1. Įvadas

Paramos reforma pirmą kartą nurodyta Monterėjaus vystymosi finansavimo konsensuse (2002 m.), kuriame tarptautinė bendruomenė susitarė dėl veiksmingesnės oficialios paramos vystymuisi (OPV). Vėliau vykusiuose aukšto lygio forumuose Romoje (2003 m.), Paryžiuje (2005 m.) ir Akroje (2008 m.), siekiant stiprinti reformą, nustatyti papildomi principai, konkretūs įsipareigojimai ir stebėjimo sistema.

Ketvirtojo aukšto lygio forumo, 2011 m. lapkričio 29–gruodžio 1 d. vyksiančio Busane, tikslas – įvertinti pažangą įgyvendinant įsipareigojimus, dėl kurių susitarta, peržiūrėti paramos veiksmingumo darbotvarkę ir ją susieti su platesne vystymosi finansavimo darbotvarke. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kad atsižvelgiant į naujus pasaulinio vystymosi sunkumus ir įvairaus pobūdžio partnerystę, įskaitant sparčiai augančios ekonomikos šalių dalyvavimą, būtų remiami geresni vystymosi rezultatai. Forumas neturėtų atkartoti Vystymosi finansavimo darbotvarkės, jame daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama papildomai paramos veiksmingumo naudai mažinant skurdą ir siekiant iki 2015 m. įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Šiame komunikate teikiamas pasiūlymas dėl ES bendrosios pozicijos, kurios ES ir jos valstybės narės (toliau – ES) turės laikytis dalyvaudamos Busano forume. Komunikate įvertinama pažanga, padaryta įgyvendinant įsipareigojimus, ir pateikiami pasiūlymai, kaip sustiprinti paramos veiksmingumo darbotvarkę ir jos principus pradėti taikyti kitiems vystymosi finansavimo subjektams ir šaltiniams. Jame taip pat siūloma supaprastinti pasaulinę valdymo struktūrą ir daugiausia dėmesio skirti įgyvendinimui šalių mastu.

2. Su pažanga susiję duomenys

Pirmą kartą turima daug informacijos apie paramos reformą ir jos poveikį vystymosi rezultatams. Nepriklausomame II etapo vertinime ir Paryžiaus deklaracijos stebėjimo tyrime pateikti duomenys apie veiklos rezultatus, pasiektus įgyvendinant Paryžiaus ir Akros įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į duomenis daroma išvada, kad laikantis paramos veiksmingumo darbotvarkės pagerėjo paramos kokybė, nes buvo sustiprintos gerosios patirties normos ir sukurta geresnė partnerystė. Tai padėjo siekti vystymosi rezultatų. Duomenimis patvirtinama, kad iš penkių paramos veiksmingumo principų didžiausia padaryta pažanga susijusi su šalių atsakomybės principu. Koordinavimo ir suderinimo srityse padaryta nevienoda pažanga, be to, šalių partnerių sistemomis aktyviau nesinaudota, nepaisant tų sistemų patobulinimo. Mažiausia pažanga padaryta rezultatais grindžiamo vystymosi valdymo ir bendros atskaitomybės srityse. Paramos nuspėjamumo rezultatai, palyginti su 2005 m., net pablogėjo. Bendrai tiek šalių partnerių, tiek paramos teikėjų daroma pažanga yra maža, nes pasaulio mastu iš trylikos tikslų pasiekti tik du: suderinto techninio bendradarbiavimo ir paramos atsiejimo.

Komisijos ir 14 valstybių narių[1], kurios dalyvavo stebėjimo tyrime, rezultatai geresni nei bendri rezultatai pasaulio mastu. Šių rezultatų pasiekti padėjo ES paramos veiksmingumo veiklos priemonė. Komisija ir 14 valstybių narių gerų rezultatų pasiekė įgyvendindamos tris tikslus – suderinto techninio bendradarbiavimo ir šalių viešųjų finansų valdymo bei viešojo pirkimo sistemų naudojimo. Komisijos ir 14 valstybių narių rezultatai blogesni nuspėjamumo, programomis pagrįstų metodų naudojimo ir bendrų misijų srityse. Vis dar kyla sunkumų, susijusių su paramos suskaidymu, kurio mastas 2005–2009 m. išaugo, ir skaidrumu. Iš pirminių Komisijos užsakymu atlikto tyrimo[2] rezultatų matyti, kad ryžtingiau įgyvendindama Paryžiaus ir Akros įsipareigojimus ES kasmet uždirbtų 4 mlrd. EUR.

Šioje lentelėje pateikti glausti veiklos rezultatai pasaulio mastu ir Komisijos bei 14 valstybių narių veiklos rezultatai 32 šalyse partnerėse, kurios dalyvavo 2005 m. ir 2010 m. stebėjimo tyrimuose.

|| Pasaulio mastu || Pasaulio mastu || ES[3] || ES[4] || Tikslas

|| 2005 m. || 2010 m. || 2005 m. || 2010 m. || 2010 m.

1. Vystymosi veiklos strategijų įgyvendinimas || 19 % || 52 % || 1) || 1) || 75 %

2a. Viešųjų finansų valdymo kokybė || - || 38 % || 1) || 1) || 50 %

2b. Viešojo pirkimo sistemų kokybė || - || - || 1) || 1) || Tikslas nenustatytas

3. Biudžete nurodyta parama || 44 % || 46 % || 42 % || 51 % || 85 %

4. Suderintas techninis bendradarbiavimas || 49 % || 51 % || 40 % || 61 % || 50 %

5a. Naudojimasis viešųjų finansų sistemomis || 40 % || 48 % || 48 % || 55 % || 55 %

5b. Naudojimasis viešojo pirkimo sistemomis 2) || 40 % || 44 % || 51 % || 66 % || Tikslas  nenustatytas

6. Projektus įgyvendinančių paralelinių padalinių skaičiaus mažinimas || - || 32 % || - || 49 % || 66 %

7. Labiau nuspėjama parama. Išmokėjimas pagal tvarkaraštį || 42 % || 43 % || 41 % || 49 % || 71 %

8. Atsieta parama 3) || 80 % || 87 % || 81 % || 82 % || 87 %

9. Programomis pagrįsti metodai || 43 % || 48 % || 47 % || 51 % || 66 %

10a. Bendros misijos || 20 % || 22 % || 27 % || 32 % || 40 %

10b. Bendras analitinis darbas || 41 % || 44 % || 49 % || 59 % || 66 %

11. Į rezultatus orientuotos sistemos || 7 % || 22 % || 1) || 1) || 38 %

12. Bendros atskaitomybės sistemos || 44 % || 50 % || 1) || 1) || 100 %

1) rodiklis šalims partnerėms

2) bendras rezultatas 2010 m. visose 78 šalyse partnerėse

3) 8 rodiklis – nesvertinis vidurkis

Pasaulio mastu lėtą ir nevienodą pažangą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad nusistovėjusios tvarkos reformai atlikti reikia laiko. Iš duomenų matyti, kad dauguma įsipareigojimų nesulaukė politinės paramos ir kad paramos veiksmingumui didinti taikyti pernelyg biurokratiški metodai. Be to, darbotvarkės turinys buvo per daug platus, kad būtų galima išlaikyti tinkamą dėmesį.

Iš duomenų matyti, kad reikia nustatyti reformai stiprinti būtinus pagrindinius įsipareigojimus ir sritis, kurioms ateityje turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio, atsižvelgiant į šalių partnerių nustatytus prioritetus:

Atsakomybę. Šalių partnerių atsakomybė būtina, kad teikiant paramą būtų pasiekti vystymosi rezultatai. Ji turi būti didinama iki demokratinės atsakomybės lygio, kad būtų suvokta įtraukaus dialogo svarba ir sustiprinti vietos suinteresuotųjų subjektų ir institucijų gebėjimai.

Skaidrumą ir nuspėjamumą. Patikimi ir tinkamai perduodami paramos srautai – svarbi priemonė didinant šalių partnerių gebėjimą įgyvendinti vystymosi strategijas. Be to, skaidrumas ir nuspėjamumas padeda stiprinti demokratinę atsakomybę ir atskaitomybę. Dėl jų lengviau koordinuoti paramos teikėjų veiksmus ir rengti rezultatų ataskaitas. Tyrime nurodyta, kad dėl nepakankamo ES paramos nuspėjamumo kasmet prarandama apie 1 mlrd. EUR[5].

Koordinavimą. Su šalimis partnerėmis suderinti prioritetai ir naudojimasis šalių sistemomis svarbūs remiant šalis partneres, kai jos prisiima atsakomybę ir vadovauja. Naudojantis šalies sistemomis remiamas bendras šalių parterių gebėjimų veiksmingai teikti paslaugas didinimas.

Atskaitomybę už rezultatus. Parama siekiant vystymosi rezultatų yra bendras paramos veiksmingumo darbotvarkės pagrindas. Atskaitomybės už rezultatus savo ruožtu turėtų būti siekiama didinant gebėjimus vykdyti stebėjimą, nustatyti rezultatus ir parengti jų ataskaitas, taip pat jais remiantis priimti paskesnius sprendimus.

Mažesnį suskaidymą ir proliferaciją. Proliferacijos ir suskaidymo pasekmė – dubliavimas ir nereikalingos sandorių išlaidos. Sumažinusi paramos suskaidymą ES galėtų kasmet sutaupyti daugiau kaip 700 mln. EUR[6].

Nestabilioms šalis. Iš duomenų matyti, kad paramos veiksmingumo principai svarbūs nestabilioms šalims, tačiau reikia aktyviau taikyti gerąją patirtį, geriau prisitaikyti ir užtikrinti didesnį lankstumą.

3. Būsimi paramos veiksmingumo įsipareigojimai

Busano forume turėtų būti dar kartą patvirtinti Paryžiaus principai ir nustatyti ir įtvirtinti svarbiausių Paryžiuje ir Akroje prisiimtų politinių įsipareigojimų prioritetai. Bendras tikslas – užtikrinti didelį ryžtą remti vystymosi rezultatus. Busano baigiamajame dokumente turėtų būti nustatyta būsima paramos veiksmingumo sistema, kuri apimtų Paryžiaus deklaraciją bei Akros veiksmų darbotvarkę ir kurioje būtų pateiktos prioritetinių temų ir įsipareigojimų įgyvendinimo gairės. Komisija siūlo į ES bendrąją poziciją įtraukti toliau nurodytas temas ir pasiūlymus dėl šalių partnerių ir paramos teikėjų, įskaitant tarptautines organizacijas ir vertikaliuosius fondus, įsipareigojimų.

3.1. Atsakomybė

Busano forumo baigiamajame dokumente atsakomybė turėtų būti apibūdinta kaip įsipareigojimų dėl demokratinės atsakomybės, gebėjimų vystymo, stipresnių nacionalinių sistemų ir su rezultatais susietų paramos teikimo sąlygų derinys.

Šalys partnerės, remiamos paramos teikėjų, turėtų įsipareigoti i) didinti demokratinę atsakomybę, pabrėždamos požiūrį, pagal kurį suinteresuotieji subjektai derybomis siekia plataus masto sutarimo dėl vystymosi strategijų. Vyriausybės turėtų skatinti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant parlamentus, pilietinės visuomenės organizacijas ir privatųjį sektorių, palankią aplinką, kad jie naudingai prisidėtų prie vystymosi procesų. Kad tokios palankios sąlygos būtų sukurtos, turi veikti demokratinė, teisinė ir teismų sistemos, be kita ko, turi būti gerbiamos žmogaus teisės ir lyčių lygybė. Demokratinei atsakomybei užtikrinti taip pat būtinas informacijos apie vystymosi šaltinius skaidrumas, be kita ko, būtina skelbti nacionalinius biudžetus. Šalys partnerės turėtų ii) institucionalizuoti įtraukų ir į rezultatus orientuotą įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą ir iii) užtikrinti aktyvų grupių, kurios dažnai neįtraukiamos į sprendimų priėmimo procesą, visų pirma moterų, dalyvavimą.

Šalys partnerės ir paramos teikėjai turėtų iv) dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą stiprinti gebėjimus, kurie yra svarbus atsakomybės aspektas, ir v) susitarti siekti nustatyti metodus, kuriais būtų užtikrinama orientavimosi į rezultatus ir ilgalaikio gebėjimų vystymo pusiausvyra. Šalys partnerės turėtų įsipareigoti vi) toliau atlikti vadovaujamąjį vaidmenį vykdant šalies sistemų reformas, o paramos teikėjai – vii) teikti paramą gebėjimų vystymui, atsižvelgdami į vietos prioritetus, aplinkybes ir gebėjimus; taip pat bendrus metodus pirmiausia taikyti atskiruose sektoriuose. Šalys partnerės ir paramos teikėjai turėtų viii) kartu dirbti, siekdami nustatyti suderintas ir su rezultatais susietas paramos teikimo sąlygas.

3.2. Skaidri, suderinta ir koordinuota partnerystė

Skaidrumas ir nuspėjamumas

Svarbiausias teigiamas su skaidrumu susijęs rezultatas, pasiektas po Akros forumo, –susitarimas dėl Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos normų ir tai, kad 20 prie šios iniciatyvos prisijungusių šalių, įskaitant 9 ES valstybes nares, šias normas įvykdė. Busane paramos teikėjai turėtų dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą laiku viešai skelbti teisingą ir išsamią informaciją apie paramos apimtį, sąlygas ir su vystymuisi skirtomis išlaidomis susijusius rezultatus. Tai turėtų būti daroma kasmet ir kas trejus–penkerius metus, kad šalys partnerės galėtų parengti tikslų biudžetą, užtikrinti atskaitomybę ir atlikti auditą.

Busane paramos teikėjai turėtų įsipareigoti i) sukurti vidaus sistemas, kurios leistų parengti daugiametį vystomojo bendradarbiavimo biudžetą, ii) pritaikyti bendras ataskaitų teikimo normas, pagrįstas Tarptautine paramos skaidrumo iniciatyva ir Paramos vystymuisi komiteto kreditorių ataskaitų teikimo sistema, iii) sukurti ir įgyvendinti paramos duomenų standartų koordinavimo su šalių partnerių biudžeto klasifikacijomis mechanizmus ir iv) atskleisti visą informaciją apie atitinkamas šalis, nurodytą Paramos vystimuisi komiteto išankstiniame išlaidų plane, įskaitant išsamesnę informaciją sektorių lygmeniu. Šalių partnerių skaidrumo įsipareigojimai yra sudėtinė demokratinės atsakomybės ir atskaitomybės įsipareigojimų dalis.

Busane ES turėtų siųsti aiškų politinį signalą, kad ji pasiryžusi atlikti vadovaujamąjį vaidmenį sprendžiant skaidrumo klausimus ir pradėti įgyvendinti ES skaidrumo garantiją, pagrįstą pagal ES paramos veiksmingumo veiklos priemonę priimtais skaidrumo įsipareigojimais.

Mažesnis suskaidymas ir proliferacija

Nepaisant didelių ES investicijų į darbo padalijimą, vis dar kyla rūpesčių dėl paramos suskaidymo. Užtrunka, kol koncentracijos pagal šalis ir sektorius rezultatai tampa akivaizdūs, vis dėlto būtina dėti daugiau pastangų pasauliniu mastu.

Paryžiuje ir Akroje prisiimtais įsipareigojimais nėra visapusiškai atsižvelgiama į darbo padalijimo politinį pobūdį. Be to, iš vertinimo matyti, kad šalys partnerės nesugeba arba nėra pasirengusios imtis vadovaujamojo vaidmens nustatant tinkamiausias užduotis paramos teikėjams.

Busane paramos teikėjai turėtų įsipareigoti i) toliau siekti su koncentracija ir darbo padalijimu susijusios pažangos, pripažįstant, kad sėkmė priklauso nuo politinių sprendimų priėmimo, ii) nuo atskiroms šalims skirtų strategijų pereiti prie bendrų paramos strategijų, kurias vykdytų politinės valios dirbti drauge turintys paramos teikėjai, ir iii) vengti dar nenuosekliau skirstyti vertikaliuosius fondus, vietoj to naudotis esamais kanalais ir juos stiprinti. Paramos teikėjai ir šalys partnerės turėtų iv) skatinti pasaulines aukšto lygio diskusijas apie darbo padalijimą tarpvalstybiniu lygiu, kurios būtų pagrįstos Paramos vystymuisi komiteto analitiniu darbu dėl suskaidymo ir išankstiniais planais, be kita ko, atsižvelgiant į per mažai paramos gaunančias šalis.

Koordinavimas

Duomenimis patvirtinama, kad veiklą koordinuojant pagal šalių partnerių nacionalinius prioritetus ir naudojantis tų šalių sistemomis parama būna veiksmingesnė. Naudojimasis šalių sistemomis neapsiriboja vien parama biudžetui, jis svarbus ir dėl paramos projektams. Šalių partnerių vyriausybės turi imtis vadovaujamojo vaidmens stiprinant šalių sistemas, bet už rizikos nustatymą ir mažinimą ir šalys partnerės, ir paramos teikėjai turėtų būti atsakingi vienodai.

Busane paramos teikėjai turėtų i) dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą veiklą koordinuoti pagal šalių partnerių nacionalinius vystymosi planus ir ii) kartu su šalimis partnerėmis naudotis jų sistemomis ir jas stiprinti, kiek tai susiję su visų rūšių parama, kad institucijos ir politika būtų veiksmingesnės.

3.3. Atskaitomybė už rezultatus

Bendras paramos veiksmingumo darbotvarkės pagrindas – tai, kad parama teikiama siekiant vystymosi rezultatų. Tačiau pasiekti rezultatai dar toli nuo užsibrėžtųjų. Tokia pat padėtis ir siekiant bendros šalių partnerių bei paramos teikėjų atskaitomybės ir atskaitomybės jų visuomenei.

Didėja ir šalių partnerių, ir paramos teikėjų atskaitomybė visuomenei už paramos lėšų naudojimą ir pasiektus rezultatus. Nors kai kurios šalys, atsižvelgdamos į Paryžiuje ir Akroje priimtus įsipareigojimus, ėmėsi kurti bendras atskaitomybės sistemas, tokios sistemos turi būti naudojamos visuotinai ir apimti atskaitomybę už rezultatus.

Paryžiuje ir Akroje patvirtinta, kad siekiant gerų rezultatų svarbu valdyti paramą, o Busane daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama gebėjimui nustatyti rezultatus ir parengti rezultatų ataskaitas. Vis dėlto dėl spaudimo siekti rezultatų neturėtų nukentėti ilguoju laikotarpiu vykdomas procesas – šalių partnerių gebėjimų planuoti, pasiekti ir nustatyti vystymosi rezultatus ir parengti rezultatų ataskaitas stiprinimas. Paramos teikėjų atliekami rezultatų vertinimai turėtų būti grindžiami, kiek tai įmanoma, šalių partnerių rezultatų ataskaitomis.

Busane šalys partnerės ir paramos teikėjai turėtų didinti savo atskaitomybę už vystymosi rezultatus, įsipareigodami i) didinti investicijas į šalių partnerių gebėjimus statistikos srityje, be kita ko, remiantis iniciatyva „Paryžius21“[7], ir ii) stiprinti šalių partnerių stebėjimo ir vertinimo gebėjimus, siekiant stebėti vystymosi rezultatus. Šalys partnerės ir paramos teikėjai turėtų įsipareigoti iii) naudodamiesi šalių partnerių vertinimo sistemomis teikti skaidrias vystymosi rezultatų ataskaitas, iv) visuotinai naudoti bendras atskaitomybės sistemas, parengtas atsižvelgiant į konkrečios šalies aplinkybes ir skirtas stebėti su įsipareigojimų vykdymu ir rezultatais susijusią pažangą, ir v) stiprinti rezultatais pagrįstą sprendimų dėl paramos investicijų priėmimą.

3.4. Nestabilios šalys

Paryžiaus deklaracijoje ir Akros veiksmų darbotvarkėje pripažinta, kad esant nestabiliai padėčiai svarbu laikytis paramos veiksmingumo principų. Tačiau jie turi būti parengti atsižvelgiant į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria nestabilios šalys ir kurie susiję su žemu atsakomybės lygiu ir nedideliais gebėjimais, taip pat skubiais poreikiais gauti svarbiausias paslaugas. Iš konkrečių 10 nestabilių valstybių principų[8] stebėjimo rezultatų matyti, kad nors paramos veiksmingumo principai tebėra tinkami, reikia tiksliau apibrėžti, kaip jie turėtų būti įgyvendinti esant nestabiliai padėčiai.

Busano baigiamajame dokumente reikėtų i) pripažinti ir paremti įgyvendinant Tarptautinį dialogą dėl taikos ir valstybės kūrimo atliktą darbą, taip pat vis svarbesnį g7+[9] šalių vadovaujamąjį vaidmenį, užtikrintą patvirtinus Monrovijos taikos ir valstybės kūrimo darbotvarkę, kuri yra rezultatų apibrėžimo ir nustatymo nestabiliose valstybėse sistema, ii) patvirtinti Paramos vystymuisi komiteto gaires dėl valstybės kūrimo, finansavimo pereinamuoju laikotarpiu ir rizikos valdymo esant nestabiliai padėčiai ir iii) paraginti paramos teikėjus pritaikyti savo sprendimų priėmimo, lėšų skyrimo ir įgyvendinimo procedūras, atsižvelgiant į konkrečius sunkumus, kylančius susidarius nestabiliai padėčiai.

4. Paramos veiksmingumo principų taikymo srities išplėtimas, į ją įtraukiant kitus vystymosi finansavimo šaltinius ir subjektus

Iš duomenų matyti, kad paramos veiksmingumo įsipareigojimai yra svarbūs ne tik tiems subjektams ir finansavimo šaltiniams, kurie šiuo metu patenka į jų taikymo sritį. Dėl vis didėjančios Paramos vystymuisi komitetui nepriklausančių paramos teikėjų svarbos raginama leisti jiems kuo aktyviau dalyvauti įgyvendinant paramos veiksmingumo darbotvarkę, taip pat Busano forume. Kituose su vystymosi veiksmingumu susijusiuose skyriuose nurodyti subjektai ir finansavimo šaltiniai, kurie gali suteikti papildomos naudos siekiant veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo ir kuriems Busano forume turėtų būti teikiama pirmenybė.

4.1. Sparčiai augančios ekonomikos šalių ir Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimo svarba

Sparčiai augančios ekonomikos šalys atlieka vis svarbesnį vaidmenį teikiant paramą šalims partnerėms, visų pirma dėl Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimo. Svarbu, kad Busane būtų pasinaudota galimybe stiprinti pasaulinę vystymosi partnerystę, pagrįstą įvairiais su vystymusi susijusiais metodais ir patirtimi.

Prisidėti prie vystymosi rezultatų svarbu visiems suinteresuotiesiems subjektams, teikiantiems finansavimą vystymuisi. Busano forume turėtų būti numatyta keistis šalių partnerių, paramos teikėjų ir augančios ekonomikos šalių patirtimi, susijusia su rezultatų siekimu. Atsižvelgiant į tai, Busano forume galėtų būti siekiama nustatyti bendrus principus ir diferencijuoti įsipareigojimus. Formuluojant šiuos principus gali būti naudinga vadovautis paramos veiksmingumo principais.

Busane turėtų būti dar kartą patvirtinta Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimo ir trišalio bendradarbiavimo svarba. Siekiant geresnių šių bendradarbiavimo kanalų rezultatų Busano baigiamajame dokumente reikėtų paminėti Šiaurės bei Pietų šalių ir Pietų šalių savitarpio papildomumą, pagrįstą vystymosi finansavimo srautų skaidrumu. Busano baigiamajame dokumente taip pat reikėtų pabrėžti regioninių forumų vaidmenį dalijantis žiniomis apie teigiamą su vystymusi susijusią patirtį, taip pat apie gebėjimų vystymą ir nusistovėjusią paramos valdymo tvarką.

4.2. Pilietinės visuomenės organizacijos, vietos valdžios institucijos ir privatūs fondai

Remiantis Akros veiksmų darbotvarke ir ES struktūrinio dialogo rezultatais, Busano baigiamajame dokumente turėtų būti dar kartą patvirtinta, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) pripažįstamos savarankiškais ir nepriklausomais subjektais ir kad jos papildo vyriausybių ir pelno siekiančio privačiojo sektoriaus veiklą. Be to, Busano baigiamajame dokumente turėtų būti pripažintas vietos valdžios institucijų, jei jos turi savivaldą, vaidmuo ir teisė inicijuoti specialias intervencines priemones, kuriomis remiami vietos vystymosi poreikiai.

Busane paramos teikėjų ir šalių partnerių pilietinės visuomenės organizacijos ir vietos valdžios institucijos turėtų būti paragintos toliau stengtis didinti atskaitomybę už vykdomas operacijas, jų skaidrumą ir vientisumą, vadovaujantis savireguliacijos mechanizmais, pavyzdžiui, Stambulo pilietinės visuomenės organizacijų vystymosi veiksmingumo principais[10].

Paryžiaus principai taikomi ir privatiems fondams, kurie yra vis svarbesni paramos teikėjai. Fondai turėtų būti raginami pritaikyti Stambulo principus, kad jie atitiktų jų veiklą ir partnerystę.

Galiausiai PVO ir privatūs fondai, veikdami kaip paramos teikėjai, turėtų skatinti prisiimti atsakomybę vietos lygmeniu, pripažindami, kad vietos pilietinė visuomenė atlieka vadovaujamąjį vaidmenį nustatant vietos vystymosi poreikius.

4.3. Bendradarbiavimas su pelno siekiančiu privačiuoju sektoriumi

Privačių subjektų atsiradimas leidžia dalytis skirtingomis nuomonėmis ir suteikia galimybę siūlyti įvairius vystymosi problemų sprendimo būdus. Dėl to privatusis sektorius raginamas aktyviau dalyvauti vykdant vystomąjį bendradarbiavimą, siekiant stiprinti skatinamąjį paramos vaidmenį. Glaudesnis bendradarbiavimas turėtų būti pagrįstas paramos veiksmingumo principais.

Sujungiant paskolas bei dotacijas ir kartu su daugiašalėmis bei dvišalėmis institucijomis plačiau naudojant naujoviškas finansines priemones (rizikos kapitalą, garantijas, rizikos pasidalijimą), sudaromos sąlygos iš privačiojo sektoriaus gauti papildomų lėšų vystymuisi. Busane vystymosi partneriai turėtų būti raginami ir toliau plačiau ir aktyviau naudoti paskolų bei dotacijų sujungimo priemones ir naujoviškas finansines priemones. Be to, privatusis sektorius turėtų būti pakviestas aktyviai veikti vystomojo bendradarbiavimo srityje, sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir taikant įmonių socialinę atsakomybę.

4.4.      Tarptautinės kovos su klimato kaita finansavimas kaip oficialios paramos vystymuisi dalis

Vykdant Kopenhagos–Kankuno procesą susitarta kovai su klimato kaita skirti reikšmingą finansavimą – vadinamąjį „skubios pradžios“ finansavimą, kuris 2010–2012 m. sieks 30 mlrd. USD, – ir didinti viešąjį bei privatųjį finansavimą, kuris iki 2020 m. turėtų siekti 100 mlrd. USD kasmet.

Busano baigiamajame dokumente turėtų būti i) patvirtintas paramos veiksmingumo principų taikymas kovos su klimato kaita finansavimui ir nurodyta panašaus patvirtinimo siekti Kopenhagos–Kankuno–Durbano procese, ii) Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos pereinamojo laikotarpio komitetui pateiktas prašymas paramos veiksmingumo principus įtraukti į rengiamą Ekologinio klimato fondo koncepciją ir iii) įsipareigota taikant kovos su klimato kaita finansavimo stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo mechanizmus reguliariai vertinti paramos veiksmingumo principų taikymą.

5. Būsimas paramos veiksmingumo valdymas ir stebėjimas

Šiuo metu nepakankamai dėmesio skiriama pagrindiniams paramos veiksmingumo valdymo našumo aspektams. Pirma, politinė parama teikta nenuosekliai ir iš esmės tik trijų aukšto lygio forumų metu. Antra, pasaulinės struktūros nepakankamai rėmė įgyvendinimą šalių lygmeniu, o Paramos vystymuisi komiteto už paramos veiksmingumą atsakinga darbo grupė tapo savarankiška ir labai biurokratizuota institucija. Trečia, nors buvo vykdomas Paryžiaus įsipareigojimų įgyvendinimo stebėjimas, jis nebuvo pritaikytas pagal skirtingų šalių aplinkybes. Galiausiai, bendros atskaitomybės sistemos sukurtos ne visose šalyse partnerėse, o jų rezultatai nebuvo sistemingai aptariami pasaulio mastu.

Busane turėtų būti priimti pakankamai išsamūs sprendimai dėl valdymo, kad būtų išvengta ilgų diskusijų pasibaigus šiam forumui. Apskritai valdymo struktūrą turėtų sudaryti kuo įvairesni vystymosi partneriai. Po Busano forumo valdymas turėtų apimti toliau nurodytus elementus.

Pirma, politinio dalyvavimo ir sprendimų priėmimo klausimai turėtų būti sprendžiami pabrėžiant paramos veiksmingumo įgyvendinimo ir įvairių pasaulio vystymosi politikos forumų ryšį. Tai padaryti būtų galima reguliariai rengiant aukšto lygio diskusijas pažangos klausimais Tarptautiniame valiutos fonde, Pasaulio banke ir per Paramos vystymuisi komiteto vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų susitikimus.

Antra, šalių lygmeniu įgyvendinimą reikėtų stiprinti sudarant bendrus šalių susitarimus, kuriuose šalys partnerės, atsižvelgdamos į konsultacijų su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais rezultatus ir naudodamosi vietos lygmeniu taikomais bendros atskaitomybės mechanizmais, su vystymosi partneriais susitartų dėl vietos lygmeniu pritaikytų Busano prioritetų ir tikslų.

Trečia, Už paramos veiksmingumą atsakinga darbo grupė turėtų būti supaprastinta, panaikinant daugumą esančių pogrupių. Ši grupė turėtų siekti palengvinti įgyvendinimą šalių lygmeniu (atlikti pagalbos tarnybos funkciją, užtikrinti sintezę, dalytis gerąja patirtimi) ir kartu su Paramos vystymuisi komitetu vykdyti visuotinį stebėjimą. Paramos vystymuisi komitetas turėtų tapti tarptautiniu forumu skaidrumo klausimams spręsti ir Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos priimančiąja organizacija. JT vystomojo bendradarbiavimo forume daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendros atskaitomybės pasaulio mastu stiprinimui.

Galiausiai stebėjimas pasaulio mastu turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į tai, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslų galutinis įgyvendinimo terminas yra 2015 m. Paryžiaus rodiklių skaičius turėtų būti sumažintas, kad atitiktų labiau sutelktą darbotvarkę. Įtrauktini rodikliai turėtų būti susiję su: atsakomybe (1, 2 rodikliai), koordinavimu (3 ir 5 rodikliai), nuspėjamumu ir skaidrumu (7 rodiklis) ir atskaitomybe už rezultatus (12 rodiklis); šalims partnerėms ir paramos teikėjams turi būti nustatyta po tiek pat rodiklių. Bazinis rodiklių lygis neturėtų būti keičiamas, kad būtų galima nustatyti ilguoju laikotarpiu padarytą pažangą. Vis dėlto stebėjimas šalių lygmeniu turėtų būti pagrįstas vietos lygmeniu taikomais mechanizmais. Bendra patirtimi pasaulio mastu turėtų būti dalijamasi Už paramos veiksmingumą atsakingoje darbo grupėje ir Paramos vystymuisi komitete.

6. Išvados

Busano forume bus suteikta svarbi galimybė visą dėmesį skirti paramos veiksmingumo darbotvarkei, siekiant didinti paramos poveikį vystymosi rezultatams. Atsižvelgiant į turimą gausią informaciją apie paramos reformą bus galima priimti pagrįstus sprendimus. Tvari politinė parama bus itin svarbi užtikrinant veiksmingą įgyvendinimą. Todėl Komisija Europos Sąjungai siūlo paramos veiksmingumo srityje toliau atlikti vadovaujamąjį vaidmenį siekiant šių tikslų:

1. Busano baigiamasis dokumentas turėtų būti išsamus dokumentas, kuriuo dar kartą, atsižvelgiant į Paryžiaus deklaraciją ir Akros veiksmų darbotvarkę, patvirtinami Paryžiaus principai ir kuriame daugiausia dėmesio skiriama didesniems įsipareigojimams teikti būsimo įgyvendinimo gaires. Visi Paramos vystymuisi komiteto paramos teikėjai, vertikalieji fondai ir daugiašalės organizacijos turėtų visapusiškai laikytis principų ir vykdyti įsipareigojimus.

2. Į Busano baigiamąjį dokumentą turėtų būti įtrauktos šios su paramos veiksmingumu susijusios temos: demokratinė atsakomybė, skaidrumas ir nuspėjamumas, mažesnis suskaidymas bei proliferacija, koordinavimas ir atskaitomybė už rezultatus. Laikantis lankstumo principo turėtų būti stiprinami įsipareigojimai, taikomi esant nestabiliai padėčiai.

3. Paramos veiksmingumo įgyvendinimas šalių lygmeniu turėtų būti įtvirtintas šalių partnerių iniciatyva sudarant šalių susitarimus, pagrįstus vietos lygmeniu taikomais mechanizmais. Turėtų būti supaprastinta visuotinio paramos veiksmingumo valdymo struktūra ir stebėjimas.

4. Sparčiai augančios ekonomikos šalys, PVO ir vietos valdžios institucijos, pelno siekiantis ir ne pelno privatusis sektorius turėtų būti kviečiami dalytis įvairia patirtimi, susijusia su vystymosi rezultatų siekimu ir paramos veiksmingumo principų aiškinimu, siekiant diferencijuoti atsakomybę ir įsipareigojimus.

5. Paramos veiksmingumo įsipareigojimų taikymo sritis turėtų būti išplėsta, į ją įtraukiant ir kitus finansavimo vystymuisi šaltinius, visų pirma kovos su klimato kaita finansavimą.

[1]               Be Komisijos, tyrime dalyvavo šios valstybės narės: Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

[2]               Žr. http://ec.europa.eu/europeaid/how/ensure-aid-effectiveness/documents/aid-effectiveness-benefits_en.pdf.

[3]               Žr. 1 išnašą.

[4]               Žr. 1 išnašą.

[5]               Žr. 2 išnašą.

[6]               Žr. 2 išnašą.

[7]               „Paryžius21“ yra šalių partnerių ir paramos teikėjų konsorciumas, kurio sekretoriatas įsikūręs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) būstinėje, žr. http://www.paris21.org/.

[8]               Nestabilių valstybių principai – tai tinkamo tarptautinio dalyvavimo nestabiliose valstybėse principai, kurių laikytis EBPO šalys įsipareigojo 2007 m.

[9]               g7+ – tai nepriklausomas ir savarankiškas nestabilių ir konfliktų kamuojamų šalių bei regionų forumas, kurio veikla iškilmingai pradėta per pirmąjį Tarptautinį dialogą dėl taikos ir valstybės kūrimo, 2010 m. įvykusį Dilyje, Rytų Timore.

[10]             http://www.cso-effectiveness.org/IMG/pdf/final_istanbul_cso_development_effectiveness_principles_footnote.pdf.