AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad siekiant užtikrinti ES išorės santykių energetikos srityje su svarbiausiomis gamybos, tranzito ir vartojimo šalimis nuoseklumą ir darną būtina geriau koordinuoti ES ir valstybių narių veiklą. Todėl Taryba paprašė valstybių narių nuo 2012 m. sausio 1 d. informuoti Komisiją apie visus savo naujus ir esamus dvišalius energetikos susitarimus su trečiosiomis šalimis[1].

Remiantis Europos Vadovų Tarybos išvadomis šiuo pasiūlymu nustatomas mechanizmas, įskaitant išsamias procedūras, taikytinas valstybių narių ir Komisijos keitimuisi informacija, susijusia su tarpvyriausybiniais susitarimais, t. y. teisiškai privalomais valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimais, galinčiais daryti poveikį energijos vidaus rinkos veikimui ar funkcionavimui arba energijos tiekimo saugumui Sąjungoje.

Pasiūlymu papildomas Komisijos komunikatas dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“[2].

1. POLITIKOS TIKSLAI

Importuojamos energijos dalis Sąjungoje nuolat auga[3]. Todėl valstybės narės ir energetikos įmonės ieško naujų energijos šaltinių už ES ribų. Deryboms su galingais trečiųjų šalių energijos tiekėjais dažniausiai prireikia politinio palaikymo, kuris užtikrinamas sudarant valstybių narių tarpvyriausybinius susitarimus su trečiosiomis šalimis. Paprastai dėl šių tarpvyriausybinių susitarimų vyksta dvišalės derybos, o patys susitarimai dažnai tampa pagrindu išsamesnėms prekybos sutartims.

Po elektros ir dujų rinkos liberalizavimo Europos Sąjungoje, o ypač įgyvendinant trečiąjį energetikos paketą[4], valstybės narės savo energetikos teisės aktuose atliko didelių pakeitimų. Laikytis šių teisės aktų pakeitimų trečiųjų šalių energijos tiekėjams ne visada komerciškai naudinga. Dėl galimo tiekiamos energijos trūkumo valstybės narės patiria vis didesnį spaudimą tarpvyriausybiniuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis daryti su Sąjungos energetikos teise nesuderinamas nuolaidas reguliavimo srityje. Tokios nuolaidos reguliavimo srityje kelia pavojų tinkamam Sąjungos energijos vidaus rinkos veikimui ir funkcionavimui.

Pavyzdžiui, kai pasirašomas tarpvyriausybinis susitarimas remti konkretaus dujotiekio projektą, jame neturėtų būti nuostatų, konkrečiam tiekėjui paliekančių teisę sudaryti sutartis dėl viso arba dalies dujotiekio pajėgumo, nebent tokia nuostata leidžiama pagal Sąjungos teisę po to, kai atitinkamos nacionalinio arba Sąjungos lygmens valdžios institucijos priima palankų sprendimą, kuriuo atleidžiama nuo Sąjungos energetikos teisės aktų reikalavimo dėl trečiųjų šalių teisės naudotis tinklais ir kuriam taikomos tuose teisės aktuose nustatytos sąlygos. Priešingu atveju susitarimas prieštaraus Sąjungos teisei, todėl juo nebus užtikrintas teisinis aiškumas investuotojams. Negana to, dujotiekio projektas neatitiks galimo ES finansavimo reikalavimų. Jei paaiškėja, kad kuriomis nors tarpvyriausybinių susitarimų su trečiosiomis šalimis nuostatomis pažeidžiamos vidaus rinkos taisyklės, valstybės narės vienašališkai tų susitarimų pakeisti negali, todėl sudarydamos tarpvyriausybinius susitarimus, kuriuose esama neteisėtų nuostatų, valstybės narės susiduria su prieštaringais teisiniais įsipareigojimais ir kyla grėsmė tinkamam Sąjungos energijos vidaus rinkos veikimui ir funkcionavimui. Todėl valstybės narės tokių susitarimų neturėtų pasirašyti.

Be to, kaip paaiškėjo per 2009 m. sausį kilusį Rusijos Federacijos ir Ukrainos ginčą dėl dujų, ES sudėtingiau užtikrinti energijos tiekimo saugumą, jei vidaus rinka neveikia tinkamai. Todėl valstybėms narėms ir Komisijai svarbu žinoti, kiek energijos importuojama ir kokie jos šaltiniai.

Siekiant spręsti šias problemas, svarbu tobulinti valstybių narių, taip pat valstybių narių ir Komisijos keitimąsi informacija apie esamus, laikinai taikomus ir būsimus tarpvyriausybinius susitarimus. Tai padės supaprastinti Sąjungos energetikos politikos koordinavimą ir veiksmingą įgyvendinimą Sąjungos lygmeniu. Be to, tai leis pagerinti atskirų valstybių narių derybinę poziciją dėl tiekimo saugumo užtikrinimo derybose su trečiosiomis šalimis, užtikrinti tinkamą Sąjungos energijos vidaus rinkos veikimą ir funkcionavimą, taip pat suteiks teisinio aiškumo, būtino priimant investicijų sprendimus, ir leis siekti, kad projektui būtų skirta ES lėšų. Padidėjus tarpvyriausybinių susitarimų skaidrumui, Sąjungos išoriniai santykiai taip pat taps nuoseklesni, darnesni ir pagrįsti solidarumo principu, o valstybės narės galės geriau pasinaudoti privalumais, susijusiais su politine ir ekonomine Sąjungos įtakos ir Komisijos kompetencija Sąjungos teisėje. Todėl numatoma, kad per derybas valstybės narės gali paprašyti Sąjungos pagalbos. Taigi naujoji priemonė suteiks Komisijai galimybę veiksmingai remti valstybes nares.

2. POLITIKOS PASIRINKTYS IR KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS

Dėl riboto ekonominio ir socialinio šio pasiūlymo poveikio nutarta, kad oficialaus poveikio vertinimo atlikti nebūtina. Vis dėlto, atsižvelgusi į nurodytus politikos tikslus, Komisija įvertino keletą galimybių deramai perkelti Europos Vadovų Tarybos išvadas į teisės aktus. 2010 m. gruodžio 21 d.–2011 m. kovo 7 d. vyko viešos konsultacijos dėl ES energetikos politikos išorės aspekto. Konsultacijose iškelti klausimai dėl būtinybės valstybėms narėms ir Komisijai koordinuoti veiksmus, susijusius su tarpvyriausybinių susitarimų sudarymu, siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir tinkamą Sąjungos energijos vidaus rinkos veikimą ir funkcionavimą. Iš viso buvo gauta per 90 atsakymų. Respondentai akcentavo svarbų Sąjungos vaidmenį skatinant patikimą teisinę ir institucinę sistemą, padedančią siekti abipusiškai naudingų santykių su pagrindiniais energijos tiekėjais ir tranzito valstybėmis. Be to, 2011 m. balandžio 6 d. Briuselyje vyko susitikimas su energetikos ekspertais.

Faktinė padėtis

Šiuo metu Komisija neturi informacijos apie daugumą valstybių narių tarpvyriausybinių susitarimų su trečiosiomis šalimis, nes valstybės narės Komisijai teikti visapusiškos informacijos apie šiuos susitarimus nėra įpareigotos[5]. Labai apytikriais Komisijos skaičiavimais, valstybės narės su trečiosiomis šalimis gali būti sudariusios apie 30 tarpvyriausybinių susitarimų dėl naftos ir 60 – dėl dujų[6]. Greičiausiai tokie susitarimai sudaryti dėl naftos arba dujų, importuojamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių, kiekio arba tokio kiekio tiekimo per pastoviąją infrastruktūrą sąlygų. Manoma, kad valstybių narių tarpvyriausybinių susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl elektros yra mažiau. Tarp šių susitarimų yra Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos susitarimas BRELL RING dėl Baltijos valstybių tinklų valdymo ir naudojimo. Panašūs susitarimai greičiausiai egzistuoja ir su Balkanų šalimis, kuriose trečiųjų šalių tinklai yra sujungti ir su Sąjungos valstybėmis narėmis. Neįmanoma tiksliai nustatyti, ar šie tarpvyriausybiniai susitarimai keičiami reguliariai ir kiek naujų susitarimų pasirašoma. Valstybės narės taip pat neturi mechanizmo, galinčio padėti sekti šios srities pokyčius 27 valstybėse narėse. Nors keli skaidrumo reikalavimai jau nustatyti[7], jie taikomi tik dujų sektoriui (esamiems ir būsimiems tarpvyriausybiniams susitarimams) ir keitimuisi informacija tarp Komisijos ir valstybių narių (keitimasis informacija tarp pačių valstybių narių nenumatytas), tad vien dėl šių priežasčių jais nevisiškai į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Vadovų Tarybos išvadų rekomendacijos. Taigi faktinė padėtis yra nepatenkinama ir, Komisijos manymu, būtina pasiūlyti nustatyti naują išsamesnį ir visapusiškesnį keitimosi informacija mechanizmą.

Teisinė priemonė arba savanoriška priemonė

Tik aiškūs įsipareigojimai dėl valstybių narių, taip pat valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus gali užtikrinti būtiną skaidrumą, reikalingą koordinavimui Sąjungos lygmeniu. Nors į siūlomą mechanizmą įtraukti ir privalomos teisinės galios neturintys elementai, tokie kaip bendras standartinių nuostatų parengimas, iki šiol vien savanoriškų priemonių nepakako, kad būtų užtikrintas toks keitimasis informacija, koks būtinas, kad valstybių narių susitarimai su trečiosiomis šalimis būtų teisiški ir nekeltų pavojaus tinkamam Sąjungos energijos vidaus rinkos veikimui ir funkcionavimui. Taigi keistis informacija įpareigojanti teisinė priemonė, kurios tinkamiausia forma – sprendimas[8], yra vienintelis būdas, užtikrinsiantis nustatytų politikos tikslų įgyvendinimą.

Taikymo sritis

Siekiant tiksliai perkelti Tarybos išvadas, siūloma sprendimą taikyti visiems esamiems, laikinai taikomiems ir naujiems tarpvyriausybiniams susitarimams, kurie gali daryti poveikį energijos vidaus rinkos veikimui ar funkcionavimui arba energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, nes šios dvi sritys yra glaudžiai susijusios. Labai svarbu į sprendimo taikymo sritį įtraukti visus tarpvyriausybinius susitarimus, darančius poveikį dujų, naftos arba elektros tiekimui pastoviąja infrastruktūra (tokia kaip vamzdynai ir tinklai) arba tam, koks bendras energijos kiekis importuojamas į ES.

Tinkamas keitimosi informacija laikas

Kitoms valstybėms narėms ir Komisijai gauti išankstinės informacijos apie planuojamus pasirašyti tarpvyriausybinius susitarimus yra labai svarbu. Taip pat būtina išsamiai susipažinti su jau galiojančių tarpvyriausybinių susitarimų turiniu. Todėl būtų tinkamiausia, jei valstybės narės apie savo ketinimą pradėti derybas pirmiausiai informuotų Komisiją ir pateiktų jai ratifikuotą tarpvyriausybinio susitarimo versiją. Komisijai tektų pagrindinis vaidmuo nedelsiant pranešti šią informaciją kitoms valstybėms narėms, atsižvelgiant į valstybių narių prašymus dėl informacijos konfidencialumo.

Tačiau, jei informacija nebus keičiamasi jau per derybas, bus sudėtinga daryti įtaką būsimiems tarpvyriausybiniams susitarimams, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su Sąjungos energetikos teisės aktais ir Sąjungos tiekimo saugumo politika. Vis dėlto svarbiausia, kad taip būtų nepasinaudota galimybe užtikrinti su tarpvyriausybinių susitarimų statusu ir galiojimu susijusį teisinį aiškumą, kuris būtinas įgyvendinant stambius energetikos projektus ir skiriant finansavimą. Tai neigiamai paveiktų Sąjungos investicijas, o kartu ir Sąjungos energijos tiekimo saugumą.

Taikant dabartinį ex-post kontrolės mechanizmą, t. y. pažeidimo nagrinėjimo procedūras, ši problema sprendžiama nelabai veiksmingai[9]. Taip yra todėl, kad jeigu po to, kai tarpvyriausybiniai susitarimai pasirašomi ir tuo labiau ratifikuojami, paaiškėja, kad tam tikros jų nuostatos neatitinka vidaus rinkos taisyklių, valstybės narės negali šių susitarimų vienašališkai taisyti ir turėtų iš naujo dėl jų derėtis su atitinkamomis trečiosiomis šalimis. Todėl manoma, kad būtinas nuolatinis ryšys ir keitimasis informacija per derybas, taip pat galimybė susijusios valstybės narės arba Komisijos prašymu patikrinti tarpvyriausybinio susitarimo atitiktį ES teisės aktams prieš jį pasirašant. Be to, siūloma suteikti galimybę valstybėms narėms prašyti Komisijos tarnybų pagalbos derybose. Taikant šiuos keitimosi informacija mechanizmus įgyta patirtis turėtų padėti bendromis pastangomis parengti savanoriškas standartines nuostatas, kurias valstybės narės galės taikyti būsimuose tarpvyriausybiniuose susitarimuose. Taikant šias standartines nuostatas būtų išvengta tarpvyriausybinių susitarimų neatitikties Sąjungos teisei.

Privaloma ex-ante kontrolė ir lankstesnis atitikties patikrinimas

Nesiūloma kurti išsamaus privalomos ex-ante kontrolės mechanizmo visiems atitinkamiems tarpvyriausybiniams susitarimams, nes taikant tokį mechanizmą būtų užkrauta pernelyg didelė našta valstybėms narėms, o visų būsimų tarpvyriausybinių susitarimų sudarymą tektų atidėti bent keliems mėnesiams.

Manoma, kad pakaktų pateikti lankstesnį atitikties kontrolės mechanizmą, kai Komisija savo pačios iniciatyva arba valstybės narės, vykdančios derybas dėl tarpvyriausybinio susitarimo, prašymu vertina svarstomo susitarimo atitiktį Sąjungos teisei prieš tą susitarimą pasirašant. Kai atitikties patikrinimas atliekamas susijusios valstybės narės arba Komisijos prašymu, tai, siekiant per daug nevilkinti derybų ir jei Komisija aiškios nuomonės nepateikia per keturis mėnesius, laikoma, kad Komisija prieštaravimų neturi.

Siūlomas variantas smarkiai padidintų Sąjungos gebėjimą užtikrinti tinkamą energijos vidaus rinkos veikimą ir funkcionavimą, taip pat išsaugoti energijos tiekimo saugumą ir stambių energijos projektų įgyvendinimą, darniai ir todėl veiksmingai panaudojant Sąjungos derybines galias. Šiuo atžvilgiu teigiamas pasiūlymo poveikis derybose dėl tarpvyriausybinių susitarimų su trečiosiomis šalimis atsvertų gana ribotą papildomą valstybių narių naštą, susijusią skaidrumo įsipareigojimų laikymusi.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Šiuo pasiūlymu siekiama įgyvendinti 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir nustatyti mechanizmą, įskaitant išsamias procedūras, taikytinas valstybių narių ir Komisijos keitimuisi informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus, siekiant supaprastinti koordinavimą Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas, tinkamas energijos vidaus rinkos veikimas ir funkcionavimas, taip pat suteikti teisinio aiškumo, būtino priimant investicijų sprendimus.

Atskiroms valstybėms narėms šių politikos tikslų įgyvendinimą užtikrinti sudėtinga. Šiuo metu valstybės narės neturi pakankamai informacijos, kad galėtų vertinti bendrą savo tarpvyriausybinių susitarimų poveikį energijos tiekimo saugumui Europos Sąjungoje. Pačių valstybių narių atliekami jų tarpvyriausybinių susitarimų atitikties Sąjungos energetikos taisyklėms vertinimai taip pat nesuteikia pakankamo teisinio aiškumo investuotojams. Kita vertus, koordinavimas Sąjungos lygmeniu prisidės prie visų šių tikslų siekimo. Kadangi siūlomas keitimasis informacija padidins valstybių narių derybinę poziciją trečiųjų šalių atžvilgiu, tai užtikrins tinkamą Sąjungos taisyklių ir strategijų įgyvendinimą. Vietoj nacionalinės perspektyvos bus galima taikyti kolektyvinio energijos tiekimo saugumo perspektyvą. Bendrai parengtų standartinių nuostatų taikymas ir siūlomas atitikties ES teisės aktams patikrinimas suteiks investuotojams daugiau teisinių garantijų dėl tarpvyriausybinių susitarimų atitikties ES teisės aktams. Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Be to, pasiūlymas atitinka ir proporcingumo principą, kadangi nagrinėtomis savanoriškomis alternatyvomis neužtikrinamas tinkamo masto keitimasis informacija, o tuo pačiu ir politikos tikslų įgyvendinimas.

Pagal apibrėžimą tarpvyriausybiniai susitarimai – teisiškai privalomi valstybių narių susitarimai su trečiosiomis šalimis, galintys daryti poveikį tinkamam energijos vidaus rinkos veikimui ir funkcionavimui, taip pat energijos tiekimo saugumui Europos Sąjungoje.

Siekiant išvengti dubliavimosi, pasiūlymas netaikomas tarpvyriausybiniams susitarimams, apie kuriuos reikia specialiai pranešti Komisijai pagal kitus Sąjungos teisės aktus, išskyrus tarpvyriausybinius susitarimus, apie kuriuos Komisijai turi būti pranešta pagal Dujų tiekimo saugumo reglamentą[10]. Taip pat siūloma naujojo mechanizmo netaikyti susitarimams tarp komercinės veiklos vykdytojų, išskyrus tokius atvejus, kai šie komerciniai susitarimai aiškiai minimi tarpvyriausybiniame susitarime.

Valstybės narės Komisijai nusiunčia visus esamus ir laikinai taikomus savo tarpvyriausybinius susitarimus su trečiosiomis šalimis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo siūlomo sprendimo įsigaliojimo. Be to, jos kuo anksčiau informuoja Komisiją apie savo ketinimą pradėti derybas dėl tarpvyriausybinio susitarimo pasirašymo arba keisti esamus tarpvyriausybinius susitarimus. Komisija reguliariai informuojama apie derybas. Jei paprašoma, Komisija dalyvauja derybose kaip stebėtoja. Todėl valstybės narės taip pat turi teisę paprašyti Komisijos pagalbos jų derybose su trečiosiomis šalimis.

Po tarpvyriausybinio susitarimo ratifikavimo ratifikuotas tekstas nusiunčiamas Komisijai. Visi tarpvyriausybiniai susitarimai pateikiami su visais priedais, kitais juose minimais tekstais ir visais jų pakeitimais. Komisija valstybėms narėms suteikia galimybę su gauta informacija susipažinti duomenų bazėje. Teikdama informaciją Komisijai valstybė narė gali nurodyti, ar kuri nors informacijos dalis pateiktuose susitarimuose turi būti laikoma konfidencialia.

Komisija padeda valstybėms narėms koordinuoti veiklą, kad būtų galima sekti tarpvyriausybinių susitarimų pokyčius, nustatyti bendras problemas ir jų sprendimus, taip pat parengti standartines nuostatas, kurias valstybės narės galės ateityje naudoti tarpvyriausybiniuose susitarimuose.

Be to, Komisija savo iniciatyva ne vėliau kaip per keturias savaites nuo pranešimo apie tai, kad derybos baigtos, arba valstybės narės, kuri derėjosi dėl tarpvyriausybinio susitarimo, prašymu turės teisę įvertinti svarstyto susitarimo atitiktį Sąjungos teisei, kad būtų užtikrintas susitarimo teisėtumas. Šiuo atveju valstybės narės galutinai per derybas priimtą tarpvyriausybinį susitarimą turi pateikti Komisijai prieš jo pasirašymą. Komisija įvertina susitarimą per keturis mėnesius. Jei paprašoma, kad būtų patikrinta susitarimo atitiktis ES teisės aktams, ir jei Komisija nuomonės per vertinimui skirtą laikotarpį nepateikia, laikoma, kad Komisija prieštaravimų neturi.

Praėjus ketveriems metams nuo šio siūlomo sprendimo įsigaliojimo, Komisija parengs jo įgyvendinimo ataskaitą.

Siūlomas sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

4. PASIŪLYMO POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui. Dėl ribotos papildomos Komisijos administracinės naštos nebus patirta papildomų išlaidų.

2011/0238 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis nustatomas keitimosi informacija mechanizmas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

įstatymo galią turinčio teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[11],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[12],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Europos Vadovų Taryba paprašė valstybių narių nuo 2012 m. sausio 1 d. informuoti Komisiją apie visus savo naujus ir galiojančius dvišalius energetikos susitarimus su trečiosiomis šalimis. Atsižvelgdama į tai, kad būtina apsaugoti neskelbtiną komercinę informaciją, Komisija šią informaciją tinkama forma turėtų pateikti visoms kitoms valstybėms narėms;

(2) Sąjungos teisės aktais reikalaujama, kad, siekdamos užtikrinti Sutartimi ar Sąjungos institucijų aktais nustatomų pareigų vykdymą, valstybės narės imtųsi visų tinkamų priemonių. Todėl valstybės narės turėtų vengti Sąjungos teisės ir tarptautinių susitarimų, pasirašomų tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, nesuderinamumo arba jį pašalinti;

(3) kad energijos vidaus rinka veiktų tinkamai, į Sąjungą iš trečiųjų šalių importuojamai energijai turėtų būti visapusiškai taikomos energijos vidaus rinkos sukūrimo taisyklės. Jei energijos vidaus rinka veikia netinkamai, kyla pavojus ES energijos tiekimo saugumui. Didesnis valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimų skaidrumas leistų Sąjungai solidariai imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų garantuotas tokių susitarimų suderinamumas su Sąjungos teisės aktais ir veiksmingai užtikrintas energijos tiekimo saugumas;

(4) naujasis keitimosi informacija mechanizmas turėtų būti taikomas tik tarpvyriausybiniams susitarimams, galintiems daryti poveikį energijos vidaus rinkai arba energijos tiekimo saugumui, nes šios dvi sritys iš esmės susijusios. Visų pirma šis mechanizmas turėtų būti skirtas visiems tarpvyriausybiniams susitarimams, darantiems poveikį dujų, naftos arba elektros tiekimui per pastoviąją infrastruktūrą arba tam, kiek energijos į Sąjungą importuojama iš trečiųjų šalių;

(5) šiuo sprendimu nustatomas keitimosi informacija mechanizmas neturėtų būti taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams, kurie, remiantis kitais Sąjungos teisės aktais, tokiais kaip [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. .../..., kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka[13]], Komisijai turi būti pateikti visi;

(6) tačiau minėtas atleidimas nuo pareigos pranešti netaikomas tarpvyriausybiniams susitarimams, apie kuriuos Komisijai turi būti pranešta pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB[14], 13 straipsnio 6 dalį. Nuo šiol apie tarpvyriausybinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, darančius poveikį dujų infrastruktūros ir dujų atsargų plėtrai ir naudojimui, turėtų būti pranešama pagal šiame sprendime pateiktas taisykles. Siekiant išvengti dubliavimosi, reikėtų laikyti, kad pagal šį sprendimą pateikus pranešimą įvykdoma Reglamente (ES) Nr. 994/2010 numatyta pareiga pranešti;

(7) šis sprendimas neturėtų būti taikomas komercinių ūkio subjektų susitarimams, išskyrus tuos atvejus, kai šie komerciniai susitarimai aiškiai minimi tarpvyriausybiniuose susitarimuose. Vis dėlto komercinės veiklos vykdytojai, derinantys komercinius susitarimus su trečiųjų šalių veiklos vykdytojais, gali konsultuotis su Komisija, kad išvengtų galimo prieštaravimo Sąjungos teisei;

(8) valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visus esamus, laikinai galiojančius, kaip apibrėžta Vienos konvencijos[15] 25 straipsnyje, ir naujus tarpvyriausybinius susitarimus;

(9) valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie dar tik ketinamas pradėti derybas dėl naujų tarpvyriausybinių susitarimų arba esamų tarpvyriausybinių susitarimų pakeitimų. Komisija turėtų būti reguliariai informuojama apie vykstančias derybas. Jai turėtų būti suteikta teisė dalyvauti derybose kaip stebėtojai. Be to, valstybės narės taip pat gali paprašyti Komisijos joms padėti derybose su trečiosiomis šalimis;

(10) Komisija turėtų turėti teisę savo iniciatyva arba valstybės narės, kuri derėjosi dėl tarpvyriausybinio susitarimo, prašymu įvertinti svarstyto susitarimo atitiktį Sąjungos teisei prieš tą susitarimą pasirašant;

(11) visi galutiniai ratifikuoti susitarimai, kuriems taikomas šis sprendimas, turėtų būti perduoti Komisijai, kad ši galėtų išsamiai informuoti visas kitas valstybes nares;

(12) visą gautą informaciją Komisija turėtų elektroniniu būdu pateikti kitoms valstybėms narėms. Komisija turėtų paisyti valstybių narių prašymų užtikrinti pateiktos informacijos, visų pirma komercinės informacijos, konfidencialumą. Tačiau prašymai užtikrinti konfidencialumą neturėtų apriboti pačios Komisijos galimybės naudotis konfidencialia informacija, nes Komisijai būtina turėti išsamią informaciją, kad galėtų atlikti vertinimą. Prašymais užtikrinti konfidencialumą neapribojama teisė susipažinti su dokumentais, numatyta 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl visuomenės teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[16];

(13) nuolatinis keitimasis informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus Sąjungos lygmeniu turėtų padėti plėtoti geriausią praktiką. Remdamasi geriausia praktika, Komisija turėtų rekomenduoti standartines nuostatas, taikytinas valstybių narių tarpvyriausybiniuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis. Taikant šias neprivalomas standartines nuostatas, būtų išvengta tarpvyriausybinių susitarimų neatitikties Sąjungos teisei;

(14) geresnis esamų ir naujų tarpvyriausybinių susitarimų išmanymas turėtų padėti geriau koordinuoti energetikos klausimus tarp valstybių narių, taip pat tarp valstybių narių ir Komisijos. Geresnis koordinavimas turėtų padėti valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti privalumais, susijusiais su politine ir ekonomine Sąjungos įtaka;

(15) šiame sprendime numatomas keitimosi informacija mechanizmas neturėtų apsunkinti galiojančių Sąjungos taisyklių dėl pažeidimų ir konkurencijos taikymo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo sprendimu nustatomas mechanizmas valstybėms narėms ir Komisijai keistis informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus.

2. Šis sprendimas netaikomas tarpvyriausybiniams susitarimams, kuriems visiems pagal Sąjungos teisę taikomos kitos konkrečios pranešimo procedūros, išskyrus tarpvyriausybinius susitarimus, apie kuriuos Komisijai pranešama pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 13 straipsnio 6 dalį.

2 straipsnis Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1) tarpvyriausybiniai susitarimai – teisiškai privalomi valstybių narių susitarimai su trečiosiomis šalimis, galintys daryti poveikį tinkamam energijos vidaus rinkos veikimui ir funkcionavimui arba energijos tiekimo saugumui Sąjungoje;

2) esami tarpvyriausybiniai susitarimai – tarpvyriausybiniai susitarimai, įsigalioję iki šio sprendimo įsigaliojimo.

3 straipsnis Komisijos ir valstybių narių keitimasis informacija

1. Valstybės narės pateikia Komisijai visus esamus ir laikinai galiojančius savo tarpvyriausybinius susitarimus su trečiosiomis šalimis kartu su priedais, kitais tekstais, kurie aiškiai minimi susitarimuose, ir pakeitimais ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo. Komisija visą gautą informaciją pateikia kitoms valstybėms narėms elektroniniu būdu. Šiame sprendime laikoma, kad esami arba laikinai galiojantys tarpvyriausybiniai susitarimai, jau pateikti Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 994/2010 šio sprendimo įsigaliojimo dieną ir atitinkantys šio straipsnio dalies reikalavimus, yra pateikti.

2. Valstybė narė, ketinanti pradėti derybas su trečiąja šalimi dėl esamo tarpvyriausybinio susitarimo pakeitimo arba naujo tarpvyriausybinio susitarimo sudarymo, apie savo ketinimą iki numatomos derybų pradžios kuo anksčiau raštu praneša Komisijai. Prie Komisijai teikiamos informacijos pridedami susiję dokumentai, be to, nurodoma, kokios nuostatos turi būti aptariamos per derybas, taip pat derybų tikslai ir kita svarbi informacija. Jei esamas susitarimas keičiamas iš dalies, Komisijai teikiamoje informacijoje nurodomos nuostatos, dėl kurių turi būti deramasi iš naujo. Komisija gautą informaciją elektroniniu būdu pateikia visoms valstybėms narėms. Pirmiau minėta valstybė narė reguliariai informuoja Komisiją apie vykstančias derybas. Jei Komisija arba susijusi valstybė narė pageidauja, Komisija derybose gali dalyvauti kaip stebėtoja.

3. Ratifikavus tarpvyriausybinį susitarimą arba tarpvyriausybinio susitarimo pakeitimą, valstybė narė susitarimą arba jo pakeitimą kartu su priedais ir kitais tekstais, kurie aiškiai minimi šiuose susitarimuose arba jų pakeitimuose, pateikia Komisijai, kuri gautus dokumentus, išskyrus konfidencialiomis pagal 7 straipsnį laikomas dalis, elektroniniu būdu pateikia visoms kitoms valstybėms narėms.

4 straipsnis Komisijos pagalba

Pagal 3 straipsnio 2 dalį informavusi Komisiją apie ketinimą pradėti derybas dėl esamo tarpvyriausybinio susitarimo pakeitimo arbo naujo tarpvyriausybinio susitarimo sudarymo, valstybė narė gali paprašyti Komisijos pagalbos derybose su trečiąja šalimi.

5 straipsnis Ex-ante atitikties kontrolė

Komisija savo iniciatyva per keturias savaites nuo tada, kai buvo informuota apie baigtas derybas, arba valstybės narės, kuri dalyvavo derybose dėl tarpvyriausybinio susitarimo, prašymu gali įvertinti pasiekto susitarimo atitiktį Sąjungos teisei prieš susitarimo pasirašymą. Kai Komisija arba susijusi valstybė narė paprašo, kad būtų ex-ante įvertinta tokio svarstyto tarpvyriausybinio susitarimo atitiktis Sąjungos teisei, priimtas, bet dar nepasirašytas tarpvyriausybinio susitarimo projektas pateikiamas Komisijai nagrinėti. Susijusi valstybė narė susitarimo nepasirašo keturis mėnesius nuo tarpvyriausybinio susitarimo projekto pateikimo. Susitarus su atitinkama valstybe nare, šis nagrinėjimo laikotarpis gali būti pratęstas. Jei paprašius patikrinti susitarimo atitiktį Komisija per nagrinėjimo laikotarpį nuomonės nepateikia, laikoma, kad Komisija prieštaravimų neturi.

6 straipsnis Koordinavimas su valstybėmis narėmis

1. Komisija palengvina valstybių narių veiksmų koordinavimą, kad būtų galima:

a) peržiūrėti pokyčius, susijusius su tarpvyriausybiniais susitarimais;

b) nustatyti bendras problemas, susijusias su tarpvyriausybiniais susitarimais, ir apsvarstyti galimybę imtis tinkamų veiksmų šioms problemoms spręsti;

c) geriausios praktikos pagrindu parengti standartines nuostatas, kurias taikant būtų užtikrinta visiška būsimų tarpvyriausybinių susitarimų atitiktis Sąjungos energetikos teisės aktams.

7 straipsnis Konfidencialumas

Valstybės narės, perduodamos informaciją Komisijai pagal 3 straipsnį, gali nurodyti, ar kuri nors pranešime pateikiama informacijos dalis, visų pirma komercinė informacija, turi būti laikoma konfidencialia ir ar perduodama informacija gali būti dalijamasi su kitomis valstybėmis narėmis. Komisija laikosi tokių nurodymų. Prašymai laikytis konfidencialumo neriboja pačios Komisijos prieigos prie konfidencialios informacijos.

8 straipsnis Peržiūra

1. Praėjus ketveriems metams po sprendimo įsigaliojimo, Komisija pateikia sprendimo įgyvendinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

2. Ataskaitoje visų pirma įvertinama, ar šio sprendimo pakanka, kad būtų užtikrinta visiška tarpvyriausybinių susitarimų atitiktis Sąjungos teisei ir valstybių narių veiksmų, susijusių su tarpvyriausybiniais susitarimais, aukšto lygio koordinavimas.

9 straipsnis Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

10 straipsnis Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms pagal Sutartis.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               Šias išvadas 2011 m. vasario 28 d. patvirtino Energetikos taryba: „Komisija ir valstybės narės geriau ir tinkamu laiku keičiasi informacija; be kita ko, valstybės narės informuoja Komisiją apie visus savo naujus ir galiojančius dvišalius energetikos susitarimus su trečiosiomis šalimis.“

[2]               COM (2011) 539.

[3]               Pagal 2030 m. scenarijų iš trečiųjų šalių importuojamos energijos dalis gali siekti 57 %.

[4]               OL L 2011, 2009 8 14.

[5]               Vienintelis šiuo metu egzistuojantis įpareigojimas numatytas 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (Dujų tiekimo saugumo reglamento), 13 straipsnio 6 dalyje, OL 295, 2010 11 12, p. 1–22. Šia nuostata valstybės narės įpareigojamos pranešti Komisijai apie tarpvyriausybinius dujų susitarimus. Apie dabartinius tarpvyriausybinius susitarimus reikia tik pranešti iki 2011 m. gruodžio 3 d.

[6]               Atsižvelgiant į tai, kad žinoma apie vos kelis tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus, pavyzdžiui, apie susitarimą dėl dujotiekio „South Stream“, šis itin konservatyvus vertinimas grįstas prielaida, kad keletas valstybių narių yra pasirašiusios tokius tarpvyriausybinius susitarimus su pagrindiniais naftos ir dujų tiekėjais, ypač kai nafta ir dujos tiekiami vamzdynais.

[7]               Žr. Dujų tiekimo saugumo reglamento 13 straipsnio 6 dalį.

[8]               Nors tinka tiek reglamentas, tiek sprendimas, pastarasis laikomas tinkamesnis, nes teisinė priemonė neturės tiesioginio poveikio fiziniams asmenims ir yra išimtinai skirta valstybėms narėms.

[9]               Reikėtų pabrėžti, kad pranešimas apie esamus tarpvyriausybinius susitarimus nesutrukdys Komisijai prireikus pradėti pažeidimo procedūros, t. y. jei konkrečiu atveju gali būti įrodyta, kaip tam tikras susitarimas pažeidžia vidaus rinkos taisykles.

[10]             Dubliavimosi išvengiama ir taikant Dujų tiekimo saugumo reglamentą, nes pranešimas pagal kur kas išsamesnes taisykles, numatytas šiame pasiūlyme, atitiktų Dujų tiekimo saugumo reglamente numatytus reikalavimus.

[11]             OL C […], […], p. […]. .

[12]             OL C […], […], p. […]. .

[13]             [COM2010 (344) galutinis, dar nepriimtas].

[14]             OL L 295, 2010 11 12, p. 1.

[15]             1969 m. Vienos konvencija dėl Sutarčių teisės.

[16]             OL L 8, 2001 1 12, p. 28.