalifikaciją turintiems arba ją dokumentais įrodyti galintiems jūrininkams su JRAB kodekso A-VI/6 poskyrio 4 dalies reikalavimais ir nusprendžia, ar būtina reikalauti, kad šie jūrininkai savo kvalifikaciją atnaujintų.

Jūrininkai, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos

1. Jūrininkai, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos, atitinka JRAB kodekso A-VI/6 poskyrio 6–8 dalyse nurodytus kompetencijos normatyvus.

2. Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui gauti neapima paskirtų su apsauga susijusių pareigų, išduodamas tinkamumo liudijimas, kuriame nurodoma, kad dokumento turėtojas išklausė paskirtų su apsauga susijusių pareigų specialų rengimo kursą.

3. Kiekviena valstybė narė palygina iki šios direktyvos įsigaliojimo savo nustatytus apsaugos rengimo normatyvus kvalifikaciją turintiems arba ją dokumentais įrodyti galintiems jūrininkams, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos, su JRAB kodekso A-VI/6 poskyrio 8 punkto reikalavimais ir nusprendžia, ar būtina reikalauti, kad šie jūrininkai savo kvalifikaciją atnaujintų.

VII SKYRIUS ALTERNATYVŪS ATESTATAI

VII/1 taisyklė

Alternatyvių atestatų išdavimas

1. Nepaisant šio priedo II ir III skyriuose išdėstytų atestavimo reikalavimų, valstybės narės gali nutarti išduoti arba įgalioti išduoti kitokius atestatus, nei nurodyta šių dalių taisyklėse nurodyti, jei:

(1) į atestatus ir patvirtinimus įrašomos funkcijos ir su jomis susiję atsakomybės lygiai yra parinkti iš funkcijų ir lygių, esančių JRAB kodekso A-II/1, A-II/2, A-II/3, A-II/4, A-II/5, A-III/1, A-III/2, A-III/3, A-III/4, A-III/5 ir A-IV/2 poskyriuose ir visiškai juos atitinka;

(2) kandidatai turi aprobuotą išsilavinimą ir yra baigę aprobuotą rengimo kursą bei atitinka tiesiogiai susijusiuose JRAB kodekso poskyriuose nustatytus kompetencijos normatyvų reikalavimus, kaip nurodyta šio kodekso A-VII/1 poskyryje, reikalingus į atestatus bei patvirtinimus įrašomoms funkcijoms ir lygiams;

(3) kandidatai yra įgiję aprobuotą ir į atestatą įrašomas funkcijas ir lygius atitinkantį darbo jūroje stažą. Minimalus darbo jūroje stažas turi prilygti darbo jūroje stažui, nustatytam šio priedo II ir III skyriuose. Tačiau minimalus darbo jūroje stažas privalo būti ne mažesnis už nustatytą JRAB kodekso A-VII/2 poskyryje;

(4) kandidatuojantys būti atestuoti asmenys, kurie turi vykdyti laivavedybos funkciją eksploatavimo lygiu, privalo atitikti, kiek jiems tai pritaikoma, atitinkamus IV skyriaus taisyklių reikalavimus dėl jiems paskirtų radijo ryšio užduočių vykdymo taip, kaip nustatyta Radijo ryšio reglamente;

(5) atestatai išduodami pagal 2 straipsnio reikalavimus ir JRAB kodekso VII skyriaus nuostatas.

2. Joks atestatas negali būti išduotas pagal šį skyrių tol, kol valstybė narė neperduoda Komisijai pagal JRAB konvenciją reikalaujamos informacijos.

VII/2 taisyklė

Jūrininkų atestavimas

Kiekvienas jūrininkas, atliekantis bet kurią funkciją arba funkcijų grupę, nurodytas JRAB kodekso II skyriaus A-II/1, A-II/2, A-II/3, A-II/4 arba A-II/5 arba III skyriaus A-III/1, A-III/2, A-III/3, A-III/4 arba A-III/5 arba IV skyriaus A-IV/2 lentelėse, privalo turėti atitinkamą kompetencijos atestatą arba tinkamumo liudijimą.

VII/3 taisyklė

Alternatyvių atestatų išdavimą reglamentuojantys principai

1. Kiekviena valstybė narė, nusprendusi išduoti alternatyvius atestatus arba įgalioti kitus juos išduoti, užtikrina, jog bus laikomasi šių principų:

(1) nebus įdiegta jokia alternatyvaus atestavimo sistema, jei ji neužtikrina bent tokio pat saugos jūroje lygio ir tokio pat efektyvumo dėl taršos prevencijos, kaip yra nustatyta kituose skyriuose;

(2) bet kokia pagal šį skyrių pradedama taikyti alternatyvaus atestavimo tvarka nekliudys alternatyvių atestatų ir pagal kitus skyrius išduodamų atestatų tarpusavio sukeičiamumui.

2. 1 punkte nurodytas sukeičiamumo principas užtikrina, kad:

(1) jūrininkai, atestuoti pagal II skyriuje ir (arba) III skyriuje nustatytą tvarką, ir jūrininkai, atestuoti pagal VII skyrių, gali dirbti laivuose tiek esant tradicinei, tiek kitokiai darbo laive organizavimo formai;

(2) jūrininkai nerengiami tam tikrai darbo laive tvarkai tokiu būdu, kuris sumažintų jiems galimybę panaudoti savo įgytas žinias kitur.

3. Išduodant bet kokį atestatą pagal šio skyriaus nuostatas, atsižvelgiama į šiuos principus:

(1) alternatyvūs atestatai negali būti išduodami:

(a) turint tikslą sumažinti laivų įgulas;

(b) taip, kad tai kenktų profesijos reputacijai arba mažintų jūrininkų profesionalumą; arba

(c) tam, kad įteisintų bendrą mašinų ir denio skyrių vadovaujančių specialistų budėjimo užduočių bet kurios konkrečios budėjimo pamainos metu skyrimą vienam atestato turėtojui;

(2) laivui vadovaujantis asmuo nurodomas kaip jo kapitonas ir bet kokios alternatyvaus atestavimo tvarkos įdiegimas neturi neigiamai atsiliepti kapitono teisinei padėčiai bei jo įgaliojimams.

4. 1 ir 2 punktuose pateikti principai užtikrina, jog išlieka tiek denio skyriaus jūrininkų, tiek mechanikų kompetencija.“

Priedas II

II priedo 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Europos jūrų saugumo agentūros padedama ir prireikus dalyvaujant atitinkamai valstybei narei, Komisija įvertino tą trečiąją šalį (vertinant taip pat galėjo būti tikrinami įrenginiai ir procedūros) ir patvirtino, kad visiškai laikomasi Konvencijos reikalavimų, susijusių su rengimo, atestavimo ir kokybės standartais.“

Priedas III „PRIEDAS V STATISTIKOS TIKSLAIS KOMISIJAI PERDUODAMOS INFORMACIJOS TIPAS

1. Kai daroma nuoroda į šį priedą, pateikiama ši JRAB kodekso A-I/2 9 dalyje nurodyta informacija apie visus kompetencijos atestatus arba patvirtinimus, liudijančius jų išdavimą, apie visus patvirtinimus, liudijančius kitų valstybių išduotų kompetencijos atestatų pripažinimą, ir apie visus eiliniams jūrininkams išduotus tinkamumo liudijimus:

Kompetencijos atestatai / patvirtinimai, liudijantys jų išdavimą:

– unikalus jūrininko identifikacijos numeris;

– jūrininko vardas ir pavardė;

– jūrininko gimimo data;

– jūrininko pilietybė;

– jūrininko lytis;

– patvirtinto kompetencijos atestato numeris;

– išdavimą liudijančio patvirtinimo numeris;

– pareigos;

– išdavimo data arba vėliausio dokumento atnaujinimo data;

– galiojimo terminas;

– atestato statusas (galioja, galiojimas sustabdytas, panaikintas, pamestas, sunaikintas);

– apribojimai.

Patvirtinimai, liudijantys kitų valstybių išduotų kompetencijos atestatų pripažinimą:

– unikalus jūrininko identifikacijos numeris;

– jūrininko vardas ir pavardė;

– jūrininko gimimo data;

– jūrininko pilietybė;

– jūrininko lytis;

– pirminį kompetencijos atestatą išdavusi valstybė;

– pirminio kompetencijos atestato numeris;

– pripažinimą liudijančio patvirtinimo numeris;

– pareigos;

– išdavimo data arba vėliausio dokumento atnaujinimo data;

– galiojimo terminas;

– statusas;

– apribojimai.

Eilinių jūrininkų tinkamumo liudijimai (jei yra):

– unikalus jūrininko identifikacijos numeris;

– jūrininko vardas ir pavardė;

– jūrininko gimimo data;

– jūrininko pilietybė;

– jūrininko lytis;

– eilinio jūrininko tinkamumo liudijimo numeris;

– pareigos;

– išdavimo data arba vėliausio dokumento atnaujinimas;

– galiojimo terminas;

– statusas.

2. Punktų, kuriems taikomi duomenų apsaugos teisės aktai, informacija gali būti pateikta anonimiškumą užtikrinančiu formatu.

[1]               1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva dėl minimalaus jūrininkų mokymo, OL L 319, 1994 12 12, p. 28.

[2]               Vietoj Direktyvos 94/58/EB, kuri iš dalies pakeista Direktyva 98/35/EB, priimta direktyva 2011/25/EB; Direktyva 2001/25/EB iš dalies pakeista direktyvomis 2002/84/EB, 2003/103/EB ir 2005/45/EB; galiausiai vietoj jos priimta Direktyva 2008/106/EB (OL L 323, 2008 12 03, p. 33), todėl pirmiau minėta direktyva panaikinta.

[3]               Darbo grupė sudaryta iš susijusių pagrindinių suinteresuotųjų šalių, visų pirma, jūrininkų ir laivų savininkų atstovų.

[4]               Paskelbta 2011 m. liepos 20 d.

[5]               Žr. 4.1.5 skirsnį.

[6]               OL C […], […], p. […].

[7]               OL C […], […], p. […].

[8]               OL L 319, 1994 12 12, p. 28.

[9]               OL L 323, 2008 12 3, p. 33.

[10]               1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo priedas Europos susitarimas dėl jūreivių darbo laiko organizavimo, OL L 167, 1999 7 2, p. 33.

[11]               OL L 124, 2009 5 20, p.30.

[12]               OL L 208, 2002 8 5, p. 1.

[13]               OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

[14]               OL L 55, 2011 2 28, p. 13.