AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Teisės akto pasiūlymo aplinkybės 1.1. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Finansų krizės mastas išryškino nepriimtiną riziką, susijusią su dabartiniu finansų įstaigų reguliavimu. TVF vertinimu, 2007–2010 m. Europos kredito įstaigos dėl krizės patyrė beveik 1 trilijoną eurų (tai sudaro 8 proc. ES BVP) nuostolių.

Siekdamos grąžinti bankų sektoriaus stabilumą ir užtikrinti, kad realiajai ekonomikai ir toliau būtų teikiami kreditai, ir ES, ir jos valstybės narės ėmėsi įvairių precedento neturinčių priemonių, kurių išlaidas galiausiai teko apmokėti mokesčių mokėtojams. Šiomis aplinkybėmis 2010 m. spalio mėn. Komisija patvirtino 4,6 trilijono eurų finansų įstaigoms skirtų valstybės pagalbos priemonių, iš jų daugiau kaip 2 trilijonai eurų buvo veiksmingai panaudoti 2008 ir 2009 m.

Taip pat reikalingos ryžtingos, ne mažesnio užmojo už fiskalinę paramą kredito įstaigoms reformos, kuriomis šalinamos per krizę išryškėjusios reguliavimo spragos. Tuo tikslu Komisija jau pasiūlė įvairių bankų sektoriaus teisės aktų pataisų, jos įsigaliojo 2009 m. (II direktyva dėl kapitalo poreikio) ir 2010 m. (III direktyva dėl kapitalo poreikio). Šiame pasiūlyme pateikiami bendrai parengti ir suderinti reikalavimai dėl kredito įstaigų kapitalo ir likvidumo standartų, vadinamų sistema „Bazelis III“, taip pat suderintos kitos šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos. Dėl reguliavimo priimti sprendimai išsamiau paaiškinti 5 skyriuje.

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ir direktyvoje pateikiamos nuostatos, glaudžiai susijusios su galimybe verstis kredito įstaigų veikla (pavyzdžiui, nuostatos, kuriomis reglamentuojamas veiklos leidimų išdavimas, naudojimasis įsisteigimo laisve, buveinės ir priimančiosios valstybių narių priežiūros institucijų įgaliojimai šioje srityje ir kredito įstaigų priežiūrinis tikrinimas). Šie aspektai aptariami direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros pasiūlyme, kuris su šiuo pasiūlymu sudaro vieną pasiūlymo paketą. Tačiau Direktyvoje 2006/48/EB, visų pirma jos prieduose, taip pat nustatytos rizikos ribojimo taisyklės. Siekiant dar labiau suderinti teisės aktų nuostatas, kuriomis direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB perkeliamos į nacionalinę teisę, ir užtikrinti, kad joms tiesiogiai būtų taikomos vienodos rizikos ribojimo taisyklės, nes tai yra ypač svarbu vidaus rinkos veikimui, šios rizikos ribojimo taisyklės išdėstytos šiame reglamento pasiūlyme.

Kad būtų aiškiau, šiame pasiūlyme taip pat sujungiami kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (pastarosios reglamentuojamos Direktyva 2006/49/EB) taikomi rizikos ribojimo reikalavimai.

1.1.1. Nagrinėjamos problemos – nauji sistemos „Bazelis III“ aspektai

Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti reguliavimo spragas šiose srityse:

Likvidumo rizikos valdymas (šešta dalis). Per krizę paaiškėjo, kad pagal esamą likvidumo rizikos valdymo praktiką nepakankamai visapusiškai įvertinama rizika, susijusi su pakeitimu vertybiniais popieriais, kai paties banko suteiktų paskolų rizika paskirstoma investuotojams (angl. originate-to-distribute model), sudėtingų finansinių priemonių naudojimu, kliovimusi didmeniniu finansavimu, naudojant trumpalaikes priemones. Šie veiksniai prisidėjo prie kai kurių finansų įstaigų žlugimo, gerokai susilpnino daugelį kitų, kilo grėsmė finansiniam stabilumui, prireikė viešojo sektoriaus pagalbos. Nors kai kurios valstybės narės šiuo metu taiko tam tikrus kiekybinius reikalavimus likvidumui kontroliuoti, ES lygmeniu nėra suderintos, pakankamai aiškios trumpalaikio ir ilgalaikio likvidumo kontrolės atitinkamu lygmeniu tvarkos. Tai, kad dabartiniai valstybių narių reikalavimai skiriasi, trukdo priežiūros institucijoms palaikyti ryšius, o įstaigos, kurios vykdo tarpvalstybinę veiklą, dėl to patiria papildomų ataskaitų teikimo išlaidų.

Kapitalo apibrėžtis (antros dalies I antraštinė dalis). Krizei prasidėjus įstaigos neturėjo pakankamo kiekio kokybiško kapitalo. Vertinant pagal patirtą riziką daugelis įstaigų neturėjo pakankamo kiekio aukščiausios kokybės kapitalo priemonių, kad galėtų veiksmingai padengti patirtus nuostolius ir išsaugoti savo veiklos tęstinumą. Paaiškėjo, kad mišrios 1 lygio kapitalo priemonės (mišrios priemonės), kurios anksčiau buvo laikomos priemonėmis, kuriomis galima padengti nuostolius tęsiant veiklą, praktikoje nėra veiksmingos. 2 lygio kapitalo priemonių funkcijomis nebuvo galima pasinaudoti nuostoliams padengti, įstaigai tapus nemokia, nes dažnai įstaigoms nebuvo leidžiama bankrutuoti. Paaiškėjo, kad nenumatytiems nuostoliams dėl rizikos, susijusios su prekybos knyga, padengti reikalingų kapitalo priemonių kokybė turi būti tokia pat aukšta kaip ne prekybos knygos rizikai padengti, o 3 lygio kapitalo priemonės nebuvo pakankamai aukštos kokybės. Siekdamos išsaugoti finansinį stabilumą daugelio šalių vyriausybės bankų sektoriui skyrė precedento neturinčią paramą. Šią padėtį paaštrino tai, kad ES nepakankamai suderinta kapitalo apibrėžtis, o valstybės narės labai skirtingai vertina, kurios kapitalo sudedamosios dalys turėtų būti priskiriamos arba nepriskiriamos prie nuosavų lėšų. Tokia padėtis ir tai, kad priežiūros teisės aktuose nustatytos kapitalo pakankamumo normos netiksliai atspindėjo tikrąjį įstaigų gebėjimą padengti nuostolius, susilpnino rinkos galimybes tiksliai ir nuosekliai įvertinti ES įstaigų mokumą. Tai, savo ruožtu, padidino ES finansinį nestabilumą.

Sandorio šalies kredito rizika (trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrius). Krizė atskleidė daugelį dabartinio sandorio šalies kredito rizikos, kuri patiriama dėl išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo veiklos, reguliavimo spragų. Paaiškėjo, kad esamos nuostatos neužtikrina tinkamo šio pobūdžio rizikos valdymo ir tinkamos kapitalizacijos. Pagal esamas taisykles nesuteikiamas pakankamas akstinas vietoj dvišalių tarpuskaitos susitarimų dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių naudotis daugiašale tarpuskaita per pagrindines sandorio šalis.

Pasirinkimo galimybės, veiksmų laisvė ir suderinimas (visas reglamentas). 2000 m. vietoj septynių bankų direktyvų priimta viena direktyva. 2006 m., ES pradėjus taikyti sistemą „Bazelis II“, ši direktyva išdėstyta nauja redakcija. Todėl dabartinėse jos nuostatose numatyta pakankamai pasirinkimo ir veiklos laisvės galimybių. Be to, valstybėms narėms leista nustatyti griežtesnes taisykles negu tos, kurios numatytos direktyvoje. Todėl valstybės narės šias taisykles taiko labai skirtingai, o tai ypač apsunkina tarpvalstybinę įmonių veiklą. Dėl to taip pat kyla teisinių neaiškumų ir sukuriamos nevienodos veiklos sąlygos.

1.1.2. Pasiūlymo tikslai

Bendras šios iniciatyvos tikslas – užtikrinti, kad ES būtų didinamas įstaigų kapitalo reguliavimo veiksmingumas, mažinamas neigiamas poveikis indėlininkų apsaugai, ribojamas finansų sistemos procikliškumas, kartu išsaugant ES bankų sektoriaus konkurencingumą.

1.2. Bendrosios aplinkybės

Finansų krizė paskatino stengtis plėtoti veiksmingas pagrindinių problemų sprendimo strategijas ES ir tarptautiniu lygmeniu. J. de Larosière'o pirmininkaujama aukšto lygio darbo grupė pateikė Europos finansų sektoriaus priežiūros ir reguliavimo reformos rekomendacijas. Šios rekomendacijos išsamiau aptartos 2009 m. kovo mėn. Komisijos komunikate. Šiame pasiūlyme pateikiama nemažai patikslintų politikos priemonių, kurios išvardytos tame komunikate pateiktame išsamiame veiksmų plane.

Pasauliniu lygmeniu 2009 m. balandžio 2 d. Didžiojo dvidešimtuko (G 20) deklaracijoje paskelbtas įsipareigojimas šalinti krizės padarinius imantis nuoseklių priemonių tarptautiniu lygmeniu siekiant gerinti bankų sistemos kapitalo kiekį ir kokybę, įdiegti papildomą ne rizika grindžiamą priemonę finansinio sverto augimui riboti, kurti tvirtesnių finansų įstaigų likvidumo rezervų sistemą, įgyvendinti Finansinio stabilumo tarybos (FST) rekomendacijas mažinti procikliškumą.

Vykdydama G 20 suteiktus įgaliojimus 2009 m. rugsėjo mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK)[1] priežiūros institucija Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų (angl. GHOS) grupė suderino tam tikras bankų sektoriaus reguliavimo griežtinimo priemones. Šias priemones FST ir G 20 vadovai patvirtino Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24–25 d. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime.

2010 m. gruodžio mėn. BBPK parengė išsamias naujų visuotinių kredito įstaigų kapitalo pakankamumo ir likvidumo reguliavimo standartų nuostatas, kurios bendrai yra vadinamos sistema „Bazelis III“. Šis pasiūlymas tiesiogiai susijęs su reguliavimo standartais, įtrauktais į sistemą „Bazelis III“.

Komisija, kaip BBPK stebėtoja, glaudžiai bendradarbiavimo su BBPK rengiant šiuos standartus bei vertinant jų poveikį. Todėl siūlomose priemonėse nuosekliai laikomasi esminių sistemos „Bazelis III“ principų. Siekiant dvejopo tikslo – padidinti pasaulinės finansų sistemos atsparumą ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas – reikia nuosekliai, visame pasaulyje taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus.

Kartu, rengdama šį teisės akto pasiūlymą Komisija ypač stengėsi užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į tam tikrus svarbiausius Europos ypatumus ir klausimus. Šiomis aplinkybėmis svarbu priminti, kad ES, kitaip nei kai kuriose kitose stambiose ekonominėse sistemose, pasauliniu lygmeniu BBPK parengti reguliavimo principai taikomi ne tik tarptautinę veiklą vykdantiems bankams. Šie standartai ES taikomi visam bankų sektoriui, visoms kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. Kaip paaiškinta 4.2 skirsnyje ES visuomet laikėsi nuomonės, kad tik tokiu požiūriu galima sukurti iš tikrųjų vienodas veiklos sąlygas ES ir kartu maksimaliai išnaudoti su tuo susijusią finansinio stabilumo teikiamą naudą.

Tai viena iš priežasčių, dėl kurių tam tikrus sistemos „Bazelis III“ principus reikia pritaikyti pagal Europos ypatumus ir problemas. Tačiau šie pakeitimai nuosekliai atitinka reformos pagal sistemą „Bazelis III“ pobūdį ir tikslus.

Atsižvelgiant į bendresnes aplinkybes reikėtų pažymėti, kad vienas iš Komisijos prioritetų įgyvendinant ES finansinių paslaugų reguliavimo reformą buvo užtikrinti, kad bankų sektorius galėtų vykdyti pagrindinę savo funkciją – būtent, kad Europos realiajai ekonomikai būtų teikiami kreditai, o piliečiams bei verslo įmonėms būtų teikiamos paslaugos. Todėl liepos 18 d. Komisija patvirtino rekomendaciją dėl galimybės naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita[2].

2. Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatai ir poveikio vertinimas 2.1. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisijos tarnybos atidžiai stebėjo tarptautinių forumų, ypač BBPK, kuris buvo atsakingas už sistemos „Bazelis III“ sukūrimą, darbą ir jame dalyvavo. Į šį darbą buvo aktyviai įtrauktas Europos bankininkystės komitetas (EBK), Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (EBPIK), nuo 2011 m. jo funkcijas perėmusi Europos bankininkystės institucija (EBI), su šiomis institucijomis buvo nuodugniai konsultuojamasi. Jų nuomonės padėjo parengti šį pasiūlymą ir pridedamą poveikio vertinimą.

2.1.1. EBPIK

EBPIK atliko išsamų kiekybinį poveikio tyrimą, per kurį tyrė šio teisės akto pasiūlymo poveikį ES bankų sektoriui. Tyrime dalyvavo 246 kredito įstaigos. EBPIK taip pat surengė plačias viešas konsultacijas, 2008 m. spalio mėn. pateikė technines rekomendacijas dėl nacionalinių pasirinkimo galimybių ir veiksmų laisvės.

2.1.2. Direktyvos dėl kapitalo poreikio darbo grupė

2008–2011 m. Komisijos tarnybos surengė šešis Direktyvos dėl kapitalo poreikio darbo grupės, kurios narius skiria EBI, susitikimus nacionalinių pasirinkimo galimybių ir veiksmų laisvės klausimams aptarti. Be to, Direktyvos dėl kapitalo poreikio darbo grupės pogrupiai taip pat nagrinėjo likvidumo, kapitalo apibrėžties, finansinio sverto, sandorio šalies kredito rizikos klausimus, tik dar smulkesnius techninius jų aspektus.

2.1.3. Kitos viešos konsultacijos

2009, 2010 ir 2011 m. Komisija surengė keturias viešas konsultacijas, per kurias aptarti visi šio pasiūlymo aspektai. 2010 m. balandžio mėn. Komisijos tarnybos surengė atvirą viešą šio pasiūlymo svarstymą, kuriame dalyvavo visos suinteresuotųjų šalių grupės.

Per viešą konsultaciją gauti atsakymai ir pareikštos nuomonės atsispindi visoje pridedamoje poveikio vertinimo ataskaitoje. Konkretūs atsakymai paskelbti Komisijos interneto svetainėje.

Be to, Komisija surengė atskiras konsultacijas su sektoriaus atstovais, tarp jų – Komisijos sudaryta Bankų klausimų ekspertų grupe, įvairiomis ES bankų sektoriaus asociacijomis ir konkrečiomis įstaigomis.

2.2. Poveikio vertinimas

Įvertintos ir palygintos iš viso 27 politikos galimybės įvairiems iškeltiems klausimams spręsti[3]. Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos konkrečios galimybės, kurios buvo nagrinėjamos kiekvienoje politikos srityje, šios galimybės sugrupuotos pagal santykinį veiksmingumą[4] ir racionalumą[5], įvertintą atsižvelgiant į atitinkamų ilgesnio laikotarpio politikos tikslų įgyvendinimą. Remiantis šiuo grupavimu išskirtos ir likusioje šio skyriaus dalyje aptartos rekomenduotinos galimybės.

Politikos galimybių grupė || Politikos galimybės || Politikos galimybių palyginimo kriterijai

Veiksmingumas || Racionalumas

Tobulinti kapitalo pakankamumo reikalavimus || Stiprinti bankų rizikos valdymą || Užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui || Padidinti teisinį aiškumą || Sumažinti reikalavimų laikymosi sukuriamą naštą || Padidinti veiklos sąlygų vienodumą || Sustiprinti priežiūrinį bendradarbiavimą ir konvergenciją || Suderinti rizikos ribojimo reikalavimus sisteminėms finansų įstaigoms pagal jų keliamą riziką || Sumažinti atidėjinių ir kapitalo poreikių cikliškumą

Likvidumas – likvidumo padengimo rodiklis || Laikytis dabartinio požiūrio || 3 || 3 || || || || || || || || 3

Įvesti likvidumo padengimo rodiklį, kaip nurodyta per 2010 m. vasario mėn. viešas konsultacijas || 2 || 2 || || || || || || || || 1

Įvesti Bazelio komiteto patvirtintą likvidumo padengimo rodiklį, nustatant stebėjimo laikotarpį || 1 || 1 || || || || || || || || 2

Likvidumas – grynasis stabilaus finansavimo rodiklis || Laikytis dabartinio požiūrio || 3 || 3 || || || || || || || || 3

Įvesti grynąjį stabilaus finansavimo rodiklį, kaip nurodyta per 2010 m. vasario mėn. viešas konsultacijas || 2 || 2 || || || || || || || || 2

Įvesti Bazelio komiteto patvirtintą grynąjį stabilaus finansavimo rodiklį, nustatant stebėjimo laikotarpį || 1 || 1 || || || || || || || || 1

Kapitalo priemonių atitikimas reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų koregavimų taikymas || Laikytis dabartinio požiūrio || 5 || 5 || 5 || || || 5 || || 5 || 5 || 5

Pakeisti tik atitikimo reikalavimams kriterijus, kaip nurodyta per 2010 m. vasario mėn. viešas konsultacijas || 4 || 4 || 4 || || || 4 || || 4 || 4 || 4

Pakeisti atitikimo reikalavimams kriterijus ir teisės aktuose nustatytus koregavimus, kaip nurodyta per 2010 m. vasario mėn. viešas konsultacijas || 1-3 || 1-3 || 1-3 || || || 2-3 || || 1 || 1-3 || 3

Pakeisti atitikimo reikalavimams kriterijus ir teisės aktuose nustatytus koregavimus pagal Bazelio principus || 1-3 || 1-3 || 1-3 || || || 2-3 || || 2-3 || 1-3 || 2

Pakeisti atitikimo reikalavimams kriterijus, teisės aktuose nustatytus koregavimus, remiantis Bazelio principais ir pritaikius kai kuriuos patikslinimus, atsižvelgiant į ES ypatumus || 1-3 || 1-3 || 1-3 || || || 1 || || 2-3 || 1-3 || 1

Sandorio šalies kredito rizika || Laikytis dabartinio požiūrio || 3 || 3 || || || || || || 3 || 3 || 3

Sugriežtinti reikalavimus dėl sandorio šalies kredito rizikos || 2 || 2 || || || || || || 2 || 2 || 2

Sugriežtinti reikalavimus dėl sandorio šalies kredito rizikos ir diferencijuoti pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimą || 1 || 1 || || || || || || 1 || 1 || 1

Finansinis svertas || Laikytis dabartinio požiūrio || 3 || 3 || || || || || || || 3 || 3

Įvesti finansinio sverto koeficientą, kaip nurodyta per 2010 m. vasario mėn. viešas konsultacijas || 2 || 2 || || || || || || || 2 || 2

Atlikti išsamią finansinio sverto koeficiento stebėseną || 1 || 1 || || || || || || || 1 || 1

Kapitalo rezervai || Laikytis dabartinio požiūrio || 4 || 4 || || || || || || || 4 || 4

Kapitalo apsaugos rezervas || 1-2 || 1-3 || || || || || || || 3 || 2-3

Anticiklinis kapitalo rezervas || 3 || 1-3 || || || || || || || 1-2 || 2-3

Dvigubas kapitalo rezervas || 1-2 || 1-3 || || || || || || || 1-2 || 1

Vienas taisyklių sąvadas || Laikytis dabartinio požiūrio || || || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || || || 4

Minimalus suderinimas || || || 3 || 3 || 1-3 || 3 || 3 || || || 1-3

Maksimalus suderinimas || || || 1-2 || 1 || 1-3 || 1 || 1 || || || 1-3

Maksimalus suderinimas su tam tikromis išimtimis || || || 1-2 || 2 || 1-3 || 2 || 2 || || || 1-3

Politikos priemonės pasirinkimas || Iš dalies pakeisti Direktyvą dėl kapitalo poreikio || || || 2 || 2 || 2 || || 2 || || || 2

Apriboti Direktyvos dėl kapitalo poreikio taikymo sritį ir pateikti reglamento pasiūlymą || || || 1 || 1 || 1 || || 1 || || || 1

Galimybių vertinimo intervalas: 1 – veiksmingiausia / racionaliausia, 5 – mažiausiai veiksminga / racionali.

2.2.1. Konkrečios politikos priemonės

Likvidumo rizikos valdymas (šešta dalis). Siekiant padidinti finansų įstaigų atsparumą trumpalaikei likvidumo rizikai, nuo 2015 m. bus pradėtas taikyti likvidumo padengimo rodiklis (angl. liquidity coverage ratio), prieš tai nustačius stebėjimo ir peržiūros laikotarpį. Taikant likvidumo padengimo rodiklį įstaigų bus reikalaujama per 30 dienų suderinti grynuosius netenkamo likvidumo srautus, panaudojant aukštos kokybės likvidžiojo turto rezervą. Padengiamas netenkamas likvidumas (vardiklis) atspindėtų ir įstaigos konkrečius, ir sisteminius nepalankius veiksnius, kuriuos sukelia faktinės pasaulinės finansų krizės nulemtos aplinkybės. Aukštos kokybės likvidžiojo turto atidėjiniais (skaitiklis), skirtais padengti šiam netenkamam likvidumui, turėtų būti užtikrinta, kad šis turtas būtų aukštos kokybės ir kredito, ir likvidumo požiūriais. Remiantis likvidumo padengimo rodiklio apibrėžtimi pagal sistemą „Bazelis III“, šio reikalavimo ES laikymasis ilgainiui duos grynąją metinę naudą, kuri sudarys 0,1–0,5 proc. BVP, nes sumažės numatomas sisteminių krizių dažnumas.

Siekdama išspręsti finansavimo problemas, kurių kyla dėl turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimo, Komisija svarstys galimybę siūlyti 2018 m. po stebėjimo ir peržiūros laikotarpio įvesti grynąjį stabilaus finansavimo rodiklį (angl. net stable funding ratio). Taikant grynąjį stabilaus finansavimo rodiklį, įstaigų būtų reikalaujama užtikrinti stabilią finansavimo struktūrą vienus metus įstaigai būdingomis nepalankiausiomis sąlygomis, pavyzdžiui, iš esmės sumažėjus pelningumui arba mokumui. Tuo tikslu einamuoju metu finansuojamas turtas ir visi neapibrėžtieji finansavimo įsipareigojimai turėtų būti iki tam tikro lygio suderinti pagal pastovaus finansavimo šaltinius.

Kapitalo apibrėžtis (antra dalis). Šis pasiūlymas grindžiamas II direktyvos dėl kapitalo poreikio pakeitimais, siekiant dar labiau sugriežtinti kapitalo priemonių atitikimo reikalavimams kriterijus. Juo taip pat siekiama iš esmės suderinti nuosavo kapitalo apskaitos koregavimus, siekiant nustatyti reguliuojamojo kapitalo sumą, kurią rizikos ribojimo požiūriu tikslinga pripažinti reguliavimo tikslais. Dėl šios naujos suderintos apibrėžties bus labai padidintas reguliuojamojo kapitalo, kurį įstaigų reikalaujama turėti, dydis.

Nauji reikalavimai dėl reguliuojamojo kapitalo veiklos tęstinumo sąlygomis – 1 lygio bendro nuosavo kapitalo ir 1 lygio kapitalo – būtų įgyvendinami laipsniškai, 2013–2015 m. Nauji rizikos ribojimu grindžiami koregavimai taip pat būtų diegiami laipsniškai, po 20 proc. per metus nuo 2014 m., kol 2018 m. pasiektų 100 proc. Tęstinumo išlygos taip pat būtų taikomos tam tikroms kapitalo priemonėms 10 metų, siekiant užtikrinti nuoseklų perėjimą prie naujų taisyklių.

Sandorio šalies kredito rizika (trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrius). Bus sugriežtinti sandorio šalies kredito rizikos valdymo ir kapitalizavimo reikalavimai. Įstaigoms būtų taikomas papildomas kapitalo poreikio koeficientas galimiems nuostoliams, susijusiems su sandorio šalies kreditingumo pablogėjimu, padengti. Taip būtų paskatinta gero šios rizikos valdymo praktika, pripažįstamas apsidraudimas nuo šios rizikos, kuris įstaigoms padėtų sumažinti šio kapitalo poreikio koeficiento taikymo poveikį. Bus padidinti finansų įstaigų pozicijų, susijusių su nefinansinių įmonių sektoriumi, rizikos koeficientai. Tikimasi, kad šis pakeitimas paskatins diversifikuoti sandorio šalies riziką tarp smulkesnių įstaigų ir apskritai padės sumažinti didelių ar sistemiškai svarbių įstaigų tarpusavio priklausomybę. Pagal šį pasiūlymą taip pat būtų labiau skatinama atsiskaityti už nebiržines priemones per pagrindines sandorio šalis. Numatoma, kad šie pasiūlymai daugiausia paveiktų stambiausias ES įstaigas, nes sandorio šalies kredito rizika yra aktuali tik bankams, kurie aktyviai dirba su nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir verčiasi vertybinių popierių įsigijimo finansavimo veikla.

Finansinis svertas (septinta dalis). Siekdama apriboti pernelyg didelį finansinio sverto augimą kredito įstaigos arba investicinės įmonės balanse ir taip padėti riboti skolinimo cikliškumą, Komisija taip pat siūlo įvesti ne rizika grindžiamą finansinio sverto koeficientą. BBPK komitetui sutikus, jis bus įvestas kaip įstaigų priežiūrinio tikrinimo priemonė. Šio koeficiento poveikis bus stebimas, siekiant nuo 2018 m. paversti jį privaloma pirmojo ramsčio priemone, prieš tai atlikus reikiamą peržiūrą ir patikslinus jo dydį, laikantis tarptautinių susitarimų.

Taisyklių sąvadas (visas reglamentas). Pasiūlymu suderinami skirtingi nacionalinės priežiūros metodai, beveik visiškai panaikinant pasirinkimo ir veiksmų laisvės galimybes. Tai netaikoma tam tikroms aiškiai apibrėžtoms sritims, kuriose skirtumus lemia rizikos vertinimas, rinkos arba produkto specifika ir valstybių narių teisinės sistemos, tais atvejais valstybėms narėms leidžiama patvirtinti griežtesnes taisykles.

2.2.2. Politikos priemonė

Šiame pasiūlyme veiksmingai atskiriami rizikos ribojimo reikalavimai ir kitos dvi direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB sritys, t. y. veiklos leidimų ir nuolatinės priežiūros sritys, jos ir toliau bus reglamentuojamos direktyva, kuri sudaro šio pasiūlymo dalį. Atskiriama pagal dalyką, pobūdį ir adresatus.

2.2.3. Bendras pasiūlymo paketo poveikis

Norėdama papildyti pačios atliktą sistemos „Bazelis III“ poveikio vertinimą, Komisija išnagrinėjo įvairius viešojo ir privačiojo sektorių atliktus tyrimus. Pagrindinius jų rezultatus galima apibendrinti taip:

Numatoma, kad pagal šį pasiūlymo paketą ir III direktyvą dėl kapitalo poreikio stambių įstaigų pagal riziką įvertintas turtas padidės 24,5 proc., smulkių kredito įstaigų nedaug – 4,1 proc. Numatoma, kad naujų nuosavų lėšų poreikis dėl naujų reikalavimų ir apsaugos rezervo iki 2015 m. bus 84 mlrd. EUR, iki 2019 m. – 460 mlrd. EUR.

Tai ilgainiui akivaizdžiai duos grynąją ekonominę naudą – vertinant pagal ES BVP augimą, ji sudarys 0,3–2 proc. Ši nauda bus gauta, nes sumažės numatomas sisteminių krizių dažnumas ir tikimybė.

Įvertinta, kad pagal šį pasiūlymą sisteminės bankų krizės tikimybė septyniose valstybėse narėse sumažėtų 29–89 proc., kredito įstaigoms pertvarkius savo kapitalą, kad bendras kapitalo pakankamumo rodiklis būtų bent 10,5 proc.

Be to, didesnis kapitalas su anticikliniu kapitalo rezervu ir likvidumo reikalavimai taip pat turėtų sumažinti įprastų verslo ciklų svyravimą. Tai ypač aktualu mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios savo ekonominiame cikle yra labiau priklausomos nuo kredito įstaigų teikiamo finansavimo.

2.2.4. Administracinė našta

Aktyviau tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įstaigoms būtų naudingiausia, jei būtų suderintos dabartinės nacionalinės nuostatos, nes numatoma, kad dėl sutaupytų administracinių išlaidų sumažėtų jų išlaidos, susijusios su sistemos „Bazelis III“ priemonėmis.

3. Stebėsena ir vertinimas

Siūlomi pakeitimai yra susiję su direktyvomis 2006/48/EB ir 2006/49/EB, galiojusiomis iki šio reglamento. Tai reiškia, kad bus vykdoma nuodugni ir ankstesnių direktyvos nuostatų, ir naujų šio reglamento nuostatų stebėsena. Finansinio sverto ir naujų likvidumo priemonių stebėsenos rezultatai bus ypač kruopščiai nagrinėjami, remiantis statistiniais duomenimis, kurie bus renkami pagal šio pasiūlymo nuostatas. Stebėsena ir vertinimas bus vykdomi ir ES (EBI, ECB (Europos Centrinis Bankas), ir tarptautiniu (BBPK) lygmenimis.

4. Teisiniai pasiūlymo aspektai 4.1. Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnio 1 dalis sudaro teisinį reglamento, kuriame išdėstytos bendrosios vidaus rinkos veikimui skirtos nuostatos, pagrindą. Kadangi Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] pasiūlyme išdėstytos galimybės verstis tam tikra verslo veikla nuostatos ir tas pasiūlymas grindžiamas SESV 53 straipsniu, būtinybė tas taisykles atskirti nuo veiklos vykdymo taisyklių lemia tai, kad reikalingas naujas veiklos vykdymo taisyklių teisinis pagrindas.

Rizikos ribojimo reikalavimuose nustatyti rizikos, susijusios su tam tikra bankų veikla, ir lėšų, reikalingų šiai rizikai kompensuoti, vertinimo kriterijai. Šie reikalavimai patys nėra taikomi vertimuisi indėlių priėmimo veikla, bet jais nustatoma, kaip tokia veikla vykdoma, kad būtų užtikrinta indėlininkų apsauga ir finansinis stabilumas. Siūlomame reglamente sujungiami ir viename teisės akte išdėstomi kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomi reikalavimai, kurie šiuo metu yra išdėstyti dviejose skirtingose direktyvose (2006/48/EB ir 2006/49/EB), – tai gerokai supaprastina taikomą teisinę sistemą.

Kaip jau buvo nurodyta (1.1.1 ir 2.2.1 skirsniuose), dabartinėse nuostatose numatyta nemažai pasirinkimo ir veiksmų laisvės galimybių, tai suteikia galimybę valstybėms narėms nustatyti griežtesnes taisykles negu direktyvose 2006/48/EB ir 2006/49/EB. Tai lemia daugybę skirtumų, kurie gali ne tik kelti problemų finansiniam stabilumui, kaip nurodyta pirmiau 1.1.1 skirsnyje, bet ir trukdo teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu, steigti įmones kitose valstybėse narėse, nes kaskart, kai įstaiga nori imtis veiklos kitoje valstybėje narėje, ji turi įvertinti skirtingas taisykles. Taip sukuriamos nevienodos veiklos sąlygos ir trukdoma veikti vidaus rinkai, ribojamas teisinis aiškumas. Kadangi ankstesni kodifikavimai ir išdėstymai nauja redakcija skirtumų sumažinti nepadėjo, būtina patvirtinti reglamentą ir taip visose valstybėse narėse įdiegti vienodas taisykles, taip užtikrinant gerą vidaus rinkos veikimą.

Tai, kad rizikos ribojimo reikalavimai išdėstomi reglamente, užtikrins, kad šie reikalavimai įstaigoms būtų taikomi tiesiogiai. Taip būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, užkirstas kelias nacionalinių reikalavimų skirtumams, kurių radosi direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę. Siūlomas reglamentas aiškiai parodytų, kad įstaigos visose ES rinkose laikosi vienodų taisyklių, tai taip pat padidintų pasitikėjimą įstaigų stabilumu visoje ES. Reglamentas taip pat suteiktų galimybę ES ateityje greičiau diegti pokyčius, nes jo pakeitimus būtų galima taikyti beveik iškart po jų patvirtinimo. Taip ES galėtų laikytis tarptautiniu lygmeniu nustatytų įgyvendinimo terminų ir reaguoti į reikšmingus rinkos pokyčius.

4.2. Subsidiarumas

Pagal SESV 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus siūlomų veiksmų tikslų valstybės narės tinkamai pasiekti negali, todėl veiksmingiau jie būtų pasiekti ES lygmeniu. Jo nuostatomis reglamentuojama tik tai, kas būtina, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai. Tik ES veiksmais galima užtikrinti, kad daugiau nei vienoje valstybėje narėje veikiančioms įstaigoms ir investicinėms įmonėms būtų taikomi vienodi rizikos ribojimo reikalavimai ir taip užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, supaprastintas reguliavimas, išvengta nereikalingų atitikties išlaidų, kai vykdoma tarpvalstybinė veikla, skatinama tolesnė ES rinkos integracija, padėta pašalinti galimas reguliacinio arbitražo spragas. ES veiksmai taip pat užtikrina aukštą ES finansinio stabilumo lygį. Tai patvirtina ir tai, kad pasiūlyme išdėstyti rizikos ribojimo reikalavimai ES teisės aktuose nustatyti prieš daugiau kaip 20 metų.

Pagal SESV 288 straipsnį suteikiama galimybė pasirinkti įvairias teisines priemones. Todėl reglamentui, kaip ir kitoms teisinėms priemonėms, taikomas subsidiarumo principas. Subsidiarumo principą būtina taikyti atsižvelgiant į kitus Sutartyse įtvirtintus principus, pavyzdžiui, pagrindinių laisvių. Direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB formaliai yra skirtos valstybėms narėms, bet galiausiai yra taikomos verslo įmonėms. Reglamentu sukuriamos vienodesnės veiklos sąlygos, nes jis taikomas tiesiogiai, prieš steigiant verslo įmonę nereikia įvertinti kitose valstybėse narėse galiojančių teisės aktų, nes galioja vienodos taisyklės. Taip įstaigoms sukuriama mažiau kliūčių. Patvirtinant reglamentą taip pat galima išvengti delsimo, susijusio su direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę.

4.3. EBI vaidmuo ir atitiktis SESV 290 ir 291 straipsniams

Daugiau kaip 50 šio pasiūlymo nuostatų iš EBI reikalaujama pateikti Komisijai techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, kuriuose būtų konkrečiau aptarti šio reglamento nuostatose nustatyti kriterijai ir būtų užtikrintas nuoseklus jo taikymas. Komisijai suteikta teisė juos tvirtinti kaip deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus.

2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija priėmė reglamentų, kuriais įsteigiamos EBI, EDPPI (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir EVPRI (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), pasiūlymus[6]. Šiuo atžvilgiu Komisija nori priminti pareiškimus, susijusius su SESV 290 ir 291 straipsniais, padarytus priimant Europos priežiūros institucijų steigimo reglamentus, kuriais teigiama: „Reguliavimo standartų priėmimo proceso klausimu Komisija pabrėžia finansinių paslaugų sektoriaus unikalų pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant į Lamfalussy struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV 39 deklaracijoje. Tačiau Komisija turi rimtų abejonių dėl to, ar jos vaidmeniui priimant deleguotus aktus ir įgyvendinant priemones taikomi apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius.“

4.4. Pasiūlymo paketo elementų tarpusavio ryšys ir nuoseklumas

Šis reglamentas ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] pasiūlymas sudaro vieną pasiūlymo paketą. Šis pasiūlymas pakeistų direktyvas 2006/48/EB ir 2006/49/EB. Tai reiškia, kad ir direktyva, ir reglamentu būtų reglamentuojamos ir kredito įstaigos, ir investicinės įmonės. Šiuo metu investicinės įmonės yra tik „pridėtos“ prie Direktyvos 2006/48/EB pagal Direktyvą 2006/49/EB. Dažniausiai joje tik pateikiamos nuorodos į Direktyvą 2006/48/EB. Todėl šiame pasiūlymo pakete sujungus abiejų tipų įmones reglamentuojančias nuostatas, jas bus lengviau suprasti. Be to, platūs abiejų direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB priedai būtų įtraukti į pagrindines nuostatas, taigi juos taikyti būtų paprasčiau.

Tiesiogiai įstaigoms taikomi rizikos ribojimo reikalavimai yra išdėstyti reglamento pasiūlyme. Direktyvos pasiūlyme paliekamos nuostatos dėl veiklos leidimų išdavimo kredito įstaigoms, naudojimosi įsisteigimo laisve ir laisvo paslaugų judėjimo. Jos nebūtų taikomos investicinėms įmonėms, nes atitinkamos jų teisės ir pareigos reglamentuojamos Direktyva 2004/39/EB (Finansinių priemonių rinkų direktyva, FPRD). Valstybėms narėms skirti bendrieji įstaigų priežiūros principai ir nuostatos dėl veiksmų laisvės galimybių taip pat liktų direktyvoje – juos reikėtų perkelti į nacionalinę teisę. Tai, visų pirma, keitimosi informacija, užduočių pasiskirstymo tarp buveinės ir priimančiosios šalies priežiūros institucijų ir naudojimosi įgaliojimais taikyti sankcijas principai (pastarieji būtų nustatyti naujai). Direktyvoje liktų nuostatos, reglamentuojančios įstaigų priežiūrinį tikrinimą, kurį atlieka kompetentingos valstybių narių institucijos. Pagal šias nuostatas reglamente išdėstyti bendri rizikos ribojimo reikalavimai būtų papildomi konkrečia tvarka, dėl kurios spręstų kompetentingos institucijos, atlikdamos nuolatinį konkrečios kredito įstaigos ir investicinės įmonės priežiūrinį tikrinimą. Tokios priežiūros tvarkos mastas būtų nustatytas direktyvoje, nes kompetentingoms institucijoms turėtų būti palikta galimybė priimti savo sprendimus, kokią tvarką nustatyti. Tai, be kita ko, taikytina įstaigų vidaus procesams, būtent susijusiems su rizikos valdymo ir naujai nustatomais įstaigų valdymo reikalavimais.

5. Išsamus pasiūlymo paaiškinimas ir palyginimas su sistema „Bazelis III“

Siekdama užtikrinti subalansuotą sistemos „Bazelis III“ taikymą ES įstaigoms, Komisija turėjo priimti tam tikrus reguliavimo sprendimus, kurie yra išdėstyti šiame skyriuje.

5.1. Maksimalus suderinimas (visas reglamentas)

Tam, kad būtų sukurtas tikras bendras taisyklių sąvadas, nuostatas būtina kuo labiau suderinti. Jeigu kai kuriose valstybėse narėse bus taikomi netinkami ir nesuderinti griežtesni reikalavimai, tam tikros pozicijos ir rizika gali persikelti į šešėlinį bankų sektorių arba iš vienos ES valstybės narės į kitą.

Be to, Bazelio komiteto ir Europos Komisijos atliktas poveikio vertinimas grindžiamas konkrečiais patvirtintais kapitalo pakankamumo rodikliais. Neaišku, kokį poveikį išlaidoms ir augimui darytų vienoje ar keliose valstybėse narėse taikomi griežtesni kapitalo poreikio reikalavimai, kurie gali išplisti visoje ES per „lenktynių į viršūnę“ mechanizmą.

Jeigu prireiktų priimti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus ES lygmeniu, turėtų būti būdų atitinkamai laikinai pakeisti taisyklių sąvadą. Komisija galėtų priimti deleguotąjį teisės aktą, pagal kurį tam tikram laikui būtų sugriežtinti kapitalo poreikio reikalavimai, padidinti tam tikrų pozicijų rizikos koeficientai arba nustatyti griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai visoms arba vieno ar kelių sektorių, regionų arba valstybių narių pozicijoms, jei to prireiks atsižvelgiant į mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo intensyvumo pokyčius, kurie kils po šio reglamento įsigaliojimo pasikeitus rinkos tendencijoms, ypač jei taip rekomenduos arba tokią nuomonę pateiks ESRV.

Šiame pasiūlyme ir pridedamame direktyvos pasiūlyme jau numatytos trys galimybės, kaip kompetentingos institucijos gali spręsti aktualius makrolygio rizikos ribojimo klausimus nacionaliniu lygmeniu:

– jei skolinimas užtikrinamas nekilnojamuoju turtu, valstybės narės galėtų pakoreguoti kapitalo poreikio reikalavimus;

– valstybės narės konkrečioms įstaigoms arba įstaigų grupėms galėtų nustatyti papildomus kapitalo poreikio reikalavimus, jei to reikėtų dėl tam tikrų aplinkybių, pagal vadinamojo antrojo ramsčio principus;

– valstybės narės nustato anticiklinio kapitalo rezervo dydį, kuris atspindi konkrečią konkrečios valstybės narės makroekonominę riziką. Iš esmės tai gerokai pakeistų kapitalo poreikio reikalavimus.

Valstybėms narėms taip pat būtų leidžiama pereinamuoju laikotarpiu numatyti kai kurias naujas griežtesnes sistemos „Bazelis III“ taisykles, t. y. taikyti jas greičiau, negu numatyta pagal sistemą „Bazelis III“.

5.2. Kapitalo apibrėžtis (antra dalis) 5.2.1. Reikšmingos turimos draudimo subjektų ir finansų konglomeratų kapitalo dalies atskaitymas

Pagal sistemą „Bazelis III“ reikalaujama, kad tarptautinę veiklą vykdantys bankai iš nuosavų lėšų atskaitytų reikšmingas investicijas į nekonsoliduojamas draudimo bendroves. Taip daroma siekiant užtikrinti, kad bankui į nuosavas lėšas nebūtų leidžiama įskaityti patronuojamosios draudimo įmonės naudojamo kapitalo. Toms grupėms, kurių reikšmingą veiklos dalį sudaro bankininkystės arba investicijų ir draudimo veikla, Direktyvoje 2002/87/EB dėl finansinių konglomeratų numatytos specialios tokio kapitalo dvigubo įskaitymo išvengimo taisyklės. Direktyva 2002/87/EB parengta remiantis tarptautiniais rizikos valdymo tarp sektorių principais. Šiuo pasiūlymu sugriežtinamas šių finansinių konglomeratų taisyklių taikymas bankų ir investicinių įmonių grupėms, užtikrinant stabilų ir nuoseklų jų taikymą. Visi paskesni reikalingi pakeitimai bus nagrinėjami persvarstant Direktyvą 2002/87/EB, kaip numatyta, 2012 m.

5.2.2. Aukščiausios kokybės nuosavos lėšos – kriterijai, laipsniškas panaikinimas ir tęstinumo išlyga

Pagal sistemą „Bazelis III“ tarptautinę veiklą vykdančių bankų, kurie yra akcinės bendrovės, aukščiausios kokybės nuosavų lėšų priemonės gali būti tik tam tikrus griežtus kriterijus atitinkančios paprastosios akcijos. Šiuo pasiūlymu įgyvendinami griežti sistemos „Bazelis III“ kriterijai. Jame nenustatytas apribojimas, kad teisinė aukščiausios kokybės kapitalo, kurio emitentai yra įstaigos, įsteigtos kaip akcinės bendrovės, forma gali būti tik paprastosios akcijos. Paprastosios akcijos apibrėžtys valstybių narių įmonių teisėje skiriasi. Šiame pasiūlyme išdėstyti griežti kriterijai užtikrins, kad tik aukščiausios kokybės priemonės būtų pripažįstamos kaip aukščiausios kokybės reguliuojamasis kapitalas. Pagal šiuos kriterijus reikalavimus atitiks tik tos priemonės, kurių kokybė bus tokia pat aukšta kaip paprastųjų akcijų.  Siekiant užtikrinti visapusišką pripažįstamų priemonių skaidrumą pasiūlyme reikalaujama, kad EBI parengtų, prižiūrėtų ir skelbtų pripažintų priemonių tipų sąrašą.

Pagal sistemą „Bazelis III“ numatytas 10 metų laipsniško tam tikrų ne akcinių bendrovių išleistų priemonių, kurios neatitinka naujųjų taisyklių, panaikinimo laikotarpis. Laikantis nuostatų dėl nuosavų lėšų pakeitimų, padarytų Direktyva 2009/111/EB, ir atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti nuoseklų skirtingų teisinių formų bendrovių reglamentavimą, šiame pasiūlyme (dešimtos dalies I antraštinės dalies 2 skyriuje) numatyta, kad tęstinumo išlyga taip pat taikoma aukščiausios kokybės akcinių bendrovių išleistoms priemonėms, kurios nėra akcinis kapitalas, ir su jomis susijusiems akcijų priedams.

Pagal sistemą „Bazelis III“ leidžiama priemones, kurios neatitinka naujųjų taisyklių ir buvo išleistos iki 2010 m. rugsėjo 12 d., iš reguliuojamojo kapitalo pašalinti laipsniškai, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujųjų taisyklių. Šis terminas yra pereinamųjų nuostatų taikymo galutinė data. Visos priemonės, kurios neatitinka naujųjų taisyklių ir yra išleidžiamos po taikymo galutinės datos, nuo 2013 m. bus visiškai neįskaitomos į reguliuojamąjį kapitalą.  Šiame pasiūlyme nustatyta, kad taikymo galutinė data yra data, kurią šį pasiūlymą priima Komisija. To reikia siekiant išvengti, kad šio pasiūlymo nuostatos nebūtų taikomos retrospektyviai, nes tai teisiškai neįmanoma.

5.2.3. Savidraudos įmonės, kooperatiniai bankai ir panašios įstaigos

Sistema „Bazelis III“ užtikrinama, kad naujas taisykles būtų galima taikyti ne akcinių bendrovių, pavyzdžiui, savidraudos įmonių, kooperatinių bankų ir panašių įstaigų, aukščiausios kokybės kapitalo priemonėms.  Šiame pasiūlyme išsamiai aptariamas kapitalo apibrėžties pagal sistemą „Bazelis III“ taikymas aukščiausios kokybės kapitalo priemonėms, kurias išleidžia ne akcinės bendrovės.

5.2.4. Mažumos dalis ir tam tikros patronuojamųjų įmonių išleistos kapitalo priemonės

Mažumos dalis – tam tikrų patronuojamųjų įmonių kapitalo dalis, kurią valdo grupei nepriklausanti akcininkų mažuma. Pagal sistemą „Bazelis III“ mažumos dalis (ir tam tikras patronuojamųjų įmonių išleistas reguliuojamasis kapitalas) pripažįstamas tik tada, kai patronuojamosios įmonės yra įstaigos (arba joms taikomos tos pačios taisyklės), ir kai ji naudojama kapitalo poreikio ir naujojo kapitalo apsaugos rezervo, t. y. naujo kapitalo rezervo, pagal kurį nustatomi nauji dividendų ir tam tikrų atkarpų ir premijų mokėjimo apribojimai, reikalavimams įvykdyti. Kitas naujas kapitalo rezervas – anticiklinis rezervas – yra svarbi makrolygio rizikos ribojimo priemonė, kurią priežiūros institucijos gali taikyti, kad sumažintų arba padidintų skolinimą įvairiuose kredito ciklo etapuose. Šiame pasiūlyme nustatomi stabilūs ES procesai, kuriais koordinuojama, kaip valstybės narės naudoja anticiklinį rezervą. Pagal šiame pasiūlyme išdėstytą mažumos daliai ir tam tikram kitam patronuojamųjų įmonių išleistam kapitalui taikomą tvarką anticikliniam rezervui, kai jis naudojamas, pritariama. Tai reiškia, kad pripažįstama rezervo ir jam sudaryti naudojamo kapitalo svarba, panaikinamos galimos kliūtys reikalauti turėti šį rezervą.

5.2.5. Tam tikro atidėtųjų mokesčių turto atskaitymas

Atidėtųjų mokesčių turtas – į balansą įtrauktas turtas, kurį galima panaudoti bet kurio paskesnio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudoms padengti. Pagal sistemą „Bazelis III“ tam tikro atidėtųjų mokesčių turto nereikia atskaityti iš kapitalo. Šiame pasiūlyme paaiškinama, kad prie tokio atidėtųjų mokesčių turto priskiriamas turtas, kuris savaime konvertuojamas į reikalavimą valstybei, kai įmonė patiria nuostolį, ir kad jo nereikalaujama atskaityti, jeigu buvo užtikrintas gebėjimas padengti nuostolius, kai to reikia.

5.3. Specifinių pozicijų vertinimas (trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrius) 5.3.1. Su MVĮ susijusių pozicijų vertinimas

Pagal dabartinę ES teisę MVĮ pozicijoms bankai gali naudoti lengvatinius rizikos koeficientus. Tokios lengvatinės sąlygos ir toliau bus taikomos ir pagal sistemą „Bazelis III“, ir pagal šį pasiūlymo projektą. Kad MVĮ pozicijoms būtų galima taikyti naudingesnius kapitalo poreikio reikalavimus, pirmiausia reikės persvarstyti tarptautinę Bazelio sistemą. Šis klausimas įtrauktas į pasiūlymo nuostatas dėl persvarstymo.

Ypač svarbu atidžiai įvertinti skolinimo MVĮ rizikos koeficientus. Dėl tos priežasties EBI reikalaujama iki 2012 m. rugsėjo 1 d. išnagrinėti ir pateikti ataskaitą apie dabartinius rizikos koeficientus, išnagrinėti jų sumažinimo galimybes pagal scenarijų, kai jie būtų sumažinti vienu trečdaliu, palyginti su dabartiniu dydžiu. Šiomis aplinkybėmis Komisija ketina pranešti apie šią analizę Europos Parlamentui ir Tarybai ir prireikus pateiks teisės aktų pasiūlymus dėl MVĮ rizikos koeficiento persvarstymo.

Be to, konsultuodamasi su EBI Komisija per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo parengs ataskaitą apie skolinimą mažosioms bei vidutinėms įmonėms ir fiziniams asmenims ir šią ataskaitą pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su visais atitinkamais pasiūlymais.

5.3.2. Iš prekybos finansavimo veiklos susidarančioms pozicijų vertinimas

Numatoma, kad BBPK savo vertinimą, ar prekybos finansavimui turėtų būti nustatyti naudingesni kapitalo poreikio reikalavimai, turėtų baigti tik 2011 m. pabaigoje. Taigi, šiame pasiūlyme tai neatsispindi, bet įtraukta nuostata dėl šių pozicijų vertinimo tvarkos persvarstymo.

5.4. Sandorio šalies kredito rizika (trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrius)

Pagal sistemą „Bazelis III“ bankų bus reikalaujama sukaupti papildomą kapitalą rizikai, kad sandorio šalies kredito kokybė gali pablogėti, padengti. Šiuo pasiūlymu būtų įvestas šis naujas kapitalo poreikio koeficientas. Tačiau sistemoje „Bazelis III“ tik labai ribotai pripažįstami nuostoliai, kuriuos bankas nurašo ir užregistruoja tiesiai pelno ir nuostolių ataskaitoje (atlikti kredito vertinimo koregavimai). Remiantis atsakymais, gautais per Komisijos 2011 m. vasario–kovo mėn. surengtas viešas konsultacijas šiais klausimais, ir gavus daugumos valstybių narių pritarimą, pagal šį pasiūlymą bankams būtų leista naudoti pažangų požiūrį į kredito riziką – plačiau, bet pagrįstai pripažinti tokius nuostolius, taigi, būtų geriau atspindėta bendra atidėjinių būsimiems nuostoliams padengti sudarymo praktika, kurią taiko dauguma ES bankų.

5.5. Likvidumas (šešta dalis) 5.5.1. Likvidumo padengimo reikalavimas

Komisija yra tvirtai pasiryžusi iki 2015 m. įdiegti suderintą likvidumo padengimo reikalavimą. Kartu labai rimtai reikėtų įvertinti netikrumą dėl galimų nenumatytų pasekmių ir sistemos „Bazelis III“ stebėjimo laikotarpio išvadas. Toliau nurodytos nuostatos užtikrina, kad privalomas reikalavimas būtų nustatytas tik jį tinkamai persvarsčius:

– bendras reikalavimas – bankams jį taikyti nuo 2013 m., pirmiausia siekiant išlaikyti tinkamą likvidumo padengimą;

– prievolė nacionalinėms institucijoms teikti ataskaitas apie reikiamus aspektus, kad būtų galima patikrinti, ar užtikrinamas tinkamas likvidumo padengimas, laikantis Europos bankininkystės institucijos parengtos bendros ataskaitų formos, skirtos tikrinti, kaip laikomasi sistemos „Bazelis III“ kriterijų;

– įgaliojimai Komisijai nustatyti išsamesnius likvidumo padengimo reikalavimus, atsižvelgiant į stebėjimo laikotarpio išvadas ir tarptautines tendencijas. Jeigu bus išvengta ilgos įprastos teisėkūros procedūros (bendro sprendimo procedūros), bus galima maksimaliai išnaudoti stebėjimo laikotarpį ir atidėti koeficiento dydžio nustatymą iki stebėjimo laikotarpio pabaigos.

Šis likvidumo padengimo reikalavimas kredito įstaigų arba investicinių įmonių grupėse arba abiejų tipų grupėse iš esmės būtų taikomas konkrečios kredito įstaigos arba investicinės įmonės lygmeniu. Priešingai filialams, kurie neturi juridinio asmens statuso, kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms pačioms taikomos mokėjimo prievolės, dėl kurių nepalankiausiomis aplinkybėmis likvidumas gali sumažėti. Negalima garantuoti, kad kredito įstaigos arba investicinės įmonės gaus likvidumo pagalbą iš kitų tai pačiai grupei priklausančių kredito įstaigų arba investicinių įmonių, kai jos, įgyvendindamos savo mokėjimo prievoles, susidurs su sunkumais. Tačiau laikydamosi griežtų sąlygų kompetentingos institucijos galės šio reikalavimo kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms netaikyti individualiai ir toms kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms šį reikalavimą taikyti konsoliduotai. Šios griežtos sąlygos išdėstytos 7 straipsnio 1 dalyje, jomis, be kitų dalykų, užtikrinama, kad kredito įstaigos arba investicinės įmonės būtų teisiškai kontroliuojamu būdu įsipareigojusios remti viena kitą ir faktiškai galėtų tai įvykdyti.

Jeigu kredito įstaigų arba investicinių įmonių grupė veikia keliose valstybėse narėse, kad tam tikrų reikalavimų būtų galima netaikyti, visos konkrečių kredito įstaigų arba investicinių įmonių kompetentingos institucijos turi sutarti, kad reikalavimų netaikymo sąlygos įvykdytos. Tokiais tarptautinės veiklos atvejais taikomos ne tik 7 straipsnio 1 dalyje, bet ir papildomos, 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Pagal šias papildomas sąlygas reikalaujama, kad visos kompetentingos institucijos sutiktų, kad grupės likvidumo valdymas yra tinkamas ir koks grupei priklausančių konkrečių kredito įstaigų arba investicinių įmonių likvidumo lygis yra pakankamas. Jeigu nesutariama, kiekvienos konkrečios kredito įstaigos arba investicinės įmonės kompetentinga institucija viena sprendžia, ar netaikyti reikalavimo.

Nesutarimo atveju numatyta papildoma EBI tarpininkavimo tarp kompetentingų institucijų galimybė. Tačiau tarpininkaujant padaryta išvada privaloma tik dėl 7 straipsnio 1 dalies sąlygų. Konkrečios kompetentingos institucijos turi teisę priimti galutinį sprendimą dėl 7 straipsnio 2 dalies sąlygų, t. y. dėl to, ar grupės likvidumo valdymas yra tinkamas ir ar konkrečių kredito įstaigų arba investicinių įmonių likvidumo lygis yra pakankamas.

5.5.2. Grynasis stabilaus finansavimo rodiklis

Komisija yra tvirtai pasiryžusi iki 2018 m. sausio 1 d. nustatyti būtiną reikalavimą dėl grynojo stabilaus finansavimo rodiklio. Kadangi pagal sistemą „Bazelis III“ šiuo atžvilgiu iki 2018 m. nustatytas stebėjimo laikotarpis, stabilaus finansavimo reikalavimui – bendro Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo pasiūlymui – parengti iki stebėjimo laikotarpio pabaigos bus pakankamai laiko.

5.6. Finansinis svertas (septinta dalis)

Finansinio sverto koeficientas yra ES nauja reguliavimo priemonė. Pagal sistemą „Bazelis III“ Komisija šiame etape nesiūlo finansinio sverto koeficiento kaip privalomos priemonės, pirmiausia jį siūlo kaip papildomą priemonę, kurią konkretūs bankai gali taikyti priežiūros institucijų nuožiūra, pereidami prie privalomo (pirmojo ramsčio) priemonės taikymo 2018 m., šį koeficientą tinkamai persvarsčius ir nustačius tinkamą jo dydį. Ataskaitų teikimo prievolės sudarytų sąlygas šį koeficientą persvarstyti ir priimti sprendimą dėl jo kaip privalomo reikalavimo įvedimo 2018 m., remiantis visapusiška informacija. Pagal sistemą „Bazelis III“ siūloma, kad įstaigos nuo 2015 m. viešai skelbtų savo finansinio sverto koeficientus.

5.7. Sistemos „Bazelis I“ riba (trylikta dalis)

Pagal sistemą „Bazelis II“ reikalaujama, kad rizikingesnės verslo įmonės turėtų didesnį kapitalą, negu reikalauta pagal sistemą „Bazelis I“. Pagal sistemą „Bazelis II“ mažiau rizikingų verslo įmonių reikalaujama turėti mažesnį kapitalą negu pagal sistemą „Bazelis I“. Taip yra dėl to, kad sistema „Bazelis II“ sukurta taip, kad į riziką būtų atsižvelgiama labiau negu pagal sistemą „Bazelis I“.

Siekiant užtikrinti, kad bankams nebūtų taikomi nepriimtinai mažo kapitalo poreikio reikalavimai, pagal sistemą „Bazelis II“ neleidžiama, kad kapitalas būtų mažesnis už 80 proc. kapitalo, kuris būtų reikalaujamas pagal „Bazelis I“, dalį. Šio reikalavimo galiojimas baigėsi 2009 m. pabaigoje, bet pagal Direktyvą 2010/76/EB jo galiojimas pratęstas iki 2011 m. pabaigos. Remiantis tuo, kad 2009 m. liepos mėn. BBPK šio reikalavimo galiojimą pratęsė, pasiūlymo projekte jo taikymas pratęstas iki 2015 m. Pasikonsultavusios su EBI, kompetentingos institucijos įstaigai gali nebetaikyti ribos pagal sistemą „Bazelis I“, jeigu įvykdomi visi reikalavimai dėl pažangaus požiūrio į kredito ir operacinę riziką.

6. Poveikis biudžetui

EBI atliks svarbias funkcijas siekiant šio reglamento tikslo, nes pasiūlyme jos prašoma parengti daugiau kaip 50 privalomų techninių standartų (PTS) įvairiais politikos klausimais. PTS, kuriuos galiausiai patvirtins Komisija, bus svarbiausia priemonė, skirta užtikrinti, kad labai techninės nuostatos būtų vienodai įgyvendinamos visoje ES ir kad siūloma politika veiktų taip, kaip numatyta. Kad EBI galėtų atlikti šį reikšmingą darbą, jai prireiks daugiau išteklių, negu skiriama dabar pagal jos steigimą reglamentuojantį Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010. Išsamesni duomenys pateikiami pridėtoje finansinėje teisės akto pažymoje.

2011/0202 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[7],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) 2009 m. balandžio 2 d. G 20 deklaracijoje[8] dėl finansų sistemos stiprinimo raginta tarptautiniu lygmeniu imtis nuoseklių veiksmų, kuriais būtų siekiama didinti skaidrumą, atskaitingumą ir reguliavimą gerinant bankų sistemos kapitalo kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kai bus užtikrintas ekonomikos augimas. Deklaracijoje taip pat raginta įdiegti papildomą ne rizika grindžiamą priemonę, kad būtų apribotas finansinio sverto augimas bankų sistemoje ir sukurta tvirtesnių likvidumo rezervų sistema. Vykdydama G 20 suteiktus įgaliojimus 2009 m. rugsėjo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė (angl. GHOS) susitarė dėl tam tikrų bankų sektoriaus reguliavimo griežtinimo priemonių. Šias priemones G 20 vadovai patvirtino Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24–25 d. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, o išsamiai šios priemonės išdėstytos 2009 m. gruodžio mėn. 2010 m. liepos ir rugsėjo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė paskelbė dar du pranešimus dėl šių naujų priemonių struktūros ir dydžio, o 2010 m. gruodžio mėn. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) paskelbė galutines priemones, vadinamas sistema „Bazelis III“;

(2) ES finansų priežiūros aukšto lygio darbo grupė, pirmininkaujama Jacques'o de Larosière'o, pasiūlė Europos Sąjungoje sukurti geriau suderintą finansinio reguliavimo sistemą. Kuriant būsimą Europos priežiūros struktūrą Europos Vadovų Taryba 2009 m. birželio 18 ir 19 d. taip pat pabrėžė, kad reikia parengti bendrą Europos taisyklių sąvadą, kuris būtų taikomas visoms vidaus rinkos kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms;

(3) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo[9] ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų (toliau – įstaigos) kapitalo pakankamumo[10] keletą kartų buvo iš esmės keičiamos. Daugelis direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatų taikomos ir kredito įstaigoms, ir investicinėms įmonėms. Siekiant užtikrinti, kad tos nuostatos būtų taikomos nuosekliai, jas derėtų sujungti į naujus teisės aktus, kurie būtų taikomi ir kredito įstaigoms, ir investicinėms įmonėms.  Kad būtų aiškiau, tų direktyvų priedų nuostatos turėtų būti įtrauktos į naujųjų teisės aktų dėstymą;

(4) naujuosius teisės aktus turėtų sudaryti du atskiri teisės aktai: direktyva ir šis reglamentas. Abu teisės aktai kartu turėtų sudaryti teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojama galimybė verstis kredito įstaigų ir investicinių įmonių veikla, jų priežiūros sistema ir rizikos ribojimo taisyklės. Todėl šį reglamentą reikėtų skaityti kartu su direktyva;

(5) SESV 53 straipsnio 1 dalimi grindžiamoje Direktyvoje [įrašo Leidinių biuras] turėtų būti paliktos nuostatos dėl galimybės verstis kredito įstaigų ir investicinių įmonių veikla, jų valdymo aspektų, priežiūros sistemos, pavyzdžiui, nuostatos, kuriomis reglamentuojamas veiklos leidimų išdavimas, kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimas, naudojimasis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, buveinės ir priimančiosios valstybių narių priežiūros institucijų įgaliojimai šioje srityje, taip pat nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių pradinio kapitalo ir priežiūrinio tikrinimo;

(6) šiame reglamente turėtų būti išdėstyti kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikytini rizikos ribojimo reikalavimai, susiję tik su bankų ir finansinių paslaugų rinkų veikimu ir skirti užtikrinti šiose rinkose veikiančių veiklos vykdytojų finansinį stabilumą bei aukštą investuotojų ir indėlininkų apsaugos lygį. Šiuo tiesiogiai taikomu teisės aktu siekiama prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, taigi, jis turėtų būti grindžiamas SESV 114 straipsniu, atsižvelgiant į šio straipsnio aiškinimą remiantis nuoseklia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

(7) nors direktyvomis 2006/48/EB ir 2006/49/EB iki tam tikro lygio valstybių narių rizikos ribojimo taisyklės suderintos, jose numatyta nemažai pasirinkimo ir veiksmų laisvės galimybių, valstybėms narėms vis tiek leidžiama nustatyti griežtesnes taisykles negu tų direktyvų taisyklės. Dėl to nacionalinės taisyklės taip skiriasi, kad sukuria kliūčių pagrindinėms laisvėms, taigi daro tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui ir sukelia nemažų konkurencijos iškraipymų. Visų pirma, šie skirtumai trukdo teikti tarpvalstybines paslaugas, steigtis kitose valstybėse narėse, nes veiklos vykdytojai kaskart, kai imasi veiklos kitoje valstybėje narėje, turi įvertinti skirtingas taisykles ir jų laikytis. Be to, skirtingose valstybėse narėse veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms dažnai taikomi skirtingi reikalavimai, dėl to gerokai iškreipiama konkurencija. Skirtinga nacionalinių įstatymų raida sukuria galimų ir faktinių kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui, nes kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, veikiančioms skirtingos jurisdikcijos sistemose visoje ES, sukuriamos nevienodos veiklos sąlygos ir kliūtys;

(8) siekiant pašalinti likusias prekybos kliūtis ir reikšmingus konkurencijos iškraipymus, kurių sukelia nacionalinių įstatymų skirtumai, taip pat užkirsti kelią visoms galimoms prekybos kliūtims ir reikšmingiems konkurencijos iškraipymams, būtina priimti reglamentą, kuriame būtų nustatytos vienodos, visose valstybėse narėse taikytinos taisyklės;

(9) tai, kad rizikos ribojimo reikalavimai išdėstomi reglamente, užtikrins, kad šie reikalavimai įstaigoms būtų taikomi tiesiogiai. Taip būtų užtikrintos vienodos sąlygos užkertant kelią nacionalinių reikalavimų skirtumams, kurių radosi direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę. Šis reglamentas reikštų, kad įstaigos visoje ES laikosi vienodų taisyklių, tai taip pat padidintų pasitikėjimą kredito įstaigų ir investicinių įmonių stabilumu, ypač susiklosčius nepalankiausioms aplinkybėms. Reglamentas taip pat sumažintų reglamentavimo sudėtingumą ir įmonių, ypač kredito įstaigų ir investicinių įmonių, kurios verčiasi tarpvalstybine veikla, išlaidas, patirtas siekiant laikytis reikalavimų, padėtų pašalinti konkurencijos iškraipymus. Dėl nekilnojamojo turto rinkų ypatumų – šioms rinkoms būdinga tai, kad valstybėse narėse, regionuose arba vietos teritorijose ekonominės tendencijos ir jurisdikciniai aspektai skiriasi – kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama nustatyti didesnius rizikos koeficientus arba pozicijoms, kurios užtikrinamos nekilnojamojo turto konkrečiose teritorijose hipotekomis, taikyti griežtesnius kriterijus, atsižvelgiant į patirtį, susijusią su įsipareigojimų neįvykdymu, ir numatomas rinkos tendencijas;

(10) valstybės narės turėtų turėti galios taikyti arba diegti nacionalines nuostatas, jeigu šiame reglamente nenumatytos vienodos taisyklės ir su sąlyga, kad tos nacionalinės nuostatos neprieštaraus Sąjungos teisei ir nesusilpnins jos taikymo;

(11) jeigu valstybės narės patvirtina bendro pobūdžio gaires, ypač tose srityse, kuriose Komisija turi priimti techninių standartų projektą, tos gairės negali nei prieštarauti Sąjungos teisei, nei susilpninti jos taikymo;

(12) šiame reglamente valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti analogiškus reikalavimus įmonėms, kurios nepatenka į jo taikymo sritį;

(13) šiame reglamente išdėstyti bendri rizikos ribojimo reikalavimai papildomi konkrečia tvarka, dėl kurios sprendžia kompetentingos institucijos, nuolat vykdydamos konkrečios kredito įstaigos ir investicinės įmonės priežiūrinį tikrinimą. Tokios priežiūros tvarkos mastas turėtų būti nustatytas direktyvoje, nes kompetentingoms institucijoms turėtų būti palikta galimybė priimti savo sprendimus dėl to, kokias procedūras taikyti;

(14) šis reglamentas neturėtų paveikti kompetentingų institucijų galimybės vykdant Direktyvoje [įrašo Leidinių biuras] numatytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą nustatyti specialius reikalavimus pagal specifinį kredito įstaigų ir investicinių įmonių rizikos pobūdį;

(15) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija[11], įsteigta Europos bankininkystės institucija (EBI). To reglamento tikslas – padidinti nacionalinės priežiūros kokybę ir nuoseklumą, sustiprinti tarpvalstybinių grupių kontrolę;

(16) Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 reikalaujama, kad EBI veiktų direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB taikymo srityje. EBI taip pat reikalaujama veikti kredito įstaigų ir investicinių įmonių veiklos srityse, susijusiose su klausimais, kurių šios direktyvos tiesiogiai nereglamentuoja, jei tokie veiksmai yra būtini tų teisės aktų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti. Šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į EBI paskirtį ir funkcijas ir sudarytos sąlygos EBI vykdyti tame reglamente nustatytus įgaliojimus;

(17) kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms būtina taikyti lygiaverčius finansinius reikalavimus, kad būtų užtikrintos panašios taupančiųjų apsaugos priemonės ir panašių kredito įstaigų ir investicinių įmonių grupių sąžiningos konkurencijos sąlygos;

(18) kadangi kredito įstaigos ir investicinės įmonės vidaus rinkoje konkuruoja tiesiogiai, visoje Sąjungoje turėtų būti taikomi lygiaverčiai stebėsenos reikalavimai;

(19) jeigu atliekant priežiūrą reikia nustatyti kredito įstaigų ir investicinių įmonių grupės konsoliduotų nuosavų lėšų sumą, skaičiavimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis šiuo reglamentu;

(20) pagal šį reglamentą nuosavų lėšų poreikio reikalavimai taikomi individualiai ir konsoliduotai, nebent kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais, kai, jų manymu tai tikslinga, priežiūros netaiko. Individuali, konsoliduota arba tarpvalstybinė konsoliduota priežiūra yra naudingos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros priemonės;

(21) siekiant užtikrinti pakankamą grupei priklausančių kredito įstaigų arba investicinių įmonių mokumą, itin svarbu, kad kapitalo poreikio reikalavimai būtų taikomi atsižvelgiant į visos tų įstaigų grupės konsoliduotą finansinę būklę. Siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos grupėje ir, kai reikia, galėtų būti panaudotos santaupoms apsaugoti, kapitalo poreikio reikalavimai turėtų būti taikomi konkrečioms grupei priklausančioms kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, nebent šį tikslą galima veiksmingai pasiekti kitaip;

(22) tikslioje apskaitos metodikoje, kurią reikia taikyti apskaičiuojant nuosavas lėšas, jų pakankamumą, atsižvelgiant į riziką, su kuria susiduria kredito įstaiga arba investicinė įmonė, taip pat vertinant pozicijų koncentraciją, reikėtų atsižvelgti į 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės[12], į kurią įtrauktos 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės[13] tam tikros patobulintos sąlygos, arba į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo[14] nuostatas, atsižvelgiant į tai, kuris teisės aktas reglamentuoja kredito įstaigų ir investicinių įmonių apskaitą pagal nacionalinę teisę;

(23) siekiant užtikrinti pakankamą mokumą svarbu nustatyti tokius kapitalo poreikio reikalavimus, kuriuose turtas ir nebalansiniai straipsniai būtų įvertinti pagal rizikos laipsnį;

(24) Bazelio bankų priežiūros komitetas 2004 m. birželio 26 d. patvirtino bendrąjį susitarimą dėl tarptautinės kapitalo skaičiavimo ir kapitalo reikalavimų konvergencijos (sistema „Bazelis II“). Direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB, vietoj kurių priimamas šis reglamentas, nuostatos yra lygiavertės bendrojo susitarimo „Bazelis II“ nuostatoms. Taigi šis reglamentas, į jį įtraukus papildomus sistemos „Bazelis III“ aspektus, yra lygiavertis susitarimų „Bazelis II“ ir „Bazelis III“ nuostatoms;

(25) būtina atsižvelgti į Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių įvairovę ir numatyti alternatyvius kapitalo poreikio kredito rizikai padengti skaičiavimo būdus, kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į skirtingus jautrumo rizikai lygius ir kurie būtų skirtingo sudėtingumo laipsnio. Išorinių reitingų ir kredito įstaigų bei investicinių įmonių pačių atliktų kredito rizikos parametrų įverčių naudojimas gerokai padidina kredito rizikos vertinimo taisyklių jautrumą rizikai ir rizikos ribojimo patikimumą. Kredito įstaigas ir investicines įmones reikėtų tinkamai skatinti pereiti prie jautresnių rizikai metodų. Rengdamos įverčius, kurie reikalingi norint taikyti šiame reglamente numatytus kredito rizikos vertinimo metodus, kredito įstaigos ir investicinės įmonės turėtų tobulinti kredito įstaigų ir investicinių įmonių kredito rizikos vertinimą ir valdymą, kad galėtų naudotis kredito įstaigų ir investicinių įmonių reguliuojamųjų nuosavų lėšų poreikio nustatymo metodais, kurie atspindėtų konkrečių kredito įstaigų ir investicinių įmonių vykdomų procesų sudėtingumą. Todėl, suteikiant klientams kreditus ir valdant juos, duomenų tvarkymas taip pat turėtų apimti kredito rizikos valdymo ir vertinimo sistemų kūrimą bei patikimumo vertinimą. Tai naudinga ne tik teisėtų kredito įstaigų ir investicinių įmonių interesų požiūriu, bet ir siekiant šio reglamento tikslo taikyti geresnius rizikos vertinimo ir valdymo metodus, taip pat juos naudoti reguliuojamųjų nuosavų lėšų tikslais;

(26) kapitalo poreikio reikalavimai turėtų būti proporcingi atitinkamai rizikai. Pirmiausia šiuose reikalavimuose turėtų būti atspindėtas rizikos lygio mažėjimas dėl didelio palyginti smulkių pozicijų skaičiaus;

(27) pagal 2011 m. sausio 10 d. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų patvirtintą BBPK sprendimą, įstaigai praradus gyvybingumą, įstaigos visos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės turėtų būti visiškai ir visam laikui nurašytos arba konvertuotos į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą;

(28) šio reglamento nuostatos atitinka proporcingumo principą, jame ypač atsižvelgiama į kredito įstaigų ir investicinių įmonių skirtumus pagal jų dydį, veiklos mastą ir veiklos sričių įvairovę. Proporcingumo principo laikymasis taip pat reiškia, kad mažmeninių pozicijų atveju, net ir taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas), pripažįstami patys paprasčiausi reitingų skyrimo procesai;

(29) „evoliucinis“ šio reglamento pobūdis suteikia galimybę kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms pasirinkti vieną iš trijų skirtingo sudėtingumo metodų. Tam, kad ypač smulkios kredito įstaigos ir investicinės įmonės galėtų taikyti rizikai jautresnį IRB metodą, atitinkamos nuostatos turėtų būti suprantamos taip, kad pozicijų klasės apima visas pozicijas, kurios visame šiame reglamente tiesiogiai arba netiesiogiai laikomos joms lygiavertėmis. Paprastai kompetentingos institucijos, vykdydamos priežiūrinį tikrinimą, trijų metodų neturėtų traktuoti skirtingai, t. y. pagal standartizuoto metodo nuostatas veikiančios kredito įstaigos ir investicinės įmonės tik dėl šios priežasties neturėtų būti prižiūrimos griežčiau;

(30) vis daugiau reikėtų pripažinti kredito rizikos mažinimo metodus, kartu laikantis taisyklių, kuriomis būtų užtikrinta, kad netinkamas pripažinimas nepakenktų mokumui. Atitinkamos valstybių narių bankams įprastos užtikrinimo priemonės kredito rizikai sumažinti turėtų, jei tik įmanoma, būti pripažįstamos ne tik pagal standartizuotą, bet ir pagal kitus metodus;

(31) siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigų ir investicinių įmonių kapitalo poreikis tinkamai atspindėtų riziką ir rizikos sumažinimą dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių vykdomos pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos ir investicijų, būtina nustatyti taisykles, kuriose būtų numatytas rizikai jautrus ir rizikos ribojimu pagrįstas tokios veiklos ir investicijų vertinimas;

(32) operacinė rizika yra reikšminga rizika, kurią patiria kredito įstaigos ir investicinės įmonės ir kurią reikia padengti nuosavomis lėšomis. Labai svarbu atsižvelgti į Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių įvairovę ir numatyti alternatyvius operacinės rizikos skaičiavimo metodų reikalavimus, kuriuose būtų atsižvelgiama į skirtingą jautrumo rizikai lygį ir kurie būtų skirtingo sudėtingumo laipsnio. Kredito įstaigas ir investicines įmones reikėtų tinkamai skatinti pereiti prie jautresnių rizikai metodų. Kadangi operacinės rizikos vertinimo ir valdymo metodai dar nauji, taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su įvairioms verslo linijoms taikomais kapitalo poreikio koeficientais ir rizikos mažinimo metodų pripažinimu, reikėtų reguliariai tikrinti ir prireikus atnaujinti. Šiuo atžvilgiu ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad taikant paprastus metodus, kuriais nustatomas su operacine rizika susijęs kapitalo poreikis, būtų atsižvelgiama į draudimą;

(33) kredito įstaigos pozicijų stebėsena ir kontrolė turėtų būti neatskiriama jos priežiūros dalis. Todėl pernelyg didelė vieno kliento arba susijusių klientų grupės pozicijų koncentracija gali sukelti nepageidaujamą nuostolio riziką. Tokią padėtį galima laikyti žalinga kredito įstaigos mokumui;

(34) nustatant, ar esama susijusių klientų grupės ir su tuo susijusių bendros rizikos pozicijų, taip pat svarbu atsižvelgti į riziką, kuri kyla iš bendro svarbaus finansavimo, kurį teikia pati kredito įstaiga arba investicinė įmonė, jos finansinė grupė arba susijusios šalys, šaltinio;

(35) nors skaičiuojant pozicijos vertę pageidautina remtis jos verte, nurodyta minimalaus nuosavų lėšų poreikio tikslais, didelių pozicijų stebėsenos taisykles tikslinga patvirtinti netaikant rizikos koeficientų arba rizikos laipsnių. Be to, mokumo režime taikomi kredito rizikos mažinimo metodai buvo sukurti remiantis prielaida, kad kredito rizika yra gerai diversifikuota. Didelių pozicijų, kuriose patiriama atskiro skolininko koncentracijos rizika, atveju kredito rizika nėra gerai diversifikuota. Todėl šių metodų poveikiui reikėtų taikyti rizikos ribojimo principais pagrįstas apsaugos priemones. Šiomis aplinkybėmis didelių pozicijų tikslais būtina nustatyti veiksmingą kredito užtikrinimo susigrąžinimą;

(36) kadangi nuostolis, atsirandantis dėl pozicijos kredito įstaigai ar investicinei įmonei, gali būti toks pat didelis, kaip ir nuostolis dėl bet kokios kitos pozicijos, tokios pozicijos turėtų būti vertinamos kaip bet kokios kitos pozicijos ir apie jas pranešama kaip apie bet kokias kitas pozicijas. Tačiau siekiant sumažinti neproporcingą tokio metodo poveikį smulkesnėms įstaigoms, buvo nustatyta alternatyvi kiekybinė riba. Be to, labai trumpo laikotarpio pozicijoms, susijusioms su pinigų pervedimo, įskaitant mokėjimo paslaugų vykdymą, tarpuskaitos, atsiskaitymo ir saugojimo paslaugomis klientams, taikoma išimtis, siekiant palengvinti sklandų finansų rinkų ir susijusios infrastruktūros veikimą. Prie šių paslaugų priskiriama, pavyzdžiui, tarpuskaita ir atsiskaitymas grynaisiais pinigais, taip pat panaši veikla atsiskaitymui palengvinti. Prie susijusių pozicijų priskiriamos pozicijos, kurių gali būti neįmanoma numatyti ir dėl to joms nėra taikoma visapusiška kredito įstaigos kontrolė – tai, be kitų dalykų, likučiai tarpbankinėse sąskaitose, susidarę dėl kliento mokėjimų, įskaitant išmokėtus arba įmokėtus mokesčius, palūkanas ir kitus mokėjimus už paslaugas klientams, taip pat gautą arba suteiktą užtikrinimo priemonę;

(37) svarbu pašalinti įmonių, kurios paskolas paverčia parduodamais vertybiniais popieriais ir kitomis finansinėmis priemonėmis (iniciatoriai arba rėmėjai), ir įmonių, kurios investuoja į šiuos vertybinius popierius arba priemones (investuotojai), interesų nesuderinamumą. Taip pat svarbu, kad būtų suderinti iniciatoriaus arba rėmėjo ir investuotojų interesai. Kad to būtų pasiekta, iniciatorius arba rėmėjas turi išlaikyti reikšmingą atitinkamo turto dalį. Todėl svarbu, kad iniciatoriai arba rėmėjai pasiliktų aptariamų paskolų riziką. Apskritai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai neturėtų būti sudaromi tokiu būdu, kuriuo būtų galima išvengti išlaikymo reikalavimo taikymo, ypač pasinaudojant bet kokio tipo mokesčiais, priedų struktūra arba abiem priemonėmis. Toks išlaikymo reikalavimas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai galioja pakeitimo vertybiniais popieriais ekonominis turinys, nepaisant to, kokios teisinės struktūros arba priemonės yra naudojamos šiam ekonominiam turiniui sukurti. Visų pirma tuo atveju, kai kredito rizika perleidžiama atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais, investuotojai turėtų priimti sprendimus tik kruopščiai atlikę išsamų patikrinimą, o tam reikia pakankamos informacijos apie pakeitimą vertybiniais popieriais;

(38) išlaikymo reikalavimas neturėtų būti taikomas kelis kartus. Kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais atveju pakanka, kad iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas atitiktų reikalavimus. Panašiai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai kaip pagrindą apima kitus vertybinius popierius, išlaikymo reikalavimas taikomas tik pakeitimui vertybiniais popieriais, kurie priklauso nuo investicijų. Įsigytoms gautinoms sumoms išlaikymo reikalavimas netaikomas, jeigu šios sumos susidaro dėl įstaigos veiklos, kai jos perduodamos arba parduodamos su nuolaida siekiant šią veiklą finansuoti. Jei nesilaikoma nustatytų su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusių išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo įsipareigojimų ir įvykdomi rimti veiklos būdų ir procedūrų pažeidimai, svarbūs nagrinėjant esamą riziką, kompetentingos institucijos turėtų taikyti rizikos koeficientą;

(39) siekiant tinkamai įvertinti riziką, kuri kyla iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir prekybos, ir ne prekybos knygoje, turėtų būti atliekamas išsamus patikrinimas. Išsamaus patikrinimo įsipareigojimai taip pat turi būti proporcingi. Išsamaus patikrinimo procedūros turėtų padėti sukurti didesnį pasitikėjimą tarp iniciatorių, rėmėjų ir investuotojų. Todėl pageidautina, kad atitinkama informacija dėl išsamaus patikrinimo procedūrų būtų tinkamai atskleista;

(40) jeigu kredito įstaiga arba investicinė įmonė turi savo patronuojančiosios įmonės ar kitų šios patronuojančiosios įmonės patronuojamųjų įmonių poziciją, būtinas ypatingas atidumas. Pozicijų, kurios tenka kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, valdymas turėtų būti stebimas visiškai nepriklausomai, vadovaujantis nuosaikaus bankų valdymo principais, neatsižvelgiant į jokius kitus motyvus. Didelių pozicijų atveju kredito įstaigos turimoms savos grupės pozicijoms turėtų būti nustatyti konkretūs rizikos standartai, įskaitant griežtesnius apribojimus. Tačiau šių standartų nereikėtų taikyti tais atvejais, kai patronuojančioji įmonė yra finansų kontroliuojančioji bendrovė ar kredito įstaiga arba kai kitos patronuojamosios įmonės yra kredito, finansų įstaigos ar papildomas paslaugas teikiančios įmonės, jeigu visoms šioms įmonėms taikoma konsoliduota kredito įstaigų priežiūra;

(41) atsižvelgiant į taisyklių dėl kapitalo poreikio jautrumą rizikai pageidautina nuolat tikrinti, ar jos nedaro reikšmingo poveikio ekonominiam ciklui. Komisija, atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę, turėtų pateikti ataskaitas šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai;

(42) turėtų būti peržiūrėti kapitalo poreikio reikalavimai prekybos biržos prekėmis agentams, įskaitant prekybos agentus, kuriems šiuo metu Direktyvos 2004/39/EB reikalavimai netaikomi;

(43) dujų ir elektros rinkų liberalizavimas yra ir ekonomiškai, ir politiškai svarbus Sąjungos tikslas. Todėl kapitalo poreikio reikalavimai bei kitokios rizikos ribojimo taisyklės, kurios turi būti taikomos šiose rinkose veikiančioms įmonėms, turėtų būti proporcingos ir neturėtų nepagrįstai trukdyti siekti liberalizavimo. Į liberalizavimo tikslą turėtų būti ypač atsižvelgiama persvarstant šį reglamentą;

(44) kredito įstaigos ir investicinės įmonės, kurios investuoja į pakartotinį pakeitimą vertybiniais popieriais, taip pat turėtų atlikti išsamų pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir nekeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurios galiausiai tampa pagrindinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, patikrinimą. Kredito įstaigos ir investicinės įmonės turėtų įvertinti, ar pozicijos pagal turtu užtikrinto komercinio vekselio programas yra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įskaitant pozicijas pagal programas, kurios įgyja didesnį prioritetą visų paskolų atskirų grupių segmentuose, kai nė viena iš šių paskolų nėra pakeitimo vertybiniais popieriais arba pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija ir kai paskolų pardavėjas suteikia pirmojo nuostolio apsaugą kiekvienai investicijai. Pastaruoju atveju konkrečios grupės likvidumo priemonė iš esmės neturėtų būti laikoma pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kadangi ji yra bendro grupės turto (t. y. taikytinos visos paskolų grupės) segmentas, kuris neturi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Tačiau programoje numatytas kredito vertės padidinimas, apimantis tik kai kuriuos nuostolius, dėl kurių pardavėjas neteikia pirmiau nurodytos apsaugos įvairiose grupėse, iš esmės būtų bendro turto grupės, kurioje yra bent viena pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, rizikos suskirstymas į segmentus, todėl tai būtų pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Vis dėlto, jeigu tokia programa visiškai finansuojama vienos rūšies komerciniu vekseliu ir jeigu programoje numatytas kredito vertės padidinimas nėra pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais arba jeigu komercinį vekselį visiškai padengia finansuojanti kredito įstaiga, kai komercinio vekselio investuotojui iš esmės kyla rizika, kad rėmėjas neįvykdys įsipareigojimų, o ne pagrindinių grupių ar turto rizika, tas komercinis vekselis paprastai neturėtų būti laikomas pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

(45) nuostatos dėl vertinimo, kuriuo siekiama riboti prekybos knygos riziką, turėtų būti taikomos visoms priemonėms, vertinamoms tikrąja verte, nesvarbu, ar jos yra kredito įstaigų ir investicinių įmonių prekybos knygoje, ar ne prekybos knygoje. Turėtų būti paaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinimo, kuriuo siekiama riboti riziką, metu gaunama mažesnė balansinė vertė, negu faktiškai pripažįstama apskaitoje, absoliučioji skirtumo vertė turėtų būti atimama iš nuosavų lėšų;

(46) kredito įstaigos ir investicinės įmonės turėtų turėti galimybę rinktis, ar taikyti kapitalo poreikio reikalavimą toms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal šį reglamentą skiriamas 1 250 proc. rizikos koeficientas, ar atimti jas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, nesvarbu, ar pozicijos yra prekybos, ar ne prekybos knygoje;

(47) įstaigos iniciatorės ir rėmėjos turėtų negalėti apeiti užslėptos paramos draudimo, naudodamosi savo prekybos knygomis tokiai paramai teikti;

(48) pagal Direktyvą 2006/48/EB nustatytas lengvatinis rizikos koeficientas, kuris pagal standartizuotą metodą taikomas mažųjų ar vidutinių įmonių arba fizinių asmenų pozicijoms, ir numatyta galimybė įstaigoms taikyti vidaus reitingais pagrįstus metodus, pagal kuriuos jos pačios nustato rizikos koeficientą, kuris atspindi savų konkrečių emisijų platinimo kriterijų pagrįstumą. Lengvatiniai rizikos koeficientai pagal šį reglamentą turėtų būti toliau taikomi. Tačiau per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo turėtų būti persvarstytos galimybės rizikos koeficientus sumažinti arba jų taikymą išplėsti ir juos taikyti didesniam pozicijų skaičiui. Toks persvarstymas turėtų būti pagrįstas faktais, jame turėtų būti atsižvelgta į patikimus duomenis apie kredito nuostolius dėl mažųjų ar vidutinių įmonių arba fizinių asmenų pozicijų per visą ekonominį ciklą. Per šį persvarstymą ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama skolinimo vartotojams poveikiui;

(49) nepažeidžiant atskleidimo reikalavimų, kurie aiškiai nustatyti šiame reglamente, atskleidimo reikalavimais turėtų būti siekiama rinkos dalyviams suteikti tikslios ir išsamios informacijos apie konkrečių įstaigų rizikos pobūdį. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad kredito įstaigos ir investicinės įmonės atskleistų papildomą informaciją, kuri aiškiai nenurodyta šiame reglamente, jei toks atskleidimas yra būtinas tam tikslui pasiekti;

(50) tais atvejais, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos išorinis kredito vertinimas apima kredito užtikrinimą, kurį teikia pati investicinė įmonė, poveikį, įstaiga turėtų negalėti, pasiteisindama tuo užtikrinimu, taikyti mažesnį rizikos koeficientą. Dėl to pakeitimas vertybiniais popieriais neturėtų būti atskaitomas iš kapitalo, jeigu yra kitų būdų rizikos koeficientui nustatyti, atsižvelgiant į faktinę pozicijos riziką ir neatsižvelgiant į tokį kredito užtikrinimą;

(51) atsižvelgiant į prastus vidaus modelių, taikomų rinkos rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti, pastarojo laikotarpio rezultatus, jų standartus reikėtų sugriežtinti. Visų pirma reikėtų užtikrinti, kad jie apimtų visą riziką, atsižvelgiant į kredito riziką prekybos knygoje. Be to, į kapitalo poreikio koeficiento struktūrą turėtų būti įtrauktas komponentas, kuris būtų pakankamas, kad nepalankiomis sąlygomis kapitalo poreikio reikalavimus būtų galima sugriežtinti, atsižvelgiant į blogėjančias rinkos sąlygas, ir taip sumažinti procikliškumo galimybę. Kredito įstaigos ir investicinės įmonės taip pat turėtų atlikti atvirkštinį testavimą nepalankiomis sąlygomis, kad įvertintų, kurie scenarijai galėtų kelti pavojų įstaigos gyvybingumui, nebent kredito įstaigos gali įrodyti, kad toks testavimas nebūtinas. Atsižvelgiant į didelius pastarojo laiko sunkumus apskaičiuojant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas taikant vidaus modeliais pagrįstus metodus, kredito įstaigų ir investicinių įmonių galimybė modeliuoti pakeitimo vertybiniais popieriais riziką prekybos knygoje turėtų būti ribojama, o standartizuoto kapitalo poreikio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms prekybos knygoje padengti turėtų būti reikalaujama, net jei tai nenurodyta;

(52) šiame reglamente nustatomos ribotos išimtys dėl tam tikros koreliacinės prekybinės veiklos, pagal kurias priežiūros institucijos gali leisti įstaigoms skaičiuoti visapusišką rizikos kapitalo poreikį, vadovaujantis griežtais reikalavimais. Šiuo atveju turėtų būti reikalaujama, kad įstaiga tai veiklai taikytų kapitalo poreikio koeficientą, lygų didesniam kapitalo poreikio koeficientui pagal vidaus modelį ir 8 % kapitalo poreikio koeficientą specifinei rizikai padengti pagal standartizuotą vertinimo metodą. Toms pozicijoms neturėtų būti reikalaujama taikyti papildomą kapitalo poreikio koeficientą rizikai padegti, tačiau jos turėtų būti įtrauktos ir į rizikos vertės priemones, ir į rizikos vertės nepalankiomis sąlygomis priemones;

(53) atsižvelgiant į nenumatytų nuostolių, kurių kredito įstaigos ir investicinės įmonės patiria per finansų ir ekonomikos krizę, pobūdį ir dydį, būtina dar labiau tobulinti nuosavų lėšų, kurių iš kredito įstaigų ir investicinių įmonių reikalaujama turėti, kokybę ir suderinimą.  Tuo tikslu turėtų būti įvesta nauja pagrindinių kapitalo sudedamųjų dalių, kuriomis galima padengti nenumatytus nuostolius, jei jų kyla, apibrėžtis, patikslinta mišraus kapitalo apibrėžtis ir vienodo riziką ribojančio nuosavų lėšų koregavimo apibrėžtis. Taip pat būtina gerokai padidinti nuosavų lėšų lygį ir kartu nustatyti naujus kapitalo pakankamumo koeficientus, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms nuosavų lėšų sudedamosioms dalims, kuriomis galima padengti nuostolius, kai šių patiriama;

(54) siekiant sustiprinti rinkos drausmę ir padidinti finansinį stabilumą, būtina nustatyti išsamesnius reikalavimus dėl reguliuojamojo kapitalo formos ir pobūdžio ir padarytų riziką ribojančių koregavimų atskleidimo, siekiant užtikrinti, kad investuotojai ir indėlininkai būtų pakankamai gerai informuojami apie kredito įstaigų ir investicinių įmonių mokumą;

(55) naujoji kapitalo ir reguliuojamojo kapitalo poreikių apibrėžtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse dabartinė padėtis ir aplinkybės skiriasi, bet pradiniai skirtumai, susiję su naujais standartais, per pereinamąjį laikotarpį mažės. Siekiant užtikrinti tinkamą nuosavų lėšų lygio tęstinumą, dabartinėms viešojo sektoriaus kapitalo injekcijoms visą pereinamąjį laikotarpį bus taikoma tęstinumo išlyga;

(56) Direktyvoje 2006/48/EB kredito įstaigų buvo reikalaujama iki 2011 m. gruodžio 31 d. sukaupti bent nustatyto būtiniausio dydžio nuosavas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad finansų krizės padariniai bankų sektoriuje dar jaučiami, ir tai, kad pereinamosios BBPK priimtos nuostatos dėl kapitalo poreikio reikalavimų pratęstos, tikslinga tam tikram laikui nustatyti žemesnę ribą, kol pagal pereinamąsias šio reglamento nuostatas dėl nuosavų lėšų, kurios bus laipsniškai įgyvendinamos 2013–2019 m., bus sukauptas pakankamas nuosavų lėšų kiekis. Toms grupėms, kurių reikšmingą veiklos dalį sudaro bankininkystės arba investicijų ir draudimo veikla, Direktyvoje 2002/87/EB dėl finansinių konglomeratų numatytos specialios tokio kapitalo dvigubo įskaitymo išvengimo taisyklės. Direktyva 2002/87/EB parengta remiantis tarptautiniais rizikos valdymo tarp sektorių principais. Šiuo pasiūlymu sugriežtinamas šių finansinių konglomeratų taisyklių taikymas bankų ir investicinių įmonių grupėms, užtikrinant stabilų ir nuoseklų jų taikymą. Visi paskesni reikalingi pakeitimai bus nagrinėjami persvarstant Direktyvą 2002/87/EB, kaip numatyta, 2012 m.;

(57) finansų krizė parodė, kad kredito įstaigos ir investicinės įmonės visiškai nepakankamai įvertino sandorio šalies kredito riziką, susijusią su nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Tai G 20 vadovus 2009 m. rugsėjo mėn. paskatino paraginti, kad didesnės dalies nebiržinių finansinių priemonių tarpuskaita būtų atliekama per pagrindines sandorio šalis. Jie taip pat paprašė, kad toms nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitos negalima atlikti per pagrindines sandorio šalis, būtų taikomi griežtesni nuosavų lėšų reikalavimai, kad būtų tinkamai atspindėta didesnė su jomis susijusi rizika;

(58) G 20 vadovų paragintas BBPK sistemoje „Bazelis III“ iš esmės pakeitė sandorio šalies kredito rizikos režimą. Numatoma, kad sistema „Bazelis III“ reikšmingai padidins nuosavų lėšų poreikį, susijusį su kredito įstaigų ir investicinių įmonių nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, ir sukurs svarbią paskatą kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms naudotis pagrindinėmis sandorio šalimis. Taip pat numatoma, kad sistema „Bazelis III“ bus dar labiau paskatinta stiprinti sandorio šalies kredito pozicijų rizikos valdymą ir persvarstyti dabartinį sandorio šalies kredito rizikos pozicijų, susijusių su pagrindinėmis sandorio šalimis, vertinimo režimą;

(59) įstaigos turėtų turėti papildomų nuosavų lėšų kredito vertinimo koregavimo rizikai, kuri kyla dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių, padengti. Įstaigos skaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį sandorio šalies kredito rizikos pozicijai, kuri susidaro dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių su tam tikromis finansų įstaigomis, padengti taip pat turėtų taikyti aukštesnę turto vertės koreliaciją. Kredito įstaigos ir investicinės įmonės taip pat turėtų gerokai sustiprinti sandorio šalies kredito rizikos vertinimą ir valdymą, geriau šalindamos riziką, susijusią su neteisingais sprendimais, aukštą finansinio sverto lygį turinčiomis sandorio šalimis ir užtikrinimo priemonėmis, taip pat atitinkamais kredito vertės padidinimais grįžtamojo patikrinimo ir tikrinimo nepalankiausiomis sąlygomis srityse;

(60) prekybos pozicijose su pagrindine sandorio šalimi dažniausiai naudojamasi daugiašalės užskaitos ir nuostolių pasidalijimo mechanizmu, kurį suteikia pagrindinė sandorio šalis. Todėl joms būdinga labai nedidelė sandorio šalies kredito rizika ir dėl to turėtų būti taikomas labai nedidelio nuosavų lėšų poreikio reikalavimas. Kartu šis poreikis turėtų būti teigiamas, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos ir investicinės įmonės, laikydamosi gero rizikos valdymo principo, sektų ir stebėtų savo pagrindinių sandorio šalių pozicijas, ir parodyti, kad net prekybos pozicijos su pagrindinėmis sandorio šalimis nėra visai be rizikos;

(61) pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondas – mechanizmas, kuris leidžia dalytis (paskirstyti tarpusavyje) nuostolius tarp pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių. Jis naudojamas, kai pagrindinės sandorio šalies patirti nuostoliai dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo yra didesni to tarpuskaitos nario už garantines įmokas bei įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir visą kitą apsaugą, kurią pagrindinė sandorio šalis gali naudoti prieš panaudodama likusiųjų tarpuskaitos narių įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą. Atsižvelgiant į tai, nuostolių rizika, susijusi su įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pozicijomis, yra didesnė už nuostolių riziką, susijusią su prekybos pozicijomis. Todėl šio pobūdžio pozicijoms turėtų būti taikomi didesnio nuosavų lėšų poreikio reikalavimai;

(62) pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas turėtų būti kintamasis, kuris yra reikalingas norint nustatyti nuosavų lėšų poreikį tarpuskaitos nario pozicijai dėl jo įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą. Jo nereikėtų suprasti kaip ko nors kita. Visų pirma, jo nereikėtų suprasti kaip kapitalo sumos, kurią kompetentinga institucija pagrindinės sandorio šalies reikalauja turėti;

(63) sandorio šalies kredito rizikos vertinimo persvarstymas, ypač griežtesnių nuosavų lėšų poreikio reikalavimų nustatymas dvišaliams susitarimams dėl išvestinių finansinių priemonių, atsižvelgiant į tai, kad šie susitarimai kelia didesnę riziką finansų sistemai, yra neatskiriama Komisijos siekio užtikrinti, kad išvestinių finansinių priemonių rinka būtų veiksminga, saugi ir stabili, dalis. Taigi šiuo reglamentu papildomas 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos pateiktas reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų pasiūlymas[15];

(64) laikotarpiui iki finansų krizės buvo būdinga tai, kad intensyviai augo kredito įstaigų ir investicinių įmonių pozicijos, susijusios su nuosavomis lėšomis (finansinis svertas). Per finansų krizę dėl nuostolių ir finansavimo trūkumo kredito įstaigos ir investicinės įmonės buvo priverstos savo finansinį svertą per trumpą laiką gerokai sumažinti. Tai sustiprino spaudimą turto kainoms ir sukėlė dar didesnių nuostolių ir kredito įstaigoms, ir investicinėms įmonėms – tai savo ruožtu lėmė tolesnį jų nuosavų lėšų mažėjimą. Galiausiai dėl šios neigiamos spiralės sumažėjo realiosios ekonomikos galimybės gauti kreditų, o krizė tapo gilesnė ir ilgesnė;

(65) rizika grindžiamo nuosavų lėšų poreikio reikalavimai yra ypač svarbūs, siekiant užtikrinti, kad nuosavų lėšų kiekis būtų pakankamas nenumatytiems nuostoliams padengti. Tačiau krizė parodė, kad vien šio poreikio reikalavimų nepakanka, kad kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms būtų užkirstas kelias prisiimti pernelyg didelę ir nepagrįstą finansinio sverto riziką;

(66) 2009 m. rugsėjo mėn. G 20 vadovai pasiryžo parengti tarptautiniu lygmeniu suderintas taisykles, kuriomis būtų atgrasoma nuo pernelyg didelio finansinio sverto susidarymo. Tuo tikslu jie pritarė tam, kad būtų įvestas finansinio sverto koeficientas, kaip papildoma sistemos „Bazelis II“ priemonė;

(67) 2010 m. gruodžio mėn. BBPK paskelbė gaires, kuriose nustatė finansinio sverto koeficiento skaičiavimo metodiką. Šiose taisyklėse numatytas stebėjimo laikotarpis, truksiantis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., per kurį bus vykdoma finansinio sverto koeficiento, jo sudedamųjų dalių ir poveikio, susijusio su rizika grindžiamais reikalavimais, stebėsena. Pagal stebėjimo laikotarpio rezultatus 2017 m. pirmą pusmetį BBPK ketina atlikti galutinius finansinio sverto koeficiento apibrėžties ir dydžio patikslinimus, kad, remiantis tinkama analize ir suderintu koeficiento lygiu, finansinio sverto koeficientą nuo 2018 m. sausio 1 d. būtų galima įvesti kaip privalomą reikalavimą. BBPK gairėse taip pat numatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. turi būti atskleidžiami duomenys apie finansinį svertą ir jo sudedamąsias dalis;

(68) finansinio sverto koeficientas yra Sąjungos nauja reguliavimo ir priežiūros priemonė. Pagal tarptautinius susitarimus pirmiausia jis turėtų būti įvestas kaip papildoma priemonė, kurią pavienės įstaigos galėtų taikyti priežiūros institucijų nuožiūra. Įstaigų ataskaitų teikimo prievolės sudarytų sąlygas ją tinkamai persvarstyti ir patikslinti jos dydį, siekiant nuo 2018 m. šią priemonę padaryti privalomą;

(69) svarstant finansinio sverto koeficiento poveikį įvairiems verslo modeliams ypač daug dėmesio turėtų būti skirta tiems verslo modeliams, kurie, kaip manoma, yra susiję su maža rizika, pavyzdžiui, hipotekos paskoloms ir specializuotam skolinimui dalyvaujant regioninės, vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams;

(70) kad tai svarstyti būtų lengviau, kredito įstaigos ir investicinės įmonės per stebėjimo laikotarpį turėtų vykdyti finansinio sverto lygio ir pokyčių, taip pat finansinio sverto rizikos stebėseną, kuri turėtų sudaryti vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. ICAAP) dalį. Ši stebėsena turėtų būti įtraukta į priežiūrinio tikrinimo procesą;

(71) kintamo atlyginimo apribojimai yra svarbus aspektas, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos ir investicinės įmonės atkurtų savo kapitalo lygį laikydamosi rezervo ribų. Kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms jau taikomas principas, kad išmokos ir kintamas atlyginimas, savo nuožiūra mokamas tų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla daro didelį poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, turi būti pagrįstas, mokamas atsižvelgiant į įstaigos finansinę būklę. Siekiant užtikrinti, kad įstaiga laiku atkurtų savo nuosavų lėšų lygį, bet kuriuo laikotarpiu, kai nevykdomas bendro rezervo reikalavimas, kintamus atlyginimus ir savo nuožiūra mokamas pensijų išmokas tikslinga derinti pagal įstaigos pelningumo padėtį;

(72) gera valdymo struktūra, skaidrumas ir informacijos atskleidimas – svarbiausi geros atlyginimų politikos veiksniai. Kad užtikrintų pakankamą savo atlyginimų struktūros ir su ja susijusios rizikos skaidrumą rinkoje, kredito įstaigos ir investicinės įmonės turėtų atskleisti išsamią informaciją apie savo atlyginimų politiką ir praktiką ir dėl konfidencialumo nurodyti bendrą darbuotojų, kurių profesinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį kredito įstaigos arba investicinės įmonės rizikos pobūdžiui, atlyginimų sumą. Ta informacija turėtų būti pateikta visoms suinteresuotosioms šalims;

(73) pagal šį reglamentą tvarkant asmens duomenis visais atžvilgiais taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[16] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[17];

(74) kredito įstaigos ir investicinės įmonės turėtų turėti likvidžiojo turto atsargas, kurias galėtų panaudoti likvidumo poreikiui patenkinti susiklosčius trumpalaikei likvidumo požiūriu nepalankiai padėčiai. Naudodamos šias atsargas jos turėtų parengti planą, kaip atkurti turimo likvidžiojo turto lygį, o kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad tas planas būtų pakankamas ir būtų įgyvendinamas;

(75) likvidžiojo turto atsargomis turėtų būti galima pasinaudoti bet kuriuo metu netenkamam likvidumui padengti. Likvidumo poreikio lygis susiklosčius trumpalaikei likvidumo požiūriu nepalankiai padėčiai turėtų būti nustatomas standartizuotu būdu, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas vienodas patikimumo standartas ir sukurtos vienodos veiklos sąlygos. Turėtų būti užtikrinta, kad toks standartizuotas nustatymas neturėtų nenumatytų padarinių finansų rinkoms, kreditų teikimui ir ekonomikos augimui, taip pat atsižvelgiant į įvairius kredito įstaigų ir investicinių įmonių verslo modelius ir finansavimo aplinką visoje Sąjungoje. Tuo tikslu turėtų būti nustatytas likvidumo padengimo reikalavimo stebėjimo laikotarpis. Remdamasi stebėjimo rezultatais ir gavusi EBI pritarimą Komisija turėtų patvirtinti arba patikslinti likvidumo padengimo reikalavimą deleguotuoju teisės aktu;

(76) be trumpalaikių likvidumo poreikių kredito įstaigos ir investicinės įmonės taip pat turėtų įdiegti finansavimo struktūras, kurios būtų stabilios ilgalaikėje perspektyvoje. 2010 m. gruodžio mėn. BBPK sutarė, kad iki 2018 m. sausio 1 d. grynasis stabilaus finansavimo rodiklis taps būtiniausiu standartu ir kad BBPK įdiegs griežtus ataskaitų teikimo procesus, skirtus šio rodiklio stebėsenai pereinamuoju laikotarpiu vykdyti, toliau stebės šių standartų poveikį finansų rinkoms, kreditų teikimui ir ekonomikos augimui ir prireikus šalins nenumatytus padarinius. Taigi BBPK sutarė, kad bus nustatytas grynojo stabilaus finansavimo rodiklio stebėjimo laikotarpis, jam bus taikoma persvarstymo sąlyga. Šiomis aplinkybėmis EBI, remdamasi pagal šį reglamentą reikalaujamomis teikti ataskaitomis, įvertins, kokią pastovaus finansavimo koeficiento struktūrą reikėtų pasirinkti. Remdamasi šiuo vertinimu Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui turėtų pateikti ataskaitą ir visus pasiūlymus, kurių reikėtų, kad šį koeficientą būtų galima įvesti iki 2018 m.;

(77) daugelio kredito įstaigų ir investicinių įmonių valdymo trūkumai buvo vienas veiksnių, lėmusių, kad bankų sektorius prisiėmė pernelyg didelę ir nepagrįstą riziką, dėl to kai kurios įstaigos bankrutavo, kilo sisteminių problemų;

(78) siekiant palengvinti įstaigų valdymo praktikos stebėseną ir padidinti rinkos drausmę kredito įstaigos ir investicinės įmonės turėtų viešai skelbti duomenis apie savo valdymo tvarką. Jų valdymo organai turėtų patvirtinti ir viešai skelbti pranešimą, kuriame visuomenė būtų patikinama, kad ta tvarka yra tinkama ir veiksminga;

(79) siekiant užtikrinti progresyvią nuosavų lėšų lygio ir rizikos ribojimu grindžiamo nuosavų lėšų apibrėžties koregavimo visoje Sąjungoje, taip pat šiame reglamente pateiktos nuosavų lėšų apibrėžties konvergenciją pereinamuoju laikotarpiu, šiame reglamente nustatyti nuosavų lėšų poreikio reikalavimai turėtų būti nustatomi laipsniškai. Labai svarbu užtikrinti, kad šie reikalavimai būtų nustatomi laipsniškai, atsižvelgiant į valstybių narių neseniai įdiegtus nuosavų lėšų reikalavimų patobulinimus ir valstybėse narėse galiojančias nuosavų lėšų apibrėžtis. Tuo tikslu pereinamuoju laikotarpiu kompetentingos institucijos turėtų nustatyti anksčiausią ir vėliausią terminus, kada turėtų būti įdiegtas šiame reglamente nustatytas nuosavų lėšų lygis ir rizikos ribojimu grindžiami koregavimai;

(80) siekiant sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti nuo šiuo metu valstybėse narėse taikomų skirtingų rizikos ribojimu grindžiamų koregavimų prie šiame reglamente nustatytų rizikos ribojimu grindžiamų koregavimų, kompetentingos institucijos turėtų galėti ir toliau pereinamuoju laikotarpiu tam tikrais atvejais įstaigų reikalauti rizikos ribojimu grindžiamus nuosavų lėšų koregavimus atlikti nukrypstant nuo šio reglamento;

(81) siekiant užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamai laiko pasiekti naują reikalaujamą nuosavų lėšų lygį ir laikytis jų apibrėžties, tam tikros kapitalo priemonės, kurios neatitinka šiame reglamente pateiktos apibrėžties, nuo 2013 m. sausio mėn. 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėtų būti laipsniškai panaikintos. Taip pat tam tikros valstybės finansuojamos priemonės tam tikrą laiką turėtų būti visiškai pripažįstamos kaip nuosavos lėšos;

(82) siekiant užtikrinti progresyvią konvergenciją įgyvendinant bendras taisykles dėl įstaigų duomenų atskleidimo rinkos dalyviams pateikiant tikslią ir išsamią informaciją apie konkrečių įstaigų rizikos pobūdį, duomenų atskleidimo reikalavimai turėtų būti diegiami laipsniškai;

(83) kad būtų galima atsižvelgti į rinkos tendencijas ir šio reglamento taikymo patirtį, Komisijos turėtų būti reikalaujama Europos Parlamentui ir Tarybai teikti ataskaitas, jei reikia, kartu su teisės aktų pasiūlymais, apie galimą kapitalo poreikio reikalavimų poveikį ekonominiam ciklui, nuosavų lėšų poreikio reikalavimų užtikrintų obligacijų pozicijoms, didelėms pozicijoms, likvidumo reikalavimams, finansiniam svertui, perduotos kredito rizikos pozicijoms, sandorio šalies kredito rizikai ir pradinės rizikos metodui, mažmeninės prekybos pozicijoms, reikalavimus atitinkančio kapitalo apibrėžčiai ir apie šio reglamento taikymo lygį;

(84) kad šiame reglamente nustatyti reikalavimai būtų patikslinti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį dėl techninių šio reglamento patikslinimų ir apibrėžčių paaiškinimo, siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą arba atsižvelgti į finansų rinkų tendencijas; suderinti terminus ir suformuluoti terminų apibrėžtis, atsižvelgiant į vėlesnius susijusius teisės aktus; patikslinti šio reglamento nuostatas dėl nuosavų lėšų pagal apskaitos standartus arba Sąjungos teisės aktus arba atsižvelgiant į priežiūros praktikos konvergenciją; išplėsti pozicijų klasių sąrašą taikant standartizuotą arba vidaus reitingais pagrįstus metodus, atsižvelgiant į finansų rinkų tendencijas; tikslinti tam tikras vertes, kurios yra svarbios toms pozicijų klasėms, atsižvelgiant į infliacijos poveikį; tikslinti nebalansinių straipsnių sąrašą ir klasifikavimą; tikslinti specialias nuostatas ir techninius kriterijus dėl sandorio šalies rizikos vertinimo, standartizuoto metodo, vidaus reitingais pagrįsto metodo, kredito rizikos mažinimo, pakeitimo vertybiniais popieriais, operacinės rizikos, rinkos rizikos, likvidumo, kapitalo rezervo, finansinio sverto ir duomenų atskleidimo, atsižvelgiant į finansų rinkų tendencijas, apskaitos standartus, Sąjungos teisės aktus arba priežiūros praktikos ir rizikos vertinimo konvergenciją ir ataskaitas apie įvairių klausimų, susijusių su Direktyvos 2004/39/EB taikymo sritimi, persvarstymo rezultatus;

(85) Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį dėl laikino šiame reglamente nustatytų nuosavų lėšų arba rizikos koeficientų sumažinimo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes; paaiškinti išimtis tam tikroms pozicijoms, kurioms netaikomos šio reglamento nuostatos dėl didelių pozicijų; nustatyti sumas, svarbias apskaičiuojant kapitalo poreikį prekybos knygai, atsižvelgiant į ekonomikos ir pinigų politikos sričių tendencijas; patikslinti investicinių įmonių, kurios gali naudotis tam tikromis nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo reikalaujamo nuosavų lėšų lygio, kategorijas, atsižvelgiant į finansų rinkų tendencijas; paaiškinti reikalavimą, kad investicinės įmonės turi turėti tokį nuosavų lėšų kiekį, kuris būtų lygus vienai ketvirtajai fiksuotųjų praėjusių metų pridėtinių išlaidų daliai, siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą; nustatyti nuosavų lėšų sudedamąsias dalis, iš kurių turėtų būti daromi įstaigos turimų atitinkamų subjektų kapitalo priemonių atskaitymai; nustatyti papildomas pereinamąsias nuostatas dėl aktuarinio pelno ir nuostolių vertinimo, vertinant įstaigų įsipareigojimus mokėti nustatyto dydžio pensijų išmokas; laikinai padidinti nuosavų lėšų lygį; išsamiau išdėstyti likvidumo reikalavimus;

(86) itin svarbu, kad Komisija paruošiamojo darbo metu rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant ekspertų konsultacijas. Rengdama ir priimdama deleguotuosius teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pat metu, laiku ir tinkamai būtų perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(87) Komisijai taip pat turėtų būti suteikta teisė skubos tvarka patvirtinti laikinai didesnį nuosavų lėšų lygį ir rizikos koeficientus arba nustatyti bet kuriuos kitus rizikos ribojimo reikalavimus, jei to reikia siekiant reaguoti į rinkos tendencijas. Tokios nuostatos turėtų būti taikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius, nebent Europos Parlamentas arba Taryba per šešias savaites paprieštarauja deleguotajam teisės aktui. Komisija turėtų nurodyti skubos tvarkos taikymo priežastis;

(88) techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas suderinimas, vienodos sąlygos ir tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EBI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;

(89) Komisija turėtų priimti EBI parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl kooperatinių bendrijų arba panašių įstaigų, tam tikrų nuosavų lėšų priemonių, rizikos ribojimu grindžiamų koregavimų, atskaitymų iš nuosavų lėšų, papildomų nuosavų lėšų priemonių, mažumos dalių, bankininkystės paslaugas papildančių paslaugų, kredito rizikos koregavimo vertinimo, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo, įstaigų valdymo, turto rizikos vertinimo metodų, priežiūros praktikos konvergencijos, likvidumo, pereinamųjų reikalavimų nuosavoms lėšoms, priimdama deleguotuosius teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. Itin svarbu, kad Komisija paruošiamojo darbo metu rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant ekspertų konsultacijas;

(90) Komisijai taip pat turėtų būti suteikta teisė priimti techninius įgyvendinimo standartus, priimant įgyvendinimo teisės aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį. EBI turėtų būti patikėta rengti ir Komisijai teikti techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl konsolidavimo, bendrų sprendimų, ataskaitų teikimo, duomenų atskleidimo, hipoteka užtikrintų pozicijų, rizikos vertinimo, turto rizikos vertinimo metodų, rizikos koeficientų ir tam tikrų pozicijų specifikacijų, pasirinkimo sandorių ir varantų, nuosavybės priemonių ir užsienio valiutos pozicijų vertinimo, vidaus modelių naudojimo, finansinio sverto ir nebalansinių straipsnių;

(91) siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas vienodomis sąlygomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai,

            PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

PIRMA DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

I antraštinė dalis Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis Taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl bendrųjų rizikos ribojimo reikalavimų, kuriuos privalo atitikti visos įstaigos, kurių priežiūra vykdoma pagal Direktyvą [įrašo Leidinių biuras], vertinant pagal šiuos aspektus:

(a) nuosavų lėšų poreikį, susijusį su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais kredito rizikos, rinkos rizikos ir operacinės rizikos aspektais;

(b) dideles pozicijas ribojančius reikalavimus;

(c) kai įsigalios 444 straipsnyje nurodytas deleguotasis teisės aktas, likvidumo reikalavimus, susijusius su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos aspektais;

(d) ataskaitų teikimo reikalavimus, susijusius su a–c punktais ir finansiniu svertu;

(e) informacijos skelbimo reikalavimus.

299 straipsnis taikomas pagrindinėms sandorio šalims.

Šis reglamentas netaikomas kompetentingoms institucijoms keliamiems informacijos skelbimo reikalavimams rizika grindžiamo įstaigų reguliavimo ir priežiūros srityse, kaip nurodyta Direktyvoje [įrašo Leidinių biuras].

2 straipsnis Priežiūros įgaliojimai

Kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis, kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje [įrašo Leidinių biuras] nustatytų procedūrų.

3 straipsnis Griežtesnių reikalavimų taikymas įstaigose

Šiame reglamente įstaigoms nedraudžiama turėti daugiau nuosavų lėšų ir didesnes jų sudedamąsias dalis, negu reikalaujama šiame reglamente, arba taikyti griežtesnes priemones, negu reikalaujama šiame reglamente.

4 straipsnis Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) kredito įstaiga – įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita;

(2) kompetentingos institucijos – valstybės institucijos arba įstaigos, kurioms nacionalinės teisės aktais oficialiai pavesta prižiūrėti kredito įstaigas arba investicines įmones ir kurios yra atitinkamoje valstybėje narėje veikiančios priežiūros sistemos dalis;

(3)  finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, bet kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos [įrašo leidinių biuras] I priedo 2–12 ir 15 punktuose;

(4) įstaiga – kredito įstaiga arba investicinė įmonė;

(5) konsoliduotos priežiūros institucija – kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančiųjų įmonių ir įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, konsoliduotos priežiūros vykdymą;

(6) pripažintos trečiųjų šalių investicinės įmonės – įmonės, kurios atitinka visas šias sąlygas:

(a) įmonės, kurios, jeigu būtų įsteigtos Sąjungoje, atitiktų investicinės įmonės apibrėžtį;

(b) įmonės, kurioms veiklos leidimai išduoti trečiojoje šalyje;

(c) įmonės, kurios privalo laikytis rizikos ribojimo taisyklių, kompetentingų institucijų nuomone, griežtumu atitinkančių bent šiame reglamente arba Direktyvoje [įrašo Leidinių biuras] nustatytas taisykles;

(7) vietos įmonė – įmonė, savo sąskaita veikianti finansinių ateities ir pasirinkimo sandorių arba kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose, taip pat pinigų rinkose, su vieninteliu tikslu apdrausti pozicijas išvestinių finansinių priemonių rinkose, arba įmonė, kuri veikia kitų šių rinkų narių sąskaita ir turi tų pačių rinkų tarpuskaitos narių suteiktas garantijas, kai atsakomybę už tokių įmonių sudarytų sutarčių vykdymą prisiima tų pačių rinkų tarpuskaitos nariai;

(8) investicinė įmonė – įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriai taikomi toje direktyvoje išdėstyti reikalavimai, išskyrus:

(a) kredito įstaigas;

(b) vietos įmones;

(c) įmones, kurioms leidžiama tik teikti konsultacijas investicijų klausimais arba priimti ir perduoti investuotojų pavedimus, nesaugant jų klientams priklausančių pinigų ar vertybinių popierių, ir kurios dėl šios priežasties jokiais atvejais negali įsiskolinti savo klientams;

(9) kolektyvinio investavimo subjektas (KIS) – alternatyvaus investavimo fondas, kaip apibrėžta 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų 4 straipsnio 1 dalies a punkte, arba kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo 1 straipsnyje;

(10) veiklos leidimas – atitinkamų institucijų išduotas bet kokios formos dokumentas, kuriuo suteikiama teisė verstis tam tikra veikla;

(11) konsoliduota būklė – padėtis, kai šio reglamento II antraštinės dalies 2 skyriaus reikalavimai taikomi vienai įstaigai taip, lyg ta įstaiga kartu su vienu arba daugiau subjektų būtų viena įstaiga;

(12) konsoliduotai – remiantis konsoliduota būkle;

(13) vertinimas rinkos kainomis – pozicijų vertinimas lengvai prieinamomis uždarymo kainomis, remiantis iš nepriklausomų šaltinių gautais duomenimis, įskaitant biržų kainas, elektronines kainas arba kelių nepriklausomų geros reputacijos maklerių kotiruotas kainas;

(14) vertinimas pagal modelį – bet kuris vertinimas, per kurį vertė nustatoma taikant palyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu remiantis vienu ar keliais rinkos šaltiniais;

(15) nepriklausoma kainų patikra – procesas, kurio metu reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar vertinimo pagal modelį naudojamų duomenų tikslumas ir nepriklausomumas;

(16) filialas – veiklos vieta, kuri yra juridiškai priklausoma kredito įstaigos dalis ir kurioje tiesiogiai atliekamos visos ar tam tikros kredito įstaigų veiklai būdingos operacijos;

(17) finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, bet kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, išvardyta Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] I priedo 2–12 ir 15 punktuose;

(18) buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje kredito įstaiga yra gavusi veiklos leidimą;

(19) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje kredito įstaiga turi filialą arba teikia paslaugas;

(20) kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykiai, apibrėžti 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės[18], 1 straipsnyje, arba panašūs bet kurio fizinio arba juridinio asmens ir įmonės santykiai;

(21) kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai turima įmonės kapitalo dalis, kuri sudaro 10 proc. ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui;

(22) viešojo sektoriaus subjektai – nekomercinės administracinės įstaigos, pavaldžios centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijoms arba institucijoms, kurios vykdo tas pačias funkcijas kaip regioninės ir vietos valdžios institucijos, arba nekomercinės įmonės, priklausančios centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucijoms, kurios yra sudariusios specialius garantijų susitarimus, prie jų gali būti priskiriamos įstatymų reglamentuojamos savivaldos įstaigos, kurioms taikoma viešoji priežiūra;

(23) antros dalies IV antraštinėje dalyje ir penktoje dalyje „reikalavimus atitinkantis kapitalas“ – šio kapitalo suma:

(a) bendro 1 lygio nuosavo kapitalo,

(b) papildomo 1 lygio kapitalo,

(c) 2 lygio kapitalo, kuris sudaro ne daugiau kaip 25 proc. nuosavų lėšų;  

(24) operacinė rizika – nuostolio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių sukelta rizika, įskaitant teisinę riziką;

(25) centriniai bankai – nacionaliniai centriniai bankai, kurie yra Europos centrinių bankų sistemos nariai, ir Europos Centrinis Bankas, jeigu nenurodyta kitaip;

(26) gautinų sumų sumažėjimo rizika – rizika, kad gautinos sumos sumažės dėl kreditų įsipareigojančiajam asmeniui grynaisiais arba negrynaisiais pinigais;

(27) įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė – tikimybė, kad per vienus metus sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų;

(28) trečios dalies II antraštinėje dalyje „nuostolis“ – ekonominis nuostolis, įskaitant reikšmingą diskonto poveikį ir reikšmingas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su išieškojimu pagal priemonę;

(29) nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (angl. LGD) – pozicijos nuostolio, susidariusio dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, ir įsipareigojimų neįvykdymo metu neapmokėtos įsipareigojimų sumos santykis;

(30) perskaičiavimo veiksnys – einamuoju momentu nepanaudotos įsipareigojimų sumos, kuri bus panaudota ir yra nesumokėta įsipareigojimų neįvykdymo metu, ir einamuoju momentu nepanaudotos įsipareigojimų sumos santykis; įsipareigojimų lygis nustatomas pagal rekomenduojamą limitą, išskyrus atvejus, kai nerekomenduojamas limitas yra didesnis;

(31) trečios dalies II antraštinėje dalyje „tikėtinas nuostolis“ – dėl galimo sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo arba gautinų sumų sumažėjimo per vienus metus tikėtinos prarasti pozicijos dalies ir visos pozicijos vertės santykis;

(32) kredito rizikos mažinimas – įstaigos naudojamos priemonės kredito rizikai, susijusiai su įstaigos tebeturima pozicija arba pozicijomis, mažinti;

(33) tiesioginis kredito užtikrinimas – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama įstaigai turint teisę – sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų su sandorio šalimi susijusių kredito įvykių atvejais – panaikinti, įpareigoti perduoti, pasiimti nuosavybėn arba pasilikti tam tikrą turtą arba sumas, sumažinti arba pakeisti pozicijos sumą suma, kurią sudaro skirtumas tarp pozicijos sumos ir reikalavimo įstaigai sumos;

(34) netiesioginis kredito užtikrinimas – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama trečiosios šalies įsipareigojimu sumokėti sumą skolininko įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba atsitikus kitiems nustatytiems kredito įvykiams;

(35) atpirkimo sandoris – bet kuris sandoris, sudarytas laikantis sutarties, kuriai galima taikyti atpirkimo susitarimo arba atvirkštinio atpirkimo sandorio apibrėžtį;

(36) grynųjų pinigų atitikmens priemonės – indėlio sertifikatas, obligacijos, įskaitant padengtas obligacijas arba kitas nesubordinuotąsias priemones, kurias įstaiga yra išleidusi, už kurias jau yra gavusi visą apmokėjimą ir už kurias turi besąlygiškai atsilyginti nominaliąja verte;

(37) pakeitimas vertybiniais popieriais – sandoris arba schema, pagal kurią kredito rizika, susijusi su pozicija arba pozicijų grupe, yra segmentuojama ir kuriai būdingi abu šie požymiai:

(a) sandorio arba schemos mokėjimai priklauso nuo pozicijos arba pozicijų grupės kokybės;

(b) segmentų subordinacija lemia nuostolių paskirstymą per sandorio arba schemos vykdymo laikotarpį;

(38) segmentas – sutartimi nustatytas kredito rizikos, susijusios su viena arba keliomis pozicijomis, segmentas, kai segmento pozicijoje esama rizikos patirti kredito nuostolį, kuris būtų didesnis arba mažesnis už to paties dydžio poziciją kiekviename kitame tokiame segmente, neatsižvelgiant į kredito užtikrinimą, kurį trečiosios šalys tiesiogiai suteikia pozicijų turėtojams tame segmente arba kituose segmentuose;

(39) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija pakeitimui vertybiniais popieriais;

(40) pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai su pagrindine pozicijų grupe susijusi rizika yra segmentuojama ir kai bent viena iš pagrindinių pozicijų yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

(41) pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais;

(42) iniciatorius – vienas iš šių subjektų:

(a) subjektas, kuris pats arba per susijusius subjektus tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavo pirminėje sutartyje, iš kurios atsirado skolininko arba galimo skolininko prievolės arba galimos prievolės, iš kurių susidarė pakeista vertybiniais popieriais pozicija;

(b) subjektas, kuris įsigyja trečiosios šalies pozicijas savo sąskaita ir tada jas pakeičia vertybiniais popieriais;

(43) rėmėjas – įstaiga (ne iniciatorė), kuri įsteigia ir tvarko turtu padengtų komercinių vekselių programą arba kitą pakeitimo vertybiniais popieriais schemą, pagal kurią perkamos pozicijos iš trečiųjų šalių subjektų;

(44) kredito vertės padidinimas – sutartyje įformintas susitarimas, pagal kurį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybė yra pagerinama, palyginti su ta, kokia ji būtų, jei kredito vertės padidinimas nebūtų atliktas, įskaitant padidinimą, kurį suteikia mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių kredito užtikrinimas;

(45) specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (SPPVPS) – patikėtinė korporacija arba kitas subjektas (ne įstaiga), kurio vienintelis tikslas – atlikti pakeitimą arba pakeitimus vertybiniais popieriais, kurio struktūra siekiama atskirti SPPVPS prievoles nuo įstaigos iniciatorės prievolių ir kurio naudą teikiančios dalies turėtojai turi teisę šią dalį įkeisti arba ja apsikeisti be jokių apribojimų;

(46) susijusių klientų grupė – bet kuri iš šių grupių:

(a) du ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys, jeigu nenurodyta kitaip, keliantys vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus asmenis, išskyrus atvejus, kai taikomos c punkto nuostatos;

(b) du ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys, nesusiję tokiais kontrolės santykiais, kurie numatyti a punkte, bet kuriuos reikia laikyti keliančiais vieną riziką, nes jie taip tarpusavyje susiję, kad, jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, ypač finansavimo arba grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti greičiausiai taip pat susidurtų su finansavimo arba grąžinimo sunkumais;

(c) jeigu centrinės valdžios institucijos kontroliuoja vieną arba kelis subjektus ir jeigu centrinės valdžios institucijų rizikos pozicijai pagal 109 straipsnį priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas ir tos centrinės valdžios institucijos yra suteikusios tiesioginę tokių subjektų visų įsipareigojimų garantiją, tokia kontrolė nereiškia, kad šios centrinės valdžios institucijos ir šie subjektai sudaro susijusių klientų grupę. Tai taikytina ir regioninės arba vietos valdžios institucijoms, kai regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijoms pagal 110 straipsnį priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas ir tos regioninės arba vietos valdžios institucijos yra suteikusios tiesioginę tokių subjektų visų įsipareigojimų garantiją;

(47) pripažintos biržos – biržos, kurios atitinka visas šias sąlygas:

(a) jos yra rinka, nurodyta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) pagal Direktyvos 2004/39/EB 47 straipsnį skelbiamame sąraše;

(b) jos turi tarpuskaitos mechanizmą, pagal kurį sutartims, išvardytoms IV priede, taikomas kasdienės garantinės įmokos reikalavimas, kuriuo, kompetentingų institucijų nuomone, suteikiama tinkama apsauga;

(48) savo nuožiūra sukauptos pensijų lėšos – didesnė pensijų išmoka, kurią darbuotojui savo nuožiūra įstaiga suteikia kaip to darbuotojo kintamojo atlyginimo paketo dalį ir į kurią neįeina darbuotojui suteikiamos sukauptos išmokos pagal bendrovės pensijų sistemą;

(49) dalyvavimas valdant įmonės kapitalą – 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių[19] 17 straipsnio pirmame sakinyje apibrėžti bendrovės įsigyti kitų bendrovių akcijų paketai arba tiesioginė ar netiesioginė 20 proc. ar daugiau balsavimo teisių įmonėje arba įmonės kapitalo nuosavybė;

(50) trečios dalies II antraštinėje dalyje „pozicija“ – turto arba nebalansinis straipsnis;

(51) hipotekinė vertė – nekilnojamojo turto vertė, kuri nustatoma atlikus apdairų būsimos turto paklausos rinkoje vertinimą atsižvelgiant į turto ilgaamžiškumo aspektus, įprastas ir vietos rinkos sąlygas bei dabartinę ir alternatyvią tinkamą turto paskirtį;

(52) nekilnojamojo turto atveju „rinkos vertė“ – nustatyta suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų sumokėti už tą turtą jį ketinančiam parduoti pardavėjui pagal normaliomis aplinkybėmis tarp nesusijusių šalių sudarytą sandorį, kai kiekviena iš šalių veikia sąmoningai, apdairiai ir niekieno neverčiama;

(53) atitinkama apskaitos sistema – apskaitos taisyklės, kurios įstaigai taikomos pagal 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo[20] ir 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės[21];

(54) vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis – įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičiaus per laikotarpį, kuris prasideda prieš vienus metus iki T datos, ir įsipareigojančiųjų asmenų, tam rangui arba grupei priskirtų prieš vienus metus iki tos datos, skaičiaus santykis;

(55) spekuliacinis nekilnojamojo turto finansavimas – paskolos, kurios suteikiamos tokiam turtui arba su tokiu turtu susijusiai žemei įsigyti, tvarkyti arba užstatyti ketinant pelningai parduoti;

(56) atpirkimo susitarimas, arba atvirkštinio atpirkimo sandoris – bet koks susitarimas, pagal kurį įstaiga arba įstaigos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes ar garantuotas teises į:

(a) vertybinių popierių ar biržos prekių nuosavybės teisę, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal kurį įstaiga negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių arba biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos atpirkti;

(b) tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus už nustatytą kainą tam tikrą datą ateityje, kurią pardavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys; vertybinius popierius arba biržos prekes parduodančiai įstaigai tai yra atpirkimo sandoris, o juos perkančiai įstaigai – atvirkštinis atpirkimo sandoris;

(57) finansinės priemonės – bet kuri iš šių priemonių:

(a) sutartis, dėl kurios viena šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba kitos šalies nuosavo kapitalo priemonę;

(b) bet kuri Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skyriuje nurodyta priemonė;

(c) išvestinė finansinė priemonė;

(d) pirminė finansinė priemonė;

(e) pinigų rinkos priemonė.

Visos a–c punktuose nurodytos priemonės yra finansinės priemonės tik tada, jei jų vertė randasi iš pagrindinės finansinės priemonės arba kito pagrindinio straipsnio kainos, normos arba indekso;

(58) pradinis kapitalas – nuosavų lėšų dydis ir tipai, kurie kredito įstaigoms nurodyti Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 12 straipsnyje, o investicinėms įmonėms – tos direktyvos IV antraštinėje dalyje;

(59) prekybos tikslais laikomos pozicijos – bet kuri iš šių pozicijų:

(a) savos pozicijos ir pozicijos, atsiradusios dėl klientų aptarnavimo ir rinkos formavimo;

(b) pozicijos, kurias ketinama per trumpą laiką perparduoti;

(c) pozicijos, kuriose ketinama gauti pelno dėl dabartinių arba tikėtinų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų;

(60) patronuojančioji įmonė:

(a) patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;

(b) Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] VII antraštinės dalies 3 skyriaus II skirsnyje ir 4 skyriuje, VIII antraštinėje dalyje ir šio reglamento V dalyje tai patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kuri įmonė, kuri veiksmingai daro lemiamą poveikį kitai įmonei;

(61) patronuojamoji įmonė:

(a) patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;

(b) patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, ir bet kuri įmonė, kuriai patronuojančioji įmonė veiksmingai daro lemiamą poveikį.

Visos patronuojamųjų įmonių patronuojamosios įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmones patronuojančios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis;

(62) prekybos knyga – visos įstaigos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurios laikomos prekybos tikslais arba siekiant apdrausti nuo rizikos prekybos tikslais laikomas pozicijas;

(63) finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra įstaigos arba finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra įstaiga, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB[22] 2 straipsnio 15 dalyje;

(64) patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje – įstaiga, turinti patronuojamąją įmonę, kuri yra įstaiga arba finansų įstaiga, arba dalyvaujanti valdant tokios įstaigos kapitalą ir kuri pati nėra kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

(65) ES patronuojančioji įstaiga – patronuojančioji įstaiga, kuri nėra kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

(66) patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

(67) ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

(68) patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra kredito įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

(69) ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri nėra kredito įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

(70)  terminas „daugiašalė prekybos sistema“ reiškia tą patį, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 dalyje;

(71) mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra finansų kontroliuojančioji bendrovė ar įstaiga arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios bent viena iš patronuojamųjų įmonių yra įstaiga;

(72) artimi ryšiai – padėtis, kai du arba keli fiziniai arba juridiniai asmenys yra susiję kuriuo nors iš šių būdų:

(a) tiesiogiai arba kontrolės būdu dalyvauja valdant kapitalą, turėdami ne mažiau kaip 20 proc. įmonės balsavimo teisių arba kapitalo;

(b) kontrolės ryšiais;

(c) tuo, kad abu arba visi yra ilgam laikui susieti su tuo pačiu trečiuoju asmeniu kontrolės ryšiais;

(73) pagrindinė sandorio šalis – juridinis asmuo, kuris tampa sandorio šalių tarpininku vienoje ar daugiau finansų rinkų ir kartu tampa pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams;

(74) įsipareigojimų neįvykdymo fondas – pagrindinės sandorio šalies įsteigtas fondas, kurio tikslas – tarpusavyje paskirstyti pagrindinės sandorio šalies dėl vieno arba kelių jos tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo patirtus nuostolius, jeigu tų tarpuskaitos narių sumokėtų garantinių įmokų ir įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą nepakanka nuostoliams padengti;

(75) prekybos pozicija – pozicijų, kurios susidaro dėl pagrindinei sandorio šaliai pateikto turto, rinkos vertės pozicijų su pagrindine sandorio šalimi ir galimų būsimų pozicijų su pagrindine sandorio šalimi suma;

(76) terminas „draudimo įmonė“ reiškia tą patį, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 dalyje;

(77) terminas „mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji bendrovė“ reiškia tą patį, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies g punkte;

(78) terminas „perdraudimo įmonė“ reiškia tą patį, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 dalyje;

(79) terminas „trečiosios šalies draudimo įmonė“ reiškia tą patį, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 3 dalyje;

(80) terminas „trečiosios šalies perdraudimo įmonė“ reiškia tą patį, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 6 dalyje;

(81) reguliuojama rinka – rinka, nurodyta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) pagal Direktyvos 2004/39/EB 47 straipsnį skelbiamame sąraše;

(82) valdymo organas – įstaigos valdymo organas, kuris atlieka priežiūros ir valdymo funkcijas, kuriam priklauso galutinio sprendimo teisė ir kuris turi įgaliojimus nustatyti įstaigos strategiją, tikslus ir bendrą veiklos kryptį. Prie valdymo organo priskiriami asmenys, kurie veiksmingai vadovauja įstaigos veiklai;

(83) „valdymo organas atlieka priežiūros funkciją“ reiškia, kad valdymo organas atlikdamas priežiūros funkciją prižiūri vadovybės sprendimų priėmimo procesą ir vykdo to proceso stebėseną;

(84) vadovybė – asmenys, kurie vykdo vykdomąsias funkcijas įstaigoje ir kurie yra atsakingi ir valdymo organui atskaitingi už kasdienį įstaigos valdymą;

(85) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra reguliuojamasis subjektas ir kuri kartu su savo patronuojamosiomis įmonėmis, kurių bent viena yra reguliuojamasis subjektas, kurio pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, ir su kitais subjektais sudaro finansinį konglomeratą;

(86) finansinis svertas – įstaigos turto, nebalansinių įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų sumokėti, įvykdyti įsipareigojimą arba pateikti užtikrinimo priemonę, įskaitant prievoles dėl gauto finansavimo, prisiimtų įsipareigojimų, išvestinių finansinių priemonių arba atpirkimo sandorių, bet neįskaitant prievolių, kurių vykdymas užtikrinamas tik įstaigą likviduojant, ir tos įstaigos nuosavų lėšų santykis.

II antraštinė dalis Reikalavimų taikymo lygis

1 skyrius Individualus reikalavimų taikymas

5 straipsnis Bendrieji principai

1. Įstaigos individualiai laikosi antroje–penktoje dalyse nustatytų įpareigojimų.

2. Kiekviena įstaiga, kuri nėra nei patronuojamoji įmonė valstybėje narėje, kurioje jai išduotas veiklos leidimas ir vykdoma jos priežiūra, nei patronuojančioji įmonė, ir kiekviena įstaiga, kuriai netaikoma konsoliduota priežiūra pagal 17 straipsnį, individualiai laikosi 84 straipsnyje nustatytų įpareigojimų.

3. Kiekviena įstaiga, kuri nėra nei patronuojančioji, nei patronuojamoji įmonė, ir kiekviena įstaiga, kuriai netaikoma konsoliduota priežiūra pagal 17 straipsnį, individualiai laikosi aštuntoje dalyje nustatytų įpareigojimų.

4. Įstaigos, išskyrus investicines įmones, kurios neturi leidimo teikti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytas investicines paslaugas, individualiai laikosi 401 ir 403 straipsniuose nustatytų įpareigojimų.

5. Įstaigos individualiai laikosi septintoje dalyje nustatytų įpareigojimų.

6 straipsnis Nuo individualaus rizikos ribojimo reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

1. Kompetentingos institucijos gali netaikyti 5 straipsnio 1 dalies kuriai nors įstaigos patronuojamajai įmonei, jeigu atitinkama valstybė narė ir patronuojamajai įmonei, ir įstaigai išduoda veiklos leidimus ir vykdo jų priežiūrą ir jeigu patronuojamoji įmonė yra įtraukta į konsoliduotą įstaigos, kuri yra patronuojančioji įmonė, priežiūrą ir įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios ir patronuojamųjų įmonių:

(a) šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių jos patronuojančiajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

(b) arba patronuojančioji įmonė įrodo kompetentingai institucijai, kad rizikos ribojimo požiūriu ji tinkamai valdo patronuojamąją įmonę ir, kompetentingai institucijai leidus, yra pareiškusi, kad užtikrina patronuojamosios įmonės įsipareigojimų įvykdymą, arba patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi;

(c) patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

(d) patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių.

2. Kompetentingos institucijos gali pasinaudoti 1 dalyje numatyta galimybe, kai patronuojančioji įmonė yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip įstaiga, su sąlyga, kad jai taikoma tokia pati priežiūra kaip įstaigoms, ypač 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti standartai.

3. Kompetentingos institucijos gali netaikyti 5 straipsnio 1 dalies patronuojančiajai įmonei valstybėje narėje, jeigu atitinkama valstybė narė išduoda tai įstaigai veiklos leidimą ir vykdo jos priežiūrą ir jeigu jai taikoma konsoliduota priežiūra ir įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios ir patronuojamųjų įmonių:

(a) einamuoju momentu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įmonei valstybėje narėje greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

(b) patronuojančioji įmonė valstybėje narėje yra įtraukta į konsoliduotai priežiūrai reikalingo rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras.

Kompetentinga institucija, kuri pasinaudoja šios dalies nuostatomis, informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

7 straipsnis Nuo individualaus likvidumo reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

1. Kompetentingos institucijos 401 straipsnio iš dalies arba visai netaiko patronuojančiajai įmonei ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms Europos Sąjungoje ir jas prižiūri kaip vieną likvidumo pogrupį tol, kol jos atitinka visas šias sąlygas:

(a) patronuojančioji įmonė 401 ir 403 straipsniuose nustatytus įpareigojimus vykdo konsoliduotai arba, jeigu ES patronuojančioji įmonė į pogrupį neįeina, iš dalies konsoliduotai;

(b) patronuojančioji įmonė visą laiką stebi ir prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų, kurios atleistos nuo tų reikalavimų laikymosi, likvidumo pozicijas;

(c) įstaigos yra sudariusios sutartis, kuriose numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp jų joms suteikia galimybę įvykdyti individualius ir bendrus įsipareigojimus, suėjus jų terminui;

(d) einamuoju momentu nėra arba nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių c punkte nurodytoms sutartims įvykdyti.

2. Jeigu visos vieno likvidumo pogrupio įstaigos veiklos leidimus gauna toje pačioje valstybėje narėje, 1 dalį taiko tos valstybės narės kompetentingos institucijos.

Jeigu visos vieno likvidumo pogrupio įstaigos veiklos leidimus gauna keliose valstybėse narėse, 1 dalis taikoma tik tada, kai įvykdoma 19 straipsnyje nustatyta procedūra ir tik toms įstaigoms, kurių kompetentingos institucijos sutaria dėl šių aspektų:

(a) organizacinės struktūros tinkamumo ir likvidumo rizikos vertinimo, kaip to reikalaujama Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 84 straipsnyje;

(b) pogrupyje reikalaujamo turėti likvidžiojo turto sumų paskirstymo, vietos ir nuosavybės;

(c) įstaigų, kurioms nuspręsta netaikyti 401 straipsnio, reikalaujamos turėti minimalios likvidžiojo turto sumos;

(d) poreikio nustatyti griežtesnius parametrus, negu nustatyta šeštos dalies III antraštinėje dalyje.

Kompetentingos institucijos 1 dalį taip pat gali taikyti įstaigoms, kurios priklauso tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai, nurodytai 108 straipsnio 7 dalies b punkte, jeigu jos atitinka visas 108 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas. Tokiu atveju kompetentingos institucijos nustato vieną iš įstaigų, kuriai nuspręsta netaikyti reikalavimų vykdyti 401 straipsnį, remdamosi konsoliduota vieno likvidumo pogrupio visų įstaigų būkle.

3. Jeigu pagal 1 dalį nusprendžiama netaikyti reikalavimų, kompetentingos institucijos taip pat gali nuspręsti netaikyti 403 straipsnio.

8 straipsnis Individualus konsolidavimo metodas

1. Laikydamosi šio straipsnio 2 ir 3 dalių ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 134 straipsnio 3 dalies, kompetentingos institucijos konkrečiu atveju gali leisti patronuojančiosioms įstaigoms įtraukti į savo reikalavimo pagal 5 straipsnio 1 dalį apskaičiavimą tas patronuojamąsias įmones, kurios atitinka 6 straipsnio 1 dalies c ir d punktų sąlygas ir kurių esminės pozicijos ar esminiai įsipareigojimai yra susiję su ta patronuojančiąja įstaiga.

2. 1 dalyje numatyti veiksmai leidžiami tik tada, kai patronuojančioji įstaiga kompetentingoms institucijoms visiškai įrodo aplinkybes ir priemones, įskaitant teisines priemones, dėl kurių šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių patronuojamajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus savo patronuojančiajai įmonei, suėjus terminui.

3. Jeigu kompetentinga institucija naudojasi 1 dalyje įtvirtinta teise, ji reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie tai, kad taikoma 1 dalis, taip pat apie 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priemones. Jeigu patronuojamoji įmonė yra trečiojoje šalyje, kompetentingos institucijos tą pačią informaciją pateikia ir šios trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms.

9 straipsnis Reikalavimų netaikymas centrinės įstaigos nuolatos kontroliuojamoms kredito įstaigoms

Kompetentingos institucijos gali netaikyti antroje–ketvirtoje ir šeštoje–aštuntoje dalyse nustatytų reikalavimų toje pačioje valstybėje narėje veikiančiai vienai ar daugiau kredito įstaigų, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, kuri jas prižiūri ir yra įsteigta toje pačioje valstybėje narėje, jeigu nacionalinės teisės aktuose numatyti visi šie aspektai:

(a) centrinė ir kontroliuojamos įstaigos bendrai ir individualiai atsako už įsipareigojimus arba jei centrinė įstaiga visiškai garantuoja savo kontroliuojamos įstaigos įsipareigojimus;

(b) centrinės įstaigos ir visų jos kontroliuojamų įstaigų mokumas bei likvidumas yra prižiūrimi bendrai, remiantis konsoliduotosiomis tų įstaigų ataskaitomis;

(c) centrinės įstaigos vadovybė turi įgaliojimus duoti nurodymus kontroliuojamų įstaigų vadovams.

2 skyrius Rizikos ribojimu pagrįstas konsolidavimas

1 skirsnis konsoliduotas reikalavimų taikymas

10 straipsnis Bendrosios sąlygos

1. Patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje 16 straipsnyje nurodyta apimtimi ir būdu laikosi antroje–ketvirtoje ir septintoje dalyse nustatytų įpareigojimų, remdamosi savo konsoliduota būkle.

2. Patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje kontroliuojamos įstaigos 16 straipsnyje nurodyta apimtimi ir būdu laikosi antroje–ketvirtoje ir septintoje dalyse nustatytų reikalavimų, remdamosi tos finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle.

Kai patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje kontroliuoja daugiau kaip vieną įstaigą, pirma pastraipa taikoma tik tai įstaigai, kurios konsoliduota priežiūra vykdoma pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 106 straipsnį.

3. ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamos įstaigos ir ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamos įstaigos laikosi 401 ir 403 straipsniuose nustatytų įpareigojimų, remdamosi konsoliduota tos patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės būkle, jeigu grupei priklauso viena arba daugiau kredito įstaigų arba investicinių įmonių, gavusių leidimą teikti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytas investicines paslaugas.

4. Jeigu taikomas 9 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga laikosi antros–ketvirtos ir septintos dalių reikalavimų, remdamasi konsoliduota centrinės įstaigos būkle. 16 straipsnis taikomas centrinei įstaigai ir kontroliuojamos įstaigos yra laikomos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

11 straipsnis Finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, turinti ir patronuojamąją kredito įstaigą, ir patronuojamąją investicinę įmonę

Jeigu bent viena finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė yra kredito įstaiga ir bent viena – investicinė įmonė, reikalavimai, taikomi pagal finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduotą būklę, yra taikomi kredito įstaigai.

12 straipsnis Konsoliduoto duomenų atskleidimo reikalavimai

1. ES patronuojančiosios įstaigos vykdo aštuntoje dalyje nustatytus įpareigojimus, remdamosi savo konsoliduota būkle.

ES patronuojančiųjų įstaigų svarbios patronuojamosios įmonės atskleidžia 424, 425, 435 ir 436 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba iš dalies konsoliduotai.

2. ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamos įstaigos aštuntoje dalyje nustatytus įpareigojimus vykdo remdamosi tos finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle.

ES patronuojančiųjų finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba ES patronuojančiųjų mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų bendrovių svarbios patronuojamosios įmonės atskleidžia 424, 425, 435 ir 436 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba iš dalies konsoliduotai.

3. 1 ir 2 dalys visa apimtimi arba iš dalies netaikomos ES patronuojančiosioms įstaigoms, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamoms įstaigoms, kurios yra įtrauktos į atitinkamus atskleidžiamus duomenis, kuriuos konsoliduotai teikia trečiojoje šalyje įsteigta patronuojančioji įmonė.

4.           Jeigu taikomas 9 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga aštuntos dalies reikalavimus vykdo remdamasi konsoliduota centrinės įstaigos būkle. 16 straipsnio 1 dalis taikoma centrinei įstaigai ir kontroliuojamos įstaigos yra laikomos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

13 straipsnis Konsoliduotas penktos dalies reikalavimų taikymas

1. Patronuojančiosios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas, penktoje dalyje nustatytus įpareigojimus vykdo konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, užtikrindamos, kad jų priemonės, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal tas nuostatas, būtų nuoseklūs ir tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti bet kuriuos priežiūrai svarbius duomenis ir informaciją. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kuriais užtikrinama atitiktis šioms nuostatoms.

2. Jeigu 394 arba 395 straipsnio reikalavimai pažeidžiami trečiojoje šalyje įsteigto subjekto, kuris konsoliduojamas pagal 16 straipsnį, lygmeniu ir jeigu pažeidimas yra reikšmingas, palyginti su bendru grupės rizikos pobūdžiu, įstaigos, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai taikydamos 87 straipsnį taiko papildomą rizikos koeficientą pagal 396 straipsnį.

3. Pagal penktą dalį kylantys įpareigojimai dėl patronuojamųjų įmonių, kurioms pačioms šis reglamentas netaikomas, netaikomi, jeigu ES patronuojančioji įstaiga arba įstaigos, kurias kontroliuoja ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, gali kompetentingoms institucijoms įrodyti, kad pagal trečiosios šalies, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, įstatymus penktą dalį taikyti neteisėta.

14 straipsnis Nuo investicinių įmonių grupėms konsoliduotai taikomų nuosavų lėšų poreikio reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

1. Kompetentingos institucijos, vykdančios konsoliduotą grupių priežiūrą tam tikrais atvejais gali konsoliduotai netaikyti nuosavų lėšų poreikio reikalavimų, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

(a) kiekviena tokiai grupei priklausanti ES investicinė įmonė taiko alternatyvų bendros rizikos pozicijos skaičiavimo būdą, nurodytą 90 straipsnio 2 dalyje;

(b) visos tokiai grupei priklausančios investicinės įmonės priklauso 90 straipsnio 1 dalyje ir 91 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kategorijoms;

(c) kiekviena tokiai grupei priklausanti ES investicinė įmonė individualiai atitinka 90 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir kartu iš savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo atskaito visus neapibrėžtuosius įsipareigojimus investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie antraip būtų konsoliduojami;

(d) bet kurios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuri yra bet kurios tokiai grupei priklausančios investicinės įmonės patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, turimas kapitalas yra ne mažesnis už šių elementų sumą:

i)        24 straipsnio 1 dalyje, 48 straipsnio 1 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių;

ii)       visų kapitalo dalių, subordinuotųjų reikalavimų ir priemonių, nurodytų 33 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose, 53 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose ir 63 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose, turimų investicinėse įmonėse, finansų įstaigose, turto valdymo bendrovėse ir papildomas paslaugas teikiančiose įmonėse, kurie antraip būtų konsoliduojami, visos buhalterinės vertės sumos; taip pat

iii)      bendros neapibrėžtųjų įsipareigojimų investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie antraip būtų konsoliduojami, sumos;

(e) grupei nepriklauso kredito įstaigos.

Jeigu įvykdomos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, kiekviena ES investicinė įmonė turi turėti tai grupei priklausančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, investicinių įmonių, finansų įstaigų, turto valdymo bendrovių ir papildomas paslaugas teikiančių įmonių kapitalo šaltinių ir finansavimo stebėsenos ir kontrolės sistemas.

2. Kompetentingos institucijos reikalavimų taip pat gali netaikyti, jeigu finansų kontroliuojančiosios bendrovės turi mažesnę nuosavų lėšų sumą, negu apskaičiuota pagal 1 dalies d punktą, bet ne mažesnę už tą, kuri gaunama sudėjus nuosavų lėšų poreikį, taikomą atskirai kiekvienai investicinei įmonei, finansų įstaigai, turto valdymo bendrovei ir papildomas paslaugas teikiančiai įmonei, kuris antraip būtų konsoliduojamas, ir visus neapibrėžtuosius įsipareigojimus investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie antraip būtų konsoliduojami. Pagal šią dalį trečiųjų šalių investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms taikomi nuosavų lėšų poreikio reikalavimai yra sąlyginiai nuosavų lėšų poreikio reikalavimai.

15 straipsnis Investicinių įmonių, kurioms nuosavų lėšų poreikio reikalavimai netaikomi konsoliduotai, priežiūra

Investicinės įmonės, priklausančios atitinkamai grupei, kuriai taikoma 14 straipsnyje numatyta išimtis, kompetentingas institucijas informuoja apie riziką, įskaitant su jų nuosavų lėšų struktūra, šaltiniais, vidaus kapitalu ir finansavimu susijusią riziką, kuri gali pabloginti jų finansinę būklę.

Jeigu kompetentingos institucijos netaiko 14 straipsnyje nurodyto reikalavimo atlikti konsoliduotą priežiūrą, jos imasi kitų reikiamų priemonių visos įstaigų grupės, įskaitant ir visų už valstybės narės ribų esančių įmonių, rizikai, pirmiausia didelių pozicijų rizikai, valdyti.

Kai kompetentingos institucijos konsoliduotai netaiko nuosavų lėšų poreikio reikalavimų, kaip numatyta 14 straipsnyje, individualiai taikomi aštuntos dalies reikalavimai.

2 skirsnis Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo metodai

16 straipsnis Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo metodai

1. Įstaigos, kurių reikalaujama 1 skirsnyje nustatytų reikalavimų laikytis remiantis jų konsoliduota būkle, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jos patronuojamosios įmonės, arba, jei aktualu, tos pačios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamąsias įmones. Šio straipsnio 2–8 dalys netaikomos, jeigu remiantis konsoliduota įstaigos būkle taikomi 401 ir 403 straipsniai.

2. Tačiau kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali leisti taikyti proporcingą konsolidavimą, atsižvelgiant į kapitalo, kurį patronuojančioji įmonė turi patronuojamojoje įmonėje, dalį. Proporcingas konsolidavimas gali būti leidžiamas tik tada, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(a) patronuojančiosios įmonės atsakomybė yra apribota kapitalo, kurį patronuojančioji įmonė turi patronuojamojoje įmonėje, dalimi, atsižvelgiant į kitų akcininkų arba narių atsakomybę;

(b) tų kitų akcininkų arba narių mokumo būklė yra tinkama;

(c) kitų akcininkų ir narių atsakomybė yra aiškiai nustatyta teisiškai įpareigojančiu būdu.

3. Jeigu įmones sieja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti santykiai, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas.

4. Už konsoliduotą priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos reikalauja, kad įmonė, įtraukta į konsolidavimą kartu su viena arba keliomis įmonėmis, kurios nėra įtrauktos į konsolidavimą, ir dalyvaujanti valdant kapitalo dalį įstaigose ir finansų įstaigose, proporcingai konsoliduotų šią kapitalo dalį, jeigu tų įmonių atsakomybė yra apribota jų valdomo kapitalo dalimi.

5. Kitais nei 1 ir 2 dalyse nurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar konsolidavimas turi būti atliekamas ir kokiu būdu atliekamas. Pirmiausia jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

6. Kompetentingos institucijos nustato, ar būtina atlikti konsolidavimą ir kokiu būdu jį atlikti šiais atvejais:

(a) jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, įstaiga daro reikšmingą poveikį vienai ar kelioms įstaigoms arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių; taip pat

(b) jeigu viena ar kelios įstaigos arba finansų įstaigos priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

Kompetentingos institucijos pirmiausia gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnyje nurodytas metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

7. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, kokiomis sąlygomis turi būti atliekamas konsolidavimas šio straipsnio 2–6 dalyse nurodytais atvejais.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Jeigu pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 106 straipsnį reikalaujama vykdyti konsoliduotą priežiūrą, papildomas paslaugas teikiančios įmonės ir turto valdymo bendrovės, apibrėžtos Direktyvoje 2002/87/EB, įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir taikant šiame straipsnyje nurodytus metodus.

3 skirsnis Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo mastas

17 straipsnis Subjektai, kurie neįtraukiami į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą

1. Įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė arba įmonė, kurios kapitalą valdant dalyvaujama, neturi būti konsoliduojama, jeigu atitinkamos įmonės bendra turto ir nebalansinių straipsnių suma yra mažesnė už mažesniąją iš šių dviejų sumų:

(a) 10 mln. EUR;

(b) 1 % bendro patronuojančiosios įmonės arba įmonės, dalyvaujančios valdant jos kapitalą, turto ir nebalansinių straipsnių sumos.

2. Kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 106 straipsnį, tam tikrais atvejais gali nuspręsti, kad įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikiančios įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė arba kurioje kitos bendrovės dalyvauja valdant kapitalą, neturi būti konsoliduojama šiais atvejais:

(a) kai atitinkama įmonė yra trečiojoje šalyje, kurioje esama įstatyminių kliūčių reikalingai informacijai perduoti;

(b) kai atitinkama įmonė nėra svarbi, siekiant kredito įstaigų stebėsenos tikslų;

(c) kai, už konsoliduotą priežiūrą atsakingų kompetentingų institucijų nuomone, atitinkamos įmonės finansinės būklės konsolidavimas būtų netinkamas arba klaidinantis, atsižvelgiant į kredito įstaigų priežiūros tikslus.

3. Jeigu 1 dalyje ir 2 dalies b punkte nurodytais atvejais kelios įmonės atitinka juose išvardytus kriterijus, jos vis dėlto turi būti konsoliduojamos, jeigu jos kartu nėra nesvarbios, siekiant nurodytų tikslų.

18 straipsnis Bendri sprendimai dėl rizikos ribojimo reikalavimų

1. Kompetentingos institucijos visapusiškai konsultuodamosi bendradarbiauja:

(a) kai ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės kartu pateikia prašymus dėl šio reglamento 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 9 dalyje ir 301 straipsnio 2 dalyje, 277 ir 352 straipsniuose nurodytų leidimų, siekdamos nuspręsti, ar išduoti prašomą leidimą, ir, jei reikia, nustatyti sąlygas, kurios turėtų būti taikomos tokiam leidimui;

(b) dėl įstaigų, kurioms netaikoma 7 straipsnyje nustatyta išimtis, grupės viduje taikytinos tvarkos pagal šio reglamento 410 straipsnio 8 dalį ir 413 straipsnio 4 dalį.

Prašymai teikiami tik konsoliduotos priežiūros institucijai.

301 straipsnio 2 dalyje nurodytame prašyme aptariama operacinės rizikos kapitalo paskirstymo tarp skirtingų grupės subjektų metodika. Prašyme nurodoma, ar ketinama įvertinti diversifikacijos poveikį rizikos vertinimo sistemai ir kaip.

2. Kompetentingos institucijos imasi visų įmanomų veiksmų, kad per šešis mėnesius priimtų bendrą sprendimą dėl:

(a) 1 dalies a punkte nurodyto prašymo;

(b) grupės viduje taikytinos likvidumo tvarkos, nurodytos 1 dalies b punkte.

1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija šį bendrą sprendimą išdėsto ir visiškai pagrindžia dokumente bei pateikia pareiškėjui.

3. 2 dalyje nurodytas laikotarpis prasideda:

(a) tą dieną, kai konsoliduotos priežiūros institucija gauna išsamų 1 dalies a punkte nurodytą prašymą. Konsoliduotos priežiūros institucija šį išsamų prašymą nedelsdama perduoda kitoms kompetentingoms institucijoms;

(b) tą dieną, kai kompetentingos institucijos gauna konsoliduotos priežiūros institucijos parengtą ataskaitą, kurioje išanalizuoti grupės vidaus įsipareigojimai.

4. Jei kompetentingos institucijos per šešis mėnesius nepriima bendro sprendimo, konsoliduotos priežiūros institucija pati priima sprendimą dėl 1 dalies a ir b punktų taikymo. Konsoliduotos priežiūros institucijos sprendimas dėl 1 dalies b punkto taikymo neapriboja kompetentingų institucijų įgaliojimų pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 100a straipsnį.

Šis sprendimas išdėstomas ir visapusiškai pagrindžiamas dokumente, o priimant sprendimą atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių laikotarpį išsakytą nuomonę ir išlygas.

Konsoliduotos priežiūros institucija sprendimą pateikia ES patronuojančiajai įstaigai, ES patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba ES patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir kitoms kompetentingoms institucijoms.

Jei iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos kuri nors iš susijusių kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą ir laukia, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir savo sprendimą priima vadovaudamasi EBI sprendimu. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per 1 mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

5. Jei ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojamosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės vieningai taiko 301 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažangųjį vertinimo metodą arba 138 straipsnyje nurodytą vidaus reitingais pagrįstą metodą, tai kompetentingos institucijos leidžia, kad 310 ir 311 straipsniuose arba atitinkamai trečios dalies 3 skyriaus 6 skirsnyje nustatytus reikalavimų atitikimo kriterijus patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės atitiktų kartu, nuosekliai laikydamosi grupės struktūros, rizikos valdymo sistemų, procesų ir metodikų.

6. 2 ir 4 dalyse nurodyti sprendimai atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms yra privalomi.

7. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo 1 dalies a punkte nurodyto bendro sprendimo dėl 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 9 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 277 ir 352 straipsniuose nurodytų prašymų suteikti leidimą ir dėl 1 dalies b punkte nurodytos likvidumo tvarkos grupės viduje, priėmimo procesą.

EBI šiuos techninius standartus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

19 straipsnis Bendri sprendimai dėl likvidumo reikalavimų taikymo lygio

1. Gavusi ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės prašymą, konsoliduotos priežiūros institucija ir už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje patronuojamųjų įmonių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos visomis išgalėmis stengiasi priimti bendrą sprendimą dėl bendro likvidumo pogrupio pagal 7 straipsnį.

Šis bendras sprendimas priimamas per šešis mėnesius nuo tada, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą, kurioje nurodo bendrus likvidumo pogrupius pagal 7 straipsnyje nurodytus kriterijus. Jeigu per šešis mėnesius susitarimo pasiekti nepavyksta, konsoliduotos priežiūros institucija bet kurios kitos susijusios kompetentingos institucijos prašymu konsultuojasi su EBI. Konsoliduotos priežiūros institucija gali konsultuotis su EBI savo iniciatyva.

Bendrame sprendime taip pat gali būti nustatyti likvidžiojo turto vietos ir nuosavybės apribojimai ir reikalaujama, kad kredito įstaigos, kurioms netaikomas 401 straipsnis, turėtų būtiniausią likvidžiojo turto kiekį.

Bendras sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas, jame turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys. Konsoliduotos priežiūros institucija pateikia sprendimą su nurodytomis priežastimis likvidumo pogrupio patronuojančiajai įstaigai.

2. Jei per šešis mėnesius kompetentingos institucijos nepriima bendro sprendimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija priima savo sprendimą.

Tačiau bet kuri kompetentinga institucija per šešis mėnesius gali kreiptis į EBI su klausimu, ar įvykdytos 7 straipsnio 1 dalies a–d punktų sąlygos, ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį. Jeigu iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos kuri nors susijusi kompetentinga institucija tai padaro, visos susijusios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus tol, kol EBI priims sprendimą. Toks sprendimas priimamas per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. EBI priėmus sprendimą, kompetentingos institucijos savo sprendimus dėl 7 straipsnio 1 dalies a–d punktų sąlygų priima vadovaudamosi EBI sprendimu. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

Bendras 1 dalyje nurodytas sprendimas ir ankstesnėje pastraipoje nurodytas sprendimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį yra privalomi.

3. Bet kuri susijusi kompetentinga institucija per šešis mėnesius taip pat gali kreiptis į EBI su klausimu, ar įvykdytos 7 straipsnio 2 dalies a–d punktų sąlygos. Tokiu atveju EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c dalį gali imtis neprivalomo tarpininkavimo. Tokiu atveju visos susijusios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus padarytos neprivalomo tarpininkavimo išvados. Jeigu per šio tarpininkavimo laikotarpį kompetentingos institucijos per 3 mėnesius nepasiekia susitarimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija priima savo sprendimą.

4. Kad būtų lengviau priimti bendrus sprendimus, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo šiame straipsnyje nurodyto bendro sprendimo dėl 7 straipsnio taikymo priėmimo procesą.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

20 straipsnis Dalinis trečiųjų šalių subjektų konsolidavimas

Patronuojamosios įstaigos taiko trečioje dalyje, 84 straipsnyje ir V dalyje nustatytus reikalavimus remdamosi iš dalies konsoliduota savo būkle, jeigu tos įstaigos arba patronuojančioji įmonė, kai ji yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, turi įstaigą arba finansų įstaigą, arba turto valdymo bendrovę, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 dalyje, kuri yra trečiojoje šalyje veikianti patronuojamoji įmonė, arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą.

21 straipsnis Įmonės trečiosiose šalyse

Taikant konsoliduotą priežiūrą pagal šį skyrių, terminai „investicinė įmonė“, „kredito įstaiga“, „finansų įstaiga“ ir „įstaiga“ taip pat reiškia trečiosiose šalyse įsteigtas įmones, kurios, jei būtų įsteigtos Sąjungoje, atitiktų 16 straipsnyje pateiktas šių terminų apibrėžtis.

ANTRA DALIS

NUOSAVOS LĖŠOS

I antraštinė dalis

Su nuosavomis lėšomis susijusių terminų apibrėžtys

22 straipsnis Terminų apibrėžtys

(1) Terminas „sukauptos kitos bendrosios pajamos“ reiškia tą patį, kaip nurodyta 1-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS), taikomame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;

(2) papildomų nuosavų lėšų draudimo straipsniai – nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 89 straipsnyje;

(3) taikomas apskaitos standartas – įstaigai pagal Direktyvą 86/635/EEB arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 taikomas atitinkamas apskaitos standartas;

(4) pagrindinės nuosavos lėšos – nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 88 straipsnyje;

(5) 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie pagal Direktyvą 2009/138/EB ir tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį priskiriami 1 pakopai;

(6) papildomų 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie pagal Direktyvą 2009/138/EB ir tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį priskiriami 1 pakopos kapitalui ir kurių įskaitymas ribojamas deleguotaisiais teisės aktais, priimtais pagal tos direktyvos 99 straipsnį;

(7) 2 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie pagal Direktyvą 2009/138/EB ir tos direktyvos 94 straipsnio 2 dalį priskiriami 2 pakopai;

(8) 3 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų draudimo straipsniai, kurie pagal Direktyvą 2009/138/EB ir tos direktyvos 94 straipsnio 3 dalį priskiriami 3 pakopai;

(9) terminas „atidėtųjų mokesčių turtas“ reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte;

(10) atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo – atidėtųjų mokesčių turtas, kurio būsima vertė gali būti realizuota tik tada, jei įstaiga ateityje uždirbs apmokestinamojo pelno;

(11) terminas „atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai“ reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte;

(12) nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtas – nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo ar sistemos turtas, apskaičiuotas iš jo atėmus to fondo arba pagal tą sistemą prisiimtus įsipareigojimus;

(13) paskirstymas – dividendų arba palūkanų bet kuria forma mokėjimas;

(14) terminas „finansų įmonė“ reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 25 punkto b ir d papunkčiuose;

(15) terminas „atidėjiniai bendrai banko rizikai“ reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 38 straipsnyje;

(16) terminas „prestižas“ reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte;

(17) netiesiogiai turima kapitalo dalis – įstaigos investicija į trečiąją šalį su atitinkamo subjekto išleistos kapitalo priemonės pozicija, kai investicija daroma siekiant įgyti tos kapitalo priemonės poziciją arba visomis kitomis priemonėmis įgyti kitos priemonės poziciją ir kai, jei ta priemonė netektų vertės, dėl tos pozicijos patirtas nuostolis iš esmės nesiskirtų nuo nuostolio, kurį įstaiga patirtų, jei tą priemonę turėtų tiesiogiai;

(18) terminas „nematerialusis turtas“ reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte;

(19) terminas „mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji bendrovė“ reiškia tą patį, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies g punkte;

(20) veikiantis subjektas – subjektas, įsteigtas tam, kad savarankiškai uždirbtų pelno;

(21) kitos kapitalo priemonės – atitinkamų subjektų išleistos kapitalo priemonės, kurios nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 arba 2 lygio priemonių arba 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsnių, papildomų 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsnių, 2 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsnių arba 3 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsnių;

(22) kiti rezervai – rezervai, kurių reikšmė apibrėžta taikomame apskaitos standarte ir kuriuos reikia atskleisti pagal tą taikomą apskaitos standartą, neįskaitant jokių sumų, kurios jau įskaitytos į sukauptas kitas bendrąsias pajamas arba nepaskirstytąjį pelną;

(23) nuosavos lėšos – 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo suma;

(24) nuosavų lėšų priemonės – įstaigos išleistos kapitalo priemonės, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių;

(25) terminas „pelnas“ reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte;

(26)  abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė – įstaigos turimos atitinkamų subjektų išleistos nuosavų lėšų priemonės arba kitos kapitalo priemonės, kai tie subjektai taip pat turi tos įstaigos išleistų nuosavų lėšų priemonių;

(27) atitinkamas subjektas – bet kuris iš šių subjektų:

(a) kita įstaiga;

(b) finansų įstaiga;

(c) draudimo įmonė;

(d) trečiosios šalies draudimo įmonė;

(e) perdraudimo įmonė;

(f) trečiosios šalies perdraudimo įmonė;

(g) finansų įmonė;

(h) mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji bendrovė;

(i) įmonė, kuri pagal Direktyvos 2009/138/EB 4 straipsnį nepatenka į tos direktyvos taikymo sritį;

(28) nepaskirstytasis pelnas – į kitą laikotarpį perkeliamas pelnas ir nuostoliai, likę po galutinio pelno arba nuostolių paskirstymo pagal taikomus apskaitos standartus;

(29) terminas „akcijų priedai“ reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte;

(30) terminas „laikinieji skirtumai“ reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte.

II antraštinė dalis Nuosavų lėšų sudedamosios dalys

1 skyrius 1 lygio kapitalas

23 straipsnis 1 lygio kapitalas

Įstaigos 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomo 1 lygio kapitalo suma.

2 skyrius Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

1 skirsnis Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai ir priemonės

24 straipsnis Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai

1. Įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius sudaro:

(a) kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 26 straipsnyje nustatytos sąlygos;

(b) akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis;

(c) nepaskirstytasis pelnas;

(d) sukauptos kitos bendrosios pajamos;

(e) kiti rezervai;

(f) atidėjiniai bendrai banko rizikai.

2. Pagal 1 dalies c punktą įstaigos tarpinį arba metų pabaigos pelną gali įtraukti į bendrą 1 lygio kapitalą, kol nepriėmė oficialaus sprendimo, kuriuo patvirtina galutinį įstaigos metinį pelną arba nuostolį, prieš tai gavusi kompetentingos institucijos sutikimą. Kompetentinga institucija su tuo sutinka, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

(a) pelną patikrino nuo įstaigos nepriklausantys asmenys, atsakingi už tos įstaigos sąskaitų auditą; 

(b) įstaiga kompetentingai institucijai tinkamai įrodė, kad visi numatomi mokesčiai arba dividendai buvo atskaityti iš to pelno sumos.

Įstaigos tarpinio arba metų pabaigos pelno patikrinimas turi pakankamai užtikrinti, kad tas pelnas buvo įvertintas pagal taikomame apskaitos standarte nustatytus principus.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, ką reiškia „numatomas“, kai reikia nustatyti, ar atskaityti visi numatomi mokesčiai arba dividendai.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

4. EBI sudaro, pildo ir skelbia kapitalo priemonių, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, formų kiekvienoje valstybėje narėje sąrašą. EBI šį sąrašą sudaro ir paskelbia iki 2013 m. sausio 1 d.

25 straipsnis Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių arba panašių įstaigų kapitalo priemonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniuose

1. Prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių priskiriamos įstaigos jos įstatuose nustatyta tvarka išleistos bet kurios kapitalo priemonės, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a) šios dalies tikslais įstaiga pagal savo tipą, apibrėžtą pagal nacionalinę teisę, kompetentingos institucijos gali būti laikoma savidraudos įmone, kooperatine bendrove arba panašia įstaiga;

(b) įvykdomos 26 ir 27 straipsniuose nustatytos sąlygos;

(c) priemonei nebūdingi požymiai, dėl kurių įstaigos būklė nepalankiausiomis rinkos aplinkybėmis veiklos tęstinumo požiūriu gali susilpnėti.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai nurodo:

(a) sąlygas, kuriomis kompetentinga institucija gali nustatyti, kad šios dalies tikslais įmonė pagal savo tipą, pripažįstamą pagal nacionalinę teisę, gali būti laikoma savidraudos įmone, kooperatine bendrove arba panašia įstaiga;

(b) šių aspektų pobūdį ir apimtį:

(i) požymius, dėl kurių įstaigos būklė nepalankiausiomis rinkos aplinkybėmis veiklos tęstinumo požiūriu gali susilpnėti;

(ii) nepalankiausias rinkos aplinkybes, kuriomis tokie požymiai gali lemti, kad įstaigos būklė veiklos tęstinumo požiūriu susilpnės.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

26 straipsnis Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės

1. Kapitalo priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(a) priemones įstaiga išleido tiesiogiai, prieš tai gavusi įstaigos savininkų arba, jeigu tai leidžiama pagal taikomą nacionalinę teisę, įstaigos valdymo organo patvirtinimą;

(b) priemonės yra apmokėtos, o jų pirkimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

(c) priemonės atitinka visas šias jų klasifikavimo sąlygas:

i)        jos gali būti laikomos kapitalu pagal Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnį;

ii)       jos priskiriamos prie nuosavo kapitalo, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte;  

iii)      nustatant nemokumą pagal balansą, jos priskiriamos prie nuosavo kapitalo, jei to reikalaujama pagal taikomą nacionalinę bankroto teisę;

(d) priemonių duomenys aiškiai ir atskirai atskleidžiami įstaigos finansinių ataskaitų balanse;

(e) priemonės yra nuolatinės;

(f) priemonės pagrindinės sumos negalima sumažinti arba grąžinti, išskyrus bet kurį iš šių atvejų:

i)        kai įstaiga likviduojama;

ii)       kai priemonės savo nuožiūra atperkamos arba kapitalas savo nuožiūra kitaip mažinamas, įstaigai prieš tai gavus kompetentingos institucijos sutikimą pagal 72 straipsnį;

(g) priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad pagrindinė priemonės suma būtų arba galėtų būti mažinama arba grąžinama kitais atvejais, ne tik įstaigą likviduojant, ir įstaiga kitais būdais to nenurodo prieš išleisdama arba išleisdama šias priemones, išskyrus 25 straipsnyje nurodytas priemones, kai įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti tas priemones pagal taikomą nacionalinę teisę;

(h) priemonės atitinka šias jų paskirstymo sąlygas:

i)        pirmenybinis paskirstymas netaikomas, įskaitant ir kitas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, o tas priemones reglamentuojančiose sąlygose nenumatytos pirmumo teisės į paskirstomas sumas;

ii)       paskirstomos sumos priemonių turėtojams gali būti sumokėtos tik iš paskirstomo straipsnio;

iii)      priemones reglamentuojančiose sąlygose nėra nustatyta paskirstomos sumos dydžio aukščiausia riba arba kitas apribojimas, išskyrus 25 straipsnyje nurodytų priemonių atveju;

iv)      paskirstomų sumų dydis nėra nustatomas pagal sumą, už kurią priemonės buvo nupirktos jas išleidus, išskyrus 25 straipsnyje nurodytų priemonių atveju;

v)       priemones reglamentuojančiose sąlygose nenumatytos įstaigos prievolės mokėti paskirstomas sumas priemonių turėtojams ir įstaigai tokia prievolė netaikoma jokiu kitu pagrindu;

vi)      jeigu paskirstomos sumos nemokamos, tai nėra įstaigos įsipareigojimų neįvykdymas;

(i) palyginti su visomis įstaigos išleistomis kapitalo priemonėmis, šiomis priemonėmis padengiama pirmiausia ir proporcingai didžiausia patiriamų nuostolių dalis, o kiekviena priemone nuostoliai padengiami tiek pat, kiek visomis kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis;

(j) įstaigai tapus nemokia arba ją likviduojant priemonių pirmumo eilė yra žemesnė už visų kitų reikalavimų eilę;

(k) priemonės jų turėtojams suteikia teisę įstaigos likvidavimo atveju reikalauti įstaigos turto, likusio apmokėjus visus pirmesnės eilės reikalavimus, dalies, kuri yra proporcinga tų išleistų priemonių sumai, nėra fiksuota ir kuriai nenustatyta jokia riba, išskyrus 25 straipsnyje nurodytų kapitalo priemonių atveju;

(l) priemonės nėra užtikrintos arba garantuotos nė vieno iš šių subjektų:

i)        įstaigos arba jos patronuojamosios įmonės;

ii)       patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii)      patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv)      mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v)       mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių;

vi)      jokios įmonės, susijusios artimais ryšiais su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

(m) priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinama reikalavimų pagal priemones eilė.

2. 1 dalies i punkte nustatytos sąlygos turi būti įvykdytos nepaisant to, ar papildomų 1 lygio priemonių pagrindinė suma visam laikui nurašoma.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai nurodo:

(a) taikomas kapitalo priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

(b) ką reiškia „paskirstomi straipsniai“, kai reikia nustatyti sumą, kurią galima paskirstyti įstaigos nuosavų lėšų priemonių turėtojams.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

27 straipsnis Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių ir panašių įstaigų išleistos kapitalo priemonės

1. Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių ir panašių įstaigų išleistos kapitalo priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei atitinka 26 ir šiame straipsniuose nustatytas sąlygas.

2. Turi būti įvykdytos šios kapitalo priemonių išpirkimo sąlygos:

(a) išskyrus tuos atvejus, kai tai draudžiama pagal taikomą nacionalinę teisę, įstaiga turi turėti galimybę atsisakyti išpirkti priemones;

(b) jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti priemones, priemones reglamentuojančiose nuostatose įstaigai turi būti suteikta galimybė apriboti jų išpirkimą;

(c) atsisakymas išpirkti priemones arba atitinkamais atvejais priemonių išpirkimo apribojimas, negali būti laikomas įstaigos įsipareigojimų neįvykdymu.

3. Kapitalo priemonėms gali būti taikoma aukščiausia paskirstymo riba arba apribojimas tik tada, kai ta riba arba apribojimas yra nustatytas taikomuose nacionaliniuose įstatymuose arba įstaigos įstatuose.

4. Jeigu kapitalo priemonės įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju jų savininkui suteikia teises į įstaigos rezervus, kurių ribą žymi nominalioji priemonių vertė, toks apribojimas visų kitų tos įstaigos išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams taikomas tokiu pat mastu.

5. Jeigu kapitalo priemonės įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju jų savininkams suteikia teises reikalauti fiksuotos turto dalies arba turto dalies, kuriai nustatyta aukščiausia riba, toks apribojimas visų kitų įstaigos išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams taikomas tokiu pat mastu.

6. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai nurodo būtinų išpirkimo apribojimų pobūdį, jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti nuosavų lėšų priemones.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

28 straipsnis Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms taikomų sąlygų nesilaikymo pasekmės

Jeigu bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės nebeatitinka 26 straipsnio ir 27 straipsnio, jei jis taikomas, reikalavimų, taikomos šios sąlygos:

(a) ta priemonė nebepriskiriama prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

(b) su ta priemone susiję akcijų priedai nebepriskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.

2 skirsnis Rizikos ribojimo filtrai

29 straipsnis Vertybiniais popieriais pakeistas turtas

1. Įstaiga į jokią nuosavų lėšų sudedamąją dalį neįtraukia nuosavo kapitalo padidėjimo pagal taikomą apskaitos standartą, kuris susidaro iš vertybiniais popieriais pakeisto turto, įskaitant šiuos atvejus:

(a) kai toks padidėjimas yra susijęs su būsimomis pajamomis iš maržos, kurios sudarys įstaigos pelną iš pardavimų;

(b) kai įstaiga yra pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė, grynojo pelno, gaunamo iš ateities pajamų, kurių duoda vertybiniais popieriais pakeistas turtas, didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę, kapitalizacijos.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose dar išsamiau nurodo 1 dalies a punkte nurodyto pelno iš pardavimų sąvokos reikšmę.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

30 straipsnis Pinigų srautų apsidraudimas ir savų įsipareigojimų vertės pokyčiai

Įstaigos į jokią nuosavų lėšų sudedamąją dalį neįtraukia šių straipsnių:

(a) tikrosios vertės rezervų, susijusių su pelnu arba nuostoliais iš finansinių priemonių, kurios nėra vertinamos tikrąja verte, grynųjų pinigų srautų apsidraudimo, įskaitant prognozuojamus pinigų srautus;

(b) pelno arba nuostolių iš įstaigos įsipareigojimų, kurie vertinami tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kreditų padėties pokyčių.

31 straipsnis Papildomi vertės koregavimai

1. Įstaigos, apskaičiuodamos nuosavų lėšų sumą, 100 straipsnyje nustatytus reikalavimus taiko visam savo turtui, kuris įvertintas tikrąja verte, ir iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo atskaito visus reikalingus papildomus vertės koregavimus.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose tiksliai nurodo, kokiomis sąlygomis įgyvendinant 1 dalį turi būti taikomi 100 straipsnio reikalavimai.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

32 straipsnis Tikrąja verte vertinamas nerealizuotas pelnas ir nuostoliai

Išskyrus 30 straipsnyje nurodytus straipsnius, įstaigos nekoreguoja skaičiavimų, kad iš nuosavų lėšų atimtų nerealizuotą savo turto arba įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte, pelną arba nuostolius.

3 skirsnis Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, išimtys ir alternatyvos

1 poskirsnis Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

33 straipsnis Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

1. Įstaigos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių atskaito šias sumas:

(a) einamųjų finansinių metų nuostolius;

(b) nematerialųjį turtą;

(c) atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo;

(d) įstaigų, kurios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja naudodamos vidaus reitingais pagrįstą metodą, atveju neigiamas sumas, kurios susidaro apskaičiuojant tikėtinus nuostolius, nurodytas 154 ir 155 straipsniuose;

(e) įstaigos nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtą;

(f) įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimas savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, dėl kurių pirkimo pagal esamus sutartinius įsipareigojimus įstaiga gali turėti faktinių arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų;

(g) turimas atitinkamų subjektų, kurie su įstaiga yra susiję abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės saitais, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

(h) taikomą įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimų atitinkamų subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;

(i) taikomą įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimų atitinkamų subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;  

(j) straipsnių, kuriuos reikalaujama atskaityti iš papildomų 1 lygio straipsnių pagal 53 straipsnį, sumą, kuri viršija įstaigos papildomą 1 lygio kapitalą;

(k) toliau nurodytų straipsnių, kuriems taikomas 1 250 proc. rizikos koeficientas, pozicijos sumą, kai įstaiga tą pozicijos sumą atskaito iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo kaip alternatyvą 1 250 proc. rizikos koeficiento taikymui:

i)        kvalifikuotosios akcijų paketo dalies, turimos ne finansų sektoriaus įmonėse;

ii)       pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal 238 straipsnio 1 dalies b punktą, 239 straipsnio 1 dalies b punktą ir 253 straipsnį; 

iii)      pristatymo be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) pagal 369 straipsnio 3 dalį;

(l) visus su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniais susijusius skaičiavimo metu numatomus mokesčius, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudoti rizikai ar nuostoliams padengti.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai nurodo:

(a) tiksliau paaiškina, kaip taikyti 1 dalies a, c, e ir l punktuose nurodytus atskaitymus;

(b) finansų įstaigų, trečiųjų šalių draudimo ir perdraudimo įmonių ir įmonių, kurios nepatenka į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį pagal tos direktyvos 4 straipsnį, kapitalo priemonių, kurios atskaitomos iš toliau išvardytų nuosavų lėšų sudedamųjų dalių, tipus:

i)        bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

ii)       papildomų 1 lygio straipsnių;

iii)      2 lygio straipsnių.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

34 straipsnis Nematerialiojo turto atskaitymas

Įstaigos nustato, kokį nematerialųjį turtą atskaityti, remdamosi šiomis nuostatomis:

(a) atskaitytina suma mažinama susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu nematerialiojo turto vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal atitinkamą apskaitos standartą; 

(b) į atskaitytiną sumą įskaičiuojamas prestižas, įtrauktas į įstaigos reikšmingų investicijų vertinimą.

35 straipsnis Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, atskaitymas

1. Įstaigos nustato atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir kurį reikia atskaityti pagal šį straipsnį, sumą.

2. Išskyrus tuos atvejus, kai įvykdomos 3 dalyje nustatytos sąlygos, atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, suma apskaičiuojama jos nemažinant susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma.

3. Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, suma gali būti mažinama susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

(a) ir atidėtųjų mokesčių turtas, ir susiję atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai susidaro pagal vienos valstybės narės arba trečiosios šalies mokesčių įstatymus;

(b) tos valstybės narės arba trečiosios šalies mokesčių administratorius leidžia atidėtųjų mokesčių turto ir susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų tarpusavio užskaitą.

4. Prie susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, naudojamų taikant 3 dalį, negalima priskirti atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, kurie mažina nematerialųjį turtą arba nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtą, kurį reikia atskaityti.

5. 4 dalyje nurodytų susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma paskirstoma tarp:

(a) atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir nėra atskaitomas pagal 45 straipsnio 1 dalį;

(b) viso kito atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo.

Įstaigos paskirsto susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus pagal atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, proporcijas, kurias sudaro a ir b punktuose nurodyti straipsniai.

36 straipsnis Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo

1. Įstaigos atidėtųjų mokesčių turtui, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, taiko rizikos koeficientus pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba atitinkamais atvejais 3 skyrių.

2. Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro:

(a) įstaigos einamųjų metų mokesčių permokos;

(b) įstaigos einamųjų metų mokesčių nuostoliai, perkelti į ankstesnius metus, dėl kurių susidaro reikalavimai centrinei valdžiai, regioninei valdžiai arba vietos mokesčių administratoriui arba iš jų gautinos sumos; 

(c) atidėtųjų mokesčių turtas, kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, kurie įstaigai patyrus nuostolių, tapus nemokia arba pradėjus įstaigos likvidavimą, privalomai ir savaime pagal taikomą nacionalinę teisę pakeičiami reikalavimais valstybės narės, kurioje įstaiga yra įsteigta, centrinei valdžiai, kuri privalo padengti nuostolius tokia pat apimtimi, kiek jie dengiami iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, įstaigai tęsiant veiklą, tapus nemokia arba ją likviduojant.

37 straipsnis Neigiamų sumų, kurios susidaro apskaičiuojant tikėtinus nuostolius, atskaitymas

Sumos, kuri yra atskaitytina pagal 33 straipsnio 1 dalies d punktą, negalima mažinti padidėjusia atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalimi arba pagal kitą papildomą mokesčių poveikį, kuris gali atsirasti, jeigu atidėjiniai būtų padidinti iki II antraštinės dalies 3 skyriaus 3 skirsnyje nurodytų tikėtinų nuostolių lygio.

38 straipsnis Nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto atskaitymas

1. Pagal 33 straipsnio 1 dalies e punktą atskaitytinas nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtas mažinamas šiomis sumomis:

(a) visų susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, kuriuos būtų galima anuliuoti, jeigu sumažėtų turto vertė arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal atitinkamą apskaitos standartą, suma;

(b) nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto, kurį įstaiga gali neribotai naudoti, prieš tai gavusi kompetentingos institucijos sutikimą, suma. Šiam turtui, kuris naudojamas atskaitomai sumai mažinti, taikomas rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba atitinkamais atvejais 3 skyrių.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo kriterijus, pagal kuriuos kompetentinga institucija įstaigai leidžia mažinti nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto sumą, kaip nurodyta 1 dalies b punkte. 

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

39 straipsnis Turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas

Pagal 33 straipsnio 1 dalies f punktą įstaigos apskaičiuoja turimas savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosi šių išimčių:

(a) įstaigos gali apskaičiuoti turimų savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių prekybos knygoje sumą remdamosi ilgąja grynąja pozicija, jeigu ilgosiose ir trumposiose pozicijose patiriama ta pati pagrindinė rizika, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;

(b) įstaigos nustato atskaitytiną netiesiogiai turimų kapitalo dalių, kurios turimos kaip indekso vertybiniai popieriai, prekybos knygoje sumą, apskaičiuodamos į indeksą įtrauktų savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pagrindinę poziciją; 

(c) įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų prekybos knygoje, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro iš trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika.

40 straipsnis Reikšmingos investicijos į atitinkamą subjektą

Atskaitymo tikslais reikšminga įstaigos investicija į atitinkamą subjektą susidaro, kai įvykdomos bet kurios iš šių sąlygų:

(a) įstaigai priklauso daugiau kaip 10 proc. to subjekto išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

(b) įstaiga yra susijusi su tuo subjektu artimais ryšiais ir jai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės; 

(c) įstaigai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, o tas subjektas nėra konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bet finansinės atskaitomybės tikslais pagal taikomą apskaitos standartą įtraukiamas į tą patį apskaitos konsolidavimą kaip ir ta įstaiga.

41 straipsnis Turimų atitinkamų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, dirbtinai padidinančios nuosavas lėšas

Įstaigos 33 straipsnio 1 dalies g, h ir i punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

(a) turimos atitinkamų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės ir kitos kapitalo priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

(b) 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis.

42 straipsnis Turimų atitinkamų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas

Įstaigos 33 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

(a) jos gali apskaičiuoti turimas atitinkamų subjektų kapitalo priemones prekybos knygoje remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas atitinka ilgosios pozicijos terminą arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai;  

(b) apskaičiuoja atskaitytiną netiesiogiai turimų atitinkamų subjektų kapitalo priemonių, kurios turimos kaip indekso vertybiniai popieriai, prekybos knygoje sumą, apskaičiuodamos į indeksą įtrauktų atitinkamų subjektų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

43 straipsnis Turimų kapitalo dalių atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingos investicijos atitinkamame subjekte

1. Pagal 33 straipsnio 1 dalies h punktą įstaigos apskaičiuoja atitinkamą atskaitytiną sumą padauginusios a punkte nurodytą sumą iš daugiklio, kuris apskaičiuojamas atliekant b punkte nurodytą skaičiavimą:

(a) bendrą sumą, kuria tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimos atitinkamų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės viršija įstaigos 10 proc. bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams pritaikius šias nuostatas:

i)        29–32 straipsnius;

ii)       33 straipsnio 1 dalies a–g ir j–l punktuose nurodytus atskaitymus, išskyrus sumą, atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

iii)      41 ir 42 straipsnius;

(b) iš sumos, gautos tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų atitinkamų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą padalijus iš bendros tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimos tų atitinkamų subjektų nuosavų lėšų priemonių sumos.

2. Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą daugiklį neįtraukia 5 darbo dienas arba trumpesnį laiko tarpą turimų platinamų pozicijų.

3. Įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių dalį, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, apskaičiuoja padalydamos a punkte nurodytą sumą iš b punkte nurodytos sumos:

(a) turimų kapitalo dalių sumą, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

(b) iš bendros tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų atitinkamų subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingos investicijos, nuosavų lėšų priemonių sumos.

4. 33 straipsnio 1 dalies h punkte nurodyta turimų kapitalo dalių suma, kuri sudaro 10 proc. arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i–iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma, ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai.

5. Įstaigos turimų pagal riziką įvertintų nuosavų lėšų priemonių dalį apskaičiuoja padalydamos a punkte nurodytą sumą iš b punkte nurodytos sumos:

(a) turimų kapitalo dalių, kurias būtina įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį, sumą;

(b) iš bendros tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų atitinkamų subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingos investicijos, nuosavų lėšų priemonių sumos.

44 straipsnis Turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi reikšmingų investicijų atitinkamame subjekte

Pagal 33 straipsnio 1 dalies i punktą į sumą, atskaitytiną iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, neįtraukiamos 5 darbo dienas arba trumpesnį laiko tarpą turimos platinamos pozicijos, ir ji apskaičiuojama pagal 41, 42 straipsnius ir 2 poskirsnį.

2 poskirsnis Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių išimtys ir alternatyvos

45 straipsnis Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ribinės išimtys

1. Atlikdamos 33 straipsnio 1 dalies c ir i punktuose reikalaujamus atskaitymus, įstaigos neatskaito a ir b punktuose nurodytų straipsnių, kurių bendra suma sudaro 15 proc. arba mažesnę bendro 1 lygio nuosavo kapitalo dalį:

(a) atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 proc. arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius:

i)        29–32 straipsnius;

ii)       33 straipsnio 1 dalies a–h ir j–l punktus, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų.

(b) jeigu įstaiga turi reikšmingą investiciją atitinkamame subjekte, tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų tų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurių bendra suma sudaro 10 proc. arba mažesnę įstaigos turimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo dalį, apskaičiuotą pritaikius šias nuostatas:

i)        29–32 straipsnius;

ii)       33 straipsnio 1 dalies a–h ir j–l punktus, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų.

2. Straipsniams, kurie nėra atskaitomi pagal 1 dalį, taikomas 250 proc. rizikos koeficientas ir atitinkamais atvejais trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai.

46 straipsnis Kitos atskaitymų išimtys ir alternatyvos, kai taikomas konsolidavimas

1. Kaip alternatyvą įstaigos turimų draudimo įmonių, perdraudimo įmonių ir draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių, kuriose įstaiga turi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymui, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms taikyti Direktyvos 2002/87/EB I priede išvardytus 1, 2 arba 3 metodus. Įstaiga pasirinktą metodą nuosekliai taiko visą laiką.

Įstaiga gali taikyti 1 metodą (apskaitos konsolidavimo) tik gavusi kompetentingos institucijos sutikimą. Kompetentinga institucija gali duoti tokį sutikimą tik tuomet, jeigu įsitikina, kad subjektų, kuriems turėtų būti taikomas konsolidavimas pagal 1 metodą, integruoto valdymo ir vidaus kontrolės lygis yra tinkamas.

2. Atskirai apskaičiuodamos nuosavas lėšas įstaigos, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, negali atskaityti 33 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose nurodytų kapitalo dalių, turimų atitinkamuose subjektuose, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra.

3. Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms neatskaityti 33 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose nurodyto turimos kapitalo dalies straipsnio šiais atvejais:

(a) jeigu kapitalo dalis turima atitinkamame subjekte, kuriam pagal Direktyvą 2002/87/EB taikoma ta pati papildoma priežiūra kaip ir įstaigai;

(b) jeigu 25 straipsnyje nurodyta įstaiga turi kapitalo dalį kitoje tokioje įstaigoje arba jos centrinėje ar regioninėje kredito įstaigoje ir atitinka šias sąlygas:

i)        kai kapitalo dalis turima centrinėje arba regioninėje kredito įstaigoje, tą kapitalo dalį turinti įstaiga yra susijusi su centrine arba regionine kredito įstaiga, nes priklauso vienai sistemai, kuriai taikomos teisinės ar teisės aktuose išdėstytos nuostatos ir ta centrinė arba regioninė kredito įstaiga, remiantis tomis nuostatomis, yra atsakinga už grynųjų pinigų tarpuskaitos operacijas toje sistemoje;

ii)       įstaigos priklauso tai pačiai 108 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai;

iii)      kompetentingos institucijos davė 108 straipsnio 7 dalyje nurodytą leidimą;

iv)      įvykdytos 108 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos;

v)       įstaiga rengia ir kompetentingoms institucijoms teikia 108 straipsnio 7 dalies e punkte nurodytą konsoliduotą balansą ne rečiau, kaip reikalaujama teikti nuosavų lėšų poreikio ataskaitas pagal 95 straipsnį;

(c) jeigu regioninė kredito įstaiga kapitalo dalį turi savo centrinėje arba kitoje regioninėje kredito įstaigoje ir jeigu atitinka b punkto i–v papunkčių sąlygas.

4. EBI, EDPPI ir EVPRI, veikdamos per Jungtinį komitetą, šiam straipsniui įgyvendinti parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo I priedo II dalyje ir Direktyvos 2002/87/EB 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų skaičiavimo metodų taikymo sąlygas, taikant 1 dalyje ir 3 dalies a punkte nurodytas atskaitymų alternatyvas.

EBI, EDPPI ir EVPRI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo 3 dalies b punkto taikymo sąlygas.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

3 skirsnis Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

47 straipsnis Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

Įstaigos bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, pritaikius 29–32 straipsniuose nurodytus koregavimus, 33 straipsnyje nurodytus atskaitymus ir 45, 46 ir 74 straipsniuose nurodytas išimtis ir alternatyvas.

3 skyrius Papildomas 1 lygio kapitalas

1 skirsnis Papildomo 1 lygio kapitalo straipsniai ir priemonės

48 straipsnis Papildomi 1 lygio straipsniai

Papildomus 1 lygio straipsnius sudaro:

(a) kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 49 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos; 

(b) akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.

49 straipsnis Papildomos 1 lygio priemonės

1. Kapitalo priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių tik tuomet, jei atitinka šias sąlygas:

(a) priemonės yra išleistos ir apmokėtos;

(b) priemonių neperka nė viena šių įstaigų:

i)        įstaiga arba jos patronuojamosios įmonės;

ii)       įmonė, kurios kapitalą valdant įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba kontrolės būdu, turėdama 20 proc. arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

(c) priemonių pirkimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

(d) įstaigai tapus nemokia priemonių pirmumo eilė yra žemesnė už 2 lygio priemones;

(e) priemonės nėra užtikrintos arba garantuotos nė vieno iš šių įstaigų:

i)        įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii)       patronuojančiosios įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii)      patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv)      mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v)       mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių;

vi)      jokios įmonės, susijusios artimais ryšiais su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

(f) priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinama reikalavimų pagal priemones eilė;

(g) priemonės yra nuolatinės ir jas reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta paskatų įstaigoms, kad jas išpirktų;

(h) jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose numatytas vienas arba daugiau pirkimo pasirinkimo sandorių, pirkimo pasirinkimo sandoris gali būti vykdomas visiška emitento nuožiūra;

(i) priemonės gali būti pareikalautos, išpirktos arba atpirktos tik tuomet, jeigu įvykdomos 72 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo;

(j) priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodyta, kad galima priemonių pareikalauti, jas išpirkti arba atpirkti arba tas bus padaryta, ir įstaiga to nenumato kitais būdais;

(k) įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kad kompetentinga institucija duotų sutikimą prašymui pareikalauti, išpirkti arba atpirkti priemones;

(l) pagal priemones paskirstomos sumos atitinka šias sąlygas:

i)        jos apmokamos iš paskirstomų straipsnių;

ii)       paskirstomų sumų pagal priemones dydis nebus keičiamas pagal įstaigos, jos patronuojančiosios įstaigos arba patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės kreditų padėtį;

iii)      priemones reglamentuojančiose nuostatose įstaigai suteikiama visiška veiksmų laisvė bet kuriuo metu nutraukti sumų paskirstymą pagal priemones neribotam laikui, netaikant kaupimo sąlygos, ir įstaiga gali anuliuotus mokėjimus be apribojimų panaudoti savo įsipareigojimams įvykdyti suėjus jų terminui;

iv)      paskirstymo nutraukimas nėra įstaigos įsipareigojimų neįvykdymas;

v)       dėl paskirstymo nutraukimo nenustatoma apribojimų įstaigai;

(m) priemonės nėra įskaičiuojamos nustatant, ar įstaigos įsipareigojimai viršija jos turtą, kai toks skaičiavimas sudaro nemokumo kriterijų dalį pagal taikomą nacionalinę teisę;

(n) priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama nurašyti pagrindinę priemonių sumą arba priemones konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įvykus tam tikram įvykiui;

(o) priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra jokio reikalavimo, kuris užkirstų kelią įstaigos kapitalo restruktūrizavimui;

(p) kai priemones išleidžia ne įstaiga tiesiogiai, o veikiantis subjektas, kuriam taikomas konsolidavimas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, patronuojančioji įstaiga, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, pajamomis iš karto be apribojimų šioje dalyje nustatytas sąlygas atitinkančia forma gali naudotis bet kuris iš šių subjektų:

i)        įstaiga;

ii)       veikiantis subjektas, kuriam taikomas konsolidavimas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

iii)      patronuojančioji įstaiga;

iv)      patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė;  

v)       mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo:

(a) paskatų išpirkti formą ir pobūdį;

(b) pagrindinės sumos nurašymo pobūdį;

(c) šių veiksmų tvarką ir laiką:

i)        kaip nustatyti, ar įvyko tam tikras įvykis;

ii)       kaip pranešti kompetentingai institucijai ir priemonės turėtojams, kad įvyko tam tikras įvykis ir kad priemonės pagrindinė suma bus nurašyta arba atitinkamais atvejais konvertuota į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę vadovaujantis tą priemonę reglamentuojančiomis nuostatomis;

iii)      kaip nurašyti pagrindinę priemonės sumą arba atitinkamais atvejais ją konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę;

(d) priemonės požymius, kurie galėtų užkirsti kelią įstaigos kapitalo restruktūrizavimui;

(e) kaip naudotis specialiosios paskirties subjektais netiesioginei nuosavų lėšų priemonių emisijai.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

50 straipsnis Papildomų 1 lygio priemonių paskirstymo anuliavimo apribojimai ir požymiai, kurie galėtų užkirsti kelią įstaigos kapitalo restruktūrizavimui

Pagal 49 straipsnio 1 dalies l punkto v papunktį ir o punktą papildomas 1 lygio priemones reglamentuojančiose nuostatose, visų pirma, gali nebūti:

(a) reikalavimo dėl paskirstymo pagal priemones, kai paskirstymas atliekamas pagal įstaigos išleistą priemonę, kurios pirmumo eilė tokia pati kaip papildomos 1 lygio priemonės, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, arba žemesnė;

(b) reikalavimo anuliuoti paskirstymą pagal bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomas 1 lygio arba 2 lygio priemones, jeigu paskirstymai pagal tas papildomas 1 lygio priemones neatliekami;

(c) prievolės vietoj palūkanų arba dividendų mokėti kitos formos mokėjimus. Įstaigai ši prievolė kitais būdais netaikoma.

51 straipsnis Papildomų 1 lygio priemonių nurašymas arba konvertavimas

Taikant 49 straipsnio 1 dalies n punktą papildomoms 1 lygio priemonėms taikomos šios nuostatos:

(a) tam tikras įvykis įvyksta, kai 87 straipsnio a punkte nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas tampa mažesnis už vieną iš šių ribų:

i)       5,125 proc.;

ii)       ribą, aukštesnę už 5,125 proc., jei taip nustato įstaiga ir taip nurodoma priemonę reglamentuojančiose nuostatose;

(b) jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jas konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įvykus tam tikram įvykiui, šiose nuostatose nustatoma viena iš šių sąlygų:

i)       tokio konvertavimo koeficientas ir leidžiamos konvertuoti sumos riba; 

ii)       priemonių konvertavimo į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones intervalas;

(c) jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jų pagrindines sumas nurašyti įvykus tam tikram įvykiui, nurašymu mažinami visi šie straipsniai:

i)       priemonės turėtojo reikalavimai įstaigą likviduojant;

ii)       suma, kurią reikalaujama sumokėti priemonės pirkimo atveju;

iii)      pagal priemones paskirstomos sumos.

52 straipsnis Papildomų 1 lygio priemonių sąlygų nesilaikymo pasekmės

Jeigu papildoma 1 lygio priemonė nebeatitinka 49 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, taikomos šios sąlygos:

(a) priemonė nebepriskiriama prie papildomų 1 lygio priemonių; 

(b) su ta priemone susijusi akcijų priedų dalis nebepriskiriama prie papildomų 1 lygio straipsnių.

2 skirsnis Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių

53 straipsnis Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių

Įstaigos iš papildomų 1 lygio straipsnių atskaito:

(a) įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimas nuosavas papildomas 1 lygio priemones, įskaitant nuosavas papildomas 1 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

(b) turimas atitinkamų subjektų, su kuriais įstaiga susijusi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės saitais, papildomas 1 lygio priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

(c) atitinkamą tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų atitinkamų subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą, kuri apskaičiuojama pagal 57 straipsnį;

(d) tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimą atitinkamų subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą, išskyrus ne ilgiau kaip 5 darbo dienas arba trumpesnį laiką turimas platinamas pozicijas;  

(e) straipsnių sumas, kurias reikalaujama atskaityti iš 2 lygio straipsnių pagal 63 straipsnį ir kurios viršija įstaigos 2 lygio kapitalą;

(f) visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius, susijusius su papildomais 1 lygio straipsniais, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja papildomus 1 lygio straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti.

54 straipsnis Turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas

Pagal 53 straipsnio a punktą įstaigos apskaičiuoja turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių sumą, remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosi šių išimčių:

(a) įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių prekybos knygoje sumą remdamosi ilgąja grynąja pozicija, jeigu ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;

(b) įstaigos apskaičiuoja atskaitytiną netiesiogiai turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių, kurios turimos kaip indekso vertybiniai popieriai, prekybos knygoje sumą, apskaičiuodamos į indeksus įtrauktų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pagrindinę poziciją; 

(c) įstaiga gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių prekybos knygoje pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro iš trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika.

55 straipsnis Turimų atitinkamų subjektų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, dirbtinai padidinančios nuosavas lėšas

Įstaigos 53 straipsnio b, c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

(a) turimos papildomų 1 lygio priemonių sumos apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

(b) papildomi 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis papildomomis 1 lygio priemonėmis.

56 straipsnis Turimų atitinkamų subjektų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas

Įstaigos 53 straipsnio c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

(a) apskaičiuoja turimas atitinkamų subjektų kapitalo priemones prekybos knygoje, remdamosi tos pačios pagrindinės pozicijos grynąja ilgąja pozicija, jeigu trumposios pozicijos terminas atitinka ilgosios pozicijos terminą arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai;

(b) apskaičiuoja atskaitytiną netiesiogiai turimų atitinkamų subjektų kapitalo priemonių, kurios turimos kaip indekso vertybiniai popieriai, prekybos knygoje sumą, apskaičiuodamos į indeksą įtrauktų atitinkamų subjektų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

57 straipsnis Turimų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga atitinkamame subjekte neturi reikšmingų investicijų

1. Pagal 53 straipsnio c punktą įstaigos apskaičiuoja atitinkamą atskaitytiną sumą padauginusios a punkte nurodytą sumą iš daugiklio, kuris apskaičiuojamas atliekant b punkte nurodytą skaičiavimą:

(a) bendrą sumą, kuria tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimos atitinkamų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės viršija 10 proc. įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuotą pritaikius šias nuostatas:

i)        29–32 straipsnius;

ii)       33 straipsnio 1 dalies a–g ir j–l punktus, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

iii)      41 ir 42 straipsnius;

(b) iš sumos, gautos tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų atitinkamų subjektų papildomų 1 lygio priemonių sumą padalijus iš bendros tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos viso turimo tų atitinkamų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių sumos.

2. Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą daugiklį neįtraukia 5 darbo dienas arba trumpesnį laiko tarpą turimų platinamų pozicijų.

3. Įstaigos turimų papildomų 1 lygio priemonių sumą, kuri atskaitoma, apskaičiuoja padalydamos a punkte nurodytą sumą iš b punkte nurodytos sumos:

(a) turimų kapitalo dalių sumą, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

(b) iš bendros tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų atitinkamų subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingos investicijos, nuosavų lėšų priemonių sumos.

3 skirsnis Papildomas 1 lygio kapitalas

58 straipsnis Papildomas 1 lygio kapitalas

Įstaigos papildomą 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos papildomi 1 lygio straipsniai, atlikus 53 straipsnyje nurodytų straipsnių atskaitymus ir pritaikius 74 straipsnį.

4 skyrius 2 lygio kapitalas

1 skirsnis 2 lygio straipsniai ir priemonės

59 straipsnis 2 lygio straipsniai

2 lygio straipsnius sudaro:

(a) kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 60 straipsnyje nustatytos sąlygos;

(b) akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis;

(c) jeigu įstaigos pagal riziką įvertintas pozicijos sumas apskaičiuoja pagal II antraštinės dalies 2 skyrių, bendros kredito rizikos koregavimai, neatėmus mokesčių, kurie sudaro iki 1,25 proc. pagal riziką įvertintų pozicijos sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių; 

(d) jeigu įstaigos pagal riziką įvertintos pozicijos sumas apskaičiuoja pagal II antraštinės dalies 3 skyrių, teigiamos sumos, neatėmus mokesčių, gautos atlikus 154 ir 155 straipsniuose nustatytus skaičiavimus, kurios sudaro iki 0,6 proc. pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių.

60 straipsnis 2 lygio priemonės

Kapitalo priemonės priskiriamos prie 2 lygio priemonių tik tuomet, jei atitinka šias sąlygas:

(a) priemonės yra išleistos ir visiškai apmokėtos;

(b) priemonių neperka nė viena šių įstaigų:

i)       įstaiga arba jos patronuojamosios įmonės;

ii)       įmonė, kurios kapitalą valdant įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba kontrolės būdu, turėdama 20 proc. arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

(c) priemonių pirkimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

(d) pagal priemones reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl pagrindinės priemonių sumos yra visiškai subordinuoti visų nesubordinuotų kreditorių reikalavimams;

(e) priemonės nėra užtikrintos arba garantuotos nė vieno iš šių subjektų:

i)       įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii)       patronuojančiosios įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii)      patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv)      mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių; 

v)       mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių;

vi)      jokios įmonės, susijusios artimais ryšiais su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

(f) priemonėms netaikomi jokie susitarimai, kuriais kitais būdais padidinama reikalavimų pagal priemones eilė;

(g) pradinis priemonių terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai;

(h) priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad įstaiga jas išpirktų;

(i) jeigu pagal priemones numatytas vienas arba daugiau pirkimo pasirinkimo sandorių, pirkimo pasirinkimo sandoris vykdomas visiška emitento nuožiūra;

(j) priemonės gali būti pareikalautos, išpirktos arba atpirktos tik tuomet, jeigu įvykdomos 72 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo;

(k) priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodyta, kad galima priemones išpirkti arba atpirkti arba tas bus padaryta kitu laiku, ne suėjus terminui, ir įstaiga to nenumato kitais būdais;

(l) priemones reglamentuojančiose nuostatose jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;

(m) pagal priemones mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis nebus keičiamas pagal įstaigos, jos patronuojančiosios įmonės arba patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės kreditų padėtį;

(n) kai priemones išleidžia ne įstaiga tiesiogiai, o veikiantis subjektas, kuriam taikomas konsolidavimas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, patronuojančioji įstaiga, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, pajamomis iš karto be apribojimų šioje dalyje nustatytas sąlygas atitinkančia forma gali naudotis bet kuris iš šių subjektų:

i)       įstaiga;

ii)       veikiantis subjektas, kuriam taikomas konsolidavimas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

iii)      patronuojančioji įstaiga;

iv)      patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė;

v)      mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė.

61 straipsnis 2 lygio priemonių amortizavimas

Tai, kokia 2 lygio priemonių dalis laikoma 2 lygio straipsniais, per paskutinius 5 priemonių termino metus apskaičiuojama a punkte nurodyto skaičiavimo rezultatą padauginus iš b punkte nurodytos sumos taip:

(a) sumą, gautą pirmos likusio penkerių metų galiojimo pagal sutartį laikotarpio dienos nominaliąją priemonių arba subordinuotųjų paskolų sumą padalijus iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus; 

(b) iš priemonių arba subordinuotųjų paskolų galiojimo pagal sutartį laikotarpio likusių kalendorinių dienų skaičiaus.

62 straipsnis 2 lygio priemonių sąlygų nesilaikymo pasekmės

Jeigu 2 lygio priemonė nebeatitinka 60 straipsnyje nustatytų sąlygų, taikomos šios sąlygos:

(a) priemonė nebepriskiriama prie 2 lygio priemonių;

(b) su ta priemone susijusių akcijų priedų dalis nebepriskiriama prie 2 lygio straipsnių.

2 skirsnis Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

63 straipsnis Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

Iš 2 lygio straipsnių išskaitoma:

(a) įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimos nuosavos 2 lygio priemonės, įskaitant nuosavas 2 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

(b) turimos atitinkamų subjektų, su kuriais įstaiga susijusi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės saitais, 2 lygio priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

(c) atitinkama tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų atitinkamų subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių suma, kuri apskaičiuojama pagal 67 straipsnį; 

(d) tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų atitinkamų subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių suma, išskyrus trumpiau kaip 5 darbo dienas turimas platinamas pozicijas.

64 straipsnis Turimų nuosavų 2 lygio nuosavų lėšų priemonių ir subordinuotųjų paskolų atskaitymai

Pagal 63 straipsnio a punktą įstaigos apskaičiuoja turimas kapitalo dalis, remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosi šių išimčių:

(a) įstaigos gali apskaičiuoti turimų kapitalo dalių prekybos knygoje sumą remdamosi ilgąja grynąja pozicija, jeigu ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;

(b) įstaigos nustato atskaitytiną netiesiogiai turimų kapitalo dalių, kurios turimos kaip indekso vertybiniai popieriai, prekybos knygoje sumą, apskaičiuodamos į indeksą įtrauktų nuosavų 2 lygio priemonių pagrindinę poziciją;

(c) įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų 2 lygio priemonių prekybos knygoje pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų 2 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika. 

65 straipsnis Turimų atitinkamų subjektų 2 lygio priemonių ir subordinuotųjų paskolų atskaitymai, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, skirtos dirbtinai padidinti nuosavas lėšas

Įstaigos 63 straipsnio b, c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

(a) turimų 2 lygio priemonių, įskaitant subordinuotąsias paskolas, sumos apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

(b) turimi 2 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai ir 3 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis 2 lygio priemonėmis.

66 straipsnis Turimų atitinkamų subjektų 2 lygio priemonių ir subordinuotųjų paskolų atskaitymas

Įstaigos 63 straipsnio c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

(a) jos gali apskaičiuoti turimas atitinkamų subjektų kapitalo priemones prekybos knygoje remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas atitinka ilgosios pozicijos terminą arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai;

(b) apskaičiuoja atskaitytiną netiesiogiai turimų atitinkamų subjektų kapitalo priemonių prekybos knygoje, kurios turimos kaip indekso vertybiniai popieriai, sumą, apskaičiuodamos atitinkamų į indeksą įtrauktų subjektų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

67 straipsnis 2 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingos investicijos atitinkamame subjekte

1. Pagal 63 straipsnio c punktą įstaigos apskaičiuoja atitinkamą atskaitytiną sumą padauginusios a punkte nurodytą sumą iš daugiklio, kuris apskaičiuojamas atliekant b punkte nurodytą skaičiavimą:

(a) bendrą sumą, kuria tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimos atitinkamų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės viršija 10 proc. įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuotą pritaikius šias nuostatas:

i)        29–32 straipsnius;

ii)       33 straipsnio 1 dalies a–g ir j–l punktus, išskyrus sumą, atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

iii)      41 ir 42 straipsnius;

(b) iš sumos, gautos tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų atitinkamų subjektų 2 lygio priemonių sumą padalijus iš bendros visų tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų tų atitinkamų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių sumos.

2. Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą daugiklį neįtraukia 5 darbo dienas arba trumpesnį laiko tarpą turimų platinamų pozicijų.

3. Įstaigos turimų 2 lygio priemonių sumą, kuri atskaitoma, apskaičiuoja padalydamos a punkte nurodytą sumą iš b punkte nurodytos sumos:

(a) bendrą turimų kapitalo dalių sumą, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

(b) iš bendros tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimų atitinkamų subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingos investicijos, nuosavų lėšų priemonių sumos.

3 skirsnis 2 lygio kapitalas

68 straipsnis 2 lygio kapitalas

Įstaigos 2 lygio kapitalą sudaro įstaigos 2 lygio straipsniai, atlikus 63 straipsnyje nurodytus atskaitymus ir pritaikius 74 straipsnį.

5 skyrius Nuosavos lėšos

69 straipsnis Nuosavos lėšos

Įstaigos nuosavas lėšas sudaro 1 ir 2 lygių kapitalo suma.

6 skyrius Bendrieji reikalavimai

70 straipsnis Reguliuojamųjų subjektų kapitalo priemonių, kurios nėra priskiriamos prie reguliuojamojo kapitalo, turėjimas

Įstaigos iš jokio reguliuojamojo finansų subjekto, kurio sąvoka apibrėžta 137 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nuosavų lėšų sudedamosios dalies, kuri nepriskiriama prie to subjekto reguliuojamojo kapitalo, negali daryti jokių atskaitymų. Tokioms turimoms kapitalo dalims įstaigos taiko rizikos koeficientą pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba atitinkamais atvejais 3 skyrių.

71 straipsnis Netiesiogiai turimos kapitalo dalys, kurios susidaro dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių

1. Kaip alternatyva įstaigai skaičiuoti atitinkamų subjektų į indeksus įtrauktų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių pozicijas, įstaiga gali taikyti konservatyvų jos turimos atitinkamų subjektų į indeksus įtrauktų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių pozicijų įvertinimą, jei kompetentinga institucija iš anksto davė savo sutikimą.

2. Kompetentinga institucija duoda savo sutikimą tik tuomet, jei įstaiga jai tinkamai įrodo, kad įstaigai veiklos požiūriu būtų sudėtinga vykdyti atitinkamų subjektų į indeksus įtrauktų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių pozicijų stebėseną.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo:

(a) tai, kiek konservatyviai reikia atlikti įvertinimus, kurie naudojami kaip alternatyva 1 dalyje nurodytai pozicijai skaičiuoti; 

(b) ką reiškia 2 dalyje nurodytas sudėtingumas veiklos požiūriu.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

72 straipsnis Nuosavų lėšų mažinimo sąlygos

Įstaiga privalo prašyti kompetentingos institucijos sutikimo prieš:

(a) sumažindama arba atpirkdama įstaigos išleistas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones pagal nacionalinius įstatymus leidžiamu būdu;

(b) pirkdama, išpirkdama arba atpirkdama papildomas 1 lygio priemones arba 2 lygio priemones iki sutartyje nustatyto termino.

73 straipsnis Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas

1. Kompetentinga institucija duoda įstaigai sutikimą mažinti, atpirkti, pareikalauti arba išpirkti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomas 1 lygio arba 2 lygio priemones, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

(a) anksčiau arba vienu metu su 13 straipsnyje nurodytu veiksmu įstaiga pakeičia 72 straipsnyje nurodytas priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis įstaigos gebėjimo gauti pajamų požiūriu tinkamomis sąlygomis;

(b) įstaiga kompetentingai institucijai tinkamai įrodo, kad įstaigos nuosavos lėšos, atlikus aptariamąjį veiksmą, bus didesnės už 87 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą tokia dalimi, kuri, kompetentingos institucijos nuomone, yra pakankamai didelė ir tinkama, ir kompetentinga institucija mano, kad kiti įstaigos finansinės būklės aspektai yra tinkami.

2. Jeigu įstaiga atlieka 72 straipsnio a punkte nurodytą veiksmą ir jei pagal taikomą nacionalinę teisę 25 straipsnyje nurodytas bendras 1 lygio nuosavas priemones draudžiama atsisakyti išpirkti, kompetentinga institucija gali netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jeigu pareikalauja, kad įstaiga tinkamai apribotų tokių priemonių išpirkimą.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo:

(a) ką reiškia tinkamumas įstaigos gebėjimo gauti pajamų požiūriu;

(b) tinkamus 2 dalyje nurodyto išpirkimo apribojimo pagrindus;

(c) tai, kaip įstaiga pateikia prašymą, kad kompetentinga institucija duotų sutikimą atlikti 72 straipsnyje nurodytą veiksmą, kokius duomenis pateikia, taip pat tokio prašymo nagrinėjimo terminus.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

74 straipsnis Laikinas nuostatų dėl atskaitymo iš nuosavų lėšų netaikymas

1. Jeigu įstaiga laikinai įsigyja atitinkamo subjekto akcijų, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių, ir jei kompetentinga institucija mano, kad šios kapitalo dalys įsigytos finansinės paramos operacijų, skirtų tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, tikslais, kompetentinga institucija gali laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo, kurios antraip toms priemonėms būtų taikomos.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, ką pagal 1 dalį reiškia laikinumas, ir sąlygas, kuriomis kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad minėtos laikinai įsigytos kapitalo dalys buvo įsigytos finansinės paramos operacijų, skirtų atitinkamam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, tikslais.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

75 straipsnis Nuolatinis nuosavų lėšų kokybės tikrinimas

1. EBI atlieka visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų priemonių kokybės stebėseną ir nedelsdama praneša Komisijai, jeigu pastebi svarbių faktų, kad tų priemonių kokybė iš esmės pablogėjo.

2. Pranešime pateikiama ši informacija:

(a) išsamus nustatyto pablogėjimo pobūdžio ir masto paaiškinimas;

(b) techninės rekomendacijos, kokių veiksmų Komisijai, EBI manymu, reikia imtis.

3. EBI teikia Komisijai technines konsultacijas dėl svarbių nuosavų lėšų sąvokos apibrėžties pakeitimų, kurių reikia dėl:

(a) atitinkamų rinkos standartų arba praktikos pokyčių;

(b) atitinkamų teisės arba apskaitos standartų pokyčių;

(c) EBI nustatytos įstaigų mokumo nepalankiausiomis sąlygomis testavimo metodikos reikšmingų pokyčių.

4. EBI iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikia technines rekomendacijas dėl galimo nerealizuotojo pelno, vertinamo tikrąja verte, vertinimo kitaip, ne įtraukiant jį į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą be koregavimo. Teikiant tokias rekomendacijas atsižvelgiama į atitinkamus tarptautinių apskaitos standartų pokyčius ir tarptautinius susitarimus dėl bankams taikomų rizikos ribojimo standartų.

III antraštinė dalis Mažumos dalis ir patronuojamųjų įmonių išleistos papildomos 1 ir 2 lygių priemonės

76 straipsnis Mažumos dalys, kurias galima įtraukti į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą

1. Mažumos dalis sudaro patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio kapitalo priemonių, susijusio nepaskirstytojo pelno ir akcijų priedų suma, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a) patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i)        įstaiga;

ii)       įmonė, kuriai pagal taikomą nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] reikalavimai;

(c) patronuojamoji įmonė yra visiškai įtraukta į konsolidavimą pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

(d) tos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės priklauso kitiems asmenims, ne įmonėms, įtrauktoms į konsolidavimą pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

2. Tiesiogiai arba netiesiogiai, per specialiosios paskirties subjektą arba kitais būdais, patronuojančiosios įmonės, patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jų patronuojamųjų įmonių finansuojamos mažumos dalys nėra priskiriamos prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo.

77 straipsnis Kvalifikuotasis papildomas 1 lygio, 1 lygio, 2 lygio kapitalas ir kvalifikuotosios nuosavos lėšos

Kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 lygio, 2 lygio kapitalą ir kvalifikuotąsias nuosavas lėšas atitinkamai sudaro patronuojamosios įmonės mažumos dalis, papildomos 1 lygio, 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir susijęs nepaskirstytasis pelnas bei akcijų priedai, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a) patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i)       įstaiga;

ii)       įmonė, kuriai pagal taikomą nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] reikalavimai;

(b) patronuojamoji įmonė yra visiškai įtraukta į konsolidavimą pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

(c) tos priemonės priklauso kitiems asmenims, ne įmonėms, įtrauktoms į konsolidavimą pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

78 straipsnis Specialiosios paskirties subjekto išleistas kvalifikuotasis papildomas 1 lygio ir 2 lygio kapitalas

1. Specialiosios paskirties subjekto išleistos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir susijęs nepaskirstytais pelnas bei akcijų priedai yra atitinkamai įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 lygio arba 2 lygio kapitalą arba kvalifikuotąsias nuosavas lėšas tik tuomet, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a) priemones išleidęs specialiosios paskirties subjektas yra visiškai įtrauktas į konsolidavimą pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

(b) priemonės ir susijęs nepaskirstytasis pelnas bei akcijų priedai yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio kapitalą tik tuomet, jeigu įvykdomos 49 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

(c) priemonės ir susijęs nepaskirstytasis pelnas bei akcijų priedai yra įtraukiami į kvalifikuotąjį 2 lygio kapitalą tik tuomet, jeigu įvykdomos 60 straipsnyje nustatytos sąlygos;

(d) vienintelis specialiosios paskirties subjekto turtas yra jo investicija į tos patronuojamosios įmonės nuosavas lėšas, kurios forma atitinka 49 straipsnio 1 dalies arba 60 straipsnio sąlygas.

Jeigu kompetentinga institucija mano, kad specialiosios paskirties subjekto turtas yra minimalus ir nereikšmingas tokiam subjektui, kompetentinga institucija gali netaikyti d punkte nustatytos sąlygos.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, ką reiškia 1 dalies d punkte vartojamos sąvokos „minimalus“ ir „nereikšmingas“.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

79 straipsnis Į konsoliduotą bendrą 1 lygio kapitalą įtraukiamos mažumos dalys

Patronuojamosios įmonės mažumos dalies sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, įstaigos apskaičiuoja iš tos įmonės mažumos dalies atimdamos sumą, gautą padauginus a punkte nurodytą sumą iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

(a) sumą, gautą iš patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:

i)        patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, kuri reikalinga įvykdyti 87 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą poreikį ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 122 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro rezervo poreikį;

ii)       tos patronuojamosios įmonės konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, kuri reikalinga konsoliduotai įvykdyti 87 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą poreikį ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 122 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro rezervo poreikį;

(b) iš procentais išreikšto patronuojamosios įmonės mažumos dalies ir visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, pridėjus susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus, santykio.

80 straipsnis Į konsoliduotą 1 lygio kapitalą įtraukiamos kvalifikuotosios 1 lygio priemonės

Patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą 1 lygio kapitalą, įstaigos apskaičiuoja iš tos įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo atimdamos sumą, gautą padauginus a punkte nurodytą sumą iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

(a) mažesniąją iš šių sumų:

i)       patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo sumą, kuri reikalinga įvykdyti 87 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą poreikį ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 122 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro rezervo poreikį;

ii)       konsoliduoto 1 lygio kapitalo, kuris yra susijęs su patronuojamąja įmone, sumą, kuri yra reikalinga konsoliduotai įvykdyti 87 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą poreikį ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 122 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro rezervo poreikį;

(b) iš procentais išreikšto patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo ir tos įmonės visų 1 lygio priemonių, pridėjus susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus, santykio.

81 straipsnis Kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, įtraukiamas į konsoliduotą papildomą 1 lygio kapitalą

Patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą papildomą 1 lygio kapitalą, įstaigos apskaičiuoja iš tos įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo, įtraukto į konsoliduotą 1 lygio kapitalą, atimdamos tos įmonės mažumos dalis, įtrauktas į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą. 

82 straipsnis Kvalifikuotosios nuosavos lėšos, įtraukiamos į konsoliduotas nuosavas lėšas

Patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, įstaigos apskaičiuoja iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų atimdamos sumą, gautą padauginus a punkte nurodytą sumą iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

(a) mažesniąją iš šių sumų:

i)       patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų sumą, kuri reikalinga įvykdyti 87 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą poreikį ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 122 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro rezervo poreikį;

ii)       nuosavų lėšų, kurios yra susijusios su patronuojamąja įmone, sumą, kuri yra reikalinga konsoliduotai įvykdyti 87 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą poreikį ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 122 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro rezervo poreikį;

(b) iš procentais išreikšto įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų ir visų patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų priemonių, įtrauktų į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, papildomus 1 lygio ir 2 lygio straipsnius, pridėjus susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus, santykio.

83 straipsnis Kvalifikuotosios nuosavų lėšų priemonės, įtraukiamos į konsoliduotą 2 lygio kapitalą

Patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą 2 lygio kapitalą, įstaigos apskaičiuoja iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų, įtrauktų į konsoliduotas nuosavas lėšas, atimdamos tos įmonės kvalifikuotąjį 1 lygio kapitalą, įtrauktą į konsoliduotą 1 lygio kapitalą.

IV antraštinė dalis Kvalifikuotoji ne finansų sektoriaus įmonėse turima akcijų paketo dalis

84 straipsnis Kvalifikuotosios ne finansų sektoriaus įmonėse turimos akcijų paketo dalies rizikos vertinimas ir draudimas ją turėti

1. Kvalifikuotajai akcijų paketo daliai, kurios suma yra didesnė už 15 proc. reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, turimai įmonėje, kuri nėra nė vienas iš toliau išvardytų subjektų, taikomos 3 dalyje nustatytos sąlygos:

(a) atitinkamas subjektas;

(b) įmonė, kuri nėra atitinkamas subjektas ir verčiasi veikla, kuri, kompetentingos institucijos nuomone:

i)        tiesiogiai pratęsia banko veiklą; arba

ii)       yra papildoma banko paslaugoms;

iii)      yra išperkamoji nuoma, faktoringas, investicinių fondų valdymas, duomenų apdorojimo paslaugų valdymas ar kuri kita panaši veikla.

2. Bendrai įstaigos turimai įmonės, kuri nepriskiriama prie 1 dalies a ir b punktuose nurodytų subjektų, kvalifikuotosios akcijų paketo dalies sumai, kuri yra didesnė už 60 proc. reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, taikomos 3 dalies nuostatos.

3. Kompetentingos institucijos 1 ir 2 dalyje nurodytoms įstaigų kvalifikuotosioms akcijų paketo dalims taiko šiuos a arba b punkte nustatytus reikalavimus:

(a)  įstaigos taiko 1 250 proc. rizikos koeficientą:

i)        1 dalyje nurodytų kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių sumai, kuri viršija 15 proc. reikalavimus atitinkančio kapitalo;

ii)       bendrai 2 dalyje nurodytų kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių sumai, kuri viršija 60 proc. reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo;

(b) kompetentingos institucijos draudžia įstaigoms turėti 1 ir 2 dalyse nurodytų kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių sumą, kuri viršija tose dalyse nurodytą reikalavimus atitinkančio kapitalo procentinę dalį.

4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo:

(a) veiklą, kuri tiesiogiai pratęsia banko veiklą;

(b) veiklą, kuri yra papildoma banko paslaugoms;

(c) panašią veiklą pagal 1 dalies b punkto iii papunktį.

EBI techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

85 straipsnis Alternatyva 1 250 proc. rizikos koeficientui

Kaip alternatyvą 1 250 proc. rizikos koeficiento taikymui sumoms, kurios viršija 84 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas, įstaigos gali šias sumas išskaičiuoti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių laikydamosi 33 straipsnio 1 dalies k punkto nuostatų.

86 straipsnis Išimtys

1. 1 dalies a ir b punktuose nenurodytų įmonių akcijos neįskaitomos apskaičiuojant 84 straipsnyje nustatytas reikalavimus atitinkančio kapitalo ribas, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

(a) šios akcijos turimos laikinai, vykdant finansinio pertvarkymo arba gelbėjimo operacijas;

(b) akcijos turimos kaip platinama pozicija 5 darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį;

(c) šios akcijos turimos įstaigos vardu, bet kitų subjektų naudai.

2. Akcijos, kurios nėra ilgalaikis finansinis turtas, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 35 straipsnio 2 dalyje, į 84 straipsnyje nurodytą skaičiavimą neįtraukiamos.

TREČIA DALIS KAPITALO POREIKIO REIKALAVIMAI

I antraštinė dalis Bendrieji reikalavimai, vertinimas ir ataskaitų teikimas

1 skyrius Reikalaujamas nuosavų lėšų lygis

1 skirsnis Įstaigų nuosavų lėšų poreikio reikalavimai

87 straipsnis Nuosavų lėšų poreikio reikalavimai

1. Laikydamosi 88 ir 89 straipsnių įstaigos visuomet turi atitikti šiuos nuosavų lėšų poreikio reikalavimus:

(a) bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo 4,5 proc. koeficiento;

(b) 1 lygio kapitalo 6 proc. koeficiento;

(c) bendro kapitalo pakankamumo 8 proc. koeficiento.

2. Įstaigos savo kapitalo pakankamumo koeficientus apskaičiuoja taip:

(a) bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas yra procentinė bendro 1 lygio nuosavo kapitalo dalis, palyginti su bendra rizikos pozicijos suma;

(b) 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas yra procentinė įstaigos 1 lygio kapitalo dalis, palyginti su bendra rizikos pozicijos suma;

(c) bendras kapitalo pakankamumo koeficientas yra procentinė įstaigos nuosavų lėšų dalis, palyginti su bendra rizikos pozicijos suma.

3. Bendra rizikos pozicijos suma apskaičiuojama sudedant a–f punktuose nurodytas reikšmes, atsižvelgus į 4 dalies nuostatas:

(a) pagal kredito riziką ir vertės sumažėjimo riziką įvertintos pozicijos sumą, apskaičiuotą pagal trečios dalies II antraštinę dalį visos įstaigos veiklos atžvilgiu, išskyrus pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios susidaro iš įstaigos prekybos knygoje apskaitomos veiklos;

(b) pagal trečios dalies IV antraštinę dalį arba atitinkamai pagal ketvirtą dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų poreikį įstaigos prekybos knygoje apskaitomos veiklos atžvilgiu, skirtą:

i)        pozicijos rizikai;

ii)       didelėms pozicijoms, kurios viršija 384–390 straipsniuose nustatytas ribas tiek, kiek įstaigai leidžiama šias ribas viršyti;

(c) pagal trečios dalies IV antraštinę dalį arba atitinkamai pagal trečios dalies V antraštinę dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų poreikį, skirtą:

i)        valiutų kursų rizikai;

ii)       atsiskaitymų rizikai;

iii)      biržos prekių rizikai;

(d) pagal IV antraštinę dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų poreikį, skirtą nebiržinių išvestinių finansinių priemonių, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip mažinančios pagal riziką įvertintą kredito rizikos poziciją, kredito vertinimo koregavimo rizikai;

(e) pagal trečios dalies III antraštinę dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų poreikį, skirtą operacinei rizikai; 

(f) pagal trečios dalies II antraštinę dalį apskaičiuotas pagal riziką įvertintas pozicijos sumas, skirtas sandorio šalies rizikai, kuri kyla iš įstaigos prekybos knygoje apskaitomos veiklos, vykdant šiuos sandorius ir susitarimus:

i)        dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių ir kredito išvestinių finansinių priemonių;

ii)       atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius;

iii)      garantinės įmokos skolinimo sandorius, kurių pagrindą sudaro vertybiniai popieriai arba biržos prekės; 

iv)      ilgalaikių mokėjimų sandorius.

4. Apskaičiuojant 3 dalyje nurodytą bendrą pozicijos sumą taikomos šios nuostatos:

(a) į tos dalies c–e punktuose nurodytą nuosavų lėšų poreikį įskaičiuojamas nuosavų lėšų poreikis, kylantis iš visų įstaigos veiklos sričių;  

(b) tos dalies b–e punktuose nurodytą nuosavų lėšų poreikį įstaigos daugina iš 12,5.

88 straipsnis Pradinio kapitalo poreikis veiklos tęstinumo sąlygomis

1. Įstaigos nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų pradinio kapitalo sumos, reikalautos veiklos leidimo gavimo metu.

2. 1993 m. sausio 1 d. jau veikusios įstaigos, kurių nuosavos lėšos nesiekia reikalaujamos pradinio kapitalo sumos, gali tęsti savo veiklą. Šiuo atveju tų įstaigų nuosavų lėšų suma negali būti mažesnė už didžiausią turėtą nuo 1989 m. gruodžio 22 d.

3. Jeigu prie 2 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamos įstaigos kontrolę perima kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra anksčiau šią įstaigą kontroliavęs asmuo, tos įstaigos nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė už reikalaujamą pradinio kapitalo sumą.

4. Jeigu susijungia dvi ar daugiau prie 2 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamų įstaigų, dėl tokio susijungimo atsiradusios kredito įstaigos nuosavos lėšos negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų bendros susijungusių įstaigų nuosavų lėšų sumos, buvusios susijungimo metu, kol nesusidarys reikalaujama pradinio kapitalo suma.

5. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad, norint užtikrinti įstaigos mokumą, reikia, kad būtų įvykdytas 1 dalyje nustatytas reikalavimas, 2–4 dalių nuostatos netaikomos.

89 straipsnis Smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikomos išlygos

1. Įstaigos vietoj 87 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyto kapitalo poreikio reikalavimo savo prekybos knygoje apskaitomoje veikloje gali laikytis kapitalo poreikio, kuris apskaičiuojamas pagal tos dalies a punktą, jeigu jos balansinė ir nebalansinė prekybos knygoje apskaitoma veikla atitinka šias sąlygas:

(a) paprastai sudaro mažiau kaip 5 proc. bendro turto ir 15 mln. EUR;

(b) niekada neviršija 6 proc. bendro turto ir 20 mln. EUR.

2. Skaičiuojant balansinės ir nebalansinės veiklos dydį, skolos priemonės įvertinamos pagal jų rinkos kainas arba pagal jų nominaliąsias vertes, akcijos įvertinamos pagal jų rinkos kainą, o išvestinės finansinės priemonės – pagal jų pagrindinių priemonių nominaliąsias arba rinkos vertes. Ilgosios ir trumposios pozicijos yra susumuojamos nepaisant jų ženklo.

3. Jeigu įstaiga neatitinka 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos, ji nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai. Jeigu kompetentinga institucija atlikusi vertinimą nustato ir praneša įstaigai, kad 1 dalies a punkte nustatytas reikalavimas nevykdomas, įstaiga kitą ataskaitinį laikotarpį 1 dalies nuostatų taikyti nebegali.

2 skirsnis Investicinių įmonių, turinčių ribotą leidimą teikti investicines paslaugas, nuosavų lėšų poreikio reikalavimai

90 straipsnis Investicinių įmonių, turinčių ribotą leidimą teikti investicines paslaugas, nuosavų lėšų poreikio reikalavimai

1. Pagal 87 straipsnio 3 dalį investicinės įmonės, kurios neturi leidimo teikti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų, taiko 2 dalyje nurodytą bendros rizikos pozicijos skaičiavimo tvarką.

2. 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės bendros rizikos pozicijos suma yra didesnioji iš šių sumų:

(a) 87 straipsnio 3 dalies a–d ir f punktuose nurodytų straipsnių suma, pritaikius 87 straipsnio 4 dalį; 

(b) suma, gauta 92 straipsnyje nurodytą sumą padauginus iš 12,5.

3. 1 dalyje nurodytoms investicinėms įmonėms yra taikomos visos kitos Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] VII antraštinės dalies 3 skyriaus II skirsnio 1 poskirsnio nuostatos dėl operacinės rizikos.

91 straipsnis Investicinių įmonių, kurių pradinis kapitalas yra toks, kaip nustatyta Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 29 straipsnyje, nuosavų lėšų poreikio reikalavimai

1. Pagal 87 straipsnio 3 dalį toliau išvardytų kategorijų investicinės įmonės, kurios turi tokį pradinį kapitalą, kaip nustatyta Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 29 straipsnyje, taiko 2 dalyje nurodytą bendros rizikos pozicijos skaičiavimo tvarką:

(a) investicinės įmonės, kurios veikia savo sąskaita tik tam, kad įvykdytų kliento pavedimą, arba siekia galimybės naudotis tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistema arba pripažinta birža, kai veikia kaip tarpininkės arba vykdo kliento pavedimą;  

(b) investicinės įmonės, kurios nelaiko klientų pinigų ar vertybinių popierių;

(c) investicinės įmonės, kurios veikia tik savo sąskaita;

(d) investicinės įmonės, kurios neturi išorės klientų;

(e) investicinės įmonės, už kurių sandorių įvykdymą ir apmokėjimą atsako tarpuskaitos įstaiga ir kurių sandorius garantuoja ta tarpuskaitos įstaiga.

2. 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės bendros rizikos pozicijos suma apskaičiuojama sudedant šias sumas:

(a) 87 straipsnio 3 dalies a–d ir f punktuose nurodytų straipsnių sumą, pritaikius 87 straipsnio 4 dalį; 

(b) sumą, gautą 92 straipsnyje nurodytą sumą padauginus iš 12,5.

3. 1 dalyje nurodytoms investicinėms įmonėms yra taikomos visos kitos Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] VII antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnio nuostatos dėl operacinės rizikos.

92 straipsnis Nuosavos lėšos, nustatomos pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas

1. Pagal 90 ir 91 straipsnius investicinės įmonės reikalavimus atitinkantis kapitalas turi sudaryti ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį investicinės įmonės praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų.

2. Jeigu investicinės įmonės veikloje nuo praėjusių metų įvyko pokyčių, kurie, kompetentingos institucijos nuomone, yra reikšmingi, kompetentinga institucija gali patikslinti 1 dalyje nustatytą reikalavimą.

3. Jeigu investicinė įmonė dar nėra baigusi vienų metų veiklos, pradedant ta diena, kai ji pradėjo veikti, investicinės įmonės reikalavimus atitinkantis kapitalas turi sudaryti ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį verslo plane numatytų pastoviųjų pridėtinių išlaidų, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentinga institucija pareikalauja šį verslo planą patikslinti.

4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliau nurodo:

(a) kaip laikytis reikalavimo, kad reikalavimus atitinkantis kapitalas sudarytų ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų;

(b) kokiomis sąlygomis kompetentinga institucija patikslina reikalavimą, kad reikalavimus atitinkantis kapitalas sudarytų ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų; 

(c) kaip apskaičiuoti numatomas pastoviąsias pridėtines išlaidas, kai investicinė įmonė dar nėra baigusi vienų metų veiklos.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

93 straipsnis Investicinių įmonių konsoliduotas nuosavų lėšų poreikis

1. Jeigu 90 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės sudaro grupę, bet į tą grupę kredito įstaigos neįeina, patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje 87 straipsnį taiko konsoliduotai taip:

(a) bendrą rizikos pozicijos sumą apskaičiuoja pagal 90 straipsnio 2 dalį;  

(b) nuosavas lėšas apskaičiuoja remdamasi konsoliduota patronuojančiosios investicinės įmonės finansine būkle.

2. Jeigu 91 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės sudaro grupę, bet į tą grupę kredito įstaigos neįeina, finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojama investicinė įmonė 87 straipsnį taiko konsoliduotai taip:

(a) bendrą rizikos pozicijos sumą apskaičiuoja pagal 91 straipsnio 2 dalį; 

(b) nuosavas lėšas apskaičiuoja remdamasi konsoliduota patronuojančiosios investicinės įmonės finansine būkle.

2 skyrius Skaičiavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai

94 straipsnis Vertinimas

Turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas atliekamas pagal apskaitos sistemą, kuri įstaigai taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ir Direktyvą 86/635/EEB.

95 straipsnis Nuosavų lėšų poreikio ataskaitų teikimo reikalavimai

1. Įstaigos, kurios skaičiuoja nuosavų lėšų poreikį pozicijos rizikai padengti, ataskaitas už šį nuosavų lėšų poreikį teikia ne rečiau kaip kas 3 mėnesius.

Ataskaitose pateikiama finansinė informacija, parengta pagal apskaitos sistemą, kuri įstaigai taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ir Direktyvą 86/635/EEB, tiek, kiek tai yra būtina išsamiam įstaigos veiklos rizikos pobūdžio vaizdui susidaryti.

Įstaigos ataskaitas už 87 straipsnyje nurodytas prievoles teikia ne rečiau kaip du kartus per kiekvienus metus.

Įstaigos kompetentingoms institucijoms pateikia visus rezultatus ir visus reikalaujamus duomenų komponentus.

2. EBI parengia techninius įgyvendinimo standartus, kuriuose tiksliai nustato vienodą ataskaitų formatą, dažnumą ir terminus bei Sąjungoje tokių ataskaitų teikimo tikslais taikytinus IT sprendimus. Ataskaitų teikimo forma turi būti proporcinga įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

96 straipsnis Specialios ataskaitų teikimo prievolės

1. Įstaigos kompetentingoms institucijoms teikia šiuos duomenis:

(a) apie nuostolius, atsirandančius iš skolinimo, iki 80 proc. rinkos vertės arba 80 proc. hipotekinės vertės užtikrinto gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu bet kuriais nustatytais metais, jei pagal 119 straipsnio 2 dalį nenustatoma kitaip;

(b) apie bendrus nuostolius, atsirandančius iš gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrinto skolinimo bet kuriais nustatytais metais;

(c) apie nuostolius, atsirandančius iš skolinimo, iki 50 proc. rinkos vertės arba 50 proc. hipotekinės vertės užtikrinto komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu bet kuriais nustatytais metais, jei pagal 119 straipsnio 2 dalį nenustatoma kitaip;

(d) apie bendrus nuostolius, atsirandančius iš komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrinto skolinimo bet kuriais nustatytais metais.

2. Kompetentingos institucijos kasmet skelbia bendrus 1 dalies a–d punktuose nurodytus duomenis kartu su istoriniais duomenimis, jei jie turimi. Kompetentinga institucija, gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos arba EBI prašymą, tai kompetentingai institucijai arba EBI suteikia išsamesnę informaciją apie gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkų padėtį toje valstybėje narėje.

3. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:

(a) vienodą ataskaitų už 1 dalyje nurodytus straipsnius formatą, dažnumą ir terminus;

(b) vienodą 2 dalyje nurodytų bendrų duomenų formatą, dažnumą ir paskelbimo terminus.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

3 skyrius Prekybos knyga

97 straipsnis Prekybos knygai taikomi reikalavimai

1. Pozicijoms prekybos knygoje turi būti arba netaikomi jokie prekybos jomis apribojimai, arba jas turi būti galima apdrausti.

2. Prekybinė veikla apibrėžiama įstaigos strategijoje, politikoje ir procedūrose, kurias įstaiga parengia pozicijos ar portfelio valdymo pagal 98 straipsnį tikslais.

3. Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolę, skirtą jų prekybos knygai tvarkyti pagal 99 ir 100 straipsnius.

4. Apskaičiuodamos kapitalo poreikį pozicijos rizikai padengti, įstaigos gali įskaityti vidinį apsidraudimą, jeigu tos pozicijos yra turimos prekybos tikslais ir vykdomi 98–101 straipsnių reikalavimai.

98 straipsnis Prekybos knygos valdymas

Valdydamos savo prekybos knygos pozicijas arba pozicijų grupes įstaigos laikosi visų šių reikalavimų:

(a) įstaiga turi aiškiai dokumentais įformintą ir vadovybės patvirtintą pozicijai (priemonei) arba portfeliams skirtą prekybinės veiklos strategiją, kurioje būtų nurodyta numatoma prekybinių pozicijų laikymo trukmė;

(b) įstaiga turi aiškiai apibrėžtą aktyviojo į prekybinių operacijų sąrašą įtrauktų pozicijų valdymo politiką ir procedūras. Šioje politikoje ir procedūrose:

i)       nustatoma, kokias pozicijas galima įrašyti į prekybinių operacijų sąrašą;

ii)       nustatomi pozicijų limitai ir prižiūrima, kad jų būtų laikomasi;

iii)      prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai turi teisę savarankiškai prisiimti ir valdyti pozicijos riziką, neviršydami jiems nustatytų limitų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;

iv)      informacijos apie pozicijas teikimas vadovybei yra neatsiejama įstaigos rizikos valdymo proceso dalis;

v)      pozicijos yra aktyviai stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius, ir vertinama pozicijos ar ją sudarančios rizikos sudedamųjų dalių paklausa rinkoje arba galimybė jas apdrausti, taip pat įvertinama galimybė vertinant naudotis rinkos informacija ir jos kokybė, rinkos apimtis ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydis;

(c) įstaiga turi aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, skirtas stebėti, ar pozicijos atitinka įstaigos prekybos strategiją, taip pat stebėti apyvartą ir pozicijas, kurių pradinis planuoto laikymo laikotarpis buvo pratęstas.

99 straipsnis Įtraukimas į prekybos knygą

1. Įstaigos turi turėti politiką ir procedūras, kuriose būtų aiškiai apibrėžta, kurios pozicijos yra įtraukiamos į prekybos knygą, kad galėtų apskaičiuoti kapitalo poreikį, laikydamosi 97 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir prekybos knygos apibrėžties pagal 4 straipsnį ir atsižvelgdamos į įstaigos rizikos valdymo pajėgumus bei praktiką. Įstaiga turi išsamiai dokumentuose fiksuoti, kaip laikomasi šios politikos ir procedūrų, taip pat turi reguliariai vykdyti jų vidaus auditą.

2. Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą bendro prekybos knygos valdymo politiką ir procedūras. Šioje politikoje ir procedūrose aptariami bent šie aspektai:

(a) veikla, kurią įstaiga laiko prekybos ir į kurią kaip į sudedamąją prekybos knygos dalį atsižvelgiama skaičiuojant nuosavų lėšų poreikį;

(b) kaip kasdien gali pakisti pozicijos rinkos vertė esant aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygoms;

(c) kaip kredito įstaiga pagal modelį vertinamų pozicijų atžvilgiu gali:

i)        apibrėžti visą reikšmingą pozicijos riziką;

ii)       apdrausti visą reikšmingą pozicijų riziką, naudodama priemones, turinčias aktyvią ir likvidžią grįžtamąją rinką; 

iii)      nustatyti patikimus įverčius, naudojamus pagrindinėms modelio prielaidoms ir parametrams;

(d) kokiu mastu įstaiga gali ir privalo nustatyti pozicijos vertinimą, kuris gali būti nuolat nepriklausomai patikrintas;

(e) kaip teisiniai apribojimai arba kiti veiklai taikomi reikalavimai apsunkintų įstaigos pajėgumą per trumpą laiką panaikinti arba apdrausti pozicijas;

(f) kaip įstaiga gali ir privalo aktyviai valdyti pozicijų riziką, vykdydama prekybinę veiklą; 

(g) kaip kredito įstaiga gali keisti rizikos arba pozicijų pobūdį, perkeldama jas iš ne prekybos į prekybos knygą, ir tokio perkėlimo kriterijus.

100 straipsnis Vertinimo siekiant riboti riziką reikalavimai

1. Visoms prekybos knygos pozicijoms taikomi šiame straipsnyje nustatyti vertinimo siekiant riboti riziką reikalavimai. Įstaigos visų pirma užtikrina, kad jų prekybos knygos pozicijų vertinimas siekiant riboti riziką būtų pakankamai tikslus, atsižvelgdamos į prekybos knygos pozicijų dinaminį pobūdį, rizikos ribojimo taisyklių reikalavimus, taip pat su prekybos knygos pozicijomis susijusių kapitalo pakankamumo reikalavimų taikymo būdą bei tikslą.

2. Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės mechanizmus, leidžiančius vertinimo tikslais gauti tikslius ir patikimus duomenis. Šias sistemas ir kontrolę sudaro bent:

(a) aiškiai dokumentuose apibrėžta vertinimo politika ir procedūros, taip pat aiškiai apibrėžta atsakomybė už įvairias su vertinimu susijusias sritis, rinkos informacijos šaltiniai, jų tinkamumo įvertinimas, nestebimų duomenų, kurie atspindi įstaigos prielaidas dėl to, kuo remdamiesi rinkos dalyviai nustato pozicijos kainą, naudojimo gairės, nepriklausomo vertinimo periodiškumas, prekybos dienos pabaigos kainų nustatymo laikas, įverčių koregavimo procedūros, mėnesio pabaigoje ir ad hoc atliekamo tikrinimo procedūros;

(b) aiškūs ir nuo sandorius sudarančio padalinio nepriklausomi už vertinimą atsakingo padalinio atskaitomybės ryšiai.

Galutinė atsiskaitymo grandis yra valdymo organo narys.

3. Įstaigos bent kartą per dieną perskaičiuoja prekybos knygos pozicijų vertę.

4. Įstaigos savo pozicijų vertę nustato pagal rinkos kainas, jei tai įmanoma, taip pat ir tada, kai prekybos knygai taiko kapitalo poreikio taisykles.

5. Vertindama pozicijas rinkos kainomis, įstaiga taiko labiausiai riziką ribojančias pirkimo ir pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai įstaigos vaidmuo formuojant tam tikros rūšies finansinės priemonės ar biržos prekės rinkos kainą yra labai svarbus ir ji gali uždaryti savo poziciją dar neužsidarius rinkai.

6. Kai įvertinti pozicijų rinkos kainomis neįmanoma, įstaigos savo pozicijas ir portfelius vertina konservatyviai pagal modelį, taip pat ir tais atvejais, kai skaičiuoja nuosavų lėšų poreikį prekybos knygos pozicijoms.

7. Vertindamos pagal modelį, įstaigos laikosi šių reikalavimų:

(a) vadovybė žino, kurios prekybos knygos arba kitų tikrąja verte vertinamų pozicijų sudedamosios dalys vertinamos pagal modelį, ir supranta taip sukuriamo netikrumo dėl duomenų apie veiklos riziką (veiklos rezultatus) svarbą;

(b) įstaigos naudoja rinkos duomenis, jei įmanoma, atitinkančius rinkos kainas, ir dažnai vertina rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumą ir modelio parametrus;

(c) įstaigos naudoja esamus vertinimo metodus, kurie yra pripažinti pagal rinkos praktiką tam tikroms finansinėms priemonėms ar biržos prekėms vertinti;

(d) jei modelį sukūrė pati įstaiga, jis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino jį kuriant nedalyvavę tinkamos kvalifikacijos asmenys;

(e) įstaigos yra nustačiusios formalias pokyčių kontrolės procedūras, o vertinimams patikrinti turi ir periodiškai naudoja patikimą modelio kopiją;

(f) už rizikos valdymą atsakingas padalinys žino naudojamų modelių trūkumus ir vertinimo rezultatus aiškina atsižvelgdamas į tuos trūkumus; taip pat

(g) įstaigų modeliai periodiškai vertinami, siekiant nustatyti jų veiklos rezultatų tikslumą, be kitų aspektų, įvertinama, ar visada pasitvirtina prielaidos, atliekama pelno ir nuostolio analizė pagal rizikos veiksnius, tikrosios uždarymo vertės palyginamos su rezultatais, gautais naudojant modelį.

Pagal d punktą modelį kuria arba tvirtina asmenys, nesusiję su prekybinę veiklą vykdančiais darbuotojais, ir atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas, o tikrinimo metu patvirtinamas matematinių skaičiavimų, prielaidų ir programinės įrangos tinkamumas.

8. Be kiekvieną dieną atliekamo vertinimo rinkos kainomis arba vertinimo pagal modelį, įstaigos vykdo nepriklausomą kainų patikrą. Rinkos kainų ir taikant modelį naudojamų duomenų tikslumo patikrą atlieka su prekybinę veiklą vykdančiais darbuotojais arba padaliniais nesusijęs darbuotojas arba padalinys ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba dažniau, atsižvelgiant į rinkos arba prekybinės veiklos pobūdį. Jei nėra nepriklausomų duomenų apie kainas šaltinių arba jei jie yra subjektyvūs, gali būti pasitelktos tokios rizikos ribojimu pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.

9. Įstaigos nustato ir taiko procedūras, leidžiančias koreguoti vertinimo rezultatus.

10. Įstaigos formaliai numato šiuos vertinimo rezultatų koregavimus: neuždirbtų maržų iš paskolų, uždarymo išlaidų, operacinės rizikos, išankstinio sutarties nutraukimo, investavimo ir finansavimo išlaidų, būsimųjų administracinių išlaidų ir prireikus modelio rizikos.

11. Įstaigos nustato ir taiko einamojo bet kurių mažiau likvidžių pozicijų, kurios visų pirma gali susidaryti dėl rinkos įvykių arba su įstaiga susijusių situacijų, pavyzdžiui, koncentruotų pozicijų ir (arba) pozicijų, kurių pradinis planuoto laikymo laikotarpis buvo pratęstas, vertinimo koregavimo procedūras. Jei reikia, įstaigos gali daryti tokius koregavimus šalia kitų pozicijos vertės, kuri yra naudojama finansinės atskaitomybės tikslais, pakeitimų, ir tokie koregavimai sudaromi taip, kad rodytų pozicijos nelikvidumą. Taikydamos tokias procedūras ir priimdamos sprendimą, ar reikia koreguoti mažiau likvidžių pozicijų vertinimą, įstaigos atsižvelgia į keletą veiksnių. Prie šių veiksnių priskiriama:

(a) tai, kiek laiko prireiks pozicijai arba pozicijos rizikai apdrausti;

(b) pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo nepastovumas ir vidurkis;

(c) kotiruojama rinkos kaina (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė) ir prekybos masto nepastovumas ir vidurkis, įskaitant prekybą nepalankiausiomis rinkos aplinkybėmis;

(d) rinkos koncentracija;

(e) kintančios pozicijos;

(f) tai, kiek vertinimas grindžiamas vertinimu pagal modelį; 

(g) kitos modelio rizikos poveikis.

12. Įstaigos, kurios vertinimui atlikti pasitelkia trečiąsias šalis arba kurios atlieka vertinimą naudodamos modelį, nusprendžia, ar taikyti vertės rezultatų koregavimą. Be to, įstaigos apsvarsto, ar reikia nustatyti koregavimą mažiau likvidžioms pozicijoms ir šio koregavimo tinkamumą nuolat persvarsto.

13. Sudėtingų produktų atveju, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir n-tojo kredito įsipareigojimų neįvykdymo išvestines finansines priemones, įstaigos atskirai įvertina, ar reikia koreguoti vertinimą, kad būtų parodyta modelio rizika, susijusi su galbūt neteisingo vertinimo metodo naudojimu, ir modelio rizika, susijusi su nestebimų (ir, gali būti, neteisingų) vertinimo modelio gradavimo parametrų taikymu.

101 straipsnis Vidinio apsidraudimo pozicijos

1. Vidinio apsidraudimo pozicijos, visų pirma, atitinka šiuos reikalavimus:

(a) jomis neturi būti siekiama išvengti nuosavų lėšų poreikio reikalavimų ar šį poreikį sumažinti;

(b) jų naudojimas tinkamai įforminamas dokumentais, ir joms taikomos konkrečios vidinio patvirtinimo ir audito procedūros;

(c) jos tvarkomos rinkos sąlygomis;

(d) rinkos rizikos dalis dėl vidinio apsidraudimo pozicijos dinamiškai valdoma prekybos knygoje, neviršijant leistinų limitų; 

(e) jos atidžiai stebimos.

Stebėsena užtikrinama tinkamomis procedūromis.

2. 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi nepažeidžiant reikalavimų apsidraudimo pozicijoms ne prekybos knygoje.

3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 punktų nuostatų, tuo atveju, jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, naudodama į prekybos knygą įtrauktas kredito išvestines finansines priemones (naudodama vidinį apsidraudimą), ne prekybos knygos pozicija arba sandorio šalies rizikos pozicija negali būti laikoma apdrausta skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijos sumas, nebent įstaiga iš reikalavimus atitinkančio užtikrinimą teikiančio subjekto, kuris yra trečioji šalis, nuperka atitinkamą kredito išvestinę finansinę priemonę, kuri atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus. Nepažeidžiant 293 straipsnio h punkto, jei šis trečiosios šalies užtikrinimas įsigytas ir skaičiuojant kapitalo poreikį pripažįstamas kaip ne prekybos knygos pozicijos apdraudimas, nei vidaus, nei išorės kredito išvestinių finansinių priemonių apdraudimas neįtraukiamas į prekybos knygą kapitalo poreikiui apskaičiuoti.

II antraštinė dalis Kapitalo poreikis kredito rizikai padengti

1 skyrius Bendrieji principai

102 straipsnis Kredito rizikos vertinimo būdai

Įstaigos, norėdamos apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintas pozicijas, kaip numatyta 87 straipsnio 3 dalies a ir f punktuose, taiko arba 2 skyriuje numatytą standartizuotą metodą arba, jei vadovaujantis 138 straipsniu kompetentingos institucijos leidžia, 3 skyriuje numatytą vidaus reitingais pagrįstą metodą (IRB metodą).

103 straipsnis Kredito rizikos mažinimo būdo naudojimas pagal standartizuotą ir pagal IRB metodus

1. Pozicijoms, kurioms įstaiga taiko standartizuotą metodą pagal 2 skyrių arba IRB metodą pagal 3 skyrių, bet netaiko savo LGD įverčių ir perskaičiavimo veiksnių pagal 146 straipsnį, įstaiga gali taikyti kredito rizikos mažinimą pagal 4 skyrių, skaičiuodama pagal riziką įvertintas pozicijas 87 straipsnio 3 dalies a ir f punktų tikslais arba, jei reikia, skaičiuodamos tikėtiną nuostolį 33 straipsnio 1 dalies d punkte ir 59 straipsnio c punkte nurodyto skaičiavimo tikslais.

2. Pozicijai, kuriai įstaiga taiko IRB metodą taikydama savo LGD įverčius ir perskaičiavimo veiksnius pagal 146 straipsnį, įstaiga gali taikyti kredito rizikos mažinimą pagal 3 skyrių.

104 straipsnis Vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertinimas pagal standartizuotą ir pagal IRB metodus

1. Kai įstaiga pagal 2 skyrių taiko standartizuotą metodą, norėdama apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, priklausančias pozicijų klasei, kuriai būtų priskirtos pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos pagal 107 straipsnį, ji apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos sumą, vadovaudamasi 240, 241 ir 246–253 straipsniais. Standartizuotą metodą taikančios įstaigos taip pat gali taikyti vidinį vertinimo metodą, jei tai leidžiama pagal 254 straipsnio 3 dalį.

2. Kai įstaiga pagal 3 skyrių taiko IRB metodą, norėdama apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, priklausančias pozicijų klasei, kuriai būtų priskirtos pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos pagal 142 straipsnį, ji apskaičiuoja pagal riziką įvertintos pozicijos sumą, vadovaudamasi 240, 241 ir 254–261 straipsniais.

Išskyrus vidinio vertinimo metodą, kai IRB metodas taikomas tik daliai pakeistų vertybiniais popieriais pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, įstaiga taiko metodą, atitinkantį dominuojančią šio pakeitimo vertybiniais popieriais pakeistų vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų dalį.

105 straipsnis Kredito rizikos koregavimų tvarka

1. Standartizuotą metodą taikančios įstaigos bendros kredito rizikos koregavimus atlieka pagal 59 straipsnio c punktą.

2. IRB metodą taikančios įstaigos bendros kredito rizikos koregavimus atlieka pagal 155 straipsnį.

Pagal šį straipsnį ir 2 bei 3 skyrius atliekant bendros ir specifinės kredito rizikos koregavimus atidėjiniai bendrai banko rizikai neįskaitomi.

3. IRB metodą taikančios įstaigos, kurios daliai savo pozicijų konsoliduotai arba individualiai taiko standartizuotą metodą, pagal 143 ir 145 straipsnius nustato bendros kredito rizikos koregavimo dalį, kuri turi būti priskirta prie bendros kredito rizikos koregavimo pagal standartizuotą metodą ir prie bendros kredito rizikos koregavimo pagal IRB metodą taip:

(a) kai į konsolidavimą įtraukta įstaiga taiko tik IRB metodą, jei toks atvejis pasitaiko, bendros šios įstaigos kredito rizikos koregavimui taikoma 2 dalyje nustatyta tvarka;

(b) kai į konsolidavimą įtraukta įstaiga taiko tik standartizuotą metodą, jei toks atvejis pasitaiko, bendros šios įstaigos kredito rizikos koregavimui taikoma 1 dalyje nustatyta tvarka;

(c) likęs kredito rizikos koregavimas paskirstomas proporcingai pagal pozicijos, įvertintos pagal riziką, sumas, kurioms taikomas standartizuotas metodas, ir sumas, kurioms taikomas IRB metodas.

4. EBI parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose tiksliai nurodo, kaip apskaičiuoti specifinės kredito rizikos koregavimus ir bendros kredito rizikos koregavimus, laikantis atitinkamos apskaitos sistemos, šiais atvejais:

(a) kai pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 106 ir 122 straipsniuose nurodytą standartizuotą metodą;

(b) kai pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 162–164 straipsniuose nurodytą IRB metodą;

(c) kai vertinami tikėtini nuostoliai, nurodyti 155 straipsnyje;

(d) kai skaičiuojamos pozicijos vertės, apskaičiuojant pagal riziką įvertintos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nurodytos 241 ir 261 straipsniuose, sumas;

(e) nustatant įsipareigojimų neįvykdymą pagal 174 straipsnį;

(f) teikiant informaciją apie specifinės ir bendros kredito rizikos koregavimą, nurodytą 428 straipsnyje.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

2 skyrius Standartizuotas metodas

1 skirsnis Bendrieji principai

106 straipsnis Pozicijos vertė

1. Turto straipsnio pozicijos vertė yra jo apskaitinė vertė, likusi pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimą. I priede išvardytų nebalansinių straipsnių pozicijos vertė yra toliau nurodyta procentinė jų nominaliosios vertės dalis, tą vertę sumažinus specifinės kredito rizikos koregavimais:

(a) 100 proc., jei tai didelės rizikos straipsniai;

(b) 50 proc., jei tai vidutinės rizikos straipsniai;

(c) 20 proc., jei tai vidutinės (mažos) rizikos straipsniai;

(d) 0 proc., jei tai mažos rizikos straipsniai.

Pirmos pastraipos antrame sakinyje nurodyti nebalansiniai straipsniai priskiriami I priede nurodytoms rizikos kategorijoms.

Jeigu įstaiga taiko 218 straipsnyje nurodytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, pagal atpirkimo sandorį ar pagal vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorį ir garantinės įmokos skolinimo sandorius parduotų, pateiktų ar paskolintų vertybinių popierių ar biržos prekių pozicijos vertė padidinama atitinkama nepastovumo korekcija, taikytina tokiems vertybiniams popieriams ar biržos prekėms, kaip numatyta 218–220 straipsniuose.

2. II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės pozicijos vertė nustatoma pagal 6 skyrių, tų metodų tikslais atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos susitarimų poveikį, kaip numatyta 6 skyriuje. Atpirkimo sandorio, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertė gali būti nustatoma arba pagal 6 skyrių, arba pagal 4 skyrių.

3. Jei pozicijai taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas, to straipsnio pozicijos vertė gali būti pakoreguota pagal 4 skyrių.

107 straipsnis Pozicijų klasės

Kiekviena pozicija priskiriama vienai iš šių pozicijų klasių:

(a) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai centrinės valdžios institucijoms ar centriniams bankams;

(b) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai regioninės ar vietos valdžios institucijoms;

(c) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai viešojo sektoriaus subjektams;

(d) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai daugiašaliams plėtros bankams;

(e) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai tarptautinėms organizacijoms;

(f) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai įstaigoms;

(g) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai įmonėms;

(h) mažmeniniai reikalavimai ar neapibrėžtieji mažmeniniai reikalavimai;

(i) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai, užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka;

(j) pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui;

(k) reikalavimai padengtų obligacijų forma;

(l) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos;

(m) reikalavimai įstaigoms ir įmonėms su trumpalaikiu kredito vertinimu;

(n) reikalavimai kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investicinių vienetų arba akcijų forma;

(o) nuosavybės vertybinių popierių reikalavimai;

(p) kiti straipsniai.

108 straipsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1. Norint apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, rizikos koeficientai taikomi visoms pozicijoms, jeigu jos neatimamos iš nuosavų lėšų, vadovaujantis 2 skirsnio nuostatomis. Rizikos koeficientų taikymas priklauso nuo pozicijos klasės, kuriai pozicija priskiriama, ir nuo jos kredito kokybės tiek, kiek nurodyta 2 skirsnyje. Kredito kokybę galima nustatyti, remiantis išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (toliau – ECAI) suteiktais kredito rizikos vertinimais, vadovaujantis 130 straipsnio nuostatomis, arba eksporto kredito agentūrų suteiktais kredito rizikos vertinimais, kaip nurodyta 3 skirsnyje.

2. Norint taikyti 1 dalyje nurodytą rizikos koeficientą, pozicijos vertė dauginama iš rizikos koeficiento, kuris nustatytas arba apibūdintas 2 skirsnyje.

3. Jei pozicijai taikomas kredito užtikrinimas, tam straipsniui taikytinas rizikos koeficientas gali būti pakoreguotas pagal 4 skyrių.

4. Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.

5. Pozicijoms, kurių sumų apskaičiavimas 2 skirsnyje nenumatytas, taikomas 100 proc. rizikos koeficientas.

6. Išskyrus pozicijas, pagal kurias prisiimami įsipareigojimai kaip bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomi 1 lygio arba 2 lygio straipsniai, įstaiga gali, gavusi kompetentingos institucijos leidimą, nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų tos įstaigos pozicijoms su sandorio šalimi, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė, jos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba įmonė, susijusi ryšiais, nurodytais Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje. Kompetentingos institucijos turi teisę leisti taikyti tokį alternatyvų metodą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

(a) sandorio šalis yra įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami rizikos ribojimo reikalavimai;

(b) sandorio šalis įtraukta į tą patį visišką konsolidavimą, kaip ir įstaiga;

(c) sandorio šaliai taikomos tokios pačios rizikos vertinimo, apskaičiavimo ir kontrolės procedūros, kaip ir įstaigai;

(d) sandorio šalis įsteigta toje pačioje valstybėje narėje, kaip ir įstaiga; 

(e) šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių, kad sandorio šalis skubiai pervestų nuosavas lėšas ar įvykdytų įsipareigojimus įstaigai.

Jeigu įstaiga pagal šios dalies nuostatas nusprendžia netaikyti 1 dalies reikalavimų, ji taiko 0 proc. rizikos koeficientą.

7. Išskyrus pozicijas, pagal kurias prisiimami įsipareigojimai kaip bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomi 1 lygio arba 2 lygio straipsniai, įstaiga gali, gavusi kompetentingos institucijos leidimą, netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pozicijoms su sandorio šalimis, su kuriomis įstaiga yra sukūrusi institucinę užtikrinimo sistemą, kuri reiškia pagal sutartį arba įstatuose nustatytą susitarimą prisiimti įsipareigojimus saugoti tas įstaigas ir ypač užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, jei tai tampa reikalinga. Kompetentingos institucijos turi teisę leisti taikyti tokį alternatyvų metodą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

(a) įvykdyti 6 dalies a, d ir e punktuose nustatyti reikalavimai;

(b) šiais susitarimais užtikrinama, kad taikant institucinę užtikrinimo sistemą pagal įsipareigojimus būtų suteikta reikiama parama nuosavomis disponuojamomis lėšomis;

(c) institucinėje užtikrinimo sistemoje naudojamos tinkamos ir vienodai nustatytos rizikos stebėsenos ir klasifikavimo sistemos, kuriomis visapusiškai atskleidžiama visų atskirų sistemos narių rizikos padėtis ir visa institucinė užtikrinimo sistema, ir joje yra atitinkamų įtakos panaudojimo galimybių; remiantis 174 straipsnio 1 dalimi, pagal šias sistemas vykdoma tinkama neįvykdytų pozicijų stebėsena;

(d) pagal institucinę užtikrinimo sistemą nustatoma rizika ir apie ją pranešama atskiriems tos sistemos nariams;

(e) pagal institucinę užtikrinimo sistemą numatyta kartą per metus sudaryti ir skelbti konsoliduotą pranešimą, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką arba pranešimą, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos apibendrintą balansą, apibendrintą pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką;

(f) jei institucinės užtikrinimo sistemos nariai nori išeiti iš sistemos, jie privalo įspėti apie tai mažiausiai prieš 24 mėnesius;

(g) pašalinamas pakartotinis elementų, kurie taikomi apskaičiuojant nuosavas lėšas, naudojimas (toliau – daugybinis panaudojimas) ir bet koks netinkamas nuosavų lėšų kaupimas tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių;

(h) institucinės užtikrinimo sistemos narių dauguma yra panašią veiklą vykdančios kredito įstaigos; 

(i) sistemų, paminėtų d punkte, tinkamumą tvirtina atitinkamos kompetentingos institucijos, kurios taip pat vykdo šių sistemų reguliarią priežiūrą.

Jeigu įstaiga pagal šios dalies nuostatas nusprendžia netaikyti 1 dalies reikalavimų, ji taiko 0 proc. rizikos koeficientą.

8. Pagal riziką įvertintos pozicijų, kurios susidaro dėl įstaigos iš anksto sumokėtų įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, ir prekybinių pozicijų su pagrindine sandorio šalimi sumos atitinkamai apskaičiuojamos pagal 296–300 straipsnius.

2 skirsnis Rizikos koeficientai

109 straipsnis Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos

1. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, nebent taikoma 2–5 dalyse nustatyta tvarka.

2. Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurių kredito rizika yra įvertinta paskirtos ECAI, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę, kuri atitinka reikalavimus atitinkančių ECAI kredito rizikos vertinimą pagal 131 straipsnį.

1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 0 % || 20 % || 50 % || 100 % || 100 % || 150 %

3. Europos Centrinio Banko pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

4. Valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.

5. Kai trečiosios šalies kompetentingos institucijos, kurios atlieka priežiūros ir reglamentavimo funkcijas, bent analogiškas toms, kurios taikomos Sąjungoje, nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms savo centrinės valdžios ir centrinio banko pozicijoms priskiria rizikos koeficientą, kuris yra mažesnis už 1 ir 2 punktuose nurodytą koeficientą, įstaigos gali taikyti rizikos koeficientus tokioms pozicijoms tokiu pačiu būdu.

Pagal šią dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo teisės aktus ir, laikydamasi 447 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, priimti sprendimą, ar trečioji šalis taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent analogiška tai, kuri taikoma Sąjungoje. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, įstaigos trečiosioms šalims, kurias atitinkamos kompetentingos institucijos yra patvirtinusios kaip šalis, kurioms galima taikyti šią tvarką iki 2013 m. sausio 1 d., gali toliau taikyti šioje dalyje nustatytą tvarką iki 2014 m. sausio 1 d.

110 straipsnis Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos

1. Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijoms rizikos koeficientas nustatomas taip, kaip įstaigų pozicijoms, nebent jos yra laikomos centrinės valdžios pozicijomis pagal 2 arba 4 dalį. Trumpalaikėms pozicijoms 115 straipsnio 2 dalyje ir 114 straipsnio 2 dalyje nurodytos lengvatinės sąlygos netaikomos.

2. Regioninės valdžios ar vietos valdžios institucijų pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų, kurių jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, pozicijos, jeigu tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl pirmųjų pozicijų (regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijų) specifinių pajamų generavimo galimybių ir dėl egzistuojančių tam tikrų institucinių susitarimų, kurių taikymo poveikis mažina įsipareigojimų neįvykdymo riziką.

EBI parengia techninius įgyvendinimo standartus, kuriuose tiksliai nustato, kurios regioninės ir vietos valdžios institucijų pozicijos laikytinos centrinės valdžios pozicijomis remiantis ankstesnėje pastraipoje nustatytais kriterijais.

EBI šiuos techninių standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kol neįsigaliojo ankstesnėje pastraipoje nurodyti techniniai standartai, įstaigos gali toliau taikyti pirmoje pastraipoje nustatytą tvarką, jei kompetentingos institucijos tą tvarką taikė iki 2013 m. sausio 1 d.

3. Bažnyčių ar religinių bendruomenių, kurios pagal viešąją teisę yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys ir kurios renka mokesčius vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo užsiimti, pozicijos vertinamos kaip regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijos. Tačiau joms netaikoma 2 dalis. Šiuo atveju pagal 145 straipsnio 1 dalies a punktą neatmetama galimybė leisti taikyti standartizuotą metodą.

4. Kai trečiosios šalies jurisdikcijos kompetentingos institucijos, kurios atlieka priežiūros ir reglamentavimo funkcijas, bent analogiškas toms, kurios taikomos Sąjungoje, regioninės valdžios ar vietos valdžios institucijų pozicijas vertina kaip savo centrinės valdžios pozicijas ir tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl specifinių regioninės arba vietos valdžios institucijų pajamų generavimo galimybių ir dėl tam tikrų institucinių susitarimų mažinti įsipareigojimų neįvykdymo riziką, įstaigos gali tokių regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijų riziką vertinti tuo pačiu būdu.

Pagal šią dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo teisės aktus ir, laikydamasi 447 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, priimti sprendimą, ar trečioji šalis taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent analogiška tai, kuri taikoma Sąjungoje. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, įstaigos trečiosioms šalims, kurias atitinkamos kompetentingos institucijos yra patvirtinusios kaip šalis, kurioms galima taikyti šią tvarką iki 2013 m. sausio 1 d., gali toliau taikyti šioje dalyje nustatytą tvarką iki 2014 m. sausio 1 d.

5. Valstybių narių regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijoms, kurios nenurodytos 2–4 dalyse ir išreikštos bei finansuojamos tos regioninės arba vietos valdžios institucijos nacionaline valiuta, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.

111 straipsnis Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos

1. Viešojo sektoriaus subjektų, kurių kredito rizika nėra įvertinta paskirtos ECAI, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal toliau pateiktą 2 lentelę priskiriamos centrinės valdžios institucijų, kurių jurisdikcijoje tas viešojo sektoriaus subjektas yra įsteigtas, pozicijos:

2 lentelė

Kredito kokybės žingsnis, kurį atitinka centrinės valdžios reitingas || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20 % || 50 % || 100 % || 100 % || 100 % || 150 %

Viešojo sektoriaus subjektų, įsteigtų šalyse, kurių centrinės valdžios institucijos nereitinguotos, pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.

2. Viešojo sektoriaus subjektų, kurių kredito rizika yra įvertinta paskirtos ECAI, pozicijoms taikoma 15 straipsnyje nustatyta tvarka. 114 straipsnio 2 dalyje ir 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos lengvatinės sąlygos trumpalaikėms pozicijoms netaikomos.

3. Viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms, kurių pradinis terminas yra 3 mėnesiai arba trumpesnis, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.

4. Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos gali būti vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų, kurių jurisdikcijoje jie yra įsteigti, pozicijos, jei tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl to, kad centrinės valdžios institucijos yra suteikusios atitinkamą garantiją.

5. Pagal šią dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo teisės aktus ir, laikydamasi 447 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, priimti sprendimą, ar trečioji šalis taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent analogiška tai, kuri taikoma Sąjungoje. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, įstaigos trečiosioms šalims, kurias atitinkamos kompetentingos institucijos yra patvirtinusios kaip šalis, kurioms galima taikyti šią tvarką iki 2013 m. sausio 1 d., gali toliau taikyti šioje dalyje nustatytą tvarką iki 2014 m. sausio 1 d.

6. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato, kuriems viešojo sektoriaus subjektams gali būti taikoma 1 ir 2 dalyse nurodyta tvarka.

EBI šiuos techninių standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kol neįsigaliojo pirmoje pastraipoje nurodyti techniniai standartai, įstaigos gali toliau taikyti 1 dalyje nustatytą tvarką, kurią kompetentingos institucijos taikė iki 2013 m. sausio 1 d.

112 straipsnis Daugiašalių plėtros bankų pozicijos

1. 2 dalyje nenurodytoms daugiašalių plėtros bankų pozicijoms taikoma tokia pati tvarka kaip įstaigų pozicijoms. 115 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta lengvatinė tvarka trumpalaikėms pozicijoms netaikoma.

Daugiašaliais plėtros bankais (DPB) laikoma Amerikos investicijų korporacija, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros bankas ir Vidurio Amerikos ekonominės integracijos bankas.

2. 0 proc. rizikos koeficientas priskiriamas šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms:

(a) Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko;

(b) Tarptautinės finansų korporacijos;

(c) Amerikos plėtros banko;

(d) Azijos plėtros banko;

(e) Afrikos plėtros banko;

(f) Europos Tarybos plėtros banko;

(g) Šiaurės šalių investicijų banko;

(h) Karibų jūros baseino plėtros banko;

(i) Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko;

(j) Europos investicijų banko;

(k) Europos investicijų fondo;

(l) Daugiašalės investicijų garantijų agentūros;

(m) Tarptautinės imunizacijos finansavimo institucijos; 

(n) Islamo plėtros banko.

3. Pasirašyto, bet į Europos investicijų fondą dar nesumokėto kapitalo daliai priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.

113 straipsnis Tarptautinių organizacijų pozicijos

0 proc. rizikos koeficientas priskiriamas šių tarptautinių organizacijų pozicijoms:

(a) Europos Sąjungos;

(b) Tarptautinio valiutos fondo;

(c) Tarptautinių atsiskaitymų banko;

(d) Europos finansinio stabilumo fondo;

(e) dviejų arba daugiau valstybių narių įsteigtų tarptautinių finansinių institucijų, skirtų sutelkti finansavimą ir teikti finansinę pagalbą savo nariams, kurie patiria didelių finansinių problemų arba kuriems jos gresia.

114 straipsnis Įstaigų pozicijos

1. Įstaigų, kurių kredito rizika yra įvertinta paskirtos ECAI, pozicijų rizikos koeficientas nustatomas pagal 115 straipsnį. Įstaigų, kurių kredito rizika paskirtos ECAI nėra įvertinta, pozicijų rizikos koeficientas nustatomas pagal 116 straipsnį.

2. Įstaigų pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių ir kurios yra išreikštos ir finansuojamos nacionaline valiuta, priskiriamas rizikos koeficientas, kuris yra viena kategorija mažiau palankus už lengvatinį rizikos koeficientą, aptartą 109 straipsnio 4 dalyje ir 109 straipsnio 5 dalyje ir priskirtą jų centrinės valdžios pozicijoms.

3. Pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių ir kurios išreikštos ir finansuojamos nacionaline skolininko valiuta, negali būti priskiriamas mažesnis kaip 20 proc. rizikos koeficientas.

4. Jeigu įstaigos pozicija susidarė dėl ECB ar valstybės narės centrinio banko reikalavimo įstaigai laikyti minimalias atsargas, šiai pozicijai galima priskirti rizikos koeficientą, kuris būtų priskirtas tos valstybės narės centrinio banko pozicijos, jei:

(a) atsargos laikomos, atsižvelgiant į 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl minimalių privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo ar vėliau jį pakeitusį reglamentą arba į atskiros valstybės reikalavimus, kurie visais esminiais aspektais atitinka tą reglamentą;

(b) įstaigos, kurioje laikomos atsargos, bankroto arba nemokumo atveju atsargos laiku ir visiškai grąžinamos įstaigai ir nenaudojamos kitiems institucijos įsipareigojimams padengti.

5. Finansų įstaigų, kurioms veiklos leidimus išduoda ir kurias prižiūri kompetentingos institucijos bei kurioms taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, kurie analogiški įstaigoms taikomiems rizikos ribojimo reikalavimams, taikoma įstaigų pozicijoms taikoma tvarka.

115 straipsnis Reitinguotų įstaigų pozicijos

1. Įstaigų, kurių kredito rizika yra įvertinta paskirtos ECAI, pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 3 lentelę, kuri atitinka reikalavimus atitinkančių ECAI kredito rizikos vertinimą pagal 131 straipsnį.

3 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20 % || 50 % || 50 % || 100 % || 100 % || 150 %

2. Įstaigos, kurios kredito rizika yra įvertinta paskirtos ECAI, pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 4 lentelę, kuri atitinka reikalavimus atitinkančių ECAI kredito rizikos vertinimą pagal 131 straipsnį.

4 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20 % || 20 % || 20 % || 50 % || 50 % || 150 %

3. Trumpalaikio kredito vertinimo tvarka pagal 126 straipsnį ir bendra lengvatinė trumpalaikėms pozicijoms taikoma 2 dalyje nurodyta tvarka yra tarpusavyje susijusios šiais aspektais:

(a) jei nėra trumpalaikio pozicijos vertinimo, visoms įstaigų pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta 2 dalyje;

(b) jei yra trumpalaikis pozicijos vertinimas ir jei toks vertinimas numato palankesnio arba lygiaverčio rizikos koeficiento taikymą, palyginti su bendruoju trumpalaikių pozicijų lengvatiniu vertinimu, kaip nurodyta 2 dalyje, šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas taikomas tik tai konkrečiai pozicijai. Kitoms trumpalaikėms pozicijoms taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta 2 dalyje;

(c) jei yra trumpalaikis pozicijos vertinimas ir jei toks vertinimas numato taikyti mažiau palankų rizikos koeficientą, nei numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, taikomas trumpalaikėms pozicijoms, kaip nurodyta 2 dalyje, bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas neturi būti naudojamas, ir visoms nereitinguotoms trumpalaikėms pozicijoms priskiriamas rizikos koeficientas, kurį nulėmė tas trumpalaikis kredito rizikos vertinimas.

116 straipsnis Nereitinguotų įstaigų pozicijos

1. Įstaigų, kurių kredito rizika nėra įvertinta paskirtos ECAI, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal 5 lentelę priskiriamos centrinės valdžios institucijų, kurių jurisdikcijoje ta įstaiga yra įsteigta, pozicijos.

5 lentelė

Kredito kokybės žingsnis, kurį atitinka centrinės valdžios reitingas || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Pozicijos rizikos koeficientas || 20 % || 50 % || 100 % || 100 % || 100 % || 150 %

2. Nereitinguotų įstaigų, įsteigtų šalyse, kurių centrinės valdžios institucijos nereitinguotos, pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.

3. Nereitinguotų įstaigų pozicijoms, kurių pradinis efektyvusis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.

117 straipsnis Įmonių pozicijos

1. Pozicijoms, kurių kredito rizika yra įvertinta paskirtos ECAI, kredito koeficientas priskiriamas pagal 6 lentelę, kuri atitinka reikalavimus atitinkančių ECAI kredito rizikos vertinimą pagal 131 straipsnį.

6 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20 % || 50 % || 100 % || 100 % || 150 % || 150 %

2. Pozicijoms, kurių tokio kredito rizikos vertinimo nėra, priskiriamas didesnysis iš šių dviejų koeficientų: 100 proc. rizikos koeficientas arba centrinės valdžios pozicijoms taikomas rizikos koeficientas.

118 straipsnis Mažmeninės pozicijos

Pozicijoms, kurios atitinka toliau nurodytus kriterijus, priskiriamas 75 proc. rizikos koeficientas:

(a) pozicija yra fizinio asmens arba asmenų arba mažosios ar vidutinės įmonės pozicija;

(b) pozicija yra viena iš daugelio pozicijų, turinčių panašias savybes, dėl kurių su šiuo skolinimu susijusi rizika yra gerokai mažesnė;

(c) visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi įstaigai, patronuojančiosioms įmonėms ir jų patronuojamosioms įmonėms, įskaitant bet kokią pozicijos vertę esant įsipareigojimų neįvykdymui, bet neįskaitant reikalavimų arba neapibrėžtųjų reikalavimų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kiek įstaigai žinoma, neviršija 1 mln. EUR. Įstaiga turi imtis pagrįstų priemonių, kad šią informaciją gautų.

Vertybinių popierių negalima priskirti mažmeninių pozicijų klasei.

Minimalių mažmeninės lizingo (finansinės nuomos) įmokų dabartinę vertę galima priskirti mažmeninių pozicijų klasei.

119 straipsnis Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

1. Pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, jei neįvykdomos 120 ir 121 straipsniuose nustatytos sąlygos, išskyrus bet kurią pozicijos dalį, kuri priskiriama kitai pozicijų klasei.

Šios pozicijos dalies, kuri laikoma visapusiškai ir visiškai užtikrinta nekilnojamuoju turtu, vertė negali būti didesnė negu įkeisto turto rinkos vertė arba tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė, hipotekinė atitinkamo turto vertė.

2. Remdamosi pagal 96 straipsnį surinktais duomenimis ir visais kitais svarbiais rodikliais kompetentingos institucijos reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus vertina, ar 35 proc. rizikos koeficientas, taikomas jų teritorijoje esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms, kaip nurodyta 120 straipsnyje, ir 50 proc. rizikos koeficientas, taikomas jų teritorijoje esančiu komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms pozicijoms, kaip nurodyta 121 straipsnyje, yra tinkami, atsižvelgiant į ankstesnę įsipareigojimų neįvykdymo nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų atveju patirtį, taip pat atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkų raidos perspektyvas, ir gali, siekdamos finansinio stabilumo, jei reikia, nustatyti didesnį rizikos koeficientą arba griežtesnius kriterijus, negu nustatyta 120 straipsnio 2 dalyje ir 121 straipsnio 2 dalyje. EBI koordinuoja kompetentingų institucijų atliekamus vertinimus.

Kompetentingos institucijos dėl rizikos koeficientų ir taikomų kriterijų koregavimo konsultuojasi su EBI. EBI skelbia 120, 121 ir 195 straipsniuose nurodytų pozicijų rizikos koeficientus ir kriterijus.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo sąlygas, į kurias kompetentingos institucijos turi atsižvelgti nustatydamos didesnius rizikos koeficientus arba griežtesnius kriterijus.

EBI šiuos techninių standartų projektus Komisijai pateikia 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

3. Vienos valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės kompetentingų institucijų toje valstybėje narėse esančiu komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms nustatytus rizikos koeficientus ir kriterijus.

120 straipsnis Gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu visapusiškai ir visiškai užtikrintos pozicijos

1. Jeigu kompetentingos institucijos pagal 119 straipsnio 2 dalį nenusprendžia kitaip, visapusiškai ir visiškai gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms taikoma tokia tvarka:

(a) pozicijoms arba jų dalims, visapusiškai ir visiškai užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuriame savininkas ar savininkas naudos gavėjas asmeninio investavimo įmonių atveju apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo, hipoteka, priskiriamas 35 proc. rizikos koeficientas;

(b) pozicijoms, visapusiškai ir visiškai užtikrintoms Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijomis, susijusioms su gyvenamosios paskirties turtu, kuriame savininkas apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo, priskiriamas 35 proc. rizikos koeficientas;

(c) nuomininko pozicijoms, susidariusioms dėl turto nuomos sandorių, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, pagal kuriuos įstaiga yra nuomotojas, o nuomininkas turi teisę išpirkti tą turtą, priskiriamas 35 proc. rizikos koeficientas, jeigu įstaigos pozicija yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta nekilnojamojo turto nuosavybės teise.

2. Pagal 1 dalį įstaigos laiko, kad pozicija arba bet kuri pozicijos dalis yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

(a) turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo skolininko kredito kokybės. Įstaigos, norėdamos nustatyti tokios priklausomybės reikšmingumą, gali atmesti tuos atvejus, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia ir turto vertę, ir skolininko įsipareigojimų vykdymą;

(b) skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo užtikrinamojo turto ar projekto veiklos rezultatų, o labiau priklauso nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, todėl paskolos grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo jokių užtikrinamojo turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, sukuriamų pinigų srautų. Dėl tų kitų šaltinių įstaigos, laikydamosi savo skolinimo politikos, nustato didžiausią paskolos ir pajamų santykį ir suteikdamos paskolą surenka tinkamus duomenis apie atitinkamas pajamas;

(c) įvykdyti 203 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir laikomasi 224 straipsnio 1 dalyje išdėstytų vertinimo taisyklių;

(d) paskolos dalis, kuriai taikomas 35 proc. rizikos koeficientas, jei pagal 119 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, neviršija 80 proc., jei pagal 119 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, atitinkamo turto rinkos vertės arba 80 proc., jei pagal 119 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, atitinkamo turto hipotekinės vertės tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė.

3. Įstaigos gali nukrypti nuo 2 dalies b punkto nuostatų, jei pozicija yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta gyvenamosios paskirties turto, esančio valstybės narės, kurios kompetentingos institucijos yra paskelbusios duomenis, rodančius, kad jos teritorijoje veikia gerai išsivysčiusi ir ilgalaikes tradicijas turinti gyvenamosios paskirties turto rinka ir kad joje patiriami nuostoliai neviršija toliau nurodytų ribų, teritorijoje, hipoteka:

(a) nuostoliai, patiriami dėl skolinimo, iki 80 proc. rinkos vertės arba 80 proc. hipotekinės vertės užtikrinto gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 proc. gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų negrąžintų paskolų, jei pagal 119 straipsnio 2 dalį nenustatoma kitaip;

(b) bendri nuostoliai dėl skolinimo, užtikrinto komercinės paskirties turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 proc. komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų.

4. Jei tam tikrais metais nesilaikoma kurios nors iš 3 dalyje nurodytų ribų, negalima daugiau taikyti 3 dalies, o 2 dalies b punkte nurodyta sąlyga taikoma tol, kol vėlesniais metais bus įgyvendintos 3 dalyje nurodytos sąlygos.

121 straipsnis Komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu visapusiškai ir visiškai užtikrintos pozicijos

1. Jeigu kompetentingos institucijos pagal 119 straipsnio 2 dalį nenusprendžia kitaip, visapusiškai ir visiškai komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms taikoma tokia tvarka:

(a) pozicijoms arba jų dalims, visapusiškai ir visiškai užtikrintoms biurų ar kitų komercinių patalpų hipoteka, gali būti priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas;

(b) pozicijoms, visapusiškai ir visiškai užtikrintoms Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijomis, susijusioms su biurų ar kitomis komercinėmis patalpomis, gali būti priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas;

(c) pozicijoms, susidariusioms dėl turto nuomos sandorių, susijusių su biurų arba kitomis komercinėmis patalpomis, pagal kuriuos įstaiga yra nuomotojas, o nuomininkas turi teisę išpirkti tą turtą, gali būti priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas, jeigu įstaigos pozicija yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta to turto nuosavybės teise.

2. 1 dalis taikoma, jei laikomasi šių sąlygų:

(a) turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo skolininko kredito kokybės. Įstaigos, norėdamos nustatyti tokios priklausomybės reikšmingumą, gali atmesti tuos atvejus, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia ir turto vertę, ir skolininko įsipareigojimų vykdymą;

(b) skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo užtikrinamojo turto ar projekto veiklos rezultatų, o labiau priklauso nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, todėl paskolos grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo jokių užtikrinamojo turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, sukuriamų pinigų srautų; 

(c) įvykdyti 203 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir laikomasi 224 straipsnio 1 dalyje išdėstytų vertinimo taisyklių;

(d) 50 proc. rizikos koeficientas, jei pagal 119 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, priskiriamas tai paskolos daliai, kuri neviršija 50 proc. turto rinkos vertės arba, jei pagal 119 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, 60 proc. atitinkamo turto, esančio valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė, hipotekinės vertės.

3. Įstaigos gali nukrypti nuo 2 dalies b punkto nuostatų, jei pozicija yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta komercinės paskirties turto, esančio valstybės narės, kurios kompetentingos institucijos yra paskelbusios duomenis, rodančius, kad jos teritorijoje veikia gerai išsivysčiusi ir ilgalaikes tradicijas turinti komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinka ir kad joje patiriami nuostoliai neviršija toliau nurodytų ribų, teritorijoje, hipoteka:

(a) nuostoliai, patiriami dėl skolinimo, užtikrinto komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu iki 50 proc. rinkos vertės arba 60 proc. hipotekinės vertės (jeigu pagal 119 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip), bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 proc. komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų; 

(b) bendri nuostoliai dėl skolinimo, užtikrinto komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 proc. komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų.

4. Jei tam tikrais metais nesilaikoma kurios nors iš 3 dalyje nurodytų ribų, negalima daugiau taikyti 3 dalies, o 2 dalies b punkte nurodyta sąlyga taikoma tol, kol vėlesniais metais bus įgyvendintos 3 dalyje nurodytos sąlygos.

122 straipsnis Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

1. Bet kurio straipsnio neužtikrintai daliai, dėl kurios buvo neįvykdyti įsipareigojimai pagal 174 straipsnį, priskiriamas toks rizikos koeficientas:

(a) 150 proc., jei specifinės kredito rizikos koregavimai sudaro mažiau kaip 20 proc. neužtikrintos pozicijos dalies vertės, jei šie specifinės kredito rizikos koregavimai nebuvo atlikti;

(b) 100 proc., jei specifinės kredito rizikos koregavimai sudaro ne mažiau kaip 20 proc. neužtikrintos pozicijos dalies vertės, jei šie specifinės kredito rizikos koregavimai nebuvo atlikti.

2. Apibrėžiant užtikrintą pradelstos pozicijos dalį, tinkama užtikrinimo priemonė ir garantijos yra tokios, kokios yra tinkamos kredito rizikos mažinimo tikslais pagal 4 skyrių.

3. Jeigu įsipareigojimai neįvykdomi pagal 174 straipsnį, visapusiškai ir visiškai gyvenamosios paskirties turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms pagal 120 straipsnį priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, atėmus vertės koregavimus.

4. Jeigu įsipareigojimai neįvykdomi pagal 174 straipsnį, visapusiškai ir visiškai komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms pagal 121 straipsnį priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.

123 straipsnis Su ypač didele rizika susiję straipsniai

1. Prireikus su ypač didele rizika susijusioms pozicijoms, įskaitant pozicijas, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų akcijos arba investiciniai vienetai, įstaigos priskiria 150 proc. rizikos koeficientą.

2. Su ypač didele rizika susijusios pozicijos apima bet kurias iš šių investicijų:

(a) investicijas į rizikos kapitalo įmones;

(b) alternatyvaus investavimo fondus, apibrėžtus Direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

(c) spekuliacinį nekilnojamojo turto finansavimą.

3. Vertindamos, ar pozicija, išskyrus 2 dalyje nurodytas pozicijas, yra susijusi su ypač didele rizika, įstaigos atsižvelgia į šiuos rizikos ypatumus:

(a) yra didelė nuostolių rizika dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo; 

(b) neįmanoma pakankamai tiksliai įvertinti, ar pozicija atitinka a punktą.

EBI parengia gaires, kuriose tiksliai nurodo, kokių rūšių pozicijos ir kokiomis aplinkybėmis pozicijos būna susijusios su ypač didele rizika.

Šios gairės priimamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.

124 straipsnis Pozicijos, kurias sudaro padengtos obligacijos

1. Kad būtų galima taikyti 3 dalyje nustatytas lengvatines sąlygas, „padengtos obligacijos“ yra 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo[23] 52 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos obligacijos, užtikrintos bet kuriuo turtu iš šio tinkamo turto:

(a) Sąjungos centrinės valdžios, centrinių bankų, viešojo sektoriaus subjektų, regioninės ir vietos valdžios institucijų pozicijos arba jų garantuotos pozicijos;

(b) trečiosios šalies centrinės valdžios, ne ES centrinių bankų, daugiašalių plėtros bankų, tarptautinių organizacijų pozicijos arba jų garantuotos pozicijos, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytą 1 kredito kokybės žingsnį, ir ne ES viešojo sektoriaus subjektų, ne ES regioninės valdžios ir ne ES vietos valdžios institucijų pozicijos arba jų garantuotos pozicijos, jei tokioms pozicijoms rizikos koeficientai suteikiami kaip įstaigų arba centrinės valdžios bei centrinių bankų pozicijoms atitinkamai pagal 110 straipsnio 1, 2 dalis, 111 straipsnio 1, 2 arba 4 dalis ir jei jos atitinka šiame skyriuje nustatytą 1 kredito kokybės žingsnį, ir pozicijos, kaip numatyta šiame punkte, jei jos atitinka bent 2 arba žemesnį kredito kokybės žingsnį, kaip aprašoma šiame skyriuje, su sąlyga, kad jos neviršija 20 proc. obligacijas išleidžiančių įstaigų dar neapmokėtų padengtų obligacijų nominaliosios sumos;

(c) įstaigų pozicijos, kurios atitinka 1 kredito kokybės žingsnį, kaip aprašoma šiame skyriuje. Tokios rūšies pozicijų bendra suma neturi viršyti 15 proc. obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtų obligacijų nominaliosios sumos. Pozicijoms, atsirandančioms dėl to, kad įkeistu nekilnojamuoju turtu užtikrintų paskolų gavėjai mokėjimą ar pajamas iš likvidavimo valdo ir perleidžia padengtų obligacijų turėtojams, 15 proc. riba netaikoma. ES įstaigų pozicijoms, kurių terminas neviršija 100 dienų, netaikomas 1 kredito kokybės žingsnio reikalavimas, bet tos įstaigos turi bent atitikti 2 kredito kokybės žingsnį, kaip aprašoma šiame skyriuje.

Kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su EBI, gali iš dalies netaikyti c punkto ir leisti taikyti 2 kredito kokybės žingsnį iki 10 proc. bendros nominaliosios neišpirktų obligacijas išleidžiančios įstaigos obligacijų vertės pozicijos, jeigu reikšmingas galimas koncentracijos problemas, patiriamas atitinkamoje valstybėje narėje, galima užfiksuoti dokumentuose dėl c punkte nurodyto 1 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo;

(d) gyvenamosios paskirties turtu arba Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių, nurodytų 120 straipsnio 1 dalies b punkte, akcijomis užtikrintos paskolos, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 80 proc. įkeisto turto vertės, arba aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos „Fonds Communs de Créances“ arba atitinkami valstybės narės teisės reglamentuojami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijas. Jeigu kaip užtikrinimo priemonė naudojami tokie aukščiausiojo reitingo vienetai, taikant specialią valstybinę priežiūrą, skirtą apsaugoti obligacijų savininkus, kaip tai numatyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo 52 straipsnio 4 dalyje, turi būti užtikrinta, kad bent 90 proc. tų investicinių vienetų turto bet kuriuo metu, kol turtas yra įtrauktas į užtikrinamojo turto grupę, sudarytų gyvenamosios paskirties turto hipoteka, susieta su bet kuriomis ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, įgytų pagal tuos investicinius vienetus, sumų, pagrindinės kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumos ir 80 proc. įkeisto turto vertės, o investiciniai vienetai atitiktų 1 kredito kokybės žingsnį, kaip nurodyta šiame skyriuje, ir neviršytų 10 proc. nominaliosios neišpirktos emisijos vertės;

Pozicijos, kurios atsiranda dėl to, kad įsipareigojantieji asmenys perduoda ir valdo mokėjimus ar likvidavimo pajamas, susijusias su paskolomis, užtikrintomis įkeistu aukščiausiojo reitingo investicinių vienetų turtu arba skolos vertybiniais popieriais, apskaičiuojant 90 proc. ribą neįskaitomos;

(e) komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu arba Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių, nurodytų 121 straipsnio 1 dalies b punkte, akcijomis užtikrintos paskolos, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 60 proc. įkeisto turto vertės, arba aukščiausiojo reitingo vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos „Fonds Communs de Créances“ arba atitinkami valstybės narės teisės reglamentuojami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas. Jeigu kaip užtikrinimo priemonė naudojami tokie aukščiausiojo reitingo vienetai, taikant specialią valstybinę priežiūrą, skirtą apsaugoti obligacijų savininkus, kaip tai numatyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, turi būti užtikrinta, kad bent 90 proc. tų vienetų turto bet kuriuo metu, kol turtas yra įtrauktas į užtikrinamojo turto grupę, sudarytų komercinės paskirties turto hipoteka, susieta su bet kuriomis ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, įgytų pagal tuos vienetus, sumų, pagrindinės kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumos ir 60 proc. įkeisto turto vertės, o vienetai atitiktų 1 kredito kokybės žingsnį, kaip nurodyta šiame skyriuje, ir neviršytų 10 proc. nominaliosios neišpirktos emisijos vertės. Komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintos paskolos yra tinkamos, jei paskolos ir turto vertės 60 proc. santykis viršijamas ne daugiau kaip iki 70 proc., jei bendra turto, kuris yra įkeistas kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė, vertė viršija nominaliąją neišpirktą padengtos obligacijos vertę bent 10 proc. ir jei obligacijų savininkų reikalavimai atitinka 4 skyriuje nustatytus teisinio tikrumo reikalavimus. Obligacijų savininkų reikalavimai yra pirmesnės eilės už kitus reikalavimus į užtikrinimo priemonę. Pozicijos, kurios atsiranda dėl to, kad įsipareigojantieji asmenys perduoda ir valdo mokėjimus ar likvidavimo pajamas, susijusias su paskolomis, užtikrintomis įkeistu aukščiausiojo reitingo investicinių vienetų turtu arba skolos vertybiniais popieriais, apskaičiuojant 90 proc. ribą neįskaitomos;

(f) paskolos, garantuotos įkeitus laivus, jei bendra laivo kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių suma, įskaitant visas ankstesnes kreditorinio reikalavimo pirmumo teises, neviršija 60 proc. įkeisto laivo vertės.

a–f papunkčiuose apibrėžtais atvejais apimama ir užtikrinimo priemonė, kuri pagal teisės aktus skirta tik apsaugoti obligacijų savininkus nuo nuostolių.

2. Įstaigos nekilnojamuoju turtu užtikrintų padengtų obligacijų atžvilgiu įvykdo 203 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir laikosi 224 straipsnio 1 dalyje išdėstytų vertinimo taisyklių.

3. Padengtų obligacijų, kurių kredito rizika yra įvertinta paskirtos ECAI, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6a lentelę, kuri atitinka reikalavimus atitinkančių ECAI kredito rizikos vertinimą pagal 131 straipsnį.

6a lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 10 % || 20 % || 20 % || 50 % || 50 % || 100 %

4. Rizikos koeficientas padengtoms obligacijoms, kurių kredito rizika nėra įvertinta paskirtos ECAI, priskiriamas pagal rizikos koeficientą, skiriamą tas obligacijas leidžiančių įstaigų aukštesnės pirmumo eilės neužtikrintoms pozicijoms. Rizikos koeficientai tarpusavyje susiję taip:

(a) jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 10 proc. rizikos koeficientas;

(b) jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas;

(c) jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;

(d) jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.

5. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. išleistoms padengtoms obligacijoms 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikoma lengvatinė tvarka pagal 3 dalį iki jų termino.

125 straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas atitinkantys straipsniai

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.

126 straipsnis Trumpalaikį kredito vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos

Įstaigų ir įmonių, kurių kredito rizika yra įvertinta paskirtos ECAI, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 7 lentelę, kuri atitinka reikalavimus atitinkančių ECAI kredito rizikos vertinimą pagal 131 straipsnį.

7 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20 % || 50 % || 100 % || 150 % || 150 % || 150 %

127 straipsnis Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos

1. Pozicijoms, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) investiciniai vienetai arba akcijos, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, nebent įstaiga taiko kredito rizikos vertinimo metodą pagal 2 dalį, skaidrumo metodą pagal 4 dalį arba vidutinio rizikos koeficiento metodą pagal 5 dalį, kai įvykdomos 3 dalyje nustatytos sąlygos.

2.  Pozicijoms, kurias sudaro KIS, kurių kredito rizika yra įvertinta paskirtos ECAI, investiciniai vienetai arba akcijos, rizikos koeficientas priskiriamas pagal lentelę, kuri atitinka reikalavimus atitinkančių ECAI kredito rizikos vertinimą pagal 131 straipsnį.

8 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20 % || 50 % || 100 % || 100 % || 150 % || 150 %

3. Įstaigos gali nustatyti KIS rizikos koeficientą, jei laikomasi šių atitikties kriterijų:

(a) KIS valdo įmonė, prižiūrima valstybės narės, arba trečiosios šalies KIS atveju jei įvykdomos šios sąlygos:

i)        KIS valdo prižiūrima įmonė, jei ta priežiūra laikoma analogiška numatytajai pagal Sąjungos teisės aktus; 

ii)       bendradarbiavimas tarp kompetentingų institucijų yra pakankamai užtikrintas;

(b) KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente pateikiama tokia informacija:

i)        turto, į kurį KIS turi teisę investuoti, kategorijos;

ii)       jeigu investicijoms taikomi apribojimai, – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai; 

(c) KIS veiklos ataskaita kompetentingai institucijai pateikiama bent kartą per metus, kad būtų galima įvertinti ataskaitinio laikotarpio turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir veiklą.

Pagal a punktą Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus ir, laikydamasi 447 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, priimti sprendimą, ar trečioji šalis taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent analogiška tai, kuri taikoma Europos Sąjungoje. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, trečiosioms šalims, kurias atitinkamos kompetentingos institucijos yra patvirtinusios kaip šalis, kurioms galima taikyti šią tvarką iki 2013 m. sausio 1 d., įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje nustatytą tvarką iki 2014 m. sausio 1 d.

4. Kai įstaiga žino apie KIS pagrindines pozicijas, ji gali atsižvelgti į šias pagrindines pozicijas, šiame skyriuje išdėstytais metodais skaičiuodama vidutinį turimos pozicijos, kurią sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, rizikos koeficientą. Jeigu KIS pagrindinė pozicija pati yra pozicija, kurią sudaro kito KIS, kuris atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, investiciniai vienetai arba akcijos, įstaiga atsižvelgia į to kito KIS pagrindines pozicijas.

5. Kai įstaiga nežino apie KIS pagrindines pozicijas, ji gali apskaičiuoti vidutinį savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, rizikos koeficientą, remdamasi šiame skyriuje nurodytais metodais ir laikydamasi prielaidos, kad KIS pirmiausia investuoja, laikydamasis maksimalios pagal jo įgaliojimus leidžiamos ribos, į tų klasių pozicijas, kurioms taikomas didžiausio kapitalo poreikio reikalavimas, toliau investuoja mažėjančia tvarka, kol pasiekia aukščiausią galimą bendro investavimo ribą.

Norėdamos apskaičiuoti ir pranešti KIS rizikos koeficientą, vadovaudamosi 4 ir 5 dalyse nurodytais metodais, įstaigos gali remtis šiomis trečiosiomis šalimis:

(a) KIS depozitoriumu arba depozitoriumo funkcijas atliekančia finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba finansų įstaigoje;

(b) KIS, kuriems a punktas netaikomas, atveju KIS valdymo įmone, jeigu KIS valdymo bendrovė atitinka 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus.

Pirmoje pastraipoje nurodyto skaičiavimo teisingumą turi patvirtinti išorės auditorius.

128 straipsnis Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

1.           Nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis laikomos šios pozicijos:

(a) ne skolos pozicijos, kuriose išreiškiami subordinuoti, likutiniai reikalavimai į emitento turtą arba pajamas;

(b) skolos pozicijos ir kiti vertybiniai popieriai, partnerystė, išvestinės finansinės priemonės arba kitos priemonės, kurių ekonominė esmė panaši į a punkte nurodytų pozicijų.

2.           Nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, nebent jas reikia atskaityti pagal antrą dalį, joms priskirti 250 proc. rizikos koeficientą pagal 45 straipsnio 2 dalį, 1 250 proc. rizikos koeficientą pagal 84 straipsnio 3 dalį arba tvarkyti kaip didelės rizikos straipsnius pagal 123 straipsnį.

3.           Investicijos į įstaigų išleistus nuosavybės vertybinius popierius arba reguliuojamojo kapitalo priemones klasifikuojamos kaip nuosavybės vertybinių popierių reikalavimai, nebent jos atskaitomos iš nuosavų lėšų, joms taikomas 250 proc. rizikos koeficientas pagal 45 straipsnio 2 dalį arba jos tvarkomos kaip didelės rizikos straipsniai pagal 123 straipsnį.

129 straipsnis Kiti straipsniai

1. Direktyvos 86/635/EEB 4 straipsnio 10 dalyje apibrėžtam materialiajam turtui priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.

2. Išankstiniams mokėjimams ir sukauptoms pajamoms, kurių atžvilgiu įstaiga negali nustatyti sandorio šalies pagal Direktyvą 86/635/EEB, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.

3. Pinigams inkasavimo procese priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas. Pinigams kasoje ir lygiaverčiams pinigų straipsniams priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.

4. Aukso lydiniams, laikomiems nuosavose saugyklose, arba pozicijoms, užtikrintoms lydinių įsipareigojimais, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.

5. Sudarant turto pirkimo ir atpirkimo sandorius ar vienakrypčio išankstinio pirkimo sandorius, atsižvelgiama į rizikos koeficientus, priskiriamus šiam turtui, o ne sandorių šalims.

6. Kai įstaiga teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymas nulemia mokėjimą ir dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama, ir jei produktas turi reikalavimus atitinkančios ECAI suteiktą išorinį kredito rizikos vertinimą, priskiriami 5 skyriuje nustatyti rizikos koeficientai. Jei reikalavimus atitinkanti ECAI nėra suteikusi reitingo produktui, apskaičiuojant pagal riziką įvertinto turto vertę, bus sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neskaitant n-1 pozicijų, tačiau neviršijant 1250 %, ir gauta suma dauginama iš kredito išvestinės finansinės priemonės suteikto užtikrinimo nominalios vertės. n-1 pozicijos, kurios neturi būti sumuojamos, turi būti nustatomos remiantis principu, kad įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintą pozicijos sumą, nei bet kuri į sumavimą įtraukta pozicija.

7. Lizingo (finansinės nuomos) pozicijos vertė lygi diskontuotoms minimalioms lizingo (finansinės nuomos) įmokoms. Minimalios lizingo (finansinės nuomos) įmokos yra įmokos per lizingo (finansinės nuomos) laikotarpį, kuriuo nuomininkas privalo ar gali įgyti pareigą mokėti, ir bet kokia palanki įsigijimo teisė, kuria greičiausiai bus pasinaudota. Kitos šalies, ne nuomininko, gali būti pareikalauta sumokėti įmoką, susijusią su likutine turto, kuris yra lizingo (finansinės nuomos) objektas, verte ir ta įmokos prievolė atitinka 197 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl užtikrinimo teikėjų pripažinimo ir reikalavimus dėl kitų rūšių garantijų, numatytų 208–210 straipsniuose, pripažinimo, į tą mokėjimo prievolę galima atsižvelgti kaip į netiesioginį kredito užtikrinimą pagal 4 skyrių. Šios pozicijos priskiriamos prie atitinkamos pozicijų klasės pagal 107 straipsnį. Kai poziciją sudaro likutinė turto, kuris yra lizingo (finansinės nuomos) objektas, vertė, pagal riziką įvertintos pozicijos sumos apskaičiuojamos taip: 1/t * 100 % * pozicijos vertė, čia t yra daugiau nei 1 ir artimiausias likusio lizingo (finansinės nuomos) trukmės visų metų skaičius.

3 skirsnis Kredito rizikos vertinimo pripažinimas ir priskyrimas

1 poskirsnis ECAI pripažinimas

130 straipsnis ECAI

1. Išorinis kredito rizikos vertinimas gali būti naudojamas, norint nustatyti rizikos koeficientą pozicijai pagal šį skyrių tik tuomet, jei jis pateiktas arba patvirtintas reikalavimus atitinkančios ECAI pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009.

2. Reikalavimus atitinkančios ECAI yra visos kredito reitingų agentūros, kurios yra užregistruotos arba sertifikuotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, ir centriniai bankai, kurie nustato kredito reitingus, bet kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 netaikomas.

3. EBI skelbia reikalavimus atitinkančių ECAI sąrašą.

2 poskirsnis ECAI kredito rizikos vertinimo priskyrimas

131 straipsnis ECAI kredito rizikos vertinimo priskyrimas

1. EBI parengia įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose visoms reikalavimus atitinkančioms ECAI tiksliai nurodo, kokiems 2 skirsnyje nurodytiems kredito kokybės žingsniams turi būti priskiriami atitinkami reikalavimus atitinkančios ECAI kredito rizikos vertinimai. Tokie sprendimai turi būti objektyvūs ir nuoseklūs.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d. ir, jei reikia, pateikia pataisytus techninių standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Priimdama sprendimą dėl kredito vertinimų priskyrimo, EBI laikosi šių reikalavimų:

(a) siekdama atskirti skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu, EBI atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, kaip antai ilgalaikį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, susijusį su visais straipsniais, kuriems priskiriamas toks pats kredito rizikos vertinimas. EBI reikalauja, kad neseniai įsteigtos ECAI ir tos, kurios sukaupė tik nedaug duomenų apie įsipareigojimų neįvykdymą, įvertintų tai, ką jos laiko ilgalaikiu įsipareigojimų neįvykdymo rodikliu, susijusiu su visais straipsniais, kuriems priskiriamas toks pats kredito rizikos vertinimas;

(b) siekdama atskirti skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu, EBI atsižvelgia į kokybinius veiksnius, kaip antai emitentų, kuriuos apima ECAI, grupė, ECAI priskiriamų kredito rizikos vertinimų diapazonas, kiekvieno kredito rizikos vertinimo reikšmė ir ECAI pateikta įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis;

(c) EBI lygina faktinius įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius kiekvieno konkrečios ECAI kredito rizikos vertinimo atžvilgiu ir juos lygina su palyginimo dydžiu, nustatytu remiantis įsipareigojimų neįvykdymo rodikliais, kuriuos kitos ECAI užregistravo emitentų grupėms, kurioms būdingas lygiavertis kredito rizikos lygis;

(d) jei tam tikros ECAI užregistruoti įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai kredito rizikos vertinimui yra reikšmingai ir sistemingai didesni už palyginimo dydį, ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui EBI priskiria aukštesnį kredito kokybės žingsnį pagal kredito kokybės vertinimo skalę;

(e) jei tam tikros ECAI kredito rizikos vertinimui EBI padidino susijusį rizikos koeficientą ir jei su tos ECAI pateiktu kredito rizikos vertinimu susiję įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai nebėra reikšmingai ir sistemingai didesni už palyginimo dydį, EBI gali nuspręsti ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui atkurti pradinį kredito kokybės žingsnį pagal kredito kokybės vertinimo skalę.

3. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose tiksliai aptaria a punkte nurodytus kiekybinius veiksnius, b punkte nurodytus kokybinius veiksnius ir 2 dalies c punkte nurodytą palyginimo dydį.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

3 poskirsnis Eksporto kreditų agentūrų pateiktų kredito rizikos vertinimų panaudojimas

132 straipsnis Eksporto kreditų agentūrų pateiktų kredito rizikos vertinimų panaudojimas

1. Pagal 109 straipsnį eksporto kreditų agentūros pateiktą kredito rizikos vertinimą įstaigos gali naudoti, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

(a) tai yra susitarimo pagrindu pasiekta rizikos vertė, kurią pateikė eksporto kreditų agentūros (EKA), dalyvaujančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitarime dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams; 

(b) eksporto kreditų agentūra skelbia savus kredito rizikos vertinimus ir laikosi EBPO patvirtintos metodikos, o kredito rizikos vertinimas siejamas su viena iš aštuonių minimalių eksporto draudimo įmokų, kurias nustato EBPO patvirtinta metodika.

2. Pozicijoms, kurių turimas eksporto kreditų agentūros kredito rizikos vertinimas pripažįstamas kapitalo pakankamumo skaičiavimo tikslu, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 9 lentelę.

9 lentelė

MEIP || 0 || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6 || 7

Rizikos koeficientas || 0 % || 0 % || 20 % || 50 % || 100 % || 100 % || 100 % || 150 %

3.           Iki 2014 m. sausio 1 d. EBI parengia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį dėl eksporto kreditų agentūrų, kuriomis įstaigos gali naudotis pagal 1 dalį.

4 skirsnis ECAI kredito rizikos vertinimų naudojimas nustatant rizikos koeficientus

133 straipsnis Bendrieji reikalavimai

Įstaiga gali paskirti vieną ar kelias reikalavimus atitinkančias ECAI, kurių paslaugomis galėtų naudotis nustatydamos turtui ir nebalansiniams straipsniams priskirtinus rizikos koeficientus. Kredito rizikos vertinimų negalima naudoti pasirinktinai. Naudodamos kredito rizikos vertinimą įstaigos laikosi šių reikalavimų:

(a) įstaiga, kuri nusprendžia reikalavimus atitinkančios ECAI kredito rizikos vertinimus naudoti tam tikrai pozicijų klasei, turi nuosekliai taikyti tuos kredito rizikos vertinimus visoms tai klasei priskiriamoms pozicijoms;

(b) įstaiga, kuri nusprendžia naudoti reikalavimus atitinkančios ECAI kredito rizikos vertinimus, turi juos nepertraukiamai ir nuosekliai taikyti visą laiką;

(c) įstaiga gali taikyti tik tuos ECAI kredito rizikos vertinimus, kurie apima visas sumas: tiek pagrindinę sumą, tiek su ja susijusias palūkanas;

(d) jei reitinguojama pozicija turi tik vieną paskirtos ECAI kredito rizikos vertinimą, šis kredito rizikos vertinimas taikomas nustatant tos pozicijos rizikos koeficientą;

(e) jei reitinguojama pozicija turi du paskirtų ECAI kredito rizikos vertinimus ir jie abu atitinka skirtingus vertinamo straipsnio rizikos koeficientus, priskiriamas aukštesnis rizikos koeficientas;

(f) jei reitinguojama pozicija turi daugiau nei du paskirtų ECAI kredito rizikos vertinimus, remiamasi dviem vertinimais, kuriais nustatomi du mažiausi rizikos koeficientai. Jei du mažiausieji rizikos koeficientai skiriasi, priskiriamas didesnysis. Jei du mažiausieji rizikos koeficientai sutampa, tas rizikos koeficientas ir priskiriamas.

134 straipsnis Emitento ir emisijos kredito rizikos vertinimas

1. Kai egzistuoja tam tikros emisijos programos ar priemonės, kuriai priklauso poziciją sudarantis straipsnis, kredito rizikos vertinimas, nustatant tam straipsniui priskirtiną rizikos koeficientą, naudojamas tas kredito rizikos vertinimas.

2. Jei tam tikram straipsniui tiesiogiai taikomo kredito rizikos vertinimo nėra, bet yra tam tikros emisijos programos ar priemonės, kurioms poziciją sudarantis straipsnis nepriklauso, kredito rizikos vertinimas arba bendras emitento kredito rizikos vertinimas, tas kredito rizikos vertinimas naudojamas bet kuriuo iš šių atvejų:

(a) pagal jį nustatytas didesnis rizikos koeficientas, negu būtų nustatyta kitu atveju, ir atitinkamos pozicijos reitingas yra visais atžvilgiais lygiavertis arba žemesnis už tam tikros emisijos programos ar priemonės arba atitinkamai to emitento didesnio reitingo neužtikrintų pozicijų reitingą; 

(b) pagal jį nustatytas mažesnis rizikos koeficientas ir atitinkamos pozicijos reitingas visais atžvilgiais yra lygiavertis arba didesnis už tam tikros emisijos programos ar priemonės arba atitinkamai to emitento didesnio reitingo neužtikrintų pozicijų reitingą.

Visais kitais atvejais pozicijos laikomos nereitinguotomis.

3. Pagal 1 ir 2 dalis 124 straipsnį taikyti nedraudžiama.

4. Įmonių grupei priklausančių emitentų kredito rizikos vertinimai negali būti naudojami kaip kito tai pačiai įmonių grupei priklausančio emitento kredito rizikos vertinimas.

135 straipsnis Ilgalaikiai ir trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai

1. Trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai gali būti taikomi tik trumpalaikiam turtui ir nebalansiniams straipsniams, sudarantiems įstaigų ir įmonių pozicijas.

2. Bet kuris trumpalaikis kredito rizikos vertinimas taikomas tik tam straipsniui, su kuriuo jis yra susijęs, ir negali būti naudojamas jokių kitų straipsnių rizikos koeficientams nustatyti, išskyrus šiuos atvejus:

(a) jei trumpalaikei reitinguotai priemonei priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas, visoms nereitinguotoms neužtikrintoms tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms to įsipareigojančiojo asmens pozicijoms taip pat priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas;

(b) jei trumpalaikei reitinguotai priemonei priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas, jokiai nereitinguotai trumpalaikei pozicijai negali būti priskirtas mažesnis kaip 100 proc. rizikos koeficientas.

136 straipsnis Straipsniai nacionaline ir užsienio valiutomis

Įsipareigojančiojo asmens nacionaline valiuta išreikštam straipsniui taikomas kredito rizikos vertinimas negali būti naudojamas kitos to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientui skaičiuoti.

Kai pozicija atsiranda dėl įstaigos dalyvavimo daugiašalio plėtros banko, kurio kaip privilegijuoto kreditoriaus statusas pripažįstamas rinkoje, suteiktoje paskoloje, rizikos koeficientui nustatyti gali būti naudojamas straipsnio, išreikšto įsipareigojančiojo asmens nacionaline valiuta, kredito rizikos vertinimas.

3 skyrius Vidaus reitingais pagrįstas metodas

1 skirsnis Kompetentingų institucijų leidimas naudoti IRB metodą

137 straipsnis IRB 0 Terminų apibrėžtys

1. Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)     reitingų sistema – visi metodai, procesai, kontrolės procedūros, duomenų rinkimo ir IT sistemos, kuriais užtikrinamas kredito rizikos vertinimas, pozicijų priskyrimas rangams ar grupėms ir atskirų pozicijų tipų įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių įverčių kiekybinis įvertinimas;

(2)     pozicijos tipas – vienodai valdomų pozicijų grupė, kuri susidarė dėl tam tikro tipo priemonių ir gali būti skirta tik vienam subjektui arba vienam tam tikros grupės subjektų pogrupiui, jeigu kitų tos grupės subjektų to tipo pozicijos valdomos kitaip;

(3)     verslo padalinys – bet kuris organizaciniu arba teisiniu požiūriu atskiras subjektas, verslo linija, geografinė vieta;

(4)     reguliuojamasis finansų subjektas – bet kuris iš šių subjektų:

(a) toliau nurodyti subjektai, įskaitant trečiųjų šalių subjektus, kurie vykdo panašią veiklą ir kuriems pagal ES teisės aktus arba trečiosios šalies, kuri taiko rizikos ribojimu grindžiamą priežiūrą ir reglamentavimo reikalavimus, bent lygiaverčius Sąjungoje taikomiems reikalavimams, teisės aktus taikoma rizikos ribojimu grindžiama priežiūra:

i)        kredito įstaiga;

ii)       investicinė įmonė;

iii)      draudimo įmonė;

iv)      finansų kontroliuojančioji bendrovė;

v)       mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė;

(b) bet kuris kitas subjektas, kuris atitinka šias sąlygas:

i)        verčiasi vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] I priede arba Direktyvos 2004/39/EB I priede;

ii)       yra reguliuojamojo finansų subjekto patronuojamoji įmonė;

iii)      yra įtrauktas į konsoliduotą rizikos ribojimu grindžiamą grupės priežiūrą;

(c) bet kuris a punkto i–v papunkčiuose arba b punkte nurodytas subjektas, kuriam netaikoma rizikos ribojimu grindžiama priežiūra ir reglamentavimo reikalavimai, bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams, bet kuris įeina į grupę, kuriai ta tvarka taikoma konsoliduotai;

(5)     stambus reguliuojamasis finansų subjektas – bet kuris reguliuojamasis finansų subjektas, kurio bendras turtas, vertinant tik tą konkrečią įmonę arba konsoliduotai vertinant įmonių grupę, yra ne mažesnis kaip 70 mlrd. EUR, kai turto dydžiui nustatyti naudojamos naujausios audituotos patronuojančiosios įmonės ir konsoliduotų patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos;

(6)     nereguliuojamasis finansų subjektas – bet kuris kitas subjektas, kuris nėra reguliuojamasis subjektas, bet verčiasi vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] I priede arba Direktyvos 2004/39/EB I priede;

(7)     įsipareigojančiojo asmens rangas – rizikos kategorija reitingų sistemos įsipareigojančiojo asmens reitingų skalėje, kuriai, remiantis tiksliai apibrėžtais ir aiškiais reitingų kriterijais, priskiriami įsipareigojantieji asmenys ir pagal kurią apskaičiuojami PD įverčiai;

(8)     priemonės rangas – rizikos kategorija reitingų sistemos priemonių reitingų skalėje, kuriai, remiantis tiksliai apibrėžtais ir aiškiais reitingų kriterijais, priskiriamos pozicijos ir pagal kurią apskaičiuojami savi LGD įverčiai;

(9)     valdymo įmonė – subjektas, kuris kasdien valdo įsigytų gautinų sumų grupę arba pagrindines kredito pozicijas.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos vertina trečiųjų šalių teisės aktuose nustatytų rizikos ribojimu grindžiamos priežiūros ir reglamentavimo reikalavimų lygiavertiškumą.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

138 straipsnis Leidimas naudoti IRB metodą

1. Jeigu įvykdomos šiame skyriuje nustatytos sąlygos, kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas).

2. Leidimas naudoti IRB metodą, taip pat savus nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (toliau – LGD) įverčius ir perskaičiavimo veiksnius turi būti gautas dėl kiekvienos reitingų sistemos, nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms taikomo vidaus modelių metodo ir LGD bei naudojamiems perskaičiavimo veiksniams įvertinti taikomo metodo.

3. Įstaigos privalo gauti kompetentingų institucijų leidimą dėl:

(a) reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, kuris taikomas nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms ir kurį naudoti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo masto pokyčių;

(b) reikšmingų reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, kuris taikomas nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms ir kurį naudoti įstaiga yra gavusi leidimą, pokyčių.

Reitingų sistema turi būti taikoma visoms atitinkamo tipo pozicijoms, kurioms ta reitingų sistema buvo sukurta.

4. Įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša apie visus reitingų sistemų ir vidaus modelių metodų, taikomų nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, pokyčius.

5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo sąlygas, kuriomis įstaigos turi vertinti reitingų sistemų arba vidaus modelių metodų, taikomų nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pagal 1 dalyje nurodytą IRB metodą, pokyčių, dėl kurių reikia gauti papildomą leidimą arba apie kuriuos reikia pranešti, reikšmingumą.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiama teisė priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

139 straipsnis Kompetentingų institucijų atliekamas prašymo leisti taikyti IRB metodą vertinimas

1. Kompetentinga institucija pagal 138 straipsnį duoda leidimą įstaigai naudoti IRB metodą, taip pat taikyti savus LDG įverčius ir perskaičiavimo veiksnius tik tuomet, jeigu kompetentinga institucija įsitikina, kad šiame skyriuje, visų pirma 6 skirsnyje, nustatyti reikalavimai įvykdyti ir kad įstaigos naudojamos kredito rizikos pozicijų valdymo ir reitingavimo sistemos yra patikimos ir sąžiningai įgyvendinamos, be to, visų pirma, kad ta įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad atitinka šiuos standartus:

(a) įstaigos reitingų sistemos prasmingai įvertina įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybes, prasmingai diferencijuoja riziką, pateikia tikslius ir nuoseklius kiekybinius rizikos įverčius;

(b) vidaus reitingai bei įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio įverčiai, naudojami nuosavų lėšų poreikiui apskaičiuoti, taip pat susijusios sistemos ir procesai vaidina esminį vaidmenį įstaigoje valdant riziką ir priimant sprendimus, tvirtinant kreditus, paskirstant kapitalą viduje ir valdant įstaigą;

(c) įstaiga turi kredito rizikos kontrolės padalinį, atsakingą už jos reitingų sistemas, kuris yra pakankamai nepriklausomas ir jam nedaroma netinkama įtaka;

(d) įstaiga renka ir kaupia visus svarbius duomenis, kad veiksmingai palaikytų savo kredito rizikos vertinimo ir valdymo procesą;

(e) įstaiga dokumentais patvirtina savo reitingų sistemas, jų struktūros loginį pagrindą ir vertina jų patikimumą;

(f) įstaiga patvirtino savo reitingų sistemas per tinkamą laikotarpį, prieš gaudama leidimą šią reitingų sistemą arba vidaus modelių metodą naudoti nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, per šį laikotarpį įvertino, ar tos reitingų sistemos ir vidaus modelių metodai, taikomi nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, yra tinkami pagal reitingų sistemos taikymo mastą, remdamasi šiuo vertinimu atliko reikiamus šių reitingų sistemų ir vidaus modelių metodų, taikomų nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, pakeitimus;

(g) įstaiga naudodama IRB metodą apskaičiavo nuosavų lėšų poreikį, atsižvelgdama į rizikos parametrų įverčius, ir gali pateikti ataskaitą, kaip to reikalaujama pagal 95 straipsnį.

Reikalavimai dėl IRB metodo, taip pat savų LGD įverčių ir perskaičiavimo veiksnių naudojimo taip pat taikomi, kai įstaiga yra įdiegusi reitingų sistemą arba reitingų sistemoje naudojamą modelį, kurį ji nupirko iš pardavėjo, kuris yra trečioji šalis.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, kokių procesų kompetentingos institucijos turi laikytis vertindamos, ar įstaiga atitinka reikalavimus dėl IRB metodo naudojimo.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

140 straipsnis Ankstesnė IRB metodų taikymo patirtis

1. Įstaiga, kuri teikia prašymą leisti naudoti IRB metodą, vertindama atitinkamų pozicijų klases pagal IRB metodą turi naudoti tokias reitingų sistemas, kurios didžiąja dalimi atitinka 6 skirsnyje nustatytus reikalavimus vidiniam rizikos vertinimui ir valdymui, ne trumpiau kaip trejus metus iki tol, kol įgyja teisę naudoti IRB metodą.

2. Įstaiga, teikdama prašymą naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo veiksnius, kompetentingoms institucijoms turi tinkamai įrodyti, kad ji, vertindama ir naudodama savus LGD įverčius ir perskaičiavimo veiksnius, laikėsi didžiosios dalies 6 skirsnyje numatytų reikalavimų, keliamų saviems tų parametrų įverčiams, ne trumpiau kaip trejus metus iki tol, kol įgijo teisę naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo veiksnius.

3. Jeigu gavusi pradinį leidimą įstaiga pratęsia IRB metodo naudojimą, įstaigos patirtis turi būti pakankama 4 ir 5 dalyse nustatytiems reikalavimams įvykdyti dėl papildomai įtraukiamų pozicijų. Jeigu reitingų sistemos taikymas išplečiamas įtraukiant pozicijas, kurios reikšmingai skiriasi nuo dabartinio taikymo masto taip, kad negalima remtis prielaida, kad dabartinė patirtis yra pakankama reikalavimams pagal šias nuostatas įvykdyti dėl papildomų pozicijų, tai 1 ir 2 dalyje nustatyti reikalavimai papildomoms pozicijoms taikomi atskirai.

141 straipsnis Priemonių, kurių reikia imtis, kai šiame skyriuje nustatytų reikalavimų nebesilaikoma

Jeigu įstaiga nebesilaiko šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir imasi vienos iš šių priemonių:

(a) kompetentingai institucijai pateikia planą, kaip greitai pašalinti atitikties spragas;

(b) kompetentingoms institucijoms tinkamai įrodo, kad nesilaikymo poveikis yra nereikšmingas.

142 straipsnis Pozicijos priskyrimo pozicijų klasėms metodika

1. Metodika, kuria įstaiga naudojasi, priskirdama pozicijas skirtingoms pozicijų klasėms, visuomet turi būti tinkama ir nuosekli.

2. Kiekviena pozicija priskiriama vienai iš šių pozicijų klasių:

(a) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai centrinei valdžiai ir centriniams bankams;

(b) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai įstaigoms;

(c) reikalavimai ar neapibrėžtieji reikalavimai įmonėms;

(d) mažmeniniai reikalavimai ar neapibrėžtieji mažmeniniai reikalavimai;

(e) nuosavybės vertybinių popierių reikalavimai;

(f) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos;

(g) kitas ne kreditinių įsipareigojimų turtas.

3. 2 dalies a punkte nurodytai pozicijų klasei priskiriamos šios pozicijos:

(a) regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijos arba viešojo sektoriaus subjektų pozicijos, kurios pagal 110 ir 111 straipsnius priskiriamos prie centrinės valdžios pozicijų; 

(b) 112 straipsnio 2 dalyje nurodytų daugiašalių plėtros bankų ir 113 straipsnyje nurodytų tarptautinių organizacijų pozicijos, kurių rizikos koeficientas pagal tuos straipsnius yra 0 proc.

4. 2 dalies b punkte nurodytai pozicijų klasei priskiriamos šios pozicijos:

(a) regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijos, kurios pagal 110 straipsnį nepriskiriamos prie centrinės valdžios pozicijų;

(b) viešojo sektoriaus subjektų pozicijos, kurios pagal 111 straipsnio 2 dalį priskiriamos prie įstaigų pozicijų; taip pat

(c) daugiašalių plėtros bankų pozicijos, kurių rizikos koeficientas pagal 112 straipsnį nėra 0 proc.

5. Tam, kad būtų galima priskirti pozicijas mažmeninių pozicijų klasei, kuri paminėta 2 dalies d punkte, jos turi atitikti šiuos kriterijus:

(a) tai turi būti viena iš šių pozicijų:

i)        fizinio asmens arba asmenų pozicija;

ii)       mažosios arba vidutinės įmonės pozicija, su sąlyga, kad pastaruoju atveju visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi įstaigai ir patronuojančiosioms įmonėms bei jos patronuojamosioms įmonėms, įskaitant bet kokią pradelstą poziciją, bet neįskaitant reikalavimų arba neapibrėžtųjų reikalavimų, užtikrintų įkeistu nekilnojamuoju gyvenamosios paskirties turtu, neturi viršyti 1 mln. EUR, remiantis įstaigos, kuri turėjo imtis reikiamų veiksmų tai patvirtinti, turima informacija;

(b) įstaiga, valdydama savo riziką, šias pozicijas visuomet vertina nuosekliai ir vienodai;

(c) jos nevaldomos taip individualiai, kaip tai daroma su pozicijomis, priklausančiomis įmonių pozicijų klasei; 

(d) kiekviena iš jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų.

Be pirmoje pastraipoje išvardytų pozicijų, minimalių lizingo (finansinės nuomos) įmokų dabartinę vertę reikia priskirti mažmeninių pozicijų klasei.

6. 2 dalies e punkte nurodytai nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei priskiriamos šios pozicijos:

(a) ne skolos pozicijos, kuriose išreiškiami subordinuoti, likutiniai reikalavimai į emitento turtą arba pajamas; 

(b) skolos pozicijos ir kiti vertybiniai popieriai, partnerystė, išvestinės finansinės priemonės arba kitos priemonės, kurių ekonominė esmė panaši į a punkte nurodytų pozicijų.

7. Bet koks kreditinis įsipareigojimas, nepriskiriamas 2 dalies a, b, d, e ir f punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, priskiriamas tos dalies c punkte nurodytai įmonių pozicijų klasei.

8. 2 dalies c punkte nurodytoje įmonių pozicijų klasėje įstaigos turi išskirti specializuoto skolinimo pozicijas, kurioms būdingi šie požymiai:

(a) tai yra subjekto, kuris buvo specialiai sukurtas materialiajam turtui finansuoti arba valdyti, pozicija;

(b) pagal sutarties sąlygas skolintojui suteikiama pakankamai teisių kontroliuoti turtą ir jo sukuriamas pajamas; 

(c) pirminis įsipareigojimo grąžinimo šaltinis – pajamos iš finansuojamo turto, o ne platesnės komercinės veiklos savarankiškų galimybių.

9. Likutinė turto, kuris yra lizingo (finansinės nuomos) objektas, vertė priskiriama prie 2 dalies g punkte nurodytų pozicijų klasės, išskyrus tą likutinės vertės dalį, kuri jau įtraukta į 162 straipsnio 4 dalyje nurodytą lizingo (finansinės nuomos) poziciją.

143 straipsnis IRB metodo įgyvendinimo sąlygos įvairiose pozicijų klasėse ir verslo padaliniuose

1. Įstaigos ir bet kuri patronuojančioji įmonė bei jos patronuojamosios įmonės naudoja IRB metodą visoms pozicijoms, nebent yra gavusios kompetentingos institucijos leidimą nuolat naudoti standartizuotą metodą pagal 145 straipsnį.

Gavus kompetentingų institucijų leidimą, IRB metodą galima nuosekliai įgyvendinti įvairioms 142 straipsnyje nurodytoms pozicijų klasėms tame pačiame verslo padalinyje, įvairiuose tos pačios grupės verslo padaliniuose arba savų LGD įverčių arba perskaičiavimo veiksnių naudojimui įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų rizikos koeficientams apskaičiuoti.

Vertinant 142 straipsnio 5 dalyje nurodytą mažmeninių pozicijų klasę, IRB galima nuosekliai įgyvendinti pozicijų kategorijoms, kurioms taikomos skirtingos koreliacijos, nurodytos 149 straipsnyje.

2. Kompetentinga institucija nustato laikotarpį, per kurį įstaigos, bet kurios patronuojančiosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių reikalaujama IRB metodą įgyvendinti visoms pozicijoms. Šis laikotarpis, kompetentingos institucijos nuomone, turi būti pakankamas, atsižvelgiant į įstaigos, bet kurios patronuojančiosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių pobūdį ir veiklos mastą bei į įgyvendintinų reitingų sistemų skaičių ir pobūdį.

3. Įstaigos IRB metodą įgyvendina pagal kompetentingų institucijų nustatytas sąlygas. Kompetentingos institucijos šias sąlygas nustato taip, kad užtikrintų, jog 1 dalyje numatytas lankstumas nebūtų naudojamas pasirinktinai, siekiant sumažinti nuosavų lėšų poreikį toms pozicijų klasėms ar verslo padaliniams, kuriems dar tik bus taikomas IRB metodas ar yra taikomi savi LGD įverčiai ir perskaičiavimo veiksniai.

4. Įstaigos, kurios IRB metodą pradėjo naudoti tik po 2013 m. sausio 1 d., turi išlaikyti galimybę įgyvendinimo laikotarpiu, kol kompetentingos institucijos joms pakankamai užtikrintai praneš, kad įsitikino, kad IRB metodo įgyvendinimas bus užbaigtas, kapitalo poreikį visoms pozicijoms skaičiuoti pagal standartizuotą metodą.

5. Įstaigai, kuriai leidžiama bet kuriai pozicijos klasei taikyti IRB metodą, leidžiama IRB metodą taikyti ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei, išskyrus tuos atvejus, kai įstaigai leidžiama nuosavybės vertybinių popierių pozicijai taikyti standartizuotą metodą pagal 145 straipsnį.

6. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos nustato reikalavimų įstaigoms įgyvendinti IRB metodą pagal šį straipsnį sąlygas.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

144 straipsnis Grįžimo prie paprastesnių metodų sąlygos

1. IRB metodą naudojanti įstaiga negali nustoti naudoti tą metodą ir vietoj jo naudoti standartizuotą metodą pagal riziką įvertintoms pozicijos sumoms apskaičiuoti, nebent įvykdomos šios sąlygos:

(a) įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad standartizuotą metodą taikyti siūloma ne dėl to, kad siekiama sumažinti įstaigos nuosavų lėšų poreikį, bet tai būtina atsižvelgiant į įstaigos pobūdį ir sudėtingumą ir kad tai neturės reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos mokumui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti riziką;

(b) įstaiga prieš tai gavo kompetentingos institucijos leidimą.

2. Įstaigos, pagal 146 straipsnio 9 dalį gavusios leidimą naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo veiksnius, negali pereiti prie 146 straipsnio 8 dalyje nurodytų LGD įverčių ir perskaičiavimo veiksnių naudojimo, nebent įvykdomos šios sąlygos:

(a) įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad 146 straipsnio 8 dalyje nustatytus LGD ir perskaičiavimo veiksnius taikyti siūloma ne dėl to, kad siekiama sumažinti įstaigos nuosavų lėšų poreikį, bet tai būtina atsižvelgiant į įstaigos pobūdį ir sudėtingumą ir kad tai neturės reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos mokymui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti riziką;

(b) įstaiga prieš tai gavo kompetentingos institucijos leidimą.

3. 1 ir 2 dalis taikomos, laikantis kompetentingų institucijų pagal 143 straipsnį nustatytų IRB metodo atsisakymo ir 145 straipsnyje nurodyto dalinio taikymo sąlygų.

145 straipsnis Nuolatinio dalinio naudojimo sąlygos

1. Jei įstaigos yra iš anksto gavusios kompetentingų institucijų leidimą, tos įstaigos, kurioms leista naudoti IRB metodą apskaičiuojant vienos ar daugiau pozicijų klasių pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas, standartizuotą metodą gali taikyti šioms pozicijoms:

(a) 142 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai pozicijų klasei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorio šalims;

(b) 142 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytai pozicijų klasei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorio šalims;

(c) pozicijoms nereikšminguose verslo padaliniuose, taip pat pozicijų klasėms, kurių dydis ir numanomos rizikos pobūdis yra nereikšmingi;

(d) valstybių narių centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų bei administracinių įstaigų pozicijoms, su sąlyga, kad:

i)        dėl specifinės valstybinės santvarkos nėra rizikos skirtumų tarp tos centrinės valdžios pozicijų ir tų kitų pozicijų; ir

ii)       centrinės valdžios pozicijoms taikomas 0 proc. dydžio rizikos koeficientas pagal 109 straipsnio 4 dalį;

(e) įstaigos sandorio šalies, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė ar patronuojančios įmonės patronuojamoji įmonė, pozicijoms, su sąlyga, kad ši sandorio šalis yra įstaiga ar finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami rizikos ribojimo reikalavimai, arba Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu su ja susijusi įmonė;

(f) įstaigų, kurios atitinka 108 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, pozicijoms;

(g) subjektų, kurių kreditiniams įsipareigojimams pagal 2 skyrių priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas (įskaitant tuos valstybės remiamus subjektus, kuriems galima taikyti 0 proc. rizikos koeficientą), nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;

(h) nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, susidariusioms pagal teisės aktuose numatytas programas, skirtas remti konkrečius ekonomikos sektorius, pagal kurias įstaigai suteikiamos didelės subsidijos investicijoms ir kuriose numatyta tam tikros formos investicijų į nuosavybės vertybinius popierius valstybinė priežiūra ir apribojimai, o IRB metodo tokioms pozicijoms galima netaikyti tik kol jų bendra vertė neviršija 10 proc. nuosavų lėšų ribos;

(i) 114 straipsnio 4 dalyje nurodytoms pozicijoms, atitinkančioms jame nurodytas sąlygas; 

(j) valstybės garantijoms ir valstybės perdraustoms garantijoms pagal 210 straipsnio 2 dalį.

Kompetentingos institucijos standartizuotą metodą leidžia taikyti g ir h punktuose nurodytoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurioms tokią tvarką leista taikyti kitose valstybėse narėse.

2. Taikant 1 dalį, įstaigos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasė yra reikšminga, jei jos bendra vertė, atėmus nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, susidariusias pagal įstatymuose numatytas programas, kaip nurodyta 1 dalies g punkte, viršija 10 proc. įstaigos nuosavų lėšų, skaičiuojant vidutiniškai per praėjusius metus. Jeigu tokių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų skaičius yra mažesnis kaip 10, tas limitas yra 5 proc. įstaigos nuosavų lėšų.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo 1 dalies a, b ir c punktų taikymo sąlygas.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

4. Taikant 1 dalį, įstaigos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasė laikoma reikšminga, jei jos bendra vertė, atėmus nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, susidariusias pagal įstatymuose numatytas programas, kaip nurodyta 1 dalies g punkte, viršija 10 proc. įstaigos nuosavų lėšų, skaičiuojant vidutiniškai per praėjusius metus. Jeigu tokių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų skaičius yra mažesnis kaip 10, tas limitas yra 5 proc. įstaigos nuosavų lėšų.

2 skirsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1 poskirsnis Pagal pozicijos tipą ir klasę taikoma tvarka

146 straipsnis Pagal pozicijų klasę taikoma tvarka

1. Vertinant kredito riziką, pagal riziką įvertintos pozicijų, priskiriamų vienai iš 142 straipsnio 2 dalies a–e ir g punktuose nurodytų pozicijų klasių, sumos, jei neatimamos iš nuosavų lėšų, apskaičiuojamos pagal 2 poskirsnį, išskyrus tuos atvejus, jei šios pozicijos atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio arba 2 lygio straipsnių.

2. Vertinant įsigytų gautinų sumų sumažėjimo riziką, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 153 straipsnį. Jei įstaiga dėl įsigytų gautinų sumų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir sumažėjimo rizikos turi neapribotą regreso teisę į įsigytų gautinų sumų pardavėją, įsigytoms gautinoms sumoms 147 straipsnis ir 154 straipsnio 1–4 dalys netaikomos, o pozicija laikoma užtikrinta.

3. Vertinant kredito riziką ir gautinų sumų sumažėjimo riziką, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos, remiantis atitinkamais, su konkrečia pozicija susijusiais rodikliais. Jie apima įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę (toliau – PD), LGD, terminą (toliau – M) ir pozicijos vertę. PD ir LGD galima vertinti atskirai arba kartu pagal 4 skirsnį.

4. Vertindamos pozicijų, priskiriamų 142 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei, kredito riziką, įstaigos, jei yra iš anksto gavusios kompetentingų institucijų leidimą, pagal riziką įvertintas pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 150 straipsnį, išskyrus 146 straipsnio 6 dalies c punkte apibrėžtas pozicijas 142 straipsnio 2 dalį. Kompetentingos institucijos leidžia įstaigai taikyti 150 straipsnio 4 dalyje nurodytą vidaus modelių metodą, jeigu įstaiga atitinka 6 skirsnio 4 poskirsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal riziką įvertintos pozicijų, kurios susidaro dėl įstaigų iš anksto sumokėtų įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kaip apibrėžta 146 straipsnio 6 dalies c punkte, sumos apskaičiuojamos pagal 151 straipsnį.

5. Kai vertinama specializuoto skolinimo pozicijų kredito rizika, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 148 straipsnio 4 dalį.

6. Įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 142 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, naudoja savus PD įverčius, vadovaudamosi 138 straipsniu ir 6 skirsniu.

7. Įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 142 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytai pozicijų klasei, naudoja savus LGD įverčius ir perskaičiavimo veiksnius, vadovaudamosi 138 straipsniu ir 6 skirsniu.

8. Įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 142 straipsnio 2 dalies a–c punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, taiko LGD įverčius, nurodytus 157 straipsnio 1 dalyje, ir perskaičiavimo veiksnius, nurodytus 162 straipsnio 8 dalies a–d punktuose, nebent joms leista šių pozicijų klasėms naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo veiksnius pagal 9 dalį.

9. Kompetentingos institucijos įstaigoms vertinant visas pozicijas, priklausančias 142 straipsnio 2 dalies a–c punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, gali leisti naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo veiksnius tik vadovaujantis 138 straipsniu.

10. Vertinant pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas ir pozicijas, priklausančias 142 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytai pozicijų klasei, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos, vadovaujantis 5 skyriumi.

147 straipsnis Pozicijoms, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) akcijos, taikoma tvarka

1. Kai pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) akcijos, atitinka 127 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir įstaigai yra žinomos visos KIS pagrindinės pozicijos ar jų dalys, įstaiga peržiūri tas pagrindines pozicijas, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas, vadovaudamasi šiame skyriuje nurodytais metodais.

Jeigu pagrindinė KIS pozicija pati yra kito KIS investicinių vienetų arba akcijų pozicija, pirmoji įstaiga taip pat peržiūri kito KIS pagrindines pozicijas.

2. Kai įstaiga neatitinka sąlygų, kad galėtų taikyti metodus, nurodytus šiame skyriuje, visų KIS pagrindinių pozicijų arba jų dalių pagal riziką įvertintos pozicijų sumos ir tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos vadovaujantis šiais metodais:

(a) pozicijoms, kurios priskiriamos prie nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasės, nurodytos 142 straipsnio 2 dalies e punkte, įstaigos taiko paprastąjį rizikos koeficientų metodą, nustatytą 150 straipsnio 2 dalyje;

(b) visoms kitoms 1 dalyje nurodytoms pagrindinėms pozicijoms įstaigos taiko 2 skyriuje nustatytą standartizuotą metodą, laikydamosi šių sąlygų:

i)        pozicijoms, kurioms taikomas konkretus nereitinguotų pozicijų rizikos koeficientas arba kredito kokybės žingsnis, pagal kurį tam tikrai pozicijų klasei priskiriamas didžiausias reitingas, – rizikos koeficientas dauginamas iš dviejų, bet negali būti didesnis kaip 1 250 proc.;

ii)       visoms kitoms pozicijoms – rizikos koeficientas dauginamas iš 1,1 ir negali būti mažesnis už 5 proc.

Jeigu pagal a punktą įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji laiko tokias pozicijas kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis. Kai šios pozicijos kartu su įstaigos tiesioginėmis tai pozicijų klasei priklausančiomis pozicijomis nėra reikšmingos, kaip tai apibrėžiama 145 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma, jei tai leido kompetentingos institucijos.

3. Jei pozicijos, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, neatitinka 127 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų arba įstaigai nėra žinomos visos KIS pagrindinės pozicijos arba jos pagrindinės pozicijos, kurios pačios yra pozicijos, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, įstaiga peržiūri tas pagrindines pozicijas ir apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas, naudodamos 150 straipsnio 2 dalyje nurodytą paprastąjį rizikos koeficientų metodą.

Jeigu įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji laiko tokias pozicijas kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis. Pozicijas, kurias sudaro ne nuosavybės vertybiniai popieriai, ji priskiria kitų nuosavybės vertybinių popierių klasei.

4. Kaip alternatyvą 4 dalyje aptartam metodui, įstaigos vidutines pagal riziką įvertintas pozicijų sumas gali skaičiuoti pačios arba pasikliauti toliau išvardytų trečiųjų šalių skaičiavimais ir ataskaita apie vidutines pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, remdamosi KIS pagrindinėmis pozicijomis ir atsižvelgdamos į 2 dalies a ir b punktuose nurodytus metodus:

(a) KIS depozitoriumo arba finansų įstaigos, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba finansų įstaigoje;

(b) kitų KIS atveju KIS valdymo bendrovės, jei KIS valdymo bendrovė atitinka 127 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus.

Šio skaičiavimo tikslumą patvirtina išorės auditorius.

5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, kokiomis sąlygomis kompetentingos institucijos įstaigoms gali leisti taikyti 145 straipsnio 1 dalį pagal 2 dalies b punktą. 

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

2 poskirsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas kredito rizikai įvertinti

148 straipsnis Pagal riziką įvertintos įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų sumos

1. Laikantis 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos specialios tvarkos, pagal riziką įvertintos įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

čia rizikos koeficientas RW apskaičiuojamas taip:

i)       jei PD – 0, RW yra 0;

ii)       jei PD – 1, t. y. neįvykdytoms pozicijoms:

– kai įstaigos taiko 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas LGD vertes, RW yra 0;

– kai įstaigos taiko savus LGD įverčius, RW apskaičiuojamas pagal šią formulę ;

kai tiksliausias tikėtino nuostolio įvertinimas (toliau – ELBE) yra įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio įvertinimas neįvykdytai pozicijai pagal 177 straipsnio 1 dalies h punktą;

iii)      jei , t. y. bet kurios vertės atveju, išskyrus pagal i arba ii punktą

čia

N(x)     yra standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis arba lygus x);

G (Z)    žymi standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo atvirkštinę kumuliatyvinę pasiskirstymo funkciją (t. y. tokią x vertę, kad N(x)= z).

R          žymi koreliacijos koeficientą ir apibrėžiamas formule:

b           yra termino veiksnys, kuris apibrėžiamas pagal formulę:

2. Visų stambių reguliuojamųjų finansų subjektų ir nereguliuojamųjų finansų subjektų pozicijų atveju 1 dalies iii punkte nurodytas koreliacijos koeficientas dauginamas iš 1,25 taip:

3. Pagal riziką įvertinta kiekvienos 198 ir 212 straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkančios pozicijos suma gali būti pakoreguota pagal šią formulę:

Pagal riziką įvertinta pozicijos suma = RW ∙ pozicijos vertė ∙ (0,15 + 160 ∙ PDpp)

čia:

PDpp – užtikrinimo teikėjo PD.

RW skaičiuojamas pagal 3 punkte nurodytą atitinkamą rizikos koeficiento formulę, skirtą pozicijai, įsipareigojančiųjų asmenų PD bei palyginamos tiesioginės užtikrinimo teikėjo pozicijos LGD. Termino veiksnys b skaičiuojamas naudojantis žemesniąja verte iš užtikrinimo teikėjo PD ir įsipareigojančiojo asmens PD.

4. Įmonių pozicijoms, kai konsoliduotos įmonių grupės, kurios narė yra ta įmonė, bendra metinių pardavimų suma yra mažesnė kaip 50 mln. EUR, įstaigos gali taikyti šią 1 dalies iii punkte nurodytą koreliacijos formulę įmonių pozicijų rizikos koeficientams apskaičiuoti. Šioje formulėje S reiškia bendrą metinių pardavimų sumą milijonais eurų, kai 5 mln. EUR ≤ S ≤ 50 mln. EUR. Kai apskaitytų metinių pardavimų suma yra mažesnė už 5 mln. EUR, laikoma, kad ji lygi 5 mln. EUR. Įsigytoms gautinoms sumoms bendra metinių pardavimų suma yra svertinis individualių grupės pozicijų vidurkis.

Kai bendra metinių pardavimų suma nėra prasmingas įmonės dydžio rodiklis, o bendra turto suma yra prasmingesnis rodiklis už bendrą metinių pardavimų sumą, įstaigos visą metinių pardavimų sumą pakeičia konsoliduotos įmonių grupės bendra turto suma.

5. Specializuoto skolinimo pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų, įstaiga rizikos koeficientus toms pozicijoms priskiria pagal 1 lentelę:

1 lentelė

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos || 1 kategorija || 2 kategorija || 3 kategorija || 4 kategorija || 5 kategorija

Mažiau kaip 2,5 metų || 50 % || 70 % || 115 % || 250 % || 0 %

2,5 metų arba daugiau || 70 % || 90 % || 115 % || 250 % || 0 %

Priskirdamos rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms, įstaigos atsižvelgia į šiuos veiksnius: finansinį stiprumą, politinę ir teisinę aplinką, sandorio ir (arba) turto ypatybes, rėmėjo ir vykdytojo stiprumą, įskaitant bet kurio viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjekto pajamų srautą, užtikrinimo priemonių visumą.

6. Vertinant pagal įsigytas įmonių gautinas sumas, įstaigos turi atitikti 180 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei įsigytos įmonių gautinos sumos papildomai atitinka 149 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas ir jei įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti kiekybinio rizikos vertinimo standartus, taikomus įmonių pozicijoms, kaip nurodyta 6 skirsnyje, toms gautinoms sumoms gali būti taikomi 6 skirsnyje nustatyti kiekybiniai mažmeninių pozicijų rizikos vertinimo standartai.

7. Vidaus reitingais pagrįstoje pakeitimo vertybiniais popieriais sistemoje įsigytoms įmonių gautinoms sumoms grąžintini pirkimo diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuostolių, patirtų dėl įsipareigojimų neįvykdymo, atvejais, nuostolių dėl sumažėjimo atvejais arba abiem atvejais, gali būti laikomos pirmojo nuostolio pozicijomis.

8. Kai įstaiga teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymas nulemia mokėjimą ir dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama, ir jei produktas turi reikalavimus atitinkančios ECAI suteiktą išorinį kredito rizikos vertinimą, priskiriami 5 skyriuje nustatyti rizikos koeficientai. Jei reikalavimus atitinkanti ECAI nėra suteikusi reitingo produktui, į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai sudedami, neįtraukiant n-1 pozicijų, kai tikėtino nuostolio sumos, padaugintos iš 12,5, ir pagal riziką įvertintos pozicijos suma neviršija kredito išvestinės finansinės priemonės suteikto užtikrinimo nominalios vertės, padaugintos iš 12,5. n-1 pozicijos, kurios neturi būti sumuojamos, turi būti nustatomos remiantis principu, kad įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintą pozicijos sumą nei bet kuri į sumavimą įtraukta pozicija. Į krepšelį įtrauktoms pozicijoms, kurių rizikos įvertinti pagal IRB metodą įstaiga negali, taikomas 1 250 proc. rizikos koeficientas.

9. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo sąlygas, kuriomis įstaigos, priskirdamos rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms, turi atsižvelgti į 5 dalies antroje pastraipoje nurodytus veiksnius.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

149 straipsnis Mažmeninių pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijų sumos

1. Pagal riziką įvertintos mažmeninių pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

Pagal riziką įvertinta pozicijos suma = RW ∙ pozicijos vertė,

čia rizikos koeficientas RW apskaičiuojamas taip:

i)       jei PD – 0, RW yra 0;

ii)       jei PD – 1, t. y. neįvykdytų pozicijų atveju ;

čia ELBE yra įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio dėl neįvykdytos pozicijos įvertis pagal 177 straipsnio 1 dalies h punktą;

iii)      jei , t. y. bet kurios vertės atveju, išskyrus pagal i arba ii punktą

čia

N(x) –  standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis arba lygus x);

G (Z) – standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo atvirkštinė kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tokia x vertė, kad N(x)= z);

R –       koreliacijos koeficientas, apskaičiuojamas taip:

2. Pagal riziką įvertinta pozicijos suma kiekvienai mažo ir vidutinio dydžio subjektų, apibrėžtų 142 straipsnio 5 dalyje, pozicijai, kurie atitinka 198 ir 212 straipsnių reikalavimus, gali būti skaičiuojama pagal 148 punkto 3 dalį.

3. Nekilnojamuoju turtu užtikrintoms mažmeninėms pozicijoms 0,15 dydžio koreliacijos koeficientas R pakeičia dydį, gaunamą pagal koreliacijos formulę, pateiktą 1 dalyje.

4. Kriterijus atitinkančioms atnaujinamoms mažmeninėms pozicijoms, kaip apibrėžta a–e punktuose, 0,04 dydžio koreliacijos koeficientas pakeičia skaičių, gaunamą pagal koreliacijos formulę, pateiktą 1 dalyje.

Pozicijos laikomos kriterijus atitinkančiomis atnaujinamomis mažmeninėmis pozicijomis, jei atitinka šias sąlygas:

(a) tai fizinių asmenų pozicijos;

(b) pozicijos yra atnaujinamos, neužtikrintos ir joms taikoma sąlyga, kad tiek, kiek jos nėra panaudojamos iš karto ir besąlygiškai, yra įstaigos atšaukiamos. Šiomis aplinkybėmis atnaujinamos pozicijos apibrėžiamos kaip pozicijos, kai klientų neapmokėtiems likučiams leidžiama svyruoti atsižvelgiant į jų sprendimą skolintis ir skolą grąžinti, laikantis įstaigos nustatyto limito. Nepanaudoti įsipareigojimai gali būti laikomi besąlygiškai atšaukiamais, jei sąlygos leidžia įstaigai juos visiškai atšaukti, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų;

(c) portfelio sudėtinėje dalyje maksimali pozicija vienam fiziniam asmeniui yra ne daugiau kaip 100 000 EUR;

(d) šioje dalyje pateikta koreliacijos formulė taikoma tik tiems portfeliams, kuriems buvo būdingas mažas nuostolių lygio nepastovumas, palyginti su jų vidutiniu nuostolių lygiu, ypač mažų PD intervaluose; 

(e) pozicijos laikymas kriterijus atitinkančia atnaujinama mažmenine pozicija yra suderinamas su portfelio sudėtinės dalies pagrindinėmis rizikos ypatybėmis.

Užtikrintų kredito priemonių, susijusių su sąskaita, į kurią pervedamas atlygis, atveju nukrypstama nuo b punkte apibrėžtos sąlygos, jog pozicija turi būti neužtikrinta. Šiuo atveju, atliekant LGD įvertinimą, neatsižvelgiama į atgautas iš užtikrinimo priemonės sumas.

Kompetentingos institucijos peržiūri santykinį nuostolių lygio nepastovumą kriterijus atitinkančiose atnaujinamose mažmeninėse portfelio sudėtinėse dalyse bei visą kriterijus atitinkantį atnaujinamą mažmeninį portfelį ir numato su kitomis valstybėmis narėmis dalijasi informacija apie kriterijus atitinkančių atnaujinamų mažmeninių portfelių nuostolių lygių tipines ypatybes.

5. Įsigytos gautinos sumos gali būti laikomos mažmeninėmis pozicijomis, jei atitinka 180 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šias sąlygas:

(a) gautinas sumas įstaiga įsigijo iš nesusijusių pardavėjų, kurie yra trečioji šalis, o jos įsipareigojančiojo asmens pozicija gautinos sumos atžvilgiu neapima pozicijų, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai inicijuoja pati įstaiga;

(b) įsigytos gautinos sumos nustatomos taikant rinkos sandorių tarp pardavėjo ir įsipareigojančiojo asmens principą. Todėl įmonių grupei priklausančių įmonių tarpusavyje gautinos sumos bei sumos, gautinos pagal tarpusavio užskaitos principus tarp įmonių, kurios perka ir parduoda viena kitai, šių kriterijų neatitinka;

(c) įsigyjančioji įstaiga turi reikalavimą į visas įplaukas iš įsigytų gautinų sumų arba proporcingą jų dalį; taip pat

(d) įsigytų gautinų sumų portfelis yra pakankamai diversifikuotas.

6. Vidaus reitingais pagrįstoje pakeitimo vertybiniais popieriais sistemoje įsigytoms gautinoms sumoms grąžintini pirkimo diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, nuostolių dėl sumažėjimo atvejais arba abiem atvejais, gali būti vertinamos kaip pirmojo nuostolio pozicijos.

7. Mišrioms įsigytų mažmeninių gautinų sumų grupėms, kai įsigyjančios įstaigos negali atskirti nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų ir kriterijus atitinkančių atnaujinamų mažmeninių pozicijų nuo kitų mažmeninių pozicijų, pasitelkiama mažmeninė rizikos koeficiento funkcija, nustatanti didžiausią kapitalo poreikį toms pozicijoms.

150 straipsnis Pagal riziką įvertintos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų sumos

1. Įstaigos pagal riziką įvertintas nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, išskyrus pozicijas, kurios atskaitomos pagal antrą dalį arba kurioms taikomas 250 proc. rizikos koeficientas pagal 45 straipsnį, sumas nustato naudodamos skirtingus 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus metodus ir jas taiko įvairiems portfeliams, kai įstaiga viduje taiko skirtingus metodus. Kai įstaiga taiko skirtingus metodus, jos pasirinkimas daromas nuosekliai ir nėra nulemtas reguliacinio arbitražo priežasčių.

Papildomas paslaugas teikiančių įmonių nuosavybės vertybinių popierių pozicijos gali būti įvertintos, atsižvelgiant į tai, kaip vertinamas kitas nekreditinių įsipareigojimų turtas.

2. Taikant paprastąjį rizikos koeficientų metodą, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

Rizikos koeficientas (RW) – 190 proc. privataus kapitalo pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose.

Rizikos koeficientas (RW) – 290 proc. nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje.

Rizikos koeficientas (RW) – 370 proc. visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.

Pagal riziką įvertinta pozicijos suma = RW * pozicijos vertė.

Bankinėje knygoje apskaitomoms trumposiomis piniginėms pozicijoms ir išvestinėms finansinėms priemonėms leidžiama padengti ilgąsias tų pačių individualių vertybinių popierių pozicijas su sąlyga, jei šios priemonės aiškiai yra tam tikrų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų apdraudimo priemonės ir jei jos suteikia apsaugą dar bent vieneriems metams. Kitos trumpalaikės pozicijos vertintinos kaip ilgalaikės pozicijos, priskiriant atitinkamą rizikos koeficientą kiekvienos pozicijos absoliutinei vertei. Jei nesutampa pozicijų terminai, taikomas 158 straipsnio 5 dalyje nustatytas įmonių pozicijų metodas.

Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą nuosavybės vertybinių popierių pozicijai, remdamosi IV skyriuje aptartais metodais.

3. Taikant PD/LGD metodą, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 148 straipsnio 1 dalyje pateiktas formules. Jei įstaigos neturi pakankamai informacijos, kad galėtų taikyti 174 straipsnyje pateiktą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį, rizikos koeficientams taikomas 1,5 padidinimo daugiklis.

Atskirų pozicijų lygmeniu dydis, gautas sudėjus tikėtino nuostolio sumą, padaugintą iš 12,5, ir pagal riziką įvertintą pozicijos sumą, neturi viršyti pozicijos vertės, padaugintos iš 12,5.

Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą nuosavybės vertybinių popierių pozicijai, remdamosi IV skyriuje aptartais metodais. Tokiu atveju taikomas draudimo teikėjo pozicijos LGD yra 90 proc. Privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose gali būti taikomas 65 proc. LGD. Tuo tikslu M yra 5 metai.

4. Kai taikomas vidaus modelių metodas, pagal riziką įvertinta pozicijos suma lygi galimam nuostoliui iš įstaigos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, nustatytam naudojant rizikos vertės (angl. value-at-risk) vidaus modelius pagal 99 proc. kvantilio pasikliautinąjį intervalą, taikomą skirtumui tarp ketvirčio pajamų ir atitinkamo nerizikingo lygio, apskaičiuoto per ilgalaikės imties laikotarpį, padaugintam iš 12,5. Pagal riziką įvertintos pozicijų sumos nuosavybės vertybinių popierių portfelio lygmeniu negali būti mažesnės už bendrą šių reikšmių sumą:

(a) pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, reikalaujamų pagal PD/LGD metodą; taip pat

(b) atitinkamų tikėtino nuostolio sumų, padaugintų iš 12,5.

a ir b punktuose nurodytos sumos apskaičiuojamos pagal 161 straipsnio 1 dalyje nurodytas PD vertes ir atitinkamas 161 straipsnio 2 dalyje nurodytas LGD vertes.

Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą nuosavybės vertybinių popierių pozicijai.

151 straipsnis Pagal riziką įvertintos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų sumos

Pagal riziką įvertintos pozicijų, kurios susidaro dėl įstaigos iš anksto sumokėtų įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, ir prekybinių pozicijų su pagrindine sandorio šalimi sumos atitinkamai apskaičiuojamos pagal 296–300 straipsnius.

152 straipsnis Pagal riziką įvertintos kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų sumos

Pagal riziką įvertintos kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

Pagal riziką įvertinta pozicijos suma = 100 % · pozicijos vertė,

išskyrus šiuos atvejus:

(a) pinigų kasoje ir pinigų ekvivalentų straipsnių, taip pat aukso lydinių, laikomų nuosavose saugyklose pozicijoms arba pozicijoms, užtikrintoms lydinių įsipareigojimais, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas;

(b) kai poziciją sudaro likutinė turto, kuris yra lizingo (finansinės nuomos) objektas, vertė, ji apskaičiuojama taip:

,

čia t yra didesnis nei 1 ir artimiausias likusios lizingo (finansinės nuomos) trukmės visų metų skaičius.

3 poskirsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti

153 straipsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti

1. Įsigytų gautinų sumų pozicijų sumas, įvertintas atsižvelgiant į įsigytų įmonių ir mažmeninių gautinų sumų sumažėjimo riziką, įstaigos apskaičiuoja pagal 148 straipsnio 1 dalyje pateiktą formulę.

2. Įstaigos nustato, kokius PD ir LGD parametrus taikyti, pagal 4 skirsnį. 

3. Pozicijos vertę įstaigos nustato pagal 5 skirsnį.

4. Taikant šį straipsnį M yra vieni metai.

5. Kompetentingos institucijos įstaigai netaiko reikalavimų dėl įsigytų gautinų sumų pozicijų sumų įvertinimo atsižvelgiant į įsigytų įmonių ir mažmeninių gautinų sumų vertės sumažėjimo riziką, jei įstaiga kompetentingai institucijai tinkamu būdu įrodo, kad sumažėjimo rizika tai įstaigai yra nereikšminga.

[1] Bazelio bankų priežiūros komitetas – forumas, skirtas reguliariai bendradarbiauti bankų priežiūros klausimais. Jo paskirtis – skatinti ir stiprinti priežiūrą ir rizikos valdymo praktiką visame pasaulyje. Komitetą sudaro Argentinos, Australijos, Brazilijos, Kanados, Kinijos, Honkongo specialiojo administracinio regiono, Indijos, Indonezijos, Japonijos, Korėjos, Meksikos, Rusijos, Saudo Arabijos, Singapūro, Pietų Afrikos, Šveicarijos, Turkijos, Jungtinių Valstijų ir ES valstybių narių: Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Ispanijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės, atstovai.

[2]               C(2011)4977.

[3] Visos politikos galimybės išsamiai aptartos pridėtame poveikio vertinime.

[4] Tai, kokia atitinkamų tikslų dalis įgyvendinama pagal šias galimybes.

[5] Tai, kokią tikslų dalį galima įgyvendinti naudojant turimus išteklius. 

[6]               COM(2009) 501, COM(2009) 502, COM(2009) 503.

[7]               OL C , p. .

[8]               http://www.g20.org/Documents/Fin_Deps_Fin_Reg_Annex_020409_-_1615_final.pdf.

[9]               OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

[10]             OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

[11]             OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

[12]             OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

[13]             OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

[14]             OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

[15]             COM(2010) 484 galutinis.

[16]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[17]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[18]             OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

[19]             OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

[20]             OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

[21]             OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

[22]             2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

[23]  OL L 02, 2009 11 17, p. 2.

3 skirsnis Tikėtino nuostolio sumos

154 straipsnis Vertinimas pagal pozicijos rūšį

1. Skaičiuojant tikėtino nuostolio sumas, kiekvienai pozicijai naudojami tie patys PD, LGD ir pozicijos vertės įvesties dydžiai, kaip ir apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas vadovaujantis 146 straipsniu. Kai įstaigos taiko savus LGD įverčius neįvykdytoms pozicijoms, tikėtinas nuostolis (EL) yra įstaigos tiksliausias EL įvertis (ELBE) neįvykdytai pozicijai pagal 177 straipsnio 1 dalies h punktą.

2. Pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.

3. Pozicijų, priklausančių 142 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytai kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų klasei, tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.

4. 147 straipsnyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjekto pozicijų tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos pagal šiame straipsnyje nurodytus metodus.

5. Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios bei centrinių bankų pozicijų ir mažmeninių pozicijų tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos pagal šias formules:

Tikėtinas nuostolis (EL) = PD × LGD

Tikėtino nuostolio suma = EL × pozicijos vertė

Kai įstaigos taiko savus LGD įverčius neįvykdytoms pozicijoms (PD=1), EL yra ELBE, įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio įvertis neįvykdytai pozicijai pagal 177 straipsnio 1 dalies h punktą.

Pozicijoms, kurioms galioja 148 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, EL yra 0.

6. EL vertės specializuoto skolinimo pozicijoms, kai įstaigos taiko 148 straipsnio 6 dalyje aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo metodus, priskiriamos pagal 2 lentelę.

2 lentelė

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos || 1 kategorija || 2 kategorija || 3 kategorija || 4 kategorija || 5 kategorija

Mažiau kaip 2,5 metų || 0 % || 0,4 % || 2,8 % || 8 % || 50 %

2,5 metų ar daugiau || 0,4 % || 0,8 % || 2,8 % || 8 % || 50 %

7. Tikėtino nuostolio sumos nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kai pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal paprastąjį rizikos koeficientų metodą, apskaičiuojamos pagal šią formulę:

Tikėtino nuostolio suma = EL × pozicijos vertė

EL vertės yra tokios:

Tikėtinas nuostolis (EL) = 0,8 % privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose.

Tikėtinas nuostolis (EL) = 0,8 % nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje.

Tikėtinas nuostolis (EL) = 2,4 % visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.

8. Tikėtino nuostolio sumos nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kai pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal PD/LGD metodą, apskaičiuojamos pagal tokias formules:

Tikėtinas nuostolis (EL) = PD × LGD

Tikėtino nuostolio suma = EL × pozicijos vertė

9. Tikėtino nuostolio sumos nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kai pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal vidaus modelių metodą, yra 0 %.

10. Tikėtino nuostolio sumos įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai apskaičiuojamos pagal šią formulę:

Tikėtinas nuostolis (EL) = PD × LGD

Tikėtino nuostolio suma = EL × pozicijos vertė

11. Pozicijoms, atsirandančioms iš ne biržos išvestinių finansinių priemonių, įstaiga, kuri apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas vadovaudamasi šiuo skyriumi, gali sumažinti atitinkamos užskaitos grupės tikėtino nuostolio sumas iš jų atimdama tos užskaitos grupės kredito vertinimo koregavimo sumą, kurią įstaiga jau yra pripažinusi nurašyta. Gauta tikėtino nuostolio suma negali būti mažesnė už nulį.

155 straipsnis Tikėtino nuostolio sumų vertinimas

Įstaigos atima pagal 154 straipsnio 2, 3 ir 7 dalis apskaičiuotas tikėtino nuostolio sumas iš koregavimų pagal bendrąją ir specifinę kredito riziką, susijusių su šiomis pozicijomis. Įsigytų balansinių pozicijų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, diskontai pagal 162 straipsnio 1 dalį vertinami taip pat kaip koregavimai pagal specifinę kredito riziką. Su pozicijų verte, esant įsipareigojimų neįvykdymui, susiję koregavimai pagal specifinę kredito riziką nenaudojami kitų pozicijų tikėtinam nuostoliui padengti. Tikėtino nuostolio sumos pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms ir su šiomis pozicijomis susiję koregavimai pagal bendrąją ir specifinę kredito riziką į šį skaičiavimą neįtraukiami.

4 skirsnis PD, LGD ir terminas

1 poskirsnis Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

156 straipsnis Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD)

1. Įmonės ar įstaigos pozicijos PD yra mažiausiai 0,03 %.

2. Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje išdėstytų reikalavimų, šių pozicijų PD nustatoma pagal tokius metodus:

a) didesnio prioriteto pretenzijoms į įsigytas įmonių gautinas sumas PD yra lygi įstaigos EL įverčiui, padalytam iš LGD toms gautinoms sumoms;

b) subordinuotoms pretenzijoms į įsigytas įmonių gautinas sumas PD yra lygi įstaigos EL įverčiui;

c) įstaiga, kuriai kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms pagal 138 straipsnį ir kuri gali išskaidyti savo EL įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentinga institucija laiko patikimu, gali taikyti taip išskaidžius gautą PD įvertį.

3. Įsipareigojančiųjų asmenų PD įsipareigojimo neįvykdymo atveju yra 100 %.

4. Įstaigos gali atsižvelgti į netiesioginį kredito užtikrinimą PD vertėje pagal 4 skyriaus nuostatas. Esant gautinų sumų sumažėjimo rizikai, kartu su 197 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais užtikrinimo teikėjais gali būti pripažintas įsigytų gautinų sumų pardavėjas, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)      įmonė turi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kurį Europos bankininkystės institucija (EBI) nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

b)      kai įstaigos pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja taikydamos IRB metodą, įmonė neturi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo ir reitinguojama kaip įmonė, kuriai būdinga įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD), lygiavertė tikimybei, siejamai su ECAI pateiktais kredito rizikos vertinimais, kuriuos EBI nustatė kaip sietinus su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje.

5. Įstaigos, naudojančios savus LGD įverčius, gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, pakoreguodamos PD pagal 157 straipsnio 3 dalį.

6. Vertinant įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo riziką, PD nustatoma lygi įstaigos įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos EL įverčiui. Įstaiga, kuriai pagal 138 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms ir kuri gali išskaidyti savo įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikos EL įverčius į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentinga institucija laiko patikimu, gali taikyti taip išskaidžius gautą PD įvertį. Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą PD vertėje pagal 4 skyriaus nuostatas. Esant gautinų sumų sumažėjimo rizikai, kartu su 197 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais užtikrinimo teikėjais gali būti pripažintas įsigytų gautinų sumų pardavėjas, jei tenkinamos 4 dalyje nustatytos sąlygos.

7. Nukrypstant nuo 197 straipsnio 1 dalies g punkto, 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios įmonės gali būti pripažintos tinkamomis.

Įstaiga, kuriai pagal 138 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikai, gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą pakoreguodama PD pagal 157 straipsnio 3 dalį.

157 straipsnis Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD)

1. Įstaigos taiko šias LGD vertes pagal 146 straipsnio 8 dalį:

a)      didesnio prioriteto pozicijoms be tinkamos užtikrinimo priemonės – 45 %;

b)      subordinuotoms pozicijoms be tinkamos užtikrinimo priemonės – 75 %;

c)      įstaigos gali pripažinti tiesioginį ir netiesioginį kredito užtikrinimą LGD vertėje pagal 4 skyrių;

d)      padengtoms obligacijoms, kaip apibrėžta 124 straipsnyje, gali būti priskirta 11,25 % LGD vertė;

e)      didesnio prioriteto įsigytų įmonių gautinų sumų pozicijoms, kai įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų, – 45 %;

f)       subordinuotoms įsigytų įmonių gautinų sumų pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų, – 100 %;

g)      įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikai – 75 %.

2. Vertinant gautinų sumų sumažėjimo ir įsipareigojimų neįvykdymo riziką, jei kompetentinga institucija įstaigai leido taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms pagal 138 straipsnį ir jei įstaiga gali išskaidyti savus EL įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentinga institucija laiko patikimu, įsigytoms įmonių gautinoms sumoms galima taikyti LGD įvertį.

3. Jei kompetentinga institucija įstaigai leido taikyti savus LGD įverčius įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms pagal 138 straipsnį, netiesioginis kredito užtikrinimas, kompetentingoms institucijoms leidus, pagal 6 skirsnio reikalavimus gali būti pripažintas pakoreguojant PD arba LGD. Įstaiga garantuotoms pozicijoms negali priskirti pakoreguoto PD ar LGD taip, kad pakoreguotas rizikos koeficientas būtų mažesnis už palyginamos tiesioginės garanto pozicijos rizikos koeficientą.

4. Įmonėms, nurodytoms 148 straipsnio 3 dalyje, užtikrinimo teikėjo palyginamos tiesioginės pozicijos LGD turi būti arba garanto, arba įsipareigojančiojo asmens neapdraustos priemonės LGD priklausomai nuo to, ar nuo garanto, ar nuo įsipareigojančiojo asmens finansinės padėties, atsižvelgiant į turimus įrodymus ir garantijos struktūrą, priklausytų grąžintina suma ir garanto, ir įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo atveju apdrausto sandorio galiojimo metu.

158 straipsnis Terminas

1. Įstaigos, negavusios leidimo taikyti įmonių, įstaigų ar centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms savų LGD ir savo perskaičiavimo veiksnio, priskiria pozicijoms, kurios atsiranda dėl atpirkimo sandorių, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, 0,5 metų termino vertę (M), o visoms kitoms pozicijoms – 2,5 metų M.

Kitu atveju, kai kompetentingos institucijos suteikia 138 straipsnyje nurodytą leidimą, jos nusprendžia, ar įstaiga privalo taikyti kiekvienai pozicijai tokį M, kaip nurodyta 2 dalyje.

2. Įstaigos, kurioms kompetentinga institucija leido taikyti įmonių, įstaigų ar centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms savus LGD ir savus perskaičiavimo veiksnius pagal 138 straipsnį, kiekvienai iš šių pozicijų apskaičiuoja M taip, kaip nurodyta a–e papunkčiuose ir laikydamosi 3–5 dalių. Visais atvejais M neviršija 5 metų:

a)      priemonei pagal pinigų srautų planą M apskaičiuojamas pagal šią formulę:

kur CFt žymi pinigų srautus (pagrindinę sumą, palūkanų mokėjimus ir įmokas), kuriuos įsipareigojantysis asmuo pagal sutartį įsipareigoja mokėti t laikotarpiu;

b)      išvestinėms finansinėms priemonėms, kurioms taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus pozicijos termino iki sandorio galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 1 metai, o įvertinant terminą naudojama kiekvienos pozicijos tariamoji suma;

c)      pozicijoms, kurios atsiranda dėl visiškai ar beveik visiškai užtikrintų išvestinių finansinių priemonių (išvardytų II priede) sandorių arba dėl visiškai ar beveik visiškai užtikrintų garantinės įmokos skolinimo sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus sandorio termino iki jo galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 10 dienų;

d)      pozicijoms, kurios atsiranda dėl atpirkimo sandorių, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus sandorio termino iki jo galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 5 dienos. Įvertinant terminą naudojama kiekvieno sandorio tariamoji suma;

e)      jei įstaigai pagal 138 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus PD įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, panaudotų sumų M turi būti lygus įsigytų gautinų sumų pozicijos terminų svertiniam vidurkiui ir turi būti bent 90 dienų. Ta pati M vertė taip pat taikoma nepanaudotoms sumoms pagal įsipareigotą pirkimo priemonę, kai ta priemonė apima galiojančias sąlygas, priežastis taikyti išankstinę amortizaciją ar kitas ypatybes, kurios apsaugo įsigyjančiąją įstaigą nuo reikšmingo būsimų gautinų sumų, kurias reikalaujama įsigyti per priemonės terminą, kokybės pablogėjimo. Jei nėra tokios veiksmingos apsaugos, nepanaudotų sumų M turi būti apskaičiuojamas kaip anksčiausios datos pagal pirkimo sutartį galimos gautinos sumos termino ir pirkimo priemonės likusio termino suma ir yra bent 90 dienų;

f)       bet kuriai kitai šiame punkte nepaminėtai priemonei arba kai įstaiga negali apskaičiuoti M, kaip nurodyta a punkte, M yra ilgiausias likęs laikotarpis (metais), per kurį įsipareigojančiajam asmeniui leidžiama visiškai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, ir yra bent 1 metai;

g)      įstaigų, pozicijų vertėms skaičiuoti naudojančių vidaus modelio metodą, kuris nurodytas 6 skyriaus 6 skirsnyje, pozicijų, kurioms jos taiko šį metodą ir kurių anksčiausios datos sandorio užskaitos grupėje terminas yra ilgesnis nei vieni metai, M skaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę:

Čia:

 = fiktyvus kintamasis, kurio vertė ateities laikotarpiu tk yra lygi 0, jei tk > 1 metai, arba 1, jei tk ≤ 1 metai;

 = tikėtina pozicija ateities laikotarpiu tk;

 = faktinė tikėtina pozicija ateities laikotarpiu tk;

 = nerizikingas diskonto koeficientas ateities laikotarpiui tk;

h)      įstaiga, naudojanti vidaus modelį vienpusio kredito vertinimo koregavimui (CVA) apskaičiuoti, kompetentingoms institucijoms leidus, kaip M gali naudoti pagal vidaus modelį apskaičiuotą faktinę kredito trukmę.

Pagal 2 dalį užskaitos grupėms, kurių pradinis sandorių terminas yra trumpesnis nei vieni metai, taikoma a punkte nurodyta formulė;

i)       įstaigų, pozicijų vertėms skaičiuoti naudojančių vidaus modelio metodą, nurodytą 6 skyriaus 6 skirsnyje, kurioms leista taikyti vidaus modelį skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijų specifinei rizikai pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyrių, M yra 1 metai pagal 148 straipsnio 1 dalyje nurodytą formulę, jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad jos vidaus modelis, taikomas skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijų specifinei rizikai pagal 373 straipsnį, apima reitingų pasikeitimo poveikį;

j)       pagal 148 straipsnio 3 dalį M yra kredito apsaugos efektyvusis terminas, kuris trunka bent 1 metus.

3. Kai dokumentuose reikalaujama kasdienio garantinės įmokos perskaičiavimo ir kasdienio perkainojimo ir kai juose numatytos nuostatos, leidžiančios nedelsiant realizuoti ar sumažinti užtikrinimo priemonę įsipareigojimų neįvykdymo atvejais arba neperskaičiavus garantinės įmokos, M yra bent viena diena:

a)      II priede išvardytoms visiškai ar beveik visiškai užtikrintoms išvestinėms finansinėms priemonėms;

b)      visiškai ar beveik visiškai užtikrintiems garantinės įmokos skolinimo sandoriams;

c)      atpirkimo, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams.

Be to, kriterijus atitinkančių trumpalaikių pozicijų, kai įstaigos nuolat nefinansuoja įsipareigojančiojo asmens, M yra mažiausiai viena diena. Kriterijus atitinkančios trumpalaikės pozicijos apima:

a)      įstaigų pozicijas, atsirandančias įvykdžius įsipareigojimus užsienio valiuta;

b)      savaime pasibaigiančius trumpalaikio prekybos finansavimo sandorius, importo bei eksporto akredityvus ir panašius sandorius, iki kurių galiojimo pabaigos liko ne daugiau kaip metai;

c)      pozicijas, atsirandančias atsiskaičius už perkamus ir parduodamus vertybinius popierius per įprastą įvykdymo laikotarpį arba dvi darbo dienas;

d)      pozicijas, atsirandančias dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais elektroniniu pavedimu ir atsiskaitymų pagal elektroninio mokėjimo sandorius bei išankstinio išlaidų apmokėjimo, įskaitant kredito perviršius dėl žlugusių sandorių, kurie galioja ne ilgiau kaip trumpą nustatytą laikotarpį – sutartą darbo dienų skaičių.

4. Sąjungoje esančių įmonių, kurių konsoliduoti pardavimai ir konsoliduotas turtas yra mažiau kaip 500 mln. EUR vertės, pozicijoms įstaigos gali pasirinkti nuosekliai taikyti 1 dalyje nustatytą M, užuot taikiusios 2 dalį. Įmonėms, kurios yra daugiausia nespekuliacinio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto savininkės ir nuomotojos, įstaigos vietoj 500 mln. EUR gali nustatyti 1 000 mln. EUR turto reikalavimą.

5. Terminų nesutapimai vertinami 4 skyriuje nurodytu būdu.

2 poskirsnis Mažmeninės pozicijos

159 straipsnis Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė

1. Pozicijos PD yra ne mažesnė kaip 0,03 %.

2. Įsipareigojančiųjų asmenų PD arba, kai taikomas įsipareigojimų metodas, pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui PD yra lygi 100 %.

3. Vertinant įsigytų gautinų sumų sumažėjimo riziką PD nustatoma lygi gautinų sumų sumažėjimo rizikos EL įverčiams. Jeigu įstaiga gali išskaidyti savo EL įverčius, taikomus įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai, į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentingos institucijos laiko patikimu, galima taikyti PD įvertį.

4. Į netiesioginį kredito užtikrinimą galima atsižvelgti pakoreguojant PD pagal 160 straipsnio 2 dalį. Vertinant gautinų sumų sumažėjimo riziką, kartu su 197 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais užtikrinimo teikėjais gali būti pripažintas įsigytų gautinų sumų pardavėjas, jei tenkinamos 156 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos.

160 straipsnis Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD)

1. Įstaigos pateikia savus LGD įverčius, atsižvelgdamos į reikalavimus, kaip nurodyta 6 skirsnyje, ir gavusios kompetentingų institucijų leidimą pagal 138 straipsnį. Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai naudojama 75 % LGD vertė. Jeigu įstaiga gali patikimu būdu išskaidyti savo EL įverčius, taikomus įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai, į PD ir LGD, ji gali naudoti savo LGD įvertį.

2. Netiesioginis kredito užtikrinimas gali būti pripažintas atitinkančiu reikalavimus, pakoreguojant PD ar LGD įverčius, kad jie atitiktų reikalavimus, kaip nurodyta 179 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir gavus kompetentingų institucijų leidimą dėl atskiros pozicijos arba dėl pozicijų grupės. Įstaiga garantuotoms pozicijoms negali priskirti pakoreguoto PD ar LGD taip, kad pakoreguotas rizikos koeficientas būtų mažesnis už palyginamos tiesioginės garanto pozicijos rizikos koeficientą.

3. Taikant 149 straipsnio 2 dalį užtikrinimo teikėjo palyginamos tiesioginės pozicijos LGD turi būti arba garanto, arba įsipareigojančiojo asmens neapdraustos priemonės LGD priklausomai nuo to, ar nuo garanto, ar nuo įsipareigojančiojo asmens finansinės padėties, atsižvelgiant į turimus įrodymus ir garantijos struktūrą, priklausytų grąžintina suma ir garanto, ir įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo atveju apdrausto sandorio galiojimo metu.

4. Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos nuosavomis gyvenamosiomis patalpomis ir kurioms netaikomos centrinės valdžios garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis neturi būti mažesnis nei 10 %.

Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kurioms netaikomos centrinės valdžios garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis neturi būti mažesnis nei 15 %.

3 poskirsnis Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikomas PD/LGD metodas

161 straipsnis Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikomas PD/LGD metodas

1. PD nustatomos pagal įmonių pozicijoms taikomus metodus.

Taikomos šios minimalios PD vertės:

a)      0,09 % nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, kai investicija yra ilgalaikio bendradarbiavimo su klientu rezultatas;

b)      0,09 % nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis neprekiaujama biržoje, kai investicijų grąža grindžiama reguliariais ir periodiniais pinigų srautais, kurių šaltiniai yra kiti nei kapitalo prieaugis;

c)      0,40 % nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, įskaitant kitas trumpalaikes pozicijas, kaip nurodyta 150 straipsnio 2 dalyje;

d)      1,25 % visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, įskaitant kitas trumpalaikes pozicijas, kaip nurodyta 150 straipsnio 2 dalyje.

2. Privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose gali būti priskiriamas 65 % LGD. Visoms kitoms tokioms pozicijoms priskiriamas 90 % LGD.

3. Visoms pozicijoms priskiriamas M yra 5 metai.

5 skirsnis Pozicijos vertė

162 straipsnis Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos ir mažmeninės pozicijos

1. Jei nenurodyta kitaip, balansinių pozicijų vertė yra apskaitinė vertė, apskaičiuota neatsižvelgiant į jokius koregavimus pagal kredito riziką.

Ši taisyklė taip pat taikoma turtui, įsigytam už kitokią kainą nei grąžintina suma.

Įsigyto turto atveju grąžintinos sumos ir įstaigų balanse perkant turtą parodytos apskaitinės vertės, gautos pritaikius koregavimus pagal specifinę kredito riziką, skirtumas yra laikomas diskontu, jei grąžintina suma yra didesnė, ir priemoka, jei ta suma yra mažesnė.

2. Kai įstaigos atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taiko pagrindinio užskaitos sandorio principus, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 4 skyrių.

3. Balansinei paskolų ir indėlių užskaitai įstaigos taiko 4 skyriuje nurodytus pozicijos vertės apskaičiavimo metodus.

4. Išperkamosios nuomos pozicijos vertė yra lygi diskontuotoms minimalioms išperkamosios nuomos įmokoms. Minimalios išperkamosios nuomos įmokos yra mokėjimai per išperkamosios nuomos laikotarpį, kuriuos nuomininkas privalo ar gali įgyti pareigą mokėti, ir bet kokia palanki įsigijimo teisė (t. y. teisė, kuria greičiausiai bus pasinaudota). Jeigu iš kitos šalies, kuri nėra nuomininkė, gali būti pareikalauta sumokėti su nuomojamo turto likutine verte susijusią įmoką ir ši mokėjimo prievolė atitinka 197 straipsnio sąlygas dėl užtikrinimo teikėjų pripažinimo ir 208 straipsnio reikalavimus dėl kitų garantijų tipų pripažinimo, į tokią mokėjimo prievolę gali būti atsižvelgta kaip į netiesioginį kredito užtikrinimą pagal 4 skyrių.

5. II priede išvardytų straipsnių pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 6 skyriuje išdėstytus metodus ir neatsižvelgiant į jokius koregavimus pagal kredito riziką.

6. Apskaičiuojant įsigytų gautinų sumų pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, pozicijos vertė yra lygi 1 dalyje nurodytai vertei atėmus nuosavų lėšų poreikį, atsižvelgiant į sumos sumažėjimo riziką prieš kredito rizikos mažinimą.

7. Kai pozicija yra vertybinių popierių arba biržos prekių, parduotų, pateiktų ar paskolintų pagal atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, ilgalaikius mokėjimų sandorius ir garantinės įmokos skolinimo sandorius, formos, pozicijos vertė yra lygi vertybinių popierių arba biržos prekių vertei, nustatomai pagal 94 straipsnį. Kai taikomas išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas, aprašytas 218 straipsnyje, pozicijos vertė padidinama tuos vertybinius popierius arba biržos prekes atitinkančiu nepastovumo koregavimu, kaip aprašyta tame straipsnyje. Atpirkimo, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių mokėjimų ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertė gali būti nustatoma pagal 6 skyrių arba 215 straipsnio 2 dalį.

8. Pozicijos vertė šiems straipsniams apskaičiuojama kaip įsipareigota, bet nepanaudota suma, padauginta iš perskaičiavimo veiksnio. Įstaigos taiko šiuos perskaičiavimo veiksnius pagal 146 straipsnio 8 dalį:

a)      kredito linijoms, kurias įstaiga gali bet kuriuo metu besąlygiškai atšaukti be išankstinio perspėjimo arba kuriose numatytas automatinis atšaukimas dėl skolininko kreditingumo pablogėjimo, taikomas 0 % perskaičiavimo veiksnys. Kad galėtų taikyti 0 % perskaičiavimo veiksnį, įstaigos aktyviai stebi įsipareigojančiojo asmens finansinę padėtį, o jų vidaus kontrolės sistemomis užtikrinama galimybė iš karto pastebėti įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės pablogėjimą. Nepanaudotos kredito linijos gali būti laikomos besąlygiškai atšaukiamomis, jei sąlygos leidžia įstaigai jas visiškai atšaukti, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų;

b)      trumpalaikiams akredityvams, atsirandantiems dėl prekių judėjimo, ir juos išduodančios, ir patvirtinančios įstaigos taiko 20 % perskaičiavimo veiksnį;

c)      nepanaudotiems pirkimo įsipareigojimams, skirtiems atnaujinamoms įsigytoms gautinoms sumoms, kurie gali būti besąlygiškai atšaukiami arba kuriais numatyta, kad juos įstaiga gali iš esmės bet kuriuo metu atšaukti automatiniu būdu be išankstinio perspėjimo, taikomas 0 % perskaičiavimo veiksnys. Kad galėtų taikyti 0 % perskaičiavimo veiksnį, įstaiga aktyviai stebi įsipareigojančiojo asmens finansinę padėtį, o jos vidaus kontrolės sistemomis užtikrinama galimybė iš karto pastebėti įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės pablogėjimą;

d)      kitoms kredito linijoms, skolinimosi vekselių išleidimo galimybėms (NIF) ir vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje galimybėms (RUF) taikomas 75 % perskaičiavimo veiksnys;

e)      įstaigos, kurios atitinka 6 skirsnyje aprašytus reikalavimus, taikomus perskaičiavimo veiksnių savų įverčių naudojimui, kompetentingoms institucijoms leidus, perskaičiavimo veiksnių savus įverčius gali taikyti įvairioms produktų grupėms, kaip numatyta a–d punktuose.

9. Kai įsipareigojimas paremtas kito įsipareigojimo pratęsimu, taikomas mažesnysis iš dviejų perskaičiavimo veiksnių, siejamų su atskiru įsipareigojimu.

10. Visų kitų 1–8 punktuose nepaminėtų nebalansinių straipsnių pozicijos vertė sudaro tokį jos vertės procentą:

a)      100 % – didelės rizikos straipsniai;

b)      50 % – vidutinės rizikos straipsniai;

c)      20 % – vidutinės (mažos) rizikos straipsniai ir

d)      0 % – mažos rizikos straipsniai.

Taikant šią dalį nebalansiniai straipsniai sugrupuojami pagal I priede nurodytas rizikos kategorijas.

163 straipsnis Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

1. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertė yra apskaitinė vertė, gauta pakoregavus pagal specifinę kredito riziką.

2. Nebalansinių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertė yra jų nominalioji vertė, sumažinta pakoregavus pagal šios pozicijos specifinę kredito riziką.

164 straipsnis Kitas nekreditinių įsipareigojimų turtas

Kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų vertė yra apskaitinė vertė, gauta pakoregavus pagal specifinę kredito riziką.

6 skirsnis IRB metodo taikymo reikalavimai

1 poskirsnis Reitingų sistemos

165 straipsnis Bendrieji principai

1. Jei įstaiga taiko daugialypes reitingų sistemas, įsipareigojančiojo asmens ar sandorio priskyrimas reitingų sistemai patvirtinamas dokumentais ir taikomas geriausiai rizikos lygį atitinkančiu būdu.

2. Priskyrimo kriterijai ir procesai reguliariai peržiūrimi, siekiant nustatyti, ar jie tebėra tinkami dabartiniam portfeliui ir išorės sąlygoms.

3. Jei įstaiga taiko tiesioginius rizikos parametrų įverčius, jie gali būti laikomi tolydžios reitingų skalės rangų rezultatais.

166 straipsnis Reitingų sistemų struktūra

1. Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų reitingų sistemų struktūra atitinka šiuos reikalavimus:

a)      reitinguojant atsižvelgiama į įsipareigojančiojo asmens ir sandorio rizikos ypatybes;

b)      reitinguojant taikoma įsipareigojančiojo asmens reitingų skalė, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Įsipareigojančiojo asmens reitingų skalę sudaro mažiausiai 7 rangai įsipareigojimus vykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir vienas rangas įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims;

c)      įstaiga dokumentais patvirtina ryšį tarp įsipareigojančiojo asmens rangų, atsižvelgdama į įsipareigojimų neįvykdymo riziką pagal kiekvieną rangą, ir kriterijų, naudojamų tam įsipareigojimų neįvykdymo rizikos lygiui atskirti;

d)      įstaigos, kurių portfeliai sutelkti tam tikrame rinkos segmente ir tam tikrame įsipareigojimų neįvykdymo rizikos intervale, turi būti numačiusios pakankamai įsipareigojančiųjų asmenų rangų tame intervale, kad išvengtų tam tikro rango įsipareigojančiųjų asmenų pernelyg didelės koncentracijos. Reikšmingos vieno rango koncentracijos pagrindžiamos patikimais empiriniais įrodymais, kad įsipareigojančiojo asmens rangas apima pagrįstai siaurą PD intervalą ir kad visų tam rangui priskiriamų įsipareigojančiųjų asmenų įsipareigojimo neįvykdymo rizika patenka į tą intervalą;

e)      kad reitingų sistemą būtų galima naudoti nuosavų lėšų poreikiui apskaičiuoti taikant savus LGD įverčius, joje turi būti atskira priemonių reitingų skalė, pagal kurią išreiškiamos tik su LGD susijusios sandorio ypatybės. Priemonės rango apibrėžtį turi sudaryti aprašymas, kaip pozicijos priskiriamos rangui, ir kriterijų, taikomų rizikos pagal rangus lygiams atskirti, aprašymas;

f)       reikšmingos vieno priemonės rango koncentracijos turi būti pagrindžiamos patikimais empiriniais įrodymais, kad priemonės rangas apima pagrįstai siaurą atitinkamą LGD intervalą ir kad visų to rango pozicijų keliama rizika patenka į tą intervalą.

2. Įstaigos, taikančios 148 straipsnio 5 dalyje aprašytus metodus priskirdamos rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms, atleidžiamos nuo reikalavimo turėti įsipareigojančiųjų asmenų reitingų skalę, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų šių pozicijų atžvilgiu neįvykdymo rizika. Tokioms pozicijoms šios įstaigos numato bent 4 rangus įsipareigojimus vykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir bent vieną rangą įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims.

3. Mažmeninių pozicijų reitingų sistemų struktūra atitinka šiuos reikalavimus:

a)      reitingų sistemos parodo ir įsipareigojančiojo asmens, ir sandorio riziką bei apima visas susijusias įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybes;

b)      rizikos diferenciacijos lygis užtikrina, kad tam tikro rango ar grupės pozicijų skaičius būtų pakankamas, kad būtų galima prasmingai kiekybiškai išreikšti nuostolio ypatybes ir vertinti jų patikimumą rango ar grupės lygmeniu. Pozicijų ir įsipareigojančiųjų asmenų pasiskirstymas pagal rangus ar grupes yra toks, kad būtų išvengta per didelių koncentracijų;

c)      pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese numatoma prasminga rizikos diferenciacija, numatomas pakankamai homogeniškų pozicijų grupavimas ir galima tiksliai bei nuosekliai įvertinti nuostolio ypatybes rango ar grupės lygmeniu. Įsigytoms gautinoms sumoms grupavimas atspindi pardavėjo kreditavimo praktiką ir klientų įvairovę.

4. Priskirdamos pozicijas rangams ar grupėms, įstaigos atsižvelgia į šiuos rizikos veiksnius:

a)      įsipareigojančiojo asmens rizikos ypatybes;

b)      sandorio rizikos ypatybes, įskaitant produkto arba užtikrinimo priemonės tipus arba abu šiuos dalykus. Įstaigos aiškiai nurodo atvejus, kai kelioms pozicijoms naudojama ta pati užtikrinimo priemonė;

c)      mokėjimo termino praleidimą, išskyrus atvejus, kai įstaiga įrodo kompetentingai institucijai, kad mokėjimo termino praleidimas nėra reikšmingas rizikos veiksnys tai pozicijai.

167 straipsnis Priskyrimas rangams ar grupėms

1. Įstaiga nustato specialias apibrėžtis, procesus ir kriterijus, kuriais remiantis pozicijos priskiriamos reitingų sistemos rangams ar grupėms, atitinkančius šiuos reikalavimus:

a)      rango ar grupės apibrėžtys ir kriterijai yra pakankamai išsamūs, kad už reitingų priskyrimą atsakingi asmenys galėtų panašia rizika pasižyminčius įsipareigojančiuosius asmenis arba priemones nuosekliai priskirti tam pačiam rangui arba grupei. Tokio nuoseklumo laikomasi verslo linijų, departamentų ir geografinių vietovių lygmeniu;

b)      reitingų proceso patvirtinimas dokumentais leidžia trečiosioms šalims suprasti pozicijų priskyrimą rangams arba grupėms, atkartoti priskyrimą rangui ar grupei bei įvertinti priskyrimo rangui arba grupei tinkamumą;

c)      kriterijai taip pat yra nuosekliai suderinti su įstaigos vidaus skolinimo standartais ir jos politika problemiškų įsipareigojančiųjų asmenų ir priemonių atžvilgiu.

2. Priskirdama įsipareigojančiuosius asmenis arba priemones rangams ar grupėms, įstaiga atsižvelgia į visą svarbią informaciją. Informacija atitinka dabartinę padėtį ir leidžia įstaigai prognozuoti būsimą pozicijos padėtį. Kuo mažiau informacijos turi įstaiga, tuo konservatyvesnis jos atliekamas įsipareigojančiųjų asmenų ir priemonių priskyrimas rangams ar grupėms. Jeigu įstaiga išorės reitingu remiasi kaip pagrindiniu vidaus reitingų priskyrimo veiksniu, ji būtinai atsižvelgia ir į kitą svarbią informaciją.

168 straipsnis Pozicijų priskyrimas

1. Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų priskyrimas atliekamas pagal šiuos kriterijus:

a)      kredito suteikimo procese kiekvienas įsipareigojantysis asmuo priskiriamas įsipareigojančiojo asmens rangui;

b)      įstaigose, kurioms kompetentinga institucija leido naudoti savus LGD ir perskaičiavimo veiksnių įverčius pagal 138 straipsnį, kiekviena pozicija taip pat priskiriama priemonės rangui kredito suteikimo procese;

c)      įstaigos, taikančios 148 straipsnio 5 dalyje aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo specializuoto skolinimo pozicijoms metodus, kiekvieną šių pozicijų priskiria tam tikram rangui pagal 166 straipsnio 2 dalį;

d)      kiekvienas atskiras juridinis asmuo, dėl kurio įstaiga patiria riziką, reitinguojamas atskirai. Įstaiga vykdo tinkamą atskirų įsipareigojančiųjų asmenų klientų ir susijusių klientų grupių vertinimo politiką;

e)      atskiros to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos priskiriamos tam pačiam įsipareigojančiojo asmens rangui neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus sandorio skirtingą pobūdį. Tačiau, kai to paties įsipareigojančiojo asmens skirtingoms pozicijoms leidžiama suteikti kelis rangus, taikomos šios nuostatos:

i)        šalies pervedimo rizika, kuri priklauso nuo to, ar pozicijos išreikštos vietos, ar užsienio valiuta;

ii)       su pozicija susijusių garantijų vertinimas gali atsispindėti pakoreguotame priskyrime įsipareigojančiojo asmens rangui;

iii)      draudimas keistis duomenimis apie klientą pagal vartotojų apsaugos taisykles, banko konfidencialumo nuostatas ar kitus teisės aktus.

2. Kiekviena mažmeninė pozicija kredito suteikimo procese priskiriama rangui ar grupei.

3. Atlikdamos priskyrimus rangui ar grupei, įstaigos patvirtina dokumentais atvejus, kai žmogus gali peržiūrėti nustatytus priskyrimo proceso įvesties duomenis ar rezultatus, ir nurodo už tai atsakingus asmenis. Įstaigos patvirtina dokumentais tokias peržiūras ir nurodo atsakingus asmenis. Įstaigos išanalizuoja pozicijų, kurių priskyrimai buvo peržiūrėti, padėtį. Ši analizė apima pozicijų, kurių nustatyti reitingai buvo peržiūrėti konkretaus asmens, padėties įvertinimą, nurodant visus atsakingus asmenis.

169 straipsnis Priskyrimo proceso vientisumas

1. Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų priskyrimo procesas atitinka šiuos vientisumo reikalavimus:

a)      nepriklausoma šalis, kuri tiesiogiai neturi jokios naudos iš sprendimų pratęsti ar suteikti kreditą, užbaigia ir patvirtina priskyrimus ir reguliariai juos peržiūri;

b)      bent kartą per metus įstaigos atnaujina priskyrimus. Didele rizika pasižymintys įsipareigojantieji asmenys ir probleminės pozicijos peržiūrimi dažniau. Įstaigos pradeda naują priskyrimo procesą, jei paaiškėja reikšminga informacija apie įsipareigojantįjį asmenį arba poziciją;

c)      įstaiga taiko veiksmingą procesą, per kurį gauna ir atnaujina susijusią informaciją apie įsipareigojančiojo asmens ypatybes, kurios turi įtakos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms (PD), ir sandorio ypatybes, kurios turi įtakos LGD ar perskaičiavimo veiksniams.

2. Mažmeninių pozicijų atveju įstaiga bent kartą per metus atnaujina įsipareigojančiojo asmens ir priemonių priskyrimus arba, jei taikomos rizikos grupės, peržiūri kiekvienos nustatytos rizikos grupės nuostolio ypatybes bei mokėjimo terminų praleidimo būklę. Įstaiga taip pat bent kartą per metus peržiūri kiekvienos grupės reprezentatyvios imties atskirų pozicijų padėtį, siekdama užtikrinti, kad pozicijos būtų priskirtos tinkamai grupei.

3.           EBI parengia techninius reguliavimo standartus ir juose nustato sąlygas, pagal kurias įstaigos užtikrina priskyrimo proceso vientisumą ir reguliarų bei nepriklausomą rizikos vertinimą.

EBI pateikia pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

170 straipsnis Modelių taikymas

Jeigu įstaiga taiko statistinius modelius ir kitus mechaninius metodus, pagal kuriuos pozicijas priskiria įsipareigojančiųjų asmenų ar priemonių rangams ar grupėms, tenkinami šie reikalavimai:

a)           modelis pasižymi gera prognozavimo galia ir taikant tokį modelį kapitalo reikalavimai nėra iškraipomi. Įvesties kintamieji sudaro pagrįstą ir veiksmingą ekonominį pagrindą prognozėms. Modelis neturi reikšmingų nukrypimų;

b)           įstaiga numato modelio įvesties duomenų patikrinimo procesą, kuris apima duomenų tikslumo, išsamumo ir tinkamumo įvertinimą;

c)           modeliui sukurti naudojami duomenys yra reprezentatyvūs įstaigos faktinių įsipareigojančiųjų asmenų ar pozicijų grupės atžvilgiu;

d)           įstaiga turi reguliarų modelio patikimumo vertinimo ciklą, kurį sudaro modelio veikimo ir stabilumo stebėsena, modelio specifikacijos peržiūra ir modelio rezultatų testavimas, lyginant juos su pasekmėmis;

e)           įstaiga statistinį modelį papildo žmogaus sprendimais ir priežiūra, siekdama peržiūrėti modeliu pagrįstus priskyrimus ir užtikrinti, kad modeliai būtų tinkamai taikomi. Peržiūros procedūromis siekiama aptikti su modelio trūkumais siejamas paklaidas ir sumažinti jų skaičių. Žmogaus sprendimai priimami atsižvelgiant į visą svarbią informaciją, kurios neapima modelis. Įstaiga patvirtina dokumentais, kaip derinami žmogaus sprendimai ir modelio rezultatai.

171 straipsnis Reitingų sistemų patvirtinimas dokumentais

1. Įstaigos patvirtina dokumentais savo reitingų sistemų sandaros ir veiklos elementus. Šie dokumentai turi įrodyti atitiktį šiame skirsnyje nurodytiems reikalavimams ir turi apimti tokias temas kaip portfelio diferencijavimas, reitingų kriterijai, įsipareigojančiuosius asmenis ir pozicijas reitinguojančių šalių atsakomybė, priskyrimo peržiūrų dažnumas, reitingų nustatymo proceso valdymo priežiūra.

2. Įstaiga patvirtina dokumentais savo reitingų kriterijų pasirinkimo pagrindą ir jį pagrindžiančią analizę. Įstaiga patvirtina dokumentais visus pagrindinius pokyčius rizikos reitingų suteikimo procese, ir tokie dokumentai turi suteikti galimybę identifikuoti pokyčius, atliktus rizikos reitingų suteikimo procese nuo paskutinės kompetentingų institucijų atliktos peržiūros. Reitingų priskyrimo organizavimas, įskaitant reitingų priskyrimo procesą ir vidaus kontrolės struktūrą, taip pat patvirtinamas dokumentais.

3. Įstaigos patvirtina dokumentais savo vartojamas specialias įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio apibrėžtis ir užtikrina, kad jos derėtų su šio reglamento apibrėžtimis.

4. Jei reitingavimo procese įstaiga taiko statistinius metodus, ji turi aprašyti atitinkamas metodikas. Tokiame aprašyme reikia:

a)      išsamiai apibūdinti teoriją, prielaidas ir matematinį bei empirinį pagrindą, taikomą priskiriant įverčius rangams, atskiriems įsipareigojantiesiems asmenims, pozicijoms arba grupėms, taip pat duomenų šaltinį (-ius), naudojamą (-us) skaičiuojant pagal modelį;

b)      nustatyti tikslų statistinį procesą, įskaitant nereglamentuoto laiko ir imčiai nepriskiriamos veiklos testus, modelio patikimumui vertinti;

c)      nurodyti aplinkybes, kuriomis modelis nėra veiksmingas.

5. Įstaiga įrodo kompetentingai institucijai, kad tenkinami šio straipsnio reikalavimai, kai ji įsigyja reitingų sistemą arba reitingų sistemoje naudojamą modelį iš išorės pardavėjo ir tas pardavėjas įstaigai atsisako suteikti arba ribotai teikia informaciją apie tos reitingų sistemos ar modelio metodiką arba pagrindinius duomenis, kuriais pagrįsta ta metodika arba modelis, remdamasis tuo, kad tai yra privati informacija.

172 straipsnis Duomenų tvarkymas

1. Įstaigos aštuntojoje dalyje nustatyta tvarka renka ir kaupia duomenis apie įvairius jų vidaus reitingų aspektus.

2. Įstaigos renka ir kaupia šiuos duomenis apie įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijas:

a)      įsipareigojančiųjų asmenų ir pripažintų garantų išsamias reitingų bylas;

b)       reitingų priskyrimo datas;

c)       pagrindinius duomenis ir metodiką, kuriais remiamasi nustatant reitingą;

d)       už reitingų priskyrimą atsakingo asmens duomenis;

e)       duomenis apie įsipareigojančiųjų asmenų tapatybę ir pozicijas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

f)        duomenis apie tokių įsipareigojimų neįvykdymo datą ir aplinkybes;

g)       duomenis apie įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes (PD) ir patirtus įsipareigojimų neįvykdymo lygius, susijusius su reitingų rangais ir reitingų pasikeitimu.

3. Įstaigos, kurios netaiko savų LGD ir perskaičiavimo veiksnių įverčių, renka ir kaupia duomenis apie patirtų LGD palyginimus su 157 straipsnio 1 dalyje nurodytomis vertėmis ir apie patirtų perskaičiavimo veiksnių palyginimus su 162 straipsnio 8 dalyje nurodytomis vertėmis.

4. Įstaigos, kurios taiko savus LGD ir perskaičiavimo veiksnių įverčius, renka ir kaupia tokius duomenis:

a)      išsamias bylas, kuriose surašyti duomenys apie priemonių reitingus ir LGD bei perskaičiavimo veiksnių įverčius, susijusius su kiekviena reitingų skale;

b)      reitingų priskyrimo ir įverčių nustatymo datas;

c)      pagrindinius duomenis ir metodiką, kuria remiamasi nustatant priemonės reitingą ir LGD bei perskaičiavimo veiksnių įverčius;

d)      priemonės reitingą priskyrusio asmens ir LGD bei perskaičiavimo veiksnių įverčius pateikusio asmens duomenis;

e)      duomenis apie apskaičiuotus ir patirtus LGD ir perskaičiavimo veiksnius, susijusius su kiekviena neįvykdyta pozicija;

f)       duomenis apie pozicijos LGD prieš garantijos ir (arba) kredito išvestinės finansinės priemonės įtakos įvertinimą ir po tokio įvertinimo. Šiuos duomenis turi pateikti kredito įstaigos, kurios atsižvelgia į garantijų ar kredito išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos mažinimo įtaką LGD;

g)      duomenis apie nuostolio komponentus, tenkančius kiekvienai neįvykdytai pozicijai.

5. Įstaigos renka ir kaupia tokius duomenis apie mažmenines pozicijas:

a)      duomenis, naudojamus pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese;

b)      duomenis apie apskaičiuotus PD, LGD ir perskaičiavimo veiksnius, susijusius su pozicijų rangais ar grupėmis;

c)      duomenis apie įsipareigojančiųjų asmenų tapatybę ir pozicijas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

d)      neįvykdytoms pozicijoms – duomenis apie rangus arba grupes, kuriems pozicijos buvo priskirtos per metus iki įsipareigojimų neįvykdymo, ir patirtus LGD bei perskaičiavimo veiksnių rezultatus;

e)      duomenis apie kriterijus atitinkančių atnaujinamųjų mažmeninių pozicijų nuostolio lygius.

173 straipsnis Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vertinant kapitalo pakankamumą

1. Įstaigoje vertinant kapitalo pakankamumą taikomi patikimi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesai. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apima galimų įvykių ar būsimų ekonominių sąlygų pokyčių, galinčių daryti nepalankią įtaką įstaigos kredito pozicijoms, nustatymą ir kredito įstaigos gebėjimo susidoroti su tokiais pokyčiais įvertinimą.

2. Įstaiga reguliariai atlieka kredito rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdama įvertinti tam tikrų konkrečių sąlygų poveikį jos bendriesiems kapitalo reikalavimams, susijusiems su kredito rizika. Testavimo tipą parenka įstaiga, atsižvelgdama į priežiūrinį tikrinimą. Testavimas turi būti prasmingas ir turi būti atsižvelgiama į didelių, bet tikėtinų nuosmukio scenarijų poveikį. Įstaiga įvertina savo reitingų pasikeitimą pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Nepalankiausias sąlygas atitinkantys portfeliai turi apimti didžiąją visų įstaigos pozicijų dalį.

3. 148 straipsnio 3 dalyje nustatytą metodą taikančios įstaigos, kaip savo atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis dalį, apsvarsto apsaugos teikėjų kredito kokybės pablogėjimo įtaką, ypač apsaugos teikėjų, nebeatitinkančių pripažinimo kriterijų, įtaką.

4. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose patikslina 2 dalyje nurodytų didelių, bet tikėtinų nuosmukio scenarijų reikšmę.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

2 poskirsnis Kiekybinis rizikos vertinimas

174 straipsnis Įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymas

1. Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ir grupėmis, įstaigos toliau aprašytu metodu nustato, kad įsipareigojantysis asmuo neįvykdė įsipareigojimų. Šiame skyriuje konkretus įsipareigojantysis asmuo laikomas neįvykdžiusiu įsipareigojimų, jei įvyko kuris nors iš šių įvykių:

a)      įstaiga mano, kad tikėtina, jog įsipareigojantysis asmuo iki galo neįvykdys savo kreditinių įsipareigojimų įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių, jeigu įstaiga nesiims tokių veiksmų, kaip užtikrinimo priemonės realizavimas;

b)      įsipareigojantysis asmuo daugiau kaip 90 dienų vėluoja įvykdyti bet kokį reikšmingą kreditinį įsipareigojimą įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių.

Kredito perviršio atveju vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai įsipareigojantysis asmuo pažeidė rekomenduojamą limitą, kai jam buvo nustatytas mažesnis už šiuo metu neapmokėtas sumas limitas arba jei jis be leidimo pasinaudojo kreditu, o aptariamoji suma yra reikšminga.

Mažmeninių pozicijų atveju, taikant 2 dalį, taip pat atsižvelgiama į įsipareigojimų neįvykdymą priemonių lygmeniu.

Rekomenduojamas limitas apima bet kokį įstaigos nustatytą kredito limitą, apie kurį įstaiga pranešė įsipareigojančiajam asmeniui.

Kredito kortelių atveju vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti minimalaus mokėjimo dieną.

Bet kuriuo atveju pradelsta pozicija turi viršyti ribinę reikšmę, kurią nustato kompetentingos institucijos. Ši riba atitinka rizikos lygį, kurį kompetentinga institucija laiko pagrįstu.

Įstaigos skaičiuoja vėlavimo dienas pagal savo dokumentais patvirtintą politiką, ypač kai jos peržiūri priemonių laikotarpius ir taiko pratęsimus, pakeitimus arba atidėjimus, atnaujinimus ir esamų sąskaitų užskaitas. Ši politika nuosekliai taikoma laikui bėgant ir atitinka įstaigos vidaus rizikos valdymo bei sprendimų priėmimo procesus.

2. Taikant 1 dalies a punktą elementai, laikytini tikėtinumo, kad įsipareigojimai nebus įvykdyti, požymiais, yra tokie:

a)      įstaiga kreditiniam įsipareigojimui suteikia nekaupiamo statusą;

b)      įstaiga pripažįsta specifinės kredito rizikos koregavimą dėl reikšmingo pastebėto kredito kokybės pablogėjimo po to, kai įstaiga prisiėmė šią poziciją;

c)      įstaiga parduoda kreditinį įsipareigojimą patirdama reikšmingą su kreditu susijusį ekonominį nuostolį;

d)      įstaiga pritaria būtinam kreditinio įsipareigojimo restruktūrizavimui, kai tikėtina, kad finansinis įsipareigojimas sumažės dėl reikšmingo pagrindinės sumos grąžinimo įmokų, palūkanų arba (kai tinka) susijusių mokesčių panaikinimo ar atidėjimo. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, vertinamų pagal PD/LGD metodą, atveju tai apima ir būtiną pačių akcijų restruktūrizavimą;

e)      įstaiga prašo skelbti įsipareigojantįjį asmenį bankrutuojančiu ar reikalauja panašaus jo statuso dėl įsipareigojančiojo asmens kreditinio įsipareigojimo įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių;

f)       įsipareigojantysis asmuo prašė suteikti arba jam buvo suteiktas bankrutuojančio asmens statusas ar panaši apsauga, kad jis galėtų išvengti arba atidėti kreditinio įsipareigojimo grąžinimą įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių.

3. Įstaigos, naudojančios išorės duomenis, kurie neatitinka įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties pagal 1 dalį, atlieka reikiamus koregavimus, siekdamos bendros atitikties įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai.

4. Jeigu įstaiga mano, kad pozicija, kurios atžvilgiu praeityje yra buvę įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, nesusijusi su įsipareigojimų neįvykdymo grėsme, įstaiga įsipareigojantįjį asmenį arba priemonę reitinguoja taip, kaip ji reitinguotų poziciją, kurios atžvilgiu nėra buvę įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. Jei vėliau įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis turėtų būti taikoma, reikėtų tai laikyti kitu įsipareigojimų neįvykdymo atveju.

5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nustato sąlygas, pagal kurias kompetentinga institucija turi nustatyti 1 dalyje nurodytą ribą, kurią viršijanti pozicija laikoma pradelsta.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

6. EBI paskelbia šio straipsnio taikymo gaires. Tos gairės priimamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

175 straipsnis Bendrieji įverčių nustatymo reikalavimai

1. Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

a)      įstaigos savi rizikos parametrų PD, LGD, perskaičiavimo veiksnio ir EL įverčiai nustatomi pagal visus tinkamus duomenis, informaciją ir metodus. Įverčiai nustatomi remiantis ankstesnių laikotarpių patirtimi bei empiriniais įrodymais ir nėra grindžiami tik subjektyvių nuomonių vertinimais. Įverčiai yra tikėtini ir intuityvūs bei pagrįsti reikšmingais atitinkamų rizikos parametrų lemiamais veiksniais. Kuo mažiau duomenų turi įstaiga, tuo konservatyviau ji nustato įverčius;

b)      įstaiga geba pateikti savo nuostolių patirties analizę pagal įsipareigojimų neįvykdymo dažnį, LGD, perskaičiavimo veiksnį arba nuostolį, kai taikomi EL įverčiai, ir pagal veiksnius, kuriuos ji laiko atitinkamų rizikos parametrų lemiamais veiksniais. Įstaigos įverčiai atitinka jos ilgalaikę patirtį;

c)      atsižvelgiama į bet kokius skolinimo praktikos ar sumų susigrąžinimo proceso pokyčius per 176 straipsnio 1 dalies h punkte, 176 straipsnio 1 dalies j punkte, 176 straipsnio 2 dalies e punkte, 177 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 178 straipsnio 1 dalies f punkte ir 178 straipsnio 3 dalyje nurodytus stebėjimo laikotarpius. Įstaigos įverčiai atitinka techninės pažangos, naujų duomenų ir kitos informacijos, kai tik jie tampa prieinami, poveikį. Įstaigos peržiūri savo įverčius, kai paaiškėja nauja informacija, bet ne rečiau kaip kartą per metus;

d)      pozicijų, kuriomis remiamasi atrenkant įverčiams naudojamus duomenis, grupė, skolinimo standartai, naudoti gaunant tuos duomenis, ir kitos atitinkamos ypatybės palyginami su atitinkamomis įstaigos pozicijų ir standartų ypatybėmis. Ekonomikos arba rinkos sąlygos, kuriomis grindžiami duomenys, atitinka esamas ir numatomas sąlygas. Pozicijų skaičiaus imtyje ir duomenų laikotarpio, naudojamo kiekybiniam vertinimui, pakanka, kad įstaiga galėtų būti įsitikinusi savo įverčių tikslumu ir patikimumu;

e)      įsigytų gautinų sumų atveju įverčiai atitinka visą reikiamą įsigyjančiajai įstaigai prieinamą informaciją apie pagrindinių gautinų sumų kokybę, įskaitant pirkėjo, įsigyjančios įstaigos arba išorės šaltinių pateiktus duomenis apie panašias grupes. Įsigyjančioji įstaiga įvertina visus iš pardavėjo gautus duomenis, kuriais ji remiasi;

f)       įstaiga prie savo įverčių prideda konservatyvumo atsargą, kuri siejama su tikėtinu skaičiavimo paklaidų intervalu. Kai įstaiga arba kompetentinga institucija laiko metodus ir duomenis nepatenkinamais, o tikėtinas paklaidų intervalas yra didesnis, konservatyvumo atsarga turi būti didesnė.

Jei įstaigos rizikos koeficientams apskaičiuoti ir savo vidaus tikslais taiko skirtingus įverčius, tai patvirtinama dokumentais ir tai turi būti pagrįsta. Jei įstaigos savo kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad buvo atlikti iki 2007 m. sausio 1 d. surinktų duomenų reikiami koregavimai, siekiant bendros atitikties įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai pagal 174 straipsnį arba nuostolio apibrėžčiai, kompetentingos institucijos gali suteikti įstaigoms šiek tiek lankstumo taikant duomenims privalomus standartus.

2. Jeigu įstaiga naudoja kelių įstaigų bendrus duomenis, ji turi tenkinti šiuos reikalavimus:

a)      kitų įstaigų taikomos reitingų sistemos ir kriterijai yra panašūs į jos reitingų sistemas ir kriterijus;

b)      bendri duomenys yra reprezentatyvūs portfelio, kuriam jie naudojami, duomenų atžvilgiu;

c)      įstaiga laikui bėgant nuosekliai naudoja bendrus duomenis savo įverčiams nustatyti;

d)      įstaiga atsako už savo reitingų sistemų vientisumą;

e)      įstaiga turi pakankamą vidinį savo reitingų sistemų supratimą, įskaitant gebėjimą veiksmingai stebėti reitingų procesą ir atlikti jo auditą.

176 straipsnis PD vertinimui taikomi reikalavimai

1. Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos taiko toliau nurodytus reikalavimus, vertindamos įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ar centrinių bankų pozicijų PD:

a)      įstaigos vertina PD pagal įsipareigojančiojo asmens rangą, nustatomą pagal ilgalaikius metinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius. Daug skolintų lėšų naudojančių įsipareigojančiųjų asmenų arba įsipareigojančiųjų asmenų, kurių turto didžiąją dalį sudaro parduodamas turtas, PD įverčiai atitinka pagrindinio turto rezultatus, remiantis laikotarpiais, kai yra nepastovumas nepalankiausiomis sąlygomis;

b)      įsigytoms įmonių gautinoms sumoms įstaigos gali nustatyti tikėtino nuostolio (toliau – EL) įverčius pagal įsipareigojančiojo asmens rangą pagal ilgalaikius metinių patirtų įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius;

c)      jei įsigytų įmonių gautinų sumų atveju ilgalaikius vidutinius PD ir LGD įverčius įstaiga nustato iš EL įverčio ir atitinkamai PD arba LGD įverčio, bendrųjų nuostolių vertinimo procesas atitinka bendruosius šioje dalyje išdėstytus PD ir LGD vertinimo standartus, o rezultatas atitinka LGD koncepciją, kaip aprašyta 177 straipsnio 1 dalies a punkte;

d)      įstaigos PD įverčių skaičiavimo metodus taiko tik kartu su juos pagrindžiančia analize. Įstaigos pripažįsta subjektyvių nuomonių svarbą derinant pagal įvairius metodus gautus rezultatus ir atliekant koregavimus dėl metodų ir informacijos ribotumo;

e)      jei PD įverčiams nustatyti įstaiga naudoja savo vidaus patirties, susijusios su įsipareigojimų neįvykdymu, duomenis, įverčiai turi atitikti kreditavimo standartus ir bet kokius skirtumus tarp reitingų sistemos, iš kurios gauti duomenys, ir dabartinės reitingų sistemos. Jei pasikeitė kreditavimo standartai arba reitingų sistemos, savo PD įvertyje įstaiga prideda didesnę konservatyvumo atsargą;

f)       jei įstaiga sieja arba priskiria savo vidaus rangus pagal ECAI arba panašių organizacijų taikomą skalę ir po to pagal išorės organizacijos rangus nustatytą įsipareigojimų neįvykdymo lygį taiko kredito įstaigos rangams, tokie priskyrimai grindžiami vidaus reitingų kriterijų palyginimu su išorės organizacijos taikomais kriterijais ir bet kurių bendrų įsipareigojančiųjų asmenų vidaus ir išorės reitingų palyginimu. Pagal vertinimų priskyrimo metodą ar jį pagrindžiančiuose duomenyse vengiama nuokrypių ar nesuderinamumų. Išorės organizacijos kriterijai, kuriais grindžiami kiekybiniam vertinimui naudojami duomenys, orientuoti tik į įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir neatspindi sandorio ypatybių. Įstaigos analizė apima įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčių palyginimą pagal 174 straipsnio reikalavimus. Įstaiga patvirtina dokumentais vertinimų priskyrimo pagrindą;

g)      kai įstaiga taiko statistinius įsipareigojimų neįvykdymo prognozavimo modelius, jai leidžiama nustatyti PD įverčius kaip paprastą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių įverčių vidurkį tam tikro rango atskiriems įsipareigojantiesiems asmenims. Įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių modelių taikymas šiuo tikslu atitinka 28 straipsnyje nurodytus standartus;

h)      neatsižvelgiant į tai, ar savo PD įverčiams nustatyti įstaiga taiko išorinius, vidinius ar bendrų duomenų šaltinius arba visų šių trijų šaltinių derinį, naudojamo istorinio stebėjimo laikotarpio trukmė bent vienam šaltiniui turi būti bent penkeri metai. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis. Šis punktas taip pat taikomas, kai PD/LGD metodas taikomas nuosavybės vertybiniams popieriams. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, kurioms kompetentinga institucija nėra leidusi pagal 138 straipsnį naudoti savų LGD arba perskaičiavimo veiksnių įverčių, įgyvendindamos IRB metodą gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį.

2. Mažmeninėms pozicijoms taikomi šie reikalavimai:

a)      įstaigos vertina PD pagal įsipareigojančiojo asmens rangą arba grupę pagal ilgalaikius metinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius;

b)      PD įverčiai taip pat gali būti nustatomi pagal patirtus nuostolius ir atitinkamus LGD įverčius;

c)      įstaigos vidaus duomenis, naudojamus pozicijas priskiriant rangams arba grupėms, laiko pagrindiniu informacijos šaltiniu nuostolio charakteristikų skaičiavimui. Įstaigos kiekybiniam vertinimui gali naudoti išorės duomenis (įskaitant bendrus duomenis) arba statistinius modelius, jei yra tvirtas ryšys tarp:

i)        įstaigos pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms proceso ir išorės duomenų šaltinio taikomo proceso;

ii)       įstaigos vidaus rizikos pobūdžio ir išorės duomenų sandaros;

d)      jei mažmeninių pozicijų ilgalaikius vidutinius PD ir LGD įverčius įstaiga nustato iš bendrųjų nuostolių įverčio ir atitinkamai PD arba LGD įverčio, bendrųjų nuostolių vertinimo procesas atitinka bendruosius šioje dalyje išdėstytus PD ir LGD vertinimo standartus, o rezultatas atitinka LGD koncepciją, kaip aprašyta 177 straipsnio 1 dalies a punkte;

e)      neatsižvelgiant į tai, ar savo nuostolio charakteristikų skaičiavimui įstaiga taiko išorinius, vidinius ar bendrų duomenų šaltinius arba visų šių trijų šaltinių derinį, naudojamo istorinio stebėjimo laikotarpio trukmė bent vienam šaltiniui turi būti bent penkeri metai. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys yra tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis. Įstaiga neturi teikti vienodos svarbos istoriniams duomenims, kai naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti nuostolio lygius. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį;

f)       įstaigos nustato ir analizuoja tikėtinus rizikos parametrų pokyčius per kredito pozicijų laikotarpį (sezoniškumo efektas).

Įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms įstaigos gali taikyti išorės ir vidaus referencinius duomenis. Įstaigos remiasi visais tinkamais duomenų šaltiniais juos lygindamos.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose konkrečiai nurodo:

a)      sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos gali suteikti 1 dalies h punkte ir 2 dalies e punkte nurodytus leidimus;

b)      sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos vertina įstaigos PD įverčių nustatymo metodiką, kaip nustatyta 138 straipsnyje.

EBI pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

177 straipsnis Saviems LGD įverčiams taikomi reikalavimai

1. Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos saviems LGD įverčiams taiko šiuos reikalavimus:

a)      įstaigos vertina LGD pagal priemonės rangą arba grupę, remdamosi patirtų LGD vidurkiu pagal priemonės rangą arba grupę, atsižvelgdamos į visus duomenų šaltiniuose nurodytus pastebėtus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus (įsipareigojimų neįvykdymo svertinis vidurkis);

b)      įstaigos naudoja LGD įverčius, kurie tinka ekonominio nuosmukio atveju, jei jie yra konservatyvesni už ilgalaikį vidurkį. Kai tikėtina, kad reitingų sistemoje bus galima nustatyti laiko atžvilgiu nekintančius patirtus LGD pagal rangą arba grupę, įstaigos atlieka savo rizikos parametrų įverčių koregavimus pagal rangą arba grupę, siekdamos apriboti ekonominio nuosmukio įtaką kapitalui;

c)      įstaiga atsižvelgia į bet kokios įsipareigojančiojo asmens rizikos priklausomybės nuo užtikrinimo priemonės arba jos teikėjo laipsnį. Atvejai, kai yra reikšmingo laipsnio priklausomybė, sprendžiami konservatyviu būdu;

d)      įstaigai vertinant LGD, pagrindinės pozicijos ir jos užtikrinimo priemonės valiutų nesutapimas vertinamas konservatyviu būdu;

e)      jei, nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į užtikrinimo priemonės buvimą, šie įverčiai neturi būti grindžiami tik užtikrinimo priemonės nustatyta rinkos verte. Nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į galimą įstaigų nesugebėjimą operatyviai perimti užtikrinimo priemonių kontrolę ir jas realizuoti;

f)       jei, nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į užtikrinimo priemonės buvimą, įstaigos parengia užtikrinimo priemonės valdymo, teisinio tikrumo ir rizikos valdymo vidaus reikalavimus, kurie iš esmės atitiktų 4 skyriaus 3 skirsnio reikalavimus;

g)      kai įstaiga pripažįsta užtikrinimo priemonę, nustatydama sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertę pagal 6 skyriaus 5 ar 6 skirsnį, skaičiuojant LGD neturi būti atsižvelgiama į jokią sumą, kurią tikimasi susigrąžinti pagal šią užtikrinimo priemonę;

h)      specialiais pozicijų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, atvejais, įstaiga kiekvienai pozicijai taiko savo tiksliausio tikėtino nuostolio įvertinimo sumą, atsižvelgdama į dabartines ekonomines aplinkybes bei pozicijos statusą ir galimybę susigrąžinimo laikotarpiu patirti papildomų netikėtų nuostolių;

i)       jei nesumokėtos vėluojančios įmokos kapitalizuotos įstaigos pelno ir nuostolio atskaitoje, jos pridedamos prie įstaigos pozicijos ir nuostolio įvertinimo;

j)       įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų LGD įverčiai grindžiami bent vieno šaltinio ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis, po įgyvendinimo kasmet pridedant vienus metus, kol pasiekiamas minimalus septynerių metų laikotarpis. Jei turimas kurio nors šaltinio stebėjimo laikotarpis yra ilgesnis ir jei šie duomenys yra tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis.

2. Mažmeninių pozicijų atžvilgiu įstaigos gali atlikti tokius veiksmus:

a)      nustatyti LGD įverčius pagal patirtus nuostolius ir atitinkamus PD įverčius;

b)      savo perskaičiavimo veiksnių arba LGD įverčiuose atsižvelgti į būsimą kredito panaudojimą;

c)      įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms taikyti išorės ir vidaus referencinius duomenis LGD įverčiams nustatyti.

Mažmeninių pozicijų LGD įverčiai grindžiami mažiausiai penkerių metų stebėjimo duomenimis. Įstaiga neturi teikti vienodos svarbos istoriniams duomenims, jei naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti nuostolių lygius. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nurodo:

a)      1 dalyje nurodyto ekonominio nuosmukio pobūdį, dydį ir trukmę;

b)      sąlygas, pagal kurias kompetentinga institucija gali leisti įstaigai įgyvendinant IRB metodą pagal 3 dalį naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis.

EBI pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

178 straipsnis Saviems perskaičiavimo veiksnių įverčiams taikomi reikalavimai

1. Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos saviems perskaičiavimo veiksnių įverčiams taiko šiuos reikalavimus:

a)      įstaigos vertina perskaičiavimo veiksnius pagal priemonės rangą arba grupę, remdamosi patirtų perskaičiavimo veiksnių vidurkiu pagal priemonės rangą arba grupę, naudodamosi įsipareigojimų neįvykdymo svertiniu vidurkiu, gautu atsižvelgiant į visus duomenų šaltiniuose nurodytus pastebėtus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus;

b)      įstaigos taiko perskaičiavimo veiksnių įverčius, kurie tinka ekonominio nuosmukio atveju, jei jie yra konservatyvesni už ilgalaikį vidurkį. Kai tikėtina, kad reitingų sistema leis nustatyti laiko atžvilgiu nekintančius patirtus perskaičiavimo veiksnius pagal rangą arba grupę, įstaigos pakoreguoja savo rizikos parametrų įverčius pagal rangą arba grupę, siekdamos apriboti kapitalo įtaką ekonominio nuosmukio atveju;

c)      įstaigos perskaičiavimo veiksnių įverčiai atspindi galimybę, kad įsipareigojantysis asmuo iki įsipareigojimų neįvykdymo atvejo ir po jo papildomai pasinaudos kreditu. Nustatant perskaičiavimo veiksnio įvertį, numatoma didesnė konservatyvumo atsarga, kai galima pagrįstai tikėtis didesnės teigiamos koreliacijos tarp įsipareigojimų neįvykdymo dažnio ir perskaičiavimo veiksnio dydžio;

d)      nustatydamos perskaičiavimo veiksnių įverčius, įstaigos atsižvelgia į savo konkrečią apskaitos stebėjimo ir mokėjimų vykdymo politiką ir strategiją. Įstaigos taip pat atsižvelgia į savo gebėjimą ir pasirengimą užkirsti kelią tolesniam kredito panaudojimui dar nesusidarius mokėjimo neįvykdymo aplinkybėms, pavyzdžiui, pažeidus sutarties sąlygas arba kitais techninio pobūdžio įsipareigojimų neįvykdymo atvejais;

e)      įstaigos taiko tinkamas sistemas ir procedūras, skirtas stebėti priemonių sumoms, dabartiniu metu neapmokėtoms sumoms, lyginant jas su įsipareigotomis kredito linijomis, ir neapmokėtų sumų pokyčiams pagal įsipareigojusiuosius asmenis ir rangus. Įstaiga turi gebėti kasdien stebėti nesumokėtų sumų likučius;

f)       jeigu įstaigos pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms apskaičiuoti ir vidaus tikslais taiko skirtingus perskaičiavimo veiksnių įverčius, tai turi būti patvirtinta dokumentais ir tinkamai pagrįsta.

2. Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų perskaičiavimo veiksnių įverčiai grindžiami bent vieno šaltinio ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis, po įgyvendinimo kasmet pridedant vienus metais, kol pasiekiamas minimalus septynerių metų laikotarpis. Jei turimas kurio nors šaltinio stebėjimo laikotarpis yra ilgesnis ir jei šie duomenys yra tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis.

3. Mažmeninių pozicijų atveju įstaigos, nustatydamos savo perskaičiavimo veiksnių arba savo LGD įverčius, gali atsižvelgti į būsimą kredito panaudojimą.

Mažmeninių pozicijų atveju perskaičiavimo veiksnių įverčiai grindžiami ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis. Įstaiga neprivalo teikti vienodos svarbos ankstesnių laikotarpių duomenims, kurie nurodyti 1 dalies a punkte, jei naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti panaudojimo lygius. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį.

4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a)      1 dalyje nurodyto ekonominio nuosmukio pobūdį, dydį ir trukmę;

b)      sąlygas, pagal kurias kompetentinga institucija gali leisti įstaigai, pirmą kartą įgyvendinančiai IRB metodą, naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis.

EBI pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

179 straipsnis Garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių poveikio vertinimo reikalavimai, skirti įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, kurioms taikomi savi LGD įverčiai, ir mažmeninėms pozicijoms

1. Pripažintiems garantams ir garantijoms taikomi šie reikalavimai:

a)      įstaigos turi turėti aiškiai suformuluotus kriterijus garantų, pripažįstamų skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, tipams nustatyti;

b)      pripažintiems garantams turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir įsipareigojantiesiems asmenims, kaip nurodyta 167, 168 ir 169 straipsniuose;

c)      garantija turi būti suteikiama raštu, garantas jos negali atšaukti, ji turi galioti tol, kol galutinai įvykdomas įsipareigojimas (atsižvelgiant į garantijos sumą ir pradinį terminą), ir yra teisiškai įvykdoma garanto atžvilgiu toje jurisdikcijoje, kurioje garantas turi turto, kurį galima susieti su sprendimo vykdymu. Sąlyginės garantijos, numatančios sąlygas, pagal kurias garantas negali būti įpareigotas veikti, gali būti pripažįstamos kompetentingoms institucijoms leidus. Priskyrimo kriterijai turi deramai atitikti bet kokį galimą rizikos mažinimo poveikio sumažinimą.

2. Įstaiga turi aiškiai suformuluotus rangų, grupių ar LGD įverčių koregavimo, o mažmeninių ir pripažintų įsigytų gautinų sumų atvejais – pozicijų priskyrimo rangams arba grupėms koregavimo kriterijus, kad galėtų atsižvelgti į garantijų poveikį apskaičiuodama pagal riziką įvertintas pozicijų sumas. Šie kriterijai turi atitikti 167–169 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Kriterijai turi būti tikėtini ir intuityvūs. Jais atsižvelgiama į garanto galimybę ir pasirengimą veikti pagal garantiją, bet kurių garanto mokamų įmokų tikėtiną mokėjimo grafiką, sąsajos tarp garanto gebėjimo veikti pagal garantiją ir įsipareigojančiojo asmens mokėjimo galimybių laipsnį ir įsipareigojančiajam asmeniui tenkančios likutinės rizikos dydį.

3. Šiame straipsnyje išdėstyti reikalavimai garantijoms taip pat taikomi vieno pavadinimo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms. Esant nesutapimui tarp pagrindinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės referencinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo siekiant nustatyti, ar įvyko kredito įvykis, taikomi 211 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Mažmeninėms pozicijoms ir pripažintoms įsigytoms gautinoms sumoms ši dalis taikoma pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese.

Kriterijais atsižvelgiama į kredito išvestinės finansinės priemonės išmokų struktūrą ir konservatyviai įvertinamas jos poveikis grąžinimų lygiui ir grafikui. Įstaiga įvertina kitų likutinės rizikos formų išlikimo laipsnį.

4. 1–3 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi garantijoms, suteiktoms įstaigų, centrinės valdžios, centrinių bankų ir įmonių, atitinkančių 197 straipsnio 1 dalies g punkto reikalavimus, jeigu įstaigai leista taikyti standartizuotą metodą tokių subjektų pozicijoms pagal 145 straipsnį. Šiuo atveju taikomi 4 skyriaus reikalavimai.

5. Mažmeninėms garantijoms 1–3 dalyse nustatyti reikalavimai taip pat taikomi priskiriant pozicijas rangams arba grupėms ir nustatant PD įverčius.

6. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nurodo sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos gali leisti pripažinti sąlygines garantijas.

EBI pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

180 straipsnis Įsigytoms gautinoms sumoms taikomi reikalavimai

1. Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su įsigytų gautinų sumų reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos užtikrina, kad būtų tenkinamos šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytos sąlygos.

2. Priemonės struktūra užtikrinama, kad visomis iš anksto numatomomis aplinkybėmis įstaiga faktiškai turėtų visų piniginių pervedimų iš gautinų sumų nuosavybės teisę ir juos kontroliuotų. Kai įsipareigojantysis asmuo moka tiesiai pardavėjui arba valdymo įmonei, įstaiga reguliariai tikrina, kad mokėjimai būtų persiunčiami užbaigti ir laikantis sutartinių terminų. Įstaigos taiko procedūras, kuriomis užtikrinama, kad gautinų sumų ir piniginių įplaukų nuosavybė būtų apsaugota nuo bankroto padėties ar teisinio užginčijimo atvejų, dėl kurių gali būti reikšmingai atidėta skolintojo galimybė parduoti ar perleisti gautinas sumas arba išlaikyti piniginių įplaukų kontrolę.

3. Įstaiga stebi įsigytų gautinų sumų kokybę ir pardavėjo bei valdymo įmonės finansinę padėtį. Taikomi šie reikalavimai:

a)      įstaiga turi vertinti sąsają tarp įsigytų gautinų sumų kokybės ir pardavėjo bei valdymo įmonės finansinės padėties, taip pat turi turėti vidaus politiką ir procedūras, numatančias veiksmingas apsaugos priemones, galinčias apsaugoti nuo bet kokios nepaprastosios padėties, įskaitant vidaus rizikos reitingų priskyrimą kiekvienam pardavėjui ir valdymo įmonei;

b)      įstaiga turi turėti aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias pripažinti pardavėją ir valdymo įmonę. Įstaiga ar jos atstovas turi reguliariai atlikti pardavėjų ir valdymo įmonių peržiūrą, siekdami patikrinti pardavėjo ir valdymo įmonės ataskaitų tikslumą, aptikti apgaulės atvejus ir veiklos trūkumus bei patikrinti pardavėjo kredito politikos kokybę ir valdymo įmonės išieškojimo politiką bei procedūras. Šių peržiūrų rezultatai patvirtinami dokumentais;

c)      įstaiga turi vertinti įsigytų gautinų sumų grupių ypatybes, įskaitant viršytus išankstinius mokėjimus, pardavėjo pradelstų skolų istoriją, blogas skolas ir blogų skolų atidėjinius, mokėjimo sąlygas ir galimas priešpriešines sąskaitas;

d)      įstaiga turi turėti aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias stebėti kaupimo pagrindu vieno įsipareigojančiojo asmens koncentracijas ir įsigytų gautinų sumų grupių viduje, ir tarp grupių;

e)      įstaiga turi užtikrinti, kad iš valdymo įmonės ji gautų laiku parengtas ir pakankamai išsamias ataskaitas apie gautinų sumų senėjimą ir sumažėjimą, taip užtikrinant atitiktį įstaigos pripažinimo kriterijams ir išankstinių mokėjimų formavimo politikai, kuria reglamentuojamos įsigytos gautinos sumos, ir turi pateikti veiksmingas priemones, pagal kurias būtų stebimos ir tvirtinamos pardavėjo pardavimo sąlygos ir sumų sumažėjimas.

4. Įstaiga turi sistemas ir procedūras, leidžiančias anksti aptikti pardavėjo finansinės padėties ir įsigytų gautinų sumų kokybės pablogėjimą ir aktyviai spręsti kylančias problemas. Kalbant konkrečiai, įstaiga turi aiškią ir veiksmingą politiką, procedūras ir informacines sistemas sutarties sąlygų pažeidimams stebėti, aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras teisiniams veiksmams pradėti ir probleminių įsigytų gautinų sumų klausimams spręsti.

5. Įstaiga turi aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, reglamentuojančias įsigytų gautinų sumų, kredito ir pinigų kontrolę. Konkrečiai kalbant, rašytine vidaus politika apibrėžiami visi gautinų sumų pirkimo programos reikšmingi elementai, įskaitant išankstinių mokėjimų normas, tinkamas užtikrinimo priemones, reikiamus dokumentus, koncentracijos ribas ir piniginių įplaukų tvarkymo būdą. Šie elementai tinkamai apima visus aktualius ir reikšmingus veiksnius, įskaitant pardavėjo ir valdymo įmonės finansinę padėtį, rizikos koncentracijas ir įsigytų gautinų sumų kokybės tendencijas bei pardavėjo klientų bazę, o vidaus sistemomis turi būti užtikrinta, kad lėšos būtų išmokamos tik esant konkrečioms jas užtikrinančioms užtikrinimo priemonėms ir dokumentams.

6. Įstaiga turi veiksmingą vidaus procesą, pagal kurį vertinama atitiktis visai vidaus politikai ir visoms procedūroms. Šis procesas apima reguliariai atliekamą visų įstaigos gautinų sumų pirkimo programos esminių etapų auditą, patikrinimą, kaip atskiriamos pareigos, pirma, atliekant pardavėjo ir valdymo įmonės vertinimą ir įsipareigojančiojo asmens vertinimą, antra, atliekant pardavėjo ir valdymo įmonės vertinimą ir pardavėjo ir valdymo įmonės veiklos audito vertinimą; taip pat jis apima netiesioginio aptarnavimo padalinio operacijų įvertinimą, ypatingą dėmesį kreipiant į darbuotojų kvalifikaciją, patirtį, darbuotojų skaičių ir jų veiklą užtikrinančias automatizuotas sistemas.

3 poskirsnis Vidaus įverčių patikimumo vertinimas

181 straipsnis Vidaus įverčių patikimumo vertinimas

Įstaigos įvertina savo vidaus įverčių patikimumą pagal šiuos reikalavimus:

a)           įstaigos turi turėti tvirtas sistemas, skirtas reitingų sistemų, procesų ir visų tinkamų rizikos parametrų tikslumo ir nuoseklumo patikimumui vertinti. Patikimumo vertinimo vidaus procesas turi būti toks, kad įstaiga nuosekliai ir prasmingai vertintų vidaus reitingų ir rizikos vertinimo sistemų veikimą;

b)           įstaigos turi reguliariai lyginti patirtus įsipareigojimų neįvykdymo lygius su kiekvieno rango PD įverčiais, o kai patirti įsipareigojimų neįvykdymo lygiai nepatenka į tam rangui tikėtiną intervalą, įstaigos turi konkrečiai analizuoti tokio nuokrypio priežastis. Savus LGD ir perskaičiavimo veiksnių įverčius naudojančios įstaigos turi atlikti analogišką šių įverčių analizę. Tokie palyginimai turi būti paremti istoriniais duomenimis, apimančiais kuo ilgesnį laikotarpį. Įstaiga turi įforminti dokumentais tokiems palyginimams naudotus metodus ir duomenis. Ši analizė ir dokumentai turi būti atnaujinami bent kartą per metus;

c)           įstaigos taip pat turi naudoti kitas kiekybinio patikimumo vertinimo priemones ir palyginimus su atitinkamais išorės duomenų šaltiniais. Analizė turi būti grindžiama portfeliui tinkamais, reguliariai atnaujinamais ir atitinkamą stebėjimo laikotarpį apimančiais duomenimis. Įstaigų atliekami jų reitingų sistemų veikimo vidaus vertinimai turi būti grindžiami kuo ilgesniu laikotarpiu;

d)           kiekybiniam patikimumo vertinimui naudojami metodai ir duomenys turi būti taikomi nuosekliai laikui bėgant. Skaičiavimo ir patikimumo vertinimo metodų ir duomenų (ir duomenų šaltinių, ir apimamų laikotarpių) pokyčiai turi būti patvirtinami dokumentais;

e)           įstaigos turi turėti patikimus vidaus standartus, taikytinus tokiais atvejais, kai patirtų PD, LGD ir perskaičiavimo veiksnių bei bendrųjų nuostolių, taikant EL, nuokrypiai nuo prognozuojamų dydžių tampa pakankamai reikšmingi, kad tenka vertinti šių įverčių patikimumą. Šiais standartais atsižvelgiama į verslo ciklus ir panašų sisteminio pobūdžio kintamumą įsipareigojimų nevykdymo praktikoje. Kai patirtos vertės išlieka didesnės už tikėtinas vertes, įstaigos padidina įverčius, siekdamos atsižvelgti į savo įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių patirtį.

4 poskirsnis Reikalavimai, taikomi nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pagal vidaus modelių metodą

182 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis ir kiekybinis rizikos vertinimas

Apskaičiuodamos nuosavų lėšų poreikius, įstaigos atitinka šiuos standartus:

a) galimo nuostolio įvertis turi būti atsparus nepalankiems rinkos pokyčiams, susijusiems su įstaigos specifinių akcijų paketų ilgalaikės rizikos pobūdžiu. Duomenys, kuriais parodomas grąžos pasiskirstymas, turi apimti ilgiausią imties laikotarpį, kuriam turima duomenų, prasmingai parodančių įstaigos specifinių nuosavybės vertybių popierių pozicijų ilgalaikės rizikos pobūdį. Naudojamų duomenų turi pakakti, kad būtų galima nustatyti konservatyvius, statistiškai patikimus ir tikslius nuostolio įverčius, pagrįstus ne tik subjektyviais svarstymais ar nuomonėmis. Testuojant nepalankiausiomis sąlygomis turi būti gautas konservatyvus galimų nuostolių per atitinkamą ilgalaikį rinkos ar veiklos ciklą įvertis. Siekdama gauti modelio rezultatus, pasižyminčius reikiamu realumo ir konservatyvumo lygiu, įstaiga turimų duomenų empirinę analizę turi derinti su koregavimais, grindžiamais veiksnių įvairove. Kurdamos rizikos vertės (VaR) modelius, kuriais įvertinami galimi ketvirčio nuostoliai, įstaigos gali remtis ketvirčio duomenimis arba perskaičiuoti trumpesnio laikotarpio duomenis į ketvirčio duomenis, taikydamos analitiškai tinkamą, empiriniais įrodymais pagrįstą metodą ir pasitelkdamos gerai parengtus ir dokumentais patvirtintus procesus bei analizę. Toks metodas konservatyviai ir nuosekliai taikomas laikui bėgant. Kai turimi tik riboti duomenys, įstaiga turi pridėti tinkamas konservatyvumo atsargas;

b) taikomi modeliai turi tinkamai aprėpti visas reikšmingas rizikos rūšis, būdingas nuosavybės vertybinių popierių grąžai, įskaitant įstaigos nuosavybės vertybinių popierių portfelio tiek bendrąją rinkos riziką, tiek specifinę riziką. Vidaus modeliais tinkamai paaiškinami istoriniai kainų svyravimai, šie modeliai turi aprėpti galimų koncentracijų dydį bei jų sudėties pokyčius ir turi būti atsparūs nepalankiai rinkos aplinkai. Rizikos pozicijų, kuriomis remiamasi atrenkant įverčiams naudojamus duomenis, grupė turi būti glaudžiai suderinta arba bent palyginama su įstaigos nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis;

c) vidaus modelis turi atitikti rizikos pobūdį ir įstaigos nuosavybės vertybinių popierių portfelio sudėtingumą. Kai įstaiga turi reikšmingų akcijų paketų, kurių vertės yra daugiausia nelinijinio pobūdžio, vidaus modeliai turi būti kuriami taip, kad tinkamai aprėptų su tokiomis priemonėmis siejamą riziką;

d) atskirų pozicijų priskyrimas tarpinėms pozicijoms, rinkos indeksams ir rizikos veiksniams turi būti patikimas, intuityvus ir konceptualiai tvirtas;

e) atlikdamos empirinę analizę įstaigos turi įrodyti rizikos veiksnių tinkamumą, įskaitant jų gebėjimą aprėpti tiek bendrąją, tiek specifinę riziką;

f) nuosavybės vertybinių popierių pozicijų grąžos kintamumo įverčiai turi būti nustatyti taikant reikiamus ir turimus duomenis, informaciją ir metodus. Turi būti naudojami nepriklausomai patikrinti vidaus duomenys arba iš išorės šaltinių gauti duomenys, įskaitant bendrus grupių duomenis;

g) įstaigoje turi būti parengiama tiksli ir išsami testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa.

183 straipsnis Rizikos valdymo procesas ir kontrolės procedūros

Siekdamos kurti vidaus modelius ir juos naudoti nuosavų lėšų poreikiams, įstaigos nustato politiką, procesus ir kontrolės procedūras, kuriomis užtikrinamas modelių ir modeliavimo proceso vientisumas. Ši politika, procesai ir kontrolės procedūros apima:

a) visišką vidaus modelio integravimą į įstaigos bendrąsias valdymo informacijos sistemas ir ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių portfelio valdymą. Vidaus modeliai turi būti visiškai integruoti į įstaigos rizikos valdymo infrastruktūrą, jei jie taikomi visų pirma nustatant ir vertinant nuosavybės vertybinių popierių portfelio padėtį, taip pat pagal riziką pakoreguotą padėtį, paskirstant ekonominį kapitalą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms ir vertinant bendrą kapitalo pakankamumo bei investicijų valdymo procesą;

b) įdiegtas valdymo sistemas, procedūras ir kontrolės funkcijas, kuriomis užtikrinama visų vidaus modeliavimo proceso elementų reguliari ir nepriklausoma peržiūra, įskaitant modelio pakeitimų patvirtinimą, kruopštų modelio įvesties duomenų patikrinimą ir modelio rezultatų peržiūrą, kaip antai tiesioginį rizikos apskaičiavimų patikrinimą. Tokių peržiūrų metu turi būti vertinamas modelio įvesties duomenų tikslumas, išsamumas bei tinkamumas ir skiriamas dėmesys galimų klaidų, susijusių su žinomais trūkumais, aptikimui ir jų skaičiaus sumažinimui bei dar nežinomų modelio trūkumų nustatymui. Tokias peržiūras gali atlikti nepriklausomas vidaus padalinys arba nepriklausoma išorės trečioji šalis;

c) tinkamas sistemas ir procedūras investicijų limitams ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų rizikai stebėti;

d) už modelio kūrimą ir taikymą atsakingi padaliniai turi funkciškai nepriklausyti nuo padalinių, atsakingų už individualių investicijų valdymą;

e) už bet kurį modeliavimo proceso aspektą atsakingos šalys turi būti tinkamos kvalifikacijos. Modeliavimo užduočiai atlikti vadovybė turi skirti pakankamai reikiamų įgūdžių turinčių ir kvalifikuotų specialistų.

184 straipsnis Patikimumo vertinimas ir patvirtinimas dokumentais

Įstaigos turi tvirtas sistemas, pagal kurias vertina savo vidaus modelių ir modeliavimo procesų tikslumą bei nuoseklumą. Visi reikšmingi vidaus modelių ir modeliavimo procesų bei jų patikimumo vertinimo elementai patvirtinami dokumentais.

Vertinant įstaigų vidaus modelių bei modeliavimo procesų patikimumą ir patvirtinant juos dokumentais taikomi šie reikalavimai:

a) įstaigos turi naudoti patikimumo vertinimo vidaus procesą, kad galėtų prasmingai ir nuosekliai įvertinti savo vidaus modelių ir procesų veikimą;

b) kiekybiniam patikimumo vertinimui naudojami metodai ir duomenys turi būti nuosekliai taikomi laikui bėgant. Skaičiavimo ir patikimumo vertinimo metodų ir duomenų (ir duomenų šaltinių, ir apimamų laikotarpių) pasikeitimai turi būti patvirtinami dokumentais;

c) įstaigos turi reguliariai lyginti faktines nuosavybės vertybinių popierių grąžas, apskaičiuotas remiantis patirtu ir nepatirtu pelnu bei nuostoliais, su modelio įverčiais. Tokie palyginimai turi remtis kuo ilgesnio laikotarpio istoriniais duomenimis. Įstaiga turi patvirtinti dokumentais tokiems palyginimams naudotus metodus ir duomenis. Ši analizė ir dokumentai turi būti atnaujinami bent kartą per metus;

d) įstaigos turi naudoti kitas kiekybinio patikimumo vertinimo priemones ir palyginimus su atitinkamais išorės duomenų šaltiniais. Analizė turi būti grindžiama portfeliui tinkamais, reguliariai atnaujinamais ir atitinkamą stebėjimo laikotarpį apimančiais duomenimis. Įstaigų atliekami jų modelių veikimo vidaus vertinimai turi būti grindžiami kuo ilgesniu laikotarpiu;

e) įstaigos turi turėti patikimus vidaus standartus, taikytinus tokiais atvejais, kai faktinės nuosavybės vertybinių popierių grąžos palyginimas su modelių įverčiais verčia abejoti įverčių arba pačių modelių patikimumu. Šiais standartais atsižvelgiama į verslo ciklus ir panašų sisteminio pobūdžio nuosavybės vertybinių popierių grąžos kintamumą. Visi vidaus modelių koregavimai, atlikti atsižvelgiant į modelių peržiūras, turi būti patvirtinami dokumentais ir turi atitikti įstaigos modelių peržiūros standartus;

f) vidaus modelis ir modeliavimo procesas, įskaitant modeliuojant dalyvaujančių šalių atsakomybę ir modelio patvirtinimo bei modelio peržiūros procesus, turi būti patvirtinami dokumentais.

5 poskirsnis Vidaus valdymas ir priežiūra

185 straipsnis Įmonių valdymas

1. Įstaigos valdymo organas ar jo paskirtas komitetas ir vyresnioji vadovybė tvirtina visus reikšmingus reitingų suteikimo ir vertinimo procesų aspektus. Šios šalys turi apskritai nusimanyti apie įstaigos reitingų sistemas ir labai gerai suprasti su ja susijusias vadovybės ataskaitas.

2. Vyresniajai vadovybei keliami šie reikalavimai:

a)      ji valdymo organui arba jo paskirtam komitetui turi pranešti apie reikšmingus pokyčius ar nustatytos politikos išimtis, kurie turės reikšmingą poveikį įstaigos reitingų sistemų veiklai;

b)      ji turi gerai išmanyti reitingų sistemų sandarą ir veiklą;

c)      ji turi nenutrūkstamai užtikrinti, kad reitingų sistemos tinkamai veiktų.

Kredito rizikos kontrolės skyriai turi reguliariai informuoti vyresniąją vadovybę apie reitingų procesų eigą, tobulintinas sritis ir dedamas pastangas ištaisyti anksčiau nustatytus trūkumus.

3. Įstaigos kredito rizikos pobūdžio vidaus reitingais pagrįsta analizė yra esminė vadovybės ataskaitų šioms šalims dalis. Ataskaitos turi apimti bent rizikos pobūdį pagal rangą, judėjimą tarp rangų, atitinkamų parametrų pagal rangus įvertinimą, taip pat patirtų įsipareigojimų neįvykdymo lygių ir, jei naudojami savi įverčiai, savų patirtų LGD bei patirtų perskaičiavimo veiksnių palyginimą su prognozėmis ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais. Ataskaitų pateikimo dažnumas priklauso nuo informacijos svarbos bei tipo ir gavėjo lygio.

4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose išsamiau nurodo reikalavimus valdymo organui, jo paskirtam komitetui ir vyresniajai vadovybei, kurie nustatyti šiame straipsnyje.

EBI pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

186 straipsnis Kredito rizikos kontrolė

1. Kredito rizikos kontrolės skyrius yra nepriklausomas nuo personalo ir valdymo funkcijų, atsakingų už pozicijų inicijavimą ar atnaujinimą, ir yra tiesiogiai pavaldus vyresniajai vadovybei. Šis skyrius yra atsakingas už reitingų sistemų kūrimą arba parinkimą, įgyvendinimą, priežiūrą ir veikimą. Jis reguliariai rengia ir analizuoja reitingų sistemų rezultatų ataskaitas.

2. Kredito rizikos kontrolės skyriaus arba skyrių atsakomybės sritys apima:

a)      rangų ir grupių testavimą ir stebėjimą;

b)      suvestinių ataskaitų iš įstaigos reitingų sistemų parengimą ir analizę;

c)      procedūrų, kuriomis siekiama patikrinti, ar rango ir grupės apibrėžtys nuosekliai taikomos departamentuose ir geografiniuose regionuose, įgyvendinimą;

d)      bet kurių reitingų proceso pokyčių, įskaitant pokyčių priežastis, peržiūrėjimą ir patvirtinimą dokumentais;

e)      reitingų kriterijų peržiūrėjimą, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantys riziką rodikliai. Reitingų proceso, kriterijų ar atskirų reitingų parametrų pokyčiai patvirtinami dokumentais ir išsaugomi;

f)       aktyvų dalyvavimą kuriant ar parenkant, taip pat įgyvendinant reitingų procese naudojamus modelius ir vertinant jų patikimumą;

g)      reitingų procese naudojamų modelių priežiūrą ir stebėjimą;

h)      nuolatinę reitingų procese naudojamų modelių peržiūrą ir pakeitimus.

3. Bendrus duomenis pagal 175 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 3 dalį naudojančios įstaigos gali perduoti kitiems subjektams šias užduotis:

a)      rangų ir grupių testavimui ir stebėjimui reikalingos informacijos parengimas;

b)      suvestinių ataskaitų iš įstaigos reitingų sistemų parengimas;

c)      informacijos, susijusios su reitingų kriterijų peržiūrėjimu, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantys riziką rodikliai, parengimas;

d)      reitingų proceso, kriterijų ar atskirų reitingų parametrų pokyčių patvirtinimas dokumentais;

e)      informacijos, susijusios su nuolatine reitingų procese taikomų modelių peržiūra ir pakeitimais, parengimas.

4. 3 dalį taikančios įstaigos užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikta prieiga prie visos reikiamos iš trečiosios šalies gautos informacijos, būtinos tikrinant, kaip laikomasi reikalavimų, ir kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti patikrinimus vietoje, kurie būtų tokios pat apimties kaip ir įstaigoje.

187 straipsnis Vidaus auditas

Vidaus audito skyrius ar lygiavertis nepriklausomas auditorius bent kartą per metus peržiūri įstaigos reitingų sistemas ir jų veikimą, įskaitant kredito funkcijos operacijas ir PD, LGD, EL ir perskaičiavimo veiksnių vertinimą. Vertinama, kaip laikomasi visų taikytinų reikalavimų.

4 skyrius Kredito rizikos mažinimas

1 skirsnis Apibrėžtys ir bendrieji reikalavimai

188 straipsnis Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) skolinančioji įstaiga – įstaiga, turinti atitinkamą poziciją;

2) užtikrintasis skolinimo sandoris – bet koks sandoris, dėl kurio susidaro užtikrinimo priemone užtikrinta pozicija, bet kuris nesuteikia įstaigai teisės bent kartą per dieną gauti garantinių įmokų;

3) kapitalo rinkos veikiamas sandoris – bet koks sandoris, dėl kurio susidaro užtikrinimo priemone užtikrinta pozicija ir kuris suteikia įstaigai teisę bent kartą per dieną gauti garantines įmokas;

4) pagrindinis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio akcijas arba investicinius vienetus yra investavęs kitas kolektyvinio investavimo subjektas.

189 straipsnis Kredito rizikos mažinimo metodų poveikio pripažinimo principai

1. Jokia pagal riziką įvertinta pozicija, kurios kredito riziką įstaiga mažina, negali būti didesnė arba jos tikėtini nuostoliai didesni už kitais atžvilgiais identišką poziciją, kurios kredito rizikos įstaiga nemažina.

2. Jei kredito užtikrinimas jau įtraukiamas į pagal riziką įvertintą poziciją atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių, įstaigos, atlikdamos skaičiavimus pagal šį skyrių, neatsižvelgia į tą kredito užtikrinimą.

3. Kai laikomasi 2 ir 3 skirsnių nuostatų, įstaigos gali pakeisti pagal riziką įvertintų pozicijų sumų skaičiavimą pagal standartizuotą metodą ir pagal riziką įvertintų pozicijų bei tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimą pagal IRB metodą, vadovaudamosi 4, 5 ir 6 skirsnių nuostatomis.

4. Pinigus, vertybinius popierius ar biržos prekes, įsigytus, pasiskolintus arba gautus pagal atpirkimo sandorį arba pagal vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, įstaigos laiko užtikrinimo priemonėmis.

5. Kai įstaiga, pagal riziką įvertintas pozicijų sumas skaičiuojanti pagal standartizuotą metodą, vienai pozicijai yra numačiusi daugiau kaip vieną kredito rizikos mažinimo formą, ji turi atlikti abu šiuos veiksmus:

a)      išskaidyti tą poziciją į dalis, kurių kiekviena užtikrinama tik vieno tipo kredito rizikos mažinimo priemone;

b)      atskirai apskaičiuoti pagal riziką įvertintą pozicijos sumą kiekvienai pagal a punktą nustatytai daliai, laikydamasi 2 skyriaus ir šio skyriaus nuostatų.

6. Kai įstaiga, pagal riziką įvertintas pozicijų sumas skaičiuojanti pagal standartizuotą metodą, vienai pozicijai yra numačiusi vieno užtikrinimo teikėjo teikiamą kredito užtikrinimą ir tas užtikrinimas turi skirtingus terminus, ji turi atlikti abu šiuos veiksmus:

a)      išskaidyti tą poziciją į dalis, kurių kiekviena užtikrinama atskira kredito rizikos mažinimo priemone;

b)      atskirai apskaičiuoti pagal riziką įvertintą poziciją kiekvienai pagal a punktą nustatytai daliai, laikydamasi 2 skyriaus ir šio skyriaus nuostatų.

190 straipsnis Principai, pagal kuriuos nustatomas kredito rizikos mažinimo metodų tinkamumas

1. Skolinančioji įstaiga taiko tokį kredito užtikrinimo metodą ir atlieka atitinkamus veiksmus, laikosi procedūrų bei strategijos, kad visose atitinkamose jurisdikcijose susitarimai dėl kredito užtikrinimo būtų teisiškai veiksmingi ir vykdytini.

2. Skolinančioji įstaiga imasi visų reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas susitarimo dėl kredito užtikrinimo veiksmingumas ir valdoma su tuo susijusi rizika.

3. Esant tiesioginiam kredito užtikrinimui, užtikrinamasis turtas gali būti tinkamas turtas kredito rizikai mažinti tik kai jis atitinka abi šias sąlygas:

a)      jis yra įtrauktas į tinkamo turto sąrašą, atitinkamai pateiktą 193–196 straipsniuose;

b)      jis yra pakankamai likvidus, o jo vertė laikui bėgant pakankamai stabili, kad suteiktų reikiamą kredito užtikrinimą, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį.

4. Esant tiesioginiam kredito užtikrinimui, skolinančioji įstaiga įsipareigojančiojo asmens (arba, kai tinka, užtikrinimo priemonės saugotojo) įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ar bankroto atveju arba įvykus kitam sandorio dokumentuose numatytam kredito įvykiui turi teisę laiku parduoti ar perimti užtikrinamąjį turtą. Koreliacijos laipsnis tarp užtikrinamojo turto vertės ir įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės negali būti per didelis.

5. Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, užtikrinimo teikėjas pripažįstamas tinkamu užtikrinimo teikėju tik jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      užtikrinimo teikėjas yra įtrauktas į tinkamų užtikrinimo teikėjų sąrašą, pateiktą 2 skirsnyje;

b)      užtikrinimo teikėjas yra pakankamai patikimas;

c)      užtikrinimo sutartis atitinka visus 6 dalyje nustatytus kriterijus.

6. Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, užtikrinimo sutartis pripažįstama tinkama užtikrinimo sutartimi tik kai ji atitinka abi šias sąlygas:

a)      yra įtraukta į tinkamų užtikrinimo sutarčių sąrašą, atitinkamai pateiktą 197–199 straipsniuose;

b)      yra teisiškai veiksminga ir įgyvendinama atitinkamose jurisdikcijose, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį.

7. Kredito užtikrinimas turi atitikti 3 skirsnio reikalavimus.

8. Įstaiga turi gebėti įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad ji turi tinkamus rizikos valdymo procesus, leidžiančius kontroliuoti riziką, kurią įstaiga gali patirti taikydama kredito rizikos mažinimo praktiką.

9. Nepaisant taikomų kredito rizikos mažinimo priemonių, į kurias buvo atsižvelgta skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir, kai tinka, tikėtinų nuostolių sumas, įstaigos ir toliau atlieka visapusišką pagrindinės pozicijos kredito rizikos vertinimą ir kompetentingoms institucijoms turi gebėti įrodyti, kad vykdo šį reikalavimą. Atpirkimo sandorių arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių atveju, taikant tik šią dalį, pagrindinė pozicija laikoma lygia grynajai pozicijai.

10. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nurodo:

a)      koks turtas yra pakankamai likvidus ir kada turto vertes galima laikyti pakankamai stabiliomis pagal 3 dalį;

b)      koks koreliacijos laipsnis tarp užtikrinamojo turto vertės ir įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės laikomas per dideliu pagal 4 dalį;

c)      kada užtikrinimo teikėjas laikomas pakankamai patikimu pagal 5 dalies b punktą.

EBI parengia tų techninių reguliavimo standartų projektus ir juos pateikia Komisijai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

2 skirsnis Tinkamos kredito rizikos mažinimo formos

1 poskirsnis Tiesioginis kredito užtikrinimas

191 straipsnis Balansiniai užskaitos sandoriai

Įstaiga gali naudoti savo pačios ir savo sandorio šalies tarpusavio pretenzijų balansinius užskaitos sandorius kaip tinkamą kredito rizikos mažinimo formą.

Nepažeidžiant 192 straipsnio, tinkama laikoma tik abipusių įstaigos ir jos sandorio šalies pinigų likučių užskaita. Įstaigos gali pakoreguoti pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir, kai tinka, tikėtinų nuostolių sumas tik savo paskoloms ir gautiems indėliams pagal balansinį užskaitos sandorį.

192 straipsnis Pagrindiniai užskaitos sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius

Įstaigos, taikančios 218 straipsnyje nustatytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, gali atsižvelgti į dvišalių užskaitos sandorių sutarčių, apimančių atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius su sandorio šalimi, rezultatus. Nepažeidžiant 293 straipsnio, gauta užtikrinimo priemonė ir pagal tokias sutartis ar sandorius pasiskolinti vertybiniai popieriai arba biržos prekės pripažįstami tinkamais, jei jie atitinka 193 ir 194 straipsniuose nustatytus užtikrinimo priemonėms taikomus reikalavimus.

193 straipsnis Užtikrinimo priemonės tinkamumas pagal visus požiūrius ir metodus

1. Įstaigos gali pripažinti toliau nurodytus straipsnius tinkama užtikrinimo priemone pagal visus požiūrius ir metodus:

a)      indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės skolinančiojoje įstaigoje;

b)      centrinės valdžios arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams ECAI ar eksporto kredito agentūra, pripažinta atitinkančia reikalavimus 2 skyriaus tikslais, suteikė kredito rizikos vertinimą ir jei EBI nustatė, kad toks vertinimas sietinas su 4 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

c)      įstaigų išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams reikalavimus atitinkanti ECAI suteikė kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įstaigų pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

d)      kitų emitentų išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams reikalavimus atitinkanti ECAI suteikė kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

e)      skolos vertybiniai popieriai, kuriems reikalavimus atitinkanti ECAI suteikė trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal trumpalaikių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

f)       į pagrindinį indeksą įtrauktos akcijos arba konvertuojamosios obligacijos;

g)      auksas;

h)      pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurios nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir kurioms reikalavimus atitinkanti ECAI suteikė kredito rizikos išorės vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kokybės žingsniu pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos vertinimo taisykles taikant 5 skyriaus 3 skirsnio 3 poskirsnyje nustatytą metodą.

2. Taikant 1 dalies b punktą, „centrinės valdžios arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai“ apima:

a)      regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal 110 straipsnio 2 dalį vertinamos kaip centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, pozicijos;

b)      viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios pozicijos pagal 111 straipsnio 4 dalį;

c)      daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 112 straipsnio 2 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

d)      tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 113 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

3. Taikant 1 dalies c punktą, „įstaigų išleisti skolos vertybiniai popieriai“ apima:

a)      kitų regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijų išleistus vertybinius popierius, kurių pozicijos nėra vertinamos pagal 110 straipsnį kaip centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje tos institucijos yra įsteigtos, pozicijos;

b)      viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos pagal 111 straipsnio 1 ir 2 dalis;

c)      daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems nepriskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 112 straipsnio 2 dalį.

4. Įstaiga gali naudoti kitų įstaigų išleistus skolos vertybinius popierius, kurie neturi reikalavimus atitinkančios ECAI kredito rizikos vertinimo, kaip tinkamą užtikrinimo priemonę, jei tie skolos vertybiniai popieriai atitinka visus šiuos kriterijus:

a)      jie yra įtraukti į pripažintos biržos sąrašus;

b)      jie gali būti vertinami kaip pirmaeilė skola;

c)      visos kitos įstaigos išleistos tos pačios eilės reitinguotos emisijos turi reikalavimus atitinkančios ECAI suteiktą kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įstaigų pozicijų arba trumpalaikių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

d)      skolinančioji įstaiga neturi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad emisijai turėtų būti suteikiamas blogesnis, nei nurodyta c papunktyje, kredito rizikos vertinimas;

e)      priemonės rinkos likvidumas yra pakankamas šiais tikslais.

5. Įstaigos gali naudoti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus arba akcijas kaip tinkamą užtikrinimo priemonę, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)      investicinių vienetų arba akcijų kaina kasdien viešai kotiruojama;

b)      kolektyvinio investavimo subjektai investuoja tik į priemones, pripažįstamas tinkamomis pagal 1 ir 2 dalis.

Kai kolektyvinio investavimo subjektas (KIS) investuoja į kito KIS akcijas arba investicinius vienetus, pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytos sąlygos vienodai taikomos kiekvienam tokiam pagrindiniam KIS.

Jei kolektyvinio investavimo subjektas naudoja išvestines priemones, kad apdraustų leidžiamas investicijas, to subjekto investiciniai vienetai arba akcijos gali būti tinkama užtikrinimo priemonė.

6. Taikant 5 dalį, kai kolektyvinio investavimo subjektas arba kuris nors iš jo pagrindinių kolektyvinio investavimo subjektų investuoja ne tik į priemones, pripažįstamas tinkamomis pagal 1 ir 4 dalis, įstaigos gali naudoti to KIS investicinius vienetus arba akcijas kaip užtikrinimo priemonę, kurios suma neviršija to KIS turimo tinkamo turto vertės, darydamos prielaidą, kad tas KIS arba kuris nors iš jo pagrindinių kolektyvinio investavimo subjektų investavo į netinkamą turtą didžiausią sumą, kuri jam leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus.

Kai netinkamo turto vertė gali būti neigiama dėl įsipareigojimų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su to turto nuosavybe, įstaigos atlieka abu šiuos veiksmus:

a)      apskaičiuoja bendrąją netinkamo turto vertę;

b)      kai taikant a punktą gaunama neigiama suma, atima tą sumą iš tinkamo turto bendrosios vertės.

7. Taikant 1 dalies b–e punktus, kai vertybiniai popieriai turi du reikalavimus atitinkančių ECAI kredito rizikos vertinimus, įstaigos remiasi mažiau palankiu vertinimu. Kai vertybiniai popieriai turi daugiau kaip du reikalavimus atitinkančių ECAI kredito rizikos vertinimus, įstaigos taiko du pačius palankiausius vertinimus. Kai du palankiausi kredito rizikos vertinimai skiriasi, įstaigos taiko mažiau palankų iš jų.

8. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sąlygas, pagal kurias nustatomas pagrindinis indeksas, kaip nurodyta 1 dalies f punkte, 194 straipsnio 1 dalies a punkte, 219 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 293 straipsnio 2 dalies e punkte.

EVPRI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

9. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato metodiką, taikytiną apskaičiuojant KIS investicinių vienetų arba akcijų, kuriuos įstaigos gali naudoti kaip 6 dalyje ir 194 straipsnio 2 dalyje nurodytą užtikrinimo priemonę, sumą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

10. EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nurodo:

a)      pagrindinius indeksus, nustatytus pagal 8 dalyje nurodytas sąlygas;

b)      pripažintas biržas, kurios minimos 4 dalies a punkte ir 194 straipsnio 1 dalies a punkte, 219 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 293 straipsnio 2 dalies e punkte, 389 straipsnio 2 dalies k punkte, 404 straipsnio 3 dalies d punkte, 415 straipsnio 1 dalies c punkte ir IV priedo 3 dalies 17 punkte.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

194 straipsnis Papildomos tinkamos užtikrinimo priemonės pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1. Be 193 straipsnyje nurodytų užtikrinimo priemonių, kai įstaiga taiko išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą pagal 218 straipsnį, ta įstaiga gali naudoti toliau nurodytus straipsnius kaip tinkamą užtikrinimo priemonę:

a)      akcijos arba konvertuojamosios obligacijos, kurios neįtrauktos į pagrindinį indeksą, tačiau kuriomis prekiaujama pripažintoje biržoje;

b)      kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

i)        investicinių vienetų arba akcijų kaina kasdien viešai kotiruojama;

ii)       kolektyvinio investavimo subjektas investuoja tik į priemones, pripažįstamas tinkamomis pagal 193 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir į šios pastraipos a punkte išvardytus straipsnius.

Tuo atveju, kai KIS investuoja į kito KIS investicinius vienetus arba akcijas, šios dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos vienodai taikomos kiekvienam tokiam pagrindiniam KIS.

Jei kolektyvinio investavimo subjektas naudoja išvestines priemones leidžiamoms investicijoms apdrausti, to subjekto akcijos gali būti pripažintos tinkama užtikrinimo priemone.

2. Kai kolektyvinio investavimo subjektas arba kuris nors iš pagrindinių kolektyvinio investavimo subjektų investuoja ne tik į priemones, pripažįstamas tinkamomis pagal 193 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir 1 dalies a punkte nurodytus straipsnius, įstaigos gali naudoti to KIS investicinius vienetus arba akcijas kaip užtikrinimo priemonę, kurios suma neviršija to KIS turimo tinkamo turto vertės, darydamos prielaidą, kad tas KIS arba kuris nors iš pagrindinių kolektyvinio investavimo subjektų investavo į netinkamą turtą didžiausią sumą, kuri jam leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus.

Kai netinkamo turto vertė gali būti neigiama dėl įsipareigojimų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su to turto nuosavybe, įstaigos atlieka abu šiuos veiksmus:

a)      apskaičiuoja bendrąją netinkamo turto vertę;

b)      kai taikant a punktą gaunama neigiama suma, atima tą sumą iš tinkamo turto bendrosios vertės.

195 straipsnis Papildomos tinkamos užtikrinimo priemonės pagal IRB metodą

1. Be 193 ir 194 straipsniuose nustatytų užtikrinimo priemonių, kai įstaigos pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja taikydamos IRB metodą, jos taip pat gali naudoti šių formų užtikrinimo priemones:

a)      užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonę pagal 2–6 dalis;

b)      gautinas sumas pagal 7 dalį;

c)      kitas fizines užtikrinimo priemones pagal 8 ir 10 dalis;

d)      išperkamąją nuomą pagal 9 dalį.

2. Jei 119 straipsnio 2 dalyje nenustatyta kitaip, įstaigos kaip tinkamą užtikrinimo priemonę gali naudoti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kuriame savininkas (arba savininkas naudos gavėjas asmeninio investavimo įmonių atveju) apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo ar ketina išnuomoti, ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, įskaitant biurus ar kitas komercinės paskirties patalpas, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)      turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės. Įstaigos, nustatydamos tokio priklausomumo reikšmingumą, gali neatsižvelgti į tokius atvejus, kai vien makroekonominiai veiksniai lemia ir turto vertę, ir skolininko įsipareigojimų vykdymą;

b)      skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo pagrindinio turto ar projekto realizavimo rezultatų, o labiau priklauso nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, taigi kredito grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo pinigų srautų, gaunamų iš pagrindinio turto, kuris naudojamas kaip užtikrinimo priemonė.

3. Įstaigos kaip tinkamą užtikrinimo gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu priemonę gali naudoti įkeistas Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas, jei savininkas atitinkamose gyvenamosiose patalpose apsigyveno ar jas išnuomojo arba šiuos veiksmus atliks ateityje ir jei tenkinamos 2 dalies sąlygos.

4. Įstaigos kaip tinkamą užtikrinimo komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu priemonę gali naudoti įkeistas Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas, jei tenkinamos 2 dalies sąlygos.

5. Įstaigos gali netaikyti 2 dalies b punkto pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu valstybės narės teritorijoje, jei tos valstybės narės kompetentinga institucija yra paskelbusi įrodymų, kad tos valstybės teritorijoje veikia išplėtota ir ilgalaikes tradicijas turinti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinka, kurios nuostolių lygis neviršija šių ribų:

a)      nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu iki 80 % rinkos vertės arba 80 % hipotekinės vertės, jei 119 straipsnio 2 dalyje nenustatyta kitaip, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos;

b)      bendrieji nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos.

6. Įstaigos gali netaikyti 2 dalies b punkto komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, esančiam valstybės narės teritorijoje, jei tos valstybės narės kompetentinga institucija yra paskelbusi įrodymų, kad tos valstybės teritorijoje veikia išplėtota ir ilgalaikes tradicijas turinti komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinka, kurios nuostolių lygis atitinka abi šias sąlygas:

a) nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu iki 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos;

b) bendrieji nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos.

Kai tam tikrais metais netenkinama bet kuri iš pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytų sąlygų, įstaigos netaiko toje pastraipoje nustatyto vertinimo, kol abi sąlygos bus patenkintos kitais metais.

7. Įstaigos kaip tinkamas užtikrinimo priemones gali naudoti gautinas sumas, susijusias su komerciniu sandoriu arba sandoriais, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis kaip vieni metai. Tinkamos gautinos sumos neapima gautinų sumų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, daliniu dalyvavimu ar kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba sumomis, kurias yra skolingos susijusios šalys.

8. Kompetentingos institucijos leidžia įstaigai kaip tinkamas užtikrinimo priemones naudoti kitų, nei išvardyta 2–6 dalyse, tipų fizines užtikrinimo priemones, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      yra likvidžių rinkų (jų likvidumą rodo dažni sandoriai), kuriose užtikrinimo priemonė perleidžiama sparčiai ir ekonomiškai veiksmingu būdu. Įstaigos reguliariai, taip pat gavusios informacijos apie reikšmingus rinkos pokyčius, vertina, ar tenkinama ši sąlyga;

b)      yra nusistovėjusios ir viešai žinomos užtikrinimo priemonių rinkos kainos. Įstaigos gali laikyti rinkos kainas nusistovėjusiomis, kai jos sužinomos iš patikimų informacijos šaltinių, kaip antai viešųjų indeksų, ir atitinka sandorių kainą normaliomis sąlygomis. Įstaigos gali laikyti rinkos kainas viešai žinomomis, jei šios kainos yra atskleidžiamos, lengvai prieinamos ir gaunamos reguliariai ir nepatiriant nepagrįstos administracinės ar finansinės naštos;

c)      įstaiga išanalizuoja užtikrinimo priemonės realizavimo rinkos kainas, laiką ir išlaidas, taip pat pajamas iš realizuotos užtikrinimo priemonės;

d)      įstaiga įrodo, kad daugiau kaip 10 % visų atitinkamo tipo užtikrinimo priemonės realizavimo atvejų užtikrinimo priemonės realizavimo pajamos yra ne mažesnės kaip 70 % užtikrinimo priemonės vertės. Kai rinkos kainos reikšmingai svyruoja, įstaigos turi įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad jų užtikrinimo priemonės vertinimas yra pakankamai konservatyvus.

Įstaigos dokumentais patvirtina, kad tenkinamos pirmos pastraipos a–d punktuose ir 205 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Įsigaliojus 10 dalyje nurodytiems techniniams įgyvendinimo standartams, kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms naudoti tik tuose standartuose nurodytų tipų kitas fizines užtikrinimo priemones.

9. Pagal 225 straipsnio 2 dalies nuostatas, jei tenkinami 206 straipsnyje nustatyti reikalavimai, pozicijos, atsirandančios iš sandorių, kai įstaiga išperkamosios nuomos būdu nuomoja turtą trečiajai šaliai, gali būti vertinamos kaip paskolos, užtikrintos įkeistu atitinkamo tipo išnuomotu turtu.

10. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nurodo fizinių užtikrinimo priemonių tipus, kurių atveju tenkinamos 8 dalies a ir b punktų sąlygos, remiantis tuose punktuose nustatytais kriterijais.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

196 straipsnis Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas

Įstaigos kaip tinkamą užtikrinimo priemonę gali naudoti šias kitas tiesioginio kredito užtikrinimo priemones:

a)           trečiosios šalies įstaigose pagal įkeitimo nenumatančius susitarimus laikomi ir skolinančiajai įstaigai įkeisti indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės;

b)           skolinančiajai įstaigai įkeisti gyvybės draudimo liudijimai;

c)           trečiųjų šalių įstaigų išleistos priemonės, kurios bus tos įstaigos atperkamos pagal pareikalavimą.

2 poskirsnis Netiesioginis kredito užtikrinimas

197 straipsnis Užtikrinimo teikėjų pripažinimas pagal visus metodus

1. Įstaigos tinkamais netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjais gali pripažinti šias šalis:

a)      centrinė valdžia ir centriniai bankai;

b)      regioninės arba vietos valdžios institucijos;

c)      daugiašaliai plėtros bankai;

d)      tarptautinės organizacijos, kai jų pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 112 straipsnį;

e)      viešojo sektoriaus subjektai, kai pretenzijos jų atžvilgiu vertinamos pagal 111 straipsnį;

f)       įstaigos;

g)      kitos įmonės, įskaitant įstaigos patronuojančiąją įmonę, patronuojamąją įmonę ir susijusias įmones, kai tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

i)        tos kitos įmonės turi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 2 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

ii)       tuo atveju, jei įstaigos pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja pagal IRB metodą, tos kitos įmonės neturi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo ir reitinguojamos kaip įstaigos, kurioms būdinga įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD), kuri yra lygiavertė tikimybei, siejamai su ECAI pateiktu kredito rizikos vertinimu, kurį EBI nustatė esant sietiną su 2 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje.

2. Kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas pagal IRB metodą, kad garantas būtų pripažintas tinkamu netiesioginio kredito užtikrinimo teikėju, jam turi būti nustatytas įstaigos vidaus reitingas pagal 3 skyriaus 6 skirsnio nuostatas.

Įstaigos tinkamais netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjais gali pripažinti kitas finansų įstaigas, kurioms leidimus suteikia ir kurias prižiūri kompetentingos institucijos, atsakingos už įstaigų priežiūrą ir leidimų suteikimą, laikantis rizikos ribojimo reikalavimų, lygiaverčių įstaigoms taikomiems reikalavimams.

Kompetentingos institucijos paskelbia ir tvarko sąrašą, kuriame nurodo tuos kitus tinkamus netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjus arba kriterijus, pagal kuriuos nustatomi tie kiti tinkami netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, kartu su taikytinų rizikos ribojimo reikalavimų aprašymu, ir perduoda šį sąrašą kitoms kompetentingoms institucijoms pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 112 straipsnį.

198 straipsnis Kredito užtikrinimo teikėjų, kuriems galima taikyti 148 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą vertinimą, tinkamumas pagal IRB metodą

Įstaiga gali pripažinti įstaigas, draudimo ir perdraudimo įmones bei eksporto kredito agentūras tinkamomis netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjomis, kurioms galima taikyti 148 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą vertinimą, jeigu jos tenkina visas šias sąlygas:

a)           jos turi pakankamai netiesioginio kredito užtikrinimo teikimo patirties;

b)           joms taikomos šio reglamento taisykles atitinkančios nuostatos arba jos kredito užtikrinimo suteikimo metu turėjo pripažintos ECAI suteiktą kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

c)           jos kredito užtikrinimo suteikimo metu arba bet kuriuo vėlesniu metu turėjo vidaus reitingą, kurio PD buvo lygi arba mažesnė už PD, sietiną su 2 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

d)           jos turi vidaus reitingą, kurio PD yra lygi arba mažesnė už PD, sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje.

Pagal šį straipsnį, jei centrinė valdžia eksporto kredito agentūrai suteikia raštišką garantiją, tai nesuteikia pastarajai pranašumo eksporto kredito agentūros, kuriai centrinė valdžia nėra suteikusi garantijos, atžvilgiu.

3 poskirsnis Kredito išvestinių finansinių priemonių tipai

199 straipsnis Kredito išvestinių finansinių priemonių tinkamumas

1. Įstaigos gali naudoti toliau išvardytų tipų kredito išvestines finansines priemones ir priemones, kurios gali būti sudarytos iš tokių kredito išvestinių finansinių priemonių, arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertes priemones, kaip tinkamą kredito užtikrinimą:

a)      kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai;

b)      apsikeitimo grąžomis sandoriai;

c)      su kreditu susiję vekseliai neviršijant jų užtikrinimo pinigais dydžio.

Kai įstaiga įgyja kredito užtikrinimą įsigydama apsikeitimo grąžomis sandorį ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas įtraukia į apskaitą kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia turto, kuriam skirtas užtikrinimas, vertės sumažėjimo (sumažindama tikrąją vertę arba pridėdama prie rezervų), tas kredito užtikrinimas nepripažįstamas tinkamu.

2. Kai įstaiga vykdo vidaus apsidraudimo sandorį naudodama kredito išvestinę finansinę priemonę, kad kredito užtikrinimas taikant šį skyrių būtų pripažintas tinkamu, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai arba šalims.

Kai vidaus apsidraudimas atliekamas pagal pirmą pastraipą ir tenkinami 2 poskirsnio reikalavimai, įstaigos, įgydamos netiesioginį kredito užtikrinimą, taiko 4–6 skirsniuose nustatytas taisykles pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti.

3 skirsnis reikalavimai

1 poskirsnis Tiesioginis kredito užtikrinimas

200 straipsnis Reikalavimai, taikomi kitiems balansiniams užskaitos sandoriams (išskyrus pagrindinius užskaitos sandorius, apimančius atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius)

Balansiniai užskaitos sandoriai, išskyrus pagrindinius užskaitos sandorius, apimančius atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, pripažįstami tinkamos formos kredito rizikos mažinimo priemone, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)           tie susitarimai, taip pat sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamose jurisdikcijose;

b)           įstaigos gali bet kuriuo metu nustatyti turtą ir įsipareigojimus, kuriems taikomi tie susitarimai;

c)           įstaigos nuolat stebi ir kontroliuoja riziką, susijusią su kredito užtikrinimo nutraukimu;

d)           įstaigos nuolat stebi ir kontroliuoja visų susijusių pozicijų grynąją vertę.

201 straipsnis Reikalavimai, taikomi pagrindiniams užskaitos sandoriams, apimantiems atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius

Pagrindiniai užskaitos sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, pripažįstami tinkamos formos kredito rizikos mažinimo priemone, kai pagal tuos sandorius suteikta užtikrinimo priemonė atitinka visus 202 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tenkinamos visos šios sąlygos:

a)           jie, taip pat sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamose jurisdikcijose;

b)           įsipareigojimų neįvykdymo atveju, įskaitant sandorio šalies bankrotą ar nemokumą, įsipareigojimų nepažeidžiančiai šaliai jie suteikia teisę nutraukti ir laiku užbaigti visus pagal sutartį numatytus sandorius;

c)           juose yra numatyta pajamų ir nuostolių tarpusavio užskaita, taikoma pagal sutartį užbaigus sandorius, kad viena šalis būtų skolinga kitai šaliai tik vieną grynąją sumą.

202 straipsnis Finansinėms užtikrinimo priemonėms taikomi reikalavimai

1. Pagal visus požiūrius ir metodus finansinės užtikrinimo priemonės ir auksas pripažįstami tinkamomis užtikrinimo priemonėmis, kai tenkinami visi 2–4 dalyse nustatyti reikalavimai.

2. Įsipareigojančiojo asmens kredito kokybė ir užtikrinimo priemonės vertė negali turėti reikšmingos teigiamos koreliacijos.

Įsipareigojančiojo asmens arba bet kurio su juo susijusios grupės subjekto išleisti vertybiniai popieriai nėra tinkama užtikrinimo priemonė. Nepaisant to, paties įsipareigojančiojo asmens leidžiamos padengtos obligacijos, kurioms taikomos 124 straipsnio nuostatos, gali būti tinkama užtikrinimo priemonė, kai jos pateikiamos kaip užtikrinimo priemonė vykdant atpirkimo sandorius, su sąlyga, kad jos atitinka pirmoje pastraipoje nustatytą sąlygą.

3. Įstaigos įvykdo visus sutartinius ir teisės aktais nustatytus reikalavimus, taikomus susitarimams dėl užtikrinimo priemonių, ir imasi visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdymą, laikantis įstatymų, taikytinų įstaigų interesams užtikrinimo priemonių atžvilgiu.

Įstaigos turi būti atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtintų tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdomumą visose susijusiose jurisdikcijose. Prireikus jos pakartotinai atlieka tokius patikrinimus, kad užtikrintų tolesnį įvykdomumą.

4. Įstaigos vykdo visus šiuos jų veiklai taikomus reikalavimus:

a)      jos tinkamai patvirtina dokumentais susitarimus dėl užtikrinimo priemonių ir taiko aiškias bei patikimas užtikrinimo priemonės realizavimo laiku procedūras;

b)      jos taiko patikimas procedūras ir procesus dėl užtikrinimo priemonės naudojimo atsirandančiai rizikai kontroliuoti, įskaitant nepavykusio arba sumažėjusio kredito užtikrinimo riziką, vertinimo riziką, su kredito užtikrinimo nutraukimu susijusią riziką ir koncentracijos riziką, atsirandančią dėl užtikrinimo naudojimo ir sąveikos su bendru kredito įstaigos rizikos pobūdžiu;

c)      jos taiko dokumentais patvirtintą politiką ir praktiką dėl priimtinų užtikrinimo priemonių tipų ir vertės;

d)      jos apskaičiuoja užtikrinimo priemonės rinkos vertę ir atitinkamai perkainoja ją ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius ir kai tik jos turi pagrindo manyti, kad tos užtikrinimo priemonės rinkos vertė reikšmingai sumažėjo;

e)      kai užtikrinimo priemonę turi trečioji šalis, įstaigos imasi pagrįstų priemonių užtikrinti, kad trečioji šalis tą užtikrinimo priemonę atskirtų nuo savo turto;

f)       jos užtikrina, kad pakaktų išteklių tvarkingai vykdyti susitarimus dėl garantinės įmokos su ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalimis, vertinant pagal pareikalavimų pateikimą laiku bei tikslumą ir atsakymo į gautus pareikalavimus laiką;

g)      jos taiko užtikrinimo priemonių valdymo politiką, pagal kurią kontroliuoja, stebi ir praneša apie:

i)        susitarimų dėl garantinės įmokos keliamą riziką;

ii)       konkrečių tipų turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, koncentracijos riziką;

iii)      pakartotinį užtikrinimo priemonės panaudojimą, įskaitant galimus likvidumo trūkumus dėl užtikrinimo priemonių, gautų iš sandorio šalių, pakartotinio panaudojimo;

iv)      teisių į sandorio šalims pateiktą užtikrinimo priemonę praradimą.

5. Be 1–4 dalyse išdėstytų reikalavimų, kad finansinė užtikrinimo priemonė galėtų būti tinkama užtikrinimo priemonė pagal paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos turi būti bent tokios pačios trukmės kaip ir likęs pozicijos terminas.

203 straipsnis Užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonėms taikomi reikalavimai

1. Nekilnojamasis turtas gali būti tinkama užtikrinimo priemonė tik kai tenkinami visi 2–5 dalyse nustatyti reikalavimai.

2. Turi būti tenkinami šie reikalavimai dėl teisinio tikrumo:

a)      hipoteka arba įkeitimas yra įvykdomi visose kredito sutarties sudarymo metu svarbiose jurisdikcijose ir tinkamai bei laiku pateikiami;

b)      yra įvykdyti visi teisiniai turto įkeitimo reikalavimai;

c)      užtikrinimo sutartis ir ją pagrindžiantis teisinis procesas įstaigai suteikia galimybę per pagrįstą laikotarpį atgauti užtikrinimo vertę.

3. Turi būti tenkinami šie turto verčių stebėsenos ir turto vertinimo reikalavimai:

a)      įstaigos reguliariai stebi nekilnojamojo turto vertę: komercinės paskirties nekilnojamojo turto – ne rečiau kaip kartą per metus, o gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto – kartą per trejus metus. Įstaigos stebėseną atlieka dažniau, kai reikšmingai pasikeičia rinkos sąlygos;

b)      nekilnojamojo turto vertinimas peržiūrimas, kai iš įstaigoms prieinamos informacijos galima spręsti, kad turto vertė galėjo reikšmingai sumažėti, palyginti su bendromis rinkos kainomis, ir tą peržiūrą atlieka vertintojas, turintis reikiamą kvalifikaciją, gebėjimų ir patirties, kad galėtų atlikti vertinimą, ir nepriklausomas nuo kredito sprendimų priėmimo proceso. Kai paskolos vertė viršija 3 mln. EUR arba 5 % įstaigos nuosavų lėšų, toks vertintojas turto vertinimą peržiūri bent kartą per trejus metus.

Nekilnojamojo turto vertei stebėti ir turtui, kurį reikia perkainoti, nustatyti įstaigos gali taikyti statistinius metodus.

4. Įstaigos aiškiai dokumentais patvirtina savo pripažįstamus gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto tipus ir susijusią skolinimo politiką.

5. Įstaigos taiko procedūras, pagal kurias prižiūri, kad turtas, įkeistas kaip kredito užtikrinimas, būtų tinkamai apdraustas nuo galimos žalos.

204 straipsnis Gautinoms sumoms taikomi reikalavimai

1. Gautinos sumos gali būti tinkama užtikrinimo priemonė, kai tenkinami visi 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.

2. Turi būti tenkinami šie reikalavimai dėl teisinio tikrumo:

a)      teisinis mechanizmas, pagal kurį skolinančiajai įstaigai suteikiama užtikrinimo priemonė, yra patikimas ir veiksmingas bei užtikrina, kad ta įstaiga turi aiškias teises į sumas, gautinas pagal šią priemonę;

b)      įstaigos imasi visų reikiamų priemonių, kad įvykdytų vietos reikalavimus, taikomus kreditoriaus teisių į turtą, kurio įkeitimu užtikrinama prievolė, įgyvendinamumui. Skolinančiųjų įstaigų pretenzijoms į užtikrinimo priemonę teikiama pirmumo teisė, nors tokios pretenzijos gali būti laikomos pirmumo teisę turinčių kreditorių pretenzijomis, numatytomis teisės aktų nuostatose;

c)      įstaigos turi būti atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtintų tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdomumą visose susijusiose jurisdikcijose;

d)      įstaigos tinkamai patvirtina dokumentais savo susitarimus dėl užtikrinimo priemonių ir taiko aiškias bei patikimas užtikrinimo priemonės perėmimo laiku procedūras;

e)      įstaigos taiko procedūras, kuriomis užtikrinama, kad, vertinant skolininko įsipareigojimų neįvykdymą ir laiku perimant užtikrinimo priemonę, būtų laikomasi visų teisinių sąlygų;

f)       jei skolininkas susiduria su finansiniais sunkumais ar neįvykdo įsipareigojimų, įstaiga turi teisę gautinas sumas parduoti ar perleisti kitoms šalims be jai skolingo asmens sutikimo.

3. Turi būti tenkinami šie rizikos valdymo reikalavimai:

a)      įstaiga privalo taikyti patikimą procesą su gautinomis sumomis siejamai kredito rizikai nustatyti. Toks procesas apima skolininko veiklos ir sektoriaus bei klientų, su kuriais skolininkas turi verslo ryšių, tipų analizę. Kai įstaiga pasikliauja skolininku nustatant klientų kredito riziką, įstaiga turi peržiūrėti skolininko kreditavimo praktiką, kad įsitikintų jos pastovumu ir patikimumu;

b)      skirtumas tarp pozicijos sumos ir gautinų sumų vertės turi būti nustatytas atsižvelgiant į visus tinkamus veiksnius, įskaitant išieškojimo sąnaudas, koncentraciją atskiro skolininko įkeistų gautinų sumų grupėje ir galimą koncentracijos riziką visų įstaigos pozicijų, kurių neapima bendroji įstaigos metodika, atžvilgiu. Įstaigos turi užtikrinti gautinoms sumoms tinkamą nenutrūkstamą stebėsenos procesą. Jos taip pat turi reguliariai tikrinti, kaip laikomasi paskolos sutartyje nustatytų sąlygų, aplinkosaugos apribojimų ir kitų teisinių reikalavimų;

c)      skolininko įkeistos gautinos sumos yra diversifikuojamos ir nėra per daug susijusios su tuo skolininku. Esant reikšmingai teigiamai koreliacijai, nustatydamos skirtumą visai užtikrinimo priemonių grupei, įstaigos atsižvelgia į susijusios rizikos rūšis;

d)      įstaigos nenaudoja iš asmenų ir subjektų, įskaitant patronuojamąsias įmones ir darbuotojus, susijusių su skolininku, gautinų sumų kaip tinkamos kredito užtikrinimo priemonės;

e)      įstaiga taiko dokumentais patvirtintą procesą, pagal kurį atgauna gautinas sumas kritiniais atvejais. Įstaigos turi turėti reikiamų priemonių šioms sumoms atgauti, net jei jos paprastai patiki šią užduotį skolininkams.

205 straipsnis Kitoms fizinėms užtikrinimo priemonėms taikomi reikalavimai

Fizinė užtikrinimo priemonė, kuri nėra nekilnojamasis turtas, yra tinkama užtikrinimo priemonė pagal IRB metodą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)           susitarimai dėl užtikrinimo priemonių, pagal kuriuos įstaigai suteikiama fizinė užtikrinimo priemonė, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamose jurisdikcijose ir suteikia galimybę tai įstaigai per pagrįstą laikotarpį atgauti užtikrinimo priemonės vertę;

b)           išskyrus tik 204 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas leidžiamas didesnio prioriteto pirmumo reikalavimo teises, tinkama užtikrinimo priemone laikomas tik toks įkeitimas, kai įgyjama kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė į užtikrinimo priemonę ir įstaiga turi pirmumo teisę visų kitų skolintojų atžvilgiu į pajamas iš realizuotos užtikrinimo priemonės;

c)           įstaigos stebi užtikrinimo priemonės vertę reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus. Įstaigos atlieka stebėseną dažniau, kai reikšmingai pasikeičia rinkos sąlygos;

d)           į paskolos sutartį įtraukti išsamūs užtikrinimo priemonės aprašymai ir išsamūs nurodymai dėl perkainojimo būdo bei dažnio;

e)           įstaigos savo vidaus kredito politikos ir procedūrų dokumentuose, kuriuos galima patikrinti, aiškiai nurodo pripažįstamų fizinių užtikrinimo priemonių tipus ir savo politiką bei praktiką dėl kiekvieno tipo užtikrinimo priemonės tinkamo dydžio, palyginti su pozicijos suma;

f)            įstaigos kredito politikoje, taikomoje sandorių struktūrai, nurodomi tinkami reikalavimai užtikrinimo priemonėms, atsižvelgiant į pozicijos sumą, gebėjimą lengvai realizuoti užtikrinimo priemonę, gebėjimą objektyviai nustatyti kainą arba rinkos vertę, kaip dažnai galima nesunkiai nustatyti tą vertę, įskaitant specialisto vertinimą, ir užtikrinimo priemonės vertės nepastovumą arba nepastovumo koeficientą;

g)           atliekant vertinimą ir perkainojimą, visapusiškai atsižvelgiama į bet kokį užtikrinimo priemonės būklės pablogėjimą ar nusidėvėjimą. Atlikdamos vertinimą ir perkainojimą įstaigos ypatingą dėmesį turi kreipti į laiko poveikį užtikrinimo priemonėms, kurios kinta atsižvelgiant į tendencijas ir laiką;

h)           įstaigos turi teisę fiziškai tikrinti užtikrinimo priemonę. Jos taip pat turi taikyti politiką ir procedūras, skirtas jų teisei atlikti fizinį patikrinimą įgyvendinti;

i)            suteikta užtikrinimo priemonė turi būti tinkamai apdrausta nuo galimos žalos ir įstaigos turi turėti tinkamų procedūrų tam stebėti.

206 straipsnis Reikalavimai, kad išperkamosios nuomos pozicijas būtų galima laikyti užtikrintomis

Įstaigos dėl išperkamosios nuomos sandorių atsirandančias pozicijas laiko užtikrintomis atitinkamu įkeistu išnuomotu turtu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)           tenkinamos atitinkamos 203 arba 205 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl tam tikrų tipų išnuomoto turto pripažinimo tinkama užtikrinimo priemone;

b)           nuomotojas patikimai valdo riziką, susijusią su nuomojamo turto panaudojimu, jo vieta, amžiumi ir planuojama naudojimo trukme, įskaitant deramą užtikrinimo priemonės vertės stebėjimą;

c)           nuomotojas turi nuosavybės teisę į turtą ir geba laiku pasinaudoti savo, kaip savininko, teisėmis;

d)           jei tai nebuvo nustatyta skaičiuojant LGD dydį, skirtumas tarp neapmokėtos sumos ir užtikrinimo priemonės rinkos vertės nėra toks didelis, kad pernelyg padidintų išnuomotam turtui priskiriamą kredito rizikos mažėjimą.

207 straipsnis Kitam tiesioginiam kredito užtikrinimui taikomi reikalavimai

1. Kad būtų galima taikyti 227 straipsnio 1 dalį indėliams arba grynųjų pinigų atitikmens priemonėms trečiosios šalies įstaigoje, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      skolininko pretenzija trečiosios šalies įstaigai yra atvirai įkeista arba perleista skolinančiajai įstaigai ir šis įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas ir įgyvendinamas visose atitinkamose jurisdikcijose;

b)      trečiosios šalies įstaigai yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą;

c)      gavusi pranešimą, trečiosios šalies įstaiga gali mokėti įmokas tik skolinančiajai įstaigai arba kitoms šalims, bet tik gavusi išankstinį skolinančiosios įstaigos sutikimą;

d)      įkeitimas arba perleidimas yra besąlyginis ir neatšaukiamas.

2. Skolinančiajai įstaigai įkeisti gyvybės draudimo liudijimai yra tinkama užtikrinimo priemonė, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      gyvybės draudimo liudijimas yra atvirai įkeistas arba perleistas skolinančiajai įstaigai;

b)      įmonei, teikiančiai gyvybės draudimo paslaugas, yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą, ir be išankstinio skolinančiosios įstaigos sutikimo ji negali mokėti pagal sutartį mokėtinų sumų;

c)      skolininkui nevykdant įsipareigojimų, skolinančioji įstaiga turi teisę atšaukti liudijimą ir gauti išperkamąją sumą;

d)      skolinančiajai įstaigai pranešama apie visus atvejus, kai liudijimo turėtojas nemoka įmokų pagal liudijimą;

e)      kredito užtikrinimas yra numatytas visam paskolos terminui. Kai tai neįmanoma, nes draudimo teisiniai santykiai baigiasi dar prieš pasibaigiant paskolos teisiniams santykiams, įstaiga turi užtikrinti, kad pagal draudimo sutartį gaunama suma iki kredito sutarties termino pabaigos būtų naudojama kaip užtikrinimo priemonė įstaigai;

f)       įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas ir įgyvendinamas visose jurisdikcijose, kurios yra svarbios kredito sutarties sudarymo metu;

g)      išperkamąją sumą deklaruoja įmonė, teikianti gyvybės draudimo paslaugas, ir jos negalima sumažinti;

h)      gavusi prašymą gyvybės draudimo paslaugas teikianti įmonė turi laiku sumokėti išperkamąją sumą;

i)       išperkamosios sumos negalima prašyti be išankstinio įstaigos sutikimo;

j)       gyvybės draudimo paslaugas teikiančiai įmonei taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB arba jos veiklą prižiūri trečiosios šalies kompetentinga institucija, kurios taikomos priežiūros ir reguliavimo tvarka yra bent lygiavertė Sąjungos taikomai tvarkai.

2 poskirsnis Netiesioginis kredito užtikrinimas ir su kreditu susiję vekseliai

208 straipsnis Garantijoms ir kredito išvestinėms finansinėms priemonėms taikomi bendri reikalavimai

1. Pagal 209 straipsnio 1 dalį kredito užtikrinimas, atsirandantis iš garantijos arba kredito išvestinės finansinės priemonės, yra tinkamas netiesioginis kredito užtikrinimas, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      kredito užtikrinimas yra tiesioginis;

b)      kredito užtikrinimo apimtis yra aiškiai apibrėžta;

c)      kredito užtikrinimo sutartyje nėra nė vienos sąlygos, kurios vykdymo skolintojas negalėtų tiesiogiai kontroliuoti ir kuri:

i)        užtikrinimo teikėjui leistų vienašališkai atšaukti užtikrinimą;

ii)       padidintų galiojančią užtikrinimo savikainą dėl užtikrintos pozicijos mažėjančios kredito kokybės;

iii)      galėtų trukdyti užtikrinimo teikėjui būti įsipareigojusiam laiku sumokėti išmoką, jei pradinis įsipareigojantysis asmuo laiku nesumoka bet kokių mokėtinų įmokų arba kai baigiasi išperkamosios nuomos sutartis ir pripažįstama garantuota likutinė vertė pagal 129 straipsnio 7 dalį ir 162 straipsnio 4 dalį;

iv)      galėtų leisti, kad užtikrinimo teikėjas sutrumpintų kredito užtikrinimo terminą;

d)      garantija yra teisiškai veiksminga ir įgyvendinama visose jurisdikcijose, kurios yra svarbios kredito sutarties sudarymo metu.

2. Įstaiga turi įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad ji taiko sistemas, leidžiančias valdyti galimą rizikos, atsirandančios dėl jos naudojamų garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių, koncentraciją. Įstaiga turi gebėti parodyti kompetentingoms institucijoms, kaip jos kredito išvestinių finansinių priemonių ir garantijų naudojimo strategija yra susijusi su jos bendrojo rizikos pobūdžio valdymu.

3. Įstaigos įvykdo visus sutartinius ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, taikomus jų netiesioginiam kredito užtikrinimui, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų jo įgyvendinimą pagal įstatymus, taikytinus įstaigų interesams kredito užtikrinimo atžvilgiu.

Įstaigos turi būti atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, patvirtinančių netiesioginio kredito užtikrinimo įvykdomumą visose susijusiose jurisdikcijose. Prireikus jos pakartotinai atlieka tokius patikrinimus, kad užtikrintų nuolatinį įvykdomumą.

209 straipsnis Centrinės valdžios ir kitos viešojo sektoriaus netiesioginės garantijos

1. Įstaigos gali vertinti 2 dalyje išvardytas pozicijas kaip užtikrintas garantija, suteikta toje dalyje nurodytų subjektų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      netiesioginė garantija apima visus pretenzijos kredito rizikos elementus;

b)      ir pradinė garantija, ir netiesioginė garantija atitinka 208 straipsnyje ir 210 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus garantijoms, išskyrus tai, kad netiesioginė garantija neturi būti tiesioginė;

c)      netiesioginė garantija yra patikima ir nėra jokių ankstesnių laikotarpių įrodymų, kad jos suma yra mažesnė už lygiavertę to subjekto tiesioginės garantijos sumą.

2. 1 dalyje nustatytas vertinimas taikomas pozicijoms, užtikrintoms garantija, kuri pati yra netiesiogiai užtikrinta bet kurio iš šių subjektų garantija:

a)      centrinės valdžios arba centrinio banko;

b)      regioninės arba vietos valdžios institucijos;

c)      viešojo sektoriaus subjekto, kai pretenzijos jo atžvilgiu vertinamos kaip pretenzijos centrinei valdžiai pagal 111 straipsnio 4 dalį;

d)      daugiašalio plėtros banko arba tarptautinės organizacijos, kuriems pagal 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

e)      viešojo sektoriaus subjekto, kai pretenzijos jo atžvilgiu vertinamos pagal 111 straipsnio 1 ir 2 dalis.

3. 1 dalies nuostatas įstaigos taip pat taiko pozicijai, kurią netiesiogiai garantuoja ne 2 dalyje išvardyti subjektai, jeigu tos pozicijos netiesioginę garantiją tiesiogiai garantuoja vienas iš tų subjektų ir tenkinamos 1 dalies sąlygos.

210 straipsnis Papildomi reikalavimai garantijoms

1. Garantijos gali būti tinkamas netiesioginis kredito užtikrinimas, kai tenkinamos visos 208 straipsnyje nustatytos sąlygos ir šios sąlygos:

a)      tam tikro nustatyto sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokėjimo atveju skolinančioji įstaiga turi teisę tinkamu laiku reikalauti, kad garantas sumokėtų bet kokias sumas, mokėtinas pagal pretenziją, kuriai suteiktas užtikrinimas, ir skolinančioji įstaiga turi teisę pirmiausia reikalauti iš garanto, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai.

Kai netiesioginėmis kredito užtikrinimo priemonėmis užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekinės paskolos, 208 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio ir pirmos pastraipos reikalavimus reikia atitikti tik per 24 mėnesių laikotarpį;

b)      garantija yra aiškiai dokumentais patvirtintas garanto prisiimtas įsipareigojimas;

c)      tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

i)        garantija apima visų rūšių mokėjimus, kuriuos įsipareigojantysis asmuo turi sumokėti pagal pretenziją;

ii)       kai į garantiją neįtraukiami tam tikrų rūšių mokėjimai, skolinančioji įstaiga yra pakoregavusi garantijos vertę, kad ši atitiktų užtikrinimo priemonės sumos ribą.

2. Esant garantijoms, kurios suteikiamos pagal abipusės garantijos programas arba suteikiamos ar netiesiogiai garantuojamos 209 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, 1 dalies a punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jei tenkinama bet kuri iš toliau nurodytų sąlygų:

a)      skolinančioji įstaiga turi teisę laiku gauti išankstinį mokėjimą iš garanto, atitinkantį abi šias sąlygas:

i)        jis atitinka patikimą nuostolių sumos įvertį, įskaitant nuostolius, kurių atsiranda dėl palūkanų ar kitų įmokų, kurias skolininkas yra įsipareigojęs mokėti, nemokėjimo, kai tikėtina, kad skolinančioji įstaiga gali patirti tokių nuostolių;

ii)       jis yra proporcingas garantijos draudimo sumai;

b)      skolinančioji įstaiga gali kompetentingoms institucijoms įrodyti, kad garantijos, kuri taip pat apima nuostolius, atsirandančius dėl to, kad skolininkas nesumokėjo privalomų sumokėti palūkanų ir kitų įmokų, poveikis pateisina tokį vertinimą.

211 straipsnis Papildomi kredito išvestinėms finansinėms priemonėms taikomi reikalavimai

1. Kredito išvestinė finansinė priemonė gali būti tinkamas netiesioginis kredito užtikrinimas, kai tenkinamos visos 208 straipsnyje nustatytos sąlygos ir šios sąlygos:

a)      sutartyje dėl kredito išvestinės finansinės priemonės numatyti kredito įvykiai apima:

i)        nesugebėjimą sumokėti sumų, mokėtinų pagal pagrindinės pozicijos sutarties sąlygas, galiojančias tuo metu, kai nesugebama sumokėti sumų, numatant lengvatinį laikotarpį, kuris yra beveik lygus arba trumpesnis už pagrindinės pozicijos sutarties lengvatinį laikotarpį;

ii)       įsipareigojančiojo asmens bankrotą, nemokumą ar negalėjimą grąžinti savo skolų ar jo veiklos sutrikimus arba raštišką prisipažinimą, kad jis iš esmės negali grąžinti savo skolų atėjus grąžinimo terminui, ir panašius įvykius;

iii)      pagrindinės pozicijos restruktūrizavimą, apimantį atleidimą nuo pagrindinės sumos, palūkanų arba įmokų mokėjimo ar atidėjimą, dėl kurio patiriama kredito nuostolių;

b)      jei kredito išvestinės finansinės priemonės sandoryje numatytas atsiskaitymas pinigais:

i)        įstaigos taiko patikimą nuostolių vertinimo procesą;

ii)       aiškiai nurodomas laikotarpis, per kurį galima gauti pagrindinės pozicijos įvertinimą po kredito įvykio;

c)      jei atsiskaitymui reikia, kad būtų numatyta užtikrinimo pirkėjo teisė ir galimybė perleisti pagrindinę poziciją užtikrinimo teikėjui, pagrindinės pozicijos sąlygose numatoma, kad negalima nepagrįstai sulaikyti jokio tokiam perleidimui reikiamo sutikimo;

d)      aiškiai nurodoma šalių, atsakingų už nustatymą, ar įvyko kredito įvykis, tapatybė;

e)      už kredito įvykio nustatymą atsako ne tik užtikrinimo teikėjas;

f)       užtikrinimo pirkėjas turi teisę arba galimybę informuoti užtikrinimo teikėją apie kredito įvykį.

Kai kredito įvykiai neapima pagrindinės pozicijos restruktūrizavimo, kaip aprašyta a punkto iii papunktyje, kredito užtikrinimas vis tiek gali būti tinkamas sumažinus jo vertę, kaip nurodyta 228 straipsnio 2 dalyje.

2. Nesutapimas tarp pagrindinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės referencinės pozicijos (t. y. įsipareigojimo, naudojamo nustatant atsiskaitymo vertę pinigais) arba tarp pagrindinės pozicijos ir įsipareigojimo, naudojamo nustatant, ar įvyko kredito įvykis, leistinas tik tada, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

a)      referencinė pozicija arba įsipareigojimas, naudojamas nustatant, ar įvyko kredito įvykis, atsižvelgiant į situaciją, vertinami taikant vienodą arba mažesnį prioritetą nei pagrindinė pozicija;

b)      pagrindinės pozicijos ir referencinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo nustatant, ar įvyko kredito įvykis, atsižvelgiant į situaciją, įsipareigojantysis asmuo yra tas pats, taip pat yra taikomos priešpriešinio įsipareigojimų neįvykdymo ir priešpriešinio išankstinio nutraukimo sąlygos, kurių vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis.

212 straipsnis Reikalavimai, kurie turi būti tenkinami taikant 148 straipsnio 4 dalyje nustatytą vertinimą

1. Kad kredito užtikrinimui, kylančiam iš garantijos arba kredito išvestinės finansinės priemonės, būtų galima taikyti 148 straipsnio 4 dalyje nustatytą vertinimą, jis turi tenkinti šias sąlygas:

a)      pagrindinė pozicija yra viena iš šių pozicijų:

i)        įmonės pozicija, kaip apibrėžta 142 straipsnyje, išskyrus draudimo ir perdraudimo įmonių pozicijas;

ii)       regioninės ar vietos valdžios institucijos arba viešojo sektoriaus subjekto pozicija, kuri pagal 142 straipsnį nelaikoma centrinės valdžios arba centrinio banko pozicija;

iii)      mažosios ar vidutinės įmonės pozicija, priskiriama mažmeninėms pozicijoms pagal 142 straipsnio 5 dalį;

b)      įstaigai įsipareigojantys asmenys nėra tos pačios grupės, kaip užtikrinimo teikėjas, nariai;

c)      pozicija yra apdrausta viena iš šių priemonių:

i)        vieno pavadinimo netiesioginės kredito išvestinės finansinės priemonės arba vieno pavadinimo garantijos;

ii)       pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio produktai;

iii)      n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio produktai;

d)      kredito užtikrinimas atitinka 208, 210 ir 211 straipsnių reikalavimus;

e)      nustatant rizikos koeficientą, susietą su pozicija prieš pradedant taikyti 148 straipsnio 4 dalyje numatytą tvarką, nebuvo atsižvelgta į jokį kredito užtikrinimo aspektą;

f)       įstaiga turi teisę ir tikisi gauti išmokas iš užtikrinimo teikėjo nesiimdama jokių teisinių veiksmų ir nereikalaudama, kad sandorio šalis sumokėtų. Kiek tai įmanoma, įstaiga imasi priemonių, kad įsitikintų, jog užtikrinimo teikėjas sumokės nedelsdamas, jei įvyks kredito įvykis;

g)      įsigytas kredito užtikrinimas padengia visus apdraustos pozicijos dalies kredito nuostolius, kurie patiriami dėl sutartyje numatytų kredito įvykių;

h)      jeigu kredito užtikrinimo išmokėjimo schemoje yra numatytas fizinis atsiskaitymas, yra teisinis tikrumas dėl paskolos, obligacijų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų perleidimo;

i)       jeigu įstaiga ketina perleisti kitokią prievolę negu pagrindinė pozicija, ji turi užtikrinti, kad toji perleidžiama prievolė būtų pakankamai likvidi, kad įstaiga galėtų ją nupirkti, siekdama atsiskaityti pagal sutartį;

j)       užtikrinimo teikėjas ir įstaiga teisiškai raštu patvirtina kredito užtikrinimo sutarties sąlygas;

k)      įstaigos yra nustačiusios procesą, pagal kurį aptinka pernelyg dideles sąsajas tarp užtikrinimo teikėjo ir pagrindinės pozicijos įsipareigojančiojo asmens kreditingumo, atsirandančias dėl to, kad jų veikla priklauso nuo bendrų veiksnių, kurių neapima sisteminės rizikos veiksnys;

l)       užtikrinimo nuo gautinų sumų sumažėjimo rizikos atveju įsigytų gautinų sumų pardavėjas nėra tos pačios grupės, kaip užtikrinimo teikėjas, narys.

2. Pagal 1 dalies c punkto ii papunktį įstaigos taiko 148 straipsnio 4 dalyje nustatytą metodą tam krepšelio turtui, kurio pagal riziką įvertinta pozicija yra mažiausia.

3. Pagal 1 dalies c punkto iii papunktį gaunamas užtikrinimas yra tinkamas pagal šią sistemą tik jeigu gaunamas tinkamas (n-1)-asis įsipareigojimų neįvykdymo užtikrinimas arba jeigu jau yra (buvo) neįvykdyti su (n-1) krepšelio turto dalimi susiję įsipareigojimai. Tokiu atveju įstaigos taiko 148 straipsnio 4 dalyje nustatytą metodą krepšelyje esančiam turtui, kurio pagal riziką įvertinta pozicija yra mažiausia.

4 skirsnis Kredito rizikos mažinimo poveikio apskaičiavimas

1 poskirsnis Tiesioginis kredito užtikrinimas

213 straipsnis Su kreditu susiję vekseliai

Investicijos į skolinančiosios įstaigos išleistus su kreditu susijusius vekselius gali būti laikomos piniginėmis užtikrinimo priemonėmis apskaičiuojant tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį pagal šį poskirsnį, jei kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, numatytas su kreditu susijusiame vekselyje, gali būti tinkamas netiesioginis kredito užtikrinimas.

214 straipsnis Balansiniai užskaitos sandoriai

Paskolos ir indėliai skolinančiojoje įstaigoje, kuriems taikomi balansiniai užskaitos sandoriai, turi būti laikomi piniginėmis užtikrinimo priemonėmis apskaičiuojant tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį, kai toms paskoloms ir indėliams skolinančiojoje įstaigoje taikomi ta pačia valiuta išreikšti balansiniai užskaitos sandoriai.

215 straipsnis Standartinių nepastovumo koregavimų metodo arba savų įverčių nepastovumo koregavimų metodo taikymas pagrindiniams užskaitos sandoriams

1. Kai įstaigos apskaičiuoja „visiškai koreguotą pozicijos vertę“ (E*) pozicijoms, kurioms taikomas tinkamas pagrindinis užskaitos sandoris, apimantis atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, jos apskaičiuoja nepastovumo koregavimus, kuriuos jos turi atlikti, taikydamos standartinių nepastovumo koregavimų metodą arba savų įverčių nepastovumo koregavimų metodą (savų įverčių metodas), kaip nustatyta 218–221 straipsniuose apie išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.

Taikant savų įverčių metodą galioja tos pačios sąlygos ir reikalavimai kaip ir pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.

2. Apskaičiuojant E* turi būti tenkinamos šios sąlygos:

a)       įstaigos apskaičiuoja kiekvienos vertybinių popierių grupės arba kiekvienos biržos prekių rūšies grynąją poziciją atimdamos i papunktyje nurodytą sumą iš ii papunktyje nurodytos sumos:

i)       pagal pagrindinį užskaitos sandorį paskolintų, parduotų arba pristatytų tos pačios grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių bendroji vertė;

ii)      pagal sutartį pasiskolintų, nupirktų arba gautų tos pačios grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių bendroji vertė;

b)      įstaigos apskaičiuoja grynąją poziciją kiekviena valiuta, išskyrus pagrindinio užskaitos sandorio atsiskaitymo valiutą, atimdamos i papunktyje nurodytą sumą iš ii papunktyje nurodytos sumos:

i)       pagal pagrindinį užskaitos sandorį paskolintų, parduotų arba pristatytų vertybinių popierių, išreikštų ta valiuta, bendrosios vertės ir pagal sutartį paskolintos arba perleistos pinigų sumos, išreikštos ta valiuta, suma;

ii)      pagal sutartį pasiskolintų, nupirktų arba gautų vertybinių popierių, išreikštų ta valiuta, bendrosios vertės ir pagal sutartį pasiskolintos arba gautos pinigų sumos, išreikštos ta valiuta, suma;

c)      įstaigos taiko tam tikros grupės vertybinių popierių arba pinigų pozicijos tinkamą nepastovumo koregavimą teigiamai arba neigiamai tos grupės vertybinių popierių grynajai pozicijai;

d)      įstaigos taiko užsienio valiutos kurso rizikos (fx) nepastovumo koregavimą grynajai teigiamai arba neigiamai pozicijai kiekviena valiuta, išskyrus pagrindinio užskaitos sandorio atsiskaitymo valiutą.

3. Įstaigos apskaičiuoja E* pagal šią formulę:

Čia:

Ei =        pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai i pagal sutartį, kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo, kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą arba kai jos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas taikydamos IRB metodą;

Ci =       pasiskolintų, nupirktų arba gautų kiekvienos grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių vertė arba pasiskolintų ar gautų pinigų vertė kiekvienos tokios pozicijos i atžvilgiu;

 =    grynoji (teigiama arba neigiama) pozicija atitinkamoje vertybinių popierių j grupėje;

 =     grynoji (teigiama arba neigiama) pozicija tam tikra k valiuta, išskyrus sutarties atsiskaitymo valiutą, kaip apskaičiuojama pagal 2 dalies b punktą;

 =   konkrečios vertybinių popierių j grupės tinkamas nepastovumo koregavimas;

 =    užsienio valiutos k kurso nepastovumo koregavimas.

4. Apskaičiuodamos pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams arba kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, įstaigos taiko pagal 3 dalį apskaičiuotą E* kaip sandorio šalies pozicijos vertę, kai pozicija atsiranda iš sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, pagal 108 straipsnį, taikydamos standartizuotą metodą, arba pagal 3 skyrių, taikydamos IRB metodą.

5. 2 ir 3 dalyse „vertybinių popierių grupė“ – tai vertybiniai popieriai, kuriuos išleido tas pats emitentas, kurių emisijos datos yra tokios pačios, kurių terminai yra tokie patys, kuriems taikomos tos pačios sąlygos ir tas pats likvidavimo laikotarpis, kaip atitinkamai nurodyta 219 ir 220 straipsniuose.

216 straipsnis Vidaus modelių metodo taikymas pagrindiniams užskaitos sandoriams

1. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, užuot taikiusios standartinių nepastovumo koregavimų metodą arba savų įverčių metodą visiškai koreguotai pozicijos vertei E* apskaičiuoti pagal tinkamą pagrindinį užskaitos sandorį, apimantį atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, išskyrus išvestinius sandorius, gali taikyti vidaus modelių metodą, pagal kurį atsižvelgiama į koreliacijos tarp vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, poveikį ir į susijusių priemonių likvidumą.

2. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos taip pat gali naudoti vidaus modelius garantinės įmokos skolinimo sandoriams, jeigu šie sandoriai įeina į dvišalį pagrindinį užskaitos sandorį, atitinkantį 6 skyriaus 7 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Įstaiga gali pasirinkti taikyti vidaus modelių metodą neatsižvelgdama į tai, ar ji pasirinko taikyti standartizuotą metodą, ar IRB metodą pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms skaičiuoti. Tačiau jei įstaiga ketina taikyti vidaus modelių metodą, ji jį taiko visoms sandorio šalims ir vertybiniams popieriams, išskyrus nereikšmingus portfelius, kuriems ji gali taikyti standartinių nepastovumo koregavimų metodą arba savų įverčių metodą, kaip nustatyta 215 straipsnyje.

Įstaigos, kurioms leista taikyti vidaus rizikos valdymo modelį pagal IV antraštinės dalies 5 skyrių, gali taikyti vidaus modelių metodą. Tokio leidimo negavusi įstaiga vis tiek gali prašyti kompetentingų institucijų leisti taikyti vidaus modelių metodą pagal šį straipsnį.

4. Kompetentingos institucijos leidžia įstaigai taikyti vidaus modelių metodą tik kai jos įsitikina, kad įstaigos sistema, skirta valdyti rizikai, atsirandančiai dėl sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, yra iš esmės patikima bei nuosekliai įgyvendinama, ir kai laikomasi šių kokybės standartų:

a)      vidaus rizikos vertinimo modelis, taikomas galimam sandorių kainos nepastovumui apskaičiuoti, yra glaudžiai integruotas į įstaigos kasdienio rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas teikti informaciją įstaigos vyresniajai vadovybei apie rizikos pozicijas;

b)      įstaigoje veikia rizikos kontrolės skyrius, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)       yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių skyrių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniajai vadovybei;

ii)      atsako už įstaigos rizikos valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą;

iii)      kasdien rengia ir analizuoja ataskaitas dėl rizikos vertinimo modelio rezultatų ir atitinkamų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į pozicijų apribojimus;

c)      rizikos kontrolės skyriaus kasdien parengtas ataskaitas peržiūri atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamai įgaliojimų sumažinti prisiimtas pozicijas ir bendrą rizikos poziciją;

d)      įstaigos rizikos kontrolės skyriuje yra pakankamai darbuotojų, kvalifikuotų taikyti sudėtingus modelius;

e)      įstaiga yra nustačiusi procedūras stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose nustatytos vidaus politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su bendruoju rizikos vertinimo sistemos veikimu;

f)       turima įrodymų, kad taikant įstaigos modelius pakankamai tiksliai vertinama rizika, ir tai galima pademonstruoti atliekant jos rezultatų grįžtamąjį patikrinimą naudojant bent vienų metų duomenis;

g)      įstaiga dažnai vykdo griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą; vyresnioji vadovybė peržiūri tokių tikrinimų rezultatus ir atsižvelgia į juos nustatydama politiką ir apribojimus;

h)      įstaiga atlieka nepriklausomą savo rizikos vertinimo sistemos auditą, kuris yra jos nuolatinio vidaus audito proceso dalis. Tikrinama verslu užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla;

i)       bent kartą per metus įstaiga atlieka savo rizikos valdymo sistemos patikrinimą;

j)       vidaus modelis atitinka 286 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 288 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. Vidaus rizikos vertinimo modelis apima pakankamai rizikos veiksnių, kad būtų galima atsižvelgti į visų rūšių reikšmingą kainų riziką.

Įstaigos gali naudoti empirines koreliacijas tarp rizikos kategorijų ir tarp veiksnių tam tikroje kategorijoje, jeigu jų koreliacijų skaičiavimo sistema yra patikima ir nuosekliai įgyvendinama.

6. Įstaigos, taikančios vidaus modelių metodą, apskaičiuoja E* pagal tokią formulę:

galimas vertės pokytis

Čia:

Ei =        pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai i pagal sutartį, kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo, kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą arba kai jos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas taikydamos IRB metodą;

Ci =       pasiskolintų, nupirktų arba gautų vertybinių popierių vertė arba pasiskolintų ar gautų pinigų vertė kiekvienos tokios pozicijos i atžvilgiu.

Įstaigos, apskaičiuodamos pagal riziką įvertintas pozicijų sumas taikydamos vidaus modelius, šiuo tikslu naudoja prieš tai buvusios darbo dienos modelių rezultatus.

7. Galimam vertės pokyčiui apskaičiuoti, kaip nurodyta 6 dalyje, taikomi visi toliau nurodyti standartai:

a)      jis apskaičiuojamas bent kartą per dieną;

b)      taikomas 99 % procentilio vienpusis pasikliautinasis intervalas;

c)      taikomas 5 dienų lygiavertis likvidavimo laikotarpis, išskyrus sandorius, kurie nėra vertybinių popierių atpirkimo sandoriai arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandoriai; pastariesiems nustatomas 10 dienų lygiavertis likvidavimo laikotarpis;

d)      taikomas ne trumpesnis kaip vienų metų duomenų efektyvusis stebėjimo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai dėl labai sustiprėjusio kainų svyravimo gali būti taikomas trumpesnis stebėjimo laikotarpis;

e)      skaičiuojant naudojamas duomenų rinkinys atnaujinamas kas trys mėnesiai.

Kai įstaiga yra sudariusi atpirkimo sandorį, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorį ir garantinės įmokos skolinimo arba panašų sandorį arba užskaitos grupę, kurie atitinka 279 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus, trumpiausias laikymo laikotarpis suderinamas su garantinės įmokos rizikos laikotarpiu, kuris būtų taikomas pagal tas dalis, kartu taikant 279 straipsnio 4 dalį.

8. Apskaičiuodamos pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams arba kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, įstaigos taiko pagal 6 dalį apskaičiuotą E* kaip sandorio šalies pozicijos vertę, kai pozicija atsiranda iš sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, pagal 108 straipsnį, taikydamos standartizuotą metodą, arba pagal 3 skyrių, taikydamos IRB metodą.

9. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a)      kas yra nereikšmingas portfelis pagal 3 dalį;

b)      kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar vidaus modelis yra patikimas ir nuosekliai įgyvendinamas pagal 4 ir 5 dalis.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

217 straipsnis Paprastasis finansinės užtikrinimo priemonės metodas

1. Įstaigos gali taikyti paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą tik kai jos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą. Įstaiga negali kartu taikyti paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo ir išsamiojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo, išskyrus 143 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus. Įstaigos negali pasirinktinai taikyti šią išimtį siekdamos, kad būtų sumažintas nuosavų lėšų poreikis, arba siekdama naudotis reguliaciniu arbitražu.

2. Taikydamos paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą įstaigos priskiria tinkamai finansinei užtikrinimo priemonei vertę, lygią jos rinkos vertei, kaip nustatoma pagal 202 straipsnio 4 dalies d punktą.

3. Įstaigos priskiria toms pozicijų verčių dalims, kurios yra užtikrintos tinkamos užtikrinimo priemonės rinkos verte, tokį rizikos koeficientą, kokį jos priskirtų pagal 2 skyrių, jei skolinančioji įstaiga turėtų tiesioginę poziciją užtikrinimo priemonės atžvilgiu. Šiuo tikslu I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra lygi 100 % straipsnio vertės, o ne pozicijos vertei, nurodytai 106 straipsnio 1 dalyje.

Užtikrintai daliai taikomas rizikos koeficientas yra mažiausiai 20 %, išskyrus 4–6 dalyse numatytus atvejus. Likusiai pozicijos vertės daliai įstaigos taiko tokį rizikos koeficientą, kokį jos priskirtų neužtikrintai pozicijai sandorio šalies atžvilgiu pagal 2 skyrių.

4. Įstaigos priskiria 0 % rizikos koeficientą pozicijos užtikrintai daliai, jei pozicija atsiranda iš atpirkimo sandorio arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandorių, atitinkančių 222 straipsnyje nustatytus kriterijus. Jei sandorio šalis nėra pagrindinis rinkos dalyvis, įstaigos priskiria 10 % rizikos koeficientą.

5. Atsižvelgdamos į užtikrinimo laipsnį, įstaigos priskiria 0 % rizikos koeficientą pozicijų vertėms, nustatomoms pagal 6 skyrių išvestinėms finansinėms priemonėms, išvardytoms II priede ir, jei kasdien atliekamas vertinimas rinkos verte, užtikrintoms pinigais arba grynųjų pinigų atitikmens priemonėmis, jei nėra valiutų nesutapimų.

Atsižvelgdamos į užtikrinimo laipsnį, įstaigos priskiria 10 % rizikos koeficientą tokių sandorių pozicijų vertėms, užtikrintoms centrinės valdžios ar centrinių bankų išleistais skolos vertybiniais popieriais, kuriems pagal 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

6. Kitiems 4 ir 5 dalyse nenurodytiems sandoriams įstaigos gali priskirti 0 % rizikos koeficientą, kai pozicija ir užtikrinimo priemonė yra išreikštos ta pačia valiuta ir tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)      užtikrinimo priemonė yra indėlis arba pinigų atitikmens priemonė;

b)      užtikrinimo priemonė yra centrinės valdžios ar centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal 109 straipsnį galima taikyti 0 % rizikos koeficientą, ir jos rinkos vertė diskontuota 20 %.

7. Taikant 5 ir 6 dalis, centrinės valdžios arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai apima:

a)      regioninės arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal 110 straipsnį vertinamos kaip centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje tos institucijos yra įsteigtos, pozicijos;

b)      daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 112 straipsnio 2 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

c)      tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 113 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

218 straipsnis Išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas

1. Siekdamos atsižvelgti į kainos nepastovumą, įstaigos, vertindamos finansinę užtikrinimo priemonę pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, taiko nepastovumo koregavimus užtikrinimo priemonės rinkos vertei, kaip nustatyta 219–222 straipsniuose.

Kai užtikrinimo priemonė yra išreikšta valiuta, kuri skiriasi nuo pagrindinės pozicijos valiutos, įstaigos prideda valiutos nepastovumą atspindintį koregavimą prie nepastovumo koregavimo, atitinkančio užtikrinimo priemonę, kaip nustatyta 219–222 straipsniuose.

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, įeinančių į užskaitos sandorius, kompetentingų institucijų pripažįstamus pagal 6 skyrių, atveju įstaigos taiko valiutos nepastovumą atspindintį nepastovumo koregavimą tada, kai yra nesutapimas tarp užtikrinimo priemonės valiutos ir atsiskaitymo valiutos. Net tais atvejais, kai pagal sandorius, įeinančius į užskaitos sandorį, naudojamos kelios valiutos, įstaigos taiko tik vieną nepastovumo koregavimą.

2. Įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonės, į kurią turi atsižvelgti, pagal nepastovumą pakoreguotą vertę (CVA) taip:

Čia:

C =        užtikrinimo priemonės vertė;

HC =      užtikrinimo priemonei tinkamas nepastovumo koregavimas, apskaičiuotas pagal 219 ir 222 straipsnius;

Hfx =      tinkamas nepastovumo koregavimas dėl valiutų nesutapimo, apskaičiuotas pagal 219 ir 222 straipsnius.

Įstaigos taiko šioje dalyje nurodytą formulę skaičiuodamos pagal nepastovumą pakoreguotą užtikrinimo priemonės vertę visiems sandoriams, išskyrus sandorius, kuriems taikomi pripažinti pagrindiniai užskaitos sandoriai, atitinkantys 215 ir 216 straipsnių nuostatas.

3. Įstaigos apskaičiuoja pozicijos, į kurią turi atsižvelgti, pagal nepastovumą pakoreguotą vertę (EVA) taip:

Čia:

E =        pozicijos vertė, kuri pagal 2 arba 3 skyrių būtų laikoma tinkama, jei pozicija nebūtų užtikrinta;

HE =       poziciją atitinkantis nepastovumo koregavimas, kaip apskaičiuota pagal 219 ir 222 straipsnius.

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos apskaičiuoja EVA taip:

.

4. Apskaičiuojant E pagal 3 dalį taikomos šios nuostatos:

a)      kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą, I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra 100 % to straipsnio vertės, o ne 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta pozicijos vertė;

b)      kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijas taikydamos IRB metodą, jos apskaičiuoja 162 straipsnio 8–10 dalyse nurodytų straipsnių pozicijos vertę taikydamos 100 % perskaičiavimo veiksnį, o ne tose dalyse nurodytus perskaičiavimo veiksnius arba procentinius dydžius.

5. Įstaigos, atsižvelgdamos ir į užtikrinimo priemonės nepastovumą, ir į jos rizikos mažinimo poveikį, apskaičiuoja visiškai koreguotą pozicijos vertę taip:

Čia:

CVAM =   CVA, papildomai koreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų pagal 5 skirsnio nuostatas;

E* =       visiškai koreguota pozicijos vertė.

6. Įstaigos gali apskaičiuoti nepastovumo koregavimus pagal 219 straipsnyje nurodytą standartinių nepastovumo koregavimų metodą arba 220 straipsnyje nurodytą savų įverčių metodą.

Įstaiga gali pasirinkti taikyti standartinių nepastovumo koregavimų metodą arba savų įverčių metodą neatsižvelgdama į tai, ar ji pasirinko taikyti standartizuotą metodą, ar IRB metodą pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms skaičiuoti.

Tačiau kai įstaiga taiko savų įverčių metodą, ji turi taikyti jį visų rūšių priemonėms, išskyrus nereikšmingus portfelius, kuriems ji gali taikyti standartinių nepastovumo koregavimų metodą.

7. Kai užtikrinimo priemonė sudaryta iš kelių tinkamų straipsnių, įstaigos apskaičiuoja nepastovumo koregavimą taip:

Čia:

ai =        tinkamo straipsnio i vertės dalis bendroje užtikrinimo priemonės vertėje;

Hi =       tinkamam straipsniui i taikomas nepastovumo koregavimas.

219 straipsnis Standartinis nepastovumo koregavimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1. Nepastovumo koregavimai, įstaigų taikomi pagal standartinių nepastovumo koregavimų metodą, jei perkainojimas atliekamas kasdien, yra tokie, kaip nustatyta šios dalies 1–4 lentelėse.

NEPASTOVUMO KOREGAVIMAI

1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas skolos vertybinio popieriaus rizikos vertinimas || Likęs terminas || Nepastovumo koregavimai, taikomi 193 straipsnio 1 dalies b punkte aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams || Nepastovumo koregavimai, taikomi 193 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams || Nepastovumo koregavimai, taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, atitinkančioms 193 straipsnio 1 dalies h punkto kriterijus

|| || 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%)

1 || ≤ 1 metai || 0,707 || 0,5 || 0,354 || 1,414 || 1 || 0,707 || 2,829 || 2 || 1,414

|| >1 ≤ 5 metai || 2,828 || 2 || 1,414 || 5,657 || 4 || 2,828 || 11,314 || 8 || 5,657

|| > 5 metai || 5,657 || 4 || 2,828 || 11,314 || 8 || 5,657 || 22,628 || 16 || 11,313

2–3 || ≤ 1 metai || 1,414 || 1 || 0,707 || 2,828 || 2 || 1,414 || 5,657 || 4 || 2,828

|| >1 ≤ 5 metai || 4,243 || 3 || 2,121 || 8,485 || 6 || 4,243 || 16,971 || 12 || 8,485

|| > 5 metai || 8,485 || 6 || 4,243 || 16,971 || 12 || 8,485 || 33,942 || 24 || 16,970

4 || ≤ 1 metai || 21,213 || 15 || 10,607 || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

|| >1 ≤ 5 metai || 21,213 || 15 || 10,607 || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

|| > 5 metai || 21,213 || 15 || 10,607 || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

2 lentelė

Kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas trumpalaikio skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas || Nepastovumo koregavimai, taikomi 193 straipsnio 1 dalies b punkte aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais || Nepastovumo koregavimai, taikomi 193 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais

|| 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%)

1 || 0,707 || 0,5 || 0,354 || 1,414 || 1 || 0,707

2–3 || 1,414 || 1 || 0,707 || 2,828 || 2 || 1,414

3 lentelė

Kiti užtikrinimo priemonių ar pozicijų tipai

|| 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%)

Pagrindinio indekso akcijos, pagrindinio indekso konvertuojamosios obligacijos || 21,213 || 15 || 10,607

Kitos akcijos ar konvertuojamosios obligacijos, esančios pripažintos biržos prekybos sąraše || 35,355 || 25 || 17,678

Grynieji pinigai || 0 || 0 || 0

Auksas || 21,213 || 15 || 10,607

4 lentelė

Nepastovumo koregavimas esant valiutų nesutapimui

20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%)

11,314 || 8 || 5,657

2. Apskaičiuojant nepastovumo koregavimus pagal 1 dalį taikomos šios sąlygos:

a)      užtikrintiesiems skolinimo sandoriams taikomas 20 darbo dienų likvidavimo laikotarpis;

b)      atpirkimo sandoriams, išskyrus atvejus, kai tokie sandoriai apima biržos prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į biržos prekes, perleidimą, ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taikomas 5 darbo dienų likvidavimo laikotarpis;

c)      kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams taikomas 10 darbo dienų likvidavimo laikotarpis.

Kai įstaiga yra sudariusi sandorį arba užskaitos grupę, kurie atitinka 279 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus, trumpiausias laikymo laikotarpis suderinamas su garantinės įmokos rizikos laikotarpiu, kuris būtų taikomas pagal tas dalis.

3. 1 dalies 1–4 lentelėse, taip pat 4–6 dalyse kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas, yra kredito kokybės žingsnis, su kuriuo EBI sieja kredito rizikos vertinimą pagal 2 skyrių.

Nustatant kredito kokybės žingsnį, su kuriuo turi būti siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taip pat taikoma 193 straipsnio 7 dalis.

4. Netinkamais pripažintiems vertybiniams popieriams arba biržos prekėms, kurie perkami arba parduodami pagal atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, nepastovumo koregavimas yra toks pats kaip ir akcijoms, kurios įtrauktos į pripažintos biržos prekybos sąrašus, tačiau neįtrauktos į pagrindinį indeksą.

5. Kolektyvinio investavimo subjektų tinkamais pripažintų investicinių vienetų nepastovumo koregavimas apskaičiuojamas kaip nepastovumo koregavimų, kurie būtų taikomi, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytą sandorio likvidavimo laikotarpį, turtui, į kurį subjektas investavo, svertinis vidurkis.

Jei turtas, į kurį subjektas investavo, įstaigai nėra žinomas, nepastovumo koregavimas apskaičiuojamas kaip didžiausia nepastovumo koregavimo suma, taikytina bet kuriam turtui, į kurį subjektas turi teisę investuoti.

6. Įstaigų išleistiems nereitinguotiems skolos vertybiniams popieriams, atitinkantiems 193 straipsnio 4 dalyje išdėstytus tinkamumo kriterijus, nepastovumo koregavimai yra tokie patys kaip ir įstaigų arba įmonių išleistiems vertybiniams popieriams, kurių išorės kredito rizikos vertinimas siejamas su 2 ar 3 kredito kokybės žingsniu.

220 straipsnis Savi nepastovumo koregavimų įverčiai pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1. Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms, atitinkančioms 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, taikyti savus nepastovumo įverčius apskaičiuojant užtikrinimo priemonėms ir pozicijoms taikytinus nepastovumo koregavimus. Įstaigos, kurioms leista taikyti savus nepastovumo įverčius, negali vėl pradėti taikyti kitų metodų, nebent jos pateiktų rimtą priežastį ir gautų kompetentingų institucijų leidimą.

Kai skolos vertybiniai popieriai turi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygiavertis investiciniam reitingui arba geresnis, įstaigos gali apskaičiuoti nepastovumo įvertį kiekvienai vertybinių popierių kategorijai.

Kai skolos vertybiniai popieriai turi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygiavertis neinvesticiniam reitingui, taip pat kitų tinkamų užtikrinimo priemonių atvejais įstaigos apskaičiuoja nepastovumo koregavimus kiekvienam atskiram straipsniui.

Savų įverčių metodą taikančios įstaigos įvertina užtikrinimo priemonių arba užsienio valiutų keitimo kursų nesutapimų nepastovumą, neatsižvelgdamos į jokias koreliacijas tarp neužtikrintos pozicijos, užtikrinimo priemonės arba keitimo kursų.

Nustatydamos atitinkamas kategorijas, įstaigos atsižvelgia į vertybinių popierių emitento tipą, vertybinių popierių kredito rizikos išorės vertinimą, jų terminą iki sandorio galiojimo pabaigos ir jų modifikuotą trukmę. Nepastovumo įverčiai turi būti reprezentatyvūs vertybinių popierių, įstaigos priskirtų atitinkamai kategorijai, įverčiai.

2. Nepastovumo koregavimai apskaičiuojami pagal visus šiuos kriterijus:

a)      įstaigos skaičiuodamos taiko 99 % procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą;

b)      įstaigos skaičiuodamos taiko šiuos likvidavimo laikotarpius:

i)       užtikrintiesiems skolinimo sandoriams – 20 darbo dienų;

ii)      atpirkimo sandoriams, išskyrus atvejus, kai jie apima biržos prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į biržos prekes, perleidimą, ir biržos prekių bei vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams – 5 darbo dienos;

iii)      kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams – 10 darbo dienų;

c)      atitinkamam sandorio tipui įstaigos gali taikyti nepastovumo koregavimo dydžius, apskaičiuotus pagal ilgesnius arba trumpesnius likvidavimo laikotarpius, pailgintus arba sutrumpintus iki b punkte nurodyto likvidavimo laikotarpio, taikydamos laiko kvadratinės šaknies formulę:

Čia:

TM =     atitinkamas likvidavimo laikotarpis;

HM =     nepastovumo koregavimas, pagrįstas likvidavimo laikotarpiu TM;

HN =     nepastovumo koregavimas, pagrįstas likvidavimo laikotarpiu TN.

d)      įstaigos atsižvelgia į prastesnės kokybės turto nelikvidumą. Jos pailgina likvidavimo laikotarpį tais atvejais, kai yra abejonių dėl užtikrinimo priemonės likvidumo. Jos taip pat nustato atvejus, kai ankstesnių laikotarpių duomenys gali sumenkinti galimą nepastovumą. Tokie atvejai sprendžiami taikant nepalankiausių sąlygų scenarijų;

e)      apskaičiuojant nepastovumo koregavimus, istorinio duomenų stebėjimo laikotarpio trukmė yra bent vieni metai. Įstaigoms, kurios taiko koeficientų schemą arba kitus metodus istoriniam duomenų stebėjimo laikotarpiui, efektyvusis stebėjimo laikotarpis yra mažiausiai vieni metai. Kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad įstaiga savo nepastovumo koregavimus skaičiuotų taikydama trumpesnį duomenų stebėjimo laikotarpį, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, tai galima pateisinti dėl labai išaugusio kainų svyravimo;

f)       įstaigos savo duomenų rinkinius atnaujina ir nepastovumo koregavimus apskaičiuoja bent kartą per tris mėnesius. Jos taip pat iš naujo įvertina savo duomenų rinkinius, kai tik reikšmingai pasikeičia rinkos kainos.

3. Nepastovumo koregavimų vertinimas turi atitikti visus šiuos kokybės kriterijus:

a)      įstaigos naudoja nepastovumo įverčius kasdieniame rizikos valdymo procese, įskaitant su jos vidaus pozicijų ribomis susijusius aspektus;

b)      jei kasdieniame įstaigos rizikos valdymo procese tam tikro tipo sandoriui taikomas likvidavimo laikotarpis yra ilgesnis, nei nustatyta šiame skirsnyje, įstaiga atitinkamai padidina savo nepastovumo koregavimo dydžius pagal laiko kvadratinės šaknies formulę, nustatytą 2 dalies c punkte;

c)      įstaiga yra nustačiusi procedūras, skirtas stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose nustatytos politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su jos nepastovumo koregavimų vertinimo sistemos veikimu ir tokių įverčių integravimu į įstaigos rizikos valdymo procesą;

d)      kaip įstaigos vidaus audito proceso dalis, reguliariai atliekamas nepriklausomas įstaigos nepastovumo koregavimų vertinimo sistemos patikrinimas. Visa nepastovumo koregavimų vertinimo ir šių koregavimų integravimo į įstaigos rizikos valdymo procesą sistema patikrinama bent kartą per metus. Būtina patikrinti bent šiuos dalykus:

i)        įvertintų nepastovumo koregavimų integravimas į kasdienį rizikos valdymą;

ii)       nepastovumo koregavimų vertinimo proceso reikšmingų pakeitimų pripažinimas galiojančiais;

iii)      duomenų šaltinių, naudojamų nepastovumo koregavimų vertinimo sistemoje, nuoseklumo, pateikimo laiku ir patikimumo, taip pat tokių duomenų šaltinių nepriklausomumo patikrinimas;

iv)      nepastovumo prielaidų tikslumas ir tinkamumas.

221 straipsnis Nepastovumo koregavimo padidinimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

219 straipsnyje nurodyti nepastovumo koregavimai – tai nepastovumo koregavimai, kuriuos įstaiga taiko tuo atveju, jei kasdien atliekamas perkainojimas. Taip pat kai įstaiga taiko savus nepastovumo koregavimų įverčius pagal 220 straipsnį, ji juos pirmiausia apskaičiuoja remdamasi kasdieniu perkainojimu. Kai perkainojimas atliekamas ne kiekvieną dieną, įstaigos taiko didesnius nepastovumo koregavimus. Įstaigos apskaičiuoja šiuos koregavimus padidindamos kasdienius perkainojimo nepastovumo koregavimus pagal šią laiko kvadratinės šaknies formulę:

Čia:

H =        taikytinas nepastovumo koregavimas;

HM =      nepastovumo koregavimas, kai perkainojimas atliekamas kasdien;

NR =       faktinis darbo dienų skaičius tarp perkainojimų;

TM =     atitinkamo sandorio tipo likvidavimo laikotarpis.

222 straipsnis 0 % nepastovumo koregavimo taikymo sąlygos pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1. Kai įstaiga atpirkimo sandoriams ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taiko standartinių nepastovumo koregavimų metodą pagal 219 straipsnį arba savų įverčių metodą pagal 220 straipsnį ir kai tenkinamos 2 dalies a–h punktuose nustatytos sąlygos, įstaiga, užuot taikiusi pagal 219–221 straipsnius apskaičiuotus nepastovumo koregavimus, gali taikyti 0 % nepastovumo koregavimą. 216 straipsnyje nustatytą vidaus modelių metodą taikančios įstaigos šiame straipsnyje nustatytos tvarkos netaiko.

2. Įstaigos gali taikyti 0 % nepastovumo koregavimą, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      ir pozicija, ir užtikrinimo priemonė yra grynieji pinigai arba centrinės valdžios ar centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, apibrėžti 193 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriems pagal 2 skyrių gali būti priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

b)      ir pozicija, ir užtikrinimo priemonė išreikštos ta pačia valiuta;

c)      arba sandorio terminas yra ne ilgesnis kaip viena diena, arba kasdien įvertinamos ir pozicijos, ir užtikrinimo priemonės rinkos vertės ar kasdien koreguojama jų garantinė įmoka;

d)      laikotarpis tarp paskutinio įvertinimo rinkos verte prieš tai, kai sandorio šalis nesugebėjo pakoreguoti garantinės įmokos, ir užtikrinimo priemonės realizavimo yra ne ilgesnis kaip keturios darbo dienos;

e)      už sandorį atsiskaitoma pagal tam sandorio tipui tinkamą patikrintą atsiskaitymo sistemą;

f)       sutarties arba sandorio dokumentai yra standartiniai dokumentai, rinkoje taikomi atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandoriams tais vertybiniais popieriais;

g)      sandoris reglamentuojamas dokumentais, kuriuose nurodoma, kad sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimo pateikti pinigus ar vertybinius popierius arba garantinę įmoką arba kitais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais sandoris nedelsiant nutraukiamas;

h)      kompetentingos institucijos sandorio šalį laiko pagrindiniu rinkos dalyviu.

3. 2 dalies h punkte nurodytais pagrindiniais rinkos dalyviais laikomi šie subjektai:

a)      193 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti subjektai, kurių pozicijoms pagal 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

b)      įstaigos;

c)      kitos finansų įmonės, įskaitant draudimo įmones, kurių pozicijoms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą arba kurios (jei įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas pagal IRB metodą) neturi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo ir reitinguojamos kaip įmonės, kurioms būdinga įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD), kuri yra lygiavertė tikimybei, siejamai su ECAI pateiktu kredito rizikos vertinimu, kurį EBI nustatė esant sietiną su 2 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

d)      reguliuojami kolektyvinio investavimo subjektai, kuriems taikomi kapitalo arba finansinio sverto reikalavimai;

e)      reguliuojami pensijų fondai;

f)       pripažintos tarpuskaitos organizacijos.

223 straipsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas taikant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1. Taikydamos standartizuotą metodą įstaigos naudoja E*, apskaičiuotą pagal 218 straipsnio 5 dalį, kaip pozicijos vertę pagal 108 straipsnį. I priede nurodytiems nebalansiniams straipsniams įstaigos naudoja E* kaip vertę, kuriai taikomi 106 straipsnio 1 dalyje nurodyti procentiniai dydžiai, siekiant nustatyti pozicijos vertę.

2. Taikydamos IRB metodą įstaigos naudoja faktinę LGD vertę (LGD*) kaip LGD pagal 3 skyrių. Įstaigos apskaičiuoja LGD* taip:

Čia:

LGD =   LGD, kuris būtų taikomas pozicijai pagal 3 skyrių, jei pozicija nebūtų užtikrinta;

E =        pozicijos vertė, apibrėžta 29 straipsnio 2 dalyje;

E* =       visiškai koreguota pozicijos vertė, apskaičiuota pagal 29 straipsnio 2 dalį.

224 straipsnis Kitų tinkamų užtikrinimo priemonių vertinimo principai taikant IRB metodą

1. Užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonę nepriklausomas vertintojas turi įvertinti rinkos arba mažesne verte. Įstaiga turi įpareigoti nepriklausomą vertintoją skaidriai ir aiškiai nurodyti rinkos vertę dokumentuose.

Valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus hipotekinės vertės vertinimo kriterijus, nepriklausomas vertintojas gali įvertinti turtą hipotekine arba mažesne verte. Nepriklausomas vertintojas, nustatydamas hipotekinę vertę, neatsižvelgia į spekuliacinius elementu ir skaidriai bei aiškiai nurodo tą vertę dokumentuose.

Užtikrinimo priemonės vertė yra rinkos vertė arba hipotekinė vertė, atitinkamai sumažinta, kad atitiktų pagal 203 straipsnio 3 dalį reikalaujamos stebėsenos rezultatus ir būtų atsižvelgta į bet kokias pirmumo reikalavimo teises į turtą.

2. Gautinų sumų vertė yra lygi sumai, kuri turi būti gauta.

3. Įstaigos vertina fizinę užtikrinimo priemonę, kuri nėra nekilnojamasis turtas, jos rinkos verte, kurią jos apskaičiuoja kaip nustatytą sumą, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų sumokėti už tą turtą jį ketinančiam parduoti pardavėjui pagal normaliomis aplinkybėmis tarp nesusijusių šalių sudarytą sandorį.

225 straipsnis Kitų tinkamų užtikrinimo priemonių pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas taikant IRB metodą

1. Įstaigos taiko pagal šią dalį ir 2 dalį apskaičiuotą LGD* kaip LGD pagal 3 skyrių.

Kai užtikrinimo priemonės vertės ir pozicijos vertės santykis yra mažesnis už minimalų reikalaujamą pozicijos užtikrinimo lygį C*, kaip nustatyta 5 lentelėje, LGD* yra lygus LGD, nurodytam 3 skyriuje neužtikrintoms pozicijoms sandorio šalies atžvilgiu. Šiuo tikslu įstaigos apskaičiuoja 162 straipsnio 8–10 dalyse nurodytų straipsnių pozicijos vertę taikydamos 100 % perskaičiavimo veiksnį arba procentinį dydį, o ne tose dalyse nurodytus perskaičiavimo veiksnius ar procentinius dydžius.

Kai užtikrinimo priemonės vertės ir pozicijos vertės santykis yra didesnis už antrąjį, didesnįjį C** ribinį dydį, kaip nustatyta 5 lentelėje, LGD* yra lygus 5 lentelėje nurodytam dydžiui.

Kai pozicijos, kaip visumos, atžvilgiu nepasiekiamas reikalaujamas užtikrinimo lygis C**, įstaigos laiko tokią poziciją susidedančia iš dviejų pozicijų: viena pozicija – tai ta dalis, kuriai pasiekiamas reikalaujamas užtikrinimo lygis C**, o kita – likusioji dalis.

2. Šios dalies 5 lentelėje nurodyti taikytini LGD* ir reikalaujamo užtikrinimo lygiai užtikrintoms pozicijų dalims.

5 lentelė

Minimalus LGD užtikrintoms pozicijų dalims

|| LGD* didesnio prioriteto pretenzijoms arba neapibrėžtosioms pretenzijoms || LGD* subordinuotoms pretenzijoms arba neapibrėžtosioms pretenzijoms || Minimalus reikalaujamas pozicijos užtikrinimo lygis (C*) || Minimalus reikalaujamas pozicijos užtikrinimo lygis (C**)

Gautinos sumos || 35 % || 65 % || 0 % || 125 %

Gyvenamosios ir (arba) komercinės paskirties nekilnojamasis turtas || 35 % || 65 % || 30 % || 140 %

Kitos užtikrinimo priemonės || 40 % || 70 % || 30 % || 140 %

3. Užuot taikiusios 1 ir 2 dalyse nustatytą tvarką, pagal 119 straipsnio 2 dalį įstaigos gali priskirti 50 % rizikos koeficientą pozicijos daliai, kuri, neviršijant atitinkamai 120 straipsnio 2 dalies d punkte ir 121 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytų ribų, yra visiškai užtikrinta gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu valstybės narės teritorijoje, kai tenkinamos visos 195 straipsnio 6 dalies sąlygos.

226 straipsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimas mišrių užtikrinimo priemonių grupių atveju

1. Įstaiga apskaičiuoja LGD* vertę, kurią ji naudoja kaip LGD taikydama 3 skyrių, pagal 2 ir 3 dalis, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

a)      įstaiga taiko IRB metodą pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms nustatyti;

b)      pozicija yra užtikrinta ir finansine užtikrinimo priemone, ir kita tinkama užtikrinimo priemone.

2. Įstaigos privalo išskaidyti pagal nepastovumą pakoreguotą pozicijos vertę, gautą taikant pozicijos vertei nepastovumo koregavimą, kaip nustatyta 218 straipsnio 5 dalyje, į atitinkamas dalis: tinkama finansine užtikrinimo priemone užtikrintą dalį, gautinomis sumomis užtikrintą dalį, komercinės arba gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintą dalį, kita tinkama užtikrinimo priemone užtikrintą dalį ir neužtikrintą dalį.

3. Įstaigos pagal atitinkamas šio skyriaus nuostatas atskirai apskaičiuoja kiekvienos pagal 2 dalį gautos pozicijos dalies LGD*.

227 straipsnis Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas

1. Kai tenkinamos 207 straipsnio 1 dalies sąlygos, indėliai trečiųjų šalių įstaigose gali būti laikomi trečiosios šalies įstaigos suteikta garantija.

2. Kai tenkinamos 207 straipsnio 2 dalies sąlygos, įstaigos vertina pozicijos dalį, užtikrintą skolinančiajai įstaigai įkeistų gyvybės draudimo liudijimų dabartine išperkamąja suma, šia tvarka:

a)      kai pozicijai taikomas standartizuotas metodas, ji įvertinama pagal riziką taikant 3 dalyje nustatytus rizikos koeficientus;

b)      kai pozicijai taikomas IRB metodas, bet jai įstaiga netaiko savų LGD įverčių, jai priskiriamas 40 % LGD.

Valiutų nesutapimo atveju įstaigos sumažina dabartinę išperkamąją sumą pagal 228 straipsnio 3 dalį, šiuo atveju kredito užtikrinimo vertė yra lygi gyvybės draudimo liudijimo dabartinei išperkamajai sumai.

3. Taikydamos 2 dalies a punktą įstaigos priskiria tokius rizikos koeficientus, remdamosi rizikos koeficientu, priskiriamu gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintoms pozicijoms:

a)      20 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas;

b)      35 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;

c)      70 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 100 % rizikos koeficientas;

d)      150 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 150 % rizikos koeficientas.

4. Pagal pareikalavimą atperkamas priemones, kurios yra tinkamos pagal 196 straipsnio c punktą, įstaiga gali laikyti tas priemones išleidžiančios įstaigos garantija. Tinkamo kredito užtikrinimo vertė yra lygi:

a)      kai priemonė bus atperkama jos nominaliąja verte, užtikrinimo vertė yra lygi tai vertei;

b)      kai priemonė bus atperkama rinkos verte, užtikrinimo vertė yra lygi vertei priemonės, kuri vertinama taip pat kaip 193 straipsnio 4 dalyje nurodyti skolos vertybiniai popieriai.

2 poskirsnis Netiesioginis kredito užtikrinimas

228 straipsnis Vertinimas

1. Apskaičiuojant netiesioginio kredito užtikrinimo poveikį pagal šį poskirsnį, netiesioginio kredito užtikrinimo vertė (G) yra suma, kurią užtikrinimo teikėjas įsipareigoja sumokėti tuo atveju, jei skolininkas neįvykdytų įsipareigojimų, įskaitant mokėjimo įsipareigojimus, arba įvyktų kitas nustatytas kredito įvykis.

2. Kredito išvestinių finansinių priemonių atveju, kai pagrindinės pozicijos restruktūrizavimas, apimantis pagrindinės paskolos sumos, palūkanų arba mokesčių atidėjimą arba atsisakymą, dėl kurių patiriama kredito nuostolių, nėra laikomas kredito įvykiu, taikomos šios nuostatos:

a)      jei suma, kurią mokėti įsipareigojo užtikrinimo teikėjas, neviršija pozicijos vertės, įstaigos 40 % sumažina kredito užtikrinimo vertę, apskaičiuotą pagal 1 dalį;

b)      jei suma, kurią mokėti įsipareigojo užtikrinimo teikėjas, viršija pozicijos vertę, kredito užtikrinimo vertė neturi būti didesnė kaip 60 % pozicijos vertės.

3. Kai netiesioginis kredito užtikrinimas nurodomas kita nei pozicijos valiuta, įstaigos sumažina kredito užtikrinimo vertę taikydamos nepastovumo koregavimą, kaip aprašyta toliau:

Čia:

G* =      kredito užtikrinimo suma, pakoreguota pagal valiutos kurso riziką,

G =        kredito užtikrinimo nominalioji vertė;

Hfx =      nepastovumo koregavimas dėl valiutų nesutapimo tarp kredito užtikrinimo ir pagrindinės pozicijos, nustatytas pagal 4 dalį.

Kai nėra valiutų nesutapimo, Hfx yra lygus nuliui.

4. Nepastovumo koregavimams, atliekamiems dėl bet kokio valiutų nesutapimo, įstaigos taiko 10 darbo dienų likvidavimo laikotarpį, darant prielaidą, kad perkainojimas atliekamas kasdien, ir gali apskaičiuoti šiuos koregavimus pagal standartinių nepastovumo koregavimų metodą arba savų įverčių metodą, atitinkamai nustatytus 219 ir 220 straipsniuose. Įstaigos padidina nepastovumo koregavimus pagal 221 straipsnį.

229 straipsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimas dalinio užtikrinimo ir segmentavimo atveju

Kai įstaiga perleidžia pagal vieną ar kelis segmentus segmentuotos paskolos rizikos dalį, taikomos 5 skyriaus taisyklės. Įstaigos gali laikyti mokėjimo reikšmingumo ribas, pagal kurias nustatoma, kada nuostolių atveju nedaroma jokių įmokų, lygiavertėmis neperleistoms pirmojo nuostolio pozicijoms ir didinančiomis segmentų perleidimo riziką.

230 straipsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų skaičiavimas taikant standartizuotą metodą

1. Taikydamos 108 straipsnio 3 dalį įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas pagal šią formulę:

Čia:

E =       pozicijos vertė pagal 106 straipsnį; šiuo tikslu I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra lygi 100 % straipsnio vertės, o ne pozicijos vertei, nurodytai 106 straipsnio 1 dalyje;

GA =     kredito rizikos užtikrinimo suma, apskaičiuota pagal 228 straipsnio 3 dalį (G*) ir papildomai pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų, kaip nustatyta 5 skirsnyje;

r =        rizikos koeficientas, priskirtinas įsipareigojančiojo asmens pozicijoms, kaip nustatyta 2 skyriuje;

g =        rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijoms, kaip nustatyta 2 skyriuje.

2. Kai užtikrinta suma (GA) yra mažesnė už pozicijos vertę (E), įstaigos gali taikyti 1 dalyje nustatytą formulę tik tais atvejais, kai užtikrinta ir neužtikrinta pozicijos dalys turi tą patį prioritetą.

3. Įstaigos taip pat gali 109 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka vertinti centrinės valdžios ar centrinių bankų garantuojamas pozicijas arba pozicijų dalis, kai garantija išreikšta skolininko vietos valiuta ir kai pozicija finansuojama ta valiuta.

231 straipsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimas taikant IRB metodą

1. Užtikrintos pozicijos vertės (E) dalies, grindžiamos kredito užtikrinimo pakoreguota verte GA, PD pagal 3 skyriaus 3 skirsnį gali būti lygi užtikrinimo teikėjo PD arba dydžiui, priklausančiam intervalui tarp skolininko PD ir garanto PD, jei laikoma, kad visapusiškas pakeitimas nėra užtikrintas. Subordinuotų pozicijų ir nesubordinuoto netiesioginio užtikrinimo atvejais pagal 3 skyriaus 3 skirsnį įstaigų taikytinas LGD gali būti lygus LGD, siejamam su didesnio prioriteto pretenzijomis.

2. Bet kurios neužtikrintos pozicijos vertės (E) dalies PD yra lygi skolininko PD, o LGD – pagrindinės pozicijos LGD.

3. GA yra pagal 228 straipsnio 3 dalį apskaičiuota G* vertė, papildomai pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų, kaip nustatyta 5 skirsnyje. E yra pozicijos vertė pagal 3 skyriaus 4 skirsnį. Šiuo tikslu įstaigos apskaičiuoja 162 straipsnio 8–10 dalyse nurodytų straipsnių pozicijos vertę taikydamos 100 % perskaičiavimo veiksnį arba procentinį dydį, o ne tose dalyse nurodytus perskaičiavimo veiksnius ar procentinius dydžius.

5 skirsnis Terminų nesutapimai

232 straipsnis Terminų nesutapimo apibrėžtis

Terminų nesutapimas

1. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas, terminų nesutapimas atsiranda tada, kai kredito užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra trumpesnis už užtikrintos pozicijos terminą iki sandorio galiojimo pabaigos. Kai užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra trumpesnis kaip trys mėnesiai ir kai jis yra trumpesnis už pagrindinės pozicijos terminą, tas užtikrinimas negali būti pripažįstamas tinkamu kredito užtikrinimu.

2. Kai yra terminų nesutapimas, kredito užtikrinimas nepripažįstamas tinkamu, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)      užtikrinimo pradinis terminas yra trumpesnis kaip 1 metai;

b)      pozicija yra trumpalaikė pozicija, kai kompetentingos institucijos nurodo, kad pagal 158 straipsnio 3 dalį jos termino vertei (M) taikytina vienos dienos, o ne vienų metų žemiausia riba.

233 straipsnis Kredito užtikrinimo terminas

1. Neviršijantis 5 metų ribos pagrindinės priemonės efektyvusis terminas – tai ilgiausias galimas laikotarpis, likęs iki tol, kol įsipareigojantysis asmuo turės įvykdyti savo įsipareigojimus. Remiantis 2 dalimi, kredito užtikrinimo terminas yra laikotarpis iki anksčiausios datos, kurią užtikrinimas pasibaigia arba yra galimybė jį nutraukti.

2. Kai užtikrinimo pardavėjui suteikiama pasirinkimo teisė nutraukti užtikrinimą, įstaigos užtikrinimo terminu laiko laikotarpį iki anksčiausios datos, kurią bus galima pasinaudoti šia teise. Kai užtikrinimo pirkėjui suteikiama pasirinkimo teisė nutraukti užtikrinimą, o susitarimo sąlygos užtikrinimo sandorio sudarymo metu numato paskatą įstaigai atšaukti sandorį iki jo sutartinio termino, įstaiga užtikrinimo terminu laiko laikotarpį iki anksčiausios datos, kurią bus galima pasinaudoti šia teise; kitais atvejais įstaiga gali laikyti, kad tokia pasirinkimo teisė nedaro įtakos užtikrinimo terminui.

3. Kai netrukdoma kredito išvestinės finansinės priemonės sandorį nutraukti anksčiau, nei baigsis bet koks lengvatinis laikotarpis, pagal kurį nemokėjimą būtų galima laikyti pagrindinės pozicijos įsipareigojimų neįvykdymo atveju, įstaigos sutrumpina užtikrinimo terminą šiuo lengvatiniu laikotarpiu.

234 straipsnis Užtikrinimo vertinimas

1. Sandorių, kuriems taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas pagal paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, atveju, kai yra pozicijos ir kredito užtikrinimo priemonės terminų nesutapimas, užtikrinimo priemonė negali būti pripažinta tinkama tiesiogine kredito užtikrinimo priemone.

2. Sandorių, kuriems taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, atveju įstaigos atsižvelgia į kredito užtikrinimo terminą ir pozicijos terminą, pakoreguodamos užtikrinimo priemonės vertę pagal šią formulę:

Čia:

CVA =     mažesnioji iš šių verčių: užtikrinimo priemonės pagal nepastovumą pakoreguota vertė, kaip nurodyta 218 straipsnio 2 dalyje, arba pozicijos vertė;

t =         mažesnioji iš šių verčių: pagal 233 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki kredito užtikrinimo termino pabaigos datos, skaičius arba T vertė;

T =        mažesnioji iš šių verčių: pagal 233 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki pozicijos termino pabaigos datos, skaičius arba 5 metai;

t* =        0,25.

Įstaigos taiko CVAM kaip CVA, papildomai pakoreguotą dėl terminų nesutapimų pagal visiškai koreguotos pozicijos vertės (E*) apskaičiavimo formulę, nustatytą 218 straipsnio 5 dalyje.

3. Sandorių, kuriems taikomas netiesioginis kredito užtikrinimas, atveju įstaigos atsižvelgia į kredito užtikrinimo terminą ir pozicijos terminą pakoreguodamos kredito užtikrinimo vertę pagal šią formulę:

Čia:

G* =      užtikrinimo vertė, pakoreguota dėl bet kokių valiutų nesutapimų;

GA =      G*, pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų;

t =         mažesnioji iš šių verčių: pagal 233 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki kredito užtikrinimo termino pabaigos datos, skaičius arba T vertė;

T =        mažesnioji iš šių verčių: pagal 233 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki pozicijos termino pabaigos datos, skaičius arba 5 metai;

t* =       0,25.

Įstaigos naudoja GA kaip užtikrinimo vertę pagal 228–231 straipsnius.

6 skirsnis CRM krepšelių metodikos

235 straipsnis Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės

Kai įstaiga gauna kredito užtikrinimą kelioms pozicijoms su sąlyga, kad kurios nors iš tų pozicijų pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo priežastis ir kad dėl šio kredito įvykio sutartis bus nutraukta, įstaiga gali pakeisti pagal riziką įvertintos pozicijos sumos apskaičiavimą ir, kai tinka, tikėtino nuostolio sumos apskaičiavimą tai pozicijai, kurios atveju, jei nebūtų kredito užtikrinimo priemonės, būtų gauta mažesnioji iš dviejų toliau nurodytų sumų pagal šio skyriaus nuostatas, tačiau tik tada, kai pozicijos vertė yra mažesnė arba lygi kredito užtikrinimo priemonės vertei:

a)           pagal riziką įvertinta pozicija, gauta taikant standartizuotą metodą;

b)           pagal riziką įvertinta pozicija, gauta taikant IRB metodą, prie jos pridėjus tikėtino nuostolio sumą, padaugintą iš 12,5.

236 straipsnis N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės

Kai n-tasis pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo pagal kredito užtikrinimą priežastis, užtikrinimą įsigyjanti įstaiga gali pripažinti užtikrinimą tik pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms apskaičiuoti ir, kai tinka, tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti, jei užtikrinimas taip pat buvo gautas 1–n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejams arba kai jau įvyko n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejai. Tokiais atvejais įstaiga gali pakeisti pagal riziką įvertintos pozicijos sumos apskaičiavimą ir, kai tinka, tikėtinų nuostolių sumos apskaičiavimą tai pozicijai, kurios atveju, jei nebūtų kredito užtikrinimo priemonės, būtų gauta n-toji mažesnioji iš dviejų sumų, nurodytų 235 straipsnio a ir b punktuose.

Visos krepšelio pozicijos turi atitikti reikalavimus, nustatytus 199 straipsnio 2 dalyje ir 211 straipsnio 1 dalies d punkte.

5 skyrius Pakeitimas vertybiniais popieriais

1 skirsnis Apibrėžtys

237 straipsnis Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) kainų skirtumo perviršis – finansinių įmokų ir kitų komisinių pajamų, gaunamų dėl pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų, pajamos, atėmus sąnaudas ir išlaidas;

2) pasirinkimo panaikinti sandoris – sandoris, pagal kurį iniciatoriui suteikiama sutartinė teisė atpirkti arba panaikinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas prieš visų pagrindinių pozicijų apmokėjimą, kai neapmokėtų pozicijų suma tampa mažesnė nei nustatyto dydžio;

3) likvidumo priemonė – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, atsirandanti dėl sutartinės sąlygos teikti lėšas, kad investuotojams būtų laiku užtikrinti pinigų srautai;

4) KIRB – 8 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, kurios būtų apskaičiuotos pagal 3 skyrių pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų atžvilgiu, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, pridėjus tikėtinų nuostolių sumas, siejamas su tomis pozicijomis, kurios apskaičiuotos pagal tą skyrių;

5) reitingais pagrįstas metodas – pagal riziką įvertintų pozicijų sumų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiavimo metodas pagal 256 straipsnį;

6) priežiūrinės formulės metodas – pagal riziką įvertintų pozicijų sumų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiavimo metodas pagal 257 straipsnį;

7) nereitinguotoji pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neturinti reikalavimus atitinkančios ECAI suteikto reikalavimus atitinkančio kredito rizikos vertinimo, kaip apibrėžta 4 skirsnyje;

8) reitinguotoji pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, turinti reikalavimus atitinkančios ECAI suteiktą reikalavimus atitinkantį kredito rizikos vertinimą, kaip apibrėžta 4 skirsnyje;

9) turtu padengtų komercinių vekselių programa (ABCP programa) – pakeitimo vertybiniais popieriais programa, pagal kurią išleisti vertybiniai popieriai daugiausia yra komerciniai vekseliai, o jų pradinis terminas yra vieni metai arba trumpesnis;

10) tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, susijęs su ekonominiu vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų perleidimu. Tai atliekama vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos nuosavybės teisę perleidžiant iš įstaigos iniciatorės arba dalinio dalyvavimo būdu. Išleisti vertybiniai popieriai nėra įstaigos iniciatorės mokėjimo prievolės;

11) sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai rizika perleidžiama naudojant kredito išvestines finansines priemones arba garantijas, o vertybiniais popieriais keičiamos pozicijos lieka įstaigos iniciatorės pozicijomis;

12) atnaujinamoji pozicija – pozicija, kai klientų nesumokėti likučiai gali svyruoti iki nustatytos ribos pagal jų sprendimus skolintis ir grąžinti;

13) išankstinės amortizacijos nuostata – atnaujinamųjų pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais sutartinė sąlyga, pagal kurią, įvykus nustatytiems įvykiams, reikia apmokėti investuotojų pozicijas nepasibaigus pradiniam išleistų vertybinių popierių terminui;

14) pirmojo nuostolio segmentas – labiausiai subordinuotas pakeitimo vertybiniais popieriais segmentas, kuriam tenka pirmasis nuostolis, patirtas dėl pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų, ir kuris apsaugo antrojo nuostolio ir, kai tinka, aukštesnio rango segmentų atvejais.

2 skirsnis Reikšmingo rizikos perleidimo pripažinimas

238 straipsnis Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1. Įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gali neįtraukti pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimą, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)      reikšminga kredito rizika, siejama su pakeistomis vertybiniais popieriais pozicijomis, laikoma perleista trečiosioms šalims;

b)      įstaiga iniciatorė taiko 1 250 % rizikos koeficientą visoms su šiuo pakeitimu vertybiniais popieriais susijusioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba atima šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 33 straipsnio 1 dalies k punktą.

2. Reikšminga kredito rizika laikoma perleista šiais atvejais:

a)      pagal riziką įvertintos tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi šio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų, įvertintų pagal riziką;

b)      jeigu konkrečiu pakeitimo vertybiniais popieriais atveju tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų nėra ir įstaiga iniciatorė gali įrodyti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias reikėtų atimti iš nuosavų lėšų arba kurioms reikėtų taikyti 1 250 % rizikos koeficientą, vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pakeistomis vertybiniais popieriais pozicijomis, įvertį, įstaiga iniciatorė neturi daugiau kaip 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias reikėtų atimti iš nuosavų lėšų arba kurioms reikėtų taikyti 1 250 % rizikos koeficientą, vertės.

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų šiuo pakeitimu vertybiniais popieriais, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentinga institucija konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

3. Taikant 2 dalį, tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis laikomos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms taikomas mažesnis nei 1 250 % rizikos koeficientas ir kurios yra mažesnio prioriteto nei šio pakeitimo vertybiniais popieriais didžiausio prioriteto pozicija, taip pat mažesnio prioriteto nei bet kuri šio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kuriai pagal 4 skirsnį priskiriamas vienas iš šių kredito kokybės žingsnių:

a)      jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas 3 skirsnio 3 poskirsnis – 1 kredito kokybės žingsnis;

b)      jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas 3 skirsnio 4 poskirsnis – 1 arba 2 kredito kokybės žingsnis.

4. Užuot taikius 2 ir 3 dalis, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms laikyti reikšmingą kredito riziką perleista, kai įstaiga iniciatorė geba kiekvienu pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įrodyti, kad nuosavų lėšų poreikio sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims.

Šis leidimas suteikiamas tik kai įstaiga tenkina visas šias sąlygas:

a)      rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko rizikai atitinkamai pritaikytas strategijas ir metodikas;

b)      įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir kapitalo paskirstymo procesuose.

5. Kartu su 1–4 dalyse nustatytais reikalavimais, kai tinka, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose perteiktas ekonominis sandorio turinys;

b)      pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos yra nepasiekiamos įstaigai iniciatorei ir jos kreditoriams, taip pat bankroto ir įstaigos perėmimo administratoriaus žinion atvejais. Tai turi būti patvirtinta kvalifikuoto teisės patarėjo nuomone;

c)      išleisti vertybiniai popieriai nėra įstaigos iniciatorės mokėjimo prievolės;

d)      įstaiga iniciatorė neišlaiko faktinės arba netiesioginės perleidžiamų pozicijų kontrolės. Laikoma, kad iniciatorius išlaikė faktinę perleidžiamų pozicijų kontrolę, jei jis turi teisę atpirkti iš subjekto, kuriam perleidžiama, anksčiau perleistas pozicijas, kad pasinaudotų jų teikiama nauda, arba jeigu jis yra įpareigotas perimti perleidžiamą riziką. Vien tik įstaigos iniciatorės pozicijų valdymo teisių arba įsipareigojimų išsaugojimas nereiškia netiesioginės pozicijų kontrolės;

e)      pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentai turi atitikti visas šias sąlygas:

i)        juose nėra sąlygų, pagal kurias, kitu negu išankstinės amortizacijos nuostatos buvimas atveju, įstaiga iniciatorė privalo pagerinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, įskaitant, be kita ko, pagrindinių kredito pozicijų pakeitimą arba investuotojams mokamo pelno padidinimą reaguojant į pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų kredito kokybės pablogėjimą;

ii)       juose nėra sąlygų, pagal kurias turi būti padidintas pelnas, mokamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams reaguojant į pagrindinės grupės kredito kokybės pablogėjimą;

iii)      juose, kai tinka, aiškiai nurodyta, kad bet koks įstaigos iniciatorės arba rėmėjos atliekamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pirkimas arba atpirkimas, viršijantis jos sutartines prievoles, gali vykti tik pagal sandorį tarp nesusijusių šalių;

f)       kai yra panaikinimo pasirinkimo sandoris, jis taip pat turi atitikti šias sąlygas:

i)        jis vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

ii)       jis gali būti vykdomas tuo atveju, kai neamortizuota lieka 10 % arba mažiau pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų pradinės vertės;

iii)      jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę.

6. Kompetentingos institucijos praneša EBI apie konkrečius 2 dalyje nurodytus atvejus, kai bet koks galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, taip pat kai įstaigos taiko 4 dalį. EBI stebi įvairią šios srities praktiką ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį teikia gaires.

239 straipsnis Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1. Įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir atitinkamai pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų tikėtinų nuostolių sumas pagal 244 straipsnį, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)      reikšminga kredito rizika laikoma perleista trečiosioms šalims per tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą;

b)      įstaiga iniciatorė taiko 1 250 % rizikos koeficientą visoms su šiuo pakeitimu vertybiniais popieriais susijusioms turimoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba atima šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 33 straipsnio 1 dalies k punktą.

2. Reikšminga kredito rizika laikoma perleista, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)      pagal riziką įvertintos tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi šio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų, įvertintų pagal riziką;

b)      jeigu konkrečiu pakeitimo vertybiniais popieriais atveju tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų nėra ir įstaiga iniciatorė gali įrodyti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias reikėtų atimti iš nuosavų lėšų arba kurioms reikėtų taikyti 1 250 % rizikos koeficientą, vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pakeistomis vertybiniais popieriais pozicijomis, įvertį, įstaiga iniciatorė neturi daugiau kaip 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias reikėtų atimti iš nuosavų lėšų arba kurioms reikėtų taikyti 1 250 % rizikos koeficientą, vertės;

c)      kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų šiuo pakeitimu vertybiniais popieriais, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentinga institucija konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

3. Taikant 2 dalį, tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis laikomos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms taikomas mažesnis nei 1 250 % rizikos koeficientas ir kurios yra mažesnio prioriteto nei šio pakeitimo vertybiniais popieriais didžiausio prioriteto pozicija, taip pat mažesnio prioriteto nei bet kuri šio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kuriai pagal 4 skirsnį priskiriamas vienas iš šių kredito kokybės žingsnių:

a)      jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas 3 skirsnio 3 poskirsnis – 1 kredito kokybės žingsnis;

b)      jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas 3 skirsnio 4 poskirsnis – 1 arba 2 kredito kokybės žingsnis.

4. Užuot taikius 2 ir 3 dalis, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms laikyti reikšmingą kredito riziką perleista, kai įstaiga iniciatorė geba kiekvienu pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įrodyti, kad nuosavų lėšų poreikio sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims.

Šis leidimas suteikiamas tik kai įstaiga tenkina visas šias sąlygas:

a)      rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko rizikai atitinkamai pritaikytas strategijas ir metodikas;

b)      įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir kapitalo paskirstymo procesuose.

5. Kartu su 1–4 dalyse nustatytais reikalavimais, kai tinka, perleidimas turi tenkinti visas šias sąlygas:

a)      pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose perteiktas ekonominis sandorio turinys;

b)      kredito užtikrinimas, pagal kurį kredito rizika perleidžiama, atitinka 242 straipsnio 2 dalį;

c)      priemonės, naudojamos kredito rizikai perleisti, neapima sąlygų, pagal kurias:

i)        nustatomos didelio reikšmingumo ribos, žemiau kurių kredito užtikrinimas įvykus kredito įvykiui neteikiamas;

ii)       leidžiama nutraukti užtikrinimo teikimą dėl pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;

iii)      reikalaujama, kad įstaiga iniciatorė pagerintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, išskyrus atvejus, kai yra išankstinės amortizacijos nuostatos;

iv)      padidinama įstaigos kredito užtikrinimo kaina arba pelnas, mokamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, reaguojant į pagrindinės grupės kredito kokybės pablogėjimą;

d)      gaunama kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonė, patvirtinanti kredito užtikrinimo įvykdomumą visose atitinkamose jurisdikcijose;

e)      pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose, kai tinka, aiškiai nurodyta, kad bet koks įstaigos iniciatorės arba rėmėjos atliekamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pirkimas arba atpirkimas, viršijantis jos sutartines prievoles, gali vykti tik pagal sandorį tarp nesusijusių šalių;

f)       kai yra panaikinimo pasirinkimo sandoris, jis turi atitikti visas šias sąlygas:

i)        jis vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

ii)       jis gali būti vykdomas tuo atveju, kai neamortizuota lieka 10 % arba mažiau pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų pradinės vertės;

iii)      jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę.

6. Kompetentingos institucijos praneša EBI apie konkrečius 2 dalyje nurodytus atvejus, kai bet koks galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, taip pat kai įstaigos taiko 4 dalį. Europos bankininkystės institucija stebi įvairią šios srities praktiką ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį teikia gaires.

3 skirsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1 poskirsnis Principai

240 straipsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1. Kai įstaiga iniciatorė perleidžia su pakeistomis vertybiniais popieriais pozicijomis siejamą reikšmingą kredito riziką pagal 2 skirsnį, ta įstaiga gali:

a)       tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, apskaičiuodama pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir, kai tinka, tikėtinų nuostolių sumas, neįtraukti pozicijų, kurias ji pakeitė vertybiniais popieriais;

b)      sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuoti pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir, kai tinka, tikėtinų nuostolių sumas pagal 244 ir 245 straipsnius.

2. Kai įstaiga iniciatorė nusprendžia taikyti 1 dalį, ji apskaičiuoja turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, kaip nurodyta šiame skyriuje.

Kai įstaiga iniciatorė neperleidžia reikšmingos kredito rizikos arba nusprendžia netaikyti 1 dalies, jai nereikia apskaičiuoti jokių turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, tačiau ji, apskaičiuodama pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, toliau įtraukia pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas taip, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

3. Kai yra pozicija, priskiriama skirtingiems pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, kiekvieno segmento pozicija laikoma atskira pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Laikoma, kad kredito užtikrinimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms teikėjai turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apima su palūkanų normos ar valiutos išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas.

4. Tuo atveju, jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija neatimama iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 33 straipsnio 1 dalies k punktą, pagal riziką įvertinta pozicijos suma įtraukiama į bendrą įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijos sumų vertę taikant 87 straipsnio 3 dalį.

5. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertinta pozicijos suma apskaičiuojama taikant atitinkamą bendrąjį rizikos koeficientą pozicijos vertei, apskaičiuotai pagal 241 straipsnį.

6. Bendrasis rizikos koeficientas nustatomas kaip šiame skyriuje nustatyto rizikos koeficiento ir bet kokio papildomo rizikos koeficiento pagal 396 straipsnį suma.

241 straipsnis Pozicijos vertė

1. Pozicijos vertė apskaičiuojama taip:

a)      jei įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas pagal 3 poskirsnį, balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju pozicijos vertė yra jos apskaitinė vertė, gauta pakoregavus pagal specifinę kredito riziką;

b)      jei įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas pagal 4 poskirsnį, balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju pozicijos vertė yra apskaitinė vertė, neatsižvelgiant į jokius koregavimus pagal kredito riziką;

c)      jei įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas pagal 3 poskirsnį, nebalansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, iš kurios atimti bet kokie tos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos koregavimai pagal specifinę kredito riziką, padauginta iš šiame skyriuje nustatyto perskaičiavimo veiksnio. Jei nenustatyta kitaip, perskaičiavimo veiksnys yra 100 %;

d)      jei įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas pagal 4 poskirsnį, nebalansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, padauginta iš šiame skyriuje nustatyto perskaičiavimo veiksnio. Jei nenustatyta kitaip, perskaičiavimo veiksnys yra 100 %;

e)      II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės pozicijos vertė, esant sandorio šalies kredito rizikai, nustatoma pagal 6 skyrių.

2. Kai įstaiga turi dvi arba daugiau iš dalies sutampančių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, ji privalo tiek, kiek tos pozicijos sutampa, apskaičiuodama pagal riziką įvertintas pozicijų sumas įtraukti tik tą poziciją arba pozicijos dalį, kuri lemia didesnę pagal riziką įvertintą pozicijos sumą. Įstaiga taip pat gali pripažinti tokį sutapimą tarp nuosavų lėšų poreikio pozicijoms, esant specifinei rizikai, prekybos knygoje ir nuosavų lėšų poreikio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ne prekybos knygoje, jei įstaiga geba apskaičiuoti ir palyginti su atitinkamomis pozicijomis susijusius nuosavų lėšų poreikius. Pagal šią dalį „sutapimas“ yra, kai pozicijos visiškai arba iš dalies atitinka tos pačios rizikos poziciją, kuri, atsižvelgiant į sutapimo apimtį, yra viena pozicija.

3. Kai ABCP programų pozicijoms taikomas 263 straipsnio c punktas, įstaiga gali naudoti likvidumo priemonei priskirtą rizikos koeficientą apskaičiuodama pagal riziką įvertintą ABCP pozicijos sumą, jei šios arba kitos likvidumo priemonės taikomos 100 % pagal ABCP programą išleistų turtu padengtų komercinių vekselių ir visos tos likvidumo priemonės yra to paties rango kaip ir turtu padengti komerciniai vekseliai, todėl sudaro sutampančias pozicijas.

Įstaiga, atlikdama šį vertinimą, apie tai praneša kompetentingoms institucijoms.

242 straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimo pripažinimas

1. Įstaiga gali pripažinti gautą tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, susijusį su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, pagal 4 skyrių ir laikydamasi šiame skyriuje bei 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

Tinkamu tiesioginiu kredito užtikrinimu gali būti tik finansinė užtikrinimo priemonė, pripažįstama apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas taikant 2 skyrių, kaip nustatyta pagal 4 skyrių, o pripažinimas priklauso nuo to, ar tenkinami atitinkami 4 skyriuje nustatyti reikalavimai.

2. Tinkamas yra tik toks netiesioginis kredito užtikrinimas ir tokie netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, kurie pripažįstami pagal 4 skyrių, o pripažinimas priklauso nuo to, ar tenkinami atitinkami 4 skyriuje nustatyti reikalavimai.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, 197 straipsnyje išvardyti tinkami netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai turi turėti pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris nustatytas kaip sietinas su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal 131 straipsnį, ir per kredito užtikrinimo pirmąjį pripažinimą jiems turi būti priskirtas 2 ar aukštesnis kredito kokybės žingsnis. Įstaigos, kurioms leidžiama taikyti IRB metodą užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, gali įvertinti tinkamumą pagal šios dalies pirmą sakinį, remdamosi užtikrinimo teikėjo PD ir PD, kuri siejama su 131 straipsnyje nurodytais kredito kokybės žingsniais, lygiavertiškumu.

4. Nukrypstant nuo 2 dalies, specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai (SPPVPS) yra tinkami užtikrinimo teikėjai, kai jie turi nuosavo turto, kuris gali būti pripažintas tinkama finansine užtikrinimo priemone ir kurio atžvilgiu nėra teisių arba neapibrėžtųjų teisių, kurios būtų vienodo arba didesnio prioriteto nei netiesioginį kredito užtikrinimą gaunančios įstaigos neapibrėžtosios teisės, taip pat tenkinami visi 4 skyriaus reikalavimai dėl finansinės užtikrinimo priemonės pripažinimo. Tokiais atvejais GA (užtikrinimo vertė, pakoreguota dėl bet kokių valiutų ir terminų nesutapimų pagal 4 skyriaus nuostatas) neviršija pagal nepastovumą pakoreguotos to turto rinkos vertės, o g (rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijoms pagal standartizuotą metodą) nustatomas kaip svertinis vidutinis rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui kaip finansinei užtikrinimo priemonei pagal standartizuotą metodą.

243 straipsnis Netiesioginė parama

1. Įstaiga rėmėja arba įstaiga iniciatorė, kuri pakeitimui vertybiniais popieriais taiko 240 straipsnio 1 ir 2 dalis apskaičiuodama pagal riziką įvertintas pozicijų sumas arba yra pardavusi savo prekybos knygos priemones ir todėl nebeprivalo turėti nuosavų lėšų su tomis priemonėmis susijusiai rizikai padengti, negali, siekdama sumažinti investuotojams galimus ar esamus nuostolius, teikti paramos pakeitimui vertybiniais popieriais ne pagal savo sutartines prievoles. Sandoris nelaikomas paramos teikimu, jei jis sudaromas tarp nesusijusių šalių ir į jį atsižvelgiama vertinant reikšmingą rizikos perleidimą. Apie kiekvieną tokį sandorį, neatsižvelgiant į tai, ar juo teikiama parama, pranešama kompetentingoms institucijoms ir jis įtraukiamas į įstaigos kredito patikrinimo ir patvirtinimo procesą. Įstaiga, vertindama, ar sandoris nėra toks, kad juo būtų teikiama parama, tinkamai atsižvelgia bent į šiuos aspektus:

a)      atpirkimo kainą;

b)      įstaigos kapitalo ir likvidumo padėtį prieš ir po atpirkimo;

c)      pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų padėtį;

d)      pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų padėtį.

2. EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį pateikia gaires, koks sandoris laikomas nesusijusių šalių sandoriu ir kada sandoris nėra toks, kad juo būtų teikiama parama.

3. Jeigu įstaiga iniciatorė arba įstaiga rėmėja nesilaiko 1 dalies nuostatų pakeitimo vertybiniais popieriais atžvilgiu, ši įstaiga turi turėti mažų mažiausiai tiek nuosavų lėšų, kiek reikėtų visoms pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms padengti, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

2 poskirsnis Įstaigų iniciatorių pagal riziką įvertintų pozicijų, pakeistų vertybiniais popieriais taikant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais, sumų apskaičiavimas

244 straipsnis Bendroji tvarka

Apskaičiuodama pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, jeigu tenkinamos 239 straipsnio sąlygos, įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju pagal 245 straipsnį taiko atitinkamas šiame skirsnyje, o ne 2 skyriuje nustatytas apskaičiavimo metodikas. Kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas pagal 3 skyrių, tokių pozicijų tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.

Pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai taikomi visai įtrauktų į pakeitimą vertybiniais popieriais pozicijų grupei. Taikydama 245 straipsnį įstaiga iniciatorė apskaičiuoja visų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pagal riziką įvertintas pozicijų sumas pagal šio skirsnio nuostatas, įskaitant tuos segmentus, kurių atžvilgiu įstaiga pripažįsta kredito rizikos mažinimą pagal 242 straipsnį; pastaruoju atveju atitinkamai pozicijai taikytinas rizikos koeficientas gali būti pakeistas pagal 4 skyrių, laikantis šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.

245 straipsnis Terminų nesutapimo vertinimas sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas pagal 244 straipsnį, turi būti atsižvelgiama į bet kokį terminų nesutapimą tarp kredito užtikrinimo, dėl kurio atsiranda segmentavimas, ir pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų, kaip nustatyta toliau:

a)           pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų terminas turi būti ilgiausias bet kurios iš šių pozicijų terminas, bet daugiausia penkeri metai. Kredito užtikrinimo terminas nustatomas pagal 4 skyrių;

b)           įstaiga iniciatorė neturi atsižvelgti į jokį terminų nesutapimą apskaičiuodama pagal riziką įvertintas pozicijų sumas segmentams, kuriems pagal šį skirsnį taikomas 1 250 % rizikos koeficientas. Visiems kitiems segmentams 4 skyriuje nustatytas terminų nesutapimo vertinimas taikomas pagal šią formulę:

Čia:

RW* =  pagal riziką įvertintos pozicijų sumos pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą;

RWAss =         pagal riziką įvertintos pozicijų sumos, jei pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, apskaičiuojamos proporcingai;

RWSP= pagal riziką įvertintos pozicijų sumos, apskaičiuojamos pagal 244 straipsnį, jei nebūtų terminų nesutapimo;

T =       pagrindinių pozicijų terminas, išreikštas metais;

t =         kredito užtikrinimo terminas, išreikštas metais;

t* =       0,25.

3 poskirsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant standartizuotą metodą

246 straipsnis Rizikos koeficientai

Pagal 247 straipsnį įstaiga apskaičiuoja reitinguotosios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos arba pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintą pozicijos sumą taikydama pozicijos vertei atitinkamą rizikos koeficientą.

Atitinkamas rizikos koeficientas yra 1 lentelėje nustatytas rizikos koeficientas, su kuriuo siejamas pozicijos kredito rizikos vertinimas pagal 4 skirsnį.

1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 (tik kredito rizikos vertinimai, išskyrus trumpalaikius kredito rizikos vertinimus) || visi kiti kredito kokybės žingsniai

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos || 20 % || 50 % || 100 % || 350 % || 1 250 %

Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos || 40 % || 100 % || 225 % || 650 % || 1 250 %

Pagal 247–250 straipsnius nereitinguotosios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertinta pozicijos suma apskaičiuojama taikant 1 250 % rizikos koeficientą.

247 straipsnis Įstaigos iniciatorės ir įstaigos rėmėjos

Įstaigos iniciatorės arba įstaigos rėmėjos pagal riziką įvertintos pozicijų sumos, apskaičiuotos jos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, susijusioms su kuriuo nors atskiru pakeitimu vertybiniais popieriais, gali būti apribotos pagal riziką įvertintomis pozicijų sumomis, kurios šiuo metu būtų apskaičiuojamos pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms, jei tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, taikant 150 % rizikos koeficientą:

a)           visiems straipsniams, kurių atžvilgiu įsipareigojimai šiuo metu yra neįvykdyti;

b)           visiems straipsniams, priskiriamiems pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms, su kuriais siejama ypač didelė rizika pagal 123 straipsnį.

248 straipsnis Nereitinguotųjų pozicijų vertinimas

1. Apskaičiuodama nereitinguotosios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintą pozicijos sumą, įstaiga gali taikyti svertinį vidutinį rizikos koeficientą, kurį įstaiga taikytų turimoms pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms pagal 2 skyrių, padaugintą iš 2 dalyje nurodyto koncentracijos santykio. Šiuo tikslu įstaiga turi visada žinoti pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų grupės sudėtį.

2. Koncentracijos santykis yra lygus visų segmentų nominaliųjų verčių sumai, padalytai iš segmentų, kurie yra mažesnio arba vienodo prioriteto su segmentu, kuriame turima pozicija, įskaitant ir tą segmentą, nominaliųjų verčių sumos. Gautas rizikos koeficientas neturi būti didesnis negu 1 250 % arba mažesnis negu bet kuris rizikos koeficientas, taikomas reitinguotam didesnio prioriteto segmentui. Jeigu įstaiga negali nustatyti rizikos koeficientų, kurie būtų taikomi pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms pagal 2 skyrių, ji pozicijai turi taikyti 1 250 % rizikos koeficientą.

249 straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, priskiriamų antrojo nuostolio arba geresniam segmentui pagal ABCP programą, vertinimas

Jeigu pagal 250 straipsnį dėl nereitinguotų likvidumo priemonių yra galimas palankesnis vertinimas, įstaiga gali pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, tenkinančioms toliau nurodytas sąlygas, taikyti 100 % rizikos koeficientą arba didžiausią iš rizikos koeficientų, kuriuos pozicijas turinti įstaiga taikytų bet kurioms pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms pagal 2 skyrių, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų didesnis:

a)           pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra segmente, kuris ekonominiu požiūriu yra pakeitimo vertybiniais popieriais antrojo nuostolio arba geresnėje pozicijoje, o pirmojo nuostolio pozicija teikia reikšmingą kredito vertės padidinimą antrojo nuostolio segmentui;

b)           pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kokybė prilygsta investiciniam reitingui arba yra geresnė;

c)           pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją turi įstaiga, kuri neturi pozicijos pirmojo nuostolio segmente.

250 straipsnis Nereitinguotų likvidumo priemonių vertinimas

1. Įstaigos gali taikyti 50 % perskaičiavimo veiksnį nereitinguotos likvidumo priemonės nominaliajai vertei, nustatydamos jos pozicijos vertę, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)      likvidumo priemonės dokumentuose yra aiškiai nustatytos ir apribotos aplinkybės, kuriomis priemonė gali būti naudojama;

b)      priemonės negalima naudoti kreditinei paramai teikti padengiant panaudojimo metu jau patirtus nuostolius, ypač teikiant likvidumą pozicijoms, esant įsipareigojimų neįvykdymui panaudojimo metu, arba įsigyjant turtą už didesnę sumą nei tikroji vertė;

c)      priemonė nenaudojama nuolatiniam arba reguliariam pakeitimo vertybiniais popieriais finansavimui teikti;

d)      pagal priemonę panaudotų sumų grąžinimas negali būti mažesnio prioriteto nei investuotojų pretenzijos, išskyrus pretenzijas, kylančias dėl palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, mokesčių ir kitų tokių mokėjimų, taip pat jo negalima atidėti arba atsisakyti;

e)      priemonės negalima naudoti po to, kai išnaudojamas visas galimas kredito vertės padidinimas, kuriuo galima pasinaudoti likvidumo priemonės atveju;

f)       priemonei taikoma sąlyga, pagal kurią suma, kurią galima panaudoti, gali būti automatiškai mažinama neįvykdytų pozicijų verte, jei įsipareigojimų neįvykdymas atitinka 3 skyriuje pateiktą apibrėžtį, arba jeigu pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų grupę sudaro reitinguotos priemonės, dėl kurių nutraukiamas priemonės taikymas, jeigu vidutinė grupės kokybė yra žemesnio nei investicinis reitingas lygio.

Taikytinas rizikos koeficientas yra didžiausias iš rizikos koeficientų, kuriuos įstaiga, turinti pozicijas, taikytų bet kurioms pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms pagal 2 skyrių.

2. Nustatant grynųjų pinigų avanso priemonių pozicijų vertes, galima taikyti 0 % perskaičiavimo veiksnį likvidumo priemonės, kuri yra besąlygiškai atšaukiama, nominaliajai vertei, jei tenkinamos 1 dalies sąlygos ir jei panaudotų sumų pagal priemonę grąžinimas yra didesnio prioriteto nei bet kokios pretenzijos dėl pinigų srautų, susidarančių dėl pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų.

251 straipsnis Papildomas nuosavų lėšų poreikis atnaujinamųjų pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostatomis

1. Atnaujinamųjų pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostata atveju įstaiga iniciatorė pagal šį straipsnį apskaičiuoja papildomą pagal riziką įvertintą pozicijos sumą, atsižvelgdama į riziką, kad kredito rizikos lygiai, su kuriais ji susijusi, gali išaugti, įgyvendinus išankstinės amortizacijos nuostatą.

2. Įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintą pozicijos sumą atsižvelgdama į iniciatoriaus dalies ir investuotojų dalies pozicijų verčių sumą.

Pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais, kai pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas sudaro atnaujinamosios ir neatnaujinamosios pozicijos, įstaiga iniciatorė taiko 3–6 dalyse pateikiamą vertinimą tik tai pagrindinės grupės daliai, kurią sudaro atnaujinamosios pozicijos.

Iniciatoriaus dalies pozicijos vertė – panaudotų sumų, parduotų norint pakeisti jas vertybiniais popieriais, grupės tos tariamosios dalies pozicijos vertė, pagal kurios dalį, proporcingą visos struktūrai parduodamos grupės sumai, nustatoma iš pagrindinės sumos grąžinimo ir palūkanų surinkimo bei kitų susijusių sumų, kurių negalima panaudoti mokant tiems, kas turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, gautų pinigų srautų dalis. Iniciatoriaus dalis negali būti mažesnio prioriteto nei investuotojų dalis. Investuotojų dalies pozicijos vertė – likusios panaudotų sumų grupės tariamosios dalies pozicijos vertė.

Pagal riziką įvertinta pozicijos suma iniciatoriaus dalies pozicijos vertės atžvilgiu apskaičiuojama taip, kaip būtų skaičiuojama vertybiniais popieriais pakeistoms pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, proporcingai pozicijai.

3. Toliau nurodytų rūšių pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatoriams nereikia apskaičiuoti 1 dalyje nurodytos papildomos pagal riziką įvertintos pozicijos sumos:

a)      atnaujinamųjų pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais, kai investuotojai ir toliau visiškai priklauso nuo skolininkų būsimų panaudotų sumų taip, kad pagrindinių priemonių rizika nesugrįžta įstaigai iniciatorei netgi esant išankstinės amortizacijos faktui;

b)      pakeitimas vertybiniais popieriais, kai išankstinės amortizacijos nuostata taikoma tik dėl įvykių, nesusijusių su vertybiniais popieriais pakeisto turto investicinėmis charakteristikomis arba įstaigos iniciatorės veiklos rezultatais, pvz., dėl esminių mokesčių įstatymų arba teisės aktų pasikeitimo.

4. Įstaigos iniciatorės, kuri privalo pagal 1 dalį apskaičiuoti papildomą pagal riziką įvertintą pozicijos sumą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų atsižvelgiant į jos pozicijas investuotojų dalyje, ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal 1 dalį, bendra suma neturi viršyti didesnės iš šių sumų:

a)      pagal riziką įvertintos pozicijų sumos, apskaičiuotos atsižvelgiant į jos pozicijas investuotojų dalyje;

b)      pagal riziką įvertintos pozicijų sumos, kurią pozicijas turinti įstaiga apskaičiuotų atsižvelgdama į vertybiniais popieriais pakeistas pozicijas, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais už tokią sumą, kuri prilygsta investuotojų daliai.

Grynasis pelnas, jei yra, už būsimų pajamų kapitalizavimą, kaip reikalaujama pagal 29 straipsnio 1 dalį, atimamas neatsižvelgiant į didžiausią sumą, nurodytą ankstesnėje pastraipoje.

5. Pagal riziką įvertinta pozicijos suma, apskaičiuojama pagal 1 dalį, nustatoma investuotojų dalies pozicijos vertę padauginus iš atitinkamo perskaičiavimo veiksnio dydžio, kaip nurodyta 6–9 dalyse, ir svertinio rizikos koeficientų, kurie būtų taikomi vertybiniais popieriais pakeistoms pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, vidurkio.

Išankstinės amortizacijos nuostata laikoma kontroliuojama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      įstaiga iniciatorė turi tinkamą nuosavų lėšų ir (arba) likvidumo planą, kad užtikrintų, jog esant išankstinei amortizacijai turės pakankamai nuosavų lėšų ir bus pakankamai likvidi;

b)      sandorio laikotarpiu tarp iniciatoriaus dalies ir investuotojų dalies yra proporcingas pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimų, išlaidų, nuostolių ir susigrąžintų sumų pasidalijimas, grindžiamas kiekvieno mėnesio sutartų vienos ar kelių datų neapmokėtų gautinų sumų balansu;

c)      amortizacijos laikotarpio pakanka, kad būtų galima grąžinti 90 % visos išankstinės amortizacijos laikotarpio pradžioje negrąžintos skolos (iniciatoriaus ir investuotojų dalies) arba pripažinti ją neįvykdyta;

d)      grąžinimo tempas nėra spartesnis, negu būtų esant tiesiogiai proporcingai amortizacijai per c punkte nustatytą laikotarpį.

6. Kai mažmeninės pozicijos, kurios nėra pagrįstos įsipareigojimu ir yra besąlygiškai atšaukiamos be išankstinio įspėjimo, pakeičiamos vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostata ir kai išankstinę amortizaciją nulemia iki nustatyto lygio nukritęs kainų skirtumo perviršis, įstaigos nustato vidutinio trijų mėnesių kainų skirtumo perviršio ir kainų skirtumo perviršio fiksuojamojo dydžio santykį.

Kai esant pakeitimui vertybiniais popieriais kainų skirtumo perviršio fiksuoti nereikia, laikoma, kad fiksuojamasis dydis yra 4,5 procentinio punkto didesnis negu kainų skirtumo perviršis, nuo kurio prasideda išankstinė amortizacija.

Taikomas perskaičiavimo veiksnys nustatomas atsižvelgiant į faktinį trijų mėnesių vidutinį kainų skirtumo perviršį pagal 2 lentelę.

2 lentelė

|| Pakeitimai vertybiniais popieriais su kontroliuojama išankstinės amortizacijos nuostata || Pakeitimai vertybiniais popieriais su nekontroliuojama išankstinės amortizacijos nuostata

3mėnesių vidutinis kainų skirtumo perviršis || Perskaičiavimo veiksnys || Perskaičiavimo veiksnys

Didesnis nei A lygio || 0 % || 0 %

A lygis || 1 % || 5 %

B lygis || 2 % || 15 %

C lygis || 10 % || 50 %

D lygis || 20 % || 100 %

E lygis || 40 % || 100 %

Čia:

a)      A lygis – kainų skirtumo perviršio lygiai, mažesni negu 133,33 % kainų skirtumo perviršio fiksuojamojo dydžio, bet ne mažesni negu 100 % to fiksuojamojo dydžio;

b)      B lygis – kainų skirtumo perviršio lygiai, mažesni negu 100 % kainų skirtumo perviršio fiksuojamojo dydžio, bet ne mažesni negu 75 % to fiksuojamojo dydžio;

c)      C lygis – kainų skirtumo perviršio lygiai, mažesni negu 75 % kainų skirtumo perviršio fiksuojamojo dydžio, bet ne mažesni negu 50 % to fiksuojamojo dydžio;

d)      D lygis – kainų skirtumo perviršio lygiai, mažesni negu 50 % kainų skirtumo perviršio fiksuojamojo dydžio, bet ne mažesni negu 25 % to fiksuojamojo dydžio;

e)      E lygis – kainų skirtumo perviršio lygiai, mažesni negu 25 % kainų skirtumo perviršio fiksuojamojo dydžio.

7. Kai mažmeninės pozicijos, kurios nėra pagrįstos įsipareigojimu ir yra besąlygiškai atšaukiamos be išankstinio įspėjimo, pakeičiamos vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostata ir kai, leidus kompetentingoms institucijoms, išankstinę amortizaciją nulemia kiekybinė kito nei trijų mėnesių vidutinis kainų skirtumo perviršis dydžio vertė, įstaigos gali taikyti metodą, labai panašų į tą, kuris pateiktas 6 dalyje, nurodytam perskaičiavimo veiksniui nustatyti. Kompetentinga institucija suteikia leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)      šis metodas tinkamesnis, nes įmonė išankstinės amortizacijos dėl kiekybinės vertės atveju gali nustatyti kainų skirtumo perviršio fiksuojamajam dydžiui lygiavertę kiekybinę priemonę;

b)      taikant šį metodą atliekamas rizikos vertinimas, ar kredito rizika, su kuria įstaiga susiduria, gali išaugti įgyvendinus išankstinės amortizacijos nuostatą, ir jis yra ne mažiau apdairus nei tas, kuris atliekamas pagal 6 dalį.

8. Visais kitais atnaujinamųjų pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais su kontroliuojama išankstinės amortizacijos nuostata atvejais turi būti taikomas 90 % perskaičiavimo veiksnys.

9. Visais kitais atnaujinamųjų pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais su nekontroliuojama išankstinės amortizacijos nuostata atvejais turi būti taikomas 100 % perskaičiavimo veiksnys.

252 straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, kredito rizikos mažinimas

Jei kredito užtikrinimas gaunamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų skaičiavimas gali būti keičiamas pagal 4 skyrių.

253 straipsnis Pagal riziką įvertintų pozicijos sumų mažinimas

Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas, įstaigos pagal 33 straipsnio 1 dalies k punktą gali, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų skaičiavimą, atimti pozicijos vertę iš nuosavų lėšų. Šiuo tikslu, apskaičiuojant pozicijos vertę, pagal 252 straipsnį gali būti atsižvelgiama į tinkamą tiesioginį kredito užtikrinimą.

Jeigu įstaiga iniciatorė pasinaudoja šia alternatyva, ji gali atimti pagal 33 straipsnio 1 dalies k punktą atimamą sumą, padaugintą iš 12,5, iš sumos, 247 straipsnyje nurodytos kaip pagal riziką įvertinta pozicijos suma, kuri šiuo metu būtų apskaičiuojama vertybiniais popieriais pakeistoms pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

4 poskirsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant IRB metodą

254 straipsnis Metodų hierarchija

1. Įstaigos taiko metodus pagal šią hierarchiją:

a)      apskaičiuojant pagal riziką įvertintą reitinguotosios pozicijos arba pozicijos, kuriai gali būti taikomas numanomas reitingas, sumą taikomas 256 straipsnyje nustatytas reitingais pagrįstas metodas;

b)      nereitinguotajai pozicijai įstaiga gali taikyti 257 straipsnyje nustatytą priežiūrinės formulės metodą tais atvejais, kai ji gali pateikti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD) ir, jei taikytina, pozicijos vertės esant įsipareigojimų neįvykdymui (EAD) ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) įverčius kaip įvestis į priežiūrinės formulės metodą pagal 3 skirsnyje nustatytus šių parametrų vertinimo taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą reikalavimus. Kita įstaiga, nei įstaiga iniciatorė, priežiūrinės formulės metodą gali taikyti tik gavusi kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas įstaigai įvykdžius ankstesniame sakinyje nurodytą sąlygą;

c)      kaip alternatyvą b punktui, tik ABCP programų nereitinguotosioms pozicijoms įstaiga gali taikyti 4 dalyje nustatytą vidinio vertinimo metodą, jeigu kompetentingos institucijos leido tai daryti;

d)      visais kitais atvejais nereitinguotosioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas.

2. Kad galėtų naudoti numanomus reitingus, įstaiga nereitinguotajai pozicijai priskiria numanomą kredito rizikos vertinimą, prilygstantį kredito rizikos vertinimui tos reitinguotosios referencinės pozicijos, kuri yra didžiausio prioriteto pozicija, visais atžvilgiais esanti mažesnio prioriteto nei konkreti nereitinguotoji pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, ir atitinka visas toliau pateiktas sąlygas:

a)      referencinės pozicijos visais atžvilgiais turi būti mažesnio prioriteto nei nereitinguotosios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos;

b)      referencinių pozicijų terminas yra lygus konkrečios nereitinguotosios pozicijos terminui arba ilgesnis;

c)      numanomas reitingas nuolatos atnaujinamas, kad atspindėtų bet kokius referencinių pozicijų kredito rizikos vertinimo pakeitimus.

3. Kompetentingos institucijos įstaigoms suteikia leidimą taikyti 4 dalyje nustatytą vidinio vertinimo metodą, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)      pagal ABCP programą išleisto komercinio vekselio pozicijos yra reitinguotosios pozicijos;

b)      atliekant pozicijos kredito kokybės vidinį vertinimą laikomasi vienos arba kelių reikalavimus atitinkančių ECAI viešai prieinamų vertinimo metodikų vertybinių popierių, užtikrintų pakeitimo vertybiniais popieriais rūšies pozicijomis, reitingui nustatyti;

c)      ECAI, kurių metodika taikoma, kaip reikalaujama b punkte, apima tas ECAI, kurios yra pateikusios pagal ABCP programą išleistų komercinių vekselių išorės reitingus. Kiekybiniai elementai, pavyzdžiui, nepalankūs veiksniai, naudojami vertinant poziciją kredito kokybės atžvilgiu, yra bent tokie konservatyvūs, kaip tie, kurie naudojami konkrečių ECAI atitinkamoje vertinimo metodikoje;

d)      kurdama savo vidinio vertinimo metodiką, įstaiga atsižvelgia į atitinkamas paskelbtas reikalavimus atitinkančių ECAI, vertinančių ABCP programos komercinius vekselius, reitingavimo metodikas. Įstaiga vertinimą patvirtina dokumentais ir reguliariai atnaujina, kaip numatyta g punkte;

e)      įstaigos vidinio vertinimo metodikoje naudojami reitingų rangai. Tokių reitingų rangai atitinka reikalavimus atitinkančių ECAI kredito rizikos vertinimus. Ši atitiktis išsamiai patvirtinama dokumentais;

f)       vidinio vertinimo metodika naudojama įstaigos vidaus rizikos valdymo procesuose, įskaitant jos sprendimų priėmimo, vadovybės informavimo ir kapitalo paskirstymo procesus;

g)      vidaus ar išorės auditoriai, ECAI arba už kredito vidaus peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi įstaigos darbuotojai reguliariai tikrina vidinio vertinimo procesą ir įstaigos ABCP programoje numatytų pozicijų kredito kokybės vidinio vertinimo kokybę. Jeigu tokį tikrinimą atlieka įstaigos vidaus auditoriai arba už kredito vidaus peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi darbuotojai, jie nėra priklausomi nuo ABCP programos verslo linijos ir nuo bendradarbiavimo su klientais;

h)      siekdama įvertinti savo vidinio vertinimo metodikos taikymo rezultatus įstaiga nuolat stebi savo vidaus reitingų rezultatus, ir prireikus, jei pozicijų rezultatai reguliariai nukrypsta nuo to, ką rodo vidaus reitingai, koreguoja šią metodiką;

i)       į ABCP programą įtraukiami emisijos organizavimo standartai – kreditavimo ir investavimo gairės. Spręsdamas dėl turto įsigijimo ABCP programos administratorius atsižvelgia į įsigyjamo turto rūšį, pozicijų, susidarančių dėl likvidumo priemonių ir kredito vertės didinimo, rūšį ir piniginę vertę, nuostolių pasiskirstymą bei teisinę ir ekonominę perleidžiamo turto izoliaciją nuo turtą parduodančio subjekto. Atliekama turto pardavėjo rizikos pobūdžio kredito analizė, kurią sudaro praeities ir tikėtinos ateities finansinės veiklos, dabartinės rinkos padėties, tikėtino konkurencingumo ateityje, svertų, pinigų srautų, palūkanų padengimo ir skolos reitingavimo analizė. Be to, tikrinami pardavėjo emisijos organizavimo standartai, aptarnavimo pajėgumas ir skolų išieškojimo procesai;

j)       ABCP programos emisijos organizavimo standartuose nustatomi būtiniausi turto tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos visų pirma:

i)        negali būti įsigyjamas turtas, kuris yra reikšmingai pradelstas arba su neįvykdytais įsipareigojimais;

ii)       ribojama pernelyg didelė vieno skolininko ar geografinės vietovės koncentracija;

iii)      ribojamas įsigyjamo turto pradinis terminas;

k)      ABCP programoje nustatoma skolų išieškojimo politika ir procesai, kuriuose atsižvelgiama į kreditų valdymo įmonės veiklos pajėgumą ir kredito kokybę. Pagal ABCP programą pardavėjo ir kreditų valdymo įmonės rizika mažinama įvairiais metodais, pvz., susijusiais su dabartine kredito kokybe pagrįstais veiksniais, kurie užkirstų kelią bendram lėšų naudojimui;

l)       bendras pagal ABCP programą numatomo įsigyti turto grupės nuostolio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus galimos rizikos šaltinius, pvz., į kredito ir gautinų sumų sumažėjimo riziką. Jeigu pardavėjo teikiamas kredito vertės padidinimas suteikiamas atsižvelgiant tik į nuostolius, susijusius su kreditu, o gautinų sumų sumažėjimo rizika tai pozicijų grupei yra reikšminga, gautinų sumų sumažėjimo rizikai turi būti sudaromas atskiras rezervas. Be to, nustatant reikiamą vertės padidinimo dydį, programoje peržiūrimi kelių metų istoriniai duomenys, įskaitant nuostolius, mokėjimo terminų praleidimus, gautinų sumų sumažėjimą ir gautinų sumų apyvartumą;

m)     perkant pozicijas, kad būtų sumažintas galimas pagrindinio portfelio kredito kokybės pablogėjimas, į ABCP programą įtraukiamos struktūrinių sandorių ypatybės, pvz., laipsniško likvidavimo priežastiniai veiksniai.

4. Taikydama vidinio vertinimo metodą įstaiga priskiria nereitinguotajai pozicijai vieną iš 3 dalies e punkte nustatytų reitingų rangų. Pozicijai priskiriamas toks pat išvestinis reitingas, kaip kredito rizikos vertinimai, atitinkantys tą reitingo rangą, kaip nustatyta 3 dalies e punkte. Jei šis išvestinis reitingas pakeitimo vertybiniais popieriais pradžioje yra investicinio reitingo ar aukštesnio lygio, jis, apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, laikomas tokiu pačiu kaip reikalavimus atitinkančios ECAI reikalavimus atitinkantis kredito rizikos vertinimas.

5. Įstaigos, kurioms leista taikyti vidinio vertinimo metodą, negali vėl imti taikyti kitų metodų, nebent įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)      įstaiga kompetentingai institucijai pateikė pakankamai įrodymų, kad tam yra rimta priežastis;

b)      įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

255 straipsnis Didžiausios pagal riziką įvertintos pozicijų sumos

Įstaigai iniciatorei, įstaigai rėmėjai arba kitoms įstaigoms, kurios gali apskaičiuoti KIRB, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos, apskaičiuojamos pagal jų pozicijas pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, gali būti apribotos taip, kad nuosavų lėšų poreikis pagal 87 straipsnio 3 dalį prilygtų 8 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, kurios būtų gautos, jeigu vertybiniais popieriais pakeistas turtas nebūtų buvęs pakeistas vertybiniais popieriais ir būtų įstaigos balanse, pridėjus šių pozicijų tikėtino nuostolio sumas.

256 straipsnis Reitingais pagrįstas metodas

1. Taikydama reitingais pagrįstą metodą įstaiga pagal riziką įvertintą reitinguotosios pakeitimo vertybiniais popieriais arba pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos sumą apskaičiuoja pozicijos vertei taikydama atitinkamą rizikos koeficientą ir rezultatą padaugindama iš 1,06.

Atitinkamas rizikos koeficientas – 4 lentelėje nustatytas rizikos koeficientas, su kuriuo pagal 4 skirsnį siejamas pozicijos kredito rizikos vertinimas.

4 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos || Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

Kredito rizikos vertinimai, išskyrus trumpalaikius || Trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai || A || B || C || D || E

1 || 1 || 7 % || 12 % || 20 % || 20 % || 30 %

2 || || 8 % || 15 % || 25 % || 25 % || 40 %

3 || || 10 % || 18 % || 35 % || 35 % || 50 %

4 || 2 || 12 % || 20 % || || 40 % || 65 %

5 || || 20 % || 35 % || || 60 % || 100 %

6 || || 35 % || 50 % || 100 % || 150 %

7 || 3 || 60 % || 75 % || 150 % || 225 %

8 || || 100 % || 200 % || 350 %

9 || || 250 % || 300 % || 500 %

10 || || 425 % || 500 % || 650 %

11 || || 650 % || 750 % || 850 %

Visi kiti ir nereitinguoti || 1 250 %

Koeficientai 4 lentelės C skiltyje taikomi, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija ir kai faktinis vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų skaičius yra mažesnis už šešis.

Likusioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurios nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, taikomi B skilties koeficientai, išskyrus tuos atvejus, kai pozicija yra didžiausio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmente, – tokiais atvejais taikomi A skilties koeficientai.

Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomi E skilties koeficientai, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra didžiausio prioriteto pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmente ir nė viena pagrindinė pozicija pati nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, – tokiais atvejais taikoma D skiltis.

Nustatant, ar segmentas yra didžiausio prioriteto, nėra būtina atsižvelgti į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos ar valiutos išvestinių finansinių priemonių sandorius, mokesčių mokėjimus ar kitus panašius mokėjimus.

Apskaičiuojant faktinį pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų skaičių, sudėtinės pozicijos vienam įsipareigojančiajam asmeniui vertinamos kaip viena pozicija. Faktinis pozicijų skaičius apskaičiuojamas taip:

kai EADi yra visų i-tojo įsipareigojančiojo asmens pozicijų verčių suma. Jeigu yra žinoma portfelio dalis, susijusi su didžiausia pozicija, C1, įstaiga gali apskaičiuoti N kaip 1/C1.

2. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimas gali būti pripažįstamas pagal 259 straipsnio 1 ir 4 dalis, laikantis 242 straipsnyje nustatytų sąlygų.

257 straipsnis Priežiūrinės formulės metodas

1. Pagal priežiūrinės formulės metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas, kaip nurodyta toliau, taikant 20 % apatinę ribą pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ir 7 % apatinę ribą visoms kitoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms:

Čia:

Čia:

;

;

;

;

;

;

;

;

;

τ =        1000;

ω = 20;

Beta [x; a, b] =           kumuliatyvus x dydžio beta skirstinys su parametrais a ir b;

T =       segmento, kuriame yra pozicija, dydis, nustatomas kaip a) segmento nominaliosios vertės ir b) vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nominaliųjų verčių sumos santykis. Išvestinių finansinių priemonių, nurodytų II priede, atveju vietoje nominaliosios vertės naudojama einamųjų pakeitimo išlaidų ir galimos būsimos kredito pozicijos, apskaičiuotos pagal 6 skyrių, suma;

KIRBR = a) KIRB ir b) vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų verčių sumos santykis, išreikštas dešimtaine forma;

L =       kredito vertės padidinimo lygis, nustatomas kaip visų segmentų, kurie yra mažesnio prioriteto nei segmentas, kuriame yra pozicija, nominaliosios vertės ir vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nominaliųjų verčių sumos santykis. Kapitalizuotosios būsimos pajamos neįtraukiamos į nustatomą L vertę. Apskaičiuojant padidinimo lygį II priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių, sudarančių segmentus, kurie yra mažesnio prioriteto nei konkretus segmentas, sandorio šalių mokėtinos sumos gali būti įvertinamos einamųjų pakeitimo išlaidų verte, neįskaičiuojant galimų būsimų kredito pozicijų;

N =       faktinis pozicijų skaičius, apskaičiuotas pagal 256 straipsnį. Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaiga atsižvelgia į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skaičių grupėje, o ne į pagrindinių pozicijų skaičių pradinėse grupėse, iš kurių susidaro pagrindinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos;

ELGD =         pozicijos svertinis nuostolio dėl įsipareigojimo neįvykdymo vidurkis, apskaičiuojamas taip:

Čia:

LGDi = vidutinis LGD, siejamas su visomis i-tojo įsipareigojančiojo asmens pozicijomis, jeigu LGD nustatomas pagal 3 skyrių. Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju vertybiniais popieriais pakeistoms pozicijoms taikomas 100 % LGD. Kai pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įsipareigojimų neįvykdymo ir gautinų sumų sumažėjimo rizika yra vertinamos bendrai, LGDi įvestis sudaroma kaip svertinis LGD kredito rizikai ir 75 % LGD gautinų sumų sumažėjimo rizikai vidurkis. Koeficientai yra atskiri nuosavų lėšų poreikiai atitinkamai kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai.

2. Kai didžiausios vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos nominalioji vertė C1 neviršija 3 % vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nominaliųjų verčių sumos, įstaiga pagal priežiūrinės formulės metodą gali nustatyti 50 % LGD ir apskaičiuoti N vienu iš šių būdų:

Čia:

Cm =     didžiausių „m“ pozicijų nominaliųjų verčių sumos ir vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nominaliųjų verčių sumos santykis. „m“ lygį gali nustatyti įstaiga.

Pakeitimų vertybiniais popieriais, kai iš esmės visos vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos yra mažmeninės pozicijos, atveju įstaigos, kompetentingoms institucijoms leidus, gali leisti taikyti priežiūrinės formulės metodą naudojant supaprastintas vertes h = 0 ir v = 0, jeigu faktinis pozicijų skaičius nėra mažas ir nėra didelės pozicijų koncentracijos.

3. Kompetentingos institucijos Europos bankininkystės instituciją (EBI) informuoja apie tai, kaip įstaigos taiko pirmiau pateiktą pastraipą. EBI stebi įvairią šios srities praktiką ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį teikia gaires.

4. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimas gali būti pripažįstamas pagal 259 straipsnio 2–4 dalis, laikantis 242 straipsnyje nustatytų sąlygų.

258 straipsnis Likvidumo priemonės

1. Nustatant nereitinguotosios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos vertę grynųjų pinigų avanso priemonių pavidalu, likvidumo priemonės, kuri atitinka 250 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, nominaliajai vertei gali būti taikomas 0 % perskaičiavimo veiksnys.

2. Kai įstaigai praktiškai nenaudinga apskaičiuoti pagal riziką įvertintų vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, sumų, ji išimties tvarka gali laikinai taikyti 3 dalyje nustatytą metodą apskaičiuodama pagal riziką įvertintas nereitinguotosios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos sumas likvidumo priemonės, kuri atitinka 250 straipsnio 1 dalies sąlygas, pavidalu. Įstaigos kompetentingas institucijas informuoja apie tai, kaip jos taiko pirmo sakinio nuostatas, ir nurodo priežastis bei numatomą taikymo laikotarpį.

3. Didžiausias iš rizikos koeficientų, kurie pagal 2 skyrių būtų taikomi vertybiniais popieriais pakeistoms pozicijoms, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, gali būti taikomas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, išreikštai kaip likvidumo priemonė, kuri atitinka 250 straipsnio 1 dalies sąlygas. Siekiant nustatyti pozicijos vertę taikomas 100 % perskaičiavimo veiksnys.

259 straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, kredito rizikos mažinimas

1. Jeigu pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos taikant reitingais pagrįstą metodą, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kuriai gautas kredito užtikrinimas, vertė arba rizikos koeficientas gali būti pakeisti pagal 4 skyriaus nuostatas, kiek jos taikomos pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms apskaičiuoti pagal 2 skyrių.

2. Visiško kredito užtikrinimo atveju, jei pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos taikant priežiūrinės formulės metodą, taikomi šie reikalavimai:

a)      įstaiga nustato pozicijos „faktinį rizikos koeficientą“. Ji tai daro pagal riziką įvertintą pozicijos sumą dalydama iš pozicijos vertės ir gautą rezultatą daugindama iš 100;

b)      esant tiesioginiam kredito užtikrinimui, pagal riziką įvertinta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos suma apskaičiuojama dauginant tiesioginio užtikrinimo koreguotą pozicijos sumą (E*), apskaičiuotą pagal 4 skyriaus nuostatas pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms apskaičiuoti taikant 2 skyrių, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos sumą prilyginant E, iš faktinio rizikos koeficiento;

c)      esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, pagal riziką įvertinta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos suma apskaičiuojama dauginant užtikrinimo sumą, koreguotą pagal bet kokį valiutos ir terminų nesutapimą (GA) pagal 4 skyriaus nuostatas, iš užtikrinimo teikėjo rizikos koeficiento; ir gautą rezultatą pridedant prie sumos, gautos padauginus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos sumą, iš kurios atimamas GA, iš faktinio rizikos koeficiento.

3. Dalinio užtikrinimo atveju, jei pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos taikant priežiūrinės formulės metodą, taikomi šie reikalavimai:

a)      jeigu kredito rizikos mažinimas apima pirmąjį nuostolį arba nuostolius proporcingai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, įstaiga gali taikyti 2 dalį;

b)      kitais atvejais įstaiga pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją vertina kaip dvi ar daugiau pozicijų, kurių neužtikrinta dalis laikoma mažesnės kredito kokybės pozicija. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintą šios pozicijos sumą taikomos 257 straipsnio nuostatos su pakeitimais, pagal kuriuos tiesioginio kredito užtikrinimo atveju T keičiamas į e*, o netiesioginio kredito užtikrinimo atveju – į T-g; čia e* reiškia E* ir visos pagrindinės grupės atitinkamos sumos santykį, kai E* yra koreguota pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos suma, apskaičiuota pagal 4 skyriaus nuostatas, kiek jos taikomos skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas pagal 2 skyrių, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos sumą prilyginant E; o g yra kredito užtikrinimo nominaliosios vertės, koreguotos pagal bet kokį valiutos arba terminų nesutapimą pagal 4 skyriaus nuostatas, ir vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų verčių sumos santykis. Netiesioginio kredito užtikrinimo atveju užtikrinimo teikėjo rizikos koeficientas taikomas tai pozicijos daliai, kuri nepatenka į koreguotą T vertę.

4. Jeigu, esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, kompetentingos institucijos suteikė įstaigai leidimą pagal 3 skyrių apskaičiuoti pagal riziką įvertintas palyginamų tiesioginių užtikrinimo teikėjo pozicijų sumas, 230 straipsnyje nustatytas užtikrinimo teikėjo pozicijų rizikos koeficientas g nustatomas, kaip nurodyta 3 skyriuje.

260 straipsnis Papildomas nuosavų lėšų poreikis atnaujinamųjų pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostatomis

1. Be pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, įstaiga iniciatorė, parduodama atnaujinamąsias pozicijas, kad jos būtų pakeistos vertybiniais popieriais, esant išankstinės amortizacijos nuostatai, apskaičiuoja pagal riziką įvertintą pozicijos sumą taikydama 251 straipsnyje nustatytą metodiką.

2. Nukrypstant nuo 251 straipsnio iniciatoriaus dalies pozicijos vertė yra toliau nurodytų straipsnių suma:

a)      panaudotų sumų, parduotų norint pakeisti jas vertybiniais popieriais, grupės tos tariamosios dalies pozicijos vertė, pagal kurios dalį, proporcingą visos struktūrai parduodamos grupės sumai, nustatoma iš pagrindinės sumos grąžinimo ir palūkanų surinkimo bei kitų susijusių sumų, kurių negalima panaudoti mokant tiems, kas turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, gautų pinigų srautų dalis;

b)      kredito linijų, kurių panaudotos sumos buvo parduotos, norint pakeisti jas vertybiniais popieriais, nepanaudotų sumų grupės tos dalies pozicijos vertė, kurios proporcinė dalis visų tokių nepanaudotų sumų atžvilgiu yra tokia pati kaip pozicijos vertės, aprašytos a punkte, ir panaudotų sumų, parduotų norint pakeisti jas vertybiniais popieriais, grupės pozicijos vertės santykis.

Iniciatoriaus dalis negali būti mažesnio prioriteto nei investuotojų dalis.

Investuotojų dalies pozicijos vertė yra panaudotų sumų, kurios nepatenka į a punktą, grupės tariamosios dalies pozicijos vertės ir kredito linijų, kurių panaudotos sumos buvo parduotos, norint pakeisti jas vertybiniais popieriais, nepanaudotų sumų grupės dalies, nepatenkančios į b punktą, pozicijos vertės suma.

3. Pagal riziką įvertinta pozicijos suma iniciatoriaus dalies pozicijos vertės atžvilgiu pagal 2 dalies a punktą apskaičiuojama taip, kaip būtų skaičiuojama vertybiniais popieriais pakeistoms panaudotų sumų pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, proporcingai pozicijai ir kredito linijų, kurių panaudotos sumos buvo parduotos, norint pakeisti jas vertybiniais popieriais, nepanaudotoms sumoms proporcingai pozicijai.

261 straipsnis Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas

1. Pagal riziką įvertinta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kuriai priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas, suma gali būti sumažinta bet kokio specifinės kredito rizikos koregavimo, kurį įstaiga atlieka vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų atžvilgiu, suma, padauginta iš 12,5. Tiek, kiek šiuo tikslu atsižvelgiama į specifinės kredito rizikos koregavimus, į juos neturi būti atsižvelgiama atliekant 155 straipsnyje nustatytą skaičiavimą.

2. Pagal riziką įvertinta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos suma gali būti sumažinta bet kokio specifinės kredito rizikos koregavimo, kurį įstaiga atlieka pozicijos atžvilgiu, suma, padauginta iš 12,5.

3. Kaip numatyta 33 straipsnio 1 dalies k punkte, jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, įstaigos gali, užuot įtraukusios poziciją į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimą, atimti iš nuosavų lėšų pozicijos vertę, laikydamosi šių reikalavimų:

a)      pozicijos vertė gali būti išvesta iš pozicijų, įvertintų pagal riziką, sumų atsižvelgiant į bet kokį sumažinimą, atliktą pagal 1 ir 2 dalis;

b)      apskaičiuojant pozicijos vertę gali būti atsižvelgiama į reikalavimus atitinkantį tiesioginį užtikrinimą pagal 242 ir 259 straipsniuose nustatytą metodiką;

c)      jeigu priežiūrinės formulės metodas taikomas pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms apskaičiuoti ir L < KIRBR, o [L+T] > KIRBR, pozicija gali būti vertinama kaip dvi pozicijos, didesnio prioriteto pozicijos L prilyginant KIRBR.

4. Jeigu įstaiga pasinaudoja 3 dalyje nurodyta galimybe, ji gali sumą, 12,5 karto didesnę nei ta, kuri atimama pagal tą dalį, atimti iš sumos, 255 straipsnyje nurodytos kaip suma, kurios negali viršyti pagal riziką įvertinta pozicijos suma, apskaičiuojama pagal jos pozicijas pakeitimo vertybiniais popieriais atveju.

4 skirsnis Išoriniai kredito rizikos vertinimai

262 straipsnis ECAI pripažinimas

1. Įstaigos gali naudoti ECAI kredito rizikos vertinimus, kad nustatytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą, tik tais atvejais, kai kredito rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 paskelbė arba patvirtino reikalavimus atitinkanti ECAI.

2. Reikalavimus atitinkančios ECAI yra visos kredito reitingų agentūros, kurios yra užregistruotos arba sertifikuotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, ir centriniai bankai, kurie nustato kredito reitingus, bet kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 netaikomas.

3. EBI skelbia reikalavimus atitinkančių ECAI sąrašą.

263 straipsnis ECAI kredito rizikos vertinimams taikomi reikalavimai

Pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms pagal 3 skirsnį apskaičiuoti įstaigos naudoja tik reikalavimus atitinkančios ECAI atliktą kredito rizikos vertinimą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)           nėra mokėjimų, įtrauktų į kredito rizikos vertinimą, ir mokėjimų, į kuriuos kredito įstaiga turi teisę pagal sutartį, pagal kurią atsiranda atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, rūšių nesutapimo;

b)           ECAI skelbia kredito rizikos vertinimus, procedūras, metodikas, prielaidas ir pagrindinius elementus, kuriais grindžiami vertinimai. ECAI taip pat skelbia nuostolių ir pinigų srautų analizę bei informaciją apie reitingų priklausomybę nuo pagrindinių reitingavimo prielaidų, įskaitant bendro turto investicines charakteristikas, pokyčių. Tik ribotam subjektų skaičiui prieinama informacija nelaikoma viešai paskelbta. Kredito rizikos vertinimai įtraukiami į ECAI kredito rizikos vertinimų pasikeitimo tikimybių matricą;

c)           kredito rizikos vertinimas negali būti pagrįstas ar iš dalies pagrįstas neužtikrinta parama, kurią teikia pati kredito įstaiga. Tokiu atveju įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintas šios pozicijos sumas pagal 3 skirsnį, atitinkamą poziciją laiko nereitinguotąja.

ECAI įpareigotos skelbti paaiškinimus, kokį poveikį bendro turto investicinės charakteristikos turi šiam kredito rizikos vertinimui.

264 straipsnis Kredito rizikos vertinimų naudojimas

1. Įstaiga gali paskirti vieną arba daugiau nei vieną reikalavimus atitinkančią ECAI, kurios kredito rizikos vertinimai turi būti naudojami apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas pagal šį skyrių (paskirta ECAI).

2. Įstaiga kredito rizikos vertinimus savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taiko nuosekliai, o ne pasirinktinai, laikydamasi šių principų:

a)      įstaiga negali taikyti vienos ECAI kredito rizikos vertinimų savo pozicijoms tam tikruose segmentuose, o kitos ECAI kredito rizikos vertinimų to paties pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio kituose segmentuose esančioms pozicijoms, kurios gali turėti pirmosios ECAI nustatytą reitingą arba jo neturėti;

b)      kai yra du paskirtų ECAI nustatyti pozicijos kredito rizikos vertinimai, įstaiga naudoja mažiau palankų kredito rizikos vertinimą;

c)      kai yra daugiau negu du paskirtų ECAI nustatyti pozicijos kredito rizikos vertinimai, naudojami du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai. Jeigu du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai skiriasi, iš jų turi būti naudojamas mažiau palankus.

3. Jeigu pagal 4 skyrių tinkamu laikomas kredito užtikrinimas tiesiogiai teikiamas specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektams (SPPVPS), ir toks užtikrinimas atsispindi paskirtos ECAI atliktame pozicijos kredito rizikos vertinime, gali būti naudojamas su tuo kredito rizikos vertinimu siejamas rizikos koeficientas. Jei užtikrinimas pagal 4 skyrių nelaikomas tinkamu, kredito rizikos vertinimas nepripažįstamas. Kredito rizikos vertinimas nepripažįstamas ir tuo atveju, kai kredito užtikrinimas teikiamas ne SPPVPS, o tiesiogiai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai.

265 straipsnis Priskyrimas

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose visoms reikalavimus atitinkančioms ECAI nurodoma, kokie šiame skyriuje numatyti kredito kokybės žingsniai siejami su atitinkamais reikalavimus atitinkančios ECAI kredito rizikos vertinimais. Tai turi būti nustatoma objektyviai, nuosekliai ir laikantis šių principų:

a)           EBI atskiria skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu;

b)           EBI atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, kaip antai įsipareigojimų neįvykdymo ir (arba) nuostolio rodikliai ir kiekvienos ECAI kredito rizikos vertinimų istoriniai duomenys skirtingose turto klasėse;

c)           EBI atsižvelgia į kokybinius veiksnius, kaip antai ECAI vertinamų sandorių įvairovė, jos metodika ir kredito rizikos vertinimo reikšmė, visų pirma į tai, ar remiamasi tikėtinu nuostoliu ar pirmuoju nuostoliu eurais;

d)           EBI siekia užtikrinti kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms, remiantis reikalavimus atitinkančių ECAI atliktais kredito rizikos vertinimais, taikomas tas pats rizikos koeficientas, būtų taikomi atitinkami kredito rizikos laipsniai. EBI apsvarsto galimybę prireikus pakeisti savo sprendimus dėl kredito kokybės žingsnio, su kuriuo siejamas konkretus kredito rizikos vertinimas.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

6 skyrius Sandorio šalies kredito rizika

1 skirsnis apibrėžtys

266 straipsnis Pozicijos vertės nustatymas

1. Įstaiga nustato II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę pagal šį skyrių.

2. Užuot pasinaudojusi 4 skyriumi, įstaiga gali nustatyti atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertę pagal šį skyrių.

267 straipsnis Apibrėžtys

Šiame skyriuje ir VI antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

Bendrieji terminai

1) sandorio šalies kredito rizika (toliau – CCR) – rizika, kad sandorio šalis gali neįvykdyti savo įsipareigojimų iki galutinio atsiskaitymo už sandorį;

Sandorių rūšys

2) ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai – sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis įsipareigoja už grynuosius pinigus, kitas finansines priemones ar biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes arba užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) per susitarime nurodytą atsiskaitymo ar pristatymo laikotarpį, kuris yra ilgesnis už rinkoje įprastą tokios rūšies sandorio įvykdymo laikotarpį arba yra penkios darbo dienos nuo įstaigos sandorio sudarymo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų datų ankstesnė;

3) garantinės įmokos skolinimo sandoriai – sandoriai, pagal kuriuos įstaiga suteikia kreditą prekiauti vertybiniais popieriais, jiems įsigyti, parduoti ar platinti. Prie garantinės įmokos skolinimo sandorių nepriskiriamos kitos paskolos, užtikrintos vertybiniais popieriais;

Užskaitos grupės, apsidraudimo grupės ir susiję terminai

4) užskaitos grupė – įstaigos su viena sandorio šalimi sudaromų sandorių grupė, kuriai taikoma pagal 7 skirsnį ir 4 skyrių pripažįstama teisinėmis priemonėmis vykdoma dvišalės užskaitos tvarka.

Kiekvienas sandoris, kuriam netaikoma teisinėmis priemonėmis vykdoma ir pagal 7 skirsnį pripažįstama dvišalės užskaitos tvarka, šiame skyriuje laikomas atskira užskaitos grupe;

Pagal 6 skirsnyje nustatytą vidaus modelio metodą visos užskaitos grupės su vienintele sandorio šalimi gali būti laikomos viena užskaitos grupe, jei vertinant tikėtiną poziciją (toliau – EE) atskirų užskaitos grupių neigiamos sumodeliuotos rinkos vertės prilyginamos 0;

5) rizikos pozicija – rizikos lygis, prie kurio pagal 5 skirsnyje išdėstytą standartizuotą metodą taikant nustatytą algoritmą priskiriamas sandoris;

6) apsidraudimo grupė – su vienos užskaitos grupės sandoriais susijusios rizikos pozicijos, kurių pozicijos vertė nustatoma pagal 5 skirsnyje nustatytą standartizuotą metodą, atsižvelgiant tik į tų rizikos pozicijų balansą;

7) susitarimas dėl garantinės įmokos – susitarimas arba susitarimo nuostatos, pagal kurias viena sandorio šalis privalo pateikti užtikrinimo priemonę kitai sandorio šaliai, jeigu tos kitos šalies pirmajai šaliai keliama pozicijos rizika viršija nustatytą lygį;

8) garantinės įmokos riba – didžiausia pozicijos suma, kuri lieka neapdrausta tol, kol viena šalis įgyja teisę pareikalauti užtikrinimo priemonės;

9) garantinės įmokos rizikos laikotarpis – laikotarpis nuo paskutinio pasikeitimo užtikrinimo priemone, kuria užtikrinami užskaitos grupės sandoriai su įsipareigojimų nevykdančia sandorio šalimi, iki tol, kol sandoriai likviduojami, o atitinkama rinkos rizika apdraudžiama iš naujo;

10) faktinis terminas taikant vidaus modelio metodą (taikomas užskaitos grupei, kurios terminas ilgesnis nei vieni metai) – santykis, apskaičiuojamas nerizikinga palūkanų norma diskontuotų tikėtinų pozicijų sumą per visą užskaitos grupės sandorių laikotarpį padalijus iš nerizikinga palūkanų norma diskontuotų tikėtinų pozicijų sumos per vienus užskaitos grupės sandorių metus.

Šis faktinis terminas gali būti pakoreguotas taip, kad atspindėtų perkėlimo riziką tikėtiną poziciją pakeičiant faktine tikėtina pozicija, siekiant pateikti prognozę trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui;

11) kryžminė produktų užskaita – skirtingų produktų kategorijų sandorių įtraukimas į tą pačią užskaitos grupę pagal šiame skyriuje nustatytas kryžminės produktų užskaitos taisykles;

12) dabartinė rinkos vertė (toliau – CMV) – 5 skirsnyje tai yra užskaitos grupės sandorių portfelio grynoji rinkos vertė, kai apskaičiuojant CMV naudojamos ir teigiamos, ir neigiamos rinkos vertės;

Pasiskirstymas

13) rinkos verčių pasiskirstymas – užskaitos grupės sandorių grynosios rinkos vertės tikimybinio pasiskirstymo prognozė tam tikrai ateities dienai (prognozavimo horizontas), atsižvelgiant į realią tų sandorių rinkos vertę prognozės sudarymo dieną;

14) pozicijų pasiskirstymas – rinkos verčių pasiskirstymo nustačius nulinį prognozuojamų neigiamų grynųjų rinkos verčių lygį, tikimybės prognozė;

15) neutralus rizikos atžvilgiu pasiskirstymas – rinkos verčių ar pozicijų pasiskirstymas tam tikru ateities laikotarpiu, apskaičiuojamas naudojant teorines rinkos vertes, pvz., teorinius svyravimus;

16) faktinis pasiskirstymas – rinkos verčių ar pozicijų pasiskirstymas tam tikru ateities laikotarpiu, apskaičiuojamas naudojant istorines arba realias vertes, pvz., pagal istorinius kainos ar kurso pokyčius apskaičiuotus svyravimus;

Pozicijų vertinimas ir koregavimas

17) dabartinė pozicija – pozicija, lygi nuliui arba sandorio ar užskaitos grupės sandorių su konkrečia sandorio šalimi portfelio rinkos vertei, kuri būtų prarasta, jei sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, darant prielaidą, kad jokios šių sandorių vertės nepavyktų atgauti taikant nemokumo ar likvidavimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė;

18) didžiausia pozicija – pozicijų pasiskirstymo didžiausia procentinė dalis tam tikrą ateities dieną prieš ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminą;

19) tikėtina pozicija (toliau – EE) – pozicijų pasiskirstymo vidurkis tam tikrą ateities dieną prieš ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminą;

20) konkrečios dienos faktinė tikėtina pozicija (toliau – faktinė EE) – tikėtina tos konkrečios dienos pozicija arba ankstesnės dienos faktinė tikėtina pozicija, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra didesnė;

21) tikėtina teigiama pozicija (toliau – EPE) – tam tikro laikotarpio tikėtinų pozicijų svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis.

Apskaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį įstaigos naudoja pirmų metų vidurkį arba, jei visų užskaitos grupės sandorių terminas trumpesnis nei metai, ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio vidurkį;

22) faktinė tikėtina teigiama pozicija (toliau – faktinė EPE) – faktinės tikėtinos pozicijos svertinis vidurkis pirmaisiais užskaitos grupės metais arba, jei visų užskaitos grupės sandorių terminas trumpesnis nei metai, ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis;

Su CCR susijusi rizika

23) perkėlimo rizika – suma, kuria tikėtina teigiama pozicija yra neįvertinta, kai manoma, kad ateities sandoriai su sandorio šalimi bus sudaromi nuolat.

Į šių ateities sandorių keliamą papildomą riziką neatsižvelgiama apskaičiuojant EPE;

24) sandorio šalis – 7 skirsnyje tai juridinis arba fizinis asmuo, kuris sudaro užskaitos sandorį ir turi tam sutartinius įgaliojimus;

25) įpareigojantis kryžminės produktų užskaitos susitarimas – dvišalis įpareigojantis įstaigos ir sandorio šalies susitarimas, kuriuo sukuriamas bendras teisinis įsipareigojimas (pagrįstas apdraustų sandorių užskaita), apimantis visus dvišalius pagrindinius susitarimus ir sandorius, priklausančius prie skirtingų į susitarimą įtrauktų produktų kategorijų.

Šioje apibrėžtyje „skirtingos produktų kategorijos“ yra:

a)      atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriai;

b)      garantinės įmokos skolinimo sandoriai;

c)      II priede išvardyti sandoriai;

26) mokėjimo sudedamoji dalis – mokėjimas, sutartas sudarant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorį su linijiniu rizikos pobūdžiu, pagal kurį numatyta finansinę priemonę pakeisti tam tikru mokėjimu.

Sandorių, kuriuos sudarant nustatytas vieno mokėjimo keitimas kitu mokėjimu, atveju tas dvi mokėjimo sudedamąsias dalis sudaro bendra sutartyje numatytų mokėjimų suma, įskaitant sandorio tariamąją sumą.

2 skirsnis Pozicijos vertės apskaičiavimo metodai

268 straipsnis Pozicijos vertės apskaičiavimo metodai

1. Pagal šį straipsnį įstaigos nustato II priede išvardytų sandorių pozicijų vertę taikydamos vieną iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.

Įstaiga, kuriai netaikoma 89 straipsnyje nustatyta tvarka, netaiko pradinės rizikos metodo. II priedo 3 punkte išvardytų sutarčių pozicijų vertei nustatyti įstaiga netaiko pradinės rizikos metodo.

Įstaigų grupė gali derindama nuolat taikyti 3–6 skirsniuose nustatytus metodus. Viena įstaiga negali kartu taikyti rinkos vertės metodo ir pradinės rizikos metodo, nebent vienas iš šių metodų taikomas 276 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais.

2. Kompetentingoms institucijoms leidus pagal 277 straipsnio 1 ir 2 dalis, toliau nurodytų straipsnių pozicijų vertę įstaiga gali nustatyti taikydama 6 skirsnyje nustatytą vidaus modelio metodą:

a)      II priede išvardytų sandorių;

b)      atpirkimo sandorių;

c)      vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių;

d)      garantinės įmokos skolinimo sandorių;

e)      ilgalaikių atsiskaitymo sandorių.

3. Kai įstaiga įsigyja kredito išvestinių finansinių priemonių norėdama užtikrinti ne prekybos knygos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, ji gali apdraustos pozicijos nuosavų lėšų poreikį skaičiuoti bet kuriuo iš šių būdų:

a)      pagal 228–231 straipsnius;

b)      pagal 148 straipsnio 3 dalį arba, pagal 138 straipsnį gavusi leidimą, pagal 179 straipsnį.

Tokiais atvejais tų kredito išvestinių finansinių priemonių CCR pozicijos vertė prilyginama nuliui, išskyrus atvejus, kai įstaiga taiko 293 straipsnio 2 dalies h punkto ii papunktyje apibrėžtą metodą.

4. Nepaisant 3 dalies, įstaiga, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį, susijusį su sandorio šalies kredito rizika, gali pasirinkti nuosekliai įtraukti visas kredito išvestines finansines priemones, neįtrauktas į prekybos knygą ir įsigytas norint užtikrinti ne prekybos knygos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, kai kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šį reglamentą.

5. Kai įstaigos parduoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai įstaigos yra laikomi jos suteiktu kredito užtikrinimu ir jiems taikomas nuosavų lėšų, reikalingų visos tariamosios pagrindinės pozicijos sumos kredito rizikai padengti, poreikis, jų CCR pozicijos vertė ne prekybos knygoje prilyginama nuliui.

6. Taikant bet kurį iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių sumai, apskaičiuotai pagal kiekvieną užskaitą, taikomą tai sandorio šaliai.

Kai įstaiga pagal riziką įvertintas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 2 skyrių, konkrečios ne biržos išvestinių finansinių priemonių, išvardytų II priede, užskaitos grupės pozicijos vertė, apskaičiuojama pagal šį skyrių, yra nulis arba visų užskaitos grupių sandorių, sudarytų su sandorio šalimi, pozicijų verčių sumos ir tos sandorio šalies kredito vertinimo koregavimo sumos, įstaigos pripažintos kaip nukainavimo sumos, skirtumas, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių verčių didesnė.

7. Įstaigos nustato ilgalaikių atsiskaitymo sandorių pozicijų vertę taikydamos vieną iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, neatsižvelgiant į tai, kokį metodą jos pasirinko taikyti ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, atpirkimo sandoriams, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir garantinės įmokos skolinimo sandoriams. Apskaičiuodama nuosavų lėšų poreikį ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, įstaiga, taikanti 3 skyriuje nustatytą metodą, gali nuolat ir nepaisydama tokių pozicijų reikšmingumo priskirti rizikos koeficientus taikydama 2 skyriuje nustatytą metodą.

8. Taikydama 3 ir 4 skirsniuose nustatytus metodus įstaiga privalo pradėti taikyti nuoseklią tariamosios sumos apskaičiavimo metodiką ir užtikrinti, kad tariamoji suma, į kurią atsižvelgiama, būtų tinkamas kriterijus vertinant sandoriui būdingą riziką. Pavyzdžiui, jeigu sandoryje numatoma padidinti grynųjų pinigų srautus, įstaiga tariamąją sumą pakoreguoja taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo įtaką to sandorio rizikos struktūrai.

3 skirsnis Rinkos vertės metodas

269 straipsnis Rinkos vertės metodas

1. Siekdamos apskaičiuoti visų sandorių, kurių vertė teigiama, pakeitimo išlaidas, įstaigos sandoriams priskiria dabartines rinkos vertes.

2. Siekdamos įvertinti galimą būsimą kredito riziką, įstaigos tariamąsias sumas arba pagrindines vertes, jei taikytina, padaugina iš 1 lentelėje pateiktų procentinių dydžių, laikydamosi šių principų:

a)      sandoriai, kurie nepriklauso kuriai nors iš penkių 1 lentelėje nurodytų kategorijų, laikomi prekių sandoriais, išskyrus tauriųjų metalų sandorius;

b)      sandorių su daugkartiniais pagrindinės sumos keitimais atveju procentai dauginami iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sandorį, skaičiaus;

c)      sandorių, kurie yra skirti apmokėti esamai neapmokėtai pozicijai nustatytą atsiskaitymo datą ir tokiais atvejais, kai sąlygos pakartotinai nustatomos tokios, kad tą konkrečią datą sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, likęs terminas yra lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos. Palūkanų normos sandoriams, kurie atitinka šiuos kriterijus ir iki kurių įvykdymo termino yra likę daugiau kaip vieni metai, taikomas procentinis dydis yra ne mažesnis kaip 0,5 %.

1 lentelė

Likęs terminas || Palūkanų normos sandoriai || Užsienio valiutos ir aukso sandoriai || Nuosavybės vertybinių popierių sandoriai || Tauriųjų metalų, išskyrus auksą, sandoriai || Biržos prekių, išskyrus tauriuosius metalus, sandoriai

Iki 1 metų || 0 % || 1 % || 6 % || 7 % || 10 %

Daugiau kaip 1 metai, bet ne daugiau kaip 5 metai || 0,5 % || 5 % || 8 % || 7 % || 12 %

Daugiau kaip 5 metai || 1,5 % || 7,5 % || 10 % || 8 % || 15 %

3. Vertindama biržos prekių, išskyrus auksą, sandorius, nurodytus II priedo 3 punkte, įstaiga gali, užuot taikiusi 1 lentelėje nurodytus procentinius dydžius, taikyti 2 lentelėje nurodytus procentinius dydžius, jeigu ši įstaiga taiko 350 straipsnyje tokiems sandoriams nustatytą išplėstą terminų atitikimo metodą.

2 lentelė

Likęs terminas || Taurieji metalai (išskyrus auksą) || Netaurieji metalai || Žemės ūkio produktai (neperdirbti) || Kita, įskaitant energetikos produktus

Iki 1 metų || 2 % || 2,5 % || 3 % || 4 %

Daugiau kaip 1 metai, bet ne daugiau kaip 5 metai || 5 % || 4 % || 5 % || 6 %

Daugiau kaip 5 metai || 7,5 % || 8 % || 9 % || 10 %

4. Sandorių pakeitimo išlaidų ir galimos būsimos kredito rizikos suma yra rizikos vertė.

4 skirsnis Pradinės rizikos metodas

270 straipsnis Pradinės rizikos metodas

1. Pozicijos vertė yra kiekvienos priemonės tariamoji suma, padauginta iš 3 lentelėje nurodytų procentinių dydžių.

3 lentelė

Pradinis terminas || Palūkanų normos sandoriai || Užsienio valiutos ir aukso sandoriai

Iki 1 metų || 0,5 % || 2 %

Daugiau kaip 1 metai, bet ne daugiau kaip 2 metai || 1 % || 5 %

Pridedama už kiekvienus papildomus metus || 1 % || 3 %

2. Apskaičiuodama palūkanų normos sandorių pozicijų vertę įstaiga gali pasirinkti naudoti pradinį arba likusį terminą.

5 skirsnis Standartizuotas metodas

271 straipsnis Standartizuotas metodas

1. Įstaigos gali taikyti standartizuotą metodą (toliau – SM) tik ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikių atsiskaitymo sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti.

2. Taikydamos SM įstaigos atskirai apskaičiuoja kiekvienos užskaitos grupės pozicijos vertę, iš sumos atimant užtikrinimo priemonę:

Čia:

CMV = užskaitos grupės sandorių, sudarytų su sandorio šalimi, portfelio dabartinė rinkos vertė kartu su užtikrinimo priemone, kai

Čia:

CMVi = sandorio i dabartinė rinkos vertė;

CMC = užskaitos grupei skirtos užtikrinimo priemonės dabartinė rinkos vertė, kai:

Čia:

CMCl = užtikrinimo priemonės l dabartinė rinkos vertė;

i =      sandorio indeksas;

l =      užtikrinimo priemonės indeksas;

j =     apsidraudimo grupės kategorijos indeksas.

Šios apsidraudimo grupės atitinka rizikos veiksnius, kuriems galima taikyti teigiamas ir neigiamas rizikos pozicijas, kad būtų gauta grynoji rizikos pozicija, pagal kurią vėliau skaičiuojama pozicijos vertė.

RPTij = sandorio i rizikos pozicija pagal apsidraudimo grupę j;

RPClj = užtikrinimo priemonės rizikos pozicija l pagal apsidraudimo grupę j;

CCRMj = 5 lentelėje nurodytos CCR koeficientas pagal apsidraudimo grupę j;

β =     1,4.

3. Skaičiuojant pagal 2 dalį:

a)      iš sandorio šalies gautos tinkamos užtikrinimo priemonės ženklas yra teigiamas, o sandorio šaliai pateiktos užtikrinimo priemonės ženklas yra neigiamas;

b)      taikant SM naudojama tik tokia užtikrinimo priemonė, kuri atitinka 193 straipsnio 2 dalyje ir 232 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

c)      įstaigos gali nepaisyti mokėjimo sudedamųjų dalių palūkanų normos rizikos, jeigu jų terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra trumpesnis nei vieni metai;

d)      įstaigos sandorius, kuriuose numatyti du ta pačia valiuta išreikšti mokėjimai, gali laikyti vienu bendru sandoriu. Mokėjimų sudedamosios dalys peržiūrimos pagal bendrą sandorį.

272 straipsnis Sandoriai su linijiniu rizikos pobūdžiu

1. Įstaigos sandorius su linijiniu rizikos pobūdžiu priskiria rizikos pozicijoms vadovaudamosi šiomis nuostatomis:

a)      sandoriai su linijiniu rizikos pobūdžiu, kurių pagrindinės finansinės priemonės yra nuosavybės vertybiniai popieriai (įskaitant nuosavybės vertybinių popierių indeksus), auksas, kiti taurieji metalai ir kitos biržos prekės, priskiriami atitinkamai nuosavybės vertybinių popierių (ar nuosavybės vertybinių popierių indekso) ar biržos prekių rizikos pozicijai ir mokėjimo sudedamosios dalies palūkanų normos rizikos laipsniui;

b)      sandoriai su linijiniu rizikos pobūdžiu, kurių pagrindinės finansinės priemonės yra skolos finansinės priemonės, priskiriami šios skolos finansinės priemonės palūkanų normos rizikos laipsniui bei kitam mokėjimo sudedamosios dalies palūkanų normos rizikos laipsniui;

c)      sandoriai su linijiniu rizikos pobūdžiu, kurių sąlygose numatyta mokėjimą keisti mokėjimu, įskaitant išankstinius valiutos keitimo sandorius, priskiriami kiekvienos mokėjimo sudedamosios dalies palūkanų normos rizikos laipsniui.

Jei a, b ar c punkte minėto sandorio mokėjimo sudedamoji dalis ar pagrindinė finansinė skolos priemonė išreikšta užsienio valiuta, ta mokėjimo sudedamoji dalis ar pagrindinė finansinė priemonė taip pat priskiriama šią valiutą atitinkančiai rizikos pozicijai.

2. 1 dalyje sandorių su linijiniu rizikos pobūdžiu rizikos pozicijos dydis yra pagrindinių finansinių priemonių ar biržos prekių, išskyrus skolos finansines priemones, faktinė tariamoji vertė (rinkos vertė padauginta iš kiekio), kuri paverčiama įstaigos šalies valiuta padauginus ją iš atitinkamo valiutos keitimo kurso.

3. Skolos finansinių priemonių ir mokėjimo sudedamųjų dalių rizikos pozicijos dydis yra bendros būsimų mokėjimų sumos faktinė tariamoji vertė (įskaitant tariamąją sumą), kuri paverčiama įstaigos buveinės valstybės narės valiuta ir padauginama iš skolos finansinės priemonės ar mokėjimo sudedamosios dalies modifikuotos trukmės.

4. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio rizikos pozicijos dydis yra referencinės skolos finansinės priemonės tariamosios vertės ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio termino, likusio iki galiojimo pabaigos, sandauga.

273 straipsnis Sandoriai su nelinijiniu rizikos pobūdžiu

1. Įstaigos nustato sandorių su nelinijiniu rizikos pobūdžiu rizikos pozicijų dydį pagal toliau pateiktų dalių nuostatas.

2. Pagal 274 straipsnio 1 dalį ne biržos išvestinės finansinės priemonės su nelinijiniu rizikos pobūdžiu, įskaitant pasirinkimo ir apsikeitimo sandorius, kurių pagrindinė priemonė nėra skolos finansinė priemonė, rizikos pozicijos dydis yra lygus sandorio pagrindinės finansinės priemonės delta koeficiento faktinei tariamajai vertei.

3. Ne biržos išvestinės finansinės priemonės su nelinijiniu rizikos pobūdžiu, įskaitant pasirinkimo ir apsikeitimo sandorius, kurių pagrindinė priemonė yra skolos finansinė priemonė arba mokėjimo sudedamoji dalis, rizikos pozicijos dydis yra lygus sandorio finansinės priemonės arba mokėjimo sudedamosios dalies delta koeficiento faktinės tariamosios vertės ir skolos finansinės priemonės ar mokėjimo sudedamosios dalies modifikuotos trukmės sandaugai.

4. Nustatydamos rizikos pozicijas įstaigos užtikrinimo priemonę vertina taip:

a)      iš sandorio šalies gauta užtikrinimo priemonė laikoma nustatymo dieną besibaigiančia pretenzija sandorio šaliai pagal išvestinės finansinės priemonės sutartį (ilgoji pozicija);

b)      sandorio šaliai pateikta užtikrinimo priemonė laikoma nustatymo dieną besibaigiančiu įsipareigojimu sandorio šaliai (trumpoji pozicija).

274 straipsnis Rizikos pozicijų apskaičiavimas

1. Įstaiga apskaičiuoja rizikos pozicijos dydį ir ženklą taip:

a)      visoms priemonėms, išskyrus skolos finansines priemones:

i)        sandoriui su linijiniu rizikos pobūdžiu – kaip faktinę tariamąją vertę;

ii)       sandoriui su nelinijiniu rizikos pobūdžiu – kaip delta koeficientą atitinkančią tariamąją vertę,  ,

čia:

Pref = pagrindinės finansinės priemonės kaina, išreikšta referencine valiuta;

V = finansinės priemonės vertė (pasirinkimo sandorio atveju ši vertė yra pasirinkimo sandorio kaina);

p = pagrindinės finansinės priemonės kaina, išreikšta ta pačia valiuta kaip ir V;

b)      visų sandorių skolos finansinėms priemonėms ir mokėjimo sudedamosioms dalims:

i)        sandoriui su linijiniu rizikos pobūdžiu – kaip faktinę tariamąją vertę, padaugintą iš modifikuotos trukmės;

ii)       sandoriui su nelinijiniu rizikos pobūdžiu – kaip delta koeficiento tariamąją vertę, padaugintą iš modifikuotos trukmės, ,

čia:

V = finansinės priemonės vertė (pasirinkimo sandorio atveju – pasirinkimo sandorio kaina);

r = palūkanų normos lygis.

Jei V yra išreikšta kita nei referencine valiuta, išvestinės finansinės priemonės vertė turi būti perskaičiuota referencine valiuta padauginant iš atitinkamo valiutos keitimo kurso.

2. Taikydamos 1 dalyje pateiktas formules įstaigos suskirsto rizikos pozicijas į apsidraudimo grupes. Kiekvienai apsidraudimo grupei apskaičiuojama visų gautų rizikos pozicijų sumos absoliučioji vertė. Šio skaičiavimo rezultatas yra grynoji rizikos pozicija, kuri taikant 1 dalį apskaičiuojama pagal šią formulę:

.

275 straipsnis Palūkanų normos rizikos pozicijos

1. Skaičiuodamos palūkanų normos rizikos pozicijas įstaigos taiko toliau pateiktas nuostatas.

2. Kiekviena valiuta išreikštas palūkanų normos rizikos pozicijas, susidarančias dėl:

a)      indėlių, kurie kaip užtikrinimo priemonė buvo gauti iš sandorio šalies,

b)      mokėjimo sudedamųjų dalių,

c)      pagrindinių skolos finansinių priemonių,

kurioms pagal 325 straipsnio 1 lentelę kiekvienu atveju taikomas 1,60 % arba mažesnis kapitalo poreikio koeficientas, įstaigos priskiria vienai iš šešių 4 lentelėje nurodytų apsidraudimo grupių.

4 lentelė

|| Vyriausybės nurodyta palūkanų norma || Ne vyriausybės nurodyta palūkanų norma

Terminas || < 1 metai >1 ≤ 5 metai > 5 metai || < 1 metai >1 ≤ 5 metai > 5 metai

3. Pagrindinių skolos finansinių priemonių arba mokėjimo sudedamųjų dalių palūkanų normos rizikos pozicijų, kurių palūkanų norma apskaičiuojama pagal bazinę palūkanų normą, atitinkančią bendrąją rinkos palūkanų normą, terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra laikotarpis iki kito palūkanų normos perskaičiavimo. Visais kitais atvejais terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra pagrindinės skolos finansinės priemonės likęs galiojimo terminas, o mokėjimo sudedamosios dalies atveju – iki sandorio galiojimo pabaigos likęs terminas.

276 straipsnis Apsidraudimo grupės

1. Įstaigos apsidraudimo grupes nustato pagal 2–5 dalis.

2. Kiekvienam kredito įsipareigojimo neįvykdymo apsikeitimo sandorio referencinės skolos finansinės priemonės emitentui skiriama viena apsidraudimo grupė.

N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai vertinami taip:

a)      referencinės skolos finansinės priemonės rizikos pozicijos dydis n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio krepšelyje yra referencinės skolos finansinės priemonės efektyvi tariamoji vertė, padauginta iš n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinės finansinės priemonės modifikuotos trukmės, atsižvelgiant į referencinės skolos finansinės priemonės kainų skirtumo pokytį;

b)      kiekviena referencinė skolos finansinė priemonė tam tikro n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio krepšelyje priklauso vienai apsidraudimo grupei. Skirtingų n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių rizikos pozicijos neįtraukiamos į tą pačią apsidraudimo grupę;

c)      CCR koeficientas, taikomas kiekvienai apsidraudimo grupei, sukurtai vienai iš n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinės finansinės priemonės referencinių skolos finansinių priemonių, yra:

i) 0,3 % referencinėms skolos finansinėms priemonėms, kurios turi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, atitinkantį kredito kokybės 1–3 žingsnį;

ii) 0,6 % kitoms skolos finansinėms priemonėms.

3. Palūkanų normos rizikos pozicijų, susidarančių dėl:

a)      indėlių, kurie kaip užtikrinimo priemonė gaunami sandorio šalies, neturinčios neįvykdytų nedidelės specifinės rizikos skolos įsipareigojimų,

b)      pagrindinių skolos finansinių priemonių,

kurioms pagal 325 straipsnio 1 lentelę taikomas didesnis kaip 1,60 % kapitalo poreikio koeficientas, atveju kiekvienas emitentas priskiriamas vienai apsidraudimo grupei.

Kai mokėjimo sudedamoji dalis atitinka tokią skolos finansinę priemonę, kiekvienas referencinės skolos finansinės priemonės emitentas taip pat priskiriamas vienai apsidraudimo grupei.

Įstaiga tai pačiai apsidraudimo grupei gali priskirti tam tikro emitento skolos finansinių priemonių arba to paties emitento referencinių skolos finansinių priemonių, kurias atitinka mokėjimo sudedamosios dalys arba kuriomis grindžiami kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai, rizikos pozicijas.

4. Kitos pagrindinės finansinės priemonės (ne skolos finansinės priemonės) priskiriamos toms pačioms apsidraudimo grupėms tik tuo atveju, jei jos yra vienodos arba panašios finansinės priemonės. Visais kitais atvejais jos priskiriamos skirtingoms apsidraudimo grupėms.

Taikydamos šią dalį įstaigos nustato, ar pagrindinės finansinės priemonės yra panašios, vadovaudamosi šiais principais:

a)      nuosavybės vertybinių popierių atveju pagrindinės finansinės priemonės yra panašios, jei jos išleistos to paties emitento. Nuosavybės vertybinių popierių indeksas laikomas atskiru emitentu;

b)      tauriųjų metalų atveju pagrindinės finansinės priemonės yra panašios, jei susietos su tuo pačiu metalu. Tauriųjų metalų indeksas laikomas atskiru tauriuoju metalu;

c)      elektros energijos atveju pagrindinės finansinės priemonės yra panašios, jei tiekimo teisės ir pareigos susijusios tuo pačiu didžiausios ir mažiausios apkrovos laiko intervalu per 24 val.;

d)      biržos prekių atveju pagrindinės finansinės priemonės yra panašios, jei susietos su ta pačia biržos preke. Biržos prekių indeksas laikomas atskira biržos preke.

5. Skirtingų apsidraudimo grupių kategorijų CCR koeficientai (toliau – CCRM) nustatyti toliau pateiktoje lentelėje:

5 lentelė

|| Apsidraudimo grupių kategorijos || CCRM

1. || Palūkanų normos || 0,2 %

2. || Referencinės skolos finansinės priemonės, kuria grindžiamas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris ir kuriai pagal IV antraštinės dalies 2 skyriaus 1 lentelę taikomas 1,60 % ar mažesnis kapitalo poreikio koeficientas, palūkanų normos rizikos pozicijos || 0,3 %

3. || Skolos finansinės priemonės arba referencinės skolos finansinės priemonės, kuriai pagal IV antraštinės dalies 2 skyriaus 1 lentelę taikomas didesnis kaip 1,60 % kapitalo poreikio koeficientas, palūkanų normos rizikos pozicijos || 0,6 %

4. || Valiutų kursai || 2,5 %

5. || Elektros energija || 4 %

6. || Auksas || 5 %

7. || Nuosavybės vertybiniai popieriai || 7 %

8. || Taurieji metalai (išskyrus auksą) || 8,5 %

9. || Kitos biržos prekės (išskyrus tauriuosius metalus ir elektros energiją) || 10 %

10. || Pagrindinės ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijos, nepriskirtos nė prie vienos iš minėtų kategorijų || 10 %

Kiekvienai kategorijai priklausančios 5 lentelės 10 punkte nurodytos pagrindinės ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijos priskiriamos skirtingoms apsidraudimo grupėms.

6. Sandoriams su nelinijiniu rizikos pobūdžiu arba mokėjimo sudedamosioms dalims ir skolos finansinių priemonių, kaip pagrindinių finansinių priemonių, sandoriams, kurių delta koeficiento arba modifikuotos trukmės įstaiga negali nustatyti taikydama kompetentingos institucijos patvirtintą priemonių rinkos rizikai padengti skirto nuosavų lėšų poreikio apskaičiavimo modelį, kompetentinga institucija konservatyviai nustato rizikos pozicijų dydį ir taikytinus CCRMj koeficientus arba prašo įstaigos taikyti 3 skirsnyje nustatytą metodą. Užskaita nepripažįstama (t. y. pozicijos vertė nustatoma taip, lyg užskaitos grupę sudarytų tik vienas atskiras sandoris).

7. Įstaiga taiko vidaus procedūras, kad, prieš įtraukdama sandorį į apsidraudimo grupę, įsitikintų, jog sandoris vykdomas teisinėmis priemonėmis pagal užskaitos susitarimą, atitinkantį 7 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

8. Įstaiga, kuri pasinaudoja užtikrinimo priemone, kad sumažintų CCR, taiko vidaus procedūras, kad, prieš atsižvelgdama į užtikrinimo priemonės poveikį atliekant skaičiavimus, įsitikintų, jog užtikrinimo priemonė atitinka 4 skyriuje nustatytus teisinio tikrumo standartus.

6 skirsnis Vidaus modelio metodas

277 straipsnis Vidaus modelio metodas

1. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad įstaiga įvykdė 2 dalyje nustatytą reikalavimą, jos leidžia tai įstaigai taikyti vidaus modelio metodą (IMM) toliau nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti:

a)      268 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų sandorių;

b)      268 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytų sandorių;

c)      268 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytų sandorių.

Jeigu įstaigai leidžiama taikyti IMM pirmesnės pastraipos a–c punktuose nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti, ji taip pat gali taikyti IMM 268 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytiems sandoriams.

Nepaisant 268 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, įstaiga gali nuspręsti šio metodo netaikyti nereikšmingo dydžio ir rizikos pozicijoms. Tokiu atveju įstaiga šioms pozicijoms taiko vieną iš 3–5 skirsniuose nustatytų metodų.

2. Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms taikyti IMM 1 dalyje nurodytiems skaičiavimams atlikti tik jeigu įstaiga įrodė, kad įvykdė šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus, o kompetentingos institucijos įsitikino, kad įstaigos taikomos CCR valdymo sistemos yra patikimos ir tinkamai įgyvendinamos.

3. Kompetentingos institucijos gali įstaigoms leisti tam tikrą laiką nuosekliai taikyti IMM įvairių tipų sandoriams. Šiuo nuoseklaus taikymo laikotarpiu įstaigos gali taikyti 3 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus tų tipų sandoriams, kuriems jos netaiko IMM.

4. Visiems ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams ir ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, kuriems įstaiga pagal 1 dalį negavo leidimo taikyti IMM, įstaiga taiko 3 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus.

Grupė gali nuolat derinti šiuos metodus. Įstaiga šiuos metodus gali derinti tik jei vienas iš metodų taikomas 276 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais.

5. Įstaiga, kuriai pagal 1 dalį leista taikyti IMM, negali vėl pradėti taikyti 3 arba 5 skirsnyje nustatytų metodų, nebent kompetentinga institucija leistų tai daryti. Kompetentingos institucijos suteikia tokį leidimą, jeigu įstaiga nurodo rimtą priežastį.

6. Jeigu įstaiga nebeatitinka šiame skirsnyje apibrėžtų reikalavimų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir atlieka vieną iš šių veiksmų:

a) pateikia kompetentingai institucijai laipsniško atitikties reikalavimams atkūrimo planą;

b) pateikia kompetentingai institucijai pakankamai įrodymų, kad reikalavimų nesilaikymo poveikis yra nereikšmingas.

278 straipsnis Pozicijos vertė

1. Jeigu įstaigai pagal 277 straipsnio 1 dalį leista taikyti IMM visų ar kai kurių toje dalyje nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti, ji nustato tų sandorių pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu.

Taikant šiuo tikslu įstaigos naudojamą modelį:

a)      tiksliai apibūdinamas prognozuojamas užskaitos grupės rinkos vertės pokyčių, atsirandančių dėl bendros atitinkamų rinkos kintamųjų, pvz., palūkanų normos, užsienio valiutos kurso, pokyčių įtakos, pasiskirstymas;

b)      apskaičiuojama užskaitos grupės pozicijos vertė bet kurią dieną ateityje atsižvelgiant į bendrą rinkos kintamųjų pokyčių įtaką.

2. Kad modelis apimtų garantinės įmokos nustatymo poveikį, užtikrinimo priemonės vertės modelis turi atitikti pagal šį skirsnį IMM modeliui taikomus kiekybinius, kokybinius ir duomenų reikalavimus, o įstaiga į savo prognozuojamą užskaitos grupės rinkos vertės pokyčių pasiskirstymą gali įtraukti tik 193 straipsnio 2 dalyje ir 232 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią finansinę užtikrinimo priemonę.

3. Su sandorio šalies kredito rizika susijęs nuosavų lėšų poreikis dėl CCR pozicijų, kurioms įstaiga taiko IMM, yra didesnis iš šių dviejų poreikių:

a)      su tomis pozicijomis susijęs nuosavų lėšų poreikis, apskaičiuotas remiantis faktine EPE ir naudojantis dabartiniais rinkos duomenimis;

b)      su tomis pozicijomis susijęs nuosavų lėšų poreikis, apskaičiuotas remiantis faktine EPE ir atlikus bendrą nuoseklų visų CCR pozicijų, kurioms taikomas IMM, koregavimą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas.

4. Išskyrus sandorio šalims, kurioms būdinga specifinė klaidingų sprendimų rizika ir kurios patenka į 285 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo sritį, įstaigos apskaičiuoja pozicijos vertę kaip alfa (α) ir faktinės EPE sandaugą:

Čia:

α =     1,4, nebent kompetentingos institucijos reikalauja aukštesnio α koeficiento arba leidžia įstaigoms naudoti savus įverčius pagal 9 dalį.

Faktinė EPE apskaičiuojama įvertinant tikėtiną poziciją (EEt) kaip vidutinę poziciją bet kurią ateities dieną t, kai vidurkis nustatomas pagal atitinkamų rinkos rizikos veiksnių galimas būsimąsias vertes.

Pagal modelį apskaičiuojama būsimų datų (t1, t2, t3...) EE.

5. Faktinė EE apskaičiuojama grįžtamuoju būdu:

Čia:

dabartinė data yra t0;

Faktinė EEt0 lygi dabartinei pozicijai.

6. Faktinė EPE yra faktinės EE vidurkis per pirmuosius ateities pozicijos metus. Jei visų užskaitos grupės sandorių terminas baigiasi anksčiau nei per vienus metus, EPE yra EE vidurkis per visą laikotarpį, kol baigiasi visų užskaitos grupės sandorių terminas. Faktinė EPE apskaičiuojama kaip faktinės EE svertinis vidurkis:

kai koeficientus  galima taikyti tais atvejais, kai būsima pozicija skaičiuojama laiko požiūriu netolygiai pasiskirsčiusiais laikotarpiais.

7. Įstaigos apskaičiuoja EE arba didžiausią poziciją remdamosi pozicijų pasiskirstymu atsižvelgiant į galimą nenormalų pozicijų pasiskirstymą.

8. Įstaiga kiekvienai sandorio šaliai gali taikyti konservatyvesnį pagal modelį apskaičiuojamo pasiskirstymo įvertį nei α, padauginta iš faktinės EPE, kaip apskaičiuota pagal 4 dalyje pateiktą formulę.

9. Nepaisant 4 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms naudoti savus alfa įverčius, kai:

a)      alfa lygi vidaus kapitalo, gauto visiškai sumodeliavus visų sandorio šalių CCR vertę (skaitiklis), ir vidaus kapitalo, nustatyto pagal EPE (vardiklis), santykiui;

b)      vardiklyje EPE naudojama taip, lyg ji būtų nekintama neapmokėta suma.

Skaičiuojant alfa vertę pagal šią dalį, ji yra ne mažesnė nei 1,2.

10. Siekdama apskaičiuoti alfa įvertį pagal 9 dalį, įstaiga užtikrina, kad skaitiklis ir vardiklis būtų apskaičiuojami pagal modeliavimo metodiką, parametrų specifikacijas ir portfelio sudėtį. α apskaičiuoti taikomas metodas grindžiamas įstaigos vidaus kapitalo skaičiavimo metodu, tinkamai patvirtintas dokumentais ir tikrinamas nepriklausomų ekspertų. Be to, įstaiga peržiūri savo alfa įverčius bent kas ketvirtį ir dažniau, jei portfelio sudėtis ilgainiui kinta. Įstaiga taip pat nuolat vertina modelio riziką.

11. Įstaiga kompetentingoms institucijoms pateikia pakankamus įrodymus, kad jos vidaus alfa įverčiai skaitiklyje apima visų sandorio šalių sandorių arba sandorių portfelių rinkos verčių pasiskirstymo reikšmingus priklausomybės šaltinius. Skaičiuojant vidaus alfa įverčius atsižvelgiama į portfelio struktūrą.

12. Prižiūrėdamos įverčių naudojimą pagal 9 dalį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į reikšmingą alfa įverčių kitimą, kuris atsiranda dėl netinkamai sudarytų modelių, taikomų skaitikliui apskaičiuoti, ypač esant kreivės išgaubtumui.

13. Bendrame rinkos ir kredito rizikos modelyje panaudoti rinkos rizikos veiksnių svyravimai ir koreliacijos prireikus susiejami su kredito rizikos veiksniu, kad atspindėtų dėl ekonominio nuosmukio galimai padidėjusius svyravimus arba koreliacijas.

279 straipsnis Užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė

1. Jei užskaitos grupei taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos ir kasdienis vertinimas rinkos verte, įstaiga gali naudoti vieną iš šių EPE įverčių:

a)      faktinę EPE, neatsižvelgdama į užtikrinimo priemonę, gautą ar suteiktą naudojant garantinę įmoką, pridėjus bet kokią sandorio šaliai neatsižvelgiant į kasdienį vertinimo ir garantinės įmokos nustatymo procesą ar dabartinę poziciją suteiktą užtikrinimo priemonę;

b)      papildomą mokestį, kuris apima galimą pozicijos padidėjimą per visą garantinės įmokos rizikos laikotarpį, pridėjus didesnę iš šių verčių:

i)        dabartinę poziciją, įskaitant visas šiuo metu turimas arba suteiktas užtikrinimo priemones, išskyrus užtikrinimo priemones, kurių atžvilgiu reikalaujama vykdyti jų vertės išlaikymo prievolę arba dėl kurių ginčijamasi;

ii)       didžiausią grynąją poziciją, įskaitant užtikrinimo priemonę pagal susitarimą dėl garantinės įmokos, kuriai esant nebūtų pareikalauta vykdyti užtikrinimo priemonės vertės išlaikymo prievolės. Ši suma apima visas pagal susitarimą dėl garantinės įmokos numatytas taikytinas ribas, mažiausias pervedamas sumas, nepriklausomas sumas ir pradines garantines įmokas;

c)      jeigu, vertinant EE, modelis apima garantinės įmokos nustatymo poveikį, įstaiga gali, kompetentingai institucijai leidus, modelio EE vertę tiesiogiai panaudoti 13 straipsnio 5 dalyje nurodytoje formulėje. Kompetentingos institucijos tokį leidimą suteikia tik įsitikinusios, kad modelis tinkamai apima garantinės įmokos nustatymo poveikį, vertinant EE.

Taikydamos b punktą įstaigos apskaičiuoja papildomą mokestį kaip sandorių rinkos vertės numatomą teigiamą pokytį garantinės įmokos rizikos laikotarpiu. Į užtikrinimo priemonės vertės pokyčius atsižvelgiama taikant standartines nepastovumo korekcijas pagal 4 skyriaus 3 skirsnį arba savus nepastovumo korekcijų įverčius pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, tačiau garantinės įmokos rizikos laikotarpiu negalima įsipareigoti mokėti užtikrinimo priemonės įmokų. Garantinės įmokos rizikos laikotarpiui taikomi 2–4 dalyse nustatyti mažiausi laikotarpiai.

2. Sandorių, kuriems reikia kasdien koreguoti garantinę įmoką ir atlikti rinkos vertės vertinimą, garantinės įmokos rizikos laikotarpis, naudojamas siekiant sumodeliuoti pozicijos vertę atsižvelgiant į susitarimus dėl garantinės įmokos, yra ne mažesnis nei:

a)      5 darbo dienos užskaitos grupėms, kurias sudaro tik atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoriai ir garantinės įmokos skolinimo sandoriai;

b)      10 darbo dienų kitoms užskaitos grupėms.

a ir b punktams taikomos šios išimtys:

i)        visų užskaitos grupių, kuriose sandorių skaičius bet kurią ketvirčio dieną yra didesnis kaip 5 000, kito ketvirčio garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra ne mažesnis nei 20 darbo dienų. Ši išimtis netaikoma įstaigų sandorių pozicijoms;

ii)       užskaitos grupių, kurias sudaro vienas ar daugiau sandorių, susijusių su nelikvidžia užtikrinimo priemone arba ne biržos išvestine finansine priemone, kurios neįmanoma lengvai pakeisti, garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra ne mažesnis nei 20 darbo dienų.

Įstaiga nustato, ar užtikrinimo priemonė yra nelikvidi arba ar ne biržos išvestinių finansinių priemonių neįmanoma lengvai pakeisti nepalankiomis rinkos sąlygomis, t. y. nesant nuolat aktyvios rinkos, kai sandorio šaliai per dvi dienas ar mažiau būtų pasiūlyta daug kainų, kurios neturėtų poveikio rinkai arba kurioms nebūtų taikoma rinkos diskonto norma (užtikrinimo priemonės atveju) ar premija (ne biržos išvestinės finansinės priemonės atveju).

Įstaiga apsvarsto, ar didžioji dalis sandorių arba vertybinių popierių, kuriuos ji laiko kaip užtikrinimo priemonę, nėra gauti iš vienos konkrečios sandorio šalies ir ar, tai sandorio šaliai skubotai pasitraukus iš rinkos, įstaiga galėtų tuos sandorius ar vertybinius popierius pakeisti.

3. Jeigu per ankstesnius du ketvirčius įstaiga dalyvavo daugiau kaip dviejuose ginčuose dėl reikalavimo vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, kurie yra susiję su tam tikra užskaitos grupe arba sandorio šalimi ir kurie truko ilgiau nei 2 dalyje nustatytas taikytinas garantinės įmokos rizikos laikotarpis, kitus du ketvirčius įstaiga taiko garantinės įmokos rizikos laikotarpį, bent du kartus ilgesnį už laikotarpį, nustatytą tai užskaitos grupei 2 dalyje.

4. Koreguojant garantinę įmoką kas N dienų, garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra bent lygus 2 dalyje nustatytam laikotarpiui F, pridėjus N dienų skaičių ir atėmus vieną dieną, t. y.:

Garantinės įmokos rizikos laikotarpis = F + N - 1

5. Jeigu vidaus modelis apima garantinės įmokos nustatymo poveikį užskaitos grupės rinkos vertei, įstaiga, apskaičiuodama ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertę, modeliuoja užtikrinimo priemonę, išreikštą ne tos pačios valiutos grynaisiais pinigais kaip pati pozicija, kartu su pozicija.

6. Jeigu įstaiga negali modeliuoti užtikrinimo priemonės kartu su pozicija, ji, apskaičiuodama ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertę, neatsižvelgia į užtikrinimo priemonės, išreikštos ne tos pačios valiutos grynaisiais pinigais kaip pati pozicija, poveikį, išskyrus tuos atvejus, kai taiko nepastovumo korekcijas, atitinkančias išsamiojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo su savais nepastovumo korekcijų įverčiais standartus arba standartines nepastovumo korekcijas pagal 4 skyrių.

7. IMM taikanti įstaiga savo modeliuose neatsižvelgia į pozicijos vertės sumažėjimo dėl kurios nors užtikrinimo priemonės pateikimo sutarties sąlygos, pagal kurią, sandorio šalies kredito kokybei pablogėjus, reikalaujama suteikti užtikrinimo priemonę, poveikį.

280 straipsnis CCR valdymo politika, procedūros ir sistemos

1. Įstaiga įdiegia ir palaiko CCR valdymo sistemą, kurią sudaro:

a)      politika, procedūros ir sistemos, kurių paskirtis – užtikrinti CCR nustatymą, vertinimą, valdymą, patvirtinimą ir vidaus ataskaitų rengimą;

b)      procedūros, skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi tos politikos, procedūrų ir sistemų reikalavimų.

Ši politika, procedūros ir sistemos yra patikimos, nuosekliai įgyvendinamos ir patvirtintos dokumentais. Dokumentuose turi būti paaiškinti CCR rizikai nustatyti taikomi empiriniai metodai.

2. 1 dalyje nustatyta CCR valdymo sistema apima su CCR susijusią rinkos, likvidumo, teisinę ir operacinę riziką. Visų pirma, šia sistema užtikrinama, kad įstaiga laikosi šių principų:

a)      nevykdo operacijų su sandorio šalimi, kurios kreditingumo nėra įvertinusi;

b)      deramai atsižvelgia į kredito riziką, kuri kyla prieš atsiskaitymą ir atsiskaitant;

c)      šią riziką valdo taip visapusiškai, kiek sandorio šaliai yra įmanoma, sujungdama CCR pozicijas ir kitas kredito pozicijas, ir daro tai visos įmonės lygmeniu.

3. IMM taikanti įstaiga užtikrina, kad jos CCR valdymo sistema pagal visus kompetentingos institucijos reikalavimus apima su toliau nurodytais veiksniais susijusią likvidumo riziką:

a)      galimi reikalavimai vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę esant rinkos sukrėtimui, kai apsikeista kintamosiomis garantinėmis įmokomis ar kitų rūšių, pvz., pradinėmis ar nepriklausomomis, garantinėmis įmokomis;

b)      galimi reikalavimai grąžinti sandorio šalių suteiktos užtikrinimo priemonės perviršį;

c)      reikalavimai, pateikiami dėl galimo prastesnio išorinio pačios įstaigos kredito kokybės vertinimo.

Įstaiga užtikrina, kad užtikrinimo priemonės pakartotinio panaudojimo pobūdis ir laikotarpis atitinka jos likvidumo poreikius ir nekelia pavojaus jos gebėjimui laiku suteikti ar grąžinti užtikrinimo priemonę.

4. Įstaigos valdymo organas ir vyresnioji vadovybė aktyviai siekia užtikrinti, kad CCR valdyti būtų skiriama pakankamai išteklių. Vyresnioji vadovybė apie taikomo modelio trūkumus ir prielaidas bei galimus jų padarinius rezultatų patikimumui informuojama per oficialią procedūrą. Vyresnioji vadovybė taip pat informuojama apie rinkos nepastovumą, su veikla susijusias problemas ir kaip į visa tai atsižvelgiama modelyje.

5. Pagal 281 straipsnio 2 dalies b punktą kasdien rengiamas įstaigos CCR ataskaitas tikrina atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus sumažinti atskirų kredito valdytojų arba prekybinių operacijų vykdytojų pozicijas ir visos kredito įstaigos CCR.

6. Pagal 1 dalį įdiegta įstaigos CCR valdymo sistema taikoma kartu su vidaus kredito ir sandorių ribomis. Kredito ir sandorių ribos su įstaigos rizikos vertinimo modeliu siejamos nuosekliai ir kreditų valdytojams, prekybinių operacijų vykdytojams ir vyresniajai vadovybei suprantamu būdu. Įstaiga taiko oficialią procedūrą, skirtą pranešti apie rizikos ribų pažeidimus atitinkamo lygio vadovybei.

7. Įstaiga, atlikdama CCR vertinimą, kasdien arba kelis kartus per dieną nustato kredito linijų išnaudojimo rodiklį. Įstaiga apskaičiuoja dabartinės pozicijos vertę su užtikrinimo priemone ir be jos. Įstaiga apskaičiuoja ir kontroliuoja atskirų portfelių ir sandorio šalių didžiausią poziciją arba galimą ateities poziciją jos pasirinktu pasikliautinuoju intervalu. Įstaiga atsižvelgia į dideles pozicijas ir koncentruotas pozicijas, įskaitant susijusių sandorio šalių grupių, pramonės įmonių ir rinkos pozicijas.

8. Įstaiga vykdo nuolatinį ir griežtą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Vyresnioji vadovybė nuolat, bent kas ketvirtį tikrina šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, į juos atsižvelgiama valdymo organui ar vyresniajai vadovybei nustatant CCR politiką ir ribas. Jei atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatoma, kad tam tikromis aplinkybėmis įstaiga yra ypač pažeidžiama, būtina nedelsiant imtis priemonių siekiant tinkamai valdyti šią riziką.

281 straipsnis CCR valdymo organizacinės struktūros

1. IMM taikanti įstaiga įsteigia ir palaiko:

a)      2 dalies reikalavimus atitinkantį rizikos kontrolės skyrių;

b)      3 dalies reikalavimus atitinkantį užtikrinimo priemonių valdymo skyrių.

2. Rizikos kontrolės skyrius atsako už CCR valdymo sistemos kūrimą ir diegimą bei pradinį ir nuolatinius modelio tikrinimus bei vykdo šias funkcijas ir atitinka šiuos reikalavimus:

a)      atsako už įstaigos CCR valdymo sistemos kūrimą ir diegimą;

b)      rengia kasdienes ataskaitas apie įstaigos rizikos vertinimo modelio taikymo rezultatus ir tuos rezultatus nagrinėja. Ši analizė apima CCR pozicijų verčių ir sandorių ribų tarpusavio priklausomybės vertinimą;

c)      tikrina įvesties duomenų vientisumą bei rengia ir nagrinėja ataskaitas apie įstaigos rizikos vertinimo modelio taikymo rezultatus, taip pat pateikia rizikos pozicijų ir kredito bei sandorių ribų tarpusavio priklausomybės vertinimą;

d)      yra nepriklausomas nuo skyrių, kuriuose nustatomos ir atnaujinamos pozicijos arba jomis prekiaujama, ir nepasiduoda nederamai įtakai;

e)      jame dirba pakankamai darbuotojų;

f)       atsiskaito tiesiogiai įstaigos vyresniajai vadovybei;

g)      jo darbas glaudžiai susietas su kasdieniu įstaigos kredito rizikos valdymo procesu;

h)      jo darbo rezultatai yra neatsiejama įstaigos kredito ir bendros rizikos planavimo, stebėjimo ir kontrolės proceso dalis.

3. Užtikrinimo priemonių valdymo skyrius atlieka šias užduotis ir funkcijas:

a)      įvertina ir teikia reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, sprendžia su reikalavimais vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę susijusius ginčus ir kasdien tiksliai informuoja apie nepriklausomų sumų, pradinių ir kintamųjų garantinių įmokų dydį;

b)      kontroliuoja duomenų, kuriais naudojamasi teikiant reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, vientisumą ir užtikrina, kad šie duomenys būtų nuoseklūs ir reguliariai suderinami su visais įstaigos turimais susijusių duomenų šaltiniais;

c)      stebi pakartotinio užtikrinimo priemonės naudojimo mastą ir visus įstaigos teisių, susijusių su jos suteikta užtikrinimo priemone, pokyčius;

d)      atitinkamo lygio vadovybei praneša apie tai, kokios rūšies užtikrinimo priemonė naudojama pakartotinai, ir apie tokio pakartotinio naudojimo sąlygas, įskaitant priemonę, kredito kokybę ir grąžinimo terminą;

e)      stebi atskirų įstaigos priimamų užtikrinimo priemonių rūšių koncentraciją;

f)       reguliariai, bent kas ketvirtį, vyresniajai vadovybei teikia informaciją apie užtikrinimo priemonės valdymą, įskaitant informaciją apie gautos ir suteiktos užtikrinimo priemonės rūšį, dydį, kitimą ir su reikalavimais vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę susijusių ginčų priežastis. Tose vidaus ataskaitose taip pat atsižvelgiama į šių duomenų kitimo tendencijas.

4. Vyresnioji vadovybė užtikrinimo priemonių valdymo skyriui pagal 1 dalies b punktą skiria pakankamų išteklių, kad užtikrintų, jog taikant jo sistemas būtų pasiektas tinkamas veiklos rezultatų lygis, kuris vertinamas pagal tai, ar įstaiga laiku ir tiksliai pateikia reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę ir ar ji laiku reaguoja į sandorio šalių reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę. Vyresnioji vadovybė užtikrina, kad skyrius turėtų pakankamai darbuotojų, kurie, netgi esant sunkiai rinkos krizei, gebėtų laiku tvarkyti reikalavimus ir ginčus ir suteiktų įstaigai galimybę apriboti dėl sandorių apimčių kylančių didelių ginčų skaičių.

282 straipsnis CCR valdymo sistemos patikrinimas

Vykdydama vidaus auditą įstaiga reguliariai atlieka nepriklausomą savo CCR valdymo sistemos patikrinimą. Per šį patikrinimą tikrinama pagal 281 straipsnį reikalaujamų kontrolės ir užtikrinimo priemonių valdymo skyrių veikla, konkrečiai bent šie aspektai:

a) pagal 280 straipsnį reikalaujamos CCR valdymo sistemos ir proceso dokumentų pakankamumas;

b) pagal 281 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujamo CCR kontrolės skyriaus organizacinė struktūra;

c) pagal 281 straipsnio 1 dalies b punktą reikalaujamo CCR užtikrinimo priemonių valdymo skyriaus organizacinė struktūra;

d) CCR priemonių integravimas į kasdienį rizikos valdymo procesą;

e) rizikos įvertinimo modelių ir vertinimo sistemų, naudojamų operacijas vykdančiuose bei šių operacijų apskaitą atliekančiuose padaliniuose, patvirtinimo procesas;

f) bet kokio reikšmingo CCR vertinimo proceso pakeitimo tvirtinimas;

g) CCR, kuriai taikomas rizikos vertinimo modelis, apimtis;

h) vadovybės informavimo sistemos vientisumas;

i) CCR duomenų tikslumas ir išsamumas;

j) tikslus teisinių sąlygų užtikrinimo priemonės pateikimo ir užskaitos susitarimuose taikymas nustatant pozicijos vertę;

k) modeliams naudojamų duomenų šaltinių nuoseklumo, pateikimo laiku, patikimumo bei objektyvumo tikrinimas;

l) nepastovumo ir koreliacijos prielaidų tikslumas ir tinkamumas;

m) vertinimo ir rizikos transformavimo apskaičiavimų tikslumas;

n) modelio tikslumo tikrinimas dažnai atliekant grįžtamąjį patikrinimą, kaip nustatyta 287 straipsnio 1 dalies b–e punktuose;

o) CCR kontrolės skyriaus ir užtikrinimo priemonių valdymo skyriaus atitiktis atitinkamiems teisės aktų reikalavimams.

283 straipsnis Taikymo patikrinimas

1. Įstaigos užtikrina, kad taikant faktinei EPE apskaičiuoti naudojamą modelį gautų pozicijos verčių pasiskirstymas būtų deramai integruojamas į kasdienį įstaigos CCR valdymo procesą ir kad į rezultatus, gautus taikant modelį, būtų atsižvelgiama patvirtinant kredito suteikimą, vykdant CCR valdymą ir paskirstant vidaus kapitalą.

2. Įstaiga kompetentingoms institucijoms pateikia pakankamus įrodymus, kad pozicijų pasiskirstymui, kuriuo pagrįstas EPE apskaičiavimas, apskaičiuoti ji ne mažiau kaip vienus metus prieš tai, kai gavo kompetentingų institucijų leidimą taikyti IMM pagal 277 straipsnį, taikė modelį, iš esmės atitinkantį šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

3. CCR pozicijų pasiskirstymui apskaičiuoti taikomas modelis yra pagal 280 straipsnį reikalaujamos CCR valdymo sistemos dalis. Ši sistema apima kredito linijų panaudojimo vertinimą, sujungiant CCR pozicijas kartu su kitomis kredito pozicijomis, ir vidaus kapitalo paskirstymą.

4. Be EPE, įstaiga apskaičiuoja ir tvarko dabartines pozicijas. Prireikus įstaiga apskaičiuoja dabartinės pozicijos vertę su užtikrinimo priemone ir be jos. Taikymo patikrinimo rezultatai laikomi patenkinamais, jeigu įstaiga naudoja kitas CCR vertinimo priemones, pvz., didžiausią poziciją, nustatytą remiantis pozicijų pasiskirstymu, apskaičiuotu taikant tą patį modelį, kaip ir skaičiuojant EPE.

5. Įstaigos sistemos yra pakankamai pajėgios, kad prireikus būtų galima įvertinti EE kasdien, nebent ji kompetentingoms institucijoms pateiktų pakankamai įrodymų, kad jos turimų CCR pozicijų taip dažnai apskaičiuoti nereikia. Įstaiga apskaičiuoja EE tam tikram laikotarpiui ateityje, kuriuo tinkamai atsispindi būsimų grynųjų pinigų srautų laiko tendencijos ir sutarčių termino pabaiga bei deramai atsižvelgiama į pozicijų reikšmingumą ir sudėtį.

6. Pozicija apskaičiuojama, stebima ir kontroliuojama visų užskaitos grupės sutarčių galiojimo laikotarpiu, o ne tik vieniems metams į priekį. Įstaiga taiko sandorio šalių rizikos nustatymo ir kontrolės procedūras pozicijoms, kurių terminas ilgesnis nei vieni metai. Ilgesnį laikotarpį apimančios pozicijų prognozės duomenys panaudojami taikant įstaigos vidaus kapitalo skaičiavimo modelį.

284 straipsnis Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

1. Įstaiga turi visapusišką CCR testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, kuri taikoma ir vertinant su CCR susijusį nuosavų lėšų poreikį bei atitinka 2–10 dalyse išdėstytus reikalavimus.

2. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatomi galimi įvykiai ar būsimi ekonominių sąlygų pokyčiai, galintys daryti nepalankią įtaką įstaigos kredito pozicijoms, ir įvertinamas įstaigos gebėjimas susidoroti su tokiais pokyčiais.

3. Testavimo pagal programą rezultatai palyginami su rizikos ribomis ir įstaigos laikomi Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 79 straipsnyje nustatytos procedūros dalimi.

4. Programa visapusiškai apima sandorių ir bendrųjų pozicijų visų rūšių sandorio šalies kredito riziką konkrečių sandorio šalių lygmeniu per įprastam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti pakankamą laikotarpį.

5. Pagal šią programą bent kas mėnesį numatyta atlikti visų įstaigos sandorių šalių pozicijoms įtakos galinčių turėti rinkos rizikos veiksnių, pvz., palūkanų normų, užsienio valiutos kurso rizikos, nuosavybės vertybinių popierių, kredito maržos ir biržos prekių kainų, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant juos nustatyti ir suteikti įstaigai galimybę prireikus sumažinti nestandartinės konkrečios kryptinės rizikos koncentracijas. Pozicijų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant vieno veiksnio, daugelio veiksnių ir reikšmingą nekryptinę riziką bei bendrus nepalankius pozicijų ir kreditingumo pokyčius, atliekamas konkrečios sandorio šalies, sandorio šalių grupės ir visos įstaigos CCR lygmeniu.

6. Įstaiga bent kas ketvirtį taiko daugelio veiksnių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus ir vertina reikšmingą nekryptinę riziką, įskaitant pelningumo kreivės riziką ir bazinę riziką. Atliekant daugelio veiksnių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nagrinėjami bent šie scenarijai:

a)      įvyko rimti ekonominiai arba rinkos įvykiai;

b)      gerokai sumažėjo bendrasis rinkos likvidumas;

c)      stambus finansų tarpininkas likviduoja pozicijas.

7. Pagrindinių rizikos veiksnių sukeltų sukrėtimų stiprumas atitinka testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslą. Vertinant mokumą nepalankiomis sąlygomis pagrindinių rizikos veiksnių sukelti sukrėtimai turi būti pakankamai stiprūs, kad apimtų istorines ekstremalias rinkos aplinkybes ir ekstremalias, bet tikėtinas nepalankias rinkos sąlygas. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įvertinamas tokių sukrėtimų poveikis nuosavoms lėšoms, nuosavų lėšų poreikiui ir pajamoms. Kasdienio portfelių stebėjimo, apdraudimo ir koncentracijų valdymo tikslais pagal testavimo programą taip pat nagrinėjami ne tokie nepalankūs ir labiau tikėtini scenarijai.

8. Programoje prireikus taip pat numatoma atlikti atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant nustatyti ekstremalius, tačiau tikėtinus scenarijus, kurie galėtų turėti reikšmingų neigiamų padarinių. Atliekant atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atsižvelgiama į reikšmingo portfelio netiesiškumo poveikį.

9. Pagal programą atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai reguliariai, bent kas ketvirtį, pateikiami vyresniajai vadovybei. Ataskaitos ir rezultatų analizė apima stipriausius poveikius visam portfeliui sandorio šalies lygmeniu, reikšmingas koncentracijas portfelio segmentuose (tame pačiame sektoriuje arba regione) ir konkrečias susijusias portfeliui ir sandorio šalims būdingas tendencijas.

10. Vyresnioji vadovybė imasi vadovaujamojo vaidmens integruojant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis į rizikos valdymo sistemą ir įstaigos rizikos valdymo principus ir užtikrina, kad gauti rezultatai būtų reikšmingi ir naudojami CCR valdyti. Reikšmingų pozicijų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai įvertinami vadovaujantis gairėmis, kuriose nurodoma įstaigai priimtina rizika, ir pateikiami vyresniajai vadovybei, kuri juos aptaria ir, nustačius per didelę ar koncentruotą riziką, imasi atitinkamų veiksmų.

285 straipsnis Klaidingų sprendimų rizika

1. Šiame straipsnyje:

a)      „bendroji klaidingų sprendimų rizika“ kyla, kai tikimybė, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, ir bendrų rinkos rizikos veiksnių tarpusavio koreliacija yra teigiama;

b)      „specifinė klaidingų sprendimų rizika“ kyla, kai tarp sandorio šalies ir ne biržos išvestinės finansinės priemonės arba vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio pagrindinės priemonės emitento yra teisinis ryšys.

2. Įstaiga deramai įvertina pozicijas, kurios kelia didelę bendrąją ir specifinę klaidingų sprendimų riziką.

3. Bendrajai klaidingų sprendimų rizikai nustatyti įstaiga parengia testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizes siekdama įvertinti nepalankius rizikos veiksnius, turinčius neigiamą įtaką sandorio šalies kreditingumui. Atliekant tokį testavimą atsižvelgiama į stiprių sukrėtimų, kurie įvyksta pasikeitus rizikos veiksnių tarpusavio ryšiams, galimybę. Įstaiga bendrąją klaidingų sprendimų riziką stebi pagal gaminius, regionus, sektorius ar kitas su verslu susijusias kategorijas.

4. Įstaiga nuo sandorio pradžios ir visu jo galiojimo laikotarpiu taiko procedūras su kiekvienu juridiniu subjektu susijusiems specifinės klaidingų sprendimų rizikos atvejams nustatyti, stebėti ir kontroliuoti. Sandoriai su sandorio šalimis, kai nustatoma specifinė klaidingų sprendimų rizika, vertinami pagal 5 dalį.

5. Įstaigos apskaičiuoja su CCR susijusį nuosavų lėšų poreikį sandorio šalims, kurių atžvilgiu nustatyta specifinė klaidingų sprendimų rizika, pagal šiuos principus:

a)      finansinės priemonės, susijusios su specifine klaidingų sprendimų rizika, neįtraukiamos į tą pačią užskaitos grupę kaip kiti sandoriai su ta sandorio šalimi ir kiekviena iš jų laikoma atskira užskaitos grupe;

b)      kiekvienoje tokioje atskiroje užskaitos grupėje vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos vertė yra lygi visai pagrindinių finansinių priemonių likutinės tikrosios vertės tikėtino sumažėjimo sumai, remiantis prielaida, kad pagrindinis emitentas yra likviduojamas;

c)      3 skyriuje apibrėžtą metodą taikančios įstaigos LGD tokių apsikeitimo sandorių atveju yra lygus 100 %;

d)      2 skyriuje apibrėžtą metodą taikančiai įstaigai taikomas neužtikrinto sandorio rizikos koeficientas;

e)      visų kitų tokiai atskirai užskaitos grupei priklausančių vieno pavadinimo sandorių pozicijos vertė yra lygi sandorio vertei, darant staigaus pagrindinio įsipareigojimo neįvykdymo prielaidą;

f)       tiek, kiek esamos rinkos rizikos skaičiavimai, į kuriuos jau įtraukta LGD prielaida, naudojami siekiant nustatyti nuosavų lėšų poreikį IV antraštinės dalies 5 skyriaus 4 skirsnyje nustatytai papildomai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai ir pasikeitimų rizikai padengti, LGD taikomoje formulėje yra lygus 100 %.

6. Įstaigos vyresniajai vadovybei ir atitinkamam valdymo organo komitetui reguliariai teikia ataskaitas apie bendrąją ir specifinę klaidingų sprendimų riziką bei priemones, kurių imtasi šiai rizikai valdyti.

286 straipsnis Modeliavimo proceso vientisumas

1. Įstaiga užtikrina 278 straipsnyje apibrėžto modeliavimo proceso vientisumą taikydama bent šias priemones:

a)      modelyje laiku, išsamiai ir nuosaikiai atsižvelgiama į sandorio sąlygas bei ypatybes;

b)      šios sąlygos apima bent nominaliąsias sandorių sumas, terminus, pamatinį turtą, susitarimus dėl garantinės įmokos ir užskaitos susitarimus;

c)      šios sąlygos ir ypatybės įrašomos duomenų bazėje, kuri oficialiai ir reguliariai audituojama;

d)      užskaitos susitarimų pripažinimo procedūra, pagal kurią teisininkai turi patikrinti, ar užskaita pagal tuos susitarimus teisiškai įgyvendinama;

e)      nepriklausomas padalinys d punkte nustatyto patikrinimo rezultatus įtraukia į c punkte nurodytą duomenų bazę;

f)       atliekamas sandorio sąlygų ir ypatybių įtraukimo į EPE modelį vidaus auditas;

g)      siekiant užtikrinti, kad skaičiuojant EPE būtų teisingai ar bent nuosaikiai atsižvelgiama į sandorio sąlygas ir ypatybes, nuolat vykdomos modelio ir duomenų šaltinių sistemų oficialaus derinimo procedūros.

2. Dabartinėms pozicijoms nustatyti naudojami dabartiniai rinkos duomenys. Įstaiga gali koreguoti savo EPE modelį naudodamasi istoriniais arba teoriniais rinkos duomenimis, kad nustatytų pagrindinių tikimybinių procesų parametrus, kaip antai pokyčiai (angl. drift), nepastovumas ir koreliacijos. Jeigu įstaiga naudoja istorinius duomenis, turi būti naudojami bent trejų metų duomenys. Duomenys atnaujinami bent kas ketvirtį, o jei reikia atsižvelgti į pakitusias rinkos sąlygas – ir dažniau.

Kad apskaičiuotų faktinę EPE atlikdama koregavimą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas, įstaiga koreguoja faktinę EPE panaudodama trejų metų duomenis, kurie apima jos sandorio šalių kredito įsipareigojimų neįvykdymo kainų skirtumų atžvilgiu nepalankų laikotarpį arba tokio laikotarpio teorinius rinkos duomenis.

Šiuo tikslu įstaiga taiko 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

3. Įstaiga kompetentingai institucijai bent kas ketvirtį pateikia pakankamus įrodymus, kad skaičiavimams pagal šią dalį atlikti naudojamas nepalankus laikotarpis sutampa su laikotarpiu, per kurį padidėjo reprezentatyviai atrinktų jos sandorio šalių, kurios yra sudariusios sandorių dėl kainų skirtumo, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių ar kito kredito (pvz., paskolų ar bendrovės obligacijų) kainų skirtumai. Tais atvejais, kai įstaiga neturi pakankamų duomenų apie sandorio šalies kainų skirtumus, ji tai sandorio šaliai priskiria konkrečius kainų skirtumo duomenis pagal regioną, vidaus reitingus ir ekonominės veiklos rūšis.

4. Taikant EPE skaičiavimo modelį visoms sandorio šalims, naudojami istoriniai arba teoriniai duomenys, kurie apima nepalankaus kredito laikotarpio duomenis, ir tai darant laikomasi EPE modelio koregavimo atsižvelgiant į dabartinius duomenis metodo.

5. Siekdama įvertinti faktinės EPE koregavimo atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas veiksmingumą, įstaiga sukuria kelis lyginamuosius portfelius, kuriems grėsmę kelia pagrindiniai įstaigai būdingos rizikos veiksniai. Šių lyginamųjų portfelių rizika apskaičiuojama naudojant: a) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodiką, pagrįstą dabartiniais rinkos duomenimis ir modelio parametrais, pakoreguotais atsižvelgiant į nepalankiausias rinkos sąlygas, ir b) nepalankiu laikotarpiu sukeltą riziką, bet taikant šiame skirsnyje apibrėžtą metodą (rinkos vertė nepalankaus laikotarpio pabaigoje, nepastovumas ir 3 metų nepalankaus laikotarpio koreliacijos).

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaiga pataisytų koregavimą, atliktą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas, jeigu tų lyginamųjų portfelių pozicijos gerokai skiriasi.

6. Įstaiga taiko modelio patvirtinimo procedūrą, kuri aiškiai reglamentuojama įstaigos politikoje ir procedūrose. Taikant šią patvirtinimo procedūrą:

a)      nurodomas testavimo tipas, reikalingas modelio vientisumui užtikrinti, ir nustatomos sąlygos, kurioms esant prielaidos, kuriomis grindžiamas modelis, yra netinkamos, ir dėl to gali būti nustatyta per maža EPE;

b)      atliekamas modelio išsamumo patikrinimas.

7. Įstaiga stebi atitinkamą riziką ir taiko procedūras, pagal kurias gali koreguoti savo faktinės EPE skaičiavimus, jeigu rizika taptų reikšminga. Laikydamasi šios dalies reikalavimų įstaiga:

a)      nustato ir valdo savo pozicijas įvertindama pagal 285 straipsnio 1 dalies b punktą kylančią specifinę klaidingų sprendimų riziką ir pagal 285 straipsnio 1 dalies a punktą kylančią bendrąją klaidingų sprendimų riziką;

b)      pozicijoms, kurioms būdinga po vienų metų didėjančios rizikos tendencija, nuolat atlieka vienų metų trukmės atitinkamos pozicijos įvertinimo ir tos pačios pozicijos įvertinimo per visą jos laikymo laikotarpį palyginimą;

c)      nuolat lygina pozicijų, iki kurių laikymo pabaigos liko mažiau nei vieni metai, pakeitimo išlaidas (dabartinė pozicija) ir realias pozicijas ir saugo duomenis, kurie leistų atlikti tokį palyginimą.

8. Įstaiga taiko vidaus procedūras, kad, prieš įtraukdama sandorį į užskaitos grupę, įsitikintų, jog sandoris vykdomas teisinėmis priemonėmis pagal užskaitos susitarimą, atitinkantį 7 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

9. Įstaiga, kuri pasinaudoja užtikrinimo priemone, kad sumažintų CCR, taiko vidaus procedūras, kad, prieš atsižvelgdama į užtikrinimo priemonės poveikį atliekant skaičiavimus, įsitikintų, jog užtikrinimo priemonė atitinka 4 skyriuje nustatytus teisinio tikrumo standartus.

10. EBI stebi įvairią šios srities praktiką ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį teikia šio straipsnio taikymo gaires.

287 straipsnis Rizikos valdymo sistemos reikalavimai

1. Įstaiga laikosi šių reikalavimų:

a)      atitinka trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytus kokybės reikalavimus;

b)      reguliariai vykdo grįžtamojo patikrinimo programą lygindama taikant modelį gautus rizikos įverčius su realiais rizikos įverčiais ir spėjamus pokyčius, nustatytus remiantis statinėmis pozicijomis, su realiais įverčiais;

c)      atlieka pradinį CCR modelio ir jį taikant gautų rizikos įverčių patvirtinimą ir nuolatinę jų peržiūrą. Patvirtinimas ir peržiūra yra su modelio kūrimu nesusiję procesai;

d)      įstaigos valdymo organas ir vyresnioji vadovybė dalyvauja rizikos kontrolės procese ir užtikrina, kad kredito ir sandorio šalių kredito rizikos kontrolei vykdyti būtų skiriama pakankamai išteklių. Šiuo atžvilgiu pagal 281 straipsnio 1 dalies a punktą įsteigto nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus kasdien rengiamas ataskaitas peržiūri atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus sumažinti atskirų prekybinių operacijų vykdytojų pozicijas ir bendrąją įstaigos riziką;

e)      vidaus rizikos vertinimo modelis integruojamas į kasdienį įstaigos rizikos valdymo procesą;

f)       rizikos vertinimo sistema taikoma kartu su vidaus sandorių ir pozicijų ribomis. Šiuo atžvilgiu pozicijų ribos su įstaigos rizikos vertinimo modeliu siejamos nuosekliai ir prekybinių operacijų vykdytojams, kreditų valdytojams ir vyresniajai vadovybei suprantamu būdu;

g)      įstaiga užtikrina, kad jos rizikos valdymo sistema būtų tinkamai patvirtinta dokumentais. Visų pirma, ji taiko dokumentais patvirtintą vidaus politiką, kontrolės priemones ir procedūras, susijusias su rizikos vertinimo sistemos veikimu, ir tvarką, kuria užtikrinama, kad šios politikos būtų laikomasi;

h)      atlikdama vidaus auditą įstaiga reguliariai atlieka nepriklausomą rizikos vertinimo sistemos patikrinimą. Per šį patikrinimą tikrinama verslu užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla. Viso rizikos valdymo proceso patikrinimas vykdomas reguliariai (ne rečiau nei kartą per metus) ir jo metu įvertinami bent visi 282 straipsnyje nurodyti aspektai;

i)       nuolatinį sandorio šalių kredito rizikos modelių patvirtinimą, įskaitant grįžtamąjį patikrinimą, reguliariai atlieka atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus nuspręsti, kokių veiksmų imtis, kad būtų pašalinti modelių trūkumai.

2. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kiek įstaiga laikosi 1 dalies reikalavimų nustatydama alfa koeficiento dydį, kaip nurodyta 278 straipsnio 4 dalyje. Tik toms įstaigoms, kurios visiškai atitinka šiuos reikalavimus, leidžiama taikyti mažiausią daugiklį.

3. Įstaiga savo CCR pozicijų modelio pradinio ir nuolatinio patvirtinimo ir taikant modelius gautų rizikos įverčių apskaičiavimo procesą įformina dokumentais taip išsamiai, kad trečioji šalis galėtų atitinkamai atkurti analizę ir rizikos įverčius. Šiuose dokumentuose nustatoma, kaip dažnai bus atliekama grįžtamojo patikrinimo analizė ir bet kurios kitos nuolatinės patikros, kaip atliekama naudojamų duomenų srautų, portfelių ir analizių patikra.

4. Įstaiga apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis turi būti vertinami jos CCR pozicijų modeliai ir kiti modeliai, kurie taip pat taikomi apskaičiuojant poziciją, ir taiko rašytinę politiką, kurioje aprašoma procedūra, pagal kurią nustatomi ir ištaisomi nepriimtini rezultatai.

5. Įstaiga apibrėžia, kaip, siekiant patvirtinti CCR pozicijų modelį ir jį taikant gautus rizikos įverčius, sudaromi tipiniai sandorio šalių portfeliai.

6. Atliekant CCR pozicijų modelių ir juos taikant gautų rizikos įverčių, kuriais remiantis nustatomas prognozuojamas pasiskirstymas, patvirtinimą atsižvelgiama į daugiau nei vieną prognozuojamo pasiskirstymo statistinį parametrą.

288 straipsnis Patvirtinimo reikalavimai EPE modeliams

1. Per pradinį ir nuolatinį savo CCR pozicijų modelio ir jo rizikos įverčių patvirtinimą įstaiga užtikrina, kad būtų tenkinami šie reikalavimai:

a)      įstaiga atlieka grįžtamąjį patikrinimą naudodama istorinius duomenis apie rinkos rizikos veiksnių pokyčius prieš tai, kai kompetentingos institucijos suteikia leidimą pagal 277 straipsnio 1 dalį. Atliekant tą grįžtamąjį patikrinimą apsvarstomi keli atskiri prognozavimo laikotarpiai bent vieniems metams, su įvairiomis pradžios datomis ir apimantys labai įvairias rinkos sąlygas;

b)      278 straipsnio 12 dalies b punkte nustatytą metodą taikanti įstaiga reguliariai tikrina savo modelį siekdama nustatyti, ar realizuotos dabartinės pozicijos atitinka prognozes visais garantinės įmokos laikotarpiais per vienus metus. Jei kai kurių užskaitos grupės sandorių terminas yra trumpesnis kaip vieni metai ir be šių sandorių užskaitos grupei būdingas didesnis jautrumas rizikos veiksniams, į tai atsižvelgiama per patvirtinimą;

c)      įstaiga atlieka savo CCR pozicijų modelio veikimo, jo rizikos įverčių ir rinkos rizikos veiksnių prognozių grįžtamąjį patikrinimą. Užtikrintų sandorių atveju prognozavimo laikotarpiai, į kuriuos atsižvelgiama, apima tipiškus prekybos, kai naudojamos užtikrinimo priemonės arba garantinės įmokos, garantinės įmokos rizikos laikotarpius;

d)      jei patvirtinant modelį paaiškėja, kad faktinė EPE yra nepakankamai įvertinta, įstaiga imasi reikiamų priemonių modelio netikslumui pašalinti;

e)      įstaiga pradinio ir nuolatinio modelio patvirtinimo procese patikrina kainų nustatymo modelius, naudojamus CCR pozicijai apskaičiuoti pagal tam tikrą rizikos veiksnių būsimų sukrėtimų scenarijų rinkoje. Pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modeliai turi įvertinti šių sandorių vertės pokyčius, atsižvelgiant į rinkos rizikos veiksnius;

f)       CCR pozicijų modelis apima konkrečią informaciją apie sandorius, kuri yra būtina, kad būtų galima susumuoti pozicijas užskaitos grupės lygmeniu. Įstaiga užtikrina, kad taikant modelį sandoriai būtų priskirti tinkamai užskaitos grupei;

g)      CCR pozicijų modelis apima konkrečią informaciją apie sandorius, kuri yra reikalinga, norint įvertinti garantinės įmokos poveikį. Atsižvelgiama į dabartinį garantinės įmokos dydį ir dydį, kuris sandorio šalių bus naudojamas ateityje. Pagal tokį modelį atsižvelgiama į susitarimų dėl garantinės įmokos pobūdį (vienašalis ar dvišalis), reikalavimų vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę dažnį, garantinės įmokos rizikos laikotarpį, mažiausią įstaigai priimtiną ribą, iki kurios pozicija gali būti be garantinės įmokos, ir mažiausią pervedamą sumą. Pagal tokį modelį arba vertinamas pateiktos užtikrinimo priemonės rinkos vertės pokytis, arba taikomos 4 skyriuje nustatytos taisyklės;

h)      modelio patvirtinimo procesas apima statinį istorinį tipinės sandorio šalies pozicijų portfelio grįžtamąjį patikrinimą. Įstaiga reguliariai atlieka keleto tipinių sandorio šalių portfelių grįžtamuosius patikrinimus (faktiškai ar hipotetiškai). Tie tipiniai portfeliai pasirenkami remiantis jų jautrumu reikšmingiems įstaigos patiriamos rizikos veiksniams ir šių veiksnių deriniams;

i)       įstaiga atlieka grįžtamąjį patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti pagrindines CCR pozicijų modelio prielaidas ir atitinkamus rizikos įverčius, įskaitant pagal modelį nustatytą ryšį tarp to paties rizikos veiksnio pradinių terminų ir nustatytus ryšius tarp rizikos veiksnių;

j)       CCR pozicijų modelių veikimas ir atitinkamų rizikos įverčių rezultatai vertinami pagal tinkamą grįžtamojo patikrinimo praktiką. Pagal grįžtamojo patikrinimo programą turi būti galima nustatyti nepatenkinamus EPE modelio rizikos įverčių rezultatus;

k)      įstaiga patvirtina laikotarpiams taikomus CCR pozicijų modelius ir visus rizikos įverčius kartu atsižvelgdama į sandorių, kuriems netaikomas vidaus modelių metodas (IMM) pagal 277 straipsnį, terminus;

l)       įstaiga nuolatinio modelio patvirtinimo procese reguliariai tikrina kainų nustatymo modelius, taikomus apskaičiuojant sandorio šalies poziciją, pagal nepriklausomus lyginamuosius dydžius;

m)     nuolatinis įstaigos CCR pozicijų modelio ir atitinkamų rizikos įverčių patvirtinimas apima nesenų rezultatų tinkamumo vertinimą;

n)      įstaiga pradinio ir nuolatinio patvirtinimo procese vertina CCR pozicijų modelio parametrų atnaujinimo dažnį;

o)      atliekant pradinį ir nuolatinį CCR pozicijų modelių patvirtinimą vertinama, ar pozicijų apskaičiavimai sandorio šalių lygmeniu ir užskaitos grupėse yra tinkami.

2. Kompetentingoms institucijoms leidus, užuot apskaičiavus α, padaugintą iš faktinės EPE, galima taikyti skaičiavimo metodą, kuris yra konservatyvesnis negu kiekvienos sandorio šalies reguliuojamos pozicijos vertės apskaičiavimas. Santykinio konservatyvumo lygis vertinamas prieš tai gavus kompetentingų institucijų sutikimą ir reguliariai atliekant EPE modelių priežiūrinį tikrinimą. Įstaiga reguliariai patvirtina taikomą konservatyvumo lygį. Atliekant nuolatinį modelio veikimo vertinimą įtraukiamos visos sandorio šalys, kurioms taikomi modeliai.

3. Jeigu atliekant grįžtamąjį patikrinimą nustatoma, kad modelis nėra pakankamai tikslus, kompetentingos institucijos atšaukia leidimą taikyti tą modelį arba reikalauja imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad modelis būtų nedelsiant patobulintas.

7 skirsnis Įpareigojanti užskaita

289 straipsnis Užskaitos sutarties, kaip mažinančios riziką sutarties, pripažinimas

1. Įstaigos mažinančiomis riziką sutartimis pagal 292 straipsnį gali laikyti tik toliau išvardytų rūšių įpareigojančios užskaitos sutartis, kai užskaitos sutartis yra pripažinta kompetentingų institucijų pagal 290 straipsnį ir įstaiga atitinka 291 straipsnyje nustatytus reikalavimus:

a)      įstaigos ir kitos sandorio šalies dvišalės novacijos sutartys, pagal kurias priešpriešiniai reikalavimai ir įsipareigojimai automatiškai sujungiami taip, kad pagal šią sutartį viena grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma fiksuojama kiekvieną kartą, kai yra taikoma novacija, ir taip sudaroma viena nauja šalims privaloma sutartis, pakeičianti visas ankstesnes sutartis ir visus šalių tarpusavio įsipareigojimus pagal tas sutartis;

b)      kitos įstaigos ir jos sandorio šalies dvišalės užskaitos sutartys;

c)      kryžminės produktų užskaitos susitarimai, kai įstaigos taiko 6 skirsnyje nustatytą metodą sandoriams, kuriems tas metodas taikytinas.

Skaičiuojant nuosavų lėšų poreikius užskaitos sandoriai, kuriuose dalyvauja vienai grupei priklausantys atskiri juridiniai subjektai, nepripažįstami.

290 straipsnis Įpareigojančios užskaitos sutarties pripažinimas

1. Kompetentingos institucijos pripažįsta įpareigojančios užskaitos sutartį tik kai tenkinamos 2 dalies ir, kai tinka, 3 dalies sąlygos.

2. Visos įpareigojančios užskaitos sutartys, kuriomis remdamasi įstaiga nustato pozicijos vertę pagal šią dalį, turi tenkinti šias sąlygas:

a)      įstaiga su kita sandorio šalimi yra sudariusi įpareigojančios užskaitos sutartį, kuria sukuriamas vienas visus sandorius apimantis teisinis įsipareigojimas, pagal kurį, jei sandorio šalis neįvykdo savo įsipareigojimų, įstaiga turėtų teisę gauti arba būtų įpareigota sumokėti tik grynąją visų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą;

b)      įstaiga kompetentingoms institucijoms raštu pateikė pagrįstą teisinę nuomonę, kad užskaitos susitarimo teisinio užginčijimo atveju įstaigos reikalavimai ir įsipareigojimai neviršytų a punkte nurodytų reikalavimų ir įsipareigojimų. Teisinė nuomonė pagrindžiama taikytina teise:

i)        šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymais;

ii)       jeigu tai susiję su įmonės filialu, esančiu kitoje šalyje, negu įmonė yra įsisteigusi – šalies, kurioje veikia filialas, įstatymais;

iii)      šalies, kurios įstatymai reglamentuoja atskirus užskaitos susitarimo sandorius, įstatymais;

iv)      šalies, kurios įstatymai reglamentuoja bet kokias sutartis arba susitarimus, būtinus įpareigojančiai užskaitai vykdyti, įstatymais;

c)      kiekvienos sandorio šalies kredito rizika susumuojama ir visuose sandoriuose su kiekviena sandorio šalimis sudaro vieną bendrą poziciją. Į šią visumą atsižvelgiama nustatant kredito limitą ir vidaus kapitalą;

d)      sutartyje negali būti nuostatos, pagal kurią, jei kuri nors sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, įsipareigojimus vykdanti sandorio šalis galėtų mokėti tik dalį sumos arba visai nemokėti įsipareigojimų nevykdančiai šaliai, net jei įsipareigojimų nevykdanti šalis yra pirminis kreditorius.

Kompetentingos institucijos įsitikina, kad įpareigojanti užskaita pagal kiekvienos iš b punkte nurodytų šalių įstatymus yra teisiškai galiojanti ir vykdytina. Jei kuri nors kompetentinga institucija nėra tuo įsitikinusi, įpareigojančios užskaitos sutartis nė vienos iš sandorio šalių atžvilgiu nepripažįstama riziką mažinančia. Kompetentingos institucijos šiuo tikslu teikia viena kitai informaciją.

3. Teisinės nuomonės, nurodytos b punkte, gali būti parengtos remiantis įpareigojančios užskaitos rūšimis. Įpareigojantys kryžminės produktų užskaitos susitarimai turi atitikti šias papildomas sąlygas:

a)      290 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta grynoji suma yra kiekvieno atskiro dvišalio pagrindinio susitarimo teigiamų ir neigiamų uždarųjų pozicijų verčių grynoji suma ir atskirų sandorių teigiamų bei neigiamų rinkos verčių grynoji suma (produktų grynoji suma);

b)      290 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytose teisinėse nuomonėse nagrinėjamas viso kryžminės produktų užskaitos susitarimo galiojimas ir įgyvendinimo galimybės vadovaujantis jame nurodytomis sąlygomis bei užskaitos sutarčių poveikis bet kurio įtraukto atskiro dvišalio pagrindinio susitarimo reikšmingoms nuostatoms.

291 straipsnis Įstaigų prievolės

1. Įstaiga nustato ir taiko procedūras, skirtas užtikrinti, kad jos įpareigojančios užskaitos teisinis galiojimas ir įvykdomumas būtų peržiūrimi pasikeitus atitinkamų 290 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų šalių įstatymams.

2. Įstaiga savo bylose saugo visus reikiamus su įpareigojančia užskaita susijusius dokumentus.

3. Įstaiga įtraukia užskaitos poveikį apskaičiuodama kiekvienos sandorio šalies pozicijų bendrą kredito rizikos poziciją ir tvarko savo CCR sistemą remdamasi tokiu apskaičiuojant įtrauktu poveikiu.

4. Įpareigojančių kryžminės produktų užskaitos susitarimų, nurodytų 289 straipsnyje, atveju įstaiga taiko procedūras pagal 290 straipsnio 2 dalies c punktą siekdama užtikrinti, kad dėl kiekvieno sandorio, kuris priskiriamas užskaitos grupei, būtų pareikšta teisinė nuomonė, kaip nurodyta 290 straipsnio 2 dalies b punkte.

Atsižvelgdama į įpareigojantį kryžminės produktų užskaitos susitarimą, įstaiga ir toliau vykdo reikalavimus dėl dvišalės užskaitos pripažinimo ir 4 skyriaus reikalavimus dėl kredito rizikos sumažinimo pripažinimo, kai tinka, taikydama šiuos reikalavimus kiekvienam atskiram įtrauktam dvišaliam pagrindiniam susitarimui ir sandoriui.

292 straipsnis Užskaitos pripažinimo riziką mažinančia užskaita poveikis

1. Tolesnės nuostatos taikomos įpareigojančios užskaitos sutartims:

a)      užskaita pagal 5 ir 6 skirsnius pripažįstama, kaip nurodyta tuose skirsniuose;

b)      novacijos sutarčių atveju vietoj susijusių bendrųjų sumų galima įvertinti atskiras grynąsias sumas, nustatytas tokia sutartimi.

Taikydamos 3 skirsnį įstaigos gali atsižvelgti į novacijos sutartį nustatydamos:

i)        dabartines pakeitimo išlaidas, nurodytas 269 straipsnio 1 dalyje;

ii)       tariamąsias pagrindines sumas arba pagrindines vertes, nurodytas 269 straipsnio 2 dalyje.

Taikydamos 4 skirsnį įstaigos, nustatydamos tariamąją sumą, nurodytą 270 straipsnio 1 dalyje, gali atsižvelgti į novacijos sutartį apskaičiuodamos tariamąją pagrindinę sumą. Tokiais atvejais įstaigos taiko 3 lentelėje nustatytus procentinius dydžius;

c)      kitų užskaitos sutarčių atvejais įstaigos taiko 3 skirsnį šia tvarka:

i)        sandorių, įtrauktų į užskaitos sutartį, dabartinės pakeitimo išlaidos, nurodytos 269 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuojamos atsižvelgiant į konkrečias grynąsias hipotetines pakeitimo išlaidas pagal sutarties sąlygas; jeigu atlikus užskaitą atsiranda įstaigos, apskaičiuojančios grynąsias pakeitimo išlaidas, grynasis įsipareigojimas, dabartinės pakeitimo išlaidos prilyginamos 0;

ii)       visų į užskaitos sutartį įtrauktų sandorių galimos būsimos kredito rizikos, nurodytos 269 straipsnio 1 dalyje, dydis sumažinamas pagal šią formulę:

Čia:

PCEred =     sumažintas galimos būsimos kredito rizikos dydis visiems su tam tikra sandorio šalimi sudarytiems sandoriams, įtrauktiems į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį;

PCEgross = visų su tam tikra sandorio šalimi sudarytų sandorių, įtrauktų į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį, dydžių, apskaičiuojamų dauginant jų tariamąsias pagrindines sumas iš 1 lentelėje nurodytų procentinių dydžių, galimos būsimos kredito rizikos suma;

NGR =       grynosios ir bendrosios sumos santykis, apskaičiuojamas kaip dalmuo, kurį sudaro visų į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį, sudarytą su tam tikra sandorio šalimi, įtrauktų sandorių grynosios pakeitimo išlaidos (skaitiklis) ir visų į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį, sudarytą su šia sandorio šalimi, įtrauktų sandorių bendrosios pakeitimo išlaidos (vardiklis).

2. Galimą būsimą kredito riziką apskaičiuodamos pagal nurodytą formulę, įstaigos identiškus sandorius, įtrauktus į užskaitos sutartį, gali laikyti vienu sandoriu, kurio tariamoji pagrindinė suma atitinka grynąsias pajamas.

Taikydamos 270 straipsnio 1 dalį įstaigos gali laikyti identiškus sandorius, įtrauktus į užskaitos susitarimą, vienu sandoriu, kurio tariamoji pagrindinė suma atitinka grynąsias pajamas, ir tariamąsias pagrindines sumas turi padauginti iš 3 lentelėje pateiktų procentinių dydžių.

Pagal šią dalį identiški sandoriai yra užsienio valiutos išankstiniai sandoriai ar panašūs sandoriai, kurių tariamoji pagrindinė suma atitinka pinigų srautus, jei tokių srautų terminas sueina tą pačią lėšų įskaitymo dieną ir jeigu jų valiuta visiškai ar iš dalies sutampa.

3. Visiems kitiems į užskaitos sutartį įtrauktiems sandoriams taikomi procentiniai dydžiai gali būti sumažinti taip, kaip nurodyta 6 lentelėje:

            6 lentelė

Pradinis terminas || Palūkanų normos sandoriai || Užsienio valiutos sandoriai

1 metai arba trumpesnis || 0,35 % || 1,50 %

Nuo 1 iki 2 metų || 0,75 % || 3,75 %

Pridedama už kiekvienus papildomus metus || 0,75 % || 2,25 %

4. Palūkanų normos sandorių atveju kredito įstaigos, kompetentingoms institucijoms sutikus, gali taikyti pradinį terminą arba terminą iki sandorio galiojimo pabaigos.

8 skirsnis Prekybos knygos straipsniai

293 straipsnis Prekybos knygos straipsniai

1. Taikant šį straipsnį II priede pateikiama nuoroda į kredito rizikos perleidimo išvestines finansines priemones, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 8 dalyje.

2. Apskaičiuodamos prekybos knygos straipsnių sandorio šalies rizikos pagal riziką įvertintas pozicijų sumas įstaigos laikosi šių principų:

a)      apsikeitimo grąžomis sandorių kredito išvestinių finansinių priemonių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių kredito išvestinių priemonių atveju, siekiant apskaičiuoti galimos būsimos kredito rizikos dydį pagal 3 skirsnyje nustatytą metodą, priemonės tariamoji suma dauginama iš šių procentinių dydžių:

i)        kai referencinis įsipareigojimas yra toks, kad taikant trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių jis būtų laikomas pripažinta pozicija, jei dėl jo įstaigai grėstų tiesioginė rizika – 5 %;

ii)       kai referencinis įsipareigojimas yra toks, kad taikant trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių jis nebūtų laikomas pripažinta pozicija, jei dėl jo įstaigai grėstų tiesioginė rizika – 10 %.

Tuo atveju, jei įstaigos pagrindinė pozicija, atsiradusi dėl kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio, yra ilgoji pozicija, leidžiama naudoti 0 % koeficientą skaičiuojant galimą būsimą kredito riziką, išskyrus atvejus, kai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris buvo sudarytas dėl subjekto, kurio pagrindinė pozicija, susijusi su apsikeitimo sandoriu, yra trumpoji pozicija, nemokumo net ir tada, jei įsipareigojimai buvo įvykdyti.

Kai kredito išvestinė finansinė priemonė apsaugo „n-tąjį iki įsipareigojimo neįvykdymo“ įsipareigojimą tarp kelių pagrindinių pozicijų, įstaiga nustato, kurį iš nurodytų procentinių dydžių taikyti, remdamasi pozicija, kurios kredito kokybė yra mažiausia ir kuri, jei įstaiga ją prisiimtų, taikant trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių būtų laikoma pripažįstama pozicija;

b)      įstaigos netaiko paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo, nustatyto 217 straipsnyje, finansinės užtikrinimo priemonės poveikiui pripažinti;

c)      atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, įtrauktų į prekybos knygą, atveju įstaigos gali pripažinti tinkamomis užtikrinimo priemonėmis visas finansines priemones ir biržos prekes, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą;

d)      kai pozicijos yra susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, įtrauktomis į prekybos knygą, įstaigos gali pripažinti biržos prekes, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą, tinkama užtikrinimo priemone;

e)      nepastovumo koregavimams apskaičiuoti, kai tokios finansinės priemonės ar biržos prekės, nelaikomos tinkamomis pagal 4 skyrių, yra skolinamos ar pasiskolinamos, parduodamos ar perkamos, pateikiamos arba gaunamos kaip užtikrinimo priemonė arba kitu būdu pagal tokį sandorį, o įstaiga taiko standartinių nepastovumo koregavimų metodą pagal 4 skyriaus 3 skirsnį, įstaigos vertina tokias priemones ir biržos prekes taip pat kaip nuosavybės vertybinius popierius, neįtrauktus į pagrindinį indeksą, bet kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje;

f)       kai įstaiga finansinėms priemonėms ar biržos prekėms, nelaikomoms tinkamomis pagal 4 skyrių, taiko nepastovumo koregavimo savų įverčių metodą pagal 4 skyriaus 3 skirsnį, ji apskaičiuoja kiekvieno atskiro straipsnio nepastovumo koregavimus. Kai įstaiga taiko 4 skyriuje apibrėžtą vidaus modelių metodą, ji taip pat gali taikyti šį metodą prekybos knygos straipsniams;

g)      pripažindamos pagrindinius užskaitos sandorius, apimančius atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, įstaigos pripažįsta prekybos knygos ir kitų pozicijų užskaitą tik tais atvejais, kai užskaitos sandoriai atitinka šias sąlygas:

i)        visi sandoriai kiekvieną dieną perkainojami rinkos kainomis;

ii)       visi pagal minėtus sandorius pasiskolinti, pirkti ar gauti vienetai pagal 4 skyrių gali būti pripažįstami tinkamomis finansinėmis užtikrinimo priemonėmis netaikant šios dalies c–f punktų;

h)      jeigu į prekybos knygą įtraukta kredito išvestinė finansinė priemonė yra vidaus apsidraudimo pozicijos dalis, o kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šio reglamento 199 straipsnį, įstaigos taiko vieną iš šių metodų:

i)        vertina ją taip, tarsi nebūtų sandorio šalies rizikos, susijusios su tos kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija;

ii)       apskaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį sandorio šalies kredito rizikai, nuosekliai įtraukia visas prekybos knygos kredito išvestines finansines priemones, įeinančias į vidaus apsidraudimo pozicijas arba perkamas kaip užtikrinimo priemonės CCR pozicijoms, kai kredito užtikrinimas pripažįstamas tinkamu pagal 4 skyrių.

9 skirsnis Nuosavų lėšų poreikis pagrindinės sandorio šalies pozicijoms

294 straipsnis Apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) „neliečiamas bankroto atveju“ yra toks turtas, kurio pagal galiojančius susitarimus pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario nemokumo atveju tos pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario kreditoriai gauti negalėtų;

2) su pagrindine sandorio šalimi susijęs sandoris – 295 straipsnio 1 dalyje nurodyta kliento ir tarpuskaitos nario sutartis arba sandoris, tiesiogiai susiję su 295 straipsnio 1 dalyje nurodyta to tarpuskaitos nario ir pagrindinės sandorio šalies sutartimi arba sandoriu;

3) tarpuskaitos narys – įmonė, kuri dalyvauja pagrindinės sandorio šalies veikloje ir yra atsakinga už finansinių įsipareigojimų, atsirandančių dėl tokio dalyvavimo, vykdymą;

4) klientas – įmonė, kurią su tarpuskaitos nariu sieja sutartiniai santykiai, tai įmonei suteikiantys galimybę savo sandorių tarpuskaitą atlikti per tą pagrindinę sandorio šalį;

5) iš anksto finansuojamas įnašas – įstaigos mokamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą.

295 straipsnis Taikymo sritis

1. Šis skirsnis taikomas šioms sutartims ir sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta su pagrindine sandorio šalimi:

a)      II priede išvardytoms sutartims ir kredito išvestinėms finansinėms priemonėms;

b)      atpirkimo sandoriams;

c)      vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams;

d)      ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams;

e)      garantinės įmokos skolinimo sandoriams.

2. Įstaigos vertina 1 dalyje išvardytas sutartis ir sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta su pagrindine sandorio šalimi, 297 ir 298 straipsniuose nustatyta tvarka, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)      pagrindinei sandorio šaliai buveinės valstybėje narėje suteiktas leidimas teikti tarpuskaitos paslaugas pagal tos valstybės narės įstatymus arba, jeigu pagrindinė sandorio šalis yra įsisteigusi trečiojoje šalyje arba teikia paslaugas ne savo buveinės valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje, jai leidžiama teikti tarpuskaitos paslaugas toje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės įstatymus;

b)      a punkte nurodytos pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija yra paskelbusi dokumentą, patvirtinantį, kad ta pagrindinė sandorio šalis atitinka visas rekomendacijas pagrindinėms sandorių šalims, kurias paskelbė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos techninis komitetas;

c)      pagrindinė sandorio šalis neatmetė tų sutarčių arba sandorių.

3. Kai netenkinamas vienas ar keli 2 dalyje nustatyti kriterijai, įstaigos laikosi 300 straipsnyje nustatytos tvarkos.

296 straipsnis Tarpuskaitos narių ir klientų sandorių vertinimas

1. Įstaigos stebi visas savo pagrindinių sandorio šalių pozicijas ir reguliariai teikia apie jas informaciją savo vyresniajai vadovybei bei atitinkamam valdymo organo komitetui ar komitetams.

2. Kai įstaiga atlieka tarpuskaitos narės vaidmenį savoms reikmėms arba kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansų tarpininkė, ji apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikius savo pozicijoms, susijusioms su pagrindine sandorio šalimi, pagal 297–300 straipsnius.

3. Kai įstaiga atlieka tarpuskaitos narės vaidmenį ir dėl to veikia kaip finansų tarpininkė tarp kliento ir pagrindinės sandorio šalies, ji apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikius savo su pagrindine sandorio šalimi susijusiems sandoriams, sudarytiems su klientu, pagal atitinkamus tolesnius šio skyriaus skirsnius.

4. Kai įstaiga yra tarpuskaitos nario klientė, ji apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikius savo su pagrindine sandorio šalimi susijusiems sandoriams, sudarytiems su tarpuskaitos nariu, pagal atitinkamus tolesnius šio skyriaus skirsnius.

5. Užuot taikiusi 4 dalyje nurodytą metodą, įstaiga, kuri yra klientė, gali apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikius savo su pagrindine sandorio šalimi susijusiems sandoriams, sudarytiems su tarpuskaitos nariu, pagal 297–300 straipsnius, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)      su tais sandoriais susijusios įstaigos pozicijos ir susijęs turtas yra ir tarpuskaitos nario, ir pagrindinės sandorio šalies lygmeniu atskirti nuo tarpuskaitos nario ir kitų to tarpuskaitos nario klientų pozicijų bei turto, ir dėl šio atskyrimo šios pozicijos bei turtas yra neliečiami bankroto atveju, jei tarpuskaitos narys arba vienas ar keli jo klientai neįvykdytų įsipareigojimų arba taptų nemokūs;

b)      atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai, taisyklės bei sutarčių nuostatos, kurie yra taikomi tai įstaigai arba pagrindinei sandorio šaliai arba kurių ta įstaiga ar pagrindinė sandorio šalis privalo laikytis, užtikrina, kad tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo atveju su atitinkamomis sutartimis ir sandoriais susijusios įstaigos pozicijos bei atitinkamos užtikrinimo priemonės būtų perleidžiamos kitam tarpuskaitos nariui per garantinės įmokos rizikos laikotarpį.

6. Kai tarpuskaitos narės vaidmenį atliekanti įstaiga sudaro sutartimi įformintą susitarimą su kito tarpuskaitos nario klientu, siekdama užtikrinti 5 dalies b punkte nurodyto turto ir pozicijų perleidžiamumą tam klientui, įstaiga gali priskirti nulinę pozicijos vertę neapibrėžtajam įsipareigojimui, kuris atsiranda dėl to sutartimi įforminto susitarimo.

297 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis prekybos pozicijoms

1. Įstaiga visų savo pagrindinių sandorių šalių prekybos pozicijų vertėms taiko 2 % rizikos koeficientą.

2. Nepaisant 1 dalies, kai užtikrinamasis turtas, pateikiamas pagrindinei sandorio šaliai arba tarpuskaitos nariui, yra neliečiamas bankroto atveju, jei pagrindinė sandorio šalis, tarpuskaitos narys arba vienas ar keli to tarpuskaitos nario klientai taptų nemokūs, įstaiga to turto sandorio šalies rizikos pozicijoms gali priskirti nulinę pozicijos vertę.

3. Įstaiga apskaičiuoja savo pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijų vertes pagal atitinkamų šio skyriaus skirsnių nuostatas.

4. Įstaiga, taikydama 108 straipsnio 8 dalį ir 151 straipsnį, apskaičiuoja savo pagrindinių sandorių šalių pagal riziką įvertintas pozicijų sumas kaip savo pagrindinių sandorių šalių prekybos pozicijų verčių sumą, apskaičiuotą pagal 2 ir 3 dalis ir padaugintą iš rizikos koeficiento, nustatyto pagal 1 dalį.

5. Nepaisant 1 ir 2 dalių, kai įstaiga pateikia turtą kaip užtikrinimo priemonę pagrindinei sandorio šaliai, ji tam turtui taiko tokį rizikos koeficientą, kuris kitais atvejais pagal 2–4 skyrius taikomas pozicijų vertėms, apskaičiuotoms pagal 3 dalį.

298 straipsnis Nuosavų lėšų poreikiai įnašams į įsipareigojimų neįvykdymo fondą

1. Įstaigos, atliekančios tarpuskaitos narių vaidmenį, turi turėti nuosavų lėšų pozicijoms, atsirandančioms dėl įnašų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, padengti. Jos apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikį toms pozicijoms pagal šiame straipsnyje nustatytą metodiką.

Kai pagrindinė sandorio šalis neturi atskirų įsipareigojimų neįvykdymo fondų, skirtų tik produktų sandoriams su atsiskaitymo rizika pagal V antraštinės dalies nuostatas, taip pat sutartims bei sandoriams, išvardytiems 295 straipsnio 1 dalyje, ir vietoj jų naudoja tą patį įsipareigojimų neįvykdymo fondą su visais tais sandoriais ir sutartimis susijusiems nuostoliams pasidalyti, įstaigos visiems savo įnašams į tą įsipareigojimų neįvykdymo fondą taiko šiame straipsnyje nustatytą metodiką.

2. Įstaiga apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikį (Ki) savo iš anksto finansuojamo įnašo (DFi) pozicijai padengti taip:

Čia:

β=         koncentracijos veiksnys, apie kurį įstaigai praneša pagrindinė sandorio šalis;

N=        tarpuskaitos narių skaičius, apie kurį įstaigai praneša pagrindinė sandorio šalis;

DFCM=  visų pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių iš anksto finansuojamų įnašų () suma, apie kurią įstaigai praneša pagrindinė sandorio šalis;

KCM=    visų pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių nuosavų lėšų poreikių suma, apskaičiuota pagal 3 dalyje nustatytą formulę ().

Kai pagrindinė sandorio šalis yra saistoma privalomo sutartimi įforminto susitarimo su savo tarpuskaitos nariais, pagal kurį jai leidžiama naudoti visą pradinę garantinę įmoką, gautą iš jos tarpuskaitos narių, arba tos įmokos dalį taip, tarsi tos įmokos būtų iš anksto finansuojami įnašai, tarpuskaitos narys, atlikdamas šioje dalyje nustatytus skaičiavimus, vertina tą pradinę garantinę įmoką kaip iš anksto finansuojamus įnašus.

3. Įstaigos apskaičiuoja KCM taip:

a)      kai KCCP ≤ DFCCP, įstaigos taiko šią formulę:

;

b)      kai DFCCP < KCCP ≤DF*, įstaigos taiko šią formulę:

;

c)      kai DF* < KCCP, įstaigos taiko šią formulę:

Čia:

DFCCP =           iš anksto finansuojami pagrindinės sandorio šalies finansiniai ištekliai, apie kuriuos įstaigai praneša pagrindinė sandorio šalis;

KCCP=   pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas, apie kurį įstaigai praneša pagrindinė sandorio šalis;

DF =    bendroji iš anksto finansuojamų įnašų suma, apie kurią įstaigai praneša pagrindinė sandorio šalis;

DF*=    ;

=            ;

=   iš anksto finansuojamų įnašų vidurkis, , apie kurį įstaigai praneša pagrindinė sandorio šalis;

c1=       kapitalo koeficientas, lygus;

c2=       kapitalo koeficientas, lygus 100 %;

μ=        1,2.

4. Įstaigos, atliekančios tarpuskaitos narių vaidmenį, apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikį () pozicijai, atsiradusiai dėl įnašų, kuriuos įstaiga yra įsipareigojusi mokėti pagal sutartį (), taip:

a)      kai DF*≥KCCP, įstaigos taiko šią formulę:

Čia:

c1=       kapitalo koeficientas, lygus ;

=            visų pagal sutartį privalomų įnašų suma (), apie kurią įstaigai praneša pagrindinė sandorio šalis;

b)      kai DF* < KCCP, įstaigos taiko šią formulę:

.

5. Pozicijų, atsiradusių dėl įstaigos iš anksto finansuojamo įnašo, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos taikant 108 straipsnio 8 dalį ir 151 straipsnį apskaičiuojamos kaip nuosavų lėšų poreikis (Ki), nustatomas pagal 2–4 dalis ir padauginamas iš 12,5.

6. „Pagal sutartį privalomas įnašas“ yra įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kurį įstaiga privalo pagal sutartį sumokėti konkrečiai nustatytu atveju, bet kuris nėra iš anksto finansuojamas įnašas.

7. Kai pagrindinė sandorio šalis neturi įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir su savo tarpuskaitos nariais nėra sudariusi privalomo sutartimi įforminto susitarimo, pagal kurį ji galėtų naudoti visą iš savo tarpuskaitos narių gautą pradinę garantinę įmoką arba jos dalį taip, tarsi tos įmokos būtų iš anksto finansuojami įnašai, taikomos šios nuostatos:

a)      įstaigos vietoj nuosavų lėšų poreikio (Ki) apskaičiavimo formulės, pateiktos 2 dalyje, taiko šią formulę:

Čia:

IMi=     pradinė garantinė įmoka, kurią tarpuskaitos narys i pateikė pagrindinei sandorio šaliai;

IM=     pradinių garantinių įmokų suma, apie kurią įstaigai praneša pagrindinė sandorio šalis;

b)      kai DFCCP suma yra lygi nuliui, įstaigos, atlikdamos 3 dalyje nustatytą skaičiavimą, c1 priskiria 1,6 % vertę.

8. Kai KCCP suma yra lygi nuliui, įstaigos, atlikdamos 3 ir 4 dalyse nustatytą skaičiavimą, c1 priskiria 1,6 % vertę.

299 straipsnis Pagrindinės sandorio šalies hipotetinio kapitalo apskaičiavimas

1. 295 straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių ir sandorių atveju pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja savo tarpuskaitos nariams reikalingą hipotetinį kapitalą, kaip nustatyta šiame skirsnyje, taip:

Čia:

EBRMi=                             pozicijos vertė prieš sumažinant riziką, lygi pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nario i pozicijos vertei, atsiradusiai pagal sutartis ir sandorius, kurie nurodyti 295 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuojama neatsižvelgiant į to tarpuskaitos nario pateiktą užtikrinimo priemonę;

VMi=                                 su tarpuskaitos nariu i siejama kintamoji garantinė įmoka;

IMi=                                  pradinė garantinė įmoka, pagrindinei sandorio šaliai pateikta tarpuskaitos nario i;

DFi=                                 tarpuskaitos nario i iš anksto finansuojamas įnašas;

RW =                                 20 % rizikos koeficientas;

kapitalo pakankamumas=   8 %.

2. Atliekant 1 dalyje nustatytą skaičiavimą taikomos šios nuostatos:

a)      pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja savo tarpuskaitos narių pozicijų vertę pagal rinkos vertės metodą, nustatytą 269 straipsnyje. Apskaičiuodama šias vertes pagrindinė sandorio šalis iš savo pozicijų atima savo tarpuskaitos narių pateiktas užtikrinimo priemones, atitinkamai sumažintas standartiniais nepastovumo koregavimais taikant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą pagal 219 straipsnį;

b)      kai tarpuskaitos narys turi teisę gauti kintamąją garantinę įmoką iš pagrindinės sandorio šalies, tačiau jos dar negavo, pagrindinė sandorio šalis į formulę įrašo atitinkamą VMi sumą su teigiamu ženklu. Priešingai, kai pagrindinė sandorio šalis turi teisę gauti kintamąją garantinę įmoką iš tarpuskaitos nario, bet jos dar negavo, pagrindinė sandorio šalis į formulę įrašo atitinkamą VMi sumą su neigiamu ženklu;

c)      kai pagrindinė sandorio šalis turi vienos ar kelių pagrindinių sandorio šalių poziciją, ji vertina tą poziciją taip, tarsi ji būtų tarpuskaitos nario pozicija, ir apskaičiuodama KCCP įtraukia iš tų pagrindinių sandorio šalių gautas garantines įmokas arba iš anksto finansuojamas įmokas;

d)      kai pagrindinės sandorio šalies finansiniai ištekliai naudojami lygiagrečiai ir proporcingai su jos tarpuskaitos narių iš anksto finansuojamais įnašais, pagrindinė sandorio šalis prideda atitinkamą šių išteklių sumą prie DFCM vertės;

e)      kai pagrindinė sandorio šalis yra saistoma privalomo sutartimi įforminto susitarimo su savo tarpuskaitos nariais, pagal kurį jai leidžiama naudoti visą iš savo tarpuskaitos narių gautą pradinę garantinę įmoką arba jos dalį taip, tarsi tos įmokos būtų iš anksto finansuojami įnašai, pagrindinė sandorio šalis, atlikdama 1 dalyje nustatytą skaičiavimą ir pateikdama 4 dalies b punkte nurodytą informaciją, vertina tokią pradinę garantinę įmoką kaip iš anksto finansuojamus įnašus;

f)       pagrindinė sandorio šalis vietoj 292 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje pateiktos formulės taiko šią formulę:

;

g)      kai pagrindinė sandorio šalis negali apskaičiuoti NGR vertės taip, kaip apibrėžta 292 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje, ji atlieka šiuos veiksmus:

i)        savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, praneša, kad negali apskaičiuoti NGR;

ii)       apskaičiuodama PCEred, kaip nurodyta f punkte, 3 mėnesius gali taikyti NGR, kurio vertė yra lygi 0,3;

h)      jei g punkto ii papunktyje nurodyto laikotarpio pabaigoje pagrindinė sandorio šalis vis dar negali apskaičiuoti NGR vertės, ji atlieka šiuos veiksmus:

i)        liaujasi skaičiuoti KCCP;

ii)       savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, praneša, kad liovėsi skaičiuoti KCCP;

i)       apskaičiuodama pasirinkimo ir apsikeitimo sandorių galimą būsimą poziciją pagal rinkos vertės metodą, nustatytą 269 straipsnyje, pagrindinė sandorio šalis padaugina tariamąją sutarties sumą iš pasirinkimo sandorio delta () absoliučiosios vertės, kaip apibrėžta 274 straipsnio 1 dalies a punkte;

j)       kai pagrindinės sandorio šalies taisyklėse nustatyta, kad pagrindinė sandorio šalis skiria dalį savo finansinių išteklių savo nuostoliams, patirtiems dėl vieno ar daugiau tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo, padengti po to, kai išnaudoja savo įsipareigojimų neįvykdymo fondo lėšas, bet pirmiau, nei pareikalauja pagal sutartį privalomų įnašų iš savo tarpuskaitos narių, pagrindinė sandorio šalis prideda tų papildomų finansinių išteklių sumą () prie bendrosios iš anksto finansuojamų įnašų sumos (DF):

.

3. Pagrindinė sandorio šalis atlieka 1 dalyje nustatytą skaičiavimą bent kartą per ketvirtį arba dažniau, jei to reikalauja kompetentingos institucijos, atsakingos už tuos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narius, kurie yra įstaigos.

4. Pagrindinė sandorio šalis savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, ir jų kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

a)      savo hipotetinį kapitalą (KCCP);

b)      iš anksto finansuojamų įnašų sumą (DFCM) arba, kai pagrindinė sandorio šalis neturi įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir nėra saistoma privalomo sutartimi įforminto susitarimo su savo tarpuskaitos nariais, pagal kurį jai būtų leista naudoti visą iš savo tarpuskaitos narių gautą pradinę garantinę įmoką arba jos dalį taip, tarsi šios įmokos būtų iš anksto finansuojami įnašai, – iš savo tarpuskaitos narių gautų pradinių garantinių įmokų sumą ();

c)      savo iš anksto finansuojamų finansinių išteklių sumą, kurią ji pagal įstatymus arba sutartimi įformintą susitarimą su tarpuskaitos nariais privalo skirti savo nuostoliams, patirtiems dėl vieno ar daugiau tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo, padengti prieš pradėdama naudoti kitų tarpuskaitos narių įmokas, esančias įsipareigojimų neįvykdymo fonde (DFCCP);

d)      iš anksto finansuojamų įnašų vidurkį ();

e)      savo tarpuskaitos narių bendrąjį skaičių (N);

f)       koncentracijos veiksnį (β), kaip apibrėžta 5 dalyje;

g)      visų pagal sutartį privalomų įnašų sumą ().

Pagrindinė sandorio šalis pateikia šią informaciją savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, bent kartą per ketvirtį arba dažniau, jei to reikalauja kompetentingos institucijos, atsakingos už tuos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narius, kurie yra įstaigos.

5. Pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja koncentracijos veiksnį (β) pagal šią formulę:

Čia:

PCEred,i=       sumažintas galimos būsimos kredito rizikos, susijusios su visomis pagrindinės sandorio šalies sutartimis ir sandoriais su tarpuskaitos nariu i, dydis.

6. Įstaigos praneša savo kompetentingoms institucijoms apie gautus pranešimus pagal 2 dalies g punkto i papunktį ir h punkto ii papunktį bei 4 dalį.

7. EBI parengia techninius įgyvendinimo standartus ir juose nurodo:

a)      1 dalyje nurodytų skaičiavimų atlikimo dažnį ir datas;

b)      4 dalyje nurodytų pranešimų teikimo dažnį, datas ir bendrą formą;

c)      atvejus, kada kompetentinga institucija, prižiūrinti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančią įstaigą, gali pareikalauti skaičiavimus atlikti ir pranešimus teikti dažniau, nei nustatyta pagal a ir b punktus.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

300 straipsnis Nuosavų lėšų poreikiai reikalavimų nevykdančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms ir sandorių, kurių atžvilgiu nevykdomi reikalavimai, pozicijoms

1. Kai tenkinama 295 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga, įstaigos atlieka šiuos veiksmus:

a)      jos taiko standartizuotą metodą kredito rizikai, kaip nustatyta 2 skyriuje, apskaičiuodamos savo sutarčių ir sandorių su pagrindine sandorio šalimi prekybos pozicijų vertes ir pagal riziką įvertintas pozicijų sumas;

b)      jos taiko toliau nurodytą formulę apskaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį pozicijoms, atsiradusioms dėl savo iš anksto finansuojamų ir pagal sutartį privalomų įnašų:

.

Jeigu netenkinama tik 295 straipsnio 2 dalies c punkto sąlyga, įstaigos taiko a punktą prekybos pozicijoms, susijusioms su sutartimi arba sandoriu, kurį pagrindinė sandorio šalis atmetė, ir 298 straipsnyje nustatyta tvarka vertina pozicijas, atsiradusias dėl savo iš anksto finansuojamų ir pagal sutartį privalomų įnašų.

2. Įstaigos apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikį savo pagrindinės sandorio šalies pozicijoms pagal 3 dalį šiomis aplinkybėmis:

a)      jos iš pagrindinės sandorio šalies gavo 299 straipsnio 2 dalies h punkto ii papunktyje nustatytą pranešimą, kad pagrindinė sandorio šalis liovėsi skaičiuoti KCCP;

b)      jos sužino, kad atitinkama pagrindinė sandorio šalis nebetenkina 295 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, kai apie tai viešai paskelbia arba praneša tos pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba pati pagrindinė sandorio šalis;

c)      nebetenkinama 295 straipsnio 2 dalies b punkto sąlyga.

3. Įstaiga per 3 mėnesius nuo 2 dalies a–c punktuose aprašytų aplinkybių atsiradimo arba anksčiau, jei to reikalauja įstaigos kompetentinga institucija, liaujasi taikyti 297–298 straipsnius apskaičiuodama nuosavų lėšų poreikius prekybos pozicijoms ir įnašams į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir atlieka šiuos veiksmus:

a)      apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikį atitinkamos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms pagal 1 dalies a punktą;

b)      apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikį pozicijoms, atsirandančioms iš savo iš anksto finansuojamų ir pagal sutartį privalomų įnašų, mokamų tai pagrindinei sandorio šaliai, pagal 1 dalies b punktą.

III antraštinė dalis Nuosavų lėšų poreikis operacinei rizikai padengti

1 skyrius Bendrieji skirtingų metodų taikymo principai

301 straipsnis Leidimas ir pranešimas

1. Jeigu įstaigos nori taikyti standartizuotą metodą, be bendrųjų rizikos valdymo standartų, nustatytų Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 73 ir 83 straipsniuose, jos turi atitikti 309 straipsnyje nustatytus kriterijus. Apie tai įstaigos turi pranešti kompetentingoms institucijoms prieš pradėdamos taikyti standartizuotą metodą.

Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms taikyti atitinkamą alternatyvų rodiklį eilutėms „mažmeninė bankininkystė“ ir „komercinė bankininkystė“, jeigu įvykdomos 308 straipsnio 2 dalyje ir 309 straipsnyje nustatytos sąlygos.

2. Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms naudoti pažangųjį vertinimo metodą remiantis jų pačių operacinės rizikos vertinimo sistemomis, jeigu jos atitinka visus kokybinius ir kiekybinius standartus atitinkamai pagal 310 ir 311 straipsnius ir bendruosius rizikos valdymo standartus pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 73 ir 83 straipsnius ir VII antraštinės dalies 3 skyriaus II skirsnį.

Įstaigos taip pat turi kreiptis į savo kompetentingas institucijas dėl leidimo, jeigu jos nori iš esmės išplėsti ir pakeisti šį pažangųjį vertinimo metodą. Kompetentingos institucijos suteikia leidimą tik jeigu iš esmės išplėtus ir pakeitus pažangųjį vertinimo metodą įstaigos atitiks pirmoje pastraipoje nurodytus standartus.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a) vertinimo metodiką, kuria vadovaudamosi kompetentingos institucijos suteikia įstaigoms leidimą taikyti pažangųjį vertinimo metodą;

b) pažangiojo vertinimo metodo išplėtimų ir pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

302 straipsnis Grįžimas prie paprastesnių metodų naudojimo

1. Standartizuotą metodą taikančios įstaigos gali grįžti prie bazinio indikatoriaus metodo, jeigu įvykdomos 3 dalyje nurodytos sąlygos.

2. Pažangųjį vertinimo metodą taikančios įstaigos gali grįžti prie standartizuoto metodo arba bazinio indikatoriaus metodo, jeigu įvykdomos 3 dalyje nurodytos sąlygos.

3. Įstaiga gali grįžti prie paprastesnio operacinės rizikos vertinimo metodo tik įvykdžiusi abi šias sąlygas:

a) įstaiga įrodo kompetentingai institucijai, kad paprastesnį metodą siūloma taikyti ne siekiant sumažinti su operacine rizika susijusį įstaigos nuosavų lėšų poreikį, kad jis yra būtinas atsižvelgiant į įstaigos pobūdį ir sudėtingumą ir kad jis neturės esminio neigiamo poveikio įstaigos mokumui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti operacinę riziką;

b) įstaiga iš anksto gavo kompetentingos institucijos leidimą taikyti paprastesnį metodą.

303 straipsnis Skirtingų metodų derinimas

1. Įstaigos gali derinti metodus gavusios kompetentingų institucijų leidimą. Kompetentingos institucijos tokį leidimą duoda, jeigu atitinkamai įvykdomi 2–4 dalyse nurodyti reikalavimai.

2. Įstaiga gali taikyti pažangųjį vertinimo metodą kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba su standartizuotu metodu, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

a) įstaigos naudojamas metodų derinys apima visų rūšių operacinę riziką, o kompetentingas institucijas tenkina metodika, kurią įstaiga naudoja siekdama apimti skirtingą veiklą, geografines vietoves, juridinius vienetus arba kitus atitinkamus padalinius, apibrėžtus pagal vidaus tvarką;

b) dalis veiklos, kuriai atitinkamai taikomas standartizuotas metodas ir pažangusis vertinimo metodas, atitinka 309 straipsnyje nustatytus kriterijus bei 310 ir 311 straipsniuose nustatytus standartus.

3. Įstaigoms, kurios nori pažangųjį vertinimo metodą taikyti kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba standartizuotu metodu, kompetentingos institucijos gali kiekvienu atskiru atveju taikyti šias papildomas leidimo suteikimo sąlygas:

a) pažangiojo vertinimo metodo įgyvendinimo dieną reikšminga įstaigos operacinės rizikos dalis vertinama tuo metodu;

b) įstaiga įsipareigoja įdiegti pažangųjį vertinimo metodą esminei savo veiklos daliai pagal kompetentingai institucijai pateiktą ir jos patvirtintą tvarkaraštį.

4. Įstaiga gali kreiptis į kompetentingą instituciją dėl leidimo taikyti bazinio indikatoriaus metodą kartu su standartizuotu metodu tiktai išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, neseniai įsigytas naujas verslas, dėl kurio reikalingas pereinamasis standartizuoto metodo taikymo laikotarpis.

Kompetentinga institucija tokį leidimą suteikia tik jeigu įstaiga įsipareigoja taikyti standartizuotą metodą pagal kompetentingai institucijai pateiktą ir jos patvirtintą tvarkaraštį.

5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a) sąlygas, kuriomis vadovaudamosi kompetentingos institucijos vertina 2 dalies a punkte nurodytą metodiką;

b)       sąlygas, kuriomis vadovaudamosi kompetentingos institucijos priima sprendimą taikyti papildomas sąlygas, nurodytas 3 dalyje.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

2 skyrius Bazinio indikatoriaus metodas

304 straipsnis Kapitalo poreikis

Pagal bazinio indikatoriaus metodą nuosavų lėšų poreikis operacinei rizikai yra lygus 15 proc. atitinkamo 305 straipsnyje apibrėžto rodiklio trejų metų vidurkio.

Atitinkamo rodiklio trejų metų vidurkį įstaigos apskaičiuoja pagal paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus, kurie vykdomi finansinių metų pabaigoje. Jeigu nėra jokių audituotų duomenų, įstaigos gali naudoti neaudituotus duomenis.

Jeigu bet kurio iš nurodytų stebėjimų atitinkamas rodiklis yra neigiamas arba lygus nuliui, apskaičiuodamos trejų metų vidurkį įstaigos į šį skaičių neatsižvelgia. Trejų metų vidurkį įstaigos apskaičiuoja teigiamų skaičių suma padalindamos iš teigiamų skaičių skaičiaus.

305 straipsnis Atitinkamas rodiklis

1. Remiantis apskaitos kategorijomis įstaigų pelno (nuostolio) ataskaitose pagal Direktyvos 86/635/EEB 27 straipsnį, įstaigų, taikančių toje direktyvoje įtvirtintus apskaitos standartus, atitinkamas rodiklis yra elementų, išvardytų šios dalies 1 lentelėje, suma. Kiekvieną elementą įstaigos įtraukia į sumą su teigiamu arba neigiamu ženklu.

1 lentelė

1 Gautinos palūkanos ir panašios pajamos

2 Mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos

3 Pajamos iš akcijų, kitų dalinių teisių ir duodančių pastovias palūkanas / neduodančių pastovių palūkanų vertybinių popierių

4 Gautini komisiniai

5 Mokėtini komisiniai

6 Grynasis pelnas arba grynasis nuostolis iš finansinių operacijų

7 Kitos veiklos pajamos

Šiuos elementus įstaigos pakoreguoja, kad būtų atspindėtos šios kvalifikacijos:

a) atitinkamą rodiklį įstaigos apskaičiuoja prieš atidėjinių ir veiklos išlaidų atskaitymą. Į veiklos išlaidas įstaigos įskaičiuoja mokesčius už užsakomųjų paslaugų pirkimą iš trečiųjų asmenų, kurie nėra nei patronuojančioji, nei patronuojamoji įstaigos įmonė, nei patronuojančiosios įmonės, kuri kartu yra ir įstaigos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė. Įstaigos gali sumažinti atitinkamą rodiklį išlaidų už užsakomųjų paslaugų pirkimą iš trečiųjų asmenų suma tuo atveju, kai išlaidos patiriamos dėl įmonės, kuriai taikomos šio reglamento, ar jam lygiaverčio, taisyklės;

b) apskaičiuodamos atitinkamą rodiklį, įstaigos nenaudoja šių elementų:

i)        realizuoto pelno (nuostolio) iš straipsnių, neįtrauktų į prekybos knygą, pardavimo;

ii)       pajamų iš neįprastų ir nebūdingų straipsnių;

iii)      pajamų iš draudimo;

c) kai prekybos straipsnių perkainojimas yra pelno (nuostolio) ataskaitos dalis, įstaigos gali įtraukti perkainojimą. Jeigu įstaigos taiko Direktyvos 86/635/EEB 36 straipsnio 2 dalies nuostatas, jos turi įtraukti perkainojimą, įrašytą į pelno (nuostolio) ataskaitą.

2. Kai įstaigos taiko kitokius apskaitos standartus, nei nustatyti Direktyvoje 86/635/EEB, jos turi apskaičiuoti atitinkamą rodiklį pagal duomenis, kurie geriausiai atspindi šiame straipsnyje pateiktą apibrėžtį.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia 2 dalyje nurodyto atitinkamo rodiklio apskaičiavimo metodiką.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

3 skyrius Standartizuotas metodas

306 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis

1. Pagal standartizuotą metodą įstaigos turi suskirstyti savo veiklą į verslo linijas, nustatytas 4 dalies 2 lentelėje, vadovaujantis 307 straipsnyje nustatytais principais.

2. Nuosavų lėšų poreikį operacinei rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja kaip trejų metų metinių nuosavų lėšų poreikių vidurkį visoms 4 dalies 2 lentelėje nurodytoms verslo linijoms. Kiekvienos verslo linijos metinis nuosavų lėšų poreikis yra lygus toje lentelėje nurodyto atitinkamo beta koeficiento ir atitinkamo rodiklio dalies, priskirtos esamai verslo linijai, sandaugai.

3. Bet kuriais konkrečiais metais įstaigos neigiamą nuosavų lėšų poreikį, susidariusį dėl atskiros verslo linijos neigiamos atitinkamo rodiklio dalies, neribotai padengti teigiamą nuosavų lėšų poreikį kitose verslo linijose. Tačiau kai konkrečiais metais bendras nuosavų lėšų poreikis, tenkantis visoms verslo linijoms, yra neigiamas, tiems metams įstaigos rodiklio skaitikliui turi priskirti nulinę vertę.

4. 2 dalyje nurodytos sumos trejų metų vidurkį įstaigos apskaičiuoja pagal paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus, kurie vykdomi finansinių metų pabaigoje. Jeigu nėra jokių audituotų duomenų, įstaigos gali naudoti neaudituotus duomenis.

2 lentelė

Verslo linija || Veiklos rūšių sąrašas || Procentai (beta koeficientas)

Įmonių finansai || Finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas arba jų platinimas rinkoje bankui emitentui tvirtai įsipareigojus pirkti Paslaugos, susijusios su finansinių priemonių emisijos organizavimu ir vykdymu Investicinės konsultacijos Įmonėms teikiamos konsultacijos dėl kapitalo struktūros, pramonės strategijos ir su tuo susijusių reikalų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių susijungimais ir pirkimu Investiciniai moksliniai tyrimai ir finansų analizė bei kitos bendrų rekomendacijų formos, susijusios su finansinių priemonių sandoriais || 18 proc.

Prekybinė veikla || Pirkimas (pardavimas) savo sąskaita Tarpininkavimas pinigų rinkoje Nurodymų dėl vienos ar daugiau negu vienos finansinės priemonės priėmimas ir perdavimas Nurodymų vykdymas klientų vardu Finansinių priemonių emisijos platinimas rinkoje bankui emitentui neįsipareigojus pirkti Daugiašalių prekybos priemonių operacija || 18 proc.

Tarpininkavimo (brokerio) paslaugos mažmeniniams klientams (Veikla su individualiais fiziniais asmenimis arba mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurie tenkina 79 straipsnyje mažmeninių pozicijų klasėms nustatytus kriterijus) || Nurodymų dėl vienos ar daugiau negu vienos finansinės priemonės priėmimas ir perdavimas Nurodymų vykdymas klientų vardu Finansinių priemonių emisijos platinimas rinkoje bankui emitentui neįsipareigojus pirkti || 12 proc.

Komercinė bankininkystė || Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas Skolinimas Finansinė nuoma Garantijos ir laidavimai || 15 proc.

Mažmeninė bankininkystė (Veikla su individualiais fiziniais asmenimis arba mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurie tenkina 79 straipsnyje mažmeninių pozicijų klasėms nustatytus kriterijus) || Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas Skolinimas Finansinė nuoma Garantijos ir laidavimai || 12 proc.

Mokėjimai ir atsiskaitymai || Pinigų pervedimo paslaugos Mokėjimo priemonių išleidimas ir tvarkymas || 18 proc.

Tarpininkavimo (agento) paslaugos || Finansinių priemonių saugojimas ir tvarkymas klientų sąskaita, įskaitant tų finansinių priemonių pirkimą, pardavimą ir gavimą pagal kliento pateiktus nurodymus bei su tuo susijusią veiklą, pavyzdžiui, grynųjų pinigų ir (arba) užtikrinimo priemonių valdymas || 15 proc.

Turto valdymas || Portfelio valdymas KIPVPS valdymas Kitos turto valdymo formos || 12 proc.

307 straipsnis Verslo linijos priskyrimo principai

1. Įstaigos turi paruošti ir dokumentuoti specifinę politiką bei kriterijus, pagal kuriuos aktualių verslo linijų atitinkamas rodiklis bei veikla priskiriami standartinėms verslo linijoms, nurodytoms 306 straipsnyje. Šią politiką ir kriterijus jos turi patikrinti ir, reikalui esant, patikslinti, įvertindamos naujas ar besikeičiančias veiklas ir riziką.

2. Verslo linijų priskyrimui įstaigos taiko šiuos principus:

a) visą veiklą įstaigos privalo priskirti verslo linijoms taip, kad būtų išvengta tarpusavio dubliavimo ir kartu būtų apimtos visos veiklos rūšys;

b) bet kokią veiklą, kurios negalima iš karto priskirti standartinei verslo linijai, bet kuri yra papildoma standartinės veiklos linijos funkcija, įstaigos turi priskirti tai verslo linijai, kurią ji palaiko. Jeigu per papildomą veiklą palaikoma daugiau negu viena verslo linija, įstaigos turi taikyti objektyvius priskyrimo kriterijus;

c) jeigu veiklos negalima priskirti konkrečiai verslo linijai, įstaigos turi naudoti verslo liniją, kurios rizikos procentas yra didžiausias. Ta pati verslo linija vienodai taikoma bet kokiai su ta veikla susijusiai papildomai veiklai;

d) įstaigos gali taikyti kainodaros vidaus metodus, siekdamos paskirstyti atitinkamą rodiklį tarp verslo linijų. Vienoje verslo linijoje generuojamos išlaidos, kurios gali būti priskirtos kitai verslo linijai, gali būti perkeliamos į tą kitą verslo liniją;

e) veiklos priskyrimas verslo linijoms operacinės rizikos kapitalo poreikio nustatymo tikslais turi būti suderinamas su kategorijomis, kurias įstaigos naudoja kredito ir rinkos rizikai;

f) vadovybė yra atsakinga už priskyrimo politiką, kurią kontroliuoja įstaigos valdymo organas;

g) įstaigos turi atlikti nepriklausomą priskyrimo verslo linijoms proceso patikrinimą.

3. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo šiame straipsnyje numatytų verslo linijos priskyrimo principų taikymo sąlygas.

Nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

308 straipsnis Alternatyvus standartizuotas metodas

1. Pagal alternatyvų standartizuotą metodą mažmeninės bankininkystės ir komercinės bankininkystės verslo linijoms įstaigos turi taikyti šias sąlygas:

a) atitinkamas rodiklis yra sunormintas pajamų rodiklis, kuris lygus paskolų ir gautinų sumų nominaliajai vertei, padaugintai iš 0,035;

b) paskolos ir gautinos sumos apima atitinkamuose kredito portfeliuose reikalaujamų pinigų bendrą sumą. Į komercinės bankininkystės verslo liniją nominaliąja paskolų ir gautinų sumų verte įstaigos įskaito ir vertybinius popierius, kurie nėra įtraukiami į prekybos knygą.

2. Kad įstaigai būtų leista taikyti alternatyvų standartizuotą metodą, ji turi tenkinti šias sąlygas:

a) iš mažmeninės arba komercinės bankininkystės veiklos ji gauna ne mažiau kaip 90 proc. pajamų;

b) didžiąją jos mažmeninės arba komercinės bankininkystės veiklos dalį sudaro paskolos, susijusios su didele įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe;

c) alternatyvus standartizuotas metodas yra tinkamas apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikiui operacinei rizikai padengti.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia 2 dalyje nurodyto alternatyvaus standartizuoto metodo taikymo sąlygas.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

309 straipsnis Standartizuoto metodo kriterijai

301 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje nurodyti kriterijai yra šie:

a) įstaigos privalo turėti dokumentais pagrįstą operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemą su aiškia šiai sistemai priskirta atsakomybe. Jos turi nustatyti savo pozicijas operacinės rizikos atžvilgiu ir fiksuoti atitinkamus operacinės rizikos duomenis, įskaitant reikšmingų nuostolių duomenis. Vykdoma reguliari nepriklausoma sistemos peržiūra;

b) įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistema privalo būti glaudžiai integruota į įstaigos rizikos valdymo procesus. Jos rezultatai privalo būti neatskiriama įstaigos operacinės rizikos pobūdžio stebėsenos ir kontrolės proceso dalis;

c) įstaigos turi įgyvendinti ataskaitų teikimo vadovybei sistemą, pagal kurią teikiamos atitinkamų įstaigos funkcijų operacinės rizikos ataskaitos. Įstaigos turi turėti procedūras, nustatančias, kaip imtis atitinkamų priemonių atsižvelgiant į vadovybei pateiktose ataskaitose esančią informaciją.

4 skyrius Pažangieji vertinimo metodai

1 skirsnis Kvalifikaciniai kriterijai

310 straipsnis Kokybiniai standartai

301 straipsnio 2 dalyje nurodyti kokybiniai standartai yra šie:

a) įstaigos vidaus operacinės rizikos vertinimo sistema turi būti glaudžiai integruota į kasdienius rizikos valdymo procesus;

b) įstaigos turi turėti nepriklausomą operacinės rizikos valdymo funkciją;

c) įstaigos turi turėti įdiegtą reguliarią ataskaitų apie operacinės rizikos pozicijas ir patirtus nuostolius teikimo tvarką ir procedūras, kuriomis nustatoma, kaip imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų;

d) įstaigos rizikos valdymo sistema privalo būti gerai pagrįsta dokumentais. Įstaiga turi turėti nusistovėjusią tvarką, pagal kurią užtikrinama atitiktis, ir neatitikimų šalinimo politiką;

e) įstaigos operacinės rizikos valdymo procesų ir vertinimo sistemų reguliarius patikrinimus turi atlikti vidaus arba išorės auditoriai;

f) įstaigos vidaus vertinimo procesai turi vykti patikimai ir veiksmingai;

g) duomenų srautai ir procesai, siejami su įstaigos rizikos valdymo sistema, turi būti skaidrūs ir prieinami.

311 straipsnis Kiekybiniai standartai

1. 301 straipsnio 2 dalyje nurodyti kiekybiniai standartai apima standartus, susijusius su procesu, vidaus duomenimis, išorės duomenimis, scenarijaus analize, verslo aplinka ir vidaus kontrolės veiksniais, nurodytais atitinkamai 2–6 dalyse.

2. Su procesu susiję šie standartai:

a) įstaigos turi apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį, kurį sudaro ir tikėtini nuostoliai, ir netikėtini nuostoliai, nebent tikėtini nuostoliai tinkamai fiksuojami jų vidaus veiklos praktikoje. Operacinės rizikos vertinimas turi apimti galimus didelių nuokrypių zonos įvykius, galinčius lemti ypač rimtus nuostolius, pasiekdamas patikimumo standartą, palyginamą su 99,9 proc. pasitikėjimo intervalu per vienų metų laikotarpį;

b) įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistema turi apimti vidaus duomenų, išorės duomenų, scenarijaus analizės ir veiksnių, susijusių su verslo aplinka bei vidaus kontrolės sistemomis, kaip nustatyta 3–6 dalyse, naudojimą. Įstaiga turi turėti dokumentais gerai pagrįstą metodą dėl šių keturių elementų santykinio svorio pasirinkimo savo naudojamoje bendroje operacinės rizikos vertinimo sistemoje;

c) įstaigos rizikos vertinimo sistema fiksuojamos pagrindinės rizikos priežastys, darančios poveikį didelių nuokrypių zonos nustatyto nuostolio paskirstymo dydžiui;

d) įstaigos gali pripažinti operacinės rizikos nuostolių koreliacijas atskiruose operacinės rizikos įverčiuose tik tuo atveju, jeigu jų koreliacijų vertinimo sistemos yra patikimos, įgyvendintos išlaikant vientisumą, jose atsižvelgta į bet kokį tokių koreliacijos įverčių neapibrėžtumą, ypač nepalankiausiais laikotarpiais. Įstaigos savo koreliacines prielaidas turi įvertinti tinkamais kokybiniais ir kiekybiniais metodais;

e) įstaigos rizikos įvertinimo sistema turi būti nuosekli ir ja turi būti išvengiama kokybinių įvertinimų daugybinio skaičiavimo arba rizikos mažinimo metodų, pripažintų kitose šio reglamento srityse.

3. Su vidaus duomenimis susiję šie standartai:

a) viduje sukurtas operacinės rizikos priemones įstaigos grindžia minimaliu penkerių metų istoriniu stebėjimo laikotarpiu. Jeigu įstaiga pirmą kartą pradeda taikyti pažangųjį vertinimo metodą, ji gali taikyti trejų metų istorinį stebėjimo laikotarpį;

b)       įstaigos gali priskirti savo istorinių vidaus nuostolių duomenis verslo linijoms, apibrėžtoms 306 straipsnyje, ir įvykių rūšims, apibrėžtoms 313 straipsnyje, ir teikti šiuos duomenis kompetentingoms institucijoms jų prašymu. Išimtinėmis aplinkybėmis įstaiga gali priskirti nuostolio įvykius, kurie turi įtakos visai įstaigai, papildomai verslo linijai „įmonių straipsniai“. Įstaigos turi taikyti dokumentais pagrįstus objektyvius kriterijus nuostoliams tarp nurodytų verslo linijų ir įvykių rūšių paskirstyti. Operacinės rizikos nuostolius, kurie yra susiję su kredito rizika ir kuriuos įstaigos istoriškai įtraukė į kredito rizikos vidaus duomenų bazes, įstaigos turi įrašyti į operacinės rizikos duomenų bazes ir atskirai nustatyti. Tokiems nuostoliams neskaičiuojamas operacinės rizikos kapitalo poreikis tol, kol įstaigos ir toliau juos laiko kredito rizika, apskaičiuojant minimalius kapitalo poreikius. Operacinės rizikos nuostolius, susijusius su rinkos rizika, įstaigos įtraukia į operacinės rizikos nuosavų lėšų poreikio skaičiavimą;

c)       įstaigos vidaus nuostolių duomenys privalo būti tiek išsamūs, kad fiksuotų visą reikšmingą veiklą ir visų atitinkamų posistemių ir geografinių vietovių pozicijas. Įstaigos turi pagrįsti, kad bet kurios neįtrauktos veiklos rūšys arba pozicijos ir atskirai, ir kartu neturės esminio poveikio bendriems rizikos įverčiams. Įstaigos turi nustatyti tinkamas minimalias nuostolių ribas vidaus nuostolių duomenims rinkti;

d)       be informacijos apie bendrąsias nuostolio sumas, įstaigos kaupia informaciją apie nuostolio įvykio datą, bet kokių bendrųjų nuostolio sumų grąžinimą bei aprašomojo pobūdžio informaciją apie veiksnius arba priežastis, dėl kurių patirta nuostolių;

e)       įstaigos turi nustatyti specifinius kriterijus, pagal kuriuos atliekamas nuostolių, atsiradusių dėl nuostolio įvykio centralizuotoje funkcijoje, arba veiklos, kuri apima daugiau nei vieną verslo liniją, taip pat dėl laiko požiūriu tarpusavyje susijusių nuostolio įvykių, priskyrimas;

f)        įstaigos turi turėti dokumentais pagrįstas istorinių nuostolio duomenų svarbos vertinimo procedūras, įskaitant tuos atvejus, kai gali būti atliekamas sprendimų peržiūrėjimas, skalės nustatymas arba kiti koregavimai, nurodant, kiek juos galima naudoti ir kas yra įgaliotas priimti tokius sprendimus.

4. Su išorės duomenimis susiję šie kvalifikaciniai standartai:

a) įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistemoje naudojami atitinkami išorės duomenys, ypač kai yra pagrindo manyti, kad įstaiga kartais gali patirti didelių nuostolių. Įstaiga turi turėti sisteminį procesą padėtims, kurioms esant išorės duomenys turi būti naudojami, nustatyti ir metodikas, naudojamas duomenims įtraukti į savo vertinimo sistemą;

b) įstaigos turi reguliariai peržiūrėti ir pagrįsti dokumentais išorės duomenų naudojimo sąlygas bei praktiką ir periodiškai atlikti nepriklausomą jų patikrinimą.

5. Įstaiga naudoja eksperto nuomonės scenarijaus analizę kartu su išorės duomenimis savo pozicijai labai nepalankių įvykių atveju įvertinti. Laikui bėgant tokius vertinimus įstaiga turi patvirtinti ir iš naujo įvertinti lygindama su faktiniais nuostoliais, kad būtų užtikrintas jų pagrįstumas.

6. Su verslo aplinka ir vidaus kontrolės veiksniais susiję šie kvalifikaciniai standartai:

a) bendroje įstaigos rizikos vertinimo metodikoje turi būti fiksuojama pagrindinė verslo aplinka ir vidaus kontrolės veiksniai, dėl kurių gali pasikeisti įstaigos operacinės rizikos pobūdis;

b) kiekvieną veiksnio pasirinkimą įstaigos turi pagrįsti kaip reikšmingą rizikos priežastį, remdamosi konkrečios verslo srities patirtimi ir eksperto sprendimu;

c) įstaigos turi kompetentingoms institucijoms pagrįsti rizikos įverčių jautrumą veiksnių pokyčiams ir santykinį įvairių veiksnių svorį. Be to, kad fiksuojami rizikos pokyčiai dėl rizikos kontrolės patobulinimo, įstaigos rizikos vertinimo sistema taip pat turi fiksuoti galimą rizikos padidėjimą dėl didesnio veiklos sudėtingumo arba padidėjusios veiklos apimties;

d) savo rizikos vertinimo sistemą įstaiga turi pagrįsti dokumentais ir pati bei kompetentinga institucija turi atlikti jos nepriklausomą patikrinimą. Laikui bėgant procesą ir rezultatus įstaigos turi patvirtinti ir iš naujo įvertinti palygindamos su faktiniais vidaus nuostoliais ir atitinkamais išorės duomenimis.

7.         EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a) sąlygas, pagal kurias įgyvendinant 2 dalies d punktą įvertinama, ar sistema patikima ir įgyvendinta išlaikant vientisumą;

b) išimtines aplinkybes, kuriomis įstaiga gali priskirti nuostolio įvykius papildomai verslo linijai, nurodytai 3 dalies b punkte.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

312 straipsnis Draudimo ir kitų rizikos perkėlimo priemonių poveikis

1. Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms pripažinti draudimo, kuriam taikomos 2–5 dalyse nustatytos sąlygos, ir kitų rizikos perkėlimo priemonių poveikį, jeigu kredito įstaigos gali įrodyti, kad rizika pastebimai sumažinta.

2. Draudikui leidžiama drausti arba perdrausti, taip pat draudikas turi turėti pripažintos ECAI suteiktą minimalų pretenzijų mokumo reitingą, kurį EBI susiejo su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu, remiantis įstaigų pozicijų įvertinimo pagal riziką taisyklėmis, nustatytomis 2 skyriuje.

3. Draudimo įstaigos ir įstaigos draudimo schema atitinka šias sąlygas:

a) pradinis draudimo liudijimo terminas turi būti ne trumpesnis negu vieni metai. Liudijimams, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, įstaiga privalo atlikti atitinkamus patikslinimus, atspindinčius trumpėjantį liudijimo likusį terminą, iki 100 proc. patikslinimo liudijimams, kurių likęs terminas yra 90 arba mažiau dienų;

b) draudimo liudijimo minimalus pranešimo apie sutarties nutraukimą laikotarpis yra 90 dienų;

c) draudimo liudijimui netaikomos išimtys arba apribojimai, kuriuos lemia priežiūros veiksmai arba, įstaigos bankroto atveju, kurie neleidžia įstaigai, bankrutavusios įstaigos administratoriui arba likvidatoriui atgauti patirtus nuostolius arba įstaigos patirtas išlaidas, išskyrus įvykius po bankrutavusios įstaigos administratoriaus paskyrimo arba likvidavimo proceso įstaigai inicijavimo. Tačiau draudimo liudijime gali būti nenumatyta jokia bauda, delspinigiai ar piniginės žalos atlyginimas dėl kompetentingų institucijų veiksmų;

d) rizikos mažinimo apskaičiavimas turi skaidriai atspindėti draudimą ir atitikti draudimo padengimą atsižvelgiant į faktinę nuostolio tikimybę ir poveikį, naudojamą nustatant bendrą operacinės rizikos kapitalą;

e) draudimą teikia trečioji šalis. Draudimo per patronuojamąsias bendroves atveju pozicijos turi būti patikėtos nepriklausomai trečiajai šaliai, kuri atitinka 2 dalyje nustatytus pripažinimo kriterijus;

f) draudimo pripažinimo sistema yra gerai pagrįsta ir pagrįsta dokumentais.

4. Draudimo pripažinimo metodika fiksuoja šiuos elementus per draudimo pripažinimo sumos diskontą arba mažėjantį draudimo, kaip riziką mažinančios priemonės, poveikį:

a) kai likęs draudimo liudijimo galiojimo terminas yra trumpesnis nei vieni metai:

i)        likusį draudimo liudijimo terminą;

ii)       liudijimo nutraukimo terminus;

b) išmokų neapibrėžtumą ir draudimo liudijimų padengimo neatitikimus.

5. Nuosavų lėšų poreikio sumažinimas, atsirandantis dėl draudimo pripažinimo ir kitų rizikos perkėlimo priemonių, turi neviršyti 20 proc. nuosavų lėšų poreikio operacinei rizikai padengti iki rizikos mažinimo metodų pripažinimo.

313 straipsnis Nuostolio įvykių rūšių klasifikacija

Yra šios 311 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų nuostolio įvykių rūšys:

3 lentelė

Įvykio rūšis || Apibrėžtis

Sukčiavimas įmonėje || Nuostoliai dėl pasikėsinimo sukčiauti, pasisavinti turtą arba apeiti reglamentus, įstatymus arba bendrovės politiką, išskyrus diversifikavimo ir (arba) diskriminavimo atvejus, kurie susiję su bent viena šalimi įmonėje

Sukčiavimas už įmonės ribų || Nuostoliai dėl trečiosios šalies pasikėsinimo sukčiauti, pasisavinti turtą arba apeiti įstatymus

Darbo praktika ir darbo vietos sauga || Nuostoliai, atsiradę dėl nesuderinamumo su darbo, sveikatos arba saugos įstatymais ir susitarimais, dėl reikalavimų atlyginti žalą asmens sužalojimo atveju arba dėl diversifikavimo ir (arba) diskriminavimo atvejų

Klientai, produktai ir verslo praktika || Nuostoliai, atsiradę dėl netyčinio arba neapdairaus profesinių pareigų nevykdymo konkrečių klientų atžvilgiu (įskaitant tarpusavio pasitikėjimo ir tinkamumo reikalavimus) arba dėl produkto pobūdžio ar dizaino

Žala fiziniam turtui || Nuostoliai, atsiradę dėl fizinio turto praradimo arba sugadinimo dėl stichinės nelaimės arba kitų įvykių

Verslo sutrikdymas ir sistemos trikdžiai || Nuostoliai, atsiradę dėl verslo sutrikdymo arba sistemos trikdžių

Vykdymas, pristatymas ir proceso valdymas || Nuostoliai dėl žlugusio sandorio tvarkymo arba proceso valdymo, dėl santykių su prekybos partneriais ir pardavėjais

IV antraštinė dalis Nuosavų lėšų poreikis rinkos rizikai padengti

1 skyrius Bendrosios nuostatos

314 straipsnis Leidimai konsoliduotiems poreikiams

1. Atsižvelgdamos į 2 dalies nuostatas ir tik norėdamos konsoliduotai apskaičiuoti grynąsias pozicijas ir nuosavų lėšų poreikį pagal šios antraštinės dalies nuostatas, įstaigos gali vienos įstaigos arba įmonės pozicijas panaudoti kitos įstaigos arba įmonės pozicijoms įskaityti.

2. Įstaigos 1 dalį gali taikyti tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) tokios grupės įstaigų nuosavos lėšos yra tinkamai paskirstomos;

b) įstatymų, teisine ir sutarčių sistema, kuria vadovaujasi įstaigos, galima užtikrinti finansinę tarpusavio paramą grupėje.

3. Kai įmonės yra trečiosiose šalyse, be 2 dalyje nurodytų sąlygų, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos:

a) tokios įmonės yra gavusios leidimus veiklai trečiojoje šalyje ir atitinka kredito įstaigų apibrėžtį arba yra pripažintos trečiosios šalies investicinės įmonės;

b) tokios įstaigos individualiai vykdo nuosavų lėšų poreikio reikalavimus, atitinkančius šio reglamento reikalavimus;

c) aptariamosiose trečiosiose šalyse nėra priimtų teisės aktų, kurie galėtų turėti rimtos įtakos nuosavų lėšų perdavimui grupėje.

2 skyrius Nuosavų lėšų poreikis pozicijų rizikai padengti

1 skirsnis Bendrosios nuostatos ir konkrečios priemonės

315 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis pozicijų rizikai padengti

Įstaigos nuosavų lėšų poreikis pozicijų rizikai padengti yra nuosavų lėšų poreikio bendrajai ir konkrečiai rizikai, susijusiai su įstaigos skolos ir nuosavybės finansinių priemonių pozicijomis, padengti suma. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos prekybos knygoje laikomos skolos finansinėmis priemonėmis.

316 straipsnis Užskaita

1. Įstaigos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršio absoliučioji vertė, palyginti su trumposiomis (ilgosiomis) tos pačios emisijos akcijų, skolos finansinių priemonių ar konvertuojamų finansinių priemonių pozicijomis bei identiškais finansiniais ateities sandoriais, pasirinkimo sandoriais, varantais ir padengtais varantais, yra kiekvienos iš šių atskirų finansinių priemonių įstaigos grynoji pozicija. Apskaičiuojant grynąją poziciją, išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertinamos, kaip nustatyta 317–319 straipsniuose. Apskaičiuojant kapitalo poreikį specifinei rizikai padengti pagal 325 straipsnį, neatsižvelgiama į įstaigos turimas nuosavas skolos finansines priemones.

2. Neleidžiama tarpusavyje užskaityti konvertuojamos finansinės priemonės ir pagrindinės ją sudarančios finansinės priemonės priešingų pozicijų, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos vadovaujasi nuostata, pagal kurią atsižvelgiama į tikimybę, kad tam tikra konvertuojama finansinė priemonė bus konvertuojama, arba jeigu šios institucijos yra nustačiusios nuosavų lėšų poreikį, kuriuo bus padengti bet kokie nuostoliai, galintys atsirasti atliekant konvertavimą. Apie tokias nuostatas arba nuosavų lėšų poreikį pranešama EBI. EBI kontroliuoja šios srities praktiką ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu parengia gaires.

3. Prieš susumuojant grynąsias pozicijas, visos jos turi būti kiekvieną dieną konvertuojamos į valiutą, naudojamą įstaigos ataskaitose, pagal dabartinį rinkos kursą nepaisant jų ženklo.

317 straipsnis Ateities palūkanų normos sandoriai ir išankstiniai sandoriai

1. Ateities palūkanų normos sandoriai, išankstiniai palūkanų normos sandoriai bei išankstiniai įsipareigojimai pirkti ar parduoti skolos finansines priemones yra laikomi atitinkamų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų deriniais. Todėl ilgoji ateities palūkanų normos sandorio pozicija yra laikoma skolinimosi, kurio terminas baigiasi ateities sandorio įvykdymo dieną, ir turimo turto, kurio terminas sutampa su atitinkamu pagrindinės finansinės priemonės arba tariamosios pozicijos, kuria paremtas minėtas ateities sandoris, terminu, deriniu. Panašiai parduotas išankstinis palūkanų normos sandoris laikomas ilgosios pozicijos, kurios terminas sutampa su atsiskaitymo diena pridedant sandorio laikotarpį, ir trumposios pozicijos, kurios terminas sutampa su atsiskaitymo diena, deriniu. Ir skolinimasis, ir turimas turtas įtraukiami į 325 straipsnyje pateiktos 1 lentelės pirmąją kategoriją norint apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį, reikalingą specifinei rizikai, susijusiai su ateities palūkanų normos sandoriais ir išankstiniais palūkanų normos sandoriais, padengti. Išankstinis įsipareigojimas pirkti skolos finansinę priemonę yra laikomas skolinimosi, kurio terminas baigiasi pristatymo dieną, ir pačios skolos finansinės priemonės ilgosios (dabartinės) pozicijos deriniu. Skolinimasis įtraukiamas į 325 straipsnyje pateiktos 1 lentelės pirmąją kategoriją, kad būtų galima įvertinti specifinę riziką, o skolos finansinė priemonė įrašoma į atitinkamą tos pačios lentelės skiltį.

2. Šiame straipsnyje „ilgoji pozicija“ yra tokia pozicija, kuriai įstaiga yra nustačiusi palūkanų normą, kurią ji gaus tam tikru laiku ateityje, o „trumpoji pozicija“ yra tokia pozicija, kuriai įstaiga nustato palūkanų normą, kurią ji mokės tam tikru metu ateityje.

318 straipsnis Pasirinkimo sandoriai ir varantai

1. Palūkanų normų, skolos finansinių priemonių, akcijų, akcijų indeksų, finansinių ateities sandorių, apsikeitimo sandorių ir užsienio valiutos pasirinkimo sandoriai ir varantai yra traktuojami kaip pozicijos, lygios pagrindinės pasirinkimo sandorio finansinės priemonės vertei, padaugintai iš šio pasirinkimo sandorio delta koeficiento, kaip nurodoma šiame skyriuje. Pastarosios pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos su visomis tapačių pagrindinių vertybinių popierių arba pagrindinių išvestinių finansinių priemonių priešingomis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas arba tas, kurį apskaičiuoja kompetentingos institucijos, o tais atvejais, kai delta koeficientas nėra nustatytas, arba nebiržinių pasirinkimo sandorių atveju kompetentingų institucijų leidimu pačios įstaigos pagal tinkamą modelį apskaičiuoja delta koeficientą. Leidimas duodamas, jeigu pagal modelį tinkamai įvertinamas pasirinkimo sandorio arba varanto vertės pokytis atsižvelgiant į nedidelius pagrindinės finansinės priemonės rinkos kainos pokyčius.

2. Be delta koeficiento rizikos kredito įstaigos turi tinkamai nurodyti kitą nuosavų lėšų poreikio riziką, siejamą su pasirinkimo sandoriais.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia metodus, pagal kuriuos proporcingai kredito įstaigų veiklos, susijusios su pasirinkimo sandoriais ir varantais, mastui ir sudėtingumui, be 2 dalyje nurodytos delta koeficiento rizikos, nustatoma kita nuosavų lėšų poreikio rizika.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

319 straipsnis Apsikeitimo sandoriai

Vertinant palūkanų normos riziką, apsikeitimo sandoriai vertinami taip pat kaip ir balanse apskaitomos finansinės priemonės. Todėl palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, kuriuos sudarydama įstaiga gauna kintamąją palūkanų normą ir moka fiksuotąją palūkanų normą, vertinami kaip ekvivalentiškos kintamųjų palūkanų finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su laikotarpiu iki kito palūkanų nustatymo, ilgosios pozicijos ir fiksuotųjų palūkanų finansinės priemonės trumposios pozicijos deriniui, kai tokios finansinės priemonės terminas sutampa su paties apsikeitimo sandorio terminu.

320 straipsnis Išvestinių finansinių priemonių palūkanų normos rizika

1. Įstaigos, kurios išvestinių finansinių priemonių, nurodytų 317–319 straipsniuose, palūkanų normos riziką įvertina ir valdo atsižvelgdamos į grynųjų pinigų srautus, diskontuotus pagal rinkos kainas, apskaičiuodamos tuose straipsniuose nurodytas pozicijas gali, gavusios kompetentingų institucijų leidimą, naudotis jautrumo modeliais ir juos taikyti bet kuriai obligacijai, kuri išperkama ne sumokant nominalo vertę termino pabaigoje, o mokant dalimis per likusį terminą. Leidimas suteikiamas, jeigu tokie modeliai imituoja pozicijas, kurios į palūkanų normos pasikeitimus reaguotų taip pat jautriai, kaip ir pagrindiniai grynųjų pinigų srautai. Šis jautrumas palūkanų normos pasikeitimams įvertinamas atsižvelgiant į nepriklausomus pagrindinių palūkanų normų pokyčius visoje pelningumo kreivėje numatant bent po vieną jautrumo tašką kiekvienoje terminų grupėje, pateiktoje 328 straipsnio 2 lentelėje. Pozicijos įtraukiamos skaičiuojant nuosavų lėšų poreikį bendrajai skolos finansinių priemonių rizikai padengti.

2. Įstaigos, kurios nesinaudoja šio straipsnio 1 dalyje apibūdintais modeliais, gali traktuoti kaip visiškai tarpusavyje įskaitytas tas 317–319 straipsniuose išvardytas išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurios atitinka bent tokias sąlygas:

a) pozicijų vertės yra vienodos ir išreikštos ta pačia valiuta;

b) pagrindinė norma (kintamųjų palūkanų pozicijoms) ir atkarpos (fiksuotosios palūkanų normos pozicijoms) palūkanų norma atitinka viena kitą;

c) kito palūkanų normos perkainojimo diena arba fiksuotųjų atkarpų pozicijų atveju – laikotarpis, liekantis iki termino pabaigos, atitinka toliau nurodytas ribas:

i)        trumpesnis kaip vienas mėnuo – tą pačią dieną;

ii)       nuo vieno mėnesio iki vienų metų – septynias dienas;

iii)      ilgiau kaip vieni metai – 30 dienų.

321 straipsnis Kredito išvestinės finansinės priemonės

1. Skaičiuojant šalies, kuri prisiima kredito riziką („apsaugos pardavėjo“), bendrosios ir specifinės rizikos nuosavų lėšų poreikį, jei nenurodyta kitaip, naudojama tariamoji kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma. Nepaisant pirmojo sakinio, įstaiga gali nuspręsti tariamąją vertę pakeisti tariamąja verte pridedant kredito išvestinės finansinės priemonės grynosios rinkos vertės pokytį nuo prekybos pradžios, apsaugos pardavėjo atžvilgiu grynąjį neigiamą pokytį su minuso ženklu. Skaičiuojant specifinės rizikos kapitalo poreikį, išskyrus rizikos kapitalo poreikį apsikeitimo grąžomis sandoriams, taikomas ne įsipareigojimo, o kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties terminas. Pozicijos nustatomos taip:

a) apsikeitimo grąžomis sandoris sukuria referencinės pozicijos ilgąją poziciją ir vyriausybės obligacijos, kurios terminas yra tapatus laikotarpiui iki kito palūkanų nustatymo ir kuriai pagal II antraštinės dalies 2 skyrių priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas, trumpąją poziciją skaičiuojant bendrąją riziką. Jis taip pat sukuria referencinės pozicijos ilgąją poziciją, skaičiuojant specifinę riziką;

b) kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris nesukuria pozicijos skaičiuojant bendrąją riziką. Vertindama specifinę riziką, įstaiga turi atvaizduoti sintetinę ilgąją poziciją, išskyrus atvejus, kai išvestinė finansinė priemonė turi reitingą ir atitinka sąlygas, taikomas pripažįstamai skolos pozicijai, tuomet išvestinė finansinė priemonė pavaizduojama kaip ilgoji pozicija. Jei už minėtą produktą mokamos įmokos ar palūkanos, šie pinigų srautai turi būti pavaizduoti kaip faktinė vyriausybės obligacijų pozicija;

c) su kreditu susijęs vieno pavadinimo vekselis yra palūkanų normos produktas, kuris sukuria ilgąją poziciją skaičiuojant paties vekselio bendrąją riziką. Vertindama specifinę riziką, įstaiga turi atvaizduoti sintetinę ilgąją poziciją. Papildoma ilgoji pozicija pavaizduojama ir vekselio emitentui. Jei su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamai skolos pozicijai, vertinant specifinę riziką, gali būti pavaizduota tik viena ilgoji vekselio pozicija;

d) papildomai prie ilgosios pozicijos, skaičiuojant vekselio emitento specifinę riziką, vardinis su kreditu susijęs vekselis, suteikiantis proporcingą apsaugą, sukuria poziciją kiekvienai pagrindinio įsipareigojimo sudedamajai daliai, o bendra tariamoji sutarties suma paskirstoma visoms pozicijoms proporcingai. Jei galima pasirinkti daugiau nei vieną atitinkamo pagrindinio įsipareigojimo sudedamąją dalį, skaičiuojant specifinę riziką visam pagrindiniam įsipareigojimui taikomas sudedamosios dalies, turinčios didžiausią rizikos koeficientą, koeficientas. Jei paprastasis su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, vertinant vekselio specifinę riziką, gali būti pavaizduota tik viena ilgoji pozicija;

e) pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos pagrindinio įsipareigojimo sudedamosios dalies poziciją tariamąja verte. Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už nuosavų lėšų poreikį, apskaičiuotą pagal šio punkto pirmajame sakinyje nurodytą metodą, didžiausia mokėjimo suma gali būti laikoma nuosavų lėšų poreikiu specifinei rizikai padengti.

Antrojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos pagrindinio įsipareigojimo sudedamosios dalies poziciją nominaliąja verte, atėmus vieną poziciją (tą, kurios nuosavų lėšų poreikis specifinei rizikai padengti yra mažiausias). Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už nuosavų lėšų poreikį, apskaičiuotą pagal šio punkto pirmajame sakinyje nurodytą metodą, ši suma gali būti laikoma nuosavų lėšų poreikiu specifinei rizikai padengti.

Jei n–osios eilės įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė turi išorinį reitingą, apsaugos pardavėjas apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikį specifinei rizikai padengti atsižvelgdamas į išvestinės finansinės priemonės reitingą ir, jeigu reikia, taiko atitinkamus pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientus.

2. Pozicijos kredito riziką perleidžiančiai šaliai („apsaugos pirkėjui“) nustatomos pagal apsaugos pardavėjo pozicijas, išskyrus su kreditu susijusį vekselį (kuris emitentui nesukuria trumposios pozicijos). Apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį „apsaugos pirkėjui“, naudojama kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties vertė. Nepaisant pirmojo sakinio, kredito įstaiga gali nuspręsti tariamąją vertę pakeisti tariamąja verte atėmus kredito išvestinės finansinės priemonės grynosios rinkos vertės pokyčius nuo prekybos pradžios, apsaugos pirkėjo atžvilgiu grynąjį neigiamą pokytį su minuso ženklu. Jeigu tam tikru metu kartu su pasirinkimo pirkti sandoriu numatomas vertės padidėjimas, šis terminas laikomas apsaugos terminu.

322 straipsnis Atpirkimo sandoriu parduodami arba skolinami vertybiniai popieriai

Jeigu vertybiniai popieriai arba garantuotos teisės į vertybinių popierių nuosavybę perduodami atpirkimo sandoriu arba jeigu vertybiniai popieriai skolinami skolinimo sandoriu, jų perdavėjas arba skolintojas įtraukia šiuos vertybinius popierius į savo nuosavų lėšų poreikio skaičiavimus vadovaudamasis šiuo skyriumi tada, kai tokie vertybiniai popieriai yra prekybos knygos pozicijos.

2 skirsnis Skolos finansinės priemonės

323 straipsnis Skolos finansinių priemonių grynosios pozicijos

Grynosios pozicijos suskirstomos pagal valiutą, kuria jos yra išreikštos, ir nuosavų lėšų poreikis bendrajai ir specifinei rizikai padengti apskaičiuojamas pagal kiekvieną valiutą atskirai.

1 poskirsnis Specifinė rizika

324 straipsnis Grynosios pozicijos nuosavų lėšų poreikio limitas

Įstaiga gali apriboti nuosavų lėšų poreikį skolos finansinės priemonės grynosios pozicijos specifinei rizikai didžiausia nuostolio, susijusio su įsipareigojimų neįvykdymo rizika, suma. Šis limitas trumpajai rizikos pozicijai galėtų būti apskaičiuojamas kaip vertės pokytis, nes finansinės priemonės arba atitinkamai pagrindinių vertybinių popierių rizika iškart sumažėja iki nulio.

325 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis skolos finansinėms priemonėms,

kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

1. Savo prekybos knygos finansinių priemonių grynąsias pozicijas, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiuotas pagal 316 skyrių, įstaiga priskiria atitinkamoms 1 lentelėje nurodytoms kategorijoms pagal jų emitentą arba įsipareigojantįjį asmenį, išorinį arba vidinį kredito vertinimą ir likusį iki išpirkimo terminą, tuomet jas padaugina iš toje lentelėje nurodytų koeficientų. Po to, norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį specifinei rizikai padengti, įstaiga sudeda pagal riziką įvertintas pozicijas, atsiradusias dėl šio straipsnio taikymo, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios.

1 lentelė

Kategorijos || Nuosavų lėšų poreikis specifinei rizikai padengti

Skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 0 proc. rizikos koeficientas. || 0 proc.

Skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 20 arba 50 proc. rizikos koeficientas, ir kitos pripažįstamos pozicijos, nurodytos 6 dalyje. || 0,25 proc. (likęs iki išpirkimo terminas – šeši mėnesiai arba mažiau) 1,00 proc. (likęs iki išpirkimo terminas – daugiau kaip šeši mėnesiai ir ne daugiau kaip 24 mėnesiai, įskaitant 24 mėnesius) 1,60 proc. (likęs iki išpirkimo terminas – daugiau kaip 24 mėnesiai)

Skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 100 proc. rizikos koeficientas. || 8,00 proc.

Skola, kuriai pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 150 proc. rizikos koeficientas. || 12,00 proc.

2. Kad įstaigoms, taikančioms IRB metodą pozicijų klasei, kuriai priklauso skolos finansinės priemonės emitentas, pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų taikomas rizikos koeficientas, nurodytas 1 dalyje, pozicijos emitentas turi turėti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės vidaus reitingą, kuris prilygsta reitingui, pagal standartizuotą metodą siejamam su atitinkamu kredito kokybės vertinimo žingsniu, arba yra žemesnis.

3. Bet kurioms obligacijoms, kurioms pagal 124 straipsnio 3 dalį taikomas 10 proc. rizikos koeficientas, įstaigos gali skaičiuoti specifinės rizikos poreikį kaip pusę specifinės rizikos nuosavų lėšų poreikio, taikomo 1 lentelėje nurodytai antrajai kategorijai, sumos.

4. Kitos pripažįstamos pozicijos:

a) ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kuriam suteiktas kredito kokybės žingsnis, atitinkantis ne žemesnę nei investicinę reitingų kategoriją, nustatomą priskyrimo proceso pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą metu;

b) ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė dėl emitento mokumo pagal kredito rizikos vertinimo IRB metodą yra ne didesnė už a punkte nurodyto turto;

c) ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio nėra įvertinusi išorinė kredito vertinimo institucija ir kuris atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

i)        atitinkamos įstaigos jį laiko pakankamai likvidžiu;

ii)       jo investicinė kokybė, įstaigos vertinimu, atitinka bent a punkte nurodyto turto investicinę kokybę;

iii)      jis yra įregistruotas bent vienoje reguliuojamoje valstybės narės rinkoje arba vertybinių popierių biržoje, esančioje trečiojoje šalyje, jeigu tą biržą pripažįsta atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos;

d) ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio emitentas yra įstaigos, kurioms taikomi šiame reglamente nustatyti nuosavų lėšų poreikio reikalavimai, kurį minėtos įstaigos laiko pakankamai likvidžiu ir kurio investicinė kokybė, įstaigos vertinimu, atitinka bent a punkte nurodyto turto investicinę kokybę;

e) vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia įstaigos, kurie priskiriami atitinkamai ar aukštesnei kredito kokybės klasei nei tie, kuriems galima taikyti kredito kokybės 2 žingsnį pagal įstaigų pozicijų standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą, ir kuriems taikoma šio reglamento ir direktyvos [įrašo Leidinių biuras] reikalavimus atitinkanti reguliavimo ir priežiūros sistema.

Kredito įstaigos, kurios taiko c arba d punktą, turi turėti dokumentais pagrįstą metodiką, naudojamą įvertinant, ar turtas tenkina šių punktų reikalavimus, ir apie ją turi pranešti kompetentingoms institucijoms.

326 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms

1. Prekybos knygos priemonėms, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įstaiga įvertina savo grynąsias pozicijas, apskaičiuotas pagal 316 straipsnio 1 dalį, taip:

a) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms būtų taikomas standartizuotas kredito rizikos metodas tos pačios įstaigos ne prekybos knygoje, 8 proc. rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą, kaip nustatyta 5 skyriuje;

b) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms būtų taikomas IRB metodas tos pačios įstaigos ne prekybos knygoje, 8 proc. rizikos koeficientas pagal IRB metodą, kaip nustatyta 5 skyriuje.

2. 257 straipsnyje nurodytą priežiūrinės formulės metodą galima taikyti, kai įstaiga gali pateikti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės įverčius ir, kai taikoma, pozicijos verčių, esant įsipareigojimų neįvykdymui, ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčius, kaip įvestis taikant priežiūrinės formulės metodą pagal šių parametrų vertinimo reikalavimus pagal IRB metodą, kaip nurodyta 2 skyriaus 3 skirsnyje.

Įstaiga, kuri nėra įstaiga iniciatorė ir kuri galėtų šį metodą taikyti toms pačioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ne prekybos knygoje, šį metodą gali taikyti tik gavusi kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu įstaiga įvykdo pirmesniame sakinyje nurodytas sąlygas.

Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčiai, kaip įvestys taikant priežiūrinės formulės metodą taip pat gali būti alternatyviai nustatomi remiantis įverčiais, gautais įstaigai, kuriai suteiktas leidimas taikyti vidaus modelį skolos finansinių priemonių specifinei rizikai, taikant IRC metodą. Pastaroji alternatyva gali būti taikoma tik gavus kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu minėti įverčiai tenkina IRB metodo kiekybinius reikalavimus, kaip nurodyta 2 skyriaus 3 skirsnyje.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI parengia gaires dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčių, kaip įvesčių, naudojimo, kai šie įverčiai gauti taikant IRC metodą.

3. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal 396 straipsnį taikomas papildomos rizikos koeficientas, taikomas 8 proc. bendros rizikos koeficientas.

4. Norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį specifinei rizikai padengti, įstaiga sudeda pagal riziką įvertintas pozicijas, gaunamas taikant šį straipsnį, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios.

5. Nukrypdama nuo 4 dalies pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigsis 2013 m. gruodžio 31 d., įstaiga atskirai susumuoja savo įvertintas ilgąsias grynąsias pozicijas ir savo įvertintas trumpąsias grynąsias pozicijas. Didesnė iš šių sumų sudaro nuosavų lėšų poreikį specifinei rizikai padengti. Pereinamuoju laikotarpiu įstaiga vis tiek kas ketvirtį pateikia buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ilgųjų ir trumpųjų grynųjų pozicijų sumą, pateikdama suskirstymą pagal pagrindinio turto rūšis.

327 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis koreliacinės prekybos portfeliui

1. Koreliacinės prekybos portfelį sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir n–osios eilės kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:

a) pozicijos nėra nei pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei pasirinkimo sandoriai pakeitimo vertybiniais popieriais segmente, nei kokios nors kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais segmento įplaukų pro rata dalis;

b) visos pagrindinio įsipareigojimo priemonės yra:

i)        arba vardinės priemonės, įskaitant vardines kredito išvestines finansines priemones, kurių atžvilgiu egzistuoja likvidi grįžtamoji rinka;

ii)       arba įprastai prekiaujami indeksai tos nuorodos subjektų pagrindu.

Laikoma, kad grįžtamoji rinka egzistuoja, jei yra nepriklausomi sąžiningi pasiūlymai pirkti ir parduoti, kaina pagrįstai atitinka paskutinio pardavimo kainą arba esamą sąžiningą ir konkurencingą kainos pasiūlymą, pasiūlymas gali būti pateiktas per vieną dieną ir dėl tokios kainos susitarta per palyginti trumpą, prekyboje įprastą laiką.

2. Pozicijos, nurodančios kurį nors iš toliau nurodytų dalykų, nėra koreliacinės prekybos portfelio dalis:

a) pagrindinę poziciją, kurią pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą galima priskirti pozicijos klasei „mažmeninės pretenzijos ar galimos mažmeninės pretenzijos“ arba pozicijos klasei „pretenzijos ar galimos pretenzijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu“ įstaigos ne prekybos knygoje;

b) reikalavimą specialiosios paskirties subjektui.

3. Įstaiga gali įtraukti į koreliacinės prekybos portfelį pozicijas, kurios nėra nei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei n–osios eilės kredito išvestinės finansinės priemonės, tačiau kuriomis apdraudžiamos kitos šio portfelio pozicijos, jei egzistuoja 1 dalies paskutinėje pastraipoje nurodyta priemonės arba jos pagrindinių pozicijų likvidi grįžtamoji rinka.

4. Įstaiga nustato didesnę iš šių sumų kaip specifinės rizikos nuosavų lėšų poreikį koreliacinės prekybos portfeliui:

a) bendrą specifinės rizikos nuosavų lėšų poreikį, kuris būtų taikomas tik koreliacinės prekybos portfelio ilgosioms grynosioms pozicijoms;

b) bendrą specifinės rizikos nuosavų lėšų poreikį, kuris būtų taikomas tik koreliacinės prekybos portfelio trumposioms grynosioms pozicijoms.

2 poskirsnis Bendroji rizika

328 straipsnis Bendrosios rizikos apskaičiavimas atsižvelgiant į terminus

1. Norint apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį bendrajai rizikai, visos pozicijos yra padauginamos iš rizikos koeficiento atsižvelgiant į terminą, kaip paaiškinta šio priedo 2 dalyje, kad būtų galima apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį jų rizikai padengti. Šis poreikis sumažinamas, jeigu iš rizikos koeficiento padauginta pozicija turi priešingą iš rizikos koeficiento padaugintą poziciją, kuri patenka į tą pačią terminų grupę kaip ir pirmoji pozicija. Nuosavų lėšų poreikis taip pat sumažinamas, kai priešingos iš rizikos koeficiento padaugintos pozicijos terminų ribos skiriasi, o šio sumažinimo dydis priklauso nuo to, ar abi minėtos pozicijos priklauso tai pačiai zonai, ar ne, taip pat nuo pačių zonų.

2. Įstaiga priskiria savo grynąsias pozicijas atitinkamoms terminų grupėms, nurodytoms 4 dalyje pateikiamos 2 lentelės 2 arba 3 skiltyje. Priskirdama fiksuotosios palūkanų normos finansines priemones, ji remiasi likusiu iki išpirkimo terminu, o priskirdama finansines priemones, kurių palūkanų norma prieš galutinį išpirkimo terminą keičiasi, – laikotarpiu, likusiu iki kito palūkanų normos perkainojimo. Įstaiga taip pat išskiria skolos finansines priemones su 3 proc. arba didesnėmis atkarpos palūkanomis bei tas finansines priemones, kurių atkarpos palūkanos nesiekia 3 proc., ir kiekvieną iš jų įrašo į 2 lentelės 2 arba 3 skiltį. Po to kiekvieną jų padaugina iš 2 lentelės 4 skiltyje nurodyto koeficiento pagal atitinkamą termino grupę.

3. Po to įstaiga atskirai susumuoja ilgąsias pozicijas, padaugintas iš rizikos koeficiento, ir trumpąsias pozicijas, padaugintas iš rizikos koeficiento pagal kiekvieną termino grupę. Iš rizikos koeficiento padaugintos ilgosios pozicijos suma, kuri atitinka iš rizikos koeficiento padaugintos trumposios pozicijos sumą toje pačioje terminų grupėje, yra suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra tos pačios terminų grupės nesuderinta pagal riziką įvertinta pozicija. Po to apskaičiuojama bendra visų suderintų ir pagal riziką įvertintų visų terminų grupių pozicija.

4. Įstaiga apskaičiuoja nesuderintų pagal riziką įvertintų ilgųjų pozicijų sumas kiekvienos 2 lentelėje nurodytos zonos terminų grupėje, kad galėtų apskaičiuoti nesuderintą pagal riziką įvertintą ilgąją poziciją kiekvienai zonai. Panašiai, norint apskaičiuoti atitinkamos zonos nesuderintą pagal riziką įvertintą trumpąją poziciją, apskaičiuojama nesuderintų pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų suma kiekvienoje konkrečios zonos terminų grupėje. Ta atitinkamos zonos nesuderintos ilgosios pozicijos, įvertintos pagal riziką, dalis, kuri yra suderinta su tos pačios zonos nesuderinta pagal riziką įvertinta trumpąja pozicija, yra suderinta pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija. Ta dalis atitinkamos zonos nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios arba nesuderintos pagal riziką įvertintos trumposios pozicijos, kuri negali būti suderinta, kaip nurodyta anksčiau, laikoma nesuderinta pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija.

2 lentelė

Zona || Terminas || ||

Atkarpos palūkanų norma 3 proc. ar daugiau || Atkarpos palūkanų norma < 3 proc.

Pirmoji zona || 0 ≤ 1 mėn. || 0 ≤ 1 mėn. || 0,00 || —

> 1 ≤ 3 mėn. || > 1 ≤ 3 mėn. || 0,20 || 1,00

> 3 ≤ 6 mėn. || > 3 ≤ 6 mėn. || 0,40 || 1,00

> 6 ≤ 12 mėn. || > 6 ≤ 12 mėn. || 0,70 || 1,00

Antroji zona || > 1 ≤ 2 m. || > 1,0 ≤ 1,9 m. || 1,25 || 0,90

> 2 ≤ 3 m. || > 1,9 ≤ 2,8 m. || 1,75 || 0,80

> 3 ≤ 4 m. || > 2,8 ≤ 3,6 m. || 2,25 || 0,75

Trečioji zona || > 4 ≤ 5 m. || > 3,6 ≤ 4,3 m. || 2,75 || 0,75

> 5 ≤ 7 m. || > 4,3 ≤ 5,7 m. || 3,25 || 0,70

> 7 ≤ 10 m. || > 5,7 ≤ 7,3 m. || 3,75 || 0,65

> 10 ≤ 15 m. || > 7,3 ≤ 9,3 m. || 4,50 || 0,60

> 15 ≤ 20 m. || > 9,3 ≤ 10,6 m. || 5,25 || 0,60

> 20 m. || > 10,6 ≤ 12,0 m. || 6,00 || 0,60

|| > 12,0 ≤ 20,0 m. || 8,00 || 0,60

|| > 20 m. || 12,50 || 0,60

5. Po to nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios arba trumposios pozicijos pirmoje zonoje, kuri derinama su nesuderinta pagal riziką įvertinta trumpąja arba ilgąja pozicija antroje zonoje, suma laikoma pagal riziką įvertinta pirmosios ir antrosios zonų suderinta pozicija. Tokiu pat būdu apskaičiuojama nesuderintos pagal riziką įvertintos likusios dalies antroje zonoje ir nesuderintos pagal riziką įvertintos pozicijos trečioje zonoje suderinta pagal riziką įvertinta antrosios ir trečiosios zonų pozicija.

6. Įstaiga gali pakeisti 5 dalyje nurodytą tvarką pirmiausia apskaičiuodama pagal riziką įvertintą antrosios ir trečiosios zonų suderintą poziciją, o vėliau pirmosios ir antrosios zonų suderintą poziciją.

7. Po to nesuderintos pagal riziką įvertintos pozicijos likusi dalis pirmoje zonoje yra suderinama su nesuderinta pozicijos dalimi trečioje zonoje, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antrosios zonos pozicija, taip apskaičiuojant pagal riziką įvertintą pirmosios ir trečiosios zonų suderintą poziciją.

8. Atlikus 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus atskirus suderinimo apskaičiavimus, likusios pozicijos yra susumuojamos.

9. Įstaigos nuosavų lėšų poreikis apskaičiuojamas susumuojant:

a) 10 proc. visų terminų grupių pagal riziką įvertintų suderintų pozicijų sumos;

b) 40 proc. pirmosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

c) 30 proc. antrosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

d) 30 proc. trečiosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

e) 40 proc. pirmosios ir antrosios bei antrosios ir trečiosios zonų pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

f) 150 proc. pirmosios ir trečiosios zonų pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

g) 100 proc. likusių pagal riziką įvertintų nesuderintų pozicijų.

329 straipsnis Bendrosios rizikos apskaičiavimas atsižvelgiant į trukmę

1. Norėdamos apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį skolos finansinių priemonių bendrajai rizikai padengti, įstaigos gali taikyti trukmės metodą vietoje 328 straipsnyje nurodyto metodo, jeigu  šį metodą įstaiga taiko nuosekliai.

2. Pagal 1 dalyje nurodytą trukmės metodą įstaiga pagal kiekvienos fiksuotosios palūkanų normos skolos finansinės priemonės rinkos vertę apskaičiuoja jos pelningumą termino, kuris yra teorinė to vertybinio popieriaus diskonto norma, pabaigoje. Skaičiuodama kintamosios palūkanų normos finansinių priemonių pelningumą, įstaiga pagal kiekvienos finansinės priemonės rinkos vertę apskaičiuoja jos pelningumą vadovaudamasi prielaida, kad pagrindinė suma bus grąžinta tada, kai bus galima iš naujo nustatyti palūkanas.

3. Po to įstaiga apskaičiuoja kiekvienos skolos finansinės priemonės modifikuotą trukmę pagal formulę:

kur:

D =    trukmė, apskaičiuota pagal šią formulę:

kur:

R = pelningumas;

Ct = pinigų srauto vertė laikotarpiu t;

M = visas terminas.

Apskaičiuota modifikuota trukmė koreguojama, kai skolos finansinės priemonės yra susijusios su išankstinio mokėjimo rizika. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI parengia gaires dėl tokių koregavimų taikymo.

4. Atlikusi šiuos apskaičiavimus, įstaiga kiekvieną skolos finansinę priemonę priskiria atitinkamai zonai, nurodytai šio priedo 3 lentelėje. Ji tai daro vadovaudamasi modifikuota kiekvienos finansinės priemonės trukme.

3 lentelė

Zona || Modifikuota trukmė (metais) || Tikėtina palūkanų norma (pokytis proc.)

Pirmoji zona || > 0 ≤ 1,0 || 1,0

Antroji zona || > 1,0 ≤ 3,6 || 0,85

Trečioji zona || > 3,6 || 0,7

5. Tuomet įstaiga apskaičiuoja kiekvienos finansinės priemonės pagal trukmę įvertintą poziciją, padaugindama šios finansinės priemonės rinkos kainą iš jos modifikuotos trukmės bei iš tokios modifikuotos trukmės priemonei taikomo tikėtino palūkanų normos pokyčio (žr. 3 lentelės 3 skiltį).

6. Įstaiga apskaičiuoja kiekvienos zonos pagal trukmę įvertintas ilgąsias ir trumpąsias pozicijas. Ilgųjų pozicijų suma, kurią atitinka trumpųjų pozicijų suma kiekvienoje zonoje, laikoma tos zonos pagal trukmę įvertinta suderinta pozicija.

Po to įstaiga apskaičiuoja kiekvienos zonos pagal trukmę įvertintas nesuderintas pozicijas. Tai darydama, ji vadovaujasi nesuderintų pozicijų apskaičiavimo tvarka, išdėstyta 328 straipsnio 5–8 dalyse.

7. Įstaigos nuosavų lėšų poreikis apskaičiuojamas susumuojant:

a) 2 proc. kiekvienos zonos pagal trukmę įvertintos suderintos pozicijos;

b) 40 proc. pagal trukmę įvertintų suderintų pirmosios ir antrosios bei antrosios ir trečiosios zonų pozicijų;

c) 150 proc. pagal trukmę įvertintų suderintų pirmosios ir trečiosios zonų pozicijų;

d) 100 proc. likusių pagal trukmę įvertintų nesuderintų pozicijų.

3 skirsnis Nuosavybės vertybiniai popieriai

330 straipsnis Nuosavybės priemonių grynosios pozicijos

1. Įstaiga atskirai susumuoja visas savo grynąsias ilgąsias ir grynąsias trumpąsias pozicijas, kaip nurodyta 316 straipsnyje. Abiejų šių pozicijų absoliučiųjų verčių suma yra įstaigos bendroji pozicija.

2. Kiekvienai rinkai atskirai įstaiga apskaičiuoja grynųjų ilgųjų pozicijų ir grynųjų trumpųjų pozicijų skirtumą. Šių skirtumų absoliučiųjų verčių suma yra įstaigos bendroji grynoji pozicija.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia 2 dalyje nurodytos rinkos terminą.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmesnėje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

331 straipsnis Nuosavybės priemonių specifinė rizika

Norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį specifinei rizikai padengti, įstaiga turi padauginti savo bendrąją poziciją iš 8 proc.

332 straipsnis Nuosavybės priemonių bendroji rizika

Nuosavų lėšų poreikis bendrajai rizikai padengti yra bendroji įstaigos grynoji pozicija, padauginta iš 8 proc.

333 straipsnis Akcijų indeksai

1. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo akcijų indeksus, kuriems taikomas vienas ar daugiau 3 ir 4 dalyse aprašytų sudarymo metodų.

Nurodytus techninių standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. 3 ir 4 dalyse aprašytą metodą įstaigos gali taikyti iki 1 dalyje nurodytų techninių standartų įsigaliojimo, jeigu kompetentingos institucijos atitinkamą metodą taikė iki 2013 m. sausio 1 d.

3. Ateities akcijų indekso sandoriai, pagal delta koeficientą įvertinti sandoriai, ekvivalentiški ateities akcijų indekso pasirinkimo sandoriams bei akcijų indekso pasirinkimo sandoriams, toliau tekste bendrai vadinami „ateities akcijų indekso sandoriais“, gali būti suskirstyti į pozicijas pagal visas juos sudarančias akcijas. Šios pozicijos gali būti traktuojamos kaip pagrindinės pozicijos, išreikštos atitinkamomis akcijomis, ir jos gali būti tarpusavyje įskaitomos su priešingomis tų pagrindinių akcijų pozicijomis. Įstaigos turi pranešti kompetentingai institucijai apie šio metodo taikymą.

4. Kai ateities akcijų indeksų sandoris neskirstomas į pagrindines jį sudarančias pozicijas, jis laikomas atskira akcija. Tačiau šios atskiros akcijos specifinės rizikos galima nepaisyti, kai atitinkamu ateities akcijų indeksų sandoriu yra prekiaujama biržoje, o jo indeksas yra tinkamai diversifikuotas.

4 skirsnis Finansinių priemonių emisijos platinimas

334 straipsnis Grynųjų pozicijų mažinimas

1. Jeigu įstaiga organizuoja skolos ir nuosavybės finansinių priemonių platinimą, ji gali naudoti toliau nurodytą nuosavų lėšų poreikio apskaičiavimo tvarką. Pirmiausia įstaiga apskaičiuoja savo grynąsias pozicijas atimdama platinamų finansinių priemonių pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys. Po to įstaiga sumažina savo grynąsias pozicijas 4 lentelėje nurodytais koeficientais ir apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikį pagal sumažintas platinamų finansinių priemonių pozicijas.

4 lentelė

0 darbo diena: || 100 proc.

1 darbo diena: || 90 proc.

2–3 darbo dienos: || 75 proc.

4 darbo diena: || 50 proc.

5 darbo diena: || 25 proc.

po 5 darbo dienos: || 0 proc.

Nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią įstaiga besąlygiškai įsipareigoja nupirkti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.

2. Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie 1 dalies nuostatų taikymą.

5 skirsnis nuosavų lėšų poreikis kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis apdraustų pozicijų specifinei rizikai padengti

335 straipsnis Apsidraudimas kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

1. Apsidraudimas, kurį suteikia kredito išvestinės finansinės priemonės, pripažįstamas pagal 2–6 dalyse išdėstytus principus.

2. Kredito išvestinės finansinės priemonės poziciją įstaigos laiko viena pozicijos dalimi, o apdraustą poziciją su ta pačia nominaliąja arba, kai taikoma, tariamąja suma – kita pozicijos dalimi.

3. Minėtas apsidraudimas visiškai pripažįstamas tuomet, kai dviejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir daugiau ar mažiau tokiu pačiu mastu. Taip yra šiais atvejais:

a) abi dalis sudaro visiškai vienodos priemonės;

b) ilgoji pinigų srauto pozicija yra apdrausta apsikeitimo grąžomis sandoriu (arba atvirkščiai) ir yra visiškas atitikimas tarp referencinės pozicijos ir pagrindinių pozicijų (t. y. pinigų srauto pozicijų). Apsikeitimo sandorio terminas gali skirtis nuo pagrindinės pozicijos termino.

Šiais atvejais nuosavų lėšų poreikis specifinei rizikai padengti neturėtų būti skaičiuojamas nė vienai pozicijos daliai.

4. Bus taikoma 80 proc. tarpusavio užskaita, kai abiejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir kai tiksliai atitinka referencinė, referencinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės terminas ir pagrindinės pozicijos valiuta. Be to, dėl pagrindinių kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties savybių kredito išvestinės finansinės priemonės kaina neturėtų keistis taip, kad iš esmės nukryptų nuo pinigų srauto pozicijos kainų pasikeitimo. Jeigu sandoriu perkeliama rizika, bus taikoma 80 proc. specifinės rizikos užskaita tai sandorio daliai, kurios nuosavų lėšų poreikis yra didesnis, o kitai daliai taikomas poreikis specifinei rizikai padengti yra lygus nuliui.

5. Nesant 3 ir 4 dalyse nurodytų aplinkybių, apsidraudimas iš dalies pripažįstamas šiais atvejais:

a) pozicijai taikomas 3 dalies b punktas, tačiau yra neatitikimas tarp referencinės pozicijos ir pagrindinės pozicijos turto. Tačiau pozicijos atitinka šiuos reikalavimus:

i)        palyginti su pagrindine pozicija referencinė pozicija yra to paties arba žemesnio rango;

ii)       pagrindinės pozicijos ir referencinės pozicijos įsipareigojantysis asmuo yra tas pats ir joms taikomos priešpriešinio įsipareigojimų neįvykdymo ir priešpriešinio išankstinio nutraukimo sąlygos, kurių vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis;

b) pozicijai taikomas 3 dalies b punktas arba 4 dalis, bet yra neatitikimas tarp kredito užtikrinimo ir pagrindinio turto valiutos arba termino. Į tokį valiutų neatitikimą reikia atsižvelgti nustatant nuosavų lėšų poreikį užsienio valiutos kurso rizikai padengti;

c) pozicijai taikoma 4 dalis, tačiau yra neatitikimas tarp pinigų srauto pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės turto. Tačiau kredito išvestinės finansinės priemonės dokumentuose pagrindinis turtas priskiriamas įsipareigojimams.

Kad apsidraudimas būtų pripažintas iš dalies, kiekvienos sandorio dalies nuosavų lėšų poreikis specifinei rizikai padengti ne sudedamas, o taikomas tik didesnysis iš dviejų nuosavų lėšų poreikių.

6. Visais atvejais, kuriems netaikomos 3–5 dalys, nuosavų lėšų poreikis specifinei rizikai padengti apskaičiuojamas abiem pozicijų dalims atskirai.

336 straipsnis Apsidraudimas pirmos ir n–osios eilės įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių atveju

Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių ir n–osios eilės įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių atveju taikomi šie apsidraudimo pagal 335 straipsnio pripažinimo principai:

a) kai įstaiga gauna kredito apsaugą kelioms pagrindinio įsipareigojimo sudedamosioms dalims, sudarančioms kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindą, su sąlyga, kad dėl pirmo įsipareigojimų neįvykdymo turi būti vykdomas mokėjimas ir kad dėl šio kredito įvykio nutraukiama sutartis, įstaiga gali įskaityti specifinę riziką tai sudedamajai daliai, kuriai tarp pagrindinių sudedamųjų dalių pagal 325 straipsnyje nurodytą 1 lentelę taikomas mažiausias specifinės rizikos procentas;

b) kai dėl n–osios eilės įsipareigojimų neįvykdymo pagal kredito apsaugą turi būti vykdomas mokėjimas, apsaugos pirkėjas gali įskaityti specifinę riziką tik jeigu apsauga buvo gauta 1–n–1 eilės įsipareigojimų neįvykdymo atvejams arba susidarius n–1 įsipareigojimo neįvykdymo aplinkybėms. Tokiais atvejais minėta pirmo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms nustatyta metodika taikoma, ją atitinkamai pritaikius n–osios eilės įsipareigojimų neįvykdymo finansinėms priemonėms.

6 skirsnis Nuosavų lėšų poreikis kolektyvinio investavimo subjektams

337 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis kolektyvinio investavimo subjektams

1. Nepažeidžiant kitų šio skirsnio nuostatų, kolektyvinių investavimo subjektų (KIS) pozicijoms taikomas 32 proc. pozicijų rizikos, apimančios specifinę ir bendrąją riziką, nuosavų lėšų poreikis. Nepažeidžiant 342 straipsnio arba 356 straipsnio 2 dalies d punkte kartu su 342 straipsniu, kai taikomas juose nustatytas modifikuotas aukso traktavimas, KIS pozicijoms taikomas 40 proc. pozicijų rizikos, apimančios specifinę ir bendrąją riziką, ir užsienio valiutos kurso rizikos nuosavų lėšų poreikis.

2. Jeigu 339 straipsnyje nenurodyta kitaip, neleidžiama tarpusavyje užskaityti pagrindinių KIS investicijų ir kitų įstaigos turimų pozicijų.

338 straipsnis Kolektyvinio investavimo subjektams taikomi bendrieji kriterijai

KIS gali būti taikomas 339 straipsnyje nurodytas metodas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) KIS prospekte ar lygiaverčiame dokumente pateikta visa ši informacija:

i)        turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;

ii)       jeigu KIS investicijoms taikomi apribojimai, – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;

iii)       jeigu KIS leidžiama taikyti finansinį svertą, – didžiausias finansinio sverto lygis;

iv)      jeigu leidžiama sudaryti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius arba atpirkimo sandorius, skolintis arba skolinti vertybinius popierius, sandorio šalies rizikos, atsirandančios dėl tokių sandorių vykdymo, ribojimo priemonės;

b) KIS teikia pusės metų ir metines verslo ataskaitas, kurių pagrindu galima įvertinti jo turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir operacijas per ataskaitinį laikotarpį;

c) investicinio vieneto turėtojo prašymu, KIS akcijos arba investiciniai vienetai kiekvieną dieną iš KIS turto gali būti paversti grynaisiais pinigais;

d) investicijos KIS atskiriamos nuo KIS valdytojo turto;

e) investuojančioji įstaiga atlieka tinkamą KIS rizikos vertinimą;

f) KIS valdo asmenys, prižiūrimi pagal direktyvą (KIPVPS) arba atitinkamus teisės aktus.

339 straipsnis Kolektyvinio investavimo subjektams taikomi specifiniai metodai

1. Jeigu įstaiga turi galimybę kiekvieną dieną susipažinti su informacija apie KIS pagrindines investicijas, ji į tas investicijas gali atsižvelgti skaičiuodama pozicijų rizikos, apimančios specifinę ir bendrąją riziką, nuosavų lėšų poreikį, ir taikant šį metodą KIS pozicijos vertinamos kaip KIS pagrindinių investicijų pozicijos. Tarpusavyje užskaityti KIS pagrindinių investicijų pozicijas ir kitas įstaigos turimas pozicijas leidžiama tuo atveju, jeigu įstaiga turi pakankamai akcijų arba investicinių vienetų, kad galėtų išpirkti (sukurti) pagrindines investicijas.

2. Įstaigos gali skaičiuoti pozicijų rizikos, apimančios specifinę ir bendrąją riziką, nuosavų lėšų poreikį, taikomą KIS pozicijoms, darant prielaidą, kad buvo pozicijų, atitinkančių tas, kurios būtinos, norint atkurti tolesniame a punkte nurodytų nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorėje sukurto indekso arba fiksuoto krepšelio sudėtį ir veikimą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a) KIS įgaliojimų tikslas yra atkurti nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorėje sukurto indekso arba fiksuoto krepšelio sudėtį ir veikimą;

b) mažiausią 0,9 KIS ir nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių indekso ar krepšelio paros kainų pokyčių koreliaciją galima aiškiai nustatyti ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. „Koreliacija“ šiuo atveju reiškia KIS kiekvieną dieną gaunamo pelno ir nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių indekso ar krepšelio koreliacijos koeficientą.

3. Jeigu įstaiga neturi galimybės kiekvieną dieną susipažinti su informacija apie KIS pagrindines investicijas, pozicijos rizikos, apimančios specifinę ir bendrąją riziką, nuosavų lėšų poreikį ji gali skaičiuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) bus laikoma, kad KIS pirmiausia didžiausiu pagal jos įgaliojimus leistinu lygiu investuoja į turto klases, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų poreikis atskirai specifinei ir bendrajai rizikai padengti, ir tuomet tęsia investicijas mažėjančia tvarka tol, kol pasiekia didžiausią bendrą investavimo apribojimą. KIS pozicija bus vertinama kaip tiesioginis dalyvavimas tariamojoje pozicijoje;

b) apskaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį atskirai specifinei ir bendrajai rizikai padengti, įstaigos atsižvelgia į didžiausią netiesioginę poziciją, su kuria jos gali susidurti per KIS proporcingai didindamos savo KIS poziciją iki didžiausios pagal jos įgaliojimus leidžiamos pozicijos, susijusios su pagrindiniais investiciniais vienetais;

c) jeigu pagal šią dalį apskaičiuotas bendras nuosavų lėšų poreikis specifinei ir bendrajai rizikai padengti viršija 337 straipsnio 1 dalyje nustatytą lygį, nuosavų lėšų poreikis paliekamas to lygio.

4. Įstaigos gali pasitelkti toliau nurodytas trečiąsias šalis, kad jos pagal skyriuje nustatytus metodus apskaičiuotų ir pateiktų nuosavų lėšų poreikį pozicijų rizikai padengti, skaičiuojamą 1–4 dalyse nustatytoms KIS pozicijoms:

a)       KIS depozitoriumą, su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;

b)       kitų KIS atveju KIS valdymo bendrovę, su sąlyga, kad KIS valdymo bendrovė atitinka 127 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus kriterijus.

Skaičiavimo tikslumą turi patvirtinti išorės auditorius.

3 skyrius Nuosavų lėšų poreikis užsienio valiutos kurso rizikai padengti

340 straipsnis De minimis ir užsienio valiutos kurso rizikos įvertinimas

Jeigu pagal 341 straipsnyje nustatytą tvarką apskaičiuota įstaigos bendros grynosios užsienio valiutos kurso pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos suma, įskaitant užsienio valiutos kurso ir aukso pozicijas, kurioms nuosavų lėšų poreikis apskaičiuojamas pagal vidaus modelį, sudaro daugiau kaip 2 proc. visų jos nuosavų lėšų, įstaiga turi apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį užsienio valiutos kurso rizikai padengti. Nuosavų lėšų poreikis užsienio valiutos kurso rizikai padengti yra įstaigos bendros grynosios užsienio valiutos kurso pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos suma ta valiuta, kuri nurodoma ataskaitose, padauginta iš 8 proc.

341 straipsnis Bendros grynosios užsienio valiutos kurso rizikos pozicijos apskaičiavimas

1. Įstaigos kiekvienos valiutos (įskaitant valiutą, kuri nurodoma ataskaitose) ir aukso grynoji atvira pozicija apskaičiuojama kaip toliau išvardytų elementų (teigiamų arba neigiamų) suma:

a) grynoji neatidėliotino keitimo sandorių pozicija (t. y. iš visų turto straipsnių atėmus visus įsipareigojimų straipsnius, įskaitant atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, arba, aukso atveju, grynąsias aukso neatidėliotino keitimo sandorių pozicijas);

b) grynoji išankstinių sandorių pozicija, t. y. visos gautinos sumos atėmus visas sumas, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo ir aukso sandorius, įskaitant valiutos ir aukso ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją;

c) neatšaukiamos garantijos bei panašios finansinės priemonės, kurias tikrai reikės įvykdyti ir kurios gali būti neatšaukiamos;

d) visos užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių pozicijos, įvertintos pagal delta koeficiento arba delta koeficientu pagrįstą ekvivalentą;

e) kitų pasirinkimo sandorių rinkos vertės.

Kai tinkama, d punkte nurodytais atvejais ir gavus kompetentingų institucijų leidimą, gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas, o kai jis nėra nustatytas, arba ne biržos pasirinkimo sandorių atveju, naudojamas pačios įstaigos pagal tinkamą modelį apskaičiuotas delta koeficientas. Leidimas suteikiamas, jeigu pagal modelį tinkamai įvertinamas pasirinkimo sandorio arba varanto vertės pokytis atsižvelgiant į nedidelius pagrindinės priemonės rinkos kainos pokyčius.

Įstaiga gali įtraukti grynąsias būsimas pajamas (išlaidas), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos, jeigu įstaiga jas įskaičiuoja nuosekliai.

Sudėtinių valiutų grynąsias pozicijas įstaigos gali suskirstyti į jas sudarančias valiutas pagal dalis, kurios joms tenka sudėtinėje valiutoje.

2. Bet kurių pozicijų, kurias įstaiga sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo valiutos keitimo kurso poveikio jos koeficientams pagal 87 straipsnio 1 dalį, gavus kompetentingų institucijų leidimą, galima neįtraukti skaičiuojant grynąsias atviras valiutos pozicijas. Tokios pozicijos turėtų būti neprekybinio arba struktūrinio pobūdžio, o jų neįtraukimo sąlygas galima keisti tik gavus atskirą kompetentingų institucijų leidimą. Tokios pat pirmiau išdėstytos sąlygos gali būti taikomos vertinant įstaigos turimas pozicijas, kurios yra susijusios su sudedamosiomis dalimis, jau atimtomis skaičiuojant nuosavas lėšas.

3. Skaičiuodama kiekvienos valiutos ir aukso grynąją atvirą poziciją, įstaiga gali naudoti grynąją dabartinę vertę, jeigu šį metodą ji taiko nuosekliai.

4. Kiekvienos valiutos, išskyrus ataskaitose nurodomą valiutą, trumposios ir ilgosios atviros pozicijos ir ilgoji arba trumpoji atvira aukso pozicija į ataskaitose nurodomą valiutą konvertuojamos pagal neatidėliotino keitimo kursus. Po to jos atskirai sudedamos norint gauti atitinkamas bendras grynųjų trumpųjų pozicijų bei grynųjų ilgųjų pozicijų sumas. Didesnioji iš šių dviejų gautų sumų yra įstaigos visa bendra grynoji užsienio valiutos pozicija.

5. Apskaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį, be delta koeficiento rizikos įstaigos turi tinkamai įvertinti ir kitą su pasirinkimo sandoriais susijusią riziką.

6. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia metodus, pagal kuriuos nustatant nuosavų lėšų poreikį proporcingai įstaigų veiklos, susijusios su pasirinkimo sandoriais, mastui ir sudėtingumui atsižvelgiama į kitą riziką, ne tik delta koeficiento riziką.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmesnėje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

342 straipsnis Kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutos kurso rizika

1. Įgyvendinant 341 straipsnį atsižvelgiama į faktines KIS užsienio valiutų kurso pozicijas.

2. Įstaigos gali remtis duomenimis apie KIS užsienio valiutų kurso pozicijas, kuriuos skelbia šios trečiosios šalys:

a) KIS depozitoriumas, su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;

b) kitų KIS atveju – KIS valdymo bendrovė, su sąlyga, kad KIS valdymo bendrovė atitinka 3 dalies a punkte nurodytus kriterijus.

Skaičiavimų tikslumą patvirtina išorės auditorius.

3. Jeigu įstaiga neturi duomenų apie KIS užsienio valiutų pozicijas, laikoma, kad KIS investicijos siekia didžiausią pagal jos įgaliojimus leistiną lygį; skaičiuodama užsienio valiutos kurso rizikos, susijusios su jos prekybos knyga, nuosavų lėšų poreikį, įstaiga atsižvelgia į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria ji galėtų susidurti per KIS. Tai daroma proporcingai padidinant KIS poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investiciniai įgaliojimai, pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariama KIS užsienio valiutos kurso pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investavimui į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad, jeigu KIS investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atvira pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atviros užsienio valiutos kurso pozicijos, o trumpoji atvira pozicija gali būti pridėta prie trumposios atviros užsienio valiutos kurso pozicijos. Prieš atliekant skaičiavimą tokių pozicijų tarpusavyje užskaityti neleidžiama.

343 straipsnis Artimai tarpusavyje susijusios valiutos

1. Artimai tarpusavyje susijusių valiutų pozicijoms įstaigos gali numatyti mažesnį nuosavų lėšų poreikį. Dvi valiutos laikomos artimai tarpusavyje susijusiomis tik tuomet, kai nuostolio, sudarančio 4 proc. arba mažiau atitinkamos suderintos pozicijos vertės (įvertinus ataskaitose nurodoma valiuta), tikimybė (apskaičiuota remiantis pastarųjų trejų ar penkerių metų kiekvienos dienos keitimo kursu) tokių valiutų vienodose ir priešingose pozicijose per ateinantį 10 darbo dienų laikotarpį yra maždaug 99 proc. (taikant trejų metų stebėjimo laikotarpį) arba 95 proc. (taikant penkerių metų stebėjimo laikotarpį). Dviejų artimai susijusių valiutų suderintų pozicijų nuosavų lėšų poreikis yra 4 proc., padauginti iš suderintos pozicijos vertės.

2. Apskaičiuodamos poreikį pagal šį skyrių, įstaigos gali nepaisyti pozicijų valiutomis, kurioms taikomi teisiškai privalomi tarpvyriausybiniai susitarimai, siekdamos apriboti jų kursų kitimą kitų tuose pačiuose susitarimuose numatytų valiutų atžvilgiu. Įstaigos apskaičiuoja tokių valiutų suderintas pozicijas ir nuosavų lėšų poreikį, kuris negali būti mažesnis negu pusė atitinkamame tarpvyriausybiniame susitarime numatyto didžiausio valiutos kurso pokyčio atitinkamų valiutų atžvilgiu.

3. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo valiutas, atitinkančias 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

Nurodytus techninių standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Ekonomikos ir pinigų sąjungos antrajame etape dalyvaujančių valstybių narių valiutų suderintų pozicijų nuosavų lėšų poreikį galima skaičiuoti kaip lygų 1,6 proc. tokių suderintų pozicijų vertės.

5. Į bendrą grynąją atvirą poziciją pagal 341 straipsnio 4 dalį įskaičiuojamos tik šiame straipsnyje nurodytos nesuderintos valiutų pozicijos.

4 skyrius Nuosavų lėšų poreikis biržos prekių kainos rizikai padengti

344 straipsnis Biržos prekių kainos rizikos įvertinimo metodo parinkimas

Pagal 345–347 straipsnius įstaigos apskaičiuoja nuosavų lėšų poreikį biržos prekių kainos rizikai padengti taikydamos vieną iš 348, 349 arba 350 straipsnyje nurodytų metodų.

345 straipsnis Papildomas biržos prekių verslas

1. Papildomu žemės ūkio prekių verslu užsiimančios įstaigos kiekvienų metų pabaigoje ateinantiems metams gali nustatyti nuosavų lėšų poreikį fizinėms biržos prekėms, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) bet kuriuo metu tais metais įstaiga turi ne mažiau nuosavų lėšų šiai rizikai padengti nei tai rizikai taikomas vidutinis nuosavų lėšų poreikis, atsargiai įvertintas ateinantiems metams;

b) įstaiga atsargiai vertina pagal a punktą apskaičiuotos vertės tikėtiną nepastovumą;

c) įstaigos vidutinis nuosavų lėšų poreikis šiai rizikai padengti yra ne didesnis kaip 5 proc. nuosavų lėšų arba 1 mln. EUR, o atsižvelgiant į pagal b punktą nustatytą nepastovumą, didžiausias tikėtinas nuosavų lėšų poreikis yra ne didesnis kaip 6,5 proc. nuosavų lėšų;

d) įstaiga nuolat kontroliuoja, kad pagal a ir b punktus apskaičiuoti įverčiai būtų realūs.

2. Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie tai, kaip jos naudojasi 1 dalyje numatyta galimybe.

346 straipsnis Biržos prekių pozicijos

1. Kiekviena biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicija išreiškiama standartiniais mato vienetais. Kiekvienos biržos prekės neatidėliotino sandorio kaina išreiškiama ataskaitose nurodoma valiuta.

2. Laikoma, kad aukso ir aukso išvestinių finansinių priemonių pozicijos susiduria su užsienio valiutos kurso rizika ir jų biržos prekių rizika prireikus skaičiuojama pagal 3 arba 5 skyriuje nustatytas sąlygas.

3. Pagal šį skyrių pozicijų, kurios yra tik finansavimo parduodamų atsargų sąskaita pozicijos, galima neįtraukti.

4. Pagal 349 straipsnio 1 dalį suma, kuria įstaigos ilgosios pozicijos viršija įstaigos tos pačios biržos prekės ir tapačių ateities, pasirinkimo ir varantų biržos prekių sandorių trumpąsias pozicijas ar atvirkščiai, yra įstaigos kiekvienos biržos prekės grynoji pozicija. Išvestinės finansinės priemonės 347 straipsnyje nustatyta tvarka traktuojamos kaip pagrindinės biržos prekės pozicijos.

5. Apskaičiuojant biržos prekės poziciją toliau išvardytos pozicijos traktuojamos kaip tos pačios biržos prekės pozicijos:

a)       įvairių subkategorijų biržos prekių pozicijos tais atvejais, kai minėtomis subkategorijomis galima vieną kita pakeisti;

b)       panašių biržos prekių pozicijos, jeigu jos yra artimi pakaitalai ir jeigu mažiausiai 0,9 kainų pasikeitimo koreliacijos koeficientą galima aiškiai nustatyti ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui.

347 straipsnis Konkrečios priemonės

1. Biržos prekių ateities sandoriai ir išankstiniai įsipareigojimai pirkti arba parduoti atskiras biržos prekes į matų sistemą įtraukiami kaip tariamosios sumos, išreikštos standartiniais matavimo vienetais, nustatant jų terminą pagal galutinę datą.

2. Biržos prekių apsikeitimo sandoriai, kai iš vienos pusės operacija atliekama nustatyta kaina, o iš kitos pusės – dabartine rinkos kaina, yra traktuojami kaip serija sandorio tariamajai sumai lygių pozicijų, kai, kur tinkama, viena pozicija atitinka kiekvieną atsiskaitymą pagal apsikeitimo sandorį, ir yra skirstomi pagal 348 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminų grupes. Įstaigos pozicijos yra ilgosios, jeigu ji moka fiksuotą kainą, o gauna kintamą kainą, ir trumposios, jeigu įstaiga gauna fiksuotą kainą, o moka kintamą kainą. Biržos prekių apsikeitimo sandoriai, kai sandorio pusėse yra skirtingos biržos prekės, atitinkamuose apskaitos dokumentuose turi būti nurodomi naudojant klasifikavimo pagal terminų atitikimo metodą.

3. Biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pasirinkimo sandoriai ir varantai laikomi pozicijomis, kurių vertė lygi atitinkamo pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės vertei, padaugintai iš jo delta koeficiento, kaip nustatyta šiame skyriuje. Pastarosios pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos su bet kuriomis tapačios pagrindinės biržos prekės arba biržos prekės išvestinės priemonės priešpriešinėmis pozicijomis. Kai tinkama, kompetentingų institucijų leidimu, gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas, kai jis nėra nustatytas, arba ne biržos pasirinkimo sandorių atveju, naudojamas pačios įstaigos pagal tinkamą modelį apskaičiuotas delta koeficientas. Leidimas suteikiamas, jeigu pagal modelį tinkamai įvertinamas pasirinkimo sandorio arba varanto vertės pokytis atsižvelgiant į nedidelius pagrindinės priemonės rinkos kainos pokyčius.

Apskaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį, be delta koeficiento rizikos įstaigos turi tinkamai įvertinti ir kitą su pasirinkimo sandoriais susijusią riziką.

4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia metodus, pagal kuriuos nustatant nuosavų lėšų poreikį proporcingai įstaigų veiklos, susijusios su pasirinkimo sandoriais, mastui ir sudėtingumui atsižvelgiama į kitą riziką, ne tik delta koeficiento riziką.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

5. Kai įstaiga yra viena iš toliau nurodytų, apskaičiuodama nuosavų lėšų poreikį biržos prekių kainos rizikai padengti ji turi įtraukti atitinkamas biržos prekių pozicijas:

a)     biržos prekių arba garantuotų teisių į biržos prekių nuosavybę perdavėjas pagal atpirkimo sandorį;

b)     biržos prekių skolintojas pagal biržos prekių skolinimo sandorį.

348 straipsnis Terminų atitikimo metodas

1. Įstaiga visas biržos prekes suklasifikuoja pagal terminus, kaip nustatyta 1 lentelėje. Visos tos biržos prekės pozicijos priskiriamos atitinkamoms terminų grupėms. Fizinės atsargos priskiriamos pirmajai terminų grupei (nuo 0 iki 1 mėnesio imtinai).

1 lentelė

Terminų grupė (1) || Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo koeficientas (procentais) (2)

0 ≤ 1 mėn. || 1,50

> 1 ≤ 3 mėn. || 1,50

> 3 ≤ 6 mėn. || 1,50

> 6 ≤ 12 mėn. || 1,50

> 1 ≤ 2 m. || 1,50

> 2 ≤ 3 m. || 1,50

> 3 m. || 1,50

2. Tos pačios biržos prekės pozicijos gali būti tarpusavyje įskaitomos ir priskiriamos atitinkamoms terminų grupėms grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:

a) sandorių, kurie turi būti įvykdyti tuo pačiu metu, pozicijos;

b) sandorių, kurie turi būti įvykdyti per 10 dienų, pozicijos, jeigu sandoriais prekiaujama rinkose, kuriose yra nustatytos kiekvienos dienos pristatymo datos.

3. Po to įstaiga skaičiuoja kiekvienos terminų grupės ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumas. Pirmųjų pozicijų suma, kuri yra suderinta su pastarųjų pozicijų suma nustatytoje terminų grupėje, yra suderintos tos terminų grupės pozicijos, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra nesuderinta tos pačios terminų grupės pozicija.

4. Nustatytos terminų grupės nesuderintos ilgosios pozicijos dalis, kuri yra suderinta su kitos terminų grupės nesuderinta trumpąja pozicija, arba atvirkščiai, yra suderinta dviejų terminų grupių pozicija. Nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos dalis, kuri negali būti tokiu būdu suderinta, yra nesuderinta pozicija.

5. Įstaigos nuosavų lėšų poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas pagal atitinkamus terminus susumavus toliau išvardytus elementus:

a) suderintų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumą, padaugintą iš atitinkamo pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo koeficiento, nurodyto 1 lentelės antroje skiltyje kiekvienai terminų grupei, ir iš atitinkamos biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos;

b) dviejų terminų grupių tarpusavyje suderintą poziciją kiekvienai terminų grupei, į kurią perkeliama nesuderinta pozicija, padauginus ją iš 0,6 proc. (vežimo kainų koeficiento) ir iš atitinkamos biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos;

c) likusias nesuderintas pozicijas, padauginus iš 15 proc. (išankstinio sandorio kainų koeficiento) ir iš biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos.

6. Įstaigos bendras nuosavų lėšų poreikis biržos prekių kainos rizikai padengti skaičiuojamas sudedant nuosavų lėšų poreikius, apskaičiuotus kiekvienai biržos prekei pagal 5 dalį.

349 straipsnis Supaprastintas metodas

1. Įstaigos nuosavų lėšų poreikis kiekvienai prekei skaičiuojamas sudedant:

a) 15 proc. grynosios pozicijos, nesvarbu, ilgosios ar trumposios, padauginus iš biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos;

b) 3 proc. bendrosios pozicijos, nesvarbu, ilgosios ar trumposios, padauginus iš biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos.

2. Įstaigos bendras nuosavų lėšų poreikis biržos prekių kainos rizikai padengti skaičiuojamas sudedant nuosavų lėšų poreikius, apskaičiuotus kiekvienai biržos prekei pagal 1 dalį.

350 straipsnis Išplėstas terminų atitikimo metodas

Įstaigos gali naudoti minimalius pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, vežimo ir išankstinio sandorio kainų koeficientus pagal toliau pateiktą 2 lentelę vietoj išvardytųjų 348 straipsnyje, jeigu:

a) įstaigos užsiima reikšmingu biržos prekių verslu;

b) įstaigų portfelį sudaro įvairios biržos prekės;

c) skaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį biržos prekių kainos rizikai padengti, įstaigos dar negali naudoti vidaus modelio.

Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie šio straipsnio taikymą, pateikdamos įrodymus, kad jos stengiasi įdiegti vidaus modelį, pagal kurį apskaičiuojamas nuosavų lėšų poreikis biržos prekių kainos rizikai padengti.

2 lentelė

|| Brangieji metalai (išskyrus auksą) || Pagrindiniai metalai || Žemės ūkio produktai (neperdirbti) || Kita, įskaitant energetikos produktus

Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo koeficientas (proc.) || 1,0 || 1,2 || 1,5 || 1,5

Vežimo kainų koeficientas (proc.) || 0,3 || 0,5 || 0,6 || 0,6

Išankstinio sandorio kainų koeficientas (proc.) || 8 || 10 || 12 || 15

5 skyrius Vidaus modelių taikymas nuosavų lėšų poreikiui apskaičiuoti

1 skirsnis Leidimas taikyti vidaus modelius ir nuosavų lėšų poreikis

351 straipsnis Specifinė ir bendroji rizika

Pagal šį skyrių skolos finansinių priemonių arba akcijų finansinių priemonių arba jų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijų rizika gali būti suskirstoma į du komponentus. Vienas jų – jos specifinė rizika, apimanti atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimų riziką dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, o išvestinės finansinės priemonės atveju – pagrindinės finansinės priemonės emitentu. Bendrosios rizikos komponentas apima finansinės priemonės kainos svyravimo riziką, kuri priklauso nuo palūkanų normos pasikeitimo prekybinės skolos finansinės priemonės arba skolos išvestinės finansinės priemonės atveju arba nuo bendrų visos akcijų rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų vertybinių popierių požymiais, akcijų ar akcijų išvestinių finansinių priemonių atveju.

352 straipsnis Leidimas taikyti vidaus modelius

1. Įsitikinusi, kad įstaiga tenkina atitinkamai 2, 3 ir 4 skirsnių reikalavimus, kompetentingos institucijos leidžia, kad įstaigos vietoj 2–4 skyriuose apibūdintų metodų taikytų savo vidaus modelius arba derintų juos su minėtais metodais, skaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį vienai ar kelioms iš šių rizikos kategorijų:

a) akcijų finansinių priemonių bendroji rizika;

b) akcijų finansinių priemonių specifinė rizika;

c) skolos finansinių priemonių bendroji rizika;

d) skolos finansinių priemonių specifinė rizika;

e) užsienio valiutos kurso rizika;

f) biržos prekių kainos rizika.

2. Nuosavų lėšų poreikį toms rizikos kategorijoms, kurioms pagal 1 dalį įstaigai neleista taikyti savo vidaus modelių, ta įstaiga toliau skaičiuoja atitinkamai pagal 2, 3 ir 4 skyrių reikalavimus. Kompetentingų institucijų leidimas taikyti vidaus modelius suteikiamas kiekvienai rizikos kategorijai atskirai. Atskiro kompetentingos institucijos leidimo reikia, kai iš esmės keičiama vidaus modelių taikymo tvarka, plečiamas vidaus modelių taikymo mastas, ypač atsiradus papildomoms rizikos kategorijoms ir kai pagal 354 straipsnio 2 dalį pirmą kartą skaičiuojama rizikos vertė nepalankiausiomis sąlygomis.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a) vidaus modelio taikymo tvarkos masto išplėtimo ir pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas;

b) vertinimo metodiką, pagal kurią kompetentingos institucijos suteikia įstaigoms leidimą taikyti vidaus modelius.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

353 straipsnis Nuosavų lėšų poreikio skaičiavimas taikant vidaus modelius

1. Kiekviena įstaiga, taikanti vidaus modelį, be nuosavų lėšų poreikio, pagal 2, 3 ir 4 skyrius apskaičiuojamo toms rizikos kategorijoms, kurioms neleista taikyti vidaus modelio, turi skaičiuoti nuosavų lėšų poreikį, kuris išreiškiamas pagal a ir b punktus gautų verčių suma:

a) didesnė iš šių verčių:

i)        jos praėjusios dienos rizikos vertės skaičius, apskaičiuotas pagal 354 straipsnio 1 dalį (VaRt–1);

ii)       dienos rizikos vertės matų vidurkis, apskaičiuotas pagal 354 straipsnio 1 dalį, kiekvieną iš ankstesnių šešiasdešimties darbo dienų (VaRavg), padauginus iš multiplikatoriaus koeficiento (mc), kaip nurodyta 355 straipsnyje;

b)       didesnė iš šių verčių:

i)        paskutinis turimas rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis skaičius pagal 354 straipsnio 2 dalį (sVaRt–1); ir

ii)       rizikos vertės skaičių vidurkis, apskaičiuotas 354 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu ir dažnumu per ankstesnes šešiasdešimt darbo dienų (sVaRavg), padauginus iš multiplikatoriaus koeficiento (ms), kaip nurodyta 355 straipsnyje;

2. Įstaigos, kurios apskaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį skolos finansinių priemonių specifinei rizikai padengti taiko vidaus modelį, turi skaičiuoti papildomą nuosavų lėšų poreikį, kuris išreiškiamas pagal a ir b punktus gautų verčių suma:

a)       nuosavų lėšų poreikis, 326 ir 327 straipsnių tvarka apskaičiuotas prekybos knygos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir n–osios eilės įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių specifinei rizikai padengti, išskyrus pozicijas, įtrauktas pagal 4 skirsnį apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį koreliacinės prekybos portfelio specifinei rizikai, ir, kai taikoma, nuosavų lėšų poreikis tų KIS pozicijų specifinei rizikai padengti pagal 2 skyriaus 6 skirsnį, kurių atžvilgiu nėra įvykdytos nei 339 straipsnio 1 dalies nei 339 straipsnio 2 dalies sąlygos;

b)       didesnė iš šių verčių:

i)        naujausia papildomos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir pasikeitimų rizikos vertė, apskaičiuota 3 skirsnyje nustatyta tvarka;

ii)       šios vertės 12 paskutinių savaičių vidurkis.

3. Įstaigos, turinčios koreliacinės prekybos portfelį, kuris atitinka 327 straipsnio 1–3 dalių reikalavimus, turi skaičiuoti papildomą nuosavų lėšų poreikį, kuris skaičiuojamas kaip didesnė iš šių verčių:

a)       naujausia koreliacinės prekybos portfelio rizikos vertė, apskaičiuota 5 skirsnyje nustatyta tvarka;

b)       šios vertės 12 paskutinių savaičių vidurkis;

c)       8 proc. nuosavų lėšų poreikis, kuris apskaičiuojant paskutinę rizikos vertę, nurodytą a punkte, 327 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka būtų skaičiuojamas visoms pozicijoms, kurias apima vidaus modelis, taikomas koreliacinės prekybos portfeliui.

2 skirsnis Bendrieji reikalavimai

354 straipsnis Rizikos vertės ir rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis apskaičiavimas

1. Apskaičiuojant 353 straipsnyje numatytą rizikos vertę taikomi šie reikalavimai:

a)       rizikos vertė skaičiuojama kiekvieną dieną;

b)       99 proc. kvantilio pasikliautinasis intervalas;

c)       10 dienų laikymo laikotarpis;

d)       ne trumpesnis kaip vienų metų istorinis stebėjimo laikotarpis, išskyrus tuos atvejus, kai gali būti taikomas trumpesnis stebėjimo laikotarpis dėl labai išaugusio kainų svyravimo;

e)       duomenų grupės patikslinimai, atliekami ne rečiau kaip kas mėnesį.

Įstaiga gali naudoti rizikos vertes, kurios apskaičiuojamos pagal trumpesnius nei 10 dienų laikymo laikotarpius, paskirstytus per 10 dienų, taikant tinkamą periodiškai peržiūrimą metodiką.

2. Be to, įstaiga ne rečiau kaip kas savaitę pagal pirmoje dalyje nustatytus reikalavimus apskaičiuoja esamo portfelio „rizikos vertę nepalankiausiomis sąlygomis“, naudodama rizikos vertės modelio įvestis, suderintas su nepertraukiamo labai nepalankių finansinių sąlygų 12 mėnesių laikotarpio istoriniais duomenimis, susijusiais su įstaigos portfeliu. Tokių istorinių duomenų pasirinkimą ne rečiau kaip kartą per metus peržiūri įstaiga, kuri apie peržiūros rezultatus praneša kompetentingoms institucijoms. EBI prižiūri rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis skaičiavimo praktiką ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnyje nustatyta tvarka parengia tokios praktikos gaires.

355 straipsnis Grįžtamasis patikrinimas ir multiplikatoriaus koeficientai

1. 354 straipsnyje nurodytų skaičiavimų rezultatai proporcingai didinami dauginant juos iš multiplikatoriaus koeficientų (mc) ir (ms).

2. Multiplikatoriaus koeficientai (mc) ir (ms) yra lygūs sumai, gautai prie 3 pridėjus 1 lentelėje nurodytą padidėjimo koeficientą nuo 0 iki 1. Padidėjimo koeficientą lemia per pastarąsias 250 darbo dienų užfiksuotų nukrypimų skaičius, kuris patvirtinamas įstaigai atlikus 354 straipsnio 1 dalyje nurodytos rizikos vertės grįžtamąjį patikrinimą.

1 lentelė

Užfiksuotų nukrypimų skaičius || Padidėjimo koeficientas

Mažiau negu 5 || 0,00

5 || 0,40

6 || 0,50

7 || 0,65

8 || 0,75

9 || 0,85

10 arba daugiau || 1,00

3. Įstaigos kasdien skaičiuoja nukrypimus atsižvelgdamos į portfelio vertės spėjamų ir faktinių pokyčių grįžtamuosius patikrinimus. Nukrypimas yra vienos dienos portfelio vertės pokytis, kuris viršija atitinkamą vienos dienos rizikos vertę nepalankiausiomis sąlygomis, apskaičiuotą pagal įstaigos modelį. Norint nustatyti padidėjimo koeficientą, nukrypimų skaičius įvertinamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, ir jis prilygsta didesniam nukrypimų skaičiui pagal portfelio vertės spėjamus ir faktinius pokyčius.

Portfelio vertės spėjamų pokyčių grįžtamasis patikrinimas atliekamas lyginant portfelio vertę dienos pabaigoje su jo verte kitos dienos pabaigoje darant prielaidą, kad pozicijos nepakito.

Portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamasis patikrinimas atliekamas lyginant portfelio vertę dienos pabaigoje su jo faktine verte kitos dienos pabaigoje neskaitant mokesčių, komisinių ir grynųjų pajamų iš palūkanų.

4. Atskirais atvejais kompetentingos institucijos gali apriboti padidėjimo koeficientą pagal nukrypimų skaičių spėjamų pokyčių atveju, kai nukrypimų skaičių faktinių pokyčių atveju lemia ne vidaus modelio trūkumai.

5. Kad kompetentingos institucijos galėtų nuolat stebėti multiplikatoriaus koeficientų tinkamumą, įstaigos iš karto ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas praneša kompetentingoms institucijoms apie nukrypimus, kuriuos jos nustato, taikydamos savo grįžtamąjį patikrinimą.

356 straipsnis Rizikos vertinimo reikalavimai

1. Vidaus modelis, taikomas apskaičiuojant kapitalo poreikį pozicijų rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai, biržos prekių kainos rizikai padengti, ir vidaus modelis, taikomas koreliacinei prekybai, turi tenkinti visus šiuos reikalavimus:

a) modelis turi tiksliai padengti visą reikšmingiausią kainos riziką;

b) modelis turi apimti pakankamai rizikos veiksnių, atsižvelgiant į įstaigos veiklos lygį atitinkamose rinkose. Į savo modelį įstaiga turi įtraukti bent tuos rizikos veiksnius, kurie yra įtraukti į jos kainodaros modelį. Rizikos vertinimo modeliu nustatomas pasirinkimo sandorių ir kitų produktų nelinijiškumas, taip pat koreliacijos rizika ir pagrindinė rizika. Kai naudojami pakaitiniai rizikos veiksnių rodikliai, turi būti įrodyta, kad jie tinkami naudoti turimoms faktinėms pozicijoms.

2. Vidaus modelis, taikomas apskaičiuojant kapitalo poreikį pozicijų rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai arba biržos prekių kainos rizikai padengti, turi tenkinti visus šiuos reikalavimus:

a) modelis turi apimti visumą rizikos veiksnių, atitinkančių kiekvienos valiutos, kurios pozicijos įstaigos balansiniuose arba nebalansiniuose straipsniuose yra jautrios palūkanų normos pokyčiams, palūkanų normas. Įstaiga modeliuoja pelningumo kreives pagal vieną iš visuotinai pripažintų metodų. Pagrindinių valiutų ir rinkų reikšmingos palūkanų normos rizikos atveju pelningumo kreivė dalijama į ne mažiau kaip šešias dalis pagal terminus, siekiant apimti palūkanų normos svyravimų pokyčius išilgai visos pelningumo kreivės. Modelis taip pat turi apimti riziką, susijusią su ne visai vienas kitą atitinkančiais skirtingų pelningumo kreivių tarpusavio judėjimais;

b) modelis turi apimti rizikos veiksnius, atitinkančius aukso pozicijas ir atskiras užsienio valiutas, kuriomis yra išreikštos įstaigos pozicijos. Kalbant apie KIS, atsižvelgiama į faktines jų užsienio valiutų pozicijas. Įstaigos gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutų pozicijas tuo atveju, kai tinkamai užtikrinamas skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu įstaiga neturi duomenų apie KIS užsienio valiutų pozicijas, ši pozicija turėtų būti sukuriama atskirai ir peržiūrima 342 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

c) pagal modelį atskiras rizikos veiksnys turi būti taikomas bent kiekvienai nuosavybės vertybinių popierių rinkai, kurioje įstaiga turi reikšmingas pozicijas;

d) pagal modelį atskiras rizikos veiksnys turi būti taikomas bent kiekvienai biržos prekei, jeigu tos biržos prekės įstaigos turimos pozicijos yra reikšmingos. Vidaus modelis taip pat turi apimti ne visai vienas kitą atitinkančių panašių, bet ne tapačių biržos prekių kainos riziką ir išankstinių sandorių kainų pasikeitimų riziką, kylančią dėl terminų neatitikimo. Taip pat reikia atsižvelgti į rinkos ypatumus, ypač į pristatymo datas ir prekybinių operacijų vykdytojams suteikiamą galimybę panaikinti pozicijas;

e) taikant įstaigos vidaus modelį atsargiai įvertinama rizika, susijusi su mažiau likvidžiomis pozicijomis ir riboto kainų skaidrumo pozicijomis, atsižvelgiant į realų rinkos scenarijų. Be to, vidaus modelis turi atitikti minimalius duomenų reikalavimus. Pakaitiniai rodikliai turi būti pakankamai atsargiai apskaičiuoti ir naudojami tik tuo atveju, jei turimų duomenų nepakanka arba jie neparodo tikrojo pozicijų arba portfelio nepastovumo.

3. Pagal šį skyrių taikydamos vidaus modelį, įstaigos gali naudoti empirines koreliacijas tarp atskirų rizikos kategorijų ir tarp veiksnių tam tikroje vienoje kategorijoje, jeigu įstaigos koreliacijų skaičiavimo metodas yra patikimas ir nuosekliai įgyvendinamas.

357 straipsnis Kokybiniai reikalavimai

1. Pagal šio skyriaus nuostatas taikomas vidaus modelis turi būti iš esmės patikimas ir nuosekliai įgyvendintas, ir visų pirma turi būti vykdomi visi toliau išvardyti kokybiniai reikalavimai:

a) vidaus modelis, pagal kurį apskaičiuojamas kapitalo poreikis pozicijų rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai arba biržos prekių kainos rizikai padengti, yra glaudžiai integruotas į kasdienį įstaigos rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas vadovybei teikti ataskaitas apie rizikos pozicijas;

b) įstaigoje veikia rizikos kontrolės skyrius, kuris yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių skyrių ir atsiskaito tiesiogiai vadovybei. Skyrius turi būti atsakingas už vidaus modelio, taikomo šiame skyriuje nustatyta tvarka, kūrimą ir įgyvendinimą. Šis skyrius atlieka pradinę ir nuolatinę vidaus modelio, taikomo šiame skyriuje nustatyta tvarka, patikrą. Skyrius rengia ir analizuoja kiekvienos dienos ataskaitas apie vidaus modelio, taikomo apskaičiuojant kapitalo poreikį pozicijų rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai ir biržos prekių kainos rizikai padengti, gaunamus rezultatus ir atitinkamas priemones, kurias reikia taikyti prekybinių sandorių ribojimo srityje;

c) įstaigos valdymo organas ir vadovybė aktyviai dalyvauja rizikos kontrolės procese, o rizikos kontrolės skyriaus parengtas kiekvienos dienos ataskaitas peržiūri atitinkamo rango darbuotojai, kurie turi pakankamai įgaliojimų prireikus priimti sprendimą dėl atskirų prekiautojų turimų pozicijų ir įstaigos bendros rizikos pozicijos sumažinimo;

d) įstaigoje dirba pakankamai darbuotojų, kvalifikuotų taikyti sudėtingus vidaus modelius, tarp jų ir modelius, taikomus šiame skyriuje nustatyta tvarka, prekybos, rizikos kontrolės, audito ir operacijų vykdymo srityse;

e) įstaiga yra nustačiusi procedūras, skirtas stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose apibrėžtos vidaus politikos ir kontrolės, susijusios su bendru įstaigos vidaus modelių, tarp jų ir modelių, taikomų šiame skyriuje nustatyta tvarka, veikimu;

f) turi būti įrodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka taikomas vidaus modelis pakankamai tiksliai įvertina riziką;

g) įstaiga dažnai vykdo griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, programą, kuri apima vidaus modelį, taikomą šiame skyriuje nustatyta tvarka; tokių testų rezultatus peržiūri vadovybė ir į juos atsižvelgiama jos nustatomoje politikoje ir rizikos limitų sistemoje. Šios procedūros visų pirma imamasi esant nelikvidžių rinkų nepalankiausioms sąlygoms, rizikos koncentracijai, vienos krypties rinkai, įvykių ir galimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai, nelinijinių finansinių priemonių, piniginės (tikrosios) vertės neturinčioms pozicijoms, dėl kainų skirtumų atsiradusioms pozicijoms ir kitokiai rizikai, kuri galėtų būti nepakankamai apibrėžta vidaus modelyje. Taikant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatomas portfelio tipas ir laikas, kurio prireiktų apsidrausti nuo rizikos arba ją suvaldyti nepalankiausiomis rinkos sąlygomis;

h) įstaiga turi atlikti nepriklausomą savo vidaus modelių, taip pat ir modelių, taikomų šiame skyriuje nustatyta tvarka, auditą, kuris yra jos nuolatinio vidaus audito proceso dalis.

2. Atliekant pirmos dalies h punkte nurodytą auditą tikrinama verslu užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla. Ne rečiau kaip kartą per metus įstaiga privalo tikrinti savo bendrą rizikos valdymo procesą. Atliekant vidaus auditą tikrinama:

a) rizikos valdymo sistemos ir proceso dokumentų atitikimas ir rizikos kontrolės skyriaus organizavimas;

b) rizikos vertinimo priemonių integravimas į kasdienį rizikos valdymo procesą ir įstaigos valdymo organų informavimo sistemos vientisumas;

c) įstaigos taikomas rizikos vertinimo modelių ir vertinimo sistemų, kuriuos naudoja sandorius sudarantys ir operacijas atliekantys darbuotojai, tvirtinimo procesas;

d) rizikos, kuriai taikomas rizikos vertinimo modelis, apimtis ir bet kurių reikšmingų rizikos vertinimo modelio pakeitimų patvirtinimas;

e) pozicijų duomenų tikslumas ir išbaigtumas, nepastovumo ir koreliacijos prielaidų tikslumas ir tinkamumas bei vertinimo ir rizikos jautrumo skaičiavimų tikslumas;

f) tikrinimo proceso, kurį įstaiga naudoja, kad įvertintų duomenų šaltinių, naudojamų vidaus modeliams, nuoseklumas, pateikimas laiku ir patikimumas, įskaitant tokių duomenų šaltinių objektyvumą;

g) grįžtamojo patikrinimo, kuris atliekamas modelio tikslumui nustatyti, patvirtinimo procesas.

3. Kadangi metodai ir geriausia praktika tobulėja, įstaigos turi atsižvelgti į šiuos naujus metodus ir praktiką taikydamos vidaus modelį, kaip nustatyta šiame skyriuje.

358 straipsnis Vidaus patvirtinimas

1. Institucijos turi turėti procedūrų, leidžiančių užtikrinti, kad jų vidaus modeliai, taikomi šiame skyriuje nustatyta tvarka, buvo tinkamai patvirtinti kvalifikuotų asmenų, nedalyvavusių juos kuriant, siekiant užtikrinti, kad jie yra iš esmės patikimi ir tinkamai aprėpia visą esminę riziką. Šis patikrinimas turi būti atliekamas, kai vidaus modelis sukuriamas ir kai jis iš esmės keičiamas. Tikrinama turi būti nuolat, ypač įvykus reikšmingiems struktūriniams rinkos arba portfelio sudėties pokyčiams, dėl kurių vidaus modelis gali tapti netinkamas. Kadangi vidaus patvirtinimo metodai ir geriausia praktika tobulėja, įstaigos turi taikyti šias naujoves. Vidaus modelio patvirtinimas neturėtų apsiriboti grįžtamuoju patikrinimu, bet mažų mažiausiai aprėpti:

a) testus, leidžiančius nustatyti, kad taikant vidaus modelį padarytos prielaidos yra tinkamos ir jomis nepervertinama arba nepakankamai įvertinama rizika;

b) su įstaigų portfelio rizika ir struktūra susijusiam vidaus modeliui patikrinti naudojamus papildomus testus, tarp jų ir grįžtamąjį patikrinimą, kuriuos atlieka pačios įstaigos, neskaitant teisės aktuose nustatyto grįžtamojo patikrinimo;

c) spėjamų portfelių naudojimą, siekiant užtikrinti, kad taikant vidaus modelį būtų galima paaiškinti galimus ypatingus struktūrinius aspektus, pvz., esminę bazinę riziką ir koncentracijos riziką.

2. Įstaiga turi atlikti ir faktinių, ir spėjamų portfelio vertės pokyčių grįžtamąjį patikrinimą.

3 skirsnis Konkretūs specifinės rizikos modeliavimo reikalavimai

359 straipsnis Specifinės rizikos modeliavimo reikalavimai

Vidaus modelis, taikomas apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį specifinei rizikai, ir vidaus modelis, taikomas koreliacinei prekybai, turi tenkinti šiuos papildomus reikalavimus:

a) jį taikant paaiškinami istoriniai portfelio kainų pokyčiai;

b) jį taikant įvertinama koncentracija, portfelio dydžio ir sudėties pokyčių atžvilgiu;

c) jis yra atsparus neigiamai aplinkos įtakai;

d) jis yra patvirtintas taikant grįžtamąjį patikrinimą, skirtą specifinės rizikos įvertinimo tikslumui nustatyti. Jeigu įstaiga taiko tokį grįžtamąjį patikrinimą atitinkamoms portfelio dalims, jas ji turi rinktis nuosekliai;

e) pagal jį įvertinama su pavadinimu susijusi bazinė rizika, ir visų pirma nustatomi esminiai išskirtiniai panašių, tačiau netapačių pozicijų skirtumai;

f) pagal jį įvertinama įvykių rizika.

360 straipsnis Specifinės rizikos vertinimo modelių išimtys

1. Įstaiga gali pasirinkti neįtraukti į savo specifinės rizikos nuosavų lėšų poreikio apskaičiavimą taikant vidaus modelį tų pozicijų, kurių atžvilgiu ji skaičiuoja nuosavų lėšų poreikį specifinei rizikai padengti pagal 353 straipsnio 3 dalies nuostatas.

2. Įstaiga gali pasirinkti taikydama vidaus modelį nevertinti įsipareigojimų nevykdymo ir pasikeitimų rizikos skolos finansinėms priemonėms, jeigu ji įvertina šią riziką pagal reikalavimus, nurodytus 4 skirsnyje.

4 skirsnis Papildomos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir pasikeitimų rizikos nustatymo vidaus modelis

361 straipsnis Reikalavimas taikyti vidaus IRC modelį

Įstaiga, kuri nuosavų lėšų poreikį skolos finansinių priemonių specifinei rizikai padengti apskaičiuoja pagal vidaus modelį, taip pat turi taikyti papildomos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir pasikeitimų rizikos nustatymo vidaus modelį (IRC), pagal kurį vertinama prekybos knygos pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizika ir taip papildoma rizika, apskaičiuota taikant rizikos vertę, kaip nustatyta 354 straipsnio 1 dalyje. Įstaiga turi įrodyti, kad jos vidaus modelis atitinka patikimumo standartus, palyginamus su IRB metodu, taikomu kredito rizikai įvertinti, darant prielaidą, kad įstaigos prisiimamas rizikos lygis yra pastovus, ir kurį tam tikrais atvejais galima pakoreguoti siekiant atspindėti likvidumo, koncentracijos, apsidraudimo bei šalutinių aplinkybių poveikį.

362 straipsnis M48 Vidaus IRC modelio taikymo sritis

Vidaus IRC modelis apima visas pozicijas, kurioms skaičiuojamas nuosavų lėšų poreikis specifinei palūkanų normos rizikai padengti, įskaitant pozicijas, kurioms pagal 325 straipsnį skaičiuojamas 0 proc. specifinės rizikos kapitalo poreikis, bet neapima pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir n–osios eilės įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių.

Kompetentingų institucijų leidimu, įstaiga gali pasirinkti sistemingai įtraukti visas įregistruotas nuosavybės vertybinių popierių pozicijas ir išvestinių finansinių priemonių pozicijas remiantis įregistruotais nuosavybės vertybiniais popieriais. Toks leidimas suteikiamas, jeigu toks pozicijų įtraukimas dera su tuo, kaip įstaiga viduje matuoja ir valdo riziką.

363 straipsnis Vidaus IRC modelio parametrai

1. Įstaigos taiko vidaus modelį, kad apskaičiuotų vertę, kuria įvertinami nuostoliai dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir vidaus ar išorės reitingų pasikeitimo su 99,9 proc. pasikliautinuoju intervalu per vienų metų laikotarpį. Šią vertę įstaigos skaičiuoja ne rečiau kaip kas savaitę.

2. Koreliacijos prielaidos pagrindžiamos atliekant objektyvių duomenų konceptualiai patikimoje sistemoje analizę. Vidaus modelis turi tinkamai rodyti emitento koncentraciją. Taip pat turi būti rodoma koncentracija, kuri nepalankiausiomis sąlygomis gali susidaryti produkto klasių viduje ar apimti įvairias produkto klases.

3. Vidaus IRC modelis atspindi koreliacijų tarp įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų atvejų poveikį. Diversifikacijos tarp įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimo atvejų, viena vertus, ir kitų rizikos veiksnių, kita vertus, poveikis neatspindimas.

4. Vidaus modelis turi būti pagrįstas prielaida, kad vienų metų laikotarpiu rizikos lygis yra pastovus, tai reiškia, kad atskiros prekybos knygos pozicijos ar pozicijų grupės, kurios per jų likvidumo trukmę patiria įsipareigojimų neįvykdymą ar pasikeitimus, vėl subalansuojamos jų likvidumo termino pabaigoje, kad būtų pasiektas pradinis rizikos lygis. Kaip alternatyvą įstaiga gali pasirinkti sistemingai naudotis prielaida, kad per vienus metus pozicija išlieka pastovi.

5. Likvidumo trukmė nustatoma atsižvelgiant į laiką, kurio reikia pozicijai parduoti ar apsidrausti nuo tiesiogiai susijusios kainų rizikos nepalankiausiomis sąlygomis, visų pirma atsižvelgiant į pozicijos dydį. Likvidumo trukmė atspindi faktinę praktiką ir patirtį esant ir sistemingoms, ir išskirtinėms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo trukmė matuojama darant atsargias prielaidas ir yra pakankamai ilga, kad pats pardavimo ar apsidraudimo veiksmas neturėtų esminio poveikio kainai, kuria būtų atliekamas pardavimas ar apsidraudimas.

6. Pozicijos ar pozicijų grupės tinkamos likvidumo trukmės nustatymui taikoma trijų mėnesių apatinė riba.

7. Nustatant pozicijos ar pozicijų grupės tinkamą likvidumo trukmę atsižvelgiama į įstaigos vidaus politiką, susijusią su vertinimo koregavimu ir ilgai laikomų pozicijų valdymu. Jei įstaiga nustato pozicijų grupių, o ne atskirų pozicijų likvidumo trukmę, pozicijų grupių apibrėžimo kriterijai apibrėžiami taip, kad reikšmingai atspindėtų likvidumo skirtumus. Likvidumo trukmė yra ilgesnė tų pozicijų, kurios yra koncentruotos, atspindint ilgesnį laikotarpį, kurio reikia tokioms pozicijoms panaikinti. Likvidumo trukmė, taikoma pakeitimo vertybiniais popieriais saugyklai, atspindi laiką, kurio reikia turtui suformuoti, parduoti ir pakeisti vertybiniais popieriais arba apsidrausti nuo reikšmingos rizikos veiksnių nepalankiausiomis rinkos sąlygomis.

364 straipsnis Apsidraudimų vidaus IRC modelyje pripažinimas

1. Apsidraudimas gali būti įtrauktas į įstaigos vidaus modelį, taikomą papildomai įsipareigojimų neįvykdymo ar pasikeitimų rizikai nustatyti. Pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos, kai ilgosios ir trumposios pozicijos yra susijusios su ta pačia finansine priemone. Apsidraudimo ar diversifikacijos poveikis, susijęs su ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, apimančiomis to paties įsipareigojančiojo asmens skirtingas priemones ar skirtingus vertybinius popierius, taip pat skirtingų emitentų ilgosios ir trumposios pozicijos gali būti pripažįstamos tik jei aiškiai modeliuojamos bendrosios ilgosios ir trumposios skirtingų priemonių pozicijos. Įstaigos atspindi reikšmingos rizikos poveikį, kuris gali atsirasti intervale tarp apsidraudimo termino suėjimo ir likvidumo trukmės, taip pat didelės bazinės rizikos galimybę apsidraudimo strategijose pagal produktą, prioritetiškumą kapitalo struktūroje, vidaus ar išorės reitingą, termino suėjimą, išlaikymo trukmę ir kitus priemonių skirtumus. Įstaiga atspindi apsidraudimą tik tiek, kiek tas apsidraudimas gali būti išlaikytas net ir tada, kai artėja įsipareigojančiojo asmens kredito ar kitas įvykis.

2. Pozicijų, kurios apdraustos taikant dinaminio apsidraudimo strategijas, atveju pakartotinis apsidraudimo pusiausvyros nustatymas per apsidraudimo pozicijos likvidumo trukmę gali būti pripažįstamas, jei įstaiga:

a) pasirenka sistemingai modeliuoti pakartotinį apsidraudimo pusiausvyros atkūrimą tiesiogiai susijusioje prekybos knygos pozicijų grupėje;

b) įrodo, kad pakartotinio pusiausvyros atkūrimo įtraukimas duoda geresnių rizikos vertinimo rezultatų;

c) įrodo, kad priemonių, kurios naudojamos kaip apsidraudimas, rinkos yra pakankamai likvidžios, kad toks pakartotinis pusiausvyros atkūrimas būtų įmanomas net nepalankiausių aplinkybių laikotarpiais. Apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį, reikia atsižvelgti į bet kokią likutinę riziką, atsirandančią dėl dinamiškų apsidraudimo strategijų.

365 straipsnis Konkretūs vidaus IRC modeliui taikomi reikalavimai

1. Papildomos rizikos dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų nustatymo vidaus modelis yra toks, kad atspindėtų nelinijinį pasirinkimo sandorių, struktūrizuotų kredito išvestinių finansinių priemonių ir kitų pozicijų, turinčių esminių nelinijinių savybių, poveikį kainos pokyčiams. Įstaigos taip pat turi deramai atsižvelgti į modelio rizikos, būdingos vertinant ir apskaičiuojant kainų riziką, susijusią su tokiais produktais, sumą.

2. Vidaus modelis grindžiamas objektyviais naujausiais duomenimis.

3. Atlikdama nepriklausomą savo vidaus modelių, taikomų šiame skyriuje nustatyta tvarka, patikrinimą ir juos tvirtindama, įstaiga visų pirma turi atlikti visus šiuos veiksmus:

a) patvirtinti, kad jos atliekamas koreliacijų ir kainų pokyčių modeliavimas yra tinkamas jos portfeliui, įskaitant sisteminės rizikos veiksnių pasirinkimą ir koeficientus;

b) atlikti įvairų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant jautrumo analizę ir scenarijaus analizę, siekiant įvertinti kokybinį ir kiekybinį vidaus modelio pagrįstumą, visų pirma koncentracijų įvertinimo atžvilgiu. Toks testavimas neturi apsiriboti tik praeities įvykiais;

c) taikyti tinkamą kiekybinį tvirtinimą, įskaitant susijusias vidaus modeliavimo etalonines vertes.

4. Vidaus modelis turi derėti su įstaigos vidaus rizikos valdymo metodika, taikoma nustatant, vertinant ir valdant prekybos riziką.

5. Įstaigos savo vidaus modelius patvirtina dokumentais, kad jų koreliacijos ir kitos modeliavimo prielaidos būtų skaidrios kompetentingų institucijų atžvilgiu.

6. Taikant vidaus modelį, atsargiai įvertinama rizika, susijusi su mažiau likvidžiomis pozicijomis ir riboto kainų skaidrumo pozicijomis, atsižvelgiant į realų rinkos scenarijų. Be to, vidaus modelis turi atitikti minimalius duomenų reikalavimus. Pakaitiniai rodikliai turi būti pakankamai atsargiai apskaičiuoti ir naudojami tik tuo atveju, jei turimų duomenų nepakanka arba jie neparodo tikrojo pozicijų arba portfelio nepastovumo.

366 straipsnis Ne visus reikalavimus atitinkantys IRC metodai

Jei įstaiga taiko papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo vidaus modelį, kuris atitinka ne visus 363, 364 ir 365 straipsnių reikalavimus, bet dera su įstaigos vidaus metodika, taikoma nustatant, vertinant ir valdant papildomą įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir pasikeitimų riziką, įstaiga turi gebėti įrodyti, kad taikant tokį vidaus modelį nuosavų lėšų poreikis yra bent toks didelis, koks būtų, jei būtų taikomas modelis, atitinkantis visus minėtų straipsnių reikalavimus. Kompetentingos institucijos bent kartą per metus tikrina, ar laikomasi to, kas nurodyta ankstesniame sakinyje. EBI stebi vidaus modelių, atitinkančių ne visus 363, 364 ir 365 straipsnio reikalavimus, taikymo praktiką ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnyje nustatyta tvarka parengia šios praktikos taikymo gaires.

5 skirsnis Koreliacinei prekybai taikomas vidaus modelis

367 straipsnis Koreliacinei prekybai taikomam vidaus modeliui keliami reikalavimai

1. Kompetentingos institucijos leidžia naudoti vidaus modelį skaičiuojant nuosavų lėšų poreikį koreliacinės prekybos portfeliui vietoj nuosavų lėšų poreikio pagal 327 straipsnį toms įstaigoms, kurioms leista naudoti vidaus modelį skaičiuojant skolos finansinių priemonių specifinę riziką ir kurios tenkina 2–6 dalyse, 356 straipsnio 1 dalyje bei 357, 358 ir 359 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

2. Įstaigos taiko šį vidaus modelį, kad apskaičiuotų vertę, kuria visa kainos rizika tinkamai įvertinama 99,9 proc. pasikliautinuoju intervalu vienų metų laikotarpiu, darant prielaidą, kad rizikos lygis pastovus, ir kurį prireikus galima pakoreguoti siekiant atspindėti likvidumo, koncentracijos, apsidraudimo bei šalutinių aplinkybių poveikį. Šią vertę įstaigos skaičiuoja ne rečiau kaip kas savaitę.

3. Taikant 1 dalyje nurodytą modelį reikėtų tinkamai įvertinti šią riziką:

a) kaupiamąją riziką, kylančią dėl daugybės neįvykdytų įsipareigojimų neįvykdymo, įskaitant skirtingą įsipareigojimų neįvykdymo eiliškumą, į segmentus suskirstytų produktų atveju;

b) kredito maržos riziką, įskaitant gama ir kryžminį gama poveikį;

c) numanomų koreliacijų nepastovumą, įskaitant kainų skirtumo ir koreliacijų kryžminį poveikį;

d) bazinę riziką, įskaitant:

i)        indekso skirtumų ir jo vieno pavadinimo sudedamųjų dalių skirtumų bazę;

ii)       indekso numanomos koreliacijos ir individualių portfelių koreliacijos bazę;

e) atstatomosios normos nepastovumą, kadangi jis yra susijęs su tendencija, kad atstatomosios normos turi įtakos segmentų kainoms;

f) tiek, kiek bendros rizikos priemonė apima dinaminio apsidraudimo teikiamą naudą – apsidraudimų atotrūkio riziką ir galimas tokių apsidraudimų perbalansavimo išlaidas;

g) bet kokią kitą esminę kainos riziką koreliacinės prekybos portfelio pozicijų atžvilgiu.

4. Įstaiga turi turėti pakankamai rinkos duomenų, gautų taikant 1 dalyje nurodytą modelį, kad galėtų visiškai įtraukti tų rūšių pozicijų pagrindinę riziką į vidaus metodą laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atlikdama grįžtamąjį patikrinimą arba kitomis tinkamomis priemonėmis ji turi įrodyti kompetentingai institucijai, kad jos modeliu galima tinkamai paaiškinti tų produktų kainų istorinius pokyčius.

Įstaiga turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kad atskirtų pozicijas, kurias jai leista įtraukti skaičiuojant nuosavų lėšų poreikį pagal šį straipsnį, nuo kitų pozicijų, kurių įtraukti jai neleista.

5. Visų pozicijų, įtrauktų į 1 dalyje nurodytą modelį, portfeliui įstaiga nuolat taiko konkrečius, iš anksto nustatytus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Taikant tokius testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus, tiriamas įsipareigojimų neįvykdymo nepalankiausiomis sąlygomis rodiklių, atstatomųjų normų, kredito maržų, bazinės rizikos, koreliacijų ir kitų svarbių rizikos veiksnių poveikis koreliacinės prekybos portfeliui. Tokius testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus įstaiga taiko ne rečiau kaip kas savaitę ir ne rečiau kaip kas ketvirtį kompetentingoms institucijoms pateikia rezultatus, įskaitant palyginimus su įstaigos nuosavų lėšų poreikiu pagal šį straipsnį. Apie visus atvejus, kai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai iš esmės viršija nuosavų lėšų poreikį koreliacinės prekybos portfeliui, laiku pranešama kompetentingoms institucijoms.

6. Taikant vidaus modelį, atsargiai įvertinama rizika, susijusi su mažiau likvidžiomis pozicijomis ir riboto kainų skaidrumo pozicijomis, atsižvelgiant į realų rinkos scenarijų. Be to, vidaus modelis turi atitikti minimalius duomenų reikalavimus. Pakaitiniai rodikliai turi būti pakankamai atsargiai apskaičiuoti ir naudojami tik jei turimų duomenų nepakanka arba jie neparodo tikrojo pozicijų arba portfelio nepastovumo.

V antraštinė dalis Nuosavų lėšų poreikis atsiskaitymų rizikai padengti

368 straipsnis Atsiskaitymų (pristatymo) rizika

Tokiais atvejais, kai sudarius sandorius, pagal kuriuos už skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą ir biržos prekes, išskyrus atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą bei vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimąsi, neatsiskaitoma po jų pristatymo datos, įstaiga turi apskaičiuoti kainų skirtumą, kurio ji negali gauti.

Šis kainų skirtumas skaičiuojamas kaip sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą arba biržos prekes kainos ir dabartinės jų rinkos vertės skirtumas, dėl kurio kredito įstaiga gali patirti nuostolių.

Norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį atsiskaitymų rizikai padengti, įstaiga turi padauginti šį kainų skirtumą iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas toliau pateiktos 1 lentelės A skiltyje.

1 lentelė

Darbo dienų skaičius po sutartyje numatytos atsiskaitymo datos || (proc.)

5–15 || 8

16–30 || 50

31–45 || 75

46 arba daugiau || 100

369 straipsnis Pristatymai be atsiskaitymo (nebaigti sandoriai)

1. Įstaiga turi turėti nuosavų lėšų, kaip nustatyta 2 lentelėje, šiais atvejais:

a) ji sumokėjo už vertybinius popierius, užsienio valiutą arba biržos prekes iki jų gavimo arba pristatė vertybinius popierius, užsienio valiutą ar biržos prekes prieš gaudama užmokestį už juos;

b) tarptautinių sandorių atveju po minėto atsiskaitymo arba pristatymo praėjo viena arba daugiau dienų.

2 lentelė

Kapitalo vertinimas pristatymų be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) atveju

1 skiltis || 2 skiltis || 3 skiltis || 4 skiltis

Sandorių rūšis || Iki pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo || Nuo pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki keturių dienų po antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo || 5 darbo dienos nuo antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki sandorio įvykdymo

Pristatymas be atsiskaitymo (nebaigti sandoriai) || Jokio kapitalo poreikio koeficiento || Vertinama kaip pozicija || Vertinama kaip pozicijos rizika, kurios koeficientas – 1 250 proc.

2. Įstaiga, taikydama pristatymų be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) pozicijoms nustatyti skirtą rizikos koeficientą, skaičiuojamą pagal 2 lentelės 3 skiltį, naudodamasi IRB metodu, aprašytu trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje, gali sandorio šalims priskirti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, kuriai ji neturi kitų ne prekybos knygų pozicijų, remdamasi sandorio šalių išoriniu reitingu. Įstaigos, kurios naudojasi savais nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčiais, gali taikyti nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvertį, nustatytą 157 straipsnio 1 dalyje, pristatymų be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) pozicijoms, skaičiuojamoms pagal 2 lentelės 3 skiltį, su sąlyga, kad jie bus taikomi visoms tokioms pozicijoms. Įstaiga, taikanti IRB metodą, nustatytą trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje, taip pat gali taikyti rizikos koeficientus pagal standartizuotą metodą, kaip nustatyta trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, su sąlyga, kad jie bus taikomi visoms tokioms pozicijoms arba kad visoms tokioms pozicijoms bus taikomas 100 proc. rizikos koeficientas.

Jei teigiama pozicijos suma, susidariusi atliekant pristatymo be atsiskaitymo (nebaigtus sandorius), yra nereikšminga, įstaigos šioms pozicijoms gali taikyti 100 proc. rizikos koeficientą, išskyrus atvejus, kai pagal 2 lentelės 4 skiltį reikia taikyti 1 250 proc. rizikos koeficientą.

3. Užuot taikiusios 1 250 proc. rizikos koeficientą pristatymų be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) pozicijoms, kaip nustatyta 1 dalyje pateiktos 2 lentelės 4 skiltyje, įstaigos gali atskaityti perleistą vertę ir tų pozicijų einamąją teigiamą pozicijos vertę iš 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, kaip nustatyta 33 straipsnio 1 dalies k punkte.

370 straipsnis Nuosavų lėšų poreikio netaikymas

Didelių atsiskaitymo arba tarpuskaitos sistemų sutrikimų atvejais kompetentingos institucijos gali netaikyti pagal 368 ir 369 straipsnius apskaičiuoto nuosavų lėšų poreikio tol, kol padėtis bus pataisyta. Tokiu atveju tai, kad viena iš sandorio šalių neatsiskaito už jį, neturėtų būti savaime priskiriama  kredito rizikos veiksniams.

VI antraštinė dalis Nuosavų lėšų poreikis kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti

371 straipsnis Kredito vertinimo koregavimo reikšmė

Šioje antraštinėje dalyje ir III antraštinės dalies 6 skyriuje „kredito vertinimo koregavimas“ – sandorių su sandorio šalimi portfelio vertinimo koregavimas iki vidutinės rinkos vertės. Toks koregavimas atspindi su sandorio šalimi susijusios kredito rizikos, kuri kyla įstaigai, einamąją rinkos vertę, bet neatspindi su įstaiga susijusios kredito rizikos, kuri kyla sandorio šaliai, einamosios rinkos vertės.

372 straipsnis Taikymo sritis

1. Įstaiga pagal šią antraštinę dalį apskaičiuoja visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, naudojamų visose įstaigos veiklos srityse, jeigu tai ne kredito išvestinės finansinės priemonės, pagal kurias kredito rizikos atveju sumažėja pagal riziką įvertintų pozicijų vertė, nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti.

2. Apskaičiuodama nuosavas lėšas, kurių reikalaujama pagal 1 dalį, įstaiga atsižvelgia į vertybinių popierių finansavimo sandorius, jeigu kompetentinga institucija nustato, kad įstaigos kredito vertinimo koregavimo rizikos pozicijos, atsirandančios dėl šių sandorių, yra esminės.

3. Apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, į sandorius su pagrindine sandorio šalimi neatsižvelgiama.

373 straipsnis Pažangusis metodas

1. Įstaiga, kuriai leidžiama taikyti vidaus modelį skolos finansinių priemonių specifinei rizikai apskaičiuoti pagal 352 straipsnį, visiems sandoriams, kurių atžvilgiu jai leidžiama taikyti vidaus modelio metodą (IMM) 277 straipsnyje nustatyta tvarka nustatant susijusios sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertę, nustato nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti modeliuodama sandorio šalių kredito maržų pokyčių poveikį visų šių sandorių šalių kredito vertinimo koregavimui, atsižvelgiant į 375 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančius apsidraudimus nuo kredito vertinimo koregavimo.

Nustatydama nuosavų lėšų poreikį specifinei rizikai, susijusiai su prekiaujamomis skolos pozicijomis, įstaiga taiko savo vidaus modelį bei 99 proc. pasikliautinąjį intervalą ir 10 dienų lygų laikymo laikotarpį. Taikant vidaus modelį imituojami sandorio šalių kredito maržų pokyčiai, tačiau nemodeliuojamas kredito vertinimo koregavimo jautrumas kitų rinkos veiksnių pokyčiams, įskaitant atitinkamo turto, biržos prekės, išvestinės finansinės priemonės valiutos arba palūkanų normos vertės pokyčius.

Nuosavų lėšų poreikis kredito vertinimo koregavimo rizikai, susijusiai su kiekviena sandorio šalimi, padengti skaičiuojamas pagal šią formulę:

kur:

ti =                 i–ojo perkainojimo laikas, pradedant nuo t0=0;

tT =                ilgiausias sutarties terminas visose užskaitos su sandorio šalimi sistemose;

si =                sandorio šalies kredito marža pradiniu terminu ti, naudojama sandorio šalies kredito vertinimo koregavimo rizikai įvertinti. Kai yra žinomas sandorio šalies kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumas, įstaiga taiko šį skirtumą. Kai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumas nėra žinomas, įstaiga taiko pakaitinį skirtumą, kuris yra tinkamas atsižvelgiant į sandorio šalies reitingą, pramonės šaką ir regioną;

LGDMKT =     sandorio šalies nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kuris nustatomas pagal sandorio šalies rinkos finansinės priemonės kainos skirtumą, jeigu tokia sandorio šalies finansinė priemonė yra. Tuo atveju, kai nėra sandorio šalies finansinės priemonės, jis nustatomas pagal pakaitinį skirtumą, kuris yra tinkamas atsižvelgiant į sandorio šalies reitingą, pramonės šaką ir regioną. Pirmasis koeficientas formulėje parodo ti–1–ti laikotarpio rinkos nulemtos įsipareigojimų neįvykdymo ribinės tikimybės apytikrę reikšmę;

EEi =             planuojama sandorio šaliai pozicija perkainojimo metu ti, kaip nustatyta 267 straipsnio 19 dalyje, kai tokiai sandorio šaliai pridedamos skirtingų užskaitos grupių pozicijos ir kai ilgiausias kiekvienos užskaitos grupės terminas yra ilgiausias sutarties terminas konkrečioje užskaitos grupėje; prekybos su garantine įmoka atveju įstaiga taiko 2 dalyje nustatytą metodą, jeigu prekybai su garantine įmoka ji taiko EPE priemonę, nurodytą 279 straipsnio 1 dalies a arba b punkte;

Di =               diskonto faktorius, nesusijęs su įsipareigojimų neįvykdymo rizika, ti metu, kur D0 =1.

2. Apskaičiuodama nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai, susijusiai su sandorio šalimi, padengti įstaiga nustato visas savo vidaus modelio, taikomo skolos finansinių priemonių specifinei rizikai įvertinti, įvestis pagal šias formules (kur tinkama):

a) kai modelis taikomas atsižvelgiant į kredito maržos jautrumą konkretiems pradiniams terminams, įstaiga įvertina kredito maržos jautrumą („Regulatory CS01“) pagal šią formulę:

;

b)         kai modelyje atsižvelgiama į kredito maržos jautrumą analogiškiems kredito maržos pokyčiams, įstaiga taiko šią formulę:

;

c)         kai modelyje atsižvelgiama į antros eilės jautrumą kredito maržos pokyčiams (maržos gama), gama apskaičiuojama pagal 1 dalyje nurodytą formulę.

3. Įstaiga, taikanti EPE priemonę įkeitimu užtikrintoms ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, nurodytoms 279 straipsnio 1 dalies a arba b punkte, nustatydama nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, kaip nurodyta 1 dalyje, kartu:

a) nustato pastovų tikėtinos pozicijos pobūdį; ir

b) nustato tikėtiną poziciją, kuri yra lygi faktinei tikėtinai pozicijai, apskaičiuotai pagal 279 straipsnio 1 dalies b punktą tokiam terminui, kuris prilygsta ilgesniam iš šių:

(i) pusei ilgiausio termino užskaitos grupėje;

(ii) visų sandorių tariamajam pagal riziką įvertintam vidutiniam terminui užskaitos grupėje.

4. Įstaiga, kuriai kompetentinga institucija 277 straipsnyje nustatyta tvarka leido taikyti IMM metodą apskaičiuojant pozicijų vertes, susijusias su jos pagrindine veikla, bet mažesniems portfeliams taiko II antraštinės dalies 6 skyriaus 3 arba 4 skirsnyje nurodytą metodą ir kuriai leista taikyti rinkos rizikos vidaus modelių metodą įvertinant skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, specifinę riziką 352 straipsnyje nustatyta tvarka, gali, kompetentingų institucijų leidimu, pagal 1 dalies nuostatas apskaičiuoti nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai užskaitos grupėse, kurioms netaikomas IMM metodas, padengti. Kompetentingos institucijos suteikia šį leidimą tik jeigu įstaiga taiko II antraštinės dalies 6 skyriaus 3 arba 4 skirsnyje nurodytą metodą ribotam mažesnių portfelių skaičiui.

Norėdama atlikti skaičiavimus pagal ankstesnę pastraipą, kai IMM modelis neužtikrina tikėtinos pozicijos pobūdžio, įstaiga kartu:

a) nustato pastovų tikėtinos pozicijos pobūdį; ir

b) nustato tikėtiną poziciją, kuri yra lygi pozicijos vertei, apskaičiuotai pagal II antraštinės dalies 6 skyriaus 3 arba 5 skirsnyje nurodytus metodus arba pagal IMM metodą tokiam terminui, kuris yra lygus ilgesniam iš šių:

i)        pusei ilgiausio termino užskaitos grupėje;

ii)       visų sandorių tariamajam pagal riziką įvertintam vidutiniam terminui užskaitos grupėje.

5. Nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai įstaiga nustato susumuodama rizikos vertę įprastomis sąlygomis ir rizikos vertę nepalankiausiomis sąlygomis, kurios apskaičiuojamos tokia tvarka:

a) apskaičiuojant rizikos vertę įprastomis sąlygomis, atsižvelgiama į tikėtinos pozicijos esamų parametrų gradaciją;

b) apskaičiuojant rizikos vertę nepalankiausiomis sąlygomis, atsižvelgiama į būsimos sandorio šalies tikėtinos pozicijos pobūdį, kuris apibūdinamas pagal gradaciją nepalankiausiomis sąlygomis, kaip nustatyta 286 straipsnio 2 dalyje. Kredito maržos parametrams taikomas nepalankiausių sąlygų laikotarpis yra sunkiausias vienų metų nepalankiausių sąlygų laikotarpis, kuris sudaro trejų metų nepalankiausių sąlygų laikotarpį, taikomą pozicijos parametrams.

6. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau nurodo:

a)       kaip reikėtų nustatyti pakaitinį skirtumą, norint apibrėžti LGDMKT, naudojamą skaičiavimams pagal 1 dalį;

b)       skaičių ir dydį portfelių, kurie atitinka riboto mažesnių portfelių skaičiaus, nurodyto 4 dalyje, kriterijų.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

374 straipsnis Standartizuotas metodas

1. Įstaiga, kuri neskaičiuoja nuosavų lėšų poreikio su sandorio šalimis susijusiai kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal 373 straipsnį, kiekvienai sandorio šaliai apskaičiuoja portfelio nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal toliau pateiktą formulę, atsižvelgdama į pagal 375 straipsnį pripažintus apsidraudimus nuo kredito vertinimo koregavimo rizikos:

kur:

h =     vienų metų rizikos trukmė (kai vienas vienetas prilygsta vieniems metams); h = 1;

wi =   „i“ sandorio šaliai taikomas koeficientas.

– Sandorio šaliai „i“ priskiriamas vienas iš septynių koeficientų wi atsižvelgiant į pripažintos ECAI atliktą išorės kredito vertinimą, kaip nurodyta 1 lentelėje. Tuo atveju, kai pripažinta ECAI nėra atlikusi sandorio šalies išorės kredito vertinimo:

a)       įstaiga, taikanti II antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytą metodą, sandorio šalies vidaus reitingą priskiria vienam iš išorės kredito vertinimų;

b)      įstaiga, taikanti II antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą metodą, šiai sandorio šaliai priskiria 3 kredito kokybės žingsnį;

=   bendra „i“ sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė (susumuota visoms užskaitos grupėms), įskaitant įkeitimo poveikį pagal II antraštinės dalies 6 skyriaus 3–6 skirsniuose nurodytus metodus, taikoma tai sandorio šaliai skaičiuojant nuosavų lėšų poreikį sandorio šalies kredito rizikai padengti.

– Įstaigos, kuri netaiko II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodyto metodo, atveju pozicija diskontuojama taikant šį koeficientą:

– ;

Bi =    vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju įsigytų „i“ sandorio šalies apsidraudimų nuo kredito vertinimo koregavimo rizikos tariamoji vertė (verčių suma, jeigu yra daugiau kaip viena pozicija).

– Tariamoji vertė diskontuojama taikant šį koeficientą:

– ;

Bind = visa tariamoji vieno ar daugiau į indeksą įtrauktų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertė apsaugos, įsigytos apsidrausti nuo kredito vertinimo koregavimo rizikos, atveju.

– Tariamoji vertė diskontuojama taikant šį koeficientą:

– ;

wind = koeficientas, taikomas į indeksą įtrauktiems apsidraudimams.

– Įstaiga priskiria indeksus vienam iš septynių koeficientų wi atsižvelgdama į indekso „ind“ vidutinį skirtumą;

Mi =  efektyvusis sandorių su sandorio šalimi „i“ terminas.

– Įstaigos, kuri taiko II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodytą metodą, atveju Mi apskaičiuojamas pagal 158 straipsnio 2 dalies f punktą.

– Įstaigos, kuri netaiko II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodyto metodo, atveju Mi yra vidutinis tariamasis pagal riziką įvertintas terminas, kaip nurodyta 158 straipsnio 2 dalyje;

 =    apsidraudimo priemonės su tariamąja Bi verte terminas (jeigu yra kelios pozicijos, Mihedge Bi vertės sudedamos);

Mind =            į indeksą „ind“ įtraukto apsidraudimo terminas.

– Tuo atveju, kai yra daugiau kaip viena į indeksą įtraukta apsidraudimo pozicija, Mind – tariamas pagal riziką įvertintas terminas.

2. Kai sandorio šalis yra įtraukta į indeksą, kurio pagrindu kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai naudojami siekiant apsidrausti nuo sandorio šalies kredito rizikos, įstaiga gali atskaityti tariamąją sumą, priskiriamą tai sandorio šaliai pagal referentinį subjekto koeficientą iš CDS indekso tariamosios sumos ir laikomą atskiros sandorio šalies vieno pavadinimo apsidraudimu (Bi), kurio terminas nustatomas pagal indekso terminą.

1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || Koeficientas wi

1 || 0,7 proc.

2 || 0,8 proc.

3 || 1,0 proc.

4 || 2,0 proc.

5 || 3,0 proc.

6 || 10,0 proc.

375 straipsnis Reikalavimus atitinkantys apsidraudimai

1. Apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal 373 ir 374 straipsnius apsidraudimai pripažįstami atitinkantys reikalavimus tik jeigu jie taikomi ir tvarkomi siekiant sumažinti kredito vertinimo koregavimo riziką ir yra vieni iš šių:

a) vieno subjekto kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai arba kitos lygiavertės apsidraudimo priemonės, tiesiogiai susijusios su sandorio šalimi;

b) į indeksą įtraukti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai su sąlyga, kad atskiros sandorio šalies kainos skirtumo ir į indeksą įtrauktų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apsidraudimų kainos skirtumų bazę parodo rizikos vertė.

B punkto reikalavimas, kad atskiros sandorio šalies kainos skirtumo ir į indeksą įtrauktų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apsidraudimų kainos skirtumų bazę parodytų rizikos vertė, taip pat taikomas tuo atveju, kai taikomas pakaitinis sandorio šalies kainos skirtumas.

Visoms sandorio šalims, kurioms taikomas pakaitinis skirtumas, įstaiga taiko pagrįstus bazinius laikotarpius iš panašių subjektų, kurių kainos skirtumas yra žinomas, tipinės grupės.

Jeigu atskiros sandorio šalies kainos skirtumo ir į indeksą įtrauktų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apsidraudimų kainos skirtumų bazė netenkina kompetentingos institucijos, įstaiga į rizikos vertę įtraukia tik 50 proc. į indeksą įtrauktų apsidraudimų tariamosios vertės.

B punkte nurodyti apsidraudimai gali būti naudojami tik skaičiuojant nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal 373 straipsnį.

2. Skaičiuodama nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, įstaiga neįtraukia kitos rūšies apsidraudimų nuo sandorio šalies rizikos. Skaičiuojant nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti reikalavimų neatitinkančiais apsidraudimais visų pirma nėra laikomi į segmentus suskirstyti arba n–osios eilės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir su kreditu susiję vekseliai.

3. Reikalavimus atitinkantys apsidraudimai, įtraukti skaičiuojant nuosavų lėšų poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, nėra įtraukiami skaičiuojant nuosavų lėšų poreikį specifinei rizikai padengti, kaip nustatyta IV antraštinėje dalyje, ir laikomi kredito rizikos mažinimo priemone tik to paties sandorio portfelio sandorio šalies kredito rizikos atveju.

KETVIRTA DALIS DIDELĖS POZICIJOS

I skirsnis Didelių pozicijų skaičiavimo tvarka

376 straipsnis Dalykas

Įstaigos stebi ir kontroliuoja savo dideles pozicijas šioje dalyje nustatyta tvarka.

377 straipsnis Netaikymo sritis

Ši dalis netaikoma investicinėms įmonėms, kurios atitinka 90 straipsnio 1 dalyje arba 91 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

378 straipsnis Apibrėžtis

Šioje dalyje vartojamas šis terminas:

Šioje dalyje pozicijos – bet koks turto arba nebalansinis straipsnis, nurodytas trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, netaikant rizikos koeficientų arba laipsnių.

379 straipsnis Pozicijos vertės apskaičiavimas

1. Pozicijos, susidarančios dėl straipsnių, nurodytų II priede, vertė turi būti apskaičiuojama pagal vieną iš trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriuje išdėstytų metodų.

2. Įstaigos, kurioms leidžiama taikyti vidaus modelio metodą pagal 277 straipsnį, gali taikyti vidaus modelio metodą apskaičiuodamos atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, garantinės įmokos skolinimo sandorių ir ilgųjų atsiskaitymų sandorių pozicijų vertę.

3. Prekybos knygos pozicijas atskirų klientų atžvilgiu apskaičiuoja tos įstaigos, kurios skaičiuoja nuosavų lėšų poreikį savo prekybos knygoje apskaitomai veiklai pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus 293 straipsnį ir trečios dalies V antraštinę dalį, kur tinkama, kartu taikant trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyrių, sudėdamos:

a) perviršį, kuriuo įstaigos ilgosios pozicijos, sudarančios visas atitinkamo kliento išleistas finansines priemones, viršija jos trumpąsias pozicijas, o visų atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija apskaičiuojama taikant trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje išdėstytus metodus;

b) grynąją poziciją, jeigu įstaiga organizuoja skolos ar nuosavybės finansinių priemonių platinimą;

c) pozicijas, kurios atsiranda su atitinkamu klientu sudarant sandorius, susitarimus bei sutartis, nurodytus 293 straipsnyje ir 368–370 straipsniuose, apskaičiuojamas minėtuose straipsniuose nurodytu pozicijų vertės apskaičiavimo būdu.

Taikant b punktą, grynoji pozicija apskaičiuojama atimant tas platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir sumažinama 334 straipsnyje nurodytais koeficientais.

Taikant b punktą, įstaigos turi sukurti sistemas, padedančias stebėti ir kontroliuoti jų pozicijas, susijusias su garantavimu išplatinti vertybinius popierius laikotarpiu nuo pradinio įsipareigojimo ir kitos darbo dienos, atsižvelgiant į prisiimamos rinkos rizikos pobūdį.

Taikant c punktą, trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriui netaikoma 293 straipsnyje pateikta nuoroda.

4. Bendroji atskirų klientų arba susijusių klientų grupių pozicija apskaičiuojama susumuojant prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicijas.

5. Susijusių klientų grupių pozicijos apskaičiuojamos susumuojant pozicijas pagal kiekvieną grupei priklausantį klientą.

6. Pozicijai nepriskiriamas nė vienas iš šių variantų:

a) jei atliekamos užsienio valiutos operacijos – įprasto atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per dvi darbo dienas po apmokėjimo;

b) jei atliekamos vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo operacijos – įprasto atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per penkias darbo dienas po apmokėjimo ar vertybinių popierių pristatymo, priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau;

c) jei teikiamos pinigų pervedimo, įskaitant mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo bet kokia valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugos arba finansinių priemonių tarpuskaitos, atsiskaitymo ir pasaugos paslaugos klientams – pavėluotos finansinės įplaukos ir kitos dėl klientų veiklos atsirandančios pozicijos, kurios laikomos ne ilgiau kaip kitą darbo dieną;

d) jei teikiamos pinigų pervedimo paslaugos, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo bet kokia valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugos, vienos dienos pozicijos tas paslaugas teikiančioms institucijoms;

e) pozicijos, apskaičiuojamos iš nuosavų lėšų pagal 33, 53 ir 63 straipsnius.

7. Siekdama nustatyti, ar yra susijusių klientų grupė 107 straipsnio l ir n punktuose nurodytų pozicijų atžvilgiu, kai yra pagrindinio turto pozicija, ir 107 straipsnio p punkte nurodytų pozicijų atžvilgių, kai yra sistema ir pagrindinio turto pozicija, įstaiga įvertina sistemą arba jos pagrindines pozicijas, arba ir sistemą, ir jos pagrindines pozicijas. Tuo tikslu įstaiga įvertina sandorio ekonominį turinį ir jo struktūrai būdingą riziką.

8. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a) kurioms 107 straipsnio p punkte nurodytoms pozicijoms taikoma ši dalis;

b) sąlygas ir metodikas, pagal kurias nustatoma, ar minėtų pozicijų atžvilgiu yra susijusių klientų grupė.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

380 straipsnis Įstaigos apibrėžtis didelių pozicijų vertės skaičiavimo tikslais

Apskaičiuojant pozicijų vertę pagal šią dalį, terminas „įstaiga“ taip pat reiškia bet kurią privačiąją ar viešąją įmonę, įskaitant jos filialus, kuri atitinka įstaigos apibrėžtį ir kuri yra gavusi leidimą veiklai trečiojoje šalyje.

381 straipsnis Didelės pozicijos apibrėžtis

Įstaigos pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei laikoma didele, kai jos vertė yra lygi arba viršija 10 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo.

382 straipsnis Gebėjimas nustatyti ir valdyti dideles pozicijas

Įstaiga turi turėti patikimas valdymo ir apskaitos procedūras bei tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, kad galėtų nustatyti, valdyti, stebėti ir registruoti visas dideles pozicijas bei vėlesnius jų pokyčius, taip pat apie jas pranešti pagal šį reglamentą.

383 straipsnis Informavimo reikalavimai

1. Įstaiga kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną didelę poziciją, įskaitant dideles pozicijas, kurioms netaikoma 384 straipsnio 1 dalis, praneša šią informaciją:

a) kliento arba susijusių klientų grupės, kurių atžvilgiu įstaigai susidaro didelė pozicija, tapatybę;

b) atitinkamais atvejais – pozicijos vertę neatsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį;

c) kai naudojama, tiesioginio ar netiesioginio kredito užtikrinimo rūšį;

d)       pozicijos vertę atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį, kuri apskaičiuojama taikant 384 straipsnio 1 dalį.

Jei įstaigai taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrius, apie jos 20 didžiausių konsoliduotų pozicijų, išskyrus tas, kurioms netaikoma 384 straipsnio 1 dalis, pranešama kompetentingoms institucijoms.

2. Minėta informacija pranešama ne rečiau kaip dukart per metus.

3. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a)       vienodus 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo formatus atsižvelgiant į įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir tokių formatų naudojimo taisykles;

b)       2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo dažnumą ir datas;

c)       IT sprendimus, taikomus pateikiant 2 dalyje nurodytą informaciją.

Nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

384 straipsnis Didelių pozicijų riba

1. Įstaigai nesusidaro pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, viršijanti 25 proc. jos reikalavimus atitinkančio kapitalo, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 388–392 straipsnius. Kai tas klientas yra įstaiga arba kai susijusių klientų grupę sudaro viena ar daugiau įstaigų, ta vertė negali viršyti 25 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo arba 150 mln. EUR (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis), su sąlyga, kad pozicijų visiems susijusiems klientams, kurie nėra įstaigos, verčių suma, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 388–392 straipsnius, neviršija 25 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo.

Tais atvejais, kai 150 mln. EUR suma yra didesnė nei 25 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo, pozicijos vertė, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 388–392 straipsnius, negali viršyti pagrįstos įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo ribos. Tą ribą nustato įstaiga, laikydamasi Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 79 straipsnyje nurodytos politikos ir procedūrų, kad būtų mažinama ir kontroliuojama koncentracijos rizika. Ši riba neturi būti didesnė už 100 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo.

Kompetentingos institucijos gali nustatyti mažesnę ribą negu 150 mln. EUR ir apie tai informuoja EBI ir Komisiją.

2. Taikant 385 straipsnį, įstaiga visada laikosi 1 dalyje nustatytos atitinkamos ribos.

3. Turtas, kurį sudaro pretenzijos pripažintoms trečiųjų šalių investicinėms įmonėms bei kitos su jais susijusios pozicijos, gali būti traktuojamas kaip pretenzijos kredito įstaigoms arba su jomis susijusios pozicijos, kaip nustatyta 1 dalyje.

4. Šiame straipsnyje nustatytas ribas galima viršyti įstaigos prekybos knygos pozicijų atveju, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) ne prekybos knygos pozicija atitinkamam klientui arba klientų grupei neviršija 1 dalyje nustatytos ribos, apskaičiuotos atsižvelgiant į reikalavimus atitinkantį kapitalą taip, kad perviršis būtų susijęs tik su prekybos knyga;

b) įstaiga įvykdo papildomo nuosavų lėšų poreikį dėl 1 dalyje nustatytos ribos perviršio, apskaičiuotą pagal šios 386 ir 387 straipsnius;

c) jeigu nuo perviršio atsiradimo praėjo 10 arba mažiau dienų, prekybos knygos pozicija, susijusi su atitinkamu klientu arba susijusių klientų grupe, neviršija 500 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo;

d) bet kuris bendras perviršis, egzistuojantis daugiau kaip 10 dienų, neviršija 600 proc. įstaigos pripažinto kapitalo.

Apie kiekvieną dydžio viršijimo atvejį įstaiga nedelsiant praneša kompetentingoms institucijoms apie perviršio sumą ir atitinkamo kliento pavardę (pavadinimą).

385 straipsnis Didelėms pozicijoms taikomų reikalavimų tenkinimas

1. Jeigu išimtiniu atveju pozicijų vertė yra didesnė nei 384 straipsnio 1 dalyje nustatyti dydis, įstaiga nedelsiant praneša apie pozicijos vertę kompetentingoms institucijoms, kurios priklausomai nuo aplinkybių gali įstaigai nustatyti terminą, per kurį ji turi pasiekti nustatytą dydį.

Kai taikoma 384 straipsnio 1 dalyje nurodyta 150 mln. EUR suma, kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais leisti nustatytą dydį viršyti 100 proc. įstaigos nuosavų lėšų.

2. Kai pagal 6 straipsnio 1 dalį įstaigai netaikomas reikalavimas atskirai arba iš dalies konsoliduotai laikytis šioje dalyje nustatytų įsipareigojimų arba 8 straipsnio nuostatos taikomos patronuojančiosioms įstaigoms valstybėje narėje, būtina imtis priemonių, kad grupėje rizika būtų tinkamai paskirstyta.

386 straipsnis Papildomo nuosavų lėšų poreikio skaičiavimas didelėms prekybos knygos pozicijoms

1. 384 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytas perviršis apskaičiuojamas atrenkant tokius su vienu klientu arba susijusių klientų grupe susijusios pozicijos komponentus, kuriems taikomas aukščiausias nuosavų lėšų poreikis specifinei rizikai pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių ir (arba) 293 straipsnio ir trečios dalies V antraštinės dalies reikalavimus, kurių suma yra lygi 384 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyto perviršio dydžiui.

2. Jeigu perviršis išlieka daugiau kaip 10 dienų, šiems komponentams taikomas papildomas nuosavų lėšų poreikis, kuris lygus 200 proc.1 dalyje minėtų reikalavimų.

3. Praėjus 10 dienų po apribojimo viršijimo, pagal 1 dalį atrinkti perviršio komponentai įrašomi į atitinkamą 1 lentelės 1 skilties eilutę didėjančia tvarka pagal nuosavų lėšų poreikį specifinei rizikai, nurodytą trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje ir (arba) 293 straipsnyje ir trečios dalies V antraštinėje dalyje. Papildomas nuosavų lėšų poreikis, taikomas šiems komponentams, yra lygus trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje ir (arba) 293 straipsnyje ir trečios dalies V antraštinėje dalyje nurodytų reikalavimų sumai, padaugintai iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas 1 lentelės 2 skiltyje.

1 lentelė

1 skiltis. Perviršis (skaičiuojamas nuo reikalavimus atitinkančio kapitalo proc.) || 2 skiltis. Koeficientai

Iki 40 proc. || 200 proc.

Nuo 40 proc. iki 60 proc. || 300 proc.

Nuo 60 proc. iki 80 proc. || 400 proc.

Nuo 80 proc. iki 100 proc. || 500 proc.

Nuo 100 proc. iki 250 proc. || 600 proc.

Per 250 proc. || 900 proc.

387 straipsnis Procedūros, kuriomis užkertamas kelias bandymui išvengti papildomo nuosavų lėšų poreikio

Įstaigos neturi sąmoningai bandyti išvengti papildomo nuosavų lėšų poreikio, nustatyto 386 straipsnyje, kurį joms tektų įvykdyti dėl pozicijų, viršijančių 384 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, jeigu šios pozicijos išlieka ilgiau kaip 10 dienų, laikinai atitinkamas pozicijas perduodant kitai bendrovei, kuri nebūtinai turi priklausyti tai pačiai grupei, ir (arba) sudarant dirbtinius sandorius, kurių tikslas – panaikinti poziciją per 10 dienų ir sukurti naują poziciją.

Įstaigos turi turėti sistemas, kuriomis būtų užtikrinama, kad kompetentingos institucijos būtų iš karto informuojamos apie visus tokio pobūdžio perdavimus, turinčius pirmoje pastraipoje nurodytą poveikį.

388 straipsnis Pripažintos kredito mažinimo priemonės

1. 389–392 straipsniuose „garantija“ apima kredito išvestines finansines priemones, pripažintas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių, kurios nėra su kreditu susiję vekseliai.

2. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, jeigu pagal 389–392 straipsnius leidžiama pripažinti tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, turi būti laikomasi tinkamumo ir kitų trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

3. Kai įstaiga vadovaujasi 390 straipsnio 2 dalimi, finansuojamo kredito užtikrinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytų reikalavimų. Šio skirsnio tikslais įstaiga neatsižvelgia į užtikrinimo priemonę, nurodytą 195 straipsnio 3–5 dalyse, nebent tai leidžiama pagal 391 straipsnį.

4. Įstaigos pagal galimybes analizuoja, ar dėl jų pozicijų, turimų užtikrinimo priemonės emitentų, netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjų ir pagrindinio turto atžvilgiu pagal 379 straipsnio 7 dalį, neatsiranda koncentracijų galimybė, o prireikus imasi veiksmų ir apie svarbias analizės išvadas praneša kompetentingai institucijai.

389 straipsnis Išimtys

1. 384 straipsnio 1 dalis netaikoma šioms pozicijoms:

a) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos centrinei valdžiai ar centriniams bankams, kuriems neužtikrintiems būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

b) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos tarptautinėms organizacijoms ar daugiašaliams plėtros bankams, kuriems neužtikrintiems būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, apdraustos centrinės valdžios, centrinių bankų, tarptautinių organizacijų, daugiašalių plėtros bankų arba valstybinio sektoriaus subjektų tiesioginėmis garantijomis, kai garanto neužtikrintoms pretenzijoms būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

d) kitoms pozicijoms centrinei valdžiai, centriniams bankams, tarptautinėms organizacijoms, daugiašaliams plėtros bankams arba valstybinio sektoriaus subjektams arba pozicijoms, apdraustoms šių subjektų garantijomis, kai šių subjektų neužtikrintoms pretenzijoms būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

e) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, jei šioms pretenzijoms būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių ir kitoms pozicijoms, kurios priskiriamos tokioms regioninės ar vietos valdžios institucijoms arba kurios yra jų garantuojamos, jei jų atžvilgiu pretenzijoms būtų priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

f) pozicijos sandorio šalims, nurodytoms 108 straipsnio 6 dalyje arba 108 straipsnio 7 dalyje, jei joms būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių. Pozicijos, kurios neatitinka tų kriterijų, nesvarbu, ar joms taikoma 384 straipsnio 1 dalis, ar ne, vertinamos kaip pozicijos trečiajai šaliai;

g) turto straipsniams ir kitoms pozicijoms, užtikrintoms grynųjų pinigų indėliais, laikomais skolinančioje įstaigoje arba įstaigoje, kuri yra skolinančios įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė;

h) turto straipsniams ir kitoms pozicijoms, užtikrintoms skolinančios įstaigos arba įstaigos, kuri yra skolinančios įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė, išleistais indėlių sertifikatais, laikomais vienoje iš šių įmonių;

i) pozicijoms, atsirandančioms dėl nepanaudotų kredito galimybių, kurios I priede priskiriamos mažos rizikos nebalansiniams straipsniams, jei su klientu arba susijusių klientų grupe sudarytas susitarimas, pagal kurį galimybė gali būti panaudota tik jei nustatyta, kad dėl to nebus viršyta pagal 384 straipsnio 1 dalį taikytina riba;

j) prekybos pozicijoms pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu ir įsipareigojimų neįvykdymo įmokoms pagrindinėms sandorio šalims;

k) indėlio garantijų sistemų pozicijoms pagal Direktyvą 94/19/EB, susidarančioms dėl šių sistemų finansavimo, jeigu sistemos valstybės narės teisiškai arba pagal sutartį privalo sistemą finansuoti.

Pagal įstaigos išleistą su kreditu susijusį vekselį gautiems gryniesiems pinigams, taip pat sandorio šalies paskoloms ir indėliams įstaigai arba įstaigoje, kuriems taikoma užskaitymo sandorių sutartis, pripažinta pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių, turi būti taikomas g punktas.

2. Valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies netaikyti 384 straipsnio 1 dalies šioms pozicijoms:

a) padengtoms obligacijoms, apibrėžtoms 124 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 2 dalyje;

b) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, jei šioms pretenzijoms būtų priskirtas 20 proc. rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir kitoms pozicijoms, kurios priskiriamos toms regioninės ar vietos valdžios institucijoms arba kurios yra jų garantuojamos, jei jų atžvilgiu pretenzijoms būtų priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c) įstaigos pozicijoms savo patronuojančiajai įmonei, įskaitant kapitalo dalį arba kitokį akcijų paketą, kitoms tos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo pačios patronuojamosioms įmonėms, jei konsoliduota priežiūra, vykdoma vadovaujantis šiuo reglamentu arba analogiškais trečiojoje šalyje galiojančiais standartais, kuri taikoma pačiai įstaigai, apima ir šias įmones; pozicijos, kurios neatitinka šių kriterijų, nesvarbu, ar joms taikoma 384 straipsnio 1 dalis, ar ne, vertinamos kaip pozicijos trečiajai šaliai;

d) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos, įskaitant kapitalo dalį arba kitokį akcijų paketą, regioninėms ar centrinėms kredito įstaigoms, su kuriomis, remiantis teisinėmis ar teisės aktais nustatytomis nuostatomis, kredito įstaiga sudaro vieną tinklą ir kurios, remiantis tomis nuostatomis, yra atsakingos už grynųjų pinigų tarpuskaitos operacijas tame tinkle;

e) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos kredito įstaigoms, atsiradusios kredito įstaigoms ne konkurencijos sąlygomis teikiant paskolas pagal teisės aktuose numatytas programas arba savo įstatus konkretiems ekonomikos sektoriams remti, paskolų naudojimui taikant tam tikrą valstybės priežiūros formą ir apribojimus, jeigu atitinkamos pozicijos atsiranda dėl tokių paskolų, kurios perduodamos naudos gavėjams per kitas kredito įstaigas;

f) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos įstaigoms, su sąlyga, kad tos pozicijos nesudaro šių įstaigų nuosavų lėšų ir netrunka ilgiau už kitą prekybos dieną ir nėra išreikštos pagrindine prekybos valiuta;

g) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos centriniams bankams minimalių privalomųjų atsargų, kurias turi laikyti tie centriniai bankai ir kurios yra išreikštos jų nacionaline valiuta, forma;

h) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos centrinėms vyriausybėms vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų jų nacionaline valiuta, nustatytų likvidumo reikalavimų forma, su sąlyga, kad kompetentinga institucija savo nuožiūra nuspręstų, kad tų centrinių vyriausybių kredito vertinimas, kurį priskiria paskirta ECAI, yra investicinio reitingo;

i) 50 proc. vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių dokumentinių akredityvų ir vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių nepanaudotų kredito galimybių, nurodytų II priede, ir, kompetentingoms institucijoms pritarus, 80 proc. garantijų, išskyrus paskolų garantijas, kurios pagrįstos teisinėmis ar priežiūros nuostatomis ir kurios nariams, turintiems kredito įstaigos statusą, suteikiamos pagal abipusės garantijos programas;

j) teisiškai reikalaujamų garantijų, kai hipotekinė paskola, finansuojama išleidus hipotekines obligacijas, yra išmokėta paskolos davėjui prieš galutinį hipotekos įrašymą į žemės registrą, su sąlyga, kad garantija nebus naudojama siekiant sumažinti riziką, apskaičiuojant pagal riziką įvertintą turtą;

k) turtui, kurį sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos pripažintoms biržoms.

390 straipsnis Kredito rizikos mažinimo metodų taikymo poveikio apskaičiavimas

1. Apskaičiuodama 384 straipsnio 1 dalyje numatytą pozicijų vertę, įstaiga gali naudoti visiškai pakoreguotą pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių, atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimą, nepastovumo korekcijas ir visus terminų nesutapimus (E*).

2. Įstaiga, kuriai leidžiama naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo veiksnius trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytai pozicijų klasei, gali, kompetentingų institucijų leidimu, pripažinti finansinės užtikrinimo priemonės poveikį, apskaičiuodama pozicijų vertes, taikant 384 straipsnio 1 dalį.

Kompetentingos institucijos suteikia pirmesnėje pastraipoje nurodytą leidimą tik jeigu įstaiga gali įvertinti finansinės užtikrinimo priemonės poveikį jų pozicijoms atskirai nuo kitų su LGD susijusių aspektų.

Įstaiga taiko minėtas procedūras, kad jos pateikti įverčiai būtų pakankamai tinkami pozicijos vertei mažinti, siekiant laikytis 384 straipsnio nuostatų.

Jei įstaigai leidžiama naudoti savus finansinės užtikrinimo priemonės poveikio įverčius, ji tai daro remdamasi pagrindu, kuris būtų suderinamas su metodu, priimtu apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį pagal šį reglamentą.

Įstaigos, kurioms leidžiama naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo veiksnius pozicijų klasei pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių ir kurios neskaičiuoja savo pozicijų vertės, naudodamos šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą metodą, gali naudoti išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba 392 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą metodą pozicijų vertei apskaičiuoti.

3. Įstaiga, kuri naudoja išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba kuriai leidžiama naudoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą metodą pozicijų vertei apskaičiuoti 384 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais, atlieka periodinius savo kredito rizikos koncentracijos, įskaitant bet kokios gautos užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, testavimus nepalankiausiomis sąlygomis.

Tie pirmoje pastraipoje nurodyti periodiniai testavimai nepalankiausiomis sąlygomis turi būti taikomi rizikai, kylančiai dėl galimų rinkos sąlygų pokyčių, kurie galėtų neigiamai paveikti įstaigų nuosavų lėšų pakankamumą, ir rizikai, kylančiai dėl užtikrinimo priemonės realizavimo nepalankiausiomis sąlygomis.

Atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi būti pakankamas ir tinkamas tokios rizikos įvertinimui.

Jeigu toks testavimas nepalankiausiomis sąlygomis rodo mažesnę gautos užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, nei būtų leista atsižvelgti, atitinkamai taikant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba 2 dalyje apibūdintą metodą, užtikrinimo priemonės vertė, kurią leidžiama pripažinti apskaičiuojant pozicijų vertę pagal 384 straipsnio 1 dalį, atitinkamai sumažinama.

Valdydamos koncentracijos riziką pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos į savo strategijas įtraukia:

a) politiką ir procedūras, kuriomis valdytų riziką, kylančią dėl pozicijų ir bet kokio šių pozicijų kredito užtikrinimo terminų nesutapimo;

b) politiką ir procedūras, skirtas valdyti situaciją, kai testavimas nepalankiausiomis sąlygomis rodo mažesnę užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, negu atsižvelgta naudojant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba 2 dalyje nurodytą metodą;

c) politiką ir procedūras, susijusias su koncentracijos rizika, kylančia, taikant kredito rizikos mažinimo metodus, o ypač susijusius su didelėmis netiesioginėmis kredito pozicijomis (pvz., su vienu vertybinių popierių, kurie priimami kaip užtikrinimo priemonė, emitentu).

391 straipsnis Pozicijos, susidariusios dėl hipotekos paskolos

1. Apskaičiuodama pozicijų, užtikrintų įkeičiant gyvenamosios paskirties turtą, arba jų dalies vertes, įstaiga pozicijos vertę gali sumažinti iki 50 proc. atitinkamos gyvenamosios paskirties turto vertės, jei atitinkama viena iš šių sąlygų:

a) pozicija užtikrinta įkeičiant gyvenamosios paskirties nuosavybę ar Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas;

b) pozicija susijusi su finansinės nuomos sandoriu, pagal kurį nuomotojas išlaiko visišką teisę į nuomojamos gyvenamosios paskirties turtą tol, kol nuomininkas nepasinaudoja galimybe jį išpirkti.

Turto vertė apskaičiuojama remiantis pagrįstomis vertinimo normomis, kurios nustatytos įstatymais ir kitais teisės aktais. Gyvenamosios paskirties turtas vertinama ne rečiau kaip kartą per trejus metus.

Šios dalies taikymo tikslais taikomi 203 straipsnyje ir 224 straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai.

Gyvenamosios paskirties turtas – būstas, kurį savininkas naudoja arba nuomoja.

2. Apskaičiuodama pozicijų, užtikrintų įkeičiant komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, arba jų dalies vertes, įstaiga pozicijos vertę gali sumažinti iki 50 proc. atitinkamos komercinės paskirties nekilnojamojo turto vertės tik jei valstybės narės, kurioje yra tas komercinės paskirties nekilnojamasis turtas, atitinkamos kompetentingos institucijos leidžia, kad toliau nurodytų pozicijų rizikos koeficientas 121 straipsnyje nurodytomis sąlygomis būtų 50 proc.:

a) pozicijos, užtikrintos įkeičiant biurus ar kitas komercinės paskirties patalpas arba Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus dėl biurų ar kitų komercinės paskirties patalpų, akcijas;

b) pozicijos, susijusios su finansinės nuomos sandoriais dėl biurų ar kitų komercinės paskirties patalpų.

Turto vertė apskaičiuojama remiantis pagrįstomis vertinimo normomis, kurios nustatytos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas yra iki galo pastatytas, išnuomotas ir iš jo nuomos gaunamos tinkamos pajamos.

392 straipsnis Pakeitimo metodas

1. Kai pozicija kliento atžvilgiu yra garantuota trečiosios šalies arba užtikrinta trečiosios dalies išleista užtikrinimo priemone, įstaiga gali:

a) pozicijos dalį, kuri garantuota, laikyti atsirandančia ne kliento, o garanto atžvilgiu, su sąlyga, kad neužtikrintai pozicijai garanto atžvilgiu būtų suteiktas lygiavertis arba mažesnis rizikos koeficientas negu neužtikrintos pozicijos kliento atžvilgiu rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

b) pozicijos dalį, kuri užtikrinta pripažintos užtikrinimo priemonės rinkos verte, laikyti atsiradusia trečiosios šalies, o ne kliento atžvilgiu, jeigu pozicija užtikrinta užtikrinimo priemone, su sąlyga, kad užtikrinimo priemone užtikrintai pozicijos daliai būtų priskirtas lygiavertis arba mažesnis rizikos koeficientas negu neužtikrintos pozicijos kliento atžvilgiu rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

Įstaiga nenaudoja pirmos pastraipos b punkte nurodyto metodo, kai pozicijos terminas ir užtikrinimo terminas nesutampa.

Šio skirsnio taikymo tikslu išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą ir pirmos pastraipos b punkte nurodytą vertinimo metodą įstaiga gali naudoti tik jei 87 straipsnio taikymo tikslais leidžiama naudoti ir išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, ir paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.

2. Kai įstaiga taiko 1 dalies a punktą:

a) kai garantija yra išreikšta kita valiuta nei ta, kuria išreikšta pozicija, pozicijos suma, kuri laikoma padengta, bus apskaičiuojama pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nurodytas valiutos nesutapimo vertinimo nuostatas netiesioginio kredito užtikrinimo atveju;

b) pozicijos ir užtikrinimo priemonės terminų nesutapimas bus vertinamas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje apibrėžto terminų nesutapimo vertinimo nuostatas;

c) dalinis padengimas gali būti pripažįstamas, vadovaujantis trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nurodytu būdu.

PENKTA DALIS PERLEISTOS KREDITO RIZIKOS POZICIJOS

I antraštinė dalis Bendrosios šios dalies nuostatos

393 straipsnis Taikymo sritis

II ir III antraštinės dalys taikomos naujiems pakeitimams vertybiniais popieriais, kurie išleisti 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau. Po 2014 m. gruodžio 31 d. II ir III antraštinės dalys taikomos esamam pakeitimui vertybiniais popieriais, kai naujos pagrindinės pozicijos pridedamos arba pakeičiamos jų pakaitalais po tos datos.

II antraštinė dalis Reikalavimai įstaigoms investuotojoms

394 straipsnis Išlaikyta emitento dalis

1. Kai įstaiga nėra iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas, kredito rizika, susijusi su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija jos prekybos ar ne prekybos knygoje, jai susidaro tik tuo atveju, jei iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas aiškiai informavo įstaigą, kad jis nuolat išlaikys reikšmingą grynąją ekonominę dalį, kuri bet kuriuo atveju sudarys ne mažiau kaip 5 proc. pozicijų.

Ne mažiau kaip 5 proc. reikšmingos grynosios ekonominės dalies išlaikymu galima laikyti tik:

a) ne mažiau kaip 5 proc. nominaliosios kiekvieno iš parduotų ar investuotojams perleistų segmentų vertės išlaikymą;

b) vertybiniais popieriais atnaujinamųjų pozicijų atveju – ne mažiau kaip 5 proc. nominaliosios pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų vertės iniciatoriaus dalies išlaikymą;

c) atsitiktinai atrinktų pozicijų, lygių ne mažiau kaip 5 proc. nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės, išlaikymą, kai tos pozicijos priešingu atveju būtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais pakeitimo vertybiniais popieriais procese, jeigu pozicijų, kurios gali būti pakeistos vertybiniais popieriais, skaičius yra ne mažesnis kaip 100 sandorio sudarymo metu;

d) pirmojo nuostolio segmento ir prireikus kitų segmentų, kurių rizikos pobūdis yra toks pat ar didesnis nei investuotojams perleistų ar parduotų segmentų rizikos pobūdis ir kurių terminas baigiasi ne anksčiau nei investuotojams perleistų ar parduotų segmentų terminas, išlaikymą, kad toks išlaikymas būtų lygus iš viso ne mažiau kaip 5 proc. nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės.

Grynoji ekonominė dalis įvertinama sandorio sudarymo metu ir išlaikoma nuolat. Grynajai ekonominei daliai, įskaitant išlaikytas pozicijas, nepaskirstytas palūkanas arba pozicijas, netaikomas kredito rizikos mažinimas, trumposios pozicijos, grynoji ekonominė dalis, įskaitant išlaikytas pozicijas, nepaskirstytas palūkanas arba pozicijas, kitaip neapdraudžiama ir neparduodama. Grynoji ekonominė dalis nustatoma pagal nebalansinių straipsnių tariamąją vertę.

Išlaikymo reikalavimai bet kokiam pakeitimui vertybiniais popieriais negali būti taikomi kelis kartus.

2. Tais atvejais, kai ES patronuojančioji kredito įstaiga ar ES finansų kontroliuojančioji bendrovė, ar viena iš jos patronuojamųjų įmonių, kaip iniciatorius ar rėmėjas pakeičia vertybiniais popieriais pozicijas iš kelių kredito įstaigų, investicinių įmonių ar kitų finansų įstaigų, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, pirmoje dalyje nurodytas reikalavimas gali būti įvykdytas remiantis susijusios ES patronuojančiosios kredito įstaigos ar ES finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota padėtimi.

Pirma pastraipa taikoma tik tais atvejais, kai pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas sukūrusios kredito įstaigos, investicinės įmonės ar finansų įstaigos yra pačios įsipareigojusios laikytis 397 straipsnyje dalyje nustatytų reikalavimų ir iniciatoriui ar rėmėjui bei ES patronuojančiajai kredito įstaigai ar ES finansų kontroliuojančiajai bendrovei laiku pateikti informaciją, kurios reikia, kad būtų įvykdyti 398 straipsnyje nurodyti reikalavimai.

3. 1 dalis netaikoma, kai pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos yra pretenzijos arba galimos pretenzijos šių subjektų atžvilgiu arba kurias visiškai, besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja šie subjektai:

a)       centrinė valdžia arba centriniai bankai;

b)       valstybių narių regioninės valdžios institucijos, vietos valdžios institucijos ir valstybės sektoriaus subjektai;

c)       institucijos, kurioms pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių priskirtas 50 proc. arba mažesnis rizikos koeficientas;

d)       daugiašaliai plėtros bankai.

4. 1 dalis netaikoma:

a)       aiškiu, skaidriu ir prieinamu indeksu pagrįstiems sandoriams, kai pagrindinės sudedamosios dalys yra identiškos toms dalims, kurios sudaro tų dalių, kuriomis plačiai prekiaujama, indeksą, arba kai jos yra kiti parduodami vertybiniai popieriai, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas;

b)       sindikuotosioms paskoloms, įsigytoms gautinoms sumoms ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams, kai šios priemonės nenaudojamos 1 dalyje nurodytam pakeitimui vertybiniais popieriais formuoti ir (arba) apdrausti.

395 straipsnis Išsamus patikrinimas

1. Prieš investuodamos ir, prireikus, po to įstaigos turi galėti patvirtinti kompetentingoms institucijoms, kad jos visapusiškai ir iki galo supranta kiekvieną iš savo atskirų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir yra įgyvendinusios oficialią peržiūros ir registravimo politiką ir procedūras, tinkamas pagal jų prekybos knygą ir ne prekybos knygą bei atitinkančias jų pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų rizikos pobūdį:

a) iniciatorių arba rėmėjų pagal 394 straipsnio 1 dalį atskleista informacija, kurioje nurodoma jų nuolat išlaikoma grynoji pakeitimo vertybiniais popieriais ekonominė dalis;

b) atskiros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos ypatybės;

c) pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų rizikos ypatybės;

d) su reputacija ir nuostoliu susijusi patirtis iš iniciatorių arba rėmėjų ankstesnių pakeitimo vertybiniais popieriais atvejų atitinkamose pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinių pozicijų klasėse;

e) iniciatorių arba rėmėjų, arba jų tarpininkų ar patarėjų pareiškimai ir informacijos atskleidimas, kad jie deramai patikrino pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas ir, kai taikoma, pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų užtikrinimo priemonės kokybę;

f) kai taikoma, metodikos ir koncepcijos, kuriomis pagrįstas užtikrinimo priemonės, kuria padengiamos pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos, vertinimą ir politiką, kurios laikosi iniciatorius ar rėmėjas vertintojo nepriklausomybei užtikrinti;

g) visi struktūriniai pakeitimo vertybiniais popieriais požymiai, kurie gali turėti reikšmingos įtakos įstaigos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rezultatams.

Įstaigos reguliariai atlieka savo pačių testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, tinkamus pagal jų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Šiuo tikslu įstaigos gali remtis ECAI atliekamais testavimais nepalankiausiomis sąlygomis, su sąlyga, kad paprašius įstaigos gali patvirtinti, kad jos prieš investuodamos ėmėsi tinkamų atsargumo priemonių patvirtindamos atitinkamas prielaidas ir sudarydamos modelius, supranta metodiką, prielaidas ir rezultatus.

2. Įstaigos, jei jos nėra iniciatorės, rėmėjos arba pirminės skolintojos, nustato oficialias procedūras, tinkamas pagal jų prekybos knygą ir ne prekybos knygą bei atitinkančias jų investicijų į pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas rizikos pobūdį, informacijai apie rezultatus, susijusiai su turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagrindinėmis pozicijomis, nuolat ir laiku stebėti. Prireikus ši informacija yra: pozicijos rūšis, daugiau kaip 30, 60 ir 90 dienų pradelstų paskolų procentinė dalis, įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai, išankstinio mokėjimo rodikliai, paskolos, kurioms taikomas nuosavybės teisės atėmimas, užtikrinimo priemonės rūšis ir užimtumas, kredito balų dažnių pasiskirstymas arba kitos kreditingumo priemonės pagal skirtingas pagrindines pozicijas, sektorių ir geografinė įvairovė, paskolos ir vertės santykių dažnių pasiskirstymas nurodant intervalus, kuriais lengviau atlikti tinkamą jautrumo analizę. Kai pagrindinės pozicijos pačios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įstaigos turi turėti šioje pastraipoje nurodytą informaciją ne tik apie pagrindinius pakeitimo vertybiniais popieriais segmentus, tokius kaip emitento pavadinimas ir kredito kokybė, bet ir apie tų pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų grupių ypatybes bei rezultatus.

Įstaigos turi visiškai suprasti pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio struktūrinius ypatumus, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos jų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sandorio atžvilgiu rezultatams, pavyzdžiui, sutartinį principu „iš viršaus žemyn“ (angl. waterfall) pagrįstą metodą ir su juo susijusias priežastis, kredito vertės padidinimą, likvidumo padidinimą, rinkos kainos priežastis ir nuo konkretaus sandorio priklausomą įsipareigojimų nevykdymo sąvokos apibrėžtį.

396 straipsnis Papildomas rizikos koeficientas

Kai įstaiga netenkina 394 arba 395 straipsnių reikalavimų kokiu nors reikšmingu aspektu dėl įstaigos aplaidumo ar neveikimo, kompetentingos institucijos taiko papildomą proporcingą rizikos koeficientą, kuris yra ne mažesnis kaip 250 proc. rizikos koeficiento dydžio (didžiausia riba yra 1 250 proc.), taikomo atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms atitinkamai 240 straipsnio 6 dalyje arba 326 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Papildomas rizikos koeficientas laipsniškai didinamas, kiekvieną kitą kartą pažeidus išsamaus patikrinimo nuostatas.

Kompetentingos institucijos atsižvelgia į 394 straipsnio 3 dalyje pateiktas išimtis tam tikriems pakeitimams vertybiniais popieriais, sumažindama rizikos koeficiento dydį, kurį, priešingu atveju, ji skirtų pagal šį straipsnį dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, kuriam taikoma 394 straipsnio 3 dalis.

III antraštinė dalis Reikalavimai įstaigoms rėmėjoms ir įstaigoms iniciatorėms

397 straipsnis Kredito suteikimo kriterijai

Įstaiga rėmėja ir įstaiga iniciatorė pozicijoms, kurios turi būti pakeičiamos vertybiniais popieriais, taiko tuos pačius pagrįstus ir aiškiai apibrėžtus kredito teikimo kriterijus pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 77 straipsnio reikalavimus, kaip ir kriterijai, kuriuos jos taiko pozicijoms, kurios turi būti įtrauktos į jų prekybos knygą. Todėl įstaiga rėmėja ir įstaiga iniciatorė taiko tuos pačius kredito patvirtinimo ir prireikus pakeitimo, atnaujinimo ir refinansavimo procesus. Įstaigos tuos pačius analizės standartus taip pat taiko dalyvavimui valdant kapitalą arba garantuotam platinimui pakeitimo vertybiniais popieriais emisijų, įsigytų iš trečiųjų šalių, atvejais neatsižvelgiant į tai, ar toks dalyvavimas valdant kapitalą arba garantuotas platinimas turi būti įtrauktas į jų prekybos ar ne prekybos knygą.

Kai šio straipsnio pirmos pastraipos reikalavimai netenkinami, įstaiga iniciatorė 240 straipsnio 1 dalies netaiko ir ji turi įtraukti pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas į nuosavų lėšų poreikio pagal šį reglamentą skaičiavimą.

398 straipsnis Informacijos atskleidimas investuotojams

Įstaiga rėmėja ir įstaiga iniciatorė investuotojams atskleidžia pagal 394 straipsnį prisiimto įsipareigojimo išlaikyti grynąją ekonominę pakeitimo vertybiniais popieriais dalį dydį. Įstaiga rėmėja ir įstaiga iniciatorė užtikrina, kad būsimi investuotojai turėtų galimybę lengvai susipažinti su visais reikšmingais duomenimis apie atskirų pagrindinių pozicijų kredito kokybę ir rezultatus, grynųjų pinigų srautus ir užtikrinimo priemonę, kuria padengiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, ir su informacija, kuri būtina norint atlikti visapusiškus ir gerai pagrįstus grynųjų pinigų srautų ir užtikrinimo priemonių, kuriomis padengiamos pagrindinės pozicijos, verčių testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Tuo tikslu reikšmingi duomenys nustatomi pagal pakeitimo vertybiniais popieriais terminą ir, kai tinkama, pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pobūdį po jo.

399 straipsnis Vienoda taikymo sąlyga

1. EBI kasmet informuoja Komisiją apie priemones, kurias kompetentingos institucijos taiko, siekdamos užtikrinti įstaigų atitiktį II ir III antraštinių dalių reikalavimams.

2. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, siekdama palengvinti priežiūros praktikos pagal 394–398 straipsnius, įskaitant priemones, kurių privalu imtis dėl išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo įsipareigojimų nevykdymo, konvergenciją.

Nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

ŠEŠTA DALIS LIKVIDUMAS

I antraštinė dalis Apibrėžtys ir likvidumo padengimo reikalavimas

400 straipsnis Apibrėžtys

Šioje dalyje vartojamos apibrėžtys:

1) „finansinis klientas“ – klientas, kurio pagrindinė veikla yra viena ar daugiau veiklos rūšių, išvardytų Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] I priede, arba jis yra vienas iš šių subjektų:

a)       kredito įstaiga;

b)       investicinė įmonė;

c)       specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (SPPVPS);

d)       kolektyvinio investavimo subjektas (KIS);

e)       riboto veikimo investavimo subjektas;

f)        draudimo įmonė;

g)       finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė;

2)           „mažmeninis indėlis“ – įsipareigojimas fiziniam asmeniui arba mažajai ar vidutinei įmonei, kai bendra įsipareigojimo tokiems klientams arba susijusių klientų grupei suma yra mažesnė nei 1 mln. EUR.

401 straipsnis Likvidumo padengimo reikalavimas

1. Įstaigos visada turi turėti likvidžiojo turto, kurio verčių suma yra lygi likvidumą mažinančiam pinigų srautui atėmus likvidumą didinantį pinigų srautą nepalankiausiomis sąlygomis arba yra didesnė, kad užsitikrintų likvidumo rezervą, kurio pakaktų per trumpą laikotarpį galimam likvidumą didinančio pinigų srauto ir likvidumą mažinančio pinigų srauto disbalansui išlaikyti nepalankiausiomis sąlygomis.

2. Įstaigos neskaičiuoja dvigubo likvidumą didinančio pinigų srauto ir likvidžiojo turto.

3. Įstaigos gali panaudoti 1 dalyje nurodytą likvidųjį turtą įsipareigojimams vykdyti nepalankiausiomis sąlygomis, kaip nurodyta 402 straipsnyje.

4. II antraštinės dalies nuostatos taikomos tik siekiant patikslinti prievoles teikti informaciją, kaip nurodyta 403 straipsnyje.

 402 straipsnis Likvidumo reikalavimų vykdymas

Kai įstaiga neįvykdo arba tikėtina, kad neįvykdys 401 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, ji turi iškart apie tai informuoti kompetentingas institucijas ir neatidėliojant pateikti planą, kaip ji ketina laiku įvykdyti 401 straipsnio reikalavimus. Kol neįvykdys šio reikalavimo, įstaiga turi atsiskaityti kasdien iki darbo dienos pabaigos, jeigu kompetentinga institucija neduoda leidimo atsiskaityti rečiau ir vėliau. Kompetentingos institucijos tokius leidimus duoda tik atsižvelgdamos į konkrečios įstaigos padėtį. Jos stebi, kaip įgyvendinamas reikalavimų įvykdymo planas, ir prireikus reikalauja, kad reikalavimai būtų įvykdyti anksčiau.

II antraštinė dalis Informacijos apie likvidumą teikimas

403 straipsnis Prievolė teikti informaciją ir informacijos teikimo formatas

1. Įstaigos teikia kompetentingoms institucijoms informaciją apie II ir II antraštinėse dalyse nurodytus straipsnius ir jų sudedamąsias dalis, įskaitant likvidžiojo turto sudėtį pagal 404 straipsnį ir III priedą. Informacija apie II antraštinėje dalyje ir III priede nustatyto reikalavimo vykdymą teikiama ne rečiau kaip kas mėnesį, o apie III antraštinėje dalyje nurodytus straipsnius – ne rečiau kaip kas ketvirtį.

Kompetentingos institucijos leidžia atsiskaityti rečiau arba vėliau tik atsižvelgdamos į konkrečios įstaigos padėtį. Jos kontroliuoja, kaip įgyvendinamas reikalavimų įvykdymo planas, ir prireikus reikalauja, kad reikalavimai būtų įvykdyti anksčiau, nei nustatyta plane.

2. Kai kompetentinga institucija nustato, kad įstaiga prisiima didelę likvidumo riziką kita valiuta arba kad jos svarbus filialas, kaip apibrėžta Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 52 straipsnyje, priimančiojoje valstybėje narėje naudoja kitokią valiutą nei naudojama buveinės valstybėje narėje, įstaiga turi atskirai atsiskaityti valstybės narės, kurioje ji yra, kompetentingoms institucijoms už straipsnius, išreikštus arba indeksuotus kita valiuta.

3. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a) vienodus informacijos teikimo formatus ir su jais susijusius nurodymus dėl informacijos teikimo dažnumo, laiko ir atidėjimo. Informacijos teikimo formatai ir dažnumas turi atitikti įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir yra taikomi teikiant informaciją pagal 1 ir 2 dalis;

b) papildomus likvidumo stebėsenos parametrus, kad kompetentingos institucijos galėtų visapusiškai stebėti likvidumo rizikos pobūdį atitinkamai pagal įstaigos veikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

c) IT sprendimus, taikytinus teikiant tokią informaciją, kurie užtikrina tiesioginę ir neatidėliotiną elektroninę prieigą prie įstaigos ataskaitų, kai to reikalaujama pagal Direktyvą [įrašo Leidinių biuras] ir šį reglamentą.

n.

Nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, to pareikalavus, priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir nacionaliniam centriniam bankui bei EBI suteikia tiesioginę ir neatidėliotiną elektroninę prieigą prie atskirų ataskaitų, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

5. Kompetentingos institucijos, kurios konsoliduotai vykdo stebėseną pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 107 straipsnį, to pareikalavus, šiame straipsnyje nustatyta tvarka suteikia tiesioginę ir neatidėliotiną elektroninę prieigą prie visų įstaigos pateiktų ataskaitų šioms institucijoms:

a) priimančiųjų valstybių narių, kuriose yra svarbūs patronuojančiosios įstaigos patronuojamųjų įmonių filialai arba tos pačios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamos įstaigos, kompetentingoms institucijoms ir nacionaliniam centriniam bankui;

b) tos pačios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, suteikusioms leidimą vykdyti veiklą patronuojančiosios įstaigos patronuojamosioms įmonėms arba tos pačios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamoms įstaigoms, ir nacionaliniam centriniam bankui;

c) EBI;

d) ECB.

6. Kompetentingos institucijos, suteikusios leidimą vykdyti veiklą įstaigai, kuri yra patronuojančiosios įstaigos arba patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė, to pareikalavus, suteikia kompetentingoms institucijoms, kurios konsoliduotai vykdo priežiūrą pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 106 straipsnį, valstybės narės, kurioje įstaigai suteiktas leidimas vykdyti veiklą, centriniam bankui ir EBI tiesioginę ir neatidėliotiną elektroninę prieigą prie visų įstaigos pateiktų ataskaitų, parengtų pagal 3 dalyje nurodytus vienodus formatus.

404 straipsnis Informacijos apie likvidųjį turtą teikimas

1. Už toliau nurodytus straipsnius įstaigos atsiskaito kaip už likvidųjį turtą, jeigu kitaip nenurodyta 2 dalyje ir tik jeigu likvidusis turtas, tenkinant 3 dalyje nurodytas sąlygas, yra:

a) grynieji pinigai ir indėliai centriniuose bankuose, jeigu tuos indėlius galima atsiimti susidarius nepalankiausioms sąlygoms;

b) perleidžiamasis turtas, jeigu jis yra itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės;

c) perleidžiamasis turtas, kurį sudaro pretenzijos valstybės narės arba trečiosios šalies centrinei valdžiai arba kuris yra jos užtikrinamas, jeigu toje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje įstaiga patiria likvidumo riziką, kurią ji užtikrina turimu likvidžiuoju turtu;

d) perleidžiamasis didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtas.

Kol nėra vienodos didelio ir itin didelio likvidumo ir aukštos ir itin aukštos kredito kokybės apibrėžties pagal 481 straipsnio 2 dalį, įstaigos atitinkama valiuta nustato perleidžiamąjį turtą, kuris yra atitinkamai didelio arba itin didelio likvidumo ir aukštos arba itin aukštos kredito kokybės. Kol bus suformuluota vienoda apibrėžtis, kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į 481 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, gali parengti bendrąsias gaires, kuriomis įstaigos vadovautųsi nustatydamos, kuris turtas yra didelio ir itin didelio likvidumo ir aukštos ir itin aukštos kredito kokybės. Jeigu tokių gairių nėra, įstaigos šiuo tikslu taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant kai kuriuos arba visus kriterijus, išvardytus 481 straipsnio 2 dalyje.

2. Likvidžiuoju turtu nelaikomas:

a) turtas, kurio emitentas yra kredito įstaiga, jeigu jis neatitinka vienos iš šių sąlygų:

i)        tai obligacijos, kurioms gali būti taikomas 124 straipsnio 3 arba 4 dalyje nurodytas metodas;

ii)       tai obligacijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, kurios nėra i papunktyje nurodytos obligacijos;

iii)      kredito įstaigą įsteigė ir remia valstybės narės centrinė arba regioninė valdžia, kuri užtikrina turtą ir naudoja skatinamosioms paskoloms, kurios suteikiamos ne konkurso tvarka ir ne siekiant pelno, finansuoti, skatinant viešosios politikos tikslų įgyvendinimą;

b) turtas, kurio emitentas yra:

i)        investicinė įmonė;

ii)       draudimo įmonė;

iii)      finansų kontroliuojančioji bendrovė;

iv)      mišrią veikla vykdanti kontroliuojančioji bendrovė;

v)       bet kuris kitas subjektas, kurio pagrindinė veikla yra viena ar daugiau veiklos rūšių, išvardytų Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] I priede.

3. Įstaigos atsiskaito už turtą kaip už likvidųjį tik jeigu jis tenkina visas šias sąlygas:

a) turto emitentas nėra pati įstaiga, jos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, kita jos patronuojančiųjų įstaigų patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė;

b) normaliomis sąlygomis jis gali būti panaudotas kaip dienos likvidumo poreikių ir valstybės narės centrinio banko arba, jeigu likvidusis turtas turi atitikti likvidumą mažinantį pinigų srautą trečiosios šalies valiuta, tos trečiosios šalies centrinio banko vienos nakties likvidumo priemonių užtikrinimo priemonė;

c) jo kainą galima nustatyti pagal lengvai apskaičiuojamą formulę, pagrįstą viešai prieinamomis įvestimis ir kuri nepriklauso nuo didelių prielaidų, kurios paprastai daromos struktūrizuotų arba egzotinių produktų atveju;

d) jis yra įtrauktas į oficialųjį pripažintos biržos prekybos sąrašą;

e) juo prekiaujama aktyviose vienakrypčio pardavimo arba atpirkimo sandorių rinkose, kurios turi daug įvairių rinkos dalyvių, jų didelės prekybos apimtys ir jos yra labai plačios ir gilios.

Sąlyga, nurodyta b punkte, netaikoma, jeigu likvidusis turtas atitinka likvidumą mažinantį pinigų srautą ta valiuta, kurios atžvilgiu centrinio banko tinkamumo apibrėžtis yra itin siaura. Ši išimtis taikoma trečiųjų šalių valiutų atveju ir taikoma tik jeigu trečiosios šalies kompetentingos institucijos taiko tą pačią išimtį, o trečioji šalis taiko panašius informacijos teikimo reikalavimus.

4. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo valiutas, atitinkančias 3 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas.

Nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kol įsigalios pirmesnėje pastraipoje nurodyti techniniai standartai, įstaigos gali taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą metodą, jeigu kompetentingoms institucijos jį taikė iki 2013 m. sausio 1 d.

5. KIS akcijos arba investavimo vienetai gali būti laikomi likvidžiuoju turtu iki absoliučiosios 250 mln. EUR sumos su sąlyga, kad įvykdomi 127 straipsnio 3 dalyje nurodyti reikalavimai ir kad KIS, be išvestinių finansinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti palūkanų normos arba kredito riziką, investuoja tik į likvidųjį turtą.

6. Kai likvidusis turtas nebeatitinka 1 dalyje nurodytų reikalavimų, įstaiga gali ir toliau jį laikyti likvidžiuoju turtu papildomą 30 kalendorinių dienų laikotarpį.

405 straipsnis Operaciniai reikalavimai turimam likvidžiajam turtui

Už turimą likvidųjį turtą įstaiga atsiskaito kaip už likvidųjį tik jeigu jis atitinka šias sąlygas:

a) jis yra tinkamai diversifikuotas;

b) ne mažiau nei 60 proc. likvidžiojo turto, įtraukto į įstaigos ataskaitą, sudaro turtas, nurodytas 404 straipsnio 1 dalies a–c punktuose. Į šiuos 60 proc. neįskaičiuojamas nuosavybės teise valdomas ir gautinas arba išpirktinas per 30 kalendorinių dienų turtas, jeigu jis nebuvo gautas pagal užtikrinimo priemonę, kuriai taip pat taikomi 404 straipsnio 1 dalies a–c punktai;

c) bet kuriuo metu per ateinančias 30 dienų jis gali būti teisiškai ir faktiškai likviduojamas sudarant vienakrypčio pardavimo arba atpirkimo sandorius, siekiant įvykdyti įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas suėjo. 404 straipsnio 1 dalyje nurodytas likvidusis turtas, laikomas trečiosiose šalyse, kuriose taikomi turto perleidimo apribojimai, arba išreikštas nekonvertuojamomis valiutomis, gali būti panaudojamas tik tiek, kiek jis atitinka likvidumą mažinantį pinigų srautą trečiojoje šalyje arba atitinkama valiuta;

d) likvidųjį turtą kontroliuoja likvidumo valdymo pareigūnai;

e) likvidžiojo turto dalis periodiškai ir bent kasmet likviduojama sudarant vienakrypčio pardavimo arba atpirkimo sandorius siekiant:

i)      patikrinti šio turto patekimo į rinką galimybes;

ii)     patikrinti įstaigos turto likvidavimo procesų veiksmingumą;

iii)     patikrinti turto panaudojimo galimybes;

iv)    sumažinti neigiamo informacijos perdavimo riziką esant nepalankiausioms sąlygoms;

f) galima apdrausti su turtu susijusią kainos riziką, tačiau likvidžiajam turtui taikoma atitinkama vidaus tvarka, kuria užtikrinama, kad šis turtas nebus naudojamas kitoms einamosioms operacijoms, įskaitant:

i)      apsidraudimą arba kitas prekybos strategijas;

ii)     struktūrizuotų sandorių kredito vertės padidinimą;

iii)     veiklos išlaidų padengimą;

g) likvidžiojo turto išraiška atitinka pasiskirstymą pagal likvidumą mažinančio pinigų srauto valiutą atskaičius limituotas įplaukas.

406 straipsnis Likvidžiojo turto vertinimas

1. Likvidžiojo turto, už kurį atsiskaitoma, vertė yra to turto rinkos vertė, atsižvelgiant į atitinkamus jos sumažinimus, atspindinčius bent trukmę, kredito ir likvidumo riziką bei tipinių atpirkimo sandorių vertės mažinimą rinkoje susidarius bendrajai nepalankiausių sąlygų padėčiai. 404 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto turto vertė mažinama ne mažiau kaip 15 proc. Jeigu įstaiga apdraudžia su turtu susijusią kainos riziką, ji turi atsižvelgti į pinigų srautus, atsirandančius dėl galimo apsidraudimo užbaigimo.

2. 404 straipsnio 5 dalyje nurodytų KIS akcijų arba investavimo vienetų vertė mažinama peržiūrint pagrindinį turtą šia tvarka:

a) 404 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto turto atveju – 0 proc.;

b) 404 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyto turto atveju – 5 proc.;

c) 404 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto turto atveju – 20 proc.

Peržiūros metodas taikomas šia tvarka:

a) kai įstaigai žinomos KIS pagrindinės pozicijos, ji gali peržiūrėti tas pagrindines pozicijas, kad jas priskirtų 404 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytam turtui;

b) kai įstaigai nėra žinomos KIS pagrindinės pozicijos, tariama, kad KIS mažėjimo tvarka investuoja, kiek jam tai yra maksimaliai leidžiama pagal įgaliojimus, į 404 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytą turtą, kol pasiekiama didžiausia bendrų investicijų riba.

3. Įstaigos gali patikėti toliau nurodytoms trečiosioms šalims apskaičiuoti KIS akcijų ir investavimo vienetų kainos mažėjimą ir pateikti ataskaitą atsižvelgiant į a ir b punktuose ir 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus metodus:

a) KIS depozitoriumui su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;

b) kitų KIS atveju KIS valdymo bendrovei, su sąlyga, kad KIS valdymo bendrovė atitinka 127 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus kriterijus.

Depozitoriumo arba KIS valdymo bendrovės skaičiavimų tikslumą turi patvirtinti išorės auditorius.

407 straipsnis Valiutos, kurioms taikomi apribojimai dėl turimo likvidžiojo turto

1. EBI įvertina, ar įstaigos turi 404 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto likvidžiojo turto ES įstaigoms svarbiomis valiutomis.

2. Kai, atsižvelgiant į 401 straipsnyje nurodytą reikalavimą, pagrįstas likvidžiojo turto poreikis yra didesnis, nei to likvidžiojo turto yra atitinkama valiuta, taikoma viena ar daugiau šių išimčių:

a)     nukrypstant nuo 405 straipsnio b punkto, 404 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodyto turto procentinė dalis likvidžiuoju turtu, už kurį įstaiga atsiskaito, gali būti mažesnė nei 60 proc.;

b)     nukrypstant nuo 405 straipsnio g punkto, likvidžiojo turto išraiška gali neatitikti pasiskirstymo pagal likvidumą mažinančio pinigų srauto valiutą atskaičius limituotas įplaukas;

c)     trečiųjų šalių valiutų atveju privalomas likvidusis turtas gali būti pakeičiamas tos trečiosios šalies centrinio banko kredito linijomis, dėl kurių pagal sutartį neatšaukiamai įsipareigojama ateinančioms 30 dienų ir kurios yra tinkamai įkainotos, neatsižvelgiant į panaudotą sumą, su sąlyga, kad trečiosios šalies kompetentingos institucijos naudoja tą patį metodą ir trečioji šalis taiko panašius informacijos teikimo reikalavimus.

3. Pagal 2 dalį taikomos išimtys turi būti atvirkščiai proporcingos turimam atitinkamam turtui. Pagrįsti įstaigų poreikiai įvertinami atsižvelgiant į jų gebėjimą patikimai valdant likvidumą sumažinti šio likvidžiojo turto poreikį ir kitų rinkos dalyvių turimą minėto turto dalį.

4. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose išvardija šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus tenkinančias valiutas.

Nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo 2 dalyje nustatytas išimtis.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

6. Rekomendacijas dėl tinkamo turimo turto mažinimo taikant 2 dalies a punkto išimtį EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

408 straipsnis Likvidumą mažinantis pinigų srautas

1. Likvidumą mažinantis pinigų srautas, už kurį atsiskaitoma, apskaičiuojamas susumuojant:

a) procentinę dalį sumos, mokėtinos už mažmeninius indėlius, kaip nurodyta 409 straipsnyje;

b) procentinę dalį sumų, mokėtinų pagal įsipareigojimus, kurių terminas suėjo, pagal kuriuos gali būti pareikalauta mokėjimo arba dėl kurių finansavimo teikėjas gali besąlygiškai tikėtis, kad įstaiga įvykdys įsipareigojimą per ateinančias 30 dienų, kaip nurodyta 410 straipsnyje;

c) 411 straipsnyje nurodytą papildomą netenkamą pinigų srautą;

d) procentinę dalį didžiausios sumos, kurią galima per ateinančias 30 dienų panaudoti iš nepanaudoto kredito ir pagal likvidumo priemones, kaip nurodyta 412 straipsnyje, kurios pagal I priedą priskiriamos likvidumo priemonėms, susijusioms su vidutine arba vidutine ir maža rizika;

e) papildomą netenkamą pinigų srautą, nustatytą atliekant vertinimą 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Produktais arba paslaugų, kurioms netaikomi 410–412 straipsniai ir kurias įstaigos siūlo arba remia arba kurias galimi pirkėjai sietų su atitinkamomis įstaigomis, įskaitant sutartinius susitarimus (pvz., kiti nebalansiniai ir galimi finansavimo įsipareigojimai), atveju įstaigos reguliariai vertina likvidumą mažinančio pinigų srauto tikimybę ir galimą dydį per ateinančias 30 dienų. Šis netenkamas pinigų srautas vertinamas atsižvelgiant į bendrą ypatingą visą rinką apimantį nepalankiausių sąlygų scenarijų.

Atlikdamos minėtą vertinimą, įstaigos visų pirma atsižvelgia į esminius su reputacijos praradimu susijusius nuostolius, kurių gali atsirasti, jeigu jos neužtikrintų tokių produktų arba paslaugų likvidumo. Apie produktus ir paslaugas, kurių atveju pirmoje pastraipoje nurodyta netenkamo pinigų srauto tikimybė ir dydis yra esminiai, įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms ne rečiau kaip kasmet, o kompetentingos institucijos nustato priskirtiną netenkamo pinigų srauto dydį.

Kompetentingos institucijos ne rečiau kaip kasmet praneša EBI apie produktų arba paslaugų rūšis, kurioms jos nustatė netenkamą pinigų srautą atsižvelgdamos į įstaigų ataskaitas. Savoje ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą nustatant netenkamą pinigų srautą.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo, kaip traktuoti 2 dalyje nurodytus produktus ir paslaugas ir kokiems produktams arba paslaugoms jie yra taikytini minėtais tikslais, ir pateikia tinkamus priskirtino netenkamo pinigų srauto nustatymo metodus.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

409 straipsnis Netenkamas pinigų srautas, susijęs su mažmeniniais indėliais

1. Įstaigos padaugina mažmeninių indėlių, kuriems pagal Direktyvą 94/19/EB taikoma indėlių garantijų sistema arba lygiavertė indėlių garantijų sistema trečiojoje šalyje, sumą iš ne mažiau kaip 5 proc., kai indėlis:

a) yra dalis įtvirtintų santykių, dėl kurių indėlio atsiėmimo tikimybė yra itin menka; arba

b) laikomas atsiskaitomojoje sąskaitoje, įskaitant sąskaitas, į kurias reguliariai įrašomi atlyginimai.

2. Įstaigos padaugina kitų 1 dalyje nenurodytų mažmeninių indėlių sumą iš ne mažiau kaip 10 proc.

3. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo 1 ir 2 dalių taikymo sąlygas nustatant mažmeninius indėlius, kuriems taikomas didesnis netenkamas pinigų srautas, nei nurodyta 1 arba 2 dalyje, ir apibrėžiant minėtus produktus ir tinkamą netenkamą pinigų srautą pagal šią antraštinę dalį. Šiuose standartuose atsižvelgiama į likvidumo sumažėjimo dėl šių indėlių per ateinančias 30 dienų tikimybę. Šis netenkamas pinigų srautas vertinamas atsižvelgiant į galimą bendrą ypatingą visą rinką apimantį nepalankiausių sąlygų scenarijų.

Nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Mažmeniniams indėliams, priimtiems trečiosiose šalyse, įstaigos taiko didesnį procentą, nei nustatyta 1 ir 2 dalyse, jeigu toks procentas nustatytas pagal panašius trečiosios šalies informacijos teikimo reikalavimus.

5. Skaičiuodamos netenkamą pinigų srautą, įstaigos gali neįtraukti tam tikrų aiškiai apribotų mažmeninių indėlio kategorijų, jeigu kiekvienu atveju įstaiga tiksliai taiko toliau nurodytas sąlygas visai tų indėlių kategorijai, nebent atskiru atveju indėlininkas pagrįstai patiria sunkumų:

a) indėlininkui neleidžiama atsiimti indėlio per 30 dienų;

b) išankstinio indėlio atsiėmimo per 30 dienų laikotarpį atvejais indėlininkas turi sumokėti baudą už prieš terminą atsiimamą indėlį, kuris iš esmės didesnis nei palūkanos, kurias jis gautų už likusį terminą, jeigu indėlio neatsiimtų. Nepaisant pirmesnio sakinio, bauda neturi būti didesnė nei palūkanos už laiką praėjusį nuo susitarimo dėl esamo indėlio termino.

410 straipsnis Netenkamas pinigų srautas pagal kitus įsipareigojimus

1. Įstaigos padaugina įsipareigojimų, susijusių su įstaigos nuosavomis veiklos išlaidomis, sumą iš 0 proc.

2. Įstaigos padaugina įsipareigojimų, susijusių su užtikrintais skolinimo sandoriais ir sandoriais kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 188 straipsniais, jeigu jie užtikrinti turtu, kuris pagal 404 straipsnį būtų priskiriamas likvidžiajam turtui, sumą iš:

a)       0 proc. iki likvidžiojo turto pagal 406 straipsnį vertės;

b)       100 proc. likusio įsipareigojimo atveju.

3. Įstaigos padaugina įsipareigojimų, susijusių su užtikrintais skolinimo sandoriais ir sandoriais kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 188 straipsnyje, sumą iš 25 proc., jeigu pagal 404 straipsnį turtas nepriskiriamas likvidžiajam turtui, o skolintojas yra centrinis bankas arba kitas valstybės narės viešojo sektoriaus subjektas, kurio atžvilgiu įstaigai suteiktas leidimas.

4. Įstaigos padaugina įsipareigojimų, susijusių su indėliais:

a) kuriuos turi turėti indėlininkas, kad iš įstaigos gautų tarpuskaitos, saugojimo arba pinigų valdymo paslaugas;

b) atsižvelgiant į bendrą užduočių pasidalijimą institucinėje užtikrinimo sistemoje, tenkinant 108 straipsnio reikalavimus, arba su indėliais, kurie yra kito subjekto, tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos nario, teisėtas arba pagal įstatymą privalomas mažiausias indėlis;

sumą iš 5 proc. a punkte nurodytu atveju, jeigu pagal Direktyvą 94/19/EB jiems taikoma indėlių garantijų sistema arba lygiavertė trečiosios šalies indėlių garantijų sistema, o kitais atvejais – iš 25 proc.

Tarpuskaitos, saugojimo arba pinigų valdymo paslaugos, nurodytos a punkte, apima tik paslaugas, suteikiamas esant įtvirtintiems santykiais, kuriais indėlininkas iš esmės pasikliauja. Šios paslaugos apima ne tik korespondentinės bankininkystės arba pagrindinio finansų maklerio paslaugas, o įstaiga turi turėti objektyvių įrodymų, kad klientas negali atsiimti minėtų sumų per 30 dienų, nekeldamas pavojaus įstaigos operacinei veiklai.

5. Įstaigos padaugina įsipareigojimų, susijusių su klientų, kurie nėra finansiniai klientai, indėliais, sumą iš 75 proc., jeigu jiems netaikoma 4 dalis.

6. Įstaigos atsižvelgia į 30 dienų laikotarpį pagal II priede išvardytas sutartis su visomis sandorio šalimis mokėtinas ir gautinas grynąsias sumas ir grynosios mokėtinos sumos atveju padaugina jas iš 100 proc. Grynoji suma – taip pat ir suma atskaičius gautinas užtikrinimo priemones, pagal 404 straipsnį priskiriamas likvidžiajam turtui.

7. Įstaigos padaugina kitų įsipareigojimų, kuriems netaikomos 1–5 dalys, sumą iš 100 proc.

8. Nukrypdamos nuo 7 dalies reikalavimų, kompetentingos institucijos gali leisti atskirais atvejais taikyti mažesnį procentą, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) indėlininkas yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos patronuojamoji įmonė arba įstaiga, susijusi su atitinkama įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais;

b) yra priežasčių per ateinančias 30 dienų tikėtis mažesnio netenkamo pinigų srauto net ir atsižvelgiant į bendrą ypatingą visą rinką apimantį nepalankiausių sąlygų scenarijų;

c) 413 straipsnio išimties tvarka indėlininkas taiko atitinkamą simetrišką arba atsargesnį gaunamo pinigų srauto dydį;

d) įstaiga ir indėlininkas yra įsteigti toje pačioje valstybėje narėje, jeigu netaikomas 18 straipsnio 1 dalies b punktas.

Kai leidžiama taikyti mažesnį netenkamo pinigų srauto dydį, kompetentingos institucijos praneša EBI apie šį sprendimą ir jo priėmimo priežastis. Kompetentingos institucijos reguliariai peržiūri tokio mažesnio netenkamo pinigų srauto dydžio nustatymo sąlygas.

411 straipsnis Papildomas netenkamas pinigų srautas

1. Užtikrinimo priemonei, kuri nėra turtas pagal 404 straipsnio 1 dalies a–c punktus ir kuria įstaiga užtikrina sutartis, išvardytas II priede, taikomas papildomo netenkamo pinigų srauto, lygaus 15 proc. turto, nurodyto 404 straipsnio 1 dalies d punkte, rinkos vertės ir 20 proc. kito turto rinkos vertės, reikalavimas.

2. Jeigu kompetentinga institucija mano, kad įstaigos sandoriai, vykdomi sudarant sandorius kapitalo rinkoje, apibrėžtus 188 straipsnyje, arba II priede išvardytas sutartis, yra esminiai galimo įstaigos likvidumą mažinančio pinigų srauto atžvilgiu, įstaiga prideda papildomą netenkamą pinigų srautą papildomiems užtikrinimo poreikiams, pagal įstaigos sudarytas sutartis atsirandantiems dėl iš esmės pablogėjusios įstaigos kredito kokybės (pvz., įstaigos išorės kredito vertinimas sumažinamas trimis laipsniais). Tokio esminio pablogėjimo mastas reguliariai peržiūrimas ir apie jį pranešama kompetentingai institucijai.

3. Įstaiga prideda papildomą netenkamą pinigų srautą prie atitinkamų užtikrinimo poreikių, atsirandančių dėl neigiamo rinkos scenarijaus poveikio įstaigos sandoriams pagal sutartis, išvardytas II priede, jeigu pastarosios yra esminės.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo reikšmingumo sąvokos taikymo sąlygas ir papildomo netenkamo pinigų srauto vertinimo metodus.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

4. Įstaiga prideda papildomą netenkamą pinigų srautą, atitinkantį vertybinių popierių arba kito nesusitarto pasiskolinti ir parduoto bei per 30 dienų pateiktino turto rinkos vertę, nebent įstaigai nuosavybės teise priklauso pateiktinas turtas arba ji tą turtą pasiskolino ir privalo jį grąžinti tik po 30 dienų, o vertybiniai popieriai nėra įstaigos likvidžiojo turto dalis.

412 straipsnis Netenkamas pinigų srautas pagal kredito ir likvidumo priemones

1. Įstaigos pateikia informaciją apie netenkamą pinigų srautą, susijusį su kredito ir likvidumo priemonėmis, kuris nustatomas kaip didžiausios panaudotinos sumos procentinė dalis. Didžiausia panaudotina suma gali būti įvertinama atskaičius suteiktinos užtikrinimo priemonės vertę pagal 406 straipsnį, jeigu įstaiga gali pakartotinai panaudoti užtikrinimo priemonę ir jeigu užtikrinimo priemonė pagal 404 straipsnį priskiriama likvidžiajam turtui. Suteiktina užtikrinimo priemonė negali būti turtas, kurio emitentas yra sandorio šalis arba vienas iš su ja susijusių subjektų. Jeigu įstaigai žinoma reikiama informacija, didžiausia panaudotina pagal kredito ir likvidumo priemones suma, kuri suteikiam SPPVPS, yra didžiausia suma, kurią galima panaudoti atsižvelgiant į SPPVPS nuosavus įsipareigojimus, kurių terminas sueina per ateinančias 30 dienų.

2. Didžiausia suma, panaudotina pagal nepanaudoto kredito ir likvidumo priemones, padauginama iš 5 proc., jeigu šios sutartys gali būti priskiriamos mažmeninės pozicijos klasei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą.

3. Didžiausia suma, panaudotina pagal nepanaudoto kredito ir likvidumo priemones, padauginama iš 10 proc., jeigu sutartys atitinka šiuos reikalavimus:

a)       jos negali būti priskiriamos mažmeninės pozicijos klasei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą;

b)       jos suteiktos klientams, kurie nėra finansiniai klientai;

c)       jos suteiktos ne siekiant pakeisti kliento finansavimą tais atvejais, kai jis nesugeba gauti finansavimo finansų rinkose.

4. Didžiausia suma, gautina pagal kitas nepanaudoto kredito ir likvidumo priemones, padauginama iš 100 proc. Visų pirma ši nuostata taikoma:

a) likvidumo priemonėms, kurias įstaiga suteikė SPPVPS;

b) susitarimams, pagal kuriuos įstaiga privalo pirkti iš SPPVPS turtą arba juo keistis.

5. Įstaigos, kurias įsteigė ir remia valstybės narės centrinė arba regioninė valdžia, taip pat gali taikyti 2 ir 3 dalių nuostatas, nukrypdamos nuo 4 dalies nuostatų, kredito ir likvidumo priemonėms, kurios įstaigoms suteikiamos tik siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoti skatinamąsias paskolas, kurios gali būti priskiriamos pozicijų klasėms, nurodytoms minėtose dalyse. Šios skatinamosios paskolos suteikiamos tik asmenims, kurie nėra finansiniai klientai, ne konkurso tvarka ir ne siekiant pelno, skatinant tos valstybės narės centrinės arba regioninės valdžios viešosios politikos tikslų įgyvendinimą. Šiomis priemonėmis galima pasinaudoti tik pateikus paraišką dėl skatinamosios paskolos ir neviršijant tokioje paraiškoje nurodytos sumos.

413 straipsnis Gaunamas pinigų srautas

1. Įstaigos praneša apie limituotą likvidumą didinantį pinigų srautą. Limituotas likvidumą didinantis pinigų srautas yra likvidumą didinantis pinigų srautas, ne didesnis kaip 75 proc. likvidumą mažinančio pinigų srauto. Įstaigos gali netaikyti likvidumą didinančio pinigų srauto limito indėliams kitose įstaigose, kuriems taikomi 108 straipsnio 6 dalyje arba 108 straipsnio 7 dalyje nurodyti reikalavimai.

2. Likvidumą didinantis pinigų srautas įvertinamas 30 dienų laikotarpiui. Jis apima tik gaunamą pinigų srautą pagal sutartis, susijusį su nepradelstomis pozicijomis, kurių atžvilgiu bankas neturi pagrindo tikėtis įsipareigojimų neįvykdymo per 30 dienų laikotarpį. Atsižvelgiama į visą gaunamą pinigų srautą, išskyrus šiuos atvejus:

a) sumos, gautinos iš nefinansinių klientų, sumažinamos 50 proc. jų vertės arba įsipareigojimais pratęsti finansavimą pagal sutartis su tais klientais, taikant didesnį dydį. Ši nuostata netaikoma sumoms, gautinoms pagal užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 188 straipsnyje, kurie užtikrinami likvidžiuoju turtu 404 straipsnyje nustatyta tvarka;

b) į sumas, gautinas pagal užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 188 straipsnyje, jeigu jie užtikrinti likvidžiuoju turtu, neatsižvelgiama, jeigu jos neviršija vertės atskaičius likvidžiojo turto vertės sumažinimą, ir į jas visiškai atsižvelgiama likusių mokėtinų sumų atveju;

c) neatsižvelgiama į mokėtinas sumas, kurias įstaiga yra skolinga ir kurioms taiko 410 straipsnio 4 dalį, nepanaudoto kredito arba likvidumo priemones ir kitus įsipareigojimus.

3. Per 30 dienų laikotarpį pagal II priede nurodytus sandorius atspindimos grynąja verte pagal sandorio šalis ir padauginamos iš 100 proc. grynosios mokėtinos sumos. Grynoji suma – taip pat suma atskaičius gautiną užtikrinimo priemonę, kuri pagal 404 straipsnį laikoma likvidžiuoju turtu.

4. Nukrypdamos nuo 2 dalies c punkto reikalavimų, kompetentingos institucijos gali leisti atskirais atvejais taikyti didesnį gaunamo pinigų srauto dydį, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) yra priežasčių tikėtis didesnio gaunamo pinigų srauto net ir esant ypatingoms nepalankiausioms sąlygoms;

b) sandorio šalis yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos patronuojamoji įmonė arba įstaiga, susijusi su atitinkama įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais;

c) 413 straipsnio išimties tvarka sandorio šalis taiko atitinkamą simetrišką arba atsargesnį gaunamo pinigų srauto dydį;

d) įstaiga ir sandorio šalis yra įsteigti toje pačioje valstybėje narėje, jeigu netaikomas 18 straipsnio 1 dalies b punktas.

Kai leidžiama taikyti didesnį gaunamo pinigų srauto dydį, kompetentingos institucijos praneša EBI apie šį sprendimą ir jo priėmimo priežastis. Kompetentingos institucijos reguliariai peržiūri tokio didesnio gaunamo pinigų srauto dydžio nustatymo sąlygas.

5. Įstaigos neturi atsiskaityti už gaunamą pinigų srautą, susijusį su likvidžiuoju turtu, už kurį atsiskaitoma 404 straipsnyje nustatyta tvarka, ir atsiskaito tik už mokėjimus, susijusius su turtu, kurių neatspindi turto rinkos vertė.

6. Įstaigos neturi atsiskaityti už gaunamą pinigų srautą, susijusį su nauja skolinių įsipareigojimų emisija.

7. Įstaigos atsižvelgia į likvidumą didinantį pinigų srautą, gautiną trečiosiose šalyse, kuriose taikomi turto perleidimo apribojimai, arba išreikštą nekonvertuojamomis valiutomis, tik tiek, kiek jis atitinka likvidumą mažinantį pinigų srautą trečiojoje šalyje arba atitinkama valiuta.

III antraštinė dalis Informacijos apie pastovų finansavimą teikimas

414 straipsnis Straipsniai, užtikrinantys pastovų finansavimą

1. Siekiant sudaryti sąlygas atlikti pastovaus finansavimo galimybės vertinimą, kompetentingoms institucijoms atskirai pranešama apie:

a)       nuosavas lėšas;

b)       į a punktą neįtrauktus įsipareigojimus:

i)        mažmeninius indėlius, kuriems gali būti taikoma 409 straipsnio 1 dalis;

ii)       mažmeninius indėlius, kuriems gali būti taikoma 409 straipsnio 2 dalis;

iii)      indėlius, kuriems gali būti taikoma 410 straipsnio 4 dalis;

iv)      indėlių, nurodytų iii papunktyje, atveju – indėlius, kuriems pagal Direktyvą 94/19/EB taikoma indėlių garantija arba lygiavertės trečiųjų šalių indėlių garantijos, kaip nustatyta 409 straipsnio 2 dalyje;

v)       indėlių, nurodytų iii papunktyje, atveju – indėlius, kuriems taikomas 410 straipsnio 3 dalies b punktas;

vi)      indėlių sumas, nenurodytas i arba iii papunkčiuose, jeigu jas padėjo ne finansiniai klientai;

vii)     visą finansavimą, gautą iš finansinių klientų;

viii)    atskirai sumų, nurodytų atitinkamai vi ir vii papunkčiuose, atveju – finansavimą sudarant užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 188 straipsnyje, kurie yra:

– užtikrinti likvidžiuoju turtu, kaip nurodyta 404 straipsnyje;

– užtikrinti kitu turtu;

ix)      įsipareigojimus, susijusius su išleistais vertybiniais popieriais, kuriems gali būti taikomas 124 straipsnis;

x)       kitus įsipareigojimus, susijusius su išleistais vertybiniais popieriais;

xi)      kitus įsipareigojimus.

2. Kai tinkama, visi straipsniai pateikiami atsižvelgiant į toliau nurodytus penkis terminų intervalus pagal artimesnį terminą ir anksčiausią terminą, kada gali būti pareikalauta vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį:

a) per 3 mėnesius;

b) nuo 3 iki 6 mėnesių;

c) nuo 6 iki 9 mėnesių;

d) nuo 9 iki 12 mėnesių;

e) po 12 mėnesių.

415 straipsnis Straipsniai, pagal kuriuos būtinas pastovus finansavimas

1. Siekiant sudaryti sąlygas atlikti pastovaus finansavimo poreikio vertinimą, kompetentingoms institucijoms atskirai pranešama apie:

a) 404 straipsnyje nurodytą turtą pagal turto rūšį;

b) į a punktą neįtrauktus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;

c) ne finansų subjektų, įtrauktų į pagrindinį pripažintos biržos indeksą, nuosavybės vertybinius popierius;

d) kitus nuosavybės vertybinius popierius;

e) auksą;

f) kitus brangiuosius metalus;

g) neatnaujinamas paskolas ir gautinas sumas, atskirai apie tas, kurių gavėjai yra:

i)        fiziniai asmenys, kurie nėra individualūs verslininkai ir ūkinės bendrijos, ir mažųjų ir vidutinių įmonių indėliai, kai bendra to kliento arba susijusių klientų grupės indėlių suma yra mažesnė nei 1 mln. EUR;

ii)       vyriausybės, centriniai bankai ir valstybinio sektoriaus subjektai;

iii)      klientai, nenurodyti i ir ii papunkčiuose ir kurie nėra finansiniai klientai;

iv)      kiti gavėjai;

h) sumas, gautinas pagal išvestines finansines priemones;

i) kitą turtą;

j) nepanaudotas kredito priemones, kurioms pagal I priedą galima priskirti vidutinę riziką arba vidutinę arba mažą riziką.

2. Kai tinkama, visi straipsniai pateikiami atsižvelgiant į 414 straipsnio 2 dalyje nurodytus penkis terminų intervalus.

SEPTINTA DALIS FINANSINIS SVERTAS

416 straipsnis Finansinio sverto koeficiento apskaičiavimas

1. Įstaigos apskaičiuoja savo finansinio sverto koeficientą pagal 2–10 dalyse nustatytą metodiką.

2. Finansinio sverto koeficientas apskaičiuojamas įstaigos kapitalo matą padalijus iš tos įstaigos bendro pozicijų mato ir yra išreiškiamas procentais.

Įstaigos apskaičiuoja finansinio sverto koeficientą kaip atitinkamo ketvirčio mėnesinių finansinio sverto koeficientų paprastą aritmetinį vidurkį.

3. 2 dalyje kapitalo matas yra 1 lygio kapitalas.

4. Bendras pozicijų matas yra lygus viso turto ir nebalansinių straipsnių, neišskaičiuotų nustatant kapitalo matą, nurodytą 3 dalyje, pozicijų verčių sumai.

Kai įstaigos įtraukia atitinkamus subjektus, į kuriuos jos daug investavo, į konsolidavimą pagal atitinkamą apskaitos sistemą, bet neįtraukia į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, jos sumažina savo pozicijų matą ta suma, kuri gaunama padauginus a punkte nurodytą sumą iš b punkte nurodyto koeficiento:

a) atitinkamų subjektų, kurie įtraukti į konsolidavimą pagal atitinkamą apskaitos sistemą, bet neįtraukti į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, viso turto pozicijų verčių suma;

b) atskaitymų iš 1 lygio straipsnių, nurodytų 33 straipsnio 1 dalies i papunktyje ir 53 straipsnio d punkte, suma padalijus iš bendro 1 lygio straipsnių skaičiaus.

Įstaigos vertina turtą ir nebalansinius straipsnius 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Įstaigos nustato turto pozicijų vertę vadovaudamosi šiais principais:

a) turto pozicijų vertės, išskyrus II priede išvardytus straipsnius ir kredito išvestines finansines priemones, yra pozicijų vertės, kaip apibrėžta 106 straipsnio 1 dalyje;

b) įgytos fizinės arba finansinės užtikrinimo priemonės, garantijos arba kredito rizikos mažinimo priemonės nenaudojamos turto pozicijų vertei mažinti;

c) neleidžiama įskaityti paskolų ir indėlių.

6. Įstaigos nustato II priede išvardytų straipsnių ir kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 269 straipsnyje nurodytą rinkos vertės metodą arba 270 straipsnyje nurodytą pradinės rizikos metodą. Pradinės rizikos metodą įstaigos gali naudoti, kad nustatytų II priede išvardytų straipsnių ir kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę tik jeigu šį metodą jos taiko ir minėtų straipsnių pozicijų vertei nustatyti, tenkinant nuosavų lėšų reikalavimą, nustatytą 87 straipsnyje.

Nustatydamos II priede išvardytų straipsnių ir kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę, įstaigos turi atsižvelgti į novacijų sutarčių ir kitų užskaitos susitarimų, išskyrus įpareigojančius abipusius produktų užskaitos susitarimus, poveikį vadovaudamosi 289 straipsniu.

7. Įstaigos nustato atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, ilgalaikių mokėjimo sandorių ir ribinio skolinimosi sandorių pozicijų vertę pagal 215 straipsnio 1–3 dalis ir atsižvelgia į pagrindinių užskaitos susitarimų, išskyrus įpareigojančius abipusius produktų užskaitos susitarimus, poveikį vadovaudamosi 201 straipsniu.

8. Įstaigos nustato nebalansinių straipsnių, išskyrus II priede išvardytus straipsnius, kredito išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, ilgalaikių mokėjimo sandorių ir ribinio skolinimosi sandorių pozicijų vertę pagal 106 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamos į šiuos tame straipsnyje išvardytų specifinės kredito rizikos korekcijų pakeitimus:

a) specifinės kredito rizikos korekcija nepanaudoto kredito priemonių, kurias galima bet kuriuo metu besąlygiškai atšaukti be įspėjimo ir kurios nurodytos I priedo 4 dalies pirmoje įtraukoje, atveju yra 10 proc.;

b) specifinės kredito rizikos korekcija visų kitų I straipsnyje išvardytų nebalansinių straipsnių atveju yra 100 proc.

9. Įstaigos nustato II priede išvardytų straipsnių ir kredito išvestinių finansinių priemonių, kurios sudaro nebalansinius straipsnius, pozicijų vertę 6 dalyje nurodyta tvarka.

Įstaigos nustato atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, ilgalaikių mokėjimo sandorių ir ribinio skolinimosi sandorių, kurie sudaro nebalansinius straipsnius, pozicijų vertę 7 dalyje nustatyta tvarka.

10. Apskaičiuodamos pozicijų vertę, kaip nustatyta 6, 7 ir 9 dalyse, įstaigos gali nuspręsti netaikyti 5 dalies b punkte nurodyto principo.

417 straipsnis Informacijos teikimo reikalavimas

1. Įstaigos pateikia kompetentingoms institucijoms visą būtiną informaciją apie finansinio sverto koeficientą ir jo sudedamąsias dalis, kaip apibrėžta 416 straipsnyje. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į šią informaciją atlikdamos priežiūrinį tikrinimą, kaip nurodyta Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 92 straipsnyje.

EBI reikalavimu kompetentingos institucijos pateikia EBI iš įstaigų gautą informaciją, kad sudarytų palankesnes sąlygas 482 straipsnyje numatytam tikrinimui atlikti.

2. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia vienodo informacijos teikimo šablono turinį ir formą tenkindama 1 dalyje nurodytą informacijos teikimo reikalavimą, pateikia nurodymus dėl tokio šablono naudojimo ir nustato informacijos teikimo dažnumą ir laiką.

Nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

AŠTUNTA DALIS ĮSTAIGŲ ATSKLEIDŽIAMA INFORMACIJA

I antraštinė dalis Bendrieji principai

418 straipsnis Informacijos atskleidimo reikalavimų taikymo sritis

1. Įstaigos viešai atskleidžia II antraštinėje dalyje nurodytą informaciją, vadovaudamosi 419 straipsnio nuostatomis.

2. Vadovaudamosi trečia dalimi, kompetentingos institucijos leidžia taikyti III antraštinėje dalyje nurodytas priemones ir metodiką su sąlyga, kad įstaigos viešai atskleidžia ten pateiktą informaciją.

3. Įstaigos patvirtina formalią politiką, siekdamos laikytis šioje dalyje nurodytų informacijos atskleidimo reikalavimų ir turėti savo atskleidžiamos informacijos tinkamumo, įskaitant jos patikrinimą ir dažnumą, įvertinimo politiką. Įstaigos taip pat taiko vertinimo, ar jų atskleidžiama informacija rinkos dalyviams išsamiai parodo jų rizikos pobūdį, politiką.

Kai tokia atskleidžiama informacija rinkos dalyviams išsamiai neparodo rizikos pobūdžio, įstaigos viešai skelbia ne tik tą informaciją, kurios reikalaujama pagal 1 dalį, bet ir kitą būtiną informaciją. Tačiau reikalaujama, kad jos atskleistų tik tą informaciją, kuri yra esminė ir nėra privati ar konfidenciali, pagal 419 straipsnį.

4. Jei prašoma, įstaigos turi raštu paaiškinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir kitoms paskolų paraiškas pateikusioms įmonėms savo sprendimus dėl reitingų paskoloms. Su tuo susijusios įstaigų administracinės išlaidos turi atitikti paskolos dydį.

419 straipsnis Informacija, kuri nėra esminė, priklausanti nuosavybės teise ar konfidenciali

1. Įstaigos gali neatskleisti II antraštinėje dalyje išvardytų vienos ar daugiau rūšių informacijos, jeigu taip atskleista informacija nelaikoma esmine, išskyrus informaciją, nurodytą 424 straipsnyje.

Informacija laikoma esmine atskleidžiama informacija, jei jos praleidimas arba netinkamas pateikimas galėtų pakeisti arba padaryti įtaką vartotojo, kuris remiasi tokia informacija priimdamas ekonominio pobūdžio sprendimus, vertinimui arba sprendimui.

2. Įstaigos gali neatskleisti II ir III antraštinėse dalyse išvardytų atskleidžiamos informacijos vieno ar daugiau elementų, jeigu tokie elementai apimtų informaciją, kuri pagal antrą ir trečią pastraipas laikoma priklausančia nuosavybės teise ar konfidencialia informacija, išskyrus informaciją, nurodytą 424 straipsnyje.

Informacija laikoma įstaigai nuosavybės teise priklausančia informacija, jeigu ją atskleidus viešai, būtų pakenkta įstaigos konkurencinei padėčiai. Ji gali apimti informaciją apie produktus arba sistemas, kuria dalijantis su konkurentais, mažėja įstaigos investicijų vertė.

Informacija laikoma konfidencialia, jeigu dėl įsipareigojimų klientams arba kitų įpareigojančių ryšių su sandorio šalimi įstaiga privalo laikytis konfidencialumo.

3. 2 dalyje nurodytais atvejais įstaiga savo atskleidžiamoje informacijoje nurodo faktą, kad tam tikri informacijos elementai yra neatskleidžiami, tokio neatskleidimo priežastį ir paskelbia bendrą informaciją tuo klausimu, kuriam taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai, jei ši informacija nelaikoma priklausančia nuosavybės teise arba konfidencialia.

420 straipsnis Informacijos atskleidimo dažnumas

Įstaigos paskelbia atskleidžiamą informaciją, kurios reikia pagal šią dalį, ne rečiau kaip kartą per metus.

Kasmet atskleidžiama informacija skelbiama tą pačią dieną, kai skelbiamos metinės finansinės ataskaitos.

Įstaigos turi įvertinti poreikį atskleisti tam tikrą arba visą informaciją dažniau negu kartą per metus, atsižvelgdama į atitinkamas savo verslo charakteristikas, pavyzdžiui, veiklos mastą, veiklos sritį, buvimą skirtingose šalyse, dalyvavimą įvairiuose finansiniuose sektoriuose ir dalyvavimą tarptautinėse finansų rinkose bei mokėjimuose, atsiskaitymuose ir tarpuskaitos sistemose. Įvertinant ypatingas dėmesys skiriamas galimam dažnesnio informacijos, nustatytos 424 straipsnyje ir 425 straipsnio b–e punktuose, ir informacijos apie galimą riziką bei kitus linkusius greitai kisti veiklos aspektus atskleidimo poreikiui.

421 straipsnis Informacijos atskleidimo priemonės

1. Įstaigos pačios gali nuspręsti, koks turi būti tinkamas būdas, vieta ir tikrinimo priemonės, kad būtų tinkamai laikomasi šioje dalyje nurodytų informacijos atskleidimo reikalavimų. Kiek tai įmanoma, visa atskleidžiama informacija turi būti pateikiama vienodai ar vienoje vietoje.

2. Gali būti laikoma, kad lygiavertė įstaigų atskleidžiama informacija, vadovaujantis apskaitos, kotiravimo ar kitais reikalavimais, atitinka šią dalį. Jeigu atskleidžiama informacija neįtraukta į finansines ataskaitas, įstaigos nurodo, kur ją galima rasti.

II antraštinė dalis Techniniai skaidrumo ir informacijos atskleidimo kriterijai

422 straipsnis Rizikos valdymo tikslai ir politika

1. Įstaigos atskleidžia savo rizikos valdymo tikslus ir politiką pagal kiekvieną atskirą rizikos kategoriją, įskaitant riziką, nurodytą šioje antraštinėje dalyje. Atskleidžiama:

a)       rizikos valdymo strategija ir procesai;

b)       atitinkamos rizikos valdymo grupės struktūra ir organizavimas, įskaitant vadovus ir įstatus, arba kitos atitinkamos struktūros;

c)       ataskaitų apie riziką ir jos vertinimo sistemų apimtis ir pobūdis;

d)       apsidraudimo ir rizikos mažinimo politika, taip pat strategija ir procesai, skirti apsidraudimo ir kredito rizikos mažinimo priemonių nuolatiniam veiksmingumui stebėti;

e)       valdymo organo patvirtintas pareiškimas dėl įstaigos rizikos valdymo struktūros tinkamumo, kuriame užtikrinama, kad taikomos rizikos valdymo sistemos, atsižvelgiant į įstaigos pobūdį ir strategiją, yra tinkamos;

f)        valdymo organo patvirtinta glausta rizikos ataskaita, kurioje trumpai aprašomas bendras įstaigos rizikos pobūdis, siejamas su verslo strategija. Šioje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai koeficientai ir skaičiai, pagal kuriuos išorės suinteresuotosios šalys gali susidaryti glaustą, bet visapusišką nuomonę apie įstaigos rizikos pobūdžio ir valdymo organo nustatytos priimtinos rizikos sąveiką.

2. Įstaigos atskleidžia tokią su valdymo struktūra susijusią informacija, įskaitant reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus atnaujintą informaciją:

a)       direktorių postų, kuriuos užima valdymo organo nariai, skaičių;

b)       valdymo organų narių atrankos politiką ir jų faktines žinias, įgūdžius ir kompetenciją;

c)       įvairovės politiką, taikomą atrenkant valdymo organo narius, jos tikslus ir svarbius tos politikos uždavinius, taip pat šių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo mastą;

d)       informaciją apie įstaigos įsteigtą atskirą rizikos komitetą ir rizikos komiteto posėdžių skaičių;

e)       informacijos srauto, susijusio su priežiūros funkcijas atliekančiu valdymo organu, aprašymą.

423 straipsnis Taikymo sritis

Pagal Direktyvą [įrašo Leidinių biuras] įstaigos atskleidžia tokią su šio reglamento reikalavimų taikymo sritimi susijusią informaciją:

a) įstaigos, kuriai taikomi šio reglamento reikalavimai, pavadinimą;

b) konsolidavimo apskaitos ir priežiūros tikslais – bendrąjį skirtumų aprašymą su glaustu subjektų aprašu, kuriame nurodoma, ar jie yra:

i)        visiškai konsoliduoti;

ii)       proporcingai konsoliduoti;

iii)       atskaityti iš nuosavų lėšų;

iv)      nei konsoliduoti, nei atskaityti;

c) bet kokias dabartines arba numatomas esmines praktines arba teisines kliūtis greitai pervesti nuosavas lėšas arba vykdyti įsipareigojimus tarp patronuojančiosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių;

d) bendrą sumą, kuria faktinės nuosavos lėšos yra mažesnės negu reikalaujama suma visose patronuojamosiose įmonėse, neįtrauktose į konsolidavimą, ir tokių patronuojamųjų įmonių pavadinimas arba pavadinimai;

e) jei įmanoma, nuostatų, išdėstytų 6 ir 8 straipsniuose, taikymo aplinkybes.

424 straipsnis Nuosavos lėšos

1. Įstaigos atskleidžia tokią su savo nuosavomis lėšomis susijusią informaciją:

a) 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, papildomų 1 lygio straipsnių, 2 lygio straipsnių bei filtrų ir atskaitymų, pagal 29–32, 33, 53, 63 ir 74 straipsnius taikomų įstaigos nuosavoms lėšoms, visišką suderinimą ir balansą, įtrauktą į įstaigos audituotas finansines ataskaitas;

b) 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomų 1 lygio priemonių bei 2 lygio priemonių, kurias išleido įstaiga, pagrindinių savybių aprašymą;

c) visų 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių visas sąlygas;

d) atskirai atskleidžiamą informaciją apie pobūdį ir sumas:

i)        kiekvieno rizikos ribojimo filtro, taikomo pagal 29–32 straipsnius;

ii)       kiekvieno atskaitymo, atlikto pagal 33, 53 ir 63 straipsnius;

iii)      straipsnių, neatskaitytų pagal 44, 45, 53, 63 ir 74 straipsnius;

e) visų apribojimų, taikomų apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal šį reglamentą, bei priemonių, rizikos ribojimo filtrų ir atskaitymų, kuriems taikomi šie apribojimai, aprašymą;

f) kai įstaigos atskleidžia kapitalo koeficientus, apskaičiuotus pagal nuosavų lėšų, nustatytų kitais pagrindais, nei nurodyta šiame reglamente, komponentus, išsamų pagrindo, pagal kurį apskaičiuojami minėti kapitalo koeficientai, paaiškinimą.

2. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo vienodus informacijos atkleidimo pagal 1 dalies a, b, d ir e punktus šablonus.

Nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

425 straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai

Įstaigos atskleidžia tokią su atitiktimi reikalavimams, nustatytiems Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 87 ir 72 straipsniuose, susijusią informaciją:

a) įstaigos metodų, skirtų vertinti jos vidaus kapitalo pakankamumą, dabartinei ir būsimai veiklai palaikyti, santrauką;

b) įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriumi – 8 proc. pagal riziką įvertintų pozicijų sumų kiekvienai pozicijų klasei, nurodytai 107 straipsnyje;

c) kredito įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintas pozicijų sumas vadovaujantis trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriumi – 8 proc. pagal riziką įvertintų pozicijų sumų kiekvienai pozicijų klasei, nurodytai 142 straipsnyje. Mažmeninių pozicijų klasės atveju šis reikalavimas taikomas kiekvienai pozicijų kategorijai, kuriai priklauso skirtingos koreliacijos pagal 149 straipsnio 1–4 dalis. Akcijų pozicijų klasės atveju šis reikalavimas taikomas:

i)        kiekvienam iš metodų, numatytų 150 straipsnyje;

ii)       pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, privataus emitento akcijų pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose ir kitoms pozicijoms;

iii)       pozicijoms, kurioms taikomos priežiūros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl nuosavų lėšų poreikio;

iv)      pozicijoms, kurioms taikomos nuostatos dėl nuosavų lėšų poreikio, galiojusios prieš įsigaliojant šiam reglamentui;

d) nuosavų lėšų poreikiams, apskaičiuotiems pagal 87 straipsnio b ir c punktus;

e) nuosavų lėšų poreikiams, apskaičiuotiems pagal trečios dalies III antraštinės dalies 2–4 skirsnius ir atskleistiems atskirai.

Įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis 148 straipsnio 5 dalimi arba 150 straipsnio 2 dalimi, atskleidžia pozicijas, priskiriamas kiekvienai kategorijai, nurodytai 148 straipsnio 5 dalyje pateiktoje 1 lentelėje, arba rizikos koeficientams, nurodytiems 150 straipsnio 2 dalyje.

426 straipsnis Sandorio šalies kredito rizikos pozicija

Kaip numatyta III antraštinės dalies 6 skyriuje, įstaigos atskleidžia šią su sandorio šalies kredito rizikos pozicijomis susijusią informaciją:

a) metodo, naudojamo siekiant nustatyti vidaus kapitalą ir kredito limitą atsižvelgiant į sandorio šalies kredito rizikos pozicijas, apibūdinimą;

b) užtikrinimo priemonių užtikrinimo politikos apibūdinimą ir kredito rezervo sukūrimo politikos apibūdinimą;

c) klaidingų sprendimų rizikos pozicijų politikos apibūdinimą;

d) užtikrinimo priemonės dydžio, kurį įstaiga turėtų pateikti skolinimo reitingų kritimo atveju, įtakos apibūdinimą;

e) bendrąją aktualią tikrą sandorių vertę, užskaitų naudą, įskaitytas dabartines kredito pozicijas, turimas užtikrinimo priemones ir grynąsias kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijas. Grynoji kredito išvestinių finansinių priemonių pozicija yra kredito pozicija su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusiuose sandoriuose, atsižvelgus į teisiškai galiojančius užskaitos sandorius ir susitarimus dėl užtikrinimo priemonių;

f) pozicijų vertės dydžius, taikant atitinkamą III antraštinės dalies 6 skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytą metodą;

g) tariamąją kredito išvestinių finansinių priemonių apdraudimo vertę ir dabartinių kredito pozicijų paskirstymą pagal kredito pozicijų tipus;

h) su kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusius sandorius (tariamąją vertę), suskirstytus pagal panaudojimą įstaigos nuosavam portfeliui, šios įstaigos tarpininkavimo veiklai, taip pat naudojamų kredito išvestinių finansinių priemonių produktų paskirstymą, šiuos dar suskirstant pagal užtikrinamą ir užsitikrinamą atskirų produktų grupių apsaugą;

i) α įvertį, jei kompetentinga institucija leido įstaigai nustatyti α įvertį.

427 straipsnis Kapitalo rezervai

1. Įstaiga atskleidžia šią su anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimų, nurodytų Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] VII antraštinės dalies 4 skyriuje, vykdymu susijusią informaciją:

a)       jis kredito pozicijų geografinį pasiskirstymą, svarbų apskaičiuojant įstaigos anticiklinį kapitalo rezervą;

b)       įstaigai būdingo anticiklinio kapitalo rezervo sudėtį.

2. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo informacijos atskleidimo reikalavimus, išdėstytus 1 dalyje.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

428 straipsnis Kredito rizikos koregavimai

Įstaigos atskleidžia tokią su kredito rizika ir gautinų sumų sumažėjimo rizika susijusią informaciją:

a) apskaitos tikslais – pradelstų ir nuvertėjusių pozicijų apibrėžtis;

b) specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimų nustatymo būdų ir metodų aprašymą;

c) bendrą pozicijų sumą po įskaitymų (abipusio pozicijų padengimo) apskaitos ir neatsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį, taip pat pozicijų, išskaidytų pagal įvairias pozicijų klasių rūšis, vidurkius per tam tikrą laikotarpį;

d) geografinį pozicijų, išskaidytų pagal reikšmingas teritorijas pozicijų klasių atžvilgiu, pasiskirstymą, taip pat, jei prireiktų, išsamesnę informaciją apie tai;

e) pozicijų, išskaidytų pagal pozicijų klases, pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos arba sandorio šalies rūšį, taip pat, jei prireiktų, išsamesnę informaciją apie tai;

f) visų pozicijų, išskaidytų pagal pozicijų klases, pasiskirstymą pagal terminą iki sandorio galiojimo pabaigos, taip pat, jei prireiktų, išsamesnę informaciją apie tai;

g) pagal ekonominės veiklos arba sandorio šalies rūšį, jeigu reikšmingi, sumas:

i)      nuvertėjusių pozicijų ir pradelstų pozicijų, pateiktinų atskirai;

ii)     specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimų;

iii)     specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimų išlaidų per ataskaitinį laikotarpį;

h) nuvertėjusių pozicijų ir pradelstų pozicijų, pateiktinų atskirai, išskaidytų pagal reikšmingas geografines teritorijas, įskaitant, jei įmanoma, specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimų, susijusių su kiekviena geografine teritorija, sumas;

i) nuvertėjusių pozicijų specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimų pakeitimų suderinimą, pateiktą atskirai. Informacijoje pateikiama:

i)        specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimų rūšių aprašymas;

ii)       laikotarpio pradžios likučiai;

iii)       ataskaitinio laikotarpio pozicijų sumos specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimams;

iv)      tikėtiniems pozicijų nuostoliams per ataskaitinį laikotarpį sudarytos ar panaikintos sumos, bet kokie kiti koregavimai, įskaitant koregavimus dėl valiutų keitimo kursų skirtumų, verslo derinių, įsigijimų ir patronuojamųjų įmonių perleidimų ir perkėlimų tarp kredito rizikos koregavimų straipsniai;

v)       laikotarpio pabaigos likučiai.

Tiesiogiai pajamų (nuostolio) ataskaitoje fiksuojami specifinės kredito rizikos koregavimai ir grąžinimai atskleidžiami atskirai.

429 straipsnis Naudojimasis ECAI

Įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriumi, atskleidžia tokią informaciją pagal kiekvieną pozicijos klasę, nurodytą 107 straipsnyje:

a) pripažintų ECAI ir Audito Rūmų pavadinimus ir bet kokių pakeitimų priežastis;

b) pozicijų klases, kurioms naudojama ECAI arba Audito Rūmai;

c) procesų, naudotų perkeliant emisijas ir emisijos kredito įvertinimus į straipsnius, kurie neįtraukti į prekybos knygą, aprašymą;

d) kiekvienos pripažintos ECAI arba Audito Rūmų išorinio reitingo sąsają su kredito kokybės žingsniais, aprašytais trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, atsižvelgiant į tai, kad šios informacijos nereikia atskleisti, jei įstaigos naudojama sąsaja atitinka standartinę EBI skelbiamą sąsają;

e) pozicijų vertes ir pozicijų vertes po kredito rizikos mažinimo procedūrų pritaikymo pagal kiekvieną kredito kokybės žingsnį, aprašytą trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, ir vertes, atskaitytas nuo nuosavų lėšų.

430 straipsnis Rinkos rizikos pozicija

Įstaigos, apskaičiuojančios nuosavų lėšų poreikį pagal 87 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, atskleidžia tuos reikalavimus atskirai kiekvienai rizikai, nurodytai tose nuostatose. Be to, atskirai atskleidžiamas nuosavų lėšų poreikis specifinei palūkanų normos rizikai, susijusiai su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis.

431 straipsnis Operacinė rizika

Įstaigos atskleidžia metodą, kuriuo įvertinama, kaip įstaiga atitinka reikalavimus dėl nuosavų lėšų poreikio operacinei rizikai pagal tą metodą, kurį ji taiko; metodikos, nustatytos 301 straipsnio 2 dalyje, aprašymą, jei įstaiga ją naudoja, įskaitant svarstymus dėl atitinkamų vidaus ir išorės veiksnių, kurie numatyti įstaigos vertinimo metode, o dalinio naudojimo atveju – skirtingų metodikų taikymo apimtis.

432 straipsnis Akcijų pozicijos, neįtrauktos į prekybos knygą

Įstaigos atskleidžia tokią su akcijų pozicijomis, neįtrauktomis į prekybos knygą, susijusią informaciją:

a) skirtumą tarp pozicijų, atsižvelgiant į jų tikslus, įskaitant su kapitalo prieaugiu ir strateginėmis priežastimis susijusius tikslus, ir naudojamų apskaitos metodų bei vertinimo metodikų apžvalgą, įskaitant pagrindines prielaidas ir praktiką, darančią poveikį vertinimui, ir bet kokius svarbius šios praktikos pakeitimus;

b) balansinę vertę, tikrąją vertę ir pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, palyginimą su rinkos kaina, jeigu ši reikšmingai skiriasi nuo tikrosios vertės;

c) pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, rūšis, pobūdį ir sumas, privačių akcijų pozicijas pakankamai diversifikuotuose portfeliuose ir kitas pozicijas;

d) sukauptą laikotarpio realizuotą pelną arba nuostolius dėl pardavimų ir realizavimo; ir

e) bendrąjį nerealizuotąjį pelną arba nuostolį, bendrąjį neatskleistą perkainojimo pelną arba nuostolį ir bet kurią iš šių sumų, įtrauktą į pradines arba papildomas nuosavas lėšas.

433 straipsnis Palūkanų normos rizika pozicijoms, neįtrauktoms į prekybos knygą

Įstaigos atskleidžia tokią su palūkanų normos rizika pozicijoms, neįtrauktoms į prekybos knygą, susijusią informaciją:

a) palūkanų normos rizikos pobūdį ir pagrindines prielaidas (įskaitant prielaidas dėl išankstinių paskolų grąžinimų ir neterminuotų indėlių sąlygų) ir palūkanų normos rizikos vertinimo dažnumą;

b) įplaukų, ekonominės vertės arba kitų atitinkamų priemonių, vadovybės naudojamų palūkanų normos svyravimams valdyti taikant palūkanų normos rizikos vertinimo metodus, pokyčius, išskaidytus pagal valiutas.

434 straipsnis Pozicija pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms

Įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių ar nuosavų lėšų poreikį pagal 326 arba 327 straipsnį, atskleidžia tokią informaciją (jei reikia, atskirai pateikia savo prekybos ir ne prekybos knygų duomenis):

a) kredito įstaigos tikslų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais veikla, aprašymą;

b) kitos rizikos pobūdį, įskaitant likvidumo riziką, būdingą vertybiniais popieriais pakeistam turtui;

c) rizikos rūšį pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų prioritetiškumo požiūriu ir turto, kuriuo pagrįstos tokios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, prisiimto ir išlaikyto vykdant pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, požiūriu;

d) įvairius vaidmenis, kuriuos įstaiga atlieka pakeitimo vertybiniais popieriais procese;

e) informaciją, kiek kredito įstaiga prisideda atliekant kiekvieną iš d punkte nurodytų vaidmenų;

f) esamų kredito pakeitimų ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rinkos rizikos pokyčių stebėjimo procesų aprašymą, įskaitant tai, kaip pagrindinio turto pokyčiai veikia pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, ir aprašymą, kaip tie procesai skiriasi pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju;

g) kredito įstaigos politikos, kuria valdomas apsidraudimas ir netiesioginis užtikrinimas, siekiant sumažinti neperleistų pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų riziką, aprašymą, įskaitant reikšmingų apsidraudimo sandorio šalių identifikavimą pagal atitinkamą rizikos pozicijos rūšį;

h) pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodus, kuriuos įstaigos taiko vykdydamos savo pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rūšis, kurioms taikomas kiekvienas metodas;

i) SPPVPS rūšis, kurias įstaiga, kaip rėmėja, naudoja trečiųjų šalių pozicijoms vertybiniais popieriais pakeisti, įskaitant, ar ir kokia forma bei kokiu mastu įstaiga turi pozicijų su šiais SPPVPS, atskirai balansiniuose ir nebalansiniuose straipsniuose, taip pat subjektų, kuriuos įstaiga valdo ar kuriems ji teikia rekomendacijas ir kurie investuoja į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurias įstaiga pakeitė vertybiniais popieriais, arba į SPPVPS, kuriuos remia įstaiga, sąrašą;

j) kredito įstaigos pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos apskaitos politikos santrauką, įskaitant:

i)        ar sandoriai laikomi pardavimu ar finansavimu;

ii)       pardavimo pelno pripažinimą;

iii)       pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertinimo metodus ir pagrindines prielaidas, įvesties duomenis ir pokyčius, palyginti su ankstesniu laikotarpiu;

iv)      sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais, jei jo neapima jokia kita apskaitos politika, vertinimą;

v)       tai, kaip vertinamas turtas, kuris turi būti pakeistas vertybiniais popieriais, ir tai, ar jis pripažįstamas įstaigos ne prekybos knygoje, ar prekybos knygoje;

vi)      priemonių, kurių gali prireikti įstaigai vertybiniais popieriais pakeistam turtui finansiškai paremti, įsipareigojimų pripažinimo balanse politiką;

k) ECAI, naudojamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, pavadinimus ir pozicijų pagal kiekvieną agentūrą rūšis;

l) kai taikytina, vidaus vertinimo metodo, nustatyto trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnyje, aprašymą, įskaitant vidaus vertinimo proceso struktūrą ir ryšį tarp vidaus vertinimo ir išorės reitingų, tai, kaip vidaus vertinimas naudojamas ne IAA kapitalo tikslais, vidaus vertinimo proceso kontrolės mechanizmus, įskaitant nepriklausomumo, atskaitomybės ir vidaus vertinimo proceso peržiūros aprašymą; pozicijų rūšis, kurioms taikomas vidaus vertinimo procesas, ir nepalankius veiksnius, naudojamus nustatant kredito vertės padidinimo lygius, pagal pozicijų rūšį;

m) bet kokių kokybinių atskleistų duomenų, nurodytų n–q punktuose, reikšmingų pokyčių nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio, paaiškinimą;

n) atskirai prekybos ir ne prekybos knygoms šią informaciją pagal pozicijų rūšį:

i)        bendrą neapmokėtų pozicijų, kurias įstaiga pakeitė vertybiniais popieriais, sumą, atskirai nurodant tradicinį ir sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais ir pakeitimą vertybiniais popieriais, kurio atžvilgiu įstaiga veikia tik kaip rėmėja;

ii)       bendrą balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, neperleistų ar įsigytų, ir nebalansinių pavertimo vertybiniais popieriais pozicijų sumą;

iii)       bendrą turto, kuris turi būti pakeistas vertybiniais popieriais, sumą;

iv)      bendras pakeistų vertybiniais popieriais priemonių, kurioms taikomas išankstinis amortizacijos vertinimas, panaudotas pozicijas, priskiriamas atitinkamai iniciatoriaus ar investuotojo dalims, bendrą įstaigos nuosavų lėšų poreikį dėl iniciatoriaus interesų ir bendrą įstaigos nuosavų lėšų poreikį dėl panaudoto balanso ir nepanaudotų eilučių investuotojo akcijų;

v)       pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurios atimamos iš nuosavų lėšų ar pagal riziką įvertintos 1 250 proc., sumą;

vi)      einamojo laikotarpio pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos santrauką, įskaitant pozicijų, pakeistų vertybiniais popieriais, sumą ir pripažintą pardavimo pelną arba nuostolį;

o) atskirai prekybos ir ne prekybos knygoms šią informaciją:

i)        bendrą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, neperleistų ar įsigytų, sumą ir susijusį nuosavų lėšų poreikį, išskaidytą pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ir toliau išskaidytą į prasmingą rizikos koeficientų ar nuosavų lėšų poreikio grupių skaičių kiekvieno taikomo nuosavų lėšų poreikio metodo atžvilgiu;

ii)       bendrą pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, neperleistų ar įsigytų, sumą, išskaidytą pagal pozicijas prieš apsidraudimą (draudimą) ir po apsidraudimo (draudimo) ir pagal pozicijas finansiniams garantams, išskaidytas pagal garanto kreditingumo kategorijas ar garanto pavadinimą;

p) ne prekybos knygos ir pozicijų, kurias įstaiga pakeičia vertybiniais popieriais, atžvilgiu, nuvertėjusio ar pradelsto turto, pakeisto vertybiniais popieriais, sumą ir nuostolius, kuriuos įstaiga pripažįsta einamuoju laikotarpiu (ir viena, ir kita išskaidoma pagal pozicijų rūšis);

q) prekybos knygos atžvilgiu, visas neapmokėtas pozicijas, kurias kredito įstaiga pakeitė vertybiniais popieriais ir kurioms taikomas nuosavų lėšų poreikis rinkos rizikai padengti, išskaidytas į tradicines ir sintetines ir pagal pozicijų rūšis;

r) kai tinkama, informaciją, ar įstaiga suteikė paramą pagal 243 straipsnio 1 dalį ir poveikį nuosavoms lėšoms.

435 straipsnis Atlyginimų politika

1. Įstaigos atskleidžia tokią informaciją apie įstaigos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi esminio poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką ir praktiką:

a)       informacija, susijusi su sprendimų priėmimo procesu, taikomu nustatant atlyginimų nustatymo politiką, prireikus įskaitant informaciją apie atlyginimų nustatymo komiteto sudėtį ir įgaliojimus, išorės konsultantą, kurio paslaugomis pasinaudota nustatant atlyginimų nustatymo politiką, ir svarbių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį;

b)       informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;

c)       svarbiausi atlyginimų nustatymo sistemos struktūros požymiai, įskaitant informaciją apie kriterijus, naudojamus veiklos rezultatams vertinti, ir koregavimą pagal riziką, atidėjimo politiką bei skyrimo kriterijus;

d)       informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė į akcijas, pasirinkimo sandorius ar kintamąsias atlyginimo dalis;

e)       pagrindiniai kintamųjų atlyginimo dalių sistemos ir bet kokios kitos negrynaisiais pinigais gaunamos naudos kriterijai ir priežastys;

f)        bendra kiekybinė informacija apie atlyginimus, suskirstyta pagal verslo sritis;

g)       bendra kiekybinė informacija apie atlyginimus, suskirstyta pagal vadovybę ir darbuotojus, kurių veiksmai daro esminį poveikį kredito įstaigos rizikos pobūdžiui, nurodant:

i)        atlyginimų sumas finansiniais metais, suskaidytas į fiksuotąjį ir kintamąjį atlyginimą, ir gavėjų skaičių;

ii)       kintamojo atlyginimo, suskaidyto į grynuosius pinigus, akcijas, su akcijomis susijusias priemones ir kitas dalis, sumas ir formą;

iii)      likusio neišmokėto atidėto atlyginimo, suskaidyto į paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumas;

iv)      atidėto atlyginimo, skirto finansiniais metais, išmokėto ir sumažinto koreguojant pagal veiklos rezultatus, sumas;

v)       išmokas sudarant naujas darbo sutartis bei išeitines išmokas finansiniais metais ir tokių išmokų gavėjų skaičių;

vi)      išeitinių išmokų sumas finansiniais metais, tokių išmokų gavėjų skaičių ir didžiausią sumą, išmokėtą vienam asmeniui;

h)       asmenų, kuriems per finansinius metus sumokama 1 mln. EUR arba daugiau, skaičių, suskaidytą pagal 500 000 EUR atlyginimo grupes.

2. Įstaigų, kurios yra reikšmingos dėl savo dydžio, vidaus organizacijos, veiklos pobūdžio, aprėpties ir sudėtingumo, atveju – kiekybinė informacija, nurodyta šiame straipsnyje, aip pat skelbiama viešai apie asmenis, kurie vadovauja įstaigos veiklai, pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 13 straipsnio 1 dalį.

Įstaigos laikosi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų taip, kaip laikoma tinkama atsižvelgiant į jų dydį, vidaus organizaciją ir veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą, ir nepažeidžia Direktyvos 95/46/EB.

436 straipsnis Finansinis svertas

1. Įstaigos atskleidžią tokią su jų finansinio sverto koeficientu, kaip apibrėžta 416 straipsnyje, ir pernelyg didelės finansinio sverto rizikos valdymu, kaip apibrėžta Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 4 straipsnio 2 dalies B punkte, informaciją:

a) finansinio sverto koeficientą;

b) bendro pozicijos mato analizę;

c) pernelyg didelės finansinio sverto rizikos valdymo procesų aprašymą;

d) veiksnių, turėjusių poveikį finansinio sverto koeficientui per tą laikotarpį, su kuriuo siejamas atskleidžiamas finansinio sverto koeficientas, aprašymą.

2. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato vienodą informacijos atskleidimo šabloną, taikomą 1 dalyje nurodytai informacijai, ir pateikia nurodymus dėl tokio šablono naudojimo.

Nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

III antraštinė dalis Konkrečių priemonių arba metodikų naudojimo kvalifikaciniai reikalavimai

437 straipsnis IRB metodo taikymas kredito rizikai

Įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką vertinamos pozicijos sumas pagal IRB metodą, atskleidžia šią informaciją:

a) kompetentingos institucijos leidimą taikyti metodą arba pereiti prie jo;

b) paaiškinimą ir peržiūrą:

i)        vidaus reitingų sistemų struktūros bei vidaus ir išorės reitingų santykių;

ii)       vidaus įverčių, kitų, nei naudojamų apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriumi, naudojimo;

iii)       kredito rizikos mažinimo proceso valdymo ir pripažinimo;

iv)      reitingų sistemų kontrolės mechanizmų, įskaitant nepriklausomumo, atskaitomybės ir reitingų sistemų peržiūros aprašymą;

c) vidaus reitingų proceso aprašymą, pateikiamą atskirai tokių pozicijų klasėms:

i)        centrinės valdžios ir centrinių bankų;

ii)       institucijų;

iii)       įmonių, įskaitant MVĮ, kurios specializuojasi skolinti ir pirkti įmonių gautinas sumas;

iv)      mažmeninių pozicijų pagal kiekvieną pozicijų kategoriją, kuriai priklauso skirtingos koreliacijos, nurodytos 149 straipsnio 1–4 dalyse;

v)       akcijų;

d) pozicijos vertes kiekvienai 142 straipsnyje nurodytai pozicijų klasei. Kai įstaigos apskaičiuodamos rizikos veikiamas pozicijos vertes naudoja nuosavus įverčius, LGD arba perskaičiavimo veiksnius, reikalavimai vyriausybėms, centriniams bankams, institucijoms ir bendrovėms turėtų būti paskelbiami atskirai nuo pozicijų, kurioms įstaigos tokių įverčių netaiko;

e) apie kiekvieną pozicijų klasę: centrinė valdžia ir centriniai bankai, institucijos, įmonės ir akcijos, ir pagal pakankamą įsipareigojančiojo asmens grupių skaičių (įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo), kad būtų galima prasmingai diferencijuoti kredito riziką, įstaigos atskleidžia:

i)        bendros pozicijos, įskaitant pozicijų klasėms: centrinė valdžia ir centriniai bankai, institucijos ir įmonės – negrąžintų paskolų suma ir nepanaudotų įsipareigojimų pozicijų vertė, o akcijoms – negrąžinta suma;

ii)       vidutinį svertinį rizikos koeficientą, kaip svorius naudojant poziciją;

iii)       įstaigos, naudojančios savo perskaičiavimo veiksnių įverčius pagal riziką įvertintoms pozicijoms apskaičiuoti – nepanaudotų įsipareigojimų sumą ir kiekvienai pozicijos klasei – vidutinę svertinę poziciją, kaip svorius naudojant pozicijas;

f) mažmeninių pozicijų klasei ir kiekvienai iš kategorijų, apibrėžtų c punkto iv papunktyje arba e punkte, nurodytą atskleidimą (jeigu taikytina, grupės mastu) arba pozicijų analizę (negrąžintos paskolos ir nepanaudotų įsipareigojimų pozicijų vertė), palyginti su pakankamu EL grupių skaičiumi, kad būtų galima prasmingai kredito riziką diferencijuoti (jeigu įmanoma, grupės mastu);

g) faktinius kiekvienos pozicijų klasės (mažmeninei – kiekvienos kategorijos, apibrėžtos c punkto iv papunktyje) specifinės kredito rizikos koregavimus prieš tai buvusiu laikotarpiu ir kaip tai skiriasi nuo ankstesnės patirties;

h) veiksnių, turėjusių įtakos nuostoliams prieš tai buvusiu laikotarpiu (pavyzdžiui, ar įstaiga apskaičiavo didesnius nei vidutiniškai įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius, ar taikė aukštesnius nei vidutinis LGD ir perskaičiavimo veiksnius), aprašymą;

i) įstaigos įvertinimus, palyginti su faktiniais rezultatais ilgesniu laikotarpiu. Tai apima informaciją apie nuostolių įvertinimus, palyginti su faktiniais nuostoliais kiekvienoje pozicijų klasėje (mažmeninei – kiekvienai kategorijai, kaip apibrėžta papunkčio iv dalyje) per laikotarpį, kurio pakanka prasmingam kiekvienos pozicijų klasės (mažmeninei – kiekvienai kategorijai, kaip apibrėžta c papunkčio iv dalyje) vidaus reitingų procesų veikimo įvertinimui. Jeigu tinkama, įstaigos tai toliau išskaido, pateikdamos PD analizę ir  LGD ir perskaičiavimo veiksnių rezultatus (taikoma įstaigoms, kurios naudoja savo LGD įverčius ir (arba) perskaičiavimo veiksnius), palyginti su įverčiais, pirmiau nustatytais atskleidžiant kiekybinį rizikos vertinimą;

j) visoms pozicijų klasėms, nurodytoms 142 straipsnyje, ir kiekvienai pozicijos kategorijai, kuriai priskiriamos skirtingos 149 straipsnio 1–4 dalyse nurodytos koreliacijos:

i)        įstaigų, kurios apskaičiuodamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas naudoja savus LGD įverčius, atveju pagal poziciją įvertintą vidutinį LGD ir PD procentais kiekvienai atitinkamai kredito pozicijų geografinei vietovei;

ii)       įstaigų, kurios nenaudoja savų LGD įverčių, atveju pagal poziciją įvertintą vidutinį PD procentais kiekvienai atitinkamai kredito pozicijų geografinei vietovei.

Taikant c papunktį, aprašymas apima pozicijų, įtrauktų į pozicijų klases, rūšis, apibrėžtis, metodus ir duomenis PD įvertinimui ir patikimumo patvirtinimui, ir, jei taikytina, LGD ir perskaičiavimo veiksnius, įskaitant prielaidas, kuriomis remiamasi išvedant šiuos kintamuosius ir reikšmingų nukrypimų nuo įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties aprašymai, kaip nustatyta 174 straipsnyje, įskaitant plačius segmentus, kuriems tokie nukrypimai turi įtakos.

Taikant j punktą, atitinkama kredito pozicijų geografinė vietovė – pozicijos valstybėms narėms, kuriose įstaigai duotas leidimas vykdyti veiklą, ir valstybėms narėms arba trečiosioms šalims, kuriose įstaigos vykdo savo veiklą, įsteigusios filialą arba patronuojamąją įmonę.

438 straipsnis Kredito rizikos mažinimo metodų taikymas

Įstaigos, taikančios kredito rizikos mažinimo metodą, atskleidžia tokią informaciją:

a) balansinių ir nebalansinių įskaitymo sandorių naudojimo politiką ir procesus bei naudojimo mastą;

b) užtikrinimo priemonės vertinimo ir valdymo politiką ir procesus;

c) pagrindinių įstaigos taikomų užtikrinimo priemonių rūšių aprašymą;

d) garantų informaciją apie laiduotojų ir kredito išvestinių priemonių pardavėjų pagrindinius tipus ir jų patikimumą;

e) informaciją apie taikomų kredito rizikos mažinimo priemonių rinkos ir kredito rizikos koncentracijas;

f) įstaigoms, apskaičiuojančioms pagal riziką įvertintas pozicijas pagal standartizuotą arba IRB metodą, bet nepateikiančioms savo LGD įverčių arba perskaičiavimo veiksnių pagal pozicijų klases, kiekvienai pozicijos klasei atskirai, visą užtikrintą pozicijos vertę (po to, jei taikoma, ir balansinių, ir nebalansinių įskaitymo sandorių) – po nepastovumo korekcijų – išskaidytą pagal reikalavimus atitinkančias finansines užtikrinimo priemones ir kitas reikalavimus atitinkančias užtikrinimo priemones;

g) įstaigoms, apskaičiuojančioms pagal riziką įvertintas pozicijas pagal standartizuotą arba IRB metodą, kiekvienai pozicijos klasei atskirai, garantijomis arba kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis užtikrintą visą pozicijos vertę (po to, jei taikoma, ir balansinius, ir nebalansinius įskaitymo sandorius). Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasėms šis reikalavimas taikomas kiekvienam iš metodų, nustatytų 150 straipsnyje.

439 straipsnis Pažangiojo vertinimo metodo taikymas operacinei rizikai įvertinti

Įstaigos, kurios nuosavų lėšų poreikį operacinei rizikai padengti skaičiuoja pagal pažangųjį vertinimo metodą, atskleidžia draudimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų, naudojamų šiai rizikai mažinti, aprašymą.

440 straipsnis Vidaus rinkos rizikos modelių taikymas

Įstaigos, apskaičiuojančios nuosavų lėšų poreikį pagal 352 straipsnį, atskleidžia informaciją apie:

a) kiekvienos portfelio sudedamosios dalies:

i)        naudotų modelių charakteristikas;

ii)       kai tinkama, vidaus modelių, taikomų papildomai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai ir pokyčių rizikai bei koreliacinei prekybai, atveju, taikomas metodikas ir riziką, vertinamą taikant vidaus modelį, įskaitant metodo, kurį įstaiga taiko likvidumo trukmei nustatyti, aprašymą, metodikas, taikomas kapitalo vertinimui, kuris derėtų su reikalaujamais patikimumo standartais, atlikti ir metodus, kurie taikomi tvirtinant modelį;

iii)       testavimo nepalankiausiomis sąlygomis taikymo portfelio sudedamajai daliai aprašymą;

iv)      metodo, naudojamo grįžtamajam patikrinimui ir vidaus modelių bei modeliavimo procesų tikslumo ir nuoseklumo patvirtinimui, aprašymą;

b) kompetentingos institucijos suteikiamo leidimo mastą;

c) aprašymą, kaip ir kokia metodika vadovaujantis įgyvendinami 99 ir 100 straipsnių reikalavimai;

d) didžiausią, mažiausią ir vidutinį skaičius:

i)        kasdienių rizikos verčių per ataskaitinį laikotarpį ir laikotarpio pabaigoje;

ii)       rizikos verčių nepalankiausiomis sąlygomis per ataskaitinį laikotarpį ir laikotarpio pabaigoje;

iii)       papildomos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir pokyčių rizikos bei koreliacinės prekybos portfelio specifinės rizikos verčių per ataskaitinį laikotarpį ir laikotarpio pabaigoje;

e) nuosavų lėšų poreikio sudedamąsias dalis, kaip nurodyta 353 straipsnyje;

f) kiekvienos portfelio sudedamosios dalies, kuriai taikomi vidaus modeliai, skirti papildomai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai ir pokyčių rizikai bei koreliacinės prekybos rizikai vertinti, vidutinę likvidumo trukmę;

g) kasdienių dienos pabaigos rizikos verčių ir portfelio vertės vienos dienos pokyčių iki kitos darbo dienos pabaigos palyginimą, kartu su bet kokiu svarbiu nukrypimu per ataskaitinį laikotarpį.

DEVINTA DALIS DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO TEISĖS AKTAI

441 straipsnis Deleguotieji aktai

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 445 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais:

a) išaiškinamos 4, 22, 137, 148, 188, 237, 267, 294, 371 ir 400 straipsniuose nurodytos apibrėžtys, siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą;

b) išaiškinamos 4, 22, 137, 148, 188, 237, 267, 294, 371 ir 400 straipsniuose nurodytos apibrėžtys, siekiant atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius šio reglamento taikymo metu;

c) pataisomas pozicijų klasių sąrašas, pateiktas 107 ir 142 straipsniuose, siekiant atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius;

d) peržiūrima 118 straipsnio c punkte, 142 straipsnio 5 dalies a punkte, 148 straipsnio 4 dalyje ir 158 straipsnio 4 dalyje nurodyta suma, siekiant atsižvelgti į infliacijos poveikį;

e) peržiūrimas I ir II prieduose nurodytų nebalansinių straipsnių sąrašas ir klasifikacija;

f) pataisomos 90 straipsnio 1 dalyje ir 91 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinių įmonių kategorijos, siekiant atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius;

g) išaiškinami 92 straipsnyje nurodyti reikalavimai, siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą;

h) išaiškinamos 389 straipsnyje nurodytos išimtys;

i) pasibaigus 476 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems terminams, dvylikai mėnesių pratęsiamas reikalavimo turėti nuosavų lėšų, kurios visada sudaro daugiau nei 476 straipsnyje nurodyta suma arba jai prilygsta, galiojimas;

j) pakeičiamas 416 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinio sverto koeficiento kapitalo matas ir visų pozicijų matas, siekiant atitaisyti trūkumus, nustatytus atsižvelgiant į pateiktą informaciją, nurodytą 417 straipsnio 1 dalyje, kol finansinio sverto koeficientas nepaskelbtas įstaigoms, kaip nurodyta 436 straipsnio 1 dalies a punkte. Šie įgaliojimai suteikiami 446 straipsnyje nustatyta tvarka.

Komisija gali patvirtinti 1 dalies i punkte nurodytą priemonę daugiau nei kartą su sąlyga, kad reikalavimo turėti nuosavų lėšų, kurios visada sudaro daugiau nei 476 straipsnyje nurodyta suma arba jai prilygsta, galiojimas pratęsiamas paskesniems dvylikos mėnesių laikotarpiams. Tačiau reikalavimas gali būti taikomas ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Jeigu reikalavimo taikymas nepratęsiamas prieš atitinkamo dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigą, Komisija negali patvirtinti kitų priemonių pagal 1 dalies i punktą.

EBI praneša Komisijai, ar susidariusi ekonominė padėtis ir atitinkamų reguliavimo reikalavimų pokyčiai pateisintų 476 straipsnyje išdėstytų reikalavimų taikymo terminą, iki 2015 m. birželio 30 d.

442 straipsnis Techniniai patikslinimai ir pataisymai

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 445 straipsnį, atlikti neesminių toliau nurodytų nuostatų techninius patikslinimus ir pataisymus, siekiant atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius, visų pirma į naujus finansinius produktus, patikslinti kitų ES teisės aktų dėl finansinių paslaugų ir apskaitos, įskaitant apskaitos standartus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1605/2002, pakeitimus po šio reglamento patvirtinimo arba atsižvelgti į priežiūros praktikos konvergenciją:

a) nuosavų lėšų poreikio kredito rizikai padengti, kaip nurodyta 106–129 ir 138–187 straipsniuose;

b) kredito rizikos mažinimo poveikio pagal 189–236 straipsnius;

c) nuosavų lėšų poreikio pakeitimui vertybiniais popieriais, kaip nurodyta 238–261 straipsniuose;

d) nuosavų lėšų poreikio sandorio šalies kredito rizikai padengti remiantis 267–300 straipsniais;

e) nuosavų lėšų poreikio operacinei rizikai padengti, kaip nurodyta 304–313 straipsniuose;

f) nuosavų lėšų poreikio rinkos rizikai padengti, kaip nurodyta 314–367 straipsniuose;

g) nuosavų lėšų poreikio atsiskaitymų rizikai padengti, kaip nurodyta 368–369 straipsniuose;

h) nuosavų lėšų poreikio kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, kaip nurodyta 373, 374 ir 375 straipsniuose;

i) antros dalies ir 95 straipsnio atveju dėl apskaitos standartų arba reikalavimų, kuriuose atsižvelgiama į Sąjungos teisės aktus, pakeitimų arba atsižvelgiant į priežiūros praktikos konvergenciją.

443 straipsnis Rizikos ribojimo reikalavimai

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 445 straipsnį, siekiant ribotą laikotarpį taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus visoms pozicijoms arba pozicijoms, sukurtoms vienam ar daugiau sektorių, regionų ar valstybių narių, o jeigu reikia, siekiant atsižvelgti į rizikos, susijusios su mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimu, intensyvumo pokyčius, kuriuos lemia rinkos pokyčiai, atsiradę įsigaliojus šiam reglamentui, visų pirma ESRV rekomendavus arba pareiškus nuomonę, dėl:

a) laikino nuosavų lėšų sumos, nurodytos 87 straipsnyje, padidinimo;

b) rizikos ribojimo filtrų, nurodytų 29–32 straipsniuose;

c) atskaitymų iš nuosavų lėšų, nurodytų 33, 53 ir 63 straipsniuose;

d) nuosavų lėšų poreikio kredito rizikai padengti, kaip nurodyta 106–129 ir 138–187 straipsniuose;

e) kredito rizikos mažinimo pagal 189–236 straipsnius poveikį;

f) nuosavų lėšų poreikio pakeitimui vertybiniais popieriais, nurodyto 238–261 straipsniuose;

g) nuosavų lėšų poreikio kredito rizikai padengti, kaip nurodyta 268–300 straipsniuose;

h) nuosavų lėšų poreikio operacinei rizikai padengti, kaip nurodyta 304–313 straipsniuose;

i) nuosavų lėšų poreikio rinkos rizikai padengti, kaip nurodyta 314–367 straipsniuose;

j) nuosavų lėšų poreikio atsiskaitymų rizikai padengti, kaip nurodyta 368–369 straipsniuose;

k) nuosavų lėšų poreikio kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, kaip nurodyta 373, 374 ir 375 straipsniuose.

Šie įgaliojimai suteikiami 446 straipsnyje nustatyta tvarka.

444 straipsnis Likvidumas

1.           Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus remiantis 445 straipsniu, siekiant išsamiau patikslinti bendrąjį reikalavimą, nurodytą 401 straipsnyje. Reikalavimas patikslinamas atsižvelgiant į straipsnius, apie kuriuos pranešama vadovaujantis šeštos dalies II antraštine dalimi. Deleguotajame teisės akte taip pat nurodomą, kokiomis aplinkybėmis kompetentingos institucijos turi taikyti įstaigoms konkrečius gaunamo ir netenkamo pinigų srautų reikalavimus, siekiant nustatyti su jomis susijusią specifinę riziką.

2.           Komisijai suteikiami įgaliojimai keisti 1 dalyje nurodytus straipsnius arba pridėti papildomus straipsnius tik jeigu įvykdoma viena šių sąlygų:

a) likvidumo padengimo reikalavimas, grindžiamas tais kriterijais (kiekvienu atskirai arba visais bendrai), iš esmės pakenktų Europos įstaigų verslui ir rizikos pobūdžiui, finansų rinkoms arba ekonomikai; arba

b) yra tinkama juos keisti, siekiant juos suderinti su tarptautiniu mastu pripažintais likvidumo priežiūros standartais.

Taikant a punktą, Komisija vertina likvidumo padengimo reikalavimo poveikį pagal tuos kriterijus, atsižvelgdama į ataskaitas, nurodytas 481 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

3.           Komisija priima 1 dalyje nurodytą pirmą deleguotąjį teisės aktą ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Tačiau šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtas deleguotasis teisės aktas pradedamas taikyti ne anksčiau kaip 2015 m. sausio 1 d.

445 straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus atsižvelgiant į šiame straipsnyje nurodytas sąlygas.

2. 441–444 straipsniuose numatyti įgaliojimai neribotam laikui suteikiami nuo 488 straipsnyje nurodytos dienos.

3. 441–444 straipsniuose numatytų įgaliojimų perdavimą bet kuriuo metu gali atšaukti Europos Parlamentas arba Taryba. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas jame nurodytų įgaliojimų perdavimas. Jis įsigalioja kitą dieną nuo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba jame nurodytą vėlesnę dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie tai iškart tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 441–444 straipsnius priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik jeigu Europos Parlamentas arba Taryba nepareiškia prieštaravimų per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą teisės aktą dienos arba jeigu iki pasibaigiant tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai apie savo sprendimą nereikšti prieštaravimų. Šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiams Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva.

446 straipsnis Skubos tvarka

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji teisės aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį pareiškiamas prieštaravimas. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį teisės aktą nurodoma, kodėl taikoma skubos tvarka.

2. Arba Europos Parlamentas, arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto 445 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Tokiu atveju, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą dėl sprendimo pareikšti prieštaravimą, Komisija nedelsdama panaikina minėtą aktą.

447 straipsnis Europos bankininkystės komitetas

1.           Priimti įgyvendinimo teisės aktus Komisijai padeda Europos bankininkystės komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/10/EB. Šis komitetas laikomas komitetu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 2 dalyje.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

DEŠIMTA DALIS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, ATASKAITOS IR PATIKRINIMAI

I antraštinė dalis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1 skyrius Nuosavų lėšų poreikis, nepatirtas pelnas ir nuostolis, įvertinti tikrąja verte, ir atskaitymai

1 skirsnis Nuosavų lėšų poreikis

448 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis

1. Nukrypstant nuo 87 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, įstaigos turi įvykdyti šiuos nuosavų lėšų poreikio reikalavimus:

a) bet kuriuo metu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.:

i)        1 lygio akcinio kapitalo koeficientas patenka į intervalą, kur mažiausia vertė yra 3,5 proc., o didžiausia – 4,5 proc.;

ii)       1 lygio kapitalo koeficientas patenka į intervalą, kur mažiausia vertė yra 4,5 proc., o didžiausia – 6 proc.;

b) bet kuriuo metu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.:

i)        1 lygio akcinio kapitalo koeficientas nuo 4 proc. iki 4,5 proc.;

ii)       1 lygio kapitalo koeficientas nuo 4,5 proc. iki 6 proc.

2. Kompetentingos institucijos:

a) nustato 1 lygio akcinio kapitalo koeficiento ir 1 lygio kapitalo koeficiento dydžius 1 dalies a ir b punktuose nurodytuose intervaluose, kurie įstaigoms yra privalomi;

b) paskelbia pagal a punktą nustatytus dydžius.

2 skirsnis Nepatirtas pelnas ir nuostolis, įvertinti tikrąja verte

449 straipsnis Nepatirtas nuostolis, įvertintas tikrąja verte

1. Nukrypstant nuo 32 straipsnio, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos apskaičiuoja 1 lygio akcinio kapitalo straipsnius atsižvelgdamos tik į taikytiną nepatirto nuostolio, įvertinto tikrąja verte, procentą ir neatsižvelgia į 30 straipsnyje nurodytus straipsnius.

2. Pagal 1 dalį taikytinas procentas turi būti iš tokių intervalų:

a) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 0–100 proc.;

b) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 20–100 proc.;

c) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 40–100 proc.;

d) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 60–100 proc.; ir

e) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 80–100 proc.

3. Kompetentingos institucijos:

a) nustato taikytiną procentinį dydį 2 dalies a–e punktuose nurodytuose intervaluose;

b) paskelbia nustatytą taikytiną procentinį dydį, vadovaudamosi a punktu.

450 straipsnis Nepatirtas pelnas, įvertintas tikrąja verte

1. Nukrypstant nuo 32 straipsnio, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos neišbraukia iš 1 lygio akcinio kapitalo straipsnių nepatirto pelno, įvertinto tikrąja verte, procentinės dalies, neatsižvelgdamos į 30 straipsnyje nurodytus straipsnius. Gaunama likutinė suma išbraukiama iš 1 lygio akcinio kapitalo straipsnių.

2. Pagal 1 dalį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytinas procentas turi būti lygus 0 proc., o vėliau taikomas procentas iš tokių intervalų:

a) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0–20 proc.;

b) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0–40 proc.;

c) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0–60 proc.;

d) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0–80 proc.

3. Nukrypstant nuo 59 straipsnio, įstaigos atsižvelgia į likutinės sumos, pagal 1 dalį išbrauktos iš 1 lygio akcinio kapitalo pagal 2 lygio straipsnius, taikytiną procentą tiek, kiek toks nepatirtas pelnas, įvertintas tikrąja verte, būtų pripažintas papildomomis nuosavomis lėšomis pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB perkėlimo priemones. Taikomas procentas iš tokių intervalų:

a) 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 100 proc.;

b) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 80 proc.;

c) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 60 proc.;

d) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 40 proc.;

e) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 20 proc.

4. Kompetentingos institucijos:

a) nustato taikytiną nepatirto pelno procentą 2 dalies a–d punktuose nurodytuose intervaluose, kuris neišbraukiamas iš 1 lygio akcinio kapitalo;

b) paskelbia taikytiną procentinį dydį, vadovaudamosi a punktu.

3 skirsnis Atskaitymai

1 poskirsnis Atskaitymai pagal 1 lygio akcinio kapitalo straipsnius

451 straipsnis Atskaitymai pagal 1 lygio akcinio kapitalo straipsnius

1. Nukrypstant nuo 33 straipsnio 1 dalies, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikomi šie reikalavimai:

a) 458 straipsnyje nurodytą sumų, atskaitytinų pagal 33 straipsnio 1 dalies a–h punktus, taikytiną procentą įstaigos atskaito pagal 1 lygio akcinio kapitalo straipsnius, neatsižvelgdamos į atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinų skirtumų;

b) įstaigos taiko atitinkamas 453 straipsnio nuostatas pagal 33 straipsnio 1 dalies a–h punktus atskaitytinų straipsnių likutinėms sumoms, neatsižvelgdamos į atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinų skirtumų;

c) įstaigos atskaito pagal 1 lygio akcinio kapitalo straipsnius 458 straipsnyje nurodytą bendros sumos, atskaitytinos pagal 33 straipsnio 1 dalies c–i punktus pritaikius 452 straipsnį, taikytiną procentą;

d) įstaigos taiko 453 straipsnio 4 dalyje arba 453 straipsnio 10 dalyje, kai taikoma, nurodytus reikalavimus bendrai likutinei straipsnių, atskaitytinų pagal 33 straipsnio 1 dalies c–i punktus pritaikius 452 straipsnį, sumai.

2. Įstaigos nustato 1 dalies d punkte nurodytos bendros likutinės sumos dalį, kuriai taikoma 453 straipsnio 4 dalis, padalydamos a punkte nurodytą sumą iš b punkte nurodytos sumos:

a) 452 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinų skirtumų, suma;

b) 452 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų sumų bendra suma.

3. Įstaigos nustato 1 dalies d punkte nurodytos bendros likutinės sumos dalį, kuriai taikoma 453 straipsnio 10 dalis, padalydamos a punkte nurodytą sumą iš b punkte nurodytos sumos:

a) tiesiogiai ir netiesiogiai turimų 1 lygio akcinio kapitalo priemonių, nurodytų 452 straipsnio 2 dalies b punkte, suma;

b) 452 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų sumų bendra suma.

452 straipsnis Atskaitymų pagal 1 lygio akcinio kapitalo straipsnius išimtys

1. Šiame straipsnyje atitinkami 1 lygio akcinio kapitalo straipsniai apima įstaigos 1 lygio akcinio kapitalo straipsnius, apskaičiuotus pritaikius 3 straipsnio nuostatas ir atlikus atskaitymus pagal 33 straipsnio 1 dalies a–h, j, k ir l punktus, neatsižvelgiant į atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinų skirtumų.

2. Nukrypstant nuo 45 straipsnio 1 dalies, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos neatskaito a ir b punktuose išvardytų straipsnių, kurių bendra suma yra lygi 15 proc. atitinkamų įstaigos 1 lygio akcinio kapitalo straipsnių arba mažesnė:

a) atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinų skirtumų ir kurio bendra suma yra 10 proc. atitinkamų 1 lygio akcinio kapitalo straipsnių arba mažesnė;

b) kai įstaigos investicijų į atitinkamą subjektą dalis yra žymi, įstaigos tame subjekte tiesiogiai ir netiesiogiai turimos 1 lygio akcinio kapitalo priemonės, kurių bendra suma yra 10 proc. atitinkamų 1 lygio akcinio kapitalo straipsnių arba mažesnė.

3. Nukrypstant nuo 45 straipsnio 2 dalies, straipsniams, kurie neatskaitomi pagal 2 dalį, taikomas 250 proc. rizikos koeficientas. 2 dalies b punkte nurodytiems straipsniams taikomi trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai, kai taikoma.

453 straipsnis Straipsniai, neatskaitomi iš 1 lygio akcinio kapitalo

1. Nukrypstant nuo 33 straipsnio 1 dalies a–i punktų, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos taiko šį straipsnį 451 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nurodytų straipsnių likutinėms sumoms.

2. Einamųjų finansinių metų nuostolio likutinei sumai, nurodytai 33 straipsnio 1 dalies a punkte, įstaigos taiko šiuos principus:

a) esminis nuostolis atskaitomas pagal 1 lygio straipsnius;

b) neesminis nuostolis neatskaitomas.

3. Įstaigos atskaito nematerialiojo turto, nurodyto 33 straipsnio 1 dalies b punkte, likutinę sumą pagal 1 lygio straipsnius.

4. Atidėtųjų mokesčių turto, nurodyto 33 straipsnio 1 dalies c punkte, likutinė suma neatskaitoma ir jai taikomas 0 proc. rizikos koeficientas.

5. Straipsnių, nurodytų 33 straipsnio 1 dalies d punkte, likutinė suma atskaitoma perpus pagal 1 lygio straipsnius ir 2 lygio straipsnius.

6. 33 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto apibrėžto pensijų fondo turto likutinė suma neatskaitoma iš jokios nuosavų lėšų dalies ir yra apskaitoma pagal 1 lygio akcinio kapitalo straipsnius ta dalimi, kuria ši suma pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a–ca punktų perkėlimo priemones būtų pripažinta pradinėmis nuosavomis lėšomis.

7. Turimų nuosavų 1 lygio akcinio kapitalo priemonių, nurodytų 33 straipsnio 1 dalies f punkte, likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) tiesiogiai turima suma atskaitoma pagal 1 lygio straipsnius;

b) netiesiogiai turima suma, įskaitant nuosavas 1 lygio akcinio kapitalo priemones, kurias įstaiga privalėtų įsigyti vykdydama esamą arba galintį atsirasti sutartinį įsipareigojimą, neatskaitoma ir jai taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nurodytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai, kai taikoma.

8. Įstaigos ir atitinkamo subjekto kryžminio akcijų valdymo atveju, kaip nurodyta 33 straipsnio 1 dalies g punkte, atitinkamo subjekto turimų 1 lygio akcinio kapitalo priemonių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) kai įstaigos investicijų į tą atitinkamą subjektą dalis nėra žymi, tos įstaigos turimų 1 lygio akcinio kapitalo priemonių sumai taikomas 33 straipsnio 1 dalies h punktas;

b) kai įstaigos investicijų į tą atitinkamą subjektą dalis yra žymi, tos įstaigos turimų 1 lygio akcinio kapitalo priemonių sumai taikomas 33 straipsnio 1 dalies i punktas.

9. 33 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taiko šiuos principus:

a) atskaitytinos sumos, susijusios su tiesiogiai turimomis akcijomis, atskaitomos perpus pagal 1 lygio straipsnius ir 2 lygio straipsnius;

b) sumos, susijusios su netiesiogiai turimomis akcijomis, neatskaitomos ir joms taikomi trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nurodyti rizikos koeficientai ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai, kai taikoma.

10. 33 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taiko šiuos principus:

a) atskaitytinos sumos, susijusios su tiesiogiai turimomis akcijomis, atskaitomos perpus pagal 1 lygio straipsnius ir 2 lygio straipsnius;

b) sumos, susijusios su netiesiogiai turimomis akcijomis, neatskaitomos ir joms taikomi trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nurodyti rizikos koeficientai ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai, kai taikoma.

2 poskirsnis atskaitymai pagal papildomus 1 lygio straipsnius

454 straipsnis Atskaitymai pagal papildomus 1 lygio straipsnius

Nukrypstant nuo 53 straipsnio, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikomi šie reikalavimai:

a) pagal 53 straipsnį atskaitytinų sumų taikytiną procentą, nurodytą 458 straipsnyje įstaigos atskaito pagal papildomus 1 lygio straipsnius;

b) įstaigos taiko 455 straipsnyje nurodytus reikalavimus pagal 53 straipsnį atskaitytinų straipsnių likutinėms sumoms.

455 straipsnis Straipsniai, neatskaitomi pagal papildomus 1 lygio straipsnius

1. Nukrypstant nuo 53 straipsnio, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje išdėstyti reikalavimai taikomi 454 straipsnio b punkte nurodytoms likutinėms sumoms.

2. 53 straipsnio a punkte nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taiko šiuos principus:

a) tiesiogiai turimos nuosavos papildomos 1 lygio priemonės, kurios yra akcijos, atskaitomos pagal 1 lygio straipsnius buhalterine verte;

b) tiesiogiai turimos nuosavos papildomos 1 lygio priemonės, kurios nėra akcijos, neatskaitomos, įvertinamos pagal riziką vadovaujantis trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrių ir joms taikomi trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai, kai taikoma;

c) netiesiogiai turimos nuosavos papildomos 1 lygio priemonės, įskaitant nuosavas papildomas 1 lygio priemones, kurias įstaiga privalėtų įsigyti vykdydama esamą arba galintį atsirasti sutartinį įsipareigojimą, neatskaitomos ir joms taikomi trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nurodyti rizikos koeficientai ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai, kai taikoma.

3. 53 straipsnio b punkte nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taiko šiuos principus:

a) įstaigos ir atitinkamo subjekto kryžminio akcijų valdymo atveju, kai įstaigos investicijų į tą atitinkamą subjektą dalis nėra žymi, įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimų to subjekto papildomų 1 lygio priemonių sumai taikomas 53 straipsnio c punktas;

b) įstaigos ir atitinkamo subjekto kryžminio akcijų valdymo atveju, kai įstaigos investicijų į tą atitinkamą subjektą dalis yra žymi, įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimų to subjekto papildomų 1 lygio priemonių sumai taikomas 53 straipsnio d punktas.

4. 53 straipsnio c ir d punktuose nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taiko šiuos principus:

a) pagal 53 straipsnio c ir d punktus atskaitytina suma, susijusi su tiesiogiai turimomis akcijomis, atskaitoma perpus pagal 1 lygio straipsnius ir 2 lygio straipsnius;

b) pagal 53 straipsnio c ir d punktus atskaitytina suma, susijusi su netiesiogiai turimomis akcijomis, neatskaitoma ir jai taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nurodytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai, kai taikoma.

3 poskirsnis Atskaitymai pagal 2 lygio straipsnius

456 straipsnis Atskaitymai pagal 2 lygio straipsnius

1. Nukrypstant nuo 63 straipsnio, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikomi šie reikalavimai:

a) pagal 63 straipsnį atskaitytinų sumų taikytiną procentą, nurodytą 458 straipsnyje, įstaigos atskaito pagal 2 lygio straipsnius;

b) 457 straipsnyje nurodytus reikalavimus įstaigos taiko likutinėms sumoms, atskaitytinoms pagal 63 straipsnį.

457 straipsnis Atskaitymai pagal 2 lygio straipsnius

1. Nukrypstant nuo 63 straipsnio, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje išdėstyti reikalavimai taikomi likutinėms sumoms, nurodytoms 456 straipsnio b punkte.

2. 63 straipsnio a punkte nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) tiesiogiai turimos nuosavos 2 lygio priemonės, kurios yra akcijos, atskaitomos pagal 2 lygio straipsnius buhalterine verte;

b) tiesiogiai turimos nuosavos 2 lygio priemonės, kurios nėra akcijos, neatskaitomos ir joms taikomi trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nurodyti rizikos koeficientai ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai, kai taikoma;

c) netiesiogiai turimos nuosavos 2 lygio priemonės, įskaitant nuosavas 2 lygio priemones, kurias įstaiga privalėtų įsigyti vykdydama esamą arba galintį atsirasti sutartinį įsipareigojimą, neatskaitomos ir joms taikomi trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nurodyti rizikos koeficientai ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai, kai taikoma.

3. 63 straipsnio b punkte nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) įstaigos ir atitinkamo subjekto kryžminio akcijų valdymo atveju, kai įstaigos investicijų į tą atitinkamą subjektą dalis nėra žymi, įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimų to subjekto 2 lygio priemonių sumai taikomas 63 straipsnio c punktas;

b) įstaigos ir atitinkamo subjekto kryžminio akcijų valdymo atveju, kai įstaigos investicijų į tą atitinkamą subjektą dalis yra žymi, įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimų to subjekto 2 lygio priemonių sumai taikomas 63 straipsnio d punktas.

4. 63 straipsnio c ir d punktuose nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:

a) pagal 63 straipsnio c ir d punktus atskaitytina suma, susijusi su tiesiogiai turimomis akcijomis, atskaitoma perpus pagal 1 lygio straipsnius ir 2 lygio straipsnius;

b) pagal 63 straipsnio c ir d punktus atskaitytina suma, susijusi su netiesiogiai turimomis akcijomis, neatskaitoma ir jai taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nurodytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai, kai taikoma.

4 skirsnis Atskaitymui taikomi procentai

458 straipsnis Procentai, taikomi atskaitymui pagal 1 lygio akcinio kapitalo, papildomus 1 lygio ir 2 lygio straipsnius

1. Pagal 451 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, 454 straipsnio a punktą ir 456 straipsnio a punktą taikomas procentas iš šių intervalų:

a)       nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 0–100 proc.;

b)       nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 20–100 proc.;

c)       nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 40–100 proc.;

d)       nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 60–100 proc.;

e)       nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 80–100 proc.

2. Kompetentingos institucijos:

a) nustato toliau išvardytiems straipsniams taikytiną procentinį dydį 1 dalyje nurodytuose intervaluose:

i)        33 straipsnio 1 dalies a–h punktuose nurodytiems straipsniams, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinų skirtumų;

ii)       atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinų skirtumų ir 33 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytiems straipsniams;

iii)      53 straipsnio a–d punktuose nurodytiems straipsniams;

iv)      63 straipsnio a–d punktuose nurodytiems straipsniams;

b) paskelbia nustatytą taikytiną procentinį dydį, vadovaudamosi a punktu.

4 skirsnis Mažumos akcijų paketas ir patronuojamųjų įmonių išleistos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės

459 straipsnis Finansinių priemonių ir straipsnių, nesudarančių mažumos akcijų paketo, pripažinimas konsoliduotu 1 lygio akciniu kapitalu

1. Nukrypstant nuo antros dalies III antraštinės dalies, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 2 ir 3 dalimis, nustato, ar straipsniai, kurie pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 65 straipsnio perkėlimo priemones galėtų būti laikomi konsoliduotais atidėjiniais, bet dėl toliau nurodytų priežasčių negali būti laikomi konsoliduotu 1 lygio akciniu kapitalu, gali būti pripažinti konsoliduotomis nuosavomis lėšomis:

a) priemonė negali būti laikoma 1 lygio akcinio kapitalo priemone ir dėl to su ja susijęs nepaskirstytasis kapitalas ir priemokų už akcijas sąskaitos negali būti laikomos konsoliduoto 1 lygio akcinio kapitalo straipsniais;

b) dėl 76 straipsnio 2 dalies taikymo;

c) kadangi patronuojamoji įmonė nėra įstaiga arba subjektas, kuriam pagal atitinkamą nacionalinę teisę netaikomi šio reglamento ir Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] reikalavimai;

d) patronuojamoji įmonė nėra visiškai konsoliduota pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

2. 1 dalyje nurodytų straipsnių, kurie pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 65 straipsnio perkėlimo priemones būtų laikomi konsoliduotais atidėjiniais, taikytinas procentas laikomas konsoliduotu 1 lygio akciniu kapitalu.

3. Pagal 2 dalį taikytinas procentas turi būti iš tokių intervalų:

a) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 0–100 proc.;

b) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0–80 proc.;

c) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0–60 proc.;

d) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0–40 proc.;

e) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0–20 proc.

4. Kompetentingos institucijos:

a) nustato taikytiną procentinį dydį 3 dalyje nurodytuose intervaluose;

b) paskelbia nustatytą taikytiną procentinį dydį, vadovaudamosi a punktu.

460 straipsnis Mažumos akcijų kapitalo ir tinkamo papildomo 1 lygio ir 2 lygio kapitalo pripažinimas konsoliduotomis nuosavomis lėšomis

1. Nukrypstant nuo 79 straipsnio b punkto, 80 straipsnio b punkto ir 82 straipsnio b punkto, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. minėtuose straipsniuose nurodyti procentai padauginami iš taikytino koeficiento.

2. Pagal 1 dalį taikomas koeficientas iš tokių intervalų:

a) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 0–1;

b) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0,2–1;

c) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0,4–1;

d) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0,6–1; ir

e)       nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0,8–1.

3. Kompetentingos institucijos:

a) nustato taikytino koeficiento vertę 2 dalyje nurodytuose intervaluose;

b) paskelbia nustatytą taikytiną koeficiento vertę, vadovaudamosi a punktu.

5 skirsnis Papildomi filtrai ir atskaitymai

461 straipsnis Papildomi filtrai ir atskaitymai

1. Nukrypstant nuo 29–33, 53 ir 63 straipsnių, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos patikslina nuostatas, siekdamos pagal 1 lygio akcinio kapitalo straipsnius, 1 lygio straipsnius, 2 lygio straipsnius arba nuosavų lėšų straipsnius įtraukti arba atskaičiuoti filtrų arba atskaitymų, būtinų pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 57 ir 66 straipsnių ir Direktyvos 2006/49/EB 13 ir 16 straipsnių perkėlimo priemones, bet neprivalomų pagal antrą dalį, taikytiną procentą.

2. Pagal 1 dalį taikomas procentas iš tokių intervalų:

a) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 0–100 proc.;

b) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0–80 proc.;

c) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0–60 proc.;

d) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0–40 proc.; ir

e) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0–20 proc.

3. Kiekvieno 1 dalyje nurodyto filtro arba atskaitymo atveju kompetentingos institucijos:

a) nustato taikytiną procentinį dydį 2 dalyje nurodytuose intervaluose;

b) paskelbia nustatytą taikytiną procentinį dydį, vadovaudamosi a punktu.

4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sąlygas,  į kurias atsižvelgdamos kompetentingos institucijos nustato, ar nuosavų lėšų arba jų dalies, kurioms netaikoma antra dalis, patikslinimai pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB arba Direktyvos 2006/49/EB perkėlimo priemones šio straipsnio tikslais turėtų būti atliekami ir 1 lygio akcinio kapitalo straipsnių, papildomų 1 lygio straipsnių, 1 lygio straipsnių, 2 lygio straipsnių arba nuosavų lėšų atveju.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

2 skyrius Kapitalo priemonių tęstinumas

1 skirsnis Valstybės pagalbos priemonės

462 straipsnis Valstybės pagalbos priemonių tęstinumas

1. Nukrypstant nuo 24–27, 48, 49, 59 ir 60 straipsnių, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. šis straipsnis taikomas kapitalo priemonėms, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) priemonės išleistos iki 2011 m. liepos 20 d.;

b) priemonės yra valstybės pagalbos priemonės;

c) pagal SESV 107 straipsnį Komisija priemones traktavo kaip atitinkančias vidaus rinką.

2. Priemonės, kurios atitinka kriterijus pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkto perkėlimo priemones, atitinka 1 lygio akcinio kapitalo priemonių kriterijus neatsižvelgiant į tai, kad:

a) neįvykdytos 26 straipsnyje nurodytos sąlygos;

b) priemones išleido 25 straipsnyje nurodyta įmonė, ir neįvykdytos atitinkamai 26 arba 27 straipsniuose išdėstytos sąlygos.

3. Priemonės, kurios atitinka kriterijus pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punkto ir 66 straipsnio 1 dalies perkėlimo priemones, atitinka papildomų 1 lygio priemonių kriterijus neatsižvelgiant į tai, kad neįvykdytos 49 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

4. Straipsniai, kurie atitinka kriterijus pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio f, g arba h punkto ir 66 straipsnio 1 dalies perkėlimo priemones, atitinka 2 lygio priemonių kriterijus neatsižvelgiant į tai, kad tokie straipsniai nepaminėti 59 straipsnyje arba kad neįvykdytos 60 straipsnyje nurodytos sąlygos.

2 skirsnis Ne valstybės pagalbos priemonės

1 poskirsnis Tęstinumo galimybė ir apribojimai

463 straipsnis Straipsnių, kurie pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB perkėlimo priemones atitinka  nuosavų lėšų kriterijus, tęstinumo galimybė

1. Šis straipsnis taikomas tik 462 straipsnio 1 dalyje nenurodytoms priemonėms, kurios buvo išleistos iki 2011 m. liepos 20 d.

2. Nukrypstant nuo 24–27, 48, 49, 59 ir 60 straipsnių, šis straipsnis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

3. Atsižvelgiant į 464 straipsnio 2 dalyje nurodytą apribojimą, kapitalas pagal Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnį ir susijusios priemokų už akcijas sąskaitos, kurios pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkto perkėlimo priemones laikomos pradinėmis nuosavomis lėšomis, gali būti priskiriami 1 lygio akcinio kapitalo straipsniams neatsižvelgiant į tai, kad kapitalas neatitinka sąlygų, nurodytų atitinkamai 262 arba 27 straipsnyje.

4. Atsižvelgiant į 464 straipsnio 3 dalyje nurodytą apribojimą, priemonės ir susijusios priemokų už akcijas sąskaitos, kurios pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punkto ir 154 straipsnio 8 ir 9 dalių perkėlimo priemones laikomos pradinėmis nuosavomis lėšomis, gali būti priskiriamos papildomiems 1 lygio straipsniams neatsižvelgiant į tai, kad neįvykdytos 49 straipsnyje nurodytos sąlygos.

5. Atsižvelgiant į 464 straipsnio 4 dalyje nurodytus apribojimus, straipsniai ir susijusios priemokų už akcijas sąskaitos, kurios atitinka kriterijus pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio f, g arba h punktų perkėlimo priemones, atitinka 2 lygio straipsnių kriterijus neatsižvelgiant į tai, kad tie straipsniai nenurodyti 59 straipsnyje arba kad neįvykdytos 60 straipsnyje nurodytos sąlygos.

464 straipsnis Straipsnių, sudarančių 1 lygio akcinio kapitalo, papildomus 1 lygio ir 2 lygio straipsnius, tęstinumo apribojimai

1. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal šį straipsnį taikomi apribojimai dėl 463 straipsnyje nurodytų priemonių, atitinkančių nuosavų lėšų kriterijus, skaičiaus.

2. 463 straipsnio 3 dalyje nurodytų straipsnių, kurie atitinka 1 lygio akcinio kapitalo straipsnių kriterijus, skaičius apribojamas iki a ir b punktuose nurodytų sumų bendros sumos taikytino procentinio dydžio:

a) 463 straipsnio 3 dalyje nurodyto kapitalo, kuris buvo leidžiamas 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;

b) priemokos už akcijas sąskaitų, susijusių su a punkte nurodytais straipsniais.

3. 463 straipsnio 4 dalyje nurodytų straipsnių, kurie atitinka papildomų 1 lygio straipsnių kriterijus, skaičius apribojamas iki taikytino procentinio dydžio, padauginto iš a ir b punktuose nurodytų sumų bendros sumos ir c–f punktuose nurodytų sumų bendros sumos skirtumo:

a) 463 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;

b) priemokos už akcijas sąskaitų, susijusių su a punkte nurodytomis priemonėmis;

c) 463 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių sumos, kuri 2012 m. gruodžio 31 d. buvo didesnė nei nustatyta nacionalinėse Direktyvos 2006/48/EB 66 straipsnio 1 dalies a punkto ir 66 straipsnio 1a dalies perkėlimo priemonėse;

d) priemokos už akcijas sąskaitų, susijusių su c punkte nurodytomis priemonėmis;

e) 463 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d., bet pagal 467 straipsnio 4 dalį neatitinka papildomų 1 lygio priemonių kriterijų, nominaliosios sumos;

f) priemokos už akcijas sąskaitų, susijusių su e punkte nurodytomis priemonėmis.

4. 463 straipsnio 5 dalyje nurodytų straipsnių, kurie atitinka 2 lygio straipsnių kriterijus, skaičius apribojamas iki sumų, nurodytų a–d punktuose, bendros sumos ir sumų, nurodytų e–h punktuose, bendros sumos skirtumo procentinio dydžio:

a) 463 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;

b) priemokos už akcijas sąskaitų, susijusių su a punkte nurodytomis priemonėmis;

c) subordinuotosios paskolos kapitalo, kuris buvo leidžiamas gruodžio 31 d. nominaliosios sumos ir sumos, kuri yra privaloma pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 64 straipsnio 3 dalies c punkto perkėlimo priemones, skirtumo;

d) 463 straipsnio 5 dalyje nurodytų straipsnių, kurie nėra šios dalies a ir c punktuose nurodytos priemonės ir subordinuotosios paskolos kapitalas ir kurie buvo leidžiami 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;

e) 463 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių ir straipsnių, kurie buvo leidžiami 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos, kuri yra didesnė negu nurodyta nacionalinėse Direktyvos 2006/48/EB 66 straipsnio 1 dalies a punkto perkėlimo priemonėse;

f) priemokos už akcijas sąskaitų, susijusių su e punkte nurodytomis priemonėmis;

g) 463 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurios neatitinka 2 lygio straipsnių kriterijų pagal 468 straipsnio 4 dalį, nominaliosios sumos;

h) priemokos už akcijas sąskaitų, susijusių su g punkte nurodytomis priemonėmis.

5. Pagal šį straipsnį taikomi 2–4 dalyse nurodyti procentiniai dydžiai iš tokių intervalų:

a) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 0–90 proc.;

b) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0–80 proc.;

c) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0–70 proc.;

d) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0–60 proc.;

e) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0–50 proc.;

f) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 0–40 proc.;

g) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 0–30 proc.;

h) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 0–20 proc.;

i) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 0–10 proc.

6. Kompetentingos institucijos:

a) nustato taikytinus procentinius dydžius 5 dalyje nurodytuose intervaluose;

b) paskelbia nustatytus taikytinus procentinius dydžius, vadovaudamosi a punktu.

465 straipsnis Straipsniai, kuriems netaikomas tęstinumo pagal 1 lygio akcinio kapitalo arba papildomų 1 lygio straipsnius kitų nuosavų lėšų atžvilgiu principas

1. Nukrypstant nuo 48, 49, 59 ir 60 straipsnių, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali kapitalą ir susijusias priemokų už akcijas sąskaitas, nurodytas 463 straipsnio 3 dalyje, kurios nepriskirtos 1 lygio akcinio kapitalo straipsniams, nes jų procentinė dalis yra didesnė nei nurodyta 464 straipsnio 2 dalyje, traktuoti kaip 463 straipsnio 4 dalyje nurodytus straipsnius, jeigu įrašius minėtą kapitalą ir priemokų už akcijas sąskaitas nebus viršytas 464 straipsnio 3 dalyje nustatytas procentinis dydis.

2. Nukrypstant nuo 48, 49, 59 ir 60 straipsnių, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali toliau išvardytus straipsnius traktuoti kaip 463 straipsnio 5 dalyje nurodytus straipsnius, jeigu juos įrašius nebus viršyta 464 straipsnio 4 dalyje nustatytas procentinis dydis:

a) 463 straipsnio 3 dalyje nurodytą kapitalą ir susijusias priemokų už akcijas sąskaitas, neįtrauktas į 1 lygio akcinio kapitalo straipsnius, nes jų procentinė dalis yra didesnė nei nurodyta 464 straipsnio 2 dalyje;

b) 463 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones ir susijusias priemokų už akcijas sąskaitas, kurių procentinė dalis yra didesnė nei nurodyta 464 straipsnio 3 dalyje.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sąlygas, pagal kurias 1 ir 2 dalyse nurodytoms nuosavų lėšų priemonėms nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. taikoma 464 straipsnio 4 dalis arba 464 straipsnio 5 dalis.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

466 straipsnis Straipsnių, kurie liko galioti kaip 2 lygio straipsniai, amortizacija

463 straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams, pagal 463 straipsnio 5 dalį arba 464 straipsnio 2 dalį atitinkantiems 2 lygio straipsnių kriterijus, taikomi 61 straipsnyje išdėstyti reikalavimai.

2 poskirsnis Priemonių, kurias gali būti pareikalauta arba skatinama išpirkti, įrašymas pagal 1 lygio ir 2 lygio straipsnius

467 straipsnis Mišrios priemonės, kurias gali būti pareikalauta ir paskatinta išpirkti

1. Nukrypstant nuo 48 ir 49 straipsnių, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 463 straipsnio 4 dalyje nurodytoms priemonėms, kurios atitinka kriterijus pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punkto perkėlimo priemones ir kurių sąlygose numatyta pareikalavimo sąlyga ir paskata įstaigai išpirkti priemonę, taikomi 2–7 dalyse išdėstyti reikalavimai.

2. Priemonės atitinka papildomų 1 lygio priemonių kriterijus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) įstaiga gebėjo pasinaudoti pareikalavimo sąlyga ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2013 m. sausio 1 d.;

b) įstaiga nepasinaudojo pareikalavimo sąlyga;

c) 49 straipsnio sąlygos įvykdytos nuo 2013 m. sausio 1 d.

3. Priemonės atitinka papildomų 1 lygio priemonių kriterijus pagal 463 straipsnio 4 dalį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki efektyviojo termino suėjimo dienos, o vėliau be jokių apribojimų atitinka papildomų 1 lygio straipsnių kriterijus, su sąlyga, kad:

a) įstaiga gebėjo pasinaudoti pareikalavimo sąlyga ir paskata išpirkti priemonę tik 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;

b) įstaiga nepasinaudojo pareikalavimo sąlyga priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną;

c) 49 straipsnyje nurodytos sąlygos įvykdomos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.

4. Priemonės neatitinka papildomų 1 lygio priemonių kriterijų ir joms netaikoma 463 straipsnio 4 dalis nuo 2013 m. sausio 1 d., jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) įstaiga gebėjo pasinaudoti pareikalavimo sąlyga ir paskata išpirkti priemonę nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2013 m. sausio 1 d.;

b) įstaiga nepasinaudojo pareikalavimo sąlyga priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną;

c) 49 straipsnyje nurodytos sąlygos neįvykdomos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.

5. Priemonės atitinka papildomų 1 lygio priemonių kriterijus pagal 463 straipsnio 4 dalį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki jų efektyviojo termino suėjimo dienos ir vėliau neatitinka papildomų 1 lygio priemonių kriterijų, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) įstaiga gebėjo pasinaudoti pareikalavimo sąlyga ir paskata išpirkti priemonę 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;

b) įstaiga nepasinaudojo pareikalavimo sąlyga priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną;

c) 49 straipsnyje nurodytos sąlygos neįvykdomos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.

6. Priemonės atitinka papildomų 1 lygio priemonių kriterijus pagal 463 straipsnio 4 dalį, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) įstaiga gebėjo pasinaudoti pareikalavimo sąlyga ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2011 m. liepos 20 d. imtinai;

b) įstaiga nepasinaudojo pareikalavimo sąlyga priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną;

c) 49 straipsnyje nurodytos sąlygos neįvykdomos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.

468 straipsnis 2 lygio straipsniai, kuriems taikoma paskata išpirkti

1. Nukrypstant nuo 59 ir 60 straipsnių, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 463 straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams, kurie atitinka kriterijus pagal nacionalines Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio f, g arba h punktų perkėlimo priemones ir kurių sąlygose numatyta pareikalavimo sąlyga ir paskata įstaigai juos išpirkti, taikomi 2–7 dalyse išdėstyti reikalavimai.

2. Straipsniai atitinka 2 lygio priemonių kriterijus, su sąlyga, kad:

a) įstaiga gebėjo pasinaudoti pareikalavimo sąlyga ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2013 m. sausio 1 d.;

b) įstaiga nepasinaudojo pareikalavimo sąlyga;

c) nuo 2013 m. sausio 1 d. įvykdomos 60 straipsnyje nurodytos sąlygos.

3. Straipsniai atitinka 2 lygio straipsnių kriterijus pagal 463 straipsnio 5 dalį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki jų efektyviojo termino suėjimo dienos ir vėliau atitinka 2 lygio straipsnių kriterijus be apribojimo, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) įstaiga gebėjo pasinaudoti pareikalavimo sąlyga ir paskata išpirkti priemonę tik 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;

b) įstaiga nepasinaudojo pareikalavimo sąlyga priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną;

c) 60 straipsnyje nurodytos sąlygos įvykdomos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.

4. Straipsniai neatitinka 2 lygio straipsnių kriterijų nuo 2013 m. sausio 1 d., jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) įstaiga gebėjo pasinaudoti pareikalavimo sąlyga ir paskata išpirkti priemonę tik nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2013 m. sausio 1 d.;

b) įstaiga nepasinaudojo pareikalavimo sąlyga priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną;

c) 60 straipsnyje nurodytos sąlygos neįvykdomos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.

5. Straipsniai atitinka 2 lygio straipsnių kriterijus pagal 463 straipsnio 5 dalį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki jų efektyviojo termino suėjimo dienos ir vėliau neatitinka 2 lygio straipsnių kriterijų, jeigu:

a) įstaiga gebėjo pasinaudoti pareikalavimo sąlyga ir paskata išpirkti priemonę 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;

b) įstaiga nepasinaudojo pareikalavimo sąlyga jų efektyviojo termino suėjimo dieną;

c) 60 straipsnyje nurodytos sąlygos neįvykdomos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.

6. Straipsniai atitinka 2 lygio straipsnių kriterijus pagal 463 straipsnio 5 dalį, jeigu:

a) įstaiga gebėjo pasinaudoti pareikalavimo sąlyga ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2011 m. liepos 20 d. imtinai;

b) įstaiga nepasinaudojo pareikalavimo sąlyga straipsnių efektyviojo termino suėjimo dieną;

c) 60 straipsnyje nurodytos sąlygos neįvykdomos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.

469 straipsnis Efektyvusis terminas

Taikant 467 ir 468 straipsnius, efektyvusis terminas nustatomas šia tvarka:

a) minėtų straipsnių 3 ir 5 dalyse nurodytų straipsnių atveju – pirmo pareikalavimo diena, kai paskata išpirkti atsiranda 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;

b) minėtų straipsnių 4 dalyje nurodytų straipsnių atveju – pirmo pareikalavimo diena, kai paskata išpirkti atsiranda nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2013 m. sausio 1 d.;

c) minėtų straipsnių 6 dalyje nurodytų straipsnių atveju – pirmo pareikalavimo diena, kai paskata išpirkti atsiranda iki 2011 m. liepos 20 d.

3 skyrius Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimo

470 straipsnis Informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimas

1. Įstaigos šį straipsnį taiko nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įstaigos atskleidžia informaciją apie 1 lygio akcinio kapitalo ir 1 lygio kapitalo sumas, kuriomis viršijamos pagal 448 straipsnį nustatytos vertės.

3. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos atskleidžia šią papildomą informaciją apie nuosavas lėšas:

a) atskirų filtrų ir atskaitymų pagal 449–452, 454, 456 ir 459 straipsnius pobūdį ir poveikį 1 lygio akciniam kapitalui, papildomam 1 lygio kapitalui, 2 lygio kapitalui ir nuosavoms lėšoms;

b) mažumos akcijų paketų ir papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių, susijusio nepaskirstytojo pelno ir priemokų už akcijas sąskaitų, kurių emitentai yra patronuojamosios įmonės, pagal 1 skyriaus 4 skirsnį įtrauktos konsoliduojant 1 lygio akcinį kapitalą, papildomą 1 lygio kapitalą, 2 lygio kapitalą ir nuosavas lėšas, sumas;

c) atskirų filtrų ir atskaitymų pagal 461 straipsnį poveikį 1 lygio akciniam kapitalui, papildomam 1 lygio kapitalui, 2 lygio kapitalui ir nuosavoms lėšoms;

d) straipsnių, kurie, taikant 2 skyriaus 2 skirsnyje nurodytas išimtis, atitinka 1 akcinio kapitalo straipsnių, 1 lygio ir 2 lygio straipsnių kriterijus, pobūdį ir skaičių.

4. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos atskleidžia priemonių, kurios, taikant 463 straipsnį, atitinka 1 akcinio kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio priemonių ir 2 lygio priemonių kriterijus, skaičių.

4 skyrius Didelės pozicijos, nuosavų lėšų poreikiai, finansinis svertas ir žemiausia riba pagal „Bazelį I“

471 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl didelių pozicijų

1. Nuostatos dėl didelių pozicijų, išdėstytos 376–392 straipsniuose, netaikomos investicinėms įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra vien tik teikti investavimo paslaugas arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose, ir kurioms 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma Direktyva 93/22/EEB. Ši išimtis gali būti taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d. arba dalinių pakeitimų pagal 2 dalį įsigaliojimo, taikant ankstesnį terminą.

2. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama į viešas konsultacijas ir diskusijas su kompetentingomis institucijomis, praneša Parlamentui ir Tarybai apie:

a)       tinkamą rizikos ribojimo principais pagrįstos investicinių įmonių, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9 ir 10, punktuose, priežiūros tvarką;

b)       reikalingumą pataisyti Direktyvą 2004/39/EB, siekiant sukurti naują investicinių įmonių, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9 ir 10, punktuose, energijos tiekimo srityje, kategoriją.

Vadovaudamasi šia informacija, Komisija gali teikti pasiūlymus dėl šio reglamento dalinių pakeitimų.

472 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis pagal IRB metodą

1. Nukrypstant nuo trečios dalies 3 skyriaus, iki 2017 m. gruodžio 31 d. kompetentinga institucija gali netaikyti IRB metodo tam tikroms įstaigų ir toje valstybėje narėje esančių įstaigų patronuojamųjų įmonių 2007 m. gruodžio 31 d. turėtoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms. Kompetentinga institucija paskelbia nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kategorijas, kurioms šis metodas taikomas pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 133 straipsnį.

Pozicija, kuriai netaikomas IRB metodas, vertinama pagal akcijų skaičių 2007 m. gruodžio 31 d. ir papildomas akcijas, tiesiogiai susidarančias dėl tokių akcijų turėjimo nuosavybės teises, su sąlyga, kad dėl jų nepadidėja proporcinga nuosavybės teise turimų akcijų dalis bendrovės portfelyje.

Jeigu dėl akcijų įsigijimo padidėja proporcinga nuosavybės teise turimų akcijų dalis konkrečiame akcijų pakete, akcijų paketo padidėjimo daliai IRB metodas taikomas. Jis taip pat taikomas ir akcijų paketams, kuriems iš pradžių IRB metodas nebuvo taikomas, bet jie buvo parduoti ir vėliau atpirkti.

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikoma ši nuostata, taikomi nuosavų lėšų poreikio, apskaičiuojamo pagal standartizuotą metodą, kaip nurodyta III dalies 2 antraštinės dalies II skyriuje, reikalavimas ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nurodyti reikalavimai, kai taikoma.

Kompetentingos institucijos praneša Komisijai ir EBI apie šios dalies įgyvendinimą.

2. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, taikant 109 straipsnio 4 dalį, iki 2015 m. gruodžio 31 d. tas pats rizikos koeficientas taikomas ir valstybių narių centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms bet kurios valstybės narės valiuta, taip, kaip kad jis būtų taikomas tokioms pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms jų šalies valiuta.

3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sąlygas, pagal kurias valstybės narės gali taikyti 1 dalyje nurodytą išimtį.

Nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

473 straipsnis Nuosavų lėšų poreikis padengtoms obligacijoms

1. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. 10 proc. riba aukščiausiojo reitingo vienetams, kuriuos leidžia Prancūzijos „Fonds Communs de Créances“ arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, kaip nurodyta 124 straipsnio 1 dalies d ir e papunkčiuose, netaikoma, jeigu:

a)       vertybiniais popieriais padengtas gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas pateikė tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, arba tai pačiai centrinei įstaigai priklausanti bendrovė, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas (narystę vienoje grupėje arba priklausymą būtina apibrėžti tuo metu, kai aukščiausiojo reitingo vienetai naudojami kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė);

b)       tos pačios konsoliduotos grupės, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, narys arba tai pačiai centrinei įstaigai priklausanti bendrovė, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, išlaiko visą pirmojo nuostolio segmentą, kuriuo užtikrinami šie aukščiausiojo reitingo vienetai.

2. Iki 2013 m. sausio 1 d. Komisija persvarsto nukrypimo nuo taisyklės, numatyto 1 dalyje, tinkamumą ir, jei reikia, panašaus vertinimo taikymo ir kitų formų padengtoms obligacijoms tinkamumą. Atsižvelgdama į šį persvarstymą Komisija gali, prireikus, priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 445 straipsnį, siekdama padaryti nukrypimą nuo taisyklės nuolatinį, arba pateikti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio teisės akto, siekdama jį taikyti ir kitų formų padengtoms obligacijoms.

3. Taikant 124 straipsnio 1 dalies c punktą, iki 2014 m. gruodžio 31 d. įstaigų didesnio prioriteto neužtikrintos pozicijos, kurioms iki šio reglamento įsigaliojimo pagal nacionalinę teisę taikomas 20 proc. rizikos koeficientas, laikomos atitinkančiomis 1 kredito kokybės žingsnio kriterijus.

4. Taikant 123 straipsnio 3 dalį, iki 2014 m. gruodžio 31 d. įstaigų didesnio prioriteto neužtikrintos pozicijos, kurioms iki šio reglamento įsigaliojimo pagal nacionalinę taikomas 20 proc. rizikos koeficientas, laikomos atitinkančiomis 20 proc. rizikos koeficiento taikymo kriterijus.

474 straipsnis Išimtis biržos prekių makleriams

1. Nuostatos dėl nuosavų lėšų poreikio, nurodyto šiame reglamente, netaikomos investicinėms įmonėms, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9 ir 10, punktuose, ir kurioms 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma Direktyva 93/22/EEB.

Ši išimtis taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d. arba pakeitimų, numatytų 2 ir 3 dalyse, įsigaliojimo dienos, taikant ankstesnį terminą.

2. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama į viešas konsultacijas ir diskusijas su kompetentingomis institucijomis, praneša Parlamentui ir Tarybai apie:

a) tinkamą rizikos ribojimu pagrįstos investicinių įmonių, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9 ir 10, punktuose, priežiūros tvarką;

b) reikalingumą pataisyti Direktyvą 2004/39/EB, siekiant sukurti naują investicinių įmonių, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9 ir 10, punktuose, energijos tiekimo, įskaitant elektros, anglių, dujų ir naftos tiekimą, srityje, kategoriją.

3. Vadovaudamasi informacija, nurodyta 2 dalyje, Komisija gali teikti pasiūlymus dėl šio reglamento dalinių pakeitimų.

475 straipsnis Finansinis svertas

1. Nukrypstant nuo 416 ir 417 straipsnių, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos apskaičiuoja finansinio sverto koeficientą ir apie jį praneša, taikydamos abu šiuos kapitalo matus:

a) 1 lygio kapitalą;

b) 1 lygio kapitalą, atsižvelgiant į išimtis, nurodytas šios antraštinės dalies 2 ir 3 skyriuose.

2. Nukrypdamos nuo 436 straipsnio 1 dalies, įstaigos gali nuspręsti, ar atskleisti informaciją apie finansinio sverto koeficientą, atsižvelgdamos į vieną arba abi kapitalo mato, nurodyto 1 dalies a ir b punktuose, apibrėžtis. Jeigu įstaigos pakeičia sprendimą dėl konkretaus finansinio sverto koeficiento atskleidimo, po sprendimo pakeitimo pirmą kartą atskleidžiant informaciją, nurodoma suderinta informacija apie visus finansinio sverto koeficientus, atskleistus iki pakeičiant sprendimą.

3. Nukrypstant nuo 416 straipsnio 2 dalies, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms apskaičiuoti ketvirčio pabaigos finansinio sverto koeficientą, jeigu jos mano, kad įstaigų duomenys gali būti nepakankamai geros kokybės, kad būtų galima apskaičiuoti finansinio sverto koeficientą, kuris yra ketvirčio mėnesinių finansinio sverto koeficientų aritmetinis vidurkis.

476 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos – žemiausia riba pagal „Bazelį I“

1. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. įstaigos, kurios skaičiuodamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taiko trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, ir įstaigos, kurios skaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį operacinei rizikai padengti taiko trečios dalies III antraštinės dalies 4 skyriuje nurodytus pažangiuosius vertinimo metodus, turi įvykdyti abu šiuos reikalavimus:

a) jos turi turėti nuosavų lėšų, kaip nurodyta trečios dalies II antraštinės dalies 1 skyriuje;

b) jų laikinas kapitalo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 6,4 proc. Laikinas kapitalo koeficientas yra įstaigos nuosavos lėšos pagal riziką įvertinto turto ir nebalansinių straipsnių procentine išraiška, kaip nurodyta IV priede.

2. Kompetentingos institucijos, pasitarusios su EBI, gali įstaigoms netaikyti 1 dalies b punkto su sąlyga, kad įvykdomi visi IRB metodo taikymo reikalavimai, nurodyti trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 6 skirsnyje, ir pažangiojo vertinimo metodo taikymo kvalifikaciniai kriterijai, nurodyti trečios dalies III antraštinės dalies 4 skyriuje.

II antraštinė dalis Ataskaitos ir peržiūra

477 straipsnis Kapitalo cikliškumo reikalavimai

Bendradarbiaudama su EBI, ESRV ir valstybėmis narėmis ir atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko informaciją, Komisija periodiškai stebi, ar visas šis reglamentas kartu su Direktyva [įrašo Leidinių biuras] turi didelį poveikį ekonominiam ciklui ir, atsižvelgdama į tai, apsvarsto taisomųjų veiksmų pagrįstumą. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. EBI praneša Komisijai, ar pagal IRB metodą įstaigų metodikos turėtų būti sujungtos ir kaip tai turėtų būti padaryta, kad kapitalo reikalavimus būtų galima lengviau palyginti kartu mažinant procikliškumą.

Atsižvelgdama į minėtą analizę ir Europos Centrinio Banko informaciją, Komisija kas dvejus metus parengia ataskaitą ir kartu su atitinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengiant ataskaitą atitinkamai pripažįstama ir šalių, kredito gavėjų ir kredito davėjų, pateikta informacija.

478 straipsnis Pozicijų nuosavų lėšų poreikis padengtomis obligacijomis

Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija, pasitarusi su EBI, pateikia Parlamentui ir Tarybai ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais dėl rizikos koeficientų, nurodytų 124 straipsnyje, ir nuosavų lėšų poreikių specifinei rizikai padengti, nurodytų 325 straipsnio 5 dalyje, pakankamumo visoms priemonėms, kurioms šie reikalavimai taikomi, ir poreikio sugriežtinti 124 straipsnyje išvardytus kriterijus.

479 straipsnis Didelės pozicijos

Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri, kaip taikomi 389 straipsnio 1 dalies j punktas ir 389 straipsnio 2 dalis, taip pat ištiria, ar 389 straipsnio 2 dalies išimtys turėtų būti taikomos savo nuožiūra, parengia ataskaitą ir pateikia ją ir, jeigu tinkama, pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto Europos Parlamentui ir Tarybai.

Svarstant galimybę panaikinti valstybių narių veiksmų laisvę pagal 389 straipsnio 2 dalies c punktą ir taikyti šią nuostatą Sąjungos lygmeniu, visų pirma atsižvelgiama į grupės rizikos valdymo veiksmingumą užtikrinant pakankamų apsaugos priemonių taikymą visose valstybėse narėse, kuriose įsteigta grupės įmonė, siekiant finansinio stabilumo.

480 straipsnis Taikymo lygmuo

1. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri, kaip taikomi pirmos dalies II antraštinė dalis bei 108 straipsnio 6 dalis ir 108 straipsnio 7 dalis, parengia ataskaitą ir pateikia ją ir, jeigu tinkama, pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą dėl likvidumo padengimo reikalavimo, nurodyto 401 straipsnyje, taikymo investicinėms įmonėms būtinybės ir būdo ir, pasitarusi su EBI, pateikia ją ir, jeigu tinkama, pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto Europos Parlamentui ir Tarybai.

481 straipsnis Likvidumo reikalavimai

1. EBI tikrina ir vertina ataskaitas, pateiktas vadovaujantis 403 straipsnio 1 dalimi, pagal visas valiutas ir skirtingus verslo modelius. EBI, pasitarusi su ESRV, kasmet, o pirmą kartą – iki 2013 m. gruodžio 31 d. – parengia Komisijai ataskaitą, kurioje nurodoma, ar 401 straipsnyje nurodyto bendro likvidumo padengimo reikalavimo patikslinimas atsižvelgiant į atskirus arba visus informacijos teikimo apie likvidumą kriterijus, nurodytus šeštos dalies II antraštinėje dalyje, gali iš esmės pakenkti Sąjungos įstaigų verslui ir rizikos pobūdžiui, finansų rinkoms arba ekonomikai ir bankų skolinimui, visų pirma skolinimui mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir prekybos finansavimui, įskaitant skolinimą pagal oficialias eksporto kredito draudimo sistemas.

EBI parengia apie tai ataskaitą, visų pirma dėl toliau nurodytų punktų suderinimo tinkamumo:

a)       priemonių, ribojančių likvidumą didinančių pinigų srautų vertę;

b)       netenkamų pinigų srautų pagal 410 straipsnio 5 dalį;

c)       tinkamus turimo turto sumažinimus pagal 406 straipsnį, taikant 407 straipsnio išimtis.

2. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. EBI parengia Komisijai ataskaitą dėl tinkamų vienodų didelio ir itin didelio likvidumo ir perleidžiamojo turto kredito kokybės apibrėžčių pagal 404 straipsnį. Visų pirma EBI patikrina toliau išvardytų kriterijų ir dydžių tinkamumą tokioms apibrėžtims suformuluoti:

a) mažiausia prekybos turtu apimtis;

b) mažiausia neapmokėto turto dalis;

c) skaidri kainodara ir informacija, pateikiama po prekybos;

d) kredito kokybės žingsniai, nurodyti trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje;

e) patvirtinti įrašai apie kainos stabilumą;

f) vidutinis turto, kuriuo prekiaujama, dydis ir vidutinė prekybos apimtis;

g) didžiausias siūlomos ir prašomos kainos skirtumas;

h) likęs laikas iki termino pabaigos;

i) mažiausias apyvartos koeficientas.

3. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. EBI parengia ataskaitą Komisijai, kurioje nurodo, ar būtų tinkama ir kaip būtų tinkama užtikrinti, kad įstaigos naudotų pastovius finansavimo šaltinius, taip pat pateikia poveikio Sąjungos įstaigų verslui ir rizikos pobūdžiui, finansų rinkoms arba ekonomikai ir bankų skolinimui, visų pirma skolinimui mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir prekybos finansavimui, įskaitant skolinimą pagal oficialias eksporto kredito draudimo sistemas, vertinimą.

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama į minėtą informaciją, pateikia ataskaitą ir, jeigu tinkama, pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto Europos Parlamentui ir Tarybai.

482 straipsnis Finansinis svertas

1. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl finansinio sverto koeficiento poveikio ir veiksmingumo. Kai tinkama, ataskaita pateikiama kartu su pasiūlymu dėl įstatymo galią turinčio akto dėl vieno ar daugiau finansinio sverto koeficiento dydžių, kuriuos įstaigos privalėtų taikyti, nustatymo, kuriame nurodoma, kaip tinkamai suderinti minėtus dydžius ir kaip tinkamai pakoreguoti kapitalo matą ir bendrą pozicijų matą, nurodytą 416 straipsnyje.

2. Taikant 1 dalį, iki 2016 m. spalio 31 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje nurodo bent tai:

a) ar Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 75 ir 85 straipsniuose nurodyti reikalavimai pagal Direktyvos [įrašo Leidinių biuras] 72 ir 92 straipsnius dėl pernelyg didelio finansinio sverto užtikrina pagrįstą šios rizikos valdymą įstaigose, o jeigu ne, kaip juos patobulinti, kad šie tikslai būtų užtikrinti;

b) ar reikia 416 straipsnyje nurodytos apskaičiavimo metodikos pakeitimų, siekiant užtikrinti, kad finansinio sverto koeficientas galėtų būti naudojamas kaip tinkamas įstaigos pernelyg didelio finansinio sverto rizikos rodiklis, o jeigu reikia, kokie jie turi būti;

c) ar, atsižvelgiant į finansinio sverto koeficiento bendro pozicijų mato apskaičiavimą, II priede išvardytų straipsnių ir kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertė, nustatyta pagal pradinės rizikos metodą, iš esmės skiriasi nuo pozicijų vertės, nustatytos taikant rinkos vertės metodą;

d) ar, stebinti pernelyg didelio finansinio sverto riziką, būtų tinkamiau kaip finansinio sverto koeficiento kapitalo matą naudoti nuosavas lėšas arba 1 lygio akcinį kapitalą, o jeigu taip, kaip tinkamai suderinti finansinio sverto koeficientą;

e) ar 10 proc. perskaičiavimo veiksnys, taikomas įsipareigojimams, kurie atšaukiami besąlygiškai, yra atsargiai įvertintas atsižvelgiant per stebėjimo laikotarpį surinktus duomenis;

f) ar tinkamas informacijos apie 436 straipsnyje nurodytus straipsnius atskleidimo dažnis ir forma;

g) ar tinkamas 3 proc. finansinio sverto koeficiento, skaičiuojamo pagal 1 lygio kapitalą, dydis, o jeigu ne, koks dydis būtų tinkamas;

h) ar, įvedus reikalavimą įstaigoms taikyti finansinio sverto koeficientą, reikėtų kokių nors finansinio sverto koeficiento sistemos, nurodytos šiame reglamente, pakeitimų, o jeigu taip, kokių;

i) ar, įvedus reikalavimą įstaigoms taikyti finansinio sverto koeficientą, būtų veiksmingai apribota tų įstaigų pernelyg didelio finansinio sverto rizika, o jeigu taip, ar finansinio sverto koeficiento dydis turėtų būti vienodas visoms įstaigoms, ar turėtų skirtis atsižvelgiant į įstaigų tipą, ir kokių papildomų derinimų reikėtų pastaruoju atveju.

3. 2 dalyje nurodyta ataskaita apima ne trumpesnį laikotarpį kaip nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., ir joje atsižvelgiama bent į:

a) reikalavimo įstaigoms taikyti finansinio sverto koeficientą, nustatomą pagal 416 straipsnį, įvedimo poveikį:

i)        finansų rinkoms apskritai ir visų pirma atpirkimo sandorių, išvestinių finansinių priemonių ir padengtų obligacijų rinkoms;

ii)       įstaigų atsparumui;

iii)      įstaigų verslo modeliams ir balansų struktūroms;

iv)      subjektų, kuriems netaikoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, pozicijų nukrypimui;

v)       finansinei inovacijai, visų pirma priemonių, kuriose numatytas finansinis svertas, kūrimui;

vi)      įstaigų veiksmams prisiimant riziką;

vii)     tarpuskaitos, atsiskaitymo ir saugojimo veiklai;

viii)    finansinio sverto koeficiento kapitalo mato ir bendro pozicijų mato cikliškumui;

ix)      bankų skolinimui, visų pirma skolinimui mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir prekybos finansavimui, įskaitant skolinimą pagal oficialias eksporto kredito draudimo sistemas;

b) finansinio sverto koeficiento ir rizika grindžiamų nuosavų lėšų poreikio reikalavimų ir likvidumo reikalavimų, nurodytų šiame reglamente, sąveiką;

c) apskaitos standartų, taikomų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, apskaitos standartų, taikomų pagal Direktyvą 86/635/EEB, ir kitų atitinkamų apskaitos standartų skirtumų poveikį galimybei palyginti finansinio sverto koeficientą.

483 straipsnis Perleistosios kredito rizikos pozicijos

Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl penktos dalies nuostatų taikymo ir veiksmingumo atsižvelgiant į tarptautinės rinkos pokyčius.

484 straipsnis Sandorio šalies kredito rizika ir pradinės rizikos metodas

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri, kaip taikomas 270 straipsnis, parengia ataskaitą ir pateikia ją ir, jeigu tinkama, pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto Europos Parlamentui ir Tarybai.

485 straipsnis Mažmeninės pozicijos

Per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija parengia ataskaitą apie nuosavų lėšų poreikio reikalavimų, išdėstytų šiame reglamente, poveikio skolinimui mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir fiziniams asmenims, ir pateikia ją ir, jeigu tinkama, pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto Europos Parlamentui ir Tarybai.

Todėl EBI parengia ataskaitą Komisijai dėl 118 straipsnio, kurioje:

a) palyginamas faktinis netikėtinas kredito nuostolis, patirtas per visą ekonominį ciklą skolinant mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir fiziniams asmenims Europos Sąjungoje, su netikėtinu kredito nuostoliu, nustatytu atsižvelgiant į kredito rizikos koeficientus, taikomus skolinant mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

b) išanalizuojama, ar 1 mln. EUR limitas netrukdo tinkamai taikyti rizikos koeficientus.

486 straipsnis Reikalavimus atitinkančio kapitalo apibrėžtis

Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri, ar reikalavimus atitinkančio kapitalo apibrėžtis, taikoma pagal antros dalies IV antraštinę dalį ir ketvirtą dalį, yra tinkama, parengia ataskaitą ir ją ir, jeigu tinkama, pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

VIENUOLIKTA DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

487 straipsnis

1. Atsižvelgiant į 2 dalį, šis reglamentas taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

2. 436 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2015 m. sausio 1 d.

488 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I priedas Nebalansinių straipsnių klasifikavimas

1. Didelė rizika:

– Garantijos, turinčios paskolas atstojančių savybių,

– Kredito išvestinės finansinės priemonės,

– Akceptuoti vekseliai,

– Patvirtinti vekseliai, kuriuose nėra įrašytas kitos įstaigos pavadinimas,

– Sandoriai su atgręžtinį reikalavimą turinčiais vekseliais,

– Neatšaukiamieji rezerviniai akredityvai, turintys paskolas atstojančių savybių,

– Turtas, įsigytas pagal vienakrypčio išankstinių pirkimo sandorių sutartis,

– Išankstiniai sandoriai dėl indėlių,

– Nevisiškai apmokėtų akcijų ir vertybinių popierių neapmokėtoji dalis,

– Turto pardavimo ir atpirkimo sandoriai, apibūdinti Direktyvos 86/635/EEB 12 straipsnio 3 ir 5 dalyse,

– Kiti straipsniai, kuriems priskiriama didelė rizika.

2. Vidutinė rizika:

– Išduoti ir patvirtini dokumentiniai akredityvai (taip pat žr. Vidutinė arba maža rizika),

– Laidavimai ir nuostolių padengimo garantijos (įskaitant paraiškas konkursams, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, garantinius raštus dėl muitų ir mokesčių mokėjimo) ir garantijos, neturinčios paskolas atstojančių savybių,

– Neatšaukiamieji akredityvai, neturintys paskolas atstojančių savybių,

– Nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieni metai,

– Trumpalaikių skolinimosi eurovekselių rinkoje galimybės (NIF) ir vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje galimybės (RUF),

– Kiti vidutinės rizikos straipsniai ir kaip pranešta EBI.

3. Vidutinė arba maža rizika:

– Dokumentiniai akredityvai, kurių užtikrinimo priemonė yra tuose akredityvuose įrašytos prekės, ir kiti savaime pasibaigiantys sandoriai,

– Nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kurių negalima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurios iš esmės nenumato automatinio atšaukimo dėl paskolos gavėjo kreditingumo pablogėjimo,

– Kiti vidutinės arba mažos rizikos straipsniai ir kaip pranešta EBI.

4. Maža rizika:

– Nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kurias galima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurios iš esmės nenumato automatinio atšaukimo dėl paskolos gavėjo kreditingumo pablogėjimo. Mažmeninių kreditų linijas galima laikyti besąlygiškai atšaukiamomis, jei pagal sąlygas kredito įstaiga gali jas visiškai atšaukti tiek, kiek leidžia vartotojų apsaugos ir susiję teisės aktai; ir

– Kiti mažos rizikos straipsniai ir kaip pranešta EBI.

II priedas Išvestinių finansinių priemonių rūšys

1. Palūkanų normos sandoriai:

a) palūkanų normos apsikeitimo ta pačia valiuta sandoriai;

b) palūkanų normos apsikeitimo sandoriai;

c) palūkanų normos išankstiniai sandoriai;

d) palūkanų normos ateities sandoriai;

e) įsigyti palūkanų normos pasirinkimo sandoriai;

f) kiti panašaus pobūdžio sandoriai.

2. Užsienio valiutos sandoriai ir sandoriai auksu:

a) valiutos apsikeitimo sandoriai;

b) valiutos išankstiniai sandoriai;

c) valiutos ateities sandoriai;

d) įsigyti valiutos pasirinkimo sandoriai;

e) kiti panašaus pobūdžio sandoriai;

f) sandoriai auksu, panašūs į a–e punktuose išvardytus sandorius.

3. Kitokių prekybos priemonių ar indeksų sandoriai panašūs į 1 dalies a–e ir 2 dalies a–d punktuose išvardytus sandorius. Jiems priklauso mažiausiai visos priemonės, apibūdintos Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 4–7, 9 ir 10 punktuose, kurie neįtraukti į 1 ir 2 punktus.

III priedas Straipsniai, kuriems taikoma papildomos informacijos apie likvidųjį turtą teikimo reikalavimas

1. Grynieji pinigai.

2. Centrinių bankų rezervai, jeigu juos galima panaudoti nepalankiausiomis sąlygomis.

3. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kuriuos sudaro pretenzijos vyriausybėms, centriniams bankams, viešojo sektoriaus subjektams, regioninei ir vietos valdžiai, Tarptautinių atsiskaitymų bankui, Tarptautiniam valiutos fondui, Europos Komisijai arba daugiašaliams plėtros bankams arba jų garantuojamos pretenzijos ir kurie atitinka visas šias sąlygas:

a) jiems taikomas 0 proc. rizikos koeficientas pagal III antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnį;

b) jais prekiaujama didelėse ir aktyviose atpirkimo sandorių arba grynųjų pinigų rinkose, kurioms būdinga maža koncentracija;

c) yra įrodymų, kad jie yra patikimas likvidumo šaltinis sudarant atpirkimo sandorį arba juos parduodant net ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis;

d) jie nesudaro įstaigos arba su ja susijusių subjektų įsipareigojimo.

4. 3 punkte nenurodyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kuriuos sudaro pretenzijos vyriausybėms arba centriniams bankams arba jų garantuotos pretenzijos, šalies valiuta, išleisti vyriausybių arba centrinių bankų, jeigu tokia skola atitinka banko operacijų ta valiuta likvidumo poreikį.

5. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kuriuos sudaro pretenzijos vyriausybėms, centriniams bankams, viešojo sektoriaus subjektams, regioninei valdžiai ir vietos institucijoms arba daugiašaliams plėtros bankams arba jų garantuotos pretenzijos ir kurie atitinka visas šias sąlygas:

a) jiems taikomas 20 proc. rizikos koeficientas pagal III antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnį;

b) jais prekiaujama didelėse ir aktyviose atpirkimo sandorių arba grynųjų pinigų rinkose, kurioms būdinga maža koncentracija;

c) yra įrodymų, kad jie yra patikimas likvidumo šaltinis sudarant atpirkimo sandorį arba juos parduodant net ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis;

d) jie nesudaro įstaigos arba su ja susijusių subjektų įsipareigojimo.

6. 3–5 punktuose nenurodyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie atitinka 20 proc. arba palankesnio rizikos koeficiento taikymo kriterijus pagal III antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnį arba yra įstaigos reitinguojami kaip lygiavertės kredito kokybės perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir kurie atitinka šias sąlygas:

a) jie nėra pretenzija SPPVPS, įstaigai arba su ja susijusiam subjektui;

b) jie yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 85/611/EEB 22 straipsnio 4 dalyje, ir jiems taikomas 124 straipsnis.

IV priedas Pagal riziką įvertintas turtas ir nebalansiniai straipsniai, taikomi laikinam kapitalo koeficientui apskaičiuoti

1 dalis. Apibrėžtys

1. „A zona“ – visos valstybės narės ir visos kitos valstybės, kurios yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tikrosios narės, bei valstybės, su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) sudariusios susitarimus dėl specialaus skolinimo pagal Fondo bendruosius skolinimosi susitarimus. Tačiau kiekviena šalis, kuri pakeičia savo užsienio skolos grąžinimo grafiką, 5 metams pašalinama iš A zonos valstybių grupės;

2. „B zona“ – visos A zonai nepriklausančios šalys;

3. „A zonos kredito įstaigos“ – visos kredito įstaigos, kurioms leidimai išduoti valstybėse narėse, įskaitant jų filialus trečiosiose šalyse, ir visos kredito įstaigos, kurioms leidimai išduoti kitose A zonos šalyse, ir jų filialai;

4. „B zonos kredito įstaigos“ – visos kredito įstaigos, gavusios leidimus ne A zonoje, taip pat jų filialai, esantys Sąjungoje;

5. „ne bankų sektorius“ – visi skolininkai, išskyrus kredito įstaigas, centrinę valdžią ir centrinius bankus, regionų valdžią ir vietos valdžios institucijas, Europos Sąjungą, Europos investicijų banką (EIB) ir daugiašalius plėtros bankus;

6. daugiašaliai plėtros bankai nurodyti 112 straipsnyje.

2 dalis. Pagal riziką įvertintas turtas ir nebalansiniai straipsniai

7. Kredito rizikos laipsniai, išreikšti procentais, turto straipsniams taikomi vadovaujantis 3 ir 4 dalimis, o tam tikrais atvejais – 5 dalimi. Kiekvieno turto straipsnio balansinė vertė dauginama iš atitinkamo rizikos koeficiento ir gaunama pagal riziką įvertinta vertė.

8. Nebalansiniams straipsniams, išvardytiems I priede, taikomas dviejų etapų apskaičiavimas, apibūdintas 17 punkte.

9. Nebalansinių straipsnių, išvardytų 17 punkte, atžvilgiu išlaidos, galinčios susidaryti keičiant sutartį, jeigu sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, apskaičiuojamos taikant vieną iš dviejų II priede pateiktų metodų. Šios išlaidos dauginamos iš atitinkamo sandorio šalies rizikos koeficiento, nurodyto 11–15 punktuose, tačiau nurodytas 100 proc. rizikos koeficientas keičiamas 50 proc. koeficientu, kad būtų apskaičiuota pagal riziką įvertinta vertė.

10. Pagal riziką įvertinto turto ir nebalansinių straipsnių, nurodytų 8 ir 9 punktuose, suma sudaro mokumo koeficiento vardiklį.

3 dalis. Rizikos koeficientai

11. Skirtingoms turto straipsnių kategorijoms priskiriami šie rizikos koeficientai, nors prireikus kompetentingos institucijos gali nustatyti ir didesnius koeficientus:

12. Nulinis rizikos koeficientas taikomas:

a) gryniesiems pinigams ir lygiaverčiams straipsniams;

b) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos A zonos centrinei valdžiai ir centriniams bankams;

c) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos Europos Sąjungai;

d) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, apdraustos tiesioginėmis A zonos centrinės valdžios ir centrinių bankų ar Europos Sąjungos garantijomis;

e) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos B zonos centrinei valdžiai ir centriniams bankams, išreikštos ir išmokėtos skolininkų nacionaline valiuta;

f) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, turinčios tiesiogines B zonos centrinės valdžios ir centrinių bankų garantijas, išreikštos ir išmokėtos nacionaline valiuta, bendra skolininkui ir garantu;

g) turto straipsniams, pakankamai apdraustiems pagal kompetentingų institucijų reikalavimus užtikrinimo priemone, kurią sudaro A zonos centrinės valdžios ar centrinių bankų vertybiniai popieriai, Europos Sąjungos išleisti vertybiniai popieriai, grynųjų pinigų indėliai, laikomi skolinančioje įstaigoje, indėlio pažymėjimai arba panašūs skolinančios įstaigos išleisti ir jai pateikti vertybiniai popieriai.

13. 20 proc. rizikos koeficientas taikomas:

a) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos Europos investicijų bankui;

b) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos daugiašaliams plėtros bankams;

c) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, apdraustos tiesiogine Europos investicijų banko garantija;

d) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, apdraustos tiesioginėmis daugiašalių plėtros bankų garantijomis;

e) turto straipsniams, kuriuos, vadovaujantis 4 dalies nuostatomis, sudaro pretenzijos A zonos regionų valdžiai ar vietos valdžios institucijoms;

f) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, vadovaujantis 4 dalies nuostatomis apdraustos tiesioginėmis A zonos regionų valdžios ar vietos valdžios institucijų garantijomis;

g) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos A zonos kredito įstaigoms, tačiau kurie nėra šių kredito įstaigų nuosavos lėšos;

h) turto straipsniams, kuriuos sudaro metų ar trumpesnio mokėjimo termino pretenzijos B zonos kredito įstaigoms, išskyrus šių įstaigų išleistus vertybinius popierius, kurie pripažįstami kaip jų nuosavų lėšų pozicijos;

i) turto straipsniams, kurie apdrausti tiesioginėmis A zonos kredito įstaigų garantijomis;

j) turto straipsniams, kuriuos sudaro metų ar trumpesnio mokėjimo termino pretenzijos, apdraustos tiesioginėmis B zonos kredito įstaigų garantijomis;

k) turto straipsniams, pakankamai apdraustiems pagal kompetentingų institucijų reikalavimus užtikrinimo priemone, kurią sudaro Europos investicijų banko ar daugiašalių plėtros bankų išleisti vertybiniai popieriai;

l) pinigams kelyje.

14. 50 proc. rizikos koeficientas taikomas:

a) paskoloms, kurių visa suma pagal kompetentingų institucijų reikalavimus visiškai apdrausta įkeičiant nuosavas gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena, gyvens ar kurias išnuomos skolininkas, taip pat paskoloms, kurių visa suma pagal kompetentingų institucijų reikalavimus visiškai apdrausta įkeičiant Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybę, kurioje gyvena, gyvens ar kurią išnuomos skolininkas, akcijas;

b) „vertybiniams popieriams, užtikrintiems hipoteka“, kurie gali būti laikomi paskolomis, nurodytomis a punkte, jeigu kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į kiekvienoje valstybėje narėje egzistuojančią teisės sistemą, juos laiko lygiaverčiais paskolų rizikos požiūriu. Nepakenkiant toms vertybinių popierių rūšims, kurios gali būti įskaitytos ir kurios atitinka šio, t. y. 1, punkto sąlygas, „vertybiniai popieriai, užtikrinti hipoteka“ gali apimti priemones, apibūdintas Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 1 ir 3 dalyse. Kompetentingos institucijos turi būti pirmiausia užtikrintos, kad:

i)        tokie vertybiniai popieriai yra visiškai ir tiesiogiai užtikrinti keliomis hipotekomis, kurios yra tokio pat pobūdžio kaip ir hipotekos, apibūdintos a punkte, ir kad jais galima be kliūčių pasinaudoti sukuriant hipoteka užtikrintus vertybinius popierius;

ii)       investuotojai į hipoteka užtikrintus vertybinius popierius tiesiogiai ar per jų vardu veikiantį patikėtinį arba įgaliotą atstovą, tenkinant reikalavimus, susijusius su turto, užtikrinto hipoteka, straipsniais, turi pirmumo teisę nusirašyti sumą, kuri būtų proporcinga jų turimiems vertybiniams popieriams;

c) išankstiniams apmokėjimams ir sukauptoms pajamoms: šis turtas turi būti įvertintas pagal riziką, kuri priskiriama sandorio šaliai, jeigu kredito įstaiga ją gali nustatyti vadovaudamasi Direktyva 86/635/EEB. Kitais atvejais, kai ji negali nustatyti sandorio šalies, taikomas vienodas 50 proc. rizikos koeficientas.

15. 100 proc. rizikos koeficientas taikomas:

a) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos B zonos centrinei valdžiai ir centriniams bankams, išskyrus atvejus, kai lėšos išreikštos ir išmokėtos skolininko nacionaline valiuta;

b) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos B zonos regionų valdžiai ir vietos valdžios institucijoms;

c) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos B zonos kredito įstaigoms su metų ar ilgesniu kaip vienų metų mokėjimo terminu;

d) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos A ar B zonų ne bankų sektoriams;

e) materialiajam turtui, kuris apibūdintas Direktyvos 86/635/EEB 4 straipsnio 10 dalyje;

f) akcijoms, dalyvavimo valdant kapitalą daliai ar kitoms nuosavų lėšų pozicijoms kitose kredito įstaigose, kurios neatimamos iš skolinančių įstaigų nuosavų lėšų;

g) visam kitam turtui, išskyrus turtą, kuris atimamas iš nuosavų lėšų.

16. Nebalansiniams straipsniams, išskyrus tuos, kurie apibūdinti 17 punkte, taikomos šios sąlygos: pirmiausia jie sugrupuojami pagal II priede pateiktas rizikos grupes. Imama visa vertė tų straipsnių, kurie priskiriami didelės rizikos straipsniams, vidutinės rizikos straipsnių – 50 proc. vertės, vidutinės arba mažos rizikos straipsnių – 20 proc. vertės, o mažos rizikos straipsnių – nulinė vertė. Antrajame etape nebalansinių straipsnių vertė, pakoreguota pagal anksčiau nurodytą tvarką, dauginama iš rizikos koeficiento, taikomo atitinkamoms sandorio šalims vadovaujantis turtui taikomais reikalavimais, kurie nurodyti 11–15 punktuose ir 4 dalyje. Sudarant turto pirkimo ir atpirkimo sandorius ar vienakrypčio išankstinio pirkimo sandorius, atsižvelgiama į rizikos koeficientus, taikomus šiam turtui, o ne sandorių šalims. Pasirašyto, bet nesumokėto į Europos investicijų fondą kapitalo dalis gali būti įvertinta 20 proc. rizikos koeficientu.

17. Šios direktyvos II priede nurodyti metodai taikomi I priede išvardytiems nebalansiniams straipsniams, išskyrus:

a) sandorius, kuriais prekiaujama pripažintose biržose;

b) užsienio valiutos keitimo sandoriams (išskyrus sandorius dėl aukso), kurių pradinis terminas yra 14 kalendorinių dienų ar mažiau.

18. Jeigu nebalansiniai straipsniai yra apdrausti tiesioginėmis garantijomis, jie pagal riziką įvertinami taip, tarsi juos turėtų padengti ne sandorio šalis, o garantijos išleidėjas. Jeigu potenciali rizika, susidaranti dėl nebalansinių operacijų pagal kompetentingų institucijų reikalavimus, yra visiškai apdrausta bet kokiu turtu, kuris pripažįstamas kaip užtikrinimo priemonė pagal 12 punkto g papunktį ir 13 punkto k papunktį, atsižvelgiant į konkrečią užtikrinimo priemonę taikomas nulinis arba 20 proc. rizikos koeficientas.

19. Valstybės narės gali taikyti 50 proc. rizikos koeficientą tiems nebalansiniams straipsniams, kuriuos sudaro laidavimai ar garantijos, turintys kredito pakaitų savybių ir kurie pagal kompetentingų institucijų reikalavimus yra visiškai užtikrinti hipoteka, atitinkančia 14 punkto a papunkčio reikalavimus, numatydamos, kad garantijos išleidėjas turi tiesioginę teisę į tokią užtikrinimo priemonę.

20. Tais atvejais, kai turtui ir nebalansiniams straipsniams priskiriama mažesnė rizika dėl to, kad yra kompetentingoms institucijoms priimtinos tiesioginės garantijos ar užtikrinimo priemonė, mažesnis rizikos koeficientas taikomas tik tai daliai, kuriai yra suteikta garantija arba kuri visiškai padengta užtikrinimo priemone.

4 dalis. Pretenzijų valstybių narių regionų valdžiai ar vietos valdžios institucijoms įvertinimas pagal riziką

21. Nepaisydamos 13 punkto reikalavimų, valstybės narės gali nustatyti nulinį rizikos koeficientą savo valstybės regionų valdžiai ir vietos valdžios institucijoms, jeigu nesiskiria pretenzijų joms ir pretenzijų šių valstybių centrinei valdžiai rizika, kadangi regionų valdžios ir vietos valdžios institucijos taip pat turi įgaliojimus rinkti mokesčius, taip pat ir tais atvejais, kai tarp institucijų egzistuoja tam tikri konkretūs susitarimai, kuriais siekiama sumažinti tikimybę, kad regionų valdžia ar vietos valdžios institucijos neįvykdys įsipareigojimų. Nulinis rizikos koeficientas, nustatytas vadovaujantis šiais kriterijais, taikomas balansiniams ir nebalansiniams straipsniams, sudarantiems pretenzijas atitinkamai regionų valdžiai ir vietos valdžios institucijoms, taip pat kitoms pretenzijoms bei nebalansiniams straipsniams, kuriuos garantuoja ta regionų valdžia ir vietos valdžios institucijos ar kurie pagal kompetentingų institucijų reikalavimus yra apdrausti užtikrinimo priemone, kurią sudaro tos regionų valdžios ar vietos valdžios institucijų išleisti vertybiniai popieriai.

22. Valstybės narės informuoja EBI, jeigu, jų manymu, nulinio rizikos koeficiento taikymas pagrįstas kriterijais, išdėstytais 21 punkte. Kitos valstybės narės gali pasiūlyti kredito įstaigoms, kurių priežiūrą vykdo jų kompetentingos institucijos, taikyti nulinį rizikos koeficientą tais atvejais, kai jos palaiko verslo ryšius su aptariama regionų valdžia ar vietos valdžios institucijomis arba kai jos turi pretenzijų, kurių įvykdymą pastarosios garantavo, įskaitant užtikrinimo priemonę vertybiniais popieriais.

5 dalis. Kiti koeficientai

23. Nepažeisdamos 21 punkto, valstybės narės gali taikyti 20 proc. rizikos koeficientą turto straipsniams, pagal kompetentingų tarnybų reikalavimus apdraustiems užtikrinimo priemone, kurią sudaro A zonos regiono valdžios ar vietos valdžios institucijų išleisti vertybiniai popieriai, indėliai, laikomi A zonos kredito įstaigose, išskyrus skolinančią įstaigą, arba indėlio pažymėjimais ar panašiomis kredito įstaigos išleistomis priemonėmis.

24. Valstybės narės gali taikyti 10 proc. rizikos koeficientą pretenzijoms toms įstaigoms, kurios specializuojasi buveinės valstybės narės tarpbankinėje ir valstybės skolų rinkoje ir kurias kompetentingos institucijos atidžiai prižiūri, jeigu šie turto straipsniai visiškai apdrausti pagal buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų reikalavimus turto straipsnių, nurodytų 12 ir 13 punktuose, deriniu, kurią kompetentingos institucijos laiko tinkama užtikrinimo priemone.

25. Valstybės narės informuoja EBI apie bet kurias nuostatas, patvirtintas vadovaujantis 23 ir 24 punktais, ir apie jų patvirtinimo motyvus.

6 dalis. Administracinės institucijos ir nekomercinės įmonės

26. Įgyvendindamos 13 punktą, kompetentingos institucijos į regionų valdžios ir vietos valdžios institucijų sąvoką gali įtraukti pelno nesiekiančias organizacijas, pavaldžias regiono valdžiai ar vietos valdžios institucijoms, ar institucijas, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, vykdo tas pačias funkcijas kaip ir regiono, ir vietos valdžios institucijos.

27. Kompetentingos institucijos į regionų valdžios ir vietos valdžios institucijų sąvoką taip pat gali įtraukti bažnyčias ir religines bendruomenes, kurios pagal viešąją teisę yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys ir kurios renka mokesčius vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tą daryti. Tačiau šiuo atveju negalioja 4 dalyje numatyta galimybė.

5 priedas

Atitikties lentelė

Šis reglamentas || Direktyva 2006/48/EB || Direktyva 2006/49/EB

1 straipsnis || ||

2 straipsnis || ||

3 straipsnis || ||

4 straipsnio 1, 3–5, 10, 16–22, 24–38, 42, 47, 60, 61, 63, 66, 67, 71 ir 72 dalys || 4 straipsnis ||

4 straipsnio 6, 7, 56 ir 81 dalys || || 3 straipsnis

4 straipsnio 2, 9, 11–15, 23, 40, 41, 48, 55, 57, 59, 62, 64, 65, 68, 69, 70, 73–80 ir 82–86 dalys || ||

4 straipsnio 50 dalis || 77 straipsnis ||

4 straipsnis || || 3 straipsnio 1 dalies m punktas

4 straipsnis || || 3 straipsnio 1 dalies o punktas

4 straipsnis || || 3 straipsnio 1 dalies e punktas

4 straipsnis || 4 straipsnio 14 dalis ||

4 straipsnis || 4 straipsnio 16 dalis ||

4 straipsnis || 4 straipsnio 4 dalis || 3 straipsnio 3 dalies c punktas

4 straipsnis || 4 straipsnio 5 dalis ||

5 straipsnio 1 dalis || 68 straipsnio 1 dalis ||

5 straipsnio 2 dalis || 68 straipsnio 2 dalis ||

5 straipsnio 3 dalis || 68 straipsnio 3 dalis ||

5 straipsnio 4 dalis || ||

5 straipsnio 5 dalis || ||

6 straipsnio 1 dalis || 69 straipsnio 1 dalis ||

6 straipsnio 2 dalis || 69 straipsnio 2 dalis ||

6 straipsnio 3 dalis || 69 straipsnio 3 dalis ||

7 straipsnio 1 dalis || ||

7 straipsnio 2 dalis || ||

7 straipsnio 3 dalis || ||

8 straipsnio 1 dalis || 70 straipsnio 1 dalis ||

8 straipsnio 2 dalis || 70 straipsnio 2 dalis ||

8 straipsnio 3 dalis || 70 straipsnio 3 dalis ||

9 straipsnis || 3 straipsnio 1 dalis ||

10 straipsnio 1 dalis || 71 straipsnio 1 dalis ||

10 straipsnio 2 dalis || 71 straipsnio 2 dalis ||

10 straipsnio 3 dalis || ||

10 straipsnio 4 dalis || ||

11 straipsnis || ||

12 straipsnio 1 dalis || 72 straipsnio 1 dalis ||

12 straipsnio 2 dalis || 72 straipsnio 2 dalis ||

12 straipsnio 3 dalis || 72 straipsnio 3 dalis ||

12 straipsnio 4 dalis || ||

13 straipsnio 1 dalis || 73 straipsnio 3 dalis ||

13 straipsnio 2 dalis || ||

13 straipsnio 3 dalis || ||

14 straipsnis || || 22 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 1 dalis || || 23 straipsnis

15 straipsnio 2 dalis || ||

15 straipsnio 3 dalis || ||

16 straipsnio 1–3 dalys || 133 straipsnio 1 dalis ||

16 straipsnio 4 dalis || 133 straipsnio 2 dalis ||

16 straipsnio 5 dalis || 133 straipsnio 3 dalis ||

16 straipsnio 6 dalis || 134 straipsnio 1 dalis ||

16 straipsnio 7 dalis || ||

16 straipsnio 8 dalis || 134 straipsnio 2 dalis ||

17 straipsnio 1 dalis || 73 straipsnio 1 dalis ||

17 straipsnio 2 dalis || ||

17 straipsnio 3 dalis || ||

18 straipsnio 1 dalis || ||

18 straipsnio 2 dalis || ||

18 straipsnio 3 dalis || ||

18 straipsnio 4 dalis || ||

18 straipsnio 5 dalis || ||

18 straipsnio 6 dalis || ||

18 straipsnio 7 dalis || ||

19 straipsnio 1 dalis || ||

19 straipsnio 2 dalis || ||

19 straipsnio 3 dalis || ||

19 straipsnio 4 dalis || ||

20 straipsnis || 73 straipsnio 2 dalis ||

21 straipsnis || || 3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

22 straipsnis || ||

23 straipsnis || ||

24 straipsnis || ||

25 straipsnis || ||

26 straipsnis || ||

27 straipsnis || ||

28 straipsnis || ||

29 straipsnis || ||

30 straipsnis || ||

31 straipsnis || ||

32 straipsnis || ||

33 straipsnis || ||

34 straipsnis || ||

35 straipsnis || ||

36 straipsnis || ||

37 straipsnis || ||

38 straipsnis || ||

39 straipsnis || ||

40 straipsnis || ||

41 straipsnis || ||

42 straipsnis || ||

43 straipsnis || ||

44 straipsnis || ||

45 straipsnis || ||

46 straipsnis || ||

47 straipsnis || ||

48 straipsnis || ||

49 straipsnis || ||

50 straipsnis || ||

51 straipsnis || ||

52 straipsnis || ||

53 straipsnis || ||

54 straipsnis || ||

55 straipsnis || ||

56 straipsnis || ||

57 straipsnis || ||

58 straipsnis || ||

59 straipsnis || ||

60 straipsnis || ||

61 straipsnis || ||

62 straipsnis || ||

63 straipsnis || ||

64 straipsnis || ||

65 straipsnis || ||

66 straipsnis || ||

67 straipsnis || ||

68 straipsnis || ||

69 straipsnis || ||

70 straipsnis || ||

71 straipsnis || ||

72 straipsnis || ||

73 straipsnis || ||

74 straipsnis || ||

75 straipsnis || ||

76 straipsnis || ||

77 straipsnis || ||

78 straipsnis || ||

79 straipsnis || ||

80 straipsnis || ||

81 straipsnis || ||

82 straipsnis || ||

83 straipsnis || ||

84 straipsnio 1 ir 2 dalys || 120 straipsnis ||

84 straipsnio 3 dalis || ||

84 straipsnio 4 dalis || ||

85 straipsnis || ||

86 straipsnis || ||

87 straipsnis || ||

88 straipsnio 1–4 dalys || 10 straipsnio 1–4 dalys ||

88 straipsnio 5 dalis || ||

89 straipsnis || || 18 straipsnio 2–4 dalys

90 straipsnis || ||

91 straipsnis || ||

92 straipsnis || ||

93 straipsnis || || 24 straipsnis

94 straipsnis || 74 straipsnio 1 dalis ||

95 straipsnio 1 dalis || 74 straipsnio 2 dalis ||

95 straipsnio 2 dalis || ||

96 straipsnio 1 dalis || ||

96 straipsnio 2 dalis || ||

96 straipsnio 3 dalis || ||

97 straipsnio 1 dalis || || 11 straipsnio 1 dalis

97 straipsnio 2 dalis || || 11 straipsnio 3 dalis

97 straipsnio 3 dalis || || 11 straipsnio 4 dalis

97 straipsnio 4 dalis || || VII priedo C dalies 1 punktas

98 straipsnis || || VII priedo A dalies 1 punktas

99 straipsnio 1 dalis || || VII priedo D dalies 1 punktas

99 straipsnio 2 dalis || || VII priedo D dalies 2 punktas

100 straipsnio 1 dalis || || 33 straipsnio 1 dalis

100 straipsnio 2–10 dalys || || VII priedo B dalies 1–9 punktai

100 straipsnio 11–13 dalys || || VII priedo B dalies 11–13 punktai

101 straipsnis || || VII priedo C dalies 1–3 punktai

102 straipsnis || 76 straipsnis ||

103 straipsnio 1 dalis || 91 straipsnis ||

103 straipsnio 2 dalis || ||

104 straipsnis || 94 straipsnis ||

105 straipsnis || ||

106 straipsnis || 78 straipsnio 1–3 dalys ||

107 straipsnis || 79 straipsnio 1 dalis ||

108 straipsnio 1 dalis || 80 straipsnio 1 dalis ||

108 straipsnio 2 dalis || 80 straipsnio 2 dalis ||

108 straipsnio 3 dalis || 80 straipsnio 4 dalis ||

108 straipsnio 4 dalis || 80 straipsnio 5 dalis ||

108 straipsnio 5 dalis || 80 straipsnio 6 dalis ||

108 straipsnio 6 dalis || 80 straipsnio 7 dalis ||

108 straipsnio 7 dalis || 80 straipsnio 8 dalis ||

108 straipsnio 8 dalis || ||

109 straipsnis || VI priedo I dalies 1–5 punktai ||

110 straipsnio 1 dalis || ||

110 straipsnio 2–5 dalys || VI priedo I dalies 8–11 punktai ||

111 straipsnio 1 dalis || ||

111 straipsnio 2 dalis || ||

111 straipsnio 3 dalis || ||

111 straipsnio 4 dalis || ||

111 straipsnio 5 dalis || VI priedo I dalies 15 punktas ||

111 straipsnio 6 dalis || VI priedo I dalies 17 punktas ||

112 straipsnio 1 dalis || VI priedo I dalies 18 ir 19 punktai ||

112 straipsnio 2 dalis || VI priedo I dalies 20 punktas ||

112 straipsnio 3 dalis || VI priedo I dalies 21 punktas ||

113 straipsnis || VI priedo I dalies 22 punktas ||

114 straipsnio 1 dalis || ||

114 straipsnio 2 dalis || VI priedo I dalies 37 ir 38 punktai ||

114 straipsnio 3 dalis || VI priedo I dalies 40 punktas ||

114 straipsnio 4 dalis || ||

114 straipsnio 5 dalis || ||

115 straipsnio 1 dalis || VI priedo I dalies 29 punktas ||

115 straipsnio 2 dalis || VI priedo I dalies 31 punktas ||

115 straipsnio 3 dalis || VI priedo I dalies 33–36 punktai ||

116 straipsnio 1 dalis || VI priedo I dalies 26 punktas ||

116 straipsnio 2 dalis || VI priedo I dalies 25 punktas ||

116 straipsnio 3 dalis || VI priedo I dalies 27 punktas ||

117 straipsnis || VI priedo I dalies 41 ir 42 punktai ||

118 straipsnis || 79 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnio 3 dalis ir VI priedo I dalies 43 punktas ||

119 straipsnio 1 dalis || VI priedo I dalies 44 punktas ||

119 straipsnio 2 dalis || ||

119 straipsnio 3 dalis || ||

120 straipsnio 1–3 dalys || VI priedo I dalies 45–49 punktai ||

120 straipsnio 4 dalis || ||

121 straipsnio 1 ir 2 dalys || VI priedo I dalies 51–55 punktai ||

121 straipsnio 3 ir 4 dalys || VI priedo I dalies 58 ir 59 punktai ||

122 straipsnio 1 ir 2 dalys || VI priedo I dalies 61 ir 62 punktai ||

122 straipsnio 3 ir 4 dalys || VI priedo I dalies 64 ir 65 punktai ||

123 straipsnio 1 dalis || VI priedo I dalies 66 ir 76 punktai ||

123 straipsnio 2 dalis || VI priedo I dalies 66 punktas ||

123 straipsnio 3 dalis || ||

124 straipsnio 1 dalis || VI priedo I dalies 68 punkto 1 ir 2 pastraipos ||

124 straipsnio 2 dalis || VI priedo I dalies 69 punktas ||

124 straipsnio 3 dalis || VI priedo I dalies 71 punktas ||

124 straipsnio 4 dalis || VI priedo I dalies 70 punktas ||

124 straipsnio 5 dalis || ||

125 straipsnis || VI priedo I dalies 72 punktas ||

126 straipsnis || VI priedo I dalies 73 punktas ||

127 straipsnio 1 dalis || VI priedo I dalies 74 punktas ||

127 straipsnio 2 dalis || VI priedo I dalies 75 punktas ||

127 straipsnio 3 dalis || VI priedo I dalies 77 ir 78 punktai ||

127 straipsnio 4 dalis || VI priedo I dalies 79 punktas ||

127 straipsnio 5 dalis || VI priedo I dalies 80 ir 81 punktai ||

128 straipsnio 1 dalis || VI priedo I dalies 86 punktas ||

128 straipsnio 2 dalis || ||

128 straipsnio 3 dalis || ||

129 straipsnio 1–3 dalys || VI priedo I dalies 82–84 punktai ||

129 straipsnio 4–7 dalys || VI priedo I dalies 87–90 punktai ||

130 straipsnis || 81 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys ||

131 straipsnio 1 dalis || 82 straipsnio 1 dalis ||

131 straipsnio 2 dalis || VI priedo II dalies 12–16 punktai ||

131 straipsnio 3 dalis || 150 straipsnio 3 dalis ||

132 straipsnio 1 dalis || VI priedo I dalies 6 punktas ||

132 straipsnio 2 dalis || VI priedo I dalies 7 punktas ||

132 straipsnio 3 dalis || ||

133 straipsnis || VI priedo III dalies 1–7 punktai ||

134 straipsnis || VI priedo III dalies 8–17 punktai ||

135 straipsnio 1 dalis || ||

135 straipsnio 2 dalis || ||

136 straipsnis || ||

137 straipsnio 1 dalis || ||

137 straipsnio 2 dalis || ||

138 straipsnio 1 dalis || 84 straipsnio 1 dalis ir VII priedo 4 dalies 1 punktas ||

138 straipsnio 1 dalis || 84 straipsnio 2 dalis ||

138 straipsnio 1 dalis || 84 straipsnio 3 dalis ||

138 straipsnio 1 dalis || 84 straipsnio 4 dalis ||

138 straipsnio 1 dalis || ||

139 straipsnis || ||

140 straipsnis || ||

141 straipsnis || ||

142 straipsnio 1 dalis || 86 straipsnio 9 dalis ||

142 straipsnio 2–9 dalys || 86 straipsnio 1–8 dalys ||

143 straipsnio 1 dalis || 85 straipsnio 1 dalis ||

143 straipsnio 2 dalis || 85 straipsnio 2 dalis ||

143 straipsnio 3 dalis || ||

143 straipsnio 4 dalis || 85 straipsnio 3 dalis ||

143 straipsnio 5 dalis || ||

143 straipsnio 1 dalis || ||

144 straipsnis || 85 straipsnio 4 ir 5 dalys ||

145 straipsnio 1 dalis || 89 straipsnio 1 dalis ||

145 straipsnio 2 dalis || 89 straipsnio 2 dalis ||

145 straipsnio 3 dalis || ||

145 straipsnio 4 dalis || ||

146 straipsnis || 87 straipsnio 1–10 dalys ||

147 straipsnio 1 ir 2 dalys || 87 straipsnio 11 dalis ||

147 straipsnio 3 ir 4 dalys || 87 straipsnio 12 dalis ||

147 straipsnio 5 dalis || ||

148 straipsnio 1 dalis || VII priedo I dalies 3 punktas ||

148 straipsnio 2 dalis || ||

148 straipsnio 3–8 dalys || VII priedo I dalies 4–9 punktai ||

148 straipsnio 9 dalis || ||

149 straipsnis || VII priedo I dalies 10–16 punktai ||

150 straipsnio 1 dalis || VII priedo I dalies 17 ir 18 punktai ||

150 straipsnio 2 dalis || VII priedo I dalies 19–21 punktai ||

150 straipsnio 3 dalis || VII priedo I dalies 22–24 punktai ||

150 straipsnio 4 dalis || VII priedo I dalies 25–26 punktai ||

151 straipsnis || ||

152 straipsnis || VII priedo I dalies 27 punktas ||

153 straipsnio 1 dalis || VII priedo I dalies 28 punktas ||

153 straipsnio 2–5 dalys || ||

154 straipsnio 1 dalis || 88 straipsnio 2 dalis ||

154 straipsnio 2 dalis || 88 straipsnio 3 dalis ||

154 straipsnio 3 dalis || 88 straipsnio 4 dalis ||

154 straipsnio 4 dalis || 88 straipsnio 6 dalis ||

154 straipsnio 5 dalis || VII priedo I dalies 30 punktas ||

154 straipsnio 6 dalis || VII priedo I dalies 31 punktas ||

154 straipsnio 7 dalis || VII priedo I dalies 32 punktas ||

154 straipsnio 8 dalis || VII priedo I dalies 33 punktas ||

154 straipsnio 9 dalis || VII priedo I dalies 34 punktas ||

154 straipsnio 10 dalis || VII priedo I dalies 35 punktas ||

154 straipsnio 11 dalis || ||

155 straipsnis || VII priedo I dalies 36 punktas ||

156 straipsnio 1 dalis || VII priedo II dalies 2 punktas ||

156 straipsnio 2 dalis || VII priedo II dalies 3 punktas ||

156 straipsnio 3 dalis || VII priedo II dalies 4 punktas ||

156 straipsnio 4 dalis || VII priedo II dalies 5 punktas ||

156 straipsnio 5 dalis || VII priedo II dalies 6 punktas ||

156 straipsnio 6 dalis || VII priedo II dalies 7 punktas ||

156 straipsnio 7 dalis || VII priedo II dalies 7 punktas ||

157 straipsnio 1 dalis || VII priedo II dalies 8 punktas ||

157 straipsnio 2 dalis || VII priedo II dalies 9 punktas ||

157 straipsnio 3 dalis || VII priedo II dalies 10 punktas ||

157 straipsnio 4 dalis || VII priedo II dalies 11 punktas ||

158 straipsnio 1 dalis || VII priedo II dalies 12 punktas ||

158 straipsnio 2 dalis || VII priedo II dalies 13 punktas ||

158 straipsnio 3 dalis || VII priedo II dalies 14 punktas ||

158 straipsnio 4 dalis || VII priedo II dalies 15 punktas ||

158 straipsnio 5 dalis || VII priedo II dalies 16 punktas ||

159 straipsnio 1 dalis || VII priedo II dalies 17 punktas ||

159 straipsnio 2 dalis || VII priedo II dalies 18 punktas ||

159 straipsnio 3 dalis || VII priedo II dalies 19 punktas ||

159 straipsnio 4 dalis || VII priedo II dalies 20 punktas ||

160 straipsnio 1 dalis || VII priedo II dalies 21 punktas ||

160 straipsnio 2 dalis || VII priedo II dalies 22 punktas ||

160 straipsnio 3 dalis || VII priedo II dalies 23 punktas ||

160 straipsnio 4 dalis || ||

161 straipsnio 1 dalis || VII priedo II dalies 24 punktas ||

161 straipsnio 2 dalis || VII priedo II dalies 25 ir 26 punktai ||

161 straipsnio 3 dalis || VII priedo II dalies 27 punktas ||

162 straipsnio 1 dalis || VII priedo III dalies 1 punktas ||

162 straipsnio 2 dalis || VII priedo III dalies 2 punktas ||

162 straipsnio 3 dalis || VII priedo III dalies 3 punktas ||

162 straipsnio 4 dalis || VII priedo III dalies 4 punktas ||

162 straipsnio 5 dalis || VII priedo III dalies 5 punktas ||

162 straipsnio 6 dalis || VII priedo III dalies 6 punktas ||

162 straipsnio 7 dalis || VII priedo III dalies 7 punktas ||

162 straipsnio 8 dalis || VII priedo III dalies 9 punktas ||

162 straipsnio 9 dalis || VII priedo III dalies 10 punktas ||

162 straipsnio 10 dalis || VII priedo III dalies 11 punktas ||

163 straipsnio 1 dalis || VII priedo III dalies 12 punktas ||

163 straipsnio 2 dalis || ||

164 straipsnis || VII priedo III dalies 13 punktas ||

165 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 1 punktas ||

165 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 2 punktas ||

165 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 3 punktas ||

166 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 5 punktas ||

166 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 12 punktas ||

166 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 13–15 punktai ||

166 straipsnio 4 dalis || VII priedo IV dalies 16 punktas ||

167 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 17 punktas ||

167 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 18 punktas ||

168 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 19–23 punktai ||

168 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 24 punktas ||

168 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 25 punktas ||

169 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 26–28 punktai ||

169 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 29 punktas ||

169 straipsnio 3 dalis || ||

170 straipsnis || VII priedo IV dalies 30 punktas ||

171 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 31 punktas ||

171 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 32 punktas ||

171 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 33 punktas ||

171 straipsnio 4 dalis || VII priedo IV dalies 34 punktas ||

171 straipsnio 5 dalis || VII priedo IV dalies 35 punktas ||

172 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 36 punktas ||

172 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 37 punkto 1 pastraipa ||

172 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 37 punkto 2 pastraipa ||

172 straipsnio 4 dalis || VII priedo IV dalies 38 punktas ||

172 straipsnio 5 dalis || VII priedo IV dalies 39 punktas ||

173 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 40 punktas ||

173 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 41 punktas ||

173 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 42 punktas ||

174 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 44 punktas ||

174 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 45 punktas ||

174 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 46 punktas ||

174 straipsnio 4 dalis || VII priedo IV dalies 47 punktas ||

174 straipsnio 5 dalis || ||

174 straipsnio 6 dalis || ||

175 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 43 punktas ir 49–56 punktai ||

175 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 57 punktas ||

176 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 59–66 punktai ||

176 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 67–72 punktai ||

176 straipsnio 3 dalis || ||

177 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 73–81 punktai ||

177 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 82 punktas ||

177 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 83–86 punktai ||

178 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 87–92 punktai ||

178 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 93 punktas ||

178 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 94 ir 95 punktai ||

178 straipsnio 4 dalis || ||

179 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 98–100 punktai ||

179 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 101 ir 102 punktai ||

179 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 103 ir 104 punktai ||

179 straipsnio 4 dalis || VII priedo IV dalies 96 punktas ||

179 straipsnio 5 dalis || VII priedo IV dalies 97 punktas ||

179 straipsnio 6 dalis || ||

180 straipsnio 1 dalis || ||

180 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 105 punktas ||

180 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 106 punktas ||

180 straipsnio 4 dalis || VII priedo IV dalies 107 punktas ||

180 straipsnio 5 dalis || VII priedo IV dalies 108 punktas ||

180 straipsnio 6 dalis || VII priedo IV dalies 109 punktas ||

181 straipsnis || VII priedo IV dalies 110–114 punktai ||

182 straipsnis || VII priedo IV dalies 115 punktas ||

183 straipsnis || VII priedo IV dalies 116 punktas ||

184 straipsnis || VII priedo IV dalies 117–123 punktai ||

185 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 124 punktas ||

185 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 125 ir 126 punktai ||

185 straipsnio 3 dalis || VII priedo IV dalies 127 punktas ||

185 straipsnio 4 dalis || ||

186 straipsnio 1 dalis || VII priedo IV dalies 128 punktas ||

186 straipsnio 2 dalis || VII priedo IV dalies 129 punktas ||

187 straipsnis || VII priedo IV dalies 131 punktas ||

188 straipsnis || 90 straipsnio 1 dalis ir VIII priedo I dalies 2 punktas ||

189 straipsnio 1 dalis || 93 straipsnio 2 dalis ||

189 straipsnio 2 dalis || 93 straipsnio 3 dalis ||

189 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 1 punktas ||

189 straipsnio 4 dalis || VIII priedo III dalies 2 punktas ||

189 straipsnio 5 dalis || VIII priedo V dalies 1 ir 2 punktai ||

189 straipsnio 6 dalis || ||

190 straipsnio 1 dalis || 92 straipsnio 1 dalis ||

190 straipsnio 2 dalis || 92 straipsnio 2 dalis ||

190 straipsnio 3 dalis || 92 straipsnio 3 dalis ||

190 straipsnio 4 dalis || 92 straipsnio 4 dalis ||

190 straipsnio 5 dalis || 92 straipsnio 5 dalis ||

190 straipsnio 6 dalis || 92 straipsnio 6 dalis ||

190 straipsnio 7 dalis || VIII priedo II dalies 1 punktas ||

190 straipsnio 8 dalis || VIII priedo II dalies 2 punktas ||

190 straipsnio 9 dalis || ||

190 straipsnio 10 dalis || ||

191 straipsnis || VIII priedo I dalies 3 ir 4 punktai ||

192 straipsnis || VIII priedo I dalies 5 punktas ||

193 straipsnio 1 dalis || VIII priedo I dalies 7 punktas ||

193 straipsnio 2 dalis || VIII priedo I dalies 8 punktas ||

193 straipsnio 3 dalis || VIII priedo I dalies 9 punktas ||

193 straipsnio 4 dalis || VIII priedo I dalies 10 punktas ||

193 straipsnio 5–9 dalys || ||

194 straipsnio 1 dalis || VIII priedo I dalies 11 punktas ||

194 straipsnio 2 dalis || ||

195 straipsnio 1 dalis || VIII priedo I dalies 12 punktas ||

195 straipsnio 2 dalis || VIII priedo I dalies 13–17 punktai ||

195 straipsnio 3 dalis || VIII priedo I dalies 20 punktas ||

195 straipsnio 4 dalis || VIII priedo I dalies 21 punktas ||

195 straipsnio 5 dalis || VIII priedo I dalies 22 punktas ||

195 straipsnio 6–10 dalys || ||

196 straipsnis || VIII priedo I dalies 23–25 punktai ||

197 straipsnio 1 dalis || VIII priedo I dalies 26 punktas ||

197 straipsnio 2 dalis || VIII priedo I dalies 27 punktas ||

198 straipsnis || VIII priedo I dalies 29 punktas ||

199 straipsnio 1 dalis || VIII priedo I dalies 30 ir 31 punktai ||

199 straipsnio 2 dalis || VIII priedo I dalies 32 punktas ||

200 straipsnis || VIII priedo II dalies 3 punktas ||

201 straipsnis || VIII priedo II dalies 4 ir 5 punktai ||

202 straipsnio 1 dalis || VIII priedo II dalies 6 punktas ||

202 straipsnio 2 dalis || VIII priedo II dalies 6a punktas ||

202 straipsnio 3 dalis || VIII priedo II dalies 6b punktas ||

202 straipsnio 4 dalis || VIII priedo II dalies 6c punktas ||

202 straipsnio 5 dalis || VIII priedo II dalies 7 punktas ||

203 straipsnio 1 dalis || VIII priedo II dalies 8 punktas ||

203 straipsnio 2 dalis || VIII priedo II dalies 8 punkto a papunktis ||

203 straipsnio 3 dalis || VIII priedo II dalies 8 punkto b papunktis ||

203 straipsnio 4 dalis || VIII priedo II dalies 8 punkto c papunktis ||

203 straipsnio 5 dalis || VIII priedo II dalies 8 punkto d papunktis ||

204 straipsnio 1 dalis || ||

204 straipsnio 2 dalis || VIII priedo II dalies 9 punkto a papunktis ||

204 straipsnio 3 dalis || VIII priedo II dalies 9 punkto b papunktis ||

205 straipsnis || VIII priedo II dalies 10 punktas ||

206 straipsnis || VIII priedo II dalies 11 punktas ||

207 straipsnio 1 dalis || VIII priedo II dalies 12 punktas ||

207 straipsnio 2 dalis || VIII priedo II dalies 13 punktas ||

208 straipsnio 1 dalis || VIII priedo II dalies 14 punktas ||

208 straipsnio 2 dalis || VIII priedo II dalies 15 punktas ||

208 straipsnio 3 dalis || ||

209 straipsnio 1 dalis || VIII priedo II dalies 16 punktas ||

209 straipsnio 2 dalis || VIII priedo II dalies 17 punktas ||

209 straipsnio 3 dalis || ||

210 straipsnio 1 dalis || VIII priedo II dalies 18 punktas ||

210 straipsnio 2 dalis || VIII priedo II dalies 19 punktas ||

211 straipsnio 1 dalis || VIII priedo II dalies 20 punktas ||

211 straipsnio 2 dalis || VIII priedo II dalies 21 punktas ||

212 straipsnio 1 dalis || VIII priedo II dalies 22 punktas ||

212 straipsnio 2 dalis || ||

212 straipsnio 3 dalis || ||

213 straipsnis || VIII priedo III dalies 3 punktas ||

214 straipsnis || VIII priedo III dalies 4 punktas ||

215 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 5 punktas ||

215 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 6–10 punktai ||

215 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 11 punktas ||

215 straipsnio 4 dalis || VIII priedo III dalies 22 ir 23 punktai ||

215 straipsnio 5 dalis || ||

216 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 12–15 punktai ||

216 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 16 punktas ||

216 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 17 punktas ||

216 straipsnio 4 dalis || VIII priedo III dalies 18 ir 19 punktai ||

216 straipsnio 5 dalis || VIII priedo III dalies 20 ir 21 punktai ||

216 straipsnio 6 dalis || VIII priedo III dalies 22 ir 23 punktai ||

216 straipsnio 7–9 dalys || ||

217 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 24 punktas ||

217 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 25 punktas ||

217 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 26 punktas ||

217 straipsnio 4 dalis || VIII priedo III dalies 27 punktas ||

217 straipsnio 5 dalis || VIII priedo III dalies 28 punktas ||

217 straipsnio 6 dalis || VIII priedo III dalies 29 punktas ||

217 straipsnio 7 dalis || ||

218 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 30–32 punktai ||

218 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 33 punktas ||

218 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 34–35 punktai ||

218 straipsnio 4–7 dalys || ||

219 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 36 punktas ||

219 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 37–40 punktai ||

219 straipsnio 3–6 dalys || ||

220 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 42–46 punktai ||

220 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 47–52 punktai ||

220 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 53–56 punktai ||

221 straipsnis || VIII priedo III dalies 57 punktas ||

222 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 58 punktas ||

222 straipsnio 2 dalis || ||

222 straipsnio 3 dalis || ||

223 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 60 punktas ||

223 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 61 punktas ||

224 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 62–65 punktai ||

224 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 66 punktas ||

224 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 67 punktas ||

225 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 68–71 punktai ||

225 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 72 punktas ||

225 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 73 ir 74 punktai ||

226 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 76 punktas ||

226 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 77 punktas ||

226 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 78 punktas ||

227 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 79 punktas ||

227 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 80 punktas ||

227 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 80a punktas ||

227 straipsnio 4 dalis || VIII priedo III dalies 81–82 punktai ||

228 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 83 punktas ||

228 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 83 punktas ||

228 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 84 punktas ||

228 straipsnio 4 dalis || VIII priedo III dalies 85 punktas ||

229 straipsnis || VIII priedo III dalies 86 punktas ||

230 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 87 punktas ||

230 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 88 punktas ||

230 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 89 punktas ||

231 straipsnio 1 dalis || VIII priedo III dalies 90 punktas ||

231 straipsnio 2 dalis || VIII priedo III dalies 91 punktas ||

231 straipsnio 3 dalis || VIII priedo III dalies 92 punktas ||

232 straipsnio 1 dalis || VIII priedo IV dalies 1 punktas ||

232 straipsnio 2 dalis || VIII priedo IV dalies 2 punktas ||

233 straipsnio 1 dalis || VIII priedo IV dalies 3 punktas ||

233 straipsnio 2 dalis || VIII priedo IV dalies 4 punktas ||

233 straipsnio 3 dalis || VIII priedo IV dalies 5 punktas ||

234 straipsnio 1 dalis || VIII priedo IV dalies 6 punktas ||

234 straipsnio 2 dalis || VIII priedo IV dalies 7 punktas ||

234 straipsnio 3 dalis || VIII priedo IV dalies 8 punktas ||

235 straipsnis || VIII priedo VI dalies 1 punktas ||

236 straipsnis || VIII priedo VI dalies 2 punktas ||

237 straipsnio 1–9 dalys || IX priedo I dalies 1 punktas ||

237 straipsnio 10 dalis || 4 straipsnio 37 dalis ||

237 straipsnio 11 dalis || 4 straipsnio 38 dalis ||

237 straipsnio 12 dalis || 4 straipsnio 41 dalis ||

237 straipsnio 13 dalis || ||

237 straipsnio 14 dalis || ||

238 straipsnio 1 dalis || IX priedo II dalies 1 punktas ||

238 straipsnio 2 dalis || IX priedo II dalies 1a punktas ||

238 straipsnio 3 dalis || IX priedo II dalies 1b punktas ||

238 straipsnio 4 dalis || IX priedo II dalies 1c punktas ||

238 straipsnio 5 dalis || IX priedo II dalies 1d punktas ||

238 straipsnio 6 dalis || ||

239 straipsnio 1 dalis || IX priedo II dalies 2 punktas ||

239 straipsnio 2 dalis || IX priedo II dalies 2a punktas ||

239 straipsnio 3 dalis || IX priedo II dalies 2b punktas ||

239 straipsnio 4 dalis || IX priedo II dalies 2c punktas ||

239 straipsnio 5 dalis || IX priedo II dalies 2d punktas ||

239 straipsnio 6 dalis || ||

240 straipsnio 1 dalis || 95 straipsnio 1 dalis ||

240 straipsnio 2 dalis || 95 straipsnio 2 dalis ||

240 straipsnio 3 dalis || 96 straipsnio 2 dalis ||

240 straipsnio 4 dalis || 96 straipsnio 3 dalis ||

240 straipsnio 5 dalis || 96 straipsnio 4 dalis ||

240 straipsnio 6 dalis || ||

241 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 2 ir 3 punktai ||

241 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 5 punktas ||

241 straipsnio 3 dalis || IX priedo IV dalies 5 punktas ||

242 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 60 punktas ||

242 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 61 punktas ||

242 straipsnio 3 dalis || ||

242 straipsnio 4 dalis || ||

243 straipsnio 1 dalis || 101 straipsnio 1 dalis ||

243 straipsnio 2 dalis || 101 straipsnio 2 dalis ||

243 straipsnio 3 dalis || ||

244 straipsnis || IX priedo II dalies 3 ir 4 punktai ||

245 straipsnis || IX priedo II dalies 5–7 punktai ||

246 straipsnis || IX priedo IV dalies 6–7 punktai ||

247 straipsnis || IX priedo IV dalies 8 punktas ||

248 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 9–10 punktai ||

248 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 10 punktas (pakeitimas) ||

249 straipsnis || IX priedo IV dalies 11–12 punktai ||

250 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 13 punktas ||

250 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 15 punktas ||

251 straipsnio 1 dalis || 100 straipsnis ||

251 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 17–20 punktai ||

251 straipsnio 3 dalis || IX priedo IV dalies 21 punktas ||

251 straipsnio 4 dalis || IX priedo IV dalies 22–23 punktai ||

251 straipsnio 5 dalis || IX priedo IV dalies 24–25 punktai ||

251 straipsnio 6 dalis || IX priedo IV dalies 26–29 punktai ||

251 straipsnio 7 dalis || IX priedo IV dalies 30 punktas ||

251 straipsnio 8 dalis || IX priedo IV dalies 32 punktas ||

251 straipsnio 9 dalis || IX priedo IV dalies 33 punktas ||

252 straipsnis || IX priedo IV dalies 34 punktas ||

253 straipsnis || IX priedo IV dalies 35–36 punktai ||

254 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 38, 39 punktas ir 41 punktai ||

254 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 42 punktas ||

254 straipsnio 3 dalis || IX priedo IV dalies 43 punktas ||

254 straipsnio 4 dalis || IX priedo IV dalies 44 punktas ||

254 straipsnio 5 dalis || ||

255 straipsnis || IX priedo IV dalies 45 punktas ||

256 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 46–47 ir 49 punktai ||

256 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 51 punktas ||

257 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 52 punktas ||

257 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 53 punktas ||

257 straipsnio 3 dalis || IX priedo IV dalies 54 punktas ||

257 straipsnio 4 dalis || ||

258 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 55 ir 57 punktai ||

258 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 58 punktas ||

258 straipsnio 3 dalis || IX priedo IV dalies 59 punktas ||

259 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 62 punktas ||

259 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 63–65 punktai ||

259 straipsnio 3 dalis || IX priedo IV dalies 66 ir 67 punktai ||

259 straipsnio 4 dalis || ||

260 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 68 punktas ||

260 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 70 punktas ||

260 straipsnio 3 dalis || IX priedo IV dalies 71 punktas (pakeitimas) ||

261 straipsnio 1 dalis || IX priedo IV dalies 72 punktas ||

261 straipsnio 2 dalis || IX priedo IV dalies 73 punktas ||

261 straipsnio 3 dalis || IX priedo IV dalies 74–75 punktai ||

261 straipsnio 4 dalis || IX priedo IV dalies 76 punktas ||

262 straipsnio 1 dalis || 97 straipsnio 1 dalis ||

262 straipsnio 2 dalis || 97 straipsnio 2 dalis ||

262 straipsnio 3 dalis || 97 straipsnio 3 dalis ||

263 straipsnis || IX priedo III dalies 1 punktas ||

264 straipsnis || IX priedo III dalies 2–7 punktai ||

265 straipsnis || 98 straipsnio 1 dalis ir IX priedo III dalies 8 ir 9 punktai ||

266 straipsnio 1 dalis || || KPD II priedo 5 punktas

266 straipsnio 2 dalis || ||

267 straipsnio 1 dalis || III priedo I dalies 2 punktas ||

267 straipsnio 2 dalis || III priedo I dalies 3 punktas ||

267 straipsnio 3 dalis || III priedo I dalies 4 punktas ||

267 straipsnio 4 dalis || III priedo I dalies 5 punktas ||

267 straipsnio 5 dalis || III priedo I dalies 6 punktas ||

267 straipsnio 6 dalis || III priedo I dalies 7 punktas ||

267 straipsnio 7 dalis || III priedo I dalies 8 punktas ||

267 straipsnio 8 dalis || III priedo I dalies 9 punktas ||

267 straipsnio 9 dalis || III priedo I dalies 10 punktas ||

267 straipsnio 10 dalis || III priedo I dalies 11 punktas ||

267 straipsnio 11 dalis || III priedo I dalies 12 punktas ||

267 straipsnio 12 dalis || III priedo I dalies 13 punktas ||

267 straipsnio 13 dalis || III priedo I dalies 14 punktas ||

267 straipsnio 14 dalis || III priedo I dalies 15 punktas ||

267 straipsnio 15 dalis || III priedo I dalies 16 punktas ||

267 straipsnio 16 dalis || III priedo I dalies 17 punktas ||

267 straipsnio 17 dalis || III priedo I dalies 18 punktas ||

267 straipsnio 18 dalis || III priedo I dalies 19 punktas ||

267 straipsnio 19 dalis || III priedo I dalies 20 punktas ||

267 straipsnio 20 dalis || III priedo I dalies 21 punktas ||

267 straipsnio 21 dalis || III priedo I dalies 22 punktas ||

267 straipsnio 22 dalis || III priedo I dalies 23 punktas ||

267 straipsnio 23 dalis || III priedo I dalies 26 punktas ||

267 straipsnio 24 dalis || III priedo I dalies 27 punktas ||

267 straipsnio 25 dalis || III priedo I dalies 28 punktas ||

267 straipsnio 26 dalis || III priedo VII dalies a punktas ||

267 straipsnio 27 dalis || III priedo VII dalies a punktas ||

267 straipsnio 28–31 dalys || ||

268 straipsnio 1 dalis || III priedo II dalies 1 punktas ||

268 straipsnio 2 dalis || III priedo II dalies 2 punktas ||

268 straipsnio 3 dalis || III priedo II dalies 3 punkto 1 ir 2 pastraipos ||

268 straipsnio 4 dalis || III priedo II dalies 3 punkto 3 pastraipa ||

268 straipsnio 5 dalis || III priedo II dalies 4 punktas ||

268 straipsnio 6 dalis || III priedo II dalies 5 punktas ||

268 straipsnio 7 dalis || III priedo II dalies 7 punktas ||

268 straipsnio 8 dalis || III priedo II dalies 8 punktas ||

269 straipsnio 1 dalis || III priedo III dalis ||

269 straipsnio 2 dalis || III priedo III dalis ||

269 straipsnio 3 dalis || III priedo III dalis ||

270 straipsnio 1 dalis || III priedo IV dalis ||

270 straipsnio 2 dalis || III priedo IV dalies 4 išnaša ||

271 straipsnio 1 dalis || III priedo V dalies 1 punktas ||

271 straipsnio 2 dalis || III priedo V dalies 2 punktas ||

272 straipsnio 1 dalis || III priedo V dalies 3–4 punktai ||

272 straipsnio 2 dalis || III priedo V dalies 5 punktas ||

272 straipsnio 3 dalis || ||

272 straipsnio 4 dalis || ||

IX priedo IV dalies 10 punktas (pakeitimas) || ||

273 straipsnio 2 dalis || III priedo V dalies 6 punktas ||

273 straipsnio 3 dalis || III priedo V dalies 7 punktas ||

273 straipsnio 4 dalis || III priedo V dalies 8 punktas ||

274 straipsnio 1 dalis || III priedo V dalies 11 punktas ||

274 straipsnio 2 dalis || III priedo V dalies 12 punktas ||

275 straipsnio 1 dalis || ||

275 straipsnio 2 dalis || III priedo V dalies 13 punktas ||

275 straipsnio 3 dalis || III priedo V dalies 14 punktas ||

276 straipsnio 1 dalis || ||

276 straipsnio 2 dalis || III priedo V dalies 15 punktas ||

276 straipsnio 3 dalis || III priedo V dalies 16 punktas ||

276 straipsnio 4 dalis || III priedo V dalies 17 punktas ||

276 straipsnio 5 dalis || III priedo V dalies 18 punktas ||

276 straipsnio 6 dalis || III priedo V dalies 19 punktas ||

276 straipsnio 7 dalis || III priedo V dalies 20 punktas ||

276 straipsnio 8 dalis || III priedo V dalies 21 punktas ||

277 straipsnio 1 dalis || III priedo VI dalies 1 punktas ||

277 straipsnio 2 dalis || III priedo VI dalies 2 punktas ||

277 straipsnio 3 dalis || III priedo VI dalies 3 punktas ||

277 straipsnio 4 dalis || III priedo VI dalies 4 punktas ||

277 straipsnio 5 dalis || ||

277 straipsnio 6 dalis || ||

278 straipsnio 1 dalis || III priedo VI dalies 5 punktas ||

278 straipsnio 2 dalis || III priedo VI dalies 6 punktas ||

278 straipsnio 3 dalis || III priedo VI dalies 6 punktas ||

278 straipsnio 4 dalis || III priedo VI dalies 7 punktas ||

278 straipsnio 5 dalis || III priedo VI dalies 8 punktas ||

278 straipsnio 6 dalis || III priedo VI dalies 9 punktas ||

278 straipsnio 7 dalis || III priedo VI dalies 10 punktas ||

278 straipsnio 8 dalis || III priedo VI dalies 11 punktas (pakeitimas) ||

278 straipsnio 9 dalis || III priedo VI dalies 12 punktas ||

278 straipsnio 10 dalis || III priedo VI dalies 13 punktas ||

278 straipsnio 11 dalis || III priedo VI dalies 14 punktas ||

278 straipsnio 12 dalis || III priedo VI dalies 15 punktas ||

278 straipsnio 13 dalis || ||

279 straipsnio 1 dalis || III priedo VI dalies 16 punktas ||

279 straipsnio 2–7 dalys || ||

280 straipsnio 1 dalis || III priedo VI dalies 18 ir 25 punktai ||

280 straipsnio 2 dalis || III priedo VI dalies 19 punktas ||

280 straipsnio 3 dalis || ||

280 straipsnio 4 dalis || III priedo VI dalies 20 punktas ||

280 straipsnio 5 dalis || III priedo VI dalies 21 punktas ||

280 straipsnio 6 dalis || III priedo VI dalies 22 punktas ||

280 straipsnio 7 dalis || III priedo VI dalies 23 punktas ||

280 straipsnio 8 dalis || III priedo VI dalies 24 punktas ||

281 straipsnio 1 dalis || III priedo VI dalies 17 punktas ||

281 straipsnio 2 dalis || ||

281 straipsnio 3 dalis || ||

281 straipsnio 4 dalis || ||

282 straipsnis || III priedo VI dalies 26 punktas ||

283 straipsnio 1 dalis || III priedo VI dalies 27 punktas ||

283 straipsnio 2 dalis || III priedo VI dalies 28 punktas ||

283 straipsnio 3 dalis || ||

283 straipsnio 4 dalis || III priedo VI dalies 29 punktas ||

283 straipsnio 5 dalis || III priedo VI dalies 30 punktas ||

283 straipsnio 6 dalis || III priedo VI dalies 31 punktas ||

284 straipsnio 1 dalis || III priedo VI dalies 32 punktas ||

284 straipsnio 2 dalis || III priedo VI dalies 33 punktas ||

284 straipsnio 3–10 dalys || ||

285 straipsnio 1 dalis || III priedo VI dalies 34 punktas ||

285 straipsnio 2 dalis || III priedo VI dalies 35 punktas ||

285 straipsnio 3 dalis || ||

285 straipsnio 4 dalis || ||

285 straipsnio 5 dalis || ||

285 straipsnio 6 dalis || ||

286 straipsnio 1 dalis || III priedo VI dalies 36 punktas ||

286 straipsnio 2 dalis || ||

286 straipsnio 3 dalis || III priedo VI dalies 38 punktas ||

286 straipsnio 4 dalis || III priedo VI dalies 39 punktas ||

286 straipsnio 5 dalis || III priedo VI dalies 40 punktas ||

286 straipsnio 6 dalis || III priedo VI dalies 41 punktas ||

286 straipsnio 7 dalis || ||

286 straipsnio 8 dalis || ||

286 straipsnio 9 dalis || ||

286 straipsnio 10 dalis || ||

287 straipsnio 1 dalis || III priedo VI dalies 42 punktas ||

287 straipsnio 2–5 dalys || ||

287 straipsnio 6 dalis || III priedo VI dalies 42 punktas ||

288 straipsnio 1 dalis || ||

288 straipsnio 2 dalis || ||

288 straipsnio 3 dalis || ||

289 straipsnis || III priedo VII dalies a punktas ||

290 straipsnio 1 dalis || ||

290 straipsnio 2 dalis || III priedo VII dalies b punkto v papunktis ||

290 straipsnio 3 dalis || ||

291 straipsnio 1 dalis || III priedo VII dalies b punkto iii papunktis ||

291 straipsnio 2 dalis || III priedo VII dalies b punkto iv papunktis ||

291 straipsnio 3 dalis || III priedo VII dalies b punkto v papunktis ||

291 straipsnio 4 dalis || III priedo VII dalies b punkto 5 pastraipos c ir d papunkčiai ||

292 straipsnio 1 dalis || III priedo VII dalies c punktas ||

292 straipsnio 2 dalis || III priedo VII dalies c punktas ||

292 straipsnio 3 dalis || III priedo VII dalies c punktas ||

292 straipsnio 4 dalis || ||

293 straipsnio 1 dalis || ||

293 straipsnio 2 dalis || || II priedo 7–11 punktai

294 straipsnio 1 dalis || ||

295 straipsnis || ||

296 straipsnis || ||

297 straipsnis || ||

298 straipsnis || ||

299 straipsnis || ||

300 straipsnis || ||

301 straipsnio 1 dalis || 104 straipsnio 6 dalis ||

301 straipsnio 2 dalis || 105 straipsnio 1 ir 2 dalys ||

301 straipsnio 3 dalis || ||

302 straipsnio 1 dalis || 102 straipsnio 2 ir 3 dalys ||

302 straipsnio 2 dalis || ||

303 straipsnio 3 dalis || 102 straipsnio 4 dalis ||

303 straipsnio 3 dalis || X priedo IV dalies 1 punktas ||

303 straipsnio 3 dalis || X priedo IV dalies 2 punktas ||

303 straipsnio 4 dalis || ||

303 straipsnio 5 dalis || ||

304 straipsnio 1 dalis || X priedo I dalies 1 punktas ||

305 straipsnio 2 dalis || X priedo I dalies 2–4 punktai ||

305 straipsnio 3 dalis || X priedo I dalies 5–6 punktai ||

305 straipsnio 3 dalis || ||

306 straipsnio 1 dalis || 104 straipsnio 1 dalis ||

306 straipsnio 2 dalis || X priedo II dalies 1 punkto pirmas sakinys ||

306 straipsnio 3 dalis || X priedo II dalies 1 punkto antras sakinys ||

306 straipsnio 4 dalis || X priedo II dalies 2 punktas ||

307 straipsnio 1 dalis || X priedo II dalies 4 punktas ||

307 straipsnio 2 dalis || ||

307 straipsnio 3 dalis || ||

308 straipsnio 1 dalis || X priedo II dalies 5–7 punktai ||

308 straipsnio 2 dalis || X priedo II dalies 10 ir 11 punktai ||

309 straipsnis || X priedo II dalies 12 punktas ||

310 straipsnis || X priedo III dalies 1–7 punktai ||

311 straipsnio 1 dalis || X priedo III dalies 1 punktas ||

311 straipsnio 2 dalis || X priedo III dalies 8–12 punktai ||

311 straipsnio 3 dalis || X priedo III dalies 13–18 punktai ||

311 straipsnio 4 dalis || X priedo III dalies 19 punktas ||

311 straipsnio 5 dalis || X priedo III dalies 20 punktas ||

311 straipsnio 6 dalis || X priedo III dalies 21–24 punktai ||

311 straipsnio 7 dalis || ||

312 straipsnio 1 dalis || X priedo III dalies 25 punktas ||

312 straipsnio 2 dalis || X priedo III dalies 26 punktas ||

312 straipsnio 3 dalis || X priedo III dalies 27 punktas ||

312 straipsnio 4 dalis || X priedo III dalies 28 punktas ||

312 straipsnio 5 dalis || X priedo III dalies 29 punktas ||

313 straipsnis || X priedo V dalis ||

314 straipsnio 1 dalis || || 26 straipsnis

314 straipsnio 2 dalis || || 26 straipsnis

314 straipsnio 3 dalis || ||

315 straipsnis || ||

316 straipsnio 1 dalis || || I priedo 1 punktas

316 straipsnio 2 dalis || || I priedo 2 punktas

316 straipsnio 3 dalis || || I priedo 3 punktas

317 straipsnio 1 dalis || || I priedo 4 punktas

317 straipsnio 2 dalis || ||

318 straipsnio 1 dalis || || I priedo 5 punktas

318 straipsnio 2 dalis || ||

319 straipsnis || || I priedo 7 punktas

320 straipsnio 1 dalis || || I priedo 9 punktas

320 straipsnio 2 dalis || || I priedo 10 punktas

321 straipsnio 1 dalis || || I priedo 8 punktas

321 straipsnio 2 dalis || || I priedo 8 punktas

322 straipsnis || || I priedo 11 punktas

323 straipsnis || || I priedo 13 punktas

324 straipsnis || || I priedo 14 punktas

325 straipsnio 1 dalis || || I priedo 14 punktas

325 straipsnio 2 dalis || || I priedo 14 punktas

325 straipsnio 3 dalis || || I priedo 14 punktas

325 straipsnio 4 dalis || ||  19 straipsnio 1 dalis

326 straipsnio 1 dalis || || I priedo 16a punktas

326 straipsnio 2 dalis || || I priedo 16a punktas

326 straipsnio 3 dalis || || I priedo 16a punktas

326 straipsnio 4 dalis || || I priedo 16a punktas

326 straipsnio 4 dalis || || I priedo 16a punktas

327 straipsnio 1 dalis || || I priedo 14a punktas

327 straipsnio 2 dalis || || I priedo 14b punktas

327 straipsnio 3 dalis || || I priedo 14c punktas

327 straipsnio 4 dalis || || I priedo 14a punktas

328 straipsnio 1 dalis || || I priedo 17 punktas

328 straipsnio 2 dalis || || I priedo 18 punktas

328 straipsnio 3 dalis || || I priedo 19 punktas

328 straipsnio 4 dalis || || I priedo 20 punktas

328 straipsnio 5 dalis || || I priedo 21 punktas

328 straipsnio 6 dalis || || I priedo 22 punktas

328 straipsnio 7 dalis || || I priedo 23 punktas

328 straipsnio 8 dalis || || I priedo 24 punktas

328 straipsnio 9 dalis || || I priedo 25 punktas

329 straipsnio 1 dalis || || I priedo 26 punktas

329 straipsnio 2 dalis || || I priedo 27 punktas

329 straipsnio 3 dalis || || I priedo 28 punktas

329 straipsnio 4 dalis || || I priedo 29 punktas

329 straipsnio 5 dalis || || I priedo 30 punktas

329 straipsnio 6 dalis || || I priedo 31 punktas

329 straipsnio 7 dalis || || I priedo 32 punktas

330 straipsnio 1 dalis || || I priedo 33 punktas

330 straipsnio 2 dalis || || I priedo 33 punktas

330 straipsnio 3 dalis || ||

331 straipsnis || || I priedo 34 punktas

332 straipsnis || || I priedo 36 punktas

333 straipsnio 1 dalis || ||

333 straipsnio 2 dalis || || I priedo 37 punktas

333 straipsnio 3 dalis || || I priedo 38 punktas

334 straipsnio 1 dalis || || I priedo 41 punktas

334 straipsnio 2 dalis || || I priedo 41 punktas

335 straipsnio 1 dalis || || I priedo 42 punktas

335 straipsnio 2 dalis || ||

335 straipsnio 3 dalis || || I priedo 43 punktas

335 straipsnio 4 dalis || || I priedo 44 punktas

335 straipsnio 5 dalis || || I priedo 45 punktas

335 straipsnio 6 dalis || || I priedo 46 punktas

336 straipsnis || || I priedo 8 punktas

337 straipsnio 1 dalis || || I priedo 48–49 punktai

337 straipsnio 2 dalis || || I priedo 50 punktas

338 straipsnis || || I priedo 51 punktas

339 straipsnio 1 dalis || || I priedo 53 punktas

339 straipsnio 2 dalis || || I priedo 54 punktas

339 straipsnio 3 dalis || || I priedo 55 punktas

339 straipsnio 4 dalis || || I priedo 56 punktas

340 straipsnis || || III priedo 1 punktas

341 straipsnio 1 dalis || || III priedo 2 punktas ir 2 punkto 4 papunktis

341 straipsnio 2 dalis || || III priedo 2 punkto 2 papunktis

341 straipsnio 3 dalis || || III priedo 2 punkto 1 papunktis

341 straipsnio 4 dalis || || III priedo 2 punkto 2 papunktis

341 straipsnio 5 dalis || ||

342 straipsnio 1 dalis || || III priedo 2 punkto 1 papunktis

342 straipsnio 2 dalis || || III priedo 2 punkto 1 papunktis

342 straipsnio 3 dalis || || III priedo 2 punkto 1 papunktis

343 straipsnio 1 dalis || || III priedo 3 punkto 1 papunktis

343 straipsnio 2 dalis || || III priedo 3 punkto 2 papunktis

343 straipsnio 3 dalis || || III priedo 3 punkto 2 papunktis

343 straipsnio 4 dalis || ||

344 straipsnis || ||

345 straipsnis || ||

346 straipsnio 1 dalis || || IV priedo 1 punktas

346 straipsnio 2 dalis || || IV priedo 2 punktas

346 straipsnio 3 dalis || || IV priedo 3 punktas

346 straipsnio 4 dalis || || IV priedo 4 punktas

346 straipsnio 5 dalis || || IV priedo 6 punktas

347 straipsnio 1 dalis || || IV priedo 8 punktas

347 straipsnio 2 dalis || || IV priedo 9 punktas

347 straipsnio 3 dalis || || IV priedo 10 punktas

347 straipsnio 4 dalis || || IV priedo 12 punktas

348 straipsnio 1 dalis || || IV priedo 13 punktas

348 straipsnio 2 dalis || || IV priedo 14 punktas

348 straipsnio 3 dalis || || IV priedo 15 punktas

348 straipsnio 4 dalis || || IV priedo 16 punktas

348 straipsnio 5 dalis || || IV priedo 17 punktas

348 straipsnio 6 dalis || || IV priedo 18 punktas

349 straipsnio 1 dalis || || IV priedo 19 punktas

349 straipsnio 2 dalis || || IV priedo 20 punktas

350 straipsnis || || IV priedo 21 punktas

351 straipsnis || ||

352 straipsnio 1 dalis || || V priedo 1 punktas

352 straipsnio 2 dalis || ||

352 straipsnio 3 dalis || ||

353 straipsnio 1 dalis || || V priedo 10b punktas

353 straipsnio 2 dalis || ||

353 straipsnio 3 dalis || ||

354 straipsnio 1 dalis || || V priedo 10 punktas

354 straipsnio 2 dalis || || V priedo 10a punktas

355 straipsnio 1 dalis || || V priedo 7 punktas

355 straipsnio 2 dalis || || V priedo 8 punktas

355 straipsnio 3 dalis || || V priedo 9 punktas

355 straipsnio 4 dalis || || V priedo 10 punktas

355 straipsnio 5 dalis || || V priedo 8 punktas

356 straipsnio 1 dalis || || V priedo 11 punktas

356 straipsnio 2 dalis || || V priedo 12 punktas

356 straipsnio 3 dalis || || V priedo 12 punktas

357 straipsnio 1 dalis || || V priedo 2 punktas

357 straipsnio 2 dalis || || V priedo 2 punktas

357 straipsnio 3 dalis || || V priedo 5 punktas

357 straipsnio 4 dalis || ||

358 straipsnio 1 dalis || || V priedo 3 punktas

358 straipsnio 2 dalis || ||

359 straipsnio 1 dalis || || V priedo 5 punktas

360 straipsnio 1 dalis || || V priedo 5 punktas

360 straipsnio 2 dalis || ||

361 straipsnis || || V priedo 5a punktas

362 straipsnis || || V priedo 5b punktas

363 straipsnio 1 dalis || || V priedo 5c punktas

363 straipsnio 2 dalis || || V priedo 5d punktas

363 straipsnio 3 dalis || || V priedo 5d punktas

363 straipsnio 4 dalis || || V priedo 5d punktas

363 straipsnio 5 dalis || || V priedo 5d punktas

363 straipsnio 6 dalis || || V priedo 5d punktas

363 straipsnio 7 dalis || ||

364 straipsnio 1 dalis || || V priedo 5a punktas

364 straipsnio 2 dalis || || V priedo 5e punktas

365 straipsnio 1 dalis || || V priedo 5f punktas

365 straipsnio 2 dalis || || V priedo 5g punktas

365 straipsnio 3 dalis || || V priedo 5h punktas

365 straipsnio 4 dalis || || V priedo 5h punktas

365 straipsnio 5 dalis || || V priedo 5i punktas

365 straipsnio 6 dalis || || V priedo 5 punktas

366 straipsnis || || V priedo 5j punktas

367 straipsnis || ||

367 straipsnio 4 dalis || || V priedo 5l punktas

367 straipsnio 5 dalis || || V priedo 5l punktas

367 straipsnio 6 dalis || || V priedo 5l punktas

368 straipsnis || || II priedo 1 punktas

369 straipsnio 1 dalis || || II priedo 2 punktas

369 straipsnio 2 dalis || || II priedo 3 punktas

369 straipsnio 3 dalis || ||

370 straipsnis || || II priedo 4 punktas

371 straipsnis || ||

372 straipsnis || ||

373 straipsnis || ||

374 straipsnis || ||

375 straipsnis || ||

376 straipsnis || || 28 straipsnio 1 dalis

377 straipsnis || ||

378 straipsnis || ||

379 straipsnio 1 dalis || 106 straipsnio 1 dalis ||

379 straipsnio 2 dalis || 106 straipsnio 1 dalis ||

379 straipsnio 3 dalis || || 29 straipsnio 1 dalis

379 straipsnio 4 dalis || || 30 straipsnio 1 dalis

379 straipsnio 5 dalis || || 29 straipsnio 2 dalis

379 straipsnio 6 dalis || 106 straipsnio 2 dalis ||

379 straipsnio 7 dalis || 106 straipsnio 3 dalis ||

379 straipsnio 8 dalis || ||

380 straipsnis || 107 straipsnis ||

381 straipsnis || 108 straipsnis ||

382 straipsnis || 109 straipsnis ||

383 straipsnio 1 dalis || 110 straipsnio 1 dalis ||

383 straipsnio 2 dalis || 110 straipsnio 2 dalis ||

384 straipsnio 1 dalis || 111 straipsnio 1 dalis ||

384 straipsnio 2 dalis || 111 straipsnio 4 dalis ||

384 straipsnio 3 dalis || 30 straipsnio 4 dalis ||

384 straipsnio 4 dalis || || 31 straipsnis

385 straipsnis || ||

386 straipsnio 1 dalis || || VI priedo 1 punktas

386 straipsnio 2 dalis || || VI priedo 2 punktas

386 straipsnio 3 dalis || || VI priedo 3 punktas

387 straipsnis || || 32 straipsnio 1 dalis

388 straipsnio 1 dalis || 112 straipsnio 1 dalis ||

388 straipsnio 2 dalis || 112 straipsnio 2 dalis ||

388 straipsnio 3 dalis || 112 straipsnio 3 dalis ||

388 straipsnio 4 dalis || ||

389 straipsnio 1 dalis || 113 straipsnio 3 dalis ||

389 straipsnio 2 dalis || 113 straipsnio 4 dalis ||

390 straipsnio 1 dalis || 114 straipsnio 1 dalis ||

390 straipsnio 2 dalis || 114 straipsnio 2 dalis ||

390 straipsnio 3 dalis || 114 straipsnio 3 dalis ||

391 straipsnio 1 dalis || 115 straipsnio 1 dalis ||

391 straipsnio 2 dalis || 115 straipsnio 2 dalis ||

392 straipsnio 1 dalis || 117 straipsnio 1 dalis ||

392 straipsnio 2 dalis || 117 straipsnio 2 dalis ||

393 straipsnis || ||

394 straipsnio 1 dalis || 122a straipsnio 1 dalis ||

394 straipsnio 2 dalis || 122a straipsnio 2 dalis ||

394 straipsnio 3 dalis || 122a straipsnio 3 dalis ||

394 straipsnio 4 dalis || 122a straipsnio 4 dalis ||

395 straipsnis || ||

396 straipsnis || ||

397 straipsnis || ||

398 straipsnis || ||

399 straipsnis || ||

400 straipsnis || ||

401 straipsnis || ||

402 straipsnis || ||

403 straipsnis || ||

404 straipsnis || ||

405 straipsnis || ||

406 straipsnis || ||

407 straipsnis || ||

408 straipsnis || ||

409 straipsnis || ||

410 straipsnis || ||

411 straipsnis || ||

412 straipsnis || ||

413 straipsnis || ||

414 straipsnis || ||

415 straipsnis || ||

416 straipsnis || ||

417 straipsnis || ||

418 straipsnio 1 dalis || 145 straipsnio 1 dalis ||

418 straipsnio 2 dalis || 145 straipsnio 2 dalis ||

418 straipsnio 3 dalis || 145 straipsnio 3 dalis ||

418 straipsnio 4 dalis || 145 straipsnio 4 dalis ||

419 straipsnio 1 dalis || XII priedo I dalies 1 punktas ir 146 straipsnio 1 dalis ||

419 straipsnio 2 dalis || 146 straipsnio 2 dalis, ir XII priedo I dalies 2 ir 3 punktai ||

419 straipsnio 3 dalis || 146 straipsnio 3 dalis ||

420 straipsnis || 147 straipsnis ir XII priedo I dalies 4 punktas ||

421 straipsnio 1 dalis || 148 straipsnis ||

421 straipsnio 2 dalis || ||

422 straipsnio 1 dalis || XII priedo II dalies 1 punktas ||

422 straipsnio 2 dalis || ||

423 straipsnis || XII priedo II dalies 2 punktas ||

424 straipsnis || ||

425 straipsnis || XII priedo II dalies 4 ir 8 punktai ||

426 straipsnis || XII priedo II dalies 5 punktas ||

427 straipsnis || ||

428 straipsnis || XII priedo II dalies 6 punktas ||

429 straipsnis || XII priedo II dalies 7 punktas ||

430 straipsnis || XII priedo II dalies 9 punktas ||

431 straipsnis || XII priedo II dalies 11 punktas ||

432 straipsnis || XII priedo II dalies 12 punktas ||

433 straipsnis || XII priedo II dalies 13 punktas ||

434 straipsnis || XII priedo II dalies 14 punktas ||

435 straipsnio 1 dalis || XII priedo II dalies 15 punktas ||

435 straipsnio 2 dalis || ||

436 straipsnis || ||

437 straipsnis || XII priedo III dalies 1 punktas ||

438 straipsnis || XII priedo III dalies 2 punktas ||

439 straipsnis || XII priedo III dalies 3 punktas ||

440 straipsnis || ||

441 straipsnio 1 pastraipa || 150 straipsnio 1 dalis || 41 straipsnis

441 straipsnio 2 pastraipa || ||

442 straipsnis || ||

443 straipsnis || ||

444 straipsnis || ||

445 straipsnio 1 dalis || 151a straipsnis ||

445 straipsnio 2 dalis || 151a straipsnis ||

445 straipsnio 3 dalis || 151a straipsnis ||

445 straipsnio 4 dalis || ||

445 straipsnio 5 dalis || ||

446 straipsnis || ||

447 straipsnis || ||

448 straipsnis || ||

459 straipsnis || ||

450 straipsnis || ||

451 straipsnis || ||

452 straipsnis || ||

453 straipsnis || ||

454 straipsnis || ||

455 straipsnis || ||

456 straipsnis || ||

457 straipsnis || ||

458 straipsnis || ||

459 straipsnis || ||

460 straipsnis || ||

461 straipsnis || ||

462 straipsnis || ||

463 straipsnis || ||

464 straipsnis || ||

465 straipsnis || ||

466 straipsnis || ||

467 straipsnis || ||

468 straipsnis || ||

469 straipsnis || ||

470 straipsnis || ||

471 straipsnis || ||

472 straipsnis || ||

473 straipsnis || ||

474 straipsnis || ||

475 straipsnis || ||

476 straipsnis || 152 straipsnio 5 dalis ||

477 straipsnis || ||

478 straipsnis || ||

479 straipsnis || ||

480 straipsnis || ||

481 straipsnis || ||

482 straipsnis || ||

483 straipsnis || ||

484 straipsnis || ||

485 straipsnis || ||

486 straipsnis || ||

487 straipsnis || ||

488 straipsnis || ||

I priedas || II priedas ||

II priedas || IV priedas ||

III priedas || ||

IV priedo 1 dalis || Direktyvos 2000/12/EB 152 straipsnio 5 dalis ir 1 straipsnio 14–19 dalys ||

IV priedo 2 dalis || Direktyvos 2000/12/EB 152 straipsnio 5 dalis ir 42 straipsnis ||

IV priedo 3 dalis || Direktyvos 2000/12/EB 152 straipsnio 5 dalis ir 43 straipsnis ||

IV priedo 4 dalis || Direktyvos 2000/12/EB 152 straipsnio 5 dalis ir 44 straipsnis ||

IV priedo 5 dalis || Direktyvos 2000/12/EB 152 straipsnio 5 dalis ir 45 straipsnis ||

IV priedo 6 dalis || Direktyvos 2000/12/EB 152 straipsnio 5 dalis ir 46 straipsnis ||

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms pasiūlymas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[1]

Vidaus rinka – finansų rinkos

Vidaus rinka – finansų įstaigos

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

ý Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) parengiamuosius veiksmus[2]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Visų pirma ši iniciatyva yra susijusi su strateginiu tikslu pagerinti finansų rinkų reguliavimą ir priežiūrą. Kaip niekad didelę fiskalinę paramą bankams reikia derinti su ryžtinga reforma, kuria būtų šalinamos per finansų krizę išryškėjusios reglamentavimo spragos. Ši ES bankų reguliavimo reforma pagrįsta tarptautiniu mastu koordinuoto darbo, susijusio su bankų kapitalo ir likvidumo sistema „Bazelis III“, rezultatais ir suderinta su kitu strateginiu tikslu bendradarbiaujant ir tariantis su tarptautiniais partneriais nustatyti pasaulinius standartus.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas (Vidaus rinka – finansų įstaigos)

Pagerinti bankų, draudimo ir pensijų sektorių nuosavų lėšų poreikio režimą.

1 konkretus tikslas (Vidaus rinka – finansų rinkos)

Skatinti finansų rinkų stabilumą ir vientisumą, taikant tinkamą priežiūrą, užtikrinant patikimas rinkos infrastruktūras ir aukštą skaidrumo lygį.

Be pirmiau nurodytų dviejų konkrečių tikslų, nustatytų 2011 m. Vidaus rinkos ir paslaugų GD valdymo plane, iniciatyva siekiama prisidėti prie toliau nurodytų konkrečių tikslų, nustatytų kartu su pasiūlymais pateiktuose poveikio vertinimuose:

– stiprinti bankų rizikos valdymą;

– užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui;

– padidinti teisinį aiškumą;

– sumažinti reikalavimų laikymosi sukuriamą naštą;

– padidinti veiklos sąlygų vienodumą;

– sustiprinti bendradarbiavimą ir konvergenciją priežiūros srityje;

– sumažinti bankų skolinimo cikliškumą;

Atitinkama VGV / VGB veikla

Vidaus rinkos ir finansų įstaigos

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms  grupėms).

Šiais pasiūlymais turėtų būti užtikrinta didesnė kapitalizacija ir pagerintas ES bankų sektoriaus likvidumo rizikos valdymas. Savo ruožtu dėl to ateityje turėtų sumažėti sisteminių krizių bankų sektoriuje dažnumas. Tikimasi, kad dėl didesnio finansinio stabilumo grynoji ekonominė nauda, vertinant pagal ES BVP metinį augimą, sudarys 0,3–2 proc. Tai bus naudinga daugeliui suinteresuotųjų šalių, įskaitant asmenis, MVĮ ir dideles įmones, kurie yra bankų skolininkai ir kreditoriai, vyriausybes ir apskritai ES piliečius.

Europos bankininkystės institucija (EBI) atliks svarbias funkcijas siekiant šių rezultatų, nes pasiūlyme jos prašoma parengti daugiau kaip 50 privalomų techninių standartų (PTS) įvairiais politikos klausimais. PTS, kuriuos galiausiai patvirtins Komisija, bus svarbiausia priemonė, skirta užtikrinti, kad labai techninės nuostatos būtų vienodai įgyvendinamos visoje ES ir kad siūloma politika veiktų taip, kaip numatyta. Todėl EBI veikla turėtų būti veiksmingai siekiama atitinkamų strateginių ir konkrečių tikslų, nurodytų 1.4.1 ir 1.4.2 skirsniuose.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1. Numatomi rezultatai:

– didesnis finansinis stabilumas dėl geresnio bankų reguliavimo ir priežiūros;

– didesnė ES bankų kapitalizacija ir geresnis likvidumo rizikos valdymas.

Rodikliai:

– apsaugos nuo finansų įstaigų įsipareigojimų nevykdymo išlaidų dinamika;

– bankų, kurie sėkmingai išlaiko ES testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, procentinė dalis;

– ES bankų kapitalo pakankamumo koeficientai ir kapitalo rezervai, kurie viršija kapitalo poreikio reikalavimus.

2. Numatomas rezultatas:

– efektyvesnis ES bankų reguliavimas ir priežiūra.

Rodiklis:

– EBI laiku parengtų privalomų techninių standartų skaičius.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Remiantis dviem pasiūlymais, apie 60 proc. PTS, kuriuos EBI prašoma parengti, reikia užbaigti 2013 m., todėl tam ji turės padidinti savo visos darbo dienos ekvivalento vienetų skaičių.  Vėlesniais metais reikės išlaikyti didesnį visos darbo dienos ekvivalento vienetų skaičių, kad būtų galima koreguoti jau parengtus PTS ir parengti likusius 40 proc. PTS. Be to ateityje pateikus teisės aktų pasiūlymus ES bankų reguliavimo srityje ilgainiui atsiras papildomo darbo, susijusio su PTS rengimu.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Yra keletas esminių priežasčių, kodėl ES dalyvavimas įgyvendinant šią iniciatyvą duotų papildomos naudos. Visų pirma, reikia:

– gerinti ES vidaus bankų rinkos integraciją;

– pašalinti keletą rinkos ir reglamentavimo trūkumų, kurie išryškėjo per finansų krizę;

– panaikinti reguliacinio arbitražo galimybes, pasitaikančias galiojančiuose teisės aktuose; ir

– užtikrinti, kad bus laikomasi nuoseklaus ES metodo sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su šios iniciatyvos taikymo sritimi, todėl valstybėms narėms nebereikės taikyti atskirų metodų ir taip kelti pavojų vidaus rinkos vientisumui.  

Svarbiausia, kad tik visoje ES taikant bendrą metodą būtų galima tikėtis veiksmingai užtikrinti finansinį stabilumą ir pažaboti per didelį finansinį procikliškumą, kadangi dabar šiems svarbiausiems sisteminiams aspektams skirtos politikos kryptys yra orientuotos į nacionalinius interesus arba jų iš viso nėra.  

1.5.3. Panašios patirties išvados

Kalbant apie PTS, 2011 m. – pirmieji EBI veiklos metai. Todėl pirmieji PTS rinkiniai, susiję su esama teisine sistema dar tik bus pateikti Komisijai.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlymas suderinamas su 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija).

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[3]

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ý  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[4]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 81 straipsnį ne vėliau kaip 2014 m. sausio 2 d., o vėliau kas treji metai Komisija skelbia bendrąją ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant EBI ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras. Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinamas nacionalinių priežiūros institucijų pasiektas priežiūros veiklos konvergencijos lygis ir tai, ar EBI turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti. Ataskaita būtų perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Buvo atlikti trys poveikio vertinimai, susiję su dviem pasiūlymais, kuriuose nustatyti įvairių politikos galimybių, taikytinų nustatytoms problemoms spręsti, sąnaudos ir nauda.  

Kalbant apie EBI pareigas, yra pavojus, kad siūlomos taisyklės gali būti ne tokios veiksmingos dėl šios institucijos nesugebėjimo (dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo) pateikti aukštos kokybės PTS, laikantis Komisijos pasiūlyme numatytų terminų.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

EBI valdymo ir kontrolės sistemos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 III skyriuje.

Taip pat, kaip minėta 2.1 skirsnyje, pagal šio reglamento 81 straipsnį Komisija turės kas trejus metus skelbti ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant EBI ir taikant reglamente nustatytas procedūras.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 66 straipsnį siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, EBI be apribojimų taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999. EBI prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems EBI darbuotojams.

Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti EBI skirtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

1A numeris Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || DA / NDA ([5]) || ELPA šalių[6] || šalių kandidačių[7] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| 12.04.02.01 EBI – subsidija pagal 1 ir 2 antraštines dalis (Personalo ir administracinės išlaidos) || DA || TAIP || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| [XX.YY.YY.YY] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1A numeris || Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

GD: MARKT || || || 2013 metai[8] || 2014 metai || 2015 metai || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || ||

12.04.02.01 || Įsipareigojimai || (1) || 0,690 || 0,590 || 0,590 || 1,870

Mokėjimai || (2) || 0,690 || 0,590 || 0,590 || 1,870

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[9] || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || ||

IŠ VISO asignavimų GD MARKT || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,690 || 0,590 || 0,590 || 1,870

Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,690 || 0,590 || 0,590 || 1,870

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,690 || 0,590 || 0,590 || 1,870

Mokėjimai || (5) || 0,690 || 0,590 || 0,590 || 1,870

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <1A> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,690 || 0,590 || 0,590 || 1,870

Mokėjimai || =5+ 6 || 0,690 || 0,590 || 0,590 || 1,870

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

GD: <…….> ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

IŠ VISO <…….> GD || Asignavimai || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || || || || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2013 metai[10] || 2014 metai || 2015 metai || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,690 || 0,590 || 0,590 || 1,870

Mokėjimai || 0,690 || 0,590 || 0,590 || 1,870

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Konkretūs pasiūlymo tikslai nurodyti 1.4.2 skirsnyje. Pagrindinis rezultatas, kurį turėtų pasiekti EBI naudodama prašomus išteklius, rūšis  yra privalomi techniniai standartai (PTS).  Pasiūlymuose reikalaujama, kad EBI parengtų apie 55 PTS, kurių 60 proc. reikia pateikti 2013 m. Tačiau dėl iniciatyvos pobūdžio toliau pateikiamos lentelės negalima užpildyti, nes neįmanoma priskirti PTS prie vieno kurio konkretaus tikslo, kadangi paprastai taikant vieną PTS tuo pat metu padedama siekti keleto konkrečių tikslų. Pavyzdžiui, PTS dėl nuoseklaus atskaitymų iš reguliuojamojo kapitalo taikymo būtų padedama: i) gerinti bankų rizikos valdymą;  ii) užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui; iii) didinti teisinį aiškumą; iv) didinti veiklos sąlygų vienodumą ir v) sustiprinti bendradarbiavimą ir konvergenciją priežiūros srityje.

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[11] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[12] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams. Netaikoma 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai[13] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[14] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || || ||

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || || || || ||

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[15] ||

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || ||

XX 01 04 yy[16] || – būstinėje[17] || || || || ||

– delegacijose || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || ||

IŠ VISO || || || || ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai ||

Išorės personalas ||

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ý  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

Nauja Komisijos iniciatyva

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[18]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2013 metai || 2014 metai || 2015 metai || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || 60 % visų poreikių finansuos valstybės narės per EBI

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 1,035 || 0,885 || 0,885 || 2,805

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– ý  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[19]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos, pridedamos prie reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms pasiūlymo ir direktyvos dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ir rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros pasiūlymo priedas

Taikyta metodika ir pagrindinės prielaidos

Išlaidos, susijusios su EBI užduotimis, kurias ši turi atlikti pagal šiuos du pasiūlymus, apskaičiuotos kaip personalo išlaidos (1 antraštinė dalis) pagal Komisijai pateiktame EBI 2012 m. biudžeto projekte nurodytą išlaidų klasifikaciją.

Šiuose dviejuose Komisijos pasiūlymuose numatytos nuostatos, pagal kurias EBI turi parengti apie 55 naujų privalomų techninių standartų (PTS) rinkinius, kad būtų užtikrinta, jog labai techninės nuostatos būtų nuosekliai įgyvendinamos visoje ES[20]. Pagal pasiūlymus tikimasi, kad 2013 m. EBI parengs apie 60 proc. naujųjų PTS.  Tam, kad būtų galima pasiekti šį tikslą, jau 2013 m. reikia padidinti darbuotojų skaičių. Kalbant apie pareigybių pobūdį, tam, kad naujieji PTS būtų tinkamai ir laiku parengti, reikalingi visų pirma papildomi politikos formavimo pareigūnai, teisininkai ir poveikio vertinimo pareigūnai. 

Pagal Komisijos tarnybų ir EBI skaičiavimus, vertinant poveikį visos darbo dienos ekvivalento vienetų skaičiui, kuris bus reikalingas su šiais dviem pasiūlymais susijusiems PTS rengti, buvo taikomos šios prielaidos:

– vienas politikos formavimo pareigūnas parengia 2 vidutiniško sudėtingumo PTS per metus; tai reiškia, kad 2013 m. reikia 17 politikos formavimo pareigūnų;

– 8 PTS procesams parengti reikalingas vienas poveikio vertinimo pareigūnas; tai reiškia, kad 2013 m. reikia 4 poveikio vertinimo pareigūnų;

– 5 PTS parengti reikia vieno teisininko; tai reiškia, kad 2013 m. reikia 7 teisininkų;

– pirmiau nurodytoms pareigybėms kasdien padėti reikalingi du papildomi pagalbiniai visos darbo dienos ekvivalento vienetai.

Taigi, PTS, kuriuos reikia užbaigti 2013 m., reikia 30 visos darbo dienos ekvivalento vienetų. EBI duomenimis, iki 2011 m. pabaigos PTS rengs 14 ekspertų. Tikintis, kad padidės su PTS susijusio darbo krūvis, Komisijai pateiktame 2012 m. biudžeto projekte EBI jau paprašė papildomų 22 visos darbo dienos ekvivalento vienetų, iš kurių 7 numatyti darbui rengiant PTS[21]. 2012 m. biudžeto projekte EBI nepateikė prašymo dėl likusių reikalingų 9 visos darbo dienos ekvivalento vienetų, nes ji nežinojo, kiek būtent PTS jos bus paprašyta parengti pagal šiuos du pasiūlymus. Tačiau šios pareigybės bus įtrauktos į kitą EBI pateikiamą kasmetinį biudžeto prašymą.

Kitos prielaidos:

− remiantis visos darbo dienos ekvivalento vienetų paskirstymu 2012 m. biudžeto projekte, daroma prielaida, kad papildomi 9 visos darbo dienos ekvivalento vienetai bus paskirstyti taip: 7 laikinieji darbuotojai (79 proc.), 1 deleguotasis nacionalinis ekspertas (14 proc.) ir 1 sutartininkas (7 proc.);

− vidutinės metinės atlyginimų išlaidos skirtingų kategorijų darbuotojams apskaičiuotos remiantis Biudžeto generalinio direktorato gairėmis;

− Londonui taikomas atlyginimo korekcinis koeficientas – 1,344;

− numatomos mokymo išlaidos – 1 000 EUR vienam visos darbo dienos ekvivalento vienetui per metus;

− komandiruočių išlaidos – 9 700 EUR, apskaičiuota remiantis 2012 m. biudžeto projekte numatytomis komandiruotėmis, vienam vidutiniam visos darbo dienos ekvivalento vienetui;

− su įdarbinimu susijusios išlaidos (kelionė, viešbutis, sveikatos patikrinimai, įsikūrimo ir kitos pašalpos, persikraustymo išlaidos ir t. t.) – 27 700 EUR, apskaičiuota remiantis 2012 m. biudžeto, skirto įdarbinimui, projektu, vienai pareigybei, kurią reikės užpildyti.

Daryta prielaida, kad toks darbo krūvis, dėl kurio, kaip minėta pirmiau, padidės visos darbo dienos ekvivalento vienetų skaičius, išliks 2014 ir vėlesniais metais ir tai yra iš dalies susiję su jau parengtų PTS koregavimu ir, iš dalies, su likusių 40 proc. PTS rengimu, kaip numatyta šiuose dviejuose teisės aktų pasiūlymuose ir bus numatyta kituose būsimuose teisės aktų pasiūlymuose bankų reguliavimo srityje.

Metodas, pagal kurį apskaičiuojama, kiek per kitus trejus metus padidės reikalingas biudžetas, išsamiau pristatomas toliau pateikiamoje lentelėje. Apskaičiavimas grindžiamas faktu, kad iš Bendrijos biudžeto finansuojama 40 proc. išlaidų.

Šioje lentelėje pateikiamas siūlomas etatų planas septynioms laikinųjų darbuotojų pareigybėms:

[1]               VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[2]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[3]               Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[4]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[5]               DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[6]               ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[7]               Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[8]               N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[9]               Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[10]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[11]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[12]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[13]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[14]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[15]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[16]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[17]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[18]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[19]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.

[20] Kadangi EBI yra įstaiga, turinti itin specializuotą kompetenciją, jai suteikti įgaliojimai parengti PTS, atsižvelgiant į poreikį nustatyti veiksmingą priemonę, kurią taikant būtų galima nustatyti suderintus techninius reguliavimo standartus ES bankų sektoriaus teisės aktuose, siekiant užtikrinti – be kita ko taikant bendras taisykles – vienodas sąlygas ir tinkamą indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu EBI parengia su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektus Sąjungos teisėje apibrėžtose srityse, kuriuos Komisija vėliau patvirtina deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį, kad jie taptų privalomi. Prieš pateikdama PTS projektus Komisijai EBI turi atlikti išsamų parengiamąjį darbą, kuris apima konsultacijas dėl PTS projektų su suinteresuotosiomis šalimis ir suteikiant tokioms šalims galimybę per tinkamą laiką pateikti pastabas apie siūlomas priemones,  teisės aktų poveikio vertinimo atlikimą, teisės aktų rengimo ir kitas užduotis.

[21] Kitos pareigybės, kurių EBI paprašė 2012 m. biudžeto projekte, reikalingos dėl numatomo jos priežiūros ir operacijų departamentų darbo krūvio padidėjimo. Prašymas padidinti kitų pareigybių skaičių siejamas su įrodymais dėl išteklių, kurių prireiks pirmaisiais EBI veiklos metais, panaudojimo, ir tiek darbuotojų reikia tam, kad būtų užtikrintas efektyvus EBI užduočių, susijusių su teisės pažeidimais, dalyvavimu priežiūros įstaigų kolegijose, taip pat dalyvavimu veikloje vartotojų ir tarptautiniais klausimais bei kitose srityse, vykdymas.