Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai /* KOM/2011/0275 galutinis - 2011/0129 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Šis
pasiūlymas yra teisės aktų rinkinio, kuriuo siekiama sustiprinti
aukų teises ES, dalis. Į rinkinį įtraukti ir šie du
dokumentai: komunikatas dėl aukų teisių stiprinimo ES ir
reglamento dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo
civilinėse bylose pasiūlymas. Komisija kaip
strateginį prioritetą[1],
remdamasi Stokholmo programa ir jos veiksmų planu[2], įvardijo
būtinybę apsaugoti nusikaltimų aukas ir nustatyti
būtiniausius reikalavimus. Šiais dokumentais aukoms skiriama svarbi vieta
ES darbotvarkėje ir tvirtai pabrėžiamas poreikis ir siekis sukurti
integruotą ir suderintą požiūrį į aukas pagal 2009 m.
spalio mėn. TVR tarybos išvadas[3].
Europos
Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą išsaugoti ir vystyti
laisvės, saugumo ir teisingumo sritį, kuri pagrįsta teismo ir
kitų sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose tarpusavio
pripažinimo Sąjungoje principu. Be to, 2010 m. spalio 27 d.
Komisijos Pilietybės ataskaita[4]
siekiama panaikinti piliečių teisių užtikrinimo kliūtis ir
taip sustiprinti ES lygiu suteiktas asmens teises. Į šį
požiūrį atsižvelgiama stiprinant aukų teises ir kartu
įtariamųjų ar kaltinamųjų procesines teises
baudžiamosiose bylose. Europos
Sąjunga jau ėmėsi veiksmų dėl aukų teisių
baudžiamosiose bylose – 2001 m. kovo 15 d. priėmė Tarybos
pamatinį sprendimą 2001/220/TVR dėl
nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose. Šioje
srityje pasiekta laimėjimų, tačiau Tarybos pamatinio sprendimo
tikslai įgyvendinti nevisapusiškai. Europos
Parlamentas taip pat paragino Tarybą priimti visapusišką teisinį
pagrindą, pagal kurį aukoms būtų teikiama didžiausia
apsauga[5].
2009 m. lapkričio 26 d. rezoliucijoje dėl smurto prieš moteris
panaikinimo[6]
Parlamentas paragino valstybes nares pagerinti savo nacionalinės
teisės aktus ir politiką, kad būtų kovojama su visų
formų smurtu prieš moteris ir šalinamos smurto prieš moteris priežastys,
be kita ko, imantis prevencinių priemonių. Be to, Sąjunga
paraginta užtikrinti visų smurto aukų teisę į pagalbą,
apsaugą ir paramą joms. Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 19 deklaracijoje valstybės narės taip pat raginamos imtis
visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią smurtui
privačioje erdvėje ir už jį baustų, taip pat kad remtų
ir apsaugotų tokio smurto aukas. Teisminis
bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas
teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo
principu. Tarpusavio pripažinimas gali būti veiksmingas, tik jeigu ne vien
teisminės institucijos, bet ir visi baudžiamojo proceso dalyviai bei kiti
subjektai, kurie teisėtai juo suinteresuoti, galėtų
pasitikėti kiekvienos valstybės narės taisyklių tinkamumu
ir tinkamu taikymu. Jeigu nusikaltimų aukoms netaikomi tie patys
būtiniausi reikalavimai visoje ES, toks pasitikėjimas gali
sumažėti, atsiradus abejonėms dėl elgesio su aukomis arba
dėl procesinių normų skirtumų. Taigi bendromis
minimaliomis taisyklėmis turėtų būti didinamas
pasitikėjimas visų valstybių narių baudžiamojo teisingumo
sistemomis, o dėl tarpusavio pasitikėjimo turėtų
padidėti teisminio bendradarbiavimo veiksmingumas ir skatinama
pagrindinių teisių kultūros sklaida Europos Sąjungoje.
Bendros minimalios taisyklės taip pat turėtų padėti mažinti
laisvo asmenų judėjimo kliūtis, nes jos turėtų
būti taikomos visoms nusikaltimų aukoms. Derėjimas su
kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Šiuo
pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad būtų paisoma labai
įvairių ir su keliomis kitomis ES politikos sritimis susijusių
nusikaltimų aukų poreikių ir jie būtų tenkinami.
Visų pirma aukų teisių apsauga yra vienas pagrindinių
įvairių su prekyba žmonėmis, seksualine prievarta prieš vaikus,
jų seksualiniu išnaudojimu, smurtu prieš moteris, terorizmu, organizuotu
nusikalstamumu ir atsakomybe už kelių eismo taisyklių pažeidimus
susijusių ES politikos sričių ir (arba) teisės aktų
tikslų. Šis pasiūlymas bus grindžiamas
galiojančiais teisės aktais, visų pirma Tarybos direktyva 2011/36/ES
dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos[7], Tarybos direktyva dėl
kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir
vaikų pornografija[8],
dėl kurios šiuo metu vedamos derybos, ir Tarybos pamatiniu sprendimu 2002/475/TVR
dėl kovos su terorizmu[9],
kuris iš dalies pakeistas 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatiniu
sprendimu 2008/919/TVR[10],
be to, pasiūlymu šie teisės aktai bus papildyti. Juo taip pat bus
nustatyti būtiniausi aukų teisių reikalavimai – tai pagerins
bendras nusikaltimų aukų apsaugos ES teisėje ir politikoje
galimybes. Konkretūs teisės aktai dėl, pvz., terorizmo
išpuolių, prekybos žmonėmis, vaikų seksualinės prievartos
ir išnaudojimo bei vaikų pornografijos, skirti nurodytų
rūšių nusikaltimų tam tikrų aukų grupių
specialiesiems poreikiams, o šiuo pasiūlymu bus nustatytas horizontalus
visų nusikaltimų aukų poreikių reglamentavimo metodas,
nepaisant nusikaltimo rūšies, aplinkybių ir padarymo vietos. Šio
pasiūlymo nuostatos atitinka minėtose politikos srityse taikomą
požiūrį. Ši direktyva neturės poveikio kitų
ES teisės aktų, kuriuose tikslingiau reglamentuojami specialieji itin
pažeidžiamų aukų poreikiai, nuostatoms. Visų pirma suaugusioms
prekybos žmonėmis aukoms taikomos Tarybos direktyva 2011/36/ES nustatytos
priemonės, kurios atitinka šios direktyvos 12 straipsnyje, 20 straipsnio b
punkte, 21 straipsnio 3 dalies a, c ir d punktuose nustatytas priemones;
prekybos žmonėmis aukoms vaikams – Tarybos direktyva 2011/36/ES nustatytos
priemonės, kurios atitinka šios direktyvos 12 ir 20 straipsniuose, 21
straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose, 21 straipsnio 3 dalyje ir 22
straipsnyje nustatytas priemones, o seksualinės prievartos prieš vaikus,
jų seksualinio išnaudojimo ir vaikų pornografijos aukoms vaikams –
Tarybos direktyvoje [….]/[..]/ES [dėl kovos su seksualine prievarta
prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija] nustatytos
priemonės, kurios atitinka šios direktyvos 12 ir 20 straipsniuose, 21
straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose, 21 straipsnio 3 dalyje ir 22
straipsnyje nustatytas priemones. Terorizmo aukoms
bus taikomi patobulinti jų poreikių nustatymo, informavimo apie bylos
nagrinėjimą ir tinkamos apsaugos per nagrinėjimą suteikimo
mechanizmai. Šis pasiūlymas konkrečiai neskirtas kelių eismo
įvykių aukų poreikiams, tačiau didesnis praktikuojančių
teisininkų informuotumas ir kultūrinė sąmonė, taip pat
tinkamai atliekamas vertinimas padės užtikrinti, kad būtų
patenkinami minėtų aukų poreikiai, visų pirma kiek tai
susiję su elgesiu su šiomis aukomis prieš nustatant konkretų
nusikaltimą. Be to, laikantis
prekybos žmonėmis, seksualinės prievartos prieš vaikus, jų seksualinio
išnaudojimo ir vaikų pornografijos aukų atžvilgiu taikomo
požiūrio, pasiūlymu bus nuosekliai numatomos priemonės
konkretiems pažeidžiamų aukų poreikiams tenkinti. Ateityje taip pat
numatoma imtis veiksmų dėl konkrečių kategorijų
aukų, kaip antai terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo aukų.
Visų pirma numatyta išnagrinėti esamus terorizmo aukų apsaugos
trūkumus, siekiant pagerinti terorizmo aukų padėtį
Europoje. Pasiūlymo
srityje galiojančios nuostatos –
Prekyba žmonėmis – aukų teisių
apsauga nustatyta Tarybos direktyvoje 2011/36/ES[11], kurioje, be kita ko,
ypatingas dėmesys teikiamas vaikams, kurie itin pažeidžiami ir kuriems
itin gresia pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis; –
Seksualinė prievarta prieš vaikus, jų
seksualinis išnaudojimas ir vaikų pornografija – siūloma nauja
direktyva[12],
skirta specialiesiems šių nusikaltimų aukų vaikų
poreikiams; – ES vaiko teisių darbotvarkė, kurios vienas pagrindinių
tikslų – teisingumo sistemas labiau pritaikyti vaiko interesams.
Turėtų būti siekiama, kad baudžiamųjų bylų
nagrinėjime dalyvaujantys nukentėję vaikai, patirtų kuo
mažiau neigiamų išgyvenimų ir jiems turėtų būti
suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti nagrinėjime[13]; –
Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl
kompensacijos nusikaltimų aukoms[14],
kuria siekiama palengvinti galimybę gauti kompensaciją
tarpvalstybinio pobūdžio bylose; –
Kova su smurtu prieš moteris – strateginis 2010–2015
m. lyčių lygybės strategijos [15]
prioritetas, šiai kovai dėmesys skiriamas ir programa „Daphne III“; –
Terorizmo aukų teisių apsauga[16]. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS Laikytasi
Komisijos konsultacijų reikalavimų. Išsamiose diskusijose dėl
planuojamų teisės aktų, į kurių rezultatus atsižvelgta
rengiant prie šio pasiūlymo pridedamą poveikio vertinimą,
dalyvavo įvairių sričių ekspertai, įskaitant
vyriausybių, teisėsaugos institucijų, nevyriausybinių
organizacijų, tarptautinių organizacijų ir universitetų
ekspertus. Rengdamasi atlikti
poveikio vertinimą Komisija užsakė išorės tyrimą. Kitas
tyrimas užsakytas siekiant išnagrinėti galimybes, susijusias su
konkrečiu tikslu užtikrinti, kad taikant apsaugos orderį garantuota
apsauga nebūtų prarandama, kai asmuo keliauja ar juda į
kitą valstybę narę[17].
Taip pat atsižvelgta į dviejų apklausų rezultatus: per
išorės tyrimą konsultuotasi su 384 valdžios ir nevyriausybinio
sektoriaus atstovais, gauta 119 atsakymų, o per projektą „Victims in
Europe“[18]
gauti 97 atsakymai į apklausą dėl teisinio įgyvendinimo ir 218
atsakymų į apklausą dėl organizavimo. Rengdamasi poveikio
vertinimui Komisija surengė viešas konsultacijas, kuriose galėjo
dalyvauti visi visuomenės atstovai, taip pat nevyriausybinės ir
vyriausybinės organizacijos ir pateikti savo nuomones dėl to,
kokių veiksmų ES turėtų imtis, kad pagerintų aukų
padėtį. Iki nustatyto termino Komisija gavo 77 nuomones. 2010 m. vasario 18–19
d. surengtas mokslinių ekspertų, nevyriausybinių
organizacijų ir valstybių narių posėdis, 2010 m. balandžio 14
d. surengtas Teisingumo forumas. Komisija ne tik rengė tiesiogines konsultacijas,
bet ir rėmėsi ne vienu tyrimu ir leidiniu[19]. Atlikus poveikio vertinimą padaryta
išvada, kad buvo būtina 2001 m. pamatinį sprendimą pakeisti
nauja direktyva, kurioje būtų nustatyti konkretūs
įpareigojimai dėl aukų teisių. Priėmus teisės
aktą turėtų būti imtasi praktinių įgyvendinimo
lengvinimo priemonių. Tai būtų tik pirmas žingsnis šioje srityje
– numatyti papildomi tyrimai ir priemonės, visų pirma susiję su
kompensacija ir teisine pagalba aukoms. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Perimta ne viena Tarybos pamatinio sprendimo 2001/220/TVR
dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose
nuostata – nuostatos paliktos tokios pačios arba iš dalies pakeistos tiek,
kiek būtina siekiant aiškumo rengiant teisės aktą. Pavyzdžiui,
direktyvos pasiūlymo 9, 12, 14, 15, 16 ir 25 straipsniai atitinka
pamatinio sprendimo 3, 6, 9, 11 ir 12 straipsnius. Toliau pateiktos pastabos
susijusios su tais straipsniais, kuriais iš esmės pakeičiamas
pamatinis sprendimas. 2 straipsnis. Sąvokų
apibrėžtys Šios direktyvos
tikslas – užtikrinti, kad visoms nusikaltimų aukoms visoje ES galiotų
būtiniausi reikalavimai. Visų pirma šioje direktyvoje nustatoma
aukų šeimos nariams teiktina parama ir jų apsauga, nes tokie asmenys
taip pat dažnai nukenčia dėl nusikaltimų ir jiems patiems gali
grėsti antrinė viktimizacija, taip pat nusikaltėlio ar jo
bendrininkų lemiama viktimizacija ar bauginimai. Visos šios direktyvos
nuostatos taip pat taikomos dėl nusikalstamos veikos mirusio asmens šeimos
nariams, nes tokie asmenys turi konkrečių teisėtų su bylos
nagrinėjimu susijusių interesų, kurie nesutampa su
išgyvenusių aukų šeimos narių interesais, ir dažnai
pripažįstami aukos atstovais. 3, 4, 5 ir 6 straipsniai. Aukų
teisės į informaciją ir teisė suprasti ir būti
suprastoms Šiais straipsniais
siekiama užtikrinti, kad visos aukos gautų pakankamą informaciją
tokia forma, kad galėtų ją suprasti ir visapusiškai naudotis
savo teisėmis, taip pat kad jaustų, kad su jomis elgiamasi pagarbiai.
Tokia informacija turėtų būti suteikiama nuo tos akimirkos, kurią
auka pateikia pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, taip pat
turėtų būti reguliariai teikiama per bylos nagrinėjimą
ir turėtų būti susijusi su bylos nagrinėjimo pažanga.
Turėtų būti suteikiama pakankamai išsami informacija, kad aukos,
atsižvelgdamos į turimą informaciją, galėtų priimti
sprendimus dėl savo dalyvavimo bylos nagrinėjime ir naudojimosi savo
teisėmis būdų, visų pirma spręsdamos, ar prašyti
peržiūrėti sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo. Dėl
įvairių priežasčių aukoms gali būti sunku suprasti
įprastine rašytine forma pateiktą informaciją. Visų pirma
auka gali nesuprasti kalbos, kuria informacija pateikta, arba gali būti
kitų veiksnių, kaip antai aukos amžius, subrendimas, intelektiniai ir
emociniai gebėjimai, raštingumo lygis ir bet kokia negalia, pvz., regos ar
klausos, dėl kurios auka gali sunkiau suprasti informaciją arba jos
visai nesuprasti. Todėl, kiek įmanoma, informacija turėtų
būti teikiama įvairiomis formomis, atsižvelgiant į minėtus
veiksnius. 7 straipsnis. Teisė naudotis paramos
aukoms tarnybų paslaugomis Šio straipsnio
tikslas – užtikrinti, kad aukos galėtų naudotis paramos tarnybų,
kurios teikia informaciją ir patarimus, emocinę ir psichologinę
paramą, taip pat praktinę pagalbą, paslaugomis, kurios dažnai
itin svarbios, kad aukos atsigautų ir įveiktų nusikaltimo
padarinius bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo naštą. Parama
turėtų būti suteikta kuo greičiau po nusikaltimo padarymo,
nepaisant to, ar apie nusikaltimą pranešta. Tokios paslaugos gali
būti itin svarbios aukai sprendžiant, ar galiausiai pranešti apie
nusikaltimą. Paramos aukoms gali reikėti per bylos
nagrinėjimą ir ilgiau. Paramos paslaugas gali teikti
vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos, ji turėtų
būti teikiama be sudėtingų procedūrų ir
formalumų, dėl kurių galėtų sumažėti veiksminga
galimybė naudotis tokiomis paslaugomis. Parama gali būti teikiama
įvairiais būdais, pvz., per susitikimus akis į akį,
telefonu ar nuotoliniais būdais, siekiant užtikrinti kuo didesnį
geografinį paslaugų pasiskirstymą ir galimybę jomis
pasinaudoti. Tam tikrų grupių aukoms, kaip antai seksualinio smurto,
neapykantos nusikaltimų, pvz., smurto dėl lyties, rasinės
neapykantos nusikaltimų ir terorizmo aukoms dažnai prireikia
specialių paramos paslaugų dėl konkrečių nusikaltimo,
kurio aukomis jos tapo, ypatumų. Jei įmanoma, tokios paslaugos
turėtų būti suteikiamos. Paramos teikimas
neturėtų priklausyti nuo to, ar auka pateikė pareiškimą
dėl nusikaltimo policijai ar kitai kompetentingai institucijai,
tačiau tokios institucijos dažnai turi geriausias sąlygas pranešti
aukoms apie paramos galimybę. Todėl valstybės narės
raginamos sudaryti tinkamas sąlygas, kad aukas būtų galima
nukreipti į paramos aukoms paslaugų tarnybas, kartu užtikrinant, kad
būtų galima laikytis duomenų apsaugos reikalavimų. 8 straipsnis. Aukų teisė į
jų pareiškimo gavimo patvirtinimą Šiuo straipsniu
siekiama, kad asmeniui pateikus pareiškimą dėl nusikaltimo, aukai
gautų oficialų patvirtinimą, į kurį ji
galėtų daryti nuorodą bendraudama ateityje. 9 straipsnis. Aukų teisė
būti išklausytoms Šiuo straipsniu
siekiama užtikrinti, kad auka turėtų galimybę pateikti
pirminę ir tolesnę informaciją, nuomonę ir parodymus per
baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Tiksli šios teisės apimtis
nustatoma pagal nacionalinę teisę, jis gali būti įvairi –
pradedant pagrindinėmis teisėmis bendrauti su kompetentinga
institucija ir pateikti jai įrodumus ir baigiant platesnėmis
teisėmis, kaip antai teisė, kad būtų atsižvelgta į
įrodymus, teisė reikalauti surinkti tam tikrus įrodymus, ar
teisė aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime. 10 straipsnis. Teisės priėmus
sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo Šio straipsnio
tikslas – užtikrinti, kad auka galėtų įsitikinti, kad buvo
laikytasi nustatytų procedūrų ir taisyklių ir priimtas
teisingas sprendimas nutraukti konkretaus asmens baudžiamąjį
persekiojimą. Tikslūs peržiūros mechanizmai nustatomi pagal
nacionalinę teisę.Tačiau tokią peržiūrą
turėtų atlikti bent jau kitas asmuo ar institucija – ne tas, kuris
priėmė pirminį sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo. 11 straipsnis. Teisė į apsaugos
priemones, kai teikiamos tarpininkavimo ir kitos atkuriamojo teisingumo
paslaugos Atkuriamojo
teisingumo paslaugos apima įvairias su baudžiamosios bylos
nagrinėjimu susijusias paslaugas, teikiamas prieš jį, per ir po. Jos
gali būti teikiamos tam tikrų rūšių nusikaltimų
atvejais arba kai nusikaltėliai yra tik suaugusieji arba tik vaikai ir
gali apimti, pvz., tarpininkavimą tarp aukos ir nusikaltėlio, šeimos
grupines konferencijas ir sutaikymo grupes. Šio straipsnio
tikslas – užtikrinti, kad teikiant šias paslaugas būtų taikomos
apsaugos priemonės, kad auka dėl proceso nebūtų toliau
viktimizuojama. Todėl tokios paslaugos turėtų būti
teikiamos visų pirma atsižvelgiant į aukos interesus ir poreikius,
siekiant atlyginti aukai padarytą žalą ir išvengti papildomos žalos.
Aukos dalyvavimas turėtų būti savanoriškas, taigi auka
turėtų turėti pakankamai žinių apie pavojų ir
naudą, kad atsižvelgdama į gautą informaciją
galėtų priimti sprendimą. Be to, renkantis atkuriamojo teisingumo
modelį ir jį vykdant turėtų būti atsižvelgiama į
tokius veiksnius kaip skirtinga galia, taip pat aukos amžius, subrendimas ar
intelektiniai gebėjimai, kurie gali riboti ar mažinti aukos
gebėjimą atsižvelgiant į gautą informaciją priimti
sprendimą arba turėti įtakos aukai palankiai baigčiai.
Privatus bylos nagrinėjimas paprastai turėtų būti
konfidencialus, nebent šalys sutartų kitaip, tačiau gali būti
laikoma, kad tokie veiksniai, kaip grasinimai proceso metu,, turėtų
būti atskleisti, siekiant visuomenės intereso. Galiausiai bet koks
šalių susitarimas turi būti savanoriškas. 13 straipsnis. Teisė į
išlaidų atlyginimą Ši nuostata
atitinka 2001 m. pamatinį sprendimą – baudžiamosios bylos
nagrinėjime dalyvaujančioms aukoms užtikrinama teisė į
išlaidų atlyginimą. Taip pat numatomas išlaidų atlyginimas, kai
auka dalyvauja teismo posėdyje, tačiau nėra proceso dalyvė.
Siekiama užtikrinti, kad aukos neturėtų finansinių sunkumų,
dėl kurių negalėtų dalyvauti teisme ir įsitikinti, kad
užtikrinamas teisingumas. 18 straipsnis.
Pažeidžiamų aukų nustatymas Šiuo straipsniu
siekiama užtikrinti, kad aukos būtų vertinamos asmeniškai ir kad
būtų nustatytas nuoseklus pažeidžiamų aukų, kurioms per
bylos nagrinėjimą gali reikėti specialių priemonių,
nustatymo mechanizmas. Visos
nusikaltimų aukos yra savaime pažeidžiamos, taigi su jomis turi būti
elgiamasi jautriai ir atsargiai. Tačiau kai kurios aukos itin pažeidžiamos
ir joms gresia tolesnė viktimizacija ar bauginimai, kuriuos lemia
kaltinamasis, įtariamasis ar jo bendrininkai. Be to, kai kurioms aukoms
itin gresia papildomas stresas ir žala dėl dalyvavimo baudžiamosios bylos
nagrinėjime, kai jos duoda parodymus ar kitaip dalyvauja. Tokioms aukoms
būtinos specialios priemonės, kad būtų kuo labiau sumažinta
papildomos žalos tikimybė. Pagal šį
straipsnį numatoma, kad aukų pažeidžiamumą reikėtų
nustatyti, atsižvelgiant į aukos asmenines savybes ir jai padaryto
nusikaltimo rūšį bei pobūdį. Daugeliui vaikų ir
neįgaliųjų gresia ypatingas pavojus patirti žalą dėl
savo asmeninių savybių. Taigi galima nedelsiant nustatyti, kad tokiai
grupei priklausančios aukos yra pažeidžiamos ir kad daugeliu atvejų
joms reikalingos specialios priemonės. Kitų kategorijų aukos,
atsižvelgiant į nusikaltimo, kurio aukomis jos tapo, rūšį ar
pobūdį, kaip antai seksualinio smurto, įskaitant
išnaudojimą, ir prekybos žmonėmis aukos, daugeliu atveju per bylos
nagrinėjimą taip pat yra pažeidžiamos ir joms gresia tolesnė
viktimizacija. Šiuo straipsniu
taip pat pripažįstama, kad aukos įvairiai reaguoja į
nusikaltimą, turi skirtingus poreikius ir yra nevienodai pažeidžiamos.
Taigi auka gali būti pažeidžiama ir nepriklausydama konkrečiai
pažeidžiamų aukų kategorijai. Todėl turi būti nustatytas
asmeninio vertinimo mechanizmas, kad visos pažeidžiamos aukos būtų
nustatomos ir tinkamai apsaugomos. Toks požiūris gali būti itin
svarbus padedant aukai atsigauti ir užtikrinant, kad jai būtų
suteikta tinkama parama ir apsauga nagrinėjant bylą ir vėliau.
Taip padidinamos galimybės užkirsti kelią antrinei ir pakartotinei
viktimizacijai bei bauginimams, o aukai sudaromo sąlygos veiksmingai
kreiptis į teismą. Vis dėlto šis požiūris turėtų
būti taikomas proporcingai, atsižvelgiant į tikimybę, kad bus
pradėtas bylos nagrinėjimas ir aukai reikės konkrečių
priemonių. Visų pirma nustatant asmeninio vertinimo mastą
naudinga atsižvelgti į nusikaltimo sunkumą ir akivaizdžios aukos
patirtos žalos dydį. Asmeninis
vertinimas turėtų padėti nustatyti aukos poreikius per bylos
nagrinėjimą ir bet kokią būtinybę auką nukreipti
į paramos aukoms tarnybas. Po nusikaltimo pranešimo su auka pirmiausia
susiduriantys valstybės pareigūnai turėtų būti
parengiami, turėtų turėti galimybę naudotis tinkamomis
gairėmis ir priemonėmis bei protokolais, kad galėtų
nuosekliai vertinti aukų poreikius. Per asmeninį
vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į bet kokius
veiksnius, dėl kurių aukai padidėja tikimybė kęsti
tolesnę viktimizaciją ar bauginimus per bylos nagrinėjimą.
Visų pirma reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:
amžių, lytį, lytinę tapatybę, etninę kilmę,
rasę, religiją, seksualinę orientaciją, sveikatos
būklę, negalią, bendravimo sunkumus, ryšį su
įtariamuoju arba kaltinamuoju arba priklausomybę nuo jo,
ankstesnę su nusikaltimais susijusią patirtį, nusikaltimo
rūšį ar pobūdį, pvz., neapykantos ar organizuoto nusikaltimas
arba terorizmas, . Terorizmo aukoms reikalingas ypatingas dėmesys,
atsižvelgiant į tokių išpuolių, pradedant masiniais
teroristiniais išpuoliais ir baigiant tiksliniais teroristiniais išpuoliais
prieš tam tikrus asmenis, pobūdį. 19 straipsnis.
Teisė išvengti aukos ir nusikaltėlio kontakto Šiame straipsnyje
laikytasi 2001 m. pamatinio sprendimo 8 straipsnyje nustatyto požiūrio –
siekiama užtikrinti, kad jeigu dalyvaudama baudžiamosios bylos nagrinėjime
auka turi lankytis tam tikroje vietoje, turi būti imtasi tinkamų
priemonių, kad ji neturėtų kontakto su kaltinamaisiais arba
įtariamaisiais. Tai galima užtikrinti įvairiomis priemonėmis,
pvz., įrengiant atskirus laukiamuosius ir numatant skirtingą
aukų bei kaltinamųjų atvykimo laiką. Siekiant informuoti valstybės
pareigūnus, kaip padėti išvengti minėto kontakto, gali būti
svarbu remtis geriausia patirtimi ir gairėmis. 20 straipsnis.
Aukų teisė į apsaugą per apklausą, kai vykdomas
nusikalstamos veikos tyrimas Šiuo straipsniu
siekiama užkirsti kelią antrinei viktimizacijai, užtikrinant, kad aukos
apklausos būtų rengiamos kuo anksčiau ir kad bendrauti su
institucijomis būtų kuo paprasčiau ir kartu būtų
ribojamas nereikalingų aukos bendravimo su institucijomis atvejų
skaičius. Sprendžiant, kada rengti apklausas, turėtų būti,
kiek įmanoma, atsižvelgiama į aukos poreikius, taip pat į
įrodymų surinkimo skubumą. Aukas gali lydėti jų
pasirinktas patikimas asmuo. Tokia galimybė turėtų būti ribojama
tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir tik konkretaus asmens atžvilgiu. Tokiu
atveju aukai turėtų būti leista būti lydimai kito jos
pasirinkto asmens. 21 ir 22
straipsniai. Pažeidžiamų aukų, įskaitant vaikus, teisė
į apsaugą per baudžiamosios bylos nagrinėjimą Šiuo straipsniu
siekiama užtikrinti, kad, kai nustatoma, kad aukos pažeidžiamos ir joms gresia
tolesnė viktimizacija ar bauginimai, būtų imamasi tinkamų
priemonių, siekiant išvengti tokios žalos. Tokiomis priemonėmis
turėtų būti galima naudotis per visą bylos nagrinėjimą
– per pradinį tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo etapą ar patį
teismo posėdį. Būtinos priemonės skirsis, atsižvelgiant
į nagrinėjimo etapą. Rengiant aukos
apklausas per nusikalstamos veikos tyrimą būtina užtikrinti
minimalią apsaugą. Apklausos turėtų būti rengiamos
jautriai, pareigūnai turi būti tinkamai apmokyti jas rengti. Per
tokius mokymus turėtų būti užtikrinama, kad pareigūnai
žinotų tinkamus apklausų vedimo būdus, kuriais atsižvelgiama
į ypatingą aukos padėtį, mažinamas stresas ir užtikrinama, kad
būtų surinkta kuo daugiau svarių įrodymų. Taigi, atsižvelgiant
į aukos pažeidžiamumą, gali prireikti apklausas rengti tik tinkamose
patalpose. Tai gali būti patalpos, kuriose galima filmuoti apklausas, arba
tokios patalpos, kuriose baldai tiesiog pritaikyti vaikams ar
neįgaliesiems. Pažeidžiamoms
aukoms apklausos gali sukelti daug streso, ypač kai nusikaltimas yra itin
asmeniškas. Gali būti svarbu, kad aukos įgytų
pasitikėjimą apklausas vedančiu asmeniu, o tam gali prireikti
laiko. Todėl pagal šį straipsnį reikalaujama, kad daugeliu
atveju pažeidžiamų aukų apklausas rengtų tas pats asmuo.
Siekiant gero administravimo galimos išimtys, pvz., jeigu staiga prireikia
surengti kito asmens apklausą arba jeigu paprastai apklausiantis asmuo
negali atvykti. Dėl panašių priežasčių seksualinio smurto
atvejais aukos turėtų turėti teisę būti apklausiamos
tos pačios lyties asmens. Per patį
teismo posėdį apsauga nuo tyčinių ar netyčinių
bauginimų taip pat yra svarbus veiksnys, siekiant nustatyti tinkamas
apsaugos priemones. Šiame straipsnyje nustatomos minimalios priemonės minėtoms
reikmėms užtikrinti ir siekiant kuo labiau sumažinti stresą,
visų pirma liudijant. Nustatomos priemonės, kad auka galėtų
nematyti kaltinamojo, o visuomenės atstovams ir spaudai nebūtų
leidžiama dalyvauti posėdyje. Visų pirma siekiant užtikrinti, kad
būtų gerbiamos kaltinamojo ar įtariamojo pagrindinės
teisės, sprendimas, ar imtis tokių priemonių, paliekamas teismo
diskrecijai. Tačiau to, kad auka yra vaikas, neįgalusis, seksualinio
smurto ar prekybos žmonėmis auka, ir asmeninio vertinimo išvadų
turėtų pakakti, kad būtų nustatytas apsaugos priemonės
poreikis. Atsižvelgiant
į ypatingą vaikų pažeidžiamumą, taip pat turėtų
būti galimybė, be kita ko ir įprastinėmis
aplinkybėmis, naudotis papildomomis priemonėmis. 22 straipsnyje
nustatoma, kad apklausos gali būti įrašomos vaizdo kamera ir
naudojamos kaip įrodymai teisme, taip pat kad tinkamais atvejais, kai
vaikas neturi atstovo, teisminė institucija turėtų jį
paskirti. 24 straipsnis. Praktikuojančių
specialistų rengimas Šio straipsnio
tikslas – nustatyti su aukomis kontaktą turinčių valstybės
pareigūnų rengimo reikalavimus. Mokymų, įskaitant
specialius mokymus, lygis, rūšis ir dažnumas turėtų būti
nustatomi atsižvelgiant į pareigūnų kontakto su auka mastą
ir pobūdį, taip pat visų pirma į tai, ar jie turi kontaktą
su konkrečių grupių aukomis. Mokymai
turėtų apimti klausimus, kurie padėtų pareigūnams su
aukomis elgtis pagarbiai, nustatyti apsaugos poreikius ir tinkamai informuoti
aukas, kad jos galėtų ištverti dalyvavimą bylos nagrinėjime
ir naudotis savo teisėmis. Minėti mokymai turėtų apimti
tokius klausimus, kaip informavimas apie neigiamus nusikaltimo padarinius
aukoms, pavojus lemti antrinę viktimizaciją, įgūdžiai ir
žinios, įskaitant specialias priemones ir metodus, reikalingus aukoms
padėti ir sumažinti jų patiriamus sukrėtimus visų pirma
dėl antrinės viktimizacijos, bauginimų, taip pat grasinimų
ir žalos aukoms pripažinimas ir prevencija, galimybė naudotis
informaciją ir paramą teikiančių tarnybų paslaugomis,
kuriomis konkrečiai atsižvelgiama į aukų poreikius, ir
būdai pasinaudoti šiomis paslaugomis. Be to, šiuo straipsniu užtikrinama, kad
paramos aukoms ir atkuriamojo teisingumo paslaugas teikiantieji taip pat
būtų tinkamai parengiami, kad su aukomis elgtųsi pagarbiai ir
nešališkai, o paslaugas teiktų pagal profesinius reikalavimus. 4. Subsidiarumo principas Pasiūlymo
tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti vienos, nes šis
tikslas yra didinti valstybių narių tarpusavio
pasitikėjimą, todėl svarbu sutarti dėl visoje Europos
Sąjungoje taikytinų bendrų būtiniausių
reikalavimų. Pasiūlymu bus suderintos materialinės
valstybių narių normos dėl nusikaltimų aukų
teisių, paramos joms ir jų apsaugos, siekiant tarpusavio
pasitikėjimo. Be to, kadangi
daug ES piliečių gyvena, dirba ir keliauja visoje ES ir aukomis tampa
užsienyje, viktimizacija glaudžiai susijusi su tarpvalstybiniais aspektais.
Tokiose padėtyse atsidūrusiems asmenims gali būti itin
sudėtinga naudotis savo teisėmis, o dalyvavimas nagrinėjant
baudžiamąsias bylas jiems gali būti papildoma našta. Piliečiai
turi turėti galimybę naudotis minimaliomis teisėmis visoje ES. Todėl pasiūlymas atitinka
subsidiarumo principą. 5. Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo
principą – šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui
pasiekti Europos lygiu. 2011/0129 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria nustatomi būtiniausi
nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos
standartai EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos
veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[20], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[21], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1)
Europos Sąjunga yra nustačiusi
tikslą išsaugoti ir vystyti laisvės, saugumo ir teisingumo
erdvę, kuri pagrįsta teisminių sprendimų tarpusavio
pripažinimu civilinėse ir baudžiamosiose bylose. (2)
Sąjunga pasiryžusi apsaugoti nusikaltimų
aukas ir nustatyti būtiniausius reikalavimus, taip pat priėmė 2001
m. kovo 15 d. Tarybos pamatinį sprendimą dėl
nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose. Pagal
Stokholmo programą, kurią per 2009 m. gruodžio 10 ir 11 d.
posėdį priėmė Europos Vadovų Taryba, Komisija ir
valstybės narės paragintos išnagrinėti, kaip pagerinti
teisės aktus ir praktines paramos priemones aukų apsaugai užtikrinti.
(3)
2009 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento
rezoliucijoje dėl smurto prieš moteris panaikinimo valstybės
narės paragintos pagerinti savo nacionalinės teisės aktus ir
politiką, kad būtų kovojama su visų formų smurtu prieš
moteris ir šalinamos smurto prieš moteris priežastys, be kita ko, imantis
prevencinių priemonių. Be to, Sąjunga paraginta užtikrinti
smurto aukų teisę į pagalbą ir paramą. (4)
Sutarties 82 straipsnio 2 dalyje numatyta nustatyti
valstybėse narėse taikomas minimalias taisykles nuosprendžių ir
teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam
bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose
palengvinti. 82 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, kad „nusikaltimų
aukų teisės“ yra viena iš sričių, kuriose galima nustatyti
minimalias taisykles. (5)
Nusikaltimai kenkia visuomenei ir jais pažeidžiamos
aukų asmens teisės. Aukos turėtų būti
pripažįstamos, valdžios institucijose, paramos aukoms arba atkuriamojo
teisingumo tarnybose su aukomis turėtų būti elgiamasi pagarbiai,
jautriai ir profesionaliai, atsižvelgiant į jų asmeninę padėtį
ir neatidėliotinus poreikius, amžių, lytį, negalią ir
subrendimą, taip pat visapusiškai gerbdamos jų fizinę,
psichinę ir moralinę neliečiamybę. Aukos turėtų
būti apsaugotos nuo antrinės ir pakartotinės viktimizacijos bei
bauginimų, turėtų gauti tinkamą paramą, kad
galėtų atsigauti, ir tinkamą galimybę kreiptis į
teismą. (6)
Šia direktyva siekiama iš dalies pakeisti ir
praplėsti Pamatinio sprendimo 2001/220/TVR nuostatas. Reikia priimti daug
esminių pakeitimų, todėl siekiant aiškumo reikėtų
pakeisti visą pamatinį sprendimą. (7)
Šia direktyva gerbiamos pagrindinės
teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų Europos
Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma
direktyva siekiama užtikrinti teisę į orumą, gyvybę,
fizinę ir psichinę neliečiamybę, privatų ir šeimos
gyvenimą, nuosavybę, taip pat vaiko, pagyvenusių žmonių ir
neįgaliųjų teises ir teisę į teisingą bylos
nagrinėjimą. (8)
Šia direktyva nustatomos minimalios taisyklės.
Valstybės narės gali praplėsti šioje direktyvoje numatytas
teises, kad užtikrintų didesnio lygio apsaugą. (9)
Asmuo turėtų būti laikomas auka,
nepaisant to, ar nusikaltėlis nustatytas, sulaikytas, patrauktas
baudžiamojon atsakomybėn ar nuteistas, ir nepaisant nusikaltėlio ir
aukos giminystės ryšių. Dėl nusikaltimo taip pat nukenčia
aukų šeimos nariai, visų pirma mirusios aukos šeima, kuri
teisėtai suinteresuota baudžiamąja byla. Todėl tokios
netiesioginės aukos taip pat turėtų saugomos pagal šią
direktyvą. Aukoms reikalinga tinkama parama ir pagalba net prieš pranešant
apie nusikaltimą. Tokia parama gali būti itin svarbi tam, kad auka
atsigautų ir priimtų sprendimą galiausiai pranešti apie
nusikaltimą. (10)
Teikiant informaciją turėtų
būti skiriama pakankamai dėmesio siekiant užtikrinti, kad su aukomis
būtų elgiamasi pagarbiai, kad gavusios informaciją jos
galėtų priimti sprendimus dėl savo dalyvavimo bylos
nagrinėjime ir naudojimosi savo teisėmis būdų. Taigi itin
svarbu aukai suteikti informaciją apie dabartinę bylos
nagrinėjimo būklę ir eigą. Taip pat labai svarbu suteikti
informaciją, kad auka galėtų nuspręsti, ar prašyti
peržiūrėti sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo. (11)
Valdžios institucijų, aukų paramos ir
atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnybų informacija ir patarimai,
kiek įmanoma, turėtų būti teikiami įvairiomis
priemonėmis taip, kad auka galėtų ją suprasti. Taip pat
turėtų būti užtikrinta, kad nagrinėjant bylą auka
galėtų būti suprasta. Turėtų būti atsižvelgiama
į tai, ar auka supranta kalbą, kuria teikiama informacija, aukos
amžių, subrendimą, intelektinius ir emocinius gebėjimus, raštingumo
lygį ir bet kokį intelekto ar fizinį sutrikimą, pvz.,
susijusį su rega ar klausa. Per baudžiamosios bylos nagrinėjimą
taip pat turėtų būti atsižvelgiama į aukos bendravimo
sunkumus. (12)
Teisingumo negalima veiksmingai užtikrinti, jeigu
auka kompetentingoms institucijoms negali tinkamai paaiškinti padaryto
nusikaltimo aplinkybių ir suprantamai duoti parodymus. Taip pat svarbu
užtikrinti, kad su auka būtų elgiamasi pagarbiai ir kad ji
galėtų naudotis savo teisėmis. Todėl per apklausą ir
dalyvaudama bylos nagrinėjime auka visada turėtų turėti
galimybę naudotis nemokamu vertimu žodžiu. Kiek tai susiję su kitais
baudžiamosios bylos aspektais, vertimo žodžiu ir raštu poreikis gali skirtis,
atsižvelgiant į konkrečius klausimus, aukos statusą ir jos
dalyvavimą nagrinėjant bylą, taip pat į bet kokias
konkrečias jos teises. Taigi minėtais kitais atvejais vertimas žodžiu
ir raštu turi būti teikiamas tik tiek, kiek tai būtina, kad aukos galėtų
naudotis savo teisėmis. (13)
Galimybė naudotis vyriausybinių arba
nevyriausybinių organizacijų parama turėtų būti
suteikta nuo nusikaltimo padarymo momento, per bylos nagrinėjimą ir
po jo, atsižvelgiant į aukos poreikius. Parama turėtų būti teikiama
įvairiomis priemonėmis, be pernelyg didelių formalumų ir
užtikrinant pakankamą geografinį pasiskirstymą, kad visos aukos
turėtų galimybę naudotis tokiomis paslaugomis. Tam tikrų
grupių aukoms, kaip antai seksualinio smurto, nusikaltimų dėl
lyties, rasinės neapykantos ar kitų neapykantos nusikaltimų
aukoms arba terorizmo aukoms, gali prireikti specialių paramos
paslaugų dėl konkrečių nusikaltimo, kurio aukomis jos tapo,
ypatumų. (14)
Paramos teikimas neturėtų priklausyti nuo
to, ar auka dėl nusikaltimo pateikė pareiškimą kompetentingai
institucijai, pvz., policijai, tačiau tokios institucijos dažnai turi
geriausias sąlygas pranešti aukoms apie paramos galimybę. Todėl
valstybės narės raginamos sudaryti tinkamas sąlygas, kad aukas
būtų galima nukreipti į paramos aukoms paslaugų tarnybas,
kartu užtikrinant, kad būtų galima laikytis duomenų apsaugos
reikalavimų. (15)
Sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo
turėtų peržiūrėti kitas asmuo ar institucija – ne tas,
kuris priėmė pirminį sprendimą. Tokios peržiūros
mechanizmai ar procedūros turėtų būti taikomos pagal
nacionalinę teisę. (16)
Atkuriamojo teisingumo paslaugos, įskaitant,
pvz., tarpininkavimą tarp aukos ir nusikaltėlio, šeimos grupines
konferencijas ir sutaikymo grupes, gali būti labai naudingos aukai,
tačiau būtina apsauga nuo tolesnės viktimizacijos. Todėl
tokios paslaugos turėtų būti teikiamos visų pirma
atsižvelgiant į aukos interesus ir poreikius, siekiant atlyginti aukai
padarytą žalą ir išvengti papildomos žalos. Renkantis atkuriamojo
teisingumo modelį ir jį vykdant turėtų būti
atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip skirtinga galia, taip pat aukos
amžius, subrendimas ar intelektiniai gebėjimai, kurie gali riboti ar
mažinti aukos gebėjimą atsižvelgiant į gautą
informaciją priimti sprendimą arba turėti įtakos aukai
palankiai baigčiai. Privatus bylos nagrinėjimas paprastai
turėtų būti konfidencialus, nebent šalys sutartų kitaip,
tačiau gali būti laikoma, kad tokie veiksniai, kaip grasinimai
proceso metu, turėtų būti atskleisti siekiant užtikrinti
visuomenės interesą. (17)
Kai kurios aukos yra itin pažeidžiamos – per
baudžiamosios bylos nagrinėjimą joms gresia antrinė ir
pakartotinė viktimizacija ir nusikaltėlio arba jo bendrininkų
bauginimai. Tokį pažeidžiamumą galima bendrai nustatyti,
atsižvelgiant į aukos savybes ir nusikaltimo rūšį bei
pobūdį. Taigi kai kurios aukos, kaip antai vaikai, neįgalieji,
seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis aukos, daugeliu atveju yra
pažeidžiamos, joms gresia tolesnė viktimizacija ir todėl reikalingos
specialios apsaugos priemonės. Tik išskirtinėmis aplinkybėmis,
pvz., kai reikia atsižvelgti į kaltinamojo ar įtariamojo pagrindines
teises, arba kai to pageidauja auka, galimybė naudotis tokiomis apsaugos
priemonėmis turėtų būti ribojama. Konkretesnės ir
išsamesnės nuostatos dėl prekybos žmonėmis aukų ir
seksualinės prievartos prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo
bei vaikų pornografijos aukų nustatytos atskiruose teisės
aktuose, kurie jau priimti arba dėl kurių vyksta derybos – šia
direktyva tie patys klausimai nereglamentuojami. (18)
Bet kuris minėtoms kategorijoms
nepriklausantis asmuo galėtų būti pažeidžiamas, atsižvelgiant
į jo asmenines savybes ir nusikaltimą. Tokį pažeidžiamumą
veiksmingai galima nustatyti tik per asmeninį vertinimą, kurį
kuo anksčiau atlieka galintieji rekomenduoti apsaugos priemones. Visų
pirma per vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į
amžių, lytį, lytinę tapatybę, etninę kilmę,
rasę, religiją, seksualinę orientaciją, sveikatos
būklę, negalią, bendravimo sunkumus, ryšį su
įtariamuoju arba kaltinamuoju arba priklausomybę nuo jo,
ankstesnę su nusikaltimais susijusią patirtį, nusikaltimo
rūšį ar pobūdį, pvz., organizuotas nusikaltimas, terorizmas
ar neapykantos nusikaltimas, taip pat į tai, ar auka yra užsienietis.
Atliekant bet kokį vertinimą terorizmo aukoms reikalingas ypatingas
dėmesys, nes tokie išpuoliai gali būti skirtingo pobūdžio – nuo
masinių teroristinių išpuolių iki tikslinių
teroristinių išpuolių prieš tam tikrus asmenis. (19)
Aukoms, kurios nustatomos kaip pažeidžiamos,
turėtų būti paskiriamos tinkamos priemonės, kad jos
būtų apsaugotos per baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
Tokių priemonių konkretus pobūdis ar mastas turėtų
būti nustatomas per asmeninį vertinimą, per pokalbius su auka ir
paisant teismo diskrecijos. Aukos dvejonės ir baimė dėl bylos
nagrinėjimo turėtų būti vienas pagrindinių
veiksnių sprendžiant, ar jai reikia paskirti konkrečią
priemonę. (20)
Taikant šią direktyvą visų pirma
reikia atsižvelgti į vaiko interesus pagal Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartiją ir 1989 m. Jungtinių Tautų
vaiko teisių konvenciją. (21)
Taikydamos šios direktyvos nuostatas valstybės
narės turėtų užtikrinti, kad visi neįgalieji vienodomis
sąlygomis kaip ir kiti asmenys visapusiškai naudotųsi direktyva
užtikrinamomis teisėmis pagal Jungtinių Tautų
neįgaliųjų teisių konvenciją, visų pirma pagal
konvencijos nuostatas dėl lygybės prieš įstatymą,
vienodų teisių į teisingumą, teisės į
informaciją ir patalpų prieinamumą, taip pat teisės
nepatirti nežmoniško ar žeminančio elgesio ir laisvės nepatirti
smurto bei prievartos. (22)
Tolesnės viktimizacijos, kurią lemia
nusikaltėlis arba dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime,
pavojus turėtų būti ribojamas – byla turėtų būti
nagrinėjama derinant veiksmus ir gerbiant aukas bei suteikiant joms
galimybę pasitikėti institucijomis. Bendrauti su institucijomis
turėtų būti kuo paprasčiau, kartu turėtų
būti mažinama nereikalingų aukos bendravimo su institucijomis
atvejų, pvz., vaizdo kamera įrašant apklausas ir leidžiant
įrašus naudoti nagrinėjant bylą. Praktikuojantys specialistai
turėtų turėti galimybę naudotis kuo įvairesnėmis
priemonėmis, kad per bylos nagrinėjimą auka nepatirtų
streso, visų pirma pamačiusi nusikaltėlį, jo šeimą,
bendrininkus ar visuomenės atstovus. Todėl valstybės narės
raginamos prireikus nustatyti galimas praktines priemones užtikrinti, kad
teismo pastatuose būtų atskiri laukiamieji aukoms. Aukos privatumo
apsauga gali būti reikšmingas būdas užkirsti kelią tolesnei
viktimizacijai, tokią apsaugą galima pasiekti taikant įvairias
priemones, įskaitant informacijos apie aukos tapatybę ar buvimo vietą
neatskleidimą ar atskleidimo ribojimą. Tokia apsauga, įskaitant
vardo ir pavardės neatskleidimą, itin svarbi aukoms vaikams. (23)
Jeigu pagal šią direktyvą vaikui turi
būti paskirtas globėjas ir (arba) atstovas, šias užduotis gali
vykdyti tas pats asmuo arba juridinis asmuo ar institucija. (24)
Bet kokie baudžiamosios bylos nagrinėjime
dalyvaujantys pareigūnai, kurie gali turėti kontaktą su aukomis,
turėtų būti parengiami nustatyti aukas ir patenkinti jų
poreikius – jie turėtų dalyvauti tinkamuose pradiniuose ir
tęstiniuose mokymuose, atsižvelgiant į jų kontaktą su
aukomis. Prireikus turėtų būti teikiami specialūs mokymai. (25)
Valstybės narės turėtų skatinti
pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant su
nusikaltimų aukomis dirbančias pripažintas ir aktyvias
nevyriausybines organizacijas, ir su jomis glaudžiai bendradarbiauti, visų
pirma politikos formavimo iniciatyvų, informavimo ir informuotumo didinimo
kampanijų, mokslinių tyrimų ir švietimo programų bei
mokymo, taip pat paramos nusikaltimų aukoms ir jų apsaugos priemonių
poveikio stebėjimo ir vertinimo srityse. (26)
Kadangi tikslo nustatyti bendrus būtiniausius
reikalavimus valstybės narės veikdamos vienašališkai negali deramai
pasiekti nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu ir kadangi dėl
siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti
Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje
nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal
tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva
neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. (27)
Įgyvendinant šią direktyvą tvarkomi
duomenys turėtų būti saugomi pagal 2008 m. lapkričio 27 d.
Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų,
tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą
baudžiamosiose bylose, apsaugos[22]
ir pagal 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų
apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, kurią
ratifikavusios visos valstybės narės, principus. (28)
Ši direktyva nedaro poveikio kitų ES
teisės aktų, skirtų konkretiems itin pažeidžiamų aukų
poreikiams, platesnėms masto nuostatoms. (29)
[Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo
dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl
laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1, 2, 3 ir 4 straipsnius
Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą
dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą] ARBA [Nepažeidžiant prie
Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir
Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 4 straipsnio,
Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvaus priimant šią
direktyvą ir ji nebus joms privaloma ar taikoma][23]. (30)
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo
dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant
šią direktyvą, todėl ji jai neprivaloma ir netaikoma. PRIĖMĖ ŠIĄ
DIREKTYVĄ: 1 skyrius ĮVADINĖS NUOSTATOS 1
straipsnis
Tikslai Šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad
visos nusikaltimų aukos gautų tinkamą apsaugą ir
paramą, galėtų dalyvauti baudžiamųjų bylų
nagrinėjime ir būtų pripažįstamos, taip pat, kad valdžios
institucijos, paramos aukoms ir atkuriamojo teisingumo tarnybos bendraudamos su
aukomis elgtųsi pagarbiai, jautriai, profesionaliai ir
nediskriminuotų. 2 straipsnis
Sąvokų
apibrėžtys Šioje direktyvoje: a) auka – i) fizinis asmuo, tiesiogiai dėl
nusikalstamos veikos patyręs žalą, įskaitant kūno
sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą
ar ekonominius nuostolius; ii) dėl nusikalstamos veikos mirusio
asmens šeimos nariai; b) šeimos nariai – aukos sutuoktinis,
nesantuokinis sugyventinis, registruotas partneris, tiesiosios linijos
giminaičiai, broliai ir seserys bei išlaikytiniai; c) nesantuokinis sugyventinis – asmuo,
kuris nuolat ir nepertraukiamai gyvena su auka, tačiau šie santykiai
neįregistruoti institucijos; d) registruotas partneris – partneris,
su kuriuo pagal valstybės narės teisės aktus auka sudariusi
registruotą partnerystę; e) atkuriamojo teisingumo paslaugos –
paslaugos, kuriomis siekiama suvesti auką ir kaltinamąjį, kad
jie savanoriškai susitartų dėl žalos, patirtos dėl nusikalstamos
veikos, atlyginimo; f) vaikas – bet kuris jaunesnis negu 18
metų asmuo; g) neįgalusis – asmuo, turintis
fizinį, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimą, kuris kartu su
įvairiomis kliūtimis gali trukdyti visapusiškai ir veiksmingai
dalyvauti visuomenėje tokiomis pat kaip ir kitų asmenų
sąlygomis. 2 skyrius INFORMACIJOS TEIKIMAS IR PARAMA 3 straipsnis
Teisė gauti
informaciją nuo pirmo kontakto su komptentinga institucija Valstybės narės užtikrina, kad
aukoms nuo pirmo kontakto su pareiškimą dėl nusikalstamos veikos
priimti kompetentinga institucija nepagrįstai nevilkinant būtų
suteikta toliau nurodyta informacija: a) kur ir kaip jos gali pateikti
pareiškimą dėl nusikalstamos veikos; b) tarnybų arba organizacijų,
į kurias jos gali kreiptis paramos, duomenys; c) kokios rūšies paramą jos
gali gauti; d) kokios yra procedūros po
pareiškimo dėl nusikalstamos veikos pateikimo ir su tokiomis procedūromis
susijęs aukų vaidmuo; e) kaip ir kokiomis sąlygomis jos
gali gauti apsaugą; f) kokiu mastu ir kokiomis
sąlygomis jos turi teisę gauti teisinę konsultaciją,
teisinę pagalbą ar bet kokios kitos rūšies konsultaciją; g) kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis
jos turi teisę gauti kompensaciją, įskaitant bet kokio prašymo
pateikimo terminus; h) jei jos gyvena kitoje
valstybėje narėje, ar yra kokių nors specialių
priemonių, kuriomis jos gali pasinaudoti savo interesams apginti; i) kokia yra pareiškimų teikimo
tvarka, jeigu jų teisių nepaisoma; j) kas yra asmenys ryšiams, į
kuriuos galima kreiptis dėl savo bylos. 4 straipsnis
Teisė gauti
informaciją apie savo bylą 1.
Valstybės narės užtikrina, kad aukoms
būtų pranešama apie jų teisę gauti toliau nurodytą
informaciją apie savo bylą ir kad aukos gautų šią
informaciją, jeigu pareiškia norą ją gauti: a) informaciją apie sprendimą
baigti baudžiamąją bylą, pradėtą gavus aukos
pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, kaip antai sprendimą
nebetęsti tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo arba jį nutraukti, arba
apie galutinį teismo nuosprendį, įskaitant informaciją apie
bausmę, taip pat to sprendimo motyvus; b) Informaciją, iš kurios auka
galėtų sužinoti apie baudžiamosios bylos, pradėtos gavus aukos
pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, būklę, nebent
išskirtiniais atvejais tai trukdytų tinkamai nagrinėti bylą; c) informaciją apie bylos
nagrinėjimo laiką ir vietą. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad aukoms
būtų suteikiama galimybė gauti pranešimą, kai už joms
padarytą nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn
patrauktas arba nuteistas asmuo paleidžiamas į laisvę. Aukos gauna
šią informaciją, jeigu yra pareiškusios norą ją gauti. 3.
Valstybės narės užtikrina, kad aukos,
kurios pareiškia nenorinčios gauti 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos,
jos negautų. 5 straipsnis
Aukų teisė suprasti
ir būti suprastoms Valstybės narės imasi
priemonių, kad per baudžiamosios bylos nagrinėjimą su valdžios
institucijomis bendraujančios aukos suprastų, be kita ko, tokių
institucijų teikiamą informaciją ir būtų suprastos. 6 straipsnis
Teisė į
vertimą žodžiu ir raštu 4.
Valstybės narės užtikrina, kad
nagrinėjant baudžiamąją bylą per aukų apklausą
tyrimų arba teisminėse institucijose, įskaitant policijos
vykdomą apklausą, aukoms, kurios nesupranta atitinkamos baudžiamosios
bylos kalbos arba ja nekalba, būtų nemokamai teikiamas vertimas
žodžiu, taip pat tam, kad aukos galėtų pasirengti dalyvauti bylos
nagrinėjime ir bet kokiuose būtinuose tarpiniuose
nagrinėjimuose. 5.
Tam, kad nagrinėjant baudžiamąją
bylą aukos galėtų naudotis savo teisėmis, valstybės
narės užtikrina, kad visais kitais atvejais aukos prašymu būtų
galimybė nemokamai naudotis vertimu žodžiu, atsižvelgiant į aukos
poreikius ir vaidmenį toje byloje. 6.
Prireikus galima naudotis ryšių
technologijomis, pvz., vaizdo konferencijomis, telefonu ar internetu, nebent
tam, kad auka tinkamai naudotųsi savo teisėmis ir suvoktų bylos
nagrinėjimą, prireiktų asmeniško vertėjo žodžiu dalyvavimo. 7.
Valstybės narės užtikrina, kad aukai,
kuri nesupranta atitinkamos baudžiamosios bylos kalbos arba ja nekalba, jei to
pageidauja, būtų nemokamai raštu išverčiama toliau nurodyta
informacija, jei tokia informacija aukai suteikiama: a) pareiškimas dėl nusikalstamos veikos
kompetentingai institucijai; b) bet koks sprendimas baigti baudžiamąją
bylą dėl nusikalstamos veikos, apie kurią pranešė auka,
įskaitant bent jau tokio sprendimo motyvų santrauką; c) svarbi informacija, kuri, atsižvelgiant
į aukos poreikius ir vaidmenį toje byloje, jai leistų naudotis
savo teisėmis per baudžiamosios bylos nagrinėjimą . 8.
Valstybės narės užtikrina, kad
būtų numatytos procedūros ar mechanizmas, kurie leistų
nustatyti, ar auka supranta baudžiamosios bylos kalbą ir ja kalba ir ar
jai reikia vertimo raštu ir vertėjo žodžiu pagalbos. 9.
Valstybės narės užtikrina, kad pagal
nacionalinės teisės procedūras aukos turėtų teisę
skųsti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad vertimo žodžiu arba raštu
poreikio nėra, o kai toks vertimas suteikiamas – galimybę
skųsti, kad vertimo žodžiu kokybė nepakankama tam, kad aukos
galėtų naudotis savo teisėmis arba suprasti bylos
nagrinėjimą. 7 straipsnis
Teisė naudotis paramos
aukoms tarnybų paslaugomis 1.
Valstybės narės užtikrina, kad aukos ir
jų šeimos nariai, atsižvelgiant į jų poreikius, turėtų
galimybę nemokamai naudotis konfidencialiomis paramos aukoms tarnybų
paslaugomis. 2.
Tokios tarnybos teikia bent: a) su aukų teisėmis,
įskaitant galimybę naudotis valstybės kompensavimo už
nusikaltimo metu patirtus sužalojimus tvarka, taip pat jų vaidmeniu
baudžiamojoje byloje, įskaitant pasirengimą dalyvauti
nagrinėjant bylą, susijusią informaciją, konsultaciją
ir paramą; b) informaciją apie specialias tarnybas
(arba prireikus į jas nukreipia); c) emocinę ir psichologinę
paramą; d) konsultaciją finansiniais ir
praktiniais klausimais po nusikaltimo. 3.
Valstybės narės sudaro sąlygas
pareiškimą gavusiai institucijai ir kitoms atitinkamoms agentūroms
nukreipti aukas į paramos aukoms tarnybas. 4.
Valstybės narės skatina greta bendrų
paramos aukoms tarnybų steigti ir plėtoti specialias paramos
tarnybas.. 3 skyrius DALYVAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE 8 straipsnis
Aukų teisė į
jų pareiškimo gavimo patvirtinimą Valstybės narės užtikrina, kad auka
gautų raštišką bet kokio pareiškimo, kurį ji pateikė
atitinkamai valstybės narės institucijai, patvirtinimą. 9 straipsnis
Aukų teisė
būti išklausytoms Valstybės narės užtikrina, kad
nagrinėjant baudžiamąją bylą aukos galėtų
būti išklausytos ir galėtų teikti įrodymus. 10 straipsnis
Teisės priėmus
sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo 1.
Valstybės narės užtikrina, kad aukos turėtų
teisę į sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo
peržiūrą. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad aukoms
būtų suteikta pakankama informacija, kad jos galėtų
nuspręsti, ar prašyti peržiūrėti sprendimą nevykdyti
baudžiamojo persekiojimo. 11 straipsnis
Teisė į apsaugos
priemones, kai teikiamos tarpininkavimo ir kitos atkuriamojo teisingumo
paslaugos 1.
Valstybės narės nustato aukų
apsaugos nuo bauginimų ar tolesnės viktimizacijos reikalavimus,
taikytinus, kai teikiamos tarpininkavimo ar kitos atkuriamojo teisingumo
paslaugos. Tokie reikalavimai turėtų apimti bent šiuos aspektus: a) tarpininkavimo arba atkuriamojo
teisingumo paslaugos naudojamos, tik siekiant užtikrinti aukos interesus ir
laisvu, žinant padėtį duotu sutikimu; šis sutikimas bet kuriuo metu
gali būti atšauktas; b) prieš aukos sutikimą dalyvauti
procese, jai suteikiama išsami ir nešališka informacija apie procesą ir
galimą baigtį, taip pat informacija apie bet kokio susitarimo
įgyvendinimo priežiūros procedūras; c) įtariamasis, kaltinamasis arba nusikaltėlis
turi būti pripažinęs kaltę dėl savo veiksmo; d) bet koks susitarimas turėtų
būti savanoriškas ir į jį turėtų būti
atsižvelgiama toliau nagrinėjant baudžiamąją bylą; e) tarpininkavimo ar atkuriamojo teisingumo
proceso metu neviešai vykę pokalbiai yra konfidencialūs ir
vėliau neviešinami, nebent šalys dėl to sutiktų arba to
būtų reikalaujama pagal nacionalinę teisę dėl
viršesnio visuomenės intereso. 2.
Valstybės narės sudaro sąlygas
perduoti bylas nagrinėti tarpininkavimo arba atkuriamojo teisingumo paslaugų
tarnyboms, be kita ko, nustatydamos perdavimo nagrinėti sąlygų
protokolus. 12 straipsnis
Teisė į
teisinę pagalbą Valstybės narės užtikrina, kad aukos
pagal nacionalinės teisės procedūras galėtų naudotis
teisine pagalba, jeigu turi baudžiamosios bylos šalies statusą. 13 straipsnis
Teisė į
išlaidų atlyginimą Valstybės narės pagal
nacionalinės teisės procedūras baudžiamosios bylos
nagrinėjime dalyvaujančioms aukoms suteikia galimybę gauti
dėl dalyvavimo baudžiamojoje byloje, įskaitant jų atvykimą į
posėdį, patirtų išlaidų atlyginimą. 14 straipsnis
Teisė į turto
grąžinimą Valstybės narės užtikrina, kad
aukoms priklausantis grąžintinas turtas, areštuotas baudžiamosios bylos
nagrinėjimo metu, būtų joms nedelsiant grąžinamas, jeigu
nėra būtinas baudžiamosios bylos nagrinėjimui. 15 straipsnis
Teisė gauti
sprendimą dėl kompensacijos iš nusikaltėlio per baudžiamosios
bylos nagrinėjimą 1.
Valstybės narės užtikrina, kad
nagrinėjant baudžiamąją bylą aukos turėtų
teisę per tinkamą laiką gauti sprendimą dėl
kompensacijos iš nusikaltėlio. Pirma pastraipa netaikoma, jeigu pagal
nacionalinę teisę kitaip reglamentuojama restitucija arba
kompensacija. 2.
Valstybės narės imasi priemonių, kad
paskatintų nusikaltėlius aukoms suteikti tinkamą
kompensaciją. 16 straipsnis
Kitoje valstybėje
narėje gyvenančių aukų teisės 1.
Valstybės narės užtikrina, kad jų
kompetentingos institucijos bus pajėgios imtis tinkamų
priemonių, kad aukos, gyvenančios ne toje valstybėje
narėje, kurioje padarytas nusikaltimas, patirtų kuo mažiau su bylos
nagrinėjimo eiga susijusių sunkumų. . Todėl valstybės narės, kurioje padarytas
nusikaltimas, institucijos visų pirma turi turėti galimybę: –
užfiksuoti aukos parodymus iškart po to, kai
atitinkamai institucijai pateikiamas pareiškimas dėl nusikalstamos veikos; –
kiek įmanoma remtis nuostatomis dėl
vaizdo arba telefoninių konferencijų, numatytomis 2000 m.
gegužės 29 d. Konvencijoje dėl Europos Sąjungos valstybių
narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kad būtų
apklaustos užsienyje gyvenančios aukos. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad auka,
nukentėjusi nuo nusikalstamos veikos ne savo gyvenamoje valstybėje
narėje, galėtų savo gyvenamosios valstybės narės
kompetentingoms institucijoms paduoti pareiškimą, jei negali arba – pagal
nacionalinę teisę sunkiu laikomo nusikaltimo atveju – nenori to
padaryti valstybėje narėje, kurioje tas nusikaltimas padarytas. 3.
Nepažeidžiant pareiškimą gaunančios
valstybės narės jurisdikcijos, kompetentinga institucija, kuriai
pateiktas pareiškimas, nedelsdama jį perduoda teritorijos, kurioje padaryta
nusikalstama veika, kompetentingai institucijai. 4 skyrius PAŽEIDŽIAMUMO PRIPAŽINIMAS IR
AUKŲ APSAUGA 17 straipsnis
Teisė į
apsaugą 1.
Valstybės narės užtikrina, kad
būtų galima naudotis aukų ir jų šeimos narių saugumo
užtikrinimo ir apsaugos nuo keršto, bauginimų, pakartotinos ar
tolesnės viktimizacijos priemonėmis. 2.
1 dalyje nustatytos priemonės visų pirma
apima aukų ir jų šeimos narių fizinės apsaugos
procedūras, taip pat priemones, kuriomis užtikrinama, kad būtų
galima išvengti nusikaltėlių ir aukų kontakto patalpose, kuriose
nagrinėjama baudžiamoji byla, ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad per
apklausas arba liudijant būtų kuo labiau sumažintas
psichologinės ir emocinės žalos aukai pavojus ir užtikrinamas jos
saugumas ir orumas. 18 straipsnis
Pažeidžiamų aukų
nustatymas 1.
Šioje direktyvoje dėl savo asmeninių
savybių pažeidžiamomis laikomos šių kategorijų aukos: a) vaikai; b) neįgalieji. 2.
Šioje direktyvoje dėl nusikaltimo, kurio
aukomis tapo, pobūdžio ar rūšies, pažeidžiamomis laikomos šių
kategorijų aukos: a) seksualinio smurto aukos; b) prekybos žmonėmis aukos. 3.
Valstybės narės užtikrina, kad visos
kitos aukos pagal nacionalinės teisės procedūras būtų
laiku asmeniškai įvertinamos, kad būtų nustatyta, ar dėl
savo asmeninių savybių ar aplinkybių arba dėl nusikaltimo
rūšies ar pobūdžio jos pažeidžiamos ir turi būti saugomos nuo
antrinės arba pakartotinės viktimizacijos ar bauginimų. 4.
Valstybės narės užtikrina, kad visos 1, 2
ir 3 dalyse nustatytos pažeidžiamos aukos pagal nacionalinės teisės
procedūras būtų laiku asmeniškai įvertinamos, kad
būtų nustatyta, kurios 21 ir 22 straipsniuose nustatytos specialios
priemonės joms turėtų būti taikomos. Atliekant tokį
vertinimą atsižvelgiama į pažeidžiamos aukos pageidavimus, be kita
ko, į pageidavimą, kad specialios priemonės joms būtų
netaikomos. 5.
Vertinimo mastas gali būti pritaikytas,
atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą ir akivaizdžios aukos patirtos
žalos dydį. 19 straipsnis
Teisė išvengti aukos ir
nusikaltėlio kontakto Valstybės narės palaipsniui sukuria
būtinas sąlygas, kad aukos ir kaltinamieji arba įtariamieji
išvengtų kontakto bet kurioje vietoje, kurioje auka galėtų
turėti asmeninį kontaktą su valdžios institucijomis dėl to,
kad tapo auka, visų pirma vietose, kuriose nagrinėjama baudžiamoji
byla. 20 straipsnis
Aukų teisė į
apsaugą per apklausą, kai vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas Valstybės narės užtikrina, kad: a) aukos būtų apklausiamos be
nepagrįsto vilkinimo po to, kai kompetentingoms institucijoms pateikiamas
pareiškimas dėl nusikalstamos veikos; b) aukų apklausų
būtų rengiama kuo mažiau ir tik jeigu tai griežtai būtina
baudžiamosios bylos nagrinėjimo reikmėms; c) prireikus aukas galėtų
lydėti jų teisinis atstovas arba jų pasirinktas asmuo, nebent
dėl to asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas. 21 straipsnis
Pažeidžiamų aukų
teisė į apsaugą per baudžiamosios bylos nagrinėjimą 1.
Valstybės narės užtikrina, kad 18
straipsnyje nustatytoms pažeidžiamoms aukoms būtų taikomos 2 ir 3
dalyje nustatytos priemonės, atsižvelgiant į asmeninį
vertinimą, kaip numatyta 18 straipsnio 4 dalyje, ir paisant teismo
diskrecijos. 2.
Pažeidžiamoms aukoms per nusikalstamos veikos
tyrimus taikomos šios priemonės: a) auka apklausiama tam skirtose arba
pritaikytose patalpose; b) auka apklausiama atitinkamai
parengtų specialistų arba jiems tarpininkaujant; c) auką visada apklausia tie patys
asmenys, nebent tai prieštarautų tinkamam teisingumo vykdymui; d) seksualinio smurto auką visada
apklausia tos pačios lyties asmuo. 3.
Pažeidžiamoms aukoms per baudžiamosios bylos
nagrinėjimą taikomos šios priemonės: a) priemonės, kuriomis tinkamais
būdais, įskaitant ryšių technologijų naudojimą,
užtikrinama, kad aukos ir kaltininkai vieni kitų nematytų, be kita
ko, duodant parodymus; b) priemonės, kuriomis užtikrinama, kad
teisme auka būtų apklausiama jame nedalyvaudama, visų pirma
naudojant tinkamas ryšių technologijas; c) priemonės, kuriomis užtikrinama, kad
būtų išvengta su nusikalstama veika nesusijusių
nereikalingų klausimų apie aukos asmeninį gyvenimą; ir d) priemonės, leidžiančios apklausti
nedalyvaujant visuomenei. 22 straipsnis
Aukų vaikų
teisė į apsaugą nagrinėjant baudžiamąją bylą Aukų vaikų atveju, be 21 straipsnyje
nustatytų priemonių, valstybės narės užtikrina, kad: a) per nusikalstamos veikos tyrimus
visas aukų apklausas būtų galima įrašyti vaizdo kamera ir
tokie apklausos vaizdo įrašai pagal nacionalinę teisę
galėtų būti naudojami kaip įrodymai nagrinėjant
baudžiamąją bylą; b) per nusikalstamos veikos tyrimus ir
nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisminės institucijos
paskirtų specialų aukos atstovą, jeigu pagal nacionalinę
teisę tėvų pareigų turėtojams neleidžiama atstovauti
vaikui dėl jų ir aukos interesų konflikto arba jeigu vaikas yra
nelydimas arba atskirtas nuo šeimos. 23 straipsnis
Teisė į privatumo
apsaugą 1.
Valstybės narės užtikrina, kad
nagrinėdamos bylą teisminės institucijos galėtų
priimti tinkamas priemones aukų ir jų šeimos narių privatumui ir
atvaizdui apsaugoti. 2.
Valstybės narės skatina žiniasklaidą
vykdyti savireguliacijos priemones, kad būtų apsaugotas aukų
privatumas, asmens neliečiamybė ir asmens duomenys. 6 skyrius BENDROSIOS NUOSTATOS 24 straipsnis
Praktikuojančių
specialistų rengimas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad policija,
prokurorai ir teismo darbuotojai dalyvautų tinkamuose bendro pobūdžio
ir specialiuose mokymuose, atsižvelgiant į jų kontaktą su
aukomis, kad jie suvoktų aukų poreikius ir elgtųsi su jomis
nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad
teismų sistemos darbuotojai galėtų dalyvauti tiek bendro
pobūdžio, tiek specialiuose mokymuose, kad jie suvoktų aukų
poreikius ir elgtųsi su jomis nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai. 3.
Valstybės narės imasi priemonių, kad
užtikrintų teikiančiųjų paramos aukoms ir atkuriamojo
teisingumo paslaugas dalyvavimą tinkamuose mokymuose, atsižvelgiant į
jų kontaktą su aukomis, ir profesinių reikalavimų
laikymąsi, kad tokios paslaugos būtų teikiamos nešališkai,
pagarbiai ir profesionaliai. 4.
Atsižvelgiant į praktikuojančio
specialisto pareigas ir kontakto su aukomis pobūdį ir lygį, jam
teikiami mokymai bent šiais klausimais: nusikaltimo poveikis aukoms,
bauginimų, pakartotinės ir antrinės viktimizacijos
grėsmė ir išvengimo būdai, taip pat aukų galimybės
gauti paramą ir paramos tinkamumas. 25 straipsnis
Tarnybų
bendradarbiavimas ir veiklos derinimas 1.
Valstybės narės bendradarbiauja, kad
sudarytų sąlygas veiksmingesnei aukų teisių ir
interesų apsaugai baudžiamosiose bylose, naudodamosi tiesiogiai su
teismų sistema susijusiais tinklais arba paramą aukoms teikiančių
organizacijų ryšiais, be kita ko, naudodamosi aukų klausimus
sprendžiančių Europos tinklų parama. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad su aukomis
dirbančios arba joms paramą teikiančios institucijos
bendradarbiautų, kad aukoms užtikrintų suderintas apsaugos priemones
ir kuo labiau sumažintų nusikaltimo neigiamą poveikį,
antrinės ir pakartotinės viktimizacijos pavojų, taip pat aukoms
tenkančią naštą dėl jų bendravimo su baudžiamojo
teisingumo įstaigomis. 7 skyrius BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 26 straipsnis
Perkėlimas į
nacionalinę teisę 1.
Valstybės narės priima įstatymus ir
kitus teisės aktus, kuriais, įsigaliojusiais ne vėliau kaip [per
dvejus metus po šios direktyvos priėmimo] įgyvendinama ši direktyva. 2.
Valstybės narės nedelsdamos pateikia
Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės
teisės aktų nuostatų tekstus kartu su šių nuostatų ir
direktyvos atitikties lentele. 3.
Valstybės narės, priimdamos tas
nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia
nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato
valstybės narės. 27 straipsnis
Duomenų ir statistikos
teikimas Valstybės narės Europos Komisijai
perduoda su nacionalinių procedūrų taikymu nusikaltimų
aukoms susijusius duomenis ne vėliau kaip [dveji metai po priėmimo
dienos]. 28 straipsnis
Pakeitimas Pamatinis sprendimas 2001/220/TVR
pakeičiamas valstybių narių, dalyvaujančių priimant
šią direktyvą, atžvilgiu, nepažeidžiant valstybių narių
pareigų, susijusių su perkėlimo į nacionalinę
teisę terminu. Valstybių narių,
dalyvaujančių priimant šią direktyvą, atžvilgiu nuorodos
į pamatinį sprendimą laikomos nuorodomis į šią
direktyvą. 29 straipsnis
Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą
dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 30 straipsnis
Adresatai Ši direktyva
pagal Sutartis skirta valstybėms narėms. Priimta Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas [1] COM(2010) 623. [2] OL C 115, 2010 5 4; COM(2010) 171. [3] 2969-asis TVR tarybos posėdis, 2009 10 23, 14936/09
(Presse 306). [4] 2010 m. ES pilietybės ataskaita.
Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas, COM (2010)
603. [5] 2009 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento rezoliucija
dėl Europos Sąjungos baudžiamosios teisenos erdvės kūrimo
(INI/2009/2012). [6] P_TA(2009) 0098. [7] OL L 101, 2011 4 15, p. 1. [8] OL L [...]. [9] OL L164, 2002 6 22, p. 3. [10] OL L 330, 2008 12 9, p. 21–23. [11] 2011 m. baland˛io 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja
ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR. [12] Direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš
vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria
panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, pasiūlymas. [13] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui „ES vaiko teisių darbotvarkė“, COM(2011) 60, 2011 2 15. [14] 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/80/EB
dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms (OL L 261, 2004 8 6, p. 15). [15] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“, COM(2010)
491. [16] 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR
dėl kovos su terorizmu, iš dalies pakeistas 2008 m. lapkričio 28 d.
Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/919/TVR (OL L 330, 2008 12 9, p. 21–23). [17] Hess
Burkhard, „Galimybių studija. Europos apsaugos orderis ir Europos
civilinio proceso teisė“ (angl. „Feasibility Study: The European
Protection Order and the European Law of Civil Procedure“), netrukus bus
paskelbta http://ec.europa.eu/justice/index_en.htm. [18] APAV/„Victim Support Europe“, projektas „Victims in
Europe“, 2009 m. (toliau – „APAV ataskaita“). [19] Žr. pvz., APAV ataskaitą, „ES pamatinio sprendimo
dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose
įgyvendinimas Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (angl.
„The Implementation of the EU Framework Decision on the standing of victims in
the criminal proceedings in the Member States of the European Union“),
Lisabona, 2009 m.; Bulgarijos demokratijos tyrimų centras, „PIRMAS
projektas. Valstybių narių teisės aktai, nacionalinė
politika, praktika ir požiūris į nusikaltimų aukas“ (angl.
„Project ONE: Member States' legislation, national policies, practices and
approaches concerning the victims of crime“), Sofija, 2009 m. [20] OL C […], […], p. […]. [21] OL C […], […], p. […]. [22] OL L 350, 2008 12 30, p. 60. [23] Galutinis šios direktyvos konstatuojamosios dalies tekstas
priklausys nuo to, kokios pozicijos Jungtinė Karalystė ir Airija
faktiškai laikysis pagal protokolo (Nr. 21) nuostatas.