AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės 1.1. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Kaip paskelbta Prieglobsčio politikos plane[1], 2009 m. spalio 21 d. Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse[2] (toliau – Prieglobsčio procedūrų direktyva).

Pasiūlymas parengtas remiantis galiojančios direktyvos taikymo valstybėse narėse vertinimu. Jame taip pat atsižvelgta į plataus masto konsultacijų su valstybėmis narėmis, Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis proceso rezultatus. Informacija apie galiojančios direktyvos įgyvendinimą vėliau apibendrinta 2009 m. rugsėjo mėn. paskelbtoje vertinimo ataskaitoje[3], kurios išvadomis dar kartą patvirtinti pasiūlymo argumentai.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė poziciją dėl Komisijos pasiūlymo, kuria iš esmės pritarė siūlomiems pakeitimams.

Pasiūlymas taip pat svarstytas Taryboje, daugiausia 2010 m. pirmininkaujant Ispanijai. Tačiau diskusijos buvo sunkios ir Taryba negalėjo priimti pozicijos.

Teikdama pakeistą pasiūlymą, Komisija ketina pasinaudoti iniciatyvos teise, kad paspartintų darbą kuriant veikiančią bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kuri būtų naudinga tiek valstybėms narėms, tiek pabėgėliams. Komisija turi politinę atsakomybę suteikti realių galimybių, kad Sąjunga įvykdytų Stokholmo programoje prisiimtą įsipareigojimą iki 2012 m. sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Priėmus iš dalies pakeistą Ilgalaikio gyventojo statuso direktyvą, kuri taikoma, be kita ko, asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, padaryta didelė pažanga siekiant šio tikslo.

Bendra prieglobsčio suteikimo procedūra turėtų būti greita ir teisinga. Siekdama šių tikslų, Komisija toliau rinko informaciją apie tai, kaip apibendrinti geriausią nacionalinę patirtį ir ja remiantis sukurti darnią ir visoje Sąjungoje lengvai įgyvendinamą sistemą. Pakeistame pasiūlyme apibendrinamos papildomos žinios ir patirtis, sukauptos svarstant pirmesnį pasiūlymą.

Pakeistu pasiūlymu siūloma veiksminga ir apsaugos priemonėmis grindžiama sistema. Tai – ekonomiška sistema, padedanti užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui teikiant prašymus. Ja užtikrinama, kad prašymai visose valstybėse narėse būtų vertinami panašiai. Joje visapusiškai atsižvelgiama į pagrindines teises ir susijusią plėtojamą teismų praktiką, taip, be kita ko, padedama užtikrinti, kad ją būtų galima apginti teismuose. Tačiau sistema yra pakankamai lanksti, kad būtų suderinama su nacionalinių teisės sistemų ypatumais. Kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas, sistemą sudarančios taisyklės yra aiškesnės ir paprastesnės.

Pakeistą pasiūlymą reikėtų vertinti atsižvelgiant į pakeistą Priėmimo sąlygų direktyvos pasiūlymą. Tuo pasiūlymu, be kita ko, siekiama užtikrinti aukštesnius ir labiau suderintus prieglobsčio prašytojų priėmimo visoje Sąjungoje standartus.

Pakeistas pasiūlymas taip pat susijęs su 2010 m. gegužės 19 d. priimtu Reglamentu dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo. Europos prieglobsčio paramos biuras jau pradėjo veikti, todėl dabar būtų galima jam skirti konkretesnę užduotį – padėti valstybėms narėms veiksmingiau įgyvendinti bendras taisykles.

1.2. Bendrosios aplinkybės

2009 m. pasiūlymas ir dabartinis pakeistas pasiūlymas – teisės aktų rinkinio, kuriuo siekiama sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), dalis.

Pirmiausia, 2008 m. kartu su pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiama Priėmimo sąlygų direktyva, Komisija taip pat priėmė pasiūlymus, kuriais iš dalies keičiami Dublino ir EURODAC reglamentai. 2009 m. Komisija priėmė pasiūlymus, kuriais iš dalies keičiamos Prieglobsčio procedūrų ir Priskyrimo direktyvos. Galiausiai, siekiant stiprinti valstybių narių operatyvinio bendradarbiavimo koordinavimą, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros prieglobsčio srities taisyklės, 2010 m. gegužės 19 d. reglamentu įsteigtas Europos prieglobsčio paramos biuras.

Šis teisės aktų rinkinys atitinka 2008 m. Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą[4], kuriuo patvirtinami Hagos programos tikslai ir kuriuo Komisija raginama pateikti pasiūlymus dėl bendros prieglobsčio suteikimo procedūros, pagal kurią būtų numatytos vienodos garantijos, sukūrimo ne vėliau kaip 2012 m. Siekiant to paties tikslo, 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtoje Stokholmo programoje pabrėžiama, kad būtina iki 2012 m. sukurti „bendrą apsaugos ir solidarumo erdvę, grindžiamą bendra prieglobsčio suteikimo procedūra ir vienodu asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, statusu“, taip pat „aukštais apsaugos standartais“ ir „sąžiningomis ir veiksmingomis procedūromis“. Pirmiausia Stokholmo programoje patvirtinta, kad žmonėms, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, privalo būti užtikrinta galimybė naudotis saugiomis ir veiksmingomis prieglobsčio procedūromis. Pagal Stokholmo programą asmenims, neatsižvelgiant į valstybę narę, kurioje jie pateikė prašymą suteikti prieglobstį, turėtų būti taikomos vienodos procedūrinės priemonės ir vienodos statuso nustatymo sąlygos. Turėtų būti siekiama vienodai nagrinėti panašius atvejus, kad rezultatai būtų vienodi.

Rengiant pirmesnį pasiūlymą atliktas poveikio vertinimas. Pakeistas pasiūlymas grindžiamas tais pačiais principais, kaip ir pirmesnis pasiūlymas. Be to, juo siekiama sumažinti išlaidas ir administracinę naštą, supaprastinant ir paaiškinant tam tikras nuostatas, kad jas būtų lengviau įgyvendinti. Todėl poveikio vertinimas, atliktas rengiant pirmesnį pasiūlymą, tebetaikomas pakeistam pasiūlymui.

1.3. Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas visiškai atitinka 1999 m. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2004 m. Hagos programą, 2008 m. spalio 17 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą ir 2009 m. Stokholmo programą, kurioje reikalaujama BEPS sukurti iki 2012 m.

Pasiūlymas taip pat atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma susijusius su geresniu teisėtų migrantų integravimu. Šiuo pasiūlymu skatinamos greitesnės ir patikimesnės prieglobsčio suteikimo procedūros, todėl pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga papildoma apsauga, suteikiama daugiau galimybių įsidarbinti, nes jų gebėjimai nukentėtų mažiau, nei tuo atveju, jei jie ilgą laiką negalėtų patekti į darbo rinką. Juo taip pat siekiama sumažinti valstybių narių priėmimo išlaidas ir taip skatinamas viešųjų finansų tvarumas.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Rengdama pirmesnį pasiūlymą, Komisija pateikė žaliąją knygą, surengė kelis ekspertų susitikimus, kuriuose, be kita ko, dalyvavo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro ir pilietinės visuomenės atstovai, užsakė išorės tyrimą ir surinko informaciją, pateiktą atsakant į keletą išsamių klausimynų. 2010 m. rugsėjo 8 d. Komisija priėmė galiojančios direktyvos įgyvendinimo vertinimo ataskaitą. Jos išvadomis dar kartą patvirtinti parengiamojo darbo rezultatai.

Po to, kai 2009 m. spalio mėn. buvo pateiktas pirmesnis pasiūlymas, Taryboje, daugiausia pirmininkaujant Ispanijai, surengtos techninės diskusijos. Per diskusijas keletas valstybių narių prieštaravo konkrečioms pasiūlymo nuostatoms, atsižvelgdamos į savo prieglobsčio ir (arba) teisės sistemos ypatumus. Tačiau Tarybai nepavyko surasti tinkamo sprendimo.

Paaiškėjo, kad Komisija gali persvarstyti pasiūlymą ir pateikti išsamesnį iškeltų klausimų sprendimą, kartu išsaugodama teksto pridėtinę vertę, kad nereikėtų įtraukinėti daugybės konkrečioms valstybėms narėms taikomų išimčių, kuriomis gali būti sutrikdyta visuotinė siūlomos sistemos darna. Paaiškinus ir supaprastinus siūlomas nuostatas, kad valstybėms narėms jas būtų lengviau įgyvendinti, diskusijos turėtų vėl suaktyvėti. Todėl Komisija Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje pranešė, kad pateiks pakeistą šios direktyvos pasiūlymą prieš 2011 m. Lenkijos pirmininkavimo Taryboje pradžią.

Rengdama šį pakeistą pasiūlymą, 2010 m. sausio–balandžio mėn. Komisija surengė keletą techninių konsultacinių posėdžių. Pakeistu pasiūlymu taip pat atsižvelgiama į ministrų konferencijos apie prieglobsčio suteikimo proceso kokybę ir veiksmingumą, kurią 2010 m. rugsėjo 13–14 d. surengė pirmininkaujančioji Belgija, diskusijas. Konferencijoje, be kita ko, daugiausia nagrinėti pokalbių, mokymo, informacijos apie kilmės šalį, prioritetinės tvarkos ir pakartotinių prašymų klausimai.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamentas priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą. Rezoliucijoje iš esmės pritarta Komisijos pasiūlymui. Dauguma siūlomų pakeitimų siekta sustiprinti prašytojų garantijas. Kai kuriais pakeitimais siekta valstybėms narėms suteikti daugiau lankstumo arba apskritai padaryti tekstą nuoseklesnį. Rengiant pakeistą pasiūlymą į rezoliucijos turinį atsižvelgta, taigi į pakeistą pasiūlymą įtraukta dauguma teksto ar turinio pakeitimų.

Parlamento pozicijoje taip pat pateikta keletas svarbių pakeitimų, į kuriuos atsižvelgus būtų labai pakeistos įvairios saugios trečiosios šalies sąvokos. Komisija nuodugniai išnagrinėjo šiuos pakeitimus ir padarė išvadą, kad klausimą dėl nacionalinių saugių šalių sąrašų panaikinimo ir bendrųjų ES sąrašų priėmimo būtų galima svarstyti ateityje. Tačiau tai būtų realu, tik kai Europos prieglobsčio paramos biuras galės nuosekliai padėti pakeisti nacionalinius sąrašus, rengdamas ataskaitas apie kilmės šalis, pagrįstas svarbia, patikima, tikslia ir nepasenusia informacija apie kilmės šalį, kuri renkama skaidriai ir nešališkai, ir sukurdamas bendrą informacijos apie kilmės šalį teikimo, tikrinimo ir naudojimo būdą ir metodiką, taip pat nagrinėdamas tokią informaciją.

Nors Europos Parlamento pakeitimai dėl įvairių saugios trečiosios šalies sąvokų į pakeistą pasiūlymą neįtraukti, Komisija pripažįsta, kad šias taisykles būtina toliau derinti. Todėl Komisija įsipareigoja tinkamai organizuoti reguliarią šių sąvokų naudojimo peržiūrą su valstybėmis narėmis ir į ją įtraukti Europos Parlamentą. Šis reguliarios peržiūros procesas turėtų padėti pasirengti tolesniam derinimui ateityje.

Pakeistu pasiūlymu siekiama pateikti proporcingą sprendimą, kad abiem teisės aktų leidėjams būtų lengviau derėtis tarpusavyje.

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai 3.1. Siūlomų veiksmų santrauka

Šiuo pakeistu pasiūlymu daugiausia siekiama supaprastinti ir paaiškinti taisykles, kad jos būtų labiau suderinamos su įvairiomis nacionalinėmis teisės sistemomis, ir padėti valstybėms narėms jas konkrečiais atvejais taikyti ekonomiškiau.

Bendras tikslas tebėra toks pats kaip pirmesnio pasiūlymo – sukurti veiksmingas ir teisingas procedūras. Pasiūlymu visapusiškai užtikrinamos pagrindinės teisės, kaip nustatyta plėtojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, visų pirma teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Palyginti su galiojančia direktyva, patikslintos procedūrinės garantijos, kuriomis užtikrinamos teisingos ir veiksmingos procedūros, kad procedūriniai principai būtų taikomi nuosekliau. Pasiūlyme taip pat pateikiamos nuoseklesnės ir paprastesnės procedūrinės sąvokos ir priemonės, todėl prieglobsčio institucijoms suteikiamos reikiamos procedūrinės priemonės, kad jos galėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir greitai tvarkyti akivaizdžiai nepagrįstus prašymus.

Kad būtų nuosekliai taikomas prieglobsčio acquis ir supaprastinti taikomi susitarimai, šiuo pasiūlymu numatyta bendra procedūra, taigi aiškiai nurodoma, kad prašymai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į abi Priskyrimo direktyvoje numatytas tarptautinės apsaugos formas. Pasiūlymu gerinamas suderinamumas su pakeistu Priėmimo sąlygų direktyvos pasiūlymu ir Europos prieglobsčio paramos biuro reglamentu.

3.1.1. Lengvesnis įgyvendinimas valstybėms narėms

Keletas pakeitimų atlikta, siekiant užtikrinti, kad pasiūlymas būtų labiau suderinamas su įvairiomis teisės sistemomis ir kitais skirtingų valstybių narių susitarimais. Iš dalies pakeistos, pavyzdžiui, taisyklės, taikomos priimant sprendimus dėl teisės atvykti į teritoriją, nuostatos dėl galimybės atidėti sprendimo priėmimą, jei padėtis kilmės šalyje yra laikinai neaiški, ir sąlygų, kuriomis prašymai nagrinėjami pasienyje. Siekiant užtikrinti lengvesnį įgyvendinimą, kelias nuostatas leista taikyti lanksčiau.

Kad valstybės narės galėtų tinkamai vienu metu nagrinėti daugybę prieglobsčio prašymų, patikslintos taisyklės, susijusios su galimybe naudotis procedūra, asmeninių pokalbių rengimu ir standartine ilgiausia leidžiama prieglobsčio suteikimo procedūrų trukme.

Galiausiai, visos teksto nuostatos nuodugniai persvarstytos, siekiant paaiškinti ir supaprastinti taisykles, kad būtų skatinamos diskusijos ir užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas.

3.1.2. Veiksmingesnis galimo piktnaudžiavimo klausimų sprendimas

Pakeistu pasiūlymu padidinamos valstybių narių galimybės užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema. Naujosiomis taisyklėmis nustatyta, kad valstybės narės gali pagreitinti procedūras ir prašymus išnagrinėti pasienyje, jei prašytojas pateikė akivaizdžiai klaidingus ar neįtikimus nusiskundimus, kurie prieštarauja tinkamai patikrintai informacijai apie kilmės šalį ir dėl kurių jo prašymas yra akivaizdžiai neįtikinamas. Tokia pati tvarka taikoma prašytojams, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.

Siekiant veiksmingiau tvarkyti reikalus su prašytojais, kurie vengia vykdyti savo įsipareigojimus arba jų neįvykdo, iš dalies pakeistos taisyklės dėl netiesioginio prašymo atsiėmimo. Pagal šias taisykles valstybės narės gali atmesti prašymą, remdamosi netiesioginiu atsiėmimu, jei valdžios institucijos jau turi pakankamai informacijos, kad galėtų tinkamai išnagrinėti prašymą. Kad prašytojai būtų geriau informuoti apie atsiėmimo padarinius, valstybės narės turi pranešti prašytojams apie šias taisykles procedūros pradžioje.

3.1.3. Pastangų telkimas pradiniame etape, siekiant sukurti greitas, teisingas ir veiksmingas procedūras

Telkti pastangas pradiniame etape – tai skirti pakankamai išteklių, visų pirma sprendimų priėmimo kokybei, kad procedūros būtų teisingesnės ir veiksmingesnės. Ne ilgesnė kaip šešių mėnesių standartinė prieglobsčio suteikimo procedūra tebėra svarbus šio pasiūlymo tikslas. Pakeistu pasiūlymu taip pat paaiškinamos įvairios nuostatos, kad būtų lengviau įgyvendinti šią sąvoką, atsižvelgiant į skirtingų valstybių narių ypatumus.

Telkiant pastangas pradiniame etape labai svarbu sudaryti sąlygas prašytojui gauti paramą, kad jam būtų lengviau suprasti procedūrą. Pakeistu pasiūlymu paaiškinama tokios bazinės paramos esmė ir ji atskiriama nuo nemokamos teisinės pagalbos, teikiamos vykstant apeliacijos procedūrai. Valstybės narės gali nustatyti tinkamiausius tokios paramos teikimo būdus, pavyzdžiui, tam pasitelkti nevyriausybines organizacijas, vyriausybės pareigūnus arba specialiąsias valstybės tarnybas. Priėmus pakeitimus, ši esminė nuostata turėtų būti įgyvendinama ekonomiškiau ir turėtų būti išvengta nesusipratimų, dėl kurių šios taisyklės galiausiai gali neatitikti keleto valstybių narių bendrosios administracinės teisės.

Pasiūlymu taip pat supaprastintos taisyklės dėl mokymo, kurį valstybės narės turi teikti prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams. Nors tebesiekiama užtikrinti aukštą tokių darbuotojų kompetencijos lygį, nes tik taip galima užtikrinti, kad prieglobsčio klausimus tvarkančios valdžios institucijos priimtų patikimus ir pagrįstus sprendimus, priemonės supaprastintos ir labiau suderintos su kitomis prieglobsčio acquis dalimis.

Galiausiai, supaprastintos nuostatos dėl prašytojų, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų. Naujosios taisyklės yra ne tokios griežtos, kad valstybės narės turėtų daugiau laisvės ir galėtų lanksčiau tinkamai atsižvelgti į skirtingą galimą konkrečią prašytojo padėtį. Be to, jomis tokiems asmenims tebeužtikrinamos aukšto lygio garantijos.

3.1.4. Apsaugos suteikimo užtikrinimas

Siekiant užtikrinti, kad asmuo, pageidaujantis prašyti tarptautinės apsaugos, turėtų veiksmingų galimybių pateikti prašymą, pakeistu pasiūlymu patobulintos taisyklės, susijusios su pirminiais prieglobsčio procedūros etapais.

Visų pirma, juo užkertamas kelias galimiems neaiškumams, susijusiems su viso prieglobsčio prašymo gavimu ir tiesiog fakto, kad asmuo yra prašytojas, registravimu. Todėl valstybėms narėms lengviau laikytis siūlomo 72 valandų termino, per kurį jos turi užregistruoti prašytoją, išreiškusį pageidavimą teikti prašymą, ir kuris gali būti pratęstas, jei jo laikytis praktiškais neįmanoma.

Be to, jame pateiktos paprastos mokymo ir nurodymų, kurie turi būti teikiami pasieniečiams ir kitoms valdžios institucijoms, galinčioms turėti ryšių su galimais prašytojais, taisyklės. Naujosios taisyklės turėtų padėti valstybėms narėms jas įgyvendinti, atsižvelgiant į įvairias nacionalines aplinkybes.

3.1.5. Aiškios pakartotinių prašymų taisyklės

Net jei tarptautinės apsaugos prašymas atmetamas, asmuo turi turėti galimybę teikti naują prašymą, jei jo aplinkybės yra pasikeitusios, kad būtų atsižvelgiama į sur place prašymų galimybę, kaip nustatyta Priskyrimo direktyvoje. Pakeistu pasiūlymu paaiškinamos su tokiais prašymais susijusios taisyklės, kad būtų užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui jais.

Remiantis šiomis taisyklėmis atliekamas greitas ir veiksmingas išankstinis paskesnių prašymų nagrinėjimas, siekiant nustatyti, ar yra kokios nors naujos informacijos, kuria būtų galima pagrįsti tolesnį nagrinėjimą. Jei yra naujos informacijos, paskesnis prašymas turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias taisykles. Jei naujos informacijos nėra, prašymas skelbiamas nepriimtinu. Tokiu atveju, siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui, valstybės narės gali taikyti teisės pasilikti teritorijoje išimtį, net jei asmuo toliau teikia tarptautinės apsaugos prašymus.

3.1.6. Didesnis suderinamumas su kitomis ES prieglobsčio acquis priemonėmis

Pakeistu pasiūlymu patikslinamos kelios priemonės, kad jos būtų labiau suderinamos su kitais ES prieglobsčio dokumentais, visų pirma su pakeistu Priėmimo sąlygų direktyvos pasiūlymu. Pirmiausia patikslintos nuostatos dėl specialiųjų poreikių ir pažeidžiamų asmenų, taip pat pasienio procedūrų.

Pakeistu pasiūlymu taip pat suderinamos nuostatos dėl mokymo, susijusio su atitinkamomis Europos prieglobsčio paramos biuro reglamento nuostatomis. Jo mokymo ir galimybės naudotis procedūra nuostatomis taip pat numatytos konkretesnės Europos prieglobsčio paramos biuro užduotys. Siekiama valstybėms narėms ne tik suteikti lankstumo, bet ir jas remti. Be to, veikiant Europos prieglobsčio paramos biurui, visoje Sąjungoje nuostatos turėtų būti įgyvendinamos darniau.

Kad būtų nuosekliai taikomas prieglobsčio acquis ir supaprastinti taikomi susitarimai, šiuo pasiūlymu numatyta bendra procedūra, taigi aiškiai nurodoma, kad prašymai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į abi Priskyrimo direktyvoje numatytas tarptautinės apsaugos formas.

3.2. Teisinis pagrindas

Pakeistu pasiūlymu iš dalies keičiama Direktyva 2005/85/EB; jo teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 78 straipsnio 2 dalies d punktas, kuriame numatyta priimti priemones, kuriomis nustatomos bendra vienodo prieglobsčio statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo ir panaikinimo procedūros.

3.3. Teritorinis taikymas

Siūloma direktyva bus skirta valstybėms narėms. Ar direktyva taikoma Jungtinei Karalystei ir Airijai, nustatoma pagal prie SESV pridėto 21-ojo protokolo nuostatas.

Pagal prie SESV pridėto 22-ojo protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danijai ši direktyva nėra privaloma ar taikoma.

3.4. Subsidiarumo principas

SESV V antraštine dalimi dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kai kurie įgaliojimai šiais klausimais suteikiami Europos Sąjungai. Šiais įgaliojimais turi būti naudojamasi pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį, t. y. jeigu valstybės narės negali deramai pasiekti siūlomų veiksmų tikslų ir jų dėl veiksmų masto ir poveikio būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu.

Sąjungos veiksmų teisinis pagrindas nustatytas SESV 78 straipsnyje. Šioje nuostatoje teigiama, kad Sąjunga „kuria bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politiką trečiosios šalies piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas negrąžinimo principas. Ši politika privalo neprieštarauti 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui dėl pabėgėlių statuso bei kitoms atitinkamoms sutartims.“

Su prieglobsčiu ir pabėgėlių apsauga susijusios problemos yra tarpvalstybinio pobūdžio, todėl ES yra puikiai pasirengusi teikti pasiūlymus pagal BESP, visų pirma susijusius su tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarka, kad būtų išvengta vėlesnio prašytojų judėjimo. Nors 2005 m. priėmus dabar galiojančią direktyvą pasiektas aukštas suderinimo lygis, būtina imtis papildomų ES lygmens veiksmų, kad būtų užtikrinti griežtesni ir labiau suderinti apsaugos reikalavimai, ir toliau dirbti siekiant sukurti bendras prieglobsčio suteikimo procedūras. Šie reikalavimai taip pat laikomi būtinais, siekiant užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašytojų, kuriems taikomos Dublino procedūros, prašymai skirtingose valstybėse narėse būtų nagrinėjami lygiavertėmis sąlygomis.

3.5. Proporcingumo principas

Prieglobsčio procedūrų direktyvos poveikio vertinime[5], kuris atliktas vykdant parengiamąjį pirmesnio pasiūlymo darbą, įvertintos visos nustatytų problemų sprendimo galimybės, kad praktinė vertė ir būtinos pastangos būtų visiškai proporcingos, ir prieita prie išvados, kad ES veiksmais nesiekiama daugiau negu būtina toms problemoms išspręsti. Šiame pakeistame pasiūlyme išlaikomi pagrindiniai pirmesnio pasiūlymo principai, tačiau suteikiama daugiau lankstumo valstybėms narėms, taigi geriau užtikrinamas proporcingumo principas.

3.6. Poveikis pagrindinėms teisėms

Šis pasiūlymas nuodugniai išnagrinėtas, siekiant užtikrinti, kad jo nuostatos visiškai atitiktų:

– ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir

– tarptautine teise grindžiamus įsipareigojimus, visų pirma susijusius su Ženevos konvencija, Europos žmogaus teisių konvencija ir JT vaiko teisių konvencija.

Užtikrintais griežtesniais ir nuosekliai visoje Sąjungoje taikomais prieglobsčio suteikimo procedūrų reikalavimais bus daromas teigiamas poveikis prieglobsčio prašytojams, o Chartijos 18 straipsnyje nustatyta pagrindinė prieglobsčio teisė bus užtikrinama veiksmingiau. Visų pirma pasiūlymu bus sumažinta administracinių klaidų taikant prieglobsčio suteikimo procedūras galimybė, taigi bus užtikrinta, kad būtų geriau laikomasi negrąžinimo principo, įtvirtinto Chartijos 19 straipsnyje, ir padidintos galimybės naudotis apsauga ir kreiptis į teismą, užtikrinant, kad kiekvienas prašytojas neigiamo sprendimo atveju turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kuria galėtų naudotis teisme, kaip nustatyta Chartijos 47 straipsnyje. Pasiūlymu taip pat didinama lyčių lygybė, skatinama taikant prieglobsčio suteikimo procedūras užtikrinti vaiko interesus ir stiprinamas nediskriminavimo principas, kaip nustatyta atitinkamai Chartijos 23, 24 ir 21 straipsniuose.

2011/xxxx (COD)

2009/0165 (COD)

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl tarptautinės apsaugos statuso suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (Nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[6],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[7],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

ònaujas

(1) 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvoje 2005/85/EB, nustatančioje būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos, reikia padaryti svarbių pakeitimų[8]. Siekiant aiškumo minėta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

ê2005/85/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(2) Bendra prieglobsčio politika, įskaitant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra Europos Sąjungos tikslo laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kuri būtų atvira tiems, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių teisėtai ieško apsaugos Ö Sąjungoje Õ Bendrijoje, neatskiriama dalis. ð Ji turėtų būti vykdoma valstybėms narėms laikantis solidarumo principo ir teisingai dalijantis atsakomybę, be kitų dalykų, ir su ja susijusią finansinę naštą. ï

ê2005/85/EB 2 konstatuojamoji dalis

(3) 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje įvykusiame specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime susitarta imtis kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagrįstą visapusišku ir nuodugniu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – Ženevos konvencija), taikymu, patvirtinant negrąžinimo principą ir užtikrinant, kad nė vienas asmuo nebūtų grąžinamas persekioti.

ê2005/85/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4) Tamperės išvadose numatyta, kad į bendrą Europos prieglobsčio sistemą artimiausiu metu turėtų būti įtraukti bendri reikalavimai dėl sąžiningos ir veiksmingos prieglobsčio suteikimo tvarkos valstybėse narėse, o ilgainiui ir Ö Sąjungos Õ Bendrijos taisyklės, pagal kurias būtų sukurta bendra prieglobsčio suteikimo tvarka Europos Ö Sąjungoje Õ bendrijoje.

ê2005/85/EB 4 konstatuojamoji dalis

ðnaujas

(5) ð Pirmasis bendros Europos prieglobsčio sistemos etapas įgyvendintas priėmus atitinkamus Sutartyse numatytus teisinius dokumentus, įskaitant Direktyvą 2005/85/EB, kuri buvo ï Todėl šioje direktyvoje nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba panaikinimo valstybėse narėse tvarkos yra pirmoji su prieglobsčio suteikimo tvarka susijusi priemonė.

ònaujas

(6) 2004 m. lapkričio 4 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimta Hagos programa, kurioje nustatyti 2005–2010 m. įgyvendintini laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslai. Hagos programoje Europos Komisija raginama užbaigti pirmojo etapo teisinių dokumentų vertinimą ir pateikti antrojo etapo dokumentus bei priemones Tarybai ir Europos Parlamentui. Pagal Hagos programą tikslas, kurio reikia siekti kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra bendra prieglobsčio suteikimo tvarka ir vienodas visoje Sąjungoje pripažįstamas statusas.

(7) 2008 m. spalio 16 d. priimtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad tarp valstybių narių tebėra didelių skirtumų, susijusių su apsaugos suteikimu, ir paragino imtis naujų iniciatyvų, įskaitant vienos prieglobsčio tvarkos, kuri aprėptų bendras garantijas, sukūrimą, kad būtų baigta kurti Hagos programoje numatyta bendra Europos prieglobsčio sistema.

(8) 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimta Stokholmo programa, kurioje sustiprintas įsipareigojimas iki 2012 m. sukurti bendrą apsaugos ir solidarumo erdvę, grindžiamą bendra prieglobsčio suteikimo tvarka ir vienodu asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, statusu, taip pat aukštais apsaugos standartais ir sąžiningomis bei veiksmingomis procedūromis. Stokholmo programoje patvirtinta, kad žmonėms, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, privalo būti užtikrinta galimybė naudotis teisiškai saugiomis ir veiksmingomis prieglobsčio procedūromis. Pagal Stokholmo programą asmenims, neatsižvelgiant į valstybę narę, kurioje jie pateikė prašymą suteikti prieglobstį, turėtų būti taikomos vienodos procedūrinės priemonės ir vienodos statuso nustatymo sąlygos. Turėtų būti siekiama vienodai nagrinėti panašius atvejus, kad rezultatai būtų vienodi.

(9) Siekiant tinkamai paremti su bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimo antruoju etapu nustatytų reikalavimų įgyvendinimu susijusias valstybių narių – pirmiausia tų, kurių prieglobsčio sistemas slegia konkreti neproporcinga našta dėl jų geografinės ir demografinės padėties, – pastangas, reikia sutelkti Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010[9], išteklius.

(10) Siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir veiksmingai įvertinami prašytojų tarptautinės apsaugos poreikiai, kaip nurodyta Direktyvoje [.../.../ES] [dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų bei jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių reikalavimų (Priskyrimo direktyvoje)], Sąjungos tarptautinės apsaugos suteikimo tvarkos sistema turėtų būti pagrįsta vienos prieglobsčio tvarkos principu.

ê2005/85/EB 5 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(11) Pagrindinis šios direktyvos tikslas – ð nustatyti papildomus tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse reikalavimus, siekiant Sąjungoje sukurti bendrą prieglobsčio suteikimo tvarką ï Bendrijoje sukurti būtiniausią pabėgėlio statuso suteikimo arba panaikinimo tvarkos sistemą.

ê2005/85/EB 6 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(12) Pabėgėlio statuso ð Tarptautinės apsaugos ï suteikimo arba panaikinimo tvarką reglamentuojančių taisyklių suderinimas turėtų padėti apriboti ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojų pakartotinį papildomą judėjimą tarp valstybių narių tais atvejais, kai tokį judėjimą lemia galėtų nulemti teisinių sistemų skirtumai ð, ir sukurti lygiavertes Direktyvos […/…/ES] [Priskyrimo direktyvos] taikymo sąlygas valstybėse narėse ï.

ê2005/85/EB 7 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(13) Dėl paties būtiniausių reikalavimų pobūdžio vValstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė nustatyti ar toliau taikyti palankesnes nuostatas trečiosios šalies piliečiams arba asmenims be pilietybės, kurie valstybės narės prašo tarptautinės apsaugos, jei susitariama, kad toks prašymas yra grindžiamas tuo, kad atitinkamamas asmeniuiuo ð reikalinga tarptautinė apsauga ï yra pabėgėlis, kaip apibrėžta ð Direktyvoje […/…/ES] [Priskyrimo direktyvoje] ï Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje.

ê2005/85/EB 9 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(14) Dėl asmenų, kuriems taikoma ši direktyva, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai pagal tarptautinės teisės dokumentus, kurių šalys jos yra ir kurie draudžia diskriminaciją.

ê2005/85/EB 10 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(15) Būtina, kad sprendimai dėl visų prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų būtų priimami remiantis faktais ir, visų pirma, kad juos priimtų institucijos, kurių darbuotojaipersonalas turi atitinkamų žinių ar yra tinkamai parengtimokomas prieglobsčio ir ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlių klausimais.

ê2005/85/EB 11 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(16) Tiek valstybės narės, tiek prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojai yra suinteresuoti, kad sprendimai dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų būtų priimami kuo skubiau ð , nepažeidžiant tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principo ï. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo organizavimas turėtų būti paliktas valstybių narių nuožiūrai, kad pagal savo nacionalinius poreikius jos galėtų tam tikrų prašymų nagrinėjimui skirti pirmenybę ar jį paspartinti atsižvelgiant į šioje direktyvoje išdėstytus reikalavimus.

(17) Be to, atsižvelgiant į valstybių narių ir prašytojų interesus, svarbu užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos poreikiai būtų tinkamai pripažįstami jau pirmojoje instancijoje. Todėl per pirmosios instancijos procedūras prašytojams, atsižvelgiant į jų konkrečias aplinkybes, turėtų būti suteikta nemokama teisinė ir procedūrinė informacija. Suteikus tokią informaciją prašytojai, inter alia, geriau suprastų taikomą tvarką ir tai jiems padėtų geriau įvykdyti atitinkamas pareigas. Reikalavimas valstybėms narėms tokią informaciją teikti tik naudojantis kvalifikuotų teisininkų paslaugomis būtų neproporcingas. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti tinkamiausius tokios informacijos teikimo būdus, pavyzdžiui, kad ją teiktų nevyriausybinės organizacijos, vyriausybės pareigūnai arba specialios valstybės tarnybos.

(18) Per apeliacines procedūras prašytojams tam tikromis sąlygomis turėtų būti teikiama nemokama teisinė pagalba ir atstovaujama, ir tai turėtų daryti asmenys, kurie pagal nacionalinės teisės aktus turi teisę užsiimti tokia veikla. Be to, visais procedūros etapais prašytojai turėtų turėti teisę savo sąskaita konsultuotis su patarėjais teisės klausimais arba kitais patarėjais, kuriems pagal nacionalinės teisės aktus leidžiama užsiimti konsultavimo veikla.

ê2005/85/EB 12 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(19) Viešosios tvarkos sąvoka ð , inter alia, ï gali apimti ir teistumą už sunkų nusikaltimą.

ê2005/85/EB 13 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(20) Siekiant teisingai pripažinti asmenis, kuriems reikalinga apsauga, teisingai pripažinti pabėgėliais, kaip apibrėžta Ženevos konvencijos 1 straipsnyje, ð arba papildomą apsaugą galinčiais gauti asmenimis, ï kiekvienam prašytojui, taikant tam tikras išimtis, turėtų būti leista veiksmingai naudotispasinaudoti procedūromis, suteikta galimybė bendradarbiauti ir tinkamai bendrautisusisiekti su kompetentingomis institucijomis, siekiant pateikti susijusius savo bylos faktus, irbei suteiktos pakankamos procedūrinės garantijos išdėstyti savo argumentus visaisbet kuriame procedūros etapaise. Be to, pagal ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrąoje paprastai turėtų būti numatyta bent jau prašytojo teisė pasilikti, kol bus priimtas sprendžiančiosios institucijos sprendimas, naudotispasinaudoti vertėjo žodžiu paslaugomis savo argumentams pateikti, jei jį apklausia valdžios institucijos, galimybė susisiekti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPRK) atstovu ð ir patarimus bei konsultacijas tarptautinės apsaugos prašytojams teikiančiomis organizacijomis ï ar su kita jo vardu dirbančia organizacija, teisė gauti atitinkamą pranešimą apie sprendimą, to sprendimo faktinį ir teisinį pagrindimą, galimybė konsultuotis su patarėju teisės klausimais ar kitu patarėju, teisė būti informuotam apie savo teisinę padėtį sprendžiamaisiais procedūros etapais kalba, kurią ð jis supranta arba ï, kaip pagrįstai manoma, jis turėtų suprasti ð , ir – jeigu sprendimas neigiamas – teisė į veiksmingą teisės gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme ï.

ê2005/85/EB 14 konstatuojamoji dalis

Be to, turėtų būti nustatytos konkrečios procedūrinės garantijos nelydimiems nepilnamečiams dėl jų pažeidžiamumo. Todėl valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.

ò naujas

(21) Siekiant užtikrinti galimybę veiksmingai naudotis nagrinėjimo procedūra, pareigūnai, kurie pirmieji susiduria su tarptautinės apsaugos siekiančiais asmenimis, pirmiausia stebintieji sausumos ar jūrų sienas arba vykdantieji patikrinimus kertant sieną, turėtų gauti nurodymus ir dalyvauti būtinuose mokymuose apie tai, kaip atpažinti ir tvarkyti tarptautinės apsaugos prašymus. Pareigūnai valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį, teritorinius vandenis ir tranzito zonas, esantiems trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės, pageidaujantiems prašyti tarptautinės apsaugos, turėtų sugebėti suteikti visą svarbią informaciją apie tai, kur ir kaip galima pateikti tarptautinės apsaugos prašymą. Jeigu tie asmenys yra valstybės narės teritoriniuose vandenyse, jie turėtų būti išlaipinami sausumoje ir jų prašymai turėtų būti nagrinėjami pagal šią direktyvą.

(22) Siekiant sudaryti sąlygas naudotis nagrinėjimo procedūra sienos perėjimo punktuose ir sulaikymo patalpose turėtų būti galima gauti informaciją apie galimybę prašyti tarptautinės apsaugos. Pagrindinis bendravimas, kad kompetentingos institucijos galėtų suprasti, ar asmenys pareiškia pageidavimą prašyti tarptautinės apsaugos, turėtų būti užtikrintas naudojat vertimą žodžiu.

(23) Be to, prašytojams, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų, kaip antai nepilnamečiams, nelydimiems nepilnamečiams, kankinimą, žaginimą ar kitokį sunkų smurtą patyrusiems asmenims arba neįgaliesiems, turėtų būti suteikta tinkama parama, kad jiems būtų sudarytos sąlygos veiksmingai naudotis procedūromis ir pateikti reikiamą informaciją tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti.

(24) Nacionalinės priemonės, susijusios su kankinimo arba kito sunkaus fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant seksualinį, požymių ir ženklų nustatymu ir patvirtinimu dokumentais per procedūras, kurias aprėpia ši direktyva, turėtų, inter alia, būti pagrįstos Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio ir baudimo veiksmingo tyrimo ir patvirtinimo dokumentais vadovu (Stambulo protokolu).

(25) Siekiant užtikrinti tikrą moterų ir vyrų prašytojų lygybę, nagrinėjimo procedūros turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į lyties aspektą. Pirmiausia asmeniniai pokalbiai turėtų būti rengiami taip, kad su persekiojimu dėl lyties susijusiose bylose ir prašytojos, ir prašytojai galėtų pasakoti apie savo patirtį. Per procedūras, pagrįstas saugios trečiosios šalies, saugios kilmės šalies ir paskesnio prašymo sąvokomis, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į prašymų, susijusių su lytimi, sudėtingumą.

(26) Įgyvendindamos šią direktyvą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į vaiko interesus.

(27) Tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimo procedūros turėtų būti vykdomos taip, kad kompetentingos institucijos galėtų atidžiai nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus.

ê2005/85/EB 15 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(28) Kai prašytojas vėliau pateikia paskesnįvėl paduoda prašymą nepateikdamas naujų įrodymų ar argumentų, būtų neproporcinga įpareigoti valstybes nares pradėti naują visapusiško nagrinėjimo procedūrą. Tokiais atvejais valstybėms narėms turėtų ð turėti galimybę atmesti prašymą kaip nepriimtiną pagal res judicata principą ï būti leidžiama pasirinkti procedūrą, numatančią garantijų, kurios paprastai suteikiamos prašytojams, išimtis.

ê2005/85/EB 16 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(29) Daugelis prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų pateikiami valstybės narės pasienyje arba tranzito zonoje prieš priimant sprendimą dėl prašytojo atvykimo. Valstybės narės turėtų sugebėti ð užtikrinti priimtinumo ir (arba) esminio nagrinėjimo procedūras, kurios suteiktų galimybę priimti sprendimus dėl tose vietovėse pasienyje arba tranzito zonose pateiktų prašymų griežtai apibrėžtomis sąlygomis ï esamas procedūras priderinti prie konkrečios šių prašytojų padėties pasienyje. Bendrose taisyklėse, reglamentuojančiose paprastai prašytojams taikomas garantijas, turi būti numatytos išimtys, esant tokioms aplinkybėms.      Pasienio procedūros iš esmės turėtų būti taikomos tiems prašytojams, kurie netenkina atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygų.

ê2005/85/EB 17 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(30) Svarbiausia ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo pagrįstumo aplinkybė – prašytojo saugumas jo kilmės šalyje. Kai trečiąją šalį galima laikyti saugia kilmės šalimi, valstybės narės turėtų sugebėti ją prisikirti prie saugiųoms šaliųms ir daryti prielaidą, kad konkrečiam prašytojui joje yra saugu, nebent jis pateiktų rimtų kontrargumentų.

ê2005/85/EB 18 konstatuojamoji dalis

(31) Atsižvelgiant į pasiektą reikalavimų, pagal kuriuos trečiosios šalies piliečiai ir asmenys be pilietybės priskiriami prielaikomi pabėgėliųais, suderinimo lygį, reikėtų nustatyti bendrus trečiųjų šalių priskyrimo prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims kriterijus.

ê2005/85/EB 19 konstatuojamoji dalis

Tarybai įsitikinus, kad laikomasi minėtų konkrečiai kilmės šaliai nustatytų kriterijų, ir dėl tos priežasties tą šalį įtraukus į minimalų bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, patvirtintiną pagal šią direktyvą, valstybės narės turėtų būti įpareigotos svarstyti tos šalies pilietybę turinčių asmenų ar anksčiau toje šalyje nuolat gyvenusių asmenų be pilietybės prašymus remdamosi ginčijama tos šalies saugumo prezumpcija. Atsižvelgdama į priskyrimo saugioms kilmės šalims politinę reikšmę, ypač į žmogaus teisių padėties kilmės šalyje įvertinimo poveikį bei jos reikšmę Europos Sąjungos išorės santykių politikos kryptims, Taryba tyrėtų priimti sprendimus dėl sąrašo nustatymo ar keitimo pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

ê2005/85/EB 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(32) Dėl Bulgarijos ir Rumunijos, kaip šalių kandidačių stoti į Europos Sąjungą statuso ir šių šalių pažangos, padarytos siekiant narystės, statuso šioje direktyvoje jos turėtų būti laikomos saugiomis kilmės šalimis iki jų įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

ê2005/85/EB 21 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(33) Šioje direktyvoje trečiosios šalies priskyrimas prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims tos šalies piliečiams nesuteikia absoliučios saugumo garantijos. Dėl paties priskyrimui būtino įvertinimo pobūdžio galima atsižvelgti tik į bendras tos šalies civilines, teisines ir politines aplinkybes bei į tai, ar persekiojimo, kankinimo, nežmoniško ar žeminamončio elgesio ar baudimo vykdytojams, juos pripažinus atsakingais už šiuos veiksmus konkrečioje šalyje, praktiškaikoje yra taikomos sankcijos. Dėl šios priežasties svarbu, kad prašytojui įrodžius, kad yra ð pagrįstų ï rimtų priežasčių manyti, kad jo konkrečiomis aplinkybėmis šalis nėra saugi, su juo tos šalies priskyrimas prie saugių šaliųsaugioms šalims nebebūtų siejamas.

ê2005/85/EB 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(34) Valstybės narės turėtų iš esmės išnagrinėti visus prašymus, t. y., įvertinti, ar konkretus prašytojas priskirtinas prietenkina reikalavimus, pagal kuriuos jis laikomas Ö tarptautinės apsaugos Õ pabėgėliu gavėjų pagal Direktyvą […/.../ES] [Priskyrimo direktyvą], 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje numatyta kitaip, pirmiausia, kai galima pagrįstai manyti, kad kita šalis prašymus išnagrinėtų ar suteiktų pakankamą apsaugą suteiktų kita šalis. Pirmiausia, valstybės narės neturėtų būti įpareigotos įvertinti ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo esmėsturinio, kai pirmoji prieglobsčio šalis suteikia prašytojui pabėgėlio statusą ar kitą pakankamą apsaugą ir prašytojas bus pakartotinai priimtasgrąžintas į tą šalį.

ê2005/85/EB 23 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(35) Valstybės narės taip pat neturėtų būti įpareigotos įvertinti ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo esmėsturinio, kai galima pagrįstai manyti, kad dėl ð pakankamo ï ryšio su trečiąja šalimi, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, prašytojas prašys apsaugos toje trečiojoje šalyje ð , ir kai yra priežasčių manyti, kad prašytojas bus priimtas arba pakartotinai priimtas į tą šalį ï. Valstybės narės turėtų veikti remdamosi šiuo pagrindu tik tada, kai šis konkretus prašytojas būtų saugus atitinkamoje trečiojoje šalyje. Siekiant išvengti pakartotiniopapildomo prašytojų judėjimo, reikėtų nustatyti bendrus principus, pagal kuriuos valstybės narės svarstytų trečiųjų šalių saugumą ar priskirtų jas prie saugiųoms šaliųms.

ê2005/85/EB 24 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(36) Be to, tam tikrų Europos trečiųjų šalių, kurios laikosi ypač aukštų žmogaus teisių ir pabėgėlių apsaugos reikalavimų, atžvilgiu valstybėms narėms turėtų būti leista nenagrinėti arba tik iš dalies nagrinėti ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymus, pateiktuspaduotus prašytojų, atvykusių į jų teritoriją iš tokių Europos trečiųjų šalių. Atsižvelgiant į galimus riboto ar neatlikto nagrinėjimo padarinius prašytojams, tokia saugios trečiosios šalies sąvoka turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kurie yra susiję su trečiosiomis šalimis, kuriose, Tarybos įsitikinimu, tenkinami aukšti atitinkamos trečiosios šalies saugumo reikalavimai, kaip išdėstyta šioje direktyvoje. Taryba turėtų priimti sprendimus šiuo klausimu pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

ê2005/85/EB 25 konstatuojamoji dalis

Dėl bendrų reikalavimų, susijusių su abiem šioje direktyvoje išdėstytomis saugios trečiosios šalies sąvokomis, pobūdžio, praktinis sąvokų poveikis priklauso nuo to, ar konkreti trečioji šalis įleidžia konkretų prašytoją į savo teritoriją.

ò naujas

(37) Siekiant palengvinti reguliarų keitimąsi informacija apie saugios kilmės šalies, saugios trečiosios šalies ir Europos saugios trečiosios šalies sąvokų taikymą nacionaliniu mastu ir pasirengti galimam tolesniam suderinimui ateityje, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai arba ją periodiškai informuoti, kurioms trečiosioms šalims taikomos šios sąvokos.

ê2005/85/EB 26 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(38) Pabėgėlio ð arba papildomos apsaugos ï statuso panaikinimo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kurie naudojasi ð tarptautine apsauga ï pabėgėlio statusu, būtų tinkamai informuoti apie galimą jų statuso persvarstymą ir jiems būtų suteikta galimybė pateikti savo nuomonę prieš institucijoms priimant pagrįstą sprendimą panaikinti jų statusą. Vis dėlto, šių garantijų turėtų būti leista netaikyti, jei pabėgėlio statuso panaikinimo priežastys nėra susijusios su sąlygų, kuriomis buvo grindžiamas pripažinimas, pasikeitimu.

ê2005/85/EB 27 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(39) Pagal pPagrindinį Ö Sąjungos Õ Bendrijos teisės principą atspindi tai, kad sprendimus, priimtus dėl ð tarptautinės apsaugos prašymo, sprendimus dėl atsisakymo atnaujinti prašymo nagrinėjimą po jo nutraukimo ï prieglobsčio prašymų ir Ö sprendimus Õ dėl pabėgėlio ð arba papildomos apsaugos ï statuso panaikinimo, galima veiksmingai apskųsti teisme, kaip apibrėžta Sutarties 234 straipsnyje. Šios teisės gynimo priemonės veiksmingumas bei susijusių faktų nagrinėjimas priklauso nuo visos kiekvienos valstybės narės administracinės ir teisinės sistemos.

ê2005/85/EB 28 konstatuojamoji dalis

(40) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 72 64 straipsnį šia direktyva valstybės narės neatleidžiamosši direktyva neatleidžia valstybių narių nuo pareigos užtikrinti teisėtvarkąpalaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą.

ê2005/85/EB 29 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(41)     Šia direktyva nenagrinėjama ð valstybių narių taikoma ï tvarkaos, kurią reglamentuojama 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003 Reglamentu (ES) Nr. [.../...] [, kuriuo nustatantisišdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio ð arba asmens be pilietybės ï vienoje iš valstybių narių pateikto ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijusai ir mechanizmusai] (Dublino reglamentu).

ò naujas

(42) Prašytojai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamentas], turėtų turėti galimybę naudotis šioje direktyvoje išdėstytais pagrindiniais principais ir garantijomis, taip pat Reglamente (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamente] nurodytomis specialiomis garantijomis.

ê2005/85/EB 30 konstatuojamoji dalis

(43) Šios direktyvos įgyvendinimas turėtų būti vertinamas reguliariai ne rečiau nei kas dvejus metus.

ê2005/85/EB 31 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(44) Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo valstybėse narėse tvarkos, valstybės narės negali deramai pasiekti ir, dėl veiksmųo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Ö Sąjungos Õ Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sSutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Ö Sąjunga Õ Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

ê2005/85/EB 32 konstatuojamoji dalis)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė 2001 m. sausio 24 d. laišku pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

ê2005/85/EB 33 konstatuojamoji dalis

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Airija 2001 m. vasario 14 d. laišku pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

ò naujas

(45) Pagal Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 4a straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant to straipsnio 2 dalies, kol Jungtinė Karalystė ir Airija pagal to protokolo 4 straipsnį nepranešė apie savo pageidavimą pripažinti šią priemonę, ji joms nėra privaloma ir toliau privaloma Direktyva 2005/85/EB.

ê2005/85/EB 34 konstatuojamoji dalis

(46) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimoEuropos Bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir dėl to ji nėra jai privaloma ar taikoma.,

ê 2005/85/EB 8 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(47) Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. ð Šia direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir skatinti minėtos Chartijos 1, 18, 19, 21, 23, 24 ir 47 straipsnių taikymą ir ji turėtų būti atitinkamai įgyvendinta. ï

ò naujas

(48) Įpareigojama į nacionalinę teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnės direktyvos.

(49) Šia direktyva neturėtų būti pažeidžiami valstybių narių įpareigojimai, susiję su direktyvos II priedo B dalyje nustatytais perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

ê2005/85/EB

ð naujas

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas – ð pagal Direktyvą […/…/ES] [Priskyrimo direktyvą] ï nustatyti ð bendrą tarptautinės apsaugos ï būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkąos valstybėse narėse.

2 straipsnis

ApibrėžtysSąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

a)           „Ženevos konvencija“ – 1951 m. liepos 28 d. Konvencija dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu;

b)           „prašymas“ arba „prieglobsčio prašymas“ – trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pateiktas prašymas, kuris gali būti laikomas tarptautinės apsaugos valstybėje narėje prašymu pagal Ženevos konvenciją. Dėl kiekvieno tarptautinės apsaugos prašymo daroma prielaida, kad tai yra prieglobsčio prašymas, jeigu atitinkamas asmuo aiškiai neprašo kitokios apsaugos, dėl kurios gali būti kreipiamasi atskirai;

ò naujas

b)           prašymas arba tarptautinės apsaugos prašymas – valstybės narės apsaugos prašymas, pateiktas trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, kuris, kaip galima suprasti, siekia pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos statuso ir kuris aiškiai neprašo kitokios rūšies apsaugos, kuri nepatenka į Direktyvos […/…/ES] [Priskyrimo direktyvos] taikymo sritį ir dėl kurios galima teikti atskirą prašymą;

ê2005/85/EB

ð naujas

c)           „prašytojas“ arba „prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojas“ – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, pateikęs prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas;

ò naujas

d)           prašytojas, kuriam reikia specialių procedūrinių garantijų – prašytojas, kuriam dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, negalios, sunkios fizinės ar psichikos ligos, potrauminio sutrikimo ar patirto kankinimo, žaginimo ar kitų sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto reikalingos specialios garantijos, kad galėtų naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, nustatytas šioje direktyvoje;

ê 2005/85/EB

ð naujas

e d)        „galutinis sprendimas“ – sprendimas, ar pagal Direktyvą […/…/ES] [Priskyrimo direktyvą] Direktyvą 2004/83/EB prieglobsčio ð arba papildomos apsaugos ï statusas bus suteiktas trečiosios šalies piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuriam daugiau netaikomos teisės gynimo priemonės pagal šios direktyvos V skyrių, nepriklausomai nuo to, ar dėl tokios teisės gynimo priemonės poveikio prašytojams leidžiama likti atitinkamose valstybėse narėse, laukiant rezultatosprendimo, laikantis šios direktyvos III priedo;

f e)         „sprendžiančioji institucija“ – bet kokia pusiau teisminė arba administracinė institucija valstybėje narėje, atsakinga už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų nagrinėjimą ir kompetentinga priimti pirmosios instancijos sprendimus tokiais atvejais, laikantis I priede nurodytos tvarkos;

g f)         „pabėgėlis“ – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris atitinka Ženevos konvencijos 1 Direktyvos […/.../ES] [Priskyrimo direktyvos] 2 straipsnio d punkto reikalavimus, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/83/EB;

ò naujas

h)           papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris atitinka Direktyvos […/…/ES] [Priskyrimo direktyvos] 2 straipsnio f punkto reikalavimus;

i)            tarptautinės apsaugos statusas – valstybės narės pripažinimas, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės yra pabėgėlis arba papildomą apsaugą galintis gauti asmuo;

ê 2005/85/EB

j g)         „pabėgėlio statusas“ – valstybės narės pripažinimas, kad trečiosios šalies pilietisčio arba asmuoens be pilietybės yra pabėgėlisu;

ò naujas

k)           papildomos apsaugos statusas – valstybės narės pripažinimas, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės yra papildomą apsaugą galintis gauti asmuo;

l)            nepilnametis – jaunesnis nei 18 metų trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės;

ê 2005/85/EB

ð naujas

m h)        „nelydimas nepilnametis“ – aštuoniolikos metų nesulaukęs asmuo, į valstybių narių teritoriją atvykęs nelydimas pagal įstatymus arba papročius už jį atsakingo suaugusio asmens ir ten esantis tol, kol toks asmuo ima jį prižiūrėti ð nepilnametis, kaip apibrėžta Direktyvos […/…/ES] [Priskyrimo direktyvos] 2 straipsnio l punkte ï;

n i)          „atstovas“ – ð asmuo arba organizacija, kompetentingų institucijų paskirtas (-a) teisėtu (-a) globėju (-a), kad padėtų ir atstovautų nelydimam nepilnamečiui per šioje direktyvoje numatytas procedūras, kad užtikrintų vaiko interesus ir, kai būtina, naudotųsi veiksnumu nepilnamečio labui. Kai atstovas yra organizacija, ji paskiria asmenį, kuris vykdo nepilnamečio teisėto globėjo pareigas pagal šią direktyvą ï asmuo, veikiantis organizacijos, atstovaujančios nelydimo nepilnamečio teisėtą globėją, vardu, asmuo, veikiantis nacionalinės organizacijos, atsakingos už rūpinimąsi nepilnamečiais ir jų gerove, vardu, arba bet koks kitas tinkamas atstovas, paskirtas užtikrinti jo geriausius interesus;

o j)         „ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statuso panaikinimas“ – kompetentingos institucijos sprendimas atšaukti, nutraukti arba atsisakyti atnaujinti asmens pabėgėlio arba ð papildomos apsaugos ï statusą asmeniui pagal Direktyvą 2004/83/EB […/…/ES] [Priskyrimo direktyvą];

p k)        „pasiliktiimas valstybėje narėje“ – pasiliktiimas valstybės narės teritorijoje, įskaitant pasienį ar tranzitoines zonas, kur buvo pateiktas arba yra nagrinėjamas ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymas;.

ò naujas

q)           paskesnis prašymas – kitas prašymas, pateiktas priėmus galutinį sprendimą dėl ankstesnio prašymo, įskaitant atvejus, kai prašytojas tiesiogiai atsiėmė savo prašymą, ir atvejus, kai sprendžiančioji institucija atmetė prašymą po to, kai jis buvo netiesiogiai atsiimtas pagal 28 straipsnio 1 dalį.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.           Ši direktyva taikoma visiems ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymams, pateiktiems valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį ð , teritorinius vandenis ï arba tranzitoines zonas, irbei ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statuso panaikinimui.

2.           Ši direktyva netaikoma tais atvejais, kai diplomatinio arba teritorinio prieglobsčio prašymai pateikiami valstybių narių atstovybėms.

3.           Kai valstybės narės taiko arba įveda procedūrą, pagal kurią prieglobsčio prašymai nagrinėjami kaip Ženevos konvencija grindžiami prašymai ir kaip kitokios tarptautinės apsaugos, suteikiamos Direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnyje apibrėžtais atvejais, prašymai, procedūros metu jos taiko šią direktyvą.

3. 4.       Be to, Vvalstybės narės gali nuspręsti taikyti šią direktyvą procedūroms, taikomoms sprendžiant dėl kitokios tarptautinės apsaugos prašymų ð , kurie nepatenka į Direktyvos […/…/ES] [Priskyrimo direktyvos] taikymo sritį ï.

4 straipsnis

Atsakingos institucijos

1.           Visoms procedūroms valstybės narės paskiria sprendžiančiąją instituciją, kuri bus atsakinga už tinkamą prašymų nagrinėjimą pagal šią direktyvą, ypač 8 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnį. ð Valstybės narės užtikrina, kad minėta institucija turėtų tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą skaičių kompetentingų darbuotojų, kad savo užduotis galėtų atlikti pagal šią direktyvą. ï

Pagal Reglamento (EB) Nr. 343/2003 4 straipsnio 4 dalį, vienoje valstybėje narėje pateiktus prieglobsčio prašymus kitos valstybės narės valdžios institucijoms, kurios joje vykdo imigracijos kontrolę, nagrinėja ta valstybė narė, kurios teritorijoje prašymai pateikti.

2.           Tačiau Vvalstybės narės gali numatyti, kad atsakinga yra kita institucija Ö , nei nurodytoji šio straipsnio 1 dalyje, Õ yra atsakinga toliau nurodytais atvejais:

a)      ð tvarko bylas pagal Reglamentą (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamentą] ir ï svarsto bylas, kai svarstomas prašytojo perdavimas į kitą valstybę pagal taisykles, nustatančias sprendimo, nustatančio, kuri valstybė yra atsakinga už prieglobsčio prašymo svarstymą iki tol, kol bus įvykdytas perdavimas, kriterijus ir mechanizmus arba kai valstybė, į kurią kreipiamasi, atsisako imtis atsakomybės dėl prašytojo arba jį priimti;

b)      priima sprendimą dėl prašymo, atsižvelgdama į nacionalinio saugumo nuostatas, jeigu prieš priimant tokį sprendimą buvo pasitarta su sprendžiančiąja institucija, ar prašytojas pripažįstamas pabėgėliu pagal Direktyvą 2004/83/EB;

c)      atlieka preliminarų nagrinėjimą pagal 32 straipsnį, jeigu ši institucija turi galimybę gauti informaciją apie prašytojo bylą dėl ankstesnio prašymo;

d)      nagrinėja bylas pagal procedūras, numatytas 35 straipsnio 1 dalyje;

b e)   ð suteikia arba ï atsisako išduoti leidimą atvykti į šalį pagal ð 43 straipsnyje ï 35 straipsnio 2–5 dalyse nustmatytą tvarką, taikant tameose dalyse straipsnyje nustatytas sąlygas ð ir remiantis sprendžiančiosios institucijos nuomone. ï ;

f)       nustato, kad prašytojas siekia atvykti arba atvyko į valstybę narę iš saugios trečiosios šalies pagal 36 straipsnį, taikant tame straipsnyje nustatytas sąlygas.

ò naujas

3.           Valstybės narės užtikrina, kad spendžiančiosios institucijos darbuotojai būtų tinkamai parengti. Todėl valstybės narės vykdo pradinį ir, jei reikia, tolesnį mokymą, kuris apima Reglamento (ES) Nr. 439/2010 6 straipsnio 4 dalies a–e punktuose nurodytus klausimus. Valstybės narės taip pat atsižvelgia į Europos prieglobsčio paramos biuro rengiamus ir plėtojamus mokymus.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

4. 3.       Valstybės narės užtikrina, kad pagal 2 šio straipsnio 2 dalį paskyrus valdžios Ö instituciją Õinstitucijas, Ö jos Õšių institucijų personalas darbuotojai turėtų atitinkamų žinių arba dalyvautų būtinuose mokymuose būtų apmokytas, kad galėtų vykdyti savo pareigas įgyvendindamiant šią direktyvą.

ò naujas

5.           Tarptautinės apsaugos prašymus, vienoje valstybėje pateiktus kitos valstybės narės institucijoms, kurios joje vykdo pasienio arba imigracijos kontrolę, nagrinėja ta valstybė narė, kurios teritorijoje prašymai pateikti.

ê 2005/85/EB

ð naujas

5 straipsnis

Palankesnės nuostatossąlygos

Valstybės narės gali nustatyti arba ir toliau taikyti palankesnius reikalavimus ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimusai, jeigu jie reikalavimai neprieštarauja šiai direktyvai.

II SKYRIUS

Pagrindiniai principai ir garantijos

6 straipsnis

Galimybė naudotis procedūra

1.           Valstybės narės gali reikalauti, kad ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymai būtų pateikti asmeniškai ir (arba) tam skirtoje vietoje ð , nepažeidžiant šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių ï.

ò naujas

2.           Valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos prašymą pateikti pageidaujantis asmuo turėtų veiksmingą galimybę jį pateikti kuo greičiau.

3.           Kai asmuo pareiškia pageidavimą pateikti tarptautinės apsaugos prašymą, valstybės narės užtikrina, kad faktas, kad šis asmuo yra prašytojas, būtų užregistruotas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo tokio pareiškimo.

Todėl valstybės narės užtikrina, kad institucijų, kurios gali gauti tokių pareiškimų, darbuotojai gautų atitinkamus nurodymus ir dalyvautų būtinuose mokymuose.

Įgyvendindamos šią dalį, valstybės narės atsižvelgia į Europos prieglobsčio paramos biuro parengtas atitinkamas gaires.

4.           Jeigu tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, todėl praktiškai neįmanoma laikytis šio straipsnio 3 dalyje nustatyto 72 valandų termino, valstybės narės gali numatyti šį terminą pratęsti iki 7 darbo dienų.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

2.           Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turėtų teisę pateikti prieglobsčio prašymą savo vardu.

3.           Valstybės narės gali numatyti, kad prašymą galėtų pateikti prašytojas nuo jo priklausomų asmenų vardu. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad suaugę priklausomi asmenys duotų sutikimą pateikti prašymą jų vardu, o nedavę sutikimo, jie turėtų galimybę pateikti prašymą savo pačių vardu.

Reikalaujama, kad sutikimas būtų duotas prašymo pateikimo metu arba vėliausiai asmeninio pokalbio su suaugusiu priklausomu asmeniu metu.

4.           Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti:

a)      atvejus, kai nepilnametis asmuo gali pateikti prašymą savo vardu;

b)      atvejus, kai nelydimo nepilnamečio prašymą turi pateikti atstovas, kaip numatyta 17 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)      atvejus, kai laikoma, kad prieglobsčio prašymo pateikimas taip pat apima prieglobsčio prašymo nevedusiam nepilnamečiui pateikimą.

5.           Valstybės narės užtikrina, kad valdžios institucijos, į kurias gali būti kreipiamasi norint pateikti prieglobsčio prašymą, galėtų suteikti informaciją, kaip ir kur asmuo gali pateikti tokį prašymą, ir (arba) gali reikalauti, kad šios institucijos persiųstų prašymus kompetentingai institucijai.

ê 2005/85/EB 6 straipsnis

ð naujas

7 straipsnis

Priklausomų asmenų arba nepilnamečių vardu pateikti prašymai

1. 2.       Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turėtų teisę pateikti ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymą savo vardu.

2. 3.       Valstybės narės gali numatyti, kad prašymą galėtų pateikti prašytojas nuo jo priklausomų asmenų vardu. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad suaugę priklausomi asmenys duotų sutikimą pateikti prašymą jų vardu, o nedavę sutikimo, jie turėtų galimybę pateikti prašymą savo pačių vardu.

Reikalaujama, kad sutikimas būtų duotas prašymo pateikimo metu arba vėliausiai asmeninio pokalbio su suaugusiu priklausomu asmeniu metu. ð Prieš paprašomas duoti sutikimą, kiekvienas iš minėtųjų suaugusiųjų asmeniškai informuojamas apie atitinkamas procedūrines pasekmes ir apie jo teisę pateikti atskirą tarptautinės apsaugos prašymą. ï

ò naujas

3.           Valstybės narės užtikrina, kad nepilnametis turėtų teisę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą savo vardu, jeigu pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę jis turi procesinį veiksnumą, arba per savo tėvus ar kitus suaugusius šeimos narius, arba pagal atitinkamos valstybės narės teisę arba nacionalinę praktiką už jį atsakingą suaugusįjį, arba atstovą.

4.           Valstybės narės užtikrina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB[10] 10 straipsnyje nurodytos atitinkamos įstaigos turėtų teisę teikti tarptautinės apsaugos prašymus nelydimų nepilnamečių vardu, jeigu, atsižvelgdamos į jų asmeninės padėties individualų vertinimą, šios įstaigos mano, kad nepilnamečiams reikalinga apsauga pagal Direktyvą […/…/ES] [Priskyrimo direktyvą].

ê 2005/85/EB 6 straipsnis

ð naujas

5. 4.       Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti:

a)      atvejus, kai nepilnametis asmuo gali pateikti prašymą savo vardu;

b)      atvejus, kai nelydimo nepilnamečio prašymą turi pateikti atstovas, kaip nustatytamatyta 25 17 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)      atvejus, kai laikoma, kad ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo pateikimas taip pat apima ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo santuokos nesudariusiamnevedusiam nepilnamečiui pateikimą.

ò naujas

8 straipsnis

Informavimas ir konsultavimas sienos perėjimo punktuose ir sulaikymo patalpose

1. Valstybės narės užtikrina, kad sulaikymo patalpose ir sienos perėjimo punktuose, įskaitant tranzito zonas, prie išorės sienų būtų galima gauti informaciją apie galimybę prašyti tarptautinės apsaugos. Valstybės narės užtikrina vertimą žodžiu, jeigu jo reikia siekiant sudaryti sąlygas naudotis procedūra šiose vietose.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos prašytojams patariančios ir juos konsultuojančios organizacijos turėtų galimybę patekti į sienos perėjimo punktus, įskaitant tranzito zonas, prie išorės sienų. Valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias tokių organizacijų buvimą šiose vietose, ir nustatyti, kad galimybė į jas patekti suteikiama gavus valstybės narės kompetentingų institucijų sutikimą.

ê 2005/85/EB

ð naujas

9 7 straipsnis

Teisė pasilikti valstybėje narėje prašymo nagrinėjimo metu

1.           Tik taikant šią tvarką prašytojams leidžiama pasilikti valstybėje narėje iki tol, kol sprendžiančioji institucija priima sprendimą pagal pirmosios instancijos procedūras, nustatytas III skyriuje. Ši teisė pasilikti nesuteikia teisės į leidimą gyventi šalyjevalstybėje narėje.

2.           Valstybės narės gali daryti išimtį tik tais atvejais, kai pagal 32 ir 34 straipsnius vėlesnis prašymas nebus toliau nagrinėjamas ð asmuo pateikia ï paskesnį prašymą ð , nurodytą 41 straipsnyje, ï arba kai jos atitinkamai perduoda arba išduoda asmenį kitai valstybei narei, remdamosi įsipareigojimais pagal Europos arešto orderį[11] arba kitais įsipareigojimais, arba trečiajai šaliai ð , išskyrus atitinkamo prašytojo kilmės šalį, ï arba tarptautiniams baudžiamiesiems teismams.

ò naujas

3.           Valstybė narė pagal šio straipsnio 2 dalį gali išduoti prašytoją trečiajai šaliai, tik jeigu kompetentingos institucijos įsitikinusios, kad priėmus sprendimą dėl išdavimo asmuo nebus tiesiogiai arba netiesiogiai grąžintas pažeidžiant valstybės narės tarptautinius įsipareigojimus.

ê 2005/85/EB

ð naujas

10 8 straipsnis

Prašymų nagrinėjimo reikalavimai

1.           Nepažeidžiant 23 straipsnio 4 dalies i punkto, Vvalstybės narės užtikrina, kad ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymai nebūtų nei atmetami, nei nenagrinėjami vien tik dėl to, kad jie nebuvo pateikti nedelsiant.

ò naujas

2.           Nagrinėdama tarptautinės apsaugos prašymus sprendžiančioji institucija visų pirma nustato, ar prašytojai priskirtini prie pabėgėlių, ir, jeigu ne, nustato, ar jie gali gauti papildomą apsaugą.

ê 2005/85/EB

ð naujas

3. 2.       Valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu Todėl valstybės narės užtikrina, kad:

a)      prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai;

b)      būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš ð Europos prieglobsčio paramos biuro ir ï Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPRK), apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiemsam darbuotojamspersonalui;

c)      prašymus nagrinėjantysis ir sprendimus priimantysis darbuotojaipersonalas turėtų žinių apie atitinkamus reikalavimus teisės normas, taikytinusas prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje;.

ò naujas

d)      prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams nurodoma ir suteikiama galimybė, jei reikia, konkrečių sričių, kaip antai medicinos, kultūros, religijos, su vaikais susijusiais ar lyčių, klausimais tartis su ekspertais.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

4. 3.       V skyriuje nurodytos valdžios institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą šio straipsnio 3 2 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.

5. 4.       Valstybės narės gali numatyti ð numato ï taisykles dėl dokumentų, susijusių su prašymų nagrinėjimu, vertimo taisykles.

11 9 straipsnis

Sprendžiančiosios institucijos sprendimo reikalavimai

1.           Valstybės narės užtikrina, kad sprendimai dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų būtų pateikti raštu.

2.           Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tais atvejais, kai ð pabėgėlio statuso ir (arba) papildomos apsaugos statuso ï prašymas atmetamas, sprendime nurodomos to faktinės bei teisinės priežastys ir raštu pateikiama informacija apie tai, kaip galima apskųsti neigiamą sprendimą.

Valstybės narės neturi nurodyti pabėgėlio statuso nesuteikimo priežasčių sprendime tais atvejais, kai prašytojui suteikiamas tas pačias teises ir privilegijas pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę suteikiantis statusas, prilyginamas pabėgėlio statusui pagal Direktyvą 2004/83/EB. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad pabėgėlio statuso nesuteikimo priežastys būtų nurodytos prašytojo byloje, ir kad prašytojui paprašius, jis turėtų galimybę susipažinti su byla.

Be to, Vvalstybėms narėms nereikia kartu su sprendimu raštu pateikti informacijos, kaip apskųsti neigiamą sprendimą, siejant su sprendimu, tais atvejais, kai prašytojui ši informacija buvo pateikta anksčiau raštu arba jam prieinamomis elektroninėmis priemonėmis.

3.           Pagal 7 6 straipsnio 2 3 dalį ir kai prašymas yra grindžiamas tokiais pačiais pagrindais, valstybės narės gali priimti vieną sprendimą, taikomą visiems priklausomiems asmenims ð , išskyrus atvejus, kai dėl to būtų atskleistos konkrečios prašytojo aplinkybės, dėl kurių galėtų kilti grėsmė jo interesams, visų pirma tai susiję su persekiojimo dėl lyties, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės ir (arba) amžiaus atvejais ï.

12 10 straipsnis

Prieglobsčio ð Tarptautinės apsaugos ï prašytojams numatytos garantijos

1.           Atsižvelgdamosiant į III skyriuje numatytas procedūras valstybės narės užtikrina, kad visiems ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojams būtų užtikrintosnumatytos šiostoliau išvardytos garantijos:

a)      ta kalba, kurią ð supranta arba ï, kaip pagrįstai manoma, jie turėtų suprasti, jie privalo gaunati informaciją apie taikytiną procedūrą ir apie savo teises ir pareigas tos procedūros metu bei galimas savojų pareigų nesilaikymo ir nebendradarbiavimo su valdžios institucijomis pasekmes. Jiems turi būti pranešta apie laikąo tarpą ir, jiems prieinamas priemones, siekiant įvykdyti pareigą supateikti Direktyvos […/.../ES] [Priskyrimo direktyvos] 2004/83/EB 4 straipsnyje nurodytą informaciją ð , taip pat informaciją apie pasekmes tiesiogiai ar netiesiogiai atsiėmus prašymą ï. Ši informacija turi būti suteikiamata laiku, kad jie galėtų pasinaudoti šia direktyva užtikrinamomis teisėmis ir įvykdytų 13 11 straipsnyje nurodytas pareigas;

b)      jei reikiabūtina, jiems suteikiamosturi būti suteiktos vertimo žodžiu paslaugos pateikiant jų argumentus kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės mano, kad būtina suteikti tokias paslaugas bent jau tuomet, kai sprendžianti institucija kviečia prašytojasą Ö turi dalyvauti Õ pokalbyjeio, kaip nurodyta 12 ir 13 14, 15, ð 16, 17 ir 34 ï straipsniuose, ir tinkamas bendravimas negali būti užtikrintas nesuteikus šių paslaugų. Šiuo atveju ir kitais atvejais, kai kompetentingos institucijos kviečia prašytoją, už paslaugas sumokama iš valstybės lėšųpaslaugos apmokamos valstybės lėšomis;

c)      jiems neturi būti atimta neatimama galimybė jiems bendrauti su JTVPRK arba bet kokia kita organizacija, ð teikiančia teisinius patarimus ar konsultacijas tarptautinės apsaugos prašytojams pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę ï dirbančia JTVPK vardu, valstybės narės teritorijoje, vadovaujantis susitarimu su ta valstybe nare;

ò naujas

d)      neatsisakoma suteikti galimybės jiems, ir, jei reikia, jų patarėjams teisės klausimais naudotis informacija, nurodyta 10 straipsnio 3 dalies b punkte, jeigu sprendžiančioji institucija atsižvelgia į tą informaciją priimdama sprendimą dėl jų prašymo.

ê 2005/85/EB

ð naujas

e d)   jiems turi būti pranešta apie sprendžiančiosios institucijos sprendimą dėl jų ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo jiems pranešama per pagrįstą laikąo tarpą. Jeigu prašytojui teisiškai atstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitoks patarėjas, valstybė narė gali pasirinkti pranešti apie sprendimą pastarajam, o ne ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojui;

f e)    jiems turi būti pranešta apie sprendžiančiosios institucijos sprendimo rezultatą jiems pranešama ta kalba, kurią ð jie supranta arba ï, kaip pagrįstai manoma, jie turėtų suprasti, kai jiems nepadeda arba neatstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitoks patarėjas ir kai neteikiama nemokama teisinė pagalba. Pateiktoje informacijoje turi būti nurodyta, kaip apskųsti neigiamą sprendimą pagal 11 9 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2.           Atsižvelgdamosiant į V skyriuje numatytas procedūras valstybės narės užtikrina, kad visiems prieglobsčio prašytojams būtų užtikrintos garantijos, lygiavertės nurodytosioms šio straipsnio 1 dalies b, c ð , d ï ir e d punktuose.

13 11 straipsnis

ð Tarptautinės apsaugos ï Prieglobsčio prašytojų pareigos

1.           ð Valstybės narės tarptautinės apsaugos prašytojams nustato pareigą bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, siekiančiomis nustatyti jų tapatybę ir kitą Direktyvos […/…/ES] [Priskyrimo direktyvos] 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. ï Valstybės narės gali nustatyti ð kitokią ï pareigąįpareigoti prieglobsčio prašytojamsus bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, kiek tokia pareiga yra būtina prašymui nagrinėti.

2.           Visų pirma valstybės narės gali numatyti, kad:

a)      prieglobsčio prašytojai turėtų pranešti apie save kompetentingoms institucijoms arba atvykti asmeniškai nedelsdamiiant arba nurodytu laiku;

b)      prieglobsčio prašytojai turėtų pateikti turimus dokumentus, svarbius jų prašymo nagrinėjimui, pavyzdžiui, pasą;

c)      prieglobsčio prašytojai turėtų pranešti kompetentingoms institucijoms apie savo dabartinęesamą gyvenamąją vietą arba adresą ir neatidėliodami informuoti jas apie tokios gyvenamosios vietos arba adreso pasikeitimą. Valstybės narės gali numatyti, kad su prašytoju turi būti susisiekiama naujausiojepaskutinėje jo gyvenamojoje vietoje arba tuo adresu, kurį jis atitinkamai nurodė;

d)      kompetentingos institucijos gali atlikti prašytojo asmens ir daiktų, kuriuos jis turi su savimi, kratą ð , jeigu ją atlieka tos pačios lyties asmuo ï ;

e)      kompetentingos institucijos gali prašytoją nufotografuoti ir

f)       kompetentingos institucijos gali įrašyti prašytojo žodinius pareiškimus, jeigu prieš tai jis buvo apie tai informuotas.

14 12 straipsnis

Asmeninis pokalbis

1.           Prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą, prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė atvykti asmeninio pokalbio dėl ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo su asmeniu, pagal nacionalinę teisę kompetentingu vadovautivesti tokiemus pokalbiamus. ð Pokalbiams dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės visada vadovauja sprendžiančiosios institucijos darbuotojai. ï

Valstybės narės taip pat gali sudaryti galimybes asmeniniam pokalbiui su kiekvienu suaugusiu priklausomu asmeniu, nurodytu 6 straipsnio 3 dalyje.

ò naujas

Jeigu tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės ir dėl to sprendžiančioji institucija praktiškai negali laiku surengti pokalbių dėl prašymo esmės, valstybės narės gali numatyti, kad rengiant tokius pokalbius laikinai dalyvautų kitos institucijos darbuotojai. Tokiais atvejais tos institucijos darbuotojams iš anksto surengiami reikalingi mokymai, kurie apima Reglamento (ES) Nr. 439/2010 6 straipsnio 4 dalies a–e punktuose ir šios direktyvos 18 straipsnio 5 dalyje nurodytus klausimus.

Jeigu asmuo tarptautinės apsaugos prašymą pateikė nuo jo priklausomų asmenų vardu, kiekvienam susijusiam suaugusiajam turi būti suteikta asmeninio pokalbio galimybė.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

Valstybės narės gali nustatyti nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti atvejus, kai asmeninio pokalbio galimybė suteikiama nepilnamečiui.

2.           Asmeninio pokalbio dėl prašymo esmės gali nebūti, kai:

a)      sprendžiančioji institucija gali priimti teigiamą sprendimą ð dėl pabėgėlio statuso ï remdamasi turimais įrodymais;

b)      kompetentinga institucija jau buvo susitikusi su prašytoju tam, kad padėtų jam užpildyti prašymą ir pateikti esminę informaciją dėl prašymo, remiantis Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 2 dalimi; arba

c)      remdamasi išsamiai išnagrinėta prašytojo pateikta informacija, sprendžiančioji institucija laiko prašymą nepagrįstu tais atvejais, kai taikomos 23 straipsnio 4 dalies a, c, g, h ir j punktuose minimos aplinkybės.

3.      Asmeninio pokalbio gali nebūti ir tuomet,

b)      jis nėra pagrįstai naudingas, ypač kai ð sprendžiančioji ï kompetentinga institucija mano, kad prašytojas nėra tinkamas pokalbiui arba su juo negalima kalbėtis dėl ilgalaikių nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Jeigu kyla abejonių, ð sprendžiančioji institucija konsultuojasi su medicinos ekspertu, kad nustatytų, ar prašytojo būklė, dėl kurios jis nėra tinkamas pokalbiui arba su juo negalima kalbėtis, laikina, ar nuolatinė ï valstybės narės gali reikalauti medicininės arba psichologo pažymos.

Kai Ö asmeninis pokalbis nevykdomas Õ valstybė narė prašytojui nesuteikia asmeninio pokalbio galimybės pagal b punktą arba, jei taikytina, su priklausomu asmeniu šią straipsnio dalį, turi būti dedamos pagrįstos pastangos leisti prašytojui arba priklausomam asmeniui pateikti papildomą informaciją.

3. 4.       Tai, kad asmeninis pokalbis nevykdomas pagal šį straipsnį, netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimą dėl ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo.

4. 5..      Tai, kad asmeninis pokalbis nevykdomas pagal šio straipsnio 2 dalies b ir c punktąus bei 3 dalį, neturi neigiamai nepaveikiati sprendžiančiosios institucijos sprendimo.

5. 6.       Nepriklausomai nuo 28 20 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, spręsdamos dėl ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo, gali atsižvelgti į tą faktą, kad prašytojas neatvyko asmeninio pokalbio, nebent jis turėjo pateisinamų neatvykimo priežasčių neatvykti.

15 13 straipsnis

Asmeninio pokalbio reikalavimai

1.           Asmeninis pokalbis paprastai vyksta nedalyvaujant šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai sprendžiančioji institucija mano, kad tinkamam nagrinėjimui reikia, kad dalyvautų kiti šeimos nariai.

2.           Asmeninis pokalbis vyksta tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinamastų tinkamasą konfidencialumasą.

3.           Valstybės narės imasi atitinkamų veiksmų, kad užtikrintųančių, kad asmeniniai pokalbiai vyktų tokiomis sąlygomis, kuriomis leistų prašytojaims galėtų išsamiai išdėstyti savo prašymoų priežastis. Todėl Šiuo tikslu valstybės narės:

a)      užtikrina, kad pokalbiuiį vadovaujantisvedantis asmuo būtų pakankamai kompetentingas, kad kiek įmanoma atsižvelgtių į prašymo asmenines ð ir ï ar bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę ð , lytį, lytinę orientaciją, lytinę tapatybę ï ar pažeidžiamumą ð , kaip nustatyta Direktyvos […/…/ES] [Priėmimo sąlygų direktyvos] 22 straipsnyje ï ; ir

ò naujas

b)      kai įmanoma, užtikrina, kad pokalbiui su prašytoju vadovautų tos pačios lyties asmuo, jeigu atitinkamas prašytojas to pageidauja;

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

c b)   parenka ð kompetentingą ï vertėją žodžiu, kuris galiėtų užtikrinti tinkamą prašytojo ir pokalbiuiį vadovaujančiovedančio asmens bendravimą. Bendraujama nebūtinai prieglobsčio prašytojo pasirinkta kalba, Ö nebent Õ jeigu pagrįstai laikoma, kad jis gali jis suprantasti kitą kalbą ir ja gali ð aiškiai ï bendrauti. ð Kai įmanoma, valstybės narės užtikrina tos pačios lyties vertėjo žodžiu paslaugas, jeigu prašytojas to pageidauja ï;

ò naujas

d)      užtikrina, kad pokalbiui dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės vadovaujantis asmuo nevilkėtų kariškio arba teisėsaugos pareigūno uniformos;

e)      užtikrina, kad pokalbiai su nepilnamečiais būtų tinkami vaikams.

ê 2005/85/EB

4.           Valstybės narės gali numatyti taisykles dėl trečiųjų asmenųšalių dalyvavimo asmeniniame pokalbyje.

5.           Šis straipsnis taip pat taikomas 12 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam susitikimui.

ò naujas

16 straipsnis

Asmeninio pokalbio turinys

Vykdydama asmeninį pokalbį dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės sprendžiančioji institucija užtikrina, kad prašytojas turėtų tinkamą galimybę pateikti kuo išsamesnę informaciją, reikalingą jo prašymui pagrįsti pagal Direktyvos […/…/ES] [Priskyrimo direktyvos] 4 straipsnį. Tai apima galimybę pasiaiškinti dėl trūkstamos informacijos ir (arba) dėl nenuoseklių ar prieštaringų savo pareiškimų.

ê 2005/85/EB

14 straipsnis

Asmeninio pokalbio ataskaitos statusas procedūroje

1.           Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengta raštiška kiekvieno asmeninio pokalbio ataskaita, kurioje yra prašytojo pateikta bent jau esminė informacija dėl prašymo, remiantis Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 2 dalimi.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų galimybę laiku gauti informaciją apie asmeninio pokalbio ataskaitą. Kai informacija suteikiama tik sprendžiančiajai institucijai priėmus sprendimą, valstybės narės užtikrina, kad informacija būtų kuo greičiau prieinama, kad būtų galima laiku parengti ir pateikti apeliaciją.

3.           Valstybės narės gali prašyti, kad prašytojas patvirtintų asmeninio pokalbio ataskaitos turinį.

Kai prašytojas atsisako patvirtinti ataskaitos turinį, tokio atsisakymo priežastys turi būti įtrauktos į prašytojo bylą.

Prašytojo atsisakymas patvirtinti ataskaitos turinį neturi trukdyti sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimo dėl prašymo.

4.           Šis straipsnis taip pat taikomas 12 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam susitikimui.

ò naujas

17 straipsnis

Asmeninių pokalbių ataskaitos ir įrašai

1.           Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengta išsami kiekvieno asmeninio pokalbio ataskaita, kurioje būtų visa esminė informacija.

2.           Valstybės narės gali numatyti asmeninio pokalbio garso arba garso ir vaizdo įrašą. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad prie ataskaitos būtų pridėtas asmeninio pokalbio įrašas.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad prašytojas turėtų galimybę pateikti pastabų ir (arba) paaiškinimų dėl ataskaitoje esančių vertimo klaidų ar klaidingo supratimo, pasibaigus asmeniniam pokalbiui arba per nustatytą laikotarpį, prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą. Todėl valstybės narės užtikrina, kad prašytojas būtų išsamiai informuotas apie ataskaitos turinį, jei reikia, padedant vertėjui žodžiu. Valstybės narės tada prašo, kad prašytojas patvirtintų ataskaitos turinį.

Valstybėms narėms nereikia prašyti, kad prašytojas patvirtintų ataskaitos turinį, jeigu pokalbis yra įrašomas pagal šio straipsnio 2 dalį ir jeigu įrašas yra priimtinas kaip įrodymas per procedūras, nurodytas V skyriuje.

4.           Kai prašytojas atsisako patvirtinti ataskaitos turinį, tokio atsisakymo priežastys įtraukiamos į prašytojo bylą.

Prašytojo atsisakymas patvirtinti ataskaitos turinį netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimo dėl prašymo.

5.           Neatsisakoma suteikti galimybės prašytojams susipažinti su ataskaita ir, jei taikoma, su įrašu, prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą.

18 straipsnis

Medicininės ataskaitos

1.           Valstybės narės leidžia, kad būtų atliktas prašytojo medicininis patikrinimas, kad sprendžiančiajai institucijai būtų pateikta medicininė pažyma jo pareiškimams, susijusiems su patirtu persekiojimu arba didele žala, pagrįsti. Valstybės narės gali reikalauti, kad prašytojas, informuotas apie savo teises pagal šį straipsnį, per pagrįstą laikotarpį sprendžiančiajai institucijai pateiktų medicininio patikrinimo rezultatus. Jeigu prašytojas per tą laikotarpį be pateisinamų priežasčių nepateikia medicininio patikrinimo rezultatų, tai netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašymo. 

2.           Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, jeigu sprendžiančioji institucija mano, kad yra pagrindo manyti, kad prašytojas nesugebės dalyvauti pokalbyje ir (arba) duoti tikslių ir rišlių pareiškimų arba kad toks jo gebėjimas yra sumažėjęs dėl potrauminio streso sutrikimo, patirto persekiojimo arba didelės žalos, ji užtikrina, kad prašytojui sutinkant būtų atliktas jo medicininis patikrinimas. Tai, kad prašytojas atsisakė atlikti medicininį patikrinimą, netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašymo.

3.           Valstybės narės numato atitinkamą tvarką, siekdamos užtikrinti, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytus medicininius patikrinimus atliktų nešališki ir kompetentingi medicinos ekspertai.

4.           Siekdamos taikyti šį straipsnį valstybės narės numato papildomas kankinimo ir kitų formų fizinio, seksualinio ar psichologinio smurto požymių nustatymo ir patvirtinimo dokumentais taisykles ir tvarką.

5.           Valstybės narės užtikrina, kad pokalbiams su prašytojais pagal šią direktyvą vadovaujantys asmenys dalyvautų mokymuose, kuriuose būtų mokomi atpažinti kankinimo požymius ir medicinines problemas, kurios galėtų neigiamai paveikti prašytojo gebėjimą dalyvauti pokalbyje.

6.           Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto medicininio patikrinimo rezultatus sprendžiančioji institucija vertina kartu su kita su prašymu susijusia informacija.

19 straipsnis

Nemokamos teisinės ir procedūrinės informacijos teikimas per pirmosios instancijos procedūras

1.           Valstybės narės užtikrina, kad, jei prašoma, per III skyriuje numatytas pirmosios instancijos procedūras prašytojams būtų teikiama nemokama teisinė ir procedūrinė informacija. Suteikiama bent jau informacija apie procedūrą, atsižvelgiant į prašytojo konkrečias aplinkybes, ir paaiškinamos faktinės bei teisinės priežastys, jeigu sprendimas neigiamas.

2.           Nemokama teisinė ir procedūrinė informacija teikiama laikantis 21 straipsnyje nustatytų sąlygų.

20 straipsnis

Nemokama teisinė pagalba ir atstovavimas per apeliacines procedūras

ê 2005/85/EB 15 straipsnio 2 dalis

ð naujas

1.           Jeigu sprendžiančioji institucija priima neigiamą sprendimą, Vvalstybės narės užtikrina, kad, jei prašoma, ð per V skyriuje numatytas apeliacines procedūras ï būtų suteikta nemokamaą teisinėę pagalbaą ir (arba) atstovaujamavimą, esant tokiam prašymui, laikantis 3 dalies nuostatų. ð Parengiami bent jau reikiami procedūriniai dokumentai ir prašytojo vardu dalyvaujama nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. ï

ò naujas

2.           Valstybės narės taip pat gali teikti nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) užtikrinti atstovavimą per pirmosios instancijos procedūras, numatytas III skyriuje. Tokiais atvejais 19 straipsnis netaikomas.

3.           Valstybės narės gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba neteikiama ir neatstovaujama, jeigu, teismo vertinimu, tikimybė, kad prašytojo apeliacija bus sėkminga, nereali.

Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba ir atstovavimas nebūtų savavališkai ribojami ir nebūtų trukdoma prašytojui veiksmingai kreiptis į teismą.

4.           Nemokama teisinė pagalba teikiama ir atstovaujama laikantis 21 straipsnyje nustatytų sąlygų.

21 straipsnis

Nemokamos teisinės ir procedūrinės informacijos teikimo ir nemokamos teisinės pagalbos ir atstovavimo sąlygos

1.           Valstybės narės gali numatyti, kad 19 straipsnyje nurodytą teisinę ir procedūrinę informaciją ir 20 straipsnyje nurodytą teisinę pagalbą teiktų ir atstovautų nevyriausybinės organizacijos, vyriausybės pareigūnai arba specialios valstybės tarnybos. 

ê 2005/85/EB 15 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

1.           Valstybės narės leidžia prieglobsčio prašytojams turėti galimybę savo pačių sąskaita tinkamai tartis su patarėjais teisės klausimais arba kitais patarėjais, kurie pagal nacionalinės teisės aktus tokiais pripažįstami ar turi leidimą užsiimti tokia veikla, dėl reikalų, susijusių su jų prieglobsčio prašymais.

2. 3.       Valstybės narės gali numatyti savo nacionalinės teisės aktuose ð teikti 19 straipsnyje nurodytą nemokamą teisinę ir procedūrinę informaciją ï ir Ö 20 straipsnyje nurodytą Õ nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) užtikrinti atstovavimą:

a)      pagal V skyrių tik byloms, kurias nagrinėja teismai, bet ne tolimesnėms nacionalinės teisės aktų numatytoms apeliacijoms arba peržiūroms, įskaitant apeliacijos persvarstymą po tolimesnės apeliacijos arba peržiūros; ir (arba)

a) b)  tik tiems, kurie neturi pakankamai lėšų; ir (arba)

b c)   tik Ö kai paslaugas teikia Õ patarėjaims teisės klausimais arba kitiems patarėjaims, pagal nacionalinės teisės aktus specialiai paskirtiems padėti ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojams ir (arba) jiems atstovauti.; ir (arba)

d)      tik jeigu apeliacija arba peržiūra galimai bus sėkminga.

Valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas, suteiktas remiantis d punktu, nebūtų savavališkai ribojamas.

3. 4.       Taisykles dėl ð teisinės ir procedūrinės informacijos pagal 19 straipsnį ir ï teisinės pagalbos ir (arba) atstovavimo Ö pagal 20 straipsnį Õ prašymų pateikimo ir nagrinėjimo būdųdetalių gali numatyti valstybės narės.

4. 5.       Valstybės narės taip pat gali:

a)      nustatyti piniginius ir (arba) laiko apribojimus ð 19 straipsnyje nurodytos nemokamos teisinės ir procedūrinės informacijos ir ï Ö 20 straipsnyje nurodytos Õ nemokamos teisinės pagalbos teikimo ir (arba) atstovavimo teikimui piniginius ir (arba) laiko apribojimus, jeigu jaistokie apribojimai savavališkai neapribojamos galimybės gauti ð teisinę ir procedūrinę informaciją ir ï teisinę pagalbą ir (arba) atstovavimą;

b)      numatyti, kad atsižvelgiant į honorarus ir kitas išlaidas, nustatyta tvarka prašytojams neturi būti palankesnė už jų piliečiams bendrai nustatytą tvarką su teisine pagalba susijusiais klausimais.

5. 6.       Valstybės narės gali pareikalauti, kad joms būtų visiškai arba iš dalies atlygintos turėtos išlaidos, jeigu ir kai prašytojo finansinė būklė labai pagerėja arba jeigu sprendimas suteikti tokias lengvatas buvo priimtas, remiantis prašytojo pateikta klaidinga informacija.

ê 2005/85/EB 15 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

ð naujas

22 straipsnis

Teisė gauti teisinę pagalbą ir atstovavimą visais procedūros etapais

1.           Valstybės narės leidžia prieglobsčio prašytojams Prašytojams Ö suteikiama Õ turėti galimybėę savo pačių sąskaita tinkamai tartis su patarėjais teisės klausimais arba kitais patarėjais, kurie pagal nacionalinės teisės aktus tokiais pripažįstami ar turi leidimą užsiimti tokia veikla, dėl reikalų, susijusių su jų prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymuais ð , visais procedūros etapais, be kita ko, ir priėmus neigiamą sprendimą ï .

ò naujas

2.           Kai vykdomos III skyriuje ir V skyriuje numatytos procedūros, valstybės narės gali leisti nevyriausybinėms organizacijoms teikti teisinę pagalbą ir (arba) atstovauti tarptautinės apsaugos prašytojams.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

23 16 straipsnis

Teisinės pagalbos ir atstovavimo taikymo sritis

1.           Valstybės narės užtikrina, kad patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla, ir padedantis arba atstovaujantis prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojui pagal nacionalinės teisės aktus, turėtųi turėti galimybę naudotis prašytojo bylos informacija, ð į kurią atsižvelgiant priimtas arba bus priimtas sprendimas ï kurią privalo išnagrinėti V skyriuje nurodytos valdžios institucijos, jeigu informacija yra svarbi prašymo nagrinėjimui.

Valstybės narės gali padaryti išimtį, jeigu atskleidus informaciją arba šaltinius galėtų kilti grėsmė nacionaliniam saugumui, organizacijų arba asmens (-ų), teikiančių informaciją, arba asmens (-asmenų), su kuriuo (-kuriais) yra susijusi informacija, saugumui, arba jeigu būtų pakenkta tyrimui, susijusiam su valstybės narės kompetentingų institucijų atliekamu prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų nagrinėjimu, arba pašlytų valstybių narių tarptautiniai santykiai. Tokiais atvejais Ö valstybės narės: Õ

ò naujas

a)      suteikia galimybę naudotis tokia informacija arba šaltiniais patarėjui teisės klausimais arba kitam patarėjui, patikrintam saugumo tikslais, arba bent specialioms valstybės tarnyboms, kurioms pagal nacionalinės teisės aktus leidžiama atstovauti prašytojui šiuo konkrečiu tikslu, jeigu informacija svarbi nagrinėjant prašymą arba priimant sprendimą panaikinti tarptautinę apsaugą;

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

b)      Ö suteikia Õ V skyriuje nurodytoms valdžios institucijoms turi turėti galimybę naudotis tokia informacija arba šaltiniais, išskyrus atvejus, kai naudotis tokia informacija neleidžiama su nacionaliniu saugumu susijusiais atvejais.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, padedantis arba atstovaujantis prieglobsčio prašytojui, galėtų įeiti į uždaras zonas, tokias kaippavyzdžiui, sulaikymoįkalinimo patalpas ir tranzito zonas tam, kad galėtų patarti prašytojui ð pagal Direktyvos […/…/ES] [Priėmimo sąlygų direktyvos] 10 straipsnio 4 dalį ir 18 straipsnio 2 dalies b ir c punktus ï. Valstybės narės gali apriboti galimybę lankyti prašytojus uždarose zonose tik, kai toks apribojamas, remiantis nacionalinės teisės aktais, yra objektyviai būtinas dėl saugumo, viešosios tvarkos arba administracinio zonos valdymo, arba kad būtų užtikrintas veiksmingas prašymo nagrinėjimas, jeigu tokiu būdu patarėjo teisės klausimais arba kito patarėjo galimybė įeiti nėra griežtai ribojama arba neįmanoma.

ò naujas

3.           Valstybės narės leidžia prašytojui į asmeninį pokalbį atsivesti savo patarėją teisės klausimais arba kitą patarėją, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla.

ê 2005/85/EB

ð naujas

4. 3.       Valstybės narės gali numatyti taisykles, taikomas patarėjų teisės klausimais arba kitų patarėjų dalyvavimui visuose procedūros pokalbiuose, nepažeisdamos šio straipsnio ir 25 17 straipsnio 1 dalies b punkto.

4.           Valstybės narės gali numatyti, kad prašytojui būtų leidžiama atsivesti į asmeninį pokalbį savo patarėją teisės klausimais arba kitą patarėją, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla.

Valstybės narės gali reikalauti, kad prašytojas dalyvautų asmeniniame pokalbyje, net jeigu jam pagal nacionalinės teisės aktus atstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, taip pat gali reikalauti, kad prašytojas pats atsakytų į užduodamus klausimus.

Tai, kad nėra patarėjo teisės klausimais arba kito patarėjo, netrukdo kompetentingai institucijai surengti asmeninį pokalbį su prašytoju ð , nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies b punkto ï.

ò naujas

24 straipsnis

Prašytojai, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų

1. Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų, būtų nustatyti laiku. Todėl valstybės narės gali taikyti Direktyvos […/…/ES] [Priėmimo sąlygų direktyvos] 22 straipsnyje numatytą mechanizmą.

Valstybės narės užtikrina, kad šis straipsnis taip pat būtų taikomas, kai vėlesniame procedūros etape tampa akivaizdu, kad prašytojui reikia specialių procedūrinių garantijų.

2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad prašytojai, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų, turėtų pakankamai laiko ir tinkamą paramą, kad galėtų pateikti kuo išsamesnę su jų prašymu susijusią informaciją ir visus turimus įrodymus.

Jeigu sprendžiančioji institucija mano, kad prašytojas patyrė kankinimą, žaginimą ar kitų sunkių formų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, 31 straipsnio 6 dalis ir 32 straipsnio 2 dalis netaikomos.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

25 17 straipsnis

Nelydimiems nepilnamečiams suteiktos garantijos

1.           Atsižvelgdamos į visas šioje direktyvoje numatytas procedūras ir nepažeisdamos 14 ð , 15, 16 ï ir 17 12 ir 14 straipsnių nuostatų, valstybės narės:

a)      nedelsdamos imasi priemonių užtikrinti, kad nelydimam nepilnamečiui, nagrinėjant jo prašymą, atstovautų ir (arba) padėtų atstovas ð , kad nepilnametis galėtų naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, nustatytas šioje direktyvoje ï. ðAtstovas turi reikiamų specialiųjų vaikų rūpybos žinių ir atlieka savo pareigas atsižvelgdamas į vaiko interesus. ï Ö Atstovu Õ Tokiu atstovu taip pat gali būti atstovas, nurodytas Direktyvoje […/…/ES] [Priėmimo sąlygų direktyvoje] 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, 19 straipsnyje[12];

b)      užtikrina, kad atstovui būtų suteikta galimybė pranešti nelydimam nepilnamečiui apie asmeninio pokalbio reikšmę ir galimas pasekmes ir tam tikrais atvejais paaiškinti, kaip pasirengti tokiam asmeniniam pokalbiui. Valstybės narės ð užtikrina, kad ï leidžia atstovasui ð ir (arba) patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas, ï dalyvautųi pokalbyje ir ð turėtų galimybę ï užduoti klausimus ir teikti pastabasbei išsakyti komentarus, neperžengdamasiant pokalbiuiį vadovaujančiovedančio asmens nustatytų ribų.

Valstybės narės gali reikalauti, kad nelydimas nepilnametis dalyvautų asmeniniame pokalbyje, net jeigu jame dalyvauja atstovas.

2.           Valstybės narės gali neskirti atstovo, jeigu nelydimas nepilnametis:

a)      greičiausiai sulauks ð 18 metų ï pilnametystės iki to laiko, kol bus priimtas pirmosios instancijos sprendimas; arba

b)      gali nemokamai pasinaudoti patarėjo teisės klausimais arba kito patarėjo, kurį nacionalinės teisės aktai tokiu pripažįsta ir kuris gali atlikti pirmiau nurodytą atstovo darbą, paslaugomis; arba

c)      yra arba buvo vedęs.

3.           Pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., valstybės narės taip pat gali neskirti atstovo, kai nelydimam nepilnamečiui yra sukakę 16 arba daugiau metų, nebent jis negali dalyvauti nagrinėjant prašymą be atstovo.

3. 4.       Valstybės narės užtikrina, kad:

a)      jeigu nelydimam nepilnamečiui skiriamas asmeninis pokalbis dėl ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo, kaip nurodyta 14, 15, ð 16, ï 17 ir ð 34 ï 12, 13 ir 14 straipsniuose, tokiamį pokalbiuiį vadovautųturi vesti asmuo, turintis reikalingų žinių apie ypatingus nepilnamečių poreikius;

b)      pareigūnas, turintis reikalingųbūtinų žinių apie ypatingus nepilnamečių poreikius, parengia sprendžiančiosios institucijos sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio prašymo.

ò naujas

4.           Nelydimiems nepilnamečiams ir jų atstovams suteikiama nemokama teisinė ir procedūrinė informacija, kaip nurodyta 19 straipsnyje, tai pat dėl IV skyriuje numatytos tarptautinės apsaugos statuso panaikinimo tvarkos.

ê 2005/85/EB

ð naujas

5.           Valstybės narės, nagrinėdamos gali skirti medicininį patikrinimą nelydimų nepilnamečių amžiui nustatyti pagal prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymąo, nagrinėjimą gali skirti medicininį patikrinimą nelydimų nepilnamečių amžiui nustatyti ð , jeigu po bendrų pareiškimų ar kitų svarbių įrodymų valstybės narės tebeturi abejonių dėl prašytojo amžiaus. Jei po medicininio patikrinimo vis dar lieka abejonių, valstybės narės daro prielaidą, kad prašytojas yra nepilnametis ï.

ò naujas

Medicininis patikrinimas atliekamas visapusiškai gerbiant asmens orumą, pasirenkant kuo mažiau invazinius tyrimus.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

Tais atvejais, kai skiriamas medicininis patikrinimas, valstybės narės užtikrina, kad:

a)      nelydimiems nepilnamečiams būtų pranešta prieš nagrinėjant jų ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymą ta kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jie supranta, apie galimybę nustatyti jų amžių medicininio patikrinimo metu. Turi būti pateikta informacija apie patikrinimo būdus ir galimas medicininio patikrinimo rezultatų pasekmes ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, taip pat apie pasekmes, jeigu nelydimas nepilnametis atsisakytų medicininio patikrinimo;

b)      nelydimi nepilnamečiai ir (arba) jų atstovai sutiktų Ö , kad būtų atliktas Õ atlikti patikrinimasą tų nepilnamečių amžiui nustatyti; ir

c)      sprendimas atmesti nelydimo nepilnamečio, atsisakiusio atlikti medicininį patikrinimą, ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymą nebūtų pagrįstas tik tokiu atsisakymu.

Tai, kad nelydimas nepilnametis atsisakė atlikti tokį medicininį patikrinimą, neturi trukdyti netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimą dėl ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo.

ò naujas

6.           20 straipsnio 3 dalis, 31 straipsnio 6 dalis, 32 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 2 dalies c punktas, 38 straipsnis ir 43 straipsnis netaikomi nelydimiems nepilnamečiams.

ê 2005/85/EB

7. 6.       Įgyvendindamos šį straipsnį, valstybės narės pirmiausia turi atsižvelgiati į geriausius vaiko interesus.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

26 18 straipsnis

Sulaikymas

1.           Valstybės narės nesulaiko asmens tik dėl priežasties, kad jis yra ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojas. ðSulaikymo priežastys ir sąlygos, taip pat garantijos, kuriomis gali naudotis sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytojai, atitinka Direktyvą […/…/ES] [Priėmimo sąlygų direktyvą] ï.

2.           Kai ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojas yra sulaikomas, valstybės narės ð pagal Direktyvą […/…/ES] [Priėmimo sąlygų direktyvą] ï užtikrina greito teisminio svarstymo galimybę.

27 19 straipsnis

Procedūra atsiėmus prašymą

1.           Jeigu valstybės narės numato galimybę tiesiogiai atsiimti prašymą pagal nacionalinės teisės aktus, kai prieglobsčio prašytojas tiesiogiai atsiima savo ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymą, valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančioji institucija priimtų sprendimą nutraukti nagrinėjimą arba atmesti prašymą.

2.           Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad sprendžiančioji institucija gali nuspręsti nutraukti nagrinėjimą, nepriėmusi sprendimo. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančioji institucija įrašytų pastabą į prašytojo bylą.

28 20 straipsnis

Procedūra netiesiogiai atsiėmus prašymą arba jo atsisakius

1.           Kai yra pagrįsta priežastis manyti, kad ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojas netiesiogiai atsiėmė savo ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymą arba jo atsisakė, valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančioji institucija priimtų sprendimą nutraukti nagrinėjimą arba ð , jeigu tinkamai išnagrinėjusi prašymo esmę pagal Direktyvos […/.../ES] [Priskyrimo direktyvos] 4 straipsnį ir po asmeninio pokalbio ji mano, kad prašymas yra nepagrįstas, ï atmesti prašymą, remdamasi tuo, kad prašytojas neįrodė savo teisės į pabėgėlio statusą pagal Direktyvą 2004/83/EB.

Valstybės narės gali daryti prielaidą, kad prašytojas netiesiogiai atsiėmė ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymą arba jo atsisakė, ir ypač tuomet, kai įsitikinama, kad:

a)      jis neatsakė į prašymus pateikti informaciją, būtiną jo prašymui pagal Direktyvos […/.../ES] [Priskyrimo direktyvos]  2004/83/EB 4 straipsnį, arba neatvyko į asmeninį pokalbį, kaip numatyta Ö šios direktyvos Õ 14, 15, ð 16 ï ir 17 12, 13 ir 14 straipsniuose, nebent per pagrįstą laikąo tarpą prašytojas pateikia įrodymus, kad taip atsitiko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių;

b)      jis slapstosi arba išvyko be leidimo iš vietos, kurioje gyveno arba kurioje buvo laikomas, nepranešęs per pagrįstą laikąo tarpą kompetentingai institucijai, arba jis per pagrįstą laikąo tarpą nevykdė savo pareigos apie save pranešti arba kitų įpareigojimų susisiekti.

Siekdamos įgyvendinti šias nuostatas, valstybės narės gali nustatyti terminus ar gaires.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad prašytojui, kuris vėl atvyksta apie save pranešti į kompetentingą instituciją po to, kai buvo priimtas sprendimas nutraukti nagrinėjimą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, būtų suteikta teisė prašyti, kad jo byla būtų atnaujinta, ð arba pateikti naują prašymą, kuriam netaikoma 40 ir 41 straipsniuose nurodyta tvarka ï nebent toks prašymas būtų nagrinėjamas pagal 32 ir 34 straipsnius.

Valstybės narės gali numatyti ð bent vienerių metų ï terminą, po kurio prašytojo byla nebegalėtų būti atnaujinta ð arba naujas prašymas galėtų būti laikomas paskesniu prašymu, kuriam taikoma 40 ir 41 straipsniuose nurodyta tvarka ï.

Valstybės narės užtikrina, kad toks asmuo nebūtų išsiųstas nesilaikant asmens negrąžinimo principo.

Valstybės narės gali leisti sprendžiančiajai institucijai pratęsti nagrinėjimą nuo to etapo, kuriame jis buvo nutrauktas.

ò naujas

3.           Šiuo straipsniu nepažeidžiamas Reglamentas (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamentas].

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

29 21 straipsnis

JTVPRK vaidmuo

1.           Valstybės narės leidžia JTVPRK:

a)      turėti galimybę susisiekti su ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojais, įskaitant sulaikytuosius ð , esančius pasienyje ir ï bei esančius oro uosto arba uosto tranzito zonose;

b)      turėti galimybę naudotis informacija apie atskirų asmenų ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymus, apie procedūros eigą ir apie priimtus sprendimus, jeigu prieglobsčio prašytojas su tuo sutinka;

c)      vykdant savo priežiūros pareigą pagal Ženevos konvencijos 35 straipsnį, pateikti savo nuomonę bet kokiai kompetentingai institucijai dėl atskirų asmenų ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymų bet kuriame procedūros etape.

2.           Šio straipsnio 1 dalis taip pat taikoma bet kuriai organizacijai, dirbančiai atitinkamos valstybės narės teritorijoje JTVPRK vardu pagal susitarimą su ta valstybe nare.

30 22 straipsnis

Informacijos apie atskiras bylas rinkimas

Nagrinėdamos atskiras bylas, valstybės narės:

a)           tiesiogiai neatskleidžia informacijos dėl atskirų ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymų arba to, kad toks prašymas yra pateiktas, įtariamam (-įtariamiems) prieglobsčio prašytojo persekiotojui (-persekiotojams) ð arba didelę žalą sukėlusiam (-iems) subjektui (-ams) ï;

b)           nesiekia gauti informacijos iš įtariamo (-įtariamų) persekiotojo (-persekiotojų) ð arba didelę žalą sukėlusio (-ių) subjekto (-ų) ï pasinaudodamos tokiu būdu, kad toks (-tokie) persekiotojas (-persekiotojai) būtų tiesiogiai informuotas (-informuoti) apie tai, kad atitinkamas prašytojas yra pateikęs prašymą, o prašytojui ir nuo jo priklausomiems asmenims kiltų fizinio susidorojimo grėsmė, arba tokia grėsmė kiltų jo šeimos narių, tebegyvenančių jo kilmės šalyje, laisvei ir saugumui.

III SKYRIUS

Pirmosios instancijos procedūrosa

I skirsnis

31 23 straipsnis

Nagrinėjimo procedūra

1.           Valstybės narės svarsto ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymus nagrinėjimo procedūros metu pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas.

2.           Valstybės narės, nepažeisdamos tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principo, užtikrina, kad tokia procedūra būtų kuo greičiau baigta.

ò naujas

3.           Valstybės narės užtikrina, kad procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo.

Valstybės narės gali pratęsti tą terminą ne daugiau nei šešiems mėnesiais, jeigu:

a)      atvejis susijęs su sudėtingais faktiniais ir teisiniais klausimais;

b)      tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, todėl praktiškai neįmanoma baigti procedūrą per šešių mėnesių laikotarpį;

c)      uždelsiama akivaizdžiai dėl to, kad prašytojas nevykdo savo pareigų pagal 13 straipsnį.

Valstybės narės gali atidėti procedūros užbaigimą, jeigu nėra pagrįstos tikimybės, kad sprendžiančioji institucija priims sprendimą per šioje dalyje nustatytą laikotarpį dėl to, kad kilmės šalyje susidariusi neapibrėžta padėtis, kuri, tikėtina, yra laikina.

ê 2005/85/EB

ð naujas

4.           Kai sprendimo negalima priimti per šešis mėnesius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamam prašytojui:

a)      būtų pranešta apie uždelsimą; ð ir ï arba

b)      jam paprašius, būtų suteikta informacija apie ð uždelsimo priežastis ir ï laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo. Tokia informacija neįpareigoja valstybės narės priimti sprendimo dėl atitinkamo prašytojo per tą laikotarpį.

ò naujas

Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį sprendimas nepriimamas, atitinkamos pasekmės nustatomos pagal nacionalinę teisę.

ê 2005/85/EB

ð naujas

5. 3.       Valstybės narės gali suteikti pirmenybę bet kuriam ð tarptautinės apsaugos prašymo ï nagrinėjimui arba jį paspartinti pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas:, taip pat jeigu tikėtina, kad prašymas bus pagrįstas arba jeigu prašytojas turi ypatingų poreikių.

ò naujas

a)      jeigu tikėtina, kad prašymas bus tinkmai pagrįstas;

b)      jeigu prašytojas yra pažeidžiamas, kaip nustatyta Direktyvos […/…/ES] [Priėmimo sąlygų direktyvos] 22 straipsnyje, arba jam reikia specialių procedūrinių garantijų, visų pirma nelydimų nepilnamečių atveju;

c)      kitais atvejais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymus.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

6. 4.       Valstybės narės gali taip pat nustatyti, kad nagrinėjimo procedūrai pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas gali būti suteikta pirmenybė arba ji gali būti paspartinta ð ir (arba) pagal 43 straipsnį vykdoma pasienyje ï, jeigu:

a)      prašytojas, pateikdamas savo prašymą ir nurodydamas faktusą, iškėlė tik tokius klausimus, kurie nėra svarbūs arba yra mažai svarbūs nagrinėjant, ar jis priskirtinas prie pabėgėliųgali gali būti laikomas pabėgėliu, ð arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų ï remiantis Direktyva […./.../ES] [Priskyrimo direktyva] 2004/83/EB; arba

b)      prašytojas akivaizdžiai negali būti laikomas pabėgėliu ar jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas valstybėje narėje pagal Direktyvą 2004/83/EB; arba

c)      prieglobsčio prašymas laikomas nepagrįstu, nes:

b i)    prašytojas atvyko iš saugios kilmės šalies, kaip apibrėžta šioje direktyvoje 29, 30 ir 31 straipsniuose; arba

ii)       šalis, kuri nėra valstybė narė, laikoma prašytojui saugia trečiąja šalimi, nepažeidžiant 28 straipsnio 1 dalies; arba

c d)   prašytojas suklaidino valdžios institucijas, pateikdamas klaidingą informaciją ar netikrus dokumentus arba nepateikdamas svarbios informacijos ar dokumentų apie savo tapatybę ir (arba) pilietybę, kurie galėjo neigiamai paveikti sprendimą;

e)      prašytojas pateikė kitą prieglobsčio prašymą, nurodydamas kitus asmens duomenis; arba

d f)    prašytojas nepateikė informacijos, kuria remiantis būtų galima pagrįstai nustatyti jo tapatybę ar pilietybę, arba tikėtina, kad Ö prašytojas Õ jis, veikdamas nesąžiningai turėdamas negerų ketinimų, sugadino tapatybės arba kelionės dokumentą, kuris būtų padėjęs nustatyti jo tapatybę arba pilietybę, arba tokio dokumento atsikratė; arba

e g)    prašytojas pateikė nenuoseklius, prieštaringus, ð akivaizdžiai klaidingus ar ï neįtikimus arba nepakankamus nusiskundimus, ð kurie prieštarauja tinkamai patikrintai informacijai apie kilmės šalį, ï Ö todėl Õ dėl kurių jo reikalavimai ð tampa ï yra akivaizdžiai neįtikinami dėl to, ð kiek tai susiję su jo priskyrimu prie pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų remiantis ï kad jis tapo persekiojimo objektu, kaip numatyta Direktyvaoje […/…/ES] [Priskyrimo direktyva] 2004/83/EB; arba

h)      prašytojas pateikė vėlesnį prašymą, kuris nepateikia naujų duomenų dėl konkrečių aplinkybių arba situacijos savo kilmės šalyje; arba

i)       be pagrįstos priežasties prašytojas nepateikė prašymo anksčiau, nors turėjo galimybę tą padaryti; arba

f j)     prašytojas pateikia prašymą tik siekdamas atidėti arba sužlugdyti anksčiau priimto sprendimo arba sprendimo, kuris bus priimtas artimiausiu laiku, vykdymą, kuriuo remiantis jis būtų išsiųstas iš šalies; arba

k)      be rimtos priežasties prašytojas nevykdė pareigų, nurodytų Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 20 straipsnio 1 dalyje; arba

l)       prašytojas įvažiavo į valstybės narės teritoriją nelegaliai arba nelegaliai joje išbuvo ilgesnį laiką ir be rimtos priežasties nepranešė apie save valdžios institucijoms ir (arba) neatidėliodamas nepateikė prieglobsčio prašymo, esant tokioms jo įvažiavimo aplinkybėms; arba

g m)   prašytojas ð dėl rimtos priežasties gali būti laikomas ï keliančiu kelia grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba jis, pagal nacionalinės teisės aktus, buvo prievarta išsiųstas dėl rimtos priežasties, susijusios su visuomenės saugumu Ö arba Õ ir viešąja tvarka.; arba

n)      prašytojas atsisako vykdyti pareigą ir duoti savo pirštų atspaudus pagal atitinkamus Bendrijos ir (arba) nacionalinės teisės aktus; arba

o)      prašymą pateikė nevedęs nepilnametis, kuriam taikomas 6 straipsnio 4 dalies c punktas, po to, kai jo tėvų arba vieno iš tėvų, atsakingo už nepilnametį, prašymas buvo atmestas, ir nebuvo pateikta jokių svarbių naujų duomenų, susijusių su jo konkrečiomis aplinkybėmis arba su situacija jo kilmės šalyje.

ò naujas

7.           Valstybės narės nurodo pagrįstus terminus sprendimui priimti per pirmosios instancijos procedūrą pagal šio straipsnio 6 dalį, kuriais užtikrinamas tinkamas ir išsamus nagrinėjimas.

8.           Jeigu tarptautinės apsaugos prašymas pateiktas neteisėtai atvykus į teritoriją arba pasienyje, įskaitant tranzito zonas, taip pat jeigu trūksta dokumentų arba naudojami suklastoti dokumentai, pirmosios instancijos procedūra pagal šio straipsnio 6 dalį per se netaikoma.

ê 2005/85/EB

24 straipsnis

Konkrečios procedūros

1.           Valstybės narės gali numatyti toliau išvardytas konkrečias procedūras, nukrypstančias nuo II skyriaus pagrindinių principų ir garantijų:

a)      preliminarų nagrinėjimą, skirtą byloms, svarstomoms pagal IV skirsnį, svarstyti;

b)      procedūras, skirtas byloms, svarstomoms pagal V skirsnį, svarstyti.

2.           Valstybės narės gali taip pat numatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo VI skirsnio.

ê 2005/85/EB 28 straipsnis

ð naujas

32 straipsnis

Nepagrįsti prašymai

1.           Nepažeisdamos 27 19 ir 20 straipsnioų, valstybės narės gali laikyti nepagrįstu prieglobsčio prašymąu gali laikyti nepagrįstu tik tada, jeigu sprendžiančioji institucija nustato, kad prašytojas neatitinka ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statuso reikalavimų pagal Direktyvą […/.../ES] [Priskyrimo direktyvą] 2004/83/EB.

2.           23 straipsnio 4 dalies b punkte minimais atvejais ir Nnepagrįstų prieglobsčio prašymų atvejais, kai taikomos 31 23 straipsnio 6 4 dalies ð a–f punktuose ï a punkte ir c–o punktuose išvardytos aplinkybės, valstybės narės gali taip pat laikyti prašymą akivaizdžiai nepagrįstu, jeigu taip apibrėžtaia nacionalinės teisės aktuoseai.

ê 2005/85/EB

ð naujas

II skirsnis

33 25 straipsnis

Nepriimtini prašymai

1.           Be bylų, kuriose prašymai nenagrinėjami pagal Reglamentą (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamentą] (EB) Nr. 343/2003, iš valstybių narių nereikalaujama nagrinėti, ar prašytojas priskirtinas prie gali būti laikomas ð tarptautinės apsaugos gavėjų ï pabėgėliu pagal Direktyvą […/…/ES] [Priskyrimo direktyvą] 2004/83/EB, kai vadovaujantis šiuo straipsniu prašymas laikomas nepriimtinu.

2.           Vadovaudamosi šiuo straipsniu, Vvalstybės narės gali laikyti ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymą nepriimtinu, ð tik ï jeigu:

a)      pabėgėlio statusą suteikė kita valstybė narė;

b)      vadovaujantis pagal 35 26 straipsnįiu, šalis, kuri nėra valstybė narė, yra laikoma prašytojo pirmąja prieglobsčio šalimi;

c)      pagal vadovaujantis 38 27 straipsnįiu, šalis, kuri nėra valstybė narė, laikoma prašytojui saugia trečiąja šalimi;

d)      prašytojui leidžiama likti atitinkamoje valstybėje narėje dėl kitų priežasčių ir dėl to jam suteikiamas statusas, lygiavertis pabėgėlio statuso suteikiamoms teisėms ir privilegijoms pagal Direktyvą 2004/83/EB;

e)      prašytojui leidžiama likti atitinkamos valstybės narės teritorijoje dėl kitų priežasčių, kurios apsaugo jį nuo grąžinimo, laukiant procedūros dėl statuso nustatymo rezultato pagal d punktą;

d f)    ð prašymas yra paskesnis prašymas, kai atsirado arba prašytojas pateikė naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu, ar prašytojas priskirtinas prie pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų pagal Direktyvą […/…/ES] [Priskyrimo direktyvą] ï prašytojas pateikė identišką prašymą po galutinio sprendimo;

e g)    nuo prašytojo priklausomas asmuo pateikia prašymą po to, kai pagal 7 6 straipsnio 2 3 dalį jis davė sutikimą, kad jo byla būtų jo vardu pateikto prašymo dalimi, ir nėra faktų, susijusių su priklausomo asmens padėtimisituacija, dėl kurių būtų pateisinamas atskiras prašymas kurie pateisintų atskiro prašymo pateikimą.

ò naujas

34 straipsnis

Specialiosios pokalbio dėl priimtinumo taisyklės

1.           Prieš tai, kai priimamas sprendimas laikyti prašymą nepriimtinu, valstybės narės leidžia prašytojams pateikti savo nuomonę dėl 33 straipsnyje nurodytų priežasčių taikymo jų ypatingomis aplinkybėmis. Todėl valstybės narės surengia asmeninį pokalbį dėl prašymo priimtinumo. Valstybės narės gali padaryti išimtį tik pagal 42 straipsnį paskesnių prašymų atvejais.

2.           Šio straipsnio 1 dalimi nepažeidžiamas Reglamento (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamento] 5 straipsnis.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad pokalbiui dėl prašymo priimtinumo vadovaujantis asmuo nevilkėtų kariškio ar teisėsaugos pareigūno uniformos.

ê 2005/85/EB

ð naujas

III skirsnis

35 26 straipsnis

Pirmosios prieglobsčio šalies sąvoka

Šalis gali būti laikoma pirmąja prieglobsčio šalimi konkrečiam ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojui, jeigu:

a)           jis yra pripažintas pabėgėliu toje šalyje ir galės naudotispasinaudoti tokia apsauga; arba

b)           jis kitokiu būdu naudosis pakankama apsauga toje šalyje, įskaitant asmens negrąžinimo principą,

jeigu jis bus pakartotinai priimtasbūtų atgal priimtas į tą šalį.

Taikydamos pirmosios prieglobsčio šalies sąvoką konkrečioms ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojo aplinkybėms, valstybės narės gali atsižvelgti į 38 27 straipsnio 1 dalį. ð Prašytojui leidžiama ginčyti pirmosios prieglobsčio šalies sąvokos taikymą, atsižvelgiant į jo konkrečias aplinkybes. ï

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

27 straipsnis

Saugios trečiosios šalies sąvoka

1.           Valstybės narės gali taikyti saugios trečiosios šalies sąvoką tik, jeigu kompetentingos institucijos yra įsitikinusios, kad atitinkamoje trečioje šalyje su prieglobsčio siekiančiu asmeniu bus elgiamas pagal toliau išvardytus principus:

a)      gyvybei ir laisvei negresiaės pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo prie tam tikrosai socialinėsei grupėsei ar dėl politinių įsitikinimų;

b)      pagal Ženevos konvenciją laikomasi asmens negrąžinimo principo;

c)      laikomasi draudimo išsiųsti iš šalies pažeidžiant teisę nepatirti kankinimoų ir žiauraus, nežmoniško ar žeminamnčio elgesio, kaip numatyta tarptautinėje teisėje; ir

d)      egzistuoja yra galimybė kreiptis dėl pabėgėlio statuso ir, po pripažinimo pabėgėliu, pagal Ženevos konvenciją gauti apsaugą.

2.           Saugios trečiosios šalies sąvokos taikymui galioja nacionalinės teisės aktuose išdėstytos taisyklės, įskaitant:

a)      taisykles, kuriose reikalaujama, kad tarp prieglobsčio siekiančio asmens ir atitinkamos trečiosios šalies būtų sąsaja, kuria remiantis tas asmuo turėtų svarių priežasčių vykti į tą šalį;

b)      metodologines taisykles, kuriomis remdamosiiantis kompetentingos institucijos įsitikintų, kad saugios trečiosios šalies sąvoka gali būti taikoma konkrečiai valstybei arba konkrečiam prašytojui. Tokią metodologiją sudaro atskirų atvejų nagrinėjimas, ar šalis yra saugi konkrečiam prašytojui, ir (arba) šalių, bendrai laikomų saugiomis, nacionalinis priskyrimas;

c)      taisykles pagal tarptautinę teisę, leidžiančias atlikti atskirą nagrinėjimą, ar trečioji šalis yra saugi konkrečiam prašytojui, kurios bent jau leidžia prašytojui ginčyti saugios trečiosios šalies sąvokos taikymą remiantis tuo, kad jis patirtų kankinimus, žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį arba baudimą.

3.           Įgyvendindamos tik šiuo straipsniu pagrįstą sprendimą, valstybės narės:

a)      atitinkamai informuoja prašytoją; ir

b)      išduoda jam dokumentą, informuojantį trečiosios šalies valdžios institucijas tos šalies kalba, kad prašymas nebuvo iš esmės išnagrinėtas.

4.           Jeigu trečioji šalis neleidžia prieglobsčio prašytojui įvažiuoti į savo teritoriją, valstybės narės turi užtikrinti, kad prašytojas turėtų galimybę dalyvauti procedūroje pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas.

5.           Valstybės narės periodiškai praneša Komisijai apie šalis, kurioms taiko šią sąvoką pagal šio straipsnio nuostatas.

28 straipsnis

Nepagrįsti prašymai

1.           Nepažeisdamos 19 ir 20 straipsnių, valstybės narės gali laikyti nepagrįstu prieglobsčio prašymu tik tada, jeigu sprendžiančioji institucija nustato, kad prašytojas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų pagal Direktyvą 2004/83/EB.

2.           23 straipsnio 4 dalies b punkte minimais atvejais ir nepagrįstų prieglobsčio prašymų atvejais, kai taikomos 23 straipsnio 4 dalies a punkte ir c–o punktuose išvardytos aplinkybės, valstybės narės gali taip pat laikyti prašymą akivaizdžiai nepagrįstu, jeigu taip apibrėžia nacionalinės teisės aktai.

ê 2005/85/EB

29 straipsnis

Minimalus bendras trečiųjų šalių, laikomų saugiomis kilmės šalimis, sąrašas

1.           Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima minimalų bendrą trečiųjų šalių, kurios pagal II priedą valstybių narių laikomos saugiomis kilmės šalimis, sąrašą.

2.           Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma gali pakeisti minimalų bendrą sąrašą, įtraukdama arba išbraukdama trečiąsias šalis pagal II priedą. Komisija nagrinėja bet kokį Tarybos arba valstybės narės prašymą pateikti pasiūlymą dėl minimalaus bendro sąrašo pakeitimų.

3.           Pateikdama savo pasiūlymą pagal 1 ar 2 dalį, Komisija naudojasi valstybių narių informacija, savo turima informacija ir, jei būtina, JTVPK, Europos Tarybos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų informacija.

4.           Jeigu Taryba paprašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl trečiosios šalies išbraukimo iš minimalaus bendro sąrašo, valstybių narių įsipareigojimo pagal 31 straipsnio 2 dalį galiojimas šios trečiosios šalies atžvilgiu sustabdomas nuo kitos dienos po Tarybos sprendimo, reikalaujančio pateikti tokį pasiūlymą.

5.           Jeigu valstybė narė paprašo Komisijos pateikti Tarybai pasiūlymą dėl trečiosios šalies išbraukimo iš minimalaus bendro sąrašo, ta valstybė narė raštu praneša Tarybai apie tokį Komisijai pateiktą prašymą. Valstybės narės įsipareigojimo pagal 31 straipsnio 2 dalį galiojimas šios trečiosios šalies atžvilgiu sustabdomas nuo kitos dienos po pranešimo Tarybai.

6.           Europos Parlamentas informuojamas apie sustabdymą pagal 4 ir 5 dalis.

7.           Įsipareigojimo galiojimo sustabdymas pagal 4 ir 5 straipsnio dalis baigiasi praėjus trims mėnesiams, jeigu iki šio laikotarpio pabaigos Komisija nepateikia pasiūlymo išbraukti trečiąją šalį iš minimalaus bendro sąrašo. Bet kokiu atveju sustabdymo galiojimas baigiasi, kai Taryba atmeta Komisijos pasiūlymą išbraukti trečiąją šalį iš sąrašo.

8.           Tarybos prašymu Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie tai, ar šalies, įtrauktos į minimalų bendrą sąrašą, situacija tebeatitinka II priedą. Pateikdama savo ataskaitą, Komisija gali pateikti tokias rekomendacijas arba pasiūlymus, kokius ji mano esant reikalinga.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

30 straipsnis

Nacionalinis trečiųjų šalių priskyrimas prie saugiųoms kilmės šaliųms

1.           Nepažeisdamos 29 straipsnio, prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tikslais valstybės narės gali laikytis turimų teisės aktų arba priimti naujus, kurie pagal II priedą numatytų nacionalinį trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą sąrašą, priskyrimą saugioms kilmės šalims. Į tokį sąrašą kaip saugi gali būti įtraukta šalies dalis, jeigu ji atitinka II priedo sąlygas.

2.           Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali toliau taikyti teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., kurie numato nacionalinį trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą sąrašą, priskyrimą saugioms kilmės šalims prieglobsčių prašymų nagrinėjimo tikslais, jeigu yra įsitikinusios, kad asmenims atitinkamose trečiosiose šalyse paprastai negresia:

a)      persekiojimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/83/EB 9 straipsnyje; arba

b)      kankinimai, žiaurus arba žeminantis elgesys arba baudimas.

3.           Valstybės narės gali taip pat toliau taikyti teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., kurie numato, kad nacionalinis priskyrimas saugioms šalims būtų taikomas šalies daliai arba šaliai ar šalies daliai, kuri yra saugi tam tikroms žmonių grupėms toje šalyje, jeigu ta dalis arba grupė atitinka 2 straipsnio dalies sąlygas.

4.           Valstybės narės, vertindamos pagal 2 ir 3 dalis, ar šalis yra saugi kilmės šalis, atsižvelgia į teisinę padėtį, teisės taikymą bei bendras politines aplinkybes atitinkamoje trečiojoje šalyje.

5.           Vertinimas, ar šalis yra saugi kilmės šalis, pagal šį straipsnį yra pagrįstas keletu informacijos šaltinių, įskaitant visų pirma kitų valstybių narių, JTVPK, Europos Tarybos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų informaciją.

6.           Valstybės narės praneša Komisijai, kurias šalis priskyrė saugioms kilmės šalims pagal šį straipsnį.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

36 31 straipsnis

Saugios kilmės šalies sąvoka

1.           Trečioji šalis, pagal Ö šią direktyvą Õ priskirta prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims pagal 29 arba 30 straipsnius, po atskiro prašymo nagrinėjimo gali būti laikoma saugia kilmės šalimi konkrečiam prieglobsčio prašytojui, tik, jeigu:

a)      jis turi tos šalies pilietybę; arba

b)      jis yra asmuo be pilietybės ir anksčiau nuolat gyveno toje šalyje;

ir jis nepateikė svarių priežasčių dėl to, kad šalis nebūtų laikoma saugia kilmės šalimi konkrečiomis aplinkybėmis ir dėl jo priskyrimo prielaikymo pabėgėliųu ð arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų ï pagal Direktyvą […/…/ES] [Priskyrimo direktyvą] 2004/83/EB.

2.           Pagal 1 dalį, valstybės narės laiko prieglobsčio prašymą nepagrįstu, jeigu trečioji šalis yra priskiriama saugioms šalims pagal 29 straipsnį.

2. 3.       Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustato papildomas saugios kilmės šalies sąvokos taikymo taisykles ir reikalavimus saugios kilmės šalies sąvokos taikymui.

ê 2005/85/EB 30 straipsnis

ð naujas

37 straipsnis

Nacionalinis trečiųjų šalių priskyrimas prie saugiųoms kilmės šaliųms

1.           Nepažeisdamos 29 straipsnio, ð Tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tikslais valstybės narės gali laikytis turimų teisės aktų arba priimti naujus, kuriaise pagal I II priedą būtų numatytasnumatytų nacionalinisį trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą sąrašą, priskyrimasą prie saugiųoms kilmės šaliųms. Į tokį sąrašą kaip saugi gali būti įtraukta šalies dalis, jeigu ji atitinka II priedo sąlygas.

2.           Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali toliau taikyti teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., kurie numato nacionalinį trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą sąrašą, priskyrimą saugioms kilmės šalims prieglobsčių prašymų nagrinėjimo tikslais, jeigu yra įsitikinusios, kad asmenims atitinkamose trečiosiose šalyse paprastai negresia:

a)      persekiojimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/83/EB 9 straipsnyje; arba

b)      kankinimai, žiaurus arba žeminantis elgesys arba baudimas.

3.           Valstybės narės gali taip pat toliau taikyti teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., kurie numato, kad nacionalinis priskyrimas saugioms šalims būtų taikomas šalies daliai arba šaliai ar šalies daliai, kuri yra saugi tam tikroms žmonių grupėms toje šalyje, jeigu ta dalis arba grupė atitinka 2 straipsnio dalies sąlygas.

4.           Valstybės narės, vertindamos pagal 2 ir 3 dalis, ar šalis yra saugi kilmės šalis, atsižvelgia į teisinę padėtį, teisės taikymą bei bendras politines aplinkybes atitinkamoje trečiojoje šalyje.

ò naujas

2.           Valstybės narės užtikrina, kad padėtis trečiosiose šalyse, pagal šį straipsnį priskirtose prie saugių kilmės šalių, būtų reguliariai peržiūrima.

ê 2005/85/EB 30 straipsnis

ð naujas

3. 5.       Vertinimas, ar šalis yra saugi kilmės šalis, pagal šį straipsnį yra pagrįstas keletu informacijos šaltinių, įskaitant visų pirma kitų valstybių narių, ð Europos prieglobsčio paramos biuro, ï JTVPRK, Europos Tarybos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų informaciją.

4. 6.       Valstybės narės praneša Komisijai, kurias šalis priskyrė prie saugiųoms kilmės šaliųms pagal šį straipsnį.

ê 2005/85/EB 27 straipsnis

ð naujas

38 straipsnis

Saugios trečiosios šalies sąvoka

1.           Valstybės narės gali taikyti saugios trečiosios šalies sąvoką, tik, jeigu kompetentingos institucijos yra įsitikinusios, kad atitinkamoje trečioje šalyje su ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio siekiančiu asmeniu bus elgiamasi pagal toliau išvardytus principus:

a)      gyvybei ir laisvei negresiaės pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo prie tam tikrosai socialinėsei grupėsei ar dėl politinių įsitikinimų;

ò naujas

b)      nėra Direktyvoje […/…/ES] [Priskyrimo direktyvoje] apibūdintos didelės žalos pavojaus;

ê 2005/85/EB 27 straipsnis

ð naujas

c b)   pagal Ženevos konvenciją laikomasi asmens negrąžinimo principo;

d c)   laikomasi draudimo išsiųsti iš šalies pažeidžiant teisę nepatirti kankinimoų ir žiauraus, nežmoniško ar žeminamnčio elgesio, kaip numatyta tarptautinėje teisėje; ir

e d)   egzistuoja yra galimybė kreiptis dėl pabėgėlio statuso ir, po pripažinimo pabėgėliu, pagal Ženevos konvenciją gauti apsaugą.

2.           Saugios trečiosios šalies sąvokos taikymui galioja nacionalinės teisės aktuose išdėstytos taisyklės, įskaitant:

a)      taisykles, kuriose reikalaujama, kad tarp ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio siekiančio asmens ir atitinkamos trečiosios šalies būtų sąsaja, kuria remdamasisiantis tas asmuo turėtų svarių priežasčių vykti į tą šalį;

b)      metodologines taisykles, kuriomis remdamosiiantis kompetentingos institucijos įsitikintų, kad saugios trečiosios šalies sąvoka gali būti taikoma konkrečiai valstybei arba konkrečiam prašytojui. Tokią metodologiją sudaro atskirų atvejų nagrinėjimas, ar šalis yra saugi konkrečiam prašytojui, ir (arba) šalių, bendrai laikomų saugiomis, nacionalinis priskyrimas;

c)      taisykles pagal tarptautinę teisę, leidžiančias atlikti atskirą nagrinėjimą, ar trečioji šalis yra saugi konkrečiam prašytojui, kurios bent jau leidžia prašytojui ginčyti saugios trečiosios šalies sąvokos taikymą remiantis tuo, kad ð trečioji šalis nėra saugi jo konkrečiomis aplinkybėmis ï jis patirtų kankinimus, žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį arba baudimą. ð Prašytojui taip pat leidžiama ginčyti sąsajos tarp jo ir trečiosios šalies pagal šios dalies a punktą buvimą. ï

3.           Įgyvendindamos tik šiuo straipsniu pagrįstą sprendimą, valstybės narės:

a)      atitinkamai informuoja prašytoją; ir

b)      išduoda jam dokumentą, informuojantį trečiosios šalies valdžios institucijas tos šalies kalba, kad prašymas nebuvo iš esmės išnagrinėtas.

4.           Jeigu trečioji šalis neleidžia ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojui atvyktiįvažiuoti į savo teritoriją, valstybės narės turi užtikrinati, kad prašytojas turėtų galimybę dalyvauti procedūroje pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas.

5.           Valstybės narės periodiškai praneša Komisijai apie šalis, kurioms taiko šią sąvoką pagal šio straipsnio nuostatas.

ê 2005/85/EB 36 straipsnis

ð naujas

39 straipsnis

Europos saugios trečiosios šalies saugių trečiųjų šalių sąvoka

1.           Valstybės narės gali numatyti, kad ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo ir prašytojo saugumo konkrečiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta II skyriuje, nagrinėjimas nevykdomas arba vykdomas iš dalies tais atvejais, kai kompetentinga institucija remdamasi faktais nusprendžia, kad ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojas neteisėtainelegaliai siekia atvyktiįvažiuoti arba atvykoįvažiavo į jos teritoriją iš saugios trečiosios šalies pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.           Trečioji šalis gali būti laikoma saugia trečiąja šalimi taikant 1 dalį tik tuo atveju, jeigu:

a)      ji yra ratifikavusi Ženevos konvenciją ir laikosi jos nuostatų be jokių geografinių apribojimų;

b)      ji turi teisės aktuose nurodytą prieglobsčio tvarkąprocedūrą; ir

c)      ji yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir laikosi jos nuostatų, įskaitant reikalavimus, susijusius su veiksmingomis teisės gynimo priemonėmis; ir

d)      Taryba ją priskyrė tokioms šalims pagal 3 dalį.

3.           Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma gali priimti arba pakeisti bendrą trečiųjų šalių, kurios laikomos saugiomis trečiosiomis šalimis taikant 1 dalį, sąrašą.

43.         Atitinkamos valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose nustato šio straipsnio 1 dalies nuostatų ir sprendimų pasekmių įgyvendinimo detales, remdamosi Ženevos konvencijos pabėgėlių negrąžinimo principu, taip pat numato šio straipsnio taikymo išimtis dėl humanitarinių arba politinių priežasčių arba dėl viešosios tarptautinės teisės.

54.         Įgyvendindamos sprendimą, pagrįstą tik šiuo straipsniu, susijusios valstybės narės:

a)      atitinkamai informuoja prašytoją; ir

b)      išduoda jam dokumentą, informuojantį trečiosios šalies valdžios institucijas tos šalies kalba, kad prašymas nebuvo iš esmės išnagrinėtas.

65.         Jeigu saugi trečioji šalis prieglobsčio prašytojo pakartotinaiatgal nepriima, valstybės narės užtikrina, kad suteikiama galimybė pradėti procedūrą pagal II dalyje nurodytus pagrindinius principus ir garantijas.

ò naujas

6.           Valstybės narės periodiškai praneša Komisijai apie šalis, kurioms taiko šią sąvoką pagal šio straipsnio nuostatas.

ê 2005/85/EB 36 straipsnis

7.           Valstybės narės, kurios trečiąsias šalis yra priskyrusios saugioms šalims pagal nacionalinės teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., ir remdamosi 2 dalies a–c punktų kriterijais, gali šioms trečiosioms šalims taikyti 1 dalį iki tol, kol Taryba priims bendrąjį sąrašą pagal 3 dalį.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

IV skirsnis

40 32 straipsnis

PaskesniVėlesni prašymai

1.           Jeigu asmuo, kuris paprašėkreipėsi ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio valstybėje narėje, pateikia papildomų nusiskundimų arba paskesnįvėlesnį prašymą toje pačioje valstybėje narėje, valstybė narė ð nagrinėja ï gali nagrinėti šiuos papildomus nusiskundimus arba su paskesniuvėlesnio prašymuo susijusią informacijądetales, remdamasi ankstesnio prašymo nagrinėjimu, peržiūrimo sprendimo nagrinėjimu arba apeliacija, jeigu kompetentingos institucijos gali atsižvelgtiatsižvelgia į visąas informacijądetales, kuria pagrįstiesančias papildomiuose nusiskundimaiuose arba paskesnisvėlesnisame prašymase, ir jąas pagal tai svarsto.

2.           Be to, valstybės narės gali taikyti konkrečią procedūrą, kaip nurodyta 3 dalyje, jeigu asmuo pateikia vėlesnį prieglobsčio prašymą:

a)      po to, kai jo ankstesnis prašymas buvo atsiimtas arba jo buvo atsisakyta pagal 19 ar 20 straipsnį;

b)      po to, kai dėl ankstesnio prašymo buvo priimtas sprendimas. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti taikyti šią procedūrą tik po to, kai priimamas galutinis sprendimas.

2. 3.       ð Siekiant priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo pagal 33 straipsnio 2 dalies d punktą, ï paskesnisVėlesnis ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymas pirmiausia turi būti preliminariai išnagrinėjamastas, siekiant nustatyti, ar po to, kai buvo atsiimtas ankstesnis prašymas arba po to, kai buvo priimtas sprendimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies b punkte, dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujosų informacijosdetalių arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu dėl Ö prašytojo Õ jo priskyrimolaikymo prie pabėgėliųu ð arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų ï pagal Direktyvą […/…/ES] [Priskyrimo direktyvą] 2004/83/EB.

3. 4.       Jeigu po šio straipsnio 23 dalyje nurodyto preliminaraus nagrinėjimo Ö prieinama prie išvados, kad Õ Ö atsirado Õ atsiranda naujosų informacijosdetalių arba duomenų arba juos Ö pateikė Õ pateikia prašytojas ir dėl totai labai padidėjaina tikimybėę, kad prašytojas gali būti laikomas pabėgėliupriskirtas prie pabėgėlių ð arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų ï pagal Direktyvą Ö […/…/ES] [Priskyrimo direktyvą] Õ 2004/83/EB, prašymas toliau nagrinėjamas pagal II skyrių. Ö Valstybės narės taip pat gali numatyti kitas priežastis, dėl kurių paskesnisvėlesnis prašymas nagrinėjamas toliau. Õ

5.           Pagal nacionalinės teisės aktus valstybės narės gali toliau nagrinėti vėlesnį prašymą, jeigu yra kitų priežasčių, dėl kurių procedūra turi būti atnaujinta.

4. 6.       Valstybės narės gali nuspręsti toliau nagrinėti prašymą, tik tuomet, jeigu atitinkamas prašytojas ankstesnės procedūros metu ne dėl savo kaltės negalėjo patvirtinti šio straipsnio 2 ir 3 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos padėtiessituacijos, visų pirma pasinaudodamas savo teise į veiksmingą teisės gynimo priemonę pagal 46 39 straipsnį.

ò naujas

5.           Jeigu paskesnis prašymas pagal šį straipsnį toliau nenagrinėjamas, jis pagal 33 straipsnio 2 dalies d punktą laikomas nepriimtinu.

ê 2005/85/EB

ð naujas

6. 7.       Šiame straipsnyje nurodyta procedūra taip pat gali būti taikoma tuo atveju, kai:

a)      priklausomas asmuo pateikia prašymą po to, kai pagal 7 6 straipsnio 2 3 dalį jis davė sutikimą, kad jo byla būtų jo vardu pateikto prašymo dalismi ð , ir (arba) ï

b)      ðsantuokos nesudaręs nepilnametis pateikia prašymą po to, kai pagal 7 straipsnio 5 dalies c punktą jo vardu pateiktas prašymas ï .

ð Šiais atvejais ï Šiuo atveju šio straipsnio 2 3 dalyje nurodytuas preliminarius nagrinėjimuas siekiama nustatyti, ar yraapima faktų, susijusių su priklausomo asmens ð arba santuokos nesudariusio nepilnamečio ï padėtimisituacija, kurie pateisintų atskirą prašymą, nagrinėjimą.

ò naujas

7.           Jeigu asmuo, kurio atžvilgiu turi būti įvykdytas sprendimas dėl perdavimo pagal Reglamentą (ES) [.../...] [Dublino reglamentą], pateikia papildomų nusiskundimų arba paskesnį prašymą perduodančioje valstybėje narėje, tuos nusiskundimus arba paskesnius prašymus nagrinėja atsakinga valstybė narė, kaip apibrėžta Reglamente (ES) [.../...] [Dublino reglamente], pagal šią direktyvą.

41 straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos atmetus paskesnį prašymą arba jį pripažinus nepriimtinu

Jeigu po galutinio sprendimo laikyti prašymą nepriimtinu pagal 40 straipsnio 5 dalį arba po galutinio sprendimo atmesti paskesnį prašymą kaip nepagrįstą, asmuo toje pačioje valstybėje narėje pateikia naują tarptautinės apsaugos prašymą, valstybės narės gali:

a)           padaryti teisės likti teritorijoje išimtį, jeigu sprendžiančioji institucija įsitikinusi, kad dėl sprendimo dėl grąžinimo asmuo nebus tiesiogiai arba netiesiogiai grąžinamas pažeidžiant tos valstybės narės tarptautinius arba Sąjungos įsipareigojimus;

b)           numatyti, kad nagrinėjimo procedūra būtų paspartinta pagal 31 straipsnio 6 dalies f punktą; tokiu atveju valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus taip pat gali nukrypti nuo vykdant paspartintas procedūras paprastai taikomų terminų;

c)           pagal nacionalinės teisės aktus nukrypti nuo vykdant priimtinumo procedūras, numatytas pagal 33 ir 34 straipsnius, paprastai taikomų terminų.

ê 2005/85/EB

33 straipsnis

Neatvykimas

Valstybės narės gali laikytis tos pačios arba priimti naują procedūrą, numatytą 32 straipsnyje, tuo atveju, kai prašytojas pateikė prieglobsčio prašymą vėlesne data, tyčia arba dėl didelio aplaidumo neatvykęs į priėmimo centrą arba į kompetentingas institucijas nurodytu laiku.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

42 34 straipsnis

Procedūrinės taisyklės

1.           Valstybės narės užtikrina, kad ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojai, kurių prašymams taikomas preliminarus nagrinėjimas pagal 40 32 straipsnį, naudotųsijasi 12 10 straipsnio 1 dalyje numatytomis garantijomis.

2.           Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti taisykles dėl preliminaraus nagrinėjimo pagal 40 32 straipsnį. Pagal šias taisykles, inter alia, galima:

a)      įpareigoti atitinkamą prašytoją nurodyti faktus ir pagrįsti įrodymus, dėl kurių būtų pateisinama nauja procedūrakurie pateisintų naują procedūrą;

b)      paprašyti atitinkamo prašytojo pateikti naujos informacijos per tam tikrą laiką, po kurio jis tokią informaciją gavo;

b c)   leisti, kad būtų atliktas preliminarus nagrinėjimas, grindžiamas tik raštu pateiktais dokumentais be asmeninio pokalbio ð , išskyrus 40 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus ï .

ÖDėl šiųŠios Õ taisyklių sąlygos neturi atimti iš prieglobsčio prašytojaių nepraranda galimybės pradėti procedūrą iš naujo, taip pat tokia galimybė neturi faktiškai nepanaikinamapanaikinti arba griežtai neapribojamaapriboti tokios galimybės.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad:

a)      prašytojui tinkamu būdu būtų pranešta apie preliminaraus nagrinėjimo rezultatus ir tuo atveju, kai prašymas toliau nenagrinėjamas, nurodytos to priežastys ir apeliacijos arba sprendimo peržiūrėjimo galimybės.;

b)      jeigu susiklosto viena iš 32 straipsnio 2 dalyje nurodytų situacijų, sprendžiančioji institucija toliau nedelsdama nagrinėja vėlesnį prašymą, remdamasi II skyriaus nuostatomis.

V skirsnis

43 35 straipsnis

Pasienio procedūros

1.           Pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas valstybės narės gali numatyti procedūras, siekdamos priimti sprendimus valstybių narių pasienyje arba tranzito zonose dėl:

a)      tose vietose pateiktoų prašymoų ð priimtinumo ï ð pagal 33 straipsnį ï .; ð ir (arba) ï

ò naujas

b)      prašymo esmės vykdant paspartintą procedūrą pagal 31 straipsnio 6 dalį.

ê 2005/85/EB

ð naujas

2.           Tačiau, kai nėra 1 dalyje nurodytų procedūrų, valstybės narės, taikydamos šio straipsnio nuostatas ir pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., gali laikytis procedūrų, nukrypstančių nuo II skyriuje aprašytų pagrindinių principų ir garantijų, siekdamos pasienyje arba tranzito zonose priimti sprendimą, ar prieglobsčio prašytojas, kuris atvyko ir pateikė prieglobsčio prašymą toje vietoje, gali įvažiuoti į jų teritoriją.

3.           2 dalyje nurodytos procedūros visų pirma užtikrina, kad atitinkami asmenys:

a)      galėtų pasilikti valstybės narės pasienyje arba tranzito zonose, nepažeidžiant 7 straipsnio;

b)      būtų nedelsiant informuojami apie savo teises ir pareigas, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)      jeigu reikia, turėtų galimybę gauti vertimo paslaugas, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies b punkte;

d)      prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą tokios procedūros metu, būtų apklausiami per pokalbį dėl prieglobsčio prašymo asmenų, turinčių pakankamų žinių apie atitinkamus reikalavimus, taikomus prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje, kaip nurodyta 12, 13 ir 14 straipsniuose;

e)      galėtų pasitarti su patarėju teisės klausimais arba patarėju, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje;

f)       turėtų paskirtą atstovą nelydimo nepilnamečio atveju, kaip nurodyta 17 straipsnio 1 dalyje, jeigu netaikoma 17 straipsnio 2 arba 3 dalis.

Be to, tuo atveju, kai kompetentinga institucija neišduoda leidimo įvažiuoti, ši kompetentinga institucija nurodo faktines ir teisines priežastis, kodėl prieglobsčio prašymas laikomas nepagrįstu arba nepriimtinu.

2. 4.       Valstybės narės užtikrina, kad sprendimas pagal šio straipsnio 1 2 dalyje numatytas procedūras būtų priimtas per pagrįstą laikotarpį. Jeigu sprendimas nebuvo priimtas per keturias savaites, prieglobsčio prašytojui turi būti išduotas leidimas atvyktiįvažiuoti į valstybės narės teritoriją, kad jo prašymas galėtų būtų svarstomas pagal kitas šios direktyvos nuostatas.

3. 5.       Ypatingais atvykimo atvejais arba Jeigukai atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymus pasienyje arba tranzito zonoje, kai šio straipsnio 1 dalies nuostatų arba 2 ir 3 dalyse nurodytos konkrečios procedūros taikymas tampa praktiškai neįmanomas, tos procedūros gali taip pat būti taikomos tuo atveju ir iki to laiko, kol šie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės yra normaliai apgyvendinti vietovėse, esančiose arti pasienio arba tranzito zonos.

ê 2005/85/EB

36 straipsnis

Europos saugių trečiųjų šalių sąvoka

1.           Valstybės narės gali numatyti, kad prieglobsčio prašymo ir prašytojo saugumo konkrečiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta II skyriuje, nagrinėjimas nevykdomas arba vykdomas iš dalies tais atvejais, kai kompetentinga institucija remdamasi faktais nusprendžia, kad prieglobsčio prašytojas nelegaliai siekia įvažiuoti arba įvažiavo į jos teritoriją iš saugios trečiosios šalies pagal 2 dalį.

2.           Trečioji šalis gali būti laikoma saugia trečiąja šalimi taikant 1 dalį tik tuo atveju, jeigu:

a)      ji yra ratifikavusi Ženevos konvenciją ir laikosi jos nuostatų be jokių geografinių apribojimų;

b)      ji turi teisės aktuose nurodytą prieglobsčio procedūrą; ir

c)      ji yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir laikosi jos nuostatų, įskaitant reikalavimus, susijusius su veiksmingomis teisės gynimo priemonėmis; ir

d)      Taryba ją priskyrė tokioms šalims pagal 3 dalį.

3.           Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma gali priimti arba pakeisti bendrą trečiųjų šalių, kurios laikomos saugiomis trečiosiomis šalimis taikant 1 dalį, sąrašą.

4.           Atitinkamos valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose nustato 1 dalies nuostatų ir sprendimų pasekmių įgyvendinimo detales, remdamosi Ženevos konvencijos pabėgėlių negrąžinimo principu, taip pat numato šio straipsnio taikymo išimtis dėl humanitarinių arba politinių priežasčių arba dėl viešosios tarptautinės teisės.

5.           Įgyvendindamos sprendimą, pagrįstą tik šiuo straipsniu, susijusios valstybės narės:

a)      atitinkamai informuoja prašytoją; ir

b)      išduoda jam dokumentą, informuojantį trečiosios šalies valdžios institucijas tos šalies kalba, kad prašymas nebuvo iš esmės išnagrinėtas.

6.           Jeigu saugi trečioji šalis prieglobsčio prašytojo atgal nepriima, valstybės narės užtikrina, kad suteikiama galimybė pradėti procedūrą pagal II dalyje nurodytus pagrindinius principus ir garantijas.

7.           Valstybės narės, kurios trečiąsias šalis yra priskyrusios saugioms šalims pagal nacionalinės teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., ir remdamosi 2 dalies a–c punktų kriterijais, gali šioms trečiosioms šalims taikyti 1 dalį iki tol, kol Taryba priims bendrąjį sąrašą pagal 3 dalį.

ê 2005/85/EB

ð naujas

IV SKYRIUS

ð Tarptautinės apsaugos ï Pabėgėlio statuso panaikinimo tvarkaprocedūros

44 37 straipsnis

ð Tarptautinės apsaugos ï Pabėgėlio statuso panaikinimas

Valstybės narės užtikrina, kad ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statuso konkrečiam asmeniui panaikinimo nagrinėjimas gali būti pradėtas, kai atsiranda naujos informacijosnaujų detalių arba duomenų, rodančių, kad yra priežasčių persvarstyti ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statuso pagrįstumą.

45 38 straipsnis

Procedūrinės taisyklės

1.           Valstybės narės užtikrina, kad jeigu kompetentinga institucija svarsto, ar panaikinti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statusą pagal Direktyvos […/…/ES] [Priskyrimo direktyvos] 2004/83/EB 14 ð arba 19 ï straipsnį, atitinkamas asmuo naudojasiasi šiomis garantijomis:

a)      jis turi būti informuotas raštu, kad kompetentinga institucija persvarsto jo laikymą tinkamu ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statusui, ir kokios yra to persvarstymo priežastys;

b)      jam turi būti suteikta galimybė asmeninio pokalbio metu pagal 12 10 straipsnio 1 dalies b punktą ir 14, 15, ð 16 ï ir 17 12, 13 bei 14 straipsnius arba raštu pateiktame pareiškime nurodyti priežastis, kodėl jam neturėtų būti panaikintas ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statusas.

Be to, valstybės narės užtikrina, kad pagal šią procedūrą:

a)      kompetentinga institucija galėtųi gauti tikslią naujausią informaciją iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, atitinkamais atvejais iš JTVPRK ð ir Europos prieglobsčio paramos biuro ï, dėl bendros padėties, vyraujančios atitinkamų asmenų kilmės šalyse; ir

b)      kai informacija yra surenkama apie konkretų atvejį surenkama norint persvarstyti ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statusą, ji nebūtų gauta iš persekiotojo (-persekiotojų) ð arba didelę žalą sukėlusio (-ių) subjekto (-ų) ï tokiu būdu, kad toks (-ie) persekiotojas (-persekiotojai) ð arba didelę žalą sukėlęs (-ę) subjektas (-ai) ï būtų tiesiogiai informuotas (-i) apie tą faktą, kad tas asmuo yra ð tarptautinės apsaugos gavėjas ï pabėgėlis, kurio statusas yra svarstomas, ir kad dėl to nekiltųtai nesukeltų fizinio susidorojimo su tuo asmeniu ir nuo jo priklausomais asmenimis grėsmės, arba nesąlygotų grėsmės jo šeimos narių, tebegyvenančių kilmės šalyje, laisvei ir saugumui.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos sprendimas panaikinti ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statusą būtų pateiktas raštu. Faktinės ir teisinės priežastys nurodomos sprendime, o informacija, kaip apskųsti sprendimą, turi būti pateikiamata raštu.

3.           Kai kompetentinga institucija priima sprendimą panaikinti ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statusą, taip pat taikomi 20 15 straipsniso 2 dalis, ð 22 straipsnis, ï 2316 straipsnio 1 dalis ir 29 21 straipsnis.

4.           Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, valstybės narės gali nuspręsti, kad ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statusas nustoja teisiškai galioti, jį panaikinus pagal Direktyvos 2004/83/EB 11 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktus arba jeigu ð tarptautinės apsaugos gavėjas ï pabėgėlis nedviprasmiškai atsisakė savo pripažinimo ð tarptautinės apsaugos gavėju ï pabėgėliu. ð Valstybės narės gali taip pat numatyti, kad tarptautinės apsaugos statusas nustoja teisiškai galioti, jeigu tarptautinės apsaugos gavėjas gavo tos valstybės narės pilietybę. ï

V SKYRIUS

Apeliacinės procedūros

46 39 straipsnis

Teisė į veiksmingą teisės gynimo priemonę

1.           Valstybės narės užtikrina, kad ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę, kuriaą galėtų naudotispanaudoti teisme, kad galėtų apskųsti:

a)      sprendimą, priimtą dėl ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo, įskaitant sprendimą:

ò naujas

i)        laikyti prašymą nepagrįstu, kad būtų suteiktas pabėgėlio statusas ir (arba) papildomos apsaugos statusas;

ê 2005/85/EB

ð naujas

ii i)     laikyti prašymą nepriimtinu pagal 33 25 straipsnio 2 dalį;

iii ii)    priimtą valstybės narės pasienyje arba tranzito zonose, kaip nurodyta 43 35 straipsnio 1 dalyje;

iii)      nenagrinėti prašymo pagal 36 straipsnį;

b)      atsisakymą atnaujinti prašymo nagrinėjimą po jo nutraukimo pagal 27 19 ir 28 20 straipsnius;

c)      sprendimą toliau nenagrinėti vėlesnio prašymo pagal 32 ir 34 straipsnius;

d)      sprendimą neišduoti leidimo įvažiuoti pagal 35 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą;

c e)    sprendimą panaikinti ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statusą pagal 45 38 straipsnį.

ò naujas

2.           Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kuriuos sprendžiančioji institucija pripažįsta asmenimis, kuriems gali būti suteikta papildoma apsauga, turėtų teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kad galėtų apskųsti sprendimą laikyti prašymą nepagrįstu, kad būtų suteiktas pabėgėlio statusas.

Kol laukiama apeliacinių procedūrų rezultato, atitinkamas asmuo turi teisę naudotis pagal Direktyvą […/.../ES] [Priskyrimo direktyvą] papildomos apsaugos gavėjams užtikrinamomis teisėmis ir pareigomis.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmingą teisės gynimo priemonę būtų numatytas išsamus faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant ex nunc nagrinėjimą, pagal Direktyvą […/.../ES] [Priskyrimo direktyvą], bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.

ê 2005/85/EB

ð naujas

4. 2.       Valstybės narės numato ð pagrįstus ï terminus ir kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisės gynimo priemonę pagal šio straipsnio 1 dalį.

ò naujas

Dėl terminų prašytojai nepraranda galimybės naudotis veiksminga teisės gynimo priemone, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, ir jiems tai padaryti netampa pernelyg sudėtinga.

Valstybės narės taip pat gali numatyti pagal 43 straipsnį priimtų sprendimų ex officio peržiūrą.

ê 2005/85/EB

3.           Prireikus valstybės narės numato taisykles pagal savo tarptautinius įsipareigojimus, taikomas nagrinėjant:

a)      klausimą, ar dėl 1 dalyje numatytos teisės gynimo priemonės prašytojams būtų leista pasilikti atitinkamoje valstybėje narėje laukiant rezultatų;

b)      galimybę pasinaudoti teisine teisės gynimo priemone arba apsaugos priemonėmis, jeigu pagal 1 dalyje numatytą teisės gynimo priemonę prašytojui nėra leidžiama pasilikti atitinkamoje valstybėje narėje laukiant rezultatų. Valstybės narės taip pat gali numatyti ex officio teisės gynimo priemonę;

c)      skundo dėl sprendimo priežastis pagal 25 straipsnio 2 dalies c punktą, laikantis metodologijos, taikomos pagal 27 straipsnio 2 dalies b ir c punktus.

ò naujas

5.           Nepažeisdamos šio straipsnio 6 dalies, valstybės narės leidžia prašytojams likti jų teritorijoje, kol baigiasi laikotarpis, per kurį jie gali pasinaudoti teise į veiksmingą teisės gynimo priemonę, arba, jeigu šia teise buvo pasinaudota, kol laukiama priemonės rezultato.

6.           Kai taikant bet kurią iš 31 straipsnio 6 dalies a–g punktuose nurodytų aplinkybių priimamas sprendimas prašymą laikyti nepagrįstu arba kai pagal 33 straipsnio 2 dalies a arba d punktą priimamas sprendimas prašymą laikyti nepriimtinu, ir kai pagal nacionalinės teisės aktus nenumatyta teisė likti valstybėje narėje, kol laukiama teisės gynimo priemonės rezultato, atitinkamo prašytojo prašymu arba savo iniciatyva teismas turi įgaliojimus nutarti, ar prašytojas gali likti valstybės narės teritorijoje.

Ši dalis netaikoma 43 straipsnyje nurodytoms procedūroms.

7.           Valstybės narės leidžia prašytojui likti teritorijoje, kol laukiama šio straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros siekiant nutarti, ar prašytojas gali likti valstybės narės teritorijoje, rezultato.

8.           Šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis nepažeidžiamas Reglamento (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamento] 26 straipsnis.

ê 2005/85/EB

9. 4.       Valstybės narės gali nustatyti terminus teismui nagrinėti sprendžiančiosios institucijos sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį.

5.           Jei prašytojui buvo suteiktas statusas, pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę suteikiantis tokias pat teises ir privilegijas kaip ir pabėgėlio statusas pagal Direktyvą 2004/83/EB, gali būti laikoma, kad prašytojui suteikta veiksminga teisės gynimo priemonė, jeigu teismas nusprendžia, kad teisės gynimo priemonė pagal 1 dalį yra netaikytina arba greičiausiai nebus sėkmingai panaudota, remiantis nepakankamu prašytojo interesu padėti nagrinėjimui.

10. 6.     Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose taip pat gali nustatyti sąlygas, pagal kurias būtų daroma prielaida, kad prašytojas netiesiogiai atsiėmė arba atsisakė teisės gynimo priemonės pagal šio straipsnio 1 dalį, bei taisykles dėl procedūros, kurios reikia laikytis.

VI SKYRIUS

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

47 40 straipsnis

Viešųjų institucijų galimybė apskųsti

Ši direktyva neturi įtakos viešųjų institucijų galimybei apskųsti administracinius ir (arba) teismo sprendimus, kaip numatyta nacionalinės teisės aktuose.

48 41 straipsnis

Konfidencialumas

Valstybės narės užtikrina, kad šią direktyvą įgyvendinančios valdžios institucijos laikytųsi konfidencialumo principo, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktuose, dėl bet kokios vykstant darbui gautos informacijos.

ò naujas

49 straipsnis

Bendradarbiavimas

Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę ryšių palaikymo instituciją ir praneša jos adresą Komisijai. Komisija perduoda tą informaciją kitoms valstybėms narėms.

Bendradarbiaudamos su Komisija valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių tiesioginiam bendradarbiavimui užmegzti ir kompetentingų institucijų keitimuisi informacija užtikrinti.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

50 42 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 1 d. ð ........[13] ï Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip valstybės narės taiko šią direktyvą, ir pateikia pasiūlymus dėl reikalingų pakeitimų. Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, reikalingą tokiaios ataskaitaios parengtimui. Pateikusi šią ataskaitą, Komisija mažiausiai kartą per ð penkerius ï dvejus metus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip valstybės narės taiko šią direktyvą.

51 43 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.           Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotųpriima įstatymaius ir kitius teisės aktaius, būtinikurie, kadįsigalioję Ö straipsnių […] [straipsnių, kurie, palyginti su ankstesne direktyva, pakeisti iš esmės] būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [...] Õ iki 2007 m. gruodžio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Dėl 15 straipsnio valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. gruodžio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai Jjos nedelsdamos Ö pateikia Õ praneša Komisijai Ö tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę Õ.

ò naujas

2.           Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 31 straipsnio 3 dalies būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [treji metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

3.           Valstybės narės, priimdamostvirtindamos Ö šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas Õ šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. ÖJos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, panaikinamą šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką ir suformuluoja minėtą teiginį. Õ

4.           Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų Ö pagrindinių Õ nuostatų tekstus Ö bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę Õ.

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

ð naujas

52 44 straipsnis

Pereinamojoasis laikotarpios nuostatos

Valstybės narės taiko 51 straipsnio 1 dalyje 43 straipsnyje Ö nurodytus Õ minėtus įstatymus ir kitus teisės aktus ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymams, pateiktiems po ð […] ï 2007 m. gruodžio 1 d., ir ð tarptautinės apsaugos ï pabėgėlio statuso panaikinimo procedūroms, pradėtoms po ð […] ï 2007 m. gruodžio 1 d. ð Iki […] pateikti prašymai ir iki […] pradėtos pabėgėlio statuso panaikinimo procedūros reglamentuojamos įstatymais ir kitais teisės aktais, priimtais pagal Direktyvą 2005/85/EB. ï

ò naujas

Po [...] pateiktiems tarptautinės apsaugos prašymams valstybės narės taiko 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus. Iki [...] pateikti prašymai reglamentuojami įstatymais ir kitais teisės aktais pagal Direktyvą 2005/85/EB.

ê

53 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2005/85/EB yra panaikinama valstybėse narėse, kurioms ši direktyva privaloma, nuo [dienos, einančios po šios direktyvos 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos] nepažeidžiant valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminu, numatytu II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

ê 2005/85/EB

54 45 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

ê

[...] straipsniai taikomi nuo [dienos, einančios po nurodytosios 51 straipsnio 1 dalyje].

ê 2005/85/EB (pritaikytas)

55 46 straipsnis

Adresatai

Pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį Šši direktyva Ö pagal Sutartis Õ yra skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

ê 2005/85/EB

I PRIEDAS

"Sprendžiančiosios institucijos" sąvokos apibrėžimas

Įgyvendindama šios direktyvos nuostatas, jeigu ir toliau taikomos 1996 m. Pabėgėlių akto (su pakeitimais) 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, Airija gali laikyti, kad:

- "sprendžiančioji institucija", numatyta šios direktyvos 2 straipsnio e punkte – tai Pabėgėlių prašymų komisaro tarnyba, nagrinėjanti, ar prašytojas atitinkamai turėtų ar neturėtų būti pripažintas pabėgėliu, ir

- į "pirmosios instancijos sprendimą", numatytą šios direktyvos 2 straipsnio e punkte, taip pat turi būti įtrauktos Pabėgėlių prašymų komisaro rekomendacijos, ar prašytojas atitinkamai turi ar neturi būti pripažintas pabėgėliu.

Airija praneš Komisijai apie bet kokius 1996 m. Pabėgėlių akto (su pakeitimais) 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimus.

I II PRIEDAS

Priskyrimas prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims, taikant 37 straipsnio 1 dalį 29 straipsnį ir 30 straipsnio 1 dalį

Šalis laikoma saugia kilmės šalimi, kai, atsižvelgiant į teisinę padėtį, teisės aktų taikymą demokratinėje sistemoje ir bendras politines aplinkybes, gali būti įrodyta, kad joje iš esmės ir sistemingai nevykdomi persekiojimai, kaip apibrėžta Direktyvos […/…/ES] [Priskyrimo direktyvos] 2004/83/EB 9 straipsnyje, nėra kankinimo arba žiauraus ar žeminamončio elgesio ar baudimo atvejų; ir nėra nesirenkamojo smurtochaotiškų smurto veiksmų, galinčioų kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto padėties metu, grėsmės.

Atliekant tokį vertinimą, turi būti atsižvelgta, inter alia, į tai, kokio masto apsauga nuo persekiojimo ar netinkamo elgesio užtikrinama:

a) taikant atitinkamus šalies įstatymus ir teisės aktus ir kokiu būdu jie taikomi;

b) laikantis Europos konvencijoje dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir (arba) Tarptautinio civilinių ir politinių teisių pakte ir (arba) Konvencijoje prieš kankinimą išdėstytų teisių ir laisvių, visų pirma tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal minėtos Europos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį;

c) pagal Ženevos konvenciją laikantisomasi asmens negrąžinimo principo;

d) numatantoma veiksmingų teisės gynimo priemonių, taikytinų kovojant su tokiais teisių ir laisvių pažeidimais, sistema.

ê 2005/85/EB

ð naujas

III PRIEDAS

"Prašytojo" arba "prieglobsčio prašytojo" sąvokos apibrėžimas

Įgyvendindindama šios direktyvos nuostatas, jeigu ir toliau taikomos 1992 m. lapkričio 26 d. "Ley 30/1992 de Régimen jurídico de las Administraciones Públicas y del Procedimiento Administrativo Común" ir 1998 m. liepos 13 d. "Ley 29/1998 reguladora de la Jurisdicción Contencioso-Administrativa", Ispanija gali laikyti, kad taikant V skyrių, šios direktyvos 2 straipsnio c punkte pateikta "prašytojo" arba "prieglobsčio prašytojo" sąvoka apima "apelianto" sąvoką, kaip nustatyta pirmiau minėtuose įstatymuose.

Apeliantui suteikiamos tokios pačios garantijos kaip ir prašytojui arba prieglobsčio prašytojui, kaip nurodyta šioje direktyvoje, tam, kad jis galėtų naudotis teise į veiksmingą teisės gynimo priemonę, numatytą V skyriuje.

Ispanija praneš Komisijai apie bet kokius svarbius pirmiau nurodyto įstatymo pakeitimus.

ê

II IV PRIEDAS

A dalis

Panaikinta direktyva (nurodyta 53 straipsnyje)

Tarybos direktyva 2005/85/EB || (OL L 326, 2005 12 13, p. 13)

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas (nurodyta 51 straipsnyje)

Direktyva || Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

2005/85/EB || Pirmas terminas: 2007 m. gruodžio 1 d. Antras terminas: 2008 m. gruodžio 1 d.

III PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2005/85/EB || Ši direktyva

1 straipsnis || 1 straipsnis

2 straipsnio a–c punktai || 2 straipsnio a–c punktai

- || 2 straipsnio d punktas

2 straipsnio d–f punktai || 2 straipsnio e–g punktai

- || 2 straipsnio h ir i punktai

2 straipsnio g punktas || 2 straipsnio j punktas

- || 2 straipsnio k ir l punktai

2 straipsnio h–k punktai || 2 straipsnio m–p punktai

- || 2 straipsnio q punktas

3 straipsnio 1 ir 2 dalys || 3 straipsnio 1 ir 2 dalys

3 straipsnio 3 dalis || -

3 straipsnio 4 dalis || 3 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || 4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa || -

4 straipsnio 2 dalies a punktas || 4 straipsnio 2 dalies a punktas

4 straipsnio 2 dalies b–d punktai || -

4 straipsnio 2 dalies e punktas || 4 straipsnio 2 dalies b punktas

4 straipsnio 2 dalies f punktas || -

- || 4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 3 dalis || 4 straipsnio 4 dalis

- || 4 straipsnio 5 dalis

5 straipsnis || 5 straipsnis

6 straipsnio 1 dalis || 6 straipsnio 1 dalis

- || 6 straipsnio 2–4 dalys

6 straipsnio 2 ir 3 dalys || 7 straipsnio 1 ir 2 dalys

- || 7 straipsnio 3 dalis

- || 7 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 4 dalis || 7 straipsnio 5 dalis

6 straipsnio 5 dalis || -

- || 8 straipsnis

7 straipsnio 1 ir 2 dalys || 9 straipsnio 1 ir 2 dalys

- || 9 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 1 dalis || 10 straipsnio 1 dalis

- || 10 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 2 dalies a–c punktai || 10 straipsnio 3 dalies a–c punktai

- || 10 straipsnio 3 dalies d punktas

8 straipsnio 3 ir 4 dalys || 10 straipsnio 4 ir 5 dalys

9 straipsnio 1 dalis || 11 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa || 11 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa || -

9 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa || 11 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

9 straipsnio 3 dalis || 11 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 1 dalies a–c punktai || 12 straipsnio 1 dalies a–c punktai

- || 12 straipsnio 1 dalies d punktas

10 straipsnio 1 dalies d ir e punktai || 12 straipsnio 1 dalies e ir f punktai

10 straipsnio 2 dalis || 12 straipsnio 2 dalis

11 straipsnis || 13 straipsnis

12 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || 14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa || -

- || 14 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos

12 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa || 14 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa

12 straipsnio 2 dalies a punktas || 14 straipsnio 2 dalies a punktas

12 straipsnio 2 dalies b punktas || -

12 straipsnio 2 dalies c punktas || -

12 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa || 14 straipsnio 2 dalies b punktas

12 straipsnio 3 dalies antra pastraipa || 14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

12 straipsnio 4–6 dalys || 14 straipsnio 3–5 dalys

13 straipsnio 1 ir 2 dalys || 15 straipsnio 1 ir 2 dalys

13 straipsnio 3 dalies a punktas || 15 straipsnio 3 dalies a punktas

- || 15 straipsnio 3 dalies b punktas

13 straipsnio 3 dalies b punktas || 15 straipsnio 3 dalies c punktas

- || 15 straipsnio 3 dalies d punktas

- || 15 straipsnio 3 dalies e punktas

13 straipsnio 4 dalis || 15 straipsnio 4 dalis

13 straipsnio 5 dalis || -

- || 16 straipsnis

14 straipsnis || -

- || 17 straipsnis

- || 18 straipsnis

- || 19 straipsnis

15 straipsnio 1 dalis || 22 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 2 dalis || 20 straipsnio 1 dalis

- || 20 straipsnio 2–4 dalys

- || 21 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 3 dalies a punktas || -

15 straipsnio 3 dalies b ir c punktai || 21 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

15 straipsnio 3 dalies d punktas || -

15 straipsnio 3 dalies antra pastraipa || -

15 straipsnio 4–6 dalys || 21 straipsnio 3–5 dalys

- || 22 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || 23 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

16 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmas sakinys || 23 straipsnio 1 dalies antros pastraipos įžanginiai žodžiai

- || 23 straipsnio 1 dalies a punktas

16 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys || 23 straipsnio 1 dalies b punktas

16 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys || 23 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 2 dalies antras sakinys || -

- || 23 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 3 dalis || 23 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

16 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa || -

16 straipsnio 4 dalies antra ir trečia pastraipos || 23 straipsnio 4 dalies antra ir trečia pastraipos

- || 24 straipsnis

17 straipsnio 1 dalis || 25 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 2 dalies a punktas || 25 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 2 dalies b ir c punktai || -

17 straipsnio 3 dalis || -

17 straipsnio 4 dalis || 25 straipsnio 3 dalis

- || 25 straipsnio 4 dalis

17 straipsnio 5 dalis || 25 straipsnio 5 dalis

- || 25 straipsnio 6 dalis

17 straipsnio 6 dalis || 25 straipsnio 7 dalis

18 straipsnis || 26 straipsnis

19 straipsnis || 27 straipsnis

20 straipsnio 1 ir 2 dalys || 28 straipsnio 1 ir 2 dalys

- || 28 straipsnio 3 dalis

21 straipsnis || 29 straipsnis

22 straipsnis || 30 straipsnis

23 straipsnio 1 dalis || 31 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa || 31 straipsnio 2 dalis

- || 31 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 2 dalies antra pastraipa || 31 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

- || 31 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

23 straipsnio 3 dalis || 31 straipsnio 5 dalies įžanginiai žodžiai

- || 31 straipsnio 5 dalies a–c punktai

23 straipsnio 4 dalies a punktas || 31 straipsnio 6 dalies a punktas

23 straipsnio 4 dalies b punktas || -

23 straipsnio 4 dalies c punkto i papunktis || 31 straipsnio 6 dalies b punktas

23 straipsnio 4 dalies c punkto ii papunktis || -

23 straipsnio 4 dalies d punktas || 31 straipsnio 6 dalies c punktas

23 straipsnio 4 dalies e punktas || -

23 straipsnio 4 dalies f punktas || 31 straipsnio 6 dalies d punktas

23 straipsnio 4 dalies g punktas || 31 straipsnio 6 dalies e punktas

23 straipsnio 4 dalies h ir i punktai || -

23 straipsnio 4 dalies j punktas || 31 straipsnio 6 dalies f punktas

23 straipsnio 4 dalies k ir l punktai || -

23 straipsnio 4 dalies m punktas || 31 straipsnio 6 dalies g punktas

23 straipsnio 4 dalies n ir o punktai || -

- || 31 straipsnio 7 ir 8 dalys

24 straipsnis || -

- || 32 straipsnis (perkeltas 28 straipsnis)

25 straipsnis || 33 straipsnis

25 straipsnio 1 dalis || 33 straipsnio 1 dalis

25 straipsnio 2 dalies a–c punktai || 33 straipsnio 2 dalies a–c punktai

25 straipsnio 2 dalies d ir e punktai || -

25 straipsnio 2 dalies f ir g punktai || 33 straipsnio 2 dalies d ir e punktai

- || 34 straipsnis

26 straipsnis || 35 straipsnis

27 straipsnio 1 dalies a punktas || 38 straipsnio 1 dalies a punktas

- || 38 straipsnio 1 dalies b punktas

27 straipsnio 1 dalies b–d punktai || 38 straipsnio 1 dalies c–e punktai

27 straipsnio 2–5 dalys || 38 straipsnio 2–5 dalys

28 straipsnis || 32 straipsnis

29 straipsnis || -

30 straipsnio 1 dalis || 37 straipsnio 1 dalis

30 straipsnio 2–4 dalys || -

- || 37 straipsnio 2 dalis

30 straipsnio 5 ir 6 dalys || 37 straipsnio 3 ir 4 dalys

31 straipsnio 1 dalis || 36 straipsnio 1 dalis

31 straipsnio 2 dalis || -

31 straipsnio 3 dalis || 36 straipsnio 2 dalis

32 straipsnio 1 dalis || 40 straipsnio 1 dalis

32 straipsnio 2 dalis || -

32 straipsnio 3 dalis || 40 straipsnio 2 dalis

32 straipsnio 4 dalis || 40 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys

32 straipsnio 5 dalis || 40 straipsnio 3 dalies antras sakinys

32 straipsnio 6 dalis || 40 straipsnio 4 dalis

- || 40 straipsnio 5 dalis

32 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa || 40 straipsnio 6 dalies a punktas

- || 40 straipsnio 6 dalies b punktas

32 straipsnio 7 dalies antra pastraipa || 40 straipsnio 6 dalies antra pastraipa

- || 40 straipsnio 7 dalis

- || 41 straipsnis

33 straipsnis || -

34 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas || 42 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas

34 straipsnio 2 dalies b punktas || -

34 straipsnio 2 dalies c punktas || 42 straipsnio 2 dalies b punktas

34 straipsnio 3 dalies a punktas || 42 straipsnio 3 dalis

34 straipsnio 3 dalies b punktas || -

35 straipsnio 1 dalis || 43 straipsnio 1 dalies a punktas

- || 43 straipsnio 1 dalies b punktas

35 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies a–f punktai || -

35 straipsnio 4 dalis || 43 straipsnio 2 dalis

35 straipsnio 5 dalis || 43 straipsnio 3 dalis

36 straipsnio 1 dalis – 2 dalies c punktas || 39 straipsnio 1 dalis – 2 dalies c punktas

36 straipsnio 2 dalies d punktas || -

36 straipsnio 3 dalis || -

36 straipsnio 4–6 dalys || 39 straipsnio 3–5 dalys

- || 39 straipsnio 6 dalis

36 straipsnio 7 dalis || -

37 straipsnis || 44 straipsnis

38 straipsnis || 45 straipsnis

- || 46 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis

39 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiai || 46 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiai

39 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis || -

39 straipsnio 1 dalies b punktas || 46 straipsnio 1 dalies b punktas

39 straipsnio 1 dalies c ir d punktai || -

39 straipsnio 1 dalies e punktas || 46 straipsnio 1 dalies c punktas

- || 46 straipsnio 2 ir 3 dalys

39 straipsnio 2 dalis || 46 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

- || 46 straipsnio 4 dalies antra ir trečia pastraipos

39 straipsnio 3 dalis || -

- || 46 straipsnio 5–8 dalys

39 straipsnio 4 dalis || 46 straipsnio 9 dalis

39 straipsnio 5 dalis || -

39 straipsnio 6 dalis || 41 straipsnio 10 dalis

40 straipsnis || 47 straipsnis

41 straipsnis || 48 straipsnis

- || 49 straipsnis

42 straipsnis || 50 straipsnis

43 straipsnio pirma pastraipa || 51 straipsnio 1 dalis

- || 51 straipsnio 2 dalis

43 straipsnio antra ir trečia pastraipos || 51 straipsnio 3 ir 4 dalys

44 straipsnis || 52 straipsnio pirma pastraipa

- || 52 straipsnio antra pastraipa

- || 53 straipsnis

45 straipsnis || 54 straipsnis

46 straipsnis || 55 straipsnis

I priedas || -

II priedas || I priedas

III priedas || -

- || II priedas

- || III priedas

[1]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prieglobsčio politikos planas – Kompleksinis požiūris į apsaugą Europos Sąjungoje“, COM(2008) 360, 2008 6 17.

[2]               OL L 326, 2005 12 13, p. 13.

[3]               Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2005 m. gruodžio 1 d. Direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, taikymo, COM(2010) 465, 2010 9 8.

[4]               Europos imigracijos ir prieglobsčio paktas, Tarybos dokumentas Nr. 13440/08.

[5]               Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridėtas prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų pasiūlymo. Poveikio vertinimas, SEC(2009) 1376, 2009 10 21.

[6]               OL C […], […], p. […].

[7]               OL C […], […], p. […].

[8]               OL L 326, 2005 12 13, p. 13.

[9]               OL L 132, 2010 5 29, p. 11.

[10]             OL L 348, 2008 12 24, p. 98.

[11]             2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).

[12]             OL L 31, 2003 2 6, p. 18.

[13]             Praėjus ketveriems metams nuo šios direktyvos priėmimo.

Pakeistas pasiūlymas išsamiai paaiškinamas jį lyginant su 2009 m. Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2005/85/EB.

1 straipsnis

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

2 straipsnis

Palyginti su 2009 m. pasiūlymu, šis straipsnis pakeistas taip:

d)         prašytojo, kuriam reikia specialių procedūrinių garantijų, sąvokos apibrėžtyje:

i)       įtrauktas tikslesnis terminas „prašytojas, kuriam reikia specialių procedūrinių garantijų“ geriau parodo, kad įgyvendinant Prieglobsčio procedūrų direktyvą turi būti atsižvelgta į ypatingus poreikius;

ii)       įtraukti lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės atvejai, kai prašytojui gali prireikti specialių procedūrinių garantijų, atsižvelgiant į tai, kad šiais atvejais, inter alia, nagrinėjant prašymą ir ypač apklausiant asmenį per pokalbį turi būti užtikrinta, kad prašytojas galėtų pateikti su savo atveju susijusią informaciją; ir

iii)      paaiškinti tam tikri pagrindai: sąvoka „psichologinės problemos“ pakeista sąvoka „rimta fizinė, psichikos liga ar potrauminio streso sutrikimas“.

n)           pakeistame pasiūlyme išplėsta termino „atstovas“ taikymo sritis siekiant paaiškinti, kad, atsižvelgiant į konkrečią nacionalinę sistemą, nelydimam nepilnamečiui teisiškai atstovauti gali ne tik asmuo, bet ir organizacija;

q)           ši nauja paskesnio prašymo apibrėžtis būtina, siekiant geriau paaiškinti visame tekste išdėstytas paskesniems prašymams taikomas taisykles.

3 straipsnis

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

4 straipsnis

Pakeistu pasiūlymu įvesta svarbių pakeitimų siekiant supaprastinti taisykles ir palengvinti jų taikymą.

Paaiškinta, kad sprendžiančiajai institucijai turėtų būti suteikta tinkamų išteklių, įskaitant pakankamą skaičių kompetentingų darbuotojų, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis, ir kad sprendžiančiosios institucijos darbuotojai turėtų būti tinkamai parengti. Siekiant supaprastinti taisykles, taikomas mokymui, kurį reikia suteikti darbuotojams, pakeistas pasiūlymas suderintas su atitinkamomis Europos prieglobsčio paramos biuro reglamento (Reglamento (ES) Nr. 439/2010) taisyklėmis, darant nuorodą į to reglamento 6 straipsnio 4 dalies a–e punktus. Mokymui taikomas reikalavimas dabar apima šiuos aspektus:

a)           tarptautinės žmogaus teisės ir Sąjungos prieglobsčio srities acquis, įskaitant specialius teisinius ir teismų praktikos klausimus;

b)           nepilnamečių ir ypatingų poreikių turinčių pažeidžiamų asmenų pateiktų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo klausimai;

c)           apklausos per pokalbį metodai;

d)           medicininių ekspertizių ir teisinių išvadų naudojimas prieglobsčio procedūrose;

e)           informacijos apie kilmės valstybes pateikimo ir naudojimo klausimai;

f)            priėmimo sąlygos, įskaitant ypatingą dėmesį, skiriamą pažeidžiamų asmenų grupėms ir kankinimo aukoms.

Kiek tai susiję su vienos sprendžiančiosios institucijos principo išimtimis, įtrauktas naujas punktas b, taikomas pasienio procedūros atvejais, kai kita institucija (pvz., sienos apsaugos pareigūnai) suteikia leidimą atvykti į teritoriją arba atsisako jį suteikti. Paaiškinta, kad šiais atvejais sprendimas dėl leidimo turi būti grindžiamas sprendžiančiosios institucijos nuomone. Šiuo pakeitimu siekiama suderinti direktyvos taisykles su skirtinga valstybių narių sienos kontrolės tvarka.

5 straipsnis

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

6 straipsnis

Siekiant aiškesnės struktūros, 2009 m. pasiūlymo 6 straipsnis padalytas į du straipsnius: pakeisto pasiūlymo 6 straipsnyje išdėstytos taisyklės, reglamentuojančios bendrą principą, kad procedūrą turi būti galima pradėti paprastai ir laiku, o naujasis 7 straipsnis skirtas priklausomo asmens arba nepilnamečių vardu pateiktiems prašymams.

Palyginti su 2009 m. pasiūlymu ir galiojančia direktyva, straipsnio terminija aiškesnė. Aiškiau atskiriamos sąvokos „paprašyti tarptautinės apsaugos“ ir „pateikti“ tarptautinės apsaugos prašymą. Pagal 2 straipsnio b dalyje pateiktą apibrėžtį laikoma, kad apsaugos „paprašyta“, kai tik pilietis, kuris, kaip galima suprasti, siekia pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos statuso, paprašo valstybės narės apsaugos. Šiam veiksmui nereikia jokių administracinių formalumų. Atitinkami administraciniai formalumai vykdomi, kai prašymas pateikiamas. Pagal 2 dalį valstybės narės suteikia veiksmingą galimybę prašymą pateikti pageidaujančiam asmeniui jį pateikti kuo greičiau, nepaisant praktinių apribojimų pagal 1 dalį.

3 dalyje paaiškinta, kad per 72 valandas turi būti užregistruotas tik faktas, kad prašymą pateikęs asmuo yra prašytojas, tačiau visa prašymo registracijos procedūra per šį laiką neprivalo būti baigta. Ši taisyklė aiškesnė ir labiau atitinka nacionalinių prieglobsčio sistemų savitumą.

Supaprastintas reikalavimas kitoms nei sprendžiančioji institucijoms palengvinti naudojimąsi prieglobsčio procedūromis. Nustatytas bendras principas, kad institucijų, kurios gali gauti pareiškimų, darbuotojai gautų atitinkamus nurodymus ir dalyvautų būtinuose mokymuose, kad įvykdytų pareigą palengvinti naudojimąsi procedūra. Nuoroda į Europos prieglobsčio paramos biuro parengtas gaires užtikrinamas tolesnis derinimas praktinėmis priemonėmis.

Siekiant, kad valstybės narės veiksmingai tvarkytų prašymus, kai juos vienu metu pateikia daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, pasiūlyme numatyta galimybė 72 valandų terminą pratęsti iki 7 darbo dienų.

7 straipsnis

Pakeistame pasiūlyme paaiškintos sąlygos, kuriomis nepilnametis gali pateikti pareiškimą savo vardu. Tai apima sąlygą, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę nepilnametis turi procesinį veiksnumą, arba juo naudojasi per savo tėvus arba kitus suaugusius šeimos narius.

8 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 7 straipsnį)

Šiuo straipsniu supaprastintos 2009 m. pasiūlymo 7 straipsnio taisyklės. Supaprastinimu siekiama valstybėms narėms suteikti daugiau lankstumo įgyvendinant šias taisykles. Visų pirma, kiek tai susiję su vertimu žodžiu, paaiškinta, kad turi būti suteiktos tik pačios pagrindinės paslaugos, kurių reikia siekiant sudaryti sąlygas naudotis procedūra. Iš esmės siekiama, kad tarptautinės apsaugos pageidaujantys prašyti asmenys tai galėtų padaryti. Sąvoka „užtikrinti vertimą žodžiu“ reiškia, kad valstybės narės gali savo nuožiūra spręsti dėl tinkamo jo teikimo būdo.

9 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 8 straipsnį)

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

10 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 9 straipsnį)

Siekiant šį straipsnį susieti su Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimu ir pabrėžti jo ypatingai svarbų vaidmenį ES remiant valstybes, kiek tai susiję su patikima informacija apie kilmės šalį per prieglobsčio procedūras, sukeistos biuro ir JTVPRK vietos.

Pagal 3 dalies b punktą šiame straipsnyje išbraukta nuoroda į prašytojo ir patarėjo teisės klausimais teisę gauti informaciją apie kilmės šalį. Siekiant pagerinti teksto rišlumą, ši nuoroda perkelta į 12 straipsnio 1 dalį kaip naujas d punktas.

3 dalies d punktas papildytas nauju aspektu, siekiant užtikrinti, kad prašymus nagrinėjantys ir sprendimus priimantys darbuotojai, be kita ko, turėtų galimybę konsultuotis religijos klausimais, kurie gali būti svarbūs tais atvejais, kai pabėgėliai persekiojami dėl su religija susijusių priežasčių.

11 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 10 straipsnį)

3 dalis papildyta dviem papildomais pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimą, taikomą visiems priklausomiems asmenims, atskleidus tam tikrą informaciją apie lytinę orientaciją arba lytinę tapatybę taip pat galėtų kilti grėsmė prašytojo interesams.

12 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 11 straipsnį)

Iš dalies pakeisti 1 dalies a ir f punktai. Pasiūlyme nustatyta, kad prašytojui informacija apie procedūrą turėtų būti suteikiama ta kalba, kurią jis supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turėtų suprasti. Be to, kad prašytojas geriau suprastų prašymo atsiėmimo pasekmes, a punkte valstybėms narėms nustatytas reikalavimas pradedant procedūrą informuoti prašytojus apie šias taisykles. Ši sąlyga būtina dėl prašymo atsiėmimo taisyklių pakeitimų.

1 dalies b punkte paaiškinta, kad ne tik sprendžiančioji institucija, bet ir kitos kompetentingos institucijos gali kviesti prašytoją dalyvauti pokalbyje dėl priimtinumo.

Naujame d punkte nustatyta galimybė prašytojams ir, jei reikia, jų patarėjams teisės klausimais naudotis 10 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta informacija. Šiuo pakeitimu naujų pareigų nenustatoma: jis perkeltas iš 10 straipsnio, kadangi įtraukus galimybę naudotis 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta informacija užtikrinamas geresnis 12 straipsnio teksto struktūros rišlumas.

13 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 12 straipsnį)

Pakeisto pasiūlymo 1 dalis suformuluota tiksliau ir rišliau nekeičiant jos turinio.

14 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 13 straipsnį)

Asmeninio pokalbio taisyklės tapo lankstesnės. Nors išlaikyta bendra taisyklė, kad pokalbiams dėl prašymo esmės visada vadovauja sprendžiančiosios institucijos darbuotojai, jeigu apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, valstybės narės gali numatyti, kad rengiant tokius pokalbius laikinai dalyvautų kitos institucijos darbuotojai. Vis dėlto šiuo atveju darbuotojai dalyvauja tame pačiame mokyme, kuris teikiamas sprendžiančiosios institucijos darbuotojams. Ši praktika gali būti taikoma tik laikinai esant toms sąlygoms.

1 dalies trečia pastraipa supaprastinta ir paaiškinta nekeičiant pareigos priklausomiems suaugusiesiems suteikti asmeninio pokalbio galimybę.

2 dalies b punkte sąvoka „kompetentinga institucija“ pakeista į „sprendžiančioji institucija“ siekiant užtikrinti, kad tik sprendžiančioji institucija nuspręstų, kad asmeninis pokalbis gali būti nerengiamas, jeigu prašytojas nėra tinkamas pokalbiui arba su juo negalima kalbėtis.

15 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 14 straipsnį)

3 dalies a punkte paaiškinta, kad, siekiant priimti tinkamą sprendimą, pokalbiui vadovaujantis asmuo turi būti pakankamai kompetentingas, kad kiek įmanoma atsižvelgtų į prašymo asmenines ir (ne „ar“) bendrąsias aplinkybes. Šios sąlygos – ne alternatyvos, jos sujungtos jungiamuoju jungtuku, todėl jų abiejų reikia laikytis. Į aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti, pavyzdžių sąrašą įtraukta lytinė orientacija ir lytinė tapatybė, kadangi į šiuos aspektus taip pat gali tekti atsižvelgti per pokalbį.

3 dalies c punkto formuluotė supaprastinta nekeičiant nuostatų turinio.

3 dalies d punkte patikslinta, kad pokalbiui vadovaujantis asmuo nevilki uniformos, išskiriant tik kariškio arba teisėsaugos pareigūno uniformą.

3 dalies e punkto formuluotė patikslinta.

16 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 15 straipsnį)

Šis straipsnis supaprastintas, siekiant valstybėms narėms palengvinti jo įgyvendinimą. Panaikintas reikalavimas, kad prašytojui pateikiami klausimai būtų susiję su vertinimu, nes šis reikalavimas netiesiogiai įtrauktas į reikalavimą, kad prašytojas turėtų tinkamą galimybę pateikti su savo byla susijusią informaciją.

17 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 16 straipsnį)

Palyginti su 2009 m. pasiūlymu, šis straipsnis iš esmės pakeistas. Valstybėms narėms nereikia parengti kiekvieno asmeninio pokalbio stenogramos. Pagal siūlomas taisykles reikia parengti išsamią ataskaitą, kurioje būtų visa esminė pokalbio informacija. Valstybės narės taip pat gali numatyti asmeninio pokalbio garso arba garso ir vaizdo įrašą. Vis dėlto ir šiais atvejais reikia parengti išsamią ataskaitą ir prie jos pridėti įrašą.

Prašytojas taip pat turėtų turėti galimybę pateikti pastabų dėl ataskaitos. Todėl prašytojui turi būti pranešta apie ataskaitos turinį pasibaigus asmeniniam pokalbiui arba per nustatytą laiką, prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą. Sąvoka „išsamiai“ rodo, kad turi būti pateikta visa informacija apie ataskaitos turinį, jei reikia, padedant vertėjui žodžiu.

Pasiūlyme nustatytas reikalavimas valstybėms narėms paprašyti, kad pasibaigus asmeniniam pokalbiui prašytojas patvirtintų ataskaitos turinį. Nustatyta šios taisyklės išimtis, būtent, kai pokalbis įrašomas garso arba garso ir vaizdo įrašymo priemonėmis. Šiuo atveju prašytojas turi turėti galimybę nurodyti, kad prie ataskaitos pridėtas įrašas yra įrodymas per apeliacines procedūras.

Jeigu prašytojas atsisako patvirtinti ataskaitą, tai nurodoma jo byloje. Vis dėlto atsisakymas patvirtinti ataskaitą netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimo.

18 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 17 straipsnį)

Pasiūlymu siekiama iš esmės pataisyti medicininėms ataskaitoms taikomas taisykles. Straipsnio pavadinimas pakeistas panaikinus sąvoką „teisinės“, kad jis geriau atitiktų faktinį straipsnio turinį.

Pirmajame 1 dalies sakinyje nustatytas bendras principas, kad turi būti galima atlikti prašytojo medicininį patikrinimą, kad sprendžiančiajai institucijai būtų pateikta medicininė pažyma jo pareiškimams pagrįsti. Medicininės pažymos paskirtis ribota: ja grindžiami prašytojo pareiškimai, susiję su patirtu persekiojimu arba didele žala. Taip paaiškinama, kad pati medicininė pažyma nėra persekiojimo įrodymas. Valstybės narės gali nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį turi būti pateikta pažyma, siekiant nevilkinti nagrinėjimo procedūros ir sprendimo priėmimo. Siekiant veiksmingesnių procedūrų ir išvengti piktnaudžiavimo procedūromis arba jų nereikalingo vilkinimo, nustatyta galimybė priimti sprendimą neatsižvelgiant į pažymą, jeigu ji nebuvo pateikta laiku be pateisinamų priežasčių.

Medicininis patikrinimas gali būti itin svarbus nagrinėjant prašymą, kai prašytojas nesugeba aiškiai išdėstyti visos informacijos, kurios reikia jo prašymui pagrįsti. Dėl šios priežasties pagal 2 dalį reikalaujama, kad, kai yra priežasčių manyti, jog prašytojas dėl potrauminio streso sutrikimo, patirto persekiojimo arba didelės žalos negali būti apklaustas, sprendžiančioji institucija pati nusprendžia, kad turi būti atliktas jo medicininis patikrinimas. Jeigu prašytojas atsisako atlikti medicininį patikrinimą, tai netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimą.

Naujoje 5 dalyje paaiškintas prašytojus apklausantiems darbuotojams skirto mokymo, kurį turi suteikti valstybės narės, turinys. Sąvoka „mokomi atpažinti“ parodoma, kad mokymu turi būti užtikrinta, kad pokalbiams vadovaujantys asmenys žinotų, kokie yra kankinimo ir kitų medicininių problemų, kurios galėtų neigiamai paveikti prašytojo gebėjimą dalyvauti pokalbyje, požymiai ir galėtų juos atpažinti.

19–22 straipsniai (atitinka 2009 m. pasiūlymo 18 straipsnį)

Naujais 19–22 straipsniais siekiama patikslinti ir paaiškinti teisės į teisinę pagalbą ir atstovavimą taisykles, kad jos būtų lankstesnės ir jomis būtų užtikrinama, kad nemokama teisinė ir procedūrinė informacija būtų teikiama tiems, kurie jos prašo ir neturi pakankamai lėšų. Tai vienas iš pagrindinių pastangų telkimo pradiniame etape aspektų. Šio metodo pasirinkimas visiškai pagrįstas JK vykdyto projekto, vadinamojo Solihalo bandomojo projekto, rezultatais, kurie pristatyti 2010 m. rugsėjo mėn. vykusioje Ministrų konferencijoje prieglobsčio klausimais. Šis projektas patvirtino hipotezę, kad sutelkus pastangas pradiniame prieglobsčio proceso etape, visų pirma suteikiant galimybę prieglobsčio prašytojams gauti kompetentingų patarėjų teisės klausimais patarimus procedūros pradžioje gerokai pagerėja pirmosios instancijos sprendimų kokybė.

Palyginti su 2009 m. pasiūlymu, pakeisti terminai, kad nebūtų maišomos trys skirtingos sąvokos: 1. būtiniausios teisinės ir procedūrinės informacijos teikimas pirmojoje instancijoje, 2. nemokama teisinė pagalba siekiant užtikrinti galimybę veiksmingai kreiptis į teismą vykstant apeliacinėms procedūroms ir 3. prašytojų teisė savo sąskaita tartis su patarėju teisės klausimais ar kitu patarėju. Siekiant nustatyti aiškesnes taisykles, 2009 m. pasiūlymo 18 straipsnis padalytas į keturis straipsnius, todėl skirtumas tarp šių skirtingų sąvokų skirtingais procedūros etapais tampa aiškesnis.

19 straipsnis

Šiame straipsnyje nustatytos nemokamos teisinės ir procedūrinės informacijos teikimo per pirmosios instancijos procedūras taisyklės. Straipsnio pavadinimu siekiama patikslinti, kad valstybės narės privalo, jei prašoma, per pirmosios instancijos procedūras prašytojams teikti nemokamą teisinę ir procedūrinę informaciją ir kad tai nelaikoma teisine pagalba ir atstovavimu. Todėl atsižvelgiant į kelių valstybių narių nacionalines teisės sistemas, vykdant šią pareigą nebūtina kiekvienam prašytojui paskirti teisininką.

Taip pat įtraukta nuostata teikti būtiniausią teisinę ir procedūrinę informaciją. Pirma, be kitų dalykų, šioje informacijoje paaiškinami procesiniai veiksmai, priemonės, teisės ir pareigos, kurios veikiausiai būtų aktualios prašytojui, įskaitant pareigą bendradarbiauti ir pateikti Priskyrimo direktyvos 4 straipsnyje nurodytą informaciją. Antra, jeigu sprendimas yra neigiamas, paaiškinamos faktinės, materialinės teisės ir procesinės atmetimo priežastys, kad prašytojas turėtų geresnį pagrindą, kuriuo remdamasis spręstų, ar pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisės gynimo priemonę. Diskusijose dėl ankstesnio pasiūlymo paaiškėjo, kad toks paaiškinimas yra būtinas.

Atkreipiamas dėmesys, kad 20 straipsnio 2 dalyje paaiškinama, kad jeigu valstybės narės per pirmosios instancijos procedūras teikia nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) užtikrina atstovavimą, laikoma, kad tai apima aspektus, numatytus teikiant nemokamą teisinę ir procedūrinę informaciją.

2 dalyje nurodytos taikytinos papildomos sąlygos, apibūdintos 21 straipsnyje.

20 straipsnis

Šio naujo straipsnio pavadinimas nurodo, kad per apeliacines procedūras valstybės narės užtikrina nemokamą teisinę pagalbą ir atstovavimą. Pakeisto pasiūlymo sąvokos „nemokama teisinė pagalba“ ir „atstovavimas“ reiškia, kad prašytojui padeda ir atstovauja kompetentingas asmuo; kelių valstybių narių nacionalinėse sistemose tai reiškia kvalifikuotą teisininką. Šiuo atveju taip pat nustatyti būtiniausi reikalavimai, apimantys procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą prašytojo vardu vykstant nagrinėjimui teisme. Dalyvavimas ribojamas pirmosios instancijos apeliacinėmis procedūromis. Šia direktyva valstybėms narėms nenustatytas joks privalomas reikalavimas teikti nemokamą teisinę pagalbą ir užtikrinti atstovavimą kitose instancijose. Atsižvelgiant į tai, kad būtiniausi reikalavimai pagal šią nuostatą apima pagalbą (dokumentų rengimą) ir atstovavimą (dalyvavimą vykstant nagrinėjimui), paaiškinta, kad ši nuostata apima ir teisinę pagalbą, „ir“ (vietoje „ir (arba)“) atstovavimą.

2 dalyje remiamasi kelių valstybių narių praktika, kai jau per pirmosios instancijos procedūras (t. y. sprendžiančiosios institucijos vykdomas administracines procedūras) galima gauti nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) atstovavimą (kai padeda ir atstovauja teisininkas). Ši dalis suderinta su tų valstybių narių sistemomis, paaiškinant, kad šiuo atveju jos neturi papildomai teikti 19 straipsnyje numatytos teisinės ir procedūrinės informacijos, nes kai teisinę pagalbą teikia ir atstovauja teisininkas, šie poreikiai jau yra patenkinami.

3 dalyje aprašyta vadinamojo pagrįstumo vertinimo galimybė. Vadinasi, valstybės narės gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba gali būti neteikiama ir gali būti neatstovaujama tiems prašytojams, kurių apeliacijos sėkmės tikimybė nereali. Vis dėlto, šį vertinimą turi atlikti teismas, o ne sprendžiančioji institucija. Antroje pastraipoje apribojamas pagrįstumo vertinimo taikymas nurodant ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio nuostatą, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turėtų gauti teisinę pagalbą, jei tai reikalinga teisei veiksmingai kreiptis į teismą užtikrinti. Taigi ši pastraipa turėtų būti skaitoma kartu su direktyvos 21 straipsnio 2 dalies c punktu, kuriame nustatyta bendra taisyklė, kad nemokama teisinė ir procedūrinė informacija per pirmosios instancijos procedūras ir nemokama teisinė pagalba teikiama ir atstovaujama tik tiems, kurie neturi pakankamai lėšų.

21 straipsnis

Šiame straipsnyje nustatytos bendros sąlygos, taikytinos tais atvejais, kai teikiama nemokama teisinė ir procedūrinė informacija ir nemokama teisinė pagalba ir užtikrinamas atstovavimas. Nauja 1 dalimi siekiama valstybėms narėms suteikti daugiau veiksmų laisvės pasirinkti, kaip įvykdyti šias pareigas. Įprastas sprendimas – paskirti teisininką, tačiau 19 ir 20 straipsniuose nustatytas pareigas valstybės narės gali vykdyti ir per NVO, valstybės pareigūnus ir specialias valstybės tarnybas. Ši nuostata suderinta su kelių valstybių narių sistemomis.

22 straipsnis

Šiame straipsnyje išlaikyta prašytojo teisė visais procedūros etapais tartis su teisininku. Pagrindinis 19–21 straipsnių ir šio straipsnio nuostatų skirtumas tas, kad jos apima tik teisę tartis su teisininku prašytojo sąskaita. Taip pat nustatyta, kad valstybės narės gali leisti tokias paslaugas teikti nevyriausybinėms organizacijoms.

23 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 19 straipsnį)

Pakeistu pasiūlymu padaryta keletas pakeitimų, susijusių su galimybe per procedūras naudotis informacija, kuri susijusi su nacionalinio saugumo klausimais. Siekiant paisyti šalių lygiateisiškumo principo ir nusistovėjusios teismo praktikos, numatyta galimybė leisti valstybėms narėms suteikti galimybę susipažinti su bylos informacija tik specialioms valstybės tarnyboms (advokatams), jeigu klausimas susijęs su nacionaliniu saugumu. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad prašytojui būtų tinkamai atstovaujama ir kad nebūtų atskleista neskelbtina arba slapta informacija. Šiomis taisyklėmis atstovui (valstybės pareigūnui, advokatui) leidžiama neturėti jokių ryšių su prašytoju.

24 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 20 straipsnį)

Pakeistu pasiūlymu siekiama supaprastinti ypatingų poreikių turintiems asmenims taikomas nuostatas. Juo išdėstomi principai ir valstybėms narėms leidžiama savo nuožiūra nuspręsti dėl tinkamiausio jų įgyvendinimo būdo.

Pirma, straipsnio pavadinimu, atitinkančiu apibrėžtį 2 straipsnio d punkte, paaiškinama, kad vykdant procedūras pagal šią direktyvą reikia atsižvelgti į ypatingą prašytojų, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų, padėtį. Taip visų pirma paaiškinama, kad ypatingi procedūriniai poreikiai ir ypatingi priėmimo poreikiai gali būti skirtingi.

Pirmoje pastraipoje nustatyta, kad prašytojai, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų, turi būti nustatyti laiku. Ši nuostata visiškai atitinka susijusias pakeisto Priėmimo sąlygų direktyvos pasiūlymo nuostatas; valstybės narės gali taikyti tos direktyvos 22 straipsnyje apibūdintas priemones.

Pasiūlyme valstybėms narėms numatyta galimybė savo nuožiūra pasirinkti būdus prašytojams, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų, nustatyti, jeigu toks poreikis atsiranda per procedūrą. Taip gali būti tam tikrais potrauminio streso sutrikimo atvejais, kurie gali paaiškėti tik per kurį laiką.

Antroje dalyje bendrais bruožais apibūdintas principas, kad prašytojai, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų, turėtų pakankamai laiko ir tinkamą paramą, kad galėtų pateikti su jų prašymu susijusią informaciją. Šia taisykle siekiama valstybėms narėms suteikti kuo daugiau lankstumo renkantis praktinius šių nuostatų įgyvendinimo būdus skirtingais atvejais.

25 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 21 straipsnį)

Pakeistame pasiūlyme iš esmės išplėsta atstovo pareiga padėti nelydimam nepilnamečiui. Paaiškintas ir išplėstas pagalbos mastas atsižvelgiant į ypatingus nelydimų nepilnamečių procedūrinius poreikius. Nustatytas reikalavimas, kad atstovas padėtų nepilnamečiui, kad šis galėtų naudotis visomis teisėmis ir vykdyti visas pareigas, nustatytas direktyvoje. Nešališkumo reikalavimas panaikintas, nes atstovas veikia atsižvelgdamas į nelydimo nepilnamečio interesus; vis dėlto patikslinta, kad atstovas turi veikti paisydamas vaiko interesų principo.

2 dalies b punktas panaikintas, kadangi tai, kad nepilnametis yra arba buvo sudaręs santuoką, per se nereiškia, kad jam nereikia pagalbos. Taip atsižvelgiama į galimus priverstinės santuokos atvejus.

3 dalies a punkto reikalavimas, kad pokalbiui vadovautų asmuo, turintis reikalingų žinių apie ypatingus nepilnamečių poreikius, dabar taikomas ir pokalbiams dėl priimtinumo.

4 dalyje paaiškinta, kad nemokama teisinė ir procedūrinė informacija suteikiama ne tik nelydimiems nepilnamečiams, bet ir jų atstovams ir tai taip pat taikoma tarptautinės apsaugos statuso panaikinimo atveju, taigi ši nuostata galioja per visas direktyvoje numatytas procedūras.

5 dalyje padarytas pakeitimas dėl nepilnamečių medicininio patikrinimo siekiant nustatyti jų amžių ir teigiama, kad jeigu po medicininio patikrinimo negalima prieiti prie aiškios išvados, laikoma, kad prašytojas yra nepilnametis.

6 dalyje išskirta galimybė įvertinti nemokamos teisinės pagalbos teikimo ir atstovavimo pagrįstumą per apeliacines procedūras siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugoti tokių nelydimų nepilnamečių interesai.

26 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 22 straipsnį)

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

27 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 23 straipsnį)

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

28 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 24 straipsnį)

Straipsnyje numatyta galimybė atmesti prašymą kaip nepagrįstą, jeigu laikoma, kad jis yra netiesiogiai atsiimtas su sąlygą, kad prašymas buvo tinkamai išnagrinėtas per asmeninį pokalbį.

2 dalyje numatyta galimybė prašytojams, kurie vėl atvyksta apie save pranešti po to, kai prašymas buvo atsiimtas netiesiogiai, pateikti naują prašymą, kai buvo priimtas sprendimas nutraukti bylos nagrinėjimą. Apskritai šis naujas prašymas negali būti laikomas paskesniu prašymu. Todėl jis negali būti laikomas nepriimtinu remiantis tuo, kad jame nėra naujos informacijos. Vis dėlto, jeigu prašytojas vėl atvyksta apie save pranešti praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tada, kai buvo atsiimtas ankstesnis prašymas, valstybės narės pagal direktyvą neprivalo atnaujinti bylos ir gali naują prašymą tvarkyti kaip paskesnį prašymą. Šiomis nuostatomis siekiama nustatyti priemones kovoti su piktnaudžiavimu teikiant kartotinius prašymus.

29 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 25 straipsnį)

1 dalies a punkto formuluotė suderinta su kitais direktyvos straipsniais nekeičiant nuostatos turinio.

30 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 26 straipsnį)

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

31 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 27 straipsnį)

Pakeistu pasiūlymu padaryta keletas pakeitimų, susijusių su pirmosios instancijos nagrinėjimo procedūra ir paspartinta procedūra. Pakeitimais siekiama atsižvelgti į valstybių narių nacionalinių sistemų ypatumus ir užtikrinti daugiau lankstumo ir veiksmingesnių priemonių kovoti su piktnaudžiavimu.

3 dalyje paliktas šešių mėn. laikotarpis, per kurį turi būti baigta pirmosios instancijos procedūra. Vis dėlto nustatytos dvi papildomos išimtys: kai prašymus vienu metu pateikia daug trečiosios prašytojų ir kai uždelsiama akivaizdžiai dėl to, kad prašytojas nevykdo savo pareigų.

Valstybės narės taip pat gali atidėti procedūros pabaigimą, jeigu sprendžiančioji institucija negali priimti sprendimo dėl to, kad kilmės šalyje susidariusi neapibrėžta padėtis, kuri, tikėtina, yra laikina. Šiuo atveju valstybės narės gali praleisti šešių + šešių mėn. terminą. Tačiau prašytojui paliekamas jo statusas.

Pataisyti prioritetų nustatymo pagrindai siekiant suderinti direktyvą su pakeistu Priėmimo sąlygų direktyvos pasiūlymu: valstybės narės gali nuspręsti pirmiau nagrinėti pažeidžiamo prašytojo prašymą. Sąvokos taip pat suderintos su nauju terminu „prašytojas, kuriam reikia specialių procedūrinių garantijų“. Be to, pirmenybės nustatymas ypač pateisinamas nelydimų nepilnamečių atvejais.

6 dalyje paaiškinta, kad remiantis šioje dalyje nustatytais pagrindais gali būti paspartinta arba vykdoma nagrinėjimo procedūra pasienyje. Pakeitimas suderintas su valstybių narių, kurios taiko bendrą tvarką pasienyje, nacionalinėmis sistemomis. Vis dėlto atvejų, kuriais gali būti paspartinta arba vykdoma nagrinėjimo procedūra pasienyje, sąrašas tebėra išsamus.

Iš naujo įtraukti du paspartinimo (ir pasienio procedūros) pagrindai:

e punkte iš naujo įtrauktas 2005 m. direktyvos g punktas. Taip siekiama suteikti galimybę veiksmingai kovoti su piktnaudžiavimo atvejais. Patikslinta formuluotė, nustatant, kad ši nuostata gali būti taikoma, kai prašytojas pateikė akivaizdžiai klaidingus ar neįtikimus nusiskundimus, kurie prieštarauja tinkamai patikrintai informacijai apie kilmės šalį. Šiuo pakeitimu siekiama į šį pagrindą įtraukti objektyvų aspektą.

g punkte iš naujo įtrauktas 2005 m. direktyvos m punktas, susijęs su grėsme nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai. Paaiškinta, kad prašymo nagrinėjimas gali būti paspartintas, jeigu yra rimtų priežasčių manyti, kad prašytojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

2009 m. pasiūlymo 7 dalis išbraukta. Reikalavimas užtikrinti tinkamą ir išsamų nagrinėjimą perkeltas į naują 7 dalį. Taisyklės dėl akivaizdžiai nepagrįstų prašymų ištrintos, nes iš naujo įtrauktas 2005 m. direktyvos 28 straipsnis, kuriame šios taisyklės išdėstytos.

32 straipsnis (atitinka 2005 m. direktyvos 28 straipsnį)

Šis straipsnis atitinka 2005 m. direktyvos 28 straipsnį. Turinio pakeitimas susijęs su nacionalinio saugumo atvejais, nes tai vienintelis paspartinimo pagrindas, kurio negalima laikyti akivaizdžiai nepagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad šiais atvejais paspartinimo priežastis nesusijusi su aplinkybe, kad prašymas netinkamai pagrįstas. 2009 m. pasiūlymo 28 straipsnis panaikintas, nes jame buvo išdėstytos tos pačios taisyklės.

33 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 29 straipsnį)

d punktas iš dalies pakeistas, kadangi sąvoka „lygiavertis“ buvo labai ribojanti, dėl jos šiuo nepriimtinumo pagrindu praktiškai nebuvo įmanoma remtis ir jis buvo nesuderinamas su paskesniems prašymams taikomomis taisyklėmis, kurių taikymą jis ir turėjo palengvinti. Pakeistame pasiūlyme paaiškinta, kad šiuo nepriimtinumo pagrindu gali būti remiamasi, jeigu paskesnio prašymo atveju nėra naujos informacijos. Nustatyta aiškesnė sąsaja su paskesniais prašymais (ir jų apibrėžtimi).

34 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 30 straipsnį)

Taisyklės suderintos su bendrosiomis asmeninio pokalbio taisyklėmis. Tai susiję su reikalavimu, kad apklausiantis asmuo nevilkėtų kariškio arba teisėsaugos pareigūno uniformos.

35 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 31 straipsnį)

Pakeistame pasiūlyme numatyta aiški galimybė prašytojui ginčyti pirmosios prieglobsčio šalies sąvokos taikymą, atsižvelgiant į jo konkrečias aplinkybes.

36 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 34 straipsnį)

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

37 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 33 straipsnį)

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

38 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 32 straipsnį)

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

39 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 38 straipsnį)

Rišlumo sumetimais pridėta nauja 6 dalis, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės periodiškai praneštų Komisijai apie šalis, kurioms taiko Europos saugios trečiosios šalies sąvoką. Tai atitinka tokią pačią pareigą, susijusią su saugiomis trečiosiomis šalimis.

40 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 35 straipsnio 1–7 dalis ir 9 dalį)

Kartotiniams arba paskesniems prašymams taikomos taisyklės gerokai paaiškintos siekiant užtikrinti, kad tokie prašymai būtų veiksmingai tvarkomi. Termino „paskesnis prašymas“ apibrėžtimi nustatyta aiški šių taisyklių taikymo sritis. Paskesnis prašymas gali būti laikomas nepriimtinu, jeigu nėra naujos informacijos, dėl kurios galėtų labai padidėti tikimybė, kad prašytojas gali atitikti tarptautinės apsaugos statuso suteikimo reikalavimus. Ar yra naujos informacijos, turi būti patikrinta per preliminarų nagrinėjimą. Jeigu naujos informacijos nėra, paskesnis prašymas turi būti nagrinėjamas pagal bendras taisykles. Paaiškinta, kad, jeigu nėra naujos informacijos, prašymas laikomas nepriimtinu. Paskesniems prašymams taikomos taisyklės gali būti taikomos, jeigu santuokos nesudaręs nepilnametis pateikia atskirą prašymą.

41 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 35 straipsnio 8–9 dalis)

Šių taisyklių turinys nepakeistas, tačiau aiškumo sumetimais pakeista teksto struktūra.

42 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 36 straipsnį)

3 dalies b punktas išbrauktas, nes jis perteklinis. Ši taisyklė išdėstyta 40 straipsnio 3 dalyje.

43 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 37 straipsnį)

Straipsnis nepakeistas. Vis dėlto 31 ir 33 straipsnių pakeitimais, darant į juos nuorodas, išplečiama šio straipsnio taikymo sritis. Dėl papildomų paspartinimo pagrindų valstybės narės gali šiuos atvejus nagrinėti per pasienio procedūras. Pakeitus prašymų, kuriuose nėra naujos informacijos, nepriimtinumo taisykles, be kitų dalykų, galima dažniau taikyti pasienio procedūras.

44 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 39 straipsnį)

Pakeitimų, palyginti su 2009 m. pasiūlymu, nėra.

45 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 40 straipsnį)

Pakeista 4 dalis. Valstybės narės gali numatyti, kad tarptautinės apsaugos statusas nustoja teisiškai galioti, jeigu tarptautinės apsaugos gavėjas gavo atitinkamos valstybės narės pilietybę.

46 straipsnis (atitinka 2009 m. pasiūlymo 41 straipsnį)

Teisės į veiksmingą teisės gynimo priemonę taisyklės iš esmės išlaikytos siekiant užtikrinti atitiktį nusistovėjusiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Pakeitimai susiję su šiais aspektais:

5 dalyje paaiškinta, kad prašytojas turi teisę likti valstybės narės teritorijoje, kol baigiasi laikotarpis, per kurį jis gali paduoti apeliacinį skundą.

6 dalyje pridėta papildoma priežastis, kai netaikomas automatinio sustabdymo principas: ji taikoma, kai prašymas laikomas nepriimtinu, nes kita valstybė narė jau suteikė pabėgėlio statusą. Paaiškinta, kad automatinio sustabdymo principo išimtys gali būti padarytos tik tuo atveju, jeigu taikomi paspartinimo arba nepriimtinumo pagrindai. Todėl išplėtus 31 straipsnio 6 dalyje nustatytus paspartinimo pagrindus, praplėsta šios dalies taikymo sritis, palyginti su 2009 m. pasiūlymu.

9 dalyje panaikinta pareiga nustatyti terminus teismui priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo siekiant suderinti su nacionalinių teismų sistemų ypatumais.

2005 m. direktyvos 5 dalis išbraukta siekiant užtikrinti derėjimą su 2 dalimi ir su Priskyrimo direktyva.